Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Margot Wallström ......Europos Komisijos pirmininko pavaduotojos M. Wallström kalba studentams Man smagu sveèiuotis pas jus Lietuvoje –

1 Mykolo Romerio universitetas2008 m. geguþë, Nr. 11(107)

2008 m. geguþë MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO MËNRAÐTIS Nr. 11(107)

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojosM. Wallström kalba studentams

Man smagu sveèiuotis pas jus Lietuvoje – nepaprasto groþiošalyje, garbingoje mano gimtinës Ðvedijos kaimynëje.

Esu girdëjusi toká pasakojimà apie Lietuvos sukûrimà.Nusprendæs sukurti pasaulá, Dievas paskirstë darbà angelams.

Kiekvienas angelas turëjo nupieðti ðalá ar ðaliø grupæ.Po keliø dienø uþ Baltijos šalis atsakingas angelas atëjo pas

Dievà ir patenkintas kalbëjo: „Štai mielos valstybës: jûrospakrantëje – kad þmonës prisiþvejotø þuvies. Puikûs smëlëtipaplûdimiai vilios turistus. Numaèiau jiems eþerø, upiø ir giriø,kur galëtø pailsëti ir pasiruoðti ràstø.

Be to, šitie kraštai taps vis svarbesni! Keturioliktojo amþiauspabaigoje Lietuva taps didþiausia Europos šalimi ir drieksis nuoBaltijos iki Juodosios jûros!

Dievas susiraukæs ir paklausæs:„Ar ne per gerai teko toms Baltijos kraðtø tautoms?“Angelas ðyptelëjæs atsakë:„Að numaèiau atsvarà: paþiûrëkite, kokie jø kaimynai.“Iðties Europos ðaliø vargø su kaimynais istorija labai ilga –

nepaprastai ilga labai kruvinø konfliktø istorija. Kaip tik todël poAntrojo pasaulinio karo gimë Europos Sàjungos idëja – kad ateitytarpusavio karai taptø faktiðkai neámanomi ir net neásivaizduojami.

Konfliktø sprendimà mûðio lauke pakeitë kompromisopaieðkos prie derybø stalo. Integruojant Europos ðaliø ekonomikàgyvenimo standartai pakilo aukðèiau, nei galëjo pasvajoti bet kurisiš mûsø senoliø. O dël narystës Europos Sàjungoje ir jà parengusiøreformø Centrinës ir Rytø Europos ðaliø ekonomika klesti.

Taèiau ne viskas klojasi kaip sviestu patepta. Šiandien Europasusiduria su didþiuliais ekonominiais, socialiniais ir aplinkosiððûkiais. Pvz., globalizacija. Migracija. Nusikaltimai, kuriuos padarëá kità ðalá nuvaþiavæ nusikaltëliai. Klimato kaita ir energijosvartojimas.

Tai svarbu ne tik Europai, bet ir visam pasauliui. Tai, kaip mesgyvename iðsivysèiusiame pasaulyje, daro poveiká besivystanèiomsšalims, kuriose dauguma gyventojø skursta; daugiau nei milijardasþmoniø neturi švaraus gëlo vandens ir milijonai vaikø kas vakaràuþmiega alkani.

Kad tose srityse pasiektø apèiuopiamø permainø, valstybësturi dirbti išvien.

Tokia yra Europos Sàjungos esmë.Mes sutelkiame savo idëjas ir priimame kolektyvinius

sprendimus.Mes sujungiame savo iðteklius ir naudojamës jungtinëmis

pajëgomis.Mes mëginame suformuoti politikà, kuri yra mûsø kolektyvinis

interesas, – o sykiu – þmonijos ir mûsø planetos Þemës interesas.Ðiandien noriu jûsø paklausti:Kokios Europos jûs norite – sau ir savo šeimoms – po 20 ar 30

metø?Kà turëtø daryti Europos Sàjunga, kad tokia pamaþu taptø?

Kokie jûsø prioritetai? Norëèiau iðgirsti jûsø nuomones.O pirmiausia pasakysiu, kokios Europos noriu aš.Man labiausiai rûpi trys dalykai: demokratija, tolerancija ir

darnus vystymasis.Pirmiausia apie darnø vystymàsi. Akivaizdu, kad pasaulio

ekonomika dabar auga taip, kad iðtekliø ilgainiui nebeliks, klimataspernelyg áðils, o atotrûkis tarp turtingøjø ir vargðø, mokytø irnemokytø, iðsivysèiusiøjø ir neiðsivysèiusiøjø padidës dar labiau.

Noriu, kad Europa parodytø, jog yra geresnis kelias. Kad galimepalaikyti ekonomikos augimà, kartu tobulindami visuomenes irsaugodami pasaulio gamtà. Tokio šaunaus augimo pasauliui reikia,ir Europa turi parodyti pavyzdá.

Kaip?Pirmiausia perorientuojant ekonomikà taip, kad ji gamintø

maþai anglies dvideginio. Pernai Europos Sàjungos vadovainusprendë sumaþinti anglies dvideginio iðmetimà bent 20 proc. iki2020 m. ir daug investuoti á atsinaujinanèios energijos plëtotæ, kadtokia energija 2020 m. sudarytø 20 proc. visos mûsø suvartojamosenergijos.

Mes siekiame, kad Europos Sàjunga daug naðiau vartotøenergijà ir taptø maþiau priklausoma nuo iðkastinio kuro,importuojamo ið Artimøjø Rytø ar Rusijos. Tokia strategija padësEuropai likti konkurencinga, iðlaikyti europietiðkà gyvenimo bûdàir skleisti europines vertybes. Iðties šaunus augimas!

Ar toks šaunus augimas yra pagal mûsø iðgales? Taip! Nepagal mûsø iðgales yra jo atsisakyti.

• Jei gyventume nieko nekeisdami, naudodami iškastiná kuràkaip iki šiol, klimato kaitos padariniai mums kainuotø nuo 10 iki 20proc. metiniø bendrøjø nacionaliniø pajamø iki 2050 m.

• Sumaþinti CO2 iðmetimà 30 proc. iki 2030 m. mums kainuos

dvi deðimtàsias vieno metiniø bendrøjø nacionaliniø pajamøprocento iki 2050 m.

Ðaunus augimas – tai daug didesnës investicijos á moksliniustyrimus ir á naujø technologijø plëtrà. Jei taptume pasauliniaisnaujoviø lyderiais, taptume labiau konkurencingi ir sukurtume daugnaujø darbo vietø.

Turime investuoti ir á ðvietimà – suteikti europieèiams naujøágûdþiø, kad jie galëtø imtis naujø darbø. Ir turime palengvinti sàlygasverslui ádarbinti jaunimà. Þinau, kaip jaunimui – net tokiemskvalifikuotiems kaip jûs – baigus universitetà sunku gauti gerà darbovietà.

Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Margot Wallström:kokios Europos norëtume?

Geguþës 29 d. Mykolo Romerio universitete vieðëjo Europos Komisijospirmininko pavaduotoja Margot Wallström, atsakinga uþ institucijø ryðiusir komunikavimo strategijà. Garbingà vieðnià priëmë Mykolo Romeriouniversiteto rektorius prof. Alvydas Pumputis.

Universiteto Konferencijø salëje p. Margot Wallström skaitë paskaità„Kokios Europos jûs norëtume?“ apie Europos Komisijos ir ES nariønacionaliniø institucijø bendradarbiavimà. Paskaitoje dalyvavo Ðvedijos,Danijos, Airijos, Vokietijos, Bulgarijos ambasadø atstovai, EuroposKomisijos atstovybës Lietuvoje darbuotojai, universiteto bendruomenë.Po paskaitos vyko diskusija, kurioje aktyviai dalyvavo ir Mykolo Romeriouniversiteto studentai.

Nukelta á 2 psl.

2 2008 m. geguþë, Nr. 11(107)Mykolo Romerio universitetas

Noriu akcentuoti, kad darnus vystymasis naudingas ne tikEuropai, bet ir visam pasauliui. Todël Europos Sàjunga mëginaátikinti JAV ir kitas didþiausios ekonomikos ðalis pasiraðyti pasaulinásusitarimà dël klimato kaitos.

Tai ir prieþastis, dël kurios ES naudojasi savo átaka Pasaulioprekybos organizacijoje siekdama, kad globalizacija bûtø naudingavisiems.

Dþiaugiuosi, kad pagaliau galiu pasakyti, jog darnus vystymasistapo vienu oficialiø ES tikslø, aiðkiai átvirtintø Lisabonos sutartyje.

Tai EUROPINË vizija, EUROPINIS projektas!Lietuva irgi gali daug nuveikti, kad Europa toliau þengtø tuo

keliu. Pvz., jûsø ðalis turi geras sàlygas gaminti biokurà ir pasinaudotigeotermine ir vëjo energija, šitaip sumaþindama priklausomybæ nuoRusijos dujø.

Prieš atvykdama pas jus ið Ministro Pirmininko girdëjau, kadVyriausybë rengia ðalies ávaizdþio kampanijà, kur Lietuva vadinamadràsia ðalimi. Tikiu, kad tai puikiai parinktas pavadinimas – jis netik apibûdina praeitá, bet tinka ir ateièiai. Kad galëtum ádiegti naujasekologiðkas technologijas, investuoti á atsinaujinanèios energijosgamybà ir sparèiai modernizuotis, reikia bûti atvirai màstanèiam irdràsiam. Jeigu jûs tokie, tai esu tikra, kad jums pavyks sukurti sveikàekonomikà ir laimingà visuomenæ.

Antras dalykas, kurá norëèiau aptarti – tai tolerancija. Tolerancijadaro tiesioginá poveiká mûsø ekonominiam gyvenimui. Tiktolerantiðki þmonës gali matyti pasaulá kitø akimis, suþinoti nauja,pasiekti susitarimø ir, kas ypaè svarbu, patys kurti ir diegti naujoves.Bûti tolerantiðkam reiðkia gebëti prisitaikyti, kurti naujus gaminiusir paslaugas, sukti sëkmingà europiná verslà.

Daugelyje Europos ðaliø tolerancija yra savybë, kurios iðmoktapamaþu ið ðimtametës karø ir persekiojimø patirties. Tos patirtiesapsèiai turëjote ir èia, Lietuvoje. Europoje apskritai pagaliauišmokome gyventi kartu tolerantiškai vienas kità gerbdami. Netgi –malonu konstatuoti – tapdami draugais.

Taèiau ðaliø viduje mes ne visada elgiamës tolerantiðkai, pagarbiaiir draugiðkai su imigrantais. Kai kuriose Europos ðalyse rasinëneapykanta ir ksenofobija yra nuolat pakurstoma politikø populistø,kaltinanèiø imigrantus dël ðalies socialiniø problemø.

Tiesa ta, kad Europai reikia migracijos. Darbo ieðkantyseuropieèiai turi bûti pasirengæ keliauti ten, kur atsiranda galimybiødirbti.

Aišku, kai kuriose šalyse tai gali sukelti laikinø keblumø. Visaineseniai Lietuva neteko darbo jëgos greièiau nei bet kuri kitaEuropos Sàjungos valstybë.

Taèiau migruojantys darbuotojai iš patirties þino, kokià ilgalaikænaudà migracija atneša. Tai geriausias gyvenimo universitetas:þmonës gauna progà ágyti naujø ágûdþiø, iðmokti kalbø. Anksèiauar vëliau jie gráþta á savo gimtàjà ðalá ir parsiveþa visa tai, ko iðmoko.

Bendros rinkos istorijoje aiškiai kartojosi tas pats scenarijus:taip buvo ir airiams, ir ispanams, ir portugalams. Ið emigracijos jieparsiveþë didþiulæ patirtá ir puikiø idëjø. Faktiðkai jie padëjo pakeistisavo ðaliø ekonomikà ið „pigios darbo jëgos“ á „þiniø ekonomikà“.

Mes turime noriai pasitikti ir imigrantus ið kitø þemynø – kad jieatjaunintø senstanèià Europos visuomenæ ir padidintø darbo jëgosišteklius.

Átampa tarp skirtingø etniniø ir religiniø bendrijø Europoje liksvisada, ypaè didþiuosiuose miestuose.

Bet tai nëra civilizacijø konfliktas. Sutinku su Nobelio premijoslaureatu Amosu Ozu, teigianèiu, jog tikroji mûsø laikø kova yra netarp ðiaurës ir pietø ar tarp islamo ir likusio pasaulio, o tarp fanatikøir visø kitø. Varþosi fanatizmas ir tolerancija – katras stipresnis.

Visoje Europoje raginu jaunimà skatinti tolerancijà ir kovoti sufanatizmu. Darykite tai per dialogà: iš tikro klausykitës vienas kito.

Susipaþinkite su kitø kultûrø þmonëmis, iðmokite suprasti irvertinti jø poþiûrá.

Šie, 2008-ieji metai yra puiki proga: tai Europos kultûrø dialogometai. Prisidëkite prie to asmeniðkai. Suþinokite, kokie renginiaivyksta Vilniuje ar jûsø gimtojoje gyvenvietëje, ir dalyvaukite!

Uþsiminusi apie ekstremizmo tendencijas Europoje prieinutreèià svarbiausià ðios dienos temà – demokratijà.

Kiekvienas ðaltojo karo laiku gyvenæs lietuvis puikiai þinodemokratijos ir laisvës vertæ.

Po keliø dienø Vilniuje vyks didelë konferencija, minësianti kovaiuþ šalies laisvæ vadovavusio Lietuvos Sàjûdþio dvideðimtmetá.

Ðiandien norëèiau pasveikinti to judëjimo ákûrëjø dràsà ir

pasidþiaugti viskuo, kà jie pasiekë. Jø kova – ir kova visø, kuriedalyvavo „dainuojanèiose revoliucijose“ – tiesiogiai prisidëjo priekomunizmo þlugimo ir padëjo atgimti demokratijai Centrinës irRytø Europos ðalyse.

Taèiau kyla pavojus, kad dabar, praëjus 20 metø, jûsø kartosþmonës, uþaugæ laisvoje ir demokratinëje visuomenëje, tai laikyssavaime suprantamais dalykais.

Buvæs Èekijos prezidentas Vaclavas Havelas teisingai pastebëjo:„Pavojingiausias yra mûsø kaip pilieèiø pasyvumas. Kad

demokratija veiktø, reikia kiekvieno pilieèio aktyvumo.“Tai ypaè tinka Europos Sàjungos lygmeniui. Europos Sàjunga

yra politinis projektas – ir turi bûti demokratiškai legitimus.Aišku, ES jau turi demokratines struktûras. ES sprendimus

priima kas penkerius metus tiesiogiai renkamas EuroposParlamentas ir Ministrø Taryba, kurià sudaro kiekvienos ES valstybësvyriausybës atstovai.

Taèiau man rûpi, kad tose struktûrose priimami sprendimai iðtikro atspindëtø ES pilieèiø norus.

Man rûpi, kad þmonës gautø reikiamà sampratà ir informacijàapie Europos Sàjungà.

Patarlë byloja: „Be mokslo kaip be akiø.“Ar šios šalies jaunimas suþino svarbiausias þinias apie ES

mokykloje? Ar suaugusieji gauna reikiamà informacijà apie ES iðþiniasklaidos? Daugelis þmoniø Europoje junta, jog jie netinkamaimokomi ar informuojami apie Europos Sàjungos reikalus, ir aðraginu ES institucijas, ðaliø vyriausybes ir þiniasklaidà veikti kartu,kad padëtis pasikeistø.

Be to, turi vykti gyva vieša diskusija europiniais klausimais tarpskirtingø paþiûrø þmoniø ir, dar geriau, tarp skirtingø ES ðaliøgyventojø. Demokratijai reikia diskusijø, o tarptautinei demokratijaireikia tarptautiniø diskusijø.

Bûdami politikos mokslø ir komunikacijos studentai, jûs esategeriau „pasikaustæ“ ir galite tokias diskusijas labiau praturtinti.Todël raginu jus perkelti diskusijas á platesnes auditorijas. Kalbëkiteapie tai su ðeima ir draugais. Kokie klausimai rûpi jiems? Niekaslabiau neatkreips didesnio dëmesio á Europà nei patsgyvenimiškiausias pokalbis apie kasdieniškiausius dalykus.

