Etninės kultūros

ugdymas: samprata,

siekiniai ir pagrindinės

gairės

Dalia Urbanavičienė

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė

ETNINĖ KULTŪRA

Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas (Ţin., 1999, Nr. 82-2414)

Preambulė

...etninė kultūra yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės

kultūros pamatas...;

...tik savo etnine kultūra besiremianti tauta gali palaikyti savo visuomenės narių

pilietinį brandumą, dalyvauti pasaulio civilizacijoje kaip lygiavertė partnerė,

išlaikyti tokiai partnerystei ir bendradarbiavimui būtiną orumą, savarankiškumą

ir savitumą...

4 straipsnis. Etninės kultūros valstybinės globos uždaviniai

Etninės kultūros valstybinės globos uţdaviniai yra:

4) uţtikrinti galimybę visiems visuomenės nariams giliau paţinti etninę kultūrą,

jos reiškinių įvairovę;

6) ugdyti brandţios tautinės savimonės asmenybę, integruojant etninę kultūrą į

švietimo sistemą.

Kiti svarbiausi LR teisės aktai, nurodantys

prioritetinį etnokultūrinio ugdymo poreikį

Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas (Ţin., 1997, Nr. 2-16) įtvirtino būtinybę ugdyti tautinę savimonę, uţtikrinti lietuvių tautos etninės kultūros, kultūros savitumo ir papročių išsaugojimą.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Ţin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) nustatytas švietimo tikslas perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, laiduoti sąlygas asmens brandţiai tautinei savimonei formuotis, taip pat garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės išsaugojimą, nuolatinį jos vertybių kūrimą.

Panašūs tikslai deklaruojami ir Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose (Ţin., 2003, Nr. 71-3216).

Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategija (patvirtinta 2009 m. lapkričio 19 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2365 ).

Etninės kultūros sąvoka

Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

4. Etninė kultūra – visos tautos (etnoso) sukurta, iš

kartos į kartą perduodama ir nuolat atnaujinama

kultūros vertybių visuma, padedanti išlaikyti tautinį

tapatumą bei savimonę ir etnografinių regionų

savitumą.

Išsamesnė etninės kultūros sąvoka (1)

LIAUDIES KŪRYBA Vaizduojamasis ir taikomasis menas;

Muzikinis, šokamasis, ţaidybinis, vaidybinis, sakytinis ir

rašytinis folkloras;

Kalbiniai reiškiniai (vietovardţiai, gyvulių vardai, ţmonių

pravardės, humoristiniai ţodynai, ţargonas )

ŠVENTĖS Kalendorinės ir lokalios šventės, Dainų šventės

GYVENIMO CIKLO

APEIGOS Gimtuvės / krikštynos, vardadieniai, gimtadieniai,

jaunimo brandos apeigos, vedybos, laidotuvės, mirusiojo

minėjimai

ŠEIMA IR GIMINYSTĖ Šeimos narių bendravimas, giminystė, gentystė

SOCIALINIS ELGESYS Socialinė pagalba, etika, etiketas, pasilinksminimai,

sportas, ţaidimai

APRANGA, IŠVAIZDA Tautiniai drabuţiai, šukuosena ir kt.

Išsamesnė etninės kultūros sąvoka (2)

MITYBA Kulinarinis paveldas, valgymo ir gėrimo papročiai

LIAUDIES ŢINIJA Liaudies medicina, anatomija ir fiziologija, zoologija ir

veterinarija, psichologija, metereologija ir astronomija,

botanika ir kt.

SKAIČIAVIMAS IR

MATAVIMAS Laiko tvarkymas (kalendoriai), matavimo ir skaičiavimo

vienetai

ŪKINĖ VEIKLA Ţemdirbystė, gyvulininkystė, bitininkystė, namų ūkis,

medţioklė, ţvejyba, miško ūkis ir verslai, tradiciniai amatai

KRAŠTOVAIZDIS,

ARCHITEKTŪRA Kultūrinis kraštovaizdis, statiniai, interjeras

RELIGIJA,

TIKĖJIMAI Įvairios religijos, kosmologija, mitologija, šventi objektai ir

reiškiniai, sakralus laikas

KITA...

