Finansai Ir Mokesciai (Giliauskiene)

8/11/2019 Finansai Ir Mokesciai (Giliauskiene)

http://slidepdf.com/reader/full/finansai-ir-mokesciai-giliauskiene 1/101

1

VILNIAUS KOOPERACIJOS KOLEGIJA

DALYKAS: FINANSAI IR MOKES ČIAI (Paskaitų konspektas)

Parengė:

Dėstytoja Genė Giliauskienė

Vilnius 2002



21. FINANSAI

1.1. tema. Finansų kilmė ir apibr ėžimas. Finansų paskirtis. Pinigai ir jų funkcijos.Finansų kilmė ir apibr ė žimas.Są voka “finansai” kyla iš prancūzų kalbos žodžio “finance”,

kuris reiškia visumą piniginių lėšų , esančių į monių ar valstybės žinioje, jų formavimo sistemą , paskirstymą ir naudojimą . Tačiau finansai nėra pinigai. Finansai yra ekonominių santykių visuma,kylanč ių iš išpl ė stinė s reprodukcijos paskirstymo stadijos turinč ių piniginę išraiškos formą bei paskirstomą jį pobūd į. Finansai, pinig ų pagalba, materializuoja paskirstomuosius ir perpaskirstomuosius santykiusį finansinius išteklius ir turi tiksl ą greič iau patenkinti maksimaliusvisuomenė s poreikius.

Dėl finansų kilmės ekonomistai iki šiol ginčijasi, nesutariama, kurioje išplėstinėsreprodukcijos stadijoje reik ėtų ieškoti finansų kilmės vietos. Visi sutinka su tuo, kad finansų kilmėsvieta tur ėtų būti ten, kur veikia finansų paskirstomieji ir perpaskirstomieji santykiai. Pats finansų apibr ėžimas nusako, kad šie santykiai yra būdingi paskirstymo stadijai. O kaip gi su kitomisišplėstinės reprodukcijos stadijomis?

Tarkime, kad finansų kilmė yra gamybos stadija. Žinome, kad šiai stadijai yra būdingi

gamybiniai santykiai. Šioje stadijoje kuriama nauja pridėtinė vertė, o ne paskirstoma. Šią vertę kuriažmogus, dirbdamas protinį ir fizinį darbą . Kiekvieno žmogaus sukurta pridėtoji vertė yra bendrojovidaus produkto dalis. Tačiau žmogus negali sukurti naujo produkto, netur ėdamas materialinių irfinansinių išteklių . Galima teigti, kad sukurto naujo produkto vertės dydis gamyboje priklauso nenuo paskirstomų jų ir perpaskirstomų jų santykių , o nuo finansų vaidmens, apr ū pinant darbo vietą finansiniais ištekliais. Gamybos stadijoje finansai gali skatinti arba neskatinti naujų finansinių išteklių atsiradimą naujam produktui pagaminti.Jeigu jie skatina, tai atlieka stimuluojantį vaidmenį bet ne paskirstomą jį ar perskirstomą jį . Reiškia – gamybos stadija netur ėtų būti finansų kilmės vieta.Tačiau išplėstinės reprodukcijos gamybos stadijoje finansai turi galimybę kurti naujus finansiniusišteklius, todėl šioje stadijoje finansai gali sudaryti užuomazgas pirminiam naujai sukurtos vertės paskirstymui kitose išplėstinės reprodukcijos stadijose.

Mainų stadijoje finansai dalyvauja tiek, kiek reikalinga, kad vyktų mainų santykiai pinigais.Šioje stadijoje finansai leidžia suformuoti tikslinės paskirties piniginius vartojimo ir kaupimofondus.

Vartojimo stadijoje finansais gali būti formuojama vartojimo fondų struktūta,kontroliuojamas finansinių išteklių režimas ir pan. Iš to, kas pasakyta, galime daryti išvadą , kadfinansai visose išplėstinės reprodukcijos stadijose: gamyboje, mainuose, vartojime ir paskirstymeatlieka vienok į ar kitok į vaidmenį .

