Upload
others
View
22
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
1
ბათუმის შოთა რუსთაველის სახელმწიფო უნივერსიტეტი
განათლებისა და მეცნიერებათა ფაკულტეტი
ჰუმანიტარული მიმართულება
ლელა კუკულაძე
გიორგი შატბერაშვილი და ქართული ფოლკლორი
სპეციალობა: ლიტერატურათმცოდნეობა
ფილოლოგიის დოქტორის აკადემიური ხარისხის
მოსაპოვებლად წარმოდგენილი დისერტაცია
სამეცნიერო ხელმძღვანელი : ფილოლოგიის მეცნიერებათა დოქტორი,
რსუ სრული პროფესორი თინა შიოშვილი
ბათუმი-2013
2
Sesavali
yoveli civiluri eris istoriaSi damwerlobis Camoyalibebamde
gonebrivi da sulieri saunjis yvelaze gavrcelebul formas warmoadgenda
zepirsityviereba, romelic asaxvis mravalferovnebiTa da filosofiuri
xedvis siRrmiT xasiaTdeba. samyaros gagebis, gaazrebis, movlenaTa arsSi
wvdomis survili ganapirobebda miTosuri azrovnebis Camoyalibebas. bunebis
movlenebis miTologizebuli warmodgenebi farTodaa asaxuli
zepirsityvierebaSi, romelic ganviTarebis maRal safexurs aRwevs da
poeturi azrovnebis Sedevrebs qmnis. miTosur epoqaSi iqmneba xalxuri
eposis brwyinvale nimuSi _ Tqmuleba amiranis Sesaxeb da mravali sxva
epikuri nawarmoebi. qarTveli xalxis cxovrebaSi es xana didi xniT uswrebs
win qristianobas da rkinis damuSavebis epoqebs emTxveva. iSviaTia mwerali,
romelic met-naklebad ar iyos dakavSirebuli xalxuri Semoqmedebis
fesvebTan, ar sargeblobdes misi saxeebiTa Tu motivebiT. zogjer mwerlis
mxatvruli Semoqmedebis Rirsebac imiT ganisazRvreba, Tu ramdenad
originalurad da safuZvlianad aris gamoyenebuli masSi folklori.
qarTuli literaturaც didadaa davalebuli xalxuri sityvierebisagan.
folklorTan SemoqmedebiTi siaxlove amdidrebs, aRrmavebs da
amravalferovnebs samwerlobo literaturas rogorc mxatvruli, ise
ideuri TvalsazrisiT. yoveli didi mwerali miTologiuri anTeosisamebr
iyo dakavSirebuli mSobel miwasTan, garemosTan, xalxTan; maTgan qmnida im
saZirkvels, romelzedac unda daSenebuliyo romelime konkretuli
nawarmoebi an mTeli Semoqmedeba. folklorTan amgvari siaxlovis gareSe
mwerali SeiZleba iseve damarcxdes, rogorc mSobeli miwidan mowyvetili
anTeosi.
zepirsityvierebis nimuSTa Sinaarsobrivma mravalferovnebam da
maRalmxatvrulobam safuZveli Seuqmna saero mwerlobis Casaxvas da mis
Semdgom ganviTarebazec moaxdina mZlavri gavlena. qarTuli mwerlobis
Sinaarsis gamdidrebis, misi formis srulyofis mniSvnelovan faqtorad
xalxuri Semoqmedeba gvevlineba; didia xalxuri poeziis, saxalxo
3
mTqmelTa roli qarTuli leqsis poetur daxvewaSi. sasuliero leqsSi
folkloridan riTma da xalxuri sazomebi Sevida, xolo qarTul
sasuliero galobaSi saero kiloebi SeiWra. qristianobam warmarTuli
simRerebisagan isesxa TavisTvis saWiro xmebi da Sinaarsobrivad
gansxvavebuli sagaloblebi Seqmna.
folkloruli tradiciebis seriozul gavlenas ganicdis hagiografiuli
mwerlobac, romelSic warmarTuli zepirsityvierebis siuJetebis, motivebis,
gamomsaxvelobiTi xerxebis gamoyenebis TvalsazrisiT mdidari masala
iZebneba. `iakob xucesis `SuSanikis wamebidan~ dawyebuli adaptirebuli
xasiaTis legendebi da saswaulebrivi epizodebi Tavs iCens TiTqmis yvela
ZeglSi, romelic ki martvilTa cxovrebas aRwers~ (axvlediani 1999:26).
legendebisa da saswaulebrivi epizodebis uxv gamoyenebas hagiografiul
TxzulebebSi, rasakvirvelia, aqvs rogorc axsna, ise _ gamarTleba. axsna
religiuri dogmebis propagandis saWiroebaSi mdgomareobs, romlis drosac
momgebiania fantastikuri motivebis gamoyeneba; xolo gamarTleba religiur
TaviseburebaSi unda veZioT, romlis mixedviTac yovelgvari saswauli
realur faqtad moiazreba.
erovnulma folklorma mxatvruli stilis TvalsazrisiTac moaxdina
hagiografiul Zeglebze gavlena, rac ZiriTadad metyvelebis xalxuri
sityvierebismier ubraloebaSi, mTqmelsa da msmenels Soris mWidro
urTierTobaSi, dialogebis bunebriobaSi, xalxur kiloTa metyvelebasTan
miaxloebaSi gamoixata.
xalxurma poeturma Semoqmedebam, eposma da sasimRero lirikam SoTa
rusTavelis `vefxistyaosansac” daaCina kvali. unda aRiniSnos, rom misi
zemoqmedeba gansakuTrebiT SeiniSneba aRorZinebis xanis poetTa
SemoqmedebaSi. sulxan-sabas, m. baraTaSvilis, vaxtang VI-is, daviT
guramiSvilisa da besikis novatorul moRvaweobas qarTuli leqsis
ganaxlebis saqmeSi mniSvnelovnad ganapirobebda xalxuri poezia. maT
folkloridan isesxes nairferovani sazomebi da qarTuli leqsTwyobis
sruliad axali saxeebi Seqmnes.
4
paralelurad Tavad sityvakazmuli mwerlobac iwyebs zemoqmedebas
folklorze, ris Sedegadac xalxurdeba da variantebs iZens araerTi
nimuSi Zveli qarTuli mwerlobisa. amis magaliTia xalxuri
`vefxistyaosani~, `rostomiani~, `beJaniani~ da sxva.
folkloruli masalebi sando wyaros warmoadgens eris warsulis
Sesaswavlad, isini droisa da mTqmelTa klasobrivi warmodgenebis
mixedviT, marTalia, ganicdian cvlilebas, magram ise, rom misi ZiriTadi
qarga daurRvevelia. amasTan dakavSirebiT mkvlevari mixeil kekelia
aRniSnavs: `xalxurma sityvierebam bevri iseTi cnoba Semogvinaxa, rac
dadasturebas poulobs istoriuli da naratiuli xasiaTis wyaroebSi.
meore mxriv, maTSi vpoulobT iseT masalebsac, romelTa Sesaxeb zemoT
aRniSnuli wyaroebi duman. amdenad, ganuzomlad didia am mimarTulebiT
folkloris mniSvneloba~ (kekelia 1976:85).
mkvlevari mixeil Ciqovanic miiCnevs, rom `xalxuri Semoqmedeba
sinamdvilis yovelgvar niuanss asaxavs. mxatvruli ukufena metad swrafia
da uSualo, miukibav-moukibavi. zepirad Tqmuli nakleb grZnobda im
SezRudulobas, rasac mwerlis kalami ganicdida... saxalxo momRerali,
mTqmeli, Tavis miswrafebas, azrsa da gancdas nakleb uqvemdebarebda
sacenzuro kanonebs~ (Ciqovani 1975:13). es gansakuTrebiT iTqmis me-19-20
saukuneebis qarTuli literaturis Sesaxeb. swored am saukuneebSia
gansakuTrebiT Zlieri samwerlobo literaturaze xalxuri sityvierebis
gavlena. metic, xSirad ZiriTadi maxasiaTebeli ama Tu im mwerlis
Semoqmedebisa folklorTan siaxloviT ganisazRvreba. TviT XIX saukunis
realisturma qarTulma mwerlobam SesaniSnavad SeZlo miTosuri saxe-
simboloebis saTanadod gamoyeneba. amiranis miTi, medeas miTi,
zepirsityvierebis calkeuli motivebi Tu pasaJebi Zlier plastad
Camoyalibda da gadmoica; xolo XX saukunis evropuli literaturuli
mimdinareobebis Semotanam moiTxova miTosuri plastis sxvagvari
interpretaciebi; dRis wesrigSi dadga filosofiis, fsiqologiis,
eTnografia-eTnologiis monapovarTa asaxva da axleburi gadmocema. unda
iTqvas isic, rom me-20 saukunes aqvs Tavisi maxasiaTeblebic radikalurad
5
gansxvavebuli me-19 saukunis literaturuli memkvidreobisgan. swored am
saukunis mwerlobaSi axleburad dadga miTologiisadmi damokidebuleba.
qarTul prozaSi Tavi iCena rogorc berZnulma, ise Suamdinarulma
miTologemebma, magram Tavis klasikur nimuSSi igi ubrundeba qarTul
miTologiur panTeons (`mTvaris motaceba~). miTologemebi qarTuli
prozisaTvis aris mudmivi simboloebi, romelTa meSveobiTac ufro mkafiod
vlindeba movlenis istoriuli xasiaTi, rameTu miTologiuri paralelebi
xazs usvamen istoriuli tendenciis garduvalobas.
XX saukunis literaturaSi `miTologizmi~ mxatvrul xerxadac
gvevlineba da msoflgagebadac, vinaidan, mis dadgomasTan erTad, gaCnda
uamravi axali saliteraturo tendencia. `evropul xelovnebaSi gaCenilma
siaxleebma Tavisi kvali daatyo msoflio, da Sesabamisad, qarTuli
xelovnebis ganviTarebis process. vagneris, nicSesa da froidiseulma
`neomiTologizmma~ didi gavlena moaxdina iseT did mweralTa
Semoqmedebaze, rogorebic arian konstantine gamsaxurdia, grigol robaqiZe,
leo qiaCeli, mixeil javaxiSvili, niko lorTqifaniZe, demna Sengelaia da
sxvebi. mZlavri miTologiuri nakadi SeiWra, agreTve, saukunis dasawyisis
qarTul poeziaSic.
nicSeseulma `zekacisa~ da `maradiuli dabrunebis~ ideam, adamianis
cxovrebaSi ori sawyisis _ apolonurisa da dionisuris _ aRmoCenam
miTosuri paradigmebis azrobrivi safuZveli Seqmna, xolo zigmund
froidisa da karl iungis `siRrmiseuli fsiqologiis~ koncefciam
mecnieruli xasiaTi SesZina mwerlobis nimuSebs. cnobierebis sferodan
gaZevebulma fiziologiurad ganpirobebulma saxeebma, pirovnebis ,,me~-s
brZolam qvecnobier instinqtebTan (froidi) da adamianis aracnobieris Rrma
SreebSi TavCenilma arqetipebma, sizmarSi gamovlenilma ,,yvelganmyofobis~
motivma (iungi) inteleqtualur-mwignobruli ieri Semata mxatvrul
teqstebs. racionalur azrovnebaSi pasuxgaucemelma kiTxvebma miTosur
azrovnebaSi daZebna pasuxebi. miTosisadmi gazrdilma interesma ganapiroba
miTologiur TeoriaTa saocari simravle.
6
XX saukunis 10-20-ian wlebSi qarTul mwerlobaSi gamoCnda miTosuri
paradigmebis mTeli wyeba, romlebic swored nicSeanuri ,,maradiuli
dabrunebis ideiT~ iyo daRdasmuli. gr. robaqiZem, k. gamsaxurdiam da
,,cisferyanwelebma~ daamuSaves antikuri da qarTuli, Suamdinaruli da
egvipturi miTosuri gadmocemebi, Seqmnes maTi mxatvruli interpretaciebi
da dRemde saintereso miTosuri plastebi.
qarTuli miTologiis ganviTarebis gzebi, sazogadoebrivi
urTierTobebis cvlis Sesabamisad, sxvadasxva formiTa da saxiT vlindeba.
mkvlevari apolon canavaá miuTiTebs, rom `masSi stadialurad asaxulia
yvela is miTosuri warmodgenebi, rac dakavSirebulia totemistur,
animistur-magiur, zoomorful, teriomorful Tu anTropomorful
warmodgenebTan. amasTan erTad, qarTuli miTologia izolirebulad ar
viTardeboda, mas mWidro kavSiri hqonda aRmosavluri da dasavluri
miTologiis saukeTeso monapovrebTan~ (canava 1986:11). am TvalsazrisiT
metad sagulisxmoa aRmosavluri miTrasa da dasavluri dionisuri kultis
gavrceleba saqarTveloSi. dionisuri kultis miTosuri CarCosadmi
interesi mZafrad igrZnoba konstantine gamsaxurdiasa da demna Sengelaias
nawarmoebebSi (`dionises Rimili~, `vazis yvaviloba~, `baTa qeqia~); Tumca,
isic unda aRiniSnos, rom qarTvel mweralTa SemoqmedebaSi, ZiriTadad
mainc, miTologizebis erovnuli formebia gamoyenebuli. mignebulad
SeniSnavs mkvlevari Sorena maxaWaZe: ,,Tuki evropul modernistul
mwerlobas STaagonebda moduri filosofiuri Tu fsiqologiuri Teoriebi,
qarTvel mwerlebs miTebi ainteresebdaT, upirvelesad, rogorc qarTveli
eris sulis pirvelsawyisebis wvdomis saSualeba, misi warsulis, awmyosa da
momavlis organul, ganuyofel mTlianobaSi gaazrebis, Tanamedroveobis
aTaswleulebis masStabiT danaxvis, dRevandeli dRis, rogorc istoriis
garkveuli monakveTis, aRqmis survili. miTi xom iZleva droisa da sivrciTi
sazRvrebis moSlis unikalur saSualebas~ (maxaWaZe 1996:33).
amasTan isic unda aRiniSnos, rom sabWoTa xelisuflebis politikuri
ideologiis pirobebSi miTi qarTvel mweralTa xelSi simarTlis Tqmis
SemniRbav saSualebad iqca. rogorc mkvlevari eka cxadaZe aRniSnavs, ,,miTiT
7
SeiniRba mwvave saTqmeli, samagierod srulyofilad aisaxa sinamdvile.
imdroindeli mxatvruli teqstis gaSifvra gvaZlevs metateqstis imgvarad
aRdgenis saSualebas, rom dResac SegviZlia aRfrTovanebulni viyoT Cveni
mwerlobis saRi azrovnebiT, erovnuli idealebisadmi ukompromisobiT~
(cxadaZe 2005:10).
miTosis gareSe SeuZlebelia qarTuli `msoflxatis~ gagebac; swored
igia warmmarTveli qarTuli yofis, qarTuli kulturis, qarTuli
sityvierebis.
qarTuli mwerlobis calkeuli nimuSis miTologiurma saburvelma,
xalxur sityvierebasTan SemoqmedebiTma urTierTobam saocrad gaamdidra
da gaamravalferovna mxatvruli literatura, meti ideuri siRrme SesZina
mas. am tradiciebis erTgul damcvelad gvevlineba mwerali giorgi
SatberaSvili, romelic Tavisufali sityvisTvis represirebuli da
eqsoriaqmnilic iyo. mTeli misi Semoqmedeba sisxlხorceulad aris
dakavSirebuli Cveni xalxis umdidres zepirsityvierebasTan. magram,
samwuxarod, es urTierTmimarTeba dRemde monografiulad ar yofila
Seswavlili, ris moridebul cdasac warmoadgens winamdebare sadoqtoro
naSromi.
giorgi SatberaSvili TbilisSi daibada da gaizarda, magram arasdros
moswyvetia mSobliur sofels _ Tvalads, romelsac, rogorc Tavad
aRniSnavs ubis wignakSi, xSirad stumrobda zafxulisa da zamTris
ardadegebis dros. qarTuli zepirsityvierebis sitkboebasa da udides
STamagonebel Zalas pirvelad swored aq eziara mwerali da am pirveli
ziarebis erTguli darCa sicocxlis bolomde. ai, ras werda igi Tavis
,,ubis wignakSi~: `...mudam Tovliani mesaxeba Cemi Tvaladi. marxiliT tyeSi
wasvla SeSaze, cigaoba, sarkesaviT kriala yinulze sriali kavTuris
xeobaSi. saRamoobiT Tbil boselSi buxarTan jdoma, Sairoba, zRaprebi.
mezoblis biWebTan ZmebiviT vizrdebodiT. adre im buxarTan gagonili
zRaprebi da xalxuri leqsebi axlac cocxloben gulSi. sxva _ Semdeg
wignSi wakiTxuli _ drom waiRo~ (SatberaSvili 1982:543). swored mSobliuri
8
garemos, mSobeli miwis madls miawers poeti mis amRerebas, qarTuli
sityvis samsaxurSi Cadgomas; leqsSi ,,dedis ezoSi~ igi ambobs: `am miwis
wvenma me amamRera, rogorc WalebSi askilis mtveri~ (g.SatberaSvili,
TxzulebaTa oTxtomeuli, I, Tb. 1970:102; SemdgomSi citatebs leqsebidan
moviyvanT am gamocemidan, mivuTiTebT mxolod gverdebs).
giorgi SatberaSvilis poeziis pirveli Semfasebeli, rogorc Tavad
igonebs, mixeil javaxiSvili gaxldaT; swored man dauloca momaval poets
SemoqmedebiTi gza. amis Semdeg giorgim TiTqmis yvela JanrSi scada bedi.
amasTan dakavSirebiT mkvlevari v. baiaZe SeniSnavs: `iSviaTia mwerali,
romelic literaturis TiTqmis yvela Janris Wapans Tanabari ZaliT
eweodes; TanamedroveTagan aseTTa ricxvi TiTebze CamoiTvleba; maT Soris
erT-erTi pirveli giorgi SatberaSvilia. man leqsiT wamoiwyo fexis
momagreba mwerlobaSi, Semdeg prozisa da dramaturgiisken ufro gauwia
gulma, Tumca poezias arc am droisaTvis Semoswyromia sruliad. tyuilad
ar ambos poeti Tavis erT poetur SedevrSi: ,,guls leqsebi momiSivda~-o
(baiaZe 1963:129).
mignebulad SeniSnavs literatori giorgi natroSvili: `giorgis erT
leqsSi naTqvami aqvs, rom `leqsebis fesvebs yovel gazafxulze axali miwis
Semoyra undaTo~ da, marTlac, mas es sityvebi yvavilebis miwasaviT
Camohqonda Tvaladidan, oqroyanidan, saerTod _ soflidan, radgan
`oqroyanis da samadlos miwam yvaviliani leqsebi icis, javariani leqsebi
icis~. aq aris gasaRebi giorgi SatberaSvilis Semoqmedebisa da naTelia,
rom mTeli am daucxromeli Sromis Sedegi iyo TviTon giorgis ena _
WeSmaritad xalxuri da Tanamedrove~ (natroSvili 1985:10).
`WeSmariti mwerali is ver iqneba, visac sityvis marilis gulisTvis
aRzevani ar mouvlia. giorgi SatberaSvilisaTvis aseTi aRzevani qarTlis
erTi patara sofeli, misi mSobliuri Tvaladi iyo~, _ SeniSnavs prof.
zurab WumburiZe (WumburiZe 1975:31).
giorgi SatberaSvili didi siTboTi da siyvaruliT gvixatavs qarTuli
soflis tipur garemos, ucxod daxlarTul orRobeebs, `kaklis xeebis
mwvane, moSriale gumbaTebiT daCrdilul~ baR-venaxebs; zena qaris
9
gauTavebeli ostatobiT Zerwavs gulRia, Sromismoyvare,
mravalWirgadanaxadi qarTveli glexis portretsa da faqiz
damokidebulebas bunebisadmi, yoveli adamianisadmi. amitomac uwoda giorgi
SatberaSvils mkვlevarma Salva afxaiZem ,,adamianTa keTilSobilebis
mxatvari” da aRniSna mwerlis ostatoba personaJTa maRalzneobrivi
Tvisebebis xatvis TvalsazrisiT: ,,giorgi SatberaSvils kargad exerxeba
dadebiTi gmirebis xatva. kiTxulobT mis moTxrobebs da Rrma siyvaruliT
imsWvalebiT im personaJebis mimarT, romlebsac mwerali WeSmaritad
sicocxles aniWebs da moqmedebis sarbielze gamoyavs; gxiblavT am
personaJebis maRalzneobrivi Tvisebebi, spetaki miswrafebani. mwerlis es
mxatvruli saxeebi imdenad bunebrivni arin, rom ggoniaT, maT axlo icnobT,
xSirad SexvedrixarT~ (afxaiZe 1959:246). am TvalsazrisiT gansakuTrebul
interess iwvevs `mamalxines~ saxe, romlis bunebaSic mweralma qarTveli
glexis yvela dadebiTi Tviseba gaaerTiana, anu ,,mamalxine~ qarTveli
glexis zogadi tipia; amitomac miuZRvna mweralma mTeli cikli
moTxrobebisa am personaJis saxis srulyofil gamoZerwvas, xasiaTis
gamokveTas: ,,mamalxine~, ,,mamalxines biWi~, ,,mamalxines sikvdili~; Tumca, Tu
kargad davakvirdebiT, sxva moTxrobebSic wavawydebiT nasxletebs
mamalxines xasiaTisas. papa mixa, Tedo, rostomi, papa sulxani sxavadasxva
moTxrobis is personaJebi arian, romelTa bunebaSi aucileblad amovicnobT
mamalxines zogad tips. moTxrobebis mTeli cikli mamalxineze iumoriT
aRsavse da rwmenis momgvrelia.
g. SatberaSvilis megobrebi ixseneben, rom igi dinji, iumoriT
damSvenebuli qarTuliT saubrobda: `qarTulia, xalxuria, Cveneburia e. i.
naRdi da erovnulia~, _ ase uSualod gamoxatavda igi Tavis msjavrs, roca
mxatvruli qmnileba Tavisufali iyo manerulobisagan da TavisTavadobis
niSniT iyo aRbeWdili. xolo siaxleebisa da gamoxatvis axal formebs rom
ar ufrTxoda, gansakuTrebiT SemoqmedebiTi cxovrebis bolo wlebSi, es man
uwinares sakuTari mxatvruli ZiebiT cxadyo araerTxel~ (caiSvili 1990:442).
10
giorgi SatberaSvilis SemoqmedebaSi originalurad aris gamoyenebuli
mSobeli xalxis mravalsaukunovani folkloruli Semoqmedeba. mwerlis
mxatvruli naazrevi mWidrodaa dakavSirebuli Tavisi kuTxis leqsikasTan,
enasTan, Tqmisa da gaazrebis xalxur manerasTan. TiTqmis yvela moTxrobaSi
igrZnoba, Tu rogor uyvars da icnobs mwerali mSobliuri soflis bunebas.
swored am garemoebaze mianiSnebs mkvlevari T. doliZe g.
SatberaSvilisadmi miZRvnil werilSi `sityviT moklulTa mze~: `g.
SatberaSvilis moyolil ambebs Tbili Rvinis gemo da dnobaSeparuli,
monacrisfro Tovlis feri dahkravs, magram, amavdroulad, es yvelaferi
gazafxulis surneliT aris gaJRenTili~ (doliZe 2011:64).
msgavsia Sefaseba nikoloz tixonovisa, romelsac ekuTvnis saintereso
ese g. SatberaSvilze, romelSic avtori mignebulad SeniSnavs: `mis
moTxrobebSi nedli miwisa da gareuli futkris magari da damaTrobeli
surneli dgas, aq saqarTvelos mindvrebis naTeli myudroeba sufevs da
adamianebic ise mTlianni da gautexelni arian, rogorc aswlovani xeebi
qarTul tyeSi~ (tixonovi 1985:11).
giorgi SatberaSvilis pirovnebisadmi, misi Semoqmedebisadmi udidesi
siyvarulisa da pativiscemis gamomxatvelia SoTa niSnianiZis leqsi
`mesizmreba giorgi SatberaSvili~:
Seni sityva da saqmeni gvaxsovs,
sadme Wiria an Tu lxinia.
Cveno uTqmelo, keTilo kaco,
gadaCexilo Cveno Rvinia.
Sen axlac wlebi ar gemateba,
es me mtvirTaven wlebi _ zodebi,
dro gadis, magram ki ar gSordebi _
ufro da ufro giaxlovdebi...
mkvdris mze horizonts muWaSi imwyvdevs,
ukve neldeba qalaqis sicxe...
da es sizmari, rogorc survili,
dRemde rom veRar momiTokia,
11
gamifrindeba molaRuriviT
da atirdeba: ~biWo-gogia~...
~biWo-gogia...~
(niSnianiZe 1984:35).
friad sagulisxmoa mweral revaz jafariZis mosazreba g.
SatberaSvilis pirovnebisa da Semoqmedebis Sesaxeb: `Znelad Tu ipoviT
saSualo an ufrosi Taobis mwerals, visac g. SatberaSvilis sityvis madli
raime kuTxiT ar moscxebodes. mis mwerlur da moqalaqeobriv bunebaSi
xeluxleblad cxovrobda qarTuli mwignobrobis didi mamebis wminda
tradicia eris samsaxurisa da sxvagvarad cxovreba mas ver warmoedgina~
(jafariZe 1985:11).
g. SatberaSvilis SemoqmedebiTi cxovrebis saocrad zust Sefasebas
gvaZlevs misi uaxloesi megobari n. agiaSvili: `g. SatberaSvili Tavis
sicocxleSi bevrjer SeeWida sajildao sityvis mZime lods, da arc
SemrkTala, vaiTu ver moverio da ver avwioo. im lodqveS eZebda igi
jadosnur sityvebs da im gmirTa gacocxlebas lamobda, romelTa
saxelovani saqmeebi gvafrTovanebs dResac, marad gzas gvikvlevs axal-axal
simaRleTa dasapyrobad da gvxdis rCeulad!...~(agiaSvili, 1986:323)
qarTuli literaturuli kritikis gansakuTrebuli interesis sagani
gaxda g. SatberaSvilis leqsi `werili axalgazrdebs~ da piesa `duSmani~,
romlebic misi dapatimrebis, Semdeg ki gadasaxlebis mizezi gaxda.
sagangebod unda SevCerdeT g. SatberaSvilis leqsze `werili
axalgazrdebs~, ramdenadac mas, rogorc aRvniSneT, gamoexmaura partiuli
kritika. mas akaki baqraZem morgebulad uwoda `kritika _ Jandarmi~. leqsi
imTaviTve moinaTla antisabWourad, axalgazrdebisaTvis mavne
Sexedulebebis mqadageblad, imeddakargulis skepticizmad, qveynisadmi
mtrul gamovlinebad da a. S. braldeba mravaferovani iyo, magram, rogorc
mcdarma, maleve dakarga Rirebuleba. `drom gaamarTla xalxuri sibrZne _
`wyalni wavlen da wamovlen, qviSani darCebiano~. g. SatberaSvilis
Semoqmedebam daiWira Tavisi adgili qarTuli mwerlobis istoriaSi~
(baqraZe 1990:145).
12
gadasaxlebidan dabrunebul giorgis TbilisSi literaturuli
moRvaweoba aekrZala, amitom igi garkveuli periodiT TvaladSi dabrunda.
sofelSi cxovrebam ufro gaamyara masSi bunebisadmi siyvaruli, daaaxlova
mSobliuri kuTxis Tavankara qarTulTan.
rogorc mkvlevari sargis caiSvili miuTiTebs, Tedo saxokia xSirad
aRniSnavda, rom `axal mweralTa Soris poxieri qarTuliT g. SatberaSvili
gamoirCeva da Cems xatovan TqmaTa leqsikonSic araerTi nimuSi swored misi
moTxrobebidan maqvs aRebuli da piradad misgan gamigoniao~ (caiSvili
1990:442). swored qarTuli sityvis siyvaruls dauaxlovebia erTmaneTTan
axalgazrda giorgi SatberaSvili da mxcovani Tedo saxokia. sargis
caiSvilis varaudiT, did leqsikografTan megobroba SeiZleba yofiliyo
safuZveli ,,Tvaladuri leqsikonis~ Seqmnis ideisa.
giorgi SatberaSvils kargad hqonda gaTavisebuli, rom ,,mwerlis erT-
erTi mTavari mizani mSobliuri enis WeSmarit bunebasTan miaxloveba unda
iyos~ (SatberaSvili 1982:546). igi gansakuTrebuli sifaqiziT epyroboda
sityvas, swamda ra, rom masSi pirvelqmnili siwminde da gauxrwneli
simSveniere anaTebda. amitomac Cauweria ubis wignakSi: `mxolod sityvaa
uxrwneli! yvelaferi ixrwneba, ifSvneba, mtverdeba.. mxolod sityvaa
uxrwneli da umtverebeli. is uZlebs diqtatoris Serisxvas, jalaTis
maxvils, mZime uros cemas, ar gaiWreba, ar gaiRuneba, ar gacvdeba, mxolod
sityvaa uxrwneli!~ (SatberaSvili 1982:547).
sworedac uxrwneli sityvis ostatia g. SatberaSvili, romelic ara
mxolod sityvaSi, aramed adamianis bunebaSi eZebda pirvelqmnil ubiwoebas.
mTeli misi Semoqmedeba adamianSi sikeTis aRmoCenis niSniTaa aRbeWdili,
rasac raRac axlis, ucnobisa da mSvenieris povnis survili ganapirobebs...
`Tu ginda kargi mwerali gaxde, bavSvs unda daemsgavso. farTod unda
gaaxilo Tvalebi da qveyanas pirvelSobili cnobismoyvareobiT miaSterde~,
– Cauweria ubis wignakSic. marTlac, axalSobilis samyaroSi xom yvelaferi
axali, ucnauri da mravalmxriv Sesacnobia, idumali da SiSis momgvrelia,
mainc saintereso, rogorc zRapari. mere Cndeba cnobismoyvareoba da
mcdeloba yovel movlenaSi garkvevisa, da wlebis qartexilebis Semdeg,
13
aRmafrenisa da sigiJis Semdeg, adamianis sicocxlis dasasruls, Cndeba
legenda, legenda mokvdav adamianze, masSi Cateuli simarTliTa da
gamonagoniT. zogjer adamiani Tavad qmnis legendas sakuTar Tavze. sworad
SeniSnavs giorgi SatberaSvili did galaktionze: `poetma cisken scada
gafrena, galegendeba da gazRapreba~(277).
marTalia, giorgi SatberaSvils galegendeba da gaRmerTeba ar xdomia
wilad, magram mis SemoqmedebaSi blomadaa legendisa da zRapris siuJetur-
romantikuli qarga, niuansur-pasaJuri momentebi da xalxuri mistika, Tumca,
yovelive amas ar aqvs mimbaZvelobiTi xasiaTi da SeiZleba, Tamamad iTqvas,
mwerlis Semoqmedebis didi nawili xalxuri sibrZnisa da sakuTari poeturi
fantaziis sinTezur variants warmoadgens.
saerTodac, zepirsityvierebis yoveli nimuSisadmi jansaRi midgoma
gamomyeneblobiTi TvalsazrisiT imTaviTve gamoricxavs mimbaZvelobas. amis
Taobaze vaJa-fSavela sruliad marTebulad aRniSnavs: ,,xalxis Tqmuleba,
rac unda igi mdidari Sinaarsisa iyos, azriani da xelovnuri, Tu poetma
igi ar gardaqmna, sakuTar sulier quraSi ar gadaadno, ar gadaaduRa,
masalidan axali ram ar Seqmna da dawera ise, rogorc xalxi ambobs,
araferi gamova, eris gulSi amisTana nawarmoebi binas ver ipovis, iq ver
daisadgurebs...~ (vaJa-fSavela 1985:732).
vaJas rCevisamebr, g. SatberaSvilis mier SemoqmedebiTadaa gamoyenebuli
xalxuri legendac, zRapruli pasaJebic, miTologiuri saxeebic da
zepirsityvieri poeziis calkeuli Temebi da motivebi. amgvari midgoma
folklorisadmi mxolod im Semoqmeds SeuZlia, romelic zedmiwevniT
kargad icnobs Tavisi xalxis zepirsityvierebas.
giorgi SatberaSvilis siRrmiseuli codna erovnuli zepirsityvierebisa
qarTul literaturul kritikaSic xSirad aRniSnula. mkvlevari sargis
caiSvili SeniSnavs: ,,qarTuli folkloris Cinebuli mcodne iyo giorgi
SatberaSvili da gaiTavisa kidec mama-papaTa mier saukuneTa siRrmidan
momdinare intonaciebi~ (caiSvili 1990:417). folkloristi fiqria
zandukelic miiCnevs, rom `g.SatberaSvili erT-erTi im mweralTagania,
romelic didad da mravalmxriv aris dainteresebuli xalxuri
14
SemoqmedebiT. igi ara marto mxatvrul literaturaSi iyenebs
zepirsityvierebis nimuSebs, aramed saguldagulod uRrmavdeba xalxis
poeturi naazrevis calkeul nawarmoebs da maT Sesaxeb metad saintereso
dakvirvebebs gvTavazobs~ (zandukeli 1974:113). mkvlevari vaso baiaZe,
ganixilavs ra g. SatberaSvilis poezias, askvnis, rom `mis leqsebSi
metismetad Zalumad gamosWvivis xalxuri sibrZnisa da mariliani sityvis
madli, romelic migvaniSnebs Semoqmedis xalxur poetur geniasTan
sisxlxorceul naTesaobaze~ (baiaZe 1963: 142-143).
samwuxarod, folklorTan mimarTebaSi giorgi SatberaSvilis
Semoqmedebis ganxilva mxolod ramdenime mkvlevris zogadi SefasebiT
Semoifargleba, ZiriTadi aqcenti mwerlis ama Tu im nawarmoebTa ideur-
mxatvruli donis analizsa da mis leqsikologiur moRvaweobazea
gakeTebuli.
g. SatberaSvilis SemoqmedebaSi zepirsityviereba sxvadasxva kuTxiTa
da aspeqtiT airekleba, Tumc, roca mis nawarmoebebSi folkloruli
saxeebis gamoyenebaze vsaubrobT, TavisTavad cxadia, mxolod uSualo
paralelebiTa da sityvasityviTi damTxvevebiT ver SemovifarglebiT, radgan
zogjer calkeul xatTa kalkireba Zalze mcires ambobs mwerlis
urTierTobaze Tavisi xalxis sityvierebasTan. ufro sagulisxmo da
angariSgasawevia: 1) Tematikuri siaxlove, 2) movlenebisadmi midgomis
Tanxvdoma, 3) problemis gadawyvetis identuroba.
g. SatberaSvilma dagvitova uaRresad Rirebuli kritikul-publicisturi
memkvidreoba, romlis didi nawili qarTuli folkloristikis aqtualur
problemebs eZRvneba; mwerali aqtiurad eweoda folklorul-SemkreblobiT
muSaobasac; mas Cauweria araerTi sagulisxmo nimuSi xalxuri
zepirsityvierebisa; amdenad, am TvalsazrisiT sainteresoa mwerlis,
rogorc folkloristis, mecnieruli Sexedulebebis, mis mier Sekrebili
folkloruli nimuSebis Seswavla da maTTvis saTanado adgilis miCneva
qarTul folkloristikaSi, rasac emsaxureba winamdebare sadisertacio
naSromi.
15
Temis aqtualoba. naSromi eZRvneba folklorul-literaturul
urTierTobas, rac literaturaTmcodneobis erT-erTi aqtualuri
problemaa, radganac, rogorc araerTgzis aRiniSna, folklorizmi
literaturis erT-erTi umTavresi funqciaa; mxatvruli Semoqmedebis
literaturuli da folkloruli sferoebi literaturis warmoqmnis
dasawyisidanve mWidrod arian erTmaneTTan dakavSirebulni, radgan
folklori xSir SemTxvevaSi sityvakazmulobis pirvel wyaros da
safuZvels warmoadgens.
Temis mizania giorgi SatberaSvilis, rogorc folkloristis,
mecnieruli Sexedulebebis Seswavla da mis SemoqmedebaSi gamoyenebul
folklorul saxeTa da motivTa daZebna-analizi.
samecniero siaxle da Sedegebi. qarTul mwerlobas folklorTan
SemoqmedebiTi urTierTobis TvalsazrisiT metad mdidari tradiciebi
gaaCnia. am kuTxiT Cvens literaturaTmcodneobasa da folkloristikaSi
sakmaod bevri ram gakeTda, magram meoce saukunis TvalsaCino mwerlisa da
sazogado moRvawis, ZirZveli qarTuli tradiciebis uerTgulesi da
sruliad originaluri Semoqmedis _ giorgi SatberaSvilis folklorTan
kavSiri monografiulad aravis Seuswavlia; miT ufro, Zalze saintereso da
angariSgasawevi misi folkloristuli werilebi dRemde elis Tavis adgils
qarTul folkloristikaSi; giorgi SatberaSvilis mier Cawerili
zepirsityvierebis nimuSebis samecniero- folklorul brunvaSi Semosvla ki
TavisTavad saSuri saqmea.
kvlevis Sedegad naTeli gaxda dRemde qarTuli samecniero azrovnebis
miRma darCenili uaRresad saintereso Semoqmedis _ giorgi SatberaSvilis
Semoqmedebis kavSiri erovnul zepirsityvierebasTan, misi folkloristuli
naazrevi da mis mier Cawerili folkloruli masalis Rirebuleba da
adgili qarTul folkloristikaSi.
disertaciis Teoriuli da praqtikuli mniSvneloba. naSromi aris
pirveli cda giorgi SatberaSvilis folkloristuli moRvaweobis
monografiuli Seswavlisa. igi garkveuli saxis daxmarebas gauwevs
16
studentebs, Sesabamisi dargis specialistebs da, saerTod, am sakiTxiT
dainteresebul pirebs.
naSromis struqura da moculoba. warmodgenili naSromi _ ,,giorgi
SatberaSvili da qarTuli folklori~ _ Sedgeba xuTi Tavisa da
daskvnisagan, Tan erTvis gamoyenebuli literaturis sia.
kvlevis materialur-teqnikuri baza. saqarTvelos parlamentis
erovnuli biblioTeka, baTumis rsu-s biblioTeka, baTumis sajaro
biblioTeka, internetresursebi.
kvlevis meTodebi. sadisertacio naSromze muSaobis dros gamoviyene
istoriul-SedarebiTi da tipologiuri meTodebi. maTi gamoyeneba
ganpirobebuli iyo ama Tu im etapze kvlevis mizniTa da daniSnulebiT.
sadisertacio naSromis garSemo gamoqveynebuli maqvs:
1. xe-mcenareTa da yvavilTa simbolika giorgi SatberaSvilis SemoqmedebaSi,
_ Jurnali `Woroxi~, #6, baTumi, 2005;
2. sajildao qvis simbolika giorgi SatberaSvilis SemoqmedebaSi, _
Jurnali `Woroxi~, #5, baTumi, 2006;
3. folklori giorgi SatberaSvilis poeziaSi, _ samxreT-dasavleT
saqarTvelos zepirsityviereba, t. XII, baTumi, 2007;
4. vazis simbolika giorgi SatberaSvilis SemoqmedebaSi, _ Jurnali
`Woroxi~, #3, baTumi, 2007;
5. xaris simbolika giorgi SatberaSvilis SemoqmedebaSi, _ samxreT-
dasavleT saqarTvelos zepirsityviereba, t. XIII, baTumi, 2008;
6. mzis simbolika giorgi SatberaSvilis SemoqmedebaSi, saerTaSoriso
konferenciis masalebi, II, gamomcemloba `SoTa rusTavelis saxelmwifo
universiteti~, baTumi, 2010;
7. giorgi saakaZis ciklis saistorio zepirsityviereba (g. SatberaSvilis
narkvevis - `giorgi saakaZe xalxis xsovnaSi~ - mixedviT), _ saerTaSoriso
perioduli samecniero Jurnali ,,inteleqti~, #1(39), Tbilisi, 2011
17
Tavi pirveli
giorgi SatberaSvilis folkloristuli
moRvaweoba
giorgi SatberaSvili xalxuri sibrZnis dauRalavi maZiebeli da
Semgrovebelia, Semswavleli da SemoqmedebiTad gamomyenebelia. igi
zepirsityvier masalas ganyenebulad rodi udgeba, mxolod da mxolod
esTetikuri tkbobis saSualebad rodi miiCnevs. mkvlevris utyuari alRoTi
dajildoebuli mwerali Rrmad Caswvda xalxis saunjes da Tavisi
mxatvruli Semoqmedebis ideur wyarod aqcia. g. SatberaSvili xSirad
sargeblobs folkloruli personaJebiT, radgan kargad esmis, rom
zRapridan, Tqmulebidan, legendidan Semosuli gmiri nawarmoebs
xalxurobas, uSualobasa da bunebriobas matebs. amasTan erTad, kargad
esmis maTi `dakvirvebulad Seswavlis~ aucileblobac; gaazrebuli aqvs, rom
amiT `Suqi efineba ama Tu im eris istoriis, eTnografiis, religiis im
sakiTxebs, romelTac daviwyebis mtveri mihyriaT, droTa ganmavlobaSi
gaugebarni da auxsnelni darCenilan~ (SatberaSvili 1982:464). amgvar `droTa
ganmavlobaSi auxsnelad da gaugebrad darCenil~ mTel rig sakiTxebs ki
mkvlevari sxvadasxva folkloristul narkvevSi ganixilavs da araerT
sagulisxmo dakvirvebasa da daskvnas gvTavazobs.
sakiTxis kvlevisas g. SatberaSvili zepirsityvierebis nimuSTa yovel
niuansSi CaRrmavebas cdilobs, radganac Rrmad aqvs gaTavisebuli utyuari
WeSmariteba _ `Zveli xalxuri leqsis mcire fragmentic ki, Tu mas saWiro
cnoba Semounaxavs, dakvirvebuli mkvlevris xelSi im CuqurTmad iqceva
xolme, romelic aw dangreuli da Seryvnili Zeglis saxis aRdgenas
emsaxureba~ (SatberaSvili 1982:464).
sakvlevi masalisadmi mecnieruli midgomis TvalsazrisiT giorgi
SatberaSvilisaTvis samagaliTo da fasdaudebelia Rvawli ivane
javaxiSvilisa, `romelmac Zveli xalxuri Tqmulebebis, leqsebisa Tu sxva
zepiri gadmocemebis safuZvelze gonebamaxvilurad aRadgina qarTvelTa
18
uZvelesi msoflmxedveloba, warmarTuli panTeoni~(SatberaSvili 1982:464).
swored am didi mecnieris dakvirvebebs eyrdnoba g. SatberaSvili Tavis
narkvevSi `kviria~.
giorgi SatberaSvili frTxili mkvlevaria. icnobs ra xalxuri
sityvierebis specifikas, Rrmada aqvs gaTaviseburi akaki SaniZis sityvebi:
`Sekrebili leqsebi mxolod Savi masalaa, romelsac Semowmeba, Sedareba da
mecnieruli damuSaveba eWireba, rom SesaZlo gaxdes maTi saTanadod
moxmareba da gamoyeneba~ (SaniZe 1931:11). amitomac mkvlevari cdilobs,
`dagrovili auarebeli folkloruli masala gonivrulad Seiswavlos~,
radgan, marTalia, `xalxis mexsiereba zRvasaviT Rrmaa, magram TviT zRvac
xom ar aris yvelgan Tanabari siRrmisa... xalxsac ama Tu im mxareSi, droSi
Tu viTarebaSi zogjer Ralatobs es adamianuri madli (xsovna) da sxva
mimarTulebas aZlevs pirvelTqmuls. xalxis mexsierebac unda Semowmdes.
saWiroa variantebis Sedareba, uvargisi naleqis moSoreba, SerCeva,
Tavankaris miReba~ (SatberaSvili 1982:436-437). amitom giorgi SatberaSvili
yovelTvis gaurboda dausabuTebel varaudebs. erT-erT narkvevSi igi wers:
`yvelafers eWviani TvalebiT vkiTxulobdi, veZebdi... vekiTxebodi enis
mcodneebs, enaTmecnierebs, istorikosebs, mwerlebs~ (SatberaSvili 1982:470).
moWarbebuli pasuxismgeblobisa da Sromismoyvareobis Sedegia g.
SatberaSvilis araerTi metad sagulisxmo literaturul-folkloristuli
narkvevi. maTSi igrZnoba mkvlevris faqizi damokidebuleba qarTuli
sityvisadmi, uzomo siyvaruli qarTuli zepirsityvieri masalisadmi. es
erTgvari niSaa giorgi SatberaSvilis folkloristul-publicisturi
moRvaweobisa.
`saocaria sityvis biografia, sityvis bedi, - aRniSnavs igi, _ dro Tavisi
saWiroebis mixedviT eqceva sityvas: zogs daiviwyebs, zogs daviwyebuls
gaixsenebs, mzis sinaTleze gamoitans da yvelasTvis misawvdoms gaxdis. amis
magaliTi Zalian bevri icis mxatvrulma literaturam, enaTmecnierebam~
(SatberaSvili, http://www.buki.ge/author-2187.html.).
erovnuli filoklorisa da qarTuli sityvisadmi moWarbebuli
siyvaruli Taviseburad g. SatberaSvilis cxovrebis wesSic gamoixateboda.
19
Cveulebad dasCemda, sadac ar unda wasuliyo, Tan mudam ubis wignaki da
fanqari hqonda `gagonilisa da nanaxis~ furcelze droulad gadasatanad.
amgvarad Caiwera xalxuri baladis _ `Semomeyara yivCaRis~ _ ramdenime
varianti, giorgi saakaZis ciklis qarTuli zepirsityvierebis araerTi
nimuSi, `mesxuri sufrulis~ xuTi xalxuri leqsi, `Tvaladuri qarTulis
WaSnikis~ TiToeuli sityva Tu fraza da mravali sxva. marTebulad
SeniSnavs mkvlevari giorgi natroSvili: `giorgi SatberaSvilma icoda
yvelaze didi saidumlo mwerlobisa _ saxeldobr is, Tu saidan modis
madli da siTbo sityvisa, icoda, rom es saTave xalxis wiaRSia. giorgis
xelSi ena, sityva cocxali materia iyo, metyveli da mgrZnobiare, iseTive
mTrTolvare da faqizi, rogorc adamianis guli. qarTuli ena misTvis
cocxali adamianiviT iyo, romelmac aTasi saidumloeba icis da Tavis
SvilTa Soris yvelaze guliTadsa da kargs gaendoba xolme, Tavis yvela
cxraklituls gauxsnis da uCvenebs. SemTxveviTi rodi iyo, rom giorgim
Tavs idva saZnelo saqme: Seadgina leqsikoni _ `Tvaladuri qarTulis
WaSniki~, romelsac amieridan qarTuli enis verc erTi mkvlevari gverds
veRar auvlis~ (natroSvili 1985:10).
qarTuli enisadmi giorgi SatberaSvilis siyvarulsa da mzrunvelobas
Semfasebeli da damfasebeli ar moklebia. mwerlis megobari silovan
narimaniZe werilSi ,,kaikacobis samaxsovrod~ aRniSnavs: ,,qarTuli sityva
mxneobda da zeimobda giorgi SatberaSvilis leqsebsa da moTxrobebSi,
werilebsa da gamokvlevebSi. bevr miviwyebul qarTul sityvas daubruna
Tavisi JReradoba, qarTuli enis samsaxurSi Caayena~ (narimaniZe 1985:11).
swored amitom giorgi SatberaSvilma samarTlianad daimsaxura qarTvel
mklevarTa Tu SemoqmedTa maRali Sefaseba. z. WumburiZem mas ,,mariliani
sityvis ostati~ uwoda (WumburiZe 1979: 12), g. natroSvilma ,,sitvis didi
ostati~ (natroSvili 1970:11), e. gorgaZem ,,qarTuli sityvis qandaqari~
(gorgaZe 2005:15), m. maWavarianma ki ,,qarTuli sityvis didi mouravi~
(maWavarian 1970:12).
giorgi SatberaSvili arasodes udgeba problemas zereled, zedapirulad.
saWiroebis SemTxvevaSi igi ar erideba ama Tu im sakiTxze msjelobis
20
procesSi wamoWrili problemis detalur ganxilva-gaanalizebas.
magaliTad, sityva `xarebis~ mniSvnelobis garkvevisas azris
sailustraciod moyvanili xalxuri leqsis `gurovelebi samekoprod~ erT-
erT striqonSi (`dedasa vin axarebda? beber xyav, iqams lxinsao~) moxuci
dedis misamarTiT naxmarma frazam _ `iqams lxinsao~ _ mkvlevris
yuradReba miipyro da misi mniSvnelobis garkvevis survili aRuZra. amisTvis
man rusTavelis cnobili strofi moiSvelia, romelSic acremlebuli yrmis
xatvisas Semdeg striqons vawydebiT: `miacorvebs da miubnobs, mosTqvams
missave lxinasa...~ Teimuraz bagrationi Tavis `ganmartebaSi~ `lxinas~
amgvarad xsnis: `...mosTqvams _ godebs. missave lxinasa _ misi lxini maT
JamTa Sina mwuxareba da tirili iyo~. giorgi SatberaSvils miaCnia, rom
swored amitom uwodebs avtori mas `lxinas~ da ara lxins, rom es ori
sityva Sinaarsobrivi datvirTviT gansxvavdebian erTmaneTisagan. mkvlevari
gamoTqvams varauds, rom zemoT ganxilul xalxur leqsSi xsenebuli `iqams
lxinsao~ `vefxistyaosnis~ `lxinas~ msgavsad unda aixsnas (SatberaSvili
1982:493).
giorgi SatberaSvili Tavis narkvevebSi exeba qarTuli warmarTuli
panTeonis sakiTxebsac. am TvalsazrisiT metad sainteresoa werili `kviria~,
romelic xalxur leqsebze dayrdnobiT am arqauli kolorituli RvTaebis
adgilisa da rolis garkvevis mcdelobas warmoadgens. aseve yuradRebas
iqcevs sityva `gerTan~ dakavSirebiT gamoTqmuli varaudebi. mkvlevris
azriT, `geri~-s cneba dakavSirebuli unda iyos nayofierebasTan,
gamravlebasTan~, rasac g. SatberaSvils avaraudebinebs is, rom, alaza
xaiauris cnobiT, xevsureTSi `mozvers `geri~ manamdis hqvia, sanam
dakodaven~, xolo qarTlSi, Zroxis dagrilebis dros buRas `gr, gr, gr!~-s
dasZaxian, rac, SesaZloa, am SemTxvevaSi `ger~ SekumSuli `ger~-i iyos
(SatberaSvili, http://www.buki.ge/author-2187.html). giorgi SatberaSvils am
mosazrebas isic umyarebs, rom qarTlSi, sofel arboSi, dRemde moRweulia
religiuri dReoba _ gerisTaoba, romelic, d. CubinaSvilis leqsikonis
Tanaxmad, wminda giorgis dResaswauls emTxveva, 22 mariamobis Tvesa. ivane
javaxiSvilis cnobiT, am dResaswauls TavigerisTaoba hqvia, xolo RvTaebis
21
salocav adgilebs _ `geri~ da `Tavgeri~. g. SatberaSvilis Tamami varaudiT,
geri, Tavgeri warmarTuli RvTaeba unda iyos, romlis adgilas Semdeg
qristianuli giorgoba dafuZnebula. gerisTaoba or sworze scodniaT da
sof. arbosa da mis axlomaxlo salocav-adgilebSi TiTqmis mTeli qarTli
ikribeboda. qarTlSi gavrcelebulia erTi aseTi xalxuri leqsi:
qali rom avad gaxdeba, iq waiyvanen arbosa,
erTs mainc gaiTamaSebs, sul ro arafers argosa.
(SatberaSvili, http://www.buki.ge/author-2187.html .)
mkvlevris azriT, am leqsSi saubari unda iyos qalis uSvilobaze,
amitomac mihyavT igi salocavSi. es xalxuri leqsi naTeli dasturia imisa,
rom `geri~ nayofierebis RvTaebaa.
g. SatberaSvilis gamorCeulad dadebiT Tvisebad unda CaiTvalos is,
rom igi sakiTxze muSaobas narkvevis dawerisa da gamoqveynebis Semdegac ar
wyvets, metic _ cdilobs, sxva TvaliT Sexedos mis mier ukve gaSuqebul
problemas, an axali argumentebiT gaamyaros igi. amis naTel magaliTad
gamogvadgeba narkvevi `xareba~, romelSic vrclad, naTlad da
sainteresodaa ganxiluli sityva `xarebis~ samgvari mniSvneloba. miuxedavad
amisa, am sakiTxze muSaoba SemdegSic ar Seuwyvetia. aRniSnavs kidec:
`xarebaze~ gamoqveynebis Semdegac vfiqrobdi da axal faqtebs vagrovebdi...
rac ufro meti sabuTi da masala moiyris Tavs, sakiTxi miT ufro
gamoirkveva~ (SatberaSvili 1982:493-494). am nafiqris Sedegia narkvevi _ `isev
xareba~.
unda aRiniSnos, rom giorgi SatberaSvili ara marto Semgrovebeli
gaxldaT folkoruli masalisa, aramed misi publikator-gamomcemelic. man
dRis sinaTleze gamoitana xalxuri baladis `Semomeyara yivCaRi~ manamde
gamouqveynebeli variantebi (mwerlis xelT arsebuli yvela varianti
gamoqveynda wignSi `nafiqri~). mkvlevari dainteresda giorgi saakaZis
irgvliv arsebuli xalxuri gadmocemebiTa da leqsebiT, moiZia manamde
ucnobi folkoruli masala, romelSic didi mouravis saxe mTeli
sicxoveliTa da STambeWdaobiT aris warmodgenili da sakuTar saintereso
22
narkveviT (`giorgi saakaZe xalxis xsovnaSi~) qarTuli zepirsityvieri
saunjis damfasebel mkiTxvelTa farTo wresac gaacno.
calke aRniSvnis Rirsia g. SatberaSvilis mier varZiasa da mis
axlomaxlo mdebare soflebSi _ zedaTmogvsa da gogaSenSi _ mogzaurobis
dros SemTxveviT mikvleuli da Cawerili xuTi leqsi, romlebic mkvlevarma
pirobiTad `mesxuri sufruliT~ daasaTaura. isini zedaTmogveli
mTqmelebisagan _ giorgi grigolis Ze maisuraZisa da serapion ivanes Ze
naTenaZisagan Cauweria. g. SatberaSvilis gadmocemiT, am leqsebs isini
`sufruls~ uwodebdnen. mkvlevris varaudiT, albaT imitom, rom mxolod
sufrasRa SerCenian. leqsebi religiuri xasiaTisaa da saRvTo werilis
gavleniT aris Seqmnili (SatberaSvili, http://www.buki.ge/author-2187.html.).
misi madliT zari zecas aiwia,
dasamanis kvdari adga,
yveli yuri moiwia...
qriste dajda gamkiTxvelad,
Svili mamas ver ewia,
jano, darbaiselno!
* * *
mtredma Tavisi haliTa
erusalims koSki dadga,
zed saydari aaSena,
qveS mironis gube dadga,
iq rom wirva-locva idga,
misi madli SegewioT!
* * *
dRes amisTvis vwuxvar, vglovob,
raTa Jamni moiwios,
jvarni adges am soflisa,
zarni zecas aiwios,
qriste dajdes gamkiTxvelad,
Svili mamas ver ewios,
23
gevedrebi, RvTismSobelo,
madli Seni Segvewios!
* * *
soflad viyav, bevri vcode,
tvirTi mZime movikide,
sameulis gundma gTxvios,
Seneburad moekide.
sasufevels rom moxvide,
xeli magrad Cven mogvkide,
gevedrebi, RvTismSobelo,
madli Seni Segvewios!
* * *
gardamoxda sityva xvTisa,
samebas rom Seexo,
gabrielis xarebiTa
mze qalwulma muclad iRo,
gamoecxada ivane,
naTlisRebas xeli mihyo,
gevedrebi, RvTismSobelo,
madli Seni Segvewios!
(SatberaSvili, http://www.buki.ge/author-2187.html)
g. SatberaSvils es leqsebi, rogorc TviTon aRniSnavs, imave saxiT
gamouqveynebia, rogorc Caiwera. miseuli komentari am leqsze
gvafiqrebinebs, rom zogi striqoni Tu sityva Tavad Camwersac aeWvebda,
Tumc, samwuxarod, maT Sesaxeb arc am narkvevSi da arc sxva
folkloristul werilSi arafers gveubneba. miuxedavad amisa, am leqsebis
gamoqveynebiT qarTul sasuliero poezias metad saintereso nimuSebi
Seemata. am faqts analogiuri Sefaseba misca mkvlevarma s. giqoSvilma
werilSi `giorgi SatberaSvili folkloristi~, sadac man, `mesxuri
sufrulis~ variantebis garda, yuradReba gaamaxvila SatberaSvilis mier
24
mesxeTSi Caweril xerTvisis cixesTan dakavSirebul legendaze. legenda
mesxuri variantia mcxeTis sveticxovlis taZris amSenebeli ostatis dasjis
ambisa, Tumca, mravalmxriv gansxvavdeba misgan. mesxur variantSi Suriani
ostatis niWieri Segirdi mklavis moWriT ar isjeba. igi iRupeba mis mier
aSenebuli xerTvisis cixis maRali qonguridan gadmofrenis dros (g.
SatberaSvili, http://www.buki.ge/author-2187.html).
g. SatberaSvils giorgi maisuraZisgan Cauweria meore legendac, romelic
Tmogvis cixes ukavSirdeba da qarTvelTa mefis _ leonisa da misi lamazi
meuRlis ambavs exeba. legenda sparsTa mefis mier Rirseuli qmris
moRalate dedoflis cxenis Zuaze gamobmiT mTavrdeba. g. maisuraZis
monaTxrobiT, amave legendas ukavSirdeba varZiis axlomdebare soflebis
danaklisa da afnias saxelwodebani. im adgilas, sadac dedofalma cremli
apnia, axla afnia hqvia, xolo sadac cxenis Zuaze gamoabes da TreviT
mokles, danakali hqvia, radgan gamwarebuli dedofali gahkioda: damkaliT,
damkaliTo! (SatberaSvili, http://www.buki.ge/author-2187.html)
rogorc vxedavT, g. SatberaSvilis mier Cawerili masala Janrobrivad da
Tematurad mravalferovania.
calke unda ganixilos g. SatberaSvilis is werilebi, romlebic
saxelwodeba `kavTas~ warmoSobis sakiTxis gamorkvevas ukavSirdeba: `kavTa~,
`kavTisxevi da qvaTaxevi~, `didi poetis xumroba da... kavTisxevi~.
vaxuSti bagrationi amgvarad aRwers kavTas: `...didgoris kalTas, ars
cixe kavTisa, maRals kldesa zeda Seni~. `kavTa~ mdinare kavTuris xeobaSi
gabatonebuli saxelwodebaa (kavTa, TavkavTa, kavTis-xevi, kavTura, kavTis
cixe, kavTis eklesia, gvari kavTiaSvili), Tumc gaurkvevelia am sityvis
mniSvneloba. misi Sinaarsis axsna scada sergi makalaTiam, romelmac
dawvrilebiT aRwera kavTuris xeoba. igi ganixilavs xalxSi gavrcelebul
legendas kaviani joxis Sesaxeb: uZveles droSi erT mecxvares kaviani
joxiT kavTuris saTavis nangrevebidan xati gamoutania. es xati iqve
dausvenebiaT da kavTis wminda giorgis patara eklesia augiaT. am
istoriuli kavis gamo adgilsa da mdinaresac kavTa darqmevia. mecxvaris
gvaric (lomiZe) kavTiaSvilad SeucvliaT. s. makalaTia uaryofs
25
saxelwodeba `kavTas~ warmoSobis am xalxur versias da fiqrobs, rom igi
dakavSirebuli unda iyos `kvarTTan~ (qristes perangi), `kvarTobasTan~. am
versiis WeSmaritebis naTelsayofad mkvlevars mohyavs saeklesio legenda,
romelic mogviTxrobs, rom qristes kvarTi daflulia mcxeTaSi, xolo
sofel xovleSi aris `kvarTis koSki~ da `kvarTis~ eklesia, sadac ician
xatoba `kvarToba~. g. SatberaSvili ar iziarebs am versias, radgan Tvlis,
rom am mosazrebis wamoyenebisas s. makalaTias angariSi ar gauwevia im
garemoebisaTvis, rom kavTis eklesia dRemde wminda giorgis saxels
atarebs, da, rogorc TviTonve aRniSnavs: `TavkavTaSi didi xatoba icodnen
23 aprilsa da 10 noembers (Zv. st.) giorgobas, sadac salocavad modiodnen
qarTl-kaxeTis sxvadasxva mxridan...~ giorgi SatberaSvilis azriT,
warmoudgenelia eklesiisTvis gadaerqvaT qristianuli samyarosTvis
upirvelesi siwmindis _ kvarTis _ saxeli da sxva wmindanis, Tundac wminda
giorgis, saxelisTvis mieniWebinaT upiratesoba. saeWvoa isic, rom mcxeTis
saepiskoposos, romelsac es eklesia eqvemdebareboda, daeSva xeobaSi
`kvarTis~ magivrad `kavTis~ saxelwodebis gabatoneba. miT ufro, rom mis
mezoblad, TeZmis xeobaSi, dRemde wmindad Seinaxa eklesiamac da koSkmac
`kvarTis~ saxeli (g.SatberaSvili, http://www.buki.ge/author-2187.html).
giorgi SatberaSvilis azriT, ufro marTebuli iqneboda kavTa, `kav~-i
xevsurul `qav~-s davukavSiroT. xevsuruli qavi galavania, Semokavebuli
adgilia mtrisagan Tavis dasacavad. qavis galavnebiTa da lodebiT
SemozRudvac xom, mkvlearis dakvirvebiT, Semokavebas niSnavs. mas mohyavs
sergi makalaTias wignidan kavTis aRweriloba: `...maRal qedze agebulia
TavkavTas wminda giorgis eklesia da didi cixe-galavani... taZris Crdilo-
dasavleTiT aris Zveli cixe-galavani... igi agebulia kldovan niadagze
qviTkiriT, misi kedlis simaRle rva metria. kavTis cixe-galavani nagebia
kldis didi lodebiT... uWiravs erTi heqtari farTobi. kavTis eklesia
Tavisi galavniT SeerTebulia am did cixe-galavanTan. Tu mteri eklesiis
galavanSi SeiWreboda, maSin xalxi cixe-galavanSi ixizneboda da iqedan
ebrZoda mters~(g.SatberaSvili, http://www.buki.ge/author-2187.html).
26
rogorc vxedavT, kavTis cixe-galavani didi TavdacviTi simagre yofila.
amgvar cixe-galavans ki, g. SatberaSvilis SeniSvniT, qavi, qavis-kari, qav-
cixe hqvia. meti damajereblobisTvis mkvlevars aleqsandre WinWaraulis
wignidan `xevsurulis Taviseburebani~ qavis aRwera mohyavs: `qavi mcire
monakveTze gakeTebuli maRali kedelia. Tavdacvis mizniT aSenebdnen. qavi
galavans hgavs, oRond galavani mTels sofels aqvs Semovlebuli, xolo
qaviT SemozRudulia ramdenime cixe an qviTkiri~. g. SatberaSvils
magaliTisaTvis is xalxuri leqsebic moyavs, romlebSic qavi, qavis-kari,
qavcixea naxsenebi: `iq ro qavis-kars vetyviTa~.
* * *
`Walaze qavi gamarTes,
qoric ver gadaxtebisa...~
* * *
`Tofn uyvardian xirimni,
qavi da qavis-karia~.
* * *
`me ki raisa meSinis,
patrons uTurgaT qavTasa,
sakvmisas ver Samimivlen,
Tao mauli karTasa~.
g. SatberaSvilma gansakuTrebuli yuradReba miaqcia bolo leqsis
striqonSi gaJRerebuli `qavTa~_s, romelic JReradobiT Zalian waagavs
`kavTas~. igi varaudobs, rom odesRac `qavTa~ iyo im simagris saxeli,
romelic Soreul warsulSi saqarTvelos gulisken mimaval mters gzas
uRobavda da romelsac dRes `kavTas~ eZaxian (SatberaSvili,
http://www.buki.ge/author-2187.html).
werilSi `didi poetis xumroba da... kavTisxevi~ mwerali aRniSnavs: `Cemi
sofeli lamaz soflad mimaCnda. gagonili mqonda xalxuri simRera:
kavTisxeo, Semkobilo win, mindoro, ukan tyeo.
biWebisa saTamaSo, qalebisa samoTxeo!
(SatberaSvili, http://www.buki.ge/author-2187.html)
27
amave werilSi SatberaSvils sakuTari soflis mSvenierebis warmosaCenad
siamayiT mohyavs vaxuSti batoniSvilisa da artur laistis sityvebi: `ars
adgili igi Semkuli, zafxul grili, wyaroiani; zamTar Tbili; garemo mTa
tyiani... ars venaxiani, xiliani...~(vaxuSti batoniSvili) `visac unda
mowmendil amindSi kavkasionis mTebis sidiadiT datkbes, kavTisxevis
mxridan unda gadaxedos mis mSvenierebas~ (artur laisti).
giorgi SatberaSvili gaanawyena akaki wereTlis erT-erTi leqsidan
(`panorama~) kavTisxevis gamkilavi strofis amokiTxvam:
vinRa gaarCevs pedagogs, ugvarosa da gvarians,
rodesac erTi fasia aqvs kavTisxevsa da varians!
(SatberaSvili, http://www.buki.ge/author-2187.html)
mkvlevari aRniSnavs, rom mas sofeli variani ar enaxa, magram im
xalxur leqsebSi, sadac qarTlis soflebia daxasiaTebuli, wakiTxuli
hqonda: `variani _ valiani, utyeo da qariani ...~ petre umikaSvili `xalxuri
sityvierebis~ SeniSvnebSi ambobs, rom es leqsi sxva soflebis mkvidrT
ekuTvnis, xolo TviTon varianelebs ase uTqvamT: `variani _ gvariani,
umtvero da qariani...~ amave SeniSvnebidan vigebT, rom pirveli variantis
mTqmelTan gapaeqreba `iakob gogebaSvilis _ varianelis TqmiT Cawerili~
yofila. xalxur leqsebze dayrdnobiT am or sofels Soris upiratesobis
garkvevis cdam SatberaSvili daarwmuna, rom leqsSi akaki misTvis
damaxasiaTebel SeniRbul satiras mimarTavs. `panoramaSi~ igi maxvili
kalmiT kilavs qarTvel pedagogTa Soris gamefebul mankierebas da
gulistkiviliT ambobs, rom, Tu ki gamoCnda Rirseuli pedagogi _ `rogorc
yvavebSi bulbuli da an CxikvebSi torola~ _ maSinve devnas dauwyeben... vis
unda gulisxmobdes akaki imdroindel pedagog yvavebsa da CxikvebSi gareul
tkbilxmovan bulbulad da torolad?... cxadia, iakob gogebaSvils,
romelsac Tavs esxmodnen carizmis aSkara damcvelebi, xolo `kavTisxevSi~
akaki unda gulisxmobdes cnobil sazogado moRvawes niko cxvedaZes,
romelic warmoSobiT kavTisxeveli iyo... maSindeli sazogadoebis erT
nawilSi ki, rogorc irkveva, igrZnoboda am ori moRvawis damsaxurebis
28
gaTanabrebis tendencia. swored amis winaaRmdeg unda yofiliyo mimarTuli
akakis xumroba~ (SatberaSvili, http://www.buki.ge/author-2187.html).
g. SatberaSvili xSirad ama Tu im miviwyebuli sityvis mniSvnelobis
dasadgenad xalxur poezias mimarTavs. magaliTad, sityva `narbili~ rom
`damuSavebuli sityvis aRmniSvneli terminia da xalxuri Zirebidan modis~,
mkvlevris azriT, adasturebs xalxuri leqsi `orxela da guTani~. am
leqsSi orxela da guTani erTmaneTs ekamaTebian. guTani dascinis orxelas
imis gamo, rom mas ar SeuZlia yamiris gatexa da mudam narbil-damuSavebul
miwaSi daZvreba:
_ saWreTliT daxvretili xar, ar girevia satexi,
mudam narbilSi daZvrebi, erTxel yamiri gatexe!
_ maSin sad iyav, orxelav, me rom yamiri gavtexe!
(SatberaSvili, http://www.buki.ge/author-2187.html).
mkvlevris azriT, `am leqsSi daumuSavebuli miwis aRmniSvnel termins _
yamirs ise aSkarad upirispirdeba damuSavebuli miwis aRmniSvneli termini
_ narbili, rom komentari zedmetia~. miT ufro, rom sulxan-saba
orbelianis leqsikonis ganmartebiTac, `yamiri~ Zveli kordia, xolo
`narbili~ _ kordi naxnavi (SatberaSvili, http://www.buki.ge/author-2187.html).
rogorc vxedavT, miviwyebuli sityvis mniSvnelobis dadgenas mkvlevari
xalxuri poeziis meSveobiT cdilobs, zogjer ki piriqiTac xdeba,
SemTxveviT gagonili xalxuri leqsidan gamotyorcnili sityvebi qarTuli
enis ganmartebiT leqsikonebSi amogzaurebs da `sityvis papas~ (ase eZaxda
igi sulxan-saba orbelians) astumrebs. magaliTad, mSobliur sofelSi,
dedis ezoSi, mezoblis patara gogosgan gagonilma ucnauri simReris
teqstma mkvlevari Caafiqra, radgan igi gaugebari sityvebiTa da SinaarsiT
iqcevda yuradRebas:
xaWmaWiWa WiWdeboda, qalsa guli ukvdeboda,
qalo, guli nu gikvdeba, SabaTs qmari mogikvdeba,
kviras wirva dagWirdeba!
g. SatberaSvilma gaarkvia, rom saqme martiv, salaRobo-saxumaro
leqsTan qonda, sadac xaWmaWiWa balaxi yofila, WiWdeboda _ ileoda, rac
29
SimSilis SiSiT Sepyrobil qals aSinebda da guls uklavda, qals SabaTs
qmris sikvdiliT `amSvideben~, viTomdac kviras tabla (mwerlis dedis
TqmiT, mezoblis gogos SeSlia da am xalxur leqsSi SecdomiT Seucvlia
sityva `tabla~ `wirviT~) dagWirdeba da gaZRebio. rogorc ityvian, `saxli
gewvodes, xeli moiTbeo!~ (SatberaSvili http://www.buki.ge/author-2187.html).
giorgi SatberaSvilis yvela narkvevi xasiaTdeba lirikuli gadaxvevebiT,
romlebic, marTalia, avtoris SeniSvniT, `mecnierebas ar uyvars~, magram
isini namdvilad aniWeben SatberaSvilis folkloristul werilebs
ganumeorebel xibls. es erTgvari niSaa misi mecnieruli namoRvawevisa.
sakvlevi sakiTxisadmi amgvar SemoqmedebiT midgomas sxva mecnierebsac
ufasebda. aRniSnavs kidec erTgan: `me wamikiTxavs erTi-ori mecnieruli
mivlinebis angariSi, sadac mSvenieri gadaxvevebia da guli Cemi
gaxalvaTebula, TiTqos Takara mzeSi dasicxulisTvis civi wyaros wyliT
savse WurWeli mouwodebiaT. Semisvenia da gza gamigrZelebia sicxeSic da
wignSic~ (SatberaSvili, http://www.buki.ge/author-2187.html).
1959 wels daibeWda g. SatberaSvilis werilebisa da narkvevebis krebuli,
romelsac mkvlevarma `nafiqri~ uwoda. maTi gacnobis Semdeg naTeli suraTi
ixateba istoriul qronikebs, xalxur leqsebsa Tu TqmulebebSi
WeSmaritebis maZiebeli Semoqmedi mkvlevrisa, visTvisac es saqme sulier
moTxovnilebad qceula. es naSromebi, avtoris sityvebiTve rom vTqvaT,
`simarTlis Ziebaa, sinamdvilis dadgenis cdaa, amitom miyvars es `Zieba~.
patara, sxvisTvis umniSvnelo simarTlesTan Tu mimiyvans, mixaria. didi
simarTlis povna Znelia~ (SatberaSvili, http://www.buki.ge/author-2187.html).
mkvlevars gaTavisebuli aqvs, rom am gzaze siaruli sirTuleebTanaa
dakavSirebuli, magram Tavs imiT imSvidebs, rom `qarTuli sityvis
siyvaruliT Secdomac epatieba~ (SatberaSvili, http://www.buki.ge/author-
2187.html). sadoqtoro naSromSi msgavsi ganwyobiT ganvixilav giorgi
SatberaSvilis folkloristul narkvevebs; mimaCnia, rom maT garkveuli
wvlili SeaqvT qarTul folkloristikaSi.
30
`balada qarTveli moymisa da yivCaRisa~
qarTuli folkloris didi motrfialis _ poet giorgi SatberaSvilis
kalams ekuTvnis araerTi mniSvnelovani werili zepirsityvierebis calkeul
nimuSTa Sesaxeb. maT Soris gansakuTrebul interess iwvevs narkvevi
`balada qarTveli moymisa da yivCaRisa~. balada `Semomeyara yivCaRi~ giorgi
SatberaSvils pirvelad bavSvobaSi sofel TvaladSi simReris saxiT
mousmenia mezobeli glexebisgan da moxiblula leqsis SinaarsiT, misi
sevdiani daboloebiT. `TvalnaTliv vxedavdi muxranis sazRvarTan mjdom
col-qmars da moZalade yivCaRs, romelic pursa sTxovda da aWmevdnen,
urCevdnen TavTuxisas; Rvinosa sTxovda, asmevdnen, urCevdnen Tavkverisasa
(an badagisasa); xorcsa sTxovda da aWmevdnen, urCevdnen xoxobisasa...
SezarxoSebuli, vnebaaSlili moZalade sargeblobda qarTveli moymis
TavSekavebiT, gadaswvdeboda da ,,cxranawnav giSris” TmaSi hkocnida qals.
qali tiriliT amosTqvamda: ,,_ vahme, uRono qmrisasa!..~ es daZaxili
vaJkacur suls daubrunebda wuTiT SemkrTal moymes, misi guli zRvis
morevs daemsgavseboda, xmals iSiSvlebda. brZola samkvdro-sasicocxlo
iyo, dauzogavi. orive vaJkaci sasikvdilod daWrili ecemoda. erTi aqeT
kvdeboda, meore – iqiT... simRera sevdiani moTqmiT Tavdeboda; ,,imdeni kidev
damcalda, qali gavgzavne Zmisasa, aqaT me movkvdi, iqiT _ is sazRvarsa
muxranisasa~, _ wers giorgi SatberaSvili werilSi ,,balada qarTveli
moymisa da yivCaRisa~ (SatberaSvili 1982:436-463). poeti aRufrTovanebia
qarTveli qalis patiosnebas, mandilis umwiklod tarebis survils.
rodesac mogvianebiT am baladis daboloebis sxva or variants gascnobia,
giorgi SatberaSvili gaocebuli darCenila. gansaxilveli werilis miznad
mkvlevarma swored qarTuli xalxuli baladis _ “Semomeyara yivCaRis”_ im
variantis araxalxurobis dasabuTeba aqcia, romelic amgvarad mTavrdeba:
,,aqeT me vkvdebi, iqiT is, qali wavida sxvisasa”, radgan miiCnia, rom amgvar
daboloebaSi vawydebiT ,,baladis ZiriTadi ideisagan diametrul gadaxvevas,
misi azris damaxinjebas~.
31
variantTa gacnobam da im literaturis Seswavlam, romelic baladis
irgvliv giorgi SatberaSvilamde Seqmnila, mkvlevari daarwmuna, rom
mravali sakiTxi, romelsac zepirsityvierebis es nimuSi aRZravs,
Seuswavlelia, zogic mcdaradaa gaSuqebuli, amitom baladis pirvelTqmuli
teqstis dadgenisa da daboloebis sakiTxze msjelobisas mkvlevars
aucileblobad miuCnevia yuradRebis gamaxvileba Semdeg sakiTxebzec: 1.
baladis warmoSobis adgili da misi qarTveli personaJebis sadauroba; 2.
baladis mTisa da baris variantebis urTierTmimarTeba; 3. baladis
warmoSobis dro; 4. baladis sasxoruli variantis siyalbe. marTlac, am
sakiTxTa gverdis avliT, mxolod enobrivi analizis Sedegad baladis
warmoSobis sakiTxis xelaRebiT gadaWra SeuZlebelia, radgan, rogorc
giorgi SatberaSvili aRniSnavs, `variantebi Caweris adgilis mixedviT
inarCuneben mTqmelis kilosa da gamoTqmas. enobrivi struqturis mixedviT
arsebobs mTis kiloTi naTqvamic da qarTluri an kaxuri. xSiria iseTi
variantebic, sadac erTsa da imave CanawerSi kilo aRreulia, fSauri
gamoTqmis gverdiT gvxvdeba qarTluri~.
Bbaladis warmoSobis sadaurobaze msjelobisas giorgi SatberaSvili
sagangebod ganixilavs baladaSi aRwerili ambis geografiul garemos,
Tumca, dasZens, rom `moqmedebis adgilis mixedviT sakiTxis gadaWra saeWvoa.
marTalia, qarTvel mTqmelTa repertuaris ZiriTad geografiul garemos is
adgili warmoadgens, sadac maT (mTqmelebs) uxdebodaT cxovreba, magram
araiSviaTia SemTxvevac, roca baris mTqmels Tavisi saTqmeli mTaSi
gadaaqvs, anda mTieli meleqse Tavisi fanduriT sxva kuTxis Svilebs
umReris.” Tumca, es is SemTxvevaa, roca nawarmoebSi aRwerili ambis
geografiuli garemos garkveva baladis daTariRebis (Tundac miaxloebiTi)
TvalsazrisiT aucilebelia.Ggiorgi SatberaSvilis mcdeloba am kuTxiT
sruliad gamarTlebulia. igi sagangebod aRwers muxranis sazRvars _
adgils, sadac qarTveli mgzavrebi yivCaRs Seeyarnen. mkvlevars ar
daviwyebia, rom yivCaRebma qarTvel mefeTagan samosaxlod aRmosavleT
saqarTvelos baris sxva raionebis garda, miiRes qsnis xeoba. misi azriT,
CamorCenili da TaviT fexebamde SeiaraRebuli ucxo tomis es didi masa
32
RvTis risxvad moevlineboda axlomaxlo mosaxle qrTvelobas.
niSandoblivia, rom qsnis xeoba swored muxranis vels akravs da baladaSi
aRwerili ambavi iSviaT SemTxvevad ar CaiTvleba.
centraluri da Sua aziis velebidan mosul am momTabare tomebTan
msoflios araerTi xalxisa da saxelmwifos (bizantia, Zveli ruseTi,
bulgareTi, ungreTi, poloneTi da sxva) warsulia dakavSirebuli. am
saxelmwifoTagan zogs keTilmezobluri, zogs ki mtruli urTierToba
hqonda yivCaRebTan.