Smulkesnio skirstymo pavyzdžiai

apimant šiuolaikinius reiškinius (1)

Sakytinis folkloras

Pasakojamoji

tautosaka

Pasakos, pasakėčios, sakmės, padavimai, legendos,

šiurpės, pasakojimai, anekdotai, eilėraščiai

Trumpieji

pasakymai

Patarlės, prieţodţiai, vaizdingi posakiai, mįslės,

garsų pamėgdţiojimai, greitakalbės, skaičiuotės,

skaičiavimai, skanduotės, atvirkštinė kalba,

nesusikalbėjimai, šūksniai, keiksmai, etiketo

formulės, erzinimai, uţkalbėjimai, maldelės, būrimai,

tikėjimai, trumpieji pasakymai-parodijos

Retorinės raiškos

tautosaka

Oracijos, dialogai, pamokslai, prakalbos, priesaikos,

reklamos, skelbimai, sveikinimai ir linkėjimai,

tostai

Smulkesnio skirstymo pavyzdžiai

(apimant šiuolaikinį folklorą) [2]

Rašytinis folkloras

Švenčių

scenarijai

Mokyklos švenčių, mergvakario / bernvakario, vestuvių

Atminimai Rimtieji, humoristiniai, nurodymai rašantiems

Nuotraukų

užrašai

Uţrašai ant nuotraukų ir albumuose

Laiškai Tradiciniai, grandininiai

SMS žinutės Buitinės, šventinės, testų parodijos, horoskopų

parodijos

Gedulingi

tekstai

Antkapių ir paminklų įrašai, vainikų uţrašai, uţuojautos

Parodijos Testamentų, religinių tekstų, reklamos, skelbimų

„Dokumentai“ Mokykliniai , studentiški, kariškių

Iš etninės kultūros globos tarybos užsakymu

2009-2010 m. atlikto tyrimo (1)

Ekspertų vertinimui buvo pateikti trys etninės kultūros ugdymo modeliai:

1) pasirenkamoji etninės kultūros pamoka 5–12 klasėse;

2) privaloma etninės kultūros pamoka 5, 9 ir 11 klasėms, pamokas lydi gyvosios etninės kultūros renginiai (šventės, ţygiai, vakaronės ir kt.), yra folkloro kolektyvas (ansamblis/klubas / būrelis);

3) privaloma etninės kultūros pamoka 1–12 klasėse, pamoką lydi gyvosios etninės kultūros renginiai, yra folkloro kolektyvas.

Rezultatai:

1-ojo modelio nepasirinko nė vienas mokytojas;

2-ąjį modelį pasirinko 20 % mokytojų;

3-iąjį modelį pasirinko 80 % mokytojų.

Argumentai:

Pasirenkamoji pamoka 5–12 klasėse neįmanoma, jei trūksta etninės kultūros pagrindų pradinėse klasėse. 3-iasis modelis leidţia įgyvendinti ugdymo tęstinumo ir perimamumo principą, leidţia susieti etninės kultūros mokymą privalomose pamokose su jos pritaikymu mokyklos gyvenime arba neformaliu ugdymu.

Iš etninės kultūros globos tarybos užsakymu

2009-2010 m. atlikto tyrimo (2)

Etninės kultūros integravimas

Etninė kultūra savo esme yra integralus dalykas, apimantis visas tradicinės

gyvensenos dalis. Dėl to etninės kultūros integracija į atskirus kitus dalykus yra

iš esmės jos išskaidymas, arba dezintegracija. Etninės kultūros dalių

integracija į kitų dalykų mokomąsias programas vyko dvidešimt metų ir nebuvo

vaisinga. Bene svarbiausia prieţastis – nebuvo parengti etninę kultūrą

integruojantys į atskirus dalykus mokytojai. Išvada – integracija neužtikrina

etninės kultūros ugdymo mokyklose efektyvumo.