Mokslo požiūriu finansai yra bendra mokslo kategorija, ekonominiu požiūriu finansaidažniausiai vartojami apibūdinti finansinius-kreditinius santykius ir finansų rinkas.

Finansai yra savarankiškas instrumentas, kuriuo ūkio subjektai ir valstybė atlieka paskirstomuosius ir perpaskirstomuosius santykius ir vykdo kontrolės funkciją . Be finansų būtų neį manomas bendrojo vidaus produkto paskirstymas ir perpaskirstymas. Tačiau finansai be pinigų pagalbos to negalėtų padaryti. Pinigai paskirstomiesiems ir perpaskirstomiesiems santykiamssuteikia piniginę išraiškos formą , kitaip tariant juos materializuoja. Finansams pinigai yra prek ė skainos vert ė s išraiška, apskaitos vienetas bei vert ė s matas.

Finansų paskirtis. Finansų būtinumas kyla iš visuomenės poreikių tenkinimo, o šių poreikių finansinį pagrindą sudaro finansinių išteklių tr ūkumas. Finansų paskirtis yra šį tr ūkumą maksimaliai pašalinti. Valstybė yra visuomenės poreikių produktas, o ne atvirkščiai. Kiekvienoje valstybė je bendro nacionalinio produkto ir nacionalinių pajamų paskirstymas vyksta pinigine forma. Finansų paskirtis yra realizuojama jų funkcijomis.

Finansų paskirstomoji ir perpaskirstomoji funkcijos atskleidžia ir finansų esmę .Finansaivykdo pirminio paskirstymo ir antrinio paskirstymo(perpaskirstymo) funkcijas.

Pirminio paskirstymo funkcijos objektas yra sukurto bendrojo vidaus produkto vertė.Pirminio paskirstymo metu yra paskirstomaūkio subjektų sukurta pridėtinė vertė. Ūkio subjektaišio paskirstymo metu sukuria sau piniginius (finansinius) fondus, t.y. daro piniginius atskaitymus



3nuo pridėtosios vertės (pelno) ir sutiekia jiems tikslinę paskirtį bei savarankišk ą funkcionavimą į monė je, tačiau nedetalizuoja jų tikslinio panaudojimo.

Antriniu paskirstymu (jau paskirstytų lėšų perpaskirstymu) valstybė sudaro biudžetinius irnebiudžetinius fondus. Antrinio paskirstymo produktas yra centrinis biudžetinis fondas, vadinamasnacionaliniu biudžetu ir nebiudžetiniu fondu. Antrinio paskirstymo metu yra konkretizuojamasvertės tikslinis panaudojimas. Nebiudžetinių fondų formavimo ir panaudojimo principas leidžia

finansams pilniau materializuoti finansinius išteklius šalies finansinei būklei pagerinti konkrečioseekonominėse sferose.Finansai atlieka dar vieną reikšmingą funkciją – tai finansų kontrolės funkcija. Finansų

kontrolės objektu yra finansiniai resursai, tame tarpe ir visų nacionalinės ekonomikos grandžių , piniginių fondų formavimo ir panaudojimo metu susidarantys pinigų skirstymo procesai. Ši funkcijanusako finansų kontrolės turinį ir reikšmę . Priklausomai nuo finansų kontrolę vykdančių subjektų yra skiriamos tokios kontrolės r ūšys:

- valstybinė kontrolė;- vidaus tvarkos kontrolė;visuomeninė (vieša) kontrolė;- nepriklausoma (audito) kontrolė;Vidaus tvarkos kontrol ę vykdo ekonominės ar specialios kontrolinės-revizinės tarnybos

pačiose į monėse, į staigose ir organizacijose (tai buhalterija, finansų skyrius ir pan.).Čia kontrolėsobjektas yra pačios į monės, į staigos ar organizacijos finansinė veikla.Vieš ą arba visuomeninę kontrol ę , vadovaudamiesiį statymais, vykdo atskiri asmenys ar

specialistų grupės. Nepriklausomą finansų kontrol ę, kaip taisyklė, susitarimų pagrindu atlieka specializuotos

audito firmos ir tarnybos. Finansų kontrol ė s metodus sudaro: priežiūra-stebė jimas, patikrinimas, ištyrimas, analizė ir

revizija.Stebė jimas – tai bendras susipažinimas su kontrolės objekto finansinės veiklos būkle. Patikrinimas – yra susiję s su pagrindiniais finansinės veiklos klausimais ir vykdomas

vietoje, tikrinant balanso, atsiskaitymo ir išlaidų dokumentus tam, kad būtų išaiškinti finansinėsdisciplinos pažeidimai ir pašalintos galimos ar esamos pasekmės.

Ištyrimas – vykdomas, siekiant ištirti atskiras finansinės veiklos sritis.Šiuo atveju yratiriamas daug didesnis kiekis rodiklių , negu patikrinimo metu. Ištiriant naudojamos tokios priemonės, kaip apklausa ir anketavimas.Ištyrimo rezultatai naudojamiį vertinant kontrolės objektofinansinę padėtį .

Analizė s – kaip ir anksčiau minėtų metodų paskirtis yra išsiaiškinti finansinės disciplinos pažeidimus. Ji atliekama remiantis einamu ar metiniu atsiskaitymu. Skiriasi tuo, kad ynaudojamos tokios analitinės priemonės, kaip vidutiniai ir santykiniai dydžiai, grupavimas,indeksacija ir kt.

Vienas svarbiausių finansų kontrolės metodų yra revizija. Įstatymai užtikrina revizijos

privalomą ir reguliar ų pobūdį . Revizija yra atliekama vietoje ir yra grindžiama pirminių dokumentų ,apskaitos registr ų , buhalterinės ir statistinės atskaitomybės bei faktiniu grynų jų pinigų kiekiotikrinimu. Esant reikalui, revizija neapsiriboja tik dokumentų tikrinimu, o gali būti papildomafaktiniu materialinių vertybių likučio sandėlyje,patikrinimu, atliktų statybos darbų apimtiesnustatymu bei kontroliniais apskaičiavimais ir pan. Revizija yra atliekama pagal iš anksto sudarytą darbo programą , kurioje nurodomas objektas, konkretūs kontrolės klausimai ir jos atlikimoterminai. Revizijos rezultataiį forminami specialiu aktu, turinčiu į rodymo vertę tardyminė je irteisminė je praktikoje. Šio akto pagrindu, revizuojamai organizacijai, iškyla pareiga imtis priemonų nurodytiems tr ūkumams pašalinti, o asmenys, dėl kurių kaltės buvo pažeista finansinė disciplina,turi būti patraukti atsakomybėn pagal galiojančius į statymus.

Pinigai ir j ų funkcijos. Prekyba atsirado dar pirmykštė je bendruomeninė je santvarkoje. Kai

vienas žmogus negalė jo pats visko pasigaminti, atsirado būtinybė prekiauti. Prekyba vyko barterinių mainų pagrindu – tiesiog viena prek ė ar paslauga buvo mainomaį kitą . Tam buvo naudojamiį vair ūsdaiktai: pvz.: finikiečiai atsiskaitydavo kriauklėmis, šiaur ės gentys – žvėrių kailiais. (Šiais laikais