1118 wels daviT aRmaSenebelma Crdilo kavkasiidan 40 000 yivCayis ojaxi
gadmoasaxla saqarTveloSi; maT misces miwis nakveTebi, miuCines sazafxulo
da sazamTro saZovrebi, uzrunvelyves ekonomikurad, ris samagierod yovel
ojaxs erTi SeiaraRebuli molaSqris gamoyvana daevala. yivCaRebs
saqarTveloSi icnobdnen rogorc karg meomrebs (saqarTvelos istoriis
narkvevebi 1979:226). daviTis istorikosi gvamcnobs: daviTma ,,uwyoda keTilad
yivCayTa naTesavisa simravle, dawyobaTa Sina simxne, sisubuqe da mimosvla
sificxe mimarTebisa~ (daviTis istorikosi: 336). daviTis istorikosi aseve
xazgasmiT aRniSnavs yivCayTa meSveobiT miRweul warmatebebs da askvnis,
rom maTi CamoyvaniT mefe ,,ara cudad daSures; arc cud iqmna gamoyvana
maTi~, Tumca isic unda aRiniSnos, rom daviT aRmaSeneblis mefobaSi
miRweuli warmatebebi mxolod saqarTveloSi myofi ucxoelebis
damsaxureba araa. aRmaSenebels yivCayTa mudmivi laSqari arasdros gauxdia
Tavis ZiriTad dasayrden Zalad. amis utyuari dadasturebaa didgoris
brZola, romelSic daviTma 40000-dan mxolod 15000 aTasi yivCaRi gamoiyvana,
radgan is ZiriTad sayrden Zalad mainc ,,samefos spas~, anu qarTvelTa
laSqars, Tvlida (saqarTvelos istoriis narkvevebi 1979:229).
yivCaRTa Camosaxlebas, bevr dadebiTTan erTad, uaryofiTi mxareebic
hqonda. momTabarul cxovrebas miCveul yivCaRebze dayrdnoba Zneli iyo;
amave dros, isini miCveulni iyvnen sxvadasxva saxelmwifoTa mxareze qiriT
brZolas da erTi mxridan meoreze gadasvlac maTTvis ucxo ar iyo
(saqarvelos istoriis narkvevebi 1979:228). marTalia, daviT aRmaSenebelma
miwebi misca da mkvidr binadrebad aqcia, riTac faqtiurad sakuTari miwa-
33
wylis dacva daakisra, magram, miuxedavad amisa, isini mainc Znelad
mosavlelni iyvnen. yivCaRni daviT mefis Ralatsac ar Takilobdnen.
istorikosis sityviT, ,,raodengzis yivCayTa TvisTa ganizraxes Ralati da
ganaCines kacni mxneni romelnime xrmliTa, romelnime SubiTa, sxvani isriTa;
da ese ara erTi da or, gina sam, aramed mravalgzis~ (daviTis istorikosi:
362).
amrigad, istoriul wyaroebze dayrdnobiT SegviZlia, nawilobriv
SeviqmnaT warmodgena mxne, saomar xelovnebaSi didad gawaful, Znelad
dasamorCilebel da xSirad moRalaturi bunebis mqone yivCaRze.
giorgi SatberaSvili sagangebod exeba baladis warmoSobis daTariRebis
sakiTxs. mkvlevari iziarebs vaxtang kotetiSvilis mier gamoTqmul azrs
imis Sesaxeb, rom ,,xsenebuli leqsi XIII_XIV saukuneebze gviani warmoSobisa
ar unda iyves.” vaxtang kotetiSvils mniSvnelovnad miaCnia garkveva imisa,
Tu rodis aiSves Tavi daviT aRmaSeneblis mier saqarTveloSi
Camosaxlebulma yivCaRebma, rodis daiwyes Saragzebze daxvedra da qalebis
taciaoba. XIII saukunis dasasrulisa da XIV saukunis dasawyisis Semdeg
“yivCaRi” istoriul wyaroebSi aRar gvxvdeba. mkvlevari aqve imasac dasZens,
rom, xalxis gadmocemiT, es leqsi Tamar mefemde arsebula (kotetiSvili
1961:335-336).
g. SatberaSvili kategoriul mtkicebad miiCnevs muxranuli baladis
warmoSobis daTariRebasTan dakavSirebiT mixeil Ciqovanis mier gamoTqmul
mosazrebas, rac, emyareba ra ,,qarTlis cxovrebis~ cnobebs daviT
aRmaSeneblis mier saqarTveloSi yivCaRTa Camosaxlebis Sesaxeb, ambobs:
,,qarTuli balada Seqmnilia yivCaRebis Camosaxlebis pirvel periodSi,
daviTis sicocxleSi, roca axalmosulebma kargad ar icodnen qarTvelTa
zne-Cveulebebi da adgilobriv mkvidrT almacerad uyurebdnen (Ciqovani
1956:337). mkvlevari Teimuraz qurdovaniZec miiCnevs, rom balada ,,Semomeyara
yivCaRi~ daviT aRmaSeneblis periodSi unda Seqniliyo da mTxrobeli
baladisa aRmaSeneblis Tanamedrovea, TviTmxilveli yivCaRTa TavaSvebuli
TareSis, Zalmomreobisa da Ralatisa (qurdovaniZe 2004:248).
34
gansxvavebuli mosazreba aqvs giorgi SatberaSvils. misi azriT, yivCaRTa
moTvinierebisa da asimilaciis procesi arc ise swrafad moxdeboda. is
faqti, rom me-13 saukunidan `qarTlis cxovreba” yivCaRebs aRar axsenebs, am
uflebamosili da mravalricxovani tomis swraf asimilacias ar unda
gvidasturebdes. daviTisa da Tamaris Zlieri samefos daSlis Semdeg,
cxadia, `qarTlis cxovreba~, rogorc oficialuri istoria, gverds auvlida
yivCaRTa xsenebas, radganac maT samxedro_saxelmwifoebrivi funqcia aRar
hqondaT. yivCaRTa `gaqarTvelebis” procesis xangZlivobis
argumentirebisaTvis mkvlevars mohyavs ana dedofliseul ,,qarTlis
cxovrebaSi~ mocemuli cnoba imis Sesaxeb, rom ,,Tamaris dros mTiulman da
ovsman, yivCayman da suanman vera ikadrian parva.~ mematianis am
mokrZalebuli cnobidan gamomdinare, giorgi SatberaSvili askvnis, rom
,,Tamaris mefobamde es movlena (parva, taceba,) imdenad saWirboroto da
masobrivi movlena yofila, rom misi mospoba saqarTvelos Zlevamosil
mefes damsaxurebad eTvleba oficialuri istoriis mier. cxadia, Tamaris
gamefebamde arsebuli socialuri movlena ,,parva~ (raSic yivCaRTa
SeiaraRebuli gaTavxedebuli laSqari, cxadia, pirveli iqneboda!), Tamaris
mier samefo taxtze fexis SedgomisTanave saswaulebrivad ar gaqreboda; es
procesi uTuod Tamaris mefobis pirvel xanebSic gagrZeldeboda; ise,
cxadia, ,,qarTlis cxovreba~ mas damsaxurebad ver CauTvlida ,,parvis~
mospobas.
rogorc vxedavT, ,,qarTlis cxovrebaSi~ mocemuli es mwiri cnoba giorgi
SatberaSvils safuZvels aZlevs, ifiqros, rom muxranuli baladis
warmoSobis drois monakveTi ufro farTod iqnas moazrebuli; Tumca, mis
mier gamoTqmuli ramdenime mosazreba, vfiqrob, sadavoa. mimaCnia, rom
aradamajerebelia mxolod ana dedofliseul `qarTlis cxovrebaSi”
motanili mwiri informaciis safuZvelze yivCaRTa asimilaciis procesis
gansazRvra. am sakiTxTan dakavSirebiT ufro sarwmunod unda miviCnioT
daviTis istorikosis mier mowodebuli cnoba imis Sesaxeb, rom `yivCaRnica
umravlesni qristiane iqmnebodes dRiTi-dRe; da simravle uricxvi
SeeZineboda qristesa~. yivCaRebs qarTuli enac swrafad SeuTvisebiaT
35
(saqarTvelos istoriis narkvevebi 1979:227). cxadia, religiuri da enobrivi
faqtori didad ganapirobebda yivCaRTa swraf asimilacias. giorgi
SatberaSvils verc imaSi daveTanxmebiT, TiTqos ana dedofliseul
,,qarTlis cxovrebaSi~ mocemuli cnoba myar safuZvels warmoadgendes imis
samtkiceblad, TiTqos `parvis~, rogorc socialuri movlenis, masobriv
gavrcelebaSi yivCaRTa SeiaraRebul `gaTavxedebul laSqars~ wamyvani roli
miuZRvodes, maSin, rodesac zemoxsenebul istoriul dokumentSi
xazgasmiTaa CamoTvlili parvis procesSi monawile mosaxleobis arayivCaRi
nawili. asec rom ar iyos, “parva”, rogorc uzneo socialuri movlena,
sazogadod romelime erovnul_nacionaluri niSniT ar unda iyos
ganpirobebuli. aqedan gamomdinare, is mwiri istoriuli cnobebi, romlebic
giorgi SatberaSvils mohyavs yivCaRTa asimilaciis xangZlivi procesis
argumentad, ver gamogvadgeba baladis warmoSobis drois monakveTis
gansazRvrisaTvis. ratom ar SeiZleba vivaraudoT, rom balada `Semomeyara
yivCaRSi~ swored axalCamosaxlebuli, qarTuli tradiciis umecari, jer
kidev mtacebluri instinqtebiT moqmedi yivCaRis saxea daxatuli. ra Tqma
unda, es mosazreba ar warmoadgens xelaRebiT mtkicebas imisas, TiTqos es
balada maincdamainc daviTis sicocxleSi unda iyos Seqmnili;
gasaTvaliswinebelia ra adamianis zneobriv-fsiqologiuri faqtori,
sruliad SesaZlebelia, ukve asimilirebuli yivCaRebis romelime uzneo
wevri Sexvedroda gzad mimaval qarTvel col-qmars.Aaqedan gamomdinare,
mimaCnia, rom mcdaria giorgi SatberaSvilis mcdeloba yivCaRTa
asimilaciis procesis safuZvelze baladis TariRis gansazRvrisa. erTi
cxadia: balada XIV-XV saukuneebze gviani warmoSobisa ar unda iyos,
radgan, rogorc mkvlevari vaxtang kotetiSvili aRniSnavs, amis Semdeg
`yivCaRTa saxsenebeli qreba.”
aseve nakleb damajereblad mimaCnia giorgi SatberaSvilis mcdeloba,
gzadmimavali col-qmris sadaurobis garkvevas maTive sanovagis safuZvelze
rom cdilobs. sakuTari mosazrebis argumentirebisas mkvlevari aRniSnavs:
`yvelaferi, rac ki am sabediswero sufras amSvenebs, baris kuTvnilebaa:
puri _ TavTuxisaa, xorci _ xoxobisa, Rvino _ badagisa... Tu moyvrebSi
36
mimavali siZe fSaveli an xevsuri iqneboda, cxadia, igi xels mTis
kuTvnilebis mosakiTxiT daimSvenebda... muxranis velze gaSlil sufras
maSin xoxbis ki ara, jixvis, irmis an arCvis xorci daamSvenebda... aseve
saeWvoa, rom TavTuxis gamtkiculi puri an badagiT savse tikWora
aRmoCeniliyo xevsureTidan an fSavidan wamoRebul xurjinSi”. mkvlevari
sagangebod aRniSnavs, rom `baladis yvela variantSi qarTveli col-qmari
baris kuTvnilebis xoragiT umaspinZldeba yivCaRs.” Mmisi azriT,
gamonakliss mxolod mis mier 1954 wels qarTlis sofel TvaladSi
gabinaSvilisagan Cawerili varianti warmoadgens, sadac yivCaRs xoxbis
nacvlad batknis xorciT umaspinZldebian; Tumca, es varianti ar aris
erTaderTi, sadac xoxbis magivrad batknis xorci gvxvdeba. am
TvalsazrisiT yuradRebas ipyrobs raWaSi, sofel RebSi, nona RambaSiZis
mier 1870 wels Cawerili varianti (mTqmeli malaqia aleqsis Ze
gobejiSvili), romelSic qarTveli col-qmris sagzals “batkan-mSvlis”
xorci amSvenebs (qarTuli... 1975:381).
saerTodac, `Semomeyara yivCaRis” sxvadasxva variantSi puris, Rvinisa da
xorcis sxvadasxvagvari interpretacia gvxvdeba. puri xan qababisaa, xan _
fafukis, xanac _ simindis; Rvino xSirad `Safanckisa” gvxvdeba, zogjer _
`kabiStvisa”, iSviaTad – `kaxeTisa”; aseve xSirad xorci ara `xoxobisa”,
aramed `kakabisaa”. am TvalsazrisiT gansakuTrebiT sainteresoa g.
yabanaSvilis mier sofel wiforaSi (kaspis raioni) Cawerili varianti,
romelSic qarTveli col-qmari gudis cxvris yveliTac umaspinZldeba
yivCaRs: `yveli mTxova da mivarTvi, urCevdi gudis cxvrisasa”. (mTqmeli
aleqsandre ivanes Ze gogolauri, 19. VII – 1961w. f. arq., q-60, gv.144. saTaurad
aqvs “yaCaRis msxverpli~.) (qarTuli... 1975:372).
rogorc vxedavT, baladis sxvadasxva variantSi qarTveli col-qmris
`sabediswero sufras” xSirad sxvadasxvagvarad interpretirebuli sanovage
amSvenebs; amitomac SeuZlebelia mgzavrTa sadaurobis dadgena sagzlis
mTisa Tu baris kuTvnilebaTa garkveviT.Aaqve unda aRiniSnos, rom balada
`Semomeyara yivCaRis” uamravi varianti mogvepoveba (daaxloebiT 40-mde).
amaTgan uZvelesia nino baraTaSvilis marabduli (XIX s. 70-iani wlebi) da
37
petre umikaSvilis gremisxeuli (1879w.) Canawarebi. Ddidia am baladis
gavrcelebis sfero: qarTli, kaxeTi, xevsureTi, fSavi, imereTi, samxreTi
saqarTvelo (xizabavra, marabda).
Mmkvlevar giorgi kalandaZis TqmiT, `yivCaRis leqsis” variantebi
TavianTi ZiriTadi SinaarsiT erTmaneTisagan ar gansxvavdeba, garda
baladis daboloebisa... zogi variantis mixedviT, morkinalni erTurTs
daxocaven; zogSi ki qarTveli gmiri imarjvebs da es sruliad bunebrivia,
radgan samarTliania misi brZola moZaladis winaaRmdeg~ (kalandaZe 1957:43).
mkvlevari aqve sagangebod aRniSnavs baladis variantTa umTavres
gansxvavebulobas _ gmirTa saxelebisa da maTi moqmedebis adgilis
nairferobas. naTqvamis naTelsayofad ramdenime variantidan mas mohyavs
dasawyisi striqonebi:
`Semomeyara yivCaRi sazRvars muxranis gzisasa~, _ vkiTxulobT
sasxorul variantSi; `Tu mkiTxavT, ambavs giambobT, Cemsa da xirClaisasa:
samzRvarsa SeviyareniT, sazRvarsa muxranisasa~.
moxevuri variantis dasawyisi aseTia:
`Savnabadelsa miqebdnen cudsa da avi znisasa,
orni iq SaviyareniT, samzRvarsa muxranisasa~.
* * *
`avsa gzas SeviyareniT samzRvarsa muxranisasa,
mkiTxav da mec mogaxseneb Cemsa da qincraZisasa~.
* * *
`WirT SamogCivlebT, batono, Cemsa da Crdilo ymisasa,
Crdilo yma Samameyara samZRvarsa kalkeTisasa~
. (umikaSvili 1964:51-556).
baladis variantTa `xirCla~, yinCa~, `yibragi~, `Savnabadeli~, `qincraZe~,
`jijibi~ da misTanani _ `yivCaRis~ saxelcvalebania.
mkvlevari Salva radiani werilSi “tradiciisa da novatorobis sakiTxi~
(`lit. gazeTi~, #30, 1953), exeba ra giorgi leoniZis leqss `yivCaRis paemani~,
wers: `arsebobs am xalxuri simReris (`Semomeyara yivCaRi~) ramdenime
varianti (mcired gansxvavebuli erTmaneTisagan)~.Ggiorgi SatberaSvili
38
kategoriulad ar iziarebs amgvar Sexedulebas da miiCnevs, rom am baladis
variantTa `mcired gansxvavebulobaze~ laparakic ki ar SeiZleba.Ggana is
mcire gansxvavebaa, roca variantuli sxvaoba (Tundac erTi gamoTqma)
nawarmoebis ideur xerxemals cvlis?!. amgvar gansxvavebad mkvlevars miaCnia
baladis sami sxvadasxvagvari daboloeba:
1. me aqeT movkvdi, iqiT _ is,
qali wavida Zmisasa;
2. qali sidedrsa mivgvare,
is ki iqa sWams qviSasa;
3. me aqeT movkvdi, iqiT _ is,
qali wavida sxvisasa...
rogorc vxedavT, pirveli variantis mixedviT qmris sikvdilis Semdeg
qali midis Zmisas, sadac yivCaRTan Sexvedramde midioda, anu daniSnulebis
adgilze; Mmeore varianti qarTveli moymis gamarjvebiT mTavrdeba; xolo
mesame variantiT, axladdaqvrivebuli qali midis `sxvisas~, romelic,
giorgi SatberaSvilis azriT, aris `qarTul xalxur poeziaSi cnobili
`sxva~ _ satrfo, sayvareli, sxva kaci~. amitomac cdilobs mkvlevari, qalis
amgvari saqcielis axsnas da uSvebs varauds, `iqneb es xvedri qarTvelma
moymem imiT daimsaxura, rom maSinve ar iSiSvla xmali, colis sayvedurs
daeloda (`vahme, uRono qmrisasa~)... asec rom iyos, `qali, romelmac
sabediswero wuTebSi sindisiT nakarnaxevi mtkice nebisyofa gamoiCina da
Tavisi amoZaxiliT qmari moZaladis winaaRmdeg aamxedra, leqsis ideisa da
struqturis mixedviT, aseT ganaCens ar gamoutanda moklul qmars~.
Bbunebrivia, Tu logikis amgvar dinebas mivyvebiT da `sxvaSi~ sxva kacs
moviazrebT, baladis ideis saxecvlilebas miviRebT;Mmagram, Tu davuSvebT,
rom `sxvisas~ am konkretul SemTxvevaSi `misas~ formis analogiuri
mniSvneloba aqvs, yvelaferi cxadi xdeba _ qmarmokluli qali ara
satrfosa Tu sayvarelTan, aramed sakuTar mSoblebTan an ZmasTan midis,
sxva mravali variantis msgavsad.Aprof. mixeil Ciqovans swored amgvari
dasasruli (`qali wavida Zmisasa~) miaCnia baladisTvis bunebrivad.Pprof.
giorgi kalandaZe ar iziarebs amgvar Sexedulebas da Tvlis, rom
39
`adrindel teqstSi igi ar unda gvqonoda. amas ori garemoeba
gvafiqrebinebs: jer erTi, is, rom baladaSi Txroba pirvel pirSi
mimdinareobs, imis maCvenebelia, rom yivCaRTan meomari gmiri cocxali
gadarCa; meorec is, rom qarTveli gmiris brZola yivCaRis winaaRmdeg
samarTliania da, safiqrebelia, xalxis fantazia ar daRupavda
simarTlisaTvis mebrZol gmirs~ (kalandaZe 1957:46). rac Seexeba baladis
personaJTa mier urTierTdaxocvas, `Semomeyara yivCaRis~ amgvari finali
balada `moymisa da vefxis~ gavleniT Seqmnilad miaCnia mkvlevars. ver
daveTanxmebi pativcemul mkvlevars. vTvli, rom gamomdinare baladis Janris
specifikidan, romlisTvisac bunebrivi swored tragikuli dasasrulia,
`Semomeyara yivCaRis~ dasasrulic imTaviTve qarTveli vaJkacis daRupviT
unda dasrulebuliyo.
`qali wavida sxvisasa~... baladis amgvarad daboloebuli varianti
dabeWdilia `sabWoTa mweralis~ mier 1950 wels gamocemul krebulSi:
`xalxuri poezia~ (aleqsandre gomiaSvilisa da raJden gvetaZis
redaqtorobiT).Ggiorgi SatberaSvili miiCnevs, rom muxranuli baladis
`sabWoTa mwerliseuli~ teqsti, Tavisi moulodneli dasasrulis gamo,
xalxuri sawyisebidan momdinare variants ar warmoadgens. igi akritikebs
krebulsac, romelSic `baladis manamde ucnobi, daubeWdavi da sadavo
teqstis miwodeba mkiTxvelisaTvis warmoadgenda tradiciuli variantebis
dausabuTebel uaryofas da gverdis avlas~. mkvlevari samarTlianobad
miiCnevs, rom `ukeTesi iqneboda, baladis es varianti krebulSi Setanamde
calke gamoqveynebuliyo saTanado komentariT da imis aRniSvniT, Tu sad da
rodis, visgan da vis mier aris Cawerili, arsebobis ra ufleba da
upiratesoba aqvs mas manamde gamoqveynebul variantTa Soris~.Aamgvar
saWiroebas krebulis specifika ganapirobebs, radgan es wigni farTo
masebisTvis sakiTxavad gankuTvnil rCeul nawarmoebTa krebuls
warmoadgens, amitom `mas darTuli ara aqvs saTanado aparatura~.
`sabWoTa mwerliseuli~ baladis teqstisadmi giorgi SatberaSvilis eWvi
imiTac aris ganpirobebuli, rom is erTaderTi variantia baladisa,
40
romelSic qmris sikvdilis Semdeg qali `sxvisas~ midis. Aamgvari
daboloeba, misi azriT, `qmarmokluli qarTveli qalis avad moxseniebaa~.
Ggiorgi SatberaSvili gulistkiviliT aRniSnavs, rom `imdroindeli
literaturuli sazogadoebis erT nawilSi gavrcelebuli iyo mosazreba
imis Taobaze, TiTqos amgvari daboloeba (`qali wavida sxvisasa~) ufro
`romantikuli~ da `zogadkacobriulic~ ki iyo.Mmas ki miaCnda, rom es
moaruli Sexeduleba damyarebuli ar iyo am leqsis mxatvruli
struqturisa da ideis safuZvlian gaTvaliswinebaze (iqve). aqedan
gamomdinare, mkvlevari sagangebod svams kiTxvas, `gana muxranuli baladis
mTqmelis idea iqamde unda daviyvanoT, rom ojaxis namusis dacvisTvis
Saragzaze gulgangmiruli moyme miatovos colma da umalve `sxvisas~
wavides?~ werilis avtoris azriT, `aq ar aris saubari cxovrebis
cxovelmyofel Zalaze, romlis mixedviTac gulmokluli patiosani qalic
ki sakmao drois gasvlis Semdeg iSviaTad Tu gauwevs winaaRmdegobas
adamianur vnebas, axal siyvaruls~.
Ggiorgi SatberaSvili sagangebod mimoixilavs qarTul xalxur poeziaSi
daxatuli qalis mraval saintereso saxes; pativiscemiT ixseniebs
`vaJkacuri sulis~ maia wyneTels, Tina wavkisels, Tamro vaSlovanels;
aRtacebulia baladaSi `vefxvi da moyme~ daxatuli qarTveli dedis ukvdavi
saxiT; amasTan, sagangebod ixsenebs erT patara xalxur leqss, raTa
aRfrTovaneba gamoxatos mtrisgan mokluli vaJkaciT moxibluli da
sibraluliT Sewuxebuli qarTveli qalis mimarT, romelic `qmris xaTriT~
misTvis ucnobi ymawvilis datirebasac ki ver axerxebs:
lomo,Se lomis moklulo, busniWalais pirsao,
vin SegiReba wiTlada beWebi perangisao!
vin gagimeta saTofrad patroni bevris cxvrisao!
javrisgan dagiRrejiakbilebi brolebisao...
lamazad dagitirebdi, xaTri ar mqondes qmrisao.
giorgi SatberaSvili qrTveli qalis Tavganwiruli siyvarulis unarisa
da erTguli bunebis naTelsayofad iSveliebs xalxur leqss `sikvdili
miTxovs~. momakvdav moymes sikvdili iTxovs, da-Zma da deda erTmaneTze
41
uTiTeben moymes da gulcivad eubnebian: ` _ dai gyavs da, inacvale~..., ` _
deda gyavs da, inacvale~..., ` _ sayorel gyavs, inacvale~... moymisTvis
yvelaze Tavdadebuli sayvareli qali aRmoCndeba. igi gulmxurvaled
eubneba momakvdavs: ` _ genacvlebi, saiT aris sikvdilis gza, maswavleo!~
isic gasaTvaliswinebelia, rom mkvlevars ar aviwydeba qalTa is kategoria,
romlebic maleve iviwyeben gardacvlil satrfosa Tu qmars da axal
siyvaruls uxsnian guls. magaliTisTvis mas mohyavs SesaniSnavi xalxuri
leqsi `leqso, amogTqom, oxero~, romelSic sikvdilis garduvalobiT
gulgatexili moyme gulistkiviliT ambobs: `dedis mets Cemi sikvdili
aravis aatirebsa~, xolo colis Sesaxeb askvnis:
colic Zalian mitirebs, qveyanas gaakvirvebsa,
cota xnis Semdeg isica sxvisa Wirs gaalxinebsa.
giorgi SatberaSvils ar aviwydeba `msubuqi Wkuisa da znis gautaneli
veragi qalebic~, romlebic amgvar locvebs warmoTqvamen:
yovlad wminda RvTismSobelo, qmari avad gamixade,
nurc moklav da nurc daarCen, damiwvi da damidage!
an:
ijda, ukravda fandursa qirva xoSaZeT qalio,
RmerTs imas exveweboda: male momikal qmario!
zogi natvrasac ar sjerdeba da survilis Sesrulebasac zeimobs:
qalma Tqva: CemTan moxvidi, saxlSi ara myavs qmaria,
cixis sageblad gavgzavne, Tavs dascemia qvania,
samaxaroblo gaviRe samoci suli cxvaria...
rogorc vxedavT, giorgi SatberaSvilma qarTul xalxur poeziaSi
TavCenili qalis mravali saintereso da sxvadasxvagvari saxe dagvixata.
TiToeul am nimuSSi warmoCenili mxatvruli saxeebi poetur qmnilebaTa
ideur gansaxierebas warmoadgenen, rac, mkvlevris azriT, ar SeiZleba
iTqvas `Semomeyara yivCaRis~ `sabWoTa mwerliseuli~ variantis Sesaxeb.
masSi qarTveli qalis saxe `sruliad moulodnelad, mTqmelis Tu
gadamTqmelis surviliT ewireba `zogadfilosofiur kiTxvas: Tu ras izamda
es qali qmris sikvdilis Semdeg, darCeboda Tu ara misi erTguli, wmindad
42
daicavda Tu ara daRupuli qmris xsovnas?~ `Semomeyara YyivCaRis~
sxvadasxva variantis Seswavlam mwerali miiyvana im daskvnamde, rom ar
arsebobs arc erTi varianti am leqsisa, sadac qmarmokluli qarTveli qali
avad iyos naxsenebi, garda p. umikaSvilis `xalxur sityvierebaSi~
dabeWdili variantisa (mTqmeli al. goZiaSvili), romelic sainteresoa
imiT, rom Seicavs orgvar finals:
erTi imanac gadmomkra, laxvarsa gvanda RvTisasa,
orniv iq davixoceniT, qali wavida Zmisasa.
ro vkvdebodi, vinanodi: risTvis davdeqi Sarzeda,
orive qalma gvinacvla, xeli gadado sxvazeda,
is kaci cudi iqneba, vinc dadges qalis Wkvazeda.
giorgi SatberaSvilis marTebuli SeniSvniT, `baladis bunebriv da
tradiciul finalze (`qali wavida Zmisasa~) gamobmuli es sami striqoni
arc ideiT, arc leqsis mxatvruli RirsebiT ar gamomdinareobs amave
variantis zemo striqonebidan, sadac moyme vaJkacurad ambobs:
iseTi guli gamixda, morevsa gvanda zRvisasa,
xeli gavikar frangul xmals, naCuqeb colis Zmisasa,
davkar, Suaze gavwyvite, xmalma gauso qviSasa~.
rogorc mkvlevari dasZens, `am xorcmetis Semoqmeds, etyoba, baladis
teqstis azric ki ver gaugia. ubralod, isic ki ar icis, rom ,,Sarze~
qarTveli moyme ki ar damdgara, aramed _ vnebaaSlili moZalade, romelic
puris Txovnidan qalis Txovnamde mivida!~
giorgi SatberaSvils miaCnia, rom ,,sabWoTa mwerliseuli~ varianti
momdinareobs baladis ,,sasxoruli~ variantidan. amgvari daskvnis uflebas
mkvlevars Semdegi msgavsebebi aZlevs:
1. arc erT varinatSi, garda sasxorulisa, ar aris naxmari: ,,Svilsa
gazrdilsa sxvisasa~. buquraulis mier TuSeTSi Caweril variantSi aris
,,gazarduls sxvisa Svilsao~, ris poeturad galamazebul variantsac
warmoadgens sasxorulSi gadatanili: ,,Svilsa gazrdilsa sxvisasa~; am
gamarTul frazas sityvasityviT imeorebs ,,sabWoTa mwerliseuli~ varianti;
43
2. saxorulis garda, arc erTi varinti ar icnobs gamoTqmas: ,,mozidna
nawnavs Tmisasa~... amas ,,sabWoTa mwerliseuli~ teqsti ase imeorebs: ,,mozida
nawnavs Tmisasa~;
3. baladis sasxoruli variantis garda, arsad ar gvxvdeba ,,movzidne
vadas xmlisasa~... asevea ,,sabWoTa mwerliseul~ variantSic;
4. saxsoruli variantis garda, arc erT varintSi ar aris: `ar iyo Rirsi,
moSorda cqeras naTeli mzisasa~.
,,sabWoTa mwerliseul~ variantSi am sityvebis gameoreba kvlav
zemoTqmuli magaliTiviT ulogikobas warmoadgens.
am sityvebis qveteqsti, daboloebis CaukiTxavadac, afiqrebinebs
mkiTxvels, rom amis mTqmeli moyme cocxali unda darCes da ,,mzis cqeras~
mxolod uRirsi yivCaRi unda ,,moSordes~, rac am varintSi ar xdeba.
5. baladis ,,sabWoTa mwerliseul~ varintSi sityvasityviT gameorebulia:
,,vendve madls laSris jvrisasa~.
sasxorul variantSi, SatberaSvilis azriT, laSarisadmi mindoba
azrobrivad logikuria, radgan am mindobam qarTvel moymes gaamarjvebina.
,,sabWoTa mwerliseul~ variantSi ki laSaris jvrisadmi mindobis Semdeg
moymes imedi ucruvdeba, igi iRupeba, colic ,,sxvisas~ midis; amdenad,
laSaris xseneba aq ulogikoa.
rac Seexeba sasxorul variantSi naxseneb laSaris jvars, mkvlevris
azriT, igi unda warmoadgendes Camweris Tu redaqtor – gamomcemlis
Canamats, poeturi qmnilebis Selamazebis mizniT uneblie damaxinjebas
leqsis bunebrivi saxisa. am eWvs isic uRrmavebs, rom mTaSi mecxramete
saukunis dasasruls Caweril verc erT variantSi ver waswydomia naxseneb
`laSaris jvars~, maSin, roca 1934 wels Caweril qarTlur_sasxorul
variants Semounaxavs da daucavs igi. mkvlevari imTaviTve gamoricxavs
droTa viTarebaSi mTisTvis damaxasiaTebeli gamoTqmis gaqrobas da mTieli
kacis mexsierebis ueWvelobisa da Seumcdarobis naTelsayofad aRniSnavs
Semdegs: `sainteresoa, rom qarTlis mTian soflebSi (kaspis raionSi) didi
xnis winaT gadmosaxlebuli fSavlebi am baladas dResac `jimSeris leqss~
uwodeben, iseve, rogorc es fSaur, T. razikaSviliseul, variantSia (`Tu
44
mkiTxav, kidev giambob Cemsa da jimSerisasa~). miuxedavad sul sxva
garemocvisa, xalxis mexsiereba ar cvlis, ukeT rom vTqvaT, ar Tmobs
gmiris saxelwodebas. mosalodneli iyo, rom `laSaris jvris~ xsenebasac
ar daTmobdnen qarTlSi mcxovrebi, magram mainc izolirebuli, Tavis
dedakuTxes moSorebuli fSavlebi, magram es ase ar aris~. SatberaSvilis
azriT, es muxli rom yalbia, amas amtkicebs forma ,,laSaris~ arabunebriv
mdgomareobaSi dayenebac. naTqvamia ara ,,laSaris~, aramed ,,laSris~.
,,laSari~ Tavisi gramatikuli formiT ekuTvnis iseT saxelTa kategorias,
romelnic naTesaobiT brunvaSi ar ikumSebian. rogorc Cans, am variantSi
laSaris Camwers ar gauTvaliswinebia fSav-xevsurTa RvTaebis sakuTari
saxelis Tavisebureba ama Tu im formaSi dayenebis dros. mTieli mTqmeli
araviTar SemTxvevaSi ar ityvis `laSris~, aseve ar ityoda ,,Tamris~,
,,yamris~, ,,nugzris~ da sxva. qarTuli enis buneba mkacria: man TviT
RmerTsac ki gaubeda ,,SekumSva~ da naTesaobiT brunvaSi mis zogad saxels
fuZiseuli ,,e~ waarTva. (RmerTis – RmrTis, RvTis), radgan ,,RmerTi~
umaRlesi RvTaebis sakuTari saxeli ar aris. sawinaaRmdego SemTxvevaSi ena
Tavis bunebas mkacrad icavs da, rogorc zemoT vTqviT, naTesaobiT
brunvaSi sakuTar saxelebs fuZiseul xmovans unarCunebs~. mkvlevars
gadauTvalierebia TiTqmis yvela xalxuri leqsi, sadac laSaria naxsenebi
da ,,laSris~ formas versad waswydomia. sailustraciod mohyavs ramodenime
monakveTi zepirsityvieri masalid: `Reles atirda laSari, laSars _
laSaris jvaria~; `laSaris jvaris lurjasa fafar asxavis giSrisa~.
SatberaSvili saeWvod Tvlis laSaris jvris konteqstSi naxseneb
gamoTqmasac: `vendve madls~, radgan miaCnia, rom `am leqsis gadamkeTeblis
mier gaTvaliswinebuli ar aris is garemoeba, rom morwmune mTieli Tavisi
sayvareli RvTaebis madlisa da sikeTisadmi ndobis sakiTxis dasmas ver
gabedavda. sxva ambavia, Tu aq igulisxmeba `mindoba~. maSin unda yofiliyo
`mivende~ da ara vende (ndoba gamovucxade). SatberaSvilis azriT, `vendes~
leqsSi xseneba diametrulad cvlis am frazis Sinaarss da eWvs am
striqonis xelovnurobis Sesaxeb ufro aZlierebs. mkvlevari ar
iTvaliswinebs leqsis `Tavisufal~ bunebas da arc uflebas, riTmis
45
daurRvevlobis mizniT imsxverplos marcvalTa raodenoba, Tund, mocemuli
SemTxvevis msgavsad, sammarcvliani sityvebis ormarcvlianad gadakeTeba
gaxdes aucilebeli. miT ufro, rom, `vende~ konteqstidan gamomdinare,
sworedac rom `mindobas~ unda gulisxmobdes. asec rom ar iyos, ara
mgonia, werilis avtoriseuli gaSinaarseba am sityvisa _ `ndobis
gamocxadeba~ sayvareli RvTaebisadmi Seuracxyofad mieCnia mTiel kacs,
radgan Tavad ndoba ukve Seicavs rwmenas misandobisadmi. amitom ver
gaviziareb mosazrebas am striqonis araxalxurobis Sesaxeb.
`laSaris jvris~ araxalxurobis dasamtkiceblad mkvlevari sxva
argumentebsac iSveliebs. kerZod, `garda am erTaderTi variantisa,
`laSaris jvars~ ar axsenebs arc erTi barSi gagonili da Cawerili
varianti! magram es kidev araferi, `laSaris jvari~ naxsenebi ar aris mTaSi
Caweril arc erT variantSi, arc fSaurSi, arc xevsurulSi, arc TuSurSi;
miT umetes, rom am kuTxeebSi es variantebi Cawerilia cnobili
folkloristebis _ d. xizaniSvilis, T. razikaSvilis, iv. buquraulis da
mix. Samanauris _ mier qarTuli folkloristikis gariJraJze, e.w.
sasxoruli varianti ki gamoqveynebulia 1934 wels!~
amasTan dakavSirebiT metad saintereso da sagulisxmo cnobas gvawvdis
mkvlevari lali berZeniSvili wignSi `xalxuri sityviereba akakis
krebulSi~. mkvlevari qalbatoni yovelgvar eWvs `laSaris jvrisa~ da mis
konteqstSi moazrebuli gamoTqmis (`vende madls~) araxalxurobis irgvliv
aqarwylebs, upirispirebs ra 1899 wels s. merkvilaZis mier Cawerili
baladis variants. rac Seexeba teqstis sadaurobas, samwuxarod, sosiko
merkvilaZes ara aqvs aRniSnuli Caweris adgili. lali berZeniSvilis
azriT, aSkara mxolod is aris, rom baladis es varianti udavod
aRmosavleT saqarTveloSia mopovebuli. kategoriuli mtkicebisgan, teqsti
barSia Cawerili Tu mTaSi, mkvlevari Tavs ikavebs. baladis es varianti
erTi wakiTxviT xsnis braldebas sasxoruli variantis Camwersa da
gamomqveynebels. raki es teqsti mniSvnelovania baladis istoriisaTvis,
mogvyavs mTlianad:
SeviyareniT Zmobilni samzRvars muxranis gzisasa,
46
puri mTxova da vaWmie, vurCevdi TavTuxisasa,
xorci mTxova da vaWmie, vurCevdi xoxobisasa,
Rvino mTxova da vasmie, vurCevdi badagisasa.
coli mTxova da ver mivec, mimyvanda sidedrisasa.
an ki cols rogor mivcemdi, Svilsa gazrdilsa sxvisasa.
xeli mohxvia, akoca, mozidna nawnavs Tmisasa,
Sestira sabralo qalma: `vai cols cudi yrmisasa~.
mec gulma veRar gamiZlo, movzidne vadas xmlisasa,
umalve iman damaswro, elvasa hgvanda cisasa,
magram daucda muxanaTs, venacvle madlsa RvTisasa,
exla me Semovuqnive, vendve madls laSris jvrisasa,
gavWeri cxeni da kaci, wveris momixvda qviSasa.
ar iyo Rirsi, moSorda cqeras naTeli mzisasa,
coli sidedrsa mivgvare, is ki iqa sWams qviSasa!
. (berZeniSvili 1986:26-27)
l. berZeniSvils miaCnia, rom `es teqsti, samwuxarod, ar
gauTvaliswinebiaT am baladis mkvlevrebs. Cveni yuradReba miiqcia im
striqonebma, romelic qarTlSi, sof. sasxorSi, Caweril variantSic aris da
romelic am teqstis Camweris Semoqmedebad miiCnies. es striqonebia: `Svilsa
gazrdilsa sxvisasa~; `mozidna nawnavs Tmisasa~; `movzidne vadas xmlisasa~;
`vendve madls laSris jvrisasa~. rac Seexeba baladis dasasruls, l.
berZeniSvilis azriT, marTalia, igi ar gamoxatavs qarTveli xalxis
ideals, magram es mainc ar unda iqces eWvis safuZvlad, radgan
`zepirsityvierebaSi araiSviaTia ambis sxvadasxvagvarad gadmocemis
magaliTebi~ (berZeniSvili 1986: 26-27).
ukanaskneli striqonis (`me aqeT movkvdi, iqiT _ is, qali wavida
sxvisasa...~) Sesaxeb zemoT ukve gvqonda saubari. rac Seexeba danarCenebs,
romelTac g. SatberaSvili eWvis TvaliT uyurebs da xalxuri
sityvierebidan momdinared ar miiCnevs, SeZlebisdagvari dawvrilebiT
mimovixilavT.
47
giorgi SatberaSvili miiCnevs, rom striqoni `mozidna nawnavs Tmisasa~
baladis arc erT variantSi ar gvxvdeba da Sesatyvisi adgili amgvarad
ikiTxeba:
`gadaexvia, akoca nawnavs giSrisa Tmisasa~.
* * *
`ar daiSala, akoca nawnavs giSrisa Tmisasa~.
* * *
`xeli gadavyav, vakoce nawnavsa giSris Tmisasa~.
* * *
`ar daiSales, akoces cxranawnav giSris Tmisasa~.
* * *
`ar daijera, akoca nawnavsa giSris Tmisasa~.
is faqti, rom zemoT moyvanil arc erT variantSi ar gvxvdeba forma
`mozidna~, mkvlevars afiqrebinebs, rom es sityva qalis Tmis epiTetis
(`giSris~) adgilas `leqsis gamSalaSineblis~ mieraa Cawerili iseve,
rogorc `movzidne vadas xmlisasa~. es ukanaskneli mkvlevars T.
razikaSvilis mier Cawerili fSauri variantis gavleniT Seqmnilad miaCnia.
analogiuri gamoTqma ara ZiriTad teqstSi, aramed winaTqmaSia mocemuli,
romelsac SatberaSvilma pirobiTad `TavsarTi~ uwoda:
`colsa nu gaexumrebi Tavs ukeTesis ymisasa,
. gagigebs, gagigiJdeba, vadas mahzidnavs xmlisasa~.
unda aRiniSnos, rom aseTi TavsarTi am baladis zogierT sxva
variantsac aqvs.
g. SatberaSvili sagangebod amaxvilebs yuradRebas im faqtze, rom
`paraleluri gamoTqmebis (`venacvle madlsa RvTisasa~ da `vende madls
laSris jvrisasa~) Semdeg meordeba `mozidna nawnavs Tmisasa~-s msgavsi
gamoTqma: `movzidne vadas xmlisasa~; gamoTqmaTa aseT paralelizms agre
advilad ar dauSvebdnen namdvili xalxuri mTqmelebi~. bunebrivia, Znelia,
daeTanxmo am mosazrebas. paralelizmebi da kontrastuli saxeebi (xSirad
moulodnelni) qmnian poeturi qmnilebis mTel xibls. gamonakliss arc es
balada warmoadgens. swored moxdenili paralelizmebisa da kontrastuli
48
saxeebis meSveobiT axdens saxalxo mTqmeli msmenelze waruSlel
STabeWdilebas:
`puri mTxova da vaWmie, vurCevdi TavTuxisasa;
xorci mTxova da vaWmie, vurCevdi xoxobisasa;
Rvino mTxova da vasmie, vurCevdi badagisasa~.
da uceb _ mkveTri konrasti:
`coli mTxova da ver mivec, mimyvanda sidedrisasa~.
am sakiTxTan dakavSirebiT saintereso SeniSvnas akeTebs prof. g.
kalandaZe: `sityvebi _ `ver mivec~ _ iseTsave mZafr kontrastSia
sityvebTan: `vaWmie~, `vasmie~, `vurCevdi TavTuxisasa~, `vurCevdi xoxobisasa~
`vurCevdi badagisasa~, rogorSiac qarTveli vaJkacis puradoba, guluxvoba
da stumarTmoyvareoba _ moZalade gadamTielis mtaceblur bunebasTan~
(kalandaZe 1957:44-45).
giorgi SatberaSvili saeWvod miiCnevs gamoTqmasac: `samzRvars muxranis
gzisasa~, radgan Tvlis, rom `Znelia kacma warmoidgino gzis sazRvari, miT
umetes gzisa, romelic ar Tavdeba an sofelSi SesvliT, an CixiT... aseT
SemTxvevaSi ki iTqmis gzis bolo, dasasruli da ara sazRvari.. am
SemTxvevaSi ki gzis bolo nagulisxmevi araa: baladis mixedviT, mgzavrebs
gza unda gaegrZelebinaT~. am gamoTqmis saeWvoobas mkvlevars isic
ganumtkicebs, rom, misi azriT, arc erT sxva variantSi ar gvxvdeba
analogiuri gamoTqma. yvelgan garkveviTaa naTqvami, rom yivCaRi mgzavrebs
Semoeyara muxranis sazRvarze (`samzRvarsa muxranisasa~ an `bolosa
muxranisasa~). cxadia, es mosazreba imTaviTve miuRebelia, radgan, enobrivi
TvalsazrisiT sasxoruli varianti saocar msgavsebas amJRavnebs s.
merkvilaZiseul variantTan. umniSvnelo sxvaobiT sasxorul variants
imeorebs, agreTve, S. axvledianis mier sof. lailaSSi Cawerili (lit. muz.
20046-x,y. 336, gv. 33. 1935 w. gansxvaveba striq. 315. vaWami.) da al. gomiaSvilis
da r. gvetaZis mier Sedgenil krebulSi gamoqveynebuli teqstebi (xalxuri
poezia, rCeuli, 1950:63-64).
aseve Znelia, gaviziaroT g. SatberaSvilis eWvi sasxorul-qarTlur
variantSi arsebuli mTis kiloze gawyobili gamoTqmebisadmi _ `vaWmie,
49
vasmie~, romlebic, misi azriT, baladis pirvelwyaroSi ar unda yofiliyo,
radgan qarTlSi Caweril yvela variantSi ikiTxeba: `vaWmevdi, vasmevdi~. am
mxriv mkvlevris interesi `Semomeyara yivCaRis~ im xevsuruli da TuSuri
variantebis dasawyisebs aRuZravs, romlebsac baris gamoTqma SemounaxavT.
am TvalsazrisiT gansakuTrebuli yuradReba gamouwvevia TuSur variants:
`puri mTxov, puri vaWame, irCevda simindisao,
xorci mTxov, xorci vaWame, irCevda xoxobisao...
Rvino mTxov, Rvino vasvi me, arCia badagisao~.
werilis avtori arc xevsurul variants iviwyebs da sagangebod moixmobs
mosazrebis sailustraciod:
`Semomeyara yifCagi bolosa muxranisasa,
puri mTxova da vaWame, vurCevdi TavTuxisasa,
Rvino mTxova da vasmie, vurCevdi badagisasa...~
g. SatberaSvilis rwmeniT, `Semomeyara yivCaRis~ sasxoruli variantis
araxalxuroba imiTac dasturdeba, rom igi `yvela Canawerze vrcelia,
Txrobis ganviTarebisa da leqsalobis mxrivac sxva variantebze metad
`daxvewili~ da damTavrebulia... igrZnoba redaqtoris, arcTu ugemovno
redaqtoris, xeli~. mosazrebis utyuarobis gadasamowmeblad mwerals
sofel sasxorSi wasvla, sasxoruli variantis mTqmelis v. kavTiaSvilias
naxva da sadao variantis namdvilobis Semowmeba gadauwyvetia (sofeli
sasxori mdebareobs Suagul qarTlSi, mcxeTis raionSi). samwuxarod, v.
kavTiaSvili sami wlis gardacvlili daxvedria, amitom sofel sasxorSi
mcxovreb mis biZaSvilTan da TbilisSi myof ojaxis wervebTan gadauwyvetia
gasaubreba. am saubars misi eWvebi aramcTu gauqarwylebia, piriqiT,
gauRrmavebia kidec. v. kavTiaSvilis biZaSvilebis _ lado da kola
kavTiaSvilebis _ cnobiT, maT arasodes gaugoniaT, rom vano kavTiaSvils
odesme xalxuri leqsi eTqvas an emReros. 80 wlis mewisqvile kola
kavTiaSvils mwerlisTvis uTqvams: `man rodis icoda mRera, arc leqsi
icoda. saldaTSi iyo, movida, mere rkinigzaSi muSaobda. Cven ki `muxranis
leqsi~ guTanzec gvimReriao~. giorgi SatberaSvils `guTanze namReri~
`muxranis leqsis~ teqstic Cauweria. igi Semdegnairad ikiTxeba:
50
Cven samni SaviyareniT,
muxransa batonisasa,
Rvinosa vsvamdiT, gvasmevdnen,
gvirCevdnen badagisasa.
qalsa vTxovdiT da gvaZlevdnen,
gvirCevdnen lamazisasa.~
roca mwerals moxuci mewisqvilisTvis sasxoruli varianti waukiTxia,
kola kavTiaSvils uTqvams: `aq aseTi araferi gagvigonia, vano qalaqis kaci
iyo, iqneb iq iswavlao!~ arc TviT vano kavTiaSvilis ojaxis wevrebis
gamokiTxvas daudasturebia misi mTqmeloba, rac mkvlevars uRrmavebs eWvs
`Semomeyara yivCaRis~ sasxoruli variantis siyalbis Sesaxeb da
ganumtkicebs mosazrebas, rom masze dayrdnoba am leqsis mecnieruli
Seswavlisas ar SeiZleba.
bunebrivia, giorgi SatberaSvilis amgvari radikalizmi, mTqmelis
axloblebis monaTxrobis Seumcdarobisadmi gadaWarbebuli rwmena,
emociuri da subieqturia, Tumca, namdvilad sanimuSoa is midgoma, rasac
mkvlevari amJRavnebs xalxuri sityvierebis nimuSTa Seswavlisas.
udavod saintereso werilis bolos avtori gvTavazobs balada
`Semomeyara yivCaRis~ teqsts, romelic, misi azriT, pirvelTqmulTan
miaxloebuli iqneba, Tumc ar gamoricxavs marcxs, romelic SeiZleba
`pirvandeli Zeglis nangrevebidan namdvilis aRdgenis~ mcdelobisas
mouvides, vinaidan mis xelT arsebul dabeWdil da daubeWdav variantebze
guldasmiTma dakvirvebam mkvlevari daarwmuna imaSi, rom `mTqmelTa
sacxovrisis, gemovnebis, mexsierebis da zogjer moralis mixedviTac es
xalxuri leqsi cvlilebas ganicdida, xan gabrwyindeboda, xan
fermkrTaldeboda~.
radganac g. SatberaSvilis mier baladis pirvelTqmulTan miaxloebul
teqstad moazrebuli varianti aris erTgvari Sejameba mkvlevris mier
gamoTqmuli yvela im mosazrebisa, razec zemoT gvqonda saubari, gTavazobT
mas srulyofilad:
Semomeyare yivCaRi sazRvarsa muxranisasa,
51
pursa mTxovda da vaWmevdi, vurCevdi TavTuxisasa,
Rvinosa mTxovda, vasmevdi, vurCevdi badagisasa,
xorcsa mTxovda da vaWmevdi, vurCevdi xoxobisasa,
coli mTxova da ar mivec, mimyvanda Tavis Zmisasa,
anki cols rogor mivcemdi, colsa jvarnawerisasa?!
ar daiSala, akoca nawnavsa giSris Tmisasa,
qalma tiriliT amoTqva: ,,vahme, uRono qmrisasa!~
iseTi guli gamixda, morevsa hgvanda zRvisasa,
xeli gavikar frangulsa, naboZebs colisZmisasa,
erTi iseTi gadavkar, risxvasa hgavda RvTisasa,
erTi imanac gadmomkra, elvasa hgvanda cisasa,
imdeni kidev damcalda, coli gavgzavne Zmisasa,
aqeT me movkvdi, iqiT is sazRvarsa muxranisasa.
g. SatberaSvilis mier SemoTavazebuli baladis daboloebis bolo ori
striqonis magivrad mkvlevari uSvebs varauds, rom upiratesoba SeiZleba
mieniWos i. sonRulaSvilis mier diRomSi Cawerili variantis daboloebas:
aqeT me vkvdebi, iqiT is, qali wavida Zmisasa,
Sendobas mainc ityvian me da im yivCaRisasa...
moyvanili strofidan gamomdinare, SatberaSvili qarTuli xalxuri
poeziisaTvis niSandobliv erT saintereso movlenaze akeTebs aqcents _
xalxisTvis sayvareli gmiris sikvdilis aRwerisa da xotbis gverdiT,
saxalxo mTqmeli ar iviwyebs misi mZlevelis vaJkacobasac. magaliTisTvis
mkvlevars mohyavs balada `moyme da vefxvi~.
giorgi SatberaSvilis werili _ `balada qarTveli moymisa da
yivCaRisa~ _ imiTac aris sagulisxo, rom mas darTuli aqvs balada
`Semomeyara yivCaRis~ sxvadasxva varianti SeniSvnebiTurT. TiToeul
variants ama Tu im TvalsazrisiT miupyria mkvlevris yuradReba. ase
magaliTad, avtori gvTavazobs mixeil Samanauris mier xevsureTSi Caweril
variants (dabeWdilia eqvT. TayaiSvilis ,,xalxur sityvierebaSi~), romelic
52
gansakuTrebulia imiT, rom revoluciamde Caweril gamoqveynebul variantTa
Soris erTaderTia, sadac gvxvdeba `yivCaRis~ xseneba (`yifCagis~ saxiT).
g. SatberaSvils mniSvnelovnad miuCnevia iv. buquraulis mier TuSeTSi
Cawerili variantis moxmobac (dabeWdilia eqvT. TayaiSvilis ,,xalxur
sityvierebaSi~), romelic yuradRebas ipyrobs imiT, rom icavs baris kilos:
,,vaWame, vasvi~ da ara ,,vaWmie, vasmie~-s. aseve gvTavazobs ir. sonRulaSvilis
mier sofel diRomSi, Tedo razikaSvilis mier fSavSi Caweril variantebs
da bolos _ Tavad v. kavTiaSviliseul sasxorul variants.
amrigad, giorgi SatberaSvilis gamokvleva ,,balada qarTveli moymisa da
yivCaRisa~ erT-erTi mniSvnelovani naSromia qarTuli folkloristikis
istoriografiisaTvis. igi mravalmxrivi TvalsazrisiT iqcevs baladiT
dainteresebul mkvlevarTa yuradRebas. avtori ganixilavs iseT saintereso
sakiTxebs, rogorebicaa baladis warmoSobis adgili, personaJTa sadauroba,
baladis mTisa da baris variantebis urTierTmimarTeba, baladis
warmoSobis dro, baladis sasxoruli variantis siyalbe. amavdroulad igi
gvTavazobs baladis sxvadasxva variants, romelTac Tan urTavs miseul,
xSirad sagulisxmo, SeniSvnebs.
53
`giorgi saakaZe xalxis xsovnaSi~
qarTuli xalxuri saistorio sityviereba iqmneboda da viTardeboda im
gamudmebuli brZolebis safuZvelze, romelTac qarTveli eri sakuTari
Rirsebisa da qveynis damoukideblobis dasacavad saukuneTa manZilze
Seupovrad awarmoebda momxdurTa Tu Sinaur mterTa winaaRmdeg. sxvadasxva
mkvlevarTa mxridan igi samarTlianadaa miCneuli Cveni qveynis Seufarav,
Tavisebur zepir istoriad. misi Sinaarsi mdidari da Rrmaa, forma _
nairgvari da mimzidveli. Cveni xalxis saistorio folkloruli
Semoqmedeba uSualod gangvacdevinebs sxvadasxva epoqis bednierebasa da
Znelbedobas, gamarjvebasa da marcxs, radgan, rogorc qarTuli xalxuri
saistorio sityvierebis Rvawlmosili mkvlevari qsenia sixaruliZe
SeniSnavs, `Tavisi socialuri SinaarsiTa da ideuri mimarTulebiT
saistorio zepirsityviereba erTian nakads ar warmoadgens. igi iqmneboda
sxvadasxva epoqaSi, sxvadasxva socialur fenaSi, sxvadasxvagvarad
ganwyobil pirTa mier~ (sixaruliZe 1970:222).
qarTuli xalxuri sityvierebis sagmiro-saistorio ganyofilebis
ZiriTad fonds adgilobrivi warmoSobis nawarmoebni Seadgenen, romlebic
istoriuli piris cxovrebisa da moRvaweobis an konkretuli faqtis
Tavisebur mxatvrul gamovlenas warmoadgenen. amiT aixsneba maTi
kolorituloba da xSir SemTxvevaSi _ viwro lokaluri xasiaTi.
xalxuri saistorio leqsebis ZiriTadi nawili sagmiro xasiaTisaa da
maTi sazogadoebrivi funqciac analogiuria. WeSmaritad xalxuri is
saistorio nawarmoebia, romelic gamoxatavs am Tu im epoqis progresul
ideebs. istoriul leqsebSi gansakuTrebiT naTlad Cans, Tu rogor erwymis
erTmaneTs sinamdvile da mxatvruli gamonagoni. xalxisTvis sayvareli
istoriuli piris gmiruli bunebis naTelsayofad maTSi xSiria
hiperbolizirebuli mxatvruli saxeebi. igive SeiZleba iTqvas saistorio
sityvierebis meore Janrze _ gadmocemaze. iSviaTad maTSi ama Tu im
istoriuli pirisadmi damokidebuleba ukiduresad subieqturia, amitom
qarTuli istoriuli matianeebisaTvis orWofulad gansaxilveli, magram
54
xalxisTvis sayvareli esa Tu is gmiri leqsebsa da gadmocemebSi mxolod
dadebiTi kuTxiTaa warmodgenili. amis naTeli magaliTia XVII saukunis
cnobili sazogado moRvawe giorgi saakaZe. saqarTvelos istoriis
mkvlevarTa nawili mas did mamuliSvilad miiCnevs, nawili _ qveynis
moRalated. es dava dResac grZeldeba. amis naTeli magaliTia istoriul-
SemecnebiT Jurnal `istorianis~ furclebze mimdinare diskusia istoriis
mecnierebaTa doqtor givi jamburiasa da mweralsa da publicist rostom
CxeiZes Soris. poziciebi radikalurad gansxvavebulia. Tu givi
jamburiasTvis giorgi saakaZe qveynis keTildReobisTvis Tavdadebuli
mebrZoli, misTvis TviTSewiruli gmiria, rostom CxeiZisTvis igi mxolod
`eris gamyidveli~, `gulboroti~, `SurismaZiebeli~, `piradi gandidebis
wyurviliT Sepyrobili~ pirovnebaa. Znelia, daeTanxmo batoni rostom
CxeiZis mier warmoTqmul mosazrebas, romelic qarTul folklorSi giorgi
saakaZeze Seqmnili leqsebisa da Tqmulebebis misamarTiT aris gakeTebuli:
igi miiCnevs, rom `sabWouri ideologiisTvis niSandoblivi falsifikaciis
xerxis moSveliebiT SeiTxza xalxuri poeturi cikli giorgi saakaZeze~
(CxeiZe 2011:65). Cemi azriT ki ufro gasaocari am uaRresad saintereso
istoriuli piris Sesaxeb xalxuri leqsebisa Tu Tqmulebebis ararseboba an
aRmouCenloba iqneboda. aqve calsaxad unda aRiniSnos, rom saistorio
zepirsityvierebaSi `didi mouravisadmi~ damokidebuleba erTmniSvnelovnad
dadebiTia: xalxur leqsebsa Tu gadmocemebSi igi qveynisTvis Tavdadebuli
gmiria.
cnobilma qarTvelma istorikosma da mweralma platon ioselianma
pirvelma daiwyo giorgi saakaZeze xalxSi arsebuli xalxuri
zepirsityvieri nimuSebis gamovlineba da Cawera. man rva xalxuri gadmocema
Caiwera. misi saqmis gagrZeleba Tavad ido aseve cnobilma qarTvelma
mweralma da publicistma anton furcelaZem. mwerali am mizniT didi xnis
ganmavlobaSi dadioda xalxSi da agrovebda msgavsi xasiaTis masalebs.
giorgi saakaZis Sesaxeb xalxSi gafantuli gadmocemebis Seswavlis
saqmeSi fasdaudebelia giorgi SatberaSvilis wvlili; swored isaa pirveli
gamomqveynebeli `did mouravze~ Seqmnili zepirsityvieri masalisa. Tu
55
giorgi saakaZis sicocxleSive xalxSi arsebobda misi qebani, XX saukunemde
Caweril da gamoqveynebul xalxur sityvierebaSi (kerZod, poeziaSi) arsad
Canda am didebuli gmiris saxeli. am faqtisTvis yuradReba qarTuli
xalxuri sityvierebis did motrfiales giorgi leoniZesac miuqcevia. ioseb
Tbilelis `didmouravianis~ Sesaval werilSi igi wers: `unda aRiniSnos,
rom qarTul xalxur poeziaSi, dRemde gamoqveynebulsa da Segrovil
leqsebSi, arsad ar sCans giorgi saakaZis saxeli. didi mouravis gmirobis
Sesaxeb araviTar Zvel leqss Cvenamde ar mouRwevia. xangZlivi muSaobis
Semdeg me mxolod 1935 wels xelT Camivarda jer erTi fragmenti da Semdeg
ori leqsi...~ es leqsebi, mkvlevris gancxadebis Tanaxmad, wignuri
warmoSobisaa da a. furcelaZis monografiis gavlenaT unda Seqmniliyo
(SatberaSvili 1975:13-25). amis Semdeg giorgi leoniZem kidev miakvlia or
xalxur leqss giorgi saakaZeze. esenia: `givi gogbaZe~ da `xmalma Tqo~,
romlebic 1960 wels gamoqveynda qarTul presaSi.
unda AaRiniSnos, rom prof. qsenia sixaruliZec xazs usvams giorgi
leoniZisa da giorgi SatberaSvilis udides damsaxurebas did mouravze
Seqmnili xalxuri leqsebisa Tu Tqmulebebis moZieba-gamoqveynebis saqmeSi;
werilSi `mcire ram mogonebidan~, ixsenebs ra poet-akademikos giorgi
leoniZesTan TanamSromlobas, wers: `1939 wels duSeTis raionSi mivdiodi
eqspediciaSi. bazaleTSic unda memuSava. damavala, iq, gansakuTrebiT
bazaleTSi, momeZia leqsebi da Tqmulebani giorgi saakaZeze.
gulistkiviliT moigona poetma 1626 wels bazaleTis omSi giorgi saakaZis
damarcxeba. mas guls aklda, did erovnul gmirze rom ar iyo mopovebuli
xalxuri masala. es xarvezi poetma TviTon amoavso. axla rac gvaqvs
leqsebi da Tqmulebani giorgi saakaZeze, TiTqmis yvela giorgi leoniZisa
da giorgi SatberaSvilis mopovebulia~ (sixaruliZe 1970:268-269).
mkvlevari v. sidamoniZec aRniSnavs, rom `platon ioselianis, anton
furcelaZisa da giorgi leoniZis saSviliSvilo saqme (giorgi saakaZis
ciklis zepirsityvierebis moZieba) ZalisxmeviT gaagrZela mweralma giorgi
SatberaSvilma, romelmac jer kidev 40-ian wlebSi, mweral mixeil
kekeliZesTan erTad kavTuras xeobis soflebSi (kavTisxevsa, ezatsa,
56
nostesa, Tvaladsa da axalcixeSi) Caiwera SesaniSnavi xalxuri leqsebi da
Tqmulebani~ (sidamoniZe 1988:8).
giorgi SatberaSvili SeuSfoTebia im faqts, rom `kaci, romelic
TanamedroveTa centrSi idga Tavisi samxedro saqmianobiT da zogis
aRtacebas iwvevda, zogis _ Sursa da siZulvils, TiTqos araviTar
gamoxmaurebas ar poulobs qarTul zepirsityvierebaSi~. Ees, erTi SexedviT,
paradoqsuli movlena eWvs aRuZravs mkvlevars: `nuTu marTla aseTi dumili
sufevda mouravis garSemo?~ dumili kidev ufro daujerebelia maSin,
rodesac Rrmaa rwmena, `xalxi unda gamoxmaureboda giorgi saakaZis
politikur mrwamss Tu ara, mis samxedro warmatebas mainc... rogorc
sardali, saakaZe xom aRtacebas iwvevda TanamedroveTa Soris~. am
mosazrebis naTelsayofad istorikos mwerals (giorgi SatberaSvilma 1932
wels Tbilisis ivane javaxiSvilis saxelmwifo universiteti istorikosis
diplomiT daamTavra) qarTveli mematianis sityvebi mohyavs: `imdRindeli
mouravis naqmari omi da saqmeebi pirvelTa gmirTaganca ara Tqmul ars, rac
im dRes mouravma saxeli da omi qna~.
samarTlianad werda gamoCenili poeti da mkvlevari giorgi leoniZe:
`eWvi araa, am didebuli gmiris xmalsa da saxels araerTi aRtacebuli
sityva unda gamoewvia Tavis droSive. amitom damajerebelia ioseb
Tbilelis cnoba, romlis mixedviTac g. saakaZis sicocxleSi xalxSi
arsebobda `qebani~ misi gmirobis Sesaxeb~ (sidamoniZe 1988:4).
ioseb Tbilelis `didmouravianSi~ marTlac vxvdebiT poemis mTavari
gmiris – giorgi saakaZis mier warmoTqmul Semdeg striqonebs:
srul mesxni tkbilad momepyrnes,
CemTana sadgurobdian,
ufrosni mialersebdnen,
umcrosni karga mZRnodian;
ra ambavs Tavsa axsnian,
xan Cems qebasac hxmobdian.
(Tbileli 1989:675)
57
Ggiorgi SatberaSvili marTebulad SeniSnavs erT garemoebas: `xalxi
Tavis leqsebSi ixseniebs `sisxlis wvimebis drois mrisxane feodalebs~ –
nugzar da zurab erisTavebsac ki... Tumca wyevla-krulviT, magram mainc
ixseniebs, giorgi saakaZeze ki dums, ras unda mivaweroT es? iqneb imas, rom
didma mouravma nefsiT Tu uneblieT mtkivneuli Wriloba miayena sakuTar
xalxs Tavisi tragikuli bedis gamo? Tu es asea, xalxi mas wyevla-krulviT
mainc moigonebda, rogorc mis gulqva Tanamedrove erisTavebs!~
bevri gadmocema giorgi saakaZis Sesaxeb dakarguli unda iyos. am faqts
gulistkiviliT aRniSnavs anton furcelaZec: ,,erTi mraval TqmulebaTa
gadmomcemTagani iyo xidisTaveli moxuci glexi zaqaria tlaSaZe, romlisa
bevri Tqmulebani da andazani maqvs damarxuli. samwuxarod, bevri andazani
da Zveleburi ambavi Cahyvnen amas saflavSi Cveni uTaurobis gamo~
(sidamoniZe 1988:5).
g. SatberaSvilis azriT, saakaZisadmi miZRvnili xalxuri leqsebis
simwiris fonze cota ucnaurad JRers ,,enimkis moambis~ redaqciis Semdegi
SeniSvna: ,,cnobebi giorgi saakaZis Sesaxeb mravalnairi moipoveba ucxoursa
da qarTul mwerlobaSi, zepirsityvierebaSi~. giorgi SatberaSvili
gamoTqvams varauds, rom amgvari cnobebi SesaZloa Aa. furcelaZis arqivSi
iqnas aRmoCenili. aseve fereidnisa da iranis sxva raionebSi mcxovreb
qarTvelTa xsovnaSic SeiZleba iyos Senaxuli Tqmuleba Tu leqsi saakaZis
Sesaxeb.
SatberaSvils didi mouravis pirovnebis Sesaxeb xalxSi gafantuli
gadmocemebis Seswavla saakaZis mSobliuri kuTxidan dauwyia. am mizniT mas
noste da soflebi – kavTisxevi, Tvaladi, ezati da axalcixe _ Seuswavlia;
isic, avtorisave TqmiT, nawilobriv da arasrulad; amdenad, SesaZlebelia,
bevri saintereso masala kidev aRmoCndes imave soflebSi da sxvaganac.
miuxedavad amisa, mklevars mouxerxebia Caewera Tqmulebebi da leqsebi,
romlebic metad sainteresod gviSuqeben didi mouravis pirovnebas da
naTel warmodgenas gvaZleven saakaZisadmi xalxis damokidebulebis
Taobaze. es masala imiTac aris niSandoblivi, rom warmoadgens giorgi
58
saakaZis pirovnebis Sesaxeb arsebul zepirgadmocemaTa pirvel
gamoqveynebul nimuSebs.
giorgi SatberaSvilis mier Sekrebili masala yvela uSualod did
mouravs exeba, garda erTisa (,,giorgis drozed naTqvami~), romelic asaxavs
me - 17 saukunis qarTl-kaxeTis politikur viTarebas da gajerebulia
samSoblosadmi siyvaruliT (mTqmeli k.onofriSvili, sof. Tvaladi, 1942 w).
es leqsi gamoqveynebis Semdeg, rogorc im Savbneli drois amsaxveli, poetma
irakli abaSiZem mTlianad Seitana Tavis poemaSi: ,,ras gadaurCa Tbilisi~:
Sen, tkbilo qarTlo, kaxeTo, ganaxlebuli gnaxeTo,
mTeli veli da mindori sul fexiT gadalaxeTo,
gaxsovdeT ena mSobluri, es kargad SeinaxeTo,
visac giwioT sikvdilma, qarTulad daimarxeTo.
Tqveni nacomi Coxebi saxsovrad SainaxeTo!
Sen tkbilo qarTlo, kaxeTo, gasaxlebuli gnaxeTo,
Sen tkbilo qarTlo, kaxeTo, dabrunebulimc gnaxeTo.
giorgi saakaZis pirovnebisadmi interesma bevr mklevarsa Tu mwerals
aaRebina xelSi kalami, mravali mosazreba gamoiTqva Tu daibeWda. zogi mas
saqarTvelosTvis Tavganwirul raindad miiCnevs da mis moRvaweobaSi
mxolod dadebiTs xedavs; zogis azriT, mas piraduli interesebi
amoZravebda. erTi cxadia: giorgi saakaZe tragikul _ istoriuli figuraa
da misi biografiis naTeli Tu Crdilovani mxareebi anareklia me - 17
saukunis saqarTvelos socialur-politikuri viTarebisa.
giorgi SatberaSvilis damokidebuleba giorgi saakaZis pirovnebisadmi
erTmniSvnelovnad dadebiTia. igi Tvlis, rom ,,giorgi saakaZis niWi, misi
mxedruli unari da gamocdileba, saerTaSoriso pirobebis gamo, saTanadod
ver gamoiyena maSindelma saqarTvelom. mdgomareobas kidev ufro
auaresebda Sida areulobani da feodalTa Soris arsebuli Seurigebeli
damokiebuleba, ris gamoc arCil mefe gulistkiviliT ambobda: ,,asre sWirT
saqarTvelosas didebulT, gina mcireTa, azvavdebian, ityvian: ,,uCemod vin
imRereTa?~, `uCemod vin imRereTobis~ senma imsxverpla giorgi saakaZec.
rogorc cnobilia, saqarTvelodan gandevnili didi mouravi jer sparseTs
59
gadaixvewa, Semdeg ki _ osmaleTs, saidanac samSobloSi dabruneba ar
Rirsebia da Tavisi mSfoTvare sicocxle tragikulad daasrula q. alepoSi
1629 wels.
g. SatberaSvili cdilobs, istoriul wyaroTa da mis mier mopovebul
zepirgadmocemaTa urTierTSejerebis Sedegad dagvixatos didi mouravis
rogorc garegnuli, ise Sinagani portreti. magaliTad, giorgi saakaZis
garegnobaze saubrisas iSveliebs Turqi istorikosis _ mustafa naimis
cnobas, romelSic vkiTxulobT: `mouravi WeSmaritad guladi, Ronieri,
taniT spilos msgavsi, iSviaTi vaJkaci da devisRone iyo~. cota qvemoT igi
gansxvavebul cnobas gvawvdis: `mouravi spetakwveriani, saSualo tanisa
iyoo~. interess iwvevs mouravis Sesaxeb ucnobi avtoris mier TurqeTSi
gamoTqmuli leqsi, romelic sparsul enaze yofila dawerili giorgi
saakaZis erT-erTi mxlebeli qarTvelis mier:
`var msmeli, mivirTmev Rvinos flaviT,
taniT var msxvili, rogorc xari.
ar var warmarTi, arc muslimi, arc iudeveli,
var yaramanis mir-mira mouravi~.
(sidamoniZe 1988:19)
giorgi SatberaSvili miiCnevs, rom leqsSi Suri da dacinva gamosWvivis
saakaZisadmi. misi ganxilvisas Mmustafa naimic swored am detalze
amaxvilebs yuradRebas.
am leqsisTvis sxvadasxva istorikossa Tu mkvlevars miuqcevia
yuradReba, mosazrebebic gansxvavebuli gamoTqmula. kerZod, avstriel
istorikoss i. hamers miuCnevia, rom `mouravs, misi araCveulebrivi
agebulebis gamo, eZaxdnen `xars~. qarTvel istorikoss s. jiqias, romelmac
qarTulad Targmna mustafa naimis `istoriis~ is Tavi, romelic giorgi
saakaZes eZRvneba, miaCnia, rom `ukueTu hamers sxva wyaro ara aqvs da
mxolod am leqsze dayrdnobiT ambobs amas, maSin mis sisworeSi SeiZleba
eWvi SevitanoT; aq sityva `xari~ SeiZleba riTmisTvis dasWirda da ara
imitom, rom aesaxa xalxSi gavrcelebuli romelime daxasiaTeba mouravisa~.
60
mkvlevari v. sidamoniZe ki Tvlis, rom `saqme gvaqvs mxolod da mxolod
salaRobo-saxumaro xalxur leqsTan~, romelSic `mouravi aSkarad
aRiarebs, rom Tumca is TurqeTSi aris, sammarTvelod didi vilaieTi
uboZes, magram sinamdvileSi rjuli ar gamoucvlia. is arc musulmania, arc
iudeveli, arc cecxlTayvanismcemeli, rom is isev qristiani darCa~
(sidamoniZe 1988:11).
saakaZis Tanamedrove italieli misioneri kasteli, romelmac didi
mouravis portreti daxata, werda: ,,didi mouravi, sardali saqarTvelos
mxedrobisa, kaci warCinebuli, didad SemZle da yovelTa umamacesi; man
mravali saxelovani saqme moaxdina iberiis samefoSi sparseTTa mefis
winaaRmdeg brZolis dros~ (saqarTvelos istoriis narkvevebi 1973:258).
samwuxaroa, rom am `didad SemZle da yovelTa umamacesi~ kacis garegnobis
Sesaxeb araferia naTqvami g. SatberaSvilis mier mopovebul masalaSi.
samagierod, friad saintereso cnobas vawydebiT giorgi saakaZis warmoSobis
Sesaxeb: ,,giorgis gvari namdvilad saakaZe ki ar iyo, aramed _ gigauri,
xevsureTidan iyo. saakaZeoba maSin dairqva, roca didi saxeli gaiTqva. is
glexi kaci iyo. saakaZes Tavadebi emterebodnen, radgan igi glexi iyo~.
analogiuria s. jiqias naSromSi daculi cnoba: ,,xalxis warmodgeniT,
giorgi warmoSobiT glexkaci iyo, gvarad _ gigauri, xevsureTidan. giorgis
da luarsab mefem SeirTo colad, Tavadebma iwyines - `eg glexis qaliao,
Cveni batoni rad unda iyoso~. rogorc vxedavT, aqac igive niadagzea
axsnili brZola Tavadebsa da giorgi saakaZes Soris. erT mxares didi
feodalebi arian, meore mxares – dabali socialuri fena, romelsac
mfarvelobs mouravi.
unda aRiniSnos, rom anton furcelaZec Tavis monografiaSi giorgi
saakaZis winaaRmdeg feodalTa brZolis mizezad didi mouravis glexur
warmoSobas asaxelebs. am mosazrebas ar iziarebs ivane javaxiSvili da
saakaZis araglexuri warmoSobis mtkicebulebad 1523 wlis baraTianT
gayrilobis wigni moaqvs. am sabuTidan Cans, rom saakaZeni maSin
baraTaSvilebis aznaurebad iTvlebodnen: `miveciT gugunasa aznauris
61
Svilebisagan saufrosed saakaZe rostevan da giorgi maTiTa mamuliTa~
(javaxiSvili 1967:350).
sagulisxmoa, rom saakaZis naTesavi (`Zmiswuli~, `ZmisZe~) ioseb Tbileli
poema `didmouravianSi~ giorgis aTqmevinebs:
lxini mza, sityvis gagona mqonda mudamad puroba,
amxanagT karg megobroba, micema da uSuroba,
kargT kacTa wyoba-alersi, mdidarTa me uSuroba,
veWu, zogs Tavadsac moswaddes Cemebriv aznauroba.
(ioseb Tbileli 1989:665).
unda aRiniSnos, rom saakaZis gvari saqarTvelos istoriaSi,
arapirdapiri wyaroebis mixedviT, XII-XIII saukuneebidan aris cnobili.
gansakuTrebiT gaZlierdnen da dawinaurdnen saakaZeebi XVI saukunis meore
naxevarSi, simon I-is mefobis dros. giorgis mama siauS giorgis Ze saakaZe,
sabuTebis Tanaxmad, mefis salaros molarea, 1590 wlidan ki – Tbilisis
mouravi. biZa, zurab saakaZe, qarTlis samefo karis saxlTuxucesi iyo.
saakaZeTa ,,Zveli samkvidro~ atenis xeobis zemo welSi mdebareobda. Semdeg
ki TeZmis xeobaSic moikides fexi. Ggiorgi saakaZis feodaluri
samflobelo swored am xeobaSi Camoyalibda. Mmisi centri iyo sofeli
noste. aq hqonda mas sasaxle cixe-koSkiT da karis eklesia (saqarTvelos
istoriis narkvevebi 1973:257-158). sagulisxmoa, rom swored TeZmis xeobaSi
arsebul giorgi saakaZis cixe-koSkTan dakavSirebuli saintereso gadmocema
gvxvdeba giorgi SatberaSvilis mier Sekrebil masalaSi: `sayaraulo serze
(saakaZis koSkis samxreT-dasavleTiT mdebareobs) idga yarauli, romelsac
dRisiT alami ekava xelSi, RamiT ki, Tu saWiroeba moiTxovda, aanTebda
CiraRdans an kidev Tivis zvins waukidebda cecxls. mas Tvals adevnebda
koSkis Tavze dayenebuli yarauli. rodesac mteri moaxlovdeboda,
sayaraulo serze mdgomi guSagi alams dauSvebda, RamiT kidev cecxls
miscemda Tivas. es niSani iyo. am alams koSkis Tavze mdgomi yarauli
adevnebda Tvalyurs. mindvris muSebic mudmiv ucqerdnen mas, radgan
SiSianoba iyo. roca daSvebul alams dainaxavdnen koSkis Tavze, maSin
xalxi safrebSi garboda, zogi imaleboda, zogic iaraRs isxamda. cixe-
62
koSkebi winaT ise iyo agebuli, rom erTimeores ucqeroda. saakaZis
koSkidan Cans Wyopiani cixe TeZmis xeobaSi, Wyopianis cixidan _ cxireTis
cixe. sayaraulo seridan Cans Zlevis qedi, Zlevis qedidan _ winarexi da
sxva. ase rom, mtris miaxlovebas kldekaridan yovelmxriv gaigebda xolme
axlomaxlo soflebi. es sayaraulo seri giorgim moawyo~. (mTqmeli:
v.gobaZe, sof. noste).
rogorc vxedavT, gadmocema naTlad gvixatavs giorgi saakaZis
windaxedulebas. samSoblos dasacavad didi mouravis mudmiv mzadyofnas,
misTvis Tavganwirvis unars kidev erTi gadmocema cxadyofs: ,,merme yeeni
Semoesia saqarTvelos, manglisis Tavze idga imis jari. giorgim daiZaxa:
`deda SeerTos colado, vinc uRalatos mamulso~ da Sekriba jari
metexidan, nostedan, kavTisxevidan da sxva soflebidan. yeenis jari
motyuilebiT erTma mRvdelma gostibisken wamoiyvana. iqidan _ TeZmis
xeobaSi da cxavers miiyvana, moatyula mRvdelma, gza gaugrZela da
amisTvis awames, aso-aso ahkuwes. giorgic iq daxva Tavisi asi kaciTa. maSin
omi isrebiTa da farebiT icodnen. aba, asi kaciT ras daamarcxebda uTvalav
jarsa, magram giorgim aseTi omi icoda: gulmkerdze xelebs moiWerda da
iseTi xmiT daikivlebda, rom yvelas aSinebda. maSinac egre moiqca da yeinis
jari sul gaaqcia... gamoudga giorgi Tavisi jariTa. dahxoces bevri. am omSi
mohkla giorgim yeeni. dabrunda giorgi nosteSi. didi saxeli gaiTqva...~
(mTqmeli q. iaSvili, 80 wlis, sof. ezati, 1943w.) am gadmocemis
mniSvnelobasa da Rirebulebas mamulisaTvis msxverplad Sewiruli
mRvdlis - Tevdores gmirobis gaxsenebac ganapirobebs.
g. SatberaSvilis mier Caweril gadmocemaTa did nawilSi saubaria
giorgi saakaZis disa da luarsab mefis qorwinebaze, feodalTa
moSurneobaze, maTi ZalisxmeviT `didi mouravisadmi~ mefis gadamterebaze.
ase magaliTad: `giorgi didi meomari iyo (aqauri iyo, nosteli). luarsab
mefem misi da gaicno da colad SeirTo. giorgis ewyina, fiqrobda, Tavadebi
gadamekidebiano; marTlac gadaekidnen, nostidam aiyara da yeinTan wavida~.