Apklausti ekspertai siūlo alternatyvią idėją – į etninės kultūros pamokas

integruoti kitus mokomuosius dalykus. Pavyzdţiui, į etninės kultūros

pamokas sėkmingai galima būtų integruoti muzikos, pilietinio ugdymo, šeimos

pagrindus, dorinio ugdymo pargrindus, choreografijos pamokas, fizinio lavinimo

pamokas.

Vis dėlto nemaţa ekspertų dalis (65 proc.) mano, kad etninės kultūros integracija į

kitus dalykus iš esmės yra teigiamas dalykas, nes tai praplečia ir pagyvina

atskirų dalykų pateikimą, susieja juos su vietos tradicija. Tačiau etninės

kultūros integracija į kitus dalykus turi būti kaip papildoma ar pagalbinė

priemonė privalomam etnokultūros dalykui.

Etninės kultūros integravimas

Bendrosiose programose (1)

Kultūrinio sąmoningumo integruojamoji programa

Tikslas. Padėti mokiniams įgyti kultūrinio sąmoningumo žinių, ugdyti gebėjimus, nuostatas, reikalingas suprasti, priimti, gerbti ir dalyvauti perduodant įvairių asmenų, grupių, tautų, rasių sukurtas kultūrines vertybes, plėtoti savo kultūrinės raiškos gabumus.

Pradinio ugdymo bendrosios programos

Dailė. Pastebėti tautodailės ryšį su etnokultūrinėmis tradicijomis ir papročiais. Aptarti, palyginti lietuvių ir kitų tautų liaudies meno kūrinius, etnokultūrinius papročius.

Muzika. Apibūdinti artimiausios aplinkos muzikines tradicijas. Paaiškinti, kaip lietuvių liaudies dainos susijusios su praeities ir dabarties gyvenimu.

Pasaulio pažinimas. Saugoti kultūros paveldą. Nurodyti svarbiausias valstybės, tautos ir kalendorines šventes, jas apibūdinti.

Etninės kultūros integravimas

Bendrosiose programose (2)

Pagrindinio ugdymo bendrosios programos

5–6 klasės

Geografija. <...> lyginti savo tautos ir kitų tautų tradicijas. Nurodyti 2–3 Lietuvos etnografinių sričių skirtumus.

Etika. Tirti savo bendruomenės ir jos vertybių kilmę, bendravimo tradicijas. Paaiškinti, kas sieja mus su kitais grupės nariais (kalba, istorija, <…> tradicijos, papročiai, maistas, drabužiai ir pan.) Skatinti kitus saugoti <…> kultūros paveldą savo gyvenamojoje vietovėje.

Lietuvių kalba. Skaitomi vertingiausi, kultūrai pažinti svarbūs tautosakos, klasikinės ir šiuolaikinės literatūros (ir lietuvių, ir kitų tautų) kūriniai <…>.

Dailė. Tyrinėti artimiausios aplinkos gamtos ir kultūros paminklų vertę, etnokultūrines vietos bendruomenės tradicijas ir papročius.

Muzika. <...> pažinti Lietuvos muzikos tradicijas (pvz., dainų šventės, „Dainų dainelės“ konkursas, tradiciniai miesto ar regiono renginiai ir pan.).

Etninės kultūros integravimas

Bendrosiose programose (3)

7–8 klasės

Istorija. Pateikti pavyzdžių, iliustruojančių baltų verslus, papročius, tikėjimą ir ryšius su antikos civilizacijomis.

Etika. <...> dalyvaujant kūrybiniuose projektuose, suprasti savo ir kitų kultūrų paveldo reikšmę <...>.