4 barteriniai mainai nėra išnyk ę , jie naudojami atsiskaitymams, pritr ūkus pinigų ). Tačiau tai nebuvotie daiktai, kurie visur tur ėtų vienodą vertę . Žmonija ieškojo patogesnių atsiskaitymo būdų . Reik ė jotokios priemonės, kuri tur ėtų visuotinai pripažintą vertę , būtų universali ir patogi. Todėl mainamsvykdyti imta naudoti sidabras ir auksas, kurie buvo vertingi visame pasaulyje ir jų vertė nepriklausė nuo to, kaip iš toli jie buvo gabenami. Žmogus buvo užtikrintas, kad, gaudamas užmokestį už parduotas prekes metalu, jis bet kuriuo momentu galės už tą patį metalą vėl atgauti parduotas prekes

ar pirkti jam reikalingas prekes bei paslaugas.Brangių jų metalų naudojimas atsiskaitymams teik ė tam tikrus nepatogumus: reik ė jokiekvieną kartą sverti metalą ir nustatinėti jo vertę . Todėl iš brangių jų metalų dar 520 m. pr.m.e.imta kaldinti monetas. Netrukus metaliniai pinigaiį sigalė jo visame pasaulyje. Monetos buvogaminamos fiksuoto svorio ir tokios pat metalo vertės, buvo žymimosį vairiais piešiniais beiženklais. Taip atsirado pirmosios valiutos. Šio laikotarpio monetos vertė buvo lygi monetai pagaminti sunaudoto brangaus metalo vertei. Monetų atsiradimas labai palengvino atsiskaitymą irskatino prekybą . Jos tapo visuotinai pripažintu pinigu, kuriuo buvo galima atsiskaityti. Tuomecirkuliuojančių pinigų kiekis buvo absoliučiai priklausomas nuo valstybė je esančio (monetų pavidalu) aukso kiekio. Vėliau į brangių jų metalų sudėtį buvo į maišoma pigesnių metalų taipvadinamos ligatūros, ir tai buvo užuomazga atsirasti pigesnei atsiskaitymo priemonei. (Tokiaivėliau tapo popieriniai pinigai).Pinigų atsiradimas buvo pažanga. Jie atliko visuotinio ekvivalento vaidmenį . Popieriniai pinigai yra tik pinigų ženklai, turintys perkamą ją galią tik todėl, kad, jie yra visuotinai pripažinti ją turintys. Valstybės išleidžiami banknotai ir monetos atitinka šį reikalavimą ir yraį statymo požiūriuvisiškai priimtina, mokant už prek ę , paslaugą arba gr ą žinant skolą . Prekiautojas turi teisę atsisakyti priimti kaip mok ė jimo priemonę ček į , išrašytą prieštaraujant bankui.

Pinigai yra aktyvai, kurie dažniausiai taikomi kaip mainų priemonė. Atskiros prek ės ir paslaugos bei kiti materialieji aktyvai yra “į kainojami” pinigais ir mainomi panaudojant piniguskaip visuotinai pripažintą matą , o ne keičiant vieną prek ę į kitą . Pinigų , kaip mok ė jimo priemonėsvartojimas leidžia gaminti daugiau produkcijos, kadangi jie padeda specializuoti gamybą irsutrumpina pirkimo-pardavimo laik ą .

Pinigus galima laikyti tam tikr ą laik ą ir vartoti būsimiems darbams finansuoti, kadangi jieturi perkamą ją galią .

Pinigai vartojami išmatuoti ir užrašyti prekių ir paslaugų vertę , pvz., bendrojo vidaus produkto per tam tikr ą laik ą , nes jie yra vertės matas.

Pinigus galime kaupti, kadangi prireikus bet kuriuo momentu už juos galime nusipirkreikiamą prek ę ar paslaugą , kadangi jie yra patogi kaupimo ir atsiskaitymo priemonė.

Iš to kas pasakyta, galime daryti išvadą , kad pinigai yra viskas kas funkcionuoja kaip mainų tarpininkas, kaip vert ė s matas, kaip mok ė jimo priemonė ir likvidi kaupimo priemonė.

Šiuolaikiniai pinigai ir jų kiekis. Anksčiau, kai pinigai buvo brangieji metalai, visuomeneireikalingas jų kiekis nusistatydavo pats savaime: kylant gamybai ir plečiantis prekybai monetų

atsargos kildavo, o gamybai padidė jus – sumažėdavo. Tačiau šie reiškiniai netur ė jo poveikio neigamybai nei aukso perkamajai galiai .Dabar yra kitaip, kadangi auksą pakeitė popieriniai pinigai.Kartą išleisti popieriniai pinigai jau nebegali būti išimami iš apyvartos. Pinigų kiekis apyvartoje turiį takos kainų lygiui ir bendrojo vidaus produkto apimčiai.

