LT LT

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 06 23

COM(2017) 338 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl prekybos ir investavimo kliūčių

2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d.

2

UŽ PREKYBĄ ATSAKINGOS ES KOMISIJOS NARĖS

CECILIOS MALMSTRÖM ĮŽANGINIS ŽODIS

Prekyba yra gyvybiškai svarbi užtikrinant piliečių gerovę ir sėkmingą mūsų verslininkų,

darbuotojų ir ūkininkų veiklą. Kadangi 31 mln. darbo vietų Europos Sąjungoje yra

priklausomos nuo eksporto ir numatoma, kad 90 proc. pasaulio ekonomikos augimo

nulems Europos Sąjungai nepriklausančios šalys, mūsų įmonėms būtina suteikti

palankesnes galimybes patekti į užsienio rinkas, kad jos galėtų sėkmingai konkuruoti

pasaulinėje konkurencinėje aplinkoje ir vertės grandinėse. Prekyba taip pat padeda

užtikrinti mažesnes kainas ir didesnį pasirinkimą vartotojams. Dar svarbiau, kad, kaip

parodė istorija, priešingai nei protekcionizmas ir izoliacionizmas, stiprūs prekybiniai

ryšiai labai padeda palaikyti ilgalaikius taikius valstybių tarpusavio santykius. Be to,

milijonams pasaulio gyventojų prekyba padėjo įveikti skurdą.

Todėl ES sėkmės pagrindas yra laisva ir sąžininga prekyba. Mes ir toliau griežtai

priešinsimės protekcionizmui ir įgyvendinsime ryžtingą prekybos derybų darbotvarkę.

2016 m. pasiekta įvairių laimėjimų, pvz., pasirašyti laisvosios prekybos susitarimai su

Kanada ir Ekvadoru, ekonominės partnerystės susitarimai su Gana ir Pietų Afrikos

vystymosi bendrija. Šiais metais daugiausia dėmesio skiriame deryboms su Japonija,

Meksika ir MERCOSUR.

Taip pat privalome užtikrinti, kad įvairūs dvišaliai, keliašaliai ir daugiašaliai susitarimai

duotų tos naudos, kurios piliečiai iš jų tikisi. Įgyvendinant mūsų tvirtesnę patekimo į

rinką partnerystę, svarbus vaidmuo tenka bendram Komisijos, ES valstybių narių, įmonių

ir kitų suinteresuotųjų subjektų darbui – ne tik įgyvendinant jau galiojančias taisykles ir

susitarimus, bet ir nustatant naujas problemas, įskaitant atsirandančias naujas patekimo į

rinką kliūtis, ir geriausią šių kliūčių šalinimo strategiją.

Iš šios ataskaitos matyti, kad praėjusiais metais buvo sudarytos 36 naujos prekybos ir

investavimo kliūtys. Visos šios kliūtys ES įmonėms gali kainuoti iki 27,17 mlrd. EUR. Iš

teigiamų dalykų pažymėtina, kad, įgyvendinant mūsų patekimo į rinką strategiją, 2016 m.

3

iš viso pašalinta 20 esamų kliūčių prekybai, įskaitant keletą senų kliūčių, ir taip suteikta

milijardų eurų vertės potencialių papildomų eksporto galimybių.

Pasaulyje stiprėjant protekcionizmo tendencijoms, kaip niekada svarbu įgyvendinti

plataus užmojo pažangios prekybos politikos darbotvarkę.

Vienas didžiausių mūsų prioritetų – užtikrinti, kad būtų sėkmingai įgyvendinami mūsų

susitarimai, todėl siekiame dar labiau sustiprinti savo patekimo į rinką partnerystę. Be to,

dar šiais metais paskelbsime specialią mūsų prekybos susitarimų įgyvendinimo ataskaitą.

Šiuo metu tęsiame dvišalės prekybos derybas su įvairiais partneriais. Taip pat toliau

dėsime pastangas, kad būtų sustiprinta taisyklėmis pagrįsta Pasaulio prekybos

organizacijos daugiašalė bendroji sistema ir taip būtų užtikrintas teisingumas visų šalių

atžvilgiu. Atsižvelgdama į šių metų PPO ministrų konferenciją, ES kartu su partneriais

ieško būdų, kaip pasauliniu mastu užtikrinti pažangą sprendžiant tokius klausimus, kaip

subsidijos žuvininkystei, vidaus parama žemės ūkiui, reguliavimo skaidrumas ir

e. prekybos palengvinimas.

Kitais metais ES dės pastangas, kad pasaulio ekonomika išliktų atvira prekybai.

CECILIA MALMSTRÖM

UŽ PREKYBĄ ATSAKINGA ES KOMISIJOS NARĖ

4

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl prekybos ir investavimo kliūčių

2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d.

ĮVADAS

Įgyvendinant patekimo į rinką strategiją (PRS), šioje, septintojoje, prekybos ir

investavimo kliūčių ataskaitoje (PIKA) nagrinėjamos prekybos ir investavimo kliūtys,

apie kurias įmonės ir valstybės narės Komisijai pranešė pasinaudodamos patekimo į rinką

partneryste (PRP)1.

Jau įsitikinta, kad Komisijos, valstybių narių ir Europos įmonių partnerystė yra labai

naudinga renkant informaciją apie kliūtis prekybai ir kolektyviai nustatant bendrą kliūčių

šalinimo strategiją ir jos prioritetus. Remdamasi šia patirtimi ir atsižvelgdama į

protekcionizmo stiprėjimą, Komisija savo komunikate „Prekyba visiems“2 paskelbė apie

„tvirtesnę partnerystę“, padėsiančią stiprinti dabartines bendras pastangas ir plėsti jų

aprėptį, įtraukiant ne tik prekybos ir investavimo kliūčių šalinimo, bet ir laisvosios

prekybos susitarimų (LPS) įgyvendinimo veiklą3.

Todėl šių metų PIKA daugiausia dėmesio skiriama konkrečioms kliūtims, turinčioms

tiesioginį poveikį ES ekonominės veiklos vykdytojams trečiosiose šalyse. Taigi taikytas

kitoks požiūris nei rengiant ankstesnę ataskaitą, t. y. užuot nagrinėjus bendras

protekcionistines tendencijas4, daugiausia dėmesio skirta pagrindinėms kliūtims,

veikiančioms ES eksportą į 51 trečiąją šalį5, kurios buvo nurodytos pasinaudojant PRP ir

užregistruotos patekimo į rinką duomenų bazės (PRDB) skyriuje, skirtame kliūtims

1 Patekimo į rinką partnerystė įsteigta 2007 m., siekiant pagerinti Komisijos, valstybių narių ir ES

įmonių bendradarbiavimą Briuselyje ir vietoje. Ši partnerystė įgyvendinama rengiant mėnesinius

Patekimo į rinką patariamojo komiteto ir patekimo į rinką sektorių darbo grupių posėdžius Briuselyje

ir reguliarius patekimo į rinką grupių arba prekybos patarėjų posėdžius trečiosiose šalyse.

2 http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/october/tradoc_153846.pdf

3 Baigiantis 2017 m. numatoma priimti naują LPS įgyvendinimo ataskaitą.

4 Bendresnė protekcionistinių tendencijų analizė ir toliau pateikiama kas dvejus metus skelbiamoje PPO

ataskaitoje dėl G 20 šalių priimtų protekcionistinių priemonių. Naujausia 2016 m. gruodžio 9 d. PPO

prekybos stebėsenos ataskaita, buvusi rengiant šią ataskaitą

(https://www.wto.org/english/news_e/news16_e/trdev_09dec16_e.htm).

5 Alžyras, Angola, Argentina, Armėnija, Australija, Baltarusija, Bangladešas, Bosnija ir Hercegovina,

Brazilija, Čilė, Dominikos Respublika, Egiptas, Ekvadoras, Filipinai, Indija, Indonezija, Izraelis,

Japonija, JAV, Kamerūnas, Kanada, Kazachstanas, Kinija, Kolumbija, Libanas, Malaizija, Marokas,

Meksika, Moldova, Naujoji Zelandija, Nigerija, Norvegija, Omanas, Pakistanas, Paragvajus, Peru,

Pietų Afrika, Pietų Korėja, Rusijos Federacija, Saudo Arabija, Singapūras, Tailandas, Taivanas,

Tunisas, Turkija, Šveicarija, Uganda, Ukraina, Urugvajus, Venesuela ir Vietnamas.

5

prekybai6. Remiantis šia priemonių, turinčių įtakos ES įmonėms, analize, taip pat galima

padaryti tam tikrų išvadų, kuriomis apskritai patvirtinama, kad ir toliau stiprėja

ankstesnėse PIKA ir protekcionizmo ataskaitose apžvelgtos protekcionistinės

tendencijos.

Šios ataskaitos pirmajame skyriuje pateikiama skaitinė analizė, apimanti visas 372

veikiančias7 prekybos ir investavimo kliūtis, kurios yra užregistruotos PRDB, ir 36

naujas kliūtis, kurios buvo užregistruotos 2016 m., suskirstant pagal šalis, kliūčių rūšis ir

sektorius.

Antrojoje dalyje pateikiama išsamesnė naujų kliūčių, apie kurias pranešta 2016 m.

(2016 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.), analizė, apibūdinant konkrečias įvairiose šalyse ir

sektoriuose vyraujančias tendencijas ir įvertinant prekybos srautus, kuriems galėjo būti

padarytas poveikis.

Trečiajame skyriuje aprašomos priemonės, kurios pagal PRS taikomos siekiant pašalinti

šias kliūtis, ir apžvelgiama 20 kliūčių, kurias pavyko pašalinti 2016 m. Pateikus bendrą

prekybos srautų, kuriems galėjo būti padarytas poveikis, ir pagrindinių sektorių naudos

gavėjų analizę, taip pat aprašomi kai kurie didžiausi laimėjimai.

I. PREKYBOS IR INVESTAVIMO KLIŪČIŲ APŽVALGA

Šiame skyriuje, remiantis kliūtims prekybai skirtu PRDB skyriumi, kuriame

registruojamos visos kliūtys, dėl kurių, pasitelkiant PRP, buvo imtasi veiksmų,

pateikiama faktinė ir skaitinė kliūčių prekybai trečiosiose šalyse ir susijusių tendencijų

analizė.