Antra, nerkite á internetà – á FaceBook ar á My Space – ir kalbëkiteapie tai, kas ádomu jums.

Atsiverskite portalà EUROPA: keliais spustelëjimais pasieksitemûsiðká Diskutuokime apie Europà forumà, kuriame tûkstanèiaiþmoniø diskutuoja aktualiausiomis temomis. Ásitraukite á pokalbá –paraðykite savo nuomonæ!

Treèia, susiraskite Europos Parlamento narius iš Lietuvos irLietuvos politines partijas. Ásijunkite á nevyriausybines organizacijas,kurioms svarbûs europiniai klausimai.

Susisiekite su Europos Komisija, pvz., per mano internetodienoraðtá ar per Komisijos atstovybæ Vilniuje, Naugarduko g. 10.

Ketvirta, pasinaudokite Lisabonos sutartimi. Prieš tris savaitesSeimas tà sutartá ratifikavo. Kai ji ásigalios – tikiuosi, kad tai ávykskitàmet – jûs ágysite oficialià teisæ reikalauti ið Europos Komisijos,kad ji pasiûlytø naujà teisës aktà jums svarbiu klausimu.

Reikës tik surinkti vienà milijonà paraðø keliose ES ðalyse –internetu tai nëra sunku padaryti.

Ir kai ateis Europos Parlamentø rinkimø diena 2009-aisiais,nepamirškite balsuoti. Tai jûsø teisë, pasinaudokite ja! SupurtykiteEuropà savo nuomonëmis ir argumentais.

Nesvarbu, ar jûs ið maþos Lietuvos, ar ið didelës Vokietijos – jûstos paèios Europos šeimos nariai, Europos, kuri branginasolidarumo principà ir kurioje vienas kitam padedame iðspræstimûsø problemas.

Taigi, kokios ateities Europos mes norime?

Pasakysiu savo nuomonæ, noriu patvarios visuomenës – tokios,kur ekonominis augimas nëra atsietas nuo tausaus energijosvartojimo, socialinës atsakomybës ir aplinkosaugos.

Noriu tolerantiškos visuomenës, kur diskriminacija yra ne ðiaipuþdrausta, bet net neásivaizduojama.

Ir noriu demokratiškos visuomenës, noriu, kad Europa bûtøpuikus tarptautinës demokratijos pavyzdys.

Todël ðiandien praðau jûsø: bûkite aktyvûs pilieèiai, o ne pasyvûsstebëtojai ir bûkite Europos tarpininkais.

Atkelta ið 1 psl.


Geguþës 21-àjà Mykolo Romerio universitete pristatyta My-kolo Romerio universiteto Teisës fakulteto mokslininkø parengtamonografija „Parlamentas ir valstybinës valdþios institucijø sà-ranga: Liber Amicorum Èeslovui Jurðënui“, skirta Mykolo Ro-merio universiteto garbës daktaro, 1990 m. kovo 11 d. Nepri-klausomybës Akto signataro, Lietuvos Respublikos Seimo Pir-mininko Èeslovo Jurðëno 70 metø jubiliejui. Kaip pabrëþë leidi-nio sudarytojas Konstitucinës teisës katedros vedëjas prof. Gedi-minas Mesonis, ði monografija – pirmoji Lietuvoje „Liber Ami-corum“ serijos knyga, pradedanti graþià vakarietiðkà tradicijàpagerbti visuomenei nusipelniusius þmones.

Gausiai susirinkæ sveèiai – Lietuvos Respublikos Seimo na-riai, Konstitucinio Teismo teisëjai, þymûs Lietuvos teisinës irakademinës visuomenës atstovai, ðiltai pagerbë jubiliatà – politi-kà, kurio asmenybë neatsiejama nuo visuomenës konstitucinëskultûros ir parlamentarizmo tradicijø Lietuvoje puoselëjimo.

Rektorius prof. Alvydas Pumputis jubiliatà apjuosë MykoloRomerio universiteto Garbës juosta kaip akademinës bendruo-menës pagarbos þenklu uþ gilinimàsi á aukðtojo mokslo proble-mas, uþ kompetencijà ir þmogiðkàjá tiesumà, aukðtà kultûrà ug-dant demokratijos ir parlamentarizmo vertybes mûsø valstybëje.

Monografija pradedama prof. Juozo Þilio straipsniu „Èes-lovas Jurðënas: parlamentaras demokratinëje visuomenëje“, ku-riame autorius analizuoja 1990 m. kovo 11 d. atgimusioje Lie-tuvoje vykusius teisinius, politinius procesus ir parlamento vie-tà bei reikðmæ, atskleisdamas Kovo 11-osios Nepriklausomy-bës Akto signataro Èeslovo Jurðëno veiklà. „Kai straipsnis jaubuvo atiduotas spaudai, galvojau, kad raðydamas ið naujo, keis-èiau jo pavadinimà, – kalbëjo prof. Juozas Þilys. – Vadinèiau já„Parlamentarizmas bræstanèioje demokratinëje visuomenëje“.Nemaþai dalykø ateina tik su branda. 1990–aisiais, kai reikëjokurti Lietuvos nepriklausomybæ, niekas negalvojo netgi apietoká natûralø ir neiðvengiamà demokratijos komponentà kaip

opozicija. Kitos nuomonës atsiradimas – demokratinës visuome-nës brandos poþymis. Buvo malonu ið naujo iðgyventi tà Lietuvosparlamentarizmo genezës laikotarpá, kuris dar labai atidþiai stu-dijuotinas. Ten – labai daug iðtakø, praradimø, kuriø dvelksmasjauèiamas ir dabar. Èeslovo Jurðëno savo straipsnyje neidealiza-vau. Jis visada buvo ir yra parlamentaras, kuriam Konstitucijosnuostatos – ðventos ir jo atstovaujamos politinës pozicijos visadatvirtai grindþiamos teisine argumentacija.“

„Dþiaugiuosi, kad iðëjo tikrai prasminga knyga, mokslinë mo-nografija, kuri reikalinga studentams, kuria remsis kolegos par-lamentarai, toliau tobulinantys parlamentarizmo ir konstitucio-nalizmo tradicijas, – kalbëjo Èeslovas Jurðënas. – Mokslininkaiatliko didelá darbà. Kvieèiu juos ir toliau tæsti parlamentarizmotyrimus, kad protingi parlamentarai jais naudotøsi, kad ateityjebûtø priiminëjami geresni ir teisingesni sprendimai, teisës aktai,kad Lietuvoje bûtø daugiau teisingumo.“

Pristatyta monografija

„Parlamentas ir valstybinës valdþios institucijø sàranga“Liber amicorum Èeslovui Jurðënui“

Geguþës 17 d. buvo minimos prof. Mykolo Romerio gimi-mo metinës. Mykolas Pijus Paskalis Romeris gimë 1880 m.geguþës 17 d. Bagdoniðkyje (Rokiðkio raj.), Mykolo KazimieroRomerio ir Konstancijos Tukallo-Romerienës ðeimoje.

Prof. Mykolas Romeris teisëtai pripaþástamas Lietuvos kon-stitucinës teisës tëvu. Jis pirmasis Lietuvoje studentams skaitëkonstitucinës teisës paskaitas, jo fundamentaliais darbais rëmësiNepriklausomos Lietuvos konstitucijos kûrëjai, dabar remiasi tei-sës mokslininkai savo paskaitose, moksliniuose veikaluose.

Prof. Mykolo Romerio gimimo metiniø proga MRU Stu-dentø atstovybë surengë akcijà „Paþink Mykol Romerá“. Jos metuuniversiteto studentai turëjo progà atsakyti á klausimus apie My-kolà Romerá ir laimëti ávairiø originaliø prizø. Tai buvo puikigalimybë patikrinti þinias arba ið arèiau susipaþinti su Lietuvoskonstitucinës teisës tëvu prof. Mykolu Romeriu. Iš daugiau neišimto dalyviø buvo atrinkta ir apdovanota 30 studentø, tiksliau-siai atsakiusiø á anketos klausimus, taip pat áteikti trys paguodosprizai tiems, kurie atsakydami á pateiktus klausimus, suklydo.

Tikimës, kadði akcija paskati-no dalyvius beikitus studentusdomëtis prof.Mykolu Rome-riu ir universite-tu. Sveikinamelaimëtojus!

Paþink Mykolà Romerá


Balandþio 17–18 d. Mykolo Romerio universitete vyko tarptau-

tinë mokslinë-praktinë konferencija „Aukðtasis mokslas rinkos eko-

nomikos sàlygomis: teorija ir praktika“, kuriai buvo kruopðèiai

rengtasi net dvejus metus. Ši konferencija – tai viena ið BPD IIprioriteto 2.5 priemonës „Þmoniðkøjø iðtekliø kokybës gerini-mas moksliniø tyrimø ir inovacijø srityje“ projekto „EfektyviosMykolo Romerio universiteto magistrantø praktikos / dokto-rantø staþuotës ágyvendinimo sistemos sukûrimas“ veiklø.

Renginio iðvakarëse vyko OECD IMHE – Ekonominiobendradarbiavimo ir plëtros organizacijos Aukðtojo moksloinstitucinio valdymo programos (Organization for EconomicCo-operation and Development programme on InstitutionalManagement in Higher Education) valdybos posëdþiai. Iki ðioltokie susitikimai tradiciðkai vykdavo organizacijos bûstinëjeParyþiuje. Pernai nutarta kartà per metus rengti iðvaþiuoja-muosius IMHE valdybos posëdþius ir buvo priimtas MykoloRomerio universiteto kvietimas. Á Vilniø ta proga atvyko pertrisdeðimt átakingø aukðtojo mokslo nuomoniø formuotojø iðturtingiausiø pasaulio ðaliø.

OECD – tai Ekonominio bendradarbiavimo ir plëtros or-ganizacija, besirûpinanti ekonominiu, kultûriniu bendradar-biavimu. Ji jungia 30 turtingiausiø pasaulio valstybiø: JAV,Kanadà, Australijà, N. Zelandijà, Japonijà, ES šalis senbuves.Ið naujøjø ES nariø OECD organizacijoje yra Lenkija, Èekija,Slovakija. Lietuva svajoja tapti ðios organizacijos nare, taèiaukol kas, kaip ir daugeliui kitø naujøjø ES nariø, kliudo persilpna ekonominë padëtis.

OECD organizacijos IMHE programa rûpinasi aukðtojomokslo institucijø kokybës valdymo reikalais. Ðios programosnariais gali bûti ir pasaulyje pripaþinti universitetai.

Mykolo Romerio universitetas yra vienintelis šios progra-mos narys iš Lietuvos.

Mokslinës–praktinës konferencijos dalyvius sveikino Lie-tuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus ir OECD pro-gramos vadovas Richard John Yelland.

Iniciatyvos laisvë – pasitikëjimo ir atsakomybës þenklas

Prezidentas Valdas Adamkus kalbëjo apie aukðtojo moks-lo svarbà dabarèiai ir perspektyvas ateièiai, apie jo pozityviuo-sius ir probleminius aspektus:

„Šiuolaikinis pasaulis ir šiuolaikinis aukštasis mokslas vie-nas kitam kelia dideliø iððûkiø. Aukðtasis mokslas visada tel-kë ir telkia aukðèiausias intelekto galias, visada turëjo ir turiesmingà tobulëjimo ir modernëjimo potencialà, todël nuolati-në jo misija – teikti visuomenei atsinaujinimo impulsø, vesti jàpaþangos keliu.

Taèiau ir smarkiai kintantis pasaulis, ir atskiros valstybës,ir netgi atskiros akademinës bendruomenës turi suvokti per-

mainø esmæ ir atsiverti toms permainoms kaip svarbiausiaigalimybei tobulëti ir kurti gerovæ. Modernus pasaulis ir mums,ir mûsø ðalies aukštajam mokslui pagrástai kelia didelius rei-kalavimus, iðsako ir daug priekaiðtø bei abejoniø dël pernelyguþdaros mûsø sistemos ir pernelyg lëtos reakcijos á sparèiuspasaulinius pokyèius. (...)

Laisvæ atgavusiems universitetams kaip didelio pasitikëji-mo þenklas yra suteikta teisë patiems imtis iniciatyvos, kurileistø konkuruoti su kitais universitetais ir prisidëti prie ðaliesgerovës kûrimo.

Ši laisvë turëtø bûti pagrindinis universiteto siekis, skati-nantis tobulëti. Bûtinas aukðtøjø mokyklø atvirumas, kuo ávai-resnis ir kuo platesnis mokslo ir verslo, skirtingø profesijø,privaèiø investuotojø ir valstybës bendradarbiavimas. Deja, da-bar galiojantys Lietuvos teisës aktai varþo aukðtøjø mokykløiniciatyvas ir galimybes realizuoti naujas mokslo ar studijø idë-jas. Taip uþkertamas kelias aukðtøjø mokyklø kûrybiðkai ini-ciatyvai, ir dël to në vienas Lietuvos universitetas, kad ir kaipgaila, nepatenka á Europos stipriausiøjø ðimtukà.

Að nuo pat kadencijos pradþios raginau imtis esminës Lie-tuvos aukštojo mokslo reformos, kurios pagrindiniai principaibûtø konkurencingumas, kokybë ir, svarbiausia – prieinamu-mas. Deja, reikiamo politinio palaikymo bûtinoms pertvar-koms pradëti nesulaukiau iki ðiol. Mums gali patikti kosmeti-niai dabartinës situacijos pagraþinimai, taèiau jie tikrai neduosjokio postûmio ateièiai.

Noriu atkreipti dëmesá á visais laikais visuose kraðtuosegaliojantá itin svarbø universiteto misijos aspektà: universite-tas, suteikdamas þiniø ir profesiniø gebëjimø, turi ugdyti visa-pusiðkà, pilnavertæ asmenybæ, gebanèià orientuotis ðiuolaiki-niame pasaulyje, skirianèià tiesà nuo melo, atsakingà uþ savoðalies ir uþ savo pasaulio ateitá. Tik pilieèiai, gavæ universiteti-ná iðsilavinimà, paèia plaèiausia ir kûrybingiausia prasme ge-bës ne vien aktyviai ir efektyviai taikytis prie rinkos sàlygø, betir kurti ateities rinkà, ateities Lietuvà ir ateities pasaulá.

Viliuosi, kad analizuodami ðiuos aukðtojo mokslo klausi-mus, jûs rasite racionalius atsakymus ir pasiûlymus, pritaiky-dami ir priartindami mus prie aukðtojo mokslo Lietuvoje, taipvadinèiau, auksinio laikotarpio. Tai yra bûtina mûsø valstybeiir jos ateièiai.“

Tiesioginë aukðtojo mokslo valstybëskonkurencingumo ir pilieèiø gerovës sàsaja

OECD ðvietimo vadybos ir infrastruktûros skyriaus vado-vas Richard John Yelland apþvelgë ðiuolaikines pasaulio aukð-tojo mokslo tendencijas, nagrinëjamas šioje organizacijoje.

R. J. Yelland pabrëþë, kad ðalyse OECD narëse aukðtasismokslas ágauna vis didesnæ reikðmæ, pleèiasi jo vaidmuo ir reikð-më visuomenës ir kiekvieno þmogaus gyvenime. Gausëja stu-dentø JAV, Kanadoje, Danijoje, Ðvedijoje, Suomijoje, Lenkijoje,Graikijoje, Èekijoje. Jau deðimtmetá ðioje srityje pirmauja Japo-nija, Korëja ir Kanada. Aukðtojo mokslo padëtis kiekvienojeðalyje priklauso ir nuo to, kokia BVP dalis jam skiriama. JAVskiria apie 3 proc. BVP, ES vidutiniškai – apie 1,2 proc.

JAV vienam studentui skiriama du kartus daugiau lëðø ne-gu vidutiniðkai ES. Suprantama, kad iðlaidø kiekis skiriasi pa-gal studentø skaièiø. Aukðtàjá mokslà visame pasaulyje vis la-biau veikia globalizacija. Ðis procesas ávairiose ðalyse skiriasi.

TURTINGIAUSIØ PASAULIO ÐALIØ ATSTOVAI –

APIE IÐÐÛKIUS AUKÐTAJAM MOKSLUI

EUROPOS SÀJUNGA

Europos socialinis fondasMYKOLO ROMERIO

UNIVERSITETAS

Nukelta á 5 psl.