Kontroliuoti pinigų kiek į yra nelengva, kadangi pinigų funkcijas atlieka ne vien tradiciniai banknotai, bet ir kiti kreditiniai pinigai, t.y.dokumentai, kurie patys savaime netur ėdami jokiosmaterialinės vertės, gali pakeisti dideles sumas turto. Kreditiniai pinigai šiuolaikiniamemodernė jančiame pasaulyje turiį vairias formas, tai –čekiniai pinigai, grynieji pinigai, kreditinės irdebetinės kortelės, kelioniniaičekiai ir pan. Grynieji pinigai (arba banknotai) sudaro labai mažą dalį visų pinigų , pvz., JAV pinigų kiekis, egzistuojantisčekinėse są skaitose yra 3 kartus didesnis užgrynuosius.

Kreditinių pinig ų atsiradimas padar ė didžiulį perversmą pinigų evoliucijoje. Kreditinių pinigų užuomazga atsirado Vakar ų Europoje dar 17 a. tai juvelyr ų išrašomi kvitai. Kvitai buvoišrašomi asmeniui, patinkinčiam juvelyrui saugoti auksą . Šis kvitas buvo kartu ir juvelyro



5į sipareigojimas pareikalavus kvitą apmok ėti, kvite nurodytu aukso kiekiu. Pirkliams buvo daug patogiau už prekes atsiskaityti juvelyro išrašytu kvitu, nei pastoviai su savimi nešiotis kok į tai auksosvor į .

1694m.buvoį kurtas Anglijos bankas buvo pirmasis bankas, kuris išleido banknotus. Šio banko išleisti banknotai buvo keičiami į auksą nustatytu kursu. Tačiau banknotai nustatytu kursukeičiami į auksą dar nėra pinigai – jie yra dokumentas patvirtinantis, kad šio dokumento savininka

turi tam tikr ą sumą aukso. Tuo metu egzistavusi nacionalinės valiutos sistema buvovadinama aukso standartu. Aukso luito standartas Anglijoje egzistavo iki 1931m. (Didžiosios depresijos meta banko turimi aukso rezervai neužtikrino tuo metu vykusių tarptautinių operacijų , todėl Anglijos bankas nustojo keisti banknotusį auksą ). Šią dat ą galima laikyti naujos nacionalinė s valiutos -kreditinių arba pasitik ė jimo pinig ų eros pradžia.

Šiuo metu vietoj aukso standarto yra naudojama Tarptautinio valiutos fondo sistemaTarptautinis valiutos fondasį kurtas 1947 m. Tarptautinio valiutos fondo išteklius sudaro valiutų visuma ir tarptautinis atsarginis kapitalas, kur į teikia šalys, fondo nar ės, pagal nustatytas kvotas,išskyrus aukso atsargas. Tarptautinė valiutos sistema skatina tarptautinę prekybą ir specializaciją beigarantuoja ilgą individualią mok ė jimų balanso pusiausvyr ą . Mok ė jimų balansas yra šalies prekybosir finansinių sandorių su visomis pasaulio šalimis per tam tikr ą laik ą apskaičiavimas,dažniausiai permetus,o jo pusiausvyra yra padėtis, kai per daugelį metų šalis išleidžia ir investuoja užsienyje nedaugiau negu kitos šalys.Tokiu būdu šalis nei prisideda prie tarptautinių atsargų , nei jas mažina.

Šiandieniniame moderniame pasaulyje beveik visų pasaulio šalių valiutos yra kreditiniai pinigai. Primityviai mą stant, galima traktuoti, kad banko banknotas yra paprasčiausias popieriauslapas pats savaime, neturintis jokios vertės. Tačiau praktikoje yra atvirkščiai. Pavyzdžiui, Lietuvos banko išleisti banknotai puikiai tarnauja mūsų kasdieniniame gyvenime, kadangi valstybė savo galiair autoritetu suteikia jiems teisėtą mok ė jimo galią .