(mTqmeli a.qebaZe, 60 wlis, sof. kavTisxevi, 1943w.)
63
imaves mogviTxrobs Semdegi gadmocemac: `giorgi didi sardali iyo,
magram Tavadebi emterebodnen, radganac giorgis da luarsab mefem SeirTo
colad. Tavadebma iwyines: `eg glexis qaliao, Cveni batoni rad unda iyoso~.
giorgi undodaT moeklaT, magram gaiqca sparseTSi~. (mTqmeli s.beriZe, sof.
kavTisxevi, 1943w.).
saakaZisadmi mefis mtrad mokidebis igive mizezi saxeldeba Semdeg
gadmocemaSic (mTqmeli q. iaSvili, sof. ezati, 1943w.): `mefem misi dai colad
SeirTo, magram uRalates, gadaekidnen Semdeg da mokvla daupires. nostes
cecxli waukides. aiyara giorgim col-SviliT. ma ra unda eqna? bina
mouSales da sxvagan wavida~.
sxvadasxva TvalsazrisiT iqcevs yuradRebas SatberaSvilis mier Cawerili
Semdegi gadmocema: ,,giorgi didi vaJkaci yofila ymawvilobiTve. erTxel
nosteSi mefe estumra. giorgi pativiscemiT dauxvda, lamazi sufra gaSala.
sufraze giorgis dam bulbuliviT imRera. mefes moewona. giorgim Tqva: `Tu
colad unda, jvari daiweroso~. mefem jvari daiwera. giorgis das makrine
erqva. mefes nazir-vezirebi aujanydnen: an giorgi unda movklaT, an ara da,
Cven Tavs daganebebTo. Daiyolies mefe. giorgis SemouTvala: `ijde, zeze
adeqi, zeze iyo – adgoma aRar ginda, CemTan modio~. giorgis avWalaSi
saxli hqonda. iq Seisvena. qalaqSi jer ar Casuliyo. maSin giorgisTan
erTad mziTvis biWi mivida da uTxra, qalaqSi ar Caxvide, Torem mogklaveno.
erT viRaca beber dedakacs sawyali mziTvis biWi mefesTan daebezRebina,
giorgi gaafrTxilao da biWi mohkles. giorgi gaiqca, mtkvari gascura da
ucxo qveyanaSi wavida~.
rogorc vxedavT, mefis gamijnurebisa da qorwinebis aRweris garda,
gadmocemaSi detaluradaa moTxrobili saakaZis winaaRmdeg dagegmili
SeTqmuleba. saubaria saakaZis erTguli momxris _ `mziTvis biWis~ _ Sesaxeb,
romelsac sicocxlis fasad daujda mouravis gafrTxileba mefisa da
feodalebis veraguli gegmis Sesaxeb.
giorgi SatberaSvilis mier Cawerili es sagulisxmo epizodi odnav
gansxvavebuli saxiT istoriul wyaroebSic poulobs asaxvas. kerZod, beri
egnataSvili mogviTxrobs: `daaskvnes ra saqme ese, ara dafara RmerTman
64
saqme ese, aramed ixsna mefe luarsab ubralos kacis sikvdilisagan da
sisxlisagan da movida mouravTana fareSTuxucesi xerxeuliZe baaka da
gaamJRavna mefe. xolo scna ra ese mefeman fareSTuxucesisagan, romel
araodes uyofies kacsa goniersa ganTqma saidumlo mefisa Tvisisa, Seipyra
fareSTuxucesi da daaWres cxvir-piri~ (beri egnataSvili 1989w:760).
unda aRiniSnos, rom giorgi SatberaSvilis mier Sekrebil yvela
gadmocemaSi saakaZis iranSi gadaxvewa, msgavsad istoriuli wyaroebisa,
Seqmnili politikuri situaciiT aris axsnili; gamonakliss warmoadgens
sofel nosteSi Cawerili gadmocema (mTqmeli v. sidamoniZe, 65 wlis, 1943),
romelSic saakaZis `TaTrebis mier daWerisa da tyved wayvanis Sesaxebaa~
saubari. xalxis Rrma rwmeniT, samSoblodan gadaxvewili, mtris banakSi
myofi giorgi saakaZe ar wyvets saqarTvelos keTildReobaze fiqrs. zogi
gadmocemis mixedviT, igi yovelnairi gziT cdilobs Sah-abasis darwmunebas
saqarTvelos dalaSqvris aucileblobaSi im mizniT, rom Suri iZios
mterze, SeZlos misi Semotyueba da ganadgureba; axerxebs kidec, magram es
nabiji Svilis – paatas - sicocxlis fasad ujdeba: ,,giorgim Sahs uTxra,
`jari gamomayole, saqarTvelo unda davipyroo~. yeini ar endoboda. mZevlad
giorgim paata dautova, Tavisi alali Svili. saqarTveloSi ro mivida, sul
JuJa da JuJa sparselebis jari~. (mTqmeli a. qebaZe, 60 wlisa, s. kavTisxevi,
wera-kiTxvis mcire mcodne. Cawerilia 1943 wlis ianvarSi).
igives mogviTxrobs Semdegi gamocemac: ,,giorgim uTxra TaTrebs:
`_gamiSviT, jari momeciT da saqarTvelos dagipyrobTo~. TaTrebma jari
misces, magram mZevlad Svili daatovebines. giorgim jari saqarTveloSi
miiyvana, aq sul gawyvita isini. TaTrebma Suri iZies, Svils Tavi mouWres
da gamougzavnes. giorgim Tqva: ` _ sulZaRlo TaTrebo, Tqven erTi Svili
momikaliT, magram yvela es meomari qarTveli Cemi Svilia, erTis nacvlad
mravali SeviZineo~. (mTqmeli v. sidamoniZe, 65 wlis, sof. noste, 1943 w.)
yuradRebas ipyrobs erTi gadmocema, romlis Tanaxmadac saakaZis mier
Sah-abasis laSqris ganadgureba winaswar daugegmav, mouravis mier
spontanurad miRebul gadawyvetilebad aris miCneuli.: ,,sparseTSi bevri
jari misces, magram iqaurma nefem uTxra: gendoo? da Svili gamoarTo
65
mZevlad. im Svils Salva erqva. wamovida jariT giorgi saakaZe. movida
saqarTveloSi, magram gulSi Tqva: ,,saqristiano rogor gavwiroo?~
moubrunda sparseTis jars da sul gawyvita. giorgis Zlier exmarebodnen
mxargrZeli da CivaZe. Svili gaswira giorgim da samSoblo ki _ ara~.
(mTqmeli s beriZe, sof. kavTisxevi, 194 w).
monaTxrobi imiTacaa sayuradRebo, rom aq saakaZis Svilis namdvili
saxelis `paatas~ nacvlad `Salva~ ixsenieba.
giorgi saakaZisa da paatas gmirobis Sesaxeb saocrad Rrma gancdiT
mogviTxrobs g. SatberaSvilis mier sofel TvaladSi Cawerili leqsi.
masSi naTlad Cans, rom ara mxolod mamas, Svilsac gacnobierebuli hqonda
Sahis winaaRmdeg galaSqrebis SemTxvevaSi mosalodneli safrTxe (mTqmeli
k. onofriSvili, sof. Tvaladi, 1942w.):
giorgi saakaZema misca yeensa piroba,
gavida brZolis velzeda, giorgim kargad ioma.
giorgima da paatam Seqmnes lamazi fiqrebi,
uTxra paatam giorgis: _ Sen wadi, me aq viqnebi.
aisxa iaraRebi, jars gamouZRva winao,
movida nostis Tavzeda, Tavis jars misca binao.
giorgim sixaruliTa nosteSi Cairbinao,
kaxeTis mefes ubrZana, i jaric SaiZinao,
Tavis jari da kaxeTis sul erTad Saadginao.
Saudga nostis aRmarTsa, didi xmiT daikivlao,
romelsac xmali Samohkra, mklavi, ar SaarCinao,
romelsac dahkra kiserSi, Tavi daugdo winao,
osmaloebi daswyvita, erTi ar daarCinao.
daRalulia giorgi, dawva da daiZinao...
giorgim naxa sizmari: Svili misvloda Sinao!
i osmaleTis mefema ra Tavi Seircxvinao,
mouWra Tavi paatas, gamougzavna Sinao!
giorgim naxa paata, cremlebi daadinao,
Tavis sizmari giorgim ra Cqara aixdinao!~
66
saTanadod ar daufases giorgis samSoblosaTvis Tavdadeba.
saqarTveloSi dabrunebuli mouravi amjerad mefe Teimurazs upirispirdeba.
igi iZulebuli xdeba, osmaleTSi gadaixvewos, mizezad xalxuri mTqmeli
sxvisi vaJkacobis Secnobis unarmoklebuli zogi moSurne qarTvelis
,,qalaCunobas~ miiCnevs: `saqarTvelo gaZlierda, magram vai, rom qalaCunebs
sxvisi vaJkacoba sZulT. kidev gaaqcies giorgi sxvagan da iq mohkles~
(mTqmeli g.barnovi, sof. axalcixe, 1943w.).
giorgi saakaZis osmaleTSi gaqcevisa da iq mokvlis Sesaxeb mraval
saintereso cnobas Seicavs XVII saukunis cnobili sparsi istoriografis _
isqander munSis Txzuleba `zeil-e~: `osmaleTSi Casuli mouravi rumis
xonTqarma didi pativiT miiRo, Semdeg ki, sardal xosro mirzasTan erTad,
baRdads gagzavna yizilbaSTa winaaRmdeg saomrad. sxvadasxva mizezis gamo,
SeniSnavs avtori, mouravsa da xosro faSas Soris uTanxmoeba
Camovardnila, ris Semdegac mouravma brZolaSi mopovebuli nadavli
aqlemebs ahkida da saqarTvelos cixis _ alTunyalasken (oqros cixe)
gagzavna, magram osmalebma Seityves es ambavi, mouravi Seipyres da
sardalTan gagzavnes. xosro faSam mis saqcielSi gaqcevis ganzraxva
dainaxa da amitom mouravi, misi ufrosi vaJi da ramdenime qarTveli,
romelic Tan axlda, daxoca (isqander munSi 1981:19).
savsebiT dasaSvebia, rom sami wlis lodinis Semdeg g. saakaZes imedi
gadawurvoda osmaleTis mTavrobis mxridan raime daxmarebaze da
saqarTveloSi dabruneba ecada, raTa sakuTari ZalebiT mainc
ganexorcielebina Tavisi Canafiqri _ saqarTvelos gaerTianeba (jamburia
1973:291). giorgi saakaZis osmaleTSi gaqcevisa da misi daRupvis ambavi
moTxrobilia sxvadasxva (qarTuli, somxuri, Turquli) wyaroebSi.
mopovebuli masala avsebs zemoxsenebuli sparsuli wyaros cnobebs.
qarTuli saistorio Txzulebebidan, upirveles yovlisa, unda davasaxeloT
farsadan gorgijaniZis naSromi, romlis mixedviTac, osmaleTis sulTanma
xosro faSa da mouravi didi laSqriT baRdads gagzavna yizilbaSTa
winaaRmdeg sabrZolvelad, sadac maT brwyinvale gamarjveba moipoves. am
gamarjvebis Sedegad giorgim didi saxeli moixveWa osmaleTSi. es ki ver
67
aitana sulTnis dam, romelic xosro faSas coli iyo da SuriT aRvsilma
qmars aseTi werili miswera: `mouravis qebis ambavi modis da Tqveni arao~.
amisTvis xosro faSam mouravi, misi Svili, muxranis batoni da yvela
mxlebeli qarTveli daxoca (farsadan gorgijaniZis istoria 925:237).
aRniSnul ambavs farsadan gorgijaniZis msgavsad mogviTxroben vaxtang
VI-is `swavlulni kacni~ da vaxuSti batoniSvili. didi mouravis mokvlis
ambavs mokled exeba arCil mefec Tavis poemaSi. nawarmoebis mixedviT,
giorgi xonTqars eaxla, romelmac igi didi pativiT miiRo, magram male
veziris qiSpisa da Suris gamo moklul iqna (`gabaaseba Teimurazisa da
rusTavelisa~, arCiliani 1937:81).
amrigad, sparseli istorikosisagan gansxvavebiT, yvela qarTuli wyaro
erTxmad aRniSnavs, rom giorgi saakaZe Ralatis gamo ki ar mouklavs xosro
faSas, aramed _ SuriT.
giorgi saakaZis gardacvalebis Sesaxeb istoriuli wyarosgan
gansxvavebul cnobas gvawvdis xalxuri gadmocema, Tumca, farsadan
gorgijaniZis Txzulebis msgavsad, didi mouravis daRupvis mizezad aqac
qali (xonTqris, faSas coli) saxeldeba. g. SatberaSvilis mier sof.
kavTisxevSi Cawerili gadmocemiT, feodalebis mier meored moZulebuli
mouravi xonTqarTan midis: `xonTqars oci coli hyavda. meoce coli cota
uxamsi iyo, Savgvremani iyo; giorgis uTxra, unda dagnebdeo, magram giorgim
ara hqna, Sors daiWira. qali gabrazda, Camaemtera da mZinare mohkla.
giorgis alalma colma Tavi zed daakla~, saca Cemi giorgi mokvda, mec iq
unda movkvdeo~. imaT saflavebs axlac yaraulebi uyenia~ (mTqmeli a. qebaZe).
rogorc vxedavT, xalxur gadmocemebSi ,,didi mouravis~ saxe mxolod
dadebiTi kuTxiTaa danaxuli da Sefasebuli. istorikosTaTvis saorWofo
yovel sakiTxze saakaძisaTvis gamamarTlebeli mizezia napovni, xolo
mouravis namoqmedariT gamowveuli arasasiamovno Sedegi, misi nebis miRma,
mZime istoriuli realobidan gamomdinare, gardauval aucileblobadaa
miCneuli.
68
saakaZisadmi xalxis moWarbebuli siyvarulis naTeli dasturi
qarTvelTa saTayvanebeli mefe qalis _ Tamaris gverdiT xsenebacaa. g.
SatberaSvilis mier Caweril erT-erT gadmocemaSi (mTqmeli g. barnovi)
vkiTxulobT: ,,Tamar mefis Semdeg yvelaze didi saxeli mas hqonda~.
Ggiorgi saakaZis ciklis gadmocemaTa garkveuli nawili uxvad Seicavs
xalxuri eposisaTvis damaxasiaTebel calkeul epizodebsa Tu atribucias.
mwerali vasil barnovi werda; `didi mouravi giorgi saakaZe zRaprul
qmnilebad aris gadaqceuli xalxur TqmulebaSi. xalxi mogviTxrobs mis
saarako saqmeebs saqarTvelos mefis karsa, Sah-abasTanac. Sah-abasTan iyo,
roca ori lomi akuwa marto xmlis amaram~. msgavsi siuJetis Tqmuleba
marTlac Cauweria daviT javaxias 1938 wels baTumSi. aRsaniSnavia, rom
swored es Tqmuleba (`giorgi saakaZis lomebTan Sebma~) moxseniebulia
ioseb Tbilelis poemaSi, sadac didi mouravi ambobs: `lomTan viyav me
mebrZoli, ara gvari arvisagan~ (Tbileli 1989:683). mkvlevari v.sidamoniZe
miiCnevs, rom aRniSnuli Tqmuleba ioseb Tbilels xalxuri sityvierebidan
unda Seetana Tavis poemaSi. es imiT mtkicdeba, rom es ambebi unda
ekuTvnodes misi sparseTSi yofnis xanas (1612-1619 ww.). ueWvelia, sparseTidan
es ambebi saqarTveloSi male movidoda da gavrceldeboda~ (sidamoniZe
1988:10).
yuradRebas iqcevs gadmocema, romlis Tanaxmac miTur lurj cxenze
amxedrebuli giorgi saakaZe gamoiyureba zRaprisa Tu miTosis gmirad,
romelic ebrZvis demonologiur personaJs – gveleSaps, emsaxureba sikeTes
da borotTa tyveobidan aTavisuflebs rogorc calkeul adamianebs, ise –
mTel Tems. es legenda XX saukunis dasawyisSi Tavis poemaSi gamoiyena
poetma g. xeCuaSvilma. erT-erTi amgvari legenda mogviTxrobs, Tu rogor
daamarcxa saxelganTqmulma mouravma tbas dapatronebuli uzarmazari
gveleSapi. (mTqmeli q. iaSvili, 80 wlis, sof. ezati, Cawerilia 1943 wlis
ianvarSi). ,,giorgi saakaZe nosteSi iyo. erTxel saxlis win CrdilSi iwva. am
dros movida masTan berikaci, orad moxrili da uTxra: ,,_ giorgi, dRes
gveleSaps erTi bavSvi unda mivarTvaTo~. giorgi saakaZes es ambavi
gaurkvirda da uTxra: ,,- aba, wavideT, vnaxoTo~. nostes zemodan aris patara
69
tba. im tbaSi, Turme, yofila gveleSapi da is gveleSapi Txoulobda, Turme,
bavSvsa. giorgi saakaZe im dros axalgazrda, jeeli yofila. bevri aRar
alaparaka giorgim, dajda lurja cxenze da mivida gveleSapTan. gveleSapma
samadliani piri gaaRo da giorgim isari esrola, zed enis wverze moartya
da mokla gveleSapi. am ambavma giorgis saxeli gauTqva~.
giorgi saakaZis mier gveleSapis mokvlis motivi gvxvdeba v. sidamoniZis
mier 1967 wels sof. fxvenisSi Caweril (mTqmeli n. nodariZe) gadmocemaSi:
,,giorgi saakaZisTvis erT kacs uTxovnia: ,,_ gmiri xar, giorgi, Seni saxeli
mofenilia yvelgan, didi da patara Sens qebaSia da Sens mzes ficulobs.
sofeli ispoba, xsnas Sengan elis, gveleSapia mWmeli Cveni soflisao.
gveleSapi mtkvars gaRma gadis, xalxs sWams, gamova da aqeT mxaresac
iklebso.~ giorgi da is kaci wamovidnen. giorgi amxedrdda TeTr cxenzed,
SeiWurva – SeiaraRda da gaqanda gveleSapisaken da rogorc wminda giorgi,
ise miuxda gveleSapsa. jagriani Seiyalya, giorgimac Subi SemarTa da didi
brZolis Semdeg jer SubiT da mere maxviliT dasWra, gahkveTa. gveleSapma
simwriT gahkra kudi giorgis cxens da Zirs dasca. gamarjvebuli giorgi
wamovida, xalxi Seegeba sixaruliT da aRtacebiT‘‘ (sidamoniZe 1988:22-23).
rogorc vxedavT, aSkaraa msgavseba wminda giorgis mier gveleSapis
mokvlis saswaulebriv ambavTan; es msgavseba saakaZisadmi xalxis
moWarbebuli siyvaruliT, misi nebismieri moqmedebis keTilganzraxvaTa
rwmeniT unda aixsnas. winaaRmdeg SemTxvevaSi qarTveli xalxi mis sayvarel
wmindans mokvdav mouravs ar gautolebda.
wminda giorgis xseneba qarTveli xalxisTvis sayvarel istoriul pirTan
nacadi xerxia qarTul zepirsityvierebaSi amis naTeli magaliTia xalxuri
leqsi ,,Tamar dedofali da laSaris jvari~;
Svidi wlis qali mobrZanda Tamari dedufalia,
Ciqila gadaiqnia, gadaaqanna zRvania,
Sua zRvas Cadga samani: ar gadmascildes cvaria!
lurjcxena ymawvil mobrZanda, laRi laSaris jvaria.
_ erTurTis pirdapir davdgeT, vimsaxurnodeT ymania!
Sibi gaudvav xidada, imaze gasavalia!
70
(xalxuri sibrZne 1965:171)
wminda giorgisa da Tamar mefis pirispir dgoma gamomxatvelia maTdami
qarTveli kacis Tanabari pativiscemisa. amis cocxali magaliTia isic, rom
ukana fSavSi Tamarisa da laSaris salocavebi, anu niSebi, erTmaneTis
pirispir dganan, aragvis gaRma – gamoRma gorebze.
giorgi saakaZe wminda giorgis msgavs mxsnelad saxeldeba xalxur
leqsSi `giorgi saakaZe~, romelic S. TamaraSvils Cauweria sofel juTaSi,
xolo giorgi leoniZes gamouqveynebia; leqsi Tavidan bolomde giorgi
saakaZisadmi qarTveli kacis usazRvro siyvarulis gamomxatvelia. masSi
aRniSnulia didi mouravis fasdaudebeli damsaxureba qveynisa da eris
winaSe. yovelive es abedvinebs saxalxo mTqmels, mas `saqarTvelos gmiri~
uwodos da qarTvelTa saTayvanebel wmindans _ wminda giorgis –
gautolos:
wminda giorgis sexniav, risxva xar TaTris rjulisa,
Cvens mxsnelaT movlinebulo, gamxarev sawyalT gulisa!
(sidamoniZe 1988:14)
qarTvelTa rwmena-warmodgenebSi borotebasTan mebrZoli, TeTr cxenze
amxedrebuli wminda giorgi qeduxrel vaJkacad, qristianobis mcvelad,
Cagruli adamianis Semwed aris miCneuli. igi mosavlianobis, siuxvis,
Svilierebis, ojaxuri bednierebis mimniWebelia. qarTuli xalxuri
sasuliero poeziis Tanaxmad, cecxlisfer cxenze amxedrebuli wminda
giorgi gars uvlis Tavis saymos, patronobs da amxnevebs mas:
wminda giorgim dakmaza Tavisi alisferia,
Samauara saymoze, Samaigrova ymania.
ugulos guli Caudga, welze Saaba xmalia,
Samauara saymoze, garSemoavlo yavlia.
(qarTuli... 1972:230)
wminda giorgis Semweobisadmi rwmena qarTvel kacs odiTganve matebda
Zalas mtris winaaRmdeg brZolaSi, xolo usazRvro siyvarulis erT-erTi
mizezTagani samSoblosa da religiis erTgul mcvelad misi warmodgena
iyo. qarTul xalxur poeziaSi wminda giorgis mxatvrul saxeze saubrisas
71
marTebulad SeniSnavs prof. Tina SioSvili: ,,qarTuli raindobis, ,,kai
ymobis~, samSoblosa da rjulisaTvis Tavdadebis genezisi, uflis
siyvarulTan erTad, wminda giorgis saxeSic unda veZioT. amitomac
qarTulma xalxurma poeziam didebis SaravandediT Semosa misi erT-erTi
yvelaze didi wmindani _ wminda giorgi, romlis xatebac qarTvelTaTvis
permanentuli sicocxlisunarianobis, gmirobis, Zalisxmevis, raindobisa da
mterTa Zlevis uSreti wyaro gaxda~ (SioSvili 2010:171).
yovelive zemoT Tqmulis gaTvaliswinebiT, bunebrivia Semdegi daskvnis
gamotana: wminda giorgis kultTan, mis mier gveleSapis mokvlis
saswaulebriv motivTan giorgi saakaZis Sesaxeb xalxSi arsebuli
Tqmulebis siuJetur – pasaJuri msgavseba didi mouravisadmi qarTveli
kacis siyvaruliTa da pativiscemiT, misi fizikuri Zlevamosilebisadmi
gadaWarbebuli rwmeniT unda aixsnas. amis naTeli magaliTia isic, rom
xSirad xalxuri mTqmeli giorgi saakaZes adamianur SesaZleblobaTa
zRvars miRma arsebul uCveulo unars miawers. ase magaliTad, erT-erTi
Tqmuleba (mTqmeli v. gobaZe, sof noste, 62 wlisa, 1943) mogviTxrobs:
,,saakaZe xmliTa da xmiT omobda. xmali misi iseTi mZime iyo, rom axlandeli
aTi kacic ver awevda. xmac Zalian didi hqonda. safeTqlebze xelebs
moiWerda da saSineli xmiT daikivlebda. mters amiT aSinebda~. giorgi
saakaZis xmis ucnaur SesaZleblobebze kidev erT gadmocemaSia saubari:
,,giorgim aseTi omi icoda: gulmkerdze xelebs moiWerda da iseTi xmiT
daikivlebda, yvelas aSinebda, maSinac egre moiqca da yeinis jari sul
gaaqcia~. (mTqmeli q. iaSvili, 80 wlis, sof. ezati, Cawerilia 1943 wlis
ianvarSi).
jadosnuri xmlisa da xmis motivi ucxo ar aris aWaris
zepirsityvierebisTvisac. qarTvel muslimTa rwmena-warmodgenebSi arsebuli
Zlieri meomrisa da brZenkacis – xezreTi alis ciklis aWarul legenTaTa
Tanaxmad, falavnuri Rirsebis erT-erTi Tanamdevi atributia jadosnuri
xmali, romelic, xalxis rwmeniT, RmerTma aCuqa uflis mxedar alis. mas
xSirad ,,lekuris~ saxeliTac moixsenieben. ,,misi lekuri imferi iyo,
undoda, jibeSi Ceidebda, rasac etyoda imas aasrulebda, RmerTidan hqonda
72
micemuli~. xalxs sjeroda, rom xezreTi alis ,,hqonda xmali, romliTac
seridan serze gadadioda moqnevis dros~ (SioSvili 2010:182)
aWarul legendaTa umravlesoba xazgasmiT mianiSnebs, agreTve, xezreTi
alis saarako xmazec: ,,xezreTi alis, megem, aferi ar guumklavdeboda,
imisimsxo fehlivani yofila; megem, es fehlivani rum deiyvirefs, imisisxo
xma aq, rum mis axlomaxlo Tu vinme insani iqneba, am xmiT gaswydeba, amnairi
SeZlebuli fehlivania, megem, es xezreTi ali~; xezreTi alim ,,erTi
daakivla imferi, rome maRaram kankaloba deiwyo, gamoeRviZa divs...~;
xezreTi ali ,,rom deiyvirebda, marto dayvirebaze naxevari jari wydeboda~
(SioSvili 2010:184).
unda aRiniSnos, rom qarTuli sityvierebisaTvis sisxlxorceulia
sayvareli istoriuli piris sabrZolo iaraRisadmi gansakuTrebuli
simboluri datvirTvis miniWeba. mraval momxdurTa momswre qarTveli kaci
ver iTmenda sabrZolo iaraRisa da saWurvelis uqmad debas, rac kargad
aisaxa patriotul sagmiro leqsebSi. sayvareli gmiris iaraRisadmi
pativiscema, mokrZaleba kargadaa gamoxatuli erekle mefis ciklis Semdeg
xalxur leqsebSi:
mefe ereklem dasWyivla im Tavis gorda xmalsao:
,,_Sen raRas metyvi, frangulo, ratom ar maZlev xmasao?!
uSiSrad Semomitie, mklavSi mimate Zalsao,
gakveTa Cemze moagde, sad gaugoreb Tavsao!
Aan kidev:
xmalo, xevsureTs naWedo, alvanSi TuSma gagfera,
gakurTxa mefe ereklem, saomrad jvari dagwera.
(xalxuri sibrZne 1965:190)
igive SeiZleba iTqvas giorgi saakaZis ciklis xalxuri leqsebis
Sesaxebac. g. leoniZis mier mopovebul leqsSi `xmalma Tqo~ didi mouravis
xmali siamayiT acxadebss sakuTari patronis vinaobasa da gmirul
SemarTebas:
xmalma Tqo, lekma gamWeda, qarTvelma mlesa fxazeda,
Samkides saakaZesa, makurTxes gmiris tanzeda.
73
magari maja Camigda, malala xoyanazeda,
mimagdis jaWv-muzaradze, vkiodi gvelis xmazeda.
(sidamoniZe 1988:18)
giorgi saakaZis ukvdavebis maaqcentirebel saxe-simbolod qceula didi
mouravis xmali xalxur leqsSi `ar daeleva sabadurs~ (mopovebulia
k.lorTqifaniZis mier):
ar daeleva sabadurs dena uZilo wyalisa,
arc saqarTvelos kaSkaSi saakaZianT xmalisa.
(sidamoniZe 1988:18)
rogorc vxedavT, xalxuri sityvierebis zogadi principis Sesabamisad,
xalxur leqsebsa da TqmulebebSi `saqarTvelos gmirad~ Seracxuli didi
mouravis xmali qebis obieqtad aris qceuli, igi Zlevamosilebis saxe-
simboloa.
giorgi SatberaSvilis mier Sekrebil giorgi saakaZis ciklis saistorio
zepirsityvier masalaze saubrisas gasaTvaliswinebelia erTi mniSvnelovani
detali: mis mier CvenTvis mowodebuli yvela gadmocema Tu leqsi giorgi
saakaZis mSobliur kuTxeSia Cawerili. amiT kidev ufro Zlierdeba
mTqmelTa subieqturi damokidebuleba am udavod saintereso istoriuli
pirisadmi. xSirad swored amiT aixsneba saakaZis mier gadadgmuli yoveli
nabijiს dadebiTi kuTxiT Sefasebis survili, Tumc isic udavoa, rom giorgi
SatberaSvilis mier mopovebuli masala fasdaudebelia giorgi saakaZis
istoriuli gadawyvetilebebis originaluri interpretaciis TvalsazrisiT;
amave dros, g. SatberaSvilis mier mopovebuli masala giorgi saakaZeze
qarTuli saistorio zepirsityvierebis Rirebuli SenaZenia.
74
`x a r e b a~
giorgi SatberaSvilis metad saintereso narkvevi `xareba~ naTeli
gamoxatulebaa zepirsityvieri masalisadmi mwerlis damokidebulebisa.
sityva `xarebis~ mniSvnelobis garkveva mSobliuri sityvis kvalSi Camdgar
Semoqmeds erTma xalxurma leqsma da masSi amokiTxulma striqonma _
`moalT da colsac vaxarebT sikvdilsa Tavis qmrisasa~ _ gadaawyvetina,
radgan gamoTqma `vaxarebT~ am SemTxvevaSi konteqstisaTvis Seufereblad
miiCnia. es xalxuri leqsi TaTris tyviiT gangmiruli fSaveli mwyemsis _
papia TaTaraSvilis Rirseul datirebas warmoadgens. papia saxelovani
vaJkaci, `mTis Savardnisa~ da `arwivis dari~ kargi yma yofila. aseTi gmiris
sikvdils ki, giorgi SatberaSvilis azriT, fSavlebi `saxareblad~ ar
gaixdidnen. am gaurkvevlobam mkvlevars sityva `xarebis~ gansxvavebuli
mniSvnelobis Ziebis survili aRuZra. man imTaviTve gamoricxa mTqmelis an
Camweris Secdoma, radgan igi iseTi cnobili da gamocdili mwerlisa da
folkloristis mier iyo Cawerili, rogoricaa Tedo razikaSvili. giorgi
SatberaSvili sagangebod aRniSnavs, rom Tedo razikaSvilis xeliT
Caweril TiTqmis yvela leqss Tan erTvis gaugebar sityvaTa da zogjer
bundovan gamoTqmaTa axsnac ki. am leqsidan sami sityvaa ganmartebuli
(`kravelisasa~, `SemoudgebiT~, `daRrijes~). Cven mier SeniSnul gamoTqmas
(`vaxarebT sikvdilsa~) ganmarteba ar axlavs. ra SeiZleba vifiqroT imis
gamo, rom Tedo razikaSvili am gamoTqmas uyuradRebod stovebs? Uufro is,
rom misTvis am gamoTqmaSi gaugebari araferi iyo... `vaxarebT~ Tavis
adgilzea, magram sxvas niSnavs~ (SatberaSvili 1982:469-494).
giorgi SatberaSvilis azriT, es xalxuri leqsi arc gmiri fSavelis
colis uaryofiTi xasiaTis xatvas isaxavs miznad, Tumc qarTuli xalxuri
poezia icnobs im av da kapas colebs, romlebic qmrebis sikvdils natroben.
magaliTad, erT xalxur leqsSi coli qmris sikvdilis macnes
samaxaroblos aZlevs: `samaxaroblo miveci samoci suli cxvaria... ~; leqsSi
`qirva xoSaZeT qali~ ki sul imas natrobs: `RmerTo, momikal qmario...~
75
mkvlevris azriT, aseT qalebs, cxadia, es ambavi gaaxarebdaT, magram
miiCnevs, rom xalxur leqsSi sxva ambavia moTxrobili.
leqsze Tvalis gadavlebac ki sakmarisia davrwmundeT, mis mizans ara
colis Zageba, aramed fSaveli kai ymis saxisa da misi gmiruli sikvdiliT
gamowveuli mwuxarebis Cveneba warmoadgens. amitom bunebrivia mkvlevris
varaudi, rom iqneb `xarebas~, garda Cveulebrivi gagebisa, sxva mniSvnelobac
hqonda (an sruliad sxvasac niSnavda) Zvel qarTulSi da am SemTxvevaSi mis
gadmonaSTTan gvaqvs saqme.
sulxan-sabas ganmartebiT, `xareba~ sasixarulos Tqmas niSnavs. sabas
leqsikonSi `xar~ Zirisagan warmomdgari yvela sityva dadebiTi emociis
gamomxatvelia, Tumc mogvianebiT erekle meoris oqmSi, romelic paata
ciciSvilis saCivars aqvs darTuli, xalxuri leqsis msgavsad, sityva
`gvixarebia~ Setyobinebis, Txrobis, gamocxadebis mniSvnelobiT Sexvedria.
am saqmiani dokumentiT erekle mefe afrTxilebs modave ciciSvils:
`_romelic samarTalSi gamtyundebiT, jarimas, sasamarTlos mier gaweul
xarjebs gadagaxdevinebTo, es ambavi winaswar `gvixarebiao~. (
cxadia, saqme sityvis mniSvnelobis cvlasTan gvaqvs. droTa
ganmavlobaSi sityvaTa Sinaarsis amgvari cvlileba iSviTi ar aris.
cnobilia, Tu rogor diametrulad Seicvala Sinaarsi sityva `patiJisa~,
`cxedrisa~, `kadrebisa~ da sxvaTa. sityva `xarebis~ gansxvavebuli
mniSvnelobis Semonaxvas giorgi SatberaSvili, erTis mxriv, mTis leqsis
tradiciulobiTa da, meores mxriv, oqmis enis konservatiulobiT xsnis.
`rogorc cnobilia, mTis kiloebSi, mTis folklorSi mravlad aris
Semonaxuli warmarTuli yofis gamomxatveli elementebi da enobrivi
arqaizmebi... faqtia, rom nawilobriv amgvari gadmonaSTebis safuZvelze
moaxdina ivane javaxiSvilma qarTuli warmarTuli panTeonis aRdgena~.
garkveva imisa, xalxuri leqsis `vaxarebT~ da erekles oqmis `gvixarebia~
gviandeli enobrivi warmonaqmnia Tu aqamde SeuniSnavi kvali, gadmonaSTi
warmarTuli RvTaebisa, Zveli enobrivi Zeglebis safuZvlian Seswavlas
moiTxovda. warmarTuli xarebis kvalis Zebna giorgi SatberaSvils
qarTuli saxarebis uZveles ZeglebSi, saxarebis Satberdul redaqciebSi,
76
dauwyia, radgan gauTvaliswinebia akaki SaniZis mosazreba, rom Satberduli
oTxTavebis teqstebi, marTalia, gadawerilia mecxresa da meaTe saukuneebSi,
magram Zireulad isini mainc IV-V saukuneTa enas asaxaven. mkvlevars
gauTvaliswinebia korneli kekeliZis sagulisxmo dakvirveba imasTan
dakavSirebiT, rom qarTvelebma axali religiuri sistema Zvel warmarTul
sarwmunoebaze daamynes da bibliuri wignebis Targmnis drosac gamoiyenes
maragi warmarTuli sakraluri enisa (kekeliZe 1956:186-187).
sxvadasxva hagiografiuli, saero da istoriuli literaturis, aseve
qarTuli saxarebis safuZvlianma Seswavlam da misma Sedarebam berZnuli,
inglisuri da germanuli saxarebis teqstebTan, mkvlevari daarwmuna, rom
sityva `xarebas~ qarTul oTxTavSi, sasuliero Tu saero ZeglebSi hqonia
samgvari mniSvneloba: 1) masSi sasixarulos Tqma moazrebulia mxolod da
mxolod qristes moZRvrebis qadagebis, sulieri netarebis da amaRlebis
mniSvnelobiT (`...sxvaTaca qalaqTaca jer ars Cemda xarebad sasufeveli
RmrTisai, rameTu amisTvis movivline~.); 2) Cveulebrivi sasixarulo ambis
Tqmisa da amiT gamowveuli dadebiTi gancdis mniSvnelobiT (`ganisvene, Wame,
su da ixarebd~.); 3) Tqmis, Txrobis, ambobis mniSvnelobiT. es ukanaskneli
mkvlevars uZvelesi, warmarTuli mniSvnelobis gadmonaSTad miaCnia.
g.SatberaSvilis azriT, xSirad saxarebis mTargmnelni Txrobis, Tqmis,
Setyobinebis mniSvnelobiT xmarobdnen sityva `xarebas~. magaliTisaTvis g.
SatberaSvils mohyavs adiSuri redaqciis ioanes Tavi, sadac aRwerilia
qristes mkvdreTiT aRdgomisa da am sasixarulo cnobis mowafeTaTvis
Setyobinebis ambavi, romelSic vkiTxulobT: `movals mariam magdalineli da
axarebs mowafeTa maT, viTarmed ixila man ufali da ese hrqua mas~ (ioane,
20, 18). mkvlevris dakvirvebiT, adiSuri redaqciis ioanes Tavi erTaderTia,
sadac uTxras adgilas sityva `xareba~ gvxvdeba. amave saxarebis Llukas,
markozis, maTes TavebSi, aseve giorgi mTawmindelis mier redaqtirebuli
qarTuli saxarebis Sesabamis adgilas _ yvelgan gvxvdeba `Txroba~ da ara
`xareba~, rac g. SatberaSvils avaraudebinebs, rom zemoxsenebuli saxarebis
mTargmneli `xarebis~ warmarTuli gagebis gavleniT uneblied xmarobs mas
`Txrobis~ mniSvnelobiT.
77
mogvianebiT, narkvevis _ `xareba~ _ gamoqveynebis Semdeg, akaki SaniZis
mier gamocemul `xevsurul poeziaSi~ or leqss miupyria giorgi
SatberaSvilis yuradReba. erT maTgans `sadara~ hqvia. am leqsSi aRwerilia
usamarTlobasTan brZolaSi vaJkacurad daRupuli xevsuri sadaras ambavi.
sadara, Seupovari winaaRmdegobis Semdeg, mefis mTavrobas Cabarda.
xevsurma meleqsem daufasa Tavis moZmes Tavdadeba da leqsSi didi
gulistkivili gamoxata:
Savo, sad mixval werilo, pir-SeRm rad mizdev wyalTao?
mauve maxarobeli deda-mamasa, ZmaTao:
_ `sadara aRar magivaT, gwerdaT samudmod jvarsao~.
iwyines magis sworebma tanze Caicmen Savsao,
qal-Zals daudga wkmutuni, Tavze iglejen Tmasao.
A giorgi SatberaSvili marTebulad SeniSnavs, rom am leqsSi ,,maxarobeli~
ubedurebis macnes, mTxrobelis SinaarsiT aris naxmari.
meore leqsSi (`gurovelebi samekoprod~) aRwerilia xevsuri vaJkacebisa
da qistebis Setakebis dramatuli ambavi. qistebis winaaRmdeg ibrZvian Zmebi
idua da mindia `sulakauris Svilni~ da `Savardnis marTve~ aparekai.
qistebi pirvelad tyvias mindias moaxvedreben. idua Zmis cxedars safarad
gaixdis da TavganwirviT ibrZvis, magram isic sasikvdilod daiWreba. idua
sikvdilis win aparekas Sin wasvlasa da ambis mitanas avalebs:
Sen weed, aparekao, wasvla wesia mTlisao,
dedas uambe ambavi Cvenis-qistebis cdisao!
leqsi amgvarad mTavrdeba:
dedasa vin axarebda? beber xyav, iqams lxinsao.
da Tu vin gaagebiebs, naWapn daiWren Tmisao.
am leqsSi ori Svilis damkargav dedas unda `axaron~ Tavisi ubedureba.
bunebrivia, esec, g. SatberaSvilis azriT, Tqma da Setyobinebaa; Tumca,
`xareba~, `mixareba~ Txrobis mniSvnelobiT ar unda gavigoT saqarTvelos
TiTqmis yvela kuTxeSi bolo dromde mraval variantad gavrcelebul
satrfialo leqsSi `...maRlidan gadmomdgariyo~:
maRlidan gadmomdgariyo TvalJuJun TeTri qalio,
78
uJrialebda sayure, yurSi uvlida qario.
xels miqnevs: aqeT wamodi, Sin ara Cemi qmario;
cixis sangrevad gavgzavne, Tavsac swolia qvanio!
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
maxarobelic movida: qalo, mogikles qmario.
samaxaroblo gaiRo samasi suli cxvario...
(qarTuli... 1978:148)
rogorc vxedavT, am leqsSi `xareba~ pirdapiri mniSvnelobiT gvxvdeba.
qmris moulodneli sikvdilis SetyobiT gaxarebuli qali ambis momtans _
`maxarobels~ _ `samaxaroblosac~ ki swiravs
gansaxilveli sakiTxisaTvis sagulisxmo da damafiqrebel faqtad
miiCnevsg. SatberaSvili solomon lioniZis `moTqmiT tirilSi~ naxmar
gamoTqmas `sikvdils maxaroblobda~: `vai Tu UuZleveli xelebi, romelsac
xmlis vadaze dadeba sikvdils maxaroblobda, trfialT satkivrad gulze
dakrefil iyos!~ aq sityva `maxaroblobda~ `amcnobdas~, `moaswavebdas~ unda
niSnavdes. mkvlevris azriT, saWoWmano `maxarobeli~ gvxvdeba me-19 saukunis
qarTul mwerlobaSi. kerZod, anton furcelaZis nawerebSi: `daiZra es
auarebeli jari qarTlisaken uzomo samzadisiT... maxarobelad im jarebisa
gaugzavna Sahma saakaZes Tavisi sanatreli da sikvdilamdis dauviwyari
Svilis paatas Tavi, gaxveuli ubralo tomaraSi~. maxarobeli aq macnes,
Semtyobinebels niSnavs.
amrigad, rogorc vxedavT, g. SatberaSvili sityva `xarebis~ warmarTuli
(rogorc amas Tavad uwodebs) mniSvnelobis garkvevas Zvel istoriul
qronikebsa da xalxuri poeziis calkeuli nimuSebze dayrdnobiT cdilobs.
maTi urTierTSejerebiT mas araerTi sagulisxmo daskvna gamoaqvs, rac
narkvevs mecnierul Rirebulebas matebs.
79
k v i r i a
giorgi SatberaSvilis folkloristul narkvevTagan gansakuTrebul
yuradRebas iqcevs werili `kviria~, romelSic mkvlevari Seexo qarTul
warmarTul panTeons da misi erT-erTi saintereso da kolorituli
binadris _ kvirias adgilisa da rolis sakiTxs. am problemis warmosaCenad
g. SatberaSvilis ZiriTad iaraRs xalxuri Tqmuleba-gadmocemebi da
leqsebi warmoadgens, radgan miiCnevs, rom `xalxuri poeziis, Tqmulebebis,
zRaprebisa Tu andaza-gadmocemebis dakvirvebuli Seswavla Suqs hfens ama
Tu im eris istoriis, eTnografiis, religiis im sakiTxebs, romelTac
daviwyebis mtveri mihyriaT, droTa ganmavlobaSi gaugebarni da auxsnelni
darCenilan. `Zveli xalxuri leqsebis mcire fragmentic ki, Tu mas saWiro
cnoba Semounaxavs, dakvirvebuli mkvlevris xelSi im CuqurTmad iqceva
xolme, romelic aw dangreuli da Seryvnili Zeglis saxis aRdgenas
emsaxureba~ (SatberaSvili 1982:464-467). bunebrivia, amgvari meTodiT sakiTxis
kvleva misaRebi da gasaziarebelia; xalxuri sityviereba xom Sesabamisad
aireklavs ama Tu im miTologiur-religiur warmodgenas Tqmulebebis,
gadmocemebisa Tu leqsebis saxiT. adamianis ganviTarebis umaRles
safexurze mxatvruli azrovneba, poeturi xelovneba miTologiuri
saxeebisa da personaJebis TavSesafrad iqca; zogjer SeuZlebelic xdeba
maTi erTmaneTTan dacileba. erTimeoreSi SeWra da gadakvanZva, Seqsova da
gaferadeba, ori _ realuri da miTosuri _ sawyisisa, xalxur SemoqmedebaSi
xangZlivi istoriuli procesis nayofia.
saanalizo naSromSi giorgi SatberaSvili mokled exeba warmarTul
RvTaebaTa ierarqiis sakiTxs da aRniSnavs, rom RvTaeba kviria qarTul
warmarTul panTeonSi gavleniani RvTaeba yofila. mas umaRlesi (`morige~)
RmerTis karze Tavisufali Sesvla-gamosvlisa da, moqmedebis ufleba
hqonia da, xalxis rwmeniT, `RvTis karze moarul~ RvTaebad yofila
miCneuli.
qarTuli warmarTuli panTeonis sakiTxs araerTi mkvlevari Sexebia
(i.javaxiSvili, m. Ciqovani, T. oCiauri, r. siraZe, a. oniani da sxv.). maTi
80
dakvirvebiT, miTologiuri ierarqiis saTaveSi dgas uzenaesi RvTaeba _
RmerTi (demiurgi), romelic, miuxedavad imisa, rom inawilebs zogierT
funqcias sxva RvTaebebTan, arsebiTad warmoadgens msoflio wesrigis
erTaderT damfuZnebelsa da damcvels, yovelive arsebulis mbrZanebels.
igi imyofeba mecxre caze da misi nebis gareSe araferi xdeba arc
mzisqveSeTSi, arc _ gardacvlilTa saufloSi. ivane javaxiSvilis cnobiT,
fSavlebi da xevsurebi mas `moriges~ uwodeben... xevsurebs hgoniaT, rom
`morige rigs da wess aZlevs qveynierebas~, magram `TviTon qveynis
mmarTvelobaSi ar ereva da brZanebis mets aras akeTebs~-o; mas frTosani
xelqveiTni hyavs didni da patarani, romelTac `xatebi~ an kidev `RvTis
mokarve~ hqviaT (javaxiSvili 1960:62).
umTavresi RvTaebis epiTeti samyaros wesrigze miuTiTebs; esaa
mxatvruli wesrigis Setana samyaroSi Tavisufal fantaziaze dayrdnobiT
da misi saSualebiT... qveynierebis `rigi da wesi~ mis mSvenierebaSi
mJRavndeba da, amdenad, raRa Tqma unda, `morige~ RmerTi silamazis wesis
gamrigecaa. Tu uSualod TviTon ar akeTebs amas, maSin amas axorcieleben
misi wesis aRmsrulebelni (siraZe 1977:40).
ivane javaxiSvilis varaudiT, `morigis~ erT-erT did xelqveiTTagani
unda yofiliyo `xmelT mouravi~, romelsac `morigis axlo karavi udgia~...
`xmelT mouravi RvTaebaa, romelsac `kviria~-s an `kviraa~-s uZaxian fSav-
xevsurni; zRvis piras `rac-ki ram moxdeba xmeleTze, yvelaferi mas
ekiTxvis~; mas `karavi udgia~ da `samwerlo aqvs aRmarTuli~; amitom aris,
rom mas `karaviani~ ewodeba da fSaveli xevis-berebi TavianT didebaSi
sxvaTa Soris ase loculoben xolme: `dideba SenTvis kvirias karavians~-o
(javaxiSvili 1960:62). zogierTi miTis mixedviT, kviria iTvleboda Suamavlad
RmerTsa da danarCen RvTisSvilebs Soris, romlebic mxolod
gansakuTrebul SemTxvevaSi ikribebodnen uzenaesi RmerTis karTan.
kviria morigis Zedac saxeldeba. am sityvis mniSvnelobas xsnian xevsuri
mTqmelebi da Camwerni; maTi azriT, kviria RmerTis moadgile, angelozi,
iaxsris monaTesave, morige RmerTis TanaSemwea, romlis sakulto adgilia
sofeli atabea (gelovani 1983:250).
81
giorgi SatberaSvili kvirias Zalauflebaze saubrisas iSveliebs
eTnograf vera bardaveliZis mier TuSi mTqmelisagan Caweril leqsebs,
romlebSic kviria RmerTis Semdeg ixsenieba:
pirvelad RmerTi vaxsenoT, is ufro didebulia,
memre vadidoT kvirae, kvirae karaRvTisia,
memre vadidoT fiwale, laSqrisa winamZRvaria,
memre vadidoT kopale, kopale karatisia...
. . . . . . . . . . . . . . . . . .
jereRa RmerTi vadidoT, miT ufro didebulia,
memre vaxsenoT kvirae, kvirae karaRvTisia;
M memred vadidoT giorgi, giorgi saxeosia;
memred vadidoT fiwale, fiwale doWurTisia...
mkvlevari Tina oCiauri, ganixilavs ra aRmosavleT saqarTveloSi
arsebul miTologiur gadmocemebs, kvirias Sesaxeb aRniSnavs, rom igi,
aRmosavleT saqarTvelos mTielTa warmodgeniT, lokaluri saTemo
RvTaebebis – xvTisSvilTa _ winamZRolia, uzenaes RmerTsa da adamianebs
Soris Suamavali da samarTlis Semoqmedia.Akvirias sapativsacemod
ewyoboda dResaswaulebi kviracxovloba, xalarjoba RamisTeviT,
msxverplis SewirviT da sakulto nadimebiT. dResaswaulebis dros mwvane
totebiT qoxebs aSenebdnen. dasavleT saqarTvelos mTielebSi kviria
bunebis nayofierebis mamakacuri RvTaebaa. mas eZRvneboda adreuli
sagazafxulo dResaswaulebi, romelebic rva calkeul rituals Seicavda.
dResaswaulTa dros aSenebdnen Tovlis koSks, awyobdnen mezobel soflebs
Soris Sejibrebebs, mRerodnen himnebs, TamaSdeboda scenebi, romlebSic
TvalnaTliv moCanda RvTaebis falosuri buneba. dasavleT saqarTvelos
mTielTa calkeul simRerebSi kviria, agreTve, uzenaes RvTaebad gvevlineba,
romelic zecas da zeciur wyals ganagebs. kvirias himns gvalvis dros
mRerodnen, rom wvima mosuliyo (oCiauri 1967:147).
giorgi SatberaSvili miiCnevs, rom kviria, morige RmerTTan erTad, dar-
amindis, anu tarosis gamgeblic unda yofiliyo. am mosazrebis dasturad
mkvlevar v.bardaveliZis mier fiqsirebuli erTi xevsuruli damwyalobeba
82
mohyavs: `morige RmerTsa da did kviraes gaxvewebT, Tqven uSveleT Tqvens
mexveweT... es zafxuli mSvidobiT damdgar mSvidobiT gadaayeneT!~
ivane javaxiSvilis azriT, kvirias samarTalic ekiTxeboda; xaxmatis
jvris dekanozebi TavianT kurTxevaSi yovelTvis ityvian xolme: `dideba da
gamarjveba Zal-RvTisas, samarTals kviriaesas, Zala RvTisa gwyalobdeTav
da samarTali kviriaesa~. maSasadame, rogorc RmerTs Zala ekuTvnis, ise
kvirias sagangebo kuTvnilebas samarTali Seadgenda (javaxiSvili 1960:63).
Satilis xucis damwyalobebaSic xazgasmulia kvirias samarTlianoba,
marTlmsajuleba da miukerZoebloba: `dideba Zal-RTisasa, samarTali
kviriaisasa!~ (qarTuli... 1972:65).
kvirias marTlmsajuleba RvTisSvilTa Serkinebis miTur suraTSic
ixateba.Mmorigis karze gamarTul SejibrebaSi kviria samarTlianobis
damcveli msajulia. morigis davalebiT, igi Tvalyurs adevnebs falavanTa
gamocdas _ gamodges saswor-Careqi, didi simZimis Semcveli (60 da 100-
litriani). zogjer simZimes kviriac umatebs, zogjer ki – piriqiT,
uyuradRebod tovebs RvTisSvilis (mag. iaxsris) moTxovnas simZimis
damatebis Taobaze: `xuTi mavsTxove kvirasa, garmamimeta samia~ (Ciqovani
1971:156).
amas garda, kvirias `wulis momateba~, anu Camomavlobis micema, da
gamravlebac SeeZlo. dekanozebi locvaSi xaxmatis jvars SesTxoven xolme:
`wuli vis hyavdes, gauzardeo, da, Tu vinme gexvewebodes, RmerTsa da
kvirias gamouTxoveo~. ivane javaxiSvilis azriT, am locvidan Cans, rom
Sviliereba RmerTisa da kvirias xelT yofila, maTi saqme iyo (javaxiSvili
1960:63). mkvlevari zurab WumburiZe saxel kvirias ganmartebisas SeniSnavs,
rom svaneTSi kviria iTvleboda amindis, miwis nayofierebisa da SvilTa
simravlis mimniWebel RvTaebad. qristianobis damkvidrebis Semdeg is
gaigivebuli iqna wminda kvirikesTan, romlis saxelobis taZari (lagurka –
zemo svaneTis sofel kalaSi) dResac gansakuTrebuli pativiT aris
garemosili.
giorgi SatberaSvilic aRniSnavs, rom kviria, rogorc RvTaeba, svanur
gadmocemebSic ixsenieba. magaliTisTvis ivane javaxiSvilis mier vrclad
83
ganxiluli arsen onianis mier svanTa Zveli sagaloblis _ `kviria RerTas~
_ Sesaxeb Semonaxuli cnobebi mohyavs: `arc erTi sasoflo locva ar iqneba,
rom pirvelad `kviria~ ar Tqvan. kvirias Tqmis dros yvelani pirs
aRmosavleTisaken izamen da sagalobels ise amboben xolme. es sagalobeli
RvTis didi savedrebelia da misi warmoTqmis dros yvela qudmoxdilia da
pirjvars iwers~ (javaxiSvili 1960:65).
ivane javaxiSvili, vrclad ganixilavs ra svaneTSi arsebul
`muryvamobis~ dResaswauls, askvnis, rom igi sqesobrivi siyvarulisa da
Svilosnobis mfarveli RvTaebis _ `kvirias~ dResaswaulis naSTi unda iyos
(javaxiSvili 1960:70). mkvlevari sinanuliT aRniSnavs, rom Tavad arsen
onians araferi aqvs naTqvami imis Sesaxeb, Tu ra RvTaebad exatebaT svanebs
kviria da ras SesTxoven xolme mas.
giorgi SatberaSvilis gansakuTrebul interess iwvevs arsen onianis
monaTxrobis Semdegi niuansi: Tu CavufiqrdebiT arsen onianis cnobas, rom
kviriaze mlocveli warmarTebi `pirs aRmosavleTisaken izamen da
sagalobels ise amboben xolme~, savaraudebeli xdeba, rom kviria romelime
mnaTobs unda warmoadgendes. g. SatberaSvili darwmunebulia, rom
qarTvelebs kviria mzis saxiT ar unda warmoedginaT, radgan mze mudam
pirvel mnaTobad da, aqedan, pirvel RvTaebad, iyo miCneuli;Mmagram, radgan
qarTul warmarTul panTeonSi, rogorc ukve aRvniSneT, pirveli adgili
moriges eWira, bunebrivia, gasagebia mkvlevris varaudi _ xalxi kvirias
mzis saxiT ver warmoidgenda.
g. SatberaSvilisagan gansxvavebiT, mkvlevarTa didi nawili kvirias
swored mzis RvTaebas ukavSirebs. jer kidev ivane javaxiSvili gamoTqvamda
varauds, rom `kviria~ SeiZleba kvirisgan iyos warmomdgari, radgan
SvideulSi swored es dRe hqonda mikuTvnebuli. kviras megrulad `JaSxa~,
svanurad `miJladeR~, anu `mzis dRe~ hqvia. Tu marTlac am RvTaebam,
zemoaRniSnuli mizezis gamo, miiRo `kvirias~ saxeli, maSin igi Cven `mze~
RvTaebad unda vcnoT... ivane javaxiSvilis erT-erTi versiiT, `kviria~
SeiZleba ZvelberZnuli saxelis `kviria~-sagan (ufali) iyos warmomdgari,
`kvirio~-s berZnebi mzesac uwodebdnen (javaxiSvili 1960:76).
84
mkvlevari q. soxaZe naSromSi _ `dRe `kvira~ da RvTaeba `kviria~,
saubrobs ra `kvira~ dRis etimologiis Sesaxeb, aRniSnavs, rom igi unda
momdinareobdes qarTuli warmarTuli RvTaebis saxelisagan kviria || kvirae
|| kviree || kvira; igi miiCnevs, rom kviria igive mzis RvTaebaa, xolo
saerToqarTuli mniSvnelobis terminebi: `mzis dRe~ da `mzira~ kviris am
dRisaTvis misi mfarveli RvTaebis saxelis tabuirebis mizniT daurqmeviaT
mas Semdeg, rac am mnaTobs saxelad `mze~ uwodes. ufro mogvianebiT ki,
qristianobis SemoRebis Semdeg, xelaxali tabuirebiT (xalxis mexsierebidan
warmarTuli RvTaebis xsovnis amosaSlelad) axali saxeliT moixsenies.
tradiciis mixedviT, marto qarTulSi ki ara, TviT msoflios uZveles
civilizaciaTa wreSic (babiloni, egvipte, berZnul-romauli kultura)
kviris dReTa mfarvelebad Svidi uzenaesi RvTaeba gvevlineba. ukve
miviwyebuli saxeldebis berZnulTan dakavSirebas ki (`kviriake~, `kvira~)
klerikaruli wreebis survilad miiCnevs (soxaZe
www.nplg.gov.ge/caucasia/Messenger/Geor/N9/SUMMARY/28.HTM). mkvlevari i. tatiSvilic
miiCnevs, rom kviria `xmelTa mouravi~, RvTis SvilTa saqmeebis
momwesrigebel-momrigebeli da adamis modgmis qomagi `mze miwisaa~
(tatiSvili 2001:123).
eTnografi a. lekiaSvili aRniSnavs, rom Teonimi kviria, romelic ieso
qristes adgilobrivi zedwodebacaa, warmodgeba kvira dRis saxelisgan imis
gamo, rom kviradRes gansakuTrebuli roli eniWeba am RvTaebis kultSi
(lekiaSvili 1987:167-168). sakiTxisadmi amgvar midgomas saeWvod miiCnevs
mkvlevari neli bregaZe da Tvlis, rom kvira dRis gamo ki ar unda
darqmeoda RvTaebas kviria, aramed mziuri RvTaebis saxeli _ kviria unda
dadeboda safuZvlad dReTa Svideulis CamonaTvalSi uqme dRis, anu
uflisadmi miZRvnili dRis saxels _ kviras. rac Seexeba mosazrebas, rom
saqarTvelos aRmosavleT mTianeTSi saxeliT `kviria~ da masTan
dakavSirebuli TeonimebiT, epiTetebiT, adgilobrivi metsaxelebiTa da
zedwodebebiT moixsenieba ieso qriste, mkvlevris azriT, sadavo ar aris;
Tavad qriste xom mziur RvTaebad aRiqmeba da savsebiT bunebrivia, Zveli
warmarTuli RvTaebis, mzis saxeli, droTa ganmavlobaSi, qristianobis
85
gavrcelebasTan erTad, morgeboda ieso macxovars (bregaZe ru-
ru.connect.facebook.com/note.php?note_id).
rogorc vxedavT, mkvlevarTa didi nawili kvirias swored mzis RvTaebad
moiazrebs. yovelives gaTvaliswinebiT ki giorgi SatberaSviliseuli
argumenti, romelic sakiTxis amgvar ganxilvas gamoricxavs, Cemi azriT,
aradamajerebelia.
unda aRiniSnos, rom RvTaeba kvirias kultSi garkveuli adgili kvira
dResTan erTad, SabaTsac eniWeba. svaneTSi axali wlis kviraZalze _ wina
orSabaTs _ mamakacTa gundi dadis kardakar, himns galobs, umReris kvirias,
axsenebs micvalebulebs da `elia lirdes~ (elia sicocxles) misamReriT
gadadis sxva saxlSi. es mimarTva `sicocxle~ uTuod gulisxmobs, rom
kviriam micvalebulebs Seundos, cocxlebs ki dRegrZeloba mianiWos.
Pprofesori akaki gelovani miiCnevs, romEes warmarTuli svanuri himni,
romelSic mxolod calkeuli sityvebi moismis : `kviriao, ei-voi, he!~,
gadmocemiT Zveli sarwmunoebrivi simReraa, `liles~ da `rihos~
saxesxvaobaa, xolo kvirisa (mzis dRe) da orSabaTis (mTvaris dRe) kavSiri
RvTaeba kviriasTan kidev erTxel cxadyobs, rom kviria sinaTlis RvTaebaa
(gelovani 1983:250).
giorgi SatberaSvili kvirias arc mTvaris RvTaebad moiazrebs, radgan
miiCnevs, rom kviria RvTis (`morigis~) karze moaruli RvTaebaa. aseTad ki
ufro SesaZlebelia, ciskari miviCnioT, romelic uSualod uswrebs mzis
amosvlas, mouZRvis mas da TiTqos mzis mobrZanebis macne da maxarobelia.
giorgi SatberaSvili miiCnevs, rom kvirias ciskrobis dasadastureblad
SeiZleba gamodges ivane buquraulis mier TuSeTSi Cawerili erTi Zveli
xalxuri leqsi ,,TuSeTis wmindanebi~, romlis dasawyisi striqonebi
mkvlevars sagangebod moaqvs:
pirvelad RmerTi vaxsenoT, is ufro didebulia,
memre nasiskar kvirae, RvTis karze mdgomiarea;
memrinas beri sameba, wovaTas mbrZanebelia,
memrinas laSas giorgi, laSqarTa winamZRolia,
memrinas gmiri kopala, dev-qajTa piris mSlelia;
86
memrinas xaxmat giorgi, gaWirdes mSvelebelia,
memrinas magex giorgi, mTazeda yaraulia;
merminas wminda Tevdore...
rogorc vxedavT, kviria, ,,RvTis karze moarul~ (RvTis karze mdgomiare)
RvTaebad aris warmodgenili... magram ras niSnavs ,,kvirias~ win naxsenebi
gaugebari gamoTqma ,,memre nasiskar?..~ giorgi SatberaSvili Tvlis, rom aq
mTqmelis, Camweris an mbeWdavis SecdomasTan unda gvqondes saqme. es
gaugebari ,,nasiskar~-i ori nawilisagan Sesdgeba (,,na~-,,siskar~) ,,na~ ekuTvnis
mis win mdgom ,,memres~ da maTi bunebrivi dakavSirebiT (memre+na) vRebulobT
,,memrenas~ anu ,,memrinas~, rac am leqsSi amis Semdeg kidev xuTjer aris
gameorebuli: ,,memrinas beri sameba~; ,,memrinas laSas giorgi~; ,,memrinas
gmiri kopala~ da sxva. e.i. jer mTavari RvTaeba RmerTi vaxsenoT da memre
(,,memrinas~) misi momdevno RvTaebebi _ kviria, beri sameba da sxvao.
rac Seexeba leqsSi naxseneb ,,siskars~ mkvlevari mas igive `ciskrad~
moiazrebs, iTvaliswinebs ra mTis kiloTaTvis damaxasiaTebel bgeraTa
asimilaciis process. am saintereso mosazrebas erTi xevsuruli leqsis
Semdegi striqonic amyarebs: ,,tiriliT amamxdariyva siskari Tenebisao~
(a. SaniZe, xevsuruli poezia, gv. 88, leqsi 209).
Aaseve gamoiTqmis `ciskari~ karatis xucis im damwyalobnebaSi, romelic
ivane javaxiSvils mohyavs qarTvelTa uZvelesi msoflmxedvelobis garkvevis
dros: ,,Tu ra Segcodon an bnelsa (e. i. rame), an siskarsa, an . . naliTa, an
pirisqariTa (e. i. sityviT), iaman-maxviliTa, sabel-samxriTa, gza-Sarad
laxviTa (e. i. mgzavrobaSi). Sanawyen-Sanacodars SaundeviT~ (javaxiSvili
1960:181).
Yyovelive zemoTqmulis gaTvaliswinebiT, giorgi SatberaSvili cdilobs,
aRadginos ivane buquraulis mier Cawerili leqsis _ ,,TuSeTis wmindanebi~
_ pirveli strofis pirvandeli saxe da masze dayrdnobiT daaskvnas, rom am
Zveli xalxuri leqsiT ciskrisa da kvirias mniSvneloba gaigivebulia, rac
imas niSnavs, rom qarTvelebs erT-erTi mTavari warmarTuli RvTaeba
`kviria~ ciskris saxiT hyavdaT warmodgenili: `pirvelad RmerTi vaxsenoT,
is ufro didebulia, memrinas siskar kvirae, RvTis karze mdgomiarea~.
87
aqve unda aRiniSnos, rom giorgi SatberaSvili ar akonkretebs ciskris
varskvlavze (venera) aqvs saubari Tu ubralod ciskarze, romelsac sulxan-
saba Semdegnairad ganmartavs: `ciskari ewodeba mowevnas ganTiadisasa,
Semdgomad misa _ ganTiadi, da Semdgomad _ riJraJi, xolo aRmosvlasa
mzisasa _ dila~ (sulxan-saba orbeliani 1993: 338). bunebrivia, Tu ubralod
ciskars moviazrebT, saubari mzis amosvlis, rogorc sruli procesis,
sawyis etapze iqneba da amdenad g. SatberaSvilis mcdeloba kvirias mzis
RvTaebad armiCnevis mtkicebisa mkvlevrisave naTqvamis winaaRmdegobaSi mova.
savsebiT dasaSvebia, SatberaSvilis mier ganxilul xalxur leqsSi kvirias,
rogorc mze RvTaebis, mobrZanebis suraTi iyos daxatuli, Tu saerTod
davuSvebT da mkvlevris mier gaanalizebul sityva `nasiskars~ marTlac
siskarad _ ciskarad miviCnevT; asec rom iyos, gasaTvaliswinebelia, rom
mze astralur mnaTobTa umaRlesi saxea, mzis amosvla ciskris
gaRebasTanac iyo dakavSirebuli. gaTeneba xalxur leqsebSi ciskris
amosvlis xans ewodeba. ciskari mosalodneli dRis mauwyebelia, naTebaa,
silamazea. amdenad, igi analogiuri simboluri mniSvnelobiT itvirTeba
xalxur leqsebSi: `ra mSvenieri rama xar, ciskaro Tenebisao!..~ (qarTuli...
1980:50); `xom ici, rom eSmaks moklavs, ciskris locvis momsmeneli...~
(qarTuli... 1973:105)
mkvlevari bela mosia ciskris varskvlavze saubrisas aRniSnavs, rom
ciskrisa da ciskris varskvlavis, Suqur varskvlavis, sagamTeneblo
varskvlavis gaigiveba ar iqneba bolomde gamarTlebuli (mosia 2006:116);
erTmaneTisgan mijnavs da cal-calke ganmartavs maT sulxan-sabac.
ciskari rom gansxvavdeba Suqur varskvlavisgan, amaze xalxuri leqsic
miuTiTebs:
ciskari moCanCalebda, Tavis tyavsa moaTrevsa,
gaTenebisas amodis, panRuri hkres, daaTvresa.
Suqur varskvlavi mobrZanda, is Zalian daaTvresa,
xalaTi gamoucvales, kai Coxa Caacvesa...
(kotetiSvili 1961:160)
88
amrigad, giorgi SatberaSvili Tavis udavod saintereso werilSi
`kviria~ mokled mimoixilavs qarTul warmarTul panTeons da RvTaeba
kvirias adgils am panTeonSi. naSromi warmoadgens mcdelobas RvTaeba
kviriasa da ciskaris igiveobis mtkicebis Sesaxeb, Tumca, miuxedavad
sakiTxis originaluri gaazrebisa, igi mainc naklebad damajerebelia.
mkvlevari mxolod erTi xalxuri leqsis safuZvelze cdilobs kvirias
genezisis garkvevas, danarCen miTologiur masalas ki uyuradRebod tovebs,
ris gamoc, bunebrivia, garkveul winaaRmdegobebSi vardeba. miuxedavad amisa,
g. SatberaSvilis es narkvevi saintereso sityvaa qarTuli folkloristikis
istoriografiisaTvis.
89
Tavi meore
`Tvaladuri qarTulis WaSniki~ da
erovnuli folklori
,,mwerlis erT-erTi mTavari mizani mSobliuri enis WeSmarit bunebasTan
miaxloveba unda iyos~, _ aRniSnavs giorgi SatberaSvili, romelic mTeli
Tavisi moRvaweobiT erTgulad icavda kidec am princips. mwerals kargad
hqonda gacnobierebuli, rom ,,sityva Tavad aris eris istoria da sulier
SesaZleblobaTa yvelaze utyuari sabuTi~ (g. SatberaSvili, rCeuli, Tb.,
1982:546; SemdgomSi citatebs `Tvaladuri qarTulis WaSnikidan~ moviyvanT am
gamocemidan, mivuTiTebT mxolod gverdebs). amitomac epyroboda
gansakuTrebuli sifaqiziT sityvebs _ ukvirdeboda, aanalizebda, efereboda.
mkvlevari sargis caiSvili ixsenebs: ,,giorgi SatberaSvili qarTuli
sityvis mesaidumle da, rogorc TviTon ambobda xolme, ,,mCxrekeli~ iyo,
xolo ZiebaTa am gzaze igi mainc Tavis yvelaze did moZRvrad sulxan-sabas
miiCnevda. saalersod ,,sityvis papa~ Searqva mweralma saxelovan
winamorbeds da erTgulad misdevda kidec mis naTel anderZs. ,,samkurnalo
balaxebiviT~ arCevda xatovan Tqmebs da aseve xatovani, sanaqebo qarTuliT
gamoxatavda mis mierve mikvleul, metwilad SemTxveviT usamarTlod
miviwyebul sityvas. giorgim icoda, rom sityva cocxal arsebas waagavs:
ibadeba, izrdeba da udieri mopyrobis SemTxvevaSi naadrevad kvdeba kidec~
(caiSvili 1990:443).
amitomac evedreboda ase mxurvaled ,,sityvis mfarvel RmerTs~
TiToeuli qarTuli sityvisTvis ukvdavebis miniWebas:
qarTuli sityvis mfarvelo RmerTo,
gonierebis, mSvenierebis,
bednierebis mfarvelo RmerTo _
RmerTo, micocxle qarTuli sityva,
ar gaagono xma gugunisa,
gadauvline warRvna da setyva
aw da maradis da ukunisad! (gv. 272)
90
giorgi SatberaSvili gansakuTrebuli gulisyuriT epyroboda TiToeul
sityvas, daJinebiT ikvlevda mis saTaveebs, xalxur poeziaSi, xatovan
TqmebSi eZebda mSobliuri sityvis geneziss, ukvirdeboda xalxis,
gansakuTrebiT glexis metyvelebas, cdilobda ,,ankesmodebuli sityvis~
daWerasa da miviwyebulis aRdgenas. rogorc Tavad mwerali aRniSnavs
,,Tvaladuri qarTulis WaSnikSi~, yovel sityvas rveulSi iwerda, xanac ubis
wignakSi, Zveli da axali markis papirosis kolofis ydebze. frCxilebSi
sityvebis, gamoTqmebis mokle axsnas, Caweris TariRsa da mTqmelis vinaobas
aRniSnavda. giorgi natroSvili igonebs: `sadac unda yofiliyo giorgi _
Sin, Tavis sofelSi Tu sxvagan stumrad, eZebda sityvas xatovans, lamazs,
jer saliteraturo qarTulSi Seutanelsa da ucnobs~ (natroSvili 1985:10).
Tavad g. SatberaSvilic aRniSnavs: ,,unda gamovtyde, yoveli sityva Tu
gamoTqma, romelic sxva leqsikonebSi aRmoCndeboda, CemTvis interess
kargavda, veZebdi sruliad ,,yamirsa da daukrefavs~. aseTi sityvebisa da
gamoTqmebis migneba siamovnebas mgvrida~ (gv. 555).
qarTuli enisadmi giorgi SatberaSvilis usazRvro siyvaruls
aRtacebaSi mohyavda grigol abaSiZe, romelic `literaturuli
saqarTvelos~ 1985 wlis 19 aprilis nomerSi wers: `giorgi SatberaSvils
sicocxleze metad uyvarda Tavisi mSobeli xalxi, xolo am xalxis
enisadmi misi siyvaruli marTlac fanatikuri iyo. dedaenisadmi es uCveulo
trfiali man mxatvrul nawarmoebze metad `Tvaladur WaSnikSi~
gamoamJRavna, romelSic ase kargad Seerwya mxatvris STagoneba
leqsikografis did Sromas~. grigol abaSiZes Rrmad swams, rom `es wigni
mkiTxvelTa farTo fenebisaTvis dedaenis codnisa da siyvarulis saukeTeso
nimuSad darCeba~ (abaSiZe 1970:8-11).
marTlac, ,,didi garja da ruduneba, futkris Sroma iyo saWiro am
masalis Sesagroveblad. amas ver gaakeTebda sofelSi ramdenime kviriT an
Tundac ramdenime TviT Casuli kaci~ (WumburiZe 1975:31). amitom didi dro
dasWirda leqsikuri masalis Segrovebas. rogorc TviTon ixsenebs,
daaxloebiT oci wlis ganmavlobaSi daeZebda igi xalxur sasaubro
metyvelebaSi Zvirfas saunjeebs, romlis unikaluri nimuSebi mSobliur
91
kavTisxevsa da TvaladSi hqonda dadasturebuli. `Tvaladuri qarTulis
WaSnikis~ winaTqmaSi giorgi SatberaSvili SeniSnavs: `es Wirnaxuli
Tvaladis mindvrebSi, orRobeebsa da wisqvilebSia moweuli, wveT-wveTad,
wlobiT namkali, nagrovebi da narudunebi. oc welze meti gasula mas
Semdeg, rac pirveli xileuli gamouRia da Wirnaxulis xvavic didia. xvavs
ganiaveba, gacxrilva, darekva da sawisqviled gamzadeba unda~ (gv. 555).
giorgi SatberaSvili kargad grZnobda qarTuli sityvis
mravalferovnebas da esmoda, rom ,,Cveni xalxi sityvis av-kargis
dasaxasiaTeblad yvelaze metad gemovnebis sferos mimarTavs. arsebobs
sityva tkbili da mware, mkvaxe da cxare... arsebobs, agreTve, mariliani
sityvac. cnobili andazaa: ,,marilis mTxovnels, marili Tu ar gqondes,
mariliani sityva mainc uTxario~. _ es saocrad moxdenili da xatovani
daxasiaTeba sityvisa, ueWvelia, bevr rames gulisxmobs, bevr niuanss
Seicavs. Cems warmodgenaSi ki mariliani is cincxali, jer xmarebidan
gaucveTeli, xatovani sityvaa, romlis povna da saliteraturo enaSi gzis
gakafva iseve Znelia, rogorc Zvelad aRzevans marilze wasvla iyo (gv. 555).
Tu ra didi siyvaruliT epyroboda qarTul sityvebs giorgi
SatberaSvili, Tu ra mzrunvelobas iCenda maT mimarT, rogor ganicdida
qarTuli sityvebis dakargvas, mweral oTar CxeiZis erTi mogonebac
cxadyofs: ,,TvaladSi, SatberaanT aivanze, visxediT Semodgomis erT
JinJRlian dRes. Camoburuliyo, wvima scrida da kataula odnavRa
gamolanduliyo gacril wvimaSi. garemo Camoburuliyo da
CamovburulviyaviT Cvenca. saubaric JinJRliani gamogvdioda, rameTu
vwuwunobdiT, Tu rogor ikargeboda Zveli, Ronieri, saxieri qarTuli
gamoTqmebi, rogor msubuqdeboda ena dinji, Rrma, SemZle yovlisa. giorgi
adga uCumari piriTa, SigniT Sevida... mere rveuli gamoitana. odnav
CayviTleboda furclebi rveuls. maSindeli gaxldaT, erTxans soflad rom
CarCa giorgi, qvemoWalaSi maswavleblobda da gahqonda bilikebi
Tvaladidan qvemoWalamdisa; maSindeli gaxldaT, im bilikebze, im gzebze
akrefiliyo madliani qarTuli sityvebi, maSin jer kidev uxvad rom
afrqvevdnen Tvaladelni da winarexelni, kavTisxevelni Tu kaspelni,
92
samTaviselni Tu qvemoWalelni; akrefiliyo da Cawikwikebuliyo ukve
gacrecil furcelze. davxedeT da TiTqos JinJRli aiyara Tvaladmao,...
xalisma dagvria xeli, agviyolia, agvitana, _ egRa gakldao, ase vuTxariT,
sulxan-sabaobaRa gaklda, egec wamogiwyiao... Semdeg ,,Tvaladuri qarTulis
WaSniki~ amovida ima gacrecili furclebidana. amovida erTi saukeTeso
nimuSTagani qarTuli leqsikografiisa. asec iqneboda, aseca sCveoda
giorgisa, aRarc dasTmobda gnzraxulsa, sZlevda, moereoda, gaitanda
Tavisasa~ (CxeiZe 1970:5-6).
rogorc mwerlis ,,Tvaladuri qarTulis WaSnikidan~ da megobrebis
mogonebebidan irkveva, leqsikonisaTvis masala Zalian blomada hqonda
mwerals Tavmoyrili (Tumca didi nawili am masalisa ,,WaSnikSi~ ar
Seutania, radgan gadawyvetili hqonda, Tvaladuri dialeqturi leqsikonis
gamocema, rac ganuxorcielebeli darCa). am masalis gaanalizeba rom ioli
saqme ar iyo, Tavadac kargad grZnobda, magram ar aviwydeboda erTi
xalxuri sibrZnec _ `iqneb swored isa sjobs, adgilis kurdRels adgilis
mwevari gamoekidos?~
am gadawyvetilebis miRebaSi giorgi SatberaSvils isic agulianebda,
rom Zalian bevri sityvis Tu xatovani sityva-Tqmebis ganmartebas sakuTari
dedisgan iRebda, romelsac siyvaruliT ,,sityvis dedas~ eZaxda.