Svarbu pažymėti, kad patekimo į rinką duomenų bazėje (ir šioje ataskaitoje)

apžvelgiamos ne visos kliūtys prekybai, su kuriomis susiduria ES ekonominės veiklos

vykdytojai8. Įmonės gali nuspręsti patekimo į rinką partnerystės priemonėmis nepranešti

6 Patekimo į rinką duomenų bazėje (http://madb.europa.eu/madb/indexPubli.htm) įmonės, kurios

eksportuoja iš ES, gali rasti informacijos apie importo sąlygas trečiųjų šalių rinkose. Šioje duomenų

bazėje pateikiama informacija ne tik apie kliūtis prekybai, bet ir apie tarifus ir prekių kilmės taisykles,

procedūras ir formalumus, taikomus importuojant į trečiąsias šalis, sanitarijos ir fitosanitarijos

priemones, statistiką ir konkrečias eksporto paslaugas, kurios teikiamos MVĮ. ES eksporto pagalbos

tarnyba (http://exporthelp.europa.eu/thdapp/index.htm) taip pat teikia atitinkamą, tik atvirkštinę

informaciją, t. y. informaciją apie prekybos partneriams taikomas importo į ES sąlygas (įskaitant

taikomus tarifus ir reikalavimus, lengvatinius susitarimus, kvotas ir statistiką).

7 Veikiančios kliūtys – tai kliūtys, kurias aktyviai mėginama įveikti pasitelkiant patekimo į rinką

partnerystę (tai priešingybė pašalintoms kliūtims).

8 Pvz., žr. neseniai paskelbtą 2016 m. gruodžio mėn. bendrą Tarptautinio prekybos centro ir Komisijos

ataskaitą „Navigating Non-tariff Measures: Insights From A Business Survey in the European Union“

(„Netarifinio reguliavimo priemonių apžvalga. Įžvalgos remiantis Europos Sąjungos įmonių tyrimu“)

(http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2016/december/tradoc_155181.pdf); šioje ataskaitoje

apžvelgiamos ankstesnėse PIKA (http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2016/may/tradoc_154568.pdf,

6

apie kai kurias kliūtis, nes tikisi šias kliūtis pašalinti pačios arba išvengti jų poveikio,

arba gali būti, kad tai kliūčiai PRP neteikia pirmenybės. Be to, kai kurios įmonės gali ir

nežinoti apie galimybę kliūtis įveikti pasitelkiant PRP.

Nors, remiantis PRDB ir šia ataskaita, negalima iš anksto susidaryti nuomonės dėl

užregistruotų priemonių (ne)teisėtumo, visos šios kliūtys buvo nurodytos kaip keliančios

problemų ES įmonėms ir PRP joms suteikė pirmenybę tolesnių veiksmų požiūriu, nes tos

kliūtys gali būti diskriminacinės, neproporcingos arba riboti prekybą.

A. BENDRA PREKYBOS IR INVESTAVIMO KLIŪČIŲ APŽVALGA

Kai buvo rengiama šį ataskaita, patekimo į rinką duomenų bazėje iš viso buvo

užregistruotos 372 veikiančios prekybos ir investavimo kliūtys. Iš šio skaičiaus matyti,

kad PRP, kaip forumui, gerai sekasi nustatyti kliūtis prekybai, tačiau šis skaičius taip pat

rodo, kad tebėra daug priemonių, kuriomis varžomos ES eksportuotojų ir investuotojų

galimybės. Pateikimo į rinką duomenų bazėje kliūtis prekybai galima suskirstyti pagal

trečiąsias šalis, priemonių rūšis ir sektorius. Ši ataskaita parengta atsižvelgiant į šį

skirstymą.

1. Visų kliūčių pasiskirstymas pagal trečiąsias šalis

1 pav. grafiškai pavaizduotas geografinis šių priemonių pasiskirstymas.

Nepaisant to, kad 2016 m. rugsėjo 4–5 d. Hangdžou vykusiame G 20 aukščiausiojo lygio

susitikime G 20 šalių vadovai dar kartą įsipareigojo atsisakyti protekcionizmo, visos

dešimt šalių, kuriose vis dar sudaroma daugiausia kliūčių prekybai, priklauso G 20 šalių

grupei. Daugiausia kliūčių nustatyta Rusijoje – užregistruotos 33 priemonės. 16 iš jų

buvo tiesiogiai pasienyje taikomos priemonės, 14 – užsienio šalims taikomos priemonės,

o 3 priemonės buvo prekybą iškraipančios subsidijos. Antroje vietoje pagal veikiančių

kliūčių skaičių buvo Brazilija, Kinija ir Indija – kiekvienoje iš šių šalių šiuo metu

taikoma po 23 priemones. Daugiausia tai buvo užsienio šalims taikomos priemonės

(Brazilijoje – 14, Kinijoje ir Indijoje – po 12), taip pat tiesiogiai pasienyje taikomos

priemonės (Brazilijoje – 9, Kinijoje – 10, Indijoje – 11). Be to, patekimo į rinką duomenų

bazėje užregistruota subsidijos tipo priemonė, kurią taiko Kinija.

Kitos trečiosios šalys, kuriose užregistruota 10 arba daugiau prekybos ir investavimo

kliūčių: Indonezija (17), Pietų Korėja (17), Argentina (16), JAV (16), Turkija (15),

Australija (13), Tailandas (11), Vietnamas (11), Čilė (10) ir Meksika (10).

http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2016/june/tradoc_154665.pdf) arba protekcionizmo ataskaitose

aprašytos priemonės, kuriomis gali būti ribojama prekyba.

1 pav. Geografinis prekybos ir investavimo kliūčių pasiskirstymas patekimo į rinką duomenų bazėje (* – G 20 šalys)

33

23 23 23

17 17 16 16 1513

11 11 10 10 9 9 8 8 7 7 7 6 6 5 5 5 4 4 4 4 3 3 3 3 3 2 2 2 2 2 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 10

5

10

15

20

25

30

35

2. Visų kliūčių pasiskirstymas pagal priemonės rūšis

Be to, patekimo į rinką duomenų bazėje kliūtis galima suskirstyti pagal jų rūšis. Tai

pavaizduota 2 pav.

2 pav. Prekybos ir investavimo kliūčių pasiskirstymas patekimo į rinką duomenų

bazėje pagal rūšis

Iš šios diagramos matyti, kad labiau įprastų pasienyje taikomų priemonių srityje ir

užsienio šalims taikomų priemonių srityje kliūčių sudaryta vienodai (po 183). Pasienyje

taikomos priemonės – tai apribojimai, darantys tiesioginį poveikį importui ir eksportui,

paprastai nustatomi padidinant tarifus, apribojant kiekį, taikant sanitarijos ir

fitosanitarijos priemones, importo licencijų išdavimą arba visiškai uždraudžiant prekybą.

Daugiausia tokių kliūčių taiko Rusija (16), Indija (11), Argentina (11), Kinija (10) ir

Turkija (10).

Patekimo į rinką duomenų bazėje užregistruota taip pat daug užsienio šalims taikomų

priemonių. Prie šių kliūčių priskiriami apribojimai, susiję su paslaugomis, investavimu,

viešaisiais pirkimais, intelektinės nuosavybės teisėmis arba nepagrįstomis techninėmis

kliūtimis prekybai. Nustatyta, kad daugiausia tokių priemonių taiko Rusija, Brazilija (po

14), Kinija (12) ir Indija (12).

Trečioji pagrindinė užregistruotų kliūčių kategorija yra prekybą iškraipančios subsidijos.

Nors subsidijų problema dažniau sprendžiama atliekant antisubsidijų tyrimus, valstybės

narės ir įmonės taip pat nusprendė pasinaudodamos PRP pranešti apie kelias (šešias)

subsidijavimo schemas, taip atkreipdamos dėmesį į tai, kad daugėja su šia nesąžininga

praktika susijusių sunkumų. Rusija teikia pusę (tris) užregistruotų labai iškraipančių

prekybą subsidijų, po jos rikiuojasi Kinija, Pietų Korėja ir JAV (po vieną subsidiją).

0

50

100

150

200

183 183

6

Pasienyje taikomos priemonės

Užsienio šalims taikomos priemonės

Subsidijos

9

B. PREKYBOS IR INVESTAVIMO KLIŪTYS, APIE KURIAS PRANEŠTA

2016 M.

Atsižvelgiant į tai, kad PIKA rengiama kasmet, ji suteikia tinkamą galimybę kasmet

išsiaiškinti naujas kliūtis ir kliūčių šalinimo praktiką, taikomą pasitelkiant PRP.

Remiantis PRDB duomenimis, 2016 m. 21 trečiojoje šalyje9 buvo užregistruotos 36

naujos kliūtys. Taigi 2016 m. naujų kliūčių skaičius beveik atitiko 2015 m. nustatytą

naujų kliūčių skaičių (39).

1. Kliūčių, apie kurias pranešta 2016 m., pasiskirstymas pagal trečiąsias šalis

3 pav. pavaizduotas geografinis šių naujų kliūčių pasiskirstymas.

3 pav. Geografinis prekybos ir investavimo kliūčių, apie kurias pranešta 2016 m.,

pasiskirstymas (* – G 20 šalys)

Remiantis 2016 m. pranešimais apie naujas kliūtis prekybos ir investavimo santykiams,

daugiausia tokių kliūčių atsirado Rusijoje (šešios) ir Indijoje (penkios); šiais pranešimais

patvirtinamos protekcionistinės tendencijos, nustatytos praėjusių metų PIKA. Be to, tris

naujas kliūtis nustatė Šveicarija, taip pat pranešta, kad po dvi naujas kliūtis nustatė

Alžyras, Egiptas, Kinija ir Turkija. Likusias užregistruotas 14 naujų kliūčių nustatė kitos

atskiros trečiosios šalys.

2. Kliūčių, apie kurias pranešta 2016 m., pasiskirstymas pagal priemonių rūšis

4 pav. apžvelgtos trys pagrindinės priemonių, apie kurias pranešta 2016 m., rūšys.

9 Alžyras, Armėnija, Brazilija, Čilė, Egiptas, Ekvadoras, Indija, Kazachstanas, Kinija, Malaizija,

Meksika, Moldova, Naujoji Zelandija, Omanas, Pietų Afrika, Pietų Korėja, Rusija, Šveicarija,

Turkija, Ukraina ir Urugvajus.