Pinigų kiek į reguliuoja centrinis bankas, vykdydamas monetarinę politik ą . Monetarinė politika tai centrinio banko politika, reguliuojantį pinigų masės didė jimo tempus ar palūkanų normos pokyčius.

Pagrindinės pinigų egzistavimo prielaidos yra ribota pasiūla ir visuotinis pripažinimas.Kreditinių pinigų egzistavimo prielaidos iš esmės tos pačios tik vietoj visuotinio pripažinimo yra jų į teisinimasį statymu, kaip legalia atsiskaitymo priemone.

Pinig ų paklausa. Kiekvienu momentuūkiui reikia tam tikro pinigų kiekio. Per didelis pinigų kiekis mažina jų perkamą ją galią , per mažas – gali sukelti jų tr ūkumą . Visi konkrečiu momentuekonomikoje esantys pinigai vadinami pinig ų pasiūla.

Pinig ų likvidumas. Pinigai ir kiti aktyvai. Visas turtas ir finansiniaiį sipareigojimai sudaroį monės ar banko aktyvus. Visi aktyvai tam tikrais atvejais gali būti panaudoti tarpusavioatsiskaitymams. Tačiau kasdieniniame gyvenime žinome, kad, obligacijos, akcijos ar namas reta būna naudojami kaip atsiskaitymo priemonė , pirmiau jų neiškeitusį pinigus. Aktyvų “sugebė jimą ” būti pinigais apsprendžia aktyvų likvidumas. Likvidžiu yra vadinamas finansinį į sipareigopjimą ar

nuosavybę patvirtinantis dokumentas, turintis fiksuot ą nominalią ją vert ę , ir galintis tarnauti kaipatsiskaitymo priemonė ar būti lengvai paverstas pinigais.Patys likvidžiausi aktyvai yra pinigai.Vadinasi, pinigų reikšmę sudaro pinigai, kuriais galima pasinaudoti iš karto, tai grynieji

pinigai, kelioniniaičekiai ir kitičekiniai indėliai bankuose, kuriems be apribojimų gali būti išrašomičekiai, ir kiti aktyvai, pvz.taupomieji indėliai, kuriuos galima paimti pateikus bankui taupomą ją knygelę , terminuoti indėliai, kurių negalima paimti pirma laiko, nei juos perleisti neį spė jus banko išanksto.

1.2 tema. Finansiniai ištekliai. Finansų ir kredito sistema. Kredito politika.

Finansiniai ištekliai. Finansiniai ištekliai yra reikalingi kiekvienam žmogui, kaip

visuomenės lą stelei, ūkio subjektams, kad galėtų vykdyti išplėstinę reprodukciją ir valstybei, kadgalėtų vykdyti jai priklausančias funkcijas. Galima teigti, kad finansiniai ištekliai reikalingi tam,



6kad žmogus,ūkio subjektas ir valstybė galėtų normaliai veikti. Žinome, kad sėkmingas yra tasūkiosubjektas, kuris našiai kuria ekonominę vertę ir efektyviai ją paskirsto.

Finansiniai ištekliai yra efektyvios veiklos rezultatas. Efektyvumas pasireiškia per racionaų pelno ir išlaidų paskirstymą , rizikos apsidraudimą bei laisvų finansinių išteklių panaudojimą pelnuididinti. Pažymėtina, kad finansiniai ištekliai neturi kompensacinio pobūdžio, kur į turi pvz.darboužmokestis. Darbo užmokestis yra kompensacija už atliktą darbą . Finansais niekas niekam

nekompensuoja (atlyginimas finansais nemokamas: tai atliekama pinigais arba kitu likvidžiu turtFinansais yra subsidijuojama, dotuojama ar kitaip finansuojama, ir visa tai daroma negr ą žintinai irneatlygintinai.