,,sityvis deda~ dedaCemia... am CanawerTa didi nawilis pirvelmTqmeli da
amxsneli, amitom ganzraxul naSroms Sinaurulad ,,dedis leqsikons~ veZaxi
da masve vuZRvni~, _ aRniSnavs mwerali winaTqmaSi (gv. 554).
giorgi SatberaSvilis azriT, erTmaneTisgan ganirCeva diasaxlisisa da
mamasaxlisis ena. ,,deda oTaxis, ezo-yuris, saTonis, bostnis eniT saubrobs.
mamis enas venaxis, marnis, orRobis, mindvrisa da saTibis surneli dahkravs.
usmen, iwer, imaxsovreb da sadRac SenSi es ori nakadi erTmaneTs erTvis,
rogorc erT dros am ori adamianis suli, sisxli da xorci Semovida SenSi
da gaerTianda,.. pirvelad maT damawafes qarTulis WaSniks~ (gv. 555-556).
g. SatberaSvili arc Tavisi mezoblis _ sandro qvliviZis damsaxurebas
iviwyebs, romelsac siyvaruliT `mamalxine~ Searqva da araerTi moTxrobis
koloritul personaJad aqcia. moTxrobaSi ,,mamalxines biWi~ vkiTxulobT:
93
,,mamalxinem enis arqeologad maqcia, ityvis raRacas da mere unda mihyve,
misdio, Txaro... ra aris, ras niSnavs, visgan gaigona? mamalxine cocxali
leqsikonia Tqmisa da sitvisa, misi naTqvami lursmaniviT iWreba xsovnaSi,
aba scade da daiviwye!~ (gv. 177).
,,Tvaladuri qarTulis WaSnikis~ xasiaTsa da Taviseburebas Tavadve
ganmartavs mwerali winaTqmaSi: ,,Tvaladuri qarTulis WaSniki~ Taviseburi
aRnagobisa da xasiaTis naSromia... esaa fiqrebi qarTul sityvaze, mis
aRnagobaze, genezisze, qarTuli enis sxvadasxva kiloebis naTesaoba-
damokidebulebaze, SinaarsiT Tu formiT msgavsebaze. es fiqrebi da
mosazrebebi, zogjer daumTavrebeli gumani Tu eWvi, CarTulia ganmartebul
sityvaTa Sua patara werilebisa da gamokvlevebis saxiT~ (gv. 554).
sityvaTa mniSvnelobebis garkvevas mkvlevari ZiriTadad zepirsityvieri
masalis ama Tu im nimuSTa gaanalizebiT cdilobs, swored am
TvalsazrisiTaa `Tvaladuri qarTulis WaSniki~ saintereso qarTuli
folkloristikisaTvis. xalxur leqsebSi, Tqmuleba-gadmocemebSi, andazebsa
Tu gamocanebSi daeZebs gumanmarTali mkvlevari miviwyebul qarTul
sityvaTa Tu xatovan sityva-TqmaTa pirvandel mniSvnelobas, radgan,
rogorc xalxuri sityvierebis Cinebul mcodnes, Rrmad aqvs
gacnobierebuli utyuari WeSmariteba _ xatovan sityvebsa da gamoTqmebs
umTavres SemTxvevaSi safuZvlad udevs raime Tqmuleba _ gadmocema, zne-
Cveuleba, istoriuli faqti, rwmena. es Zveli Cveulebani TandaTanobiT
daviwyebas eZlevian, maTi amsaxveli esa Tu is gamoTqma ki ganzogadebuli,
gadataniTi mniSvnelobiT mkvidrdeba enaSi da, imdenad, rac dro gadis,
ufro da ufro emijneba, scildeba pirvandel safuZvels. amitom
figuraluri sityva-Tqmebis etimologiaze msjelobisas mkvlevars
mravalmxrivi da Rrma codna esaWiroeba, raTa sworad Caswvdes maT
Tavdapirvel mniSvnelobas, rac aucilebeli pirobaa gadataniTad, xatovnad
maTi gardaqmnisa.
giorgi SatberaSvili xSirad zepirsityvierebis sxvadasxva nimuSis
SedarebiTi analizis nacadi meTodiT cdilobs sityvis mniSvnelobis
dadgenas. magaliTad, sxvadasxva xalxuri leqsis konteqstTa meSveobiT
94
arkvevs mkvlevari sityva ,,grimos~ mniSvnelobas. am mizniT gvTavazobs
daviT CubiniSvilis mier senakis mazraSi Caweril xalxur leqss, romelSic
es sityva Semdeg konteqstSi gvxvdeba:
alvis xevo da xelvardo zambaxiano,
saTalalo da brolo da Subl sadafiano,
marad didebiano, eSxiT srulo, enatkbilo da Saqaro,
lomo grimo, margalito, mze uRrublod aRmosrulo!
epiTetze dakvirvebam mkvlevars Tavdapirvelad avaraudebina, rom
leqsis Sinaarsi qalisadmi xotbis Sesxmas unda warmoadgendes da
Sesabamisad sityva ,,grimic~ am konteqstSi unda moiazrebodes, magram d.
barnabiSvilis mier 1971 wels senakis mazraSi Caweril xalxur leqsSi
aSkarad ikveTeba, rom xotbis obieqti aris ara qali, aramed _ kaci:
Cemo Zmao, sayvarelo, ulvaSkokob amosrulo,
lomo grimo, margalito, mze uRrublod aRmosrulo!
aqedan gamomdinare, mkvlevari marTebulad askvnis, rom sityva ,,grimi~,
igive ,,gmiria~ da mosazrebis naTelsayofad kaxeTSi Cawerili xalxuri
leqsis erTi adgili moyavs: ...aTi aTasi osmalo aT kaczeda wamovida. grimi
gogia sardali arigebda TavisTvina (gv. 591). rogorc vxedavT, sityva
,,grimis~ mniSvnelobis garkvevas giorgi SatberaSvili mxolod da mxolod
qarTuli zepirsityvierebis nimuSebze dayrdnobiT axerxebs.
g. SatberaSvili qarTuli folkloris sxvadasxva nimuSSi gulmodgined
daeZebda miviwyebul sityvebsa Tu gamoTqmebs. Tuki waawydeboda, cdilobda,
imave nawarmoebis sxva variantebsac gascnoboda, raTa SedarebiTi analizis
gziT moexerxebina miviwyebuli sityvis mniSvnelobis garkveva. magaliTad,
Tedo razikaSvilis mier Caweril xalxur ,,eTerianSi~ saintereso
mxatvruli saxe _ ,,abanouris xe~ _ SeuniSnavs da misi mniSvnelobis
gasarkvevad poemis sxva variantebs gascnobia. maTi gadakiTxvis Semdeg
msgavsi konteqstiT es mxatvruli saxe p. mirianaSvilis galeqsil
,,eTerianSic~ aRmouCenia. abesalomis avadmyofobiT Sewuxebuli marexi
eubneba eTers:
...iseT sasaxles agigeb,
95
sul marmarilos qvisasa,
Siga-Sig ficars Cauyri
abanouris xisasa,
win saCrdilobels moviyvan
maRalsa alvis xisasa.
ramdenime variantSi erTsa da imave konteqstSi aRmoCenilma sityvam
mkvlevari daarwmuna, rom `radgan aseTi saxelwodebis xe bunebaSi ar
arsebobs, amitom ,,abanouri~ unda iyos gaxalxurebuli forma abanozisa,
romlis Sesaxebac sulxan-saba SeniSnavs, ,,abanozi sxvaTa enaa, qarTulad
ekalmuxa hqviano~ (gv. 560).
p. umikaSvilis `xalxur sityvierebaSi~ dabeWdil leqsSi amokiTxul
kidev erT mxatvrul saxes _ `badalovan yanas~ _ miupyria g. SatberaSvilis
yuradReba:
yanasa badalovansa ar unda daxeduloba,
TavSi Semokvra namglisa, boloSi gaxeduloba.
leqsis konteqstma Tavdapirvelad mkvlevars avaraudebina, rom
,,badalovani~ warmoqmnili unda iyos badalisagan (iseve, rogorc
,,saxelovani~ _ saxelisagan), magram, rodesac am leqsis sxva variantebs
gascnobia da aRmouCenia, rom zogan `badalovanis~ magivrad `yanasa
faTaliansa~ an `yanasa daleulasa~ aris naxmari, yvelaferi cxadi gamxdara:
sityvis Ziri `faTalo~, F`faTala~ (igive `xvarTqla~) yofila, romelic st.
menTeSaSvilis axsniT, yanis mteria, `yanas Tu movida, daexveva, daawvens da
daRupavs~ (gv. 571). `faTala~ ganmartebiTi leqsikonis axsniTac `igivea, rac
xvarTqla~. am ganmartebas erTvis xalxuri leqsi: `guls javri gadamexvia,
rogorc yanaze faTali~ (gv. 571-572).
xalxur leqss dayrdnobia g. SatberaSvili metivuri terminebis
ganmartebisasac:
metive da yudro Wala, Cibux daatana Zala,
TiTon tivi waaxdina, meboloves daabrala.
g. SatberaSvilis ganmartebiT, tivs ori orTayviri aqvs da ori
meorTayvire hyavs. ukanas `mebolove~ hqvia, winas, albaT, `mewinave~. tivs
96
mimarTulebas mewinave aZlevs (gv. 605). mkvlevars yuradReba miupyria T.
oqroSiZis mier gamoqveynebuli erTi xalxuri leqsisTvis, romelSic
saintereso metivuri termini SeuniSnavs - `xelismkvreli~:
qarelSi tivi auSvi, iqve moiRera yeli,
sayornias mivatane, finTaT Semicvala feri,
orive wyalSi damexrCo _ mebolove, xelismkvreli.
(Sromis simRerebi 1961:165)
zog SemTxvevaSi mkvlevari ver axerxebs xalxur leqsebSi amokiTxuli ama
Tu im sityvis mniSvnelobis dadgenas, rasac Tavadve aRniSnavs ,,WaSnikis~
pirvelTqmaSi: ,,WaSnikSi ganumarteblad~ Sevitane CemTvis gaugebari
sityvebi. es sityvebi da gamoTqmebi umTavresad qarTuli folkloridan
aris amoRebuli. magaliTad, aseTi sityvebia: ,,miraSxani~, ,,mieqoneba~,
`garnaxi, garnaxis wveri~ (gv. 656).
g. SatberaSvilisaTvis bundovani darCenila sityva ,,winwiburas~
mniSvnelobac, radgan igi sxvadasxva xalxur leqsSi sxvadasxva
mniSvnelobiTaa naxmari. erT-erT xalxur leqsSi winwibura winwasuls
niSnavs da am leqss win mimavlis Sesayovneblad an CamosarCenad amboben
Tanamosiaruleebi: ,,winasa, winwiburasa, gveli audga yirasao~ (gv. 652). petre
umikaSvilis ,,xalxur sityvierebaSi~ moTavsebul leqsSi ki vkiTxulobT:
Tbili qaTmis kiseri, isic muxlze davidevi,
wiwiburam momtacao. maca, maca, winwiburav,
mec gadmoval serzedao!~ (gv. 652)
bundovani darCenila am sityvis mniSvneloba ganmartebiTi leqsikonebis
gadakiTxvis Semdegac. axsna aqac sxvadasxvagvari aRmoCnda: Tu sulxan-
sabasTan `wiwibura~ ,,balanT saglejeli patara mSvildia~, guram SaraSiZis
,,gurul leqsikonSi~ `wvers, mwvervals xisas~ an `kides~ niSnavs (gv. 653).
rogorc vxedavT, sxvadasxva xalxuri leqsisa da dialeqtis SedarebiTi
analizis moSveliebiTac ki mkvlevris survili sityvis genezisis dadgenisa
zogjer daukmayofilebeli rCeba.
97
saerTodac, unda aRiniSnos, rom dialeqtTa SedarebiTi meTodiT
Seswavlas giorgi SatberaSvili gansakuTrebuli intensiurobiT cdilobs;
ama Tu im dialeqtSi daZebnil sityvebsa Tu idiomur Tqmebs xSirad adarebs
qiziyurSi, xevsurulSi, gurulSi, zemo imerulSi arsebul identur
formebs, risTvisac is, bunebrivia, mimarTavs am kuTxis zepirsityvierebas.
magaliTad, mkvlevars mohyavs cnobili xalxuri leqsi: `zRvaSi vxnav da
zRvaSi vTesav, mSralze vinadireb Tevzsa~ da aRniSnavs, rom ~mSrali~ aq
araa pirdapiri mniSvnelobiT gamoyenebuli, ramed ,,xmelis~, ,,xmeleTis~
gagebiT moiazreba da Tu Tvaladuri dialeqtisaTvis ,,mSrali zamTari~
Cveulebrivi gamoTqmaa, gurul dialeqtSi mis paralelurad ,,zamTar-
xmeloba~ da `xmeli zamTari~ gvxvdeba (gv. 658).
sxvadasxva sityvaTa gansamartavad giorgi SatberaSvili, rogorc
vnaxeT, xSirad moixmobs xalxuri leqsis striqonebs. magaliTad, sityva
`naorRalis~ mniSvnelobis garkvevas mkvlevari xalxuri leqsis
moSveliebiT cdilobs:
ficar_ficar naorRalo,
cibruto da oqros mkerdo,
RmerTo gaumarjve oci! (gv. 618)
xalxuri leqsis moxmobiT Semoifargleba igi sityva `mieqonebis~
mniSvnelobis dadgenis drosac:
wavideT, vnaxoT cxedari, netav ras mieqoneba.
sami arSini mitkali, es aris misi qoneba (gv. 610).
analogiuri viTarebaa sityva `ufTuris~ mniSvnelobis dadgenis drosac.
xalxuri leqsis mciredi nawilis garda araferia naTqvami am sityvis
Sesaxeb: `ufTursa mTasa, ugzursa, Rame usanTlod davalo~ (gv. 632) da es,
xalxuri poeziis utyuarobisa da sandoobis g. SatberaSviliseul
Sexedulebaze miuTiTebs.
sityvis `leSkaci~ mniSvnelobis axsnis funqcias Semdegi xalxuri leqsi
asrulebs:
ojaxis Semarcxveneli lafSi svris Tvis mogvareTa,
ver naxavT misebr leSkacsa Tund xmeli moiareTa (gv. 606).
98
wyevlis ramdenime nimuSs iSveliebs giorgi SatberaSvili sityva
,,mosalokis~ mniSvnelobis gasarkvevad: `ai, eg mosaloki da amosavardni!~
`Tqven moispeT da moilokeT, rogorc ara erTi da ori amowyvetila!~
(gv.615). sityvis magiuri Zalis rwmenaze aRmocenebuli wyevla
zepirsityvierebis uZvelesi Janria da miiCneva eposis erT-erT saxed,
romelic vrceldeba rogorc zepiri, ise werilobiTi gziT (Ciqovani
1975:175).
`WaSnikze~ muSaobis procesSi g. SatberaSvils SeuniSnavs saanalizod
moxmobil literaturul da folklorul teqstebSi arsebuli zogierTi
uzustoba. amis Taobaze sayuradRebo SeniSvnebi da mosazrebebia CarTuli
calkeul sityvaTa ganmartebebSi, ufro vrceli etimologiuri Ziebani da
sityvis istoriuli mniSvnelobis dadgenis cdebi ki calkeul
gamokvlevebad aris gamoyofili.
`WaSniki~ xasiaTdeba xalxuri xatovani sityva-Tqmebis siuxviT: `acriT
rwyva da dataniT, anu migdebiT rwyva~, `gvarTxeli da gvargamravlebuli~,
`uZraxi wyali~, `naswavli puri~ da `pirubaneli puri~, `aznauri yana~,
`vazis dawvrilSvileba~, `yurZnis sicili~, `comis Secolqmareba~,
`damTqnareba dRe~, `gafrenili nabiji~, `avi saxli~ da a. S. yovel xatovan
sityvasa Tu gamoTqmas darTuli aqvs Sesabamisi axsna. sailustraciod
moxmobilia saTanado frazasTan dakavSirebuli _ eTnografiuli masala.
folkloristikisaTvis xatovan sityva-Tqmebs udidesi mniSvneloba
eniWeba, radganac isini TvalnaTliv gviCveneben, Tu, erTis mxriv, ra
figuraluri sityvebi da gamoTqmebi ganzogadda zepirsityvieri wyaroebidan
da, meores mxriv, qarTul folklorSi romeli Tqmebi damkvidrda. am
TvalsazrisiT Zalze Rirebulia g. SatberaSvilis `Tvaladuri qarTulis
WaSniki~, radgan masSi ara mxolod xatovani sityva-Tqmebis gaanalizebis
dros aris moxmobili zepirsityvierebis nimuSebi, aramed sityvebis
mniSvnelobis dadgenis procesSic aqcenti gamaxvilebulia folklorul
masalaze. qarTuli idiomebis etimologiis garkvevisas giorgi
SatberaSvili gansakuTrebul sifrTxiles iCens, cdilobs, sworad Cawvdes
99
maT Tavdapirvel mniSvnelobas. unda aRiniSnos, rom giorgi SatberaSvilma
warmatebiT gaarTva Tavi dasaxul amocanas. sagulisxmoa isic, rom mravali
qarTuli idiomis safuZvels mkvlevari zepirsityvierebaSi eZebs da
sailustracio masalac, rasakvirvelia, qarTuli folkloridan moaqvs. ase
magaliTad, xatovani sityva-Tqmebis `aznauri yanisa~ da ~nagzauri miwis~
axsnisas giorgi SatberaSvili iyenebs xalxur leqss: `miwa moxan nagzauri,
yana mova aznauri~. mklevari dasZens, rom ~aznaur yanas Tavankara,
saukeTeso yanas eZaxian~, nagzauri miwa ki wlobiT dauxnav, dasvenebul
miwas hqvia (gv. 563).
xatovani sityva-TqmisaTvis _ `avi saxli~ da `kargi saxli~ _ mkvlevars
miuqcevia yuradReba erT xalxur leqsSi, sadac `avi saxli~ da `avi kari~
cud ojaxs niSnavs, xolo `kargi saxli~ da `kargi kari~ _ karg, keTil
ojaxs. am gamoTqmaSi `saxls~ da `kars~ Tavisi niuansi aqvs da gadataniT
ojaxur garemos gulisxmobs:
kargma saxlma, kargma karma kargad gamomiyvanao,
avma saxlma, avma karma avad gamomoyvanao (gv. 561).
sainteresoa idiomuri Tqmis `ciciaanT sufris~ kavSiri xalxur
gadmocemasTan. SatberaSvili mogviTxrobs: `Tavad ciciSvils qarTlis mefe
stumrad daupatiJnia da sanam sufraze miiwvevda, karavSi Seuyvania. am
karavs lavaSis fardebi hqonia. uzarmazar magidazec sufrad lavaSi
yofila gaSlili. am gadmocemas dakavSirebia SemdgomSi gamoTqma: ~ciciaanT
sufra xom ar aris, puri rom ar mogitaniao~ (gv. 647).
gamoTqmebis `ar vicis dedasa~ da `vicis dedas~ axsnisas mklevari
iSveliebs erT xalxur leqss, romelic akaki SaniZis `xevsurul poeziaSi~
aris dafiqsirebuli:
arvicai da vicai ficis kars meudiana,
arvica Sinav dabrunda, vicas aficebdiana (gv. 569).
kidev bevri saintereso xatovani sityva-Tqmebi Seutania giorgi
SatberaSvils `Tvaladuri qarTulis WaSnikSi~, romelTa umravlesobas
erTvis xalxuri, uSualod metyvelebis procesSi Cawerili, frazeologiuri
100
erTeulebi, xalxuri leqsebi, literaturuli teqstebi, nawyvetebi qarTuli
istoriuli dokumentebidan da sxva.
`WaSnikSi~ gamoqveynebulia saintereso legenda kaciWamia serze
(winarexi). legenda mogviTxrobs: winarexeli qali colad gahyolia am
serze mcxovreb kacs. qals SeuniSnavs, rom aqaurebi adamianis xorcs
Wamdnen. dauvlia ZuZuTa bavSvisaTvis xeli da gaqceula. bavSvs tirili
autexia. SeSinebul dedas bavSvisTvis ZuZu miucia da swored am dros
kavTuraze gadebul xidsac misdgomia. kavTura adidebuli miquxda, Turme,
sacalfexo xidqveS. qali rom xidze Semdgara, bavSvi ufro gamwarebula da
dedisaTvis ZuZuze kbena dauwyia. qals wamouZaxnia: `moswi gvarisao!~ (e.i.
Seni gvari mogdgamso) da adidebul wyalSi gadaugdia ZuZuTa bavSvi.
legenda sagulisxmoa xsenebuli toponimis (~kaciWamia seri~) genezisis
gamosarkvevad, Tumc, rogorc aleqsandre Rlonti aRniSnavs, misi areali
marto winarexiT ar Semoifargleba. misi azriT, sasurveli iyo, avtors
aReniSna, rom analogiuri Sinaarsis legenda saqarTvelos sxva kuTxeSicaa
Cawerili (Rlonti 1980:294). erTi varianti, kerZod, gasuli saukunis 90-ian
wlebSi sof. saroSi (javaxeTi) Cauweria k. gvaramaZes. am legendis Tanaxmad,
sof. saroSi kaciWamia cxovrobda. diliT is nadirobda adamianze da
saRamos Sin brundeboda. erTxel lamazi qali daiWira, ar SeWama da xasad
daisva, daketilSi hyavda. SeeZinaT vaJi. rogorRac kaciWamias kari darCa
Ria, qalma wamoavlo mcirewlovan bavSvs xeli da gaiqca, mtkvarze
gadaaswro. kaciWamiam Svils dauZaxa: ~Svilo mamisao, gaswi gvarisao!~
Svilma gaigona mamis Zaxili da moindoma dedis gaCereba. gamwarebuli deda
moTminebidan gamovida, moiglija gulidan moRalate Svili da mtkvarSi
gadaisrola (`akakis krebuli~ 1898:75_76).
orive legendas, rogorc vxedavT, erTi safuZveli aqvs. maTi
Sepirispireba avtoris msjelobas met damajereblobas miscemda.
amrigad, g. SatberaSvilis `Tvaladuri qarTulis WaSniki~, romelic
leqsikografiuli literaturis mniSvnelovani SenaZenia, qarTuli
folkloristikisTvis metad saintereso da Rirebulia. rogorc ganxiluli
masalidan xdeba naTeli, mkvlevari mis mier Segrovebuli sityvebisa Tu
101
xatovani sityva-Tqmebis mniSvnelobebis dadgenisas umeteswilad
folklorul masalas eyrdnoba, mravali qarTuli idiomis safuZvels
swored zepirsityvierebaSi eZebs da sailustraciodac erovnuli
folkloris poeturi nimuSebi moaqvs, riTac naTlad avlens qarTuli
xalxuri sityvierebis Rrma codnas.
g. SatberaSvilis `WaSniki~ naTeli dadasturebaa im gulmodgine
muSaobisa, romelsac mwerali eweoda xalxSi gavrcelebuli
frazeologizmebis Sesakrebad. masSi warmodgenili SeniSvnebi didad
daexmareba rogorc folkloristebsa da eTnografebs, ise qarTuli
kulturis istoriiT dainteresebul pirebs.
102
Tavi mesame
folklorul saxeTa da motivTa transformaciisaTvis giorgi
SatberaSvilis poeziaSi
giorgi SatberaSvilis laRi da TavisTavadi poezia sisxlxorceulad
aris dakavSirebuli mSobeli xalxis zepirsityvierebasTan. es kavSiri
mravali kuTxiTa da aspeqtiT vlindeba. am TvalsazrisiT gansakuTrebiT
mniSvnelovania Semdegi: 1) Temisadmi midgomis xalxuri tradiciis
erTguleba; 2) zepirsityvierebisaTvis niSandoblivi Tematikis gamoyeneba; 3)
erovnuli fokloris calkeuli detalebis moSvelieba.
erovnuli saunjis samyarodan poeti xSirad moixmobs znemaRal qarTvel
gmirTa aCrdilebs da TanamedroveT Seaxsenebs maT idealebs. am
TvalsazrisiT giorgi SatberaSvilis poeziaSi yuradRebas iqcevs ,,arsenas
leqsisa~ da misi mTavari personaJis mxatvruli saxis poeturi
interpretacia. leqsSi `arsena yaCaRi~ TeTr CoxaSi gamowyobili arsenas
landuri saxe TrialeTidan gadmoscqeris saqarTvelos da kvlav
brZolisaken mouxmobs miZinebul qarTvelobas:
aiSaleT, winamZRolad gaiWrebis arsen...…
aiSaleT... arwivebi veRar daiCagron,
sxva lekvebi daizardon vefxvis nabudarze!
oZelaSvils gamomyeviT, vaJkacebi CanxarT,
amoiRebT qarqaSidan CaJangebul xanjals!.. (gv. 42)
arsenas zneobrivi saxis xatviTa da saerTod, misi pirovnebisadmi
damokidebulebis TvalsazrisiT, giorgi SatberaSvili Temisadmi midgomis
xalxuri tradiciis erTul damcvelad gvevlineba.
arsena oZelaSvili realuri piria. misi samoqmedo asparezic, cxadia,
savsebiT realur sivrceSia gaSlili, Tumca qarTveli kacis cnobierebaSi
igi, rogorc vaJkacobis, damourCileblobisa da samarTlianobis simbolur-
etalonuri saxe qveynis maradiul Tanamdev arsebad aris moazrebuli,
romelic misi pirovnebis ardaviwyebas evedreba TiToeul qarTvels da
sakuTari zneobriobis aqcentirebiT cdilobs momavali Taobebis zneobrivi
103
potencialis Seqmnas. Teqvsmet wels yaCaRad myofs adamianis codva ar
daudvia. xalxis sayvarel gmirs ase alaparakebs poeti:
saqarTveloSi vinc ki gabedavs,
kargi Seaqos, avs uTxras cudi,
man daulocos algeTel dedas
Cemi namusis patara qudi!
. . .. . . . . . .. . . .. . . .. . .. . . . .. . .
axsenos Cemi qera ulvaSi,
ase wmindad rom gadarCenila,
da TeTri Coxa _ droTa brunvaSi
wveTi sisxlic rom ar amCnevia (gv. 42).
arsenas usisxlo firaloba (`TxuTmet wels yaCaRada var, kacis codva
ar maZevsa~), ramac didad gansazRvra xalxSi misi zneobrivi saxis
Camoyalibeba, iqca safuZvlad mixeil javaxiSvilis genialuri romanis _
,,arsena marabdelis~ Seqmnisa. amis Sesaxeb mwerali TviTon aRniSnavs
werilSi ,,rogor iwereboda ,,arsena marabdeli~: `arsenam didi zneobrivi
Zalis wyalobiT moipova saxeli. mas sisxliT ar moupovebia vaJkacoba.
vaJkacobis kulti da erTgvari sulieri keTilSobileba _ ai, ram momca
oZelaSvilis xasiaTis gasaRebi~ (javaxiSvili 1980:168).
arsenas humanizmi marad moqmedebaSia, igi ar aris droisa da sivrcis
mixedviT SezRuduli. mkvlevari apolon canava arsenaze saubrisas
aRniSnavs, rom ,,misTvis saWiro ar aris sisxlis Rvra, radgan yvelaferi
mis survils unda daeqvemdebaros. igi yovlisSemZlea; sakmarisia, aqeT-iqeT
dakras wkipurtebic ki, rom yvelgan samarTlianoba damyardeba. ramdenadac
uZlevelia, imdenad Tavmdabalia, humanisti da saukeTeso adamianuri
TvisebebiT Semkuli~ (canava 1953:168). marTlac, `arsenas leqsis~
gavrcelebis farTo areali da xalxis ganusazRvreli siyvaruli, arsena
oZelaSvilis sxva dadebiT TvisebebTan erTad, misma humanurobamac
ganapiroba.
arsenas Tavisuflebismoyvare suli, misi marTali sityva da saqme giorgi
SatberaSvilis poeziaSi eris TavisTavadobis, Seudreklobisa da vaJkacobis
104
simboloa; amitomac xSirad gvaxsenebs mas. leqsSi ,,arsena yaCaRi~ poeti
mexre biWs STagonebiT amRerebs ,,Savlegos~, rac leqsisaTvis erTgvari
simboluri uvertiuraa:
Savleg, Seni Savi Coxa, Savlego,
Savad Segixamebia, Savlego!
Savleg, Seni yawimebi, Savlego,
Seni Savi Cabalaxi, Savlego. . . (gv. 42)
Salva – Savlegi Cveni xalxis SemecnebaSi samSoblosaTvis daRupuli
gmiria; misi xateba eris vaJkacobisa da qeduxrelobis maradiuli
SegrZnebaa; aseTad dasaxa xalxma maTi qomagi arsenac da amitom g.
SatberaSvilis leqsSi TeTrCoxian oZelaSvils mimarTavs mexre, Sesvas
muxran-batonis damxobisa da glexis gamarjvebis sadRegrZelo, wyevla-
krulva gaugzavnos zaal baraTaSvils da evedreba, wamodges, kvlav
Zveleburad gaaWenos lurja, egeb axla mainc ewios sawadels. amiT poeti
momaval Taobasac moqmedebisken mouwodebs: ,,vin gahyveba arsena biWs –
barSi nayaCaRars?~ _ kiTxulobs igi da sjera, rom mova dro da eris
laSqarSi Cadgebian vaJkacebi, Tumca dResdReobiT mware sinamdvile
martooden cremlisa da dardis nebas iZleva, jerjerobiT ,,dums farexi~
da ,,yalyze dgeba lurja~; flateebze Camowolil nislebSi ki vedrebasaviT
gaismis:
- arsen, xSirad moxvidode!
. . . . . . . . .. . . . .
moxvidode TrialeTze Tamami da laRi,
mexre biWi Senze vfiqrob – Seni monatruli,
mezmaneba Seni Coxa, Seni yabalaxi... (gv. 10)
`arsenas leqsi~ bolo dromde mestvireTa repertuaris aucilebel
nawils Seadgenda da sruldeboda religiuri Tu saxalxo dResaswaulebis,
aseve _ Tavyrilobebis dros. misi siuJeti safuZvlad daedo mraval
mxatvrul nawarmoebs. maT Soris aRsaniSnavia al. yazbegis piesa `arsena~ da
al. SanSiaSvilis `arsena~. p. umikaSvili miiCnevs: radgan `arsenas leqss~
mReris mTeli saqarTvelo, Cans, am leqsSi aris rame iseTi, rom xalxis
105
gonebasa da guls eubneba gasagon sagansa~ (umikaSvili 1964:207). z. kiknaZe
`arsenas leqsze~ saubrisas SeniSnavs, rom `masSi sWvivis qristianuli
suli, gamgebi da mimtevebeli yoveli adamianuri codvisa. xseneba RvTis
saxelisa, mironis madlisa, pirjvrisa, dalocvis sityvebisa `arsenas
leqsSi~ arc SemTxveviTia, arc ubralod sityvis masalaa, arc mxolod
Cveuleba da tradiciaa, arc e.w. xarkia epoqisadmi. es realiebi leqsis
organuli nawilia, romelic gansazRvravs mTavari gmiris xasiaTs,
rogoradac surs, igi dainaxos mestvirem, romelic Tavis simReras Zveli
rafsodiebis msgavsad uzenaesis xsenebiT iwyebs: `SairsityviTa mestvirem
RmerTi maRali axsena...~ (kiknaZe 2001:107).
giorgi SatberaSvili `arsenas leqss~ warsulidan gadmoyolil tkbil
mogonebas uwodebs:
da momagonda arsenas leqsi!
da wnorebs surdaT mtkvarzed etiraT,
maT yovel diliT arsena biWis
Zaxili esmiT TrialeTidan!
... axla aq caze mTvare irxeva,
mTvare, moxrili vercxlis warbiviT,
SoriT xalxuri ismis simRera
da am simReris ar sCans napiri...
gaiSrialebs arsenas leqsi,
TiTqos WalaSi Seirxa Zewna
da cecxlapiras kaspeli mwyemsi
qarTul kiloze atirebs lerwams! (gv. 36)
leqsSi ,,qarTlis velze~, romelSic gacxadebulia udidesi
gulistkivili qarTlis vel-mindvrebis gaCanagebis gamo, g. SatberaSvilis
poeturi xilva elaciceba arsena oZelaSvilis aCrdils, ixsenebs qarTveli
xalxisaTvis sayvarelsa da gulSiCamwvdom ,,arsenas leqss~ da
gulistkiviliT ambobs:
sadac kioda biWi arsena
da atexili Walebi Candnen,
106
dRes industriam ,,ganZi axsena~_
ver upovnia igi kuWatnels!. (gv. 36)
arsenas pirovnebaSi sinTezirebulia yoveli qarTvelis grZnoba_gonebaTa
samyaro. misi wuxilica da Tavganwiruli brZolac zogadqarTulia,
daumonebeli sulis amboxia. marTebulad askvnis p. umikaSvili arsenas
pirovnuli Tvisebebis analizisas: `arsena aris warmomadgeneli Cveni
xalxis grZnobisa da gonebisa. masSi ixateba garkveviTa da cxadad, ra
mwuxareba awuxebs xalxsa da ra imedi aimedovnebs. imisi sicocxle xalxis
sicocxle iyo, mwuxareba da imedi orisave erTi iyo da arsenas cxovreba
xalxis Semagulianebeli sicocxle iyo da xalxis cxovrebis gamomTqmeli~
(umikaSvili 1964:207).
meore mxriv, arsena zekacuri bunebis pirovnebacaa. igi Tavidan qmnis da
awesebs kanonebs. ,,arsena gamonaklisia, mis xasiaTsa da cxovrebis wess
Rrmad damCnevia erTaderTobis daRi. arsena Taviseburi gadaxraa normidan,
vinaidan Tavisi mdgomareobiT mkveTrad gansxvavdeba umravlesobisagan: arc
xnavs, arc Tesavs~ (asaTiani 1975:77). arsenas amgvar saqciels zurab kiknaZe
rusTvelur mocaleobas adarebs, rac, mkvlevris azriT, kidev sxva
mowodebebs uxsnis gzas: `mdidars arTmevs, Raribs aZlevs~, rusTveluri
`Sen daamdidre yovelis~ Taviseburi paradigmaa. arsena iqceva rogorc
uflebamosili da es ufleba, gamoWedos axali adli, man TviTve mianiWa
Tavis Tavs~ (kiknaZe 2001:122).
arsena, miuxedavad imisa, rom yvelafers akeTebs glexobisTvis,
socialuri mdgomareobis Sesamsubuqeblad, mainc ver axerxebs Tavisi wris
farglebSi Catevas. igi aucileblad unda gasuliyo am SezRudulobis
farglebidan, raTa moexdina sakuTar SesaZleblobaTa sruli realizeba.
gasvlis motivad, rogorc samarTlianad miiCnevs z. kiknaZe, `qalis motaceba
_ akrZalulis xelyofa _ iqca. am faqts faruli motivi aRZravs, ris
ganxorcielebasac arsena mTel Tavis cxovrebas miuZRvnis: is
daupirispirdeba batons, raTa Tavad gaxdes batoni da Taviseburad
gagebuli samarTali daamyaros (`mdidars arTmevs, Raribs aZlevs~) (kiknaZe
2001:122). swored amgvari principisaTvis arsena misaRebia xalxisTvis,
107
rogorc axali tipis batoni. amgvar ganwyobas isic uwyobs xels, rom arsena
maTive wridanaa gamosuli da kargad esmis glexobis socialuri
gaWirvebisa da yovelgvari uuflebobis sirTule. swored es momentia
gaTvaliswinebuli ilia WavWavaZis `kako yaCaRSi~ zaqros mier warmoTqmul
monologSi (WavWavaZe 1984:136).
glexobaze zrunviTaa ganpirobebuli arsenas sikvdiliswina sityvebi:
Cemi Svidasi Tumani kaspSi erT kldis qveSa Zevsa,
Raribsa da aramqones mieces da moxmardesa.
(xalxuri sibrZne 1965:223)
giorgi SatberaSvils es sityvebi sainteresod aqvs gamoyenebuli leqsSi
`qarTlis velze~, romelSic miiCnevs, rom arsenas amgvarma zrunvam adre Tu
gvian keTili nayofi gamoiRo: `bolo moeRo glexis kaeSans, TiTqos arsenas
auxda natvra~ (gv. 37).
unda aRiniSnos, rom arsenas Cveulebac _ ,,gzazed sufris gadafena~ _
axlos dgas qarTveli kacis bunebasTan da, amdenad, es Cvevac dadebiT
Tvisebad miiCneva xalxis mier. es momenti kargad aqvs gamoyenebuli giorgi
SatberaSvils leqsSi `arsena yaCaRi~, romelSic dialogur principze
agebuli striqonebis meSveobiT arsenas purobis suraTs gvixatavs:
arsen, Seni TeTri CoxiT miwolilxar mxarze.
mwyemsi getyvis:
_ erTic Sesvi am jixvis rqiT, arsen!...
bnel farexSi siCumea, mexreebi sduman,
Segxarian TrialeTze gadmovardnil stumars...
_ Sesvi muxran _ batonebis damxobis da mtrobis,
_ Sesvi, oxer TavadiSvils gamoeqec mTaSi,
_ aswi glexis gamarjvebis, icvlebian droni,
_ Sesvi, arsen,
wyevla uTxar zaal baraTaSvils!...
wamodgebi, biWo arsen, TeTri axaluxiT,
qveS nabadi gagiSlia _ xels gimSvenebs jixvi...
svam, arsenav, da jixvis rqas miawodeb sarqals.
108
sdums farexi, mxolod ismis: ` _ alaverdi, arsen!~ ...
iriJraJa, acriatda, xariTvala Caqra,
gareT lurja daWixvinebs cvrian ialaRze (gv. 41-42).
giorgi SatberaSvili aucileblobad miiCnevs arsenas Sesandobaris
dalevas qarTveli kacis mier. meti simZafrisaTvis Tavad arsenas
aTqmevinebs Semdeg saTxovars:
nu damiviwyebs... aqac da iqac
didxans sicocxle guliT minatros,
guliT ajaxos Wiqa Cems Wiqas,
keTili sityviT gza gaminaTos.
xeliT ki ara, guliT aswios,
nu damiviwyebs, oRond maxsenos,
da, Tu mtris tyviam wamomaqcios,
keTili sityviT wamomayenos (gv. 154).
leqsis es nawili usaTuod davalebulia qarTuli xalxuri
samgloviaro poeziis erT-erTi arqauli ubniT _ epitafiiT; Sesandobarisa
da ardaviwyebis Txovna xom epitafiis aucilebeli elementia. unda
aRiniSnos, rom qarTuli xalxuri samgloviaro poeziis erT-erTi
mniSvnelovani ubani – epitafia – Tavisi stiliTa da SinaarsiT uxvad
asazrdoebs giorgi SatberaSvilis poezias. mis SemoqmedebaSi xSirad
gvxvdeba epitafiuri xasiaTis leqsebi.
xalxuri epitafiuri leqsi, romelsac mkacrad gansazRvruli Sinagani
arqiteqtonika aqvs da tradiciuli poeturi formulebis intensiuri
ganmeorebiT xasiaTdeba, xalxis inteleqtualuri donisa da mxatvrul-
esTetikuri gemovnebis Sesatyvisia. igi, rogorc samgloviaro poeziis erT-
erTi ubani, da, amave dros, saflavis qvaTa morTulobis aucilebeli
komponenti, winaparTa kultis TvalsaCino gamoxatulebaa. am xasiaTis
leqsebSi gaidealebulia da xSirad gazviadebulic kia micvalebulis
amqveyniuri moRvaweoba. xalxuri leqsis am specifikur nairsaxeobas,
rogorc mkvlevari qs. sixaruliZe aRniSnavs, `zepiri gavrceleba ar hqonda~
(sixaruliZe 1960:287). amis gamo bevri epitafia samudamod aris gamqrali.
109
ZvelisZvel saflavis qvebs TandaTanobiT faravs xavsi da ispoba
SesaZlebloba maTze amokveTili leqsebis gadmowerisa. Tumca, `am saxis
leqsebi zepiradac iqmneba da avtorebad xSirad gvevlinebian cnobili
profesionali mTqmelebi~ (Ciqovani 1946:257). epitafiuri leqsebis
umravlesoba avtobiografiulia da Sesabamisad pirvel pirSia naweri. am
momentze pirvelad v. kotetiSvilma gaamaxvila yuradReba.
epitafia, warmomavlobis mixedviT, orgvaria: folkloruli da
literaturuli. folkloruli epitafiis tipuri nimuSia `ca gamirisxda,
bunebam~ da `am ubedurma sikvdilma~ (kotetiSvili 1961:288). mwignobruli
epitafiis nimuSad SeiZleba miviCnioT: daviT guramiSvilis `saflavis
qvazed dasaweri~, gr. orbelianis `Cemi epitafia~, r. erisTavis `epitafia~.
epitafiuri leqsebi xSirad gvxvdeba giorgi SatberaSvilis poeziaSic.
leqsi `Cemi epitafia~, msgavsad folkloruli epitafiebisa, pirvel pirSi
gadmogvcems saTqmels:
me viyav qveynad, Sen xar, magram aRar iqnebi.
scdebis, sawuTros vinc miiRebs da miendoba,
mec davyurebdi am warwerebs mZime fiqrebiT,
mec gardacvlili winaprebi mTxovdnen Sendobas.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
vinc unda iyo – bednieri Tu SavbediTi –
xar Ze kacisa, Senc am lodqveS darCebi Tbilad,
vinc unda iyo: codvili xar, mcire Tu didi,_
aiRe Wiqa, wamkiTxvelo, miTxar Sendoba! (gv. 172)
g. SatberaSvilis leqsi `Cemi epitafia~ did azrobriv msgavsebas avlens
erT-erT saflavis qvaze minawer cnobil epitafiasTan: `rac xar Sen, is
viyav me, rac var me _ is iqnebi Sen~.
xalxur epitafiaSi xSirad Rrma filosofiuri azria Cateuli. mklevar
Tina SioSvilis marTebuli SeniSvniT, `qarTul xalxur epitafiaSi mTeli
simwvaviT aris asaxuli sikvdil-sicocxlis maradiuli problema,
sikvdilis aucilebloba, misi mousyidveloba. amgvari gaazreba, bunebrivia,
garkveul rols TamaSobda da TamaSobs adamianis SeguebaSi am gardauvali
110
movlenis mimarT da mtkiced, uSiSrad daxvedraSi, Tumc adamianis sikvdils
yovelTvis axlavs didi sinanuli da wuxili~ (SioSvili 2002:189).
giorgi SatberaSvilis epitafiuri xasiaTis leqsSi `Jami eseca warvals~
swored sikvdilis gardauvlobiT gamowveuli sinanulia gamJRavnebuli:
yvelas dro wasula, Cemi droc wava,
yvelas mze Casula, Cemi mzec Cava...
aqeT natbeuri, iqiT namarnali,
xmali _ warTmeuli, iyo... aRar ari (gv. 84).
marTalia, qarTul poetur folklorSi umeteswilad pirveli piriT
naTqvami epitafiebi Warbobs, magram gvxvdeba iseTebic, romlebSic meore
piris mimarTvaa mocemuli pirveli pirisadmi. giorgi SatberaSvilis leqsis
_ `amis damweri~ _ epitafiuri xasiaTis nawyveti swored micvalebulisadmi
meore piris mimarTvas warmoadgens:
aqac da iqac, sadac ar iyos,
gariyos bedma Tu ar gariyos,
mokvdes, samaris qvas daeweros:
`aRsdeq, icocxle... vsvamT sadRegrZelos!~ (gv. 170).
rogorc vxedavT, giorgi SatberaSvilis epitafiuri xasiaTis leqsebi
mTeli rigi TaviseburebebiT msgavsebas avlenen qarTul xalxur poetur
folklorSi dafiqsirebul epitafiis nimuSebTan.
sagangebod unda aRiniSnos, amindis marTvasTan dakavSirebuli
sagazafxulo ritualebis amsaxveli zepirsityvierebis gavleniT dawerili
g. SatberaSvilis striqonebi:
Svid maisis daquxebam da Sxapuna wvimam
dasicxuli dagvinaxa _ namSi Cagvawvina (gv. 181).
amindis avkargianoba da misi zegavlena adamianebze odiTgan iqneboda
dakvirvebis sagani, rac maTze garkveuli zemoqmedebis moxdenis mcdelobis
survils aRZravda. mkvlevar qeTevan sixaruliZis azriT, `miwaTmoqmedebis
dawyebasTan erTad amindis problemam ukve saarsebo mniSvneloba SeiZina.
miwaTmoqmedma icoda, rom misi namuSakevi didad iyo damokidebuli imaze,
111
Tu rogori amindi daeswreboda Wirnaxulis mowevas, amitomac uTqvamT: `Sen
ras ikvexni, mamulo, yana amindis Svilia~ (sixaruliZe 2006:136).
adamianebi amindis gamgebeli RvTaebis gulis mogebas ritualebiT
cdilobdnen. swamdaT, rom wlis sxvadasxva dros an dRes gansakuTrebuli
magiuri Zala hqonda. erT-erT aseT dRed miiCneoda Svidi maisi, amitomac
swored `Svid maiss iwyebdnen samkurnalo mcenareebis mogrovebas, rac
medeas baRis tradiciidan unda iyos SemorCenili~ (CxeiZe 2001:436). xalxis
rwmeniT, Svidmaisis wvima mosavlianobis, baraqianobis sawindaria, amave
dros igi xels uwyobs Tmis zrdasac. qarTul xalxur leqsSi, romelsac
qalebi xis totisgan gakeTebuli foCiani gvirgvinebiT TavSemosilni
mRerodnen da Tan ferxuls abamdnen, naTqvamia:
Svid maisis nami Tavze damedina,
Svid-Svidi nawnavi zurgze dameWima.
(xalxuri sibrZne 1965:285)
gazafxulis gamanayofierebeli wvimis nakadis oqros saxiT warmodgena
(`maisis wvima oqroa~) uZvelesi miTosuri plastebis Semcvelia. g.
SatberaSvilic moixseniebs `oqros wvimas~, romelic `Tavze dasdis~
gaSuqebul samzeoSi dabrZanebul RvTaebas _ mzes.
maisis wvima, xalxis rwmeniT, magiuri Tvisebebisaa. zrdida ra Tmebs,
Sesabamisad, iwvevda dedamiwis mcenareuli safaris zrdasa da siuxves. Svid
maisis wvimis madlze agrarul-magiuri xasiaTis bevri leqs-simRera
metyvelebs:
Svidi fexi yana gqondeso,
Svid maisi wvima mogxvdeso, -
imedi gqondeso.
* * *
Svid maisis wvimao
Svidas Tumnad Rirdao,
sawyalsa da aramqones
aRar gauWirdao.
* * *
112
wvimav Svid maisisao...
wynarad mosulo dilis ciskrisao.
* * *
Svid maisis wvimao,
Tma koWebdinao.
(saxokia 1979:70-74)
Svidi maisis wvimis keTilbunebianobaze mravali andazac metyvelebs:
`Svidi maisis wvimao Svid aTasad iqcao~, `Svid maiss rom Svidi Ziri yana
idges, Svid maisis wvima rom moxvdes, mainc yanad iqcevao~ da a.S. (saxokia,
1979:761).
Svidmaisis wvimis motivi, rogorc samkurnalo daniSnulebis Semcvelisa,
qarTul zRaparSic damkvidrda. zRaparSi `qalqva~ iremi camde mibjenil
rqebs maisis wvimiT daicvens (Tandilava 1984:53). `sami Zmis zRaparSi~
saiqiodan dabrunebuli vaJi irems aseT pasuxs moutans: `Svid maisis wyali
dalios da gascvivdebao~ (bskifa, s. #2, 183-186).
sagulisxmoa, rom ivris xeobis fSavelTa samedicino folklorSi
fiqsirebuli `Svidi maisi~ sisxlis gaRebisa da mcenareebis Segrovebis
dRea (Sengelaia 1963:7).
maisis wvimasTan dakavSirebiT saqarTvelos kuTxeebis mixedviT
saintereso cnobebi aqvs Cawerili mkvlevar m. giorgaZes. mas miaCnia, rom
xalxuri kalendris dReoba Seerwya ierusalimSi jvris gamoCenis
qristianul dResaswauls, amdenad amindis magiuri marTvis xalxuri
wes_Cveuleba, romelic maisis dasawyisSi aRiniSneboda, Svid maiss
qristianuli jvarpatiosnobis dResaswaulis gavleniT daukavSirda
(giorgaZe 1990:18).
Svidmaisobis dResaswauli saqarTvelos bevr kuTxeSi yofila
gavrcelebuli. Svid maisobis dReobis saintereso aRweras `droebaSi~
gamoqveynebuli publikaciidan `Svidmaisoba qarTvelebSi~ vecnobiT:
`qalebo! modiT da erTi kidev CavklaknoT Cveni lazare da vTxovoT
gamCenels RmerTs, rom Seisminos Cveni vedreba da mosces qveyanas wvima...~
Segrovdebian yvelani erTad da `lazares~ simReriT gasweven mdinarisaken,
113
wyalSi eWidebian erTmaneTs, roca gawvimdeba, ityvian: `ver davaquxeT, ai!
venacvale Cven lazares!~ (`droeba~ 1875, #59). `lazarobisa~ da `gonjaobis~
ritualSi wylis sxureba simboluri aqtia da mas wvimis gamowvevis funqcia
akisria (makaraZe 2003:71).
amrigad, `maisis wvima~ Tavisi genezisiT amindis marTvis magiur rituals
ukavSirdeba da xalxur SemoqmedebaSi baraqianobis, mosavlianobis
sawindaria; amasTanave, samkurnalo funqciac aqvs SeTavsebuli.
giorgi SatberaSvilis poeziaSi `Svidi maisis wvima~ axali funqciis
matareblad gvevlineba. maisis wvimas grZnobaTa ganaxlebis unariT
tvirTavs poeti:
oRond vuwyode, rad amamaRere,
maisis wvima risTvis masxure,
rad gamanedle, rad amamRere,
kvlav siWabuke rad momawyure?! (gv. 107)
poeti Svidmaisis wvimis Semdgom suraTsac gvixatavs leqsSi `Svidmaisis
wvimis Semdeg~ totebze wveTebSemSrali xeebi Rrublebs eZeben caSi da
wvimis mosvlas elodebian.
xes SerCenia wveTebi wvimis,
ukve mzis Tvali brialebs cidan,
mzes Sescqerian wveTni cimcimiT...
netav Rrubeli saiT wavida?
uceb amtydari TavgametebiT
grigali foTlebs nams moaSorebs,
xe Seirxeva, cviva wveTebi...
da xis qveS SemkrTal balaxs aJrJolebs (gv. 138).
amrigad, giorgi SatberaSvilis poeziaSi Svid maisis wvimis motivi
uSualod sazrdoobs amindis marTvis magiuri ritualis gamomxatveli
zepirsityvierebis nimuSebiT.
SatberaSvilis SemoqmedebisaTvis niSandoblivia xalxuri poeziis
calkeuli striqonebis ucvleli azrobrivi konteqstiT xmareba, riTac
kidev ufro cxovelmyofeli xdeba nawarmoebis Tema da idea. leqsSi
114
`gazafxuli muxranis velze~ siyvarulis keTilSobiluri bunebis
warmosaCenad poeti cnobili xalxuri strofis citirebas axdens:
ase mRerian muxranze: `dRes Rame uTenebia,
rac mtrobas daungrevia, siyvaruls uSenebia!`~ (gv. 67)
amis paralelurad gvxvdeba iseTi nimuSebic, sadac xalxuri saunjidan
aRebuli esa Tu is gamonaTqvami sawinaaRmdego azrobriv konteqstSia
warmodgenili, Tumc gaTvaliswinebulia xalxuri masalis musikaluri
mxare. magaliTisaTvis SegviZlia davasaxeloT leqsi ,,siyvarulsa malva
unda?~ romelic xalxur leqsze dayrdnobiTaa dawerili. miuxedavad amisa,
sruliad gansxvavebul Sexedulebebs amJRavnebs. Tu xalxuri leqsis
mixedviT,
siyvarulsa malva unda, viTa cxensa naparavsa,
gamoCndeba, glova unda, rogorc gulis sayvarelsa.
(xalxuri sibrZne 1965:348).
poetis SexedulebiT:
is mkvdaria, rac gulSi wlobiT minamqrulia.
Tu niavmac ar icis, is ra siyvarulia!
vera da ver davfare, Tumc damalvad miRirda _
naparavi qurani mudam amiWixvinda (gv. 98).
amdenad, folklorul tradiciebze dayrdnobiT Semoqmedi axerxebs,
mogvces axali ganwyobilebis gamomxatveli lirikuli leqsi, romelSic
poeturi folklorisaTvis damaxasiaTebeli kidev erTi saxe mosCans:
gzazed vin Semeyara, gulSi vin gamiyara
ulmobeli laxvari, gzispirs gadameyara
yvavilebi axali (gv. 98).
gzaze moulodnelad Seyrili satrfo, romelic simbolurad yvavilebis
saxeSia gacxadebuli, ucxo ar aris xalxuri poeziisaTvis. gzad Seyrili
pepelac, romelsac `wiTlad uCanda mxari~, xalxur poeziaSi gardacvlili
satrfos simboluri saxea.
rodesac poetis SemoqmedebaSi transformirebul folklorul saxeebze
vsaubrobT, unda aRiniSnos misi erT-erTi saukeTeso lirikuli leqsi
115
`samaia~, romelic xalxuri nimuSis `samaia samTaganas~ asociaciur
interpretacias warmoadgens:
erTi vinme agvemgzavra umjobesi qalTagana,
midioda, RiRinebda samaia samTaganas:
`samaia samTagana, ar iqneba orTagana,
damitiron TvalTa SenTa, davimarxo sworTagana.~
. . . . . . . . . . . . . . . .
siyvarulis samaia ar iqneba samTagana... (gv. 178)
erT qalze gamijnurebuli ori megobari samudamod scildeba
erTmaneTs, Tanac ise, rom verc erTi maTgani ver aRwevs sasurvel mizans.
`siyvarulis samaia~, romelic poetisTvis faqizi, RvTaebrivi grZnobis
tolfardi simboluri saxea, miuRweveli aRmoCnda, amis mizezi martivia:
`siyvarulis samaia, ar iqneba samTagana~.
xalxur leqsSi ~samaia~ silamazis, mSvenierebis simbolur gansaxierebas
warmoadgens, rasac etrfis lirikuli gmiri:
samaia samTagana _ ra turfa ram xaro;
samaias Tavi miyvarda _ ra turfa ram xaro;
liso liso, qari qriso _ lisim dalaleo,
Savardeni frTasa Sliso _ lisim dalaleo!
arigebul, Carigebul _ ra turfa ram xaro;
dauvlida, dahyvebodi _ ra turfa ram xaro;
liso liso, qari qriso _ lisim dalaleo,
Savardeni frTasa Sliso _ lisim dalaleo (gv. 330).
`samaias~ qarTveli qalebis ferxulad miiCnevs mix. Ciqovani, eyrdnoba ra
me-19 saukunis Semkrebis _ al. garsevaniSvilis Canawerebs, romelsac
citirebuli leqsis ganmartebaSi aRniSnuli aqvs: `morTuli qalebi,
yvelieris kviraSi, xeli-xel Cakidebulebi, rogorc kacebi ferxulSi,
irgvliv, garSemo uvlian wynarad da ramdenjerme, manam surT da am
simReras ityvian~ (Ciqovani 1975: 77).
poeturi teqstis TvalsazrisiT, samaias leqsSi sayuradReboa
gasameorebeli frazebi: `ra turfa ram xaro~, `liso, liso, qari qriso,
116
lisim dalaleo~ da sxva. meti sicxadisTvis unda aRiniSnos, rom xalxur
`samaiaSi~ gvxvdeba rogorc teqstebisagan Sinaarsobrivad da ritmulad
gansxvavebuli musikaluri mniSvnelobis, aseve leqsTan azrobrivad
dakavSirebuli frazebi, romlebic, amave dros, musikalur funqciasac
asruleben. pirveli tipis refrenis magaliTia:
liso liso, qari qriso _ lisim dalaleo,
Savardeni frTasa Sliso _ lisim dalaleo.
xolo meore tipis refrens miekuTvneba Semdegi striqonebi:
samaia samTagana _ ra turfa ram xaro;
samaias Tavi miyvarda _ ra turfa ram xaro;
amdenad, leqsTan azrobrivad dakavSirebuli fraza _ `ra turfa ram
xaro~ gvexmareba `samaias samTaganas~ saxis sworad gaazrebaSic da gvaZlevs
saSualebas, vifiqroT, rom `samaia samTagana~ mSvenieri qalis simboluri
saxea. amasTan erTad, `samaias~ sityvakazmul saxelwodebaSi, mis saferxulo
saxilvelis sagalobelSi miTuri warmomavloba SeiZleba amovikiTxoT. Cvens
dromde moRweul miTur mgosnobaSi areul glovisa da salxino leqsebis
ramdenime nawyvetsa da amdenive misamRerSi samaia warmogvidgeba rTul,
daxvewil, Camoqnil saferxulo wyobis rokvad, romelic `samTagan~ unda
Sesruldes. fSavis xatobaSi samaias ferxuls rom daabamdnen, `sam kuTxad
uvlidnen da uvlidnen~ (janeliZe 1981:10).
1861 wels aleqsandre orbelianma `ciskarSi~ detalurad aRwera es
gunduri TamaSi. misi mowmobiT, samaias dabmaSi ormocze metma pirma
SeiZleba miiRos monawileoba. me-17 saukunis dasasrulis cnobiT ki, amnairi
rokvis Sesruleba erTsac SeeZlo. `sibrZne-sicruisas arakSi~ aqlemi
ambobs: ` _ Zmao, minda erTi davrokde da samaia da ceko vqmnao~ (sulxan-
saba orbeliani 1989:60). magram TviT ferxulisa da sasimRero leqsis
saxelwodeba `samaia~ imis maCvenebelia, rom is samis saTamaSoa.
ricxvTa idumali Zalis rwmenas ZvelTaZveli tradicia aqvs. misi
arqetipebi, adamianis sakuTar saxelTa da gvarTa garda, toponimebSia
gaqvavebuli. gavixsenoT samgori, sameba, samTavisi, samTawyaro, samwyaro da
a. S. sami moferxise qali asrulebs mas mcxeTis sveticxovlis taZris erTi
117
freskis gamoxatulebis mixedviT. mkvlevari d. janeliZec samaiaze saubris
dros sagangebod aRniSnavs: `samaia samTagana~ imaze miuTiTebs, rom
saqarTveloSi wminda ricxvTa Soris uwmindesad `sami~ iyo miCneuli.
amitomac iyo, rom TrialeTis vercxlis sasmisze gamoxatuli sicocxlis
xisa da ukvdavebis wylis madideblobis sakurTxeveli, romelic (TariRdeba
Zv. w. meore aTaswleulis Sua xaniT) samfexze dgas~ (janeliZe 1981:11).
rac Seexeba giorgi SatberaSvilis leqsSi moxseniebul `samaias~, igi
transformirebuli folkloruli saxea da, siyvarulis RvTaebriobis
tolfard simbolod moazrebuli, mxolod maSin aris sicocxlisunariani,
Tu realur yofaSi masSi mxolod ori piri dominirebs, Tu grZnobaTa
ferxuls mxolod ori piri uvlis, radgan `siyvarulis samaia, ar iqneba
samTagana~.
giorgi SatberaSvilis leqsi `a, im mTazeda, Tovlianzeda~ garkveul
msgavsebas avlens mTels saqarTveloSi gavrcelebul saferxulo
baladasTan `ia mTazeda~. mTis kalTebze satrfosTan moTamaSe lirikuli
gmiri ia-vardis fiandazad dagebas hpirdeba mijnur qals:
mxari damkras, Tavs damkivlos: biWo, xom ar moiqance?
erTxel kidev agerbinos a, im mTaze, Tovlianze...
ver gageswros, win dagixvde, Tovlze iad dagebnio,
Tu gageswros, vardad viqce, TovlSi vardi gakrefino.
gameqce da ver gameqce, gza mogiWra, gagefino,
Cemi leqsis fiandazze iremiviT gagerbinos! (gv. 175)
yvavilad qcevis motivi sakmaod Zvelia da gansakuTrebiT swored
samijnuro lirikuli leqsebisaTvis aris damaxasiaTebeli, Tumca, amjerad
amaze ar SevCerdebiT, radgan am problemas SeZlebisdagvarad SevexebiT xe-
mcenareTa da yvavilTa simbolikaze saubrisas. aRvniSnavT mxolod, rom
leqsSi ~a, im mTazeda, Tovlianzeda~, rogorc Cans, `ia~ natvraSesrulebuli
mijnuris simbolur saxedaa warmodgenili, xolo `vardi~ nawilobriv
gawbilebuli, Tumc ara imeddakarguli satrfos gamoxatulebaa.
leqsSi gansakuTrebul yuradRebas irmis simboluri, RvTaebrivi saxe
iqcevs. iremSi, rogorc nadirTpatronis ganmasaxierebel cxovelSi, poetis
118
satrfos saxe moCans. am TvalsazrisiT g. SatberaSvilis leqsi
gansakuTrebulad aris davalebuli xalxuri saferxulo leqsiT `ia
mTazeda~.
giorgi SatberaSvilis poeziaSi yuradRebas iqcevs leqsi `tivis xe~,
romelic did msgavsebas avlens metivuri ciklis xalxur leqsebTan.
sakuTari Tavis daSlili tivis xed warmodgeniT poeti grZnobaTa
ganmartoxelebis da bolos daSlis mtkivneul process gvixatavs:
mas Semdeg, rac Cven davSordiT,
wyals mivdev daudgromelsa,
orTayvirebi damemsxvra,
gulze mdinare momeqca...
droc midis, rogorc mdinare...
Turme Sen gadamiviwye,
daSlila, tivi daSlila,
mivcurav erTi tivis xe (gv. 123).
giorgi SatberaSvilis poeziaSi igrZnoba xalxuri leqsis msgavsi
melodiuri intonaciebi. magaliTad:
xodabunebs Crdili scemdes,
Cemi iyos, gana sxvisi.
an kidev:
marTalia, is guli
me davkode, Sen ara!
mTlianad xalxur melodiazea agebuli leqsi `mindodi, gindodi~,
romelsac axlavs xalxuri filosofiuri lirikisTvis damaxasiaTebeli
daskvniTi strofi, romelSic mokledaa gamoTqmuli poetis Sexeduleba ama
Tu im movlenis irgvliv:
qalo, mindodi, gindodi, farvanasaviT viwvodi,
mainc SoriSor vidodi, erTi ram ki ar vicodi:
Turme, Senc guliT gindodi, Turme CemsaviT iwvodi,
mainc SoriSor xvidodi. ra geqna... arc Sen icodi!
... ase SoriSor vidodiT, ase SoriSor viwvodiT,
119
qalo, mindodi, gindodi, vaime, rom ar vicodiT!
... wuTisofeli asea guli trfobisTvis mzad ari,
bevrsa hklavs bevris survili, magram gageba sad aris? (gv.123)
leqsis dasasruls ki ucvlelad aris moxmobili qarTuli xalxuri
satrfialo lirikis striqonebi cnobili xalxuri leqsidan `mindors ro
sisxlis tba brunavs~.
qarTuli xalxuri poeziis gavlena igrZnoba g. SatberaSvilis leqsSi
,,Tebervali~, romelSic gamoyenebulia sagazafxulo ciklis xalxuri
leqsebi (,,Tebervali beravso~, ,,Tebervali dadgao~), aseve _ gamocanis
formula (,,zogan wiTel, zogan yviTel, zogan alisferia~):
modis, modis gazafxuli,
Tebervali stvens da beravs,
xeebs xeliT gawafuliT
marti kabas Seukeravs.
zogan wiTel, zogan yviTel,
zogan kidev alisferad.
. . . . . .. . . . . . .. . . . . . . . . .
gacocxldeba dRes Tu xvale
nabudari ZvelisZveli,
Tavs Ciora dastrialebs,
ukve Cadga saZirkveli (gv. 217).
giorgi SatberaSvilis ramdenime leqss epigrafad folkloruli
nimuSebidan aRebuli striqonebi aqvs wamZRvarebuli. magaliTad, leqsSi
`uTqmeli leqsi~ saubaria ra poeziis sifaqizesa da silamazeze, epigrafad
xalxuri poeturi nimuSis cnobili striqonebi aqvs wamZRvarebuli: `leqso,
amogTqom, tialo, Tore iqneba vkvdebode!~
leqsSi `rTveli Zvel saqarTveloSi~ poeti epigrafad xalxuri leqsis
nawyevets _ `qvevrsa nu gaexumrebi, nametur TaRarisasa~ _ iyenebs, ris
Semdegac Rvinis damaTrobel Zalas mSvenier lirikul striqonebs uZRvnis.
120
qarTuli fexburTis erT-erTi didostatis – avTandil RoRoberiZisadmi
miZRvnili leqsis dedaazris gamosaxatavad g. SatberaSvilma moixmo
xalxuri sagmiro leqsis striqonebi ,,gagviZex, bero mindiav!~
qarTuli xalxuri leqsis - ,,gazafxuli dadgao, xeSi wyali Cadgao~ _
perifrazuli striqonebi gvxvdeba leqsSi ,,a, im mTaze, Tovlianze~, romlis
saxeldebac ase davalebulia xalxuri baladis _ ,,aim mTazeda
Tovlianzeda~ - saTauriT: `leqsis xeSi wyali Cadges, siyvaruli
aRmocendes! (gv. 40)
leqss `Svilis dalocva~, romelSic saubari mravalSvilianobis
aucileblobazea, epigrafad aqvs wamZRvarebuli xalxuri striqonebi:
erTi Svili _ ara Svili!
ori Svili _ viTom Svili!
sami Svili _ marTla Svili!
qarTuli xalxuri saakvno poeziiT aris STagonebuli giorgi
SatberaSvilis leqsi ,,nana, meSvidev~, romelSic poeti mizanmimarTulad
iyenebs xalxuri leqs – simReris mza formulebs (gv. 63).
g. SatberaSvilis poezias asazrdoebs, agreTve, qarTuli xalxuri
gabaasebis Janris leqsebis (,,mzisa da mTvaris gabaaseba~ da ,,xilTaqeba~)
didaqtikuri Segonebanic. leqsSi ,,mze, mTvare da qari~, romelsac
epigrafad uZRvis xalxuri leqsis striqonebi - ,,naTelma mTvarema brZana,
bevriT me vjobivar mzesa~, poeti gmobs gandgomilobasa da SuRls da
umReris sikeTesa da simarTlis gamarjvebas, ,,marad sixaruls Tavisufal
samzeoSi~. leqsi ,,xilTaqebac~ urTierTTanxmobisa da erTobis qadagebaa
(SioSvili, kukulaZe 2012:76). leqsis dasasruls totebgafarCxuli beberi
kaklis xe - janmagari da Zlieri saqarTvelos simbolo – ase mimarTavs
yvelas:
izardeT, tkbilad damwifdiT, qarTveli kaci axareT!
oqros da lalis nayofi Cvens miwas gadmoayareT! (gv. 251)
qarTuli xalxuri balada ,,Semomeyara yivCaRi~ mravali poetis
STagonebis wyaro gaxda. am mSvenieri baladiT aris STagonebuli g.
SatberaSvilis leqsi ,,gazafxuli muxranis velze~. gazafxulze
121
abdRvrialebuli muxranis velis silamaziT moxibluli poeti mkiTxvelis
yuradRebas iTxovs:
modi, SevCerdeT, ar gesmiT, muxranis miwa iZaxis...
aq xom sisxlia daRvrili qarTvelisa da yivCaRis (gv. 66-67).
ori vaJkacis Sebmas g. SatberaSvili ori sawyisis – sikeTis da
borotebis, bnelisa da naTelis – Sebmas adarebs da maT naomar adgilze
mis maxvilsa da naTelmxilvel mzeras ipyrobs ori yvavili, romelTagan
erTi cisferia – qarTveli vaJkacis simbolo, meore ki Savi –
TavSeukavebeli momxvduris simbolo. leqsis dasasruls poeti gvevlineba
did humanistad, megobrobisa da Zmobis, urTierTgagebis momRerlad, rac
kvlav qarTuli xalxuri poeziidan moxmobili striqonebiT aris
gacxadebuli:
isev mRerian muxranze: `Rame dRes uTenebia,
rac mtrobas daungrevia, siyvaruls uSenebia!~(gv. 67)
umaduri, Tavxedi stumrisadmi Seurigebloba, janyi, maradiuli
gulistkivili, rom odiTgan stumris maRmerTebelma qarTvelma kacma
stumarze xeli aRmarTa, mSvenivrad gacxadda Cveni erovnuli
zepirsityvierebis erT-erT margalitSi – baladaSi ,,Semomeyara yivCaRi~.
amgvar gulistkivilsa da sulier amboxs, avyia stumrisadmi aSkara
protests da mainc maspinZlis tradiciul xelfexSeborkilobas miuZRvna
giorgi SatberaSvilma leqsi ,,rTveli Zvel saqarTveloSi~ [T.SioSvili,
l.kukulaZe, 2012: 74]. rTvelobisas gaRmidan mosul avyia stumars, am leqsis
Tanaxmadac, qarTuli xalxuri baladis gmiris – qarTleli vaJkacis _
msgavsi stumarTmoyvareobiT xvdebian:
Rvino mogvTxova, davusxiT, kargi da Zveli Rvinisa,
dalios, ar gvenaneba Rvino Tavia lxinisa (gv. 75).
magram daupatiJebelma, ,,maradis sxvaTa mbaZavma~ stumarma ,,sakmari aRar
ikmara~, masze Zlierebs gaeWima da Tanac
ganjinebisken miiwevs, astexs jamebis jaxebas,
SromiT moqancul vaJkacebs utevs da etrabaxeba (gv. 76).
122
,,vazebqveS dabadebulni, qvevrebTan RamismTeveli~ goliaTi maspinZlebi ki
mainc ,,Tvals arideben avyias~, ician, rom am qondriskacs ar Seergeba
alali yurZnis naJuri, rom ,,javrs iyris qvevri TavRia~, rom
qarTuli lxinis Sercxvenas veRar moiTmens, veRara,
marnis kuTxeSi miagdebs Wirveulsa da mkvexarsa! (gv. 76)
boboqari meoce saukunis 30-ian wlebSi daweril am alegoriul leqsSi
Zneli ar aris moZalade yivCaRis memkvidris _ ,,gaRmeli stumris~ _ saxisa
da sadauroba-vinaobis Secnoba; masSi gacxadebuli ideac, iseve rogorc g.
SatberaSvilis maRalmoqalaqeobrivi suliT gaJRenTili mTeli Semoqmedeba,
didi zneobrivi gmiroba iyo SiSiTa da kankaliT miyuCebulsa da sisxlis
morevSi daTrgunul im avbediT wlebSi. nawarmoebis dedaazris gamomxatvel
zemoaRniSnul epigrafSic mSobeli xalxis wiaRidan moxmobili
didaqtikuri Segoneba isev da isev gvaxsenebs ,,Semomeyara yivCaRis~ zneobriv
kredos, rac saxtad da lakonurad gacxadda erT-erT qarTul xalxur
sagmiro aforizmSi: `colsa nu gaexumrebi Tavs ukeTesis ymisasa~.
samoyvrod gamiznuli qarTuli xalxuri dalocva-sadRegrZeloebisa da
mtrisadmi mimarTul wyevla-krulvaTa gavlena igrZnoba g. SatberaSvilis
leqsSi ,,bulbuls davsvam Wiqaze~:
aizilos Cvens WiSkarTan sakarTano talaxi,
Cvens kibeze – stumris fexi, mtris kibeze – balaxi! (gv. 39)
giorgi SatberaSvilis leqsebi ,,TibaTve~, ,,mkaTaTve~ da ,,kalooba~
qarTuli xalxuri Sromis poeziiT suldgmulobs. maTSi ismis qarTveli
glexis Sromismoyvare sulis Zaxili:
erTi qarTleli biWi var, gulSi xalisi mibrunavs,
biWebo, bani momeciT, davagugunoT mTiblurad!
male mkaTaTve dadgeba, ,,hopunac~ davagugunoT! (gv. 227)
mkis oromtrialSi myofi qarTuli soflis mSobliuri surneli ifrqveva
striqonebidan:
erTvis ,,hopunas~ Zaxili moxucTa ,,heka-okasa~,
kaloebi da sabZlebi oqros sxivebma mokazma (gv. 228).
123
kalooba _ puris TavTavTa lewva erT-erTi mxiaruli da ritualur
siwmindemde ayvanili Cveuleba iyo Zvel saqarTveloSi; kevrze dgomisas da
mosavlis ganiavebisas ki simRera ganuyreli, aucilebel atributs
warmoadgenda; qarTuli xalxuri kalouri leqs-simRerebis hangebi moismis
g. SatberaSvilis leqsis striqonebidan:
kevrqveS iSleba mwife TavTavi,
soflis baraqas ucinis yvela,
ismis simRera, ismis RiRini
xan ,,kalouri~, xan ,,orovela~!
xolo rodesac mze gadixreba,
Semouqroles mzes zenaqari,
rom gaagonos kalos da sabZels
xalisiani xvavis xarxari (gv. 30).
SatberaSvilisTvis axlobeli da, amave dros, nostalgiuria ,,urmulis~
sevdiani, gulSiCamwvdomi melodia, romlis xmazec Camwkrivebuli urmebi
Zveli saqarTvelos waruSlel kolorits qmnida; poeti guliT Sehxaris am
uaRresad mSobliur suraTs:
urmuliT, Seni urmuliT gzad mimavali urmebi,
maTi kofo da zewrebi, Wrel-Wreli apeurebi... (gv. 26)
amgvarad, giorgi SatberaSvilis poeziaSi mravali kuTxiTa da aspeqtiT
aris gamovlenili erovnuli zepirsityvieri samyaro, misi leqsebisaTvis
niSandoblivia xalxuri poeziis calkeuli striqonebis ucvleli
azrobrivi konteqstiT xmareba. amis paralelurad gvxvdeba iseTi nimuSebic,
romlebSic xalxuri saunjidan moxmobili gamonaTqvamebi sawinaaRmdego
azrobriv konteqstSia warmodgenili. unda aRiniSnos, rom xalxuri
sityvierebis calkeuli motivebisa Tu pasaJebis gamoyeneba giorgi
SatberaSvilis poeziaSi ar iRebs TviTmiznur xasiaTs, piriqiT, xels
uwyobs ideis mkiTxvelamde naTlad mitanas da, amavdroulad, didad
ganapirobebs poetis lirikuli nimuSebis mxatvrul dones.