6

5

3

2 2 2 2

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1

0

1

2

3

4

5

6

7

10

4 pav. Prekybos ir investavimo kliūčių, apie kurias pranešta 2016 m.,

pasiskirstymas pagal rūšis

Daugelis kliūčių, kurios buvo užregistruotos 2016 m., yra užsienio šalims taikomos

priemonės (20), taigi vidaus priemonių, kurios daro poveikį ES eksportui ar investicijoms

ir kurias dažnai yra sunkiau pastebėti ir įveikti, taikoma daugiau. Daugelis užregistruotų

apribojimų buvo nustatyti prekybos prekėmis srityje, įskaitant nepagrįstas reguliavimo

kliūtis, vidaus mokestines priemones ir intelektinės nuosavybės teises (17 apribojimų).

Be to, užregistruota keletas naujų priemonių, susijusių su prekyba paslaugomis (dvi

priemonės) ir investicijomis (viena priemonė).

Nors 2016 m. nustatytų naujų užsienio šalims taikomų priemonių skaičius viršijo įprastų

kliūčių prekybai, su kuriomis ES eksportuotojai susiduria muitinėje, skaičių, naujų

pasienyje taikomų priemonių taip pat tebėra daug (13 priemonių). Daugeliu šių

apribojimų buvo trukdoma importuoti į trečiąsias šalis, taikant didesnius tarifus, kvotas,

draudimus arba apsunkinančias licencijų išdavimo schemas (aštuoni apribojimai). Be to,

atsirado gana daug naujų apribojimų, susijusių su sanitarijos ir fitosanitarijos

priemonėmis (keturi apribojimai). 2016 m. užregistruota mažiau naujų eksporto

apribojimų, kuriuos nustatė ES prekybos partneriai (vienas apribojimas).

Tarp kliūčių, apie kurias pranešta 2016 m., taip pat buvo naujų subsidijų priemonių

(trys), kurios buvo taikomos kaip bendros subsidijavimo schemos (dvi) arba buvo

konkrečiai susietos su eksporto veiklos rezultatais (viena).

3. Kliūčių, apie kurias pranešta 2016 m., pasiskirstymas pagal sektorius

Iš 5 pav. matyti, kad 2016 m. užregistruotos naujos priemonės darė poveikį trylikai

įvairių ekonominės veiklos sektorių.

0

5

10

15

20 13

20

3

Pasienyje taikomos priemonės Užsienio šalims taikomos priemonės Subsidijos

11

5 pav. Prekybos ir investavimo kliūčių, apie kurias pranešta 2016 m.,

pasiskirstymas pagal sektorius

Daugiausia naujų kliūčių, apie kurias pranešta, užregistruota vyno ir stipriųjų gėrimų

sektoriuje (septynios) ir žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuje (šešios). Automobilių,

vaistų, paslaugų, medicinos priemonių, žaislų sektoriuose, taip pat geležies, plieno ir

spalvotųjų metalų sektoriuje užregistruota po dvi naujas kliūtis. Be to, pranešta apie

pavienes kliūtis, taikomas statybos, baldų, IRT, laivų statybos ir tekstilės gaminių

sektoriuose (po vieną kiekviename iš šių sektorių). Taip pat užregistruotos šešios

horizontaliosios kliūtys, darančios poveikį iš karto keliems sektoriams.

II. PAGRINDINĖS PREKYBOS IR INVESTAVIMO KLIŪTYS, APIE

KURIAS PRANEŠTA 2016 M.

Šiame skyriuje pateikiama gilesnė septynių prekybos partnerių, kuriose 2016 m.

užregistruota daug naujų kliūčių, – Alžyro, Egipto, Indijos, Kinijos, Rusijos, Šveicarijos

ir Turkijos – nustatytų naujų kliūčių analizė. Čia taip pat pateikiami apytiksliai prekybos

srautų, kuriems galėjo būti padarytas poveikis, įverčiai.

A. KOKYBINĖ NAUJŲ KLIŪČIŲ ANALIZĖ

1. Rusija

Gilią vidaus ekonomikos krizę išgyvenanti Rusija, siekdama apsaugoti savo vietos

pramonę, 2016 m. ir toliau taikė prekybos kliūtis, taip patvirtindama ankstesnėse

ataskaitose apžvelgtas tendencijas. 2016 m. Rusijoje užregistruota daugiausia naujų

7

6 6

2 2 2 2 2 2

1 1 1 1 1

0

1

2

3

4

5

6

7

8

12

kliūčių (šešios), dėl jų bendras šioje šalyje taikomų kliūčių skaičius išaugo iki 33; Rusija

taip pat užima pirmą vietą pagal bendrą užregistruotų kliūčių skaičių.

Viena pagrindinių Rusijoje sudarytų kliūčių, apie kurias pranešta, buvo prekybą

iškraipančios subsidijos; 2016 m. užregistruotos dvi naujos tokio pobūdžio priemonės.

Viena iš naujų subsidijų priemonių, gerokai sumažėjus vietos paklausai, buvo siekiama

padidinti automobilių ir žemės ūkio technikos pramonės sektoriuose veikiančių Rusijos

gamyklų produkciją. Dėl to vyriausybė paskelbė du nutarimus, kuriais iš federalinio

biudžeto šiuose sektoriuose veiklą vykdančioms Rusijos įmonėms skirtos eksporto

subsidijos.

Be to, vyriausybė nustatė specialius užsienio įmonių dalyvavimo investicijų projektuose,

kuriuos vykdo valstybės valdomos įmonės arba valstybės subsidijuojamos privačios

įmonės, apribojimus. Taikydama šią priemonę Rusija taip pat nustatė 15 proc. kainos

lengvatą Rusijos įmonėms, dalyvaujančioms valstybės valdomų įmonių rengiamuose

konkursuose.

Be to, cemento ir vaistų sektoriuose Rusija nustatė dvi naujas su sertifikavimu susijusias

kliūtis, kuriomis siekta apsaugoti vietos gamybą ir paskatinti tolesnį gamybos

lokalizavimą. Cemento sektoriuje ji nustatė privalomus sertifikavimo reikalavimus ir

neišdavė sertifikatų importuojančioms įmonėms (išskyrus baltąjį cementą

importuojančias įmones); dėl to nuo 2016 m. kovo mėn. nutrūko ES cemento eksportas į

Rusiją. Be to, Rusija nustatė gerosios gamybos praktikos sertifikavimo reikalavimus,

taikomus prekybai ir vaistų rinkodaros leidimų atnaujinimui, tačiau Rusijoje neužtikrino

pakankamo pajėgumo taikyti šias procedūras – dėl to ES vaistų pramonė susidūrė su

didelio vėlavimo problema.

Rusija (kartu su Kazachstanu) taip pat pranešė apie Eurazijos ekonominės sąjungos

žaislų saugos taisyklių pakeitimo projektą, pagal kurį ketinama nustatyti psichologinės ir

mokymo saugos reikalavimus, nors tai yra precedento tarptautinėje teisėje neturinti

praktika, kuri, panašu, niekaip nėra susijusi su tikraisiais žaislų saugos tikslais.

Galiausiai reikia pasakyti, kad Rusija įgyvendino labai reikšmingą pasienyje taikomą

priemonę – tranzito draudimą, kuriuo vežėjams, nepaisant jų kilmės (t. y. ir ES

vežėjams), uždraudė per Rusiją keliais ir geležinkeliais gabenti prekes iš Ukrainos

teritorijos į Kazachstano ir Kirgizijos teritorijas. Dėl šio apribojimo gerokai padidėjo kai

kurių ES eksportuotojų transporto išlaidos.

Svarbu pažymėti, kad Rusija taip pat išplėtė jau ilgą laiką užsienio įmonėms taikomus

apribojimus, uždraudusi dalyvauti dar dviejuose (maisto produktų ir radioelektronikos

gaminių) sektoriuose vykdomuose viešuosiuose pirkimuose. Šioje ataskaitoje šios

problemos laikomos ne naujomis kliūtimis, o naujais ilgalaikių apribojimų, susijusių su

viešaisiais pirkimais ir jau anksčiau taikytų labai įvairioms prekėms (tekstilės gaminiams,

medicinos priemonėms, importuojamoms transporto priemonėms, importuojamiems

13

lengvosios pramonės gaminiams, mašinoms ir įrenginiams, vaistams, programinei

įrangai), aspektais.

Visas naujas ir esamas kliūtis, kurias nustatė Rusija, Komisija kvietė aptarti visuose

esamuose forumuose, įskaitant per 2016 m. PPO surengtą prekybos su Rusija politikos

peržiūrą, atitinkamuose PPO komitetuose, taip pat per dvišalius susitikimus ir raštais.

Tais atvejais, kai Rusijos politika pažeidė Rusijos įsipareigojimus PPO, ES taip pat

pasitelkė PPO ginčų sprendimo sistemą. 2016 m. PPO kolegijos priėmė ES palankų

sprendimą dėl ES eksportuojamų kiaulienos produktų (2017 m. vasario 23 d. patvirtinta

Nuolatinio apeliacinio komiteto) ir dėl Rusijos pernelyg didelių tarifų tam tikriems žemės

ūkio ir gamybos produktams (rengiant šią ataskaitą, dar nebuvo pasibaigęs pagrįstas

laikotarpis, kuriuo Rusija turėjo užtikrinti PPO sprendimo laikymąsi).

2. Indija

2016 m. Indija pradėjo taikyti penkias naujas kliūtis, taip bendrą kliūčių skaičių

padidindama iki 23 ir patvirtindama praėjusių metų PIKA nustatytas protekcionistines

tendencijas. Daugelis šių naujų apribojimų, kurie buvo pradėti taikyti, buvo užsienio

šalims taikomos priemonės (keturios), skirtos labai įvairiems sektoriams, pvz., plieno,

medicinos priemonių, tekstilės gaminių, vyno ir stipriųjų gėrimų.

Plieno sektoriuje Indija nustatė minimalių importo kainų nustatymo sistemą, kuri

2016 m. vasario mėn. pradėta taikyti 173 plieno gaminiams. Paskutinį kartą ši priemonė

dviem mėnesiams pratęsta 2016 m. gruodžio mėn., įtraukiant dar 19 plieno gaminių10

. Be

to, 2016 m. birželio mėn. buvo išplėstas 2012 m. įsaku dėl kokybės kontrolės nustatytas

35 plieno gaminių, kuriems taikoma Indijos standartų biuro valdoma privalomojo

sertifikavimo sistema, sąrašas, jį papildant trimis nerūdijančiojo plieno gaminiais.