Tarkime, Australijoje, N. Zelandijoje yra per 60 proc. tarptauti-niø studentø, o Japonijoje – tik 2 proc., kitose ðalyse – dar ma-þiau. Tai priklauso ne tik nuo mokesèiø uþ mokslà dydþio, bet irnuo vienos ar kitos šalies pragyvenimo lygio. Tarkime, Norvegi-joje brangus ne tik mokslas, bet ir pragyvenimas, tad þmonëmstenka rinktis.

OECD organizacijoje atliekami sudëtingi tyrimai – lyginamapriklausomybë tarp mokesèiø uþ mokslà, pajamø ir valstybës mo-kesèiø, tiriama, kaip kintant iðsilavinimo lygiui kinta darbo uþ-mokestis. Tai daugelio dalykø veikiami santykiai. Taèiau, tarki-me, Korëjoje darbuotojo, turinèio aukðtàjá iðsilavinimà, uþdarbisyra dvigubai didesnis nei to, kuris neturi aukštojo išsilavinimo.

Organizacijos analitikai daug dëmesio skiria demografiniøpokyèiø analizei. Gimstamumas turtingiausiose pasaulio ðalysenuo 1960 metø maþëja, bet ilgëja gyvenimo trukmë. Á ðià tenden-cijà universitetams bûtina atsiþvelgti. Jie turi didesnæ dalá savoveiklos skirti suaugusiøjø – gyventojø per 30 metø – profesi-niam tobulinimui, viso gyvenimo studijoms.

24 šalyse atliktas išsamus tyrimas akivaizdþiai paliudijo, kadtose ðalyse, kuriø nacionalinës politikos prioritetas yra aukšta-sis mokslas, kur kas sparèiau kyla valstybës ekonomika ir visøgyventojø gerovë.

OECD analizuoja þmogiðkøjø iðtekliø plëtros ir kokybës au-gimo perspektyvas, aiðkinasi, kaip ðvietimo ir aukðtojo moksloinstitucijø veikla daro átakà nedarbo lygio kitimui, apibendrintàpatirtá siekia perteikti pasaulio bendruomenei.

„Viena iðvada – aukðtojo mokslo, iðsilavinimo kokybë – ne-atskiriama nuo valstybës konkurencingumo lygio ir pilieèiø ge-rovës. Tarp jø yra tiesioginë sàsaja“, – teigë R. J. Yelland.

Universitetai – lygiaverèiai rinkos dalyviai

Konferencijoje dalyvaujantys uþsienio ðaliø ir Lietuvos moks-lininkai, politikai dvi dienas átemptai nagrinëjo aukštojo moks-lo tendencijas, universitetø veiklos, studijø ir vadybos proble-matikà, keitësi patirtimi.

„Lietuvos aukštojo mokslo reforma stringa, nes nesusitariamadël vieno pagrindinio dalyko: gyvename rinkos ekonomikos sàly-gomis, o aukðtàjá mokslà vis bandoma statyti ant senø – komandi-nës ekonomikos – bëgiø. Tai tarsi vaþiavimas prieð eismà, – paste-bëjo Mykolo Romerio universiteto rektorius prof. Alvydas Pum-putis. – Ðis tarptautinis renginys labai svarbus. Jis turëtø padëtivisiems suprasti, jog universitetai – þiniø ir intelekto kûrimo, puo-selëjimo centrai – yra lygiaverèiai rinkos dalyviai. Mes visada taisuvokëme ir nuosekliai laikomës tokiø principø.“

Praneðimà apie Lietuvoje vykstanèià aukðtojo mokslo refor-mà pristatë Seimo Pirmininko pavaduotojas Gintaras Stepona-vièius. Ši konferencija – tai viena ið BPD II prioriteto 2.5 prie-monës „Þmoniðkøjø iðtekliø kokybës gerinimas moksliniø tyri-

mø ir inovacijø srityje“ projekto „Efektyvios Mykolo Romeriouniversiteto magistrantø praktikos / doktorantø staþuotës ágy-vendinimo sistemos sukûrimas“ veiklø. Aukðtojo mokslo ten-dencijas, universitetø veiklos, studijø ir vadybos problematikàsavo pranešimuose analizavo áþymûs uþsienio bei Lietuvos moks-lininkai, politikai, ekspertai.

Projekto „Efektyvios Mykolo Romerio universiteto magist-rantø praktikos / doktorantø staþuotës ágyvendinimo sistemossukûrimas“ administracinës grupës bei universiteto bendruo-menës nariø pastangomis organizuota aukðto lygio tarptautinëmokslinë-praktinë konferencija, tai tik vienas daugelio siektinørezultatø, vykdant pirmiau minëtà projektà, kuris yra ágyvendi-namas pagal BPD II prioriteto 2.5 priemonæ.

Pagrindinis projekto tikslas – sukurti ir ádiegti efektyvià ma-gistrantø praktikos ir doktorantø staþuoèiø sistemà bei parengtispecialistus, atitinkanèius darbo rinkos poreikius. Ágyvendinantðá projektà Mykolo Romerio universitete jau veikia sukurta in-formacinë duomenø bazë, kuria jau gali naudotis studentai irdarbdaviai. Siekiant, kad universiteto magistrantai veiksmingiauatliktø praktikà, o doktorantai – staþuotes, yra parengtos ávai-rios metodikos, pagal kurias apmokomi praktikos vadovai. Va-dovaujantis ðiomis metodikomis praktikà projekto partneriams(Lietuvos savivaldybiø ir Lietuvos prekybos ámoniø asociaci-joms) priklausanèiose organizacijose atliko daugiau kaip 90 ma-gistrantø, du doktorantai atliko staþuotæ. 2008 m. pradþioje prieprojekto sëkmingai prisijungë ir nauji socialiniai partneriai: Lie-tuvos Respublikos Generalinë prokuratûra, advokatø profesinëbendrija „Jurevièius, Balèiûnas ir Bartkus“ bei advokatø konto-ra „H. Virbickas, K. Virbickas ir partneriai“. Tai leidþia paten-kinti ne tik Vieðojo administravimo, Teisës ir valdymo krypties,bet ir Teisës krypties studentø pageidavimus atlikti praktikà.

Su ðiuo Lietuvos Respublikos ir ið dalies ES finansuojamuprojektu, kurio bendra vertë 1 620 638 litø, galima susipaþintiinterneto tinklalapyje: http://www.mruni.eu/lt/bpd/bpd0091/apie_projekta/

Tarptautinis forumas „Aukðtasis mokslas rinkos ekonomi-kos sàlygomis: teorija ir praktika“ ir OECD IMHE – Ekonomi-nio bendradarbiavimo ir plëtros organizacijos Aukðtojo moksloinstitucinio valdymo programos valdybos posëdþiai – svarbûsMykolo Romerio universiteto tarptautinio pripaþinimo faktai.

Ramûnas VanagasProjekto administracinës grupës narys,

atsakingas uþ informacinæ sklaidà

Konferencija „Prancûzø kalbos nauda profesionalø akimis“

Geguþës 15 d. Mykolo Romerio universitete vyko Mykolo Romerio universiteto Frankofonø klubo surengta konferencija „Prancûzøkalbos nauda profesionalø akimis“.

Gausiai susirinkusius studentus ið Mykolo Romerio ir kitø Vilniaus universitetø bei jaunuosius profesionalus pasveikino l. e.plëtros prorektoriaus pareigas Tarptautiniø ryðiø ir studijø direkcijos direktorë Giedrë Raèienë. Ji pabrëþë, kad siekiant kokybiðkøstudijø ar kvalifikacijos këlimo prancûzø kalba turi ypaè daug privalumø, ir paragino studentus aktyviai dalyvauti tarptautiniuosemainuose pagal Erasmus programà. Savo asmenine patirtimi, kaip prancûzø kalba padëjo siekti karjeros ir kelti kvalifikacijà uþsienyje,dalijosi Mykolo Romerio universiteto Teisës fakulteto dekanas profesorius Egidijus Jaraðiûnas, Mykolo Romerio universitetoTarptautinës teisës katedros vedëjas profesorius Saulius Katuoka, advokatai Irena Stankevièienë ir Gintaras Andrijauskas. Tvyrantðiltai susitikimo atmosferai netrûko humoro, o daugiau ádomiø dalykø praneðëjai þadëjo papasakoti kituose susitikimuose.

Neseniai susikûrusiam Mykolo Romerio universiteto Frankofonø klubui tai buvo vienas pirmøjø renginiø, po kurio klubo gretospasipildë gausiu naujokø bûriu.

Klubas vienija daugiau nei 20 iniciatyviø ir motyvuotø studentø ið Mykolo Romerio, Vilniaus universitetø, Tarptautiniø santykiøir politikos mokslø instituto.

Atkelta ið 4 psl.


Lietuvos bibliotekininkø draugijos iniciatyva jau aðtuntà kar-tà vyko „Nacionalinë Lietuvos bibliotekø savaitë“. Šiø metø sa-vaitës tema „Skaityk – laisvëk – tobulëk“. Jos metu, kaip ir kiekvie-nais metais, Lietuvos bibliotekose buvo rengiamos ávairios akci-jos, renginiai, parodos.

Tradiciškai Mykolo Romerio universiteto biblioteka, paþy-mëdama „Nacionalinæ Lietuvos bibliotekø savaitæ“, skaityto-jams pasiûlë ne vienà akcijà, parengë parodà, susitikimà.

Kaip ir tikëjomës, didþiausio susidomëjimo sulaukë akcija„Gràþinkite knygà ir nemokëkite delspinigiø!“ Visi bendruo-menës nariai beveik prieð savaitæ buvo informuoti apie tai, kadbalandþio 21–24 d. gràþinus pamirðtas laiku atiduoti knygas,bus panaikinti delspinigiai. Ðia akcija pasinaudojo tik dalis skai-tytojø skolininkø – 404. Deja, kiti taip ir „pramiegojo“ ðià gali-mybæ.

Dar viena maloni staigmena skaitytojams – leidyklos „Eug-rimas“ knygos. Skaitytojai buvo maloniai nustebinti, kai atëjæ ábibliotekà galëjo ne tik paskaityti, bet ir išsirinkti leidyklos pa-dovanotø knygø.

Bibliotekoje veikë paroda, skirta poetei Magdalenai Myko-laitytei-Slavënienei, kuriai balandþio 22 d. bûtø sukakæ 100 me-tø.

Bibliotekos darbuotojø ðirdis dþiugino spalvinga „Palinkë-jimø lenta“. Skaitytojai negailëjo graþiø þodþiø tiek bibliotekai,tiek jos darbuotojams. Skaitytojai dëkojo uþ pagalbà, gerà dar-bà, malonø aptarnavimà, linkëjo geros nuotaikos, ðypsenø, kan-trybës ir stiprybës dirbant su studentais. Keletas palinkëjimø iriðsakytø minèiø: „Èia kvepia knygomis... linkiu turtëti knygo-mis ir puoðtis protingais veidais, kurie renkasi Jûsø bibliote-kà!“, „Jei ne darbuotojai – manæs èia nebûtø.“, „Aèiû, kad gali-

ma prisiglausti be-miegëmis naktimis(Rûta)“, „Esi šau-niausia bibliote-ka!!!“, „Tokioje bib-liotekoje ne tikmokslo vaisiai, betir šaknys saldþios!“,„Knyga – raktas,biblioteka – durys,bibliotekininkas –draugas!!!“, „Myliumûsø bibliotekà“,„Visada malonu su-gráþti èia“, „Idealibiblioteka studijavi-mui“, „Aèiû uþ ge-riausià bibliotekàVilniuje!!!“. Sulau-këme netgi maþøjøMRU mokslininkøbûrelio odës biblio-tekai: „O, naujojibiblioteka! Tavoknygø lentynos sau-go studentus ir dës-tytojus nuo grës-mingo neiðmanymoskersvëjo! Tu spin-duliuoji þinias ir su-

pratimà, apðviesdama ne tik Baltupius, Vilniø, bet ir visà Lietu-và! Skleisk ir toliau amþinas teisiø ir pareigø vienovës, Konsti-tucijos dvasios, teisiniø stebuklø ir atradimø tiesas!“

Bibliotekos darbuotojai MRU bendruomenei surengë gau-saus þiûrovø bûrio sulaukusá susitikimà su garso reþisieriumiVidmantu Blaþiu. Renginys, kurá pavadinome „Lietuvos paukð-èiø balsai“, buvo itin ádomus ir áspûdingas. Paukðèiø balsø fonereþisierius papasakojo apie savo pomëgá ir atskleidë ne vienàdarbo, áraðant gamtos garsus, subtilybæ. Susirinkusieji galëjo pa-matyti dokumentinio filmo „Naujam gyvenimui prikeltas“ (re-þisierius Vytas Jankevièius, garso reþisierius – renginio sveèias)ištraukø, taip pat buvo pristatytos kompaktinës autoriaus plokð-telës – „Kretuono balsai“ ir „Novaraisèio balsai“. Po tokio ádo-maus pasakojimo ir iðgirstø nuostabiø gamtos garsø, ne vienasrenginio dalyvis ásigijo kompaktiniø plokšteliø.

Norëdami iðsiaiðkinti teikiamø paslaugø kokybæ, skaitytojøporeikius ir suþinoti jø nuomonæ, bibliotekos darbuotojai pa-rengë anketà. Apklausoje dalyvavo 196 skaitytojai.

Pirma anketos dalis buvo skirta iðsiaiðkinti, kaip skaitytojaivertina bibliotekà, kai ji ásikûrë naujuose universiteto rûmuose.Paaiðkëjo, kad tai skaitytojai labai teigiamai vertina. Beveik visiskaitytojai paþymëjo, kad biblioteka daug erdvesnë (184), jojejaukesnë aplinka (178), árengta daug kompiuteriniø darbo vietø(124). Pasak skaitytojø, bibliotekos aplinka skatina mokytis, oapsilankius – nesinori iðeiti. Biblioteka moderni, patogios dar-bo vietos (këdës, stalai), tyli darbo aplinka. Skaitytojai dþiaugësibibliotekos naujove – grupinio darbo skaityklomis. Skaitytojaiteigë, kad árengtos grupinio darbo skaityklos itin reikalingos,jose labai patogu atlikti ávairius grupinius raðto darbus. Be to,viskas, ko reikia, – vienoje vietoje.

Populiariausios bibliotekos paslaugos – knygø iðdavimas ánamus, kopijavimas, naudojimosi leidiniais termino pratæsimasinternetu (þr. diagramà).

Mums buvo svarbu suþinoti skaitytojø nuomonæ apie naujàbibliotekos paslaugà – skaityklø darbo laikà naktá. Ið visø ap-klausos dalyviø net 142 skaitytojai paþymëjo, kad ši paslaugalabai reikalinga. Tik 9 respondentø manymu, paslauga nereika-linga, kiti – neturëjo nuomonës.

Apie naktiná darbà skaitytojai paraðë tokius komentarus: „La-bai vertinu ðià paslaugà, nes mokytis namie negaliu, o norisiilgiau negu iki 21 val. Aèiû, kad tokià paslaugà ávedët“, „Daþnainespëjame visko dienos metu, taigi puiku, kad yra sàlygos atliktiuþduotis vëliau“, „Dþiaugiuosi, kad pagaliau atsirado tokia pa-slauga. Esu dëkinga!“, „Tikrai reikalinga, ypaè studentams gy-venantiems bendrabutyje ar neturintiems kompiuterio, interne-

Nacionalinë Lietuvos bibliotekø savaitë MRU bibliotekoje

Nuotraukos Kristinos VaitonienësNukelta á 7 psl.


to prieigos na-muose“, „Yrastudentø, ku-riems geriau se-kasi dirbti nak-timis, taip patpatogu þmo-nëms, kurie dir-ba ir negali anks-ti ateiti á biblio-tekà“, „Nebûti-

na kopijuoti gausybæ medþiagos, ði paslauga suteikia galimybæpasimokyti prieð pat egzaminà“. Buvo ir prieðtaringø nuomo-niø: „Geras studentas turi mokytis iki 22 val., o naktá miegoti irilsëtis, kad ryte atsikëlæs galëtø produktyviai mokytis“.