Finansams pinigai yra prek ė s kainos vert ė s išraiška kartu ir apskaitos vienetas bei vert ė smatas paskirstomiesiems bei perpaskirstomiesiems santykiams atlikti.Be kainos negalimi paskirstomieji ir perpaskirstomieji santykiai. Neesant kainos finansai nežinotų kaip ir kokiomis proporcijomis reik ėtų paskirstyti sukurtą bendr ą jį vidaus produktą – taigi negalėtų atlikti paskirstymo ir perpaskirstymo funkcijos. Kaina nustato finansams kaip paskirstyti,o finansai yra instrumentas, kuris paskirsto. Finansai tiesiog proporcingai paskirsto kainos nustatytą vertę (pelną )kiekvienamūkio subjektui ir valstybei pagal nustatytus tarifus ir laikotarpį .

Finansai juda nuo finansinių išteklių iki jo gavė jo. Atgal jie negr į žta, nes jų gr ą žinti nereikia,tuo tarpu kreditas juda nuo skolintojo iki skolininko ir atvirkščiai, nes kreditą reikia gr ą žinti. Tarpkredito ir finansinių išteklių yra tarpusavio ryšys, kadangi finansinių išteklių tr ūkumas skatinakredito poreik į .

Finansų ryšį su minėtomis kategorijomis palyginome todėl, kad geriau suprastume finansų irminėtų ekonominių kategorijų ryšį , nes finansai su šiomis kategorijomis yra glaudžiai susiję .Finansai nuo žmonių valios priklauso tik tiek, kad žmogus gali pasirinkti verslo formą , nuo kurios priklauso pelno bei pajamų skirstymo tvarka. Objektyvios finansų galimybės nepriklauso nuožmonių valios, jos glūdi finansų ekonominė je esmė je, kuri pasireiškia per jų vykdomas funkcijas,(paskirstomoji ir perpaskirstomoji), kurios suteikia visuomenei galimybę formuoti ir kaupti piniginius fondus tikslu patenkinti visuomenes poreikius.

Rinka suteikia finansams dideles galimybes ir kelia reikalavimus finansų , kaip ekonominėskategorijos, efektyviam panaudojimui.

Finansiniai ištekliai yra material ū s finansinių santykių reišk ė jai. Mikro prasme taifinansiniai ištekliai, skirti išplėstinei reprodukcijai, o makroprasme, tai finansiniai ištekliai skirtišalies gynybai, valstybės valdymui ir socialinėms programomsį gyvendinti.

Finansų ištekliai taiūkio subjektų ir valstybės sukurti piniginių lėšų fondai. Ū kio subjekt ų sudaryti finansiniai ištekliai yra decentralizuoti, o valstybė s sukaupti finansiniai ištekliai yracentralizuoti.Finansinių išteklių sudarymą tiek centralizuotų , tiek decentralizuotų , reglamentuojaspecialūs į statymai.Ūkio subjektų finansinių išteklių sudarymą reglamentuojaį monių ir akcinių bendrovių į statymai, o valstybinių finansinių išteklių sudarymą reglamentuoja Biudžetinėssandaros, Biudžeto (kasmetinis) ir Valstybinio socialinio draudimo fondoį statymas bei kiti

poį statyminiai aktai.Įmonėse sukaupti piniginių lėšų fondai naudojami gamybai, mainams beivartojimui, o valstybės sukaupti finansiniai ištekliai skirti šalies gynybai, valstybės valdymui beikitiems poreikiams tenkinti.

Įmonės ir valstybės išlaidų padengimas vyksta naudojant finansavimą si, kreditavimą . Finansavimasis yra naudingas tuo kad už jį nereikia mok ėti palūkanų . Tačiau,ūkio subjektų

požiūriu, jis turi tr ūkumų – mažė ja akcinink ų dividendai, nes tada didžioji pelno dalis skiriamainvesticijoms. (Akcininkai dažnai turi tikslą gauti kuo didesnius dividendus.)