Medicinos priemonės Indijoje vis dar reguliuojamos kaip vaistai, taikant Indijos vaistų ir

kosmetikos gaminių įstatyme ir taisyklėse nustatytas sąlygas, todėl taip nepagrįstai

nustatomi griežtesni reikalavimai. Dėl to draudžiamas atnaujintų medicinos priemonių

(t. y. gaminių, kurie buvo visiškai perdirbti, todėl negali būti laikomi naudota įranga)

eksportas ir taip ribojamos ES gamintojų eksporto galimybės.

Tekstilės gaminių sektoriuje du kartus (nuo 30 proc. iki 60 proc.) padidinti papildomi

muitai, taikomi didžiausiai leidžiamai tam tikrų gaminių mažmeninei kainai. Dėl šio

padidinimo, taip pat dėl susijusių iškrovimo mokesčių, tapo sunkiau prekiauti ES kilmės

apranga.

Be to, verslo galimybėms Indijos vyno ir stipriųjų gėrimų sektoriuje poveikį darė

nepagrįsti reguliavimo skirtumai, palyginti su tarptautiniais standartais dėl ženklinimo

reikalavimų, ir vidaus mokestinės priemonės.

10

2017 m. vasario 6 d. Indijos plieno ministerija pranešė, kad minimalių kainų nustatymo sistemos

taikymas nebebus pratęsiamas. Taigi šios kliūties nebeliko ir, jei tai bus patvirtinta, 2017 m. PIKA ji

bus laikoma pašalinta kliūtimi.

14

Nors 2016 m. pranešta apie iš dalies pagerėjusias telekomunikacijų įrangos eksporto

sąlygas, vis dar keliami kiti apsunkinantys reikalavimai, pvz., įpareigojimas reeksportuoti

naudotus elektros ir elektronikos agregatus, kai jie remontuojami, bandomi, atliekami su

jais susiję mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros arba projektavimo darbai. Dėl to

gaištama importuojant, trukdoma remontuoti telekomunikacijų tinklus ir įgyvendinti

galimus bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje projektus.

Nors dėl skirtingų užmojų ir lūkesčių 2013 m. vasarą faktiškai nutrūko derybos dėl

plačios apimties LPS su Indija, Komisija Indijos valdžios institucijas reguliariai kviečia

svarstyti šiuos klausimus visuose esamuose daugiašaliuose ir dvišaliuose forumuose,

pvz., PPO Techninių kliūčių prekybai (angl. TBT) komitete arba ES ir Indijos darbo

grupėse ir pakomitetyje prekybos klausimams.

3. Šveicarija

2016 m. patekimo į rinką partnerystės priemonėmis pranešta apie tris naujas Šveicarijoje

taikomas kliūtis; dabar šioje šalyje iš viso užregistruotos septynios kliūtys. Du iš šių

naujų apribojimų yra susiję su paslaugų sektoriais: iki šiol ES įmonės, teikiančios

paslaugas, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojomis Šveicarijoje turėjo

registruotis tik tuo atveju, jei jų metinė apyvarta Šveicarijoje siekė tam tikrą ribinę vertę.

Pagal 2016 m. pasiūlytą naują teisės aktą būtų atsižvelgiama ne į apyvartą Šveicarijoje, o

į apyvartą visame pasaulyje. Dėl to daugelis ES įmonių, kurios Šveicarijoje teikia

tarpvalstybines paslaugas, turėtų registruotis PVM mokėtojomis ir mokėti PVM. Be to,

įmonės, kurios yra įsisteigusios ES, Šveicarijoje turėtų turėti atstovą mokesčiams, dėl to

būtų patirta papildomų išlaidų. Taip pat bus pakeistos taisyklės, taikomos mažavertėms

siuntoms, kurios nėra apmokestinamos PVM, dėl to mažavertis importas taps ne toks

patrauklus (pirmiausia tai pasakytina apie e. prekybą).

Be to, Tičino kantone nustačius naują amatininkų registravimosi reikalavimą, kai kurie

amatininkai (pvz., dailidės, dažytojai, sodininkai) privalo registruotis pagal profesinius

(pvz., diplomas, minimali praktinė patirtis) ir asmeninius (pvz., neteistumas)

reikalavimus. Tai, kad laikomasi šių reikalavimų, privalo įrodyti pareiškėjas; jei tai

užsienietis, jis privalo pateikti kompetentingų institucijų patvirtintus dokumentus. Taip

ribojamos Europos specialistų galimybės teikti tokias paslaugas.

Be to, Šveicarija įgyvendino pasienyje taikomą priemonę – perklasifikavo mėsai su

prieskoniais taikomus tarifus ir juos gerokai padidino. Nors taip pat buvo priimtas

sprendimas sumažinti tarifą mėsai su prieskoniais, „importuojamai vytintos mėsos

gamybai“, pareikalavus importuotojai turės įrodyti, kad mėsa buvo importuota būtent

tokiu tikslu. Dėl to daliai ES eksporto ir toliau bus taikomi didesni muitai.

ES pakvietė Šveicariją aptarti šias kliūtis vietos lygmeniu, dalyvaujant ekspertams ir

pateikimo į rinką grupei, taip pat oficialiau, per atitinkamus bendrų komitetų posėdžius

muitų, laisvo asmenų judėjimo ir žemės ūkio klausimais.

15

4. Kinija

Kaip pažymėta ankstesnėse PIKA ir kaip aiškiai matyti iš PRDB, Kinija tebėra viena iš

labiausiai prekybą ribojančių ES partnerių. ES įmonės Kinijoje susiduria su daugybe jau

ilgą laiką taikomų kliūčių, įskaitant bendrosioms įmonėms keliamus reikalavimus,

pateikimo į rinką apribojimus, technologijų perdavimo prievoles ir nepagrįstus techninius

reglamentus. Kinijos produkcija taip pat tebėra svarbus esamo ir didėjančio perteklinio

pajėgumo plieno sektoriuje, taip pat kituose sektoriuose, įskaitant ne tik tradicinius

energijai imlius sektorius, bet ir aukštųjų technologijų pramonės sektorius, veiksnys.

Kinijos perteklinis pajėgumas kartais viršija visos ES gamybos apimtį arba visos ES

rinkos dydį. Dėl to kyla dempingo nesąžiningomis kainomis ir dėl to labai didelių ES

rinkos trikdymų rizika.

Dėl 2016 m. pažymėtina, kad patekimo į rinką partnerystės priemonėmis buvo pranešta

apie dvi naujas kliūtis (abi – užsienio šalims taikomos reguliavimo priemonės),

nustatytas atitinkamai baldų ir medicinos priemonių sektoriuose.

Baldų sektoriuje nustatytos tarptautinių standartų neatitinkančios tam tikrų lakiųjų

organinių junginių lygio ribos, dėl kurių kyla didelis pavojus, kad ES įmonės negalės

parduoti savo gaminių Kinijoje. Komisija pakvietė aptarti šias priemones, reaguodama į

susijusius pranešimus dėl techninių kliūčių prekybai, taip pat kelis kartus tai padarė per

PPO techninių prekybos kliūčių komiteto bei dvišalius ES ir Kinijos komiteto posėdžius.

Medicinos priemonių sektoriuje 2016 m. Kinija atnaujino savo teisės aktų reikalavimus,

paskelbusi antrąjį sąrašą, į kurį įtraukta 350 priemonių, kurioms netaikomas reikalavimas

atlikti klinikinius tyrimus. Tačiau, norint Kinijoje užregistruoti pačias naujoviškiausias

priemones, ir toliau būtina Kinijoje atlikti klinikinius tyrimus. Komisija per ES ir Kinijos

medicinos priemonių ekspertų apskritojo stalo diskusijas, ES ir Kinijos kasmetinius

dialogus reglamentavimo klausimais ir patekimo į rinką posėdžius, taip pat per ES ir

Kinijos maisto produktų ir vaistų administravimo aukšto lygio susitikimus nuolat prašo,

kad Kinija savo medicinos priemonių reglamentavimo sistemą suderintų su tarptautiniais

standartais ir praktika.

Žinoma, ES, šalindama 2016 m. užregistruotas naujas kliūtis, taip pat imasi visų būtinų

veiksmų, kuriais būtų galima padėti pašalinti minėtąsias patekimo į rinką duomenų

bazėje užregistruotas 23 kliūtis. Tačiau tebėra didelė tikimybė, kad ateityje atsiras naujų

kliūčių. Pavyzdžiui, Kinija šiuo metu nustato horizontaliąsias saugos taisykles,

turėsiančias didelį ekonominį poveikį keliems sektoriams. Be to, Kinija neseniai pranešė

priimsianti naujus teisės aktus ES ekonominės veiklos vykdytojams svarbiose srityse,

pvz., naujų rūšių energiją naudojančių automobilių srityje. Kinija taip pat nurodė

ketinanti nustatyti nepagrįstus maisto produktų sertifikavimo reikalavimus, kurie darys

poveikį labai daug produktų, įskaitant (alkoholinius ir nealkoholinius) gėrimus,

konditerijos gaminius, šokoladus, sausainius, uogienes, kompotus ir kitus vaisių

pusgaminius, maltus produktus ir grūdus, pusryčiams skirtus javų produktus, taip pat

16

sausus produktus, pvz., įvairius makaronų gaminius. Šios priemonės, jei bus patvirtintos,

bus aprašytos kitoje PIKA.

5. Alžyras

Ankstesnių metų ataskaitose Alžyras nebuvo dėmesio centre, tačiau 2016 m. ši šalis,

atsižvelgdama į blogėjantį einamosios sąskaitos ir prekybos balansą ir siekdama padidinti

vietos pramonės gamybos apimtį, nustatė dvi svarbias kliūtis, keliuose sektoriuose

turėjusias plataus masto poveikio ES eksportuotojams.

2015 m. priėmus teisės aktą, kuriuo suteikta galimybė taikyti plačius kiekybinius

apribojimus, 2016 m. keturių kategorijų produktams (transporto priemonėms, cementui,

armatūrai ir plieniniams vielos strypams) buvo pradėta taikyti importo licencijavimo

schema. Dėl to 2016 m. labai nukentėjo ES eksportuotojai. Pavyzdžiui, 2016 m. ES

eksportuojamiems automobiliams buvo išduota tik 57 000 licencijų – gerokai mažiau,

palyginti su ankstesnių metų ES eksportu į šią rinką (pvz., 2012 m. eksportuota apie

245 000 transporto priemonių). Ši priemonė turėjo didelį neigiamą poveikį armatūrų,

cemento ir plieninių vielos strypų produktams.