Atlikus anketos analizæ paaiðkëjo, kad populiariausia (kaipsuþinojome skaitytojø vadinama Forum Palace) – Bendroji skai-tykla (172), taip pat mëgstamos Interneto skaityklos, Periodi-kos skaitykla (79). Pagrindinæ informacijà skaitytojai suþino iðbibliotekos tinklalapio (151) ir ið draugø (82), kiek maþiau – iðbibliotekos darbuotojø (39), skelbimø lentos bibliotekoje (33),lankstinukø (21). Keletas skaitytojø paþymëjo, kad informacijàgauna á MRU elektroniná paðtà.

Bibliotekos tinklalapis daugeliui skaitytojø naudingas (120),informatyvus (89) ir lengvas naudotis (78). Tik 16 respondentøpaþymëjo, kad sunkiai randa tai, ko ieško.

Þvelgiant á ateities perspektyvas, anketoje buvo pateiktasklausimas „Ar naudotumëtës knygø gràþinimo / iðdavimo savi-tarnos aparatu, jei bûtø tokia galimybë?“. Teigiamai atsakë 153

skaitytojai, 27 pasirinko neigiamà atsakymà (vieni ið jø neþino,kas tai yra, kitiems labiau patinka tiesioginis bendravimas sudarbuotoju).

Labiausiai nuliûdino atsakymai á klausimà apie naudojimà-si bibliotekos prenumeruojamomis elektroninëmis duomenøbazëmis. Didþioji dalis skaitytojø atsakë, kad nesinaudoja (123).Teigiamà atsakymà paþymëjo 72 skaitytojai. Vis dëlto pirmeny-bë teikiama Lietuvos duomenø bazëms. Uþsienio visatekstëmisduomenø bazëmis naudojasi 42 apklausos dalyviai. Populia-riausios duomenø bazës: LITLEX, Europos Sàjungos teisës ak-tø duomenø bazë ir EBSCO. Dar buvo paminëtos: „WestLawInternational“, „Oxford“, „Beck-Online“ ir kitos. Nesinaudoji-mo prieþastys gana ávairios: pakanka informacijos internete (68),sudëtinga paieška (38), uþsienio kalbos nemokëjimas (10). Darbuvo nurodytos ir tokios prieþastys: poreikio nebuvimas, neþi-nojimas apie duomenø bazes ir kt. Skaitytojø pastebëjimu, nau-dojimàsi apsunkina tai, kad prie daugumos duomenø baziø ne-galima jungtis ið namø.

Skaitytojø manymu, veiksmingiau duomenø bazëmis nau-dotis padëtø, jei internete bûtø paskelbtos naudojimosi instruk-cijos (105), bûtø rengiamos konsultacijos (67), reguliarûs pri-statymai pagal tam tikras temas (41). Taip pat skaitytojai pripa-þásta, kad didelæ reikðmæ turi jø paèiø smalsumas, poreikio bu-vimas arba nebuvimas.

Dþiugu, kad šiais metais skaitytojai nebuvo abejingi, akty-viai dalyvavo renginiuose ir akcijose. Bibliotekos darbuotojaidëkoja skaitytojams uþ gerà þodá, graþius palinkëjimus, išsaky-tas mintis. Jûs visada esate laukiami bibliotekoje!

Auðra Skabeikytë Daiva Marcinkevièiûtë

172

159

140127

121

81

59

43 29

Leidinių išdavimas į namus

Kopijavimas

Naudojimosi leidiniais termino pratęsimo internetu

Leidinių užsakymas internetu

Spausdinimas

Paieškos elektroniniuose ištekliuose konsultacijos

Skaityklų darbas naktį (21.00 – 5.00 val.)

Skenavimas

Grupinio darbo skaityklų rezervavimas

Bibliotekos paslaugos

Geguþës 6–14 d. Mykolo Romerio universitete buvo ágyvendinamas Vokietijos, Len-ki jos ir Lietuvos studentø triðalis projektas „Socialinis darbas su ðeima“. Pirmasisprojekto susitikimas-atidarymas ávyko geguþës 7 d.

Mykolo Romerio universiteto Socialinës politikos fakulteto Socialinio darbokatedros, Kiolno taikomøjø socialiniø mokslø aukðtosios mokyklos Socialinës po-litikos fakulteto ir Varðuvos universiteto Socialinës politikos instituto studentai ir

dëstytojai nuo 2003 m. dalyvauja triðaliame projekte, skirtame socialinio darbo studijoms gilinti.Vokietijos ir Lenkijos universitetai ðioje programoje bendradarbiauja daugiau kaip 15 metø.Dalyvavimas ðiame projekte ypaè naudingas studentams pleèiant ir gilinant socialinæ – teorinæ ir praktinæ – patirtá. Programa

tæstinë: kiekvienø metø pavasará ji 10 dienø vyksta vis kitoje trijø ðaliø aukðtojoje mokykloje.Pagrindinë projekto iniciatorë ir organizatorë – Kiolno taikomøjø socialiniø mokslø aukðtosios mokyklos profesorë dr. Helga

Oberloskamp. Varðuvos universitetui atstovauja Socialinës politikos fakulteto dëstytoja dr. Emilia Jaroszewska, Mykolo Romeriouniversitetui – Socialinës politikos fakulteto, Socialinio darbo katedros vedëja dr. Jautrë R. Ðinkûnienë.

Kasmetinio projekto tikslas – iðsamiai teoriðkai ir praktiðkai iðnagrinëti konkreèià tø metø socialinæ temà, palyginti skirtingø ðaliøpadëtá tam tikroje socialinio darbo srityje. Pagal ið anksto parengtà programà kiekvienà dienà vyksta seminaras – vokieèiø, lenkø irlietuviø studentai pristato referatà tam tikra aktualia socialine tema, kuri nagrinëjama naudojant statistikos, analizës ir lyginimometodus.

Studentø referatams, praneðimams, diskusijoms pasirinkta vokieèiø kalba, todël svarbus projekto uþdavinys – kalbiniø gebëjimø irágûdþiø tobulinimas. Numatytas reikalavimas norintiems dalyvauti programoje studentams – geras vokieèiø kalbos mokëjimas.

Kitas svarbus programos uþdavinys – tarpkultûriniai ryðiai. Programa – puiki proga paþinti kultûriná kaimyninës ðalies gyvenimà,dalyvaujant kultûrinëje programoje (muziejai, koncertai, parodos, ekskursijos). Svarbi projekto nuostata – dalyviø pastovumas, t. y.studentai turëtø planuoti ir aktyviai dalyvauti projekte dvejus ar trejus metus. Be to, paprastai, projekto dalyviai apgyvendinamiðeimose, todël uþsimezga ilgameèiai draugiðki asmeniniai ryðiai.

Geguþës 6–14 d. pagal studentø programà tema „Socialinis darbas su ðeima“ Mykolo Romerio universitete vieðëjo studentai iðVokietijos Kiolno taikomøjø socialiniø mokslø aukðtosios mokyklos Socialinës politikos fakulteto, ið Lenkijos Varðuvos universitetoSocialinës politikos fakulteto ir dvi profesorës – dr. Helga Oberloskamp ir dr. Emilia Jaroszewska. Programà organizavo ir jojedalyvavo Mykolo Romerio universiteto Socialinio darbo programos 12 studentø ir 4 dëstytojai, Tarptautinio studijø ir ryðiø direkcijosÐveicarijos, Vokietijos ir Austrijos centro direktorë.

Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvosstudentø triðalis projektas „Socialinis

darbas su ðeima“

Atkelta ið 6 psl.


2008 m. pasirinkta projekto renginiø tema – „Tautinis tapa-tumas, globalumas, lokalumas“. Vienas tokiø renginiø kaip tikir ávyko ðiø metø geguþës 7 d. Druskininkuose, ðio miesto Ðvieti-mo centre. Tai mokslinë konferencija „Lietuviø tautinis tapatu-mas europinës integracijos ir globalizacijos kontekste“. Ðià kon-ferencijà, skirtà Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai beiLietuvos ástojimo á Europos Sàjungà ketveriø metø sukakèiai,Mykolo Romerio universiteto Filosofijos katedra ir UNESCOklubas „Paideia“ surengë drauge su Druskininkø ðvietimo sky-riumi ir ðio miesto ðvietimo centru. Taigi bendromis jëgomissiekta kuo geresnio rezultato.

Á konferencijà suguþëjo gausus bûrys Druskininkø miesto irrajono kultûros, ðvietimo darbuotojø, vyresniøjø klasiø mokslei-viø. Konferencijà atidarë Druskininkø ðvietimo skyriaus vedëjasJevgrafijus Samuchovas. Garbusis ðeimininkø atstovas pasidþiau-gë aktualia ir reikðminga konferencijos tema bei palinkëjo visiemsdalyviams ádomaus ir vaisingo darbo, o ðio iðkart ir imtasi.

Pirmasis konferencijos praneðimas – „Tautinis tapatumas eu-ropinës integracijos perspektyvoje“. Ðá praneðimà, sukëlusá dideláklausytojø susidomëjimà, skaitë Mykolo Romerio universiteto Fi-losofijos katedros vedëjas, Kovo 11 d. Nepriklausomybës Aktosignataras prof. habil. dr. Bronislavas Kuzmickas. Profesorius pa-brëþë, kad tapatumø bûna paèiø ávairiausiø: individø, miestø, mies-teliø, tautø, valstybiø, kultûrø. Vis dëlto visus tapatumus sieja vie-nas dalykas: bûti tapaèiam – tai iðlikti tokiam pat laiko tëkmëje.Taèiau iðlikti tokiam pat jokiu bûdu nereiðkia nesikeisti, nes tapa-tumas esantis ne statinis ir uþdaras, o dinaminis ir atviras bûvis.Tapatumas kaip tam tikra vertybiniø orientacijø ir kûrybiniø galiørealizacija yra nuolat kuriamas, pleèiamas, turtinamas. Tad ir eu-ropinë integracija bei globalizacija turëtø bûti laikomos ne tiekgrësme lietuviðkajam tapatumui, kiek galimybe tàjá tapatumà stip-rinti bei turtinti naujais vertingais aspektais.

Kita vertus, profesorius pastebëjo, kad Europoje dabar vyks-tanti vertybiø ir tapatumø krizë. Jos apraiðkø pastebima ir Lietu-voje. Ðtai 1990 m. net 68 proc. lietuviø vienu ið savo esminiøtapatumø laikë buvimà Lietuvos valstybës pilieèiais. Tuo tarpupo penkiolikos metø jau tik 34 proc. lietuviø tapatinosi su Lietu-vos valstybe. Tai priklauso nuo ávairiø prieþasèiø. Viena ið jø –savosios valstybës sutapatinimas su valstybine valdþia, kuriai bû-dinga korupcija, kyðininkavimas, svarbiø þmogaus ir pilieèio tei-siø neuþtikrinimas ir pan. Visa tai lemia tam tikrà lietuviðkojotapatumo poslinká nuo pilietiðkumo prie tautiðkumo – 2005 m.net 80 proc. lietuviø tapatinosi su lietuviø tauta. Taigi net ir tapa-

Lietuviø tautinis tapatumas europinës integracijos ir globalizacijos kontekste

Mykolo Romerio universiteto Filosofijos katedra kartu suUNESCO klubu „Paideia: filosofinis pilietinës visuomenësugdymas“ jau treèius metus ágyvendina projektà „Filosofi japilietinei visuomenei“. Ðio projekto esmë – susitikimai suLietuvos gimnazijø ir viduriniø mokyklø vyresniøjø klasiømokiniais, ávairiø Lietuvos regionø ðvietimo ir kultûrosdarbuotojais. Per susitikimus kalbama apie filosofiniuspilietinës visuomenës pagrindus, pristatoma Mykolo Romeriouniversiteto ir jo Filosofi jos katedros veikla, diskutuojama,kaip ðioje katedroje dëstomos disciplinos gali padëti kurti irsaugoti pilietinæ visuomenæ.

tumø krizëje tam tikri tapatumai iðlieka. Tiesa, pati EuroposSàjunga nëra labai palankiai nusiteikusi tautiðkojo tapatumo at-þvilgiu. Teisinëje Europos Sàjungos sistemoje kalbama ne apietautiðkumà, o pilietiðkumà; tautiðkumas èia neretai tapatinamassu negatyviai suprastu nacionalizmu. Vis dëlto tokia EuroposSàjungos pozicija neturëtø mûsø trikdyti. Juk Europoje yra irgerø, ir blogø dalykø. Ðtai pastaruoju metu susidaro áspûdis, kadEuropoje veikia tiek daug þmogaus teisiø, kad net patá þmogøreikia pradëti nuo jø saugoti. Tad europinë integracija neturëtøtapti aklu visa ko europietiðko perëmimu. Taigi neturëtume gë-dytis tapatintis su savo tauta, o kurdami pilietinæ visuomenæ,galësime atgaivinti ir jau ðiek tiek prigesusá pilietiná tapatumà.

Daug aktualiø ir reikðmingø áþvalgø pateikë ir prof. dr. Jûra-të Morkûnienë. Savo praneðime „Filosofija ir Europos kultûri-nis identitetas“ ji pabrëþë, kad filosofija yra reikalinga tik tiek,kiek sugeba paaiðkinti ávairius ðiuolaikinio pasaulio reiðkinius.O kaip filosofija paaiðkintø paèià europinio tapatumo sàvokà?Filosofiniu poþiûriu, Europos identitetas yra tam tikra kultûri-në savimonë. Ði savimonë istoriðkai susiformavo tuo metu, kaiEuropos regionas kultûrine prasme atsiskyrë nuo bizantiðkojo irislamiðkojo tapatumo. Europinio identiteto nedera tapatinti sugeografija – galima gyventi paèiame Europos þemyno viduryje irbûti barbaru. Europieèiu negalima gimti – juo tampama, ágijuspamatinius Europos kultûros ir dvasios bruoþus.

Kokie tie esminiai europietiðkosios dvasios bruoþai? Pagrin-dinis – nekeliaklupsèiavimas. Tikras europietis – tai orus, savovertæ jauèiantis ir prieð niekà nesiklaupiantis þmogus. Ðá europi-nio tapatumo aspektà profesorë taikliai pailiustravo raðytojo To-mo Mano pavyzdþiu. Kai Europoje uþgimë faðizmas, Manas para-ðë esë „Áspëjimas Europai“, kuriame pastebëjo, kad jei europietislenkiasi prieð koká nors þmogø ar sistemà, jis netenka savojo tapa-tumo – jei tai vyksta, Europa eina á praþûtá. Kitas europinës savi-monës bruoþas – distancijos iðlaikymas. Tai reiðkia, kad europie-tis niekada nesusitapatina su esama tikrove, jà nuolat kritikuoja irdemistifikuoja. Beje, tikras europietis pasiþymi ne tik kritika, betir savikritika bei autoironija – tai treèiasis europietiðkojo identite-to bruoþas. Ketvirtasis – dialogas, arba sugebëjimas derëtis ir susi-tarti. Net ir pati Europos Sàjunga – tai ilgø kantriø derybø ir susi-tarimø rezultatas. Tiesa, èia labai svarbu pridurti, kad susitarimuseuropieèiai pasiekia oriai ir nekeliaklupsèiaudami. Na, o paskuti-në europietiðkosios savimonës savybë yra ávairovë – rasinë, kultû-rinë, religinë, tautinë, kalbinë ir t. t. Bûtent pastarajai ðiuo metuiðkilusi didþiulë grësmë – Europoje pamaþu ir nepastebimai men-këja kalbos. Ðios grësmës realumà puikiai pailiustruoja Airijospavyzdys. Ðtai ið 7,6 mln. visame pasaulyje gyvenanèiø airiø tik800 000 tebemoka airiø kalbà. Nukelta á 9 psl.