124
Tavi meoTxe
epikuri motivebi
giorgi SatberaSvilis mTel rig leqsebsa Tu moTxrobebSi qarTuli
xalxuri zRaprebisa da legendebis siuJetur_romantikuli qargis gavlena
igrZnoba. amgvar nawarmoebebSi zRaprulia rogorc garemo, romelic magiur-
miTologiuri elementebiT aris Semkuli, aseve _ personaJebi, romlebic
TavdaviwyebiT ibrZvian bednierebis mosapoveblad da mravali Tavgadasavlis
Semdeg aRweven sasurvel mizans. personaJebad gvevlinebian rogorc
cxovelebi, aseve _ mnaTobebi: mze, mTvare, varskvlavebi. gvxvdeba sazRapro
eposisaTvis damaxasiaTebeli jadosnuri nivTebi: yovlisamreklavi sarke,
zurmuxtis qoSi, vercxlis wyaro, ukvdavebis jami da a. S. amgvar
nawarmoebebSi miTologizirebulia dro. ganviTarebis adreul etapze miTi
organulad iyo dakavSirebuli religiur-magiur wes-CveulebebTan. Temebisa
da motivebis garkveuli nawili mravali xalxis miTebSi meordeba. aseTia
miTebi mzis, mTvarisa da varskvlavebis Sesaxeb, aseve _ kosmogoniuri
miTebi. miTi Tavisi sinkretuli bunebis wyalobiT gaxda sawyisi masala
zRapris, sagmiro eposis, legendis, istoriuli gadmocemebis
ganviTarebisTvis. miTosuri warmodgenebis Seswavla jadosnur zRaparSi,
miTologiuri sistemebisa da ciklebis dadgenasTan erTad, naTels hfens
zRapris genezisis sakiTxsac. Tu miTologiur monapovars aqvs koleqtiuri
da kosmiuri mniSvneloba, zRaparSi mopovebuli sagnebi da miRweuli
miznebi gmiris pirad keTildReobas warmoadgens, romlis mopovebasac aqvs
saojaxo, sagvareulo mniSvneloba. zRaparSi gmiris demiTologizacia
xdeba. totemuri personaJebi desakralizebulni arian, ramac Seqmna
winamZRvrebi cxovelTa zRapris Sesaqmnelad. jadosnuri zRapris
demiTologizirebul gmirs RvTaebrivi mSoblebi hyavs an saswaulebrivad
ibadeba, zogjer totemur Tvisebebsac inarCunebs. jadosnuri zRapris gmirs,
umetes SemTxvevaSi, ara aqvs magiuri Zala, riTac dajildovebulia
miTologiuri gmiri. am Tvisebas zRaparSi gmiri iZens iniciaciis,
125
gansakuTrebuli Zalebis wyalobiT. jadosnuri zRapari inarCunebs
mniSvnelovan miTologiur dapirispirebas: gmiri _ antagonisti, saaqao _
saiqio.
adamianis usasrulo fantaziam da samyaros Secnobis survilma jer kidev
uZveles epoqaSi gadalaxa sivrce da dro jadosnuri mfrinavi xaliCiT,
gadaxeda Tvaluwvdenel Soreul sivrces ucnauri sarkiT, Seisrula
survili natvrisTvliT, Seiqmna sakuTari mikrosamyaro uzarmazari
sasaxlis agebiT da masze oqros galavnis SemovlebiT.
zRapars mravalsaukunovani istoria aqvs da Tematuri mravalferovnebiT
xasiaTdeba. uZvelesi magiuri da miTuri elementebi zRaprebisa migviTiTeben
im Soreul warsulze, rodesac pirvelyofil adamians gulubryvilod
sjeroda, rom mas magiuri moqmedebiT bunebis damorCilebac SeuZlia da
misi warmarTvac. profesori mixeil Ciqovani miuTiTebs: `zRapari Tavisi
filosofiuri problemebiT, maradiuli simSvenierisa da xelovnebis
aRmoCeniT, adamianis bedisa da miwieri Zalis sazRvarTa ZiebiT,
warmavalobisa da maradiulobis mudmivi brZoliT, maTi Tanaarsebobis
CvenebiT, msoflio eposis ZeglTa Soris iWers Tavis adgils~ (Ciqovani
1964:145).
uCveulo ferebiT Seqmnili zRapruli sinamdvile yovelTvis izidavda
adamianis meocnebe bunebas da mas kidev ufro meti ideuri siRrmiTa da
gancdaTa mravalgvarobiT tvirTavda. g.SatberaSvili Cveuli poeturobiT
SeniSnavs Tavis erT-erT nawarmoebSi: `sawuTros gzaze Cvens gverdiT
momavali zRapari yoveli mzis amosvlisas TiTo sxivs mainc imatebs, rom
sinamdviles Seejibros~ (SatberaSvili 1982:138).
zRaparSi gamonagonisa da sinamdvilis erTgvar kavSirze saintereso
mosazreba aqvs gamoTqmuli ilia WavWavaZes: `Cveni zRapari tyuilad ki ar
iwyeba `iyo da ara iyo ra~ - Ti. `iyo~ Sig Casaxlebuli azria da azri xom
yovelTvis yofila, aris da iqneba. `ara iyo ra~! ki ekuTvnis TviT ambavsa,
romelic arc yofila da arc aris. amitomac araki, romelSiac cocxlad,
cxovlad aris Casaxuli azri, izidavs adamianis gulis_yurs imdenad, rom
126
TviT arakis sicruec_ki marTali ggoniaT da sul gaviwydebaT, rom yurs
ugdebT mogonil ambavsa. am saswauls sCadis xelovneba~ (WavWavaZe 1941:280).
zRapris feradovnebiT mojadoebuli giorgi SatberaSvili leqsSi `gviani
yvavilebi~ madlobas uxdis satrfos, romelmac uferul realobaSi
zRapruli ferebi Semoutana da dausakuTra: `da mixaria, rom Sen dabade es
leqsi, es dRe, ferebi zRapris~(gv. 197).
zRapari istoriuli ganviTarebis procesSi Camoyalibda. pirvelad mas
martivi ambis, moTxrobis xasiaTi hqonda, romelmac Semdeg, sazogadoebriv
urTierTobaTa sirTulis zegavleniT, rTuli mxatvruli saxe miiRo.
folkloristikaSi damkvidrebuli mosazrebis Tanaxmad, sazRapro eposSi
ZiriTadad zRapris sami saxeoba gamoiyofa: 1) zRaprebi cxovelebis Sesaxeb,
anu cxovelTa eposi, 2) jadosnuri, anu fantastikuri zRaparebi da 3)
sayofacxovrebo, anu novelisturi zRaprebi.
zRaprebs cxovelebis Sesaxeb safuZveli Caeyara adregvarovnuli
wyobilebis dros. am epoqis adamianebs sjerodaT, rom maT gvars kavSiri
hqonda cxovelebTan, cxovelebisgan iyvnen warmoSobilni. matriarqatis
dros cxovelebisadmi ridi da Tayvaniscema gansakuTrebiT didi iyo. am
periodis miTur gadmocemebSi igrZnoboda adamianTa mowiweba maT winaSe,
radgan maT RvTaebebad miiCnevdnen. amgvar zRaprebSi cxovelebi
adamianebiviT laparakoben, fiqroben, ganicdian, azrovneben, reagireben;
erTi sityviT, isini adamianuri Tvisebebis matarebelni arian.
mklevar z. Tandilavas mosazrebiT, daWerili Tevzis wyalSi gaSvebis
motivs safuZvlad ar udevs yovelTvis megobroba an Tevzis sibraluli.
saqarTvelos mraval kuTxeSi (samcxe_javaxeTSi, aWaraSi, samegreloSi,
imereTSi) damowmebuli Cveulebis Tanaxmad, meTevzeebi maT mier daWeril
pirvel Tevzs (an yovel meaTes) xSirad iseve wyalSi uSveben micvalebulis
saxelze. mklevris azriT, Tevzis cocxlad gaSvebis motivi genetikurad
ukavSirdeba animistur msoflmxedvelobas, romlis mixedviTac, Tevzi
totemad aris miCneuli (Tandilava 1996:154-155). prof. Tina SioSvili
iziarebs am mosazrebas da miaCnia, rom `adamianisadmi keTilad ganwyobili
cxovelebi Tavdapirvelad totemebs warmoadgendnen da adamiani maT
127
saTanado pativs miagebda. cxovelebis Sebraleba, rac esoden xSiria
zRaprebSi, gviandeli movlenaa da adamianis mier bunebis movlenebis
gancda-gaazrebis Sedegs warmoadgens~ (SioSvili 2002:235).
zRaprebi umTavresad folkloruli warmoSobisaa, magram mas xSirad
folkloruli masalebis safuZvelze qmnian mwerlebic. rogorc cnobilia,
zRaprebs werdnen akaki wereTeli, puSkini, anderseni da sxva.
giorgi SatberaSvilis vrceli moTxroba `mtkvris saTavisaken~
(SatberaSvili 1978:61-93). mraval msgavsebas avlens cxovelTa eposTan
rogorc siuJeturi, ise ideur- Sinaarsobrivi TvalsazrisiT. moTxrobis
personaJebi Tevzebi arian, romlebic adamianebiviT laparakoben da
ganicdian, zrunaven da fiqroben erTmaneTze. amitom am moTxrobas
Tavisuflad SeiZleba literaturuli zRapari vuwodoT. misi siuJeturi
qarga aseTia: kalmaxTa qaravans `uSiSa kalmaxi ganagebs da Tavis
memkvidred silamaziT, simamaciTa da moxerxebulobiT gamorCeul
`mercxalas~ amzadebs. uSiSa gamocdili kalmaxi iyo, `ara erTi da ori
gansacdeli hqonda gadatanili. bevrjer almasis kbilebiT dauglejia
daxlarTuli bade. mebadurebs Tvalsa da xels Sua gasxltomia da
samSvidobos gasula~. rogorc vladimer propi aRniSnavs, `zRapris kvanZi
Cveulebriv raime ubedurebasa da gmiris saxlidan wasvlas Seicavs.
zogjer TviT saxlidan wasvla ukve ubedurebaa. es ubedureba unda
moispos~ (propi 2008:119). zRapris siuJetis msgavsad, g. SatberaSvilis
moTxrobaSic qaravnis ufliswuli didi dabrkolebebis gadalaxvisa da
xifaTiT savse Tavgadasavlis Semdeg gamarjvebuli ubrundeba moZmeebs.
cxovelTa eposis msgavsad, nawarmoebSi samoqmedo are SezRudulia _
Tevzebi mxolod mtkvris sivrceSi dacuraven. moqmedebac cxovelTa
eposiseuli principiT, anu SexvedriT, iwyeba. kalmaxebis qaravani mtkvris
sanapiroze moTamaSe bavSvebs gadaawydeba. swored maT mier gamosrolil
`sabediswero badeSi~ ebmeba mercxala or axalgazrda kalmaxTan erTad.
aqac daculia zRaprisaTvis damaxasiaTebeli _ sammagobis principi. Semdgom
ganviTarebul moqmedebebSi vlindeba megobrebis urTierTerTguleba da
siyvaruli, rac sazogadod damaxasiaTebelia zRaprisTvis da garkveuli
128
didaqtikuri funqciis matarebelia. sworad warmarTuli Txroba ymawvilebs
axvedrebs, rom upiratesoba sikeTes, erTgulebas, urTierTgamtanianobas,
siyvaruls, moxerxebulobas, gonebamaxvilobas, samarTlianobasa da
vaJkacobas unda mianiWon.
sazRapro eposis didaqtikur-moraluri idealebi sakmaod Zvelia da
cnobilia yvela xalxSi. rogorc mkvlevari qs. sixaruliZe SeniSnavs,
zRapars farTo gamoyeneba aqvs bavSvis aRzrdis saqmeSi. aseTi
daniSnulebiT Tavis droze Seiqmna garkveuli tipis zRaprebic, romlebic
xalxur pedagogikasTan aris dakavSirebuli (sixaruliZe 1958:26).
mecnierebi da mwerlebi yovelTvis iTvaliswinebdnen zRapris
aRmzrdelobiT funqcias. berZeni filisofosi platoni dedebsa da ZiZebs
urCevda, rom bavSvebisaTvis moeTxroT miTebi da zRaprebi. zRapris
didaqtikuri funqciis gansakuTrebul mniSvnelobas adamianis zneobriobis
Camoyalibebis procesSi ilia WavWavaZec xazgasmiT aRniSnavs: `zRapari
imisTana saxea, kania azrisa, romelic saWkuo da sazneo WeSmaritebas
zedmiwevniT gvixatavs xorcSesxmulad, Wkuas gvaswavlis, gvarigebs, znes
gviwvrTvnis, avsa da kargs gvaniSnebs erTmaneTSi gasarCevad~ (WavWavaZe
1986:365).
al. puSkini, romelmac mravali zRapari SeTxza, Tavis Zmas swerda:
`...saRamoobiT zRaprebs vismen, ra warmtacia es zRaprebi! TiToeuli maTgani
poemaa~ (gaCeCilaZe 1957:481).
qarTuli folkloris moamage akaki wereTeli `Cems TavgadasavalSi~
ambobs, rom masze didi gavlena moaxdina bavSvobaSi mosmenilma zRaprebma;
igi miuTiTebda zRaprebis did rols qarTuli metyvelebis dauflebaSi.
vaJa-fSavela avtobiografiaSi `Cemi wuTisofeli~, igonebs ra Tavis
bavSvobas, gulwrfelad acxadebs, rom sagmiro ambebs did aRtacebaSi
mohyavda, rac saZirkvlad, libod dasdebia mis Semoqmedebas.
qarTuli sazRapro eposi mdidaria didaqtikuri zRaprebiT. isini
garkveuli moralisa da eTikis safuZvelze arian Seqmnilni. qarTuli
xalxuri jadosnuri zRapris Tanaxmad, mizani, romelsac eswrafvis zRapris
gmiri, Znelad misaRwevia, araadamianuri garja da Tavdadeba sWirdeba.
129
cxovelTa eposi gansakuTrebuli didaqtikuri funqciis datvirTvis
matarebelia, radgan bavSvebi gamorCeul interess iCenen amgvari
zRaprebisadmi, rac, erTi mxriv, Sinaarsis simartiviTa da ubraloebiT aris
ganpirobebuli, xolo meore mxriv _ cxovelebisadmi siyvaruliT.
swored es ori momenti iqna gaTvaliswinebuli giorgi SatberaSvilis
moTxrobaSi `mtkvris saTavisken~: igi bavSvebisaTvis gasagebi eniT aris
dawerili da gaTvaliswinebulia is kritikul_konfliqturi situaciebi,
romlebic mniSvnelovan interess sZenen nawarmoebs. amasTan erTad, moqmed
personaJebad bavSvebis gamoyvaniT da maTi konfliqturi bunebis daxatviT
mweralma kidev ufro gausva xazi im zneobriv Tvisebebs, romlebic
mimbaZvelobis sagnad unda iqcnen. am TvalsazrisiTac moTxrobis avtorma
mTlianad gaiTvaliswina zRapris specifika da misi tradiciuli
didaqtikuri misia.
qarTuli sazRapro eposis sxva nimuSTa msgavsad, g. SatberaSvilis
nawarmoebsac keTili dasasruli aqvs: didi dabrkolebebis gadalaxvis
Semdeg qaravnis ufliswuli `mercxala~ gamarjvebuli ubrundeba megobrebs.
es bunebrivicaa, radganac `qarTuli xalxuri jadosnuri zRapris
optimisturi suliskveTeba yovelTvis sikeTis zeimsa da gamarjvebas
gvaziarebs, borotebis daTrgunviT gvaxarebs da swored amaSia am uZvelesi
da marad axali Janris fasdaudebeli mniSvneloba TaobaTa zneobrivi
formirebis saqmeSi~ (SioSvili 2002:34).
amrigad, g. SatberaSvili moTxroba `mtkvris saTavisken~ mTeli rigi
niSnebiT avlens msgavsebas qarTul xalxur cxovelTa eposTan; amitomac
SeiZleba, igi sazRapro eposis swored am saxeobas mivakuTvnoT, Tumca
nawarmoebSi sayofacxovrebo-novelisturi zRaprebisaTvis damaxasiaTebeli
cxovrebiseuli problemebisgan warmoqmnili konfliqturi situaciebic
gvxvdeba. moTxrobaSi realuri sinamdvile asaxulia Seulamazeblad; masSi
wamoWrili problemebi cxovrebisagan aris nakarnaxevi da maTi gadawyveta
miznad isaxavs socialuri ukuRmarTobisa da sxva cxovrebiseul
winaaRmdegobaTa gamoaSkaravebasa da daZlevas.
130
g.SatberaSvilis sabavSvo Txzulebebis Sesaxeb araerTi sayuradRebo
mosazreba da SeniSvna gamoiTqva kritikosTa mier. aRsaniSnavia mwerlebis _
oTar CxeiZisa da Salva afxaiZis, sabavSvo literaturis mkvlevrebis _ ana
RviniaSvilisa da Tina kobalaZis Sexedulebebi. Salva afxaiZis azriT,
`g.SatberaSvilis prozauli nawarmoebebidan gansakuTrebiT aRsaniSnavia
moTxrobebi, romelTa Tema bavSvebis cxovrebidan aris aRebuli. yvela es
moTxroba aRbeWdilia avtoris niWierebiT, mxatvruli gemovnebiT, adamianis
xasiaTis, bunebis cocxlad gadmocemis unariT~ (afxaiZe 1959:246).
1955 wels gamoica g. SatberaSvilis sabavSvo moTxrobebis pirveli
krebuli `mercxlis bude~, romelSic 39 nawarmoebi Sedioda. am krebulis
Sesaxeb ana RviniaSvilma 1958 wels Jurnal `mnaTobSi~ (#9) gamoaqveyna
werili, romlis SesavalSic vkiTxulobT: `Tanamedrove qarTvel sabavSvo
mweralTa Soris g. SatberaSvili gamoirCeva sakuTari TematikiT. mis
Semoqmedebas anayofierebs keTilSobiluri ideebi~ (RviniaSvili 1958:180).
moTxrobaSi `mtkvris saTavisken~ mwerali xatavs bednieri da ubeduri
cxovrebis kontrastul suraTebs. pirveli suraTidan Tavisufal
saqarTveloSi mcxovrebi xerTviseli bavSvis sixaruliT savse, momRimari
Tvalebi Semogvcqeris, xolo meoredan cxovrebisagan daCagruli,
ulukmapurod da upatronod darCenili ymawvilis cremliani Tvalebi
imzireba, romelsac bedma TurqeTis teritoriaze darCenil qarTul
sofelSi cxovreba arguna, sadac bolo lukmas arTmeven qarTvel glexebs
gadasaxadis Turqi amkrefni da winaaRmdegobis gawevis SemTxvevaSi
daundoblad scemen moxucsa Tu bavSvs. kalmaxebs esmiT Soreuli napiridan
sevdiani qarTuli simRera, `gulsaklavi da Jruantelis momgvreli sevdiani
moTqma. viRac Tavis ukuRmarT beds uCioda. es simRera kvnesas ufro hgavda,
vidre simReras~.
kontrastuli suraTebi sazogadod damaxasiaTebelia xalxuri
eposisaTvis. amis magaliTia Tundac zecisa da qvesknelis samyaroTa xatva.
swored amgvar movlenasTan gvaqvs saqme g. SatberaSvilis saintereso
leqsSi `analaT~. zecis TeTri da qvesknelis Savi samyaros CvenebiT poeti
131
qmnis garemos kontrastul suraTebs, sadac mogzaurobs TeTri da Savi
sibrZnis mopovebis surviliT Sepyrobili Semoqmedis suli:
yvela aRmarTi avikafe Seni gulisTvis,
yvela aRmarTi avikafe da avel caSi.
avicer zecis silamaziT da TeTri sibrZniT,
yvela daRmarTi Caviare da Cavel qvesknels,
gavZexi miwis siyvaruliT da Savi sibrZniT,
avivse sibrZnis silamaziT da kvlav davmSvendi,
da kvlav avmaRldi, rom kvlav gavxvde dedis rCeuli,
me var uxorco, aRar vici sikvdilis SiSi,
me misTvis movel, rom kvlav movkvde (gv. 141).
aRmarTi _ daRmarTi, Savi _ TeTri, zeca _ qveskneli, sicocxle _
sikvdili _ xalxuri sityvierebisaTvis organuli kontrastuli saxeebia.
amgvarma antiTezebma Tavis droze garkveuli roli iTamaSes miTologiur
warmodgenaTa SeqmnaSi. mxiaruleba yovelTvis sinaTlesTan, mzesTan,
siTbosTan aris dakavSirebuli; mowyena da mwuxareba _ sibnelesTan,
RrubelTan, sicivesTan.
orgvarobis principi sakmaod xSirad gaielvebs xalxur poeziaSi.
wuTisoflis `or gzad~ moazrebac, romelSic keTilisa da borotis
kontrastuli saxeebi igulisxmeba, orgvarobis principis gamoZaxilia:
wuTisofeli ra ari? agorebuli qva ari,
ra wams ki davibadebiT, iqve saflavi mza ari.
saca sofelSi mixvide, suyvelgan ori gza ari,
SuaSi ari xmeleTi, garSemo didi zRva ari.
(kotetiSvili 1934:5)
samyaros kontrastuli buneba adamianis grZnobebSic poulobs gamoZaxils,
rac, bunebrivia, xalxuri poeziis specifikidan gamomdinareobs. masSi
adamiani da buneba erT grZnobad samyaroSi moiazreba da am mWidro
kontrasts qmnis fsiqologiuri paralelizmebi, simbolika, epiTetebi da
Sedarebani:
... es Cemi guli oria, erTSi wvims, erTSi daria,
132
avtirde _ Sevyri Rrubelsa, rom gavicino _ daria.
(kotetiSvili 1934:4)
zRapris formas iyenebs giorgi SatberaSvili sabavSvo moTxrobaSi
,,xorbali~, romelic man poet revaz margianTan erTad dawera. masSi
gadmocemulia puris marcvlis Tavgadasavali. xorbala, TanamoZmeebTan
erTad, sawyobidan gamoitanes da dasaTesad waiRes. gzaze igi tomridan
gadmovarda. martodmarto darCenils mravali gasaWiris gadatana mouxdeba.
Tavs Zlivs daaRwevs msunag WianWvelas. qari wyalSi gadaagdebs, magram bedi
gauRimebs da ru napirze gariyavs. bedad, keTili adamiani Sexvdeba,
romelic Seibralebs da xnulSi Caflavs. xorbali axali saSiSroebis
winaSe aRmoCndeba: Tagvi mis Tvalwin Sesanslavs erT mis amxanags _
grZelkiseras, magram aqac adamiani gamoCndeba da gadaarCens. xorbali
xnulSi gafuvda, amoyelyelavda, ajejilda, TavTuxi gaikeTa da patara
Svilebic daavaJkaca. SvilTagan erT-erTs xorbala uwoda. am axal
xorbalas gamofenaze waiReben. igi mnaxvelTa aRfrTovanebas daimsaxurebs.
nawarmoebSi laitmotivad gaismis _ yvelaferi adamianTa sikeTisaTvis,
yvelaferi xalxis bednierebisaTvis. es kargad Cans anderZSic, romelsac
deda xorbala utovebs Tavis memkvidreebs: ,,...giyvardeT, Svilebo, erTmaneTi,
emsaxureT keTil adamianebs, mieciT qveyanas tkbili puri, ai Cemi anderZi~.
g. SatberaSvilis moTxrobebSi TvalsaCinod mJRavndeba xalxuri zRapris
gavlena. mweralma kargad gamoiyena epikuri Janris forma, stili, rogorc
sinamdvilis asaxvis Taviseburi gza da saSualeba. es imiTac aixsneba, rom
zRapari Seicavs mraval SesaZleblobas, moicvas sxvadasxvagvari ambavi,
erTdroulad Seexos sxvadasxva xalxisa Tu qveynis cxovrebas, erTmaneTs
daukavSiros gamonagoni da realuri.
giorgi SatberaSvilis SemoqmedebaSi mravlad gvxvdeba jadosnuri
zRaprisaTvis niSandoblivi simboluri saxeebi Tu sagnebi. magaliTad:
`zurmuxtis qoSi~, romelic frenis jadosnuri unaris matarebelia; misi
Cacmis SemTxvevaSi zRapris personaJs sivrceSi swrafi gadaadgilebis
saSualeba eZleva:
fexze macvia zurmuxtis qoSi,
133
momindeba da baRSi Cavirben,
momindeba da mTasac gadaval (gv. 103).
leqsSi `mze, mTvare da qari~ jadosnuri oqros qoSi mzis erT-erT
atributad aris warmodgenili:
gabrwyinebul cis darbazSi
mSvidobis da cecxlis droSiT
mihqris didi mbrZanebeli, _
dgas laJvardze oqros qoSi,
dgas maradis sixaruli
Tavisufal samzeoSi (gv. 250).
leqsSi `mogoneba~ poetma dagvixata dilis namSi CaZinebuli cerodenas
zRapruli saxe, romelsac Tavze cisartyela adgas:
me rom viyav cerodena, dilis namSi viZinebdi,
Tavze medga cisartyela, qveS mefina zizilebi (gv. 183).
jadosnuri sagnebis nairgvaroba zRapris feradovnebas qmnis. g.
SatberaSvili cdilobs, zRapruli saxeebisa da gasimboloebuli sagnebis
moSveliebiT sakuTar leqsebs msgavsi feradovneba SesZinos. mis
SemoqmedebaSi xSirad gvxvdeba ukvdavebis wyaros, vercxlis wylis,
ukvdavebis jamis zRapruli simboloebi. leqsSi `gaimindvra~ poeti bermuxis
qveS amoxeTqil wyaros da jadosnur jams natrobs ukvdavebis
dasasakuTreblad:
amoquxdes, amoduRdes, bermuxis qveS wyaro wvimdes,
Tan iseTi jami mqondes, ukvdavebas amoscildes (gv. 39).
SatberaSvili xSirad xatavs oqrosfrad aelvebuli Sindebis zRaprul
suraTs. magaliTad, leqsSi `gazafxuli muxranis velze~ vkiTxulobT:
`TovlSi oqrosfrad elaven ayvavebuli Sindebi~ (gv. 65).
leqsSi `nana, meSvidev~ kidev erTxel gaielvebs ukvdavebis `vercxlis
wylis~ simbolo, romelsac `oqros msxmoiare Sindebi~ da `sami Zmis~
zRapruli motivi asazrdoebs:
sizmarSi vercxlis wkrialebs wyaro
da oqro scvivaT aprilis Sindebs.
134
. . . . . . . . . . . . . . . . . .
ager sami Zma jiRa xars hkocnis
JuJuna wvimiT danamul rqebze (gv. 63).
sagangebod unda SevCerdeT ukvdavebis wylis motivze, romelic uSualo
kavSirSia sikvdil-sicocxlis problemasTan da romliTac mdidaria
qarTuli xalxuri eposi. ukvdavebis wyali, romelsac xSirad enacvleba
ukvdavebis vaSli, ukvdavebis yurZeni, ukvdavebis broweuli, Tu ukvdavebis
wamali, sicocxlis xis konkretuli gamoxatulebaa da naTlad warmoaCens
adamianis swrafvas sicocxlis gaxangrZlivebisaken.
sazRapro eposis mixedviT, ukvdavebis wyali saidumleobiT aris moculi,
aravin icis misi adgilsamyofeli, an ise Znelia misi migneba, rom gmirs misi
Zieba sicocxlis fasad ujdeba. zRapris gmiri Zlieri da Wkviani unda iyos,
rom sZlios jadosnur-fantastikur Zalebs, romlebic patronoben
ukvdavebis wyals. ukvdavebis wyali zogjers `mzis piris nabani wylis~
saxiT gvevlineba da mzis an mzis dedis gankargulebaSia. mkvlevar z.
Tandilavas azriT, ukvdavebis wylis Ziebis motivSi mocemulia garkveuli
Sexeduleba sikvdil-sicocxleze, naCvenebia adamianis brZola sikvdilis
winaaRmdeg; SeiZleba iTqvas, rom ukvdavebis wylis Zieba igive ukvdavebis
Ziebaa, am TvalsazrisiT ukvdavebis wylis Ziebis motivi mWidrod aris
dakavSirebuli qarTul folklorSi popularul zRaprul-miTologiur
motivTan ukvdavebis maZiebeli Wabukis Sesaxeb (Tandilava 1996:40).
giorgi SatberaSvilis SemoqmedebaSi vxvdebiT mtredis miTologiuri
saxis saintereso gaazrebasac. leqsSi `gaimindvra~ poeti muxaze Semomjdari
TeTri mtredis zRaprul suraTs gvixatavs. msoflios mravali xalxis, da
maT Soris qarTvelebis, uZvelesi msoflmxedvelobis mixedviT, `TeTri
mtredi~ adamianis sulis simboloa, xolo `muxa~ totemia. poetiseuli
warmodgenebic erT mTlianobaSi danaxul saintereso miTologiur saxes
warmoadgens:
muxaze zis TeTri mtredi, TeTria Tu mtredisferi,
im Soreul TeTri qedis, daTovlili mTebis feri.
me gaSlili veli minda, bermuxis qveS _ wyaro wminda,
135
mxarze mejdes me is mtredi, mets arafers vinatrebdi (gv. 39).
Soreuli qedebis gadaRma bermuxxis qveS moCuxCuxe wminda wylis povnis
surviliT Sepyrobili g. SatberaSvilis leqsis lirikuli gmiri Zalian
waagavs ukvdavebis wylis maZiebel miTosur gmirs, romelmac, gansxvavebiT
zRapris gmirisgan, ar icis sad eZios an raSi mdgomareobs ukvdaveba, Tumca
bolos aucileblad miadgeba wyals, romlis wiaRSic aris dafluli
sikvdil-sicocxlis saidumlo da romelic adamianisaTvis miuwvdomelia.
ukvdavebis wylis, da amdenad sikvdil-sicocxlis Temas, mkvlevari
Tina SioSvili ukavSirebs qarTuli eposis uZveles Sedevrs _ `eTerians~:
`dasneulebuli abesalomi ukvdavebis wyalze agzavnis murmans. murmanma
moipova ukvdavebis wyali, magram veraferSi gamoiyenebs da sakuTari xeliT
daRvris. koleqtiuri avtoris interesebis miRma rCeba, Tu ra gziT, rogor
Soulobs igi ukvdavebis wyals, radgan, zRapris mzeWabukisgan gansxvavebiT,
eSmakTan garigebul-wilnayari murmanisaTvis es gza gmirobis sarbielad ar
miiCneva~ (SioSvili 2002:147).
rac Seexeba muxas, romlis qveSac g. SatberaSvilis leqsSi miedineba
ukvdavebis wyali, xalxis beds ukavSireben. `xalxi mas ukvdav mcenares
eZaxis, misi sicocxle aseul wlebs iTvlis, xolo moWrili maradiulobas
ejibreba~ (Ciqovani 1971:44).
muxis qveS wyaros arsebobis motivi berZnul miTologiaSic gvxvdeba.
epikuri gadmocemebis Tanaxmad, zevsis meuRle iyo ara hera, aramed dodona
(igive dioni). dodonas samlocvelo sakulto centri iyo aswlovani muxa,
romlis fesvebidan wyaro gadmodioda, xolo foTlebis SrialiT qurumebi
momavals Seicnobdnen. Tebedan gadmofrenila ori Savi mtredi, erTi
dodonas wminda muxaze Semomjdara, zevss amitomac rqmevia `fegonios~ _
muxaSi mcxovrebi. es muxa savse yofila Savi mtredebiT, romelTa
meSveobiTac samyaros Tavis nebas amcnobda zevsi (sigua 2001:143).
aRsaniSnavia, rom sazogadod xeebi qarTul zraprebSi mniSvnelovan
rols TamaSoben, isini sknelTa Soris gmiris gadasasvleli gza da xidia.
g. SatberaSvilis leqsSi daxatuli xe imiTac iqcevs yuradRebas, rom mas
136
kidev erTi miTologiuri saxe-simbolo, zRapris personaJi _ mtredi
ukavSirdeba. xisa da mtredis erT azrobriv konteqstSi moxseniebis
magaliTebi sakmaod daiZebneba qarTul miTossa Tu jadosnur zRaparSi;
xSiria adamianis mtredad qcevis motivic. am TvalsazrisiT sainteresoa
zRapari `gvel-vaJi~: `mefis qalze daqorwinebul gvelis saxiT movlenil
mzeWabuks niRabs dauwvaven. mtredad qceuli mzeWabuki gafrindeba. raSze
amxedrebuli mzeTunaxavi gahyveba frena-freniT Tavis mtreds. mifrinavs
mtredi da miRuRunobs, mifrinavs raSi da misdevs mtreds kvaldakval
mzeTunaxavi. amnairi frena_freniT mividnen zRvis pirze. zRvaSi pawawa
kunZuli iyo kidis maxloblad. kunZulze idga alvis xe. am xeze Sefrinda
mtredi da daiwyo RuRuni. gadaaqanebs niavi alvis xis wveros, Tan
gadahyveba RuRuniT spetaki mtredi, gadmoaqanebs, Tan gadmohyveba (xalxuri
sityviereba 1918:9-10).
erTi legendis Tanaxmad, yanaSi gasuli kaci mTis wverze naTebas
SeniSnavs. es iyo mtredis saxiT movlenili mfrinavi angelozi, ris Sedegad
mTis wverze aSenebs koSks _ didi sakulto teritoriis aucilebel
nagebobas (kiknaZe 1985:62).
aRmosavleT saqarTvelos mTianeTSi dafiqsirebuli miTologiuri
gadmocemiT, mtredis saxes iRebs RvTisSvili iaRsari: `iaRsari devebs tbis
fskerze SeebrZola, tba devebis sisxliT aivso, ris gamoc iaRsarma zeviT
veRar amoaRwia. xalxma mas cxvari Seswira. cxvris sisxlma ganwminda
iaRsaris savali gza. uceb tbis fskeridan brolis qva amotivtivda,
romelzec mtredad gansaxierebuli iaRsari ejda. mtredi afrinda, mTis
wverze Semojda, ris gamoc iq iaRsris salocavic iqna aSenebuli (oCiauri
1967:143).
mtredi, qarTuli xalxuri jadosnuri zRaprebis mixedviT, adamianis
sulis atributia. TuSur samgloviaro leqs_simReraSi `dalai~ naTqvamia:
`netav Sen saiqiosa, Sig Sexval mtredis ferada~ (xalxuri sibrZne 1965:296).
rogorc vxedavT, qarTul miTologiur gadmocemebsa Tu zRaprebSi
mtredi adamianis, angelozis, RvTaebis sulis simboloa da Zalian xSirad
mimaniSnebelia salocavis, koSkis asagebi adgilisa iseve, rogorc _ xari.
137
zRaprebSi xSirad gvxvdeba xeze mjdomi mtredis simboluri saxe, romelic
g. SatberaSvilma morgebulad gamoiyena leqsSi `TeTro Sindo~. Sindis xes
poeti caSi afrenil TeTr mtreds adarebs (SatberaSvili 1970:200).
sawadlis misaRwevad gmiris mier cxra mTis gadalaxvis zRapruli
motivi gamoiyena g. SatberaSvilma leqsSi `leqsis marili~, romelic
xalxuri nimuSis _ `aRzevans waval~ _ Tematikur-siuJetur qargaze aago.
sazogadod, aRzevans marilze wasvla odiTganve xifaTian gzad iyo
miCneuli. am gzaze gardacvlili gmiri ambobs: `aRzevans wavel
marilisTvina_da, Turme, wavsulvar Savi dRisTvina-da~ (xalxuri sibrZne
1965:70).
orive leqsis Tanaxmad, gmiri, miuxedavad ded-mamis mravalgzisi
Txovnisa, Tavisas ar iSlis da aRzevans miemgzavreba. igi uRelSi abams niSa
xarebs da midis marilis mosatanad.
giorgi SatberaSvili: xalxuri:
me marileTSi gulaRma vwevar, aRzevans waval marilisTvina,
Camqral TvalebiT Sevyureb zecas. marils movitan da Cemi cxvrisTvina.
ar daviSale, wavel aRzevans Cemi cxvrisTvina da TavSavisTvina.
da marileTi samared meqca. dedam miSala da _ ar daviSale,
dedam miSala, mamam miSala, mamam miSala da _ ar daviSale,
magram am gulma ar daiSala (gv. 107). mainc wavel da _ ar daviSale.
(xalxuri sibrZne 1965:70).
xalxuri leqsis Tanaxmad, gzad mimavali gmiri winaswarmetyvelur
sizmars naxulobs:
Sua gzas mivel da _ sizmari vnaxe
Cemi Tavisa da niSa xarisa:
Cems niSa xarsa da _ rqa mostexoda,
perangs vixevdi da _ ise vuxvevdi.
(xalxuri sibrZne 1965:70)
zepirsityvierebaSi sizmris fenomeni ukavSirdeba bedisweras, rac
qvecnobier sferos empiriul yofasTan akavSirebs. msoflios mravali
xalxis religiur-kulturul yofaSi sizmars sakomunikacio mniSvneloba
138
eniWeba, igi materialuri samyaros miRma arsebul samyarosTan
damakavSirebel saSualebad aris dasaxuli. qarTuli zepirsityviereba
icnobs sikeTis momtan, keTilboloian sizmrebsac, magram, umetes
SemTxvevaSi, sizmriseuli bedisweris aRsruleba sikvdilTan asocirdeba, _
aRniSnavs prof. Tina SioSvili (SioSvili 2002:138-139). saanalizo leqsis
SemTxvevaSic totemis _ xaris _ rqis motexva, romlis namgliseburi forma
naxevarmTvaris moxazulobisaa da mis simbolod moiazreba, rasakvirvelia,
ubeduri dasasrulis garduvalobis mauwyebelia da, maSasadame, gmiris
daRupvac mosalodnelia. rac Seexeba g. SatberaSvilis leqss, mis
dasawyisSive naTeli xdeba, rom gmiri sabediswero mogzaurobis dros
daiRupa, monaTxrobi ki mcenared gardasaxuli micvalebulis sevdanarevi
mogonebaa:
giorgi SatberaSvili: xalxuri:
movel da roca beds movelodi, kldeni momeqca,
klde Camoqca, bedma miSala, kldeni momeqca da –
zed damawola marilis lodi. qveS momitana.
gmiri, rogorc xalxuri zRaprisaTvis aris damaxasiaTebeli, bolomde
mainc ar gaiwireba. Tu zRaparSi gmiris cxovelad an frinvelad qcevis
motivs vxvdebiT, g. SatberaSvilis leqsSi igi venaxad gadaiqceva, misi
fexis TiTebi fesvad iqceva, romelic totebs aiyris, xolo xelis TiTebi
daiyvavilebs da cas gauwvdis Te Tr mtevnebs:
giorgi SatberaSvili: xalxuri:
fexis TiTebma borji gaidga, fexis TiTebma da -
toti iyara, iqca fesvebad; borji gaidga,
xelis TiTebmac daiyvavila, xelis TiTebma da –
cas gauwoda TeTri mtevani. daiyvavila.
zRapris gmiris msgavsad, g. SatberaSvilis lirikuli gmiri mogzaurobs
samyaros samive sknelSi. qvesknelSi (marileTSi) mogzaurobis Semdeg igi
zesknelisken miiswrafvis, risi simboluri gamoxatulebacaa misi sxeulis
gardasaxva, _ miwidan mcenared amozrda, vazad qceva.
139
gardacvlili adamianis vazadqcevis motivi da Semdgom misi swrafva
mzisken uCveulo ar aris qarTuli xalxuri sazRapro eposisTvis. vazi,
venaxi mziuri niSniT gamorCeuli mcenarea, amitom mudam iswrafvis misken,
masTan sworferoba aniWebs Trobis unars. qarTul miTossa Tu zRaparSi
mzis niSani, vazTan erTad, oqros saxiT gamoixateba. erT-erT zRaparSi
TasSi Casxmuli Rvino gadaRvris Semdeg oqros fulad gadaiqceva da
gadaCxrialdeba (xalxuri sityviereba 1952:97).
xalxuris msgavsad, g. SatberaSvilis nawarmoebSic vxvdebiT gmiris
saflavze mcenaris amosvlis motivs, romelic, sazogadod, farTodaa
gavrcelebuli xalxur eposSi. gavixsenoT, Tundac,@`eTeriani”. abesalomisa
da eTeris saflavze ia-vardi amodis, xolo murmanis saflavze _ ekali.
xe_mcenareTa simboluri datvirTvis mixedviT SeiZleba vimsjeloT gmiris
keTil Tu borot bunebaze. qarTul xalxur poetur SemoqmedebaSi ia da
vardi siyvarulis, axalgazrdobis, silamazis simboloebia. `qarTuli
zRapris mixedviT ia da vardi yovelTvis Tan axlavs sasiamovno
ganwyobilebas, roca mzeTunaxavi icinis, piridan ia da vardi scviva~
(sixaruliZe 1976:12).
msoflios xalxTa rwmena-warmodgenebis mixedviT, ekali codvis
simboloa da migvaniSnebs micvalebulis eSmakeul bunebaze; rac Seexeba
vazs, igi miTosis xanaSi RvTaebriv mcenared _ sicocxlis xed _
iTvleboda. Sesabamisad, g. SatberaSvilis leqsSi `leqsis marili~ gmiris
vazad qceva misi sxeulis feriscvalebis maniSnebelia da ara sikvdilisa.
axal wels qarTvelebi erTmaneTs vazis rqiTac ulocavdnen. qarTul
xalxur poeziaSi kargad moCans am tradiciis anarekli: `axal weliwads,
wlis Tavsa gikvlev vazisa rqiTamca~ (qarTuli xalxuri poezia 1976:55).
yuradRebas iqcevs g. SatberaSvilis leqsi `gazafxuli muxranis velze~,
romelSic poeti qarTveli vaJkacisa da moZalade yivCaRis saflavebze
amosul yvavilTa ara nairsaxeobiT, aramed ganxsvavebuli feriT cdilobs
maTi dadebiTi Tu uaryofiTi bunebis warmoCenas. qarTveli vaJkacis
saflavs naTeli yvavili amSvenebs, romelsac Tavs `Suqi adgas cisferi~,
140
xolo momxduri yivCaRis saflavze Savi yvavili gazrdila, `moxrila
yornis frTasaviT~ (gv. 67).
fers udidesi mniSvneloba eniWeba zRaprul-miTosur azrovnebaSi.
xalxuri sibrZne saocrad sainteresod iyenebs ferTa bunebas adamianis,
sagnisa Tu movlenis Tvisebis gadmosacemad. marTalia, fers sagnobrivi
Sinaarsi aqvs, rac misi fizikuri aRqmiT gamoixateba, magram amas garda, mas
emociuri datvirTvis unaric Seswevs, swored amitom aRiqmeba adamianis mier
igi metaforulad. z. gamsaxurdia aRniSnavs, rom `feri Zvel qarTulSi
niSnavda fersac da formasac, gvarsac, xatsac, saxesac, hipostassac~
(gamsaxurdia 1991:123).
mkvlevar bela mosias azriT, feri, rogorc nairgvarobis gamomxatveli
saxeoba ise ar Seqmnila. TiToeuli feri konkretul moralur Tvisebas
atarebs... amdenad, ferTa sawyisi gageba mxolod TvaliT ar aRiqmeba (mosia
2006:144-145).
m. xidaSelis Tanaxmad, qarTul kulturaSi gamoyenebuli (wiTeli, TeTri
da Savi) ferebi arqauli simbolikis yvela niSans atarebdnen, erT sistemaSi
iyvnen gaerTianebulni da maTi funqciebi mkveTrad iyo gamokveTili
(xidaSeli 2010:473). es sami ZiriTadi feri ganasaxierebda samyaros sam
sknels: TeTri _ zeskneli, wiTeli _ Sua skneli, Savi _ qveskneli. TeTri
ZiriTadad bednierebis gamomxatvelia, Tumca, v. nozaZis cnobiT, TeTri
feri SavTan erTad xSirad niSani iyo glovisa (nozaZe 2004:102).
b. mosias azriT, TeTri ZiriTad ferTagan umTavresia, rogorc cis,
naTebis, sikeTis gamoxatuleba; swored TeTris Semdgomi gansaxovnebaa
danarCeni ferebi bunebaSi, TeTris fonze iSleba samyaros erTianobis
gagebac (mosia 2006:149).
TeTris msgavsad, ciuri naTebisa da sikeTis ferad moiazreba cisferic.
swored amitom iqca igi qarTvel SemoqmedTa romantikuli xedvisa da
ganwyobis erTgvar simbolod. n. baraTaSvilma mas `pirvelad qmnili feri~
uwoda da amiT xazi gausva cisferis RvTiur bunebas.
g. SatberaSvilic qarTveli gmiris saflavze cisfer SuqCamdgari
yvavilis xatviT gardacvlilis keTilSobilur bunebaze mianiSnebs.
141
TeTrisa da cisferis (cis lurjis, `laJvardis~) sapirispiro simboluri
datvirTvisaa Savi feri, romlis nairgvar gagebaTa Soris ZiriTadi mainc
sikvdilisa da jojoxeTis mimaniSnebelia. v. nozaZeE wers: `Savi feri omisa
da brZolis xerxadac ixmarebodao~ (nozaZe 2004:102). g.SatberaSvilis
leqsSi yivCaRis saflavze amozrdili yvavilic mimaniSnebelia
gardacvlilis mtacebluri, moZaladuri bunebisa:
meore... Savi yvavili _ miwisferi da aSari _
momxduris sisxlze gazrdili,
moxrila yornis frTasaviT (gv. 67).
gansakuTrebul yuradRebas iqcevs bolo striqoni, Savi yvavilis
yoranTan Sedareba. Savi yorani xom qarTuli folkloris kolorituli
personaJia _ simbolo qvesknelis bneli Zalebisa.
g. SatberaSvilis leqsSi `leqsis marili~ kidev erT simbolod
gaazrebul saxes vxvdebiT, kerZod _ gmiris Tvalebis gvritebad qcevas, rac
masSi vazis yvavilis Suqis Cadgomam ganapiroba. Tvali, sazogadod, sulis
simboloa, xolo masSi vazis yvavilis Suqis Cadgoma maniSnebelia
sicocxlis ganaxlebisa, gvritebad qceva _ adamianis tyveobidan (am
SemTxvevaSi `marilis samaridan~) Tavis daRwevisa, mTlianobaSi _ sulis
Tavisuflebisa. Citi sulis simbolikiT itvirTeba xalxur warmodgenebSi;
aseve, qarTul zRaprebSi mas miiCneven janisa da gonebis saxed
(kotetiSvili 1961:321). frinvels sulis simbolod warmoaCens arqauli
xalxuri leqsi `sizmaric~:
wuxelisa sizmarSia, netav, deda, rao?
caSi Citi mifrinavda, netav, deda, rao?
Svilo, Seni suli aris, vah, Sens dedasao!
(umikaSvili 1937:179)
rac Seexeba TvalSi vazis Suqis Cadgomas, igi xalxuri sityvierebisTvis
kargad nacnobi mxatvruli saxea da mzesTan dakavSirebuli rwmena-
warmodgenebi udevs safuZvlad. mtevnis mwifobisas qarTveli mevenaxe
ambobs: `Tvali Cadga~, `SeTvalulia~, `Tvali Casca mtevanSio~. mkvlevar
142
bela mosias azriT, TvalSi aq mze igulisxmeba, romelic vazis mwifobis
sulieri sazrdoa (mosia 2006:107).
ganxilul leqsSi, garda imisa, rom zRaprulia garemo, gvxvdeba xalxuri
eposisaTvis nacnobi personaJi _ xari. igi miTologiuri cxovelia da
adamianis totemad moiazreboda qarTul warmarTul panTeonSi. xaris
kults qarTvel tomTa yofaSi Rrma istoriuli fesvebi aqvs gadgmuli.
`dedamiwa xaris rqaze dgaso, ityodnen Zvelebi~ (bskifa, # 176, 1972:4).
rogorc mkvlevari T. oqroSiZe wers, `Zvel saqarTveloSi arsebobda xaris
Zlieri kulti, ramac Tavi iCina aramarto wesCveulebebSi, aramed
zepirsityvierebaSic. am ukanasknelSi daculia xalxis uZvelesi
warmodgenebi xarze, rogorc sakulto cxovelze da adamianis realur
TanaSemweze sameurneo saqmianobaSi~ (oqroSiZe, 1969:135).
rogorc mkvlevari qeTevan sixaruliZe aRniSnavs, `xari metad
gavrcelebuli miTosuri saxe-simboloa da... msoflios xalxTa
miTologiebSi is Weqa-quxilis RvTaebis, gveleSapTan mebrZoli RvTaebis
erT-erTi ipostasia~ (sixaruliZe 2006:201).
xarma, rogorc gansakuTrebuli funqciis matarebelma cxovelma, TiTqmis
igive Sinaarsobrivi datvirTva hpova zRaparSic. igi aqac moiazreba
erTgulebis, Sromisunarianobis, gasaocari amtanianobis simbolod. rogorc
T.oqroSviZe aRniSnavs, `qarTul fantastikur zRaparSi xarebi, rogorc muSa
saqoneli, iSviaTad scildebian patronis Wers~ (oqroSiZe 1969:135). xari,
rogorc erTgulebis simbolo, srulyofilad warmoCnda qarTuli sazRapro
eposis unikalur nimuSSi `wiqara~. qarTuli xalxuri zRapris usaTnoesi
personaJi xari wiqara avi dedinacvlisagan sasikvdilod ganwirul megobars
ixsnis da samSvidobos gamoiyvans, Semdeg ki cxraklitulidanac
gaaTavisuflebs. megobrisaTvis xars sakuTari sicocxlec ar enaneba. igi
sakuTar leSs Sepirdeba Tagvs, oRond rqa gaumrTelos, raTa mecxre karic
Selewos biWis gasaTavisufleblad (xalxuri sibrZne 1963:274-279).
analogiuri simboluri datvirTviT gvxvdeba xari g. SatberaSvilis
leqsSi. aRzevans mimavali gmiri, erTguli bunebisa da gautexeli janis
gamo, swored xars irCevs megzurad. leqsSi `Cveni uReli~ ki poeti sakuTar
143
Tavs xars adarebs, xolo cxovrebis gzas aRzevans mimaval rTul gzad
moiazrebs:
am uRlis unda viyo mlocveli
da sikvdilamde misi gamwevi,
Sig rom Sevebi, viyav mozveri,
marilis zidviT mouqancveli.
vwieT da vwieT saZne uremi
da aRzevansac erTad wavediT,
dagviwyda gzaSi apeurebi,
ver gvaSinebda mainc SaveTi (gv. 91).
xaris RvTaebrivi Camomavloba, Sromismoyvareoba, misan wiqarasaviT
TviTSewirvis unari poeturi moRvaweobis tolfardia sxva qarTvel
SemoqmedebTanac.
qarTuli xalxuri zRapari, misi Zlieri tradicia, Sesrulebis garemo,
funqcia mWidrod aris dakavSirebuli qarTveli xalxis eTnografiul
yofasTan, rac gansazRvrulia qarTuli sazogadoebrivi cxovrebis
xangrZlivi istoriiT. mklevar qsenia sixaruliZis azriT: `zRapris
prototipi magiuri daniSnulebis martivi ambavi Tan gahyva pirvelyofil
adamianTa yofas. istoriis vrcel manZilze es martivi ambavi mxatvrul
Zeglad iqca da mravalgvari funqcia ikisra~ (sixaruliZe 1976:116).
qarTul xalxur sityvierebaSi uxvad vxvdebiT miTologiur gadmocemebs
warmarTuli religiuri panTeonis uzenaesi RvTaebebis Sesaxeb; metic,
mravali sakvanZo sakiTxis Seswavla mxolod zRaprisa da sxvadasxva
Tqmulebis ganxilvis saSualebiT SeiZleba. mklevari s. gaCeCilaZe
SeniSnavs: `zRapari saxeSecvlili miTia. Tavisi ganviTarebis axal
safexurze adamiani TandaTan ufro kulturuli xdeboda. mas aRar swamda
Zveli miTebis Sinaarsi. igi asxvaferebda mas, aZlevda zesTabunebriv Zalebs
adamianTa Tu cxovelTa Tvisebebs, iviwyebda da axliT cvlida Zveli
miTebis Sinarss. gadadioda ra Zveli miTuri xasiaTis Tqmulebebi Taobidan
Taobaze, igi kargavda mTxrobelisa da msmenelisTvis damajereblobas, imave
144
dros, igi TandaTan ivseboda, farTovdeboda fantastikuri detalebiT da
amgvarad pirvelyofili miTi zRaprad gardaiqmna~ (gaCeCilaZe 1957:280).
Tavad miTis warmoqmna ganapiroba adamianis dauokebelma survilma
samyaroSi arsebul movlenaTa axsnisa da gaazrebisa. marTebulad SeniSnavs
mklevari manana xidaSeli: `miTologiis warmoSoba cxovrebam ganapiroba.
adamianis winaSe man daayena samyaros axsnis, misi garkveuli gaazrebis
aucilebloba. amis Semdeg Camoyalibda miTi, rogorc samyaroze adamianis
SexedulebaTa sistema, rogorc azrovnebis wesi~ (xidaSeli 2001:41).
miTologia yovelTvis cdilobda, aexsna cxovrebiseuli movlenebi,
moexdina samyaros Taviseburi modelireba, gamxdariyo samyarosa da TviT
adamianis Taviseburi interpretatori.
qarTul zepirsityvierebaSi farTod aris gavrcelebuli mcire zomis
legendebi, romlebic mogviTxroben, Tu rogor gaaCina RmerTma zeca da
xmeleTi, rogor SemouWira miwas Tavisi Zlieri xelebi da mTebi, xeobebi,
zRvebi da mdinareebi warmoqmna. RmerTma Seqmna, agreTve, mnaTobebi, misi
brZanebiT unaTebs adamians dRisiT mze da RamiT mTvare. mzisa da mTvaris
saxeebi farTo asaxvas poulobs qarTul xalxur poeziaSic. isini
personificirebulni arian. mzeca da mTvarec qarTuli warmarTuli
RvTaebebia. imis Sesaxeb, Tu romel maTgans aniWebda qarTveli xalxi
upiratesobas, qarTvel mecnierebs sxvadasxva mosazreba aqvT. iv.
javaxiSvili miiCnevs, rom `mze qarTvelebs ise ar swamdaT, rogorc _
mTvare.~ qarTvelebis warmarTobisdroindeli mTavari kerpi _ armazi
swored mTvaris RvTaebaa. mTvaris dRed orSabaTi (TuTaSxa) iyo miCneuli.
am dRes uqmobdnen; mTvaris RvTaebis pativsacemad gansakuTrebuli
ritualebi sruldeboda _ zvarakis Sewirva, qadagad dacema da sxva. xalxi
mTvaris gavlenas did mniSvnelobas aniWebda, xSirad winaswarmetyvelebasac
da avadmyofobasac mis gavlenas miawerdnen. magaliTad, megrelebi ymawvilis
sicxianobisa da bodvis dros ambobdnen, `TuTaSxa~ aqvso, rac `mTvaris
avadmyofobas~, `momTvarvas~ niSnavs (javaxiSvili, 1960: 50).
viqtor nozaZe ar eTanxmeba akad. iv. javaxiSvilis mosazrebas imis
Sesaxeb, TiTqos mTvaris RvTaeba mzis RvTaebaze Zveli iyos. misi azriT,
145
mzisa da mTvaris Tayvaniscema paralelurad iyo gavrcelebuli, Tumca
pirveli adgili mainc mzes ekava. `qarTlis cxovrebaSi~ pirvelad mze aris
naxsenebi: `iqmnes mzisa da mTvarisa da varskvlavTa sxuaTa~ (nozaZe 1959:163).
mkvlevari Tvlis, rom wm. giorgi mzis kultis gamoxatulebaa.
mklevari revaz siraZec iziarebs v. nozaZis azrs da miiCnevs, rom:
`qarTvelebis RmerTi iyo mze. qarTvelebs sparselebma moaxvies Tavs armazi,
Tumca bevri qarTveli ufro xSirad mzes ficulobda, mzisa ufro swamdaT.
armazic mzis qveSevrdomad CaTvales da amitomac ufro daiaxloves~ (siraZe
1982:19). unda aRiniSnos, rom mze da mTvare qristianul religiaSi qristes
orbunebnobas gamoxatavs: mze _ RvTaebrivs, mTvare _ kacebrivs (nozaZe
1959:163). amasTan dakavSirebiT mkvlevari akaki baqraZe aRniSnavs, rom
eklesiis gumbaTze aRmarTuli jvari, romelic naxevarmTvares eyrdnoba,
mimaniSnebelia jvarze gakvrisas qristes kacebrivi bunebis sikvdilze
(baqraZe 2000:191).
mzesa da mTvares Soris pirvelobisTvis paeqrobam asaxva hpova qarTul
xalxur poeziaSi da sazRapro eposSic. es motivi sainteresod gamoiyena g.
SatberaSvilma leqsSi `mze, mTvare da qari~, romelsac epigrafad
wamZRvarebuli aqvs dialoguri formis cnobili xalxuri miTologiuri
leqsis striqonebi _ `naTelma mTvarema brZana, bevriT me vjobivar mzesa~.
zogi mkvlevris azriT, or mnaTobs Soris davaSi Cans matriarqatidan
patriarqatze gadasvlis mtkivneuli procesi.
g. SatberaSvilis leqsis (`mze, mTvare da qari~) siuJeti zRapris
principiTaa agebuli; rac Seexeba mis Sinaarss, igi mraval msgavsebas
avlens xalxur leqsTan `mze da mTvare~. orive maTganis mixedviT,
gadidgulebuli mTvare mzis adgilis dakavebas, e. i. pirvelobas,
moindomebs, uxmobs qars da samzeoSi wasvlas ubrZanebs, Tanac daabarebs:
`_de, icodes, oms vucxadeb, Seyrili myavs ukve jari~ (gv. 243).
mTvaris davalebiT SeSfoTebuli qari, `muxlmodrekiT mzis win mdgari~,
cdilobs ambis mitanas ise, rom Tavi aaridos uzenaesi RvTaebis risxvas,
radgan `icis, mefis survils mosdevs~ `xan dari da xan avdari~.
146
mzisa da mTvaris Zalebis WidilSi saboloo gamarjveba mzes xvdeba
wilad. misi cecxlis enebi da elvis svetebi maleve gahfantaven mTvaris
laSqars _ Rrublebs, varskvlavebs, ciskars. mere ki TiToeul maTgans
mkacr ganaCens gamoutans. yvelaze mkacri sasjeli wilad xvda mTvares,
rogorc mtrobisa da SfoTianobis moTaves:
dReis iqiT daebedos _ damcirdes da iwyos kleba,
gaxdes, javriT dailios, gamkiTxavi ara hyavdes,
cerodena biWunebis saTamaSo namgals hgavdes (gv. 245-250).
rogorc vxedavT, g. SatberaSvilis leqsis Tanaxmad, mze yovlisSemZle
RvTaebaa, romelic akanonebs movaleobebs, samoqmedo ares, moqmedebis dros,
fizikur SesaZleblobebs. igi ganagebs TiToeulis beds, anu qmnis da
amkvidrebs sakuTar kanonebs samyaros samarTavad. leqsSi mze ganasaxierebs
keTil, naTel Zalas, romelic amarcxebs borotebas, mTvaris saxeSi
gancxadebuls. borotebis safuZveli Suria, romelic mravalmxriv aris
dagmobili qarTul zepirsityvierebaSic. erTi xalxuri nakvesi
mogviTxrobs: ufalma uTxra erT kacs:L – yevari xari Sen unda mogce da
uReli Sens mezobelsao. kacma miugo: _ ufalo, oRond Cems mezobels nuras
miscem da mec araferi mindao (xalxuri sibrZne 1965:320).
sikeTisa da borotebis Widili, romelic umeteswilad sikeTis
gamarjvebiT mTavrdeba, is ZiriTadi problemaa, romlis fonzec ikiTxeba
zRapris mTavari idea _ borotebis dRemokleoba da sikeTis maradiuloba,
rac ganapirobebs swored zRapris mimzidvelobas. zRaparSi borotisa da
keTilis Widili mudam ukanasknelis gamarjvebiT mTavrdeba. es Widili
yvelaze mZafrad jadosnur zRaparSia gadmocemuli da misi Seswavlis
formulac mSvidobisa da gamarjvebis rwmenas gamoxatavs. amasTan erTad,
gasaTvaliswinebelia erTi momenti, romlis Sesaxebac marTebulad SeniSnavs
mklevari T. SioSvili: `Cveni erovnuli sazRapro eposis saukeTeso nimuSebi
mudam sikeTis samsaxurs qadagebda, gmobda borotebasa da saukuneTa
siRrmidan mohqonda sikeTis cxovelmyofeli marcvali, romelsac
yovelTvis, yvela epoqaSi fereba da gaRviveba unda~ (SioSvili 2002:24).
147
giorgi SatberaSvilis leqsic `mze, mTvare da qari~ sikeTis gamarjvebis
rwmeniT aris nasazrdoebi. sikeTe mzis saxeSia gacxadebuli, romelic
amarcxebs samyaroSi qaosis Setanis msurvel SuriT gaborotebul mTvares.
miTebSi qaosuri situaciis Seqmna borot Zalebs miewereba. amasTan
dakavSirebiT i. forternouzi aRniSnavs, rom miTebSi warmodgenili qaosi
demonebiT avsebuli uwesrigo masis saxiT iyo warmodgenili. kosmosis
Seqmna da masTan erTad aucilebli wesrigis damkvidreba qaosis
damarcxebamde miuRweveli iyo, amitom qaoss ufro xSirad drakoni
ganasaxierebda. mas qveyanaze wesrigis damamkvidrebeli RvTaeba unda
dapirispireboda; igi unda yofiliyo axali wesrigis damfuZnebeli
(forternouzi 1980:219).
saanalizo leqsSi drakonis adgils mTvare ikavebs. mTvaris borot
arsebad xatvis TvalsazrisiT garkveul gamoZaxils vxvdebiT erT xalxur
miTopoetur leqs-simReraSi `...zecas viyav~, romelic mnaTobTa kultis
kvals atarebs:
zecas viyav, zeca vnaxe, varsklavebic davinaxe,
mTvarem kaci momigzavna, Tu aq iyav, rad ar mnaxe.
Seni SiSiT, moridebiT, ver movedi da ver gnaxe.
(xalxuri sibrZne 1965: 75)
rogorc vxedavT, mTvare am xalxur leqs-simReraSic borot arsebad
iTvleba, romelsac eridebian, misi eSiniaT. aRsaniSnavia, rom es arqauli
leqsi SemorCenilia TurqeTis respublikaSi, ordus guberniaSi, mcxovreb
qarTvel muhajirTa zepirsityvierebaSic. 2012 wlis 4 ivliss prof. Tina
SioSvilma sof. CaqalfinarSi mcxovrebi 87 wlis xasan ieldrimisagan
(niJaraZe) Caiwera am leqsis Semdegi varianti:
zecas viyav, zeca vnaxe, varsklavebsac devenaxve,
mTvarem kaci mimigzavna, maq Tu iyav, reiza ar mnaxe?
(`Woroxi~ 2012:95)
xalxur leqsSi `mTvare~ adamiani kategoriulad Txovs am mnaTobs,
gaecalos da imedovnebs, rom male ixilavs mas nisliT `daburvils~:
mTvarev, damcildi, tialo, gamSordi, gamecaleo,
148
ras damcqer gaxarebuli, sikvdili damacaleo.
Senc male gnaxav daburvils nisliT, dRes anu xvaleo.
(xalxuri sibrZne 1965:466)
xalxur masalebSi mze imdenad tabuirebuli ar aris, ramdenadac _
mTvare. mTvaris guneba cvalebadia. xalxuri rwmeniT, ganviTarebis fazebis
mixedviT mTvare sxvadasxva Tvisebas amJRavnebs. bevri ram ikrZaleba axali,
savse, gabadruli mTvaris dros, radgan miaCniaT, rom swored savse mTvaris
dros aRwevs misi magiurobis xarisxi umaRles wertils, amitomac
sameurneo-yofiTi Tu sarwmunoebrivi moqmedebebis reglamentireba amis
gaTvaliswinebiT xdeboda.
uZvelesi warmodgenebiT, mTvaris uCinar fazasTan asocirdeba sikvdili.
`mTvarea adamianis sikvdilTan SemaerTebeli. igi gansaxierebaa aracnobieri
wyvdiadisa, im Secdomebisa, romelic mzis gamoxatuli cnobierebis
gamonaTebamde iyo daSvebuli~ (abzianiZe, elaSvili 2006:146).
qarTvelTa rwmeniT, mTvaris fazebs adamianze cudi zemoqmedebis
moxdenac SeuZlia, rasac cxadad gamoxatavs sityva `mTvareuli~. ZvelTagan
sjerodaT, rom mTvare amZafrebs nebismier fsiqikur moSlilobas.
mTvarisadmi gansakuTrebuli SiSi garkveul akrZalvebs iwvevs orSabaT
(`TuTaSxa~) dRes. megrelTa rwmeniT, TuTaSxa dRes samgzavrod wasvla
arasasurvelia, arc saxlidan raimes gacema SeiZleba _ arc sanaTxovrod,
arc saCuqrad, arc gasayidad, Torem mTvare ganrisxdeba da baraqa,
dovlaTi, simdidre daekargeba saxls. xalxis rwmeniT, axali mTvare rom
gamoCndeba, aucileblad xeli unda gaiSviro misken, an rkinis fuli an
oqro unda uCveno, baraqa rom ar mogaklos.
axali mTvaris danaxvisas qarTvelebi warmoTqvamdnen sagalobels,
swamdaT ra, rom, rogorsac dainaxavda maT axali mTvare, imgvarad
gaatarebdnen mTel Tves. mTvareze iyo damokidebuli adamianis bedi:
mTvare vnaxe nebaze, Cvensa gaxarebaze!
_ mTvarev, ra mogvitane? _ Tavi mTeli, guli mTeli,
xelnaqmari xvavrieli, Cemi namzad-narigebi
miwis uxvavrielesi, Taflis ugemrielesi (WeliZe 2008:86).
149
warmarTulma mTvaris RvTaebam, Tavisi Rrma kvali daaCnia qarTvelTa
rwmena_warmodgenebs. Mmis saxelze iberiaSi taZaric ki augiaT. Mmefis
Semdgom yvelaze ufro pativcemul kacad is iTvleba, vinc taZars
emsaxureba (javaxiSvili 1960:50).
mravali xalxis miTologiaSi mTvare Ramis mzedac iwodeboda. qarTul
miTologiaSi mTvare mzis erT-erTi Tvalia, romelic odesRac anaTebda.
magram Semdgom dabnelda: cxraTvala mzes vaJma esrola mSvild-isari da
cali Tvali wauxdina, `amis mere qveynis naxevari bnelSia gaxveuli~
(xalxuri sibrZne 1964:20).
rac Seexeba mzes, igi sicocxlis, mSvidobisa da sixarulis simbolod
moazreba g. SatberaSvilis leqsSi da am TvalsazrisiT gansxvavebas ar
amJRavnebs mzis miTologiur gagebasTan:
gabrwyinebul cis darbazSi, mSvidobis da cecxlis droSiT,
mihqris didi mbrZanebeli, dgas laJvardze oqros qoSiT,
dgas maradis sixaruli Tavisufal samzeoSi (gv. 205).
mze qarTul warmarTul panTeonSi uzenaes RvTaebad iTvleboda.
xalxur zRaprebsa da leqsebSi igi personificirebulia da xan mdedrobiTi,
xan mamrobiTi sqesiTaa warmodgenili. misi naxvac SeiZleba da gasaubrebac,
oRond winaswar unda icodes, raTa Tavis oqros sasaxleSi misuli
mzeWabuki ar dawvas. mzesTan faskunjiT, irmis rqebiT an bilikiT adian.
uamravi sagalobeli miuZRvnia qarTvel kacs mzisadmi. maT saintereso
analizs gvTavazobs mkvlevari gizo WeliZe wignSi `qarTuli miTopoezia~
(WeliZe 2008:73-79). uZvelesi miTosuri sagaloblis `liles~ gverdiT
mkvlevari ganixilavs saqarTveloSi farTod gavrcelebul leqs-
sagalobels `mzeo, amodi~, romelsac sagalobel-savedreblis Janrs
akuTnebs im mkvlevarTagan gansxvavebiT, romelTa azriTac es leqsi
sagazafxulo-sadReobo sagalobelia. amave naSromSi g. WeliZe cdilobs
miTosuri leqs-sagaloblis _ `mze dedaa Cemi~ _ Seqmnis periodis dadgenas
da uSvebs varauds, rom, radgan leqsi Tavisi miTosuri SinaarsiT
matriarqaluri semantikisaa da misi mTavari lirikuli personaJebi _ deda
da mama _ winareqarTveluri nomenklaturis sityvebad Canan, SesaZlebelia
150
vivaraudoT, rom `mze dedaa Cemi~ me-3 aTaswleulis droindeli leqs-
sagalobelia~.
miTosuri simRerebidan mogvyolia dideba mzisa, yinviT damzralTac
mzis dideba uTqvamT, samSoblodan gadakargulTac mzis vedreba
aRmoxdeniaT. mze savedrebelTa maradiuli adresati yofila, maradiuli
STamagonebeli poetisa. `mis mzeTa mzisa mTiebo, vikargvi bnelis RamiTa~ _
aRmoxdenia daviT guramiSvils.
giorgi SatberaSvili Tavis SemoqmedebaSi xSirad xatavs mzis amosvlis
mxatvrul suraTebs. yovel maTganSi mze personificirebulia:
... Tendeba, Tendeba... saocar kaSkaSiT
mze isev gamoCnda, mze isev icinis (gv. 20).
* * *
mze wamomdgara mTebidan diliT,
barbaciT aRwevs samzeo wertils (gv. 23).
* * *
xes SerCenia wveTebi wvimis,
ukve mzis Tvali barbacebs cidan (gv. 63).
mze universaluri RvTaebaa. igi yvelgan da yvelaferSia:
yvela sxeulSi da yvela nivTSi,
balaxSi, xeSi da wvimis wveTSi,
axlad wamosul Tovlis fantelSi
misi sxivebi dafarfateben...
axlad amosul mindvris yvavilSi
zis andamati da mzes izidavs,
mebaduriviT mzis sxivebs iWers (gv. 279).
adamianebSi gansakuTrebulad mZafria mzis mobrZanebis survili.
sikeTisa da siTbos momlodine qarTveli odiTgan evedreboda am uzenaes
RvTaebas: `mzeo, amodi, amodi, nu efarebi gorasao..~ g. SatberaSvilis ara
erTi leqsi am paTosiTaa savse. mis poemaSi `zafxulis Ramis qronika~ ismis
mzisadmi miZRvnili poetis simRera. mas Rrmad swams, rom mze yvelaferSia.
gulsac aqvs Tavisi mze _ siyvaruli. moTxrobaSi `tyis Zaxili” igi wers:
151
`galxveba Tu ara yinuli, Zalas moicems Tu ara mze, adamianis gulic
TiTqos kans icvlis, axlad gamosuli kvirtiviT cdilobs gamomRerebas da
ayvavilebas... gulis mze siyvarulia. siyvaruli zrdis da acocxlebs guls~
(SatberaSvili 1982:190).
sicocxlis, sikeTis wyarod moiazreba mze araerT xalxur leqsSi.
mnaTobTan dabarebuli mexre, romelsac evaleba mzesa da mTvares Soris
arCevani gaakeTos, ambobs: ` _ me umzeoda ver gavZleb, RamiT ki gavtexav
bnelsa~ (xalxuri... 1965:399).
mze marto lirikuli gmiri araa, mze xalxur eposSic aqtiurad
gvxvdeba. mzis mxatvruli saxis SemuSaveba qarTul folklorSi
miTologiuri poeziis ganviTarebis pirvelsave safexurze daiwyo. am
siZveleze miuTiTebs swored `qarTlis cxovrebaSi~ Cawerili leonti
mrovelis Semdegi sityvebi: `daiviwyes RmerTi dambadebeli maTi da iqmnes
msaxuri mzisa da mTovarisa da varsklavTa da varsklavTa sxvaTa.~
mze sicocxlis wyaroa imereTSi Caweril erT zRaparSic, romlis
Tanaxmadac, dRisiT mkvdari da RamiT mRviZari vaJis gacocxleba mzis piris
nabaniT aris SesaZlebeli (xalxuri sityviereba 1918:4). mzis piris nabaniT
gacocxlebis motivi gvxvdeba zRaparSi `edemis yvavili~: devisagan devnili
qali eklesiaSi Sexvdeba mefiswuls, romelic dRisiT mkvdaria da RamiT
cocxali. qali mzis dedasTan midis daxmarebis saTxovnelad. dedam xel-
piri dabana mzes da nabani qals misca, romelic dRisiTac daubrunebs
sicocxles mefiswuls (qarTuli... 1951:199-200).
mzesTan daxmarebis saTxovnelad midis misi umcrosi qaliSvilis qmaric,
romelic, Suriani mefisgan Seviwroebuli, simamrTan wasvlas gadawyvets da
samzeosken mimaval gzas daadgeba. mze, miuxedavad imisa rom nawyenia siZeze
umcrosi qaliSvilis motacebis gamo, mainc exmareba gansacdelSi Cavardnil
vaJs (qarTuli xalxuri zRaprebi 1951:101-102).
rogorc vxedavT, qarTul sazRapro eposSi mze sikeTisa da sicocxlis
wyaroa, amitomac, saWiroebis SemTxvevaSi, adamianebi daxmarebis
saTxovnelad Tamamad midian am keTil RvTaebasTan. rac Seexeba gmiris
152
swrafvas mzis, mTvaris, da saerTod bunebis movlenebisadmi, igi cnobilia
msoflios TiTqmis yvela xalxis zepirsityvierebaSi.
giorgi SatberaSvilis leqsSi `mze, mTvare da qari~ xalxuri leqsis _
`mze da mTvare~ _ msgavsad, mze qalia, xolo mTvare _ kaci. xalxur leqsSi
vkiTxulobT:
mzes rom kaci miuvida, mze Zalian gajavrdesa:
_ me da var da is Zma aris, rad vZuldebiT erTmaneTsa?!
(xalxuri... 1965:399)
g. SatberaSvili mTvares `gasiebul devkacs~ adarebs, mzis qalurobis
gamosakveTad ki aTasgvar samkauls iSveliebs da Zvirfasi feradi qvebiT
kazmavs naTel RvTaebas: `fexT acvia oqros qoSi, moqargula misi mkerdi
zurmuxtiT da turfa TvaliT~ (gv. 245).
sagangebod unda aRiniSnos, rom mzesTan Zvirfasi Tvlebis dakavSireba
SemTxveviTi ar aris. mnaTobebTan oqros, vercxlis, brolis, zurmuxtis da
sxva qvaTa simbolur kavSirs uxsovar droSi eZebneba saTave. pirvelyofili
adamiani mnaTobebs Zvirfas Tvlebad aRiqvamda da cis samkaulebad
miiCnevda. miTologiuri tradiciiT, Zvirfasi qvebi, gansakuTrebiT ki oqro,
mzis atributebia. amis Taobaze mklevari qs. sixaruliZe SeniSnavs: `qalebs,
romlebic mzes ansaxiereben, oqros Tmebi aqvT, es aris mzis sxivebis
simbolo. hindur laSmas, germanel freas, slavur zarnicas da sxvas oqros
Tmebi aqvT. berZnuli heliosi (mze) oqrosTmiania. oqrosmTesavi qaliSvili
_ mzis simboloa~ (sixaruliZe 1958:291). giorgi SatberaSvili samzeos
suraTis dasaxatavad gansakuTrebiT uxvad iyenebs oqros fers:
zis maradis mbrZanebeli gaSuqebul samzeoSi,
Tavze dasdis oqros wvima, fexT acvia oqros qoSi (gv. 245).
marTalia, saanalizo leqsis mixedviT, mze _ qalia, xolo mTvare _ kaci,
magram Cveulebriv xalxur TqmulebebSi, zRaprebSi Tu leqsebSi mzeca da
mTvarec orive sqesiT arian warmodgenilni. savsebiT veTanxmebi mkvlevar
rezo siraZis mosazrebas: `mzis gaRmerTebis istoriaSi unda gamoiyos ori
safexuri. mnaTobTa gaRmerTeba matriarqatidan iwyeba. Tavdapirvelad mze
qal-RvTaebad miiCneva. patriarqatma axali RvTaeba _ mTvare gaakulta,
153
rogorc mamri-RvTaebis saxe. am dros mze RvTaebaTa xomlis meore wevri
gaxda, amitom ar unda iyos marTebuli epoqaTa diferenciaciis gareSe
qarTvelTa mTavar RvTaebad gamovacxadoT an mTvare an mze. saqme isaa, Tu
rodis romlis kulti gamodis wina planze. folklorul da eTnografiul
wyaroebSi daleqilia sxvadasxva epoqaTa Sreebi, amitomaa, rom am
monacemebiT xan mTvaris upiratesoba Cans da xan _ mzis~ (siraZe 1977:41).
zRaparSi `sizmari” orive mnaTobi qalis saxiTaa warmodgenili. vaJi,
romelic sizmars naxulobs `mze iqeT midga, mTvare aqeT, Suq-varsklavi
xel-pirs mabanebdao~, or cols SeirTavs _ mzesa da mTvares; zRaparSi
`xelmwifis Svili~ xelmwifis rZali Sobs mze _ vaJsa da mTvare _ qals~
(saxokia 1909:35). svanuri Tqmulebis Tanaxmad, mze da mTvare Zmebi arian.
mnaTobebi Zmebi arian osuri zRapris _ `mze da mTvare~ _ mixedviTac.
rogorc vxedavT, qarTul xalxur zRaparSi samyaros Seqmnis erTgvari
versiaa mocemuli _ adamianebis gaCena qveyanaze mzis Sobas ukavSirdeba.
swored igia ciskris varsklavis pirveli Ze, romelic jadosnuri sarkis
meSveobiT samudamod daimkvidrebs mTavari RvTaeba-mnaTobis adgils
samyaroSi. zRaparSi sarke mzis mTavari atributia.
mzis ganuSorebel atributad saxeldeba sarke giorgi SatberaSvilis
leqsSi `mze, mTvare da qari~. swored sarkis meSveobiT adevnebs Tvalyurs
samyaros gamgebeli RvTaeba qveyanaze mimdinare ambebs.
mzesTan erTad, g. SatberaSvilis SemoqmedebaSi adamianTa bedis
ganmsazRvrelni varskvlavebi arian. miTologiuri rwmena-warmodgenebiT,
adamianTa bedis garigebis saqmeSi yvelaze metad varskvlavebi
monawileoben. yoveli adamianis saxelobis varskvlavi caze anTia da misi
cxovrebis gansazRvraSi udides rols TamaSobs, misi dabneleba, gaqroba an
caze gadaadgileba ubedurebis niSania. g. SatberaSvilis rwmeniTac,
varskvlavebiT moWedili ca ucnobwarwerebian pergaments waagavs,
maradisobis saidumloCateuls:
es varskvlavebi dafarul bedze
ucnob warwerebs unda niSnavdes.
da me vkiTxulob cis pergamentze
154
maradisobis upaniSadebs~ (gv. 62).
varskvlavs giorgi SatberaSvilTan mistikuri datvirTva aqvs. igi
idumalebiT moculi mnaTobia, romelsac erTgvari ridi da SiSi aqvs mzisa,
grZnobs ra mis upiratesobas:
gatydeba Rame... alvis xis rtoni
pirvel simReras ityvian mzeze
da varskvlavebi zecis mxatvrobiT
qveynad mzis mosvlas Seicxadeben! (gv. 62)
varskvlavTa Soris gansakuTrebuli adgili ciskars uWiravs; igi cis
mnaTobTa triadis wevria: mze _ mTvare _ ciskari. qarTul xalxur poeziaze
dakvirvebam mkvlevari b. mosia daarwmuna, rom zog satrfialo leqsSi
ciskris varskvlavi bunebiT moseirnea (mosia 2006:117). swored amitom qalis
mimoxvra xSirad ciskris movlinebasTanaa Sedarebuli: `seirnoba mogixdeba
ciskris amosvlasaviTa~ (qarTuli xalxuri sityviereba 1975:76). ciskris
varskvlavis bunebis es detali moxdenilad gamoiyena g. SatberaSvilma
leqsSi `mze, mTvare da qari~. moqiSpe mTvaris samsaxurSi Camdgar
varskvlavebze ganawyenebuli mze ciskris varskvlavis misamarTiT brZanebs:
maT ufros das _ lamaz ciskars sxva sasjeli gaumzadeT.
hkaT panRuri, udroo dros xetiali aukrZaleT! (gv. 245-250)
calkea aRsaniSni giorgi SatberaSvilis is nawarmoebebi, romlebsac
legenduri siuJetis safuZvelze agebs mwerali. am TvalsazrisiT
saintereso nimuSs warmoadgens moTxroba `Savi Rilebi~, romelic mweralma
mesxuri legendis SemoqmedebiTi gadamuSavebis Sedegad Seqmna.
eposis am uZvelesi saxisadmi interesi Semoqmedma TvalnaTliv gamoxata
kvleviTi xasiaTis werilSi `kavTa~: `me legendis Tesli momwons, ki ar
momwons, mjera. minda am marcvalze avaRorZino daviwyebuli sinamdvile~
(SatberaSvili 1982:505).
mwerali ar Ralatobs sakuTar mosazrebas da moTxroba `Savi Rilebis~
(SatberaSvili 1982:127-140). werisas swored legendis marcvalze
gacocxlebuli sinamdvilis principiT sargeblobs; legendiT moculi
tragikuli siyvarulis fonze xatavs mwerali arsebul istoriul
155
realobas, saqarTvelos warsulis bedukuRmarT xanas. Tavad legendis
specifikac xom amaSi mdgomareobs _ gaacocxlos da zRaprul ferebSi
dagvixatos romelime istoriuli movlena, mogviTxros fantastikuri
warsuli adamianebis, mcenareebis da sxvaTa Sesaxeb.
qarTul xalxur legendaTa didi nawili didaqtikuri xasiaTisaa. jer
kidev eklesia cdilobda, gamoeyenebina igi religiuri agitaciis mizniT.
TviT saxelwodeba `legendac” religiuri warmoSobisaa da laTinurad
sakiTxavs an wasakiTxavs niSnavs, e. i. imas, rac qristianuli eklesiis
xelmZRvanelTa miTiTebiT unda wakiTxuliyo RvTismsaxurebis dros.