Be to, Alžyras ir toliau taikė pramonės lokalizavimo politiką, kuri buvo pradėta

įgyvendinti pagal 2015 m. finansų įstatymą, – priėmė nutarimą dėl horizontaliojo

vartojimo kredito, skirto Alžyre pagamintiems arba surinktiems produktams įsigyti,

teikimo nuo 2016 m.

ES pakvietė Alžyrą aptarti šiuos klausimus remiantis ES ir Alžyro asociacijos susitarimu,

tačiau kol kas Alžyras ir toliau vengia keisti savo politiką, kuria ribojama prekyba. Tai

viena iš priežasčių, dėl kurių padaryta menka pažanga derantis dėl stojimo į PPO.

6. Egiptas

Nors ankstesnėse ataskaitose Egiptui nebuvo skiriama daug dėmesio, reikia pasakyti, kad

šioje šalyje keliama vis daugiau kliūčių prekybai. Visai neseniai pagal horizontaliąją

priemonę, apimančią 25 prekių kategorijas, pradedant žemės ūkio produktais, dviračiais,

kosmetikos gaminiais ir drabužiais ir baigiant keraminėmis plytelėmis ir baldais, Egipto

vyriausybė pradėjo taikyti reikalavimą dėl privalomo įmonių, kurios savo gaminius nori

eksportuoti į Egiptą, registravimosi. Be registracijai reikalingų dokumentų, atitinkamame

nutarime reikalaujama pateikti sertifikatą, kad gamintojas ir (arba) prekių ženklo

savininkas taiko kokybės kontrolės sistemą. Visi dokumentai, kuriuos reikia pateikti, turi

būti patvirtinti prekybos ir pramonės rūmų, tada – Egipto ambasados ir išversti

akredituoto vertimo centro. Dėl šios priemonės kyla susirūpinimas, ar ji suderinama su

PPO ir ES ir Egipto asociacijos susitarimu, o įmonės susiduria su įvairiais praktiniais

sunkumais (pvz., nepakankamai aiškus registravimosi procesas, netaikoma skundų

teikimo procedūra, procesas labai ilgai trunka).

ES savo susirūpinimą išreiškė visuose esamuose forumuose, įskaitant PPO techninių

prekybos kliūčių komitetą, pagal dvišalę sistemą, nustatytą ES ir Egipto asociacijos

17

susitarimu, pasitelkdama Sąjungos delegaciją Kaire, taip pat aukštu politiniu lygmeniu

parengtu raštu.

Be to, Egiptas rengia automobilių sektoriui skirtą mokesčių paskatų schemą, kuria

siekiama dirbtinio lokalizavimo. Pagal šią schemą įmonėms, kurios užtikrins, kad būtų

naudojama tam tikra reikalaujama vietoje pagamintų komponentų procentinė dalis, kad

vietoje būtų pagaminamas tam tikras gaminių kiekis, ir (arba) pasieks tam tikrą eksporto

iš Egipto apimtį, bus taikoma mokesčio atskaita.

7. Turkija

Pastaraisiais metais Turkija ir toliau taikė keletą kliūčių prekybai, prieštaraujančių jos

įsipareigojimams, nustatytiems steigiant ES ir Turkijos muitų sąjungą, pvz., taikė

apsunkinančias muitinės procedūras arba papildomus muitus. 2016 m. Turkija pradėjo

taikyti dar dvi prekybą ribojančias priemones, dėl to bendras kliūčių prekybai, apie kurias

pranešta, skaičius padidėjo iki 15.

Viena iš šių naujų kliūčių yra ta, kad labai įvairiems gaminiams (įskaitant mašinas,

elektros variklius ir siurblius) Turkija taiko perteklinius sertifikavimo reikalavimus, nors

nėra pasitaikę jokių šių gaminių gedimų arba defektų. Dėl to labai daug ES įmonių,

eksportuodamos į Turkiją, susiduria su sunkumais atlikdamos muitinės procedūras.

Kita svarbi nauja kliūtis prekybai yra ta, kad vaistų sektoriuje Turkijos valdžios

institucijos, siekdamos paskatinti Turkijos vidaus gamybą, įgyvendina dirbtinio

lokalizavimo priemones. Turkijos Sveikatos apsaugos ministerija pareikalavo, kad

užsienio gamintojai, gaminantys tam tikrus vaistus, juos gamintų vietoje. Jei užsienio

gamintojai neįsipareigos užtikrinti pakankamo lokalizavimo, atitinkami produktai bus

pašalinti iš produktų, kurie gali būti kompensuojami pagal Turkijos sveikatos draudimo

sistemą, sąrašo. Tai reiškia, kad tie produktai iš esmės bus pašalinti iš Turkijos rinkos.

Šia priemone diskriminuojamas importas, ji turės didelį poveikį ES vaistų pramonės

gebėjimui eksportuoti į Turkiją ir joje vykdyti veiklą, dėl to kils pavojus, kad bus prarasta

didelė rinkos dalis.

Savo susirūpinimą dėl abiejų naujų priemonių ES išreiškė dvišaliuose susitikimuose su

Turkijos Ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir Vaistų ir medicinos

priemonių agentūra. Komisija, siekdama sulaikyti nuo tolesnio protekcionistinių

priemonių eskalavimo, gerinti Europos įmonių galimybes patekti į rinką ir apskritai

prekybos sąlygas, ir toliau dės pastangas, kad būtų pašalintos šios ir kitos kliūtys

prekybai. Tai, kaip Turkija įgyvendina savo esamus įsipareigojimus, nustatytus steigiant

ES ir Turkijos muitų sąjungą, bus aptarta per numatomas derybas dėl muitų sąjungos

modernizavimo ir tolesnio jos veikimo srities plėtimo.

B. PREKYBOS SRAUTAI, KURIUOS GALĖJO PAVEIKTI 2016 M.

UŽREGISTRUOTOS KLIŪTYS

18

Konkrečių kliūčių patekti į rinką ekonominio poveikio vertinimas vis dar yra sunkus

uždavinys, reikalaujantis glaudaus verslo bendruomenės, valstybių narių ir Komisijos

tarpusavio bendradarbiavimo. Vienas iš veiksnių, pagal kuriuos, pasitelkiant PRP,

nustatomi kliūčių prekybai šalinimo prioritetai, yra numatomas naujos priemonės, apie

kurią pranešta, poveikis.

Nors ateityje Komisija ketina daugiau dėmesio skirti tokios informacijos rinkimui

pasitelkiant PRP, turimi ekonominiai duomenys, susiję su užregistruotomis kliūtimis,

tebėra neišsamūs. Todėl šiame skirsnyje analizuojami prekybos srautai, kuriuos galėjo

paveikti naujos kliūtys prekybai prekėmis. Ši analizė atlikta remiantis dvišaliais ES

eksporto rodikliais (jei trečiosiose šalyse taikomi eksporto apribojimai – ir importo

rodikliais) pagal atitinkamus Suderintos sistemos (SS) tarifinius kodus. Kadangi dėl

2016 m. atsiradusių naujų kliūčių neigiamas poveikis eksportui galėjo būti padarytas dar

tais pat metais, atliekant analizę remtasi vidutiniais prekybos srautais ištisiniu trejų metų

laikotarpiu, apimančiu 2013–2015 m. Nors buvo neįmanoma įvertinti tikslaus kliūčių

prekybai poveikio šiems prekybos srautams11

, galima bent jau susidaryti apytikrį vaizdą,

kokia yra susijusio eksporto, kurį galėjo paveikti kliūtys prekybai, svarba.

Šis metodas taikytas 32-iem iš 36-ių naujų kliūčių, kurios buvo užregistruotos 2016 m.,

išskyrus dvi priemones, susijusias su paslaugoms, ir vieną priemonę, susijusią su

investavimu (apie jas prekybos srauto duomenų neturima), taip pat vieną svarbią

horizontaliąją priemonę, dėl kurios nebuvo galima nustatyti, kokiems konkretiems

sektoriams buvo padarytas poveikis.

Remiantis skaičiavimo rezultatais, 2016 m. užregistruotų naujų kliūčių prekybai poveikis

ES eksportui galėjo siekti iki 27,17 mlrd. EUR12

. Šis skaičius viršija visą ES eksportą į

tokias prekybos partneres, kaip Pietų Afrika13

, Alžyras14

ar Ukraina15

, ir sudaro 1,6 proc.

viso ES pasaulinio eksporto tais pat metais.

Apskaičiuota, kad apskritai didžiausią įtaką ES eksportui galėjo turėti Rusijos taikomos

priemonės – poveikis prekybos srautams galėjo siekti iki 12,26 mlrd. EUR. Kitos šalys

pagal poveikį, kurį galėjo padaryti jų nustatytos kliūtys, rikiuojasi taip: Alžyras

(3,75 mlrd. EUR), Kinija (3,7 mlrd. EUR), Turkija (2,69 mlrd. EUR), Indija

(2,2 mlrd. EUR) ir Egiptas (1,72 mlrd. EUR).

11

Ne visos kliūtys prekybai reiškia visišką prekybos uždraudimą – vienomis priemonėmis prekyba

ribojama labiau nei kitomis.

12 Atliekant analizę remtasi vidutiniu ES eksportu 2013–2015 m.

13 Viso 2013–2015 m. ES eksporto į Pietų Afriką vidurkis buvo 24,41 mlrd. EUR per metus.

14 Viso 2013–2015 m. ES eksporto į Alžyrą vidurkis buvo 22,67 mlrd. EUR per metus.

15 Viso 2013–2015 m. ES eksporto į Ukrainą vidurkis buvo 18,31 mlrd. EUR per metus.

19

Be to, atlikus šią analizę, nustatyta, kad naujos priemonės, kurias nustatė Rusija,

pirmiausia buvo nukreiptos į sektorius, kuriuose ES eksportas į Rusiją paprastai būdavo

didelis. Pavyzdžiui, prieš nustatant nepagrįstus vaistų sertifikavimo reikalavimus, ES

vaistų eksportas į Rusiją sudarė 6,1 mlrd. EUR per metus, o ES automobilių ir žemės

ūkio technikos eksportas į Rusiją, kuriam gali turėti įtakos šiuose sektoriuose teikiamų

subsidijų poveikis atitinkamiems prekybos srautams, – 5,85 mlrd. EUR per metus.