Daug reikðmingos ir vertingos informacijos konferencijos da-lyviams pateikë ir doc. dr. Vyèio Valatkos praneðimas „Filosofi-nës disciplinos ir europinë integracija“. Praneðimo autorius pri-statë Mykolo Romerio universiteto Filosofijos katedroje dësto-mas disciplinas ir jø indëlá á studentijos europinæ integracijà beitautinës savimonës formavimà. Pasak docento, pagrindinë My-kolo Romerio universiteto Filosofijos katedros misija – tai eu-ropinës filosofinës iðminties skleidimas, arba europinë filosofi-në studentø integracija. Kita vertus, supaþindindami studentijàsu europine filosofine iðmintimi, katedros dëstytojai nepamirðtair jos tautinës savimonës ugdymo. Europiná filosofiná turiná jiederina su lietuviðkàja filosofine forma. Todël dëstant ávairius fi-losofinius dalykus, greta didþiøjø Vakarø filosofijos asmenybiødaug dëmesio skiriama ir Stasio Ðalkauskio, Antano Maceinos,Prano Dovydaièio bei Juozo Girniaus kûrybai. Juk minëti auto-riai, remdamiesi europinei filosofijai bûdingu turiniu, sukûrëautentiðkà solidþià, veikiausiai ligi ðiol taip ir nepralenktà lietu-viðkàjà profesionaliàjà filosofijà, kuri ne tik iðreiðkë lietuviðkojotapatumo savimonæ, bet ir aktyviai jà formavo. Taigi MykoloRomerio universiteto studentai supaþindinami ir su europine, irsu lietuviðkàja filosofija. O tai darant, studentijos tautinë savi-monë prapleèiama ir praturtinama tûkstantmete europine filo-sofine iðmintimi.

Konferencijos dalyvius sudomino ir doc. dr. Andriaus Sprin-dþiûno praneðimas „Lietuvos gyventojø tapatybës bruoþai ir ly-giø galimybiø principai“. Praneðimo autorius pastebëjo, kad so-cialinius pokyèius neiðvengiami lydi tam tikras nuopuolio, su-maiðties, krizës laikotarpis. Jauna Lietuvos valstybë èia nëra jo-kia iðimtis. Juk Lietuvai iðkovojus nepriklausomybæ, jos visuo-menëje ávyko ávairiø radikaliø pokyèiø. Tad visai natûralu, kadðie pokyèiai su savimi atsineðë ir minëtà nuopuolio laikotarpá.Autoriaus ásitikinimu, ðis laikotarpis Lietuvoje uþsitæsë – vis daresame duobëje. Tiesa, jau po truputá ið jos kapstomës, pamaþuáveikdami pesimizmà, teisiná nihilizmà ir pan. Vis dëlto nuo-puolá tebeliudija Lietuvos visuomenei dar bûdinga tautinë, rasi-në, religinë diskriminacija. Liûdniausia, kad Lietuvoje, nuo se-niausiø laikø garsëjusioje religine tolerancija, pastebima ryðkiøreliginës diskriminacijos tendencijø. Apie jas kalba 2007 m. Lie-tuvoje atliktas tyrimas, parodæs, kad apie 80 proc. apklaustø Lie-tuvos gyventojø turi neigiamà nusistatymà kitø religiniø ben-druomeniø atþvilgiu. Nemaþa dalis respondentø netgi tvirtino,kad tø bendruomeniø atstovams turëtø bûti atimta dalis teisiø –nuo teisës uþimti aukðtus valstybinius postus iki teisës turëti sa-vo internetiná puslapá. Taigi nors Europos Sàjunga 2007 metuspaskelbë Lygiø galimybiø visiems metais, pagrindinis tø metøðûkis „Visi skirtingi – visi lygûs“ Lietuvoje nesulaukë tinkamoatgarsio.

Originalià pozicijà pateikë Mykolo Romerio universiteto Fi-losofijos katedros dëstytojas Rimgaudas Bubelis. Praneðime „Eu-ropinë ástatymø tradicija ir filosofinë logika“ jis, pasinaudoda-mas bendrinës lietuviø kalbos sintaksës ir europinës filosofinëslogikos ginklu, konferencijos dalyviams pristatë argumentuotàkritiná poþiûrá á kai kuriuos Lietuvos Respublikos ástatymus.Autoriaus teigimu, dar nuo antikinës Graikijos laikø europinëteisë remiasi logika. Ir dabar Didþiosios Britanijos, Vokietijos,Austrijos bei kitø senøjø Europos valstybiø teisininkams ir pi-lieèiams nekyla abejoniø, kad teismø sprendimai bei ástatymaiágyvendina teisingumà tik tuo atveju, jei neprieðtarauja logikai.Tuo tarpu Lietuvoje logika dar neuþima deramos vietos teismi-nëje ir ástatymø leidybos praktikoje. Nemaþa Lietuvos Respubli-kos ástatymø dalis netgi nesilaiko elementariø logikos reikalavi-mø. Ypaè daþnai ástatymuose painiojamos jungtukø „ir“ bei „ar“loginës reikðmës. Paradoksali padëtis: nors ir be logikos iðma-

nymo daugeliui aiðku, kad sakinys „Jonas, Petras ar Ona gavoobuoliø“ nereiðkia, kad bûtent Ona gavo obuoliø, taèiau galimaaptikti ne vienà Lietuvos ástatymo straipsná, kuriame jungtukas„ar“ pavartotas ten, kur jis visiðkai netinka – kur teisine kalbareikëtø pasakyti, kad bûtent Ona gavo obuoliø. Pavyzdþiu galibûti kad ir Lietuvos Respublikos baudþiamojo proceso kodekso6 straipsnio 3 punktas: „Draudþiama kam nors teikti privilegijøarba daryti apribojimus dël kokiø nors aplinkybiø bei þmogausasmeniniø savybiø, socialinës bei turtinës padëties.“ Autoriausásitikinimu, loginiø klaidø ástatymuose galima iðvengti. Terei-kia, kad teisininkai labiau ásiklausytø á geranoriðkas argumen-tuotas logikø ir kalbininkø pastabas. Nes kol Lietuvos ástatymaineatitiks logikos mokslo reikalavimø, kalbëti apie europinæ tei-sæ Lietuvoje nebus jokios prasmës.

Paskutinis konferencijos praneðimas – „Mykolo Romerio uni-versitetas: dabartis ir perspektyvos“. Já perskaitë ðio universitetopriëmimo komisijos atsakingasis sekretorius Saulius Bugailið-kis. Praneðimo autorius aiðkiai ir átaigiai pristatë Mykolo Ro-merio universiteto studijø galimybes, programas ir perspekty-vas, supaþindino su stojimo á universitetà tvarka. Ðis praneðimasypaè sudomino á konferencijà gausiai susirinkusius gimnazijø irviduriniø mokyklø vyresniøjø klasiø mokinius – tikimës, kadnemaþa jø dalis jau ðiemet papildys M. Romerio universitetostudentø gretas.

Konferencija „Lietuviø tautinis tapatumas europinës integ-racijos ir globalizacijos kontekste“ nesibaigë praneðimais. Pra-neðëjø laukë klausytojø uþduodami aktualûs ir sudëtingi klausi-mai, karðtos ir ádomios diskusijos. Ir tai natûralu – tautinis tapa-tumas, europinë integracija ir globalizacija ðiuo metu yra vienosaktualiausiø, labiausiai aptariamø temø. Gaila, kad dël laikostokos ne á visus klausimus spëjome atsakyti. Tà galësime pada-ryti jau labai greitai – M. Romerio universiteto Filosofijos ka-tedra ir UNESCO klubas „Paideia“ numato nuo ðiø metø ru-dens Druskininkø miesto ir rajono mokytojams bei ðvietimo dar-buotojams surengti kvalifikacijos tobulinimo kursus. Tikime,kad filosofija gali mokytojo þodá padaryti svaresná ir papildytivisø pamokø turiná.

Doc. dr. Vytis Valatka

Strateginio valdymo ir politikos fakulteto Filosofijos katedra

Atkelta ið 8 psl.


Mykolo Romerio universitete baigiamas ágyvendinti BPD II

prioriteto projektas „Nuteistøjø ir asmenø, paleistø ið laisvës

atëmimo vietø, socialinës adaptacijos ir integraci jos á visuome-

næ skatinimas“.

Projekto partneris – Kalëjimø departamento prieLietuvos Respublikos teisingumo ministerijosMokymo centras

Vienas ið universiteto socialinës misijos aspektø – skatin-ti ekonominæ ir socialinæ sanglaudà, dirbti visuomenës sà-monëjimo, mokslinimo ir tuo paèiu – saugumo labui.

Ðio projekto, kurá sëkmingai baigia ágyvendinti MykoloRomerio universiteto mokslininkai, tikslas – skatinti eko-nominæ ir socialinæ sanglaudà Lietuvoje, nuteistøjø ir asme-nø, paleistø ið laisvës atëmimo vietø, integracijà á visuomenæ,didinti jø ásitvirtinimo darbo rinkoje galimybes.

Ne maþiau svarbu tobulinti darbuotojø, dirbanèiø su so-cialinës rizikos grupe, kvalifikacijà, suteikti þiniø, padedan-èiø teikti efektyvià socialinæ pagalbà nuteistiesiems ir asme-nims, paleistiems ið laisvës atëmimo vietø.

Didelë dalis nuteistøjø – þmonës, kuriems nepavyko ási-tvirtinti gyvenime dël iðsilavinimo, darbo bei socialiniø ágû-dþiø stokos. Mokant profesinës, asmeninës ir socialinës kom-petencijos ágûdþiø, ðie asmenys geriau adaptuosis ir integruo-sis á sparèiai kintanèià socialinæ aplinkà.

Mokslininkø paskaitos – nuteistiesiems ir laisvësatëmimo vietø personalui

Iki 2008 pavasario projekto dalyviai sukûrë 8 modulius:kognityvinio nuteistøjø motyvacijos dirbti skatinimo, kogni-tyvinio nuteistøjø agresijos ir auto-agresijos valdymo, kogni-tyvinio nuteistøjø savikontrolës ugdymo, kognityvinio kri-ziø valdymo, kognityvinio priklausomybës sutrikimø valdy-mo, màstymo konstruktyvumo ir pozityvumo ugdymo, kog-nityvinio karjeros planavimo aptarimo modeliai psicholo-gams, dirbantiems su nuteistaisiais ir asmenimis, paleistaisið laisvës atëmimo vietø; 6 modulius: nuteistøjø motyvacijosdirbti skatinimas, nuteistøjø kognityviniø ágûdþiø lavinimas,nuteistøjø bendravimo ágûdþiø lavinimas, pozityviø santy-kiø tarp nuteistøjø ir personalo átvirtinimas, nuteistøjø ver-slumo ugdymas, nuteistøjø socialiniø vertybiø ugdymas so-cialiniams darbuotojams, priþiûrëtojams, inspektoriams, ki-tiems konsultantams, dirbantiems su nuteistaisiais ir asme-nimis, paleistais ið laisvës atëmimo vietø; 9 modulius: ben-dravimo psichologija, socialiniø vertybiø ugdymas, savikon-trolës ugdymas, asmenybës ir kûrybinio potencialo atsklei-dimas, agresijos ir autoagresijos valdymas, kriziø valdymas,verslumo pagrindai, darbo teisës pagrindai, uþsienio kalbanuteistiesiems ir asmenims, paleistiems ið laisvës atëmimovietø. Sukurti ir áforminti 25 nuotoliniø studijø moduliai.Iki 2008 m. kovo 31 d. bendras apmokytø projekto tikslinësgrupës klausytojø skaièius – 115 personalo, 542 – nuteistøjø.

Skatinti visuomenës sanglaudà

Projekto kûrëjai turëjo tikslà – maþinti socialinæ atskirtávisuomenëje, siekti didesnio saugumo ir pasitikëjimo, tole-rancijos kitokiems, socialiniame uþribyje atsidûrusiems vi-

suomenës nariams.Tenka pripaþinti, kad ðiuo metu Lietuvoje gyvename nesau-

gioje visuomenëje.Saugumui ir ramybei uþtikrinti reikia ne tik materialiø, bet

ir intelektiniø investicijø. Atsiribodami tylos ir baimës sienanuo asmenø, atliekanèiø bausmæ arba iðëjusiø ið bausmës atliki-mo vietø, neturinèiø pakankamo iðsilavinimo ir dël to sunkairandanèiø darbo, be gyvenamosios vietos ir artimøjø paramos,taigi, patekusiø á visuomenës uþribá, socialinës atskirties pro-blemas tik didinsime.

Vienas ið universiteto socialinës misijos aspektø – skatintiekonominæ ir socialinæ sanglaudà, dirbti visuomenës sàmonëji-mo, mokslinimo ir tuo paèiu – saugumo labui. Statistika skel-bia, kad per 16 nepriklausomos Lietuvos metø laisvës atëmimovietose kalëjo per 100 tûkst. þmoniø. Daugiau kaip 90 proc.teistøjø – darbingo amþiaus vyrai. Tai dideli darbo jëgos beisocialiniai nuostoliai. Dalies jø neámanoma iðvengti, nes ne visiþmonës geba sëkmingai prisitaikyti prie sparèiø aplinkos poky-èiø. Didþioji dalis nusikaltusiøjø neturi iðsilavinimo, profesiniøágûdþiø, patiria tarpusavio bendravimo, socialinës adaptacijossunkumø. Didelis nusikalstamumas kelia daug socialiniø ir net-gi tarptautinio ðalies prestiþo problemø, menkina visuomenëssaugumo jausmà.

Dar prieð keletà metø Mykolo Romerio universiteto moks-lininkø atlikti tyrimai liudija, kad vienintelis kelias, kuriuo ei-nant galima pasiekti taip laukiamo mûsø visuomenës saugumo– gerinti visuomenës iðsilavinimà. Saugumo ir ateities labui vi-suomenë negali nusigræþti ir nuo suklydusiø, á socialiná uþribápatekusiø savo nariø. Investicija á jø lavinimà – tai investicija ásaugumà ir ateitá.

Mykolo Romerio universitete yra kompetentingø moksli-ninkø, galinèiø daug nuveikti socialinës integracijos srityje. So-cialinës politikos fakulteto mokslininkai jau daugelá metøaktyviai bendradarbiauja su ðvedø ir danø mokslininkais, peni-tencinës teisës ir veiklos specialistais, psichologais, todël yragerai susipaþinæ su uþsienio ðaliø, tituluojamø gerovës valstybë-mis, praktika gerinant visuomenës sanglaudà.

Projekte dalyvaujanèiø mokslininkø nuomone, prasmingasutelkti pastangas, ieðkant galimybiø suteikti visuomenës uþri-byje atsidûrusiems þmonëms pasitikëjimo savo jëgomis, paska-tinti keisti savo gyvenimà, atrasti teigiamà motyvacijà integruo-tis á visuomenæ, parengti ðiuos asmenis geriau adaptuotis ir in-tegruotis á visuomenës gyvenimà. Norint, kad tai pavyktø, nu-teistiesiems bûtina atnaujinti ne tik profesinius, bet ir sociali-nius ágûdþius, iðmokti tam tikrø psichologiniø dalykø: kore-guoti savo emocijas, civilizuotai spræsti konfliktus ir pan.

Maþëjant socialinei atskirèiai, gerëja visuomenës sanglauda,visuomenës nariai jauèiasi saugesni.

Reikëtø tæsti prasmingà ir perspektyvø darbà visuome-nës saugumo labui

Projekto partnerio – Kalëjimø departamento prie LietuvosRespublikos teisingumo ministerijos Mokymo centro vadovasdoc. Dmitrijus Usikas teigia, jog nuteistieji labai domisi ðiuoprojektu. Jie vertina galimybæ suþinoti, kur kreiptis iðëjus á lais-væ, kokios pagalbos jie gali tikëtis. Juk nemaþai nuteistøjø –

MOKSLININKØINDËLIS

Á VISUOMENËSSANGLAUDOS

GERINIMÀ

EUROPOS SÀJUNGA

Europos socialinis fondasMYKOLO ROMERIO

UNIVERSITETAS

Nukelta á 11 psl.


netekæ artimøjø paramos, nusivylæ gyvenimu, praradæ pasitikë-jimà savimi ir valstybe. „Nuteistieji – taip pat mûsø visuomenësnariai, negalime jø atstumti. Þiniø atnaujinimo labai reikia ir sujais dirbantiems specialistams. Todël tai, kà daro ðio projektovykdytojai, turëtø vykti nuolat“, – sakë doc. D. Usikas.

