Euro poveikis šalies ūkiui

Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narysŠiauliai, 2014 m. kovo 7 d.

Euro poveikis: pagrindinės kryptys

2

€ Lietuvoje

Palūkanų normos

BVP vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais:

• Vartojimas• Investicijos• Grynasis eksportas

Valiutos keitimo sąnaudos

Vienkartinis poveikis kainų lygiui

Vienkartinės euro įvedimo sąnaudos

Finansinės įmokos

Poveikis prekybai ir investicijoms

Euro poveikis palūkanų normoms

Kredito gavėjai (kredito forma)

Palūkanų normų pokytis (proc. p.)2015 m.

Bazinis scenarijus

Vyriausybė (LR skolos vertybiniai popieriai) –0,80

Namų ūkiai (paskolos) –0,56

Nefinansinės įmonės (paskolos) –0,49

Vidutinė svertinė palūkanų norma –0,56

3

Kiek sumažėtų palūkanų našta?

4

Sutaupymas dėl sumažėjusių palūkanų 2014–2022 m.

Pagrindinis scenarijus

Sutaupoma palūkanų suma

Valstybė 1,6 mlrd. Lt

Namų ūkiai 1,2 mlrd. Lt

Įmonės 1,1 mlrd. Lt

Iš viso 3,9 mlrd. Lt20

14

20

15

20

16

20

17

20

18

20

19

20

20

20

21

20

22

0.0

0.1

0.2

0.3

0.4

Valdžios sektorius Įmonės ir namų ūkiai

3,9 mlrd. Lt (0,26 % BVP)

BVP proc.

Euro poveikis: Latvija skolinasi pigiau

• Latvijos ilgalaikės palūkanų normos nacionaline valiuta mažesnės už Lietuvos nuo 2012 m. liepos mėn.

• Euroobligacijų palūkanos – istorinėse žemumose.

Lietuvos ir Latvijos euroobligacijų palūkanos

2010

/01

2010

/07

2011

/01

2011

/07

2012

/01

2012

/07

2013

/01

2013

/07

2014

/011

2

3

4

5

6

7

8

Lietuva (2018 vasaris)

Latvija (2018 kovas)Šaltinis: Bloomberg.

Proc.

6

Reitingų padidinimas – labai tikėtinas

6–10 mėn. iki euro įvedimo Estijos ir Latvijos reitingai – padidinti;

Reitingo agentūros: euro įvedimas Lietuvoje mažintų kredito riziką:

sumažės valstybės ir ūkio subjektų rizika, susijusi su turto, pajamų ir įsipareigojimų valiutine struktūra;

pagerės valstybės prieiga prie finansų rinkų ir bankų likvidumo valdymo galimybės

padidės ekonominės politikos apibrėžtumas

123450

1

2

3

4

5

6

7

8

Euro įvedimas Latvija – Fitch reitingas

Estija – Fitch reitingas Latvija – S&P reitingas

Estija – S&P reitingas Latvija – Moody's reitingas

Estija – Moody's reitingas

Mėnesiai iki (–) ir po (+) euro įvedimo

Baziniai punktaiBasic points

Baziniai punktaiBasic points A+

A–

A

BBB+

BBB

AA–

A1

Fitch ir S&P skalė Moody's skalė

Baa3

Baa2

BBB–

Baa1

A2

A3

Aa3

Kiek būtume sutaupę, jei euras būtų įvestas 2007 m.?

Palūkanų normos (5 m. kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai (CDS)):

7

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0

200

400

600

800

1 000

1 200

Latvija Estija Lietuva

Slovakija Vokietija

Proc.

Sutaupymas 2007–2012 m. Mlrd. Lt

Namų ūkiai ir įmonės 2,1–2,9

Valdžios sektorius 4,1–4,9

Iš viso 6,2–7,8

Euro poveikis eksportui

8

Mažesnės prekybos ir įėjimo į rinką sąnaudos

Daugiau užsienio investicijų

Didesnis rinkos skaidrumas ir konkurencija

Eurą įsivedusių šalių užsienio prekyba augo 5–10 %

Numatoma euro įtaka LT eksportui 2015–2022 m.

Laipsniškas eksporto padidėjimas 5 %

Suminis eksporto vertės prieaugis 34 mlrd. Lt

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

0

1

2

3

4

5

6

7

Realiojo eksporto (neįskaitant naftos) padidėjimas

Mlrd. Lt

34 mlrd. Lt

9

Euro poveikis valiutos keitimo išlaidoms

Įvedus eurą išnyksta:litų ir eurų keitimo išlaidos, apsidraudimo nuo lito ir euro kurso pokyčių sąnaudos;

Litų ir eurų keitimo ir apsidraudimo nuo lito kurso svyravimų metinės nebankinio sektoriaus išlaidos sudaro apie 0,14 % BVP (2010–2012 m. – vidutiniškai ~140 mln. Lt / m.);

2015–2022 M. NEBANKINIS SEKTORIUS SUTAUPYTŲ NE MAŽIAU KAIP 1,9 MLRD. LT;

Euro įvedimas trumpuoju laikotarpiu sumažintų Lietuvoje veikiančių bankų pajamas.