Technologijos. Tradicinių tautodailės dirbinių projektavimas ir gamyba.

9–10 klasės

Etika. Tirti savo tautos vertybių kilmę ir tapatybės pokyčius.

Lietuvių kalba. Atpažinti tautosakos tipažus, vertybes <...> grožiniuose ir negrožiniuose tekstuose.

Dailė. Apibūdinti tautodailės įtaką šiuolaikiniams vizualiesiems reiškiniams.

Pilietiškumo pagrindai. Atpažinti ir nagrinėti kultūros paveldo puoselėjimo pavyzdžius. Iškelti kultūros paveldo apsaugos problemą ir siūlyti jos sprendimo būdus. Gerbti tautos <...> tradicijas, prisidėti prie savo tautos vertybių puoselėjimo.

Ką pasirinkti etnokultūriniam ugdymui?

(mokytojų patirtis – 2011 m. tyrimas)

Išanalizuotos 27 etnokultūros mokytojų užpildytos anketos – iš

Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Kretingos, Gargţdų, Radviliškio, Salamiesčio

(Kupiškio r.), Alantos (Molėtų r.), Ţąslių (Kaišiadorių r.), Butrimonių

(Alytaus r.), Veisiejų, Merkinės (Varėnos r.), Viečiūnų (Druskininkų

sav.), Klausučių (Jurbarko r.).

Iš jų 7 mokytojai moko etninės kultūros kaip atskiro dalyko, 6 – integruoja

etninę kultūrą į kitus dalykus, 17 – per neformalų ugdymą.

Mokytojai atsakė į klausimus apie etninės kultūros ugdymo tikslą ir

siekiamus rezultatus pagal skirtingas pakopas – pradinio, pagrindinio ir

vidurinio ugdymo.

Pradinio ugdymo pakopa (1)

Etninės kultūros ugdymo tikslas yra....

Supaţindinti mokinius su savosios etnokultūros pradmenimis, kurių

uţuomazgos jau įgytos auklėjant šeimoje, gimtojoje aplinkoje ar

vaikų darţelyje.

Ugdyti meilę ir pagarbą savo gimtinei, tėvynei ir jos kultūrai,

tradicijoms, domėjimąsi savo gimine. Šioje pakopoje ypač svarbus

vaiko ryšys su aplinkos ţmonėmis – tėvais, artimaisiais, kaimynais,

draugais.

Per tautosaką (pasakas, ţaidimus, ratelius, dainas ir kt.) ugdyti

dorinį vaikų elgesį, prieraišumą tėviškei, pagarbą gamtai.

Skatinti moksleivius domėtis senaisiais papročiais (ypač

kalendoriniais), amatais, pamėgti liaudies dainą, šokį, muziką.

Pradinio ugdymo pakopa (2)

Mokiniai žinos ir supras:

Lietuvių tautosaką (mįsles, minkles, pasakas, padavimus ir kt.), muzikinį folklorą, kalendorinių švenčių papročius, tradicinius amatus, lietuvių gyvenimo būdą ir pasaulėjautą.

Gebės:

Atlikti pagal amţių tinkamus dainuojamosios, pasakojamosios, smulkiosios tautosakos, liaudies choreografijos ir kt. kūrinius, muzikuoti liaudies instrumentais, apibūdinti tradicinius lietuvių amatus bei kurti, remiantis pateiktais tautodailės pavyzdţiais.

Naudodamiesi tradicinės tautosakos formulėmis, patys improvizuoti, kurti oracijas, mįsles, sakmes ir kt., praturtinti savo kalbą tautosakos elementais.

Pasiruošti šventėms, pasigamindami reikiamus atributus (kaukes, verbas ar kt.), prasmingai dalyvauti etninėse šventėse;

Stebėti pokyčius gamtoje siejant juos su senolių išmintimi (orų spėjimai, augmenijos puoselėjimas ir t. t.)