„Manome, kad ðis projektas – tai prasmingas mokslininkøindëlis didinant visuomenës saugumà. Bûtø gerai, kad atlikusie-ji bausmæ rastø daugiau supratimo visuomenëje. Gal ir darbda-viai tada jø maþiau bijotø, labiau tikëtø þmogaus galimybe atsi-tiesti ir já remtø. Kol kas teistumas – þymë þmogui, tarsi visigyventume be teisës suklysti“, – teigë projekto vadovas, Vieðojoadministravimo katedros doc. Aleksandras Patapas.

Aktyviai ðiame projekte dalyvavusi advokatë, Socialinës po-litikos fakulteto dëstytoja Erika Auþelytë, 20 metø dirbusi Pra-vieniðkiø II pataisos namø áskaitos skyriaus virðininke, kalbëjo:„Puiku, kad sukurtas ir ágyvendintas ðis prasmingas projektas.Nuteistiesiems labai reikia teoriniø þiniø. Jie dþiaugiasi ben-dravimu su þmonëmis ið akademiniø sluoksniø, kurie daþnaijiems atrodë nepasiekiami... Esu ásitikinusi, kad mûsø visuome-nëje bûtø gerokai maþesnis nusikalstamumas, jeigu valstybëje

bûtø sukurta prevencijos ir pagalbos nuteistiesiems sistema, jei-gu bûtø specialistø, besirûpinanèiø, kad atlikdami bausmæ nu-teistieji neprarastø profesiniø ir socialiniø ágûdþiø, o atlikusiemsbausmæ reikëtø tarsi tarpinës stotelës – bûsto ir darbo. Tai bûtøpaskatinimas gráþti á normalø gyvenimà, o ne vël nusikalsti, kadgalëtø gráþti á pataisos namus kaip á prieglobstá... Deja, kol nëratokios sistemos, tol turime apgailëtinà padëtá. Net 28 proc. nu-teistøjø po pirmojo teistumo vël nusikalsta, kad gráþtø á laisvësatëmimo vietà... Mokslininkai, pradëjæ tokià puikià iniciatyvà,turëtø tæsti projektà, raginti politikus imtis rimtø priemoniøspræsti ðià opià problemà. Tuo bûtø suinteresuoti visi. Juk sau-gumas – vienas ið pagrindiniø kiekvieno þmogaus poreikiø.“

„Suteikdami visuomenës uþribyje atsidûrusiems þmonëmspasitikëjimo savo jëgomis ir galimybiø pakeisti gyvenimà, atras-ti pozityvià motyvacijà ásilieti á visuomenæ, mokslininkai padedagerinti visuomenës sanglaudà ir didinti saugumà. Taigi projektorezultatus turëtø pajusti visi Lietuvos pilieèiai“, – ásitikinusi vienaið projekto rengëjø ir vykdytojø – Socialinës politikos fakultetoPsichologijos katedros doc. dr. Aistë Dirþytë.

Sutartis su Lietuvos muzikos ir teatroakademija

Balandþio 24 d. Mykolo Romerio universiteto rektorius prof.Alvydas Pumputis ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijosrektorius prof. Eduardas Gabnys pasiraðë bendradarbiavimosutartá. „Ði sutartis yra reikðminga, nes laikomës nuomonës, jogmenas, muzika, graþi aplinka turi didelæ átakà visapusiðkai ugdantasmenybæ ir puoselëjant vertybes“, – teigë Mykolo Romeriouniversiteto rektorius prof. Alvydas Pumputis. Pritardamas ðiaiminèiai prof. Eduardas Gabnys sakë, jog bendradarbiavimas suMykolo Romerio universitetu praturtins jø studijø programas,nes ðiuolaikiniai menininkai negali apsieiti be vadybos,edukologijos, teisës þiniø ir ágûdþiø.

Sutartis su Vilniaus rajono savivaldybe

Balandþio 22 d. Mykolo Romerio universiteto rektorius prof.Alvydas Pumputis ir Vilniaus rajono merë Marija Rekst pasira-ðë bendradarbiavimo sutartá. „Mes galime padëti Jums lavinda-mi savivaldos þmones. Mûsø mokslininkai pasirengæ atlikti Vil-niaus regiono plëtros galimybiø ir problemø sprendimo tyri-mus“, – teigë prof. Alvydas Pumputis, kalbëdamas apie plaèiasbendradarbiavimo galimybes.Mykolo Romerio universiteto Tæstiniø studijø centras siûlo

platø kvalifikacijos këlimo kursø spektrà savivaldos institucijø,ðvietimo, sveikatos apsaugos, vieðojo administravimo ástaigø dar-buotojams. Kasmet nemaþai Vilniaus rajono ástaigø darbuotojøklauso ðiø kursø ir kelia kvalifikacijà.

Frankofonija – tarptautinë prancûziðkaikalbanèiø ðaliø organizacija. Taèiau pagrin-dinis reikalavimas, keliamas ðalims, norin-

èioms áþengti á Frankofonijà, yra ne prancûzø skaièius ðalyje, obendradarbiavimo su Prancûzija ryðiai. Frankofonija yra pa-traukli savo nepaprastais renginiais ir nuostabia atmosfera.

Frankofonø klubas – atvira ir dinamiðka studentø, kalban-èiø prancûziðkai arba tiesiog trokðtanèiø paþinti ðios kalboskultûrà, patirti jos nepakartojamà þavesá bei pasitobulinti ávai-riose srityse, organizacija. Frankofonø klubas buvo ákurtas My-kolo Romerio universitete dar 2007 m. Tuo metu uþ já buvoatsakingas universiteto Frankofoniðkø ðaliø studijø centras. Ak-tyviai ðis klubas pradëjo veikti nuo 2008 m. suvienijus jëgas suMykolo Romerio universiteto studentais frankofonais ir perda-vus Frankofonø klubo valdþià jiems. Frankofonø klubo vadovebuvo paskirta Miglë Niauraitë (MRU teisës ir valdymo dieni-nio skyriaus III kurso studentë). Studentai frankofonai nuspren-

dë aktyviai plëtoti klubo veiklà, siekiant suburti visus, kuriuosdomina ðios ðalies kalba. Universiteto valdþia palaiko klubonarius, todël ðio klubo nariai tikisi, kad bus palaikomos ir jøidëjos bei su Frankofonija susijæ projektai.

Klubas dar tik pradëjo savo kelià, taèiau jis jau ágyvendinasavo tikslus ir uþdavinius, pavyzdþiui, organizuodamas semina-rus ir konferencijas bei kultûrinius ir pramoginius renginius,taip pat susipaþindamas su ðiuo metu Mykolo Romerio univer-sitete besimokanèiais Erasmus studentais ið Prancûzijos. Be to,Frankofonø klubas balandþio mënesá aktyviai dalyvavo Fran-kofonijos dienai skirtuose renginiuose, vykusiuose Mykolo Ro-merio universitete ir LR Uþsienio reikalø ministerijoje. Fran-kofonø klubo durys atviros visiems besidomintiems jo veikla.

Norinèius tapti studentø Frankofonø klubo nariu praðomekreiptis á Miglæ Niauraitæ, tel.: +370 698 30173; el. p. [email protected]

Kvieèia Frankofonø klubas

Atkelta ið 10 psl.

Geguþës 9 d. Mykolo Romerio universitete vyko tarptautinë mokslinë konferencija „Multikultûrinë paradigma socialiniamedarbe“. Konferencijà rengë Socialinës politikos fakulteto Socialinio darbo ir Socialinës politikos katedros.

2008-uosius Europos Komisija paskelbë Europos kultûrø dialogo metais, siekdama puoselëti savitarpio supratimà ir ágyvendintiðûká: „Ávairûs drauge“. Kultûrø dialogas – svarbus elementas, uþtikrinantis darnø tarpusavio sugyvenimà Europoje ir pasaulyje, plëto-jant aktyvø ir sàmoningà Europos pilietiðkumà bei sëkmingà ávairiø socialiniø grupiø integracijà Europos Sàjungoje.

Konferencijos tikslas – aptarti tarpkultûrinio bendradarbiavimo, paramos fondø ir ryðiø teikiamus privalumus ir keliamus iððûkiusEuropos, o tuo paèiu Lietuvos socialinei politikai, tiesioginæ tarpinstitucinio bendradarbiavimo átakà ávairioms socialinio darbosritims. Konferencijoje dalyvavo lektoriai ið Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, mokslininkai ið Lietuvos universitetø, sveèiai ið Socialinësapsaugos ir darbo ministerijos, Tarptautinës migracijos organizacijos Vilniaus biuro, Iðeivijos centro prie VDU, Ðvietimo mainø irparamos fondas ir kt.

Tarptautinë mokslinë konferencija „Multikultûrinë paradigma socialiniame darbe“


Oksfordo universitetas – pralenktas!

Prestiþinës tarptautinës varþybos

Mykolo Romerio universiteto studentai gráþo ið Vaðingtono(JAV), kuriame balandþio 6–12 d. dalyvavo didþiausiame ir pres-tiþiškiausiame teisiniame turnyre pasaulyje – Philip C. Jessuptarptautinës teisës konkurse.

Philip C. Jessup tarptautinës teisës inscenizacinio teismoproceso konkursas (Philip C. Jessup International Law MootCourt Competition) – tai jau beveik prieð penkasdeðimt metøHarvardo universiteto (JAV) studentø iniciatyva pradëtas orga-nizuoti pasaulinis studentø renginys. Šiuo metu já organizuojaTarptautinës teisës studentø asociacija (ILSA).

Šiais metais pradiniame konkurso etape dalyvavo beveik 600komandø ið daugiau nei 80 valstybiø. Po atrankiniø nacionali-niø ir regioniniø varþybø finaliniame konkurso etape Vašingto-ne susirinko 110 komandø.

Konkurso metu inscenizuojamas Tarptautinio TeisingumoTeismo, laikomo autoritetingiausiu tarptautinës teisës sargu, pro-cesas. Konkurso rengëjai kiekvienais metais parengia sudëtingàbylà, kurià studentai nagrinëjamos daugiau nei pusæ metø. Pa-prastai bylà kelis mënesius rengia ávairiø tarptautinës teisës sri-èiø ekspertai, o á bylas visuomet átraukiami ypaè problemiškiklausimai. Daþniausiai analizuojamos tebesivystanèios tarptau-tinës teisës sritys, kuriose dar nëra aiðkiø normø arba jos labaiginèytinos. Studentø komandos atstovauja fiktyvioms bylos fa-buloje nurodytoms ginèo valstybëms.

Dalyviai per tris mënesius turi parengti raðytinius pareiðki-mus Teismui (apie 120 lapø), o per likusá laikà ruoðtis pristatytiþodinius argumentus. Per ðiø argumentø pristatymà teisëjai vi-suomet uþduoda deðimtis klausimø, kuriais tikrina dalyviø pa-sirengimà. Studentai turi ne tik parodyti bylai aktualiø tarptau-tinës teisës ðakø enciklopedines þinias, bet ir pasirengti ávai-rioms teisëjø provokacijoms bei politinio ar moralinio pobû-dþio klausimams. Kai kuriø teisininkø vertinimu, tai yra sun-kiausios teisminës varþybos pasaulyje.

Taèiau Philip C. Jessup konkursas traukia ne tik studentus.Kiekvienais metais kovo mënesá á Vaðingtonà suvaþiuoja ðimtaisavanoriø teisininkø tarptautininkø, norinèiø teisëjauti konkur-se. Ðiø metø finale teisëjavo tarptautinës teisës ekspertai – buvæsTribunolo buvusiai Jugoslavijai vyriausiasis prokuroras ir PietøAfrikos konstitucinio Teismo teisëjas Richard Goldstone, bu-væs vyriausiasis Specialiojo Teismo Sierra Leonei prokurorasbei buvæs vyriausiasis JAV kariniø pajëgø inspektorius DavidCrane bei Amerikos tarptautinës teisës asociacijos prezidentëLucy Reed.

Sudëtingi klausimai – talentingiausiems irdarbðèiausiems studentams

Šiemet dalyviams teko nagrinëti itin sudëtingus klausimussusijusius su terorizmu ir þmogaus teisëmis. Studentams reikëjoárodinëti (arba neigti) jëgos panaudojimo teisëtumà prieš ne-valstybinius subjektus (pvz., tarptautinæ teroristinæ organizaci-jà), kankinimø ar kitø neþmoniðko ar þeminanèio elgësio formø

buvimà, valstybiø teisæ vykdyti asmenø baudþiamàjá persekioji-mà be atitinkamø tarptautinës þmogaus teisiø ar humanitarinësteisës asmenims numatytø garantijø bei valstybiø teisæ vykdytiasmenø baudþiamàjá persekiojimà uþ tarptautinius nusikaltimus.

Šiemet Lietuvai Philip C. Jessup turnyre atstovavo MykoloRomerio universiteto teisës programos bakalauro studijø IVkurso studentës Gintarë Mockutë ir Gerda Diniûtë bei magist-rantûros programø studentai Mykolas Ðavelskis, Vitalius Tu-monis ir Rytis Valûnas. Komandai vadovavo Tarptautinës teisëskatedros doc. dr. Justinas Þilinskas.

Pralenkë ne tik Oksfordo universitetà

Mykolo Romerio universiteto komanda Vašingtone preli-minariuose raunduose rungësi su Indijos (Delio universiteto Tei-sës fakulteto), Lenkijos (Varšuvos universiteto), Kataro (Katarouniversiteto Teisës koledþo) ir Armënijos (Jerevano valstybiniouniversiteto) komandomis. Atkrentamuosiuose raunduose ko-manda rungësi su Singapûro (Nacionalinio Singapûro universi-teto) komanda. Visø varþovø pasirengimas buvo itin aukðto ly-gio, o á Vaðingtonà kai kurios komandos atvyko tapusios savonacionaliniø turnyrø nugalëtojomis ir prizininkëmis (pvz., Ar-mënijos Jerevano valstybinio universiteto komanda). MykoloRomerio universiteto komanda, nors ir neturëjusi nacionalinioturnyro, buvo regioninio, Baltijos turnyro nugalëtoja.

Preliminariuose raunduose Mykolo Romerio universitetokomanda nugalëjo visus keturis savo varþovus ir pateko tarp 24geriausiø komandø, dalyvausianèiø kitame varþybø etape, at-krentamuosiuose raunduose. Deja, nors ir minimaliu skirtumu,atkrentamuosiuose turuose Lietuvos atstovai turëjo pripaþintiSingapûro komandos pranaðumà. Pastarosios šalies komandoslaikomos vienomis stipriausiø turnyre, daþniausiai patenkan-èiomis á stipriausiø pasaulio komandø ketvertukà.

Galutinëje áskaitoje Lietuvai atstovavusi Mykolo Romeriouniversiteto komanda uþëmë 14-à vietà, aplenkdusi tokius pres-tiþinius universitetus kaip Oksfordo universitetas (Didþioji Bri-tanija), Universite Pantheon-Assas Paris II (Prancûzija), Sidnë-jaus universitetà (Australija), net ðeðis ávairiø JAV universitetøTeisës fakultetus ir kt.

Tai vienas iš geriausiø rezultatø, kurá pasiekë ne tik MykoloRomerio universiteto komanda, bet ir apskritai Lietuvos atsto-vai šio prestiþinio konkurso istorijoje.

Mykolo Romerio universiteto komandos pasirengimas ir tei-siniø þiniø lygis sulaukë palankiø ávertintimø ne tik þodiniuoseturuose. Kai kurie teisëjai Lietuvos komandos raðytiniams pa-reiškimams skyrë 89 ir 90 taškus (aukðèiausiø ávertinimø vidur-kis paprastai yra 92–93 taškai). Kartu komandos nariai ágijovertingos patirties ir pamokø ateièiai. Konkursà ðiais metaislaimëjo JAV atstovai iš Case Western Reserve universiteto Tei-sës fakulteto.

Parëmë advokatø bendrija, ruoðtis padëjo visi

Ðiais metais komandos kelionæ á JAV pirmà kartà geranorið-kai parëmë advokatø profesinë bendrija „Markevièius, Gerasiè-kinas ir partneriai“, padengusi dalá finansiniø kelionës iðlaidø.Komandos pasirengimà globojo Tarptautinës teisës katedros ve-dëjas prof. dr. Saulius Katuoka, visokeriopà paramà teikë Teisësfakulteto dekanas prof. dr. Egidijus Jaraðiûnas ir Mykolo Ro-merio universiteto rektorius prof. Alvydas Pumputis.