Semdgom xanebSi legendebSi gulisxmobdnen zRapruli xasiaTis moTxrobebs.
marTalia, legendis saxeldeba qristianuli Sinaarsisaa, magram legenduri
gadmocemebi gvxvdeba ufro adreul epoqebSi (legenda budas Sesaxeb).
legendebi Seicaven siuJetebs, romlebic mkiTxvelSi gancvifrebas, SiSs,
saswaulebisadmi rwmenas iwvevdnen. amitomac maT gamoyenebas literaturaSi
yovelTvis hqonda gansakuTrebuli datvirTva. msgavsi TvalsazrisiT agebs
giorgi SatberaSvili Tavis moTxrobas mesxuri legendis safuZvelze.
legendisa da sinamdvilis sinTezis gziT Seqmnili tragikuli siyvarulis
istoria namdvilad axdens mkiTxvelze dauviwyar STabeWdilebas.
XVI saukunis saqarTvelos politikuri situacia _ osmalTa batonobis
umZimesi wlebi, gamahmadianebuli samcxe-saaTabago, gauqmebuli taZrebi,
dangreuli eklesiebi, Sebilwuli jvrebi da xatebi _ moTxrobaSi
lakonurobiTa da saocari gulistkiviliT aris daxatuli. aq araferia
Selamazebuli. 1590 wlis iran-osmaleTis zaviT mTeli samcxe-saaTabago
osmaleTs ergo. saqarTvelos umZimesi xana daudga. mis uZveles kuTxes
gadaSenebis safrTxe daemuqra. daiwyo qristianuli religiis masobrivi
devna, ingreoda eklesiebi da maT adgilas meCeTebi Sendeboda. TurqeTis
mier danergili samiwaTmoqmedo wesebis Tanaxmad, miwa SeiZleboda hqonoda
mxolod imas, vinc mahmadiani iyo da sulTnis samsaxurSi imyofeboda.
glexoba masobrivad tovebda soflebs. dacarialda 30-ze meti sofeli
(`gurjistanis vilaieTis didi davTris” mixedviT) gaukacrielebul
adgilebSi Turqebma daiwyes araqarTvelTa Camosaxleba.
156
aseT pirobebSi Zalian Zneli iyo qristianuli religiisa da erovnulobis
propaganda. mxolod gamorCeuli gambedaobisa da mtkice rwmenis adamianebi
Tu axerxeben amas. erT-erTi maTgani moTxrobis gmiri baram-gurjia. igi,
momajadoebeli xmisa da gulSiCamwvdomi simReris wyalobiT, axerxebs
gadagvarebul qarTvelebSi miZinebuli erovnuli suliskveTebis gaRviZebas.
`misi simRera erTnairad ajadoebs didsa Tu pataras, mcenaresa Tu
frinvels. mesxeTSi am Wabukis gamoCenis Semdeg ucnauri xma irxeoda. zogi
mis saocar xmas kvirobda, jadosnur simReras uqebda. zogs
gulTamxilvelad miaCnda es uwveruli gadamTieli. qarTlSi baramis
saxeliT cnobils, mecixovne Turqebma da gaTurqebulma qarTvelebma baram-
gurji Searqves. mwyemsebma da qaliSvilebma guliT Seiyvares da
daiZmobiles~.
baram-gurji begis qaliSvils _ fiqrias Seuyvarda. man Sehfica vaJs, rom
qarTlSi masTan erTad gaiqceoda da qristes rjulsac daubrundeboda.
qal-vaJis siyvaruls mrisxane begi, rasakvirvelia, aRSfoTebiT Sexvda. mas
isedac ar siamovnebda `mis samflobeloSi ucxo yaribis xetiali, romlis
momxiblavi simRera gaTaTrebuli qarTvelebis miZinebul gulebs
afxizlebda da deda-saqarTvelosadmi rwmenas aRuZravda~.
begis veraguli gegma, romelic baram-gurjis fizikur da moralur
ganadgurebas isaxavda miznad, iqca siyvarulis tragediad da legendis
saTaved. begma sasaxleSi miiwvia Seyvarebuli vaJi da xalxis win mdgar
gafiTrebul satrfos simReris saSualebiT TeTr movis perangze cameti
Rilis Sexsna ubrZana. `mReroda baram-gurji da xmaSi deda-saqarTvelos
iav-nana ismoda, dakargul Svilebs uxmobda, uyvavebda... guTnisdeda mexreebs
amxnevebda, omaxiT aimedebda... mTesveli marcvals xnulSi fantavda, ukan
mfarcxavi misdevda, guldagul farcxavda, momavals imedis TvaliT
umzerda. ismoda sveticxovlisa da sionis zarTa guguni. Rilebi ar
ixsnebodnen. mainc mReroda baram-gurji, vidre ukanaskneli bgerac ar
Seeyina mis bages. SeZrwunebulma fiqriam daniT ganigmira Tavi.
siyvarulis am tragikul istorias bevrad ufro romantikuli dasasruli
mouZebna xalxma. igi legendisaTvis damaxasiaTebeli fantastikuri
157
detalebiT datvirTa da ukvdavyo. tragikulSi aris raRac esTetikuric. am
SemTxvevaSi esTetikuri is grZnobaa, romelmac bolomde moralurad
gautexav baram-gurjs ukanaskneli simRera aTqmevina da begis asuls
erTgulebis gamosaxatavad ukiduresi nabiji gadaadgmevina. es grZnoba
namdvilad imsaxurebs galegendebas: `baram-gurji mReroda. ara, es simReris
xma ar iyo. es sanatreli wvimis xma iyo, gvalvis dros mosuli wvimis xma.
damZimebul RrublebSi quxili ismoda, saavdrod gamzadebuli Wabukis guli
mReroda, Tvalebi elvis naperwklebs afrqvevdnen. anazdad gaCenili cecxli
jer guls moedo. Semdeg cecxlis enebad iqca da baram-gurjs waekida.
cecxlmodebuli Wabuki mainc mReroda. rodesac cecxlis enebi da kvamli
gaifanta, fiqriam erTi muWa ferfliRa dainaxa. Tavzardacemuli qali
muxlisTavebze daeca, CurCulebda da gaSlili TmebiT agrovebda baram-
gurjis ferfls. Wabukis ferflSi darCenili erTi naperwkali mietana,
miwvda fiqrias gaSlil Tmebs, Caexvia, cecxlad moedo da isic ferflad
iqca. sadRac baram-gurjis qedani gaCnda. SeyvarebulTa ferfls samjer
Semoura, kamara Sekra da CrdiloeTisken gafrinda, rom deda qarTlSi
gadaetana am ori umanko gulis ambavi. uceb xerTvisis xeobidan
amovardnilma qarma dahqrola, begis sasaxlis ezoSi SeiWra, SeyvarebulTa
ferfli moxveta, haerSi daatriala, gaitaca da Zveli mesxeTis midamoebs
mohfina~, _ aseTia legenda am ucnauri siyvarulisa.
sulieri msxveplSewirviT ibadeba xalxuri simRera, `momRerali
simRerisagan fizikurad daiwvis da satrfo, romelsac umReroda, ferflis
gvas iwyebs TmebiT. ferflSi cecxlis naperwkali kidev yofila, qalis Tmas
moedeba da isic zed daiferfleba~ (kotetiSvili 1961:315).
es legenda miTologiuri azrovnebis safuZvelzea Seqmnili. cecxli
qarTul sinamdvileSi mzesaviT Semoqmed Zalad iTvleboda; cecxlis
ganmwmendi Zalac misi mziuri bunebis mimaniSnebelia; mzec TavisTavad
ganmwmendia. qalis cecxlmodebuli Tma (mzis sxivebi), romliTac satrfos
ferfli moagrova, ganasaxierebs maT sulier kavSirs, samudamo erTobas
miRmur, zeciur samyaroSi.
158
nebayoflobiTi msxverplSewirva amaRlebulis esTetikur ideals badebs.
nebayoflobiTia satrfos simReraSi momRerlis ferfladqceva, iseve,
rogorc _ Tavganwirva dalisa. `civilizebuli miTologiis kulturuli
donis maniSnebeli unda iyos msxverplSewirva iseTi miznisTvis, romelsac
sxvisTvisac moaqvs sikeTe da uSualod msxverplis mimtanisTvisac. amgvari
msxverlSewirvis unari mas magiur Zalad mieTvleba da Cveulebriv
adamianebze aamaRlebs. aseTia miTologiuri gza amaRlebulis esTetikur
idealTan miaxloebisa~ (siraZe 1977:39).
cecxlmokidebuli mijnuris saxe Zlieri siyvarulis simboloa.
sazogadod cecxli uZvelesi mxatvruli saxea da Setolebulia
siyvarulTan (siyvaruli _ sinaTle, dRe, cecxli, mze).
qarTul xalxur lirikaSi mravali magaliTi mogvepoveba, sadac
cecxlis saxe gamoyenebulia swored aseTi mniSvnelobiT. erTi xalxuri
leqsis mixedviT, vaJi ase mimarTavs qals:
cxelma niavma damqrola, gzad Senken damatriala,
guls cecxli Semomeyara da Calad amabriala.
(kotetiSvili 1966:9)
g. SatberaSvilis moTxrobaSi xalxuri poeziisaTvis nacnobi kidev
erTi mxatvruli saxe iqcevs yuradRebas: esaa mravalRiliani movis perangi,
romelic satrfialo lirikaSi araiSviaTad metaforuli epiTetis
datvirTviT gvxvdeba:
Sen Cemo dido imedo, koSko, nagebo kiriTa,
kaxeTs moWrilo isaro, qalaqs naRebo iniTa!
wiTelo movis perango, Svidgan Sekrulo RiliTa,
SenTanamc yofniT gamaZRo, SenTanamc wola-ZiliTa!
(xalxuri sibrZne 1965:324)
moTxrobaSi `Savi Rilebi~ movis perangis wiTel ferebs TeTri
enacvleba, xolo sakralur Svids _ idumali cameti. Tu gaviTvaliswinebT
ZvelTaZvel warmodgenas da 13-s borotebis momtan ricxvad miviCnevT, maSin
SeiZleba vifiqroT, rom TeTr movis perangze cameti Savi Rilis dakereba
erTgvari miniSnebaa gardauvali tragikuli dasasrulisa. unda aRiniSnos,
159
rom qarTul xalxur sityvierebaSi TeTri sudaris feria, romelic gvxvdeba
SavTan da wiTelTan monacvleobaSi:
_ gverdiT hqonda TeTri tilo, netav, deda, rao?
_ Svilo, Seni sudaraa, vah, Sen dedasao!
(umikaSvili 1964:186)
v. nozaZis azriT, TeTri feri glovisa da umankoebis niSania (nozaZe
2004:102). g.SatberaSvilis moTxrobaSic baram-gurjis TeTri perangi
mianiSnebs am gmiris Sinagan umankoebasa da sispetakeze.
moTxrobaSi `Savi Rilebi~ g. SatberaSvili sainteresod gvixatavs
orgvar ganzomilebas _ realursa da legendurs, Tumc mwerali ar mijnavs
erTmaneTisgan am or samyaros, radgan miaCnia, rom legenda alamazebs
realobas, igia `xalxis simRera Seumusravi siyvarulisa. ase yofila
dasabamidan soflisa, ase iqneba dasasrulamde soflisa~ (SatberaSvili
1982:141).
amrigad, g. SatberaSvilis SemoqmedebaSi uxvad vxvdebiT miTologiur-
zRapruli siuJeturi qargis gavleniT Seqmnil nawarmoebebs, romlebic erTi
mxriv, cxovelTa eposis, xolo meores mxriv mnaTobTa miTosis kvals
atareben da jadosnuri zRapris saxeebiTa da motivebiT arian
gamravlferovnebulni. poetis amgvari qmnilebani aRiqmeba poetizirebul
miTologiur nawarmoebebad. amavdroulad, mweralma, xalxur epikur Janrze
dayrdnobiT, axali ideebisa da cxovrebiseuli momentebis gaTvaliswinebiT,
Tanamedrove literaturuli zRapris brwyinvale nimuSebi Seqmna. legendis
siuJetisa da sakuTari SemoqmedebiTi fantaziis Serwyma-SejerebiT ki kidev
ufro gaamravalferovna Tavisi literaturuli memkvidreoba.
160
Tavi mexuTe
miTologiuri saxe-simboloebi
simbolika Semoqmedebis mxatvruli xerxia da gulisxmobs kavSirs or
warmodgenas _ simbolosa da gasimboloebuls _ Soris. simbolika (berZ.
sym-bole Sekvra, SekavSireba) msgavsi niSniT msgavsi sagnis, movlenis an
ideis gamoxatvaa an monaTesave sagan-cnebaTa Seyra-SenivTeba (aristotele).
simbolika ganivrco da axali SinaarsiT Seimosa, mieca udidesi datvirTva
literaturaSi, xelovnebaSi, filosofiaSi, religiaSi, ferisa da formis
cnebebSi. gansakuTrebiT didia roli simbolikisa miTologiaSi (gelovani
1983: 450).
simbolikis fesvebi saZiebelia pirvelyofil warmodgenebSi, roca
adamiani sicocxlis niSnebs mnaTobebSi, bunebis movlenebSi xedavda.
animisturi msoflmxedvelobiT, is movlenebi da obieqtebi, romlebic
moZraobdnen, energiisa da sicocxlis matareblebi iyvnen. Aam mosazrebis
dasasabuTeblad akademikosma a. n. veselovskim saintereso magaliTebi
moiyvana Tavis naSromSi `Историческая поэтика~, romelSic sicoc-
xlis niSnis matareblebad, cxovelebTan da mcenareebTan erTad,
dasaxelebulia mnaTobebi (veselovski 1940:130-133).
pirvelyofili adamiani cdilobda, misTvis ucnobi movlena aexsna
nacnobiT, amitom xalxur simbolikaSi aRbeWdilia sinamdvilidan aRebuli
STabeWdilebebi. `miTs gadavyavarT pirvelqmnis, e. w. miTiur, sawyis droSi,
roca xdeboda samyaros formireba. roca yvelaferi Tavis saxes, Tvisebas,
bunebas iZenda, roca iqmneboda pirveli sagnebi, dainTo pirveli koconi da
mis irgvliv Semomsxdarma primitiulma adamianebmac Tqves pirveli miTi, anu
pirveli sityva. miTi Seiqmna maSin, roca arqaulma adamianma Caidina pirveli
,,kargi~ Tu ,,cudi~ saqcieli, gadadga pirveli ,,swori~ Tu ,,mcdari~ nabiji,
saqcielma da nabijmac, swored imitom rom pirveli iyo, momdevno
TaobebisTvis paradigmis mniSvneloba SeiZina (maxaWaZe, 2005:146).
161
sinamdvilis specifiuri aRqma da gaazreba miTs gamoarCevs azrovnebis
yvela danarCeni sistemisagan. miTosuri warmodgenebi poeturi azrovnebis
ganviTarebis procesSi mxatvrul xerxebad _ simboloebad, epiTetebad,
metaforebad, Sedarebebad Camoyalibda.Mmkvlevari qsenia sixaruliZe
SeniSnavs: `simbolikaSi damalulia warsulis naSTebis amocnoba, rac, Tavis
mxriv saSualebas gvaZlevs, CavwvdeT im uxsovari drois saidumloebas,
roca foTlis Sriali, mdinaris xmauri, cis quxili, wvima da sxva aseTi
movlenebi sicocxlis niSnebis matareblad iyo miCneuli, roca
pirvelyofil adamians gulubryvilo rwmeniT gadahqonda bunebis
movlenebze adamianisTvis damaxasiaTebeli Tvisebebi~ (sixaruliZe 1958:270).
mkvlevari xazs usvams, rom swored pirvelyofil warmodgenebSia saZebari
safuZveli zogi poeturi saxisa. uZveles rwmenasTan dakavSirebuli
gaigiveba_simbolo mogvianebiT damkvidrda metaforul azrovnebaSi. zogi
poeturi saxe uZvelesi rwmenisagan damoukideblad iSva metaforul
azrovnebaSi. miuxedavad amisa, paralelizmebi ise ar jgufdeba, TiTqos
erTni, Sedarebani cocxal arsebebTan, martivi azrovnebis Sedegi iyos,
xolo meoreni, Sedarebani stiqiur movlenebTan da sagnebTan, _
ganviTarebuli azrovnebis Sedegi (sixaruliZe 1976:5).
Aam problemasTan dakavSirebiT marTebulad SeniSnavs zviad gamsaxurdia:
`xatovani simboluri azrovneba, miTosuri cnobierebidan gamomdinare,
mxolod da mxolod primitiuli yofisaTvis rodia damaxasiaTebeli.
cnebiTi azrovnebis, logikuri cnobierebis ganviTareba rodi spobs da
akninebs xatovani azrovnebis rols. piruku, simboluri azrovneba
evolucias ganicdis da yovel epoqaSi gvevlineba specifiuri,
ganumeorebeli formiT, romelSic airekleba am epoqebis religiuri,
miTosuri da xelovnebismieri memkvidreoba. Aaqedan gamomdinare, Tavad
xelovneba iwodeba simbolur enad, rac Seesabameba mis klasikur
gansazRvrebas _ `saxeebiT azrovnebas~ (gamsaxurdia 1991: 23).
miTis simbolos miRma imaleba Rrma religiuri WeSmaritebebi,
romlebic, fr. kroiceris gamokvleviT, Seiryvnen da damaxinjdnen
warmarTul religiebSi da sabolood gamovlindnen da mTeli sicxadiT
162
aRorZindnen qristianobaSi (gamsaxurdia 1991:25). zogjer qristianul
azrovnebasac miTologiuri azrovnebis formad miiCneven. amas erTgvari
gamarTleba aqvs, magram Tu ar gaimijna `qristianuli miTologiis~
Taviseburebani warmarTuli miTologiisagan, aman SeiZleba migviyvanos
Tvalsazrisamde, romlis mixedviT, mTeli xelovneba saerTod
miTisqmnadobadaa miCneuli. Tumc miTologiuri warmodgenebi Zlier
gavlenas axdenda mTeli Semdegdroindeli qarTuli esTetikis
ganviTarebaze, maT Soris qristianulisac. Tavad qristianuli religiis
safuZvelia simbolo. Yyovelgvari filosofiur_Teologiuri idealebi
mniSvnelobas iZenen simboloebiT, `amitom veyrdnobiT saxismetyvelebiTi
msoflSemecnebis koncefcias. qarTuli kulturis ama Tu im fenomens
gaviazrebT, rogorc `saxes~ (siraZe 2000:10).
mkvlevar r. siraZis azriT: `Tu adamianis arsebobas tradiciisamebr sam
saxed gavyofT _ filosofiur-mecnierulad, religiurad da esTetikurad, _
samive rom mTeli intensivobiT iyos warmodgenili erTmaneTis gverdiT da
erTmaneTs erwymodes, _ es SesaZlebelia mxolod miTosur xilvebSi~
(siraZe 1077:47). miTosur xilvaTa buneba ufro naTlad warmogvesaxeba, Tu
maT gaviazrebT rogorc poeturi azrovnebisaTvis maradTanmxleb
miswrafebas. arsebobs movlenaTa mizez-Sedegobriobis poeturad axsnis
maradiuli survili. magaliTad, maSinac ki, roca kargadaa Secnobili
nislis raoba da misi warmoSobis mizezebi, Tan gvdevs survili, rom
warmovidginoT igi, rogorc mTebis fiqri. miTologiur xanaSi marTlac
swamT aseTi ram, magram mTavaria is, rom swamT poeturi warmodgenisa.
amitom iTqmis, rom miTosur azrovnebas axlavs poeturoba, xolo poeturi
azrovnebisTvis yovel droSi damaxasiaTebelia miTosuri warmosaxvani.
religiur-miTosuri simboloebis gavrcelebis masStabebi ar
Semoifargleba ama Tu im erisa da religiis konkretuli kulturebiTa Tu
religiur-miTologiuri ZeglebiT. maTi mravalgvari metamorfoza gvxvdeba
sxvadasxva erisa da epoqis sakralur qmnilebebSi, agreTve _ xalxur
eposSi, legendebSi, sagebsa da jadosnur zRaprebSi. miTosSi aisaxeboda
sulis warmoSoba da adamianuri cnobierebis evolucia, sikvdilis Semdeg
163
arsebuli warmodgenebi miRmur samyaroze.Pprofesor s. trubeckois azriT,
antikuri kultebi, misteriebSi Seqmnilni, simbolurad asaxavdnen im
RvTaebriv process, romelsac religiuri cnobiereba xedavda weliwadis
droTa cvlaSi, bunebismieri movlenebis gradaciebSi, mzis mdgomareobaSi,
bunebis kvdomasa da xelaxla gacocxlebaSi (trubeckoi 1910: 117).
miTi warsul saukuneTa mkvdari memkvidreoba ki ar aris, aramed
cocxali Zalaa, romelic mudmivad iwvevs axal movlenebs (canava 2001:115).
miTosuri xilvani gavrcelebulia Sua saukuneebSi msoflmxedvelobrivi
gansxvavebulobisda miuxedavad. mogvianebiT ki, XIX-XX saukuneTa mijnaze,
literaturasa da xelovnebaSi momZlavrda talRa miTologiuri
azrovnebisa. axali drois mxatvruli azrovneba ZiriTadad klasikuri saxis
miTologiur warmodgenebs mimarTavs. amgvari gacxovelebuli interesi
miTologiur warmodgenaTa mimarT maT mxatvrul_esTetikur Rirebulebaze
migvaniSnebs. Tavis mxriv, erovnuli mxatvruli azrovnebis warmatebis erT-
erT safuZvels swored is warmoadgens, rom igi memkvidrea sakuTari
miTologiuri msoflSegrZnebiTi tradiciebisa, ramdenadac
msoflSegrZnebis erovnuli Taviseburebani yvelaze mZlavrad swored
mxatvruli azrovnebis sferoSi vlindeba. miTologiuri saxe-simbolo
idumalebis esTetikas emyareba. idumalebis simboloebiT maZiebeli esTetika
ki mxolod uZvelesi xanis an Sua saukuneebis kuTvnileba rodia. igi
gavrcelebulia romantizmSi, modernizmsa da postmodernizmSic.
simbolos did mniSvnelobaze isic metyvelebs, rom mas daemyara mTeli
literaturuli mimdinareoba simbolizmis saxiT. samyaros maTeuli _
idealur da realur samyarod gaazreba garkveul msgavsebas avlens
platonis koncefciasTan, romlis mixedviTac arsebobs ori samyaro _ erTi
sinamdvilea da meore _ moCvenebiToba. aqedanvea mimarTeba modelsa da xats
Soris, `rameTu warvals xati igi amis soflisai~ (I, kor., VII, 31).
ramdenadac xiluli samyaro warmavali xatia zena samyarosi, igi mxolod
miaxloebiT asaxavs, baZavs paradigmul samyaros, romlis Sesacnoblad
meore samyaros simboloebia saWiro. arqauli adamianis miTosuri
164
azrovnebis mier Seqmnili samyaro ki `misi cnobierebiT xalaxla iqmneba,
rogorc meore damoukidebeli, obieqturi yofiereba, romelic amieridan
realuri yofierebisaTvis SeumCneveli sinamdvilis gverdiT iwyebs
sawinaaRmdego cxovrebas~ (freidenbergi 1978:21). rasakvirvelia, es ar
niSnavs adamianis mowyvetas sinamdvilidan, piriqiT, es gadasvlaa ufro did
realobaSi, radgan `mxolod miTSi SeiZleba sasicocxlo universaluri
modelebis povna, mxolod miTi iZleva im `maradiul~ realobebs, romlebic
arseboben maradiulobaSi, arseboben samyaroSi droisa da sivrcis miRma,
anu `aradrosa~ da `arasivrceSi~ (TavdgiriZe 2008:11).
imis Semdeg, rac `miTologiur arsenals~ gamoecala RvTaebrivi gageba,
miTosi gadavida mxatvruli ganZis mdgomareobaSi. miTopoeturi saxeebi,
personaJebi, mza formulebi (miTologemebi) TandaTan Seerwya poeturi
folkloris procesebs da miTosurma motivebma miiRes folkloruli
Sinaarsi da elferi. amdenad, zepiri sityvieri Semoqmedebis gzaze aRiniSna
ori ZiriTadi etapa: jer _ miTopoeturi da Semdeg _ folklorul-poeturi.
miTosuri sityviereba (miTopoezia) iqca noyier niadagad poeturi
folkloris (mxatvruli zepirsityvierebis) Camosayalibeblad... SeiZleba
iTqvas, rom miTosi poeturi folkloris arqetipia (WeliZe 2008:15).
samyaros miTosuri aRqmis procesSi adamiani Tavis Tavs ar gamoyofda
garemomcveli samyarodan, es ukanasknelic gaadamianurebuli iyo; amitomac,
miTosuri warmodgenebiT, erTi sagani SeiZleba meoris Semcvleli
gamxdariyo, mis simbolur gamoxatulebad qceuliyo; miTis simbolizmi mis
erT-erT mniSvnelovan Tvisebas warmoadgens; magram, sanam adamiani
dainteresdeboda sakuTari bunebiT, misi interesi mimarTuli iyo Soreuli
samyarosadmi. swored garemosamyarodan iwyeboda Secnoba adamianis sulieri
samyarosi. azrovnebis ganviTarebis es gza rTuli da mravalwaxnagovania.
miTosur simbolikaSi mocemulia sinamdvilidan miRebuli STabeWdilebebi,
amitomac misi Seswavla saintereso masalas iZleva Zveli yofisa da
warmodgenebis gasacnobad.
g. SatberaSvilis SemoqmedebaSi uxvad vxvdebiT religiur-miTologiur
simboloebs, romlebic mravalasociaciuri saxeebis xatvis winapirobas
165
qmnian. saguldagulod gamoZerwili TiToeuli saxe_simbolo originaluri
gaazrebiT iqcevs mkiTxvelis yuradRebas; es miTologiur_mxatvruli
saxeebi im margalitebad gvevlinebian, romelTa gaTvaliswinebiTac unda
ganisazRvros mwerlis Semoqmedebis mxatvruli Rirebuleba. amitom
mniSvnelovnad miviCnieT, TiToeuli miTologiuri saxe-simbolos ganxilva,
radgan Mmwerlis mier esa Tu is simbolika konkretuli ideis ukeT
warmoCenas emsaxureba. g. SatberaSvilis SemoqmedebaSi TavCenili
miTologiur-simboluri saxeebi gansakuTrebuli mravalferovnebiT
xasiaTdeba, Tumc mainc SeiZleba ramdenime maTganis gamoyofa. mze, venaxi,
xari, xe-mcenare, yvavilebi, sajildao qva _ is simboloebia, romlebic
mravalasociaciur saxeebs qmnian da xSir SemTxvevaSi originaluri
gaazrebiT iqceven yuradRebas. naSromis am TavSi swored am
miTologiur_simbolur saxeebs ganvixilavT.
166
1. xis simbolika
xe erT-erTi uZvelesi simboloa TiTqmis yvela eTnokulturasa da
religiur sistemaSi. am fenomenis evoluciaSi igrZnoba rogorc
Tavdapirveli martivi, ise rTuli ganviTarebis maRal safexurze asuli
metaforuli gaazreba. xe-mcenareTa metaforul gaazrebas win uswrebda
uZvelesi xalxuri rwmena-warmodgenebi mcenareulobis RvTaebriobaze.
msoflios mraval xalxSia cnobili xeTa msaxurebis Cveuleba, rwmena
saRrmTo xeTa, tyisa, mindvrisa da yvavilTa mfarvelisa, rasac adamianTa
saarsebo moTxovnileba gansazRvravda. es is niadagi iyo, razec aRmocenda
da ganviTarda mcenareTa simbolika. `egviptur legendaSi vaJi Tavis guls
akaciis yvavilebSi malavs da rodesac misi colis daJinebiT xesa sWrian,
vaJi kvdeba. `gilgameSis~ TqmulebaSi xumbabis sicocxle dakavSirebulia
naZvis arsebobasaTan, romelsac gilgameSi sWris~ (kotetiSvili 1961:410).
mTis uZveles salocavebSi xis dargva da misi movla sakulto
ritualad miiCneoda. `aseT wminda xeebs `xexvivanebi~ ewodeboda. xexvivani,
anu nayofierebis xe, sicocxlis momniWebeli miTologiuri xis simboloa
da amitomac rgavdnen xatis karze~ (surgulaZe 1986:13). ivane javaxiSvili
SeniSnavs, rom `Cveni samSoblos yovel kuTxeSi exlac aris SerCenili am
msaxurebis naSTi, metadre muxis Tayvaniscema iyo gavrcelebuli. xevsurebsa
da fSavelebs, magaliTad, swamdaT kidec, rom arsebobs gansakuTrebuli
`muxis angelozi.~ fSav-xevsurebis didebaSi da locvaSi, sxvaTa Soris,
yovelTvis iTqmis xolme _ `dideba muxis angelozs!~ Zvel saqarTveloSi
xeTa msaxurebis damamtkicebel sabuTad mkvlevrebs bizantieli
istorikosis prokofi kesarielis moTxroba mohyavT, romlis mixedviTac:
afSilebi da afxazebi `Cven dromdis Tayvansa scemdnen tyeebsa da xeebs,
imitom rom maT xeebi gulubryvilod RvTaebad miaCndaT~. iv. javaxiSvili
iqve dasZens: `afxazebs es rwmena bolo dromde mtkiced hqondaT daculi da
didi mowiwebiT scemdnen Tayvans xeebsa da muxebs~. isini exlac mowiwebiT
ufrTxildebian saRrmTod gankuTvnil `xatis~ tyeebs da RvTaebasaviT
SeRaRadeben muxis xes. samegreloSi xe-mcenareTa arsebobis saukeTeso
167
damamtkiceblad unda CaiTvalos Zvel saqarTveloSi ganTqmuli Wyondidi,
romelic megrulad did muxas niSnavs da Tavdapirvelad, ueWvelia, muxis
msaxurebis salocav adgilad unda yofiliyo~ (javaxiSvili 1960:93-94).
amitomac ZvelTagan CvenSi xSiri iyo ezoSi muxis dargvis Cveuleba
warmarTul saqarTveloSi arsebul xis kults mamrobiTi sawyisis
gadmonaSTad moiazrebdnen. am rwmenis gamoZaxilad unda miviCnioT
micvalebulTa xeze dakrZalvis wesi, romlis mixedviTac mamakacis gvami
caSi unda gamoekidaT niSnad misi ciuri warmoSobisa, xolo qalisa ki
miwisTvis miebarebinaT. mkvlevari mixeil Ciqovani aRniSnavs: `iyo dro,
roca qarTvelebi micvalebuls miwaSi ki ara, haerSi marxavdnen. cxadia,
xaris tyavSi Sexveuli micvalebulis xeze moTavsebis Cveuleba samarovanTa
SerCevis wesis arsebobasac gulisxmobs. aseTi adgili tyeSi unda
yofiliyo, amaRlebuli goraki, gamorCeuli xeivani. albaT, es samarovani
xeebi iqca SemdegSi salocav koromebad, xis kultis uZveles
gamoxatulebebad~ (Ciqovani 1975: 533-534).
xis kultis mamrobiT sawyisad moazrebas qristianul saqarTveloSic
vxvdebiT, sadac TiTqmis yvela xe an tye wminda giorgis saxeliTaa
monaTluli. gansakuTrebiT es iTqmis muxaze, warmarTuli periodis
`sicocxlis xeze~, romelic laSaris wminda giorgis sadgomad iyo
miCneuli. erT fSavur locvaSi wminda giorgi muxis angelozad iwodeba:
(`dideba SenTvis, giorgi muxis angelozo!~) sayuradReboa, rom xalxuri
gadmocemiT, zurab aragvis erisTavma manmade ver SeZlo laSaris yrmaTa
damorCileba, sanam xatis karze mdgomi muxis xe ar moWra. xmel gorze
mdgari, casTan oqros SibiT SeerTebuli muxis waqceva Tedo razikaSvilis
mier Caweril erT-erT fSaur leqsSi asea moxmobili:
beri giorgi mec viyav, cas vebi oqros SibiTa,
goraze medga bermuxa, zed avdiodi kibiTa,
...xelkrulma erisTavs Svilma amamibruna ZiriTa...
(xalxuri... 1953:17)
leqsidan aSkarad Cans, rom xalxis rwmena-warmodgenebiT, beri giorgic
laSaris jvaria. jvrisa da xis, rogorc erTiani samyaros, gaazrebis kvali
168
naTlad dasturdeba qarTvel mTielTa cocxal yofaSi. qarTul
sinamdvileSi jvari Temis erTobis simbolo iyo, xolo am erTobis
simbolos arsi wminda bermuxaSi iyo gansaxierebuli. `saqarTveloSi,
gansakuTrebiT ki mis mTianeTSi, gavrcelebuli droSebi genetikurad xesTan
iyo dakavSirebuli da pirvel rigSi xis gamosaxulebas warmoadgenda.
mniSvnelovania, rom am sakulto droSebs `alvis tans~ uwodebdnen~
(xidaSeli 2001:124). `mTaSi xe, Tavisi mravlismomcveli aspeqtiT,
qristianuli sarwmunoebis miuxedavad, sakmaod myaradaa SemorCenili _
oRond, raRa Tqma unda, sakulto da sawesCveulebo ritualebis saxiT~
(elaSvili 2008:7).
g. SatberaSvilis SemoqmedebaSi muxis totemuri saxe-simbolo
gamokveTili originalobiT moCans. leqsSi `qarTlis velze~ poeti qarTlis
tramalebisa da Soreul nislebze moTamaSe mzis sxivis fonze gvixatavs
adgils, `...sad muxa idga naWarmagevi da kar-midamo amilaxvrebis~. poets
guli swydeba, rom Tanamedrove cxovrebam siZveleTa gaufasurebis
tendencia moitana; Zvel warmodgenaTa rRvevis procesi airekla muxa-
totemzec:
Warmago muxav, yruv da Wiano,
gulSi giqroda TrTolva Canguris. _
axla najaxi amtvrevs Wianurs
da qars amoaqvs ca moJanguli (gv. 35).
leqsis Tanaxmad, xeTmetyvelebis universalur koncefciaze
migvaniSnebda muxa Tavisi Zlieri da saukunovani varjiT: xe miwaSi Rrmad
gadgmuli fesvebiT da cisken zeaRmarTuli totebiT `samyaros~ aerTianebda
(qveskneli; Suaskneli, anu miwis zedapiri da zeskneli, anu ca); amitomac
bibliurad is `zeciur kibed~ iyo miCneuli. garda amisa, qristianul
ikonografiaSi xe xSirad esityveba jvars, romelic `cxovrebis xes~
emsgavseba.
gansakuTrebul interess iwvevs laSaris bermuxis miTologiuri
gaazrebac, romelic aramarto RvTaebis sadgurad miaCndaT, aramed
sicocxlis xis motivsac ukavSirebdnen. mklevari akaki baqraZe aRniSnavs,
169
rom bermuxis xeebis ZirSi yovelTvis wyaro dis da es wyaroebi ukvdavebis
wyali unda iyos (baqraZe 2000: 171).
g. SatberaSvilis poeziaSi xSirad moCans bermuxis qveS moCuxCuxe wyaros
miTologiuri saxe, igrZnoba sicocxlis xis motivTan misi uSualo kavSiri.
me gaSlili veli minda, bermuxis qveS wyaro wminda
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
amoquxdes, amoduRdes, bermuxis qveS wyaro wvimdes,
Tan iseTi jami mqondes, ukvdavebas amoscildes (gv. 39).
an kidev:
xe Srialebs fanjarasTan, mis fesvebTan wyaro mReris (gv. 237).
gansakuTrebuli simboluri datvirTva aqvs bermuxis fesvs. misi
gadarCena Temis gadarCenis simbolod moiazreboda. bermuxis fesvi momavali
aRorZinebis, drois ciklurobis rwmenis dastursac warmoadgenda. g.
SatberaSvilis leqsSi fanjarasTan moSriale xis fesvebTan momRerali
wyaro ojaxis, gvaris, genis sicocxlisunarianobis simboluri
gamoxatulebaa. Tu jansaRi fesvi sicocxlis simboloa, xavsmodebuli _
sikvdils ganasaxierebs:
aswlovan fesvze micocavs xavsi,
kvirtebs edeba bindi yviTeli,
raRac sikvdilis da SiSis msgavsi
am diad SuqSi dgas damSvidebiT (gv. 115).
SatberaSvilTan fesvi erovnulobis simbolodac gvevlineba:
mec mesxi viyav, ganTqmuli
marjveniT, xmliTa da nabadiT,
fesvi iqa maqvs gadgmuli,
gaxlavarT iq danabadi (gv. 61).
fesvi maradiuli sicocxlis simboloa giorgi SatberaSvilis vrcelsa
da saintereso moTxrobaSi `mkvdris mze~ (SatberaSvili 1982:147-245).
nawarmoebis mTavari personaJi giorgi swored im dRes gaigebs SviliSvilis
arsebobas, rodesac didi xnis survils aisrulebs da gadaagorebs lods,
romelmac Svilis sicocxle imsxverpla: `giorgim lodqveS amozrdil
170
fesvebs mohkra Tvali. mzis Zala mainc etyoboda umzeod gazrdil fesvebs.
miwis Svils, albaT, miwave awvdida Tavis wil mzes~.
lodis amoZravebiT (romlis `qveSac mTeli cxovreba iyo, aqamde wynari
da uSfoTveli~) sicocxlis axal ZalTa amoqmedeba daiwyo. simboluria
lodqveS amozrdili fesvis arsebobac; igi gvaris totemuri saxe-simboloa.
giorgi Tavis Tavs am fesvebs adarebs: `es Ronieri fesvebi me mgvanan da
CemsaviT gauZliaT lodqveS~. rodesac SviliSvilis yolis faqts gaigebs
moxuci, bednieri gaifiqrebs: `ar amovardnila Cemi modgmis fesvebi da ar
davRupulvar!~
fesvi, rogorc sicocxlis maradiulobis simbolo, moCans giorgi
SatberaSvilis kidev erT moTxrobaSi, romelsac saTauric Sesabamisi hqvia
_ `ukvdavi fesvi~ (SatberaSvili 1982:278). nawarmoebSi adamianis totemad
Wadris xe moiazreba. mTavari moqmedi piri rostomi Wadris xes maSin rgavs,
rodesac vaJiSvili SeeZineba. meore msoflio omis dros frontze wasul
arCils (rostomis Svils) saxlSi fexmZime coli da moxuci mSoblebi rCeba.
arCilis colis mSobiarobis wina dilas rostomi Wadris ZirTan, miwis
zemoT darCenil msxvil fesvze amosuli ylortis SexebisTanave meuRlis
Zaxils gaigonebs, rZlis mSobiarobis mauwyebels, ylorts Tavs anebebs da
saxlSi Sedis. swored im dRes samxedro komisariatSi dabarebuli rostomi
Svilis daRupvis ambavs gaigebs; imave saRamos Zlieri qari Wadars waaqcevs,
magram `qariSxals sicocxle mTlianad ver gaunadgurebia. Seumusravia
sicocxlis Zala. sasxlavs gadarCenili, ukvdav fesvze amosuli Tamami
ylorti isev uvneblad dgas, dilis niavs ealerseba, amomavali mzis sxivebs
ucinis~. amave dRes rostoms SviliSvili SeeZina.
rogorc vxedavT, Wadari arCilis totemia da maTi bediswerac Zalian
waagavs erTmaneTs, xolo fesvze amosuli ylorti sicoxlis ganaxlebis
simboloa. rac Seexeba fesvs, igi, rogorc nawarmoebis saTauric
gvkarnaxobs, maradiuli sicocxlisa da ukvdavebis simboloa. sicocxlis
ganaxlebis simboloa ylorti vaJa-fSavelas `xmel wifelSic~.
g. SatberaSvilis SemoqmedebaSi xSirad ixsenieba kaklis da Sindis
xeebi. unda aRiniSnos, rom kaklis xes mwerali umetesad prozaul
171
nawarmoebebSi moixseniebs, xolo Sindis xes _ mxolod leqsebSi. isic unda
iTqvas, rom kaklis xe mxolod soflis kolorituli suraTis Sesaqmnelad
sWirdeba poets, xolo Sindi xes miTologiur Seferilobas aZlevs.
`aswlovani kaklis xeebiT daburuli orRobeebi~, saxlis ezoebi, maT
CrdilSi mofusfuse mSoblebi, mezoblebi, yvelaferi mogonebis
saburvelSia gaxveuli da Zalian TbilTan, mSobliurTan asocirdeba.
kaklis xe TiTqos mTxrobelia bavSvuri wlebis, ise imzireba yoveli
ezodan, orRobidan: `Sors aswlovani mosCans kaklis xe, miagavs Cemi
bavSvobis mTxrobels~ (gv. 102).
rac Seexeba Sinds, mas poeti xSirad `sizmriseul zmanebaSi vercxlis
wkriala wyarosTan~ xedavs. oqros Sindis simbolikis SatberaSviliseuli
gaazreba msgavsebas avlens vasil barnovis roman ,,mimqral SaravandedSi~
mamia gurielis asul TinaTinis sizmriseul zmanebaSi xilul `oqro-
SindTan~: mefe levanTan erTad ivris xeobaSi gaseirnebis dros TinaTini
mdeloze ganmartoebiT mdgar oqros Sinds naxulobs: `daxrili mzis
sxivebi krTodnen imis qarvisebur nayofze da aferadebdnen mas. dabla
daeSva xis datvirTuli totebi, xolo misi Crdili win wamdgariyo maRal
mdeloze. swored amgvari Sindis xe ezmana TinaTins jer kidev guriaSi,
mamiseul saxlSi, cxovrebis dros. gaaxsenda Tavadis asuls, Tu rogor
gaica sizmarSi brZaneba am adgilas wminda monastris agebisa. levan mefe
Sehpirda sacoles, rom Sindis xis adgilas marTla aagebda niSs
yovladwmindis saxelze~ (barnovi 1967:73).
xan oqrosfrad moelvare da xanac oqrosfrad daTovlili Sindebi g.
SatberaSvilis sayvareli simboloa da mzis naTelis (oqro _ mzis
atributi) asociacias qmnis:
imReris nanas, Tan akvans arwevs,
mzea gareTac da mzea Sinac.
. . . . . . . . . . . . . . . . . .
sizmarSi vercxlis wkrialebs wyaro,
da oqro scvivaT aprilis Sindebs.
. . . . . . . . . . . . . . . . . .
172
Savi tye SeuWarxlia, ubrmavebia kvirtebi,
TovlSi oqrosfrad elaven ayvavebuli Sindebi (gv. 63-65).
g. SatberaSvilis SemoqmedebaSi gvxvdeba TeTri Sindis poetur-
simboluri saxec, romelic siyvarulisa da imedis sawyisad gvevlineba
leqsSi `TeTro Sindo~:
vai, Sen, Cemo TeTro Sindo, rac Sen fifqi damaTove,
am TvalebSi saamindo varskvlavebad kamaToben!
Sen rom gimzer, marto maSin cocxldebian imedebi,
am TovaSi, wynar TovaSi, vTeTrdebi da giberdebi (gv. 200).
adamianTagan ganridebuli poeti `sxva xeebSi kentad mdgar~ TeTr Sinds
poulobs gancdaTa Tanamosaydred; `gulis galavandangreuli~ Semoqmedi
megobruli gulaxdilobiT umxels Sindis xes: `aq Cavage balavari,
avmaRldi da avel taZrad~ (gv. 200).
Savbnel tyeSi TeTrad mTovare Sindis konstrastuli saxe simboluri
miniSneba unda iyos cxovrebiseul codvaTa sibnelisagan ganridebuli
sulis ganwmendisa, rasac TeTri Sindis Sav caSi afrenil mtredTan (TeTri
mtredi_sulis simboloa) Sedarebac cxadyofs: `afrenilo caSi mtredad,
Sav cas TeTrad SenaTodi~ (gv. 200).
amrigad, Sindi giorgi SatberaSvilis SemoqmedebaSi siwmindis, mzis
naTelis, siyvarulisa da imedis simboloa.
g. SatberaSvilis poeziaSi mkrTalad gaielvebs mzis momRerali alvis
xis saxec: `gatydeba Rame... alvis xis rtoni pirvel simReras ityvian mzeze~
(gv. 62).
alvis xes qarTul xalxur sityvierebaSi mzesTan sworfroba axasiaTebs.
qs. sixaruliZe alvis xes, Tavisi Sinagani da garegani Tvisebebis mixedviT
(simaRle da is, rom misgan miiReba advilad sawvavi surnelovan-eTerovani
zeTi), rogorc wminda cecxlis (alis) emblemas, saxe-simbolos
cecxlTayvanismcemlobasTan erTad Semotanilad miiCnevs saqarTveloSi
(sixaruliZe 1969:160).
alva sicocxlis xis saxea; am xis qarTuli ornamentebi ki wverze mzis
niSniT gamoirCevian. mzesTan sworfrobis niSnad alvaze movlebulia vazi.
173
`qristianuli gagebiT, alvisa da vazis Serwyma, anu alvis xis nayofad
yurZnis gamoCena saRvTo madlis ganxorcielebas moaswavebs. es Zala wminda
giorgis meoxebiT eniWeba~ (mosia 2006:199).
xis sxvadasxva saxeoba (muxa, Wadari, alvis xe da sxva) qarTvelTa
mTavar totemebad miiCneoda, romlebsac adamianuri goni da qmedeba
miewereboda. swored am rwmenis gamoZaxilia g. SatberaSvilis
SemoqmedebaSi ama Tu im personaJis gancdaTa warmosaCenad misi Sedareba
xesTan. magaliTad, moTxrobaSi `qorwili zRvis piras~ mwerali mTavari
moqmedi gmiris Sinagani samyaros xatvisas xalxuri sityvierebidan aRebul
saintereso mxatvrul Sedarebas gvTavazobs: `tite im xeze gulqva da
ugrZnobi iyo, romelmac, xalxuri TqmiT, naxiris SebRavlebas ver gauZlo
da gaxma~ (gv.314); xolo moTxrobaSi `mecxre kibe~ vaJkacis gancdaTa, farul
tkivilTa dasaxatavad mis guls `aswlovan xeebs adarebs~ Signidan Cumad
rom `ifrqveva da nadgurdeba~ (gv. 300).
g. SatberaSvilis leqsSic `werili axalgazrdebs~ brZolis velze
dacemuli Wabukebis paradigmad gamoyenebulia qarTvelTa uZvelesi
warmodgena xis kultze, gansakuTrebiT _ muxaze, rogorc qarTvelTa erT-
erT mTavar totemze:
Cven Wabukebi erTad vyofilvarT,
erTad SeveswroT davaJkacebas!..
aiyrebian Semdeg Stoebi,
\ namSi, wvimaSi rtogauxrelad
gaSlian Crdilebs ganmartoebiT
da gadgebian ganze muxebad (gv. 59).
poeti sakuTar Tavsac adarebs xes da SiSobs, misi poeturi Semoqmedeba
ar miemsgavsos unayofo xis martoobas:
iqneb vSrialeb, rogorc xeneSi
_ xe martoxela da xe uxilo,
iqneb am diad saukuneSi
Tvali erT leqssac ver avuxilo?! (gv. 59)
174
amrigad, g. SatberaSvilis SemoqmedebaSi xis saxe-simbolos gaazreba
warmarTul da qristianul rwmena-warmodgenaTa gaTvaliswinebiT SeiZleba.
muxis, Sindis, Wadrisa da alvis xeebi xan adamianTa bedis ganmsazRvrelni
arian, xan sicocxlis maradiulobas ganasaxiereben, xanac siwmindis, mzis
naTelis, siyvarulisa da imedis simboloebad qceulan.
175
2. vazis simbolika
saqarTveloSi xeTa kultmsaxurebaSi odiTganve gansakuTrebulad
sapatio adgili eWira vazs, venaxs. igi sicocxlis, ganaxlebis, ukvdavebis,
simdidris, kmayofilebis metafora-epiTetebia. miTosis xanaSi vazi
RvTaebriv mcenared iTvleboda; qarTul rwmena-warmodgenebSi igi
,,sicocxlis xed~ moiazreboda.
vazis simbolika uSualo kavSirSia mzis RvTaebasTan. mkvlevar r.
siraZis azriT: ,,roca umTavresi RmerTi gaxda mze, mcenareTagan mzisTvis
yvelaze axloblad vazi miuCneviaT imitom, rom vazi yvelaze metad Seiwovs
mzis Zalas, mzis Zala vazidan RvinoSi gadadis da es Zala aTrobs adamians.
maSindeli rwmeniT, mzis Zalas Seiwovda ara marto vazis mtevani da
foTlebi, aramed _ misi tanic. es iyo siyvarulis Zala, mzisgan mocemuli
siyvarulisa~ (siraZe 1982:25).
vazisa da mzis simbolika qristianulma religiamac gamoiyena. wminda
ninos TmebiT Sekruli vazis jvari am simbolikaTa qristianuli gaazrebiT
Seqmnili simboluri saxea. vazi _ miTologiuri ,,sicocxlis xe~, Tmebi _
mzis sxivebis simbolo. warmarTobisdroindeli qalRmerTi dalic Tavisi
oqros TmebiT mziur ZalasTan iyo wilnayari. vazis TmebiT Sekvra mzisa da
vazis erTianobis naTeli magaliTia.
Tavis mxriv vazi, venaxi qristes simboloa. sruliad kanonzomieri da
bunebrivia, rom sizmarSi wminda ninos RvTismSobelma vazisagan gakeTebuli
jvari misca da amiT qristes Sewevna da mfarveloba aRuTqva; amitom
mimarTavs himnografi wminda ninosa da qarTvelebs: `axal-nayofno, axlis
venaxisano, hoi, mkvidrno qarTlisano, da vdResaswaulobdeT RmerTsa~
(baqraZe 2000:198].
vazic, venaxic, qristes (xan RvTismSoblis) sadguria. Zveli da axali
aRTqmis wignebSic xSirad ixsenieba igi. es gasagebic aris, qristianoba,
rogorc religia, gaCnda da ganviTarda vazisa da Rvinis klasikur
qveynebSi _ iudea-galileaSi, saberZneTsa da italiaSi. ioanes saxarebaSi
qriste ambobs: `_me var venaxi WeSmariti, da mamai Cemi moqmedi ars, me var
176
venaxi da Tqven rtoni, romeli daadgines Cem Tana da mis Tana, aman moiRos
nayofi mravali, rameTu Tvinier Cemsa ararai Zal-giZ yofad arca erTi~
(ioane, XV, 1, 5).
qarTul xalxur poeziaSi venaxi, vazi, yurZeni simboloa kmayofilebisa,
simdidrisa da mxiarulebisa. vazis mxiarulebis simbolod gaazrebas
vxvdebiT g. SatberaSvilis leqsSi `dedis ezoSi~:
gaxarebula xnieri vazi, rqebiT xardaze gadawvenila,
acremlebuli meti sinaziT... cremli ki ara, miwis wvenia (gv.
113).
unda aRiniSnos, rom vazis, venaxis simbolika g. SatberaSvilis poeziaSi
erovnuli xasiaTisaa. igi samSoblos tolfardi cnebaa. venaxis amgvari
gaazreba saTaves iRebs saxarebidan, sadac venaxi uflis mier kacTaTvis
boZebuli qveynis simboloa, sadac yoveli Cvengani muSakad daadgina mamam:
`romeli ganvida ganTiad dadginebad muSakTa venaxsa Tvissa~ (maTe, 20,1;21,40).
g. SatberaSvilis leqsSi uflis mier boZebuli qveyana ukvdav venaxTan
asocirdeba, romelsac, mrvali gansacdelis miuxedavad, gadaSeneba ar
uweria. `fesvuberebels~ jer kidev Wabukis ieri dahkravs da misi
gardauvali gamarjvebis rwmenas aRvivebs:
Sen xar ukvdavi venaxi, gCexes da mainc venaxob,
natrobdnen mama-papani: ayvavebuli gvenaxo!
gazrdilxar, gadidebulxar, rTvlianob vazi xnieri,
fesvi gaqvs uberebeli, SegrCa Wabukis ieri,
qarTlo, ukvdavo venaxo, Seni akleba undodaT,
Seni aCexva undodaT, Soridan mosul urdoTa,
Sen xar maradi venaxi, ayvavebulxar, venaxob,
omgadaxdili zeimob, kvalav gamarjvebiT gvenaxo! (gv. 30)
poets Tavidan bolomde aqvs gaTavisebuli is sisxlxorceuli kavSiri
qarTvelsa da vazs Soris, romelsac safuZveli Soreul warsulSi Caeyara
da farTod aisaxa qarTul zepirsityvierebaSi; amitomac leqsSi ,,iberis
leqsi~ siamayiT savse paTosiT aamRera warsulidan momzirali gmiri iberis
aCrdili:
177
odiTgan Trobis momgoni da moyvaruli sanTlis,
urCi arabis, mongolis, partaxSi vazebs vwindavdi.
vaxare Savfxa TavTuxi, kaJiT movxate kevrebi,
rTvlobas vaJurad davuxvdi, tkbiliT davavse qvevrebi.
Tu Tqvenma gulmac Seirgo, naJuri Cemi vazebis,
umal alaverds gadmoval saalaverdo TasebiT! (gv. 56)
saqarTveloSi yovelTvis gansakuTrebuli mokrZalebiT ixseniebdnen vazs,
yurZens, venaxs. amitomac hgavs masTan yoveli Sexeba qarTveli kacisa am
mcenaris ferebas. venaxis siyvarulis erTgvar ritualur dResaswauls
warmoadgens rTveli, romlis TiTqmis detalur poetur asaxvas vxvdebiT g.
SatberaSvilis leqsSi `Tvaladuri rTveli~:
ismis yiJina, iwyeba rTveli, sakrefelebSi mtevnebis cvena.
sxvanairia rTvelSi qarTveli, rogor amSvenebs qarTveli venaxs!
berikacebi marnis karebTan uZRvian urmebs tkbili RiRiniT,
axal mosavals marani xvdeba RvinobisTveSi ZvelisZvel RviniT.
aq Tvaladuri maspinZlobs eSxi da, rogorc mTvrali mogzaurebi,
maranSi, zvarSi da sawnaxelSi _ mogzauroben gozaurebi (gv. 33).
rTvelobisas Semostumrebuli adamiani, poetis SexedulebiT, RvTisgan
gamogzavnilia, mas saTanado gamaspinZleba sWirdeba, miT ufro Tu
daclili qvevri bans ambobs, savse butbutebs: `_ damcaleT...
damcaleT, lxeniT agavsebT, damcaleT, Tqven genacvaleT!~ (gv. 75)
xolo Tu Tavad stumari iTxovs RvinosTan ,,gaxumrebas~, maSin SeiZleba
mas da mis maspinZels Soris namdvili `orTabrZola~ gaimarTos Rvinis
ZalasTan ukeT gasamklaveblad:
Rvino mogvTxova, davusxiT kargi da Zveli Rvinisa,
dalios, ar gvenaneba, Rvino Tavia lxinisa.
TvalTa brialiT usmenen qvevrebTan msxdomi devebi.
vazebqveS dabadebuli, qvevrebTan Ramis mTevlebi~ (gv. 75).
giorgi SatberaSvilisaTvis `ZvelisZveli Rvino is bajaRlos zodebia~,
romelebsac poetis gulSi imdenad safuZvlianad daudvia bina, rom misi
,,amoxapva~ SeuZlebeli gamxdara. poetisTvis ZvelisZveli Rvino _ igive
178
bajaRlos zodi _ leqsis simboluri saxea; poetis rwmeniT, swored leqsia
is damaTrobeli Zala, romelmac ver SeZlo misi `gulis sarqvelis axda~ da
bajaRlosebri ZalmosilebiT elvareba. amitomac hkicxavs sakuTar Tavs ase
mkacrad:
me vina mTqva sityvis mTqmelad, vin damarqva leqsis mTqmeli?
ra xania veWidebi, ver avxade guls sarqveli (gv. 57).
leqsisa da yanwis simboluri kavSiris saocar poetur saxes qmnis
Semoqmedi leqsSi ,,sakalmaso~:
me iseTi kvesi minda, leqsis yanwi damivercxlos,
siWabuke damibrunos, guli isev gamimercxlos (gv. 185).
Tu yanwis sakralur da simbolur mniSvnelobas gaviTvaliswinebT,
romelic miTebsa da dionisur misteriebSi siuxvisa da nayofierebis
simbolod moiazreboda, maSin aSkara gaxdeba am saintereso striqonis
WeSmariti azri: poeti im uxv da nayofier leqss natrobs, romelsac
siWabukis dabruneba da ,,gulis damercxleba~ SeuZlia. am striqonis
wakiTxvisas Zalauneburad magondeba giorgi leoniZis genialuri striqoni:
`siWabuke da leqsi erTia _ erT CuqurTmaSi gamoyvanili!~(leoniZe 2000:44)
yanwi, rogorc sakraluri atributi, mkvlevar Salva amiranaSvilis
azriT, `unda warmoSobiliyo im qveynebSi, romelTa mosaxleobamac Seqmna
meRvineobis kultura. sayovelTaod cnobilia vazis da Rvinis mniSvneloba
dionisur misteriebSi, romlis saTave, rogorc irkveva, unda veZioT
aRmosavleTis qveynebSi. SemTxveviTi ar aris is garemoeba, rom Zveli
saberZneTisa da romis miTebsa da misteriebSi siuxvisa da nayofierebis
simbolod yanwia miRebuli. stefanwmindis ganZis yanwis wverze gamosaxulia
siuJeti, romelic bunebis nayofierebis simbolur gansaxierebas
warmoadgens~ (amiranaSvili 1944:62).
sayuradReboa, rom g. SatberaSvilis leqsSi ,,leqsis marili~ venaxi
,,sicocxlis xis~ simboluri datvirTviT gvxvdeba. venaxad qceuli adamiani
kmayofilia imiT, rom igi sicocxles ganagrZobs im wminda mcenaris saxiT,
romelsac ,,leqsad dena~ SeuZlia. swored amis gamo poeti erTgvar
179
gamarTlebas aZlevs misi pirvandeli sxeulis sikvdils, feriscvalebas: ,,me
movkvdi, magram leqsad vidine!~ (gv. 130)
venaxi simboloa adamianis sulieri cxovrebisa, rac safuZvels iRebs
saxarebidan. is, vinc ufalTan imkvidrebs adgils, netaria, radgan misi
suli daculia yovelgvari borotebisgan. venaxis amgvari saxismetyvelebiT
gagebas xalxuri andazis sibrZne ase gadmogvcems: `Tuki simarTle iqneba,
venaxs Robe rad undao~ (xalxuri sibrZne 1965:80).
g. SatberaSvilis leqsSi ,,vardfenoba~ originaluradaa naCvenebi mzisa
da vazis kavSiri:
magram dro midis... guli daRvinda,
simRerad iqca dardi da sevda,
Seni venaxis WaSniki wminda
Sens sadideblad leqsad damzevda (gv. 104).
`leqsad damzevebuli~ venaxis poeturi saxis SeqmniT g. SatberaSvilma
xazi gausva mzisa da venaxis im umWidroes kavSirs, romelzec zemoT ukve
visaubreT.
Tu poetis zemoT ganxilul leqsebSi venaxi mzis, leqsis, sixarulis,
nayofierebis, siuxvis, bednierebis, sicocxlis xis simboloa da,
Sesabamisad, msgavs ganwyobilebebsac iwvevs, leqsSi ,,ganSorebis Jams~ vazi,
`sevdiTa da godebiT aqviTinebuli~, adamianis analogiur gancdaTa
gamomxatvelia:
risTvis qviTinebT, marqviT, vazebo,
miTxariT, Tqveni cremli ras niSnavs?
Stoo, aprilis TrTviliT savseo,
gayria cremli vercxlis zarniSnad,
atirebuli, rogorc venaxi,
viT RvinobisTvis damWknari vardi _
masaviT nazi da ulaJvardo,
neta arodes Sen ar menaxe (gv. 109).
xalxur leqsSic mevenaxes Zalze uZneldeba SviliviT nazard venaxTan
ganSoreba: `unda wavide javaxeTs, Sen menanebi, venaxo!~ (oqroSiZe, 1961:152).
180
aqve unda aRvniSnoT, rom g. SatberaSvilis leqsic ,,atirebuli vazi~,
xalxuri leqsis msgavsad, gamomxatvelia adamianis ganuzomeli mwuxarebisa,
romelsac ganSoreba iwvevs.
yurZnisa da, saerTod, vazis saxis dakavSirebas mowyenasTan, xalxur
SemoqmedebaSi naklebad Tu moeZebneba analogebi. erT-erT aseT magaliTad,
SeiZleba davasaxeloT xalxuri leqsi ,,sizmari~, romlis Sesaxebac
mkvlevari qs. sixaruliZe SeniSnavs: ,,Zveli warmodgeniT sizmarSi yurZnis
naxva an misi Wama sinamdvileSi niSnavs cremlebs an wvimas da Tovlis
mosvlas. arqaul leqsSi ,,sizmari~ vazis foTlebis cvena dakavSirebulia
mkvdris TmebTan:
_ vazs rom foTlebi scvioda, netav, dedav, rao?
_ Svilo, Seni qoCoria, _ vah, Sen dedasao!
(sixaruliZe 1958:280)
amrigad, giorgi SatberaSvilis SemoqmedebaSi vazi, venaxi, yurZeni
gvxvdeba imdagvari simboluri mniSvnelobiT, rogoriTac is moiazreba
xalxur poeziaSi. xSirad sixarulisa da iSviaTad mwuxarebis gamomxatveli
vazi, individualuri poeturi interpretaciis Sedegad leqsisa da
samSoblos simboloebadac Camoyalibda. ,,sicocxlis xis~ amgvarma
gadaazrebam meti originaloba SesZina g. SatberaSvilis poetur
memkvidreobas.
181
3. yvavilTa simbolika
xalxur sityvierebasa da mxatvrul literaturaSi metad aqtiuria
yvavilTa samyarosa da, saerTod, baRis simbolika. mkvlevari qsenia
sixaruliZe aRniSnavs: `qarTveli xalxis poetur metyvelebaSi
damkvidrebuli baRis, iis, vardisa da sxva yvavilebis simboloc yovelTvis
sasiamovno ganwyobis, naTeli warmodgenebis, axalgazrdobis, sixarulis,
silamazisa da siyvarulis gadmosacemad aris moSveliebuli. am mxatvrul
saxeebTan axlos aris ferebis simbolikac~ (sixaruliZe 1976:8).
mindorsa da yvavilebs, xalxuri rwmeniT, Tavisi mfarveli hyavT,
romelic `mindorT batonad” da mis asulad hyavT warmodgenili. amis
Sesaxeb ivane javaxiSvili SeniSnavs: `mindorT batonis asuli iseTi
lamazia da iseTi msubuqia, rom iseT lamazsa da mSveniers verc naxavs
kacis Tvali da verc inatrebs~. am qaliSvils Tavze `Ciqila” hxuravs. igi
Cveulebriv `yvavilebze” daxtis: `amas iseTi bedi aqvs, rom, kaci rom
daewios da daiWiros, maSinve mokvdeba. erTi vaJi, xalxuri gadmocemiT,
rogorc iyo, daewia, magram daWera mainc ver SeZlo, radgan qalma mamis
saxlSi SeWra moaswro da vaJma mxolod `Ciqils” staca xeli da leCaqi
xelSi darCa. mindorT batonma aseTi siyoCaRisaTvis Tavisi asuli im
ymawvils miaTxova. xalxis Rrma rwmeniT, `mindorT qali da vaJi exlac
cocxlebi arian~ (javaxiSvili 1980:95).
giorgi SatberaSvilis poeziaSi uxvad gvxvdeba yvavilTa simbolikis
magaliTebi. qarTul zepirsityvierebaSi baRis simbolika da misi variaciebi
_ Wala, baRCa da sxva _ asocirdeba siyvarulTan. msgavsi ganwyoba iqmneba g.
SatberaSvilis leqsSic `TiTqmis... muxambazi~, romelic sxvadassxva
TvalsazrisiT iqcevs yuradRebas:
baRSi vwevar aTeTrebul nuSebTan,
guls mayria iebi da vardebi...
nuSebs iqiT fanjaraSi mtredia,
vambob: _ aha, burTi da moedani!
dRes sagules guli ver daetia
182
da vRuRuneb CemTvis beri qedani...
siyvaruli me iseTi mominda,
Wabukuri, nazi da Tavdaxrili,
amosuli vaSlis yvavilebidan (gv. 209).
sainteresoa vaSlis yvavilis simbolika, rac leqsSi siyvaruls
ukavSirdeba. Tavad vaSlis xe, vaSli zepirsityvierebaSi simboloa
mxiarulebisa, kmayofilebisa, bednieri cxovrebisa; metwilad ki _
axalgazrda qalisa da siyvarulisa. vaSli niSnobisa da qorwilis
ritualebSi gamoyenebuli iyo rogorc simbolo nayofierebisa. `fSavSi,
roca nefe-dedofali nefis saxlSi Sedian, maT win miuZRvis mejvare xelSi
xonCiT, romelzedac jvriani mrgvali puria da Tafliani jami. jvari
vaSlebiTaa Semkuli. `nefis dam an misma biZaSvilma nefe-dedofals maSxala
unda miarTvas. maSxala patara xis sufrazea gamarTuli. maSxalis wverze
jvaria gamosaxuli, totebze wamocmulia wiTeli kvercxi da vaSlebi~
(sixaruliZe 1958:276). mkvlevar v. kotetiSvilis azriT, swored saqorwino
wesTan unda iyos dakavSirebuli vaSlis Wama qarTul xalxur leqsSi
`axmeturi patarZali~: `Sua gzaSi rom mivedi, vaSli gavkbiCeo~
(kotetiSvili 1966:45).
aRsaniSnavia g. SatberaSvilis leqsSi moxmobili iisa da vardis
simbolika, romlebic qarTul zepirsityvierebaSi siyvarulTan,
silamazesTan, axalgazrdobasTan asocirdebian. siyvarulis gancda gulze
vardis mofenas niSnavs: `jer magis gulze vardi ar ayvavebulao~ (xalxuri
sibrZne 1964:89). trfobis alSi gaxveva vardis surnelTa fenas hgavs: `ade da
Cemken wamodi, Semogaxvev vardis sunsa~; `aqedana da Senamde vardi masxia
yelamde~ (xalxuri... 1965:326-335). vardi sulieri da fizikuri mSvenierebis
gamomxatvelia: `qalo, gaSlil vards gamsgavse edemSi msxmoiaresa~
(umikaSvili 1964:38). xalxur poetur SemoqmedebaSi yvavilebi silamazis
wyaroa, misi mSobeli da masazrdoebelia. qarTuli xalxuri xotbis
saukeTeso nimuSia vard-yvavilTa simbolikaze agebuli miniatura:
iama gSoba SobiTa, vardma gagzarda nebiTa,
nargizma ZuZu gawova, Segamko surnelebiTa.
183
(kotetiSvili 1966:26).
rac Seexeba satrfos sarkmlis win, baRSi, myofi vaJis saxes, igi sakmaod
cnobilia qarTuli zepirsityvierebisTvis. baRi, baRCa, Wala xalxur
poeziaSi satrfos samyofia, axalgazrduli grZnobis warmosaxvis
dekoraciaa. mklevar qs. sixaruliZis aRniSvniT, baRi metwilad qalis
atributia, misi sakuTreba an kidev _ mis mier naSeni. satrfosgan
daimedebuli vaJis grZnobas gvamcnobs xalxuri leqsi:
turfama baRi aago, Sig Cauriga xilnari,
Turme iq kaci ver Seva daRrejil-gaucinari.
(sixaruliZe 1976:15).
baRis simbolikis moSveliebiT natvriTi xasiaTis xalxur-satrfialo
leqsSi ixateba satrfoze ocnebiT gulanTebuli vaJis mxatvruli saxe:
netavi radme maqcia, bulbulad gadamaqcia,
bulbulis ena maswavla, baRebSi SemomaCvia,
davkono oqros konebi, davfero vercxlis wyalSia,
saRamo xanze gixilo, Camogiyaro banSia.
diliT ro gamosuliyve, Sig gagexvios kavSia.
(kotetiSvili 1966:376).
amrigad, g. SatberaSvilis leqsi `TiTqmis... muxambazi” mTeli rigi
simbolikebis (baRi, vardi, ia, vaSli yvavili) gamoyenebiT uSualod
exmaureba xalxur sityvierebaSi arsebul yvavilTa simbolikis ZiriTad
asocoaciur samyaros.
leqsSi `siyvarulsa malva unda?~ yvavilebi satrfos simboloebia:
gana me ar SemeZlo memala da mefara,
vin Semomxvda, vin damwva, gzaze vin Semeyara,
gulSi vin gamiyara ulmobeli laxvari,
gzispirs gadameyara yvavilebi axali?! (gv. 98)
unda aRiniSnos, rom yvavilebi, rogorc satrfos simboloebi, araerT
xalxur leqsSi gvxvdeba. yvavilebis amgvar simbolur gaazrebas
gansakuTrebiT satrfialo da saxotbo poeziaSi aqvs adgili. ase
magaliTad, gamijnurebuli vaJi mimarTavs satrfos:
184
wigni davwere, mogarTvi, vardo, gaSlilo velada,
sosanma, nego nargizma Segamko ferad-ferada!
(kotetiSvili 1966:26).
anda:
pir-mzeo, piri mas gigavs, diliT vards nami eyaros...
vardsa gamsgavse gaSlilsa, viT ro edemis xeao
(xalxuri... 1918:296)
giorgi SatberaSvilis leqsSi ,,nana, meSvidev~ yvavili kidev ufro met
sinazesa da sifaqizes iZens da axalSobilis, bavSvis, simbolod gvevlineba:
eqvsi yvavili ezoSi xarobs,
iZine tkbilad, nana, meSvidev!
. . . . . . . . . . . . . . . . . .
iavnanao, nanao, vardo,
atmis da nuSis yvavilSi wevxar,
eh, netav gmirad Sen gamezardo,
menaxos Seni davaJkaceba!... (gv. 63)
erTi ojaxidan gamosuli Svilebis yvavilebad moazrebas xalxur
sityvierebaSic eZebneba analogi. magaliTad, erT-erT xalxur leqsSi erTi
xis Ziridan gamosuli vardebi erTi ojaxis SvilTa saxea:
damastes vardi ayvavdes, Zirad im TeTri xisani,
Casaxvevnelad mamindes, Turme mklav iyvnes disani.
(SaniZe 1984:71).
TeTri xis Ziridan amozrdili vardi mis mziur bunebas usvams xazs;
siTeTre mzis Tvisebaa da igi gadadis vardis saxeSi.
yvavilTa simbolikis gamoyenebas xSirad vxvdebiT `iavnanas~ tipis
leqsebSi, sadac ia da vardi yrmis sinatifisa da sulieri siwmindis
simboloa. v. kotetiSvili miuTiTebs, rom `iavnanas~ ciklis leqsebSi ia da
vardi yvavilebis simbolod SesaZloa ar iyos gamoyenebuli; miaCnia, rom ia
qvesknelTa dedoflis, xolo vardi qvesknelTa mefis saxelTan aris
dakavSirebuli (kotetiSvili 1961:324).
iisa da vardis baRSi, iavnano,
185
batonebi brZandebian, iavnanao,
batonebis mamidasa iavnano,
vardni usxedan kerasa, iavnanao... da a.S.
. . . . . . . . . . . . . . . . . .
ia vkrife, vardi vSale,
win batonebs gavuSale
(xalxuri... 1965:286).
sayuradReboa g. SatberaSvilis leqsSi `nana, meSvidev~ Svidi Svilis
yolis simboluri saxe:
eqvsvi SensaviT vzarde, nanao,
vardo gayria cremlebi namis,
SerCes samSoblos SenisTanao,
nana, meSvidev, far-xmalo mamis! (gv. 63)
ricxvi Svidi msoflios mravali xalxis rwmena-warmodgenebSi magiur
ricxvad iyo miCneuli. igi yovelTvis gamoxatavda erTiani samyaros ideas
da samyaroseuli xis konstantas warmoadgenda. am ricxvs daukavSirda
Semdegdroindeli religiuri panTeonisa da dResaswaulebis gaazreba da
daweseba (xidaSeli 2001:35).
ricxvi Svidi qristianulma religiamac Seisisxlxorca. cnobilia Svidi
niWi suliwmindisa, amasTanave, uaRresad sayuradReboa qarTuli sityva
`samoTxis” kavSiri am ricxvTan; sakraluri ricxvebis samisa da oTxis
SekavSirebiT miRebuli sityva `samoTxe” idealur samyofels aRniSnavs,
romelic xil-yvavilovani mcenareebiT aris dafaruli: `samoTxis kari
gaaRes, Sig ia-vardi hfenia~ (qarTvel mTielTa zepirsityviereba 1958:259). ia-
vardi samoTxis xeebad arian miCneulni; `vards gamsgavse surnelebiT, edems
dargulo iao~ (qarTuli... 1980:144).
unda aRiniSnos, rom vardis simbolika qristianulma religiamac
imemkvidra. bibliis wignebSi igi saRvTo sibrZnis simboloa, romelic
ekliani gziT miiRweva (ekali _ miwieri yofa). qristianul literaturaSi
vardi ekalTa Soris wmindanTa da qalwulTa simbolocaa. vardis simbolos
qristianul gaazrebasTan dakavSirebiT sainteresoa samebis xatoba,
186
romelic sionis xatis tyeSi 28 agvistos imarTeboda da dakavSirebuli iyo
gergetis samebis `mariamobis~ xatobasTan. am xatobas ,,vardobis dReobas”
uwodeben da am dRes dekanozi ase dailoceba: `dideba hqondes Sens vardis
dReobas, gaumarjos rjulsa saqristianosa, mieci madli da baraqa Cvens
naxnav-naTess” (mziani rwmenis sauflo 2005:203). samoTxe baRia, sadac
pirveli ucodveli adamianebi imyofebodnen: ,,adam eva odes gaCndnen, misces
baRi sanatreli” (gv. 441). samoTxiseuli simSvide asea gadmocemuli xalxur
leqsSi:
axla ki, axla dro aris, ianic ayvavdebian,
ia, vardi da dekani erTmaneTs dautkbebian.
(qarTuli... 1980:63).
giorgi SatberaSvilis leqsSic iqmneba samoTxiseuli atmosfero:
iavnanao, nanao, vardo, atmis da nuSis yvavilSi wevxar,
. . . . . . . . . . . . . . . . . .
mzea gareTac da mze Sinac. mze sizmarSi da nawvimarze
cisartyelebis Cndeba arSia (gv. 63).
yvavilTa simbolikis originaluri gaazrebis TvalsazrisiT yuradRebas
iqcevs poetis leqsi `gazafxuli muxranis velze.” leqsi xalxuri baladis
_ `Semomeyara yivCaRis” _ tragikuli dasasrulis erTgvar azrobriv
gagrZelebas warmoadgens: muxranis velze daRvrili qarTvelisa da yivCaRis
sisxli ukvalod ar qreba, mis adgilas ori yvavili izrdeba, erT maTgans
Tavze cisferi Suqi adgas, xolo meores _ Savi. yvavilTa mxatvrul
saxeebTan ferTa simbolikis mWidro kavSirs safuZveli Soreul warsulSi
eZebneba.
amgvarad, giorgi SatberaSvilis SemoqmedebaSi yvavilebis simbolika
azrobriv-simboluri mravalferovnebiT aris warmodgenili da uSualod
ukavSirdeba qarTul zepirsityvierebaSi dafiqsirebul yvavilTa
simbolikis asociaciur samyaros.
187
4. xaris simbolika
xari qarTuli folkloris ganuyreli personaJia. miTosur sociumSi igi
adamianTa winaprad, totemad miiCneoda. xari RvTaebis warmosaxvis
simboluri saSualeba iyo ara marto qarTul, aramed _ msoflio
miTologiaSi. magaliTad, zevsi iRebs xaris saxes da itacebs evropas,
romelic Sobs minotavrs, minosis xars. egvipteSi yvela RmerTs xaris saxe
hqonda. xaris saxe eniWeba indras (gelovani 1983:555). xevsurebis uZvelesi
salocavi -- gudanis xati _ borotebis winaaRmdeg sabrZolvelad buRas
saxiT Cndeba (abaSiZe 1984:145).
qarTvelTa arqauli warmodgenebis Tanaxmad, aramarto xari, aramed
iremic RvTaebis warmosaxvis saSualebad iyo qceuli. magaliTad, xevsurTa
saamayo miTuri gmiri kopala irmis saxes iRebs. RvTaeba kopala hyveba:
wyalze gamlala miqama, xelT mamca veSrapiani,
wylis pirze amovdiodi, iremi viqen rqiani.
TuSebm mesroles isari, focx-makratela frTiani.
simurSi gadaviCqife, xis wverT gaiRes Zgriali.
(xalxuri sibrZne 1965:280)
qarTul miTologiaSi es ori cxoveli erTmaneTs cvlis da avsebs, Tumca
isini zogjer pirveli adgilis dasamkvidreblad erTmaneTs ejibrebian.
qarTul zepirsityvierebaSi gvaqvs amgvari gadmocemac: `RmerTs xari da
iremi Seujibrebia -- cis kididan kidemde vin ufro adre gaivliso. iremi
gaqceula, bolomde ver miuRwevia da momkvdara. xari dinjad wasula, gvian,
magram mainc misula~ (kotetiSvili 1966:378-82).
qarTul zepirsityvierebaSi xari xatis cxovelad aris miCneuli.
warmarTul saqarTveloSi sakurTxevelze igi erT-erTi pirveli Sesawiri
iyo. Sesabamisad, igi, qarTuli gadmocemis mixedviT, wminda cxovelia,
amitom Sesawir xars Sesawir angelozad miiCnevdnen.
amgvar faqts paraleli aRmosavlursa da berZnul miTologiaSi
eZebneba. aRmosavleTSi (sparseTi) RvTaeba miTrac xarad iyo cnobili,
romelsac iWerdnen da klavdnen. berZnulma miTologiamac icis nadirTa
188
TviTSewirvis magaliTebi. a. lengis azriT, `Sesawiri cxoveli adre TviT
iyo RvTaeba, romelsac igi ewireboda~ (abaSiZe 1984:159).
mravali gadmocemis mixedviT, Sewiruli xaris Tu irmis xorcs, rogorc
wamals, ise xmarobdnen.Uudides sikeTed iTvleboda xaruli locva da
`TviTSewirva”. `TviTSewiruli cxoveli igive zvarakia, zvarakis xorcs ki
leCxumSi nawil-nawil arigebdnen da swamdaT, rom misi SemWmeli ukvdavebas
eziareboda~ (oqriSiZe 1969: 40).