Euro poveikis ūkio augimui

Euro įvedimas BVP lygį vidutiniškai padidintų:

2014–2022 m. 1 scenarijus: + 1,9 %2 scenarijus: + 1,8 %

10

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

Ilgal

aiki

s

0.0

0.5

1.0

1.5

2.0

2.5

3.0

1 scenarijus 2 scenarijus

2014-2022 m. vidurkis (1 scenarijus) 2014-2022 m. vidurkis (2 scenarijus)

1,9 proc.

1,8 proc.

1,3 proc.

Euro įtaka BVP lygiui

Euro įvedimo sąnaudos

11

Bendrosios vienkartinės euro įvedimo sąnaudos:

• gryniesiems pinigams pagaminti ir pakeisti;

• informacinėms ir mokėjimo sistemoms pritaikyti;

• apskaitos sistemoms pertvarkyti.--------------------------------------------------------------------------------Vienkartinės išlaidos Lietuvoje galėtų sudaryti 0,5–0,7 % BVP (660–920 mln. Lt)

Grynosios euro įvedimo išlaidos bus kur kas mažesnės:

• dalis užsakymų teks Lietuvos įmonėms;

• dalis darbų bus finansuojama ES lėšomis;

• dalis pasirengimo euro įvedimui darbų sutaps su įprastiniais informacinių ir kt. sistemų atnaujinimo darbais.

Įnašas į Europos stabilumo mechanizmą

Sąnaudos• Lietuvos įnašas - ~300 mln. EUR per 5 m. (po 20 % kasmet);• Įsipareigojimas - ~2,5 mlrd. EUR (mokėtina pagal pareikalavimą).

Grąža• Dalyvavimas ESM – paramos garantija;• Ilgalaikis stabilumas ES – mūsų pačių politinis ir ekonominis interesas;• Dalyvavimas ESM – investicija į finansinio tarpininkavimo bendrovės kapitalą; • ESM parama šalims – paskola, ne dovana.

LB įnašas į ECB kapitalą

• Įnašo dydis – 43 mln. Eurų; • Papildomų lėšų nereikės - įnašas būtų mokamas iš Lietuvos banko turto; • Numatomas įnašo dydis – 0,7% LB turto.

• Grąža:– Šalies bankams – tiesioginė prieiga prie Eurosistemos likvidumo;– Lietuvos bankui – Eurosistemos pelno dalis, proporcinga įnašui.

Naudos ir sąnaudų balansas

Nauda / sąnaudos Vertė, mlrd. Lt

2014–2022 m.

Valstybės skolos valdymo išlaidų sumažėjimas ~ 0,4–1,6

Įmonių ir namų ūkių palūkanų išlaidų sutaupymas ~ 1,6–2,3

Valiutos keitimo sąnaudų sutaupymas ~ 1,9

Eksporto (be mineralinių produktų) laipsniškas padidėjimas ~ 34

2014–2019 m.

Vienkartinės euro įvedimo sąnaudos ~ 0,9

Lietuvos įmokos ir įsipareigojimai ESM 1

Lietuvos banko įmokos į ECB kapitalą 0,149

14

Bilietas į euro zoną: prognozės palankios

  Naujausia reikšmė Lietuvos banko prognozės (2014 m. vasario mėn.)

%, jei nenurodyta kitaip 2014 m.

sausio mėn. 2014 K1 2014 K4

Vidutinė metinė infliacija pagal SVKILT rodiklis

Kriterijus, neįskaitant GR

1,01,6

0,71,4

0,91,9

Ilgalaikės palūkanų normosLT rodiklis

Kriterijus

3,85,4

3,75,5

––

Valdžios sektoriaus balansas, % BVPLT rodiklisKriterijus

–3,2 (2012)

–3,0

–2,6 (2013)

–3,0

–2,1 (2014)

–3,0

Valdžios sektoriaus skola, % BVPLT rodiklisKriterijus

40,5 (2012)

60,0

39,4 (2013)

60,039,9 (2014)

60,0

Valiutos kursasLT rodiklis

Kriterijus

3,4528 Lt

3,4528 Lt ± 15 %

3,4528 Lt

3,4528 Lt ± 15 %

3,4528 Lt

3,4528 Lt ± 15 %

Praktiniai aspektai: aprūpinimas euro monetomis ir banknotais

EURO ĮVEDIMAS LIETUVOJE 16

Pasirengimo laikotarpis

3 mėn. iki euro įvedimo dienos

– išankstinio pirminio eurų monetų paskirstymo bankams pradžia

2 mėn. iki euro įvedimo dienos

– išankstinio pirminio eurų banknotų paskirstymo bankams pradžia

1 mėn. iki euro įvedimo dienos

– išankstinio antrinio eurų banknotų ir monetų paskirstymo bankų klientams pradžia

1 mėnuo iki euro įvedimo dienos

– išankstinio pažintinių eurų monetų rinkinių pardavimo visuomenei už kainą, ne didesnę negu kaina, apskaičiuota pagal ES Tarybos neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą, pradžia

17

Ačiū už dėmesį.