Komanda taip pat nuoðirdþiai dëkoja geranoriðkoms MykoloRomerio universiteto bibliotekininkëms ir bibliotekai, studentøorganizacijai „ILSA Lietuva“, taip pat visiems Lietuvos akademi-nës bendruomenës nariams, padëjusiems, patarusiems ar tiesioglinkëjusiems jai sëkmës prestiþinëse tarptautinëse varþybose.


Geguþës 9–10 d. Mykolo Romerio universitete lankësi Bordo politi-kos mokslø instituto dëstytoja Marija Nedelèeva ir skaitë paskaitas pagaljungtiná frankofoniðkà modulá „Europos identitetas“.

Dëstytoja M. Nedelèeva susitiko su Strateginio valdymo ir politikosfakulteto prodekane Vida Motiekaityte, Politikos mokslø katedros irTarptautiniø ryðiø ir studijø direkcijos atstovais. Su jais aptarë tolimesná,jau treèius metus trunkantá bendradarbiavimà tarp Mykolo Romerio uni-versiteto ir Bordo politikos mokslø instituto.

Geguþës 14–17 d. Mykolo Romerio universitete lankësi DidþiosiosBritanijos Tysaido universiteto dëstytojas Terry Robinson. Sveèias pagalErasmus dëstytojø mainø programà geguþës 16 d. skaitë paskaitas angløkalba „Marketing Strategy and Retailing“ Finansø ekonomikos studijøstudentams, taip pat susitiko su Ekonomikos ir finansø valdymo fakulte-to dëstytojais bei Tarptautiniø ryðiø ir studijø direkcijos darbuotojais ap-tarti tolesná bendradarbiavimà pagal Erasmus programà.

Geguþës 15 d. Mykolo Romerio universitete Technikos universiteto(Varna, Bulgarijos Respublika) Matematikos fakulteto docentë dr. Tsve-tanka Pavlova Kovacheva anglø ir rusø kalbomis skaitë paskaità „Dakta-ras Jonas Basanavièius Bulgarijoje“.

Paskaitoje dalyvavo Bulgarijos Respublikos Nepaprastasis ir ágaliota-sis ambasadorius Lietuvoje Ivan Pentchev Dantchev.

Geguþës 12–16 d. Mykolo Romerio universitete lankësi Turkijos Ad-nan Menderes universiteto dëstytoja dr. Gulhan Demiriz. Vieðnia pagalErasmus dëstytojø mainø programà geguþës 15 d. skaitë paskaitas angløkalba „Women – Movement and Political Participation in Turkey“ Socia-linio darbo studijø studentams, taip pat susitikime su Socialinës politikosfakulteto prodekane doc. Jolanta Pivoriene, Socialinio darbo ir socialinëspolitikos katedrø dëstytojais bei Tarptautiniø ryðiø ir studijø direkcijosdarbuotojais aptarë tolesná bendradarbiavimà pagal Erasmus programà.

Geguþës 11–17 dienomis pagal Erasmus programà Mykolo Romeriouniversitete vieðëjo Poznanës Adomo Mickevièiaus universiteto profeso-rius Jarema Jakubowski. Geguþës 15 d. prof. Jarema Jakubowski angløkalba skaitë paskaità „Globalizacija ir demokratija“.

Geguþës 12–15 dienomis Mykolo Romerio universiteto Teisës fakul-tete lankësi Didþiosios Britanijos Kingstono universiteto dëstytojas Pa-resh Kathrani. Sveèias pagal Erasmus dëstytojø mainø programà skaitëpaskaitas anglø kalba „Anglijos vieðoji teisë“ Teisës fakulteto studentams,susitikime su Teisës fakulteto prodekanais ir Administracinës teisës irproceso katedros dëstytojais aptarë tolesná bendradarbiavimà pagal Eras-mus programà.

Balandþio 28 d. Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir finan-sø valdymo fakultete sveèiavosi Torûnës bankininkystës aukðtosios mo-

kyklos delegacija: rektorius prof. Jan Gluchowski ir doc. Piotr Majewski.Doc. dr. Piotr Majewski atvyko pagal Erasmus dëstytojø mobilumo

programà ir skaitë paskaitas tema „Mokestiniai nusikaltimai“.

Geguþës 6–7 d. á Mykolo Romerio universitetà pagal Erasmus pro-gramà atvyko dr. Jerzy Surma (Varðuvos ekonomikos aukðtoji mokykla,Lenkija). Sveèias Ekonomikos ir finansø valdymo fakultete skaitë paskai-tas anglø kalba.

Geguþës 19–21 d. Mykolo Romerio universitete vyko seminaras an-glø kalba „Muitø politika – teorija ir praktika“.

Paskaitas skaitë Europoje pripaþinimà pelniusios Varðuvos ekonomi-kos mokyklos Verslo administravimo kolegijos profesorius habil. dr. Wies-law Czyzowicz.

Seminaro dalyviams buvo áteikti kvalifikacijos paþymëjimai.

Geguþës 26 d. Mykolo Romerio universitete lankësi Berlyno aukðto-sios teisës ir valdymo mokyklos atstovai prof. dr. Oesten Baller ir Vieðojoadministravimo fakulteto dekanë prof. dr. Irmela Gorges. Sveèiai ið Ber-lyno susitiko su Mykolo Romerio universiteto Vieðojo administravimofakulteto dekanu doc. Tadu Sudnicku, Vieðojo administravimo katedroslektoriumi Sauliumi Nefu, Teisës fakulteto prodekane tarptautiniams ry-ðiams ir studijoms dr. Dalia Vasariene, Tarptautiniø ryðiø ir studijø direk-cijos direktore, l. e. plëtros prorektoriaus pareigas Giedre Raèiene, Ðvei-carijos, Vokietijos, Austrijos studijø centro vedëja Daiva Astasevièiûte irStudijø direkcijos atstove Ingrida Sys.

Susitikimo metu buvo formuojamas konsorciumas jungtinës Vieðojoadministravimo bakalauro studijø programos rengimui pagal TEMPUSprogramà. Ðios programos koordinatoriumi bûtø Berlyno aukðtoji teisësir valdymo mokykla. Programoje jau sutiko dalyvauti Lenkijos Uniwersy-tet Warminsko – Mazurski in Olsztyn ir Mykolo Romerio universitetas.Susidomëjimà dalyvauti ðioje programoje taip pat pareiðkë Rusijos Mask-vos Lomonosovo universitetas ir Ukrainos Nacionalinë valstybës valdymoakademija.

Geguþës 14 d. Mykolo Romerio universitete lankësi Didþiosios Bri-tanijos Glazgo universiteto Teisës, verslo ir socialiniø mokslø fakultetodëstytojas prof. Jim Murdoch. Vizito metu sveèias susitiko su Teisës fa-kulteto prodekane doc. Dalia Vasariene ir Tarptautiniø ryðiø ir studijødirekcijos darbuotojais aptarti tolesná bendradarbiavimà pagal Erasmusprogramà.

Geguþës 8–9 d. Mykolo Romerio universitete lankësi Ðv. Kyrilo irMetodijaus universiteto (Slovakija) delegacija, vadovaujama prorekto-riaus, Filosofijos fakulteto Politologijos katedros vedëjo doc. dr. PeterioHorvath.

Sveèiai susitiko su l. e. plëtros prorektoriaus pareigas Gedrute Raèie-ne, Strateginio valdymo ir politikos fakulteto vadovybe ir Politikos moks-lø katedros darbuotojais.

Susitikimuose buvo aptartos tarpuniversitetinio bendradarbiavimoplëtros ir naujø bendrø studijø programø kûrimo galimybës.

Minint ketvirtàsias Lietuvos narystës Europos Sàjun-goje metines vyksta daug ávairiø renginiø. Vienas jø gegu-þës 7 d. Mykolo Romerio universitete Vidaus reikalø mi-nisterijos surengta atvira paskaita „Kaip ásidarbinti valsty-bës tarnyboje ar Europos Sàjungos institucijose“. Vienasðio renginio organizatoriø – Mykolo Romerio universite-to Karjeros centras.

Paskaità „Kodël verta rinktis valstybës tarnautojo ke-lià?“ skaitë vidaus reikalø ministras Regimantas Èiupaila.

„Þinote, koks yra ministerijos veiklos tikslas ir pobûdis? Sumàstyti veikimo sistemà, kuri padëtø tëvynei, o ketverius pastaruosiusmetus ir neleistø pasimesti Europos Sàjungos platybëse“, – kalbëjo ministras, pasakodamas apie darbo valstybës tarnyboje naudà. Buvoaptarta valstybës tarnybos vieta visuomenëje, valstybës tarnybos veikimo principai ir trauka, lemianti, kad jaunas þmogus pasirinktøtoká gyvenimo kelià. Valstybës tarnybos departamento prie Vidaus reikalø ministerijos direktorius Osvaldas Ðarmavièius trumpaiapibûdino, kas tai yra valstybës tarnyba, kuo ji naudinga, papasakojo apie valstybës tarnautojø darbo uþmokestá.

Valstybës tarnybos departamento Tarnybos sàlygø skyriaus vyriausiasis specialistas Aistis Rusteika susirinkusiuosius supaþindinosu konkursais á valstybës tarnybà ir valstybës tarnautojø socialinëmis garantijomis.

Europos Komisijos atstovybës Lietuvoje atstovas spaudai Jurgis Vilèinskas kalbëjo apie ásidarbinimo ES institucijose galimybes,kaip vyksta atranka á Europos Sàjungos institucijas.

Valstybës tarnyba susidomëjæ studentai sulaukë atsakymø á visus savo klausimus. „Ði paskaita man buvo tikrai labai naudinga.Suþinojau daug rûpimø dalykø, – teigë Auðrinë, studijuojanti teisæ ir valdymà. – Norëèiau, kad tokiø renginiø bûtø daugiau.“

„Kaip ásidarbinti valstybës tarnyboje ar Europos Sàjungos institucijose“

KRONIKA


Sauliø Spurgà (Strateginio valdymo ir politikos fakultetas, Politikos mokslø katedra), geguþës 8 d.sëkmingai apgynusá disertacijà „Pilietinë visuomenë Europos Sàjungos valdyme“ (Vadyba ir administravi-mas 03 S).

Darbe analizuojamas iki ðiol menkai tyrinëtas ES valdymo aspektas – Vidurio ir Rytø Europos valstybiø pilietinës visuomenësypatybiø suderinamumas su ES valdymo principu, pagal kurá svarbus vaidmuo suteikiamas pilietinei visuomenei. Darbas grindþiamasmetodologine nuostata, pagal kurià ðiuolaikinës demokratinës valstybës veiksmingumas siejamas su pilietinës visuomenës gyvybingu-mu. Kita svarbi nuostata yra Europos daugiapakopio valdymo samprata, kurioje pilietinei visuomenei tenka reikðmingas atstovavimointeresams vaidmuo. Atlikta originali Europos Komisijos konsultacijø su pilietine visuomene duomenø bazës CONECCS analizë,kuri atskleidë valstybiø ES nariø atstovavimà Europos asociacijose ir leido palyginti dviejø valstybiø grupiø, senøjø ES nariø ir VREvalstybiø atstovavimà. Darbas pasitarnaus ávertinant ES valdymo praktikos ir vykdomos ES valdymo reformos veiksmingumà VREvalstybiø poþiûriu, taip pat tobulinant Komisijos dialogà su pilietine visuomene ir naujai ávertinant pilietinës visuomenës atstovavimointeresams vaidmená nacionalinëse, ypaè pokomunistinëse valstybëse ES narëse.

Doc. dr. Ignà Vëgëlæ (Teisës fakultetas, Europos Sàjungos teisës katedra), geguþës 15 d. sëkmingai atlikusá habilitacijos procedûràsocialiniø mokslø srityje, Teisës mokslo kryptyje (01 S).

Atvirame Mykolo Romerio universiteto Teisës fakulteto tarybos ir doc. dr. Igno Vëgëlës habilitacijos procedûros komisijosposëdyje vieðai nagrinëta mokslo darbø apþvalga „Ribojimø draudimas ir pagrástumas Europos Bendrijø vidaus rinkos laisvëse“.

Raimundà Jurkà (Teisës fakultetas, Baudþiamojo proceso katedra), geguþës 16 d. sëkmingai apgynusá disertacijà „Liudytojoprocesiniø interesø apsauga baudþiamajame procese: problemos ir perspektyvos“ (Teisë 01 S).

Daktaro disertacijoje bene pirmà kartà kompleksiðkai tyrinëjami liudytojo teisinës padëties baudþiamajame procese klausimai, joprocesiniø interesø ágyvendinimo ir apsaugos aktualijos.

Disertacinis tyrimas teisës mokslui reikðmingas tuo, kad jame formuluojami teiginiai, iðvados ir siûlymai prisideda prie atskirøbaudþiamojo proceso teisës institutø sampratos formavimo, þmogaus teisiø apsaugos koncepcijos Lietuvoje kûrimo. Jis padedasuvokti, kad þmogaus ir valstybës santykiai bet kuriame teisiniame procese turi bûti grindþiami ne deklaratyvia, o tikra ir gyvybingapagalba vienas kitam. Tyrimo rezultatai svarbûs praktinei teisësaugos institucijø veiklai taikant ir ágyvendinant teisës aktø nuostatas,aiðkinant jø nuostatø tikràjà prigimtá ir esmæ.

Doc. dr. Lyrà Jakulevièienæ (Teisës fakultetas, Tarptautinës teisës katedra), geguþës 20 d. sëkmingai atlikusià habilitacijos proce-dûrà socialiniø mokslø srityje, Teisës mokslo kryptyje (01 S).

Atvirame Mykolo Romerio universiteto Teisës fakulteto tarybos ir doc. dr. Lyros Jakulevièienës habilitacijos procedûros komisi-jos posëdyje vieðai nagrinëta mokslo darbø apþvalga „Prieglobsèio teisës reglamentavimo Europos Sàjungoje raida ir átaka LietuvosRespublikos teisei“.

Audriø Bitinà (Vieðojo administravimo fakultetas, Vieðojo administravimo katedra), geguþës 21 d. sëkmingai apgynusá diserta-cijà „Pensijø sistemø modeliai ir valdymo tendencijos Europos Sàjungoje“ (Vadyba ir administravimas 03 S). Ðioje disertacijoje,pasitelkus teorinius ir empirinius metodus nustatyti pensijø sistemø modeliai Europos Sàjungoje ir Lietuvoje, taip pat iðnagrinëtospensijø sistemø valdymo tendencijos Europos Sàjungoje. Ávertinus Europos Sàjungos valstybiø pensijø sistemø reformø analizævalstybinio socialinio draudimo pensijø garantijø, pensijø pakankamumo bei finansinio stabilumo aspektu, pateiktos mokslinësrekomendacijos dël Lietuvos pensijø sistemos garantijø, pensijø pakankamumo ir finansinio stabilumo.

Jurgità Spaièienæ (Teisës fakultetas, Teisës istorijos katedra), geguþës 23 d. sëkmingai apgynusià disertacijà „Bankroto teisësraida Lietuvos Respublikoje“ (Teisë 01 S).