Alžyro sprendimas nustatyti naujus kiekybinius apribojimus ir motorinėms transporto

priemonėms, cementui, plienui ir plieniniams vielos strypams taikyti importo

licencijavimo schemą taip pat galėjo turėti didelį poveikį ES eksportuotojams;

ankstesnėse ataskaitose nurodyta, kad eksportas šiuose sektoriuose sudarė

3,75 mlrd. EUR.

Kitos kliūtys, dėl kurių gali būti padarytas poveikis gana dideliems prekybos srautams,

yra Kinijos nustatyti įpareigojimai atlikti europietiškų medicinos priemonių klinikinius

tyrimus, dėl kurių kyla pavojus 2,95 mlrd. EUR vertės ES eksportui, apsunkinančios

muitinės procedūros, kurias Turkija taiko kai kuriems produktams, įskaitant mašinas,

elektros variklius ir siurblius, ir kurių poveikis ES eksportui gali siekti 2,6 mlrd. EUR, ir

Indijos nustatyta minimali plieno importo kaina, kurios neigiamas poveikis ES eksportui

gali sudaryti 1,36 mlrd. EUR. Be to, Egipto nustatyti gamyklų registravimo reikalavimai,

taikomi 25-ioms prekių kategorijoms, pradedant žemės ūkio produktais, dviračiais,

kosmetikos gaminiais ir drabužiais ir baigiant keraminėmis plytelėmis ir baldais, gali

paveikti prekybos srautus, kuriuos sudaro 1,03 mlrd. EUR vertės ES eksportas.

Atsižvelgiant į tai, kad nustačius naujas kliūtis patekti į rinką gali būti padarytas poveikis

didelei prekybos daliai, dar kartą patvirtinama ES patekimo į rinką strategijos ir

tvirtesnės partnerystės svarba visame pasaulyje stebint ir šalinant prekybą ribojančias

priemones, taip pat nustatant jų šalinimo prioritetus ir jas šalinant tinkamiausiomis

priemonėmis.

III. PAGRINDINĖS PREKYBOS IR INVESTAVIMO KLIŪTYS,

PAŠALINTOS 2016 M.

Šiame skyriuje išsamiai aprašoma strategija, kurią 2016 m. Komisija taikė siekdama

pašalinti prekybos ir investavimo kliūtis, ir kliūčių šalinimo rezultatai. Paskui šiame

skyriuje išsamiau apžvelgiami 2016 m. didžiausi laimėjimai. Galiausiai pateikiama

apytikslė prekybos, kurią paveikė šios priemonės, kai jos dar nebuvo pašalintos, vertė.

A. ES STRATEGIJA, KURIA SIEKIAMA ŠALINTI PREKYBOS IR

INVESTAVIMO KLIŪTIS

20

Ankstesnėje PIKA jau buvo išsamiai aprašyti pagrindiniai būdai, kuriais PRP šalino

trečiosiose šalyse gausėjančias kliūtis16

. 2016 m. PRP, šalindama patekimo į rinką

problemas, ir toliau pasitelkė daug įvairių priemonių.

Pasaulio prekybos organizacijoje ES ir toliau ryžtingai remia daugiašalę prekybos

darbotvarkę ir ginčų sprendimo mechanizmą. Be to, ES ir toliau aktyviai bei

konstruktyviai dalyvavo PPO komitetų veikloje (pvz., TBT17

, SPS18

, SCM19

, TRIMS20

,

Importo licencijų išdavimo procedūrų, Mokėjimų balanso apribojimų), taip 2016 m.

įgydama naudingą galimybę išreikšti ES susirūpinimą dėl daugelio priemonių, kurios

aprašytos ankstesniuose skyriuose.

Kai kliūčių, dėl kurių nukenčia ES interesai, nebuvo galima veiksmingai pašalinti pagal

konsultacijų mechanizmą, ES taip pat taikė PPO ginčų sprendimo sistemą. 2016 m. ES

pradėjo dvi bylas – viena iš jų buvo susijusi su Kinijos muitais ir kitais žaliavų eksporto

apribojimais (DS 509), kita – su diskriminacinio režimo ES stipriųjų gėrimų eksportui į

Kolumbiją taikymu (DS 502). Be to, 2016 m. PPO kolegijos priėmė du ES palankius

sprendimus (byloje DS 475 dėl Rusijos taikomos kiaulienos produktų importo politikos ir

byloje DS 485 dėl tarifų režimo, kurį Rusija taiko tam tikriems žemės ūkio ir gamybos

produktams).

Be to, ES ir toliau vykdė plataus užmojo prekybos derybų darbotvarkę – dar vieną rinkų

atvėrimo ir kliūčių prekybai šalinimo priemonę. 2016 m. pasirašytas išsamus ekonomikos

ir prekybos susitarimas (IEPS) su Kanada ir susitarimas dėl Ekvadoro prisijungimo prie

LPS su Kolumbija ir Peru, gerokai pažengta į priekį derybose dėl LPS su Japonija,

atnaujintos diskusijos dėl LPS su Pietų Amerikos šalių bendrąja rinka, pradėtas LPS su

Meksika atnaujinimo procesas, pradėtos naujos derybos su keliomis šalimis, pvz.,

Filipinais, Indonezija ir Tunisu. Daug kliūčių patekti į rinką tiesiogiai pašalinama per

derybas. Pavyzdžiui, 2016 m. pasirašius IEPS su Kanada, be tarifų panaikinimo, bus

pašalinta daug svarbių pasienyje taikomų kliūčių, susijusių su įvairiais sektoriais, pvz.,

vyno ir stipriųjų gėrimų.

Atsižvelgdama į tvirtesnę patekimo į rinką partnerystę ir matydama stiprėjantį

protekcionizmą, Komisija, siekdama dar labiau pagerinti pastangų, kuriomis siekiama

šalinti prekybos su trečiosiomis šalimis kliūtis, koordinavimą, taip pat nusprendė

sutvirtinti savo partnerystę su valstybėmis narėmis ir įmonėmis. Svarbu pažymėti, kad

Komisija, siekdama nustatyti geriausią kliūčių prekybai šalinimo strategiją, taip pat

suaktyvino diskusijas su PRP suinteresuotaisiais subjektais dėl kliūčių prekybai šalyse,

16

2016 m. PIKA, p. 17–23. http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2016/june/tradoc_154665.pdf

17 PPO techninių prekybos kliūčių komitetas.

18 PPO sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių komitetas.

19 PPO subsidijų ir kompensacinių priemonių komitetas.

20 PPO komitetas dėl su prekyba susijusių investicinių priemonių.

21

kuriose svarstoma galimybė pradėti derybas dėl LPS arba kuriose tokios derybos jau

pradėtos.

Be to, prekybos susitarimų įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas tebėra vienas iš

pagrindinių ES prekybos politikos aspektų. Taikant laisvosios prekybos susitarimais

nustatytas įgyvendinimo struktūras, labai padedama šalinti konkrečias kliūtis prekybai.

Pavyzdžiui, 2016 m. tokios kliūtys buvo šalinamos pagal ES ir Pietų Korėjos LPS, taip

pat remiantis ES ir Ukrainos išsamia ir visapusiška laisvosios prekybos erdve (IVLPE),

kuri laikinai taikyti pradėta 2016 m. sausio 1 d. (žr. šios ataskaitos III skyriaus C skirsnį).

Be to, Komisija atidžiai stebi, ar įsipareigojimai pagal IEPS perkeliami į Kanados teisę ir

veiksmingai įgyvendinami. IEPS taip pat nustatyta reikiama sistema, pagal kurią

aptariamos kliūtys, kurių gali kilti sanitarijos ir fitosanitarijos, techninių kliūčių prekybai

arba investavimo srityse. Atsižvelgdama į kuriamą tvirtesnę partnerystę, kaip paskelbta

2015 m. spalio mėn. patvirtintoje strategijoje „Prekyba visiems“, vėliau šiais metais

Komisija paskelbs specialią LPS įgyvendinimo ataskaitą.

B. 2016 M. PAŠALINTŲ KLIŪČIŲ APŽVALGA

1. 2016 m. pašalintų kliūčių pasiskirstymas pagal trečiąsias šalis

Bendromis visų PRP suinteresuotųjų subjektų pastangomis 2016 m. visiškai arba iš dalies

pavyko pašalinti 20 užregistruotų kliūčių prekybai, kurios buvo taikomos 12-oje

skirtingų trečiųjų šalių. Šie praėjusiais metais gauti rezultatai yra panašūs į 2015 m.

rezultatus – tada buvo pašalintos 23 priemonės.

6 pav. nurodytos trečiosios šalys, kuriose labiausiai sekėsi šalinti kliūtis. 2016 m.

daugiausia kliūčių pašalinta Pietų Korėjoje (penkios), po jos rikiuojasi Kinija (trys),

Izraelis ir Ukraina (po dvi). Be to, po vieną užregistruotą kliūtį pavyko pašalinti

Argentinoje, Botsvanoje, Brazilijoje, Egipte, Indijoje, Japonijoje, Taivane ir Turkijoje.

5

32 2

1 1 1 1 1 1 1 1

0123456

22

6 pav. 2016 m. pašalintų prekybos ir investavimo kliūčių geografinis pasiskirstymas

(* – G 20 šalys)

Vis dėlto reikėtų pakartoti, kad patekimo į rinką duomenų bazėje apžvelgiamos ne visos

kliūtys prekybai, su kuriomis susiduria ES eksportuotojai, todėl ir diagramoje pateikiama

neišsami visų kliūčių, pašalintų 2016 m., apžvalga. Pirmiausia tai pasakytina apie

atvejus, kai vyko derybos dėl LPS, – tokiais atvejais kliūtys ir jų pašalinimas ne visada

būdavo užregistruojami. Įgyvendinant tvirtesnę partnerystę, ateityje tokios kliūtys bus

atidžiau stebimos pasitelkiant PRP.

2. 2016 m. pašalintų kliūčių pasiskirstymas pagal priemonių rūšis

Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. daugėjo užsienio šalims taikomų kliūčių (20), o pasienyje

priemonių taikyta mažiau (13), naudinga paanalizuoti, kaip veiksmingai praėjusiais

metais ES šalino šių skirtingų rūšių priemones.