Išsiugdys nuostatas:

Domėtis etnokultūra bei puoselėti protėvių tradicijas, perimti etnines dorines normas kaip šiandienos gyvenimo ir sugyvenimo pagrindą.

Tenkinti individualius estetinius saviraiškos poreikius per įvairias liaudies meno rūšis.

Pagrindinio ugdymo pakopa (1)

Etninės kultūros ugdymo tikslas yra...

Plačiau ir išsamiau supaţindinti mokinius su lietuvių

liaudies tradicine kultūra, išmokyti vertinti liaudies kultūrą

kaip ilgaamţių vertybių liudijimą ir asmens saviugdos

šaltinį.

Plėsti istorinio, gamtinio ir kultūrinio gimtinės paţinimo

ribas, mokyti paţinti tradicinės materialinės ir dvasinės

kultūros reiškinius, juos fiksuoti.

Ugdyti asmenybę, besididţiuojančią savo tautine kultūra,

suvokiančią save kaip tos kultūros puoselėtoją.

Pagrindinio ugdymo pakopa (2)

Mokiniai žinos ir supras

Savo tautos gyvensenos ir kultūros raidos ypatumus, tradicinį ţmogaus ryšį su gamta, giliau paţins etnokultūrinį paveldą, supras tradicijų tęstinumo svarbą.

Pagrindinių kalendorinių švenčių ratą – papročius ir apeigas, simbolius ir jų prasmingumą dabarčiai.

Gebės

Puoselėti savo krašto etnines tradicijas šeimoje ir bendruomenėje, kūrybiškai plėtoti liaudies tradicijas, pritaikyti etnokultūrines ţinias ir moralines normas gyvenime.

Rinkti, fiksuoti, tvarkyti ir saugoti etninės kultūros reiškinius.

Pasakoti apie savo giminę ir šeimą; galės padainuoti, pasekti pasakas, uţminti mįsles ar paţaisti liaudies ţaidimus; padaryti nesudėtingus rankdarbius, nusakys tautinio kostiumo ypatumus.

Išsiugdys nuostatas

Jausti atsakomybę uţ tradicinės kultūros likimą, išsiugdys doros, groţio ir ekologines nuostatas, etninės kultūros tęstinumo poreikį.

Vidurinio ugdymo pakopa (1)

Etninės kultūros ugdymo tikslas yra ...

Pagilinti jau turimas mokinių etninės kultūros ţinias, kurios padėtų suvokti

bei formuoti savo, kaip lietuvio tapatybę, o etnokultūrą suvokti kaip reiškinį,

kuris apima visas mūsų tautos gyvenimo sritis ir poreikius.

Išugdyti sąmoningą, motyvuotą, atsakingą asmenybę, gebančią kūrybiškai

priimti pasaulį neprarandant tautinės tapatybės ir suvokiančią save kaip

tautos kultūros tęsėją ir puoselėtoją.

Formuoti savarankišką poţiūrį į etninės kultūros gyvybingumą ir jos kūrybinį

tęstinumą, išugdyti supratimo ir pakantumo jausmą kitų tautų kultūroms,

atvirumą Europos ir pasaulio etnokultūrinių tradicijų įvairovei, o tuo pačiu

kritiškumą bei atsparumą destruktyviems masinės kultūros reiškiniams.

Išugdyti mokinių poreikį aktyviai dalyvauti gimnazijos bendruomenės

gyvenime.

Vidurinio ugdymo pakopa (2)

Mokiniai žinos ir supras

Savo tautos papročius, tradicijų tęstinumo svarbą, ankstyvesnių kartų indėlį perimant ir plėtojant kultūros tradicijas.

Dorinę ir religinę liaudies patirtį bei vertybines nuostatas.

Etninės kultūros įtaką profesionaliajai kūrybai.