Tu xaris `TviTSewirva” RvTaebrivi unaria, yovelma keTilmorwmune
adamianma unda mibaZos xars. aseT msjelobas SeeZlo adamiani xarsaviT
TviTSewirvamde mieyvana, rasac, strabonis sityviT, adgili hqonda pirveli
saukunis saqarTveloSi (abaSiZe 1984:156).
zepirsityvier masalebSi warmoCenili xaris kulti antikuri
saqarTvelodan SemorCenil draqmaTa magaliTebiTac dasturdeba. kerZod, e.
w. `kolxur did draqmasa” da `kolxur draqmaze” gvxvdeba daCoqili
xarisTaviani adamianis figura. zog fulze mxolod xaris Tavia gamosaxuli
(kapanaZe 1950:26). analogiuri figurebi fiqsirdeba Zvel sartylebze; zog
maTganze mocemulia adamianis figura cxovelis an frinvelebis TaviT, e.i.
totemis atributiT (amiranaSvili 1944:47). xaris kultis maCvenebelia boRas-
keois maxloblad aRmoCenili xeTuri samefos cixe-koSkis naSTebi, XIV
saukuniT rom TariRdeba (Cv. w. aR-mde).Aam koSkis marcxena mxareze xaris
taZaria gamoxatuli, xaris win ki samsxverploa (janeliZe 1948:6).
vera bardaveliZis azriT, yoveli gadmocema xarze uSualo kavSirSia
RvTaebasTan. saqarTveloSi arsebobs rwmena, rom Tu xari dakvlis dros ar
wvalobs, maSin RmerTi iRebs Sesawirs.
svaneTSi uamravi dReoba atarebs xaris saxels. magaliTad, xaroba, xaris
dReoba, uflis xaris dabadebis dReoba da sxva. mkvlevar a. soxaZis
gadmocemiT, svaneTSi xaris gamravlebis dReobac arsebobs --- `lilaSene~,
anu Tesloba (soxaZe 1964:112).
sagulisxmoa CvenSi dRemde Semonaxuli dReoba, romelsac svaneTSi
`ufliSiers” uwodeben. Aam dResaswauls ori, sami an oTxi mosaxle ixdis
erTad: erT weliwads rom erTisas iqneba gadaxdili, meore weliwads _
189
meorisas... mTeli Semodgomis da zamTris ganmavlobaSi asuqeben erT xars,
romelic orSabaTobiT ar muSaobs. Sobasa da aRdgomas imdeni pativi ar
aqvs, ramdenic am dResaswauls. aRdgomas svanebi `Tanafs”eZaxian, xolo
axal kviras, roca ufliSiers ixdian, `did-Tanafs”, anu did-aRdgomas
(kotetiSvili 1966:380-385).
rogorc aRvniSneT, xari RvTis cxovelad iyo miCneuli, razedac
miuTiTebs misi erT-erTi saxeli “RTisia”:
omamo, xaro, RTisia, jer ra dros davardnisia,
Sen gatyob, uxnavs damagdeb, Camagdeb jalafT pirSia.
(xalxuri... 1965:54).
qarTuli zepirsityvierebis mixedviT, xari RmerTma adamianis
dasaxmareblad da nugeSad gamogzavna. xalxi siTboTi da siyvaruliT
mimarTavs sayvarel cxovels:
xaro, xari vin dagarqo, xaro, saxe mSveniero,
Cvens nugeSad movlenilo, qednakurTxo, Roniero!
(xalxuri... 1965:53).
xari amarTlebs RvTis davalebas da pirnaTlad asrulebs Tavis
movaleobas, is aZlevs adamians arsebobis saSualebas. xari iyo
pirvelTagani, romelmac adamianis rCena Tavis Tavze aiRo da dedaboZad
Seudga glexis cxovrebas. Amisi dasturia erovnul zepirsityvierebaSi
farTod gavrcelebuli saweso-miTologiuri leqsi `orSabaTobiT aSenda~:
´ orSabaTobiT aSenda cixe-qalaqi mTazeda...
adamianis Senaxva veravin idva Tavzeda...
xarma Tqva, pirma naTelma: `_me damawereT rqazeda”.
micvivdnen angelozebi, dakocnes orsav Tvalzeda,
aanTes wyvili sanTeli, miakres orsav rqazeda...
(xalxuri... 1965:134).
leqsis Tanaxmad, angelozebis mier xaris rqebze sanTlebis danTeba da
orsave Tvalze kocna unda warmoadgendes garkveul rituals, xaris
erTgvar kurTxevas. mxolod am ritualis Semdeg gzavnian xars miwaze
190
Tavisi sapatio da mZime misiis Sesasruleblad, gzavnian da Tan Svid
sartyelsac atanen: `Svidi uboZes sartyeli, gagzavnes qveyanazeda~.
Svidi sartyeli aq, uTuod, kviris Svid dRes unda warmoadgendes,
romelTaganac xars mxolod eqvsi dRe aqvs dawesebuli samuSaod, xolo
dRe meSvide – kvira dRe - `saZovarzed gasasvlelad~, mosasveneblad. am
monakveTSi aSkarad TvalSisacemia qristianuli religiisa da misi
ideologiis gavlena. aT mcnebaSi vkiTxulobT: “eqvssa dResa iqmode da
hqmen yoveli saqmeni Seni, xolo dRe igi meSvide SabaTi ars uflisa RvTisa
Senisa”. TiTqmis igive azria gatarebuli leqsSic:
eqvsi dRe uRelSi ebi, meSvides daweq mxarzeda,
kvira – uqmes gamogiSvas, gagiSvas saZovarzeda,
vinc kvira uqmes Segabas, xelimc Seaxmes mklavzeda!
amasTan dakavSirebiT sainteresoa erTi Tqmuleba, romlis mixedviT,
xars Svidi Zala aqvs, Svididan eqvss aCens, erTs ki inaxavs, raTa muSaobis
Semdeg im ZaliT SeZlos dawola, siaruli, kveba (SioSvili 2002:307).
leqsi `orSabaTobiT aSenda~ SesaniSnavi himnia xaris buneba-movaleobasa
da saqmianobaze. Cans, rom aRniSnul leqsSi xari RvTisagan aris
movlenili; igi dedamiwaze adamianis damkvidrebis aucilebeli
pirobaa.Aadamianis Senaxva xarma iTava, risTvisac RvTisagan dalocvilia.
leqsidan `orSabaTobiT aSenda~ naTlad irkveva, rom xars, rogorc
gansakuTrebuli funqciis matarebel RvTiur cxovels, kavSiri aqvs rogorc
mTvaris kultTan, ise qristianuli religiis siwmindeebTan – sanTelTan,
angelozebTan. aqve unda aRiniSnos, rom xaris gamosaxuleba mravlad
gvxvdeba uZveles taZrebsa da eklesiebSi, magaliTad, bolnisis sionze
xaris Tavia gamosaxuli. saqarTvelos sakaTalikoso eklesiis aRmosavleT
fasadze xarebis bareliefia, romelTac rqebze angelozebi sanTlebs
unTeben.
xalxSi aris rwmena, rom RmerTi adamians eklesiis asaSenebel adgils
xarebis meSveobiT mianiSnebs. magaliTad, `xarebi gauSviaT, xari maRal
mTaze gaCerebula da iq augiaT eklesia~ (abaSiZe 1984:149).
191
sayuradReboa argveTis gmirebis - daviT da konstantines _
saswaulebrivi damarxvis epizodi, romelSic xarebi monawileobdnen. sofel
kursebSi Sekrebili folkloruli teqstebis mixedviT, wamebuli Zmebis
gvamebi specialurad gakeTebul daasvenes uremze, romelSic kuro
(daukodeli) mozvrebi Seabes. mozvrebi gaemarTnen da gaCerdnen mowameTaSi.
aq gatyda urmis RerZi da mozvrebic daixocnen. im adgilas aaSenes akldama.
meore variantis mixedviT, urwmunoTagan nawamebi Zmebis gvamebs RvTis
gangebiT gauCndaT xar-iremi. daukodavma xarebma Zmebi erT adgilze
miiyvanes, sadac urmis RerZi gatyda, uremi gaCerda da xarebi wyalSi
gadacvivdnen. es uremi dResac wyalSia, magram yvela ver xedavs, xedavs
mxolod is, vinc RvTis morwmunea (axvlediani 1984:95).
xaris Sesaxeb saintereso Tqmuleba gvxvdeba aWarul folklorSic:
,,uwin, Turme zeviT, mTaze, mihyavdaT saqoneli, maRla gorakze unda
aeyvanaT. erT adgilze waiqca xari, dawva, Tqves: _ es jansaRi xaria, amas
SeeZlo mTaze asuliyo, magram aq rom dawva, am adgils davarqvaT sayurbane
adgili~ (abaSiZe 1984:160).
xaris kulti mWidrod iyo dakavSirebuli samegrelos erT-erT Zlier
samlocvelosTan – iloris wminda giorgis eklesiasTan. yvelas sjeroda,
rom iloroba Rames wminda giorgis xari malulad miyavdaT eklesiaSi.
arqanjelo lambertis cnobiT, wminda giorgis miyvanil xars ,,gaiyvandnen
galavnis gareT da daakvlevinebdnen iqaur mcxovrebs, romlis ojaxs
Zvelidanve ekuTvnis es xeloba~ (lamberti 1938:142).
warRvnis legendebis zog variantSi xari warRvnisgan mxsnelad
gvevlineba. magaliTad, erwo-TianeTis didi tba gveleSaps gauCenia. Turme,
yoveldRe wavidoda zRvaze, Caigubebda wyals da aq asxamda. tba TandaTan
izrdeboda da mTebze mosaxle xalxs walekvas uqadda. gveleSapTan Sebmas
veravin bedavda. erT kacs saocari mozveri yolia, rqebi danasaviT hqonia
galesili. erT mSvenier dRes gaparula es mozveri, SeWidebia gveleSaps da
sul daufatria, mxolod kudi darCenia. es kudi aris mdinare iori.
maSasadame, warRvna mosalodneli yofila da mozvers uxsnia daRupvisagan
(SamanaZe 1973:.56).
192
mkvlevari T. SioSvili leqsis `orSabaTobiT aSenda~ gasaanalizeblad
sagulisxmo cnobad miiCnevs niko berZeniSvilis mier moxmobil xalxur
gadmocemas sadgeris wm. giorgis eklesiis mSeneblobis Sesaxeb: `es eklesia,
Turme, orSabaT dResaa aSenebuli. amitom aqaurebi orSabaTs uqmobdnen.
SabaTs amzadebdnen xolme xarjs kvirisa da orSabaTisaTvis...~ n.
berZeniSvili yuradRebas amaxvilebs im faqtze, rom sadgeri TeTri giorgis
da misi religiuri winapris _ mTvaris _ Tayvaniscemis adgili iyo uZvelesi
droidanve... igi ganmartavs, rom sadgeri Tavisi geografiuli mdebareobiT
samSvildes da sxva mis msgavs samosaxlo punqts Camogavs, rac savaraudos
xdis, rom `...adamianis binadrobis megaliTur periodSi... sadgeri adamians
aTvisebuli unda hqonoda da TeTri giorgis winapari RvTaeba _ mTvare _ am
sazogadoebis RviZli xati am drosve unda yofiliyo~ (berZeniSvili
1964:269).
xaris kulti, rogorc aRvniSneT, mWidro kavSirSia mTvaris RvTaebasTan.
jer erTi, xaris rqebis moxazuloba naxevarmTvaris formisaa., meorec,
wminda giorgi (romelTan xaris kavSirzec zemoT vilaparakeT) mTvaris
qristianizebuli saxea, rasac mowmobs, Tundac, TeTr-giorgobis xatobis
Cveuleba, romelic mTvaris Zveli, warmarTobisdroindeli, dResaswaulis
naSTia. aseve dasavleT saqarTveloSi Semonaxuli mTvarisadmi pativiscemis
gamomxatvel CveulebaTa naSTebi, `nacixuroba~. igi wminda giorgis xatobaa,
romelic kvira RamiTa da orSabaTobiT icis, orSabaTi ki mTvaris dRea
`TuTaSxa~.
amgvarad, xari qarTul zepirsityvierebaSi mravalasociaciuri simboloa:
1. xari aris totemi, RvTaebis warmosaxvis simboluri saSualeba;
2. igi sakulto cxovelia, erTnairad misaRebi warmarTuli Tu qristianuli
religiisTvis;
3. xari RvTisagan adamianis dasaxmareblad movlenili cxovelia, TanaSemwe
yovelgvar sameurneo saqmianobaSi; aqedan gamomdinare, amtanianobisa da
erTgulebis simboloa.
analogiuri simboluri datvirTva eZleva xars giorgi SatberaSvilis
SemoqmedebaSic. Sromismoyvareoba, siwminde, erTguleba, gamZleoba,
193
amtanianoba – yvela is Tvisebaa, romliTac xasiaTdeba am sakulto
cxovelis mxatvruli saxe. xari is wminda cxovelia, romelic gaCenis
dRidan erTgul megobrad da TanaSemwed eqca adamians yovelgvar sameurneo
saqmianobaSi; swored amaze mianiSnebs poeti:
odes mamaci iberi, cisa da qveynis asakis,
laRi da Tvalebcisferi, mcxeTis maxloblad davsaxldi,
wels xmali mertya xalibis, xelSi guTani meWira.
qvis taxtze viweq yaribi, varskvlavebis qveS meZina.
naTel Tu wyvdiad RameSi uRranSi vCexdi axoebs,
xari myavda da kameCi, veZebdi sabalaxoebs (gv. 31).
aRzevans marilis mosatanad mimavali gmiric xars irCevs megzurad,
erTguli bunebisa da amtanianobis gamo:P
o, Zlier aklda am guls marili,
gulmac imitom ar daiSala,
avdeq, Sevabi niSa xarebi,
Tvalwin udabno gadaiSala,
Cems niSa xarsac aklda marili,
giJur bRaviliT lokavda miwas (gv. 130).
xari uRalato Tanamgzavri da morCili TanaSemwea Sromis dros.
xalisiT savse ganTiadamde gulmodgined eweva mZime uRels:
kevrze zis biWi moqrnili saxriT,
ar mouxuWavs Tvali wuxelis,
ganTiadidan mis jiRa xarebs
xalisiT daaqvT mZime uReli (gv. 30).
adamianTa didi nawili ufasebs xars misTvis gaweul amags da saTanado
siyvaruliT pasuxobs erTgul cxovels. igi, rogorc RvTaebrivi atributis
matarebeli (rqebi _ mTvaris insignia), qarTvelTa saficaria: `ager, sami Zma
jiRa xars kocnis JuJuna wvimiT danamul rqebze~ (gv. 63).
Tavad poeti usazRvrodaa Seyvarebuli am cxovelze, misTvis maxlobeli
da Zvirfasia yvelaferi, rac xarTan aris dakavSirebuli. mas uyvars
194
`urmuli~ simRerac, radgan xarisadmi siyvaruliT aris nasazrdoebi da
gamTbari. leqsSi ,,qarTli~ poeti gulwrfelad ambobs:
me miyvars Seni gorozad gamomzirali qedebi,
uberebeli Walebi, iberielTa edemi...
urmuliT, Seni urmuliT gzad mimavali urmebi,
maTi kofo da zewrebi, Wrel-Wreli apeurebi,
alamprebuli darbazi, gareT Wriali WiSkaris,
galavan SigniT xarebi rqebze danTebul ciskariT (gv. 26).
am leqsSi gansakuTrebul yuradRebas iqcevs bolo ori striqoni,
romelic SeiZleba orgvari mniSvnelobiT gavigoT: `rqebze danTebuli
ciskari”—rogorc gamomxatveli mzis RvTaebasTan kavSirisa da ,,galavan
SigniT xarebi, rqebze danTebul ciskariT~ _ rogorc xaris rqebze sanTlis
dakvris rituali, romelic sruldeboda gazafxulze, pirveli xnulis
gavlebisa da xaris TviTSewirvis dros. xaris rqebi xom orive mnaTob
RvTaebasTan avlens umWidroes kavSirs; Tu erTi mxriv rkaliseburi
moxazuloba mas mTvaris RvTaebasTan akavSirebs, meores mxriv igi sapatio
adgils iWers svanur mzis sadidebelSi. xari mzis saRmrTo cxoveladac
aris miCneuli da mas oqros rqebi aqvs (oqro - mzis atributia).
qristianuli religiis damkvidrebis Semdeg xdeba xaris rqebis
simbolikis qristianuli interpretaciiT gadamuSaveba, igi ukve axali
religiis niSnebiT aRWurvili gvevlineba. xaris rqebs wminda angelozebic
exebian, akraven sanTlebs; anTebuli sanTlebiT xari sruliad
damoukideblad midis Sromis velze Tu salocavSi. qarTuli
zepirsityviereba icnobs gadmocemas, romlis mixedviTac, sparseTidan
wamosul tyve qals win xaris rqebze mjdomi angelozi mouZRoda (abaSiZe,
1984: 149).
rogorc zemoT aRvniSneT, xalxur leqsSi `orSabaTobiT aSenda~ xars
rqebze angelozebi akraven sanTlebs. xaris rqebze sanTlis danTebis
ceremonia sruldeboda xaris TviTSewirvis dros. erT-erT TqmulebaSi
vkiTxulobT: ,,varSnis eklesia rua (xevi), mand sagiorgobod mesame wels
ikvloda xarebi. gagonili mqonda, rom xari, romelsac aq dasaklavad
195
gaamzadebdnen, TviTon wava da dawveba eklesiasTan. erTxel wavedi
sayureblad. sofels am xatSi dasaklavad xari nayidi yavda. daakres
sanTlebi rqebze, gaamzades da gauSves. xari TviTon mivida xatSi~ (abaSiZe
1984:151).
xaris RvTaebrivi Camomavloba, misi Sromismoyvareoba, patronisadmi
erTguleba da misan wiqarasaviT TviTSewirvac ki, SemoqmedisTvis poeturi
moRvaweobis tolfardia. amitomac cdilobs giorgi SatberaSvili ,,alali
xaris~ erTgulebiT emsaxuros saqarTvelos:
saqarTvelos cas Tvals ver vaSoreb,
Tu movaSoreb, wamsvve maJrJolebs...
me misi eSxiT var namexari,
var misi uRlis alali xari (gv. 23).
xarisa da adamianis gaigivebas miTologiaSi eZebneba saTave da xalxur
poeziaSic aisaxeba. moviyvan ramdenime magaliTs:
_ ezoSi rom xari bRavis, netav, dedav, rao?
_ Svilo, mamaSeni aris, vai, Sens dedasao!~
(xalxuri... 1965:473).
an kidev:
laSars movida TilisZe, didgulad dajda xaria.
(xalxuri... 1965:159).
Temidan pirovnebis ~me~- s gamoyofis Semdgom pirovneba – gmirs xaris
saxelwodebiT ixsenieben. magaliTad: `uSiSa wamoiyvanes xari safixnos
zisao~ (xalxuri sibrZne 1965:135).
giorgi SatberaSvilma xaris saxeSi pirovneba – gmiris gansaxierebasac
mouZebna Sesabamisi asaxva da am RvTaebrivi cxovelis mouRalavi zrunva da
fiqri erekle mefis patriotizms Seutola:
davdiodi, CavbRaodi nasaxlarebs, rogorc xari.
Cemi mtrebis sisxliT movrwye Cemi Zmebis nasisxlari (gv. 163).
leqsSi `Cemi uReli~ poeti Tavs adarebs xars, xolo siyvaruls im
uRlad moiazrebs, romlis mlocvelad da erTgul gamwevad sikvdilamde
apirebs darCenas:
196
midis dro-Jami... da Cvenc davberdiT,
modi, aSkarad vTqvaT gaumxeli!
magram eweva kvlav Cveni qedi,
kvlav siyvarulis gvadgas uReli,
am uRlis unda viyoT mlocveli
da sikvdilamde misi gamwevi,
Sig rom Sevebi viyav mozveri,
marilis zidviT mouqancveli (gv. 93).
poets miaCnia, rom Tu cxovrebis siZneleebs xaris brZolisunarianobiT
mivudgebiT, msgavs amtanianobas gamoviCenT, dabrkolebebiT savse im gzasac
iolad gavivliT, romelsac aRzevans mimaval gzas adarebs:
vwieT da vwieT saZne uremi
da aRzevansac erTad wavediT,
gagviwyda gzaSi apeurebi,
ver gvaSinebda mainc SaveTi,
vkafeT uRranSi koWi da Tavxe,
vTaleT akvnebi, vaSeneT zvrebi (gv. 93).
amrigad, giorgi SatberaSvilis SemoqmedebaSi, xalxuri sityvierebis
msgavsad, xari amtanianobis, Sromismoyvareobis, erTgulebis,
Sromisunarianobis, gmiris simboloa. igia adamianis megobari, TanaSemwe da
uRalato Tanamgzavri. da bolos, xaria RvTaebrivi atributebis matarebeli
cxoveli, romelTanac sisxlxorceuladaa dakavSirebuli saqarTvelos
warsuli istoria da religiur – miTologiuri warmodgenebi.
197
5. mzis simbolika
mzis kulti erTnairi mowiwebiT ganviTarda rogorc samxreTis `mzis
qveynebSi~ _ SumerSi (ani, caTa meufe), egvipteSi (ra), saberZneTSi
(heliosi), aseve Soreul CrdiloeTSi, sadac mze ocneba iyo (tiri, cisa da
Suqis RvTaeba).
mzis simbolo qarTul miTologiaSi Tvalia, simboluri ricxvi cxra;
mTvaris simbolo ki xaria (asomTavruli “rqosani” x). aqedanaa `mzis Tvali~,
`cxraTvala mze~ da svanuri `Sens Tvals vficav~, rac Seesatyviseba
zogadqarTuls `Senma mzem~ da mowmobs, rom odesRac mze da Tvali
sinonimebi yofilan (gelovani 1983:313).
mzis silamazem ojaxSic daisadgura. Zvel qarTul sacxovrisSi, anu
glexur darbazSi, dedaboZi idga. dedaboZi lamazad iyo moxatuli. igi
martooden imagrebda Wers da amSvenebda saxls. aseTi saxli sacxovrebeli
rodi iyo, igi sakulto nagebobasac warmoadgenda; masSi RvTiuri azri da
mzis simbolika iyo gansxivosnebuli. dedaboZi darbazis centrSi idga da
ganasaxovnebda cxovrebis xes, xolo svetis maRla gamosaxuli iyo wre
centridan gamomavali xazebiT, anu mzis sxivebiT. es iyo borjRalo _ mzis
qarTuli simbolo. borjRalo `mzis Wreli~ iyo da masze muSaobisas
ostati usaTuod SesTxovda RmerTs `mziT yofas~ (Wrela, Wreli _
ornamentis zogadi saxelia zepirsityvierebaSi). dedaboZze xSirad
gamosaxavdnen Sinaurebis xelis anabeWdebsac. gaSlili mtevani simtkicis
niSani iyo, xolo xelis vertikaluri gamosaxuleba _ ganTiadisa, mzisa
(siraZe 1982:21).
keraze Cauqroblad danTebuli cecxli mzis mudmiv wyalobas
ganasaxierebda, xolo saaxalwlo CiCilakze Txilis totisagan mownul
wreSi jvris gamosaxulebis oTxive boloze wamocmuli ori vaSlisa da
ori broweulis mTlianoba qmnida simbolos, romelic caze mzis oTx
mdgomareobas gamoxatavda.
mkvlevari qeTevan sixaruliZe, ganixilavs ra kavkasielTa warmodgenebs
mnaTobTa warmoSobasa da urTierTobaze, askvnis, rom sxvadasxva xalxis
198
monaTxrobi bevri ramiT gavs erTmaneTs. maTSi SemorCenilia rogorc Zveli
animisturi warmodgenebi, ise gvian SeTxzuli primitiuli ambebi
(sixaruliZe 2006:236-237).
mzes amqveynad Tavisi sworferni hyavda. xeTagan _ vazi, xolo nadirTa
Soris misi `wili~, anu xvedri, aris lomi (aqedan modis `vefxistyaosanSi~
nestanis sityvebic, roca igi mimarTavs `lom~ tariels: `mze uSenod ver
iqnebis, radgan Sen xar misi wili~.). lomi Tavdapirveli arsebiT mzes
ukavSirdeba; igi gamoxatavs mefur SemarTebas, nebas, Zalas,
keTilSobilebas, uZlevelobas, sulis gamarjvebas materiaze. es samefo
cxoveli ganasaxierebs cas, dRes, cecxls, naTels, cnobierebas (amitomac
aris, rom `vefxistyaosanSi~ avTandili lomis sisxliT ubrunebs
cnobierebas tariels.). zviad gamsaxurdias marTebuli SeniSvniT, lomTan
mebrZoli gmirebi ganasaxierebdnen adamianis brZolas sakuTar
nebelobasTan, egoizmTan, siamayesTan. sufizmSi “wiTeli lomi”
ganasaxierebs filosofiur qvas, alqimiis mizans. mze, lomTan
dakavSirebuli, erTi mxriv iZleva cxovrebis naTelsa da sves, meore mxriv,
ki misi Zlieri sxivebi ganasaxierebs damangrevel Zalas, Wknobas, wvas. am
gagebT lomi ormagi simboloa (gamsaxurdia 1991:190).
mzis RvTebis uZvelesi kulti yvelaze metad svanurSia SemorCenili.
svanur miTologiaSi mzes `miJ~ aqvs spilenZis `spelenjis~ saxli, acvia
brwyinvale samosi, rac qveynierebas anaTebs (gelovani 1983:314). saerTod,
unda aRiniSnos, rom svanuri zepirsityviereba gamoirCeva mzisadmi
miZRvnili sadidebeli himnebis mravalferovnebiT.
ganusazRvreli iyo mzis roli adamianis yofa-cxovrebaSi. yovel
sadResaswaulo ritualSi moqmedebis ganmsazRvreli swored is iyo.
magaliTad, `dReoba barbolis ritualis Sesruleba xdeboda saxlSi mzis
mxares, an aRmosavleT kedlis marjvena sarkmelTan an zogjer keriis ukan~
(bardaveliZe 1941:7).
mzis simbolo ganuyofelia saqorwino ritualisganac. mkvlevari v.
bardaveliZe aRniSnavs, rom `mefe-patarZlis gvirgvini, rogorc mziuri
199
simrgvalis gamomxatveli, mrgvalad iqmneba, romelsac mzis cxovelmyofeli
Zalisa da nayofierebis misaniWeblad adgamdnen Tavze~ (bardaveliZe 1941:76).
mzis simbolika qristianulma religiamac SeiTvisa; mze mama RmerTis,
suliwmindis, Ze RmerTis, anu qristes da mTlianad samebis simboloa. daviT
aRmaSeneblis `galobani sinanulisanSi~ vkiTxulobT: `martivo, srulo sam
mzeo da erTo ciskrovnebao~. sami mze, rasakvirvelia, samebaa, ciskrovneba –
erTarseba. amasaTan dakavSirebiT sainteresoa xalxuri leqsi `...netav Tqven,
quraziSvilno~ (qarTuli... 1974:104), romlis Tanaxmadac, quraziSvilTa
puradobis, mamacobisa da Tofosnobis niSnad, maTze sami mzis, anu samebis
madli gadadis:
netav Tqven, quraziSvilno!
sami mze mova Tqvenzeda:
erT mova puradobisa,
Suq dagidgebisT skamzeda;
meore _ mamacobisa,
mter ver SagidgaT Zalzeda;
mesame _ Tofosnobisa,
jixvn ver gagivlenT mTazeda.
z. gamsaxurdia sainteresod SeniSnavs: `mama aris naTeli, xolo Ze da
suli _ misi brwyinvaleba, rameTu ZeSi vWvretT suls, romelic
gangvanaTlebs. Zisa da sulis erToba imaSi Cans, rom orive aris naTelTa
saxe. aseT SemTxvevaSi mimarTaven, agreTve, mzis analogias: sameba aris mze,
misi brwyinvaleba da naTeli mis brwyinvalebaSi. RvTismetyvelebaSi
suliwmindis RmrTeebaze saubrisas mudam aRniSnaven mis didebas da mzisebr
brwyinvalebas (gamsaxurdia 1991:126). petre mociqulisaTvis igi aris suli
didebisa: `rameTu didebisai igi da RmrTisai suli Tqvens zeda
gansxivosnebul ars~ (petre, I, 4, 14.).
mzis saxes iRebs qriste mowafeebTan erTad mTaze asvlisas: `waiyvana
qristem mowafeebi mTaze da maT winaSe sxuad ferad da gabrwyinda piri
misi, viTarca mze, xolo samoseli misi iqna spetak, viTarca naTeli~ (maTe,
200
27, 2). mzis simbolos qristianuli mniSvneloba asaxulia Zvel qarTul
mwerlobaSi.
`vefxistyaosani~, rogorc zemoT mivuTiTeT, savsea mzis metaforuli
saxeebiT. poemaSi naxsenebi `mze _ xati RmerTisa~ aris ara fizikuri mze
mnaTobi, aramed mzis suli, qriste, logosi, Ze, romelic aris ,,xati
RmerTisa uxilavisa~, anu mziani Ramisa, `erTarsebisa erTisa~ Tu `uJamosa
Jamisa~.
unda aRiniSnos, rom mzis simbolika mWidro kavSirSia wminda giorgis
kultTan. z. gamsaxurdia wminda giorgis kultze saubrisas SeniSnavs, rom
igi, rogorc astraluri simbolo, cxenze amxedrebuli, drakonis (bnelis)
ganmgmirvelia, Tavisi SubiT (sxiviT) aris igive sulieri mze (gamsaxurdia
1991:202). wminda giorgi da kerZod laSaris wminda giorgi sinaTles
ukavSirdeba. jer erTi, giorgis epiTetia TeTri (osur folklorSi _ `uas
_ naTeli~), meorec, laSaris wminda giorgi rom astraluri sinaTlea, amas
isic amtkicebs, rom laSaris zeciuri, anu mziuri, hipostasi xaria, xolo
laSaris sadgomi _ muxa. miTologiis Tanaxmad, muxa mzis binaa (baqraZe
2000:175).
qarTul xalxur sityvierebaSi farTodaa gavrcelebuli mzis simbolika
da igi bednierebasTan, sikeTesTan, sixarulTan asocirdeba. mzis saxe
qarTul xalxur lirikaSi poeturi xerxia da xSirad gamoyenebulia,
rogorc qalis, ise vaJis dasaxasiaTeblad.
mze sicocxlis, sikeTis, bednierebis sawyisia, `mze dedaa Cemio~ _
mReris odiTgan qarTveli. es uzenaesi mnaTobi flobs saocar madls,
romlis wyalobiTac anaTebs, asxivebs macocxlebel Suqs, amitom droTa
ganmavlobaSi igi iqca maradisobis ganmsazRvrel, droTa aTvlis erTgvar
sazomad: `manamdis saxsenebel xar, manamdin ca da mze ari~ (umikaSvili
1937:38).
mze, uZvelesi rwmena-warmodgenebis Tanaxmad, yovlismxilveli RmerTia
da warmoidgineba rogorc Tvali. odiTganve uflis naTelma Camoayaliba
adamianis Tvali, sanTeli gvamisa, rogorc me-cnobieris damkvidrebis
aucilebeli organo... TviT qarTuli sityva `mzera~ nawarmoebia mzisagan,
201
xedvis momentSi mzis udidesi wili devs, mzis gareSe ar ixilveba samyaro
(mosia 2006:101). mzis Tvali qarTul xalxur poeziaSi kargi, mziani dRea:
`RmerTo, mogvec cis nami, aRar gvinda mzis Tvali~ (qarTuli xalxuri
poezia 1972:108). radgan Tvali RvTaebas, sikeTes ganasaxierebs, xalxuri
sityvierebis mixedviT, `eSmaks Tvali ar uCans~ (xalxuri... 1965:71).
qristianul epoqaSi Tvali saintereso datvirTvas iZens. igi RvTis nebis,
Tavad RvTaebis gamomxatvelia. r. siraZe aRniSnavs: `sulsa da Tvals
RmerTsa da mzes adareben. Tvali sulis sarkmelia, amitom keTili Tvali
mipyrobilia zecisken, ase xataven freskas, keTili Tvali sikeTes xedavs,
sikeTis damnaxavi Tvali mSvenierebasa Wvrets da TviTonac mSvenierebaa~
(siraZe 1982:61).
g. SatberaSvilis SemoqmedebaSic mze cis Tvalia, romelic RamiT
mxolod imitom Cadis, rom mzeriT daiRala:
mze TrialeTis mTebs miefara...
albaT, iRleba is didi Tvalic,
cis didi Tvali _ mzes rom veZaxiT (gv. 261).
giorgi SatberaSvili miiCnevs, rom Tu mze Tvalia, maSin adamianis
TvalebSic RvTiuri naTeli dgas:
yvelaze meti mze TvalebSia,
farTod gaxelil qalis TvalebSi,
albaT, amitom gvaTbobs Tvalebi,
albaT, amitom gvaTrobs Tvalebi (gv. 276).
qarTuli miTologiis Tanaxmadac, mzis simbolo xom Tvalia, TvalSia
Casaxuli mzis brwyinvaleba, masSi airekleba gancdaTa mravalferovneba;
swored amitomacaa ase metyveli adamianis Tvali. leqsSi `qarTlis velze~,
g. SatberaSvili natrobs `Tvalebma mzes moutanos~, radganac icis, mzis
mosvlasTan erTad, bedniereba da sixaruli mova. mze xom swored
keTildReobasTan asocirebuli uzenaesi RvTaebaa:
fexi davadgi tanSiSvel mindvrebs,
dena daiwyo qarTlis midamom, _
minda xalisi gulSi Caimtvres,
202
minda Tvalebma mze momitanos (gv. 35).
g. SatberaSvilis azriT, Tvali mxolod RvTiuri (mziuri) niSnis
matarebeli rodi SeiZleba iyos. masSi adamianis boroti zraxvanic
irekleba. magaliTad, moTxroma `mkvdris mzis~ erT-erT personaJs _
`SavdaTuas Tvali hqonda iseTi, iseTi, rom... ai, katasaviT Tvali hqonda.
darSi da naTelSi Ria feris, avdarSi da bnelSi muqi da kunapeta... ucnauri
Tvali hqonda~ (SatberaSvili 1982:157-158). Tvali sulis sarkea, amitomac
airekleboda SavdaTuas TvalebSi misi sulis naTeli Tu Crdilovani
mxareebi.
TvalebSi airekleba adamianis sicocxlis daisic, amitomac vkiTxulobT
poetis sevdian leqsSi `ganSorebis Jams~ Semdeg striqonebs: `Cagsaxlebia
mwuxri TvalebSi, Seni mze moCans mzis dasavalze~ (gv. 109). xalxur
sityvierebaSic sikvdili TvalebSi gaavdrebas niSnavs: `sikvdili gzaSi
giyelebs, TvalebSi gaavdardeba~ (kotetiSvili 1966:5).
adamianis mier odiTgan mtkivneulad ganicdeboda mzis Casvla; amitomac
evedreboda: `mzeo, amodi, amodi, nu efarebi gorasa~-o. erT xalxur leqsSi
deda TxovniT mimarTavs mzes, jer mTas nu moefarebi, bnels nu mouvlen
qveyanas da Svils naadrevad nu gamyrio: `mzeo, dadeg da dagviandi, mze
sdgexar ukenobisao, viyrobiT dedaSvilobiTao, mamSvidobeben berdiasao~
(Ciqovani 1975:548.)
radgan mzis dadgoma da SeCereba SeuZlebelia, micvalebuls aCqareben:
`aCqardi, mziT Sedi samudamo samyofelSio~ (Ciqovani 1975:552).
Tu mze da sicocxle erTi da igivea, Tu mzis Casvla sicocxlis
dasasrulis maniSnebelia, maSin gasagebia is ukmarisobis grZnoba, umzeod
darCenil mokvdavs rom eufleba g. SatberaSvilis poemaSi `zafxulis Ramis
qronika~:
ar gvyofnis sxivi mzis naboZebi,
ar gvyofnis wami mzis naboZebi
da sxva ucnaur saswauls veliT.
elavs, aSuqebs, mivdevT da veltviT,
misken viswrafviT da gvinda meti,
203
mzisken gawvdili Tvalebi gvtkiva,
mzisken gawvdili xelebi gvewvis (gv. 280).
qarTul xalxur poeziaSi sikvdili Sedarebulia mzis dabnelebasTan,
dacxromasTan, gamqral sinaTlesTan, avdarTan:
`...Cems Svils xmliT, imas totiTa, dRe dauRamdaT mziani...~
(xalxuri... 1965:15)
xogais mindi kvdeboda, mze wiTldeboda, cxreboda..
(xalxuri... 1965:159)
RmerTo, ra didi bralia sikvdili kai ymisao!
jimRas daeqca qviTkiri, kuTxe gamaskda qvisao:
mindiam SeRmaiSvilma Suqi Cakrifa mzisao,
mzema gaigo, iwyina, maskali Camadisao.
(xalxuri... 1965:124).
ase mtkivneulad ganicdis xalxuri poezia gmiris sikvdils da mzis
Casvlas utolebda. sazogadod, sagmiro poeziaSi buneba gmiris idealis
gaZlierebis, sagmiro saqmis reliefurad Cvenebis saSualebaa. amgvari
amocana akisria peizaJiT Seqmnil fsiqologiur paralelizmsa Tu
simbolikas, epiTetsa Tu Sedarebas; araiSviaTad es epiTetebi vaJkacis
garegnobasac gvixatavs (sixaruliZe 1964:83).
xalxSi gavrcelebuli Tqmulebis mixedviT, gmiris sikvdilisas mze
Casvlis win ramdenime wuTiT SeCerdeba, mTaTa mwvervalebs SeaSuqebs da
qreba. amgvar mzes xalxur sityvierebaSi `mkvdris mze~ ewodeba, igi saiqios
mzea, gansxvavebuli miwieri mzisagan; amitom miiCneoda, rom `mkvdris mze
cocxals ar eTboba~ (xalxuri... 1965:123).
mkvdris mzis erT-erTi niSani siwiTlea: `beWSi maxvili daucems, TvalSi
mze gaswiTlebia~ (namcvrevi 1989:98). mnaTobis es buneba gadaecema casac:
`giorgi sizmarsa xedavs, ca wiTlad iRebeboda, alvis xe wamoqceula, coli
tiriliT dneboda~ (qarTuli... 1975:163).
`mkvdris mze~ miTologiur-poeturi saxea, igi giorgi SatberaSvilma
moTxrobis saTaurad aqcia (SatberaSvili 1982:147-245), xolo RvTaebrivi
mnaTobi nawarmoebSi personificirebulia da mTavari gmiris, Tengos,
204
cxovrebis umniSvnelovanesi momentebis dadebiT Tu uaryofiT Sedegs
winaswar mianiSnebs. bednierebis wuTebSi personaJs Tavze adgas `mzis
bzisferi brwyinvaleba~, mis yviTel bindSi exvevian Tengos da misi
satrfos Crdilebi. udardelia Tengo, udardelia mzec. bolos, rodesac
safrTxe uaxlovdeba mnaTobis rCeuls, rodesac SavdaTuas gesliani Rimili
da sakuTari mamis damcinavi sityvebi TavmoyvareobaSelaxul vaJkacs
sabediswero gadawyvetilebas miaRebinebs (umZimes lodTan SeWidebas
moindomebs), aswevs Tu ara lods, maSinve Camowveba mkvdris mze. saydars,
romlis winac Tengo idga, `mkvdris mze misdgomoda, moyviTalo, usicocxlo
feri edo didroni lodebiT naSen kedlebs... eklesiis win mkvdruli siCume
idga~.
Tengos sikvdilis winac ainTo mkvdris mze, igi ukve Zlevis qedis
mwvervals aSuqebda ramdenime wuTs da umalve gaqra.
mkvdris mzis saxes qmnis wiTeli movis perangi xalxur poeziaSi, aq igi
satrfosTvis gardacvlil Wabuks `dahfarfarebs~. `Svidgan RiliT
Sekruli~ wiTeli movis perangic mzis asociacias qmnis (Svidi Rili _
niSani umankoebisa). am TvalsazrisiT gansakuTrebul yuradRebas ipyrobs
uZvelesi saZeobo leqs-simRera `mze Sina~:
male perangs Segikerav, mzev, Sin Semodio,
wiTel kabas Segikerav, mzev, Sin Semodio!
(qarTuli... 1991:10).
g. SatberaSvilis moTxrobaSic vxvdebiT msgavs niuanss,
`endrosferxalaTian Wabuks~, rogorc miniSnebas sabediswero wamis
moaxlovebisas. giorgis sizmarSic gaielvebs `wiTelmaisuriani Wabukis~
saxe, romelsac is TeTri cxeni mohyavs, giorgim rom lurji lodi unda
gadaugdos unagirs zeviT. aqac simboluri miniSnebaa mTavari gmiris
gardauvali sikvdilisa.
xalxSi arsebuli rwmenis mixedviT, mkvdris mze imaTTvis aSuqebs, vinc
Rirseulad kvdeba. Rirseulad mokvda Tengoc. man SeZlo mamakacuri
siZlieris simbolos _ lodis daZleva da vaJkacis saxelis saSviliSvilod
damkvidreba.
205
Rirseulad kvdeba giorgic (Tengos mama), misTvisac aenTo mkvdris mze
Zlevis qedze, oRond TengosTvis mze bolomde RvTaebad darCa, xolo
momakvdavi giorgisTvis igi mxolod mnaTobi iyo. man ~pirdapir Sexeda mzes.
Sexeda Tamamad da dacinviT. ase dacinviT usworeben Tvals imas, visac
odesRac RimiliT Sexedvasac ver ubedavdnen, roca Zala hqonda~. giorgis
mzes aRar hqonda Zala, `saWiro aRar iyo samzeosken SeSinebuli Tvalis
qirmiSad gapareba~. TvalebSi mzegauvali bindi Camowoliliyo. kvdeba mze-
RvTaeba giorgisTvis, amitom mTavrdeba wuTisoflis didi dRec. samagierod
cocxalia mze _ RvTaeba TengosTvis, misi lodis qveS izrdeba fesvi
(simbolo Tengos Svilisa), romelsac mainc dastyobia mzis Zala, `miwis
Svils, albaT, miwave awvdida Tavis wil mzes~. gardacvlili Tengos
RiaddarCenil TvalebSi ar igrZnoboda tanjva, iyo gamarjvebuli da
bednieri Rimili im wamisa, rodesac Ronier mklavebs xelSi eWira didi
lodi. saSineleba, romelmac is miwaze dasaRupavad daanarcxa, gulamde ar
dasula, TvalebSi ar aRbeWdila. TvalebSi isev mze idga. merec, rodesac
Tengos damRupveli da, amavdroulad, ukvdavebis mimniWebeli lodis Svilis
saflavze aRmarTvas daiwyebs giorgi, yovelive gaiJRinTeba mzis siTboTi,
yovel nivTSi daivanebs mze: `mze iyo balaxSi, mze iyo foTlebSi, mze iyo
TavCaqindrul xeebSi. TviT ferdakargul sxivebSic ki caxcaxebda mze”.
giorgic gamarjvebuli iRupeba, amitom aZlevs Tavs uflebas, Tamamad
gausworos mzes Tvali, mzec aRar acxunebda Zlevamosilad.
`sxivSemoclili mzis disko moRlili ijda mTaze~. swored `moRlili mzis
moyviTalo bindSi~ mkrTalad dainaxa giorgim Tavisi `jiSis
gamgrZelebeli~ Tengos Svili, Tumca momakvdavi moxucisTvis darCa
`mxolod varaudi, iqneb ar amovardnila Cemi modgmis fesvi da ar
davRupulvar~. cocxal giorgis ver mouswrebs SviliSvili. imedi, romelic
sulTmobrZavs darCa, mxolod `Camavali mzis sxivebSi aTamaSda~. am bindSi
moxuci Znelad arCevda SviliSvilis saxes, giorgis win axal sxeulSi
gasxivebuli Tengo idga, romlis mimarTac Cadenili codvebi moxucma
monaniebis cremlebiT gamoisyida. codvisagan ganwmendili giorgis mzera
ukanasknel sxivs gahyva; ,,qveynis kides mifarebuli mzis es ukanaskneli
206
gamosxiveba xom sulTmobrZavis aRsarebasaviT gaugebari da sevdiania...
saocaria misi saxelic. mkvdris mze... erTma SubaTelma berikacma amixsna,
mkvdris mze imaTTvis aSuqebs, vinc Rirseulad kvdebao... zogierTs hgonia,
yvela mkvdrisTvis amodis es daRlili mze, namdvilad ki grZeli sofelic
wuTisofeliviT macduria, arc iqauri mze aSuqebs yvelasTviso~.
unda aRiniSnos am moTxrobis epigrafad moazrebuli frazis _ `ambavi
wuTisoflis didi dRisa~ _ saintereso miniSneba. `dRe~ mzis uZveles
saxelwodebadaa miCneuli, isini identurni arian: `daica, mzeo, nu
mibrZandebi, daica, dReo, nu Ramdebi~ (qarTuli... 1975:122). xalxuri rwmena-
warmodgenebis Tanaxmad, mziani dRis dabneleba sikvdilis maniSnebelia:
mze Cadis ukve saRamovdeba, vai, Sens dedas!
Seni mzec Caesvena, vai, Sens dedas!
dRe Segimoklda, vai, Sens dedas!
(afxazuri folklori 2003:17)
g. SatberaSvili kidev araerT nawarmoebSi moixseniebs mzis dabnelebas
adamianis sikvdilis asociaciis gamomwvev movlenad. leqsSi ,,mze
kalendarze~ poeti adamianis sicocxlis aiss da daiss, xalxuris msgavsad,
mzis amosvla-Casvlaze damokidebulad miiCnevs:
magram vinc icis, visTvis amodis,
visTvis amodis da visTvis Cadis,
vin icis, visTvis rodis amodis,
rodis amodis da rodis Cadis! (gv. 272)
am kiTxvebis fonze erTaderTi, raSic bolomdea darwmunebuli poeti,
sicocxlis warmavloba da sikvdilis garduvalobaa; amitomac ambobs
sevdaSeparuli damajereblobiT:
yvelas dro wasula, Cemi droc wava,
yvelas mze Casula, Cemi mzec Cava! (gv. 84)
giorgi SatberaSvilisTvis mze _ naTlis sveti _ maradiulobis
naTelmyof RvTiur niSnad qceula. Ppoets miaCnia, rom rCeulis saflavs
swored naTlis svetebi adgas Tavs; igi Senatris Semoqmeds, “leqsTa dedis”
mier ukvdavi sxiviT gaSuqebuls:
207
dambadebelma Tu leqsTa dedam
Uukvdavi sxiviT vin gaaSuqa?
sikvdilis Semdeg sicocxle bedad
vin icis, Cvengan romels aCuqa?!
...Sevnatri rCeuls, romlis kubosac
Tavs daadgeba naTlis svetebi... (gv. 22)
giorgi SatberaSvilis lirikuli gmiris msoflSegrZnebis yvela
magistrali mzisa da sinaTlisken miemarTeba. mze poetisTvis STagonebis
wyaroa, SemoqmedebiTi SegrZnebaa, siTbo da sinaTlea. igia sikeTis sawyisi
da maradisobis sawindari, sicocxlis, sinaTlis, bednierebis simbolo,
romlis Casvlac am yvelafris dasasrulis asociacias qmnis. am
TvalsazrisiT poeti uxvad sargeblobs saukuneebis ganmavlobaSi mSobeli
xalxis mier SemuSavebuli mzis simbolikebiT, Tumca, zogjer sakuTar
poetur quraSi gadamdnar saxe-simbolikebsac gvTavazobs.
208
6. sajildao qvis simbolika
sajildao qva igive safalavno lodia, vaJkacTa Ronis sacdeli,
oRond termini `sajildao~ Tavis TavSi itevs lodis amwevis dajildovebis
uZveles qarTul Cveulebas.
safalavno qva ori gamokveTili niSniT xasiaTdeba _ igi Zalian mZimea
da, amasTan, mrgvali da lipi; amitom mis awevas, simZimesTan erTad,
mouxelTebeli, gluvi zedapiri arTulebs. tradiciuli Sejibri lodis
awevaSi saqarTvelos yvela kuTxeSi iyo gavrcelebuli da
ramdenimesafexuriani sistemis saxiT Camoyalibebuli: qaris gatareba,
muxlebamde, mkerdamde aweva, TavzeviT, cxenzeviT gadagdeba. amisda mixedviT
jildoc sxvadasxvagvari iyo dawesebuli. g. SatberaSvili werilSi
`safalavno qva~ (SatberaSvili 1982:530) igonebs: `bavSvobaSi sofel
gudaleTis eklesiis ezoSi aRdgomis meore dRes minaxavs rogor
eWidebodnen Wabukebi safalavno qvas. aseTi lodi yofila sofel
TvaladSic, Zlevis qedze, wminda giorgis eklesiasTan... amas winaT aseTive
savaJkaco qva vnaxe sofel metexSi, irakli gigos Ze maRalaSvilis ezoSi.
aseTi lodebi yofila raWasa (barakonSi) da svaneTSi~.
sajildao qvis moyvanilobasa da misi awevis tradiciaze saubrobs
mwerali Tavis vrcel da saintereso moTxrobaSi `mkvdris mze~
(SatberaSvili 1982:147245): `mZime qvis awevis sporti Zvel saqarTveloSi
Zalze gavrcelebuli yofila. asawevad sxvadasxva moyvanilobisa da
simZimis lodebs iyenebdnen, umTavresad _ mravalgvarad `gamokvercxil~
qvebs da maT sajildao an safalavno qvebs eZaxdnen.
Cvens dromde moRweul sajildao qvebs warwerebi ara aqvT. Tu odesme
eqnebodaT, warwerac Sesaferisi unda yofiliyo, daaxloebiT iseTi mokle
da sxarti, rogorc Zvelad Tungian yanwebs amSvenebda: ,,vinc damcalos,
imisi var...~ safalavno lodzec oriode sityva uTuod iqneboda: ,,vinc
amwevs~... an `vinc aswevs, miiRos jildoTa~ da sxva.
daTqmuli pirobis Tanaxmad, vinc lods odnav mainc aacilebda miwas, an
_ rogorc SubaTeli berikacebi ityvian _ ,,qars gautarebda~, xuTi
209
vercxliT unda dajildovebuliyo; vinc lods muxlebamde aswevda, erT
muWa vercxls uboZebdnen, xolo vinc mkerdamde aitanda, vercxliT qudis
avsebas hpirdebodnen~.
simZimis daZlevisa da qvis awevis sports, rogorc savaJkaco sanaxaobas,
qarTul miTologiaSi eZebneba fesvebi. amiran sulkalmaxis Ze pirvelTagani
iyo, vinc safalavno lods SeeWida da STamomavlobas vaJkacuri SemarTebis
da fizikuri tanjvis udrtvinvlad gadatanis magaliTi misca.
,,samoclitriani~ da ,,aslitriani~ rkinis aweviT cdiloben saxelis
mopovebas ,,xTis karze mdgari~ RvTisSvilebi _ kopala da iaxsari. RvTis
karze Sekrebil samocdacxra RvTisSvils Soris gamarTul samoclitriani
rkinis awevis SejibrSi iaxsari moipovebs gamarjvebas; igi SeZlebs rkinis
qveS qaris gatarebas da sakuTari upiratesobis dafiqsirebas:
RvTis karze SeviyareniT RvTisSviln samocdacxranio;
qvemoT, boloSi Camovje, me, xati iaxsario.
gadmodges saswor-Careqi, _ kvirav, gviWire Tvalio,
Camairiges RvTis SvilTa, vervin gaugdo qario.
gadavxe, erTi avwie, RmerTo, Sen mame Zalio,
samoclitrian rkinisa qveS gauvlie qario.
(xalxuri... 1965:282)
Tu iaxsari samoclitrian rkinas utarebs qars, RvTisSvili kopala
,,sagmiro aslitrians~ eWideba asaRebad:
nu Samidgebi Zalzeda, Tu ar xar imediani,
morigem Samamiloca sagmiro aslitriani.
xuT kidev davadebine, mklavSi var imediani.
(xalxuri... 1965:282)
kopala, erTi zepirgadmocemis mixedviT, `devebsac gasjibrebia mZime
qvis awevasa da Sors manZilze srolaSi da devebis safalavno mijnisTvis
gadaucilebia bevriT Sors. ,,dRes es qva aragvis pirasaa, iq, sadac kopalas
salocavia da hqvia ,,kopalas qva~ (vaJa-fSavela 1986:586).
mZime lodis awevis erT-erTi istoria ukavSirdeba vaJa-fSavelas poemis
,,gogoTur da afSinas~ mTavari personaJis _ gogoTuris saxels, romelic,
210
mwerlisave TqmiT, marTlac cxovrobda XIX saukunis pirvel naxevarSi
sofel yofCadSi. igi yofila ,,friad axovani tanisa, lamazi saxisa da didi
janis patroni, magram mSvidi da lmobieri. imis motanili brtyeli,
saflavis qvis msgavsi, lodi dResac gdia kopalas salocavTan da
imisimZimea _ or kacs gauWirdeba am qvis gadabruneba~[vaJa-fSavela, 1986: 738].
vaJa-fSavela gulaxdilad aRiarebs, rom ,,jeelobaSi~ masac mravalgzis
ucdia gogoTuris motanili qvis adgilidan daZvra, magram yoveli cda
uSedego gamomdgara.
SatberaSvilic sajildao qvis mZleveli ori vaJkacis cxovrebis
umniSvnelovanes moments gvixatavs moTxrobaSi ,,mkvdris mze~. Txrobis
saintereso xerxebis gamoyenebiT, mwerali personaJTa originalur
xasiaTebs Zerwavs. nawarmoebi rTuli siuJeturi qargiTa da ambavTa
ostaturi urTierTSenacvlebiT iqcevs yuradRebas. mkvlevarma otia
paWkoriam am moTxrobas legenda uwoda, radgan, misi azriT, masSi
fantastikuri ambavia moTxrobili da wina planzea wamoweuli romantikuli
sawyisi adamianSi: ,,TviT ambavi ayenebs problemas, romelic did emociur
SesaZleblobebs moicavs da Tavisi xasiaTiT xalxis Semoqmedebis im ares
ganekuTvneba, legendaTa da TqmulebaTa wyaros rom warmoadgens. xalxis
Sexeduleba sikvdil-sicocxleze, vaJkacobasa da siyvarulze, rac qarTul
sinamdvileSi warmarTuli suliT ganmsWvalul TqmulebaTa wyaroa, aZlevs
moTxrobas qarTuli miTosisaTvis damaxasiaTebel elfers. moTxrobas
legendis paTossa da mniSvnelobas aniWebs ,,sajildao qva~ da masTan
dakavSirebuli ukvdavebis Tema~ (paWkoria 1969:54).
g. SatberaSvilis nawarmoebSi moTxrobilia ambavi sityviT moklulebisa
da maTi uneblie `mkvlelebis~ Sesaxeb. maTi saTrevi lodi nebismier
sajildao qvaze mZimea. mxolod gulwrfeli monanieba, RvarZliani gulis
cremliT gawmenda Tu gaaTavisuflebs maT am mZime tvirTisagan. `sityva
agorebul qvas hgavs, Tu erTi mosxlta da agorda, morCa, zvavad iqceva da
qveyanas walekavs~ (SatberaSvili 1982:181). am zvavma daitana nawarmoebis
araerTi personaJi. `am gmirebis piriT avtorma TiTqos mTeli kacobriobis
211
dardi aametyvela, gulze ki sajildao qvad, Taobebs Soris mudmivi
ganxeTqileba dado~ (doliZe 2011:64).
TaobaTa Sejibris obieqtad qceuli sajildao qva nawarmoebis Tanaxmad,
mis irgvliv aerTebs sami adamianis tragikul sicocxles da, orgzis
Zleuli, awmyosa da warsulis gadamkveT wertilad qceula: ,,Zlevis qedis
sajildao qva Tavisi sididiTa da simZimiT gansakuTrebulia, mas SeiZleba
ewodos ,,deda lodi~ saqarTvelos sxva adgilebSi SerCenili sajildao
qvebisa. sofel SubaTSi, mis axlomaxlo soflebsa da, saerTod qarTlSi,
asaxeleben mxolod or kacs, visac am qvasTan SejibrebiT saxeli
moupovebia. erTi yofila nosteli kalatozi xizambareli, saxeli misi
aRaravis axsovs. mas am asi wlis win usaxelebia Tavi. daaxloebiT erTi
saukunis Semdeg am savaJkaco qvis awevis dros daRupula SubaTeli Wabuki
Tengo kobaiZe~.
am bediswerad qceul qvaze ucnauri warwera ikiTxeboda: ,,sikvdiliTa
sikvdilisa...~ rac, rasakvirvelia, erTgvar miniSnebas warmoadgenda qvis
mZleveli vaJkacis sikvdiliT ukvdavi saxelis mopovebisa.
rogorc sergi Wilaia miuTiTebs, `lodi (didi qva) vaJkacuri saxelis,
sicocxlis ukvdavebis simboloa. masTan SeWideba warmodgenilia rogorc
Widili wuTisofelTan, cxovrebasTan. am WidilSi gamarjvebulni
sicocxlis fasad gmiris saxels, samudamo sicocxles moipovebdnen. es asi
wlis winandeli ambavi xalxs Seunaxavs, Taobidan _ TaobaSi gadasula~
(Wilaia 1965:250).
sicocxlis fasad ujdeba xizambarels ukvdavi saxelis mopoveba. SubaTis
dangreuli taZris SekeTebis dasrulebis Semdeg Tavad TarxniSvils
wveuleba gaumarTavs, napurmarilevs ,,lxinisa da Widaobis gunebaze
damdgari axalgazrdebi sajildao qvas misevian Ronis sacdelad. qvis
qvemoT qaris gatareba gaRmamxrel biWs mouxerxebia, romelsac Tavadi
amilaxvari amxnevebda da aqezebda. TarxniSvilma rom xizambarelis mosul
tans Tvali Seavlo, masSi Tavisi kuTxis saxelis mxsneli dainaxa da
gaRmamxrelis metoqeoba sTxova. xizambarelma jer muxlebamde wamowia
lodi, magram xelidan gaucurda. metoqis damcinavma sicilma (`_qafCiT
212
aswie, kalatozo!~) ki gulmosul xizambarels mZime lodis Sekazmul cxenze
gadagdebac SeaZlebina. marTalia, am saqcieliT samudamod daimkvidra
vaJkacis saxeli, magram msxverplad sicocxlis Sewirva mouxda. erTi
saukunis merec meordeba igive istoria; msxverpli amjerad Tengo kobaiZea.
isic ewireba ukvdavebis mopovebas, isic gmiria, oRond am ori adamianis
gmirobas Soris aris gansxvavebuli momentebi:
xizambarelisTvis TviTmizani ar yofila saxelis mopoveba, igi
SemTxveviTobam ganapiroba. sajildao lodTan SeWideba TarxniSvilma
sTxova, xolo cxenzeviT qvis gadagdeba metoqis SeuracxyofiT gulmosulma
gadawyvita. aki Tavadac aRniSna metoqis enamwareobis didi damsaxureba
lodis awevis miRwevaSi: ` _ biWo, Sen rom ar gagemwarebine, am lods ra
amawevinebda!~ ase rom, xizambarelis moqmedeba impulsuria da ara _
TviTmiznuri. rac Seexeba Tengos, igi absoluturad mizanmimarTulad
moqmedebs. lodis awevis idea mas bavSvobidan hqonia aCemebuli.
`xizambarelis ambavi Tengos adre, bavSvobaSi, hqonda gagonili... zamTris
grZel, gauTavebel RameebSi, roca aguzguzebuli buxris win msxdarni
zRaprebis mosmeniT moiqancebodnen da axla savaJkaco amabebis moyolas
daiwyebdnen, xizambarelsac usaTuod axsenebdnen xolme. berikacebi ar
iviwyebdnen arc ,,samTa ZmaTa RolonaWamTa~, romelTac xevidan maRal mTaze
aaTries uzarmazari lodi da zed TavadaznaurTa gamosajavreblad Semdegi
sityvebi gamokveTes:
es lodi amovitaneT samTa ZmaTa RolonaWamTa,
aba, modiT da dasZariT, SvidTa ZmaTa qadanaWamTa.
berikacebi dabejiTebiT amtkicebdnen, es warweriani lodi axlac devs
mdinare berdujis Tu maSaveras xeobis erT-erT qedzeo. rogorc Cans,
nebierad aRzrdil ,,qadanaWam~ Svid Zmas adgilidanac ver dauZravs
RoloTi gamozrdili Zmebis lodi da xalxis savaJkaco Zeglad iqve
darCenila...~
Tengos araerTxel ufiqria usaxelo RoloWamiaze da nostel
falavanze, araerTxel mjdara SubaTis eklesiis galavanze midgmul lurj
lodze, xumrobiT wastanebia kidec, magram amaod miuCnevia misi daZvra.
213
magram mas Semdeg, rac sakuTarma mamam da misma gulRrZo megobarma Tengos
,,vaJkacoba gautrizaves da masxrad aigdes~, mtkiced gadawyvita, yvelasTvis
daemtkicebina sakuTari vaJkacoba. radgan kaibiWobisa da vaJkacobis sazomi
sajildao qva iyo, Tengomac am qvis daZleva Caifiqra. isic kargad icoda,
,,asjer rom aewia mZime rkina da mTeli saqarTvelos gazeTebi
aelaparakebina~, SubaTeli glexebi amas vaJkacobad mainc ar CauTvlidnen,
,,Caicinebdnen da ityodnen, Tu biWia, movides da xizambarelis lodi
aswioso~. isini vaJkacobas am lodis aweviT zomavdnen. mamis sityvebmac ` _
Tu Rone gerCis, ai, es sajildao qva aswieo~, _ ufro ganumtkica idumali
survili xizambarelTan Sejibrebisa da sajildao qvis awevisa;
xizambareli xom misTvis isev cocxali iyo, `vinc xalxis xsovnaSi
cocxlobs, is mkvdrad ar CaiTvlebao~, _ miaCnda Tengos, amitomac ar
Tvlida samarcxvinod nostel falavanTan Serkinebas.
karga xnis ganmavlobaSi varjiSobda Tengo. jer qaris gatareba SeZlo
lodqveS, mere muxlamde da mkerdamde atana da, rodesac darwmunda, rom
cxenzeviTac SeZlebda qvis gadagdebas, moedanze mTeli sofeli moixmo
ukvdavi saxelis dasamkvidreblad.
moedanze giorgis garda yvela mivida Tengosa da lodis Widilis
sayureblad. mama sizmarSi xedavda Svilisa da qvis orTabrZolas. metic,
giorgi imasac xedavda, Tu rogor adevnebda Tvalyurs Tengos moZraobas
nosteli xizambareli, rogor unaTdeboda Tvalebi lodis yoveli
santimetriT maRla awevisas, mere rogor gauqra saxeze keTili Rimili da
Tvalebze xelafarebuli rogor gauCinarda buCqnarSi (giorgim Svilis
loddacemuli sxeulic dainaxa).
mamis qvecnobier samyaroSi winaswar gaTamaSda Tengos sikvdilis yoveli
scena. waiSala zRvari realursa da sizmriseul sinamdviles Soris, an
sulac, mwerlisave sityvebiT rom vTqvaT, `ras miqvia sizmari da cxadi, maT
Sua samani vis daudvia? cxovrebac sizmaria... cxadic sizmaria da sizmaric~.
qarTul zepirsityvierebaSi Seumcdar winaTgrZnobad miCneuli
winaswarmetyveluri sizmriT myardeba mistikuri kavSiri warsulsa da
awmyos Soris. xizambareli Tengos daRupvaSi sakuTar tragediasac xedavs;
214
buCqebSi gauCinarebuli xizambareli Tengos daRupvasTan erTad sakuTar
Tavsac tiris, misTvis vaJkacis sikvdili damarcxebis tolfasia. amitomac
aRmoxda nostel falavans sikvdilis win ` _ sircxvil ars sikvdili!~
magram ase mxolod xizambareli fiqrobda. TengosTvis mTavari saxelis
ukvdaveba da soflisTvis sakuTari upiratesobis damtkiceba iyo.
nawarmoebSi dro miTologizebulia, waSlilia zRvari warsulsa da
awmyos Soris. igi erT mTlianobaSi ganixileba, TiTqos `dro ki ar midis,
dro dgas da Cven mivdivarT. dro uZravia sivrcesaviT, Tvaluwvdenelia
sivrcesaviT, is usaxo da usxeulo mdumarebaa, romelsac xandaxan Cveni
ganwiruli Zaxili arRvevs. Cven mivdivarT, mivqriT im RrublebiviT, dro ki
dgas...~
sinamdvilis specifikuri aRqma da gageba miTis erT-erT Taviseburebas
warmoadgens, romelic `ar niSnavs adamianis sinamdvilisgan mowyvetas,
piriqiT, is ufro did, ufro namdvil realobaSi gadasvlas gulisxmobs,
raki mxolod aq, miTSi SeiZleba sasicocxlo universaluri modelebis
povna, mxolod miTi iZleva im maradiul `realobebs~, romlebic arseboben
maradisobaSi, arseboben samyaroSi droisa da sivrcis miRma, anu `aradrosa~
da `arasivrceSi~ (TavdgiriZe 2008:11).
`mkvdris mzeSi~ warsulis, awmyosa da momavlis amsaxveli suraTebi,
cxovrebiseuli epizodebi ise enacvlebian erTmaneTs, rom Zneli xdeba maT
Soris mkacri sazRvris gavleba. miTis mniSvnelobac swored imaSi
mdgomareobs, rom `drois gansazRvrul momentSi arsebuli movlenebi
arseboben aradroSi. miTi Tanabrad xsnis rogorc warsuls, ise
axlandelsa da momavals. miTis safuZvelSi mravalplanianoba Zevs~ (levi-
strosi 2001:217-220).
igive iTqmis g. SatberaSvilis personaJebze. erT sibrtyeSi erTmaneTis
gverdiT Tanaarseboben cocxali Tu gardacvlili gmirebi, cnobier Tu
qvecnobier samyaroSi isini epaeqrebian erTmaneTs da amiT qmnian erT
mTlian sivrces; dro xom `monakveTebis mqone sivrcea~, sivrce ki _
`sagnebi~ (freidenbergi 1978:20).
215
xizambareli Tengos sulieri, mistiuri winaparia, misi pirvelsaxea,
arqetipia, sxva realobaSi, sxva droSi. amitomac Tengos yovel nabijs Tu
nafiqrs Tan sdevs xizambarelis landuri saxe, erTgul Tanamgzavrad rom
asdevnebia sicocxlis bolo wuTamde. rogorc mkvlevari afanasievi
miuTiTebs: ,`arsebobs warmodgena, rom gardacvlili winaprebi savsebiT ar
tovebdnen TavianT STamomavlebs, ar wyvetdnen maTTan kavSirs. isini
mxolod fizikuri formebisgan Tavisufldebodnen, uerTdebodnen stiqiur
sulebs da rogorc damcveli-geniebi Tvals adevnebdnen TavianT
STamomavlebs, exmarebodnen gaWirvebis dros~ (afanasievi 1868:75).
marTalia, xizambareli damcvel-geniad ver moevlina Tengos, magram maT
Soris sulieri kavSiri mainc aSkaraa. upirveles yovlisa, es maT
keTilSobilur bunebaSi mdgomareobs. `gaRmamxreli metoqis~ Seuracxyofis
miuxedavad, xizambareli mas mainc ver imetebs bolomde Sesarcxvenad,
Widaobis dros xelSi ayvanils uvneblad svams Zirs. rac Seexeba Tengos,
igi, mamis araerTi daumsaxurebeli wyromisa da Seuracxyofis miuxedavad,
uboroto, xalas adamianad rCeba. mZime bavSvobagamovlili, gansakuTrebuli
siyvaruliT eqceva bavSvebs, cdilobs sportiT maT dainteresebas.
STambeWdavia Tengosa da ninos faqizi siyvarulis tragikuli istoriac.
meore msgavsebas TanamedroveTa skeptikur damokidebuleba warmoadgenda,
romelsac xizambarelisa da Tengos SesaZleblobebisadmi iCendnen. aravis
sjeroda, Tu xizambareli `sajildao qvis TavzeviT awevasa da aRkazmuli
cxenis unagirszeviT gadagdebas~ SeZlebda, radgan miaCndaT, rom
`saqarTveloSi aseTi falavnebi ukve aRar iyvnen, isini didi xania SubaTis
eklesiis galavanSi ZvelTaZvel qvebqveS iwvnen da maT veravin
gaejibreboda~.
arc Tengos SesaZleblobebisa sjerodaT Tanasoflelebs, metic,
miaCndaT, rom `kameCTan moWidave xars rqebi ar SerCeboda~, rom Tengoc
male gaiziarebda im adamianTa beds, romelTaTvisac daundoblad
mouwyvetia weli am lods. `safalavno lods exumrebian... is ki ar ician,
sajildao qvas mxolod RvTis naTlulebi Tu uzamen Zvras!~ _
CurCulebdnen glexebi. aq Cvens yuradRebas iqcevs is garemoeba, rom
216
qarTuli miTosuri tradiciis Tanaxmad, romelic xalxSi myarad iyo
fesvgadgmuli, sajildao qvis awevis genezisi RvTisSvilTa (igive
`RvTisnaTlulTa~) saarako Ronis warmoCenaSia.
mesame msgavseba Tengosa da xizambarelis cxovrebis tragikul
dasasrulSia saZiebeli. orives sakuTari sicocxlis msxverplad Sewirva
uxdeba saxelis ukvdavsayofad. miuxedavad amisa, SeiZleba vivaraudoT, rom
g. SatberaSvilis nawarmoebSi swored RvTis naTlulebad arian
moazrebulni xizambareli da Tengo. moTxrobaSi nosteli falavani
zRaprul mzeWabukTan, devebTan mebrZol asfurcelasTan aris Sedarebuli,
SubaTeli Tengo ki mzis Svilia, amitomac ganicdeba mzis mier misi sulis
yoveli moZraoba, amitomac airekleba Tengos cxovrebis naTeli Tu bneli
momentebi mzis met-naklebobaze. Tengos arsebaSic anaTebs mze, swored aman
SeaZlebina `erTbaSad daxarjuliyo, cecxli wahkideboda~ da amgvari
naTebiT `sxvisTvisac gaeSuqebina gza~. `xizambarelic erTbaSad rom ar
daxarjuliyo da as weliwadsac dazogili RoniT ecocxla, verc qonebas
iSovnida da verc saxels, kaci leSkacad iqceoda da mere mainc
mokvdeboda... erTbaSad daixarja da erTbaSad SeiZina vercxlica da
saxelic. adre mokvda Tu gvian, vercxli aq darCeba... saxeli ki ar ixarjeba,
aqac eyofa da iqac~.
xizambarelica da Tengoc sakuTari sicocxlis fasad axerxeben saxelis
ukvdavyofas, fizikuri sikvdiliT realuri sikvdilis damarcxebas. swored
amitom aweria lodze: `sikvdiliTa sikvdilisao!~ sikvdilis Zleva rCeulTa
xvedria, RvTis niSnis matarebelTa, anu nawilianTa xvedri.
kidev erTi adamianis sicocxles Seiwiravs lodi _ giorgis (Tengos
mamis). msxverplSewirvis mizezi iyo moxucis didi xnis survili: daRupuli
Svilis saflavze mis mierve Zleuli lodis Zeglad dadeba. giorgi
sakuTari xeliT saflavamde specialurad gayvanil gzaze SeZlebs lodis
gadagorebas da ukvdavebis simbolod mis aRmarTvas.
ase ikvreba lodis irgvliv ukvdavebis simbolod Qqceuli mistiur-
religiuri `sami~.
217
nawarmoebSi SeiniSneba sikvdilisa da sicocxlis ucnauri siaxlove, rac
sofelsa da sasaflaos Soris sazRvris moSliT gamoixateba: `ezoebsa da
sasaflaoebs Soris sazRvari waSliliyo. sofeli izrdeboda da
sasaflaosken miiwevda. sasaflaoc TandaTan izrdeboda da soflisken
miiwevda~. `wuTisofeli xom sicocxlisa da sikvdilis Widilia... sadac
sikvdili ar Seabotebs, iq xom arc sicocxlea. aba sikvdilma vis unda
mouqnios Tavisi celi? es kia, dro unda icodes am dawyevlilma, dro...
ojaxidan Tavis droze gatanil kubos win Suqi miuZRvis, naadrevs ki bneli
da varami misdevs ukan...~
wuTisofeli TandaTan mxolod erT gzas gvitovebs. gzas, romelsac
gverds veravin auqcevs da arc aris saWiro, radgan `sasaflaos gzas
asaqcevi rad unda? micvalebulni mudam iqiT midian~. giorgis mier gayvanil
gzas `pirdapir saiqios karTan mihyavda mgzavri. amas iqiT wuTisofeli
Tavdeboda da saukuno sofeli iwyeboda~. moxucis mier gayvanili gzac
erTi patara nawilia, monakveTia ukvdavebisken mimavali rTuli, tkiviliani
gzisa.
rogorc vxedavT, g. SatberaSvilis moTxrobaSi `mkvdris mze~ sajildao
qvis ukvdavebis simbolod qcevis rTuli procesi sikvdil-sicocxlis
Widilis niSniTaa aRbeWdili. Tavad nawarmoebs, mis yovel sityvas
sajildao qvas adarebs mwerali, xolo Tavs sikvdilTan SeWidebul
mokvdavad moiazrebs, romelic `sajildao sityvis mZime lodis~ daZleviT
cdilobs ukvdavebis mopovebas: `mec TqvensaviT veWidebi sajildao sityvis
mZime lods. unda avwio mZime lodi, lodi sajildao sityvisa... vai, Tu qveS
momiqcios da TqvensaviT damRupos. me amisi ar meSinia. Tu ver avwie lodi
sajildao sityvisa, mainc daRupuli var. Tu avwie, Tu odnav mainc gavutare
qari, Tund movkvde, ar meSinia!~ (SatberaSvili 1982:311).
g. SatberaSvilis literaturuli memkvidreoba, qarTveli xalxis
sibrZniTa da zomierebiT Sezavebuli misi qarTuli, vfiqrob, dasturia
imisa, rom mSobeli eris sityvakazmuli mwerlobis madlian xnulSi
Camdgarma mweralma warmatebiT gaitana lelo da SeZlo, sajildao sityva
eTqva rogorc TanamedroveTaTvis, ise _ STamomavlebisaTvis. rogorc
218
mkvlevarma simon sxirtlaZem aRniSna: `giorgim sajildao qva marTlac
azida, moitana da dado Tavisi Semoqmedebis saZirkvlad, dado qarTuli
mwerlobis magistralur xazze _ vinc am gzas ascdeba, merwmuneT, rom mas
daviwyebis celi mocelavs~ (sxirtlaZe 1990:8).
g. SatberaSvilisaTvis yvelafero wminda, TviT deda _ saqarTvelo da
Tbilisi _ sajildao qvaa, radgan poetisTvis igi ukvdavebasTan
asocirdeba:
dgas msajuliviT Cvens win Tbilisi,
man icis Cveni mizani wminda;
Cven siyvaruli gvaerTebs misi
da saqarTvelos sicocxle gvinda!
gvaqvs muSairi, vibrZviT da vdaobT,
erTmaneTs Sursac vamCnevT saxeze.
dumiliT gvimzers qva sajildao
da ukvdavebis eSxiT gvaqezebs (gv. 78).
amrigad, g. SatberaSvilis SemoqmedebaSi friad saintereso saxe-
simbolos qmnis `sajildao qva~, qarTuli miTosis personaJebis _ Ronis
sacdeli, mokvdavTaTvis ukvdavebis mimniWebeli; simbolo, romelTanac
asocirdeba poetisTvis yvelaze Rirebuli _ Semoqmedeba.
219
ZiriTadi daskvnebi
yoveli WeSmariti mwerali met-naklebad dakavSirebulia xalxuri
Semoqmedebis fesvebTan, sargeblobs misi saxeebiTa Tu motivebiT. mwerlis
mxatvruli Rirebulebis ganmsazRvreli, sxva faqtorebTan erTad, isic aris,
Tu ramdenad originalurad da safuZvlianad iyenebs igi Tavisi xalxis
folklorul Semoqmedebas. giorgi SatberaSvili im mweralTa ricxvs
miekuTvneba, romelTa literaturul memkvidreobasac `mSobel miwaSi udgas
fesvebi~. metic, mTeli misi Semoqmedeba sisxlხorceulad aris
dakavSirebuli Cveni xalxis umdidres zepirsityvierebasTan. samwuxarod,
folklorTan mimarTebaSi giorgi SatberaSvilis Semoqmedebis ganxilva
mxolod ramdenime mkvlevris zogadi SefasebiT Semoifargleba; ZiriTadi
aqcenti mwerlis ama Tu im nawarmoebTa ideur-mxatvruli donis analizsa
da misi leqsikologiuri moRvaweobis Sefasebas eZRvneba.
g. SatberaSvilma dagvitova uaRresad Rirebuli kritikul-
publicisturi memkvidreoba, romlis didi nawili qarTuli
folkloristikis aqtualur problemebs exmianeba; mwerali aqtiurad
eweoda folklorul-SemkreblobiT muSaobasac; mas Cauweria araerTi
sagulisxmo nimuSi xalxuri zepirsityvierebisa: xalxuri baladis _
`Semomeyara yivCaRis~ _ ramdenime varianti, giorgi saakaZis ciklis qarTuli
zepirsityvierebis araerTi nimuSi, `mesxuri sufrulis~ xuTi xalxuri
leqsi, xerTvisisa da Tmogvis cixeebTan dakavSirebuli ori legenda,
`Tvaladuri qarTulis WaSnikis~ TiToeuli sityva Tu fraza da mravali
sxva; sanimuSoa mwerlis `nafiqri~, romelSic moTavsebulia werilebi:
`balada qarTveli moymisa da yivCaRisa~, `mesxuri sufruli~, `warmarTuli
xareba~, `kviria ciskari~, `giorgi saakaZe xalxis xsovnaSi~ da sxva mravali,
romlebic qarTuli folkloristikis ama Tu im sakiTxs eZRvneba. amdenad,
sakvalifikacio naSromSi g. SatberaSvilis Semoqmedebis folklorTan
mimarTebasTan erTad ganvixilavT mwerlis, rogorc folkloristis,
mecnierul Sexedulebebs; vaanalizebT mis mier Sekrebil folklorul
220
nimuSebs da vcdilobT maTTvis saTanado adgilis miCnevas qarTul
folkloristikaSi.
qarTuli folkloristikis istoriografiisaTvis gansakuTrebul
interess iwvevs g. SatberaSvilis werili `balada qarTveli moymisa da
yivCaRisa~, romlis miznad mkvlevarma qarTuli xalxuli baladis _
`Semomeyara yivCaRi~ _ im variantis araxalxurobis dasabuTeba aqcia,
romelic amgvarad mTavrdeba: ,,aqeT me vkvdebi, iqiT _ is, qali wavida
sxvisasa~; man miiCnia, rom amgvar daboloebaSi vawydebiT ,,baladis ZiriTadi
ideisagan diametrul gadaxvevas, misi azris damaxinjebas~. baladis
variantTa gacnobam da im literaturis Seswavlam, romelic baladis
irgvliv giorgi SatberaSvilamde Seqmnila, mkvlevari daarwmuna, rom
mravali sakiTxi, romelsac zepirsityvierebis es nimuSi aRZravs,
Seuswavlelia, zogic mcdaradaa gaSuqebuli; amitomac, baladis
pirvelTqmuli teqstis dadgenisa da daboloebis sakiTxze msjelobisas,
mkvlevars aucileblobad miuCnevia yuradRebis gamaxvileba Semdeg
sakiTxebze: 1. baladis warmoSobis adgili da misi qarTveli personaJebis
sadauroba; 2. baladis mTisa da baris variantebis urTierToba; 3. baladis
warmoSobis dro; 4. baladis sasxoruli variantis siyalbe.
giorgi SatberaSvilis azriT, sasxoruli variantidan unda
momdinareobdes `sabWoTa mweralis~ mier 1950 wels gamocemul krebulSi
`xalxuri poezia~ (aleqsandre gomiaSvilisa da raJden gvetaZis
redaqtorobiT) dabeWdili muxranuli balada, romlis dasasrulic
sasxoruli baladis msgavsia: `qali wavida sxvisasa....~ xalxuri baladis
aRniSnuli teqstisadmi mkvlevris eWvi imiTac aris ganpirobebuli, rom is
erTaderTi variantia baladisa, romelSic qmris sikvdilis Semdeg qali
`sxvisas~ midis. amgvari daboloeba, misi azriT, `qmarmokluli qarTveli
qalis avad moxseniebaa~. `Semomeyara YyivCaRis~ sxvadasxva variantis
Seswavlam mwerali miiyvana im daskvnamde, rom ar arsebobs arc erTi
varianti am leqsisa, sadac qmarmokluli qarTveli qali avad iyos
221
naxsenebi, garda p. umikaSvilis `xalxur sityvierebaSi~ dabeWdili
variantisa.
giorgi SatberaSvili darwmunebulia, rom ,,sabWoTa mwerliseuli~
varianti momdinareobs baladis ,,sasxoruli~ variantidan. amgvari daskvnis
uflebas mkvlevars Semdegi msgavsebebi aZlevs: 1. arc erT variantSi, garda
sasxorulisa, ar aris naxmari: ,,Svilsa gazrdilsa sxvisasa~. buquraulis
mier TuSeTSi Caweril variantSi aris ,,gazarduls sxvisa Svilsao~, ris
poeturad galamazebul variantsac warmoadgens sasxorulSi gadatanili
,,Svilsa gazrdilsa sxvisasa~, am gamarTul frazas sityvasityviT imeorebs
,,sabWoTa mwerliseuli~ varianti; 2. saxorulis garda, arc erTi varianti
ar icnobs gamoTqmas: ,,mozidna nawnavs Tmisasa~... amas ,,sabWoTa
mwerliseuli~ teqsti ase imeorebs: ,,mozida nawnavs Tmisasa~; 3. baladis
sasxoruli variantis garda, arsad ar gvxvdeba ,,movzidne vadas xmlisasa~...
asevea ,,sabWoTa mwerliseul~ variantSic; 4. saxsoruli variantis garda,
arc erT varintSi ar aris: `ar iyo Rirsi, moSorda cqeras naTeli mzisasa~.