Iš 7 pav. matyti, kad pagal PRS vienodai sėkmingai šalintos ir pasienyje, ir užsienio

šalims taikomos priemonės (pašalinta po 10 abiejų rūšių priemonių), taigi jos priemonių

rinkinys tebėra veiksmingas šalinant priemones, kurias kartais yra sunkiau pastebėti.

Daugelis iš dešimties sėkmingai pašalintų pasienyje taikytų priemonių buvo susijusios su

sanitarija ir fitosanitarija (septynios), o kitos pašalintos priemonės buvo susijusios su

importo draudimais arba muitais (trys).

Dėl dešimties užsienio šalims taikytų priemonių reikia pasakyti, kad geriausi rezultatai

pasiekti prekybos prekėmis reguliavimo arba apmokestinimo srityje (pašalintos devynios

priemonės), taip pat sėkmingai išspręsta viena su paslaugomis susijusi problema.

3. 2016 m. pašalintų kliūčių pasiskirstymas pagal sektorius

7 pav. pateikta glausta pagrindinių ekonominės veiklos sektorių, kuriuose 2016 m. buvo

pašalintos kliūtys prekybai, apžvalga. Žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuje (visiškai

arba iš dalies) pašalinta daugiausia kliūčių – aštuonios, jos daugiausia buvo susijusios su

sanitarijos ir fitosanitarijos klausimais (penkios kliūtys). Vyno ir stipriųjų gėrimų

pramonėje taip pat pašalinta gana daug kliūčių (trys), kiek mažiau kliūčių pašalinta

automobilių ir kosmetikos sektoriuose (po dvi). Be to, pavienės kliūtys pašalintos

elektronikos, vaistų ir IRT sektoriuose. Galiausiai reikia pasakyti, kad buvo pašalintos ir

dvi horizontaliosios kliūtys – abi Pietų Korėjoje: viena iš jų buvo susijusi su kilmės

patikra, kita – (pašalinta laikinai) – su (reimportuojamoms) sutaisytoms prekėms taikomu

tarifų režimu (žr. III skyriaus C skirsnio 1 dalį).

23

7 pav. 2016 m. pašalintų prekybos ir investavimo kliūčių pasiskirstymas pagal

sektorius, remiantis PRDB užregistruotais duomenimis

C. 2016 M. PAŠALINTŲ KLIŪČIŲ KOKYBINĖ ANALIZĖ

Šiame skirsnyje pateikiama išsamesnė keturiose prekybos partnerėse, kuriose 2016 m.

užregistruota daugiausia pašalintų kliūčių, t. y. Izraelyje, Kinijoje, Pietų Korėjoje ir

Ukrainoje, pašalintų kliūčių analizė.

1. Pietų Korėja

Labai teigiama tendencija matoma Pietų Korėjoje – čia 2016 m. užregistruota tik viena

nauja kliūtis, o pašalintos penkios. Tai rodo, kad LPS įgyvendinimo struktūra yra

veiksminga kliūčių prekybai šalinimo priemonė (taip pat žr. III skyriaus A skirsnį).

Nors nuo tada, kai buvo pradėtas taikyti LPS, prekybos srautai automobilių sektoriuje

labai pagerėjo, šiame sektoriuje liko tam tikrų neišspręstų problemų, trukdančių patekti į

rinką, todėl Komisija ir toliau kvietė aptarti šias kliūtis LPS darbo grupėje automobilių

klausimais. Taikant tokį metodą, 2016 m. Pietų Korėja sutiko iš dalies pakeisti savo

specifinius reikalavimus dėl sėdynių dydžio ir laisvų tarpų, taip pat kai kurias taisykles

suderinti su tarptautiniais standartais (pvz., klausimą dėl 48 V, susijusį su JT EEK

taisykle Nr. 100). Komisija ir toliau kvies aptarti likusias kliūtis susijusiose LPS

įgyvendinimo institucijose, taip pat galbūt iš dalies keičiant esamą susitarimą.

2016 m. taip pat pašalinta viena kliūtis, susijusi su kosmetikos sektoriumi: Europos

Sąjungai ir partneriams Pietų Korėjoje ėmusis intervencinių veiksmų, diskriminacinė

priemonė, pagal kurią Pietų Korėjos miestų centruose įsikūrusių neapmuitinamų

parduotuvių valdytojai buvo įpareigoti tam tikrą minimalų parduotuvės plotą skirti vidaus

8

32 2 2

1 1 1

0123456789

24

gaminių pardavimui, iš dalies pakeista ne tokia diskriminacine prievole tam tikrą

minimalų parduotuvės plotą skirti mažųjų ir vidutinių įmonių gaminių pardavimui.

Europos Sąjungai ėmusis intervencinių veiksmų, prekybos žemės ūkio produktais srityje

sušvelninti prekybą iškraipantys teisės akto projekto, kuriame žalio pieno sūriui buvo

nustatyti nepagrįsti techniniai reikalavimai, kurie būtų turėję neigiamą poveikį ES

verslui, aspektai.

Kalbant apie horizontaliąsias priemones, Pietų Korėja taip pat iš dalies pakeitė savo

muitinės procedūrų nuostatas, susijusias su kilmės patikra. Iki 2016 m. Korėjos muitinės

administracija ES prekių kilmės patikrą ir toliau vykdė taip pat, kaip tai daroma pagal

tiesioginį kilmės patikros metodą, t. y. tiesiogiai kreipdamasi į importuotojus. Įvairių

sektorių ES įmonės skundėsi dėl šio metodo, o ir LPS buvo numatytas priešingas

metodas – netiesioginė kilmės patikra. Europos Sąjungai ėmusis intervencinių veiksmų,

Pietų Korėja sutiko taikyti netiesiogines kilmės patikras, kaip nustatyta LPS, ir taip labai

pagerino ES eksportuotojų padėtį.

Dar viena sena horizontalioji problema yra susijusi su tarifų režimu, kurį Pietų Korėja

taiko (reimportuojamoms) sutaisytoms prekėms. ES ir Pietų Korėjos LPS nėra tokios

nuostatos, kad Europos Sąjungoje sutaisytos prekės, kurios pakartotinai įvežamos į Pietų

Korėją, neapmokestinamos muitu. Reaguodama į daugkartinius Komisijos intervencinius

veiksmus, 2016 m. gruodžio mėn. Pietų Korėja dabar taikomą atleidimą nuo muito

pratęsė iki 2018 m. pabaigos. ES taip pat siekia, kad, be šio laikino sprendimo, šiuo

klausimu būtų priimtas ilgalaikis sprendimas, pvz., darant galimus LPS pakeitimus.

2. Kinija

Kinija tebėra viena iš šalių, kuriose taikoma daugiausia kliūčių prekybai – tiek vertinant

pagal bendrą jų skaičių (23), tiek pagal 2016 m. pradėtų taikyti kliūčių skaičių (dvi).

Tačiau 2016 m. padaryta pažanga šalinant tris užregistruotas kliūtis, taigi ES kliūčių

šalinimo politika gali būti veiksmingai taikoma ir didžiosioms valstybėms.

Pažengta į priekį šalinant vieną didelę kliūtį, susijusią su IRT sektoriumi: Kinija ketino

patvirtinti taisykles, pagal kurias įmonės, kurios tiekia IRT prekes Kinijos bankams,

privalėtų naudotis Kinijos intelektine nuosavybe ir atskleisti pagrindinius programinės

įrangos kodus, laikomus verslo paslaptimi. Komisijai aukštu lygiu ėmusis intervencinių

veiksmų, Kinija nusprendė laikinai, kol nebus peržiūrėtas atitinkamas teisės aktas,

atsisakyti šios priemonės priėmimo. Komisija ir toliau atidžiai stebės šią problemą ir

sieks, kad ji būtų visiškai išspręsta.

Kitas laimėjimas užregistruotas kosmetikos pramonėje: čia turėjo būti priimtas naujas

teisės aktas, kuriuo turėjo būti nustatyti apsunkinantys reikalavimai, pvz., draudimas ant

originalios etiketės užklijuoti kitą etiketę arba įpareigojimas ant pakuotės nurodyti

subrangovo pavadinimą ir adresą. Po to, kai ES visuose susijusiuose daugiašaliuose ir

dvišaliuose forumuose ėmėsi intervencinių veiksmų, Kinija sutiko kuriam laikui

25

atsisakyti šios priemonės. Dėl to nuo 2016 m. ES kosmetikos įmonės galėjo toliau

importuoti į Kiniją, kaip tai darė iki šiol.

Taip pat pavyko gerinti padėtį stipriųjų gėrimų sektoriuje: Kinija jau ilgą laiką taikė

nepagrįstą sanitarijos ir fitosanitarijos priemonę, pagal kurią reikalauta užtikrinti labai

mažus tam tikrų ftalatų kiekius – mažesnius už saugius kiekius, nustatytus remiantis jos

pačios atliktais rizikos vertinimais. Ši problema išspręsta 2016 m. – Kinija patvirtino, kad

ji, atsižvelgdama į jos pačios atlikto rizikos vertinimo rezultatus, grįš prie ankstesnės

praktikos, ir taip užtikrino, kad ES stipriųjų gėrimų eksportuotojai galėtų tęsti savo

veiklą.

3. Izraelis

ES ir Izraelio prekybos ryšiai grindžiami asociacijos susitarimu, kuris įsigaliojo 2000 m.

Izraelis apskritai rėmė prekybos lengvinimą ir ES įmonėms labai aktyviai nekėlė kliūčių

patekti į rinką, o tai padėjo susiformuoti glaudiems prekybos ryšiams. 2016 m.

veiksmingai pašalinus dvi kliūtis, PRDB iš viso liko užregistruotos tik trys kliūtys.

Viena iš pastaruoju metu pašalintų kliūčių buvo susijusi su vaistų eksportu: po tiesioginių

kreipimųsi į Izraelio Sveikatos apsaugos ministeriją, Izraelis sutiko svarstyti visų ES

valstybių narių prašymus išduoti vaistų rinkodaros leidimus, įskaitant prašymus, kuriuos

teikia valstybės narės, į ES įstojusios po 2004 m. Taip šioms valstybėms narėms

galiausiai taip pat suteikta galimybė į Izraelį eksportuoti farmacinius produktus. ES tikisi,

kad greitai panašią kliūtį bus galima pašalinti ir medicinos priemonių srityje.

Nuo 2016 m. Izraelis kelioms ES valstybėms narėms vėl pradėjo išdavinėti leidimus

eksportuoti gyvus gyvūnus, taip išspręsdamas susijusią sanitarijos ir fitosanitarijos

problemą.