Lietuvos teisës moksle pirmà kartà sistemiðkai bankroto teisës raidos aspektu nagrinëjami bankroto teisei priklausæ institutai(konkursas, skolininko administracija, bankrotas), kitø valstybiø (Rusijos, Vokietijos, Prancûzijos) bankroto teisës átaka 1918–1940m. Lietuvos Respublikoje galiojusiai bankroto teisei ir tiriami veiksniai, daræ átakà bankroto teisës raidai Lietuvos Respublikoje nuo1992 m. iki 2007 m. Istorinë bankroto teisës instituto raidos, teorijos pokyèiø analizë leidþia naujus bankroto teisës aspektusformuluojanèiam teisës mokslui bei materialiai bankroto teisæ reformuojanèiam ástatymø leidëjui ne tik atsiþvelgti á socialinæ, ekono-minæ, technologinæ paþangà, bet ir iðsaugoti praeities pasiekimus nekartoti praktikoje nepasitvirtinusiø prielaidø. Teisinis paveldas

SVEIKINAMESVEIKINAMESVEIKINAMESVEIKINAMESVEIKINAME

Konferencija „Darnaus vystymosi strategija ir praktika“

Geguþës 29 d. Mykolo Romerio universitetas kartu su Aplinkos ministerija surengë jau treèiàjà mokslinæ konferencijà„Darnaus vystymosi strategija ir praktika“. Á ðá renginá atvyko LR aplinkos ministras, Mykolo Romerio universiteto garbësdaktaras Artûras Paulauskas, savo dalyvavimu renginá pagerbë MRU rektorius prof. Alvydas Pumputis ir mokslo prorektoriusprof. Vidmantas Egidijus Kurapka.Tardamas áþanginá þodá, ministras pasidþiaugë, kad svarstymui pasirinkta labai svarbi tema, o visi trys darnaus vystymosi

komponentai – ekonominis, socialinis ir aplinkosaugos – nagrinëjami tiek ið teorinës, tiek ið praktinës pusës. Kalbos pabaigojeministras padëkojo atnaujintos Lietuvos nacionalinës darnaus vystymosi strategijos autoriams. Su atnaujintos strategijospagrindiniais bruoþais konferencijos dalyvius supaþindino prof. habil dr. Romualdas Juknys.


Geguþës 8 d. ávyko kasmetinë ir vis daugiau dëmesio sulaukianti Studentø mokslinësdraugijos Administracinës teisës proceso sekcijos rengiama viktorina, skirta II kurso stu-dentams. Jau dràsiai galime teigti, kad susiformavo gilios ATP mokslinës sekcijos viktori-nos tradicijos. Viktorina buvo labai ádomi, uþduotys buvo tiek rimtos, tiek ðmaikðèios.Komandø þinios ir sumanumas þavëjo komisijà bei þiûrovus per visà viktorinà. Viktorino-je buvo vertinamos tiek teisinës komandos þinios, tiek argumentacija, iðradingumas irðmaikðtumas. Po ánirtingos kovos prizinës vietos atiteko ðioms komandoms:

Balandþio 29 d. Mykolo Romerio universitete buvo ágyvendinta neeilinë Studentø atstovy-bës nariø idëja – „Kûrybos mûzø vakaras“. Daug laiko pareikalavusá pasirengimà ir darbøperþiûras kompensavo emocijø ir áspûdþiø gausa renginyje.

„Pirmas netikëtumas buvo meniðka erdve paversta auditorija, kurioje iki tol teko sëdëti tikper paskaitas. Daugelio nuomone, Mykolo Romerio universitete studijuoja vien „moksliu-kai“, taèiau studentø pristatyti darbai pranoko lûkesèius. Atrodë, kad esu pripaþintø meninin-kø darbø parodoje“, – teigë vieðàjá administravimà studijuojanti Violeta.

Jaukioje aplinkoje susirinko ne tik studentai, norintys pasidalyti savo talentais ir kûrybosvaisiais, bet ir dëstytojai, susidomëjæ savo studentø laisvalaikiu. Prietema, þvakës, kvapni arba-ta, grindys, nuklotos minkðtomis pagalvëlëmis, suteikë dar daugiau paslaptingumo ir mistikos.Beveik tris valandas skambëjo gyva muzika, savos kûrybos dainos, eilës, sienas puoðë paveiks-lai, nuotraukos, rankø darbo papuoðalai, raiþiniai.

„Kûrybos mûzø vakaras“ parodë, kad universitetas ugdo ne tik iðsilavinusius, bet ir kûry-bingus, talentingus ir dràsius studentus. Tai buvo pirmas tokio pobûdþio renginys, vykæs My-kolo Romerio universitete, taèiau tikimës, kad jis taps tradicija ir pamatysime dar ne vienàmenà mëgstantá jaunuolá. Juk pasak airiø raðytojo, poeto ir dramaturgo Oskaro Vaildo (OscarWilde): „Tikroji pasaulio paslaptis – tai, kas matoma, o ne tai, kas nematoma…“

4-ojo tarptautinio poezijos festivalio renginiai, prasidëjæ geguþës 18 d. Vilniausuniversiteto Botanikos sode Vingio parke, dvi savaites vyko visoje Lietuvoje, taip patKaliningrado srityje, Airijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje.

„Poezijos pavasario“ paukðtë jau treèià kartà atskrido ir á mûsø universitetà. Gau-siai susirinkæ þiûrovai parodë, kad poezijos gerbëjø èia netrûksta.

Bibliotekos direktorës pavaduotoja Daiva Marcinkevièiûtë, poezijos ir muzikosvalandà pavadinusi „Eilëmis suskambæs pavasaris“, pristatë ðios poezijos ðventës sve-èius: aktorius Dalià Jankauskaitæ, Audronæ Daugëlytæ, Liubomirà Laucevièiø ir Hen-rikà Savická. Jie skaitë ir dainavo Justino Marcinkevièiaus ir Henriko Radausko eilespoezijos spektaklyje „Poezijos greitasis“. Poezijos „greitasis traukinys“, jau apvaþiavæspusæ Lietuvos, abejingø nepaliko ir mûsø. Nepastebimai ir prasmingai praëjo laikas.„Aèiû jums uþ suteiktà galimybæ pamatyti, iðgirsti, pajausti eilëraðèio groþá, skoná,galià“, – dëkojo aktoriams Daiva Marcinkevièiûtë.

Ðio spektaklio reþisierë Dalia Jankauskaitë visø aktoriø vardu pasidþiaugë þiûrovøsusikaupimu, jaunimo dëmesiu, meile poezijai ir sakë, kad su tokia publika mielaisusitiktø ir ateityje.

Bibliotekininkë Graþina Rozancevaitë

Vël sulaukëme„Poezijos pavasario“ paukðtës

1-oji vieta – komanda „Ultra vires“: Vaida Nemèinskaitë (kapitonë), Daiva Gerybaitë irLaura Kudulytë (Tebd 6-02).2-oji vieta – komanda „Liustracijos komisija“: Sofija Pavinskaitë (kapitonë), Eglë Vaicie-kavièiûtë, Marius Rindinas (TEbd6-02).3-ioji vieta – komanda „Baltupiø raudonieji mûrai“: Loreta Juðkaitë, Rimantas Petraus-kas, Linas Ðatas (TEbd6-02).Komandø nariai ir priziniø vietø laimëtojai buvo apdovanoti vertingomis teisinëmis kny-gomis, o nugalëtojai – dar ir 2 balais prie egzamino.Viktorinos tradicijos nenutrûks, ir ji toliau kvies studentus iðbandyti savo jëgas!Viktorinoje teisëjavo trijø dëstytojø komisija: G. Kuncevièius, V. Kurpuvesas ir R. Kalað-nykas.Dëkojame komisijai uþ vertinimus, organizatoriams – uþ puikø darbà, o komandoms uþsumanumà, pademonstruotà iðmintá ir ásimintinas akimirkas!

Nuotraukos Kristinos Vaitonienës

Kûrybos mûzø vakaras

ATP mokslinës sekcijos viktorina


Mënraðèio steigëjas ir leidëjas – Mykolo Romerio universitetas. Redakcijos adresas: Ateities g. 20, LT–08303 Vilnius, tel. (8~5) 271 45 34.Redaktorë Veronika Jauniðkienë. Korektûrà skaitë Ramutë Pinkevièienë. Maketavo Auðrinë Ilekytë. Nuotraukos Vidûno Gelumbausko.

Tiraþas 600 egz. Uþsakymas 125. Iðleido Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, Ateities g. 20, LT–08303 Vilnius.Mënraðtá galite skaityti ir internete adresu http://www.mruni.lt/lt/apie/menrastis/

Balandþio 24 d. iðaiðkëjo Mykolo Romerio universiteto rektoriaus krepðinio taurës savininkai. Jais tapo„Justitia“, kuri jau ne pirmus metus neuþleidþia ðiø pozicijø. Finale ði komanda rezultatu 67:53 nugalëjo„Gargþdø bangos“ krepðininkus. Treèia liko „Aluèio“ komanda.

Taurës savininkais tapo: Tomas Ambrasas, Giedrius Morisas, Gediminas Sakalauskas, Paulius Andriukaitis,Tomas Kalinas, Vytautas Badaras, Eduardas Sergejevas, Vidas Niparavièius, Gediminas Matelis, StanislavPapijanc, Ignas Urbietis, Kæstutis Dikèius.

Komandai nugalëtojai Mykolo Romerio universiteto rektorius prof. Alvydas Pumputis áteikë graþuolæ tauræ, o visi prizininkaibuvo apdovanoti diplomais ir medaliais.

Sveikiname „Justitia“ ir linkime sëkmës kitø metø startuose!

Geguþës 23–25 dienomis Suomijoje Espo mieste vyko XXIV SELLstudentø sporto þaidynës. Jose dalyvavo 15-os valstybiø sportininkai, kurieatstovavo 72 Europos universitetams.

Ðiame studentø forume sëkmingai rungtyniavo mûsø universiteto spor-tininkai. Jie iðkovojo 12 medaliø: 7 aukso, 1 sidabro ir 4 bronzos.

Daugiausiai – 6 medalius pelnë universiteto dziudo atstovai. Atskirosesvorio kategorijose èempionais tapo SPF I kurso magistrantas Saulius Ga-diðauskas, to paties fakulteto magistrantûros absolventë Svetlana Vetrova,ðio fakulteto I kurso studentas Ainis Vencevièius ir VSF III kurso studentëVita Vapsvaitë.

Bronzos medaliais apdovanoti EFVF magistrantûros studijø I kursostudentas Artemij Sitenkov ir VSF II kurso studentë Eglë Macijauskaitë.

Neoficialioje dziudo komandinëje áskaitoje mûsø rinktinë uþëmë pir-mà vietà. Dëkojame Kûno kultûros lektoriui Algiui Meèkovskiui ir Specia-laus fizinio rengimo katedros lektoriui Edmundui Ðtarevièiui.

Aukso medaliais taip pat buvo apdovanotos Vieðojo administravimofakulteto krepðininkës: Auðra Bimbaitë, Lina Braþinskaitë, Ðarûnë Jasiuns-

Rektoriaus krepðinio tauræ iðkovojo „Justitia“

kaitë, Gintarë Petronytë, Ðarûnë Povilionytë, Eglë Ðulèiûtë, Rasa Valaði-maitë, Marta Venclavoviè ir komandos treneris – lektorius Gintaras Vait-kus.

Teniso aikðtyne sëkmingai kovojo SVPF I kurso studentë Lina Stan-èiûtë. Þaisdama vieneto varþybose ji iðkovojo èempionës titulà, o kartu suVPU atstovu Algirdu taip pat buvo nepralenkiami.

Lengvosios atletikos atstovai á MRU komandos taupyklæ áneðë trisapdovanojimus. Vaikinø rutulio stûmimo rungtyje sidabro medalá iðkovo-jo SVPF II kurso studentas Paulius Luoþys, o treti liko VSF II kursostudentas Mindaugas Virðilas (5000 m kroso rungtyje) ir ðio fakulteto IIIkurso studentë Ieva Stasytytë (ieties metimas).

Nedaug iki treèiosios vietos trûko mûsø tinklininkëms, treniruoja-moms lektoriaus Jono Adomaièio. Kovoje dël treèiosios vietos jos pralai-mëjo Niþnij Novgorodo atstovëms. Taèiau ðis rezultatas buvo geriausiastarp Lietuvos merginø komandø.

Dëkojame ir kitiems universiteto delegacijos sportininkams, kuriederamai atstovavo savo Alma mater.

Strazdelio vieðnagë Mykolo Romerio universiteteAtëjo vasara. Vaismedþiø þiedø

baltumà pakeitë sodri lapø ir þolësþaluma, ið toli aká traukia stambioskaðtonø þvakës, savo kvapu vilioja aly-vos. Skaisti saulutë kelia nuotaikà.

Nors balandis – ðvaros mënuo –jau seniai baigësi, taèiau tvarkytis nie-kada nëra vëlu. Mykolo Romerio uni-versiteto Studentø atstovybë suren-gë talkà ir sutvarkë parkelá. Dabarèia vaikðèioti dar smagiau ir graþiau.

Taèiau vaikðtinëti reikëtø atsargiai.Sraigëms nerûpi kylanèios bûsto kainos, mat jas gamta apdo-

vanojo nemokamu nameliu. Tad sraigës nerûpestingai ðliauþiojapo parkelá, lëtai juda savo takais ir nepajëgia pasitraukti þmogui iðkelio. Þinoma, mums juk nesunku paþvelgti po kojomis ir iðsau-goti dar vienà maþà, trapià gyvybæ.

Paukðèiai bûsto rentimo rûpesèius iðkeitë á palikuoniø auklë-jimà. Pernai á mûsø rankas buvo patekæ dar silpnuèiai zyliukai irkëkðtas, o ðiemet tokio likimo sulaukë strazdelis.

Dþiugu, kad Mykolo Romerio universitete dirba gamtai ne-abejingø þmoniø. Vienà popietæ sulaukiau kanceliarijos darbuo-tojø skambuèio, kad ðvieslangio duobëje yra ákritæs paukðèiukas.Rûmø valdytojo ir darbininko rûpesèiu strazdelis atsidûrë laisvë-je. Paprastai laukiniams padarëliams geriau likti gamtoje. Nese-niai ið lizdo iðkritusius paukðèiukus reikëtø ákelti á netoli esantámedá ar krûmà ir kuo greièiau pasitraukti. Ðitaip yra didesnë tiki-mybë, kad tëvai atskris maþylio pamaitinti. Ðá kartà neaiðku, kieklaiko strazdelis praleido toje duobëje, nes aplink nesimatë skrai-danèiø jo tëvø. Paukðèiukas dar buvo per silpnas skraidyti, todël já

teko parsineðti á katedrà. Po konsulta-cijø su Lietuvos ornitologø draugija irLietuvos gyvûnø globos draugija rei-këjo surasti, kuo maþylá palesinti. Pa-prastai strazdeliai ðeriami vabzdþiais,taèiau ið bëdos tinka ir farðas. Tad ðá-kart labai padëjo valgyklos vedëja. Pas-kui lyg tyèia pasirodë daugiau patirtiessu paukðèiais turintis studentas ir pa-rodë, kaip maþylá palesinti. Strazdelisgana greitai apsiprato naujoje aplin-koje ir straksëjo pasieniais, retkarèiaisparodydamas savo ðaiþø balsà. Toks neáprastas gyventojas gero-kai nustebino katedros lankytojus. Naktá sëkmingai praleidæspaukðèiukas ryte pasitiko plaèiai praþiotu snapu. Pasisotinæs pa-rodë, ko per naktá iðmoko – be dideliø pastangø atsidurdavo antstalo. Kad nereikëtø blaðkyti paukðtuko, buvo nuspræsta já laikytinarvelyje. Universiteto gëlininkë mielai sutiko já paskolinti, deja,maþyliui tai visai nepatiko ir puldinëdamas á grotas galëjo susi-þeisti. Teko vël já iðleisti, taèiau buvimas narvelyje iðëjo kiek á nau-dà – buvo pradëjæs tupëti ant kartelës, lesti nuo þemës, nors todar vakar nedarë. Kadangi paukðtelis rodë akivaizdþià paþangà,buvo nuspræsta paleisti já laisvën. Taèiau gamtoje esama savø dës-niø, èia iðlieka tik stipriausieji. Reikia tikëtis, kad daugelio þmoniøgeri norai bei pagalba nenuëjo perniek ir strazdeliui pavyko iðlai-kyti ðá iðbandymà.

Aèiû visiems, kas neliko abejingi maþojo paukðtelio nelaimeiir nuoðirdþiai padëjo tiek darbais, tiek patarimais.

Auðra ÐaltenytëAplinkos politikos ir valdymo katedros referentë

Puikûs XXIV SELL þaidyniø rezultatai

Documents

Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Margot Wallström ......Europos Komisijos pirmininko pavaduotojos M. Wallström kalba studentams Man smagu sveèiuotis pas jus Lietuvoje –