,,sabWoTa mwerliseul~ variantSi am sityvebis gameoreba kvlav zemoTqmuli
magaliTiviT ulogikobas warmoadgens; 5. baladis ,,sabWoTa mwerliseul~
varintSi sityvasityviT gameorebulia: ,,vendve madls laSris jvrisasa~.
sasxorul variantSi, SatberaSvilis azriT, laSarisadmi mindoba
azrobrivad logikuria, radgan am mindobam qarTvel moymes gaamarjvebina.
,,sabWoTa mwerliseul~ variantSi ki laSaris jvrisadmi mindobis Semdeg
moymes imedi ucruvdeba _ igi iRupeba, colic ,,sxvisas~ midis; amdenad,
laSaris xseneba aq ulogikoa. SatberaSvilis azriT, es muxli rom yalbia,
amas amtkicebs forma ,,laSaris~ arabunebriv mdgomareobaSi dayenebac.
naTqvamia ara ,,laSaris~, aramed ,,laSris~. mkvlevari saeWvod Tvlis
laSaris jvris konteqstSi naxseneb gamoTqmasac: `vendve madls~, radgan
miaCnia, rom `am leqsis gadamkeTeblis mier gaTvaliswinebuli ar aris is
garemoeba, rom morwmune mTieli Tavisi sayvareli RvTaebis madlisa da
sikeTisadmi ndobis sakiTxis dasmas ver gabedavda. Znelia, daeTanxmo
mkvlevris am mosazrebas, radgan `vende~ konteqstidan gamomdinare
sworedac rom `mindobas~ unda gulisxmobdes. asec rom ar iyos, ara mgonia,
222
werilis avtoriseuli gaSinaarseba am sityvisa _ `ndobis gamocxadeba~
sayvareli RvTaebisadmi Seuracyofad mieCnia mTiel kacs, radgan Tavad
ndoba ukve Seicavs rwmenas misandobisadmi. amitom ver gaviziareb
mosazrebas am striqonis araxalxurobis Sesaxeb. Cvens mosazrebas amyarebs
metad saintereso da sagulisxmo cnoba, romelsac gvawvdis mkvlevari
lali berZeniSvili wignSi `xalxuri sityviereba akakis krebulSi~.
mkvlevari qalbatoni aqarwylebs yovelgvar eWvs `laSaris jvrisa~ da mis
konteqstSi moazrebuli gamoTqmis `vende madls~ araxalxurobis irgvliv,
upirispirebs ra 1899 wels s. merkvilaZis mier Cawerili baladis variants.
es teqsti, samwuxarod, ar gauTvaliswinebiaT am baladis mkvlevrebs. Cveni
yuradReba miiqcia im striqonebma, romelic qarTlSi, sof. sasxorSi,
Caweril variantSic aris da romelic am teqstis Camweris Semoqmedebad
miiCnies. es striqonebia: `Svilsa gazrdilsa sxvisasa~; `mozidna nawnavs
Tmisasa~; `movzidne vadas xmlisasa~; `vendve madls laSris jvrisasa~. rac
Seexeba baladis dasasruls, marTalia, igi ar gamoxatavs qarTveli xalxis
ideals, magram es mainc ar unda iqces eWvis safuZvlad, radgan
zepirsityvierebaSi ama Tu im ambis sxvadasxvagvarad gadmocemis magaliTebi
Zalze xSiria.
giorgi SatberaSvili werilis bolos gvTavazobs balada `Semomeyara
yivCaRis~ teqsts, romelic, misi azriT, pirvelTqmulTan miaxloebuli
iqneba, Tumca, es mcdeloba, Cemi azriT, warumatebeli gamodga. es werili
imiTac aris sagulisxo, rom mas darTuli aqvs balada `Semomeyara yivCaRis~
sxvadasxva varianti SeniSvnebiTurT.
narkvevi, romelsac giorgi SatberaSvilma uwoda `giorgi saakaZe xalxis
xsovnaSi~, miznad isaxavs XVII saukunis cnobili sazogado moRvawis giorgi
saakaZis irgvliv arsebuli folkloruli masalis (leqsebis, Tqmuleba-
gadmocemebis) Seswavlasa da analizs. g. SatberaSvils didi mouravis
pirovnebis Sesaxeb xalxSi gafantuli gadmocemebis Seswavla saakaZis
mSobliuri kuTxidan dauwyia. am mizniT mas noste da soflebi – kavTisxevi,
Tvaladi, ezati da axalcixe _ Seuswavlia; isic, avtorisave TqmiT,
nawilobriv da arasrulad; amdenad, SesaZlebelia, bevri saintereso masala
223
kidev aRmoCndes imave soflebSi da sxvaganac. miuxedavad amisa, mklevars
mouxerxebia Caewera Tqmulebebi da leqsebi, romlebic metad sainteresod
gviSuqeben didi mouravis pirovnebas da naTel warmodgenas gvaZleven
saakaZisadmi xalxis damokidebulebis Taobaze. es masala imiTac aris
niSandoblivi, rom warmoadgens giorgi saakaZis pirovnebis Sesaxeb arsebul
zepirgadmocemaTa pirvel gamoqveynebul nimuSebs.
giorgi SatberaSvilis mier Sekrebili masala yvela uSualod did
mouravs exeba, garda erTisa (,,giorgis drozed naTqvami~), romelic asaxavs
me-17 saukunis qarTl-kaxeTis politikur viTarebas da gajerebulia
samSoblosadmi siyvaruliT. es leqsi, gamoqveynebis Semdeg, rogorc im
Savbneli drois amsaxveli, poetma irakli abaSiZem mTlianad Seitana Tavis
poemaSi: ,,ras gadaurCa Tbilisi~.
g. SatberaSvili cdilobs, istoriul wyaroTa da mis mier mopovebul
zepirgadmocemaTa urTierTSejerebis Sedegad dagvixatos didi mouravis
rogorc garegnuli, ise Sinagani portreti. mis mier mopovebul masalaSi
friad saintereso cnobas vawydebiT giorgi saakaZis warmoSobis Sesaxeb;
saubaria giorgi saakaZis disa da luarsab mefis qorwinebaze, feodalTa
moSurneobaze, maTi ZalisxmeviT `didi mouravisadmi~ mefis gadamterebaze.
sxvadasxva TvalsazrisiT iqcevs yuradRebas gadmocema, romelSic mefis
gamijnurebisa da qorwinebis aRweris garda, detaluradaa moTxrobili
saakaZis winaaRmdeg dagegmili SeTqmuleba. saubaria saakaZis erTguli
momxris _ `mziTvis biWis~ _ Sesaxeb, romelsac sicocxlis fasad daujda
mouravis gafrTxileba mefisa da feodalebis veraguli gegmis Sesaxeb. es
sagulisxmo epizodi odnav gansxvavebuli saxiT istoriul wyaroebSic
poulobs asaxvas.
giorgi SatberaSvilis mier Sekrebil yvela gadmocemaSi saakaZis iranSi
gadaxvewa, msgavsad istoriuli wyaroebisa, Seqmnili politikuri situaciiT
aris axsnili; gamonakliss warmoadgens sofel nosteSi Cawerili gadmocema,
romelSic saakaZis `TaTrebis mier daWerisa da tyved wayvanis Sesaxebaa~
saubari. xalxis Rrma rwmeniT, samSoblodan gadaxvewili, mtris banakSi
myofi giorgi saakaZe ar wyvets saqarTvelos keTildReobaze fiqrs. zogi
224
gadmocemis mixedviT, igi yovelnairi gziT cdilobs Sah-abasis darwmunebas
saqarTvelos dalaSqvris aucileblobaSi, im mizniT, rom Suri iZios
mterze, SeZlos misi Semotyueba da ganadgureba. axerxebs kidec, magram es
nabiji Svilis – paatas - sicocxlis fasad ujdeba. giorgi saakaZisa da
paatas gmirobis Sesaxeb saocrad Rrma gancdiT mogviTxrobs g.
SatberaSvilis mier sofel TvaladSi Cawerili leqsi. masSi naTlad Cans,
rom ara mxolod mamas, Svilsac gacnobierebuli hqonda Sahis winaaRmdeg
galaSqrebis SemTxvevaSi mosalodneli safrTxe. saTanadod ar daufases
giorgis samSoblosaTvis Tavdadeba. saqarTveloSi dabrunebuli mouravi
amjerad mefe Teimurazs upirispirdeba. igi iZulebuli xdeba, osmaleTSi
gadaixvewos. giorgi saakaZis saqarTvelodan xelmeored gadaxvewis mizezad
xalxuri mTqmeli sxvisi vaJkacobis Secnobis unarmoklebuli zogi moSurne
qarTvelis ,,qalaCunobas~ miiCnevs.
sparseli istorikosisagan gansxvavebiT, yvela qarTuli wyaro erTxmad
aRniSnavs, rom giorgi saakaZe Ralatis gamo ki ar mouklavs xosro faSas,
aramed _ SuriT. giorgi saakaZis gardacvalebis Sesaxeb istoriuli
wyarosgan gansxvavebul cnobas gvawvdis xalxuri gadmocema, Tumc,
farsadan gorgijaniZis Txzulebis msgavsad, didi mouravis daRupvis
mizezad aqac qali (xonTqris, faSas coli) saxeldeba. SatberaSvilis mier
sof. kavTisxevSi Cawerili gadmocemiT, feodalebis mier meored
moZulebuli mouravi xonTqarTan midis, sadac xonTqris meoce cols
unugeSod Seuyvardeba da, giorgisgan uaryofili, gawbilebuli da
ganawyenebuli, mouravs mZinares klavs.
rogorc vxedavT, xalxur gadmocemebSi ,,didi mouravis~ saxe mxolod
dadebiTi kuTxiTaa danaxuli da Sefasebuli, xolo mouravis namoqmedariT
gamowveuli arasasiamovno Sedegi, misi nebis miRma, mZime istoriuli
realobidan gamomdinare gardauval aucileblobadaa miCneuli. saakaZisadmi
xalxis moWarbebuli siyvarulis naTeli dasturi qarTvelTa saTayvanebeli
mefe qalis _ Tamaris - gverdiT xsenebacaa. g. SatberaSvilis mier Caweril
erT-erT gadmocemis Tanaxmad, ,,Tamar mefis Semdeg yvelaze didi saxeli mas
hqonda~.
225
Ggiorgi saakaZis ciklis xalxur gadmocemaTa erTi nawili uxvad Seicavs
eposisaTvis damaxasiaTebel calkeul epizodebsa Tu atribucias.
yuradRebas iqcevs gadmocema, romlis Tanaxmac miTur lurj cxenze
amxedrebuli giorgi saakaZe gamoiyureba zRaprisa Tu miTosis gmirad,
romelic ebrZvis demonologiur personaJs – gveleSaps, emsaxureba sikeTes
da borotTa tyveobidan aTavisuflebs rogorc calkeul adamianebs, ise –
mTel Tems. es legenda XX saukunis dasawyisSi Tavis poemaSi gamoiyena
poetma g. xeCuaSvilma. erT-erTi amgvari legenda mogviTxrobs, Tu rogor
daamarcxa saxelganTqmulma mouravma tbas dapatronebuli uzarmazari
gveleSapi. wminda giorgis kultTan, mis mier gveleSapis mokvlis
saswaulebriv motivTan giorgi saakaZis Sesaxeb xalxSi arsebuli
Tqmulebis siuJetur – pasaJuri msgavseba didi mouravisadmi qarTveli
kacis siyvaruliTa da pativiscemiT, misi fizikuri Zlevamosilebisadmi
gadaWarbebuli rwmeniT unda aixsnas. amis naTeli magaliTia isic, rom
xSirad saxalxo mTqmeli giorgi saakaZes adamianur SesaZleblobaTa
zRvars miRma arsebul uCveulo unars miawers: gadmocemebSi saubaria didi
mouravis xmisa da xmlis ucnaur SesaZleblobebze. jadosnuri xmlisa da
xmis motivi ucxo ar aris aqarTuli zepirsityvierebisTvis.
giorgi SatberaSvilis mier Sekrebil zepirsityvier masalaze saubrisas
gasaTvaliswinebelia erTi mniSvnelovani detali: mis mier CvenTvis
mowodebuli yvela gadmocema Tu leqsi giorgi saakaZis mSobliur kuTxeSia
Cawerili. xSirad swored amiT aixsneba saakaZis mier gadadgmuli yoveli
nabijiს dadebiTi kuTxiT Sefasebis survili, Tumca isic udavoa, rom
giorgi SatberaSvilis mier mopovebuli masala fasdaudebelia giorgi
saakaZis istoriuli gadawyvetilebebis originaluri interpretaciis
TvalsazrisiT.
g. SatberaSvilis narkvevi `xareba~ naTeli gamoxatulebaa
zepirsityvieri masalisadmi mwerlis damokidebulebisa. sityva `xarebis~
mniSvnelobis garkveva erTma xalxurma leqsma da masSi amokiTxulma
striqonma _ `moalT da colsac vaxarebT sikvdilsa Tavis qmrisasa~ _
226
gadaawyvetina, radgan gamoTqma `vaxarebT~ am SemTxvevaSi konteqstisaTvis
Seufereblad miiCnia. es xalxuri leqsi TaTris tyviiT gangmiruli fSaveli
mwyemsis papia TaTaraSvilis datirebas warmoadgens. gmiris sikvdils ki,
SatberaSvilis azriT, fSavlebi `saxareblad~ ar gaixdidnen. am
gaurkvevlobam mkvlevars sityva `xarebis~ gansxvavebuli mniSvnelobis
Ziebis survili aRuZra, radgan, cxadia, saqme sityvis mniSvnelobis
cvlasTan gvaqvs. sityva `xarebis~ gansxvavebuli mniSvnelobis Semonaxvas
giorgi SatberaSvili mTis leqsis tradiciulobiT xsnis. `rogorc
cnobilia, mTis kiloebSi, mTis folklorSi, mravlad aris Semonaxuli
warmarTuli yofis gamomxatveli elementebi da enobrivi arqaizmebi...
faqtia, rom nawilobriv amgvari gadmonaSTebis safuZvelze moaxdina ivane
javaxiSvilma qarTuli warmarTuli panTeonis aRdgena~.
warmarTuli xarebis kvalis Zebna giorgi SatberaSvils qarTuli
saxarebis uZveles ZeglebSic dauwyia. sxvadasxva hagiografiuli, saero da
istoriuli literaturis, aseve qarTuli saxarebis safuZvlianma Seswavlam
da misma Sedarebam berZnuli, inglisuri da germanuli saxarebis
teqstebTan mkvlevari daarwmuna, rom sityva `xarebas~ qarTul oTxTavSi,
sasuliero Tu saero ZeglebSi hqonia samgvari mniSvneloba: 1) masSi
sasixarulos Tqma moazrebulia mxolod da mxolod qristes moZRvrebis
qadagebis, sulieri netarebis da amaRlebis mniSvnelobiT (`...sxvaTaca
qalaqTaca jer ars Cemda xarebad sasufeveli RmrTisai, rameTu amisTvis
movivline~.); 2) Cveulebrivi sasixarulo ambis Tqmisa da amiT gamowveuli
dadebiTi gancdis mniSvnelobiT (`ganisvene, Wame, su da ixarebd~.); 3) Tqmis,
Txrobis, ambobis mniSvnelobiT. es ukanaskneli mkvlevars uZvelesi,
warmarTuli mniSvnelobis gadmonaSTad miaCnia. g. SatberaSvilis azriT,
sityva `xarebas~ saxarebis mTargmnelni xSirad Txrobis, Tqmis,
Setyobinebis mniSvnelobiT xmarobdnen.
mogvianebiT, narkvevis _ `xareba~ gamoqveynebis Semdeg, akaki SaniZis mier
gamocemul `xevsurul poeziaSi~ or leqss miupyria giorgi SatberaSvilis
yuradReba. erT maTgans `sadara~ hqvia, meores ki _ `gurovelebi
samekoprod~; orive daRupul vaJkacTa datirebas warmoadgens da aqac
227
`axaron~ da ,,maxarobeli~ ambis Tqmis, ambis Semtyobineblis, macnis
gagebiTaa. amave mniSvnelobiT es sityva solomon lioniZis `moTqmiT
tirilsa~ da anton furcelaZis nawerebSic gvxvdeba.
rogorc vxedavT, g. SatberaSvili sityva `xarebis~ warmarTuli (rogorc
amas Tavad uwodebs) mniSvnelobis garkvevas Zvel istoriul qronikebsa da
xalxuri poeziis calkeuli nimuSebze dayrdnobiT cdilobs. maTi
urTierTSejerebiT mkvlevars araerTi sagulisxmo daskvna gamoaqvs, rac
narkvevs mecnierul Rirebulebas matebs.
giorgi SatberaSvilis folkloristul narkvevTagan gansakuTrebul
yuradRebas iqcevs werili `kviria~, romelSic mkvlevari Seexo qarTul
warmarTul panTeons da misi erT-erTi saintereso da kolorituli
binadris _ kvirias adgilisa da rolis sakiTxs. am problemis warmosaCenad
mkvlevris ZiriTad iaraRs xalxuri Tqmuleba-gadmocemebi da leqsebi
warmoadgens, radgan miiCnevs, rom `xalxuri poeziis, Tqmulebebis,
zRaprebisa Tu andaza-gadmocemebis dakvirvebuli Seswavla Suqs hfens ama
Tu im eris istoriis, eTnografiis, religiis im sakiTxebs, romelTac
daviwyebis mtveri mihyriaT, droTa ganmavlobaSi gaugebarni da auxsnelni
darCenilan~.
saanalizo naSromSi giorgi SatberaSvili mokled exeba warmarTul
RvTaebaTa ierarqiis sakiTxs da aRniSnavs, rom RvTaeba kviria qarTul
warmarTul panTeonSi gavleniani RvTaeba yofila; mas umaRlesi (`morige~)
RmerTis karze Tavisufali Sesvla-gamosvlisa da, moqmedebis ufleba
hqonia da, xalxis rwmeniT, `RvTis karze moarul~ RvTaebad yofila
miCneuli. am mosazrebis naTelsayofad g. SatberaSvili iSveliebs eTnograf
vera bardaveliZis mier TuSi mTqmelisagan Caweril leqsebs, romlebSic
kviria RmerTis Semdeg ixsenieba da gamoTqvams rwmenas, rom kviria, morige
RmerTTan erTad, dar-amindis, anu tarosis, gamgeblic unda yofiliyo,
Tumca, arafers ambobs kvirias sxva movaleobebze. kerZod imaze, rom mas
samarTalic ekiTxeboda da `wulis momateba~, anu Camomavlobis micema da
gamravlebac SeeZlo. g. SatberaSvili, mkvlevarTa didi nawilisgan (i.
javaxiSvili, q. soxaZe, i. tatiSvili) gansxvavebiT, darwmunebulia, rom
228
qarTvelebs kviria mzis saxiT ar unda warmoedginaT, radgan mze mudam
pirvel mnaTobad da, aqedan, pirvel RvTaebad, iyo miCneuli;Mmagram, radgan
qarTul warmarTul panTeonSi, rogorc ukve aRvniSneT, pirveli adgili
moriges eWira, miiCnevs, rom kviria RvTis (`morigis~) karze moaruli
RvTaebaa. aseTad ki ufro SesaZlebelia, ciskari miviCnioT, romelic
uSualod uswrebs mzis amosvlas, miuZRvis mas da TiTqos mzis mobrZanebis
macne da maxarobelia.
giorgi SatberaSvili ar akonkretebs ciskris varskvlavze (venera) aqvs
saubari Tu ubralod ciskarze, romelsac sulxan-saba Semdegnairad
ganmartavs: `ciskari ewodeba mowevnas ganTiadisasa, Semdgomad misa _
ganTiadi, da Semdgomad _ riJraJi, xolo aRmosvlasa mzisasa _ dila~
(sulxan-saba orbeliani 1993:338). bunebrivia, Tu ubralod ciskars
moviazrebT, saubari mzis amosvlis, rogorc sruli procesis, sawyis etapze
iqneba da amdenad g. SatberaSvilis mcdeloba kvirias mzis RvTaebad
armiCnevis mtkicebisa mkvlevrisave naTqvamis winaaRmdegobaSi mova. xolo
ciskrisa da ciskris varskvlavis, Suqur varskvlavis, sagamTeneblo
varskvlavis gaigiveba ar iqneba bolomde gamarTlebuli. erTmaneTisgan
mijnavs da cal-calke ganmartavs maT sulxan-sabac. ciskari rom
gansxvavdeba Suqur varskvlavisgan, amaze xalxuri poeziac miuTiTebs.
amitom mimaCnia, rom giorgi SatberaSvilis mcdeloba RvTaeba kviriasa da
ciskaris igiveobis mtkicebis Sesaxeb, miuxedavad sakiTxis originaluri
gaazrebisa, mainc naklebad damajerebelia. mkvlevari mxolod erTi
xalxuri leqsis safuZvelze cdilobs kvirias genezisis garkvevas, danarCen
miTologiur masalas ki uyuradRebod tovebs, ris gamoc, bunebrivia,
garkveul winaaRmdegobebSi vardeba. miuxedavad amisa, giorgi
SatberaSvilis es narkvevi saintereso sityvaa qarTuli folkloristikis
istoriografiisaTvis.
leqsikografiuli literaturis mniSvnelovani SenaZenia giorgi
SatberaSvilis `Tvaladuri qarTulis WaSniki~, romelic Cvens yuradRebas
iqcevs imiT, rom masSi Tavmoyrili xatovani sityva-Tqmebis mniSvnelobaTa
dadgenisas umeteswilad folklorul masalaa gamoyenebuli. mravali
229
qarTuli idiomis safuZvels mkvlevari swored zepirsityvierebaSi eZebs da
sailustraciodac erovnuli folkloris poeturi nimuSebi moaqvs, riTac
naTlad avlens qarTuli xalxuri sityvierebis Rrma codnas. g.
SatberaSvilis `WaSniki~ naTeli dadasturebaa im gulmodgine muSaobisa,
romelsac mwerali eweoda xalxSi gavrcelebuli xatovani Tqmebisa da
sityvebis Sesakrebad. masSi warmodgenili SeniSvnebi didad daexmareba
rogorc folkloristebsa da eTnografebs, ise _ qarTuli kulturis
istoriiT dainteresebul pirebs.
g. SatberaSvilis SemoqmedebaSi folklori sxvadasxva kuTxiTa da
aspeqtiT airekleba, Tumca, roca mis nawarmoebebSi folkloruli saxeebis
gamoyenebaze vsaubrobT, TavisTavad cxadia, mxolod uSualo paralelebiTa
da sityvasityviTi damTxvevebiT ver SemovifarglebiT, radgan zogjer
calkeul xatTa kalkireba Zalze mcires ambobs mwerlis folklorTan
urTierTobaze. ufro sagulisxmo da angariSgasawevia: 1) Tematikuri
siaxlove, 2) movlenebisadmi midgomis Tanxvdoma, 3) problemis gadawyvetis
identuroba.
erovnuli saunjis samyarodan poeti xSirad moixmobs znemaRal qarTvel
gmirTa aCrdilebs da TanamedroveT Seaxsenebs maT idealebs. am
TvalsazrisiT mis poeziaSi yuradRebas iqcevs ,,arsenas leqsisa~ da
personaJis mxatvruli saxis poeturi interpretacia. arsenas
Tavisuflebismoyvare suli, misi marTali sityva da saqme g. SatberaSvilis
poeziaSi eris TavisTavadobis, Seudreklobisa da vaJkacobis simboloa;
leqsSi ,,arsena yaCaRi~ poeti mexre biWs STagonebiT amRerebs ,,Savlegos~,
rac leqsisaTvis erTgvari simboluri uvertiuraa. arsenas zneobrivi saxis
daxatviT giorgi SatberaSvili Temisadmi midgomis xalxuri tradiciis
erTul damcvelad gvevlineba.
giorgi SatberaSvilis poezias Tavisi stiliTa da SinaarsiT uxvad
asazrdoebs qarTuli xalxuri samgloviaro poeziis erT-erTi
mniSvnelovani ubani – epitafia.
poetis lirikuli leqsebisaTvis niSandoblivia xalxuri poeziis
calkeuli striqonebis ucvleli azrobrivi konteqstiT xmareba, riTac
230
kidev ufro cxovelmyofeli xdeba nawarmoebis Tema da idea. leqsSi
`gazafxuli muxranis velze~ siyvarulis keTilSobiluri bunebis
warmosaCenad g. SatberaSvili cnobili xalxuri strofis citirebas axdens:
ase mRerian muxranze: `dRes Rame uTenebia, rac mtrobas daungrevia,
siyvaruls uSenebia!~ amis paralelurad gvxvdeba iseTi nimuSebic, sadac
xalxuri saunjidan aRebuli esa Tu is gamonaTqvami sawinaaRmdego
azrobriv konteqstSia warmodgenili, Tumca, gaTvaliswinebulia xalxuri
masalis musikaluri mxare. magaliTisaTvis SegviZlia davasaxeloT leqsi
,,siyvarulsa malva unda?~ romelic xalxur leqsze dayrdnobiTaa
dawerili. miuxedavad amisa, absoliturad gansxvavebul Sexedulebebs
amJRavnebs. Tu xalxuri leqsis mixedviT, `siyvarulsa malva unda viTa
cxensa naparavsa~, poetis SexedulebiT _ `is mkvdaria, rac gulSi wlobiT
minamqrulia. Tu niavmac ar icis, is ra siyvarulia~.
rodesac g. SatberaSvilis SemoqmedebaSi transformirebul folklorul
saxeebze vsaubrobT, unda aRiniSnos misi erT-erTi saukeTeso lirikuli
leqsi `samaia~, romelic xalxuri nimuSis `samaia samTaganas~ asociaciur
interpretacias warmoadgens. folklorul tradiciebze dayrdnobiT
Semoqmedi axerxebs, mogvces axali ganwyobilebis gamomxatveli lirikuli
leqsi. igive SeiZleba iTqvas g. SatberaSvilis kidev erT leqsze `a im
mTazeda Tovlianzeda~, romelic garkveul msgavsebas avlens mTels
saqarTveloSi gavrcelebul saferxulo baladasTan `ia mTazeda~. aseve
SeiZleba paralelebi gaivlos poetis leqs `tivis xesa~ da metiuri ciklis
xalxur leqsebs Soris. sakuTari Tavis daSlili tivis xed warmodgeniT
poeti grZnobaTa ganmartoxelebis da bolos daSlis mtkivneul process
gvixatavs.
qarTuli xalxuri saakvno poeziiT aris STagonebuli giorgi
SatberaSvilis leqsi ,,nana, meSvidev~, romelSic poeti mizanmimarTulad
iyenebs xalxuri leqs-simReris mza formulebs. samoyvrod gamiznuli
qarTuli xalxuri dalocva-sadRegrZeloebisa da mtrisadmi mimarTul
wyevla-krulvaTa gavlena igrZnoba leqsSi ,,bulbuls davsvam Wiqaze~, xolo
leqsebi ,,TibaTve~, ,,mkaTaTve~ da ,,kalooba~ qarTuli xalxuri Sromis
231
poeziiT suldgmulobs. poetis ramdenime leqss epigrafad folkloruli
nimuSebidan aRebuli striqonebi aqvs wamZRvarebuli.
giorgi SatberaSvilis mTel rig leqsebsa Tu moTxrobebSi zRaprisa da
legendis siuJetur_romantikuli qargis gavlena igrZnoba. amgvar
nawarmoebebSi zRaprulia rogorc garemo, romelic magiur-miTologiuri
elementebiT aris gajerebuli, aseve _ personaJebi, romlebic TavdaviwyebiT
ibrZvian bednierebis mosapoveblad da mravali Tavgadasavlis Semdeg
aRweven sasurvel mizans. personaJebad gvevlinebian rogorc cxovelebi,
aseve mnaTobebi (mze, mTvare, varskvlavebi). gvxvdeba sazRapro eposisaTvis
damaxasiaTebeli jadosnuri nivTebi _ yovlisamreklavi sarke, zurmuxtis
qoSi, vercxlis wyaro, ukvdavebis jami da a. S. amgvar nawarmoebebSi
miTologizirebulia dro. jadosnuri sagnebis nairgvaroba zRapris
feradovnebas qmnis. zRapris formas iyenebs g. SatberaSvili sabavSvo
moTxrobebSi ,,xorbala~ da `mtkvris saTavisaken~; cdilobs, zRapruli
saxeebisa da gasimboloebuli sagnebis moSveliebiT, sakuTar leqsebsac
msgavsi feradovneba SesZinos. magaliTad, leqsSi `gaimindvra~ poeti
bermuxis qveS amoxeTqil wyaros da jadosnur jams natrobs ukvdavebis
dasasakuTreblad; xanac _ `zurmuxtis qoSs~, sivrceSi swrafi
gadaadgilebis unari rom SeiZinos; zogjer dilis namSi CaZinebuli
cerodenas zRapruli saxe warmoudgeba Tvalwin (`mogoneba~). yuradRebas
iqcevs g. SatberaSvilis is leqsebic, romlebic Svid maisis wvimis motivTan
arian dakavSirebulni da uSualod sazrdooben amindis marTvis magiuri
ritualis gamomxatveli zepirsityvierebis nimuSebiT. vxvdebiT mtredis
miTologiuri saxis saintereso gaazrebasac. leqsSi `gaimindvra~ poeti
muxaze Semomjdari `TeTri mtredis zRaprul suraTs gvixatavs. msoflios
mravali xalxis, da maT Soris qarTvelebis, uZvelesi msoflmxedvelobis
mixedviT, `TeTri mtredi~ adamianis sulis simboloa, xolo `muxa~ _
totemi. poetiseuli warmodgenebic erT mTlianobaSi danaxul saintereso
miTologiur saxes warmoadgens. Soreuli qedebis gadaRma bermuxis qveS
moCuxCuxe wminda wylis povnis surviliT Sepyrobili lirikuli gmiri
ukvdavebis wylis maZiebel miTosur personaJs waagavs.
232
sawadlis misaRwevad gmiris mier cxra mTis gadalaxvis zRapruli motivi
gamoiyena g. SatberaSvilma leqsSi `leqsis marili~, romelic xalxuri
nimuSis _ `aRzevans waval~ _ Tematikur-siuJetur qargaze aago. orive
leqsis Tanaxmad, gmiri, miuxedavad ded-mamis mravalgzisi Txovnisa, Tavisas
ar iSlis da aRzevans miemgzavreba. igi uRelSi abams niSa xarebs da midis
marilis mosatanad. zRapris gmiris msgavsad g. SatberaSvilis lirikuli
gmiri mogzaurobs samyaros samive sknelSi. qvesknelSi (marileTSi)
mogzaurobis Semdeg igi zesknelisken miiswrafvis, ris simboluri
gamoxatulebaa misi sxeulis gardasaxva _ miwidan mcenared amozrda, vazad
qceva. gardacvlili adamianis vazadqcevis motivi da Semdgom misi swrafva
mzisken uCveulo ar aris qarTuli xalxuri sazRapro eposisTvis. vazi,
venaxi mziuri niSniT gamorCeuli mcenarea, amitom mudam iswrafvis misken,
masTan sworferoba aniWebs Trobis unars.
g. SatberaSvilis leqsSi `leqsis marili~ kidev erT simbolod
gaazrebul saxes vxvdebiT, kerZod _ gmiris Tvalebis gvritebad qcevas, rac
masSi vazis yvavilis Suqis Cadgomam ganapiroba. Tvali, sazogadod, sulis
simboloa, xolo masSi vazis yvavilis Suqis Cadgoma maniSnebelia
sicocxlis ganaxlebisa, gvritebad qceva _ adamianis tyveobidan (am
SemTxvevaSi `marilis samaridan~) Tavis daRwevisa, mTlianobaSi _ sulis
Tavisuflebisa. Citi sulis simbolikiT itvirTeba xalxur warmodgenebSi,
aseve mas qarTul zRaprebSi miiCneven janisa da gonebis saxed. ganxilul
leqsSi gvxvdeba xalxuri eposisaTvis nacnobi personaJi _ xari, vawydebiT
xalxur eposSi farTod gavrcelebul gmiris saflavze mcenaris amosvlis
motivs. lirikuli gmiris xatvisas saflavze amosuli yvavilis feris
aqcentirebiT misi Sinagani samyaros warmoCena poetis sxva leqsebsac matebs
emociur datvirTvas (`gazafxuli muxranis velze~).
qarTuli xalxuri poeziisa da sazRapro eposisTvis niSandoblivi
warmarTuli panTeonisa da mnaTobTa Soris pirvelobisTvis paeqrobis
motivi gamoiyena g. SatberaSvilma leqsSi `mze, mTvare da qari~, romelsac
epigrafad wamZRvarebuli aqvs cnobili xalxuri miTologiuri leqsis
striqonebi _ `naTelma mTvarema brZana, bevriT me vjobivar mzesa~. leqsis
233
siuJeti zRapris principiTaa agebuli; rac Seexeba mis Sinaarss, igi mraval
msgavsebas avlens xalxur leqsTan `mze da mTvare~.
qarTuli xalxuri legenduri siuJetis safuZvelze agebs g.
SatberaSvili moTxrobas `Savi Rilebi~, romelic mweralma mesxuri
legendis SemoqmedebiTi gadamuSavebis Sedegad Seqmna. es legenda
miTologiuri azrovnebis safuZvelzea Seqmnili. sulieri msxveplSewirviT
ibadeba xalxuri simRera, `momRerali simRerisagan fizikurad daiwvis da
satrfo, romelsac umReroda, ferflis gvas iwyebs TmebiT. naperwkali
qalis Tmas moedeba da isic zed daiferfleba~. cecxli qarTul
sinamdvileSi mzesaviT Semoqmed Zalad iTvleboda; cecxlis ganmwmendi
Zalac misi mziuri bunebis mimaniSnebelia; qalis cecxlmodebuli Tma (mzis
sxivebi), romliTac satrfos ferfli moagrova, ganasaxierebs maT sulier
kavSirs, samudamo erTobas miRmur samyaroSi. cecxlmokidebuli mijnuris
saxe Zlieri siyvarulis simboloa; cecxli Setolebulia siyvarulTan
(siyvaruli _ sinaTle, dRe, cecxli, mze). moTxrobaSi yuradRebas iqcevs
xalxuri poeziisaTvis nacnobi mravalRiliani movis perangi, romelic
satrfialo lirikaSi araiSviaTad metaforuli epiTetis datvirTviT
gvxvdeba. moTxrobaSi `Savi Rilebi~ movis perangis wiTel ferebs TeTri
enacvleba, xolo sakralur Svids _ idumali cameti. Tu gaviTvaliswinebT
arqaul warmodgenas da 13-s borotebis momtan ricxvad miviCnevT, maSin
SeiZleba vifiqroT, rom TeTr movis perangze cameti Savi Rilis dakereba
erTgvari miniSnebaa gardauvali tragikuli dasasrulisa. unda aRiniSnos,
rom qarTul xalxur sityvierebaSi TeTri sudaris feria, romelic gvxvdeba
SavTan da wiTelTan monacvleobaSi.
SeiZleba Tamamad iTqvas, rom g. SatberaSvilma xalxur epikur Janrze
dayrdnobiT, axali ideebisa da cxovrebiseuli momentebis gaTvaliswinebiT,
Tanamedrove literaturuli zRapris brwyinvale nimuSebi Seqmna. legendis
siuJetisa da sakuTari SemoqmedebiTi fantaziis Serwyma-SejerebiT ki kidev
ufro gaamravalferovna Tavisi literaturuli memkvidreoba.
g. SatberaSvilis SemoqmedebaSi uxvad vxvdebiT religiur-miTologiur
simboloebs, romlebic mravalasociaciuri saxeebis xatvis winapirobas
234
qmnian. saguldagulod gamoZerwili TiToeuli saxe_simbolo originaluri
gaazrebiT iqcevs mkiTxvelis yuradRebas; es miTologiur_mxatvruli
saxeebi im margalitebad gvevlinebian, romelTa gaTvaliswinebiTac unda
ganisazRvros mwerlis Semoqmedebis mxatvruli Rirebuleba.Mmwerlis mier
mizanmimarTulad gamoyenebuli TiToeuli miTologiuri saxe-simbolo
konkretuli ideis ukeT warmoCenas emsaxureba. g. SatberaSvilis
literaturul memkvidreobaSi TavCenili miTologiur-simboluri saxeebi
gansakuTrebuli mravalferovnebiT xasiaTdeba, Tumca, mze, venaxi, xari, xe-
mcenare, yvavilebi, sajildao qva is simboloebia, romlebic
mravalasociaciur saxeebs qmnian da xSir SemTxvevaSi originaluri
gaazrebiT iqceven yuradRebas.
g. SatberaSvilis SemoqmedebaSi xis saxe-simbolos gaazreba warmarTul
rwmena-warmodgenaTa gaTvaliswinebiT SeiZleba. muxis, Sindis, Wadrisa da
alvis xeebi xan adamianTa bedis ganmsazRvrelni arian, xan sicocxlis
maradiulobas ganasaxiereben, xanac siwmindis, mzis naTelis, siyvarulisa
da imedis simboloebad qceulan. xis fesvi SatberaSvilis SemoqmedebaSi
sicocxlis maradiulobis simboloa da gvaris ukvdavebasTan asocirdeba;
masze amozrdili ylorti sicocxlis ganaxlebisa da imedis simbolod
moiazreba. rac Seexeba xes (muxa, Wadari), igi adamianis totemia, Tumca
zogjer leqsis simboluri gansaxierebacaa, romelsac siyvarulis
aRmocenebis unari Seswevs.
vazis, venaxis simbolikas g. SatberaSvilis poeziaSi uaResad erovnuli
datvirTva axasiaTebs. igi samSoblos tolfardi cnebaa. venaxis amgvari
gaazreba saTaves iRebs saxarebidan, romlis Tanaxmadac venaxi uflis mier
kacTaTvis boZebuli qveynis simboloa. venaxis, vazis miTologiuri
,,sicocxlis xis~ saxe-simbolo Seqmna poetma leqsSi ,,leqsis marili~.
venaxadqceuli adamiani kmayofilia imiT, rom igi sicocxles ganagrZobs im
wminda mcenaris saxiT, romelsac ,,leqsad dena~ SeuZlia. swored amis gamo
g. SatberaSvili erTgvar gamarTlebas aZlevs misi pirvandeli sxeulis
sikvdils, feriscvalebas: ,,me movkvdi, magram leqsad vidine!~ xolo leqsSi
,,vardfenoba~ originaluradaa naCvenebi mzisa da vazis kavSiri. `leqsad
235
damzevebuli~ venaxis poeturi saxis SeqmniT avtorma xazi gausva mzisa da
venaxis kavSirs. qarTuli xalxuri poeziis msgavsad, g. SatberaSvilis
SemoqmedebaSic venaxi, vazi, yurZeni simboloa kmayofilebisa, simdidrisa da
mxiarulebisa.
qarTul zepirsityvierebaSi arsebul yvavilTa simbolikis asociaciur
samyaros azrobriv-simboluri mravalferovnebiT enaTesaveba giorgi
SatberaSvilis SemoqmedebaSi daZebnili yvavilTa simbolikis amsaxveli
striqonebi. yvavilTa samyarosa, da saerTod, baRis, simbolika qarTveli
xalxis poetur metyvelebaSi yovelTvis sasiamovno ganwyobis, naTeli
warmodgenebis, axalgazrdobis, sixarulis, silamazisa da siyvarulis
gadmosacemad aris moSveliebuli. msgavsi ganwyoba iqmneba g. SatberaSvilis
poeziaSic. leqsSi `TiTqmis... muxambazi~ mTeli rigi simbolikebis (baRi,
vardi, ia, vaSlis yvavili) gamoyenebiT uSualod exmaureba xalxur
sityvierebaSi arsebul yvavilTa simbolikis ZiriTad asocoaciur samyaros;
igive iTqmis leqsze `siyvarulsa malva unda?~, romelSic yvavilebi
satrfos simboloebia. yvavilTa simbolikis gamoyenebas xSirad vxvdebiT
`iavnanas~ tipis leqsebSi, sadac ia da vardi yrmis sinatifisa da sulieri
siwmindis simboloa. SatberaSvilis leqsSic ,,nana, meSvidev~ yvavili
axalSobilis, bavSvis, simbolod gvevlineba: `eqvsi yvavili ezoSi xarobs,
iZine tkbilad, nana, meSvidev~. yvavilTa simbolikis originaluri gaazrebis
TvalsazrisiT yuradRebas iqcevs poetis leqsi `gazafxuli muxranis
velze.~ leqsi xalxuri baladis _ `Semomeyara yivCaRis” _ tragikuli
dasasrulis erTgvar azrobriv gagrZelebas warmoadgens: muxranis velze
daRvrili qarTvelisa da yivCaRis sisxli ukvalod ar qreba, mis adgilas
ori yvavili izrdeba; erT maTgans Tavze cisferi Suqi adgas, xolo meores
_ Savi. yvavilTa mxatvrul saxeebTan ferTa simbolikis mWidro kavSirs xom
safuZveli Soreul warsulSi eZebneba.
saqarTvelos warsuli istoriisa da religiur-miTologiuri
warmodgenebis uSualo gamoZaxilia giorgi SatberaSvilis SemoqmedebaSi
Sromismoyvareobis, erTgulebis, gmiris gagebiT moazrebuli xaris
simbolika. xari wminda cxovelia, romelic gaCenis dRidan erTgul
236
megobrad da TanaSemwed eqca adamians yovelgvar sameurneo saqmianobaSi
(`iberis leqsi~); aRzevans marilis mosatanad mimavali gmiric xars irCevs
megzurad, erTguli bunebisa da amtanianobis gamo (`leqsis marili~);
adamianTa didi nawili ufasebs xars misTvis gaweul amags da saTanado
siyvaruliT pasuxobs erTgul cxovels. igi, rogorc RvTaebrivi atributis
matarebeli (rqebi _ mTvaris insignia), qarTvelTa saficaria: `ager, sami Zma
jiRa xars kocnis JuJuna wvimiT danamul rqebze~. poets urmuli simRerac
uyvars, radgan xarisadmi siyvaruliT aris nasazrdoebi (,,qarTli~). leqsSi
gansakuTrebul yuradRebas iqcevs bolo ori striqoni _ `galavan SigniT
xarebi rqebze danTebul ciskariT~, _ romelic SeiZleba orgvari
mniSvnelobiT gavigoT: `rqebze danTebuli ciskari”—rogorc gamomxatveli
mzis RvTaebasTan kavSirisa da ,,galavan SigniT xarebi, rqebze danTebul
ciskariT~ _ rogorc xaris rqebze sanTlis dakvris rituali, romelic
sruldeboda gazafxulze, pirveli xnulis gavlebisa da xaris
TviTSewirvis dros. xaris rqebi xom orive mnaTob RvTaebasTan avlens
umWidroes kavSirs. Tu erTi mxriv rkaliseburi moxazuloba mas mTvaris
RvTaebasTan akavSirebs, meores mxriv igi sapatio adgils iWers svanur mzis
sadidebelSi. xaris RvTaebrivi Camomavloba, misan wiqarasaviT TviTSewirva
SemoqmedisTvis poeturi moRvaweobis tolfardia. amitomac cdilobs g.
SatberaSvili ,,alali xaris~ erTgulebiT emsaxuros saqarTvelos: `me misi
eSxiT var namexari, var misi uRlis alali xari~. leqsSic `Cemi uReli~
poeti Tavs adarebs xars, xolo siyvaruls im uRlad moiazrebs, romlis
mlocvelad da erTgul gamwevad sikvdilamde apirebs darCenas. xarisa da
adamianis gaigivebas miTologiaSi eZebneba saTave da xalxur poeziaSic
aisaxeba. Temidan pirovnebis ~me~- s gamoyofis Semdgom pirovneba–gmirs
xaris saxelwodebiT ixsenieben. giorgi SatberaSvilma xaris saxeSi
pirovneba–gmiris gansaxierebasac mouZebna Sesabamisi asaxva da am
RvTaebrivi cxovelis mouRalavi zrunva da fiqri erekle mefis
patriotizms Seutola: `davdiodi, CavbRaodi nasaxlarebs, rogorc xari,
Cemi mtrebis sisxliT movrwye Cemi Zmebis nasisxlari~.
237
giorgi SatberaSvilis lirikuli gmiris msoflSegrZnebis yvela
magistrali mzisa da sinaTlisken miemarTeba, igia sikeTis sawyisi da
maradisobis sawindari, sicocxlis, sinaTlis, bednierebis simbolo. poetis
SemoqmedebaSi mze cis Tvalia, romelic RamiT mxolod imitom Cadis, rom
mzeriT daiRala. poetis azriT, Tu mze Tvalia, maSin adamianis TvalebSic
RvTiuri naTeli dgas. leqsSi `qarTlis velze~, g. SatberaSvili natrobs
`Tvalebma mzes moutanos~, radganac icis, mzis mosvlasTan erTad,
bedniereba da sixaruli mova. TvalebSi airekleba adamianis sicocxlis
daisic, amitomac vkiTxulobT poetis sevdian leqsSi `ganSorebis Jams~
Semdeg striqonebs: `Cagsaxlebia mwuxri TvalebSi, Seni mze moCans mzis
dasavalze~. xalxur sityvierebaSic sikvdili TvalebSi gaavdrebas niSnavs:
`sikvdili gzaSi miyelebs, TvalebSi gaavdardeba~. mze, uZvelesi
warmodgenebis Tanaxmad, yovlismxilveli RmerTia da warmoidgineba
rogorc Tvali. odiTganve uflis naTelma Camoayaliba adamianis Tvali,
sanTeli gvamisa, rogorc me-cnobieris damkvidrebis aucilebeli organo...
TviT qarTuli sityva `mzera~ nawarmoebia mzisagan. mzis Tvali qarTul
xalxur poeziaSi kargi, mziani dRea. qarTul xalxur poeziaSi sikvdili
Sedarebulia mzis dabnelebasTan, dacxromasTan, gamqral sinaTlesTan,
avdarTan. gmiris sikvdili mzis Casvlas utoldebda. xalxSi gavrcelebuli
Tqmulebis mixedviT, gmiris sikvdilisas mze Casvlis win ramdenime wuTiT
SeCerdeba, mTaTa mwvervalebs SeaSuqebs da qreba. amgvar mzes xalxur
sityvierebaSi `mkvdris mze~ ewodeba, igi saiqios mzea, gansxvavebuli
miwieri mzisagan; amitom miiCneoda, rom `mkvdris mze cocxals ar eTboba~.
`mkvdris mzis~ miTologiur-poeturi saxe g. SatberaSvilma moTxrobis
saTaurad aqcia, xolo RvTaebrivi mnaTobi nawarmoebSi personificirebulia
da mTavari gmiris, Tengos, cxovrebis umniSvnelovanesi momentebis dadebiT
Tu uaryofiT Sedegs winaswar mianiSnebs.
zepirsityvierebaSi mkvdris mzis saxes qmnis wiTeli movis perangic,
romelic satrfosTvis gardacvlil Wabuks `dahfarfarebs~. `Svidgan RiliT
Sekruli~ wiTeli movis perangic mzis asociacias qmnis (Svidi Rili _
niSani umankoebisa). g. SatberaSvilis moTxrobaSi `mkvdris mze~ vxvdebiT
238
msgavs niuanss, `endrosferxalaTian Wabuks~, rogorc miniSnebas
sabediswero wamis moaxlovebisas. giorgis sizmarSic gaielvebs
`wiTelmaisuriani Wabukis~ saxe, romelsac is TeTri cxeni moyavs, giorgim
rom lurji lodi unda gadaugdos unagirs zeviT. aqac simboluri
miniSnebaa mTavari gmiris gardauvali sikvdilisa. unda aRiniSnos am
moTxrobis epigrafad moazrebuli frazis _ `ambavi wuTisoflis didi
dRisa~: saintereso miniSneba. dRe mzis uZveles saxelwodebadaa miCneuli.
g. SatberaSvili araerT nawarmoebSi moixseniebs mzis dabnelebas
adamianis sikvdilis asociaciis gamomwvev movlenad. leqsSi ,,mze
kalendarze~ poeti adamianis sicocxlis aiss da daiss, xalxuris msgavsad,
mzis amosvla-Casvlaze damokidebulad miiCnevs. sxva leqsSi ki SiSnarev
molodinad ismis sityvebi: `yvelas dro wasula, Cemi droc wava, yvelas
mze Casula, Cemi mzec Cava! poetisTvis mze _ naTlis sveti _ maradiulobis
naTelmyof RvTiur niSnad qceula, amitom Senatris rCeuls, `... romlis
kubosac Tavs daadgeba naTlis svetebi...~
g. SatberaSvilis SemoqmedebaSi friad saintereso saxe-simbolos qmnis
`sajildao qva~ _ qarTuli miTosis personaJebis Ronis sacdeli,
mokvdavTaTvis ukvdavebis mimniWebeli; simbolo, romelTanac asocirdeba
poetisTvis yvelaze Rirebuli _ Semoqmedeba.
sajildao qvis moyvanilobasa da misi awevis tradiciaze saubrobs g.
SatberaSvili werilSi `safalavno qva~, aseve Tavis vrcel da saintereso
moTxrobaSic `mkvdris mze~, romelSic mweral sajildao qvis mZleveli
ori vaJkacis cxovrebis umniSvnelovanes moments gvixatavs. nawarmoebSi
moTxrobilia ambavi sityviT moklulebisa da maTi uneblie `mkvlelebis~
Sesaxeb. maTi saTrevi lodi nebismier sajildao qvaze mZimea. mxolod
gulwrfeli monanieba, RvarZliani gulis cremliT gawmenda Tu
gaaTavisuflebs maT am mZime tvirTisagan. `sityva agorebul qvas hgavs, Tu
erTi mosxlta da agorda, morCa, zvavad iqceva da qveyanas walekavs~. am
zvavma daitana nawarmoebis araerTi personaJi. am gmirebis piriT avtorma
TiTqos mTeli kacobriobis dardi aametyvela.
239
TaobaTa Sejibris obieqtad qceuli sajildao qva nawarmoebis Tanaxmad,
mis irgvliv aerTebs sami adamianis tragikul sicocxles da, orgzis
Zleuli, awmyosa da warsulis gadamkveT wertilad qceula. am bediswerad
qceul qvaze ucnauri warwera ikiTxeboda: ,,sikvdiliTa sikvdilisa...~ rac,
rasakvirvelia, erTgvar miniSnebas warmoadgenda qvis mZleveli vaJkacis
sikvdiliT ukvdavi saxelis mopovebisa. nawarmoebSi SeiniSneba sikvdilisa
da sicocxlis ucnauri siaxlove, rac sofelsa da sasaflaos Soris
sazRvris moSliT gamoixateba. nawarmoebSi dro miTologizebulia;
waSlilia zRvari warsulsa da awmyos Soris. igi erT mTlianobaSi
ganixileba, warsulis, awmyosa da momavlis amsaxveli suraTebi,
cxovrebiseuli epizodebi ise enacvlebian erTmaneTs, rom Zneli xdeba maT
Soris mkacri sazRvris gavleba; cocxali Tu gardacvlili personaJebi
erT sibrtyeSi erTmaneTis gverdiT Tanaarseboben; cnobier Tu qvecnobier
samyaroSi isini epaeqrebian erTmaneTs da amiT qmnian erT mTlian sivrces.
g. SatberaSvilis moTxrobaSi `mkvdris mze~ sajildao qvis ukvdavebis
simbolod qcevis rTuli procesi sikvdil-sicocxlis Widilis niSniTaa
aRbeWdili. Tavad nawarmoebs, mis yovel sityvas sajildao qvas adarebs
mwerali, xolo sakuTar Tavs moiazrebs sikvdilTan SeWidebul mokvdavad,
romelic `sajildao sityvis mZime lodis~ daZleviT cdilobs ukvdavebis
mopovebas. qarTveli xalxis sibrZniT Sezavebuli g. SatberaSvilis
literaturuli memkvidreoba dasturia imisa, rom mSobeli eris
sityvakazmuli mwerlobis madlian xnulSi Camdgarma mweralma warmatebiT
gaitana lelo da SeZlo, sajildao sityva eTqva rogorc
TanamedroveTaTvis, ise _ STamomavlebisaTvis.
240
gamoyenebuli literatura:
1. biblia 1989: biblia, saqarTvelos sapatriarqos gamocema, Tb.
2. abaSiZe 1980: abaSiZe b., xarisa da irmis kulti Zvel saqarTveloSi,
miTologiis zogierTi sakiTxi qarTul zepirsityvi-
erebaSi, Tb.
3. abaSiZe 1985: abaSiZe gr., uberebeli xsovna, _ gaz. `literaturuli
saqarTvelo~, 19 aprili, Tb.
4. abzianiZe 2006: abzianiZe z., elaSvili q., simboloTa ilustrirebuli
enciklopedia, t. I, gamomcemloba `bakmi~, Tb.
5. abzianiZe 2007: abzianiZe z., elaSvili q., simboloTa ilustrirebuli
enciklobedia, t. II, gamomcemloba `bakmi~, Tb.
6. agiaSvili 1986: agiaSvili n., `SatberaanT kargi biWi~, _ pirad-piradi,
gamomcemloba `sabWoTa saqarTvelo~, Tb.
7. amiranaSvili 1944: amiranaSvili S., qarTuli xelovnebis istoria, I, Tb.
8. arabuli 2006: arabuli a., `epitafia~, _ samgloviaro poezia, Tb.
9. asaTiani 1975: asaTiani g., saTaveebTan, ,,sabWoTa saqarTvelo~, Tb.
10. afxaiZe 1959: afxaiZe S., adamianTa keTilSobilebis mxatvari, _
kritikuli werilebi, Tb.
11. afxazuri... 2003: afxazuri folklori, _ kavkasiis xalxTa
folklori, (Semdgenlebi ana wvinaria-abramiSvili
da lia ClaiZe), Tb.
12. axvlediani 1984: axvlediani g., qarTuli martirologiuri Zeglebi da
folkloruli tradicia, _qarTuli folklori, XIV,
Tb.
13. baiaZe 1963: baiaZe v., `a, im mTazeda~, _ dro da mwerali, Tb.,
14. bardaveliZe 1941: bardaveliZe v., qarTvelTa uZvelesi sarwmunoebrivi
istoriidan, RvTaeba (barbar-babar), Tb.
15. barnovi 1967: barnovi v., ,,mimqrali Saravandedi~, Tb.
16. baqraZe 2000: baqraZe a., maragiTzraxva, miTologiuri engadi,
gamomcemloba `nekeri~, Tb.
241
17. baqraZe 1990: baqraZe a., kritika-Jandarmi, _ mwerlobis
moTviniereba, gamomcemloba `sarangi~, Tb.
18. beri egnataSvili 1989: beri egnataSvili, axali `qarTlis cxovreba~,
qarTuli mwerloba, t. VI, Tb.
19. berZeniSvili 1986: berZeniSvili l, xalxuri sityviereba akakis
krebulSi, Tb.
20. bregaZe bregaZe n.,ru- ru.connect.facebook.com/note.php?note_id.
21. gamsaxurdia 1991: gamsaxurdia z., miTosisa da poeziis gageba
axali drois mecnierebaSi, _ ,,vefxistyaosnis~,
saxismetyveleba, Tb.
22. gaCeCilaZe 1957: gaCeCilaZe s., literaturaTmcodneobis Sesavali,
Tb.
23. gelovani 1983: gelovani a., miTologiuri leqsikoni, Tb.
24. gvaxaria 1994: gvaxaria a., kidev erTxel `Semomeyara yivCaRis~
finalis gamo, gaz. `literaturuli saqarTvelo~,
11 Tebervali. Tb.
25. giorgaZe 2005: giorgaZe e., qarTuli sityvis qandaqari, _ giorgi
SatberaSvilis portreti, zedaSe, #2
26. giorgaZe 1990: giorgaZe m., amindis magiuri marTvis rituali da
folklori, _ samxreT-dasavleT saqarTvelos
zepirsityviereba, t. X, Tb.
27. giorgaZe 1993: giorgaZe m., qarTuli xalxuri kalendaruli
sawesCveulebo poezia, Tb.
28. giqoSvili 2003: giqoSvili s., SatberaSvilis gastumreba, _ Jur.
`literaturuli mesxeTi~, ivlisi, #7, Tb.
29. daneliZe 1948: daneliZe d., qarTuli dramis xalxuri sawyisebi,
Tb.
30. doliZe 2011: doliZe T., sityviT moklulTa mze, _ Jur. `gza~,
#3, Tb.
31. elaSvili 2008: elaSvili q., xeTmetyveleba, kreb. `qarTuli
folklori~, #4 (XX), Tb.
242
32. vaJa 1985: vaJa-fSavela, `kritika b. ip. varTagavasi~, _
Txzulebani, msoflio literaturis biblioTeka,
gamomcemloba `sabWoTa saqarTvelo~, Tb.
33. TavdgiriZe 2008: TavdgiriZe x., `sawyisTan dabrunebis~ qarTuli
kosmogoniuri miTo-ritualuri modelebi, kreb.
`qarTuli folklori~, #4 (XX), Tb.
34. Tandilava 1984: Tandilava z., wylis kulti qarTul folklorSi, _
samxreT-dasavleT saqarTvelos zepirsityviereba,
t. VII, Tb.
35. Tandilava 1996: Tandilava z., wylis kulti da qarTuli folklo-
ri, baTumi
36. Tbileli 1989: Tbileli i., `didmouraviani~, _ qarTuli mwerloba,
VII, Tb.
37. munSi 1981: isqander munSi, abasis qveynis damamSvenebeli
istoriis gagrZeleba, _ saqarTvelos istoriis
wyaroebi, XIII, (sparsuli teqstis gamokvleva,
SeniSvnebi da qarTuli Targmani daurTo nana
gelaSvilma), Tb.
38. zandukeli 1974: zandukeli f., giorgi SatberaSvilis saymawvilo
moTxrobebi, _ folklori da qarTveli sabavSvo
mwerlebi, Tb.
39. kalandaZe 1957: kalandaZe g., sagmiro baladebi, _qarTuli xalxuri
balada, Tb.
40. kalandaZe 1976: kalandaZe l., mSobliuri sityvis mebaRe, _ litera-
turuli nafiqrebi, Tb.
41. kapanaZe 1950: kapanaZe, qarTuli numizmatika, Tb.
42. kekelia 1976: kekelia m, folklori, rogorc wyaro qarTuli
samarTlis istoriisaTvis, Tb.
43. kiknaZe 1985: kiknaZe z., qarTul miTologiur gadmocemaTa
sistema, Tb., Tsu gamomcemloba.
44. kiknaZe 2001: kiknaZe z., qarTuli xalxuri eposi, Tb.
243
45. kotetiSvili 1961: kotetiSvili v, xalxur poezia, Tb.
46. kukulaZe 2005: kukulaZe l, xe-mcenareTa da yvavilTa simbolika
giorgi SatberaSvilis SemoqmedebaSi, _ Jurnali
`Woroxi~, #6, baTumi
47. kukulaZe 2006: kukulaZe l, sajildao qvis simbolika giorgi
SatberaSvilis SemoqmedebaSi, _ Jurnali `Woroxi~,
#5, baTumi
48. kukulaZe 2007: kukulaZe l, folklori giorgi SatberaSvilis
poeziaSi, _ samxreT-dasavleT saqarTvelos
zepirsityviereba, t. XII, baTumi
49. kukulaZe 2007: kukulaZe l, vazis simbolika giorgi SatberaSvilis
SemoqmedebaSi, _ Jurnali `Woroxi~, #3, baTumi
50. kukulaZe 2008: kukulaZe l, xaris simbolika giorgi SatberaSvilis
SemoqmedebaSi, _ samxreT-dasavleT saqarTvelos
zepirsityviereba, t. XIII, baTumi
51. kukulaZe 2010: kukulaZe l, mzis simbolika giorgi SatberaSvilis
SemoqmedebaSi, saerTaSoriso konferenciis masalebi,
II, gamomcemloba `SoTa rusTavelis saxelmwifo
universiteti~, baTumi
52. kukulaZe 2010: kukulaZe l, giorgi saakaZis ciklis saistorio
zepirsityviereba (g. SatberaSvilis narkvevis –
`giorgi saakaZe xalxis xsovnaSi~ - mixedviT), _
saerTaSoriso perioduli samecniero Jurnali
,,inteleqti~, #1(39), Tb.
53. lamberti 1938: arqanjelo lamberti, samegrelos aRwera, Tb.
54. leoniZe 1976: leoniZe g., ,,natvris xe~, Tb.
55. makaraZe 2003: makaraZe e., ritualuri simbolika da xalxuri
leqsi, _ bsu Sromebi, t. V, baTumi
56. maWavariani 1970: maWavariani m., qarTuli sityvis didi mouravi,
_ Jur. `ciskari~, #6, Tb.
57. maxauri 2003: maxauri tr., `Semomeyara yivCaRi~, qarTuli
244
xalxuri sagmiro balada, Tb.
58. maxaWaZe 1996: maxaWaZe S., 60-70-iani wlebis qarTuli mwerlobis
ZiriTadi tendenciebi, _ miTi da realoba `daTa
TuTaSxiaSi~, Tb.
59. maxaWaZe 2004: maxaWaZe S., ritualur-miTologiuri skola
litmcodneobaSi, _ pirvelad iyo miTi, baTumi
60. mosia 2006: mosia b., qarTuli folkloris saxismetyveleba,
Tb. gamomcemloba `merani~.
61. mziani... 2005: mziani rwmenis sauflo (Seadgines nana
kotetiSvilma, n. xornaulma da g. xornaulma),
Tb.
62. namcvrevi 1989: namcvrevi, xalxuri poezia, Cawerili qarTlSi,
(Semkrebi, Semdgeneli g. xorgulaSvili), Tb.
63. narimaniZe 1985: narimaniZe s., kaikacobis samaxsovrod~, _ gaz.
`literaturuli saqarTvelo~, 19 aprili, Tb.
64. natroSvili 1985: natroSvili g., sityvis WeSmariti ostati, _ gaz.
`literaturuli saqarTvelo~, 19 aprili, Tb.
65. nozaZe 1956: nozaZe v., ,,vefxistyaosnis~ mzismetyveleba, san-
tiago-Cile,
66. nozaZe 2004: nozaZe v., `vefxistyaosnis~ ferTmetyveleba, t. I,
guram SaraZis winasityvaobiT, Tb.
67. niSnianiZe 1984: niSnianiZe S., `mesizmreba giorgi SatberaSvili~,
rCeuli, Tb.
68. osuri ... 1965: osuri zRaprebi, Tb.,
69. oqroSiZe 1969: oqroSiZe T., qarTuli fantastikuri zRapris
personaJi (xari), _ qarTuli folklori, Tb.
70. oCiauri 1967: oCiauri T., miTologiuri gadmocemebi
aRmosavleT saqarTvelos mTianeTSi, Tb.
71. paWkoria 1969: paWkoria o., ,,mkvdris mze~, literaturuli
werilebi, Tb.
72. radiani 1953 radiani S., `tradiciisa da novatorobis
245
sakiTxi~, _ `literaturuli gazeTi~, #30, Tb.
73. saqarTvelos... 1979: saqarTvelos istoriis narkvevebi, saqarTvelo
XI saukunis bolosa da XII saukunis pirvel
meoTxedSi, II, Tb.
74. saqarTvelos... 1973: saqrTvelos istoriis narkvevebi, socialuri
urTierToba da klasobrivi brZola saqarTve-
loSi, XVI-XVII saukuneebSi, IV, Tb.
75. saxokia 1979: saxokia T., qarTuli xatovani sityva-Tqmani, Tb.
76. saxokia 1909: saxokia T., xalxuri zRaprebi, Tb.
77. svanuri... 1989: svanuri legendebi, ,,iveria~, Tb.
78. sidamoniZe 1988: sidamoniZe v., giorgim naxa sizmari, Tb.
79. sigua 2000: sigua s., qarTuli kulturis sakiTxebi, Tb.
80. siraZe 1977: siraZe r., qarTuli miTologiuri esTetikidan, _
Jur. `sabWoTa xelovneba~, #10, Tb.
81. siraZe , siraZe r., mze, saxismetyveleba
82. sixaruliZe 1949: sixaruliZe qs., qarTuli xalxuri sagmiro-
saistorio sityviereba, Tb.
83. sixaruliZe 1958: sixaruliZe qs., narkvevebi, I, Tb.
84. sixaruliZe 1976: sixaruliZe qs., qarTuli folkloris istori-
isa da Teoriis sakiTxebi, Tb.
85. sixaruliZe 1960: sixaruliZe qs., sawesCveulebo poezia samglovi-
aro leqsebi, qarTuli xalxuri poeturi
Semoqmedeba, I, Tb.
86. sixaruliZe 2006: sixaruliZe q., kavkasiuri miTologia, gamomcemloba
`kavkasiuri saxli~, Tb.
87. soxaZe 1964: soxaZe a., qarTvelTa uZvelesi sarwmuneobisa da
mis gadmonaSTebTan brZolis istoria, Tb.
88. soxaZe: soxaZe q., www.nplg.gov.ge
89. sulxan-saba 1989: sulxan-saba orbeliani, `sibrZne sicruisa~,
qarTuli mwerloba, t. VII, gamomcemloba
246
`nakaduli~, Tb.
90. surgulaZe 1986: surgulaZe i., xalxuri ornamentikis simbolika,
gamomcemloba `sibrZnis wyaro~, Tb.
91. sxirtlaZe 1990: sxirtlaZe s., suliT ganwmendili, _ gaz.
`literaturuli saqarTvelo~, #24, 15 ivnisi, Tb.
92. tatiSvili 2001: tatiSvili i., xeTuri religia, Tb.
93: umikaSvili 1964: umikaSvili p, `xalxuri sityviereba~, I, Tb.
94. umikaSvili 1964: umikaSvili p, `xalxuri sityviereba~, II, Tb
95 umikaSvili 1964: umikaSvili p, xalxuri sityviereba, arsena, IV,Tb.
96: farsadan... 1925: farsadan gorgijaniZis historia, (s, kakabaZis
gamocema), _ `saistorio moambe~, II, Tb.
97. qarTuli... 1951: qarTuli xalxuri zRaprebi, (Sekrebili Tedo
razikaSvilis mier), I, Tb.
98. qarTuli... 1970: qarTuli xalxuri sityvierebis qrestomaTia
qarTuli xalxuri sityvierebis qrestomaTia
(Seadgina qs. sixaruliZem), Tb.
99. qarTuli... 1972: qarTuli xalxuri poezia, t. I, Tb.
100. qarTuli...1974: qarTuli xalxuri poezia, t. III, Tb.
101. qarTuli... 1975: qarTuli xalxuri poezia, t. IV, Tb.
102. qarTuli... 1978: qarTuli xalxuri poezia, t. VI, Tb.
103. qarTuli... 1980: qarTuli xalxuri poezia, t. XII, Tb.
104. qarTuli... 1976: qarTuli xalxuri sityviereba, Tb.
105. qarTvvel.. 1958: qarTvel mTielTa zepirsityviereba, (teqsti
moamzada da SeniSvnebi daurTo elene
virsalaZem), Tb.
106. qurdovaniZe 2004: qurdovaniZe T., folklori da qarTuli
mwerloba, Tb.
107. qurdovaniZe 2004: qurdovaniZe T., zRapari, _ qarTuli zepirsityvie
rebis Janrebi, Tb.
108. Rlonti 1980: Rlonti a., dedis leqsikoni, _ filologis
Canawerebi, Tb.
247
109. SamanaZe 1984: SamanaZe n., `Semomeyara yivCaRis~ daboloebisaTvis,
_ qarTuli folklori, t. XIV, Tb.
110. SamanaZe 1973: SamanaZe n., qarTuli xalxuri legenda, Tb.
111. SaniZe 1984: SaniZe a., qarTuli kiloebi mTaSi, Txzulebani,
I, Tb.
112. SatberaSvili 1982: SatberaSvili g., rCeuli, gamomcemloba `sabWoTa
saqarTvelo~, Tb.
113. SatberaSvili 1970: SatberaSvili g., TxzulebaTa oTxtomeuli, I, Tb.
114. Sengelaia 1990: Sengelaia m., amindis magiuri marTvis rituali da
folklori, _ samxreT-dasavleT saqarTvelos
zepirsityviereba, t. X, Tb.
115. Sengelaia 1963: Sengelaia m., etiudebi qarTuli medicinis
istoriidan, Tb.
116. Sengelaia 1975: Sengelaia m, Svidmaisoba qarTvelebSi, Jur.
,,droSa~, #59, Tb..
117. SioSvili 1978: SioSvili T., Tedo saxokias folkloristuli
moRvaweoba, sadisertacio naSromi filologiis
mecnierebaTa kandidatis samecniero xarisxis
mosapoveblad, Tb.
118. SioSvili 2002: SioSvili T., qarTuli folkloris zneobrivi
samyaro, wigni pirveli, `gamomcemloba aWara~,
baTumi
119. SioSvili 2004: SioSvili T, qarTuli folkloris zneobrivi
samyaro, wigni meore, `gamomcemloba aWara~,
baTumi
120. SioSvili 2010: SioSvili T., wminda giorgi qarTul xalxur
sasuliero poeziaSi, _ kr. `didaWaroba~, Tb.
121. SioSvili 2010: SioSvili T., xezreTi alis ciklis legendebi
aWaris folklorSi, _ qarTveli muslimebi
Tanamedroveobis konteqstSi, baTumi
122. SioSvili 2012: SioSvili T., Jur. `Woroxi~, N#6, baTumi.
248
123. SioSvili 2011: SioSvili T., kukulaZe l., wminda simReris madliT
gaSuqebuli poezia, _ Jur. `Woroxi~, #4, baTumi
124.Sromis simRerebi 1961: Sromis simRerebi, teqsti gamosacemad moamzada,
winasityvaoba da leqsikoni daurTo Tamar
oqroSiZem, Tb.
125. Ciqovani 1956: Ciqovani m., qarTuli xalxuri sityvierebis isto-
ria, Tb.
126. Ciqovani 1975: Ciqovani m., qarTuli xalxuri sityvierebis
istoria, t. I, Tb.
127. Ciqovani 1946: Ciqovani m., qarTuli folklori, Tb.
128. Ciqovani 1975: Ciqovani m., qarTuli folkloris leqsikoni II, Tb.
129. Ciqovani 1971: Ciqovani m., berZnuli da qarTuli miTologiis
sakiTxebi, Tb.
130. CxeiZe 2001: CxeiZe e., ricxvTa simbolika qarTul folklorSi,
_ `literaturuli Ziebani~, t. XXI, Tb.
131. CxeiZe 2011: CxeiZe r., giorgi saakaZe, _ Jur. `istoriani~, #3, Tb.
132. CxeiZe 1970: CxeiZe o., giorgi SatberaSvili, I, winasityvaoba, Tb.
133. caiSvili 1990: caiSvili s., madli mSobliuri enisa, _ qarTuli
mwerloba, Tb.
134. canava: 1986: canava a., folklorul-literaturuli
urTierTobis zogierTi aspeqti, _ folklori da
Tanamedrove qarTuli mwerloba, gamomcemloba
`merani~, Tb.
135. canava: 1953: canava a., qarTuli mestviruli poezia, Tb.
136. canava 2001: canava r., miTis, ritualisa da magiis urTierTmi-
marTebisaTvis, _kreb. `ena da literatura~, #2, Tb.
137. cxadaZe 2005: cxadaZe e., miTosuri paradigmebi XX saukunis meore
naxevris qarTul prozaSi, _ avtoreferati, Tb.
138. WavWavaZe 1941: WavWavaZe i., TxzulebaTa sruli krebuli, II, Tb.
139. WeliZe 2008: WeliZe g., qarTuli miTopoezia, Tb.
140. WeliZe 1975: WeliZe v., giorgi SatberaSvili, fiqrebi xvalindel
249
dReze, Tb.
141. Wilaia 1965: Wilaia s., prozaikosis gamarjveba, _ winaprebi da
megobrebi, Tb.
142. WinWarauli 1981: WinWarauli a., mokrZalebuli mosagonari, _ gaz.
`literaturuli saqarTvelo~, ivnisi, Tb.
143. WumburiZe 1979; WumburiZe z., mariliani sityvis ostati, _
literaturuli werilebi, Tb.
144. xalxuri... 1965: xalxuri sibrZne, t. IV, Tb.
145. xalxuri... 1965: xalxuri sibrZne t. V, Tb.
146. xalxuri... 1918: xalxuri sityviereba (eqvTime TayaiSvilis
redaqciiT),t. I, Tb.
147. xalxuri... 1964: xalxuri sityviereba (eqvTime TayaiSvilis
redaqciiT), t. II, Tb.
148. xalxuri... 1957: xalxuri sityvierebis masalebi, II, Tb.,
149. xalxuri... 1950: xalxuri poezia, rCeuli, Tb.
150. xalxuri... 1952: xalxuri sityviereba, t. I, qarTuli xalxuri
zRaprebi, (mixeil Ciqovanis redaqciiT), Tb.
151. xalxuri... 1952: xalxuri sityviereba, t. II, qarTuli xalxuri
zRaprebi, (mixeil Ciqovanis redaqciiT), Tb.
152. xalxuri... 1953: xalxuri sityviereba, t. III, Tb.
153. xaranauli 1981: xaranauli b., ufrosi megobari, _ gaz.
`literaturuli saqarTvelo~, ivlisi, Tb.
154. xidaSeli 2001: xidaSeli m., samyaros suraTi arqaul
saqarTveloSi, Tb.
155. xidaSeli 2010: xidaSeli m., `feris simbolika maxlobeli
aRmosavleTis adresamiwaTmoqmedo kulturebsa
da qarTul xalxur kulturaSi, _ saqarTvelos
Zveli kulturis sakiTxebi, Tb.
156. javaxiSvili 1960: javaxiSvili i., qarTvelebis warmarToba, _
qarTveli eris istoria, I, Tb.
157. javaxiSvili 1967: javaxiSvili i., masalebi XVII saukunis
250
istoriisaTvis, giorgi saakaZe, _ qarTveli eris
istoria, t. IV, Tb.
158. jamburia 2011: jamburia g., giorgi saakaZe, _ Jur. `istoriani~,
#3, Tb.
159. jamburia 1973: jamburia g., bazaleTis tragedia, _ saqarTvelos
istoriis narkvevebi, t. IV, Tb.
160. janeliZe 1981: janeliZe d., samaia, _ gaz. `literaturuli
saqarTvelo~, 17 ivlisi, Tb.
161. jafariZe 1985: jafariZe r., daucxromeli moRvawe, _ gaz. `litera-
turuli saqarTvelo~, 19 aprili, Tb.
162. jafariZe 1980: jafariZe r., Txzulebani, werilebi, VI, Tb.
163. veselovski 1940: Веселовский А.Н., Психологический паралелизм и его формы в
отрожениях поэтического стиля, - Историческая поэтика,
Ленинград,
164. propi 1946: Пропп В. Я. Исторические корни волшебной сказки.М.
165. trubeckoi 1910: Трубецкой С., Метафизика в древней Греций, С-П,
166. freidenbergi 1978: Фрейдербег О.М. Миф и литература древности, М.
167. levi-strosi 2001: Леви-Строс К. М. Структурная антропологияю, М.
168.fontenrouzi 1980: Fontenrose I., Python, London
169. http://www.buki.ge/author-2187.html
251
Sinaarsi
Sesavali ----------------------------------------------------------------------------------------------------- 3
Tavi pirveli
giorgi SatberaSvilis folkloristuli moRvaweoba ----------------------------18
1. `balada qarTveli moymisa da yivCaRisa~ -------------------------------------------31
2. `giorgi saakaZe xalxis xsovnaSi~ ---------------------------------------------------------54
3. `x a r e b a~ -------------------------------------------------------------------------------------------75
4. `kviria~ ---------------------------------------------------------------------------------------------------80
Tavi meore
`Tvaladuri qarTulis WaSniki~ da erovnuli folklori ------------------ 90
Tavi mesame
folklorul saxeTa da motivTa transformaciisaTvis giorgi
SatberaSvilis poeziaSi __________________________________ 103
Tavi meoTxe
epikuri motivebi _____________________________________________ 125
Tavi mexuTe
miTologiuri saxe-simboloebi ------------------------------------------------------------------ 161
1. xis simbolika ------------------------------------------------------------------------------------------- 167
2. vazis simbolika --------------------------------------------------------------------------------------- 176
3. yvavilTa simbolika --------------------------------------------------------------------------------- 182
4. xaris simbolika --------------------------------------------------------------------------------------- 188
5. mzis simbolika ----------------------------------------------------------------------------------------- 198
6. sajildao qvis simbolika ----------------------------------------------------------------------- 209
ZiriTadi daskvnebi -------------------------------------------------------------------------- 220
gamoyenebuli literatura ----------------------------------------------------------------------- 241