4. Ukraina

Nuo 2016 m. sausio 1 d. pradėjus laikinai taikyti ES ir Ukrainos IVLPE, toliau gerėjo

prekybos ryšiai. 2016 m. pašalinus dvi kliūtis ir pradėjus taikyti vieną naują kliūtį,

bendras Ukrainoje veikiančių kliūčių skaičius sumažėjo nuo penkių iki keturių. Dėl

pradėtos taikyti naujos kliūties – metalo laužui taikomo eksporto muito – reikėtų

pažymėti, kad, Europos Komisijai ėmusis intervencinių veiksmų ir Ukrainos prezidentui

vėliau pareiškus veto dėl pradinio pasiūlymo, priimtos priemonės galiojimas galiausiai

sutrumpintas iki vienų metų; numatoma, kad ši priemonė baigs galioti 2017 m. rugsėjo

mėn. Dėl to bendras kliūčių skaičius turėtų dar labiau sumažėti.

Ukraina padarė pažangą šalindama ES eksportuotojams rūpesčių keliančias kliūtis, pvz.,

atšaukė jau ilgą laiką galiojusį sanitarijos ir fitosanitarijos srities draudimą, taikytą

galvijienai (tačiau reikia pasakyti, kad kai kurios importo sąlygos vis dar nevisiškai

atitinka ES standartus), arba atsisakė taip pat ilgai taikyto reikalavimo gauti karantino

tarnybos leidimą importuoti arba tranzitu vežti daržoves. Tačiau tenka apgailestauti, kad

vis dar galioja 2015 m. Ukrainos nustatytas medienos eksporto draudimas, nors Ukraina

26

ne kartą įsipareigojo atsisakyti šios priemonės. Komisija, siekdama pašalinti kliūtis ir

neleisti, kad atsirastų naujų kliūčių, kartu su savo partneriais tvirtesnėje PRP ir toliau

stebės, kaip įgyvendinama IVLPE.

D. PREKYBOS SRAUTAI, KURIUOS GALĖJO PAVEIKTI KLIŪTYS,

PAŠALINTOS 2016 M.

Kadangi šiame etape neturėta pakankamai patikimų ekonominių duomenų, skaičiuojant

prekybos srautus, kuriuos galėjo paveikti kliūtys, pašalintos 2016 m., taikyta ta pati

metodika, paaiškinta II skyriaus B skirsnyje. Nors ši metodika tikrai nėra tobula (kai

nagrinėjant pašalintas kliūtis remiamasi ankstesnių metų prekybos srautais, gaunami

iškraipyti skaičiai, nes ES eksportas yra mažesnis dėl vis dar taikomos kliūties), pagal ją

galima bent jau iš dalies įvertinti prekybos srautų, kuriems, pašalinus kliūtis, galėtų būti

padarytas teigiamas poveikis, dydį (tačiau tikėtina, kad jis bus įvertintas nepakankamai).

Ši metodika taikyta 17-ai iš 20-ies kliūčių, pašalintų 2016 m., vėlgi išskyrus

horizontalesnius atvejus (Pietų Korėjoje keliamas problemas, susijusias su sutaisytomis

prekėmis ir kilmės patikra) ir ankstesniame skirsnyje aprašytą su IRT susijusį Kinijos

atvejį. Nors tikimasi, kad, pašalinus šias kliūtis, bus gauta daug ekonominės naudos,

susijusius prekybos srautus vis dar sunku nustatyti ir įvertinti, todėl jie į analizę

neįtraukti.

Nepaisant to, remiantis šia metodika, nustatyta, kad 2016 m. pašalinus kliūtis, teigiamas

poveikis ES eksportui galėtų būti apie 4,2 mlrd. EUR21

. Bet kokiu atveju, atsižvelgiant į

metodikos apribojimus, ateityje siekiant padaryti tikslesnes išvadas dėl kliūčių

pašalinimo poveikio, bus naudinga stebėti prekybos raidą šiose srityse po kliūčių

pašalinimo22

.

Dėl prekybos srautų, kuriuos galėjo paveikti tam tikros konkrečios kliūtys, reikia

pasakyti, kad, 2016 m. pašalinus septynias su sanitarija ir fitosanitarija susijusias kliūtis,

ES eksportuotojai galėjo naudotis daug geresnėmis prekybos galimybėmis – bendras

poveikis ES eksportui buvo apie 1,86 mlrd. EUR. Pavyzdžiui, ES ūkininkai galėjo

pasinaudoti tuo, kad buvo pašalintas su sanitarija ir fitosanitarija susijęs apribojimas, kurį

anksčiau taikė Ukraina; šio pašalinimo poveikis esamam eksportui galėjo siekti

602,62 mln. EUR.

Pašalinus Kinijoje buvusias kliūtis, susijusias su kosmetikos gaminiais ir stipriaisiais

gėrimais, taip pat galėjo būti padarytas didelis poveikis, nes ES eksporto vertė šiuose

21

Atliekant šią analizę, taip pat remiamasi vidutiniu ES eksportu 2013–2015 m. pagal susijusius SS

kodus.

22 Nors Komisija yra parengusi metodiką, pagal kurią galima tiksliau įvertinti kliūčių pašalinimo poveikį,

norint ją taikyti, reikia stebėti prekybos srautus po kliūties pašalinimo. Paskutinį kartą tokia analizė

buvo atlikta 2015 m.; tada padaryta išvada, kad 2012 m. ir 2013 m. pagal PRS pašalinus kai kurias

kliūtis, 2014 m. prekybos srautai padidėjo 2,4 mlrd. EUR – šis skaičius atitinka prekybos srautą pagal

nedidelės apimties LPS, pvz., LPS su Kolumbija.

27

sektoriuose atitinkamai buvo 678,6 mln. EUR ir 398,39 mln. EUR. Kosmetikos sektoriui

taip pat galėjo būti naudingas Korėjoje taikyto diskriminacinio režimo panaikinimas –

dėl to galėjo padidėti dabartinis ES eksporto lygis, kurio vertė siekia 452,56 mln. EUR.

IV. IŠVADA

Šioje ataskaitoje siekta išsamiai apžvelgti ES ekonominės veiklos vykdytojams kilusias

tiesiogines prekybos ir investavimo kliūtis, apie kurias buvo pranešta ir kurios buvo

pašalintos pasitelkus patekimo į rinką partnerystę, kurioje dalyvauja Komisija, valstybės

narės ir verslo organizacijos. Į patekimo į rinką duomenų bazę, kurioje šios kliūtys yra

registruojamos, dabar yra įtrauktos 372 veikiančios kliūtys, apie kurias pranešė 51

pasaulio valstybė. Daugiausia tokių protekcionistinių priemonių ir toliau taiko didžiosios

valstybės, pvz., Brazilija, Indija, Indonezija, Kinija ir Rusija.

2016 m. – šios ataskaitos ataskaitiniu laikotarpiu – pastebėtos panašios pasaulinės

tendencijos. Dėl 36 naujų kliūčių, apie kurias pranešta 2016 m., reikia pasakyti, kad

daugiausia prekybos apribojimų nustatė Rusija, nuo jos nedaug atsiliko Indija, o Kinija

taip pat liko pirmajame kliūčių prekybai taikytojų penketuke. Taip pat pranešta, kad

keletą naujų priemonių pradėjo taikyti Šveicarija, o Alžyras, Egiptas ir Turkija

pirmiausia pasižymėjo kaip šalys, aktyviai įgyvendinančios lokalizavimo politiką. Be

tam tikrų horizontaliųjų priemonių, naujų kliūčių užregistruota 13-oje ekonominės

veiklos sektorių, daugiausia – vyno ir stipriųjų gėrimų bei žemės ūkio ir žuvininkystės

sektoriuose, tačiau su kliūtimis susidurta ir automobilių, vaistų, paslaugų, medicinos

priemonių, žaislų, geležies, plieno ir spalvotųjų metalų sektoriuose. Apskaičiuota, kad

prekybos srautų, kuriuos galėjo paveikti visos 2016 m. užregistruotos naujos priemonės,

vertė siekė iki 27,17 mlrd. EUR, t. y. buvo didesnė už viso ES eksporto į tokias partneres,

kaip Pietų Afrika, Alžyras ar Ukraina, vertę ir sudarė 1,6 proc. viso ES eksporto.

Iš teigiamų dalykų pažymėtina, kad 2016 m. patekimo į rinką partnerystė padėjo pašalinti

20 prekybos ir investavimo kliūčių, buvusių septyniuose skirtinguose sektoriuose, taip

pat keletą horizontaliųjų kliūčių. Iš teigiamų tendencijų, pirmiausia pastebėtų Pietų

Korėjoje ir Ukrainoje, matyti, kad laisvosios prekybos susitarimai yra veiksminga kliūčių

patekti į rinką šalinimo priemonė; Komisija, remdamasi tvirtesne partneryste, yra

pasiryžusi kartu su savo partneriais toliau stiprinti ir vienyti pastangas, kad būtų

užtikrintas dar veiksmingesnis ES laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimas. Nors

reikia pripažinti, kad dar reikia daug ką padaryti, keletas kliūčių pašalinta ir Kinijoje, o

tai reiškia, kad ES kliūčių šalinimo strategija gali būti veiksmingai taikoma ir

didžiosioms valstybėms, su kuriomis nėra sudaryta laisvosios prekybos susitarimų. ES ir

toliau remsis PPO sistema ir savo pačios plataus užmojo prekybos derybų darbotvarke –

tai ir toliau bus pagrindinės kliūčių šalinimo priemonės. Apibendrinant reikia pasakyti,

kad prekybos srautai, kuriuos galėjo paveikti kliūtys, pašalintos 2016 m., sudarė apie

4,2 mlrd. EUR.

Baigiant pažymėtina, kad ES patekimo į rinką strategija pasirodė esanti naudinga kliūčių

aptikimo ir šalinimo priemonė, taigi ji padeda ES ekonominės veiklos vykdytojams

28

suteikti geresnes galimybes eksportuoti ir investuoti. Atsižvelgdama į visame pasaulyje

stiprėjantį protekcionizmą, Komisija ir toliau didins pastangas, kad visi suinteresuotieji

subjektai vienytų savo jėgas įgyvendindami patekimo į rinką partnerystę ir, remdamiesi

viso pasaulio atviromis rinkomis, skatintų ekonomikos augimą ir našumą.