Gebės

Suvokti savo kultūros savitumą ir skirtumus bei bendrumus su kitomis kultūromis; vertindamas savo tautos kultūrą gebės priimti, bet ne aklai kopijuoti kitų pasaulio kultūrų patirtį.

Jausti pusiausvyrą tarp tradicijų ir naujovių, puoselėti jų darną, pritaikyti etnokultūrines ţinias šiuolaikiniame pasaulyje ir savo gyvenime.

Atsirinkti reikalingiausią, patikimą etninės kultūros ugdymo(si) informaciją,

Išsiugdys nuostatas

Kad lietuvių tautybė yra jo savastis, o jis – tautos atstovas, kuris turi gerbti ir puoselėti savąsias šaknis.

Kad vertingas ir įdomus pasauliui esi tuomet, kai gali pristatyti originaliai suvoktą nacionalinį tapatumą.

Ugdyti saviraišką, praktiškai formuoti etninės kultūros tęstinumo gebėjimus bei įgūdţius.

Etnokultūrinio ugdymo turinys skirtingose ugdymo

pakopose (apibendrinimas ir papildymas)

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinys ţaidybine forma ir kitais tam

amţiui tinkamais būdais tenkina prigimtinius vaiko etninės kultūros poreikius ir

padeda jam pasirengti mokytis pagal pradinio etninės kultūros ugdymo programą;

Pradinio ugdymo turinys suteikia mokiniui etninės kultūros pradmenis, padeda jam

pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą;

Pagrindinio ugdymo turinys sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui įsisavinti etninės

kultūros pagrindus, paţinti jos reiškinių įvairovę, įgyti liaudies kūrybos įgūdţių,

perimti tradicinius etinius ir estetinius idealus;

Vidurinio ugdymo turinys suteikia išsamesnių ţinių apie mitologiją ir pasaulėţiūrą,

apima palyginimus su kitų šalių papročiais, dabartyje gyvuojančiais gyvosios

tradicijos reiškiniais, orientuoja mokinius į tiriamąją-kūrybinę veiklą ir kultūrinės

plėtros projektus – tokiu būdu darant įtaką asmens pasaulėţiūros susiformavimui,

suteikiant galimybę įgytas ţinias ir praktinius įgūdţius naudingai pritaikyti

visuomenės poreikiams.

Svarbiausi etnokultūrinio ugdymo plėtros principai

Siekiant apsaugoti etninės kultūros ugdymo turinį nuo mėgėjiškų ir moksliškai nepagrįstų etninės kultūros reiškinių poveikio, į etninės kultūros kompetencijų ugdymo formavimo, vertinimo ir atnaujinimo darbus įtraukti aukštųjų mokyklų dėstytojus, mokslininkus ir etnokultūrinio ugdymo praktiką turinčius pedagogus, taip pat atsiţvelgti į tėvų, vietos bendruomenės, kitų asmenų, visuomeninių organizacijų, valstybės institucijų pasiūlymus;

Etninės kultūros ugdymo modelį bendrojo lavinimo mokykloje formuoti iš trijų pagrindinių dalių: a) etninės kultūros pamokos; b) praktinių gyvosios tradicijos renginių; c) neformalaus ugdymo etninės kultūros kolektyvuose.

Etninės kultūros ugdymo turinyje taikyti vietinę ir regioninę etninės kultūros medţiagą;

Siekti etnokultūrinio ugdymo nuoseklaus tęstinumo pereinant iš vienos pakopos į kitą (nuo darţelio iki parengimo aukštajai mokyklai), ugdymo turinį diferencijuoti ir individualizuoti pritaikant mokinių amţiaus tarpsniams, poreikiams, gebėjimų lygiui;

Į etnokultūrinius renginius įtraukti ugdytinių tėvus ir kitus artimuosius ypač ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pakopose, o vyresnėse pakopose skatinti moksleivių iniciatyvą panaudojant etnokultūrinius įgūdţius mokyklos bendruomenės ir platesnės visuomenės poreikiams.