Finansavimas tai naudojimasis išorinis finansiniais šaltiniais. Dažniausiai tai būnakreditavimas (į monėms) ir valstybinis finansavimas (biudžeto išlaidos).

Finansiniai ištekliai yra skirstomiį nuosavus ir skolintus. Į monių nuosavų finansinių išteklių šaltiniai yra pelnas ir amortizaciniai atskaitymai.Skolint ų

finansinių išteklių šaltiniai yra pasiskolintos lėšos, pasireiškiančios į vairiomis kredito r ūšimis.





8 jų gabenimą bei saugojimą , sudaro atsarginius banknotų ir monetų fondus, atlieka banknotų irmonetų ekspertizę . Pagrindinis centrinio banko tikslas yra siekti kainų stabilumo.

Pagrindinės centrinio banko funkcijos apibr ėžtos Lietuvos bankoį statyme ir yra tokios:• vykdo respublikos pinigų emisiją ;• formuoja ir vykdo pinigų politik ą ;• nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą ;• valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;• atlieka iždo agento funkcijas;• išduoda ir atšaukia licencijas kreditoį staigoms ir prižiūri jų veiklą ;• nustato respublikos kreditoį staigų ir užsienio valstybių kreditoį staigų skyrių , veikiančių

respublikoje, finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvark ą ;• kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus tarpbankinės

lėšų pervedimo sistemos dalyviams;• renka pinigų ir banko mok ė jimo balanso, valstybinės finansinės statistikos

duomenis,sudaro mok ė jimų balansą .Pinigai egzistuoja tūkstantmečius, o bankai atsirado palyginti neseniai. Šiandien kiekviena

išsivysčiusi šalis turi nuosavą centrinį bank ą .Centrinis bankas turi užtikrinti ekonominės raidos tolygumą ir užkirsti kelią finansinei panikai.Įgyvendindamas šį uždavinį bankas turi paskutinės pakopos mok ėtojo (kreditoriaus) teisę ,t.y. turi teisę suteikti kreditus finansinėms į staigoms, gresiant jų finansinei krizei.

Centrinis bankas kontroliuoja ir reguliuoja pinigų pasiūlą šalyje. Šias funkcijas jis atliekakeisdamas komerciniams bankams privalomų jų rezervų dyd į , vykdydamas atviros rinkos operacijasir diskont ų normos pakeitimus.

Centrinis bankas nustato komerciniams bankams privalomų jų rezervų normą . Privalomiejirezervai (rezervų norma) yra privalomų čekinių depozitų sumos dalis, kurią komerciniai bankai turilaikyti atsargoje, t.y. negali skolinti ar kitaip naudoti.

Privalomą jį rezervą sudaro komercinių bank ų depozitai centriniame banke ir grynieji

pinigai jų seifuose. Centrinis bankas komerciniams bankams nustato minimalią privalomo rezervosumą , kurią komerciniai bankai gali viršyti. Privalomasis rezervas yra veiksminga pinigų rinkosreguliavimo priemonė ir komercinių bank ų likvidumo garantas. Kaip gi centrinis bankas reguliuoja pinigų pasiūlą bei paklausą ?

Centrinis bankas laisvai gali apskaičiuoti pinigų pasiūlos pasikeitimą , pakeisdamaskomerciniams bankams privalomojo rezervo normą ir vykdydamas atviros rinkos operacijas.

Y ra žinoma, kad padėtas vienas litasį banko einamą ją są skaitą sukelia 1/R litų prieaugį . (R – privalomojo rezervo normos koeficientas). Sakykim, kad centrinis bankas sumažino privalomorezervo normą nuo 20 iki 15 procentų . Centrinis bankas šiuo atveju vietoj 5 litų (1/0,2) susilauks6,67 litų (1/0,15) prieaugį kiekvienam naujam litui pinigų pasiūloje. Skirtumas 1,67 Lt.

Atviros rinkos operacijos. Atviros rinkos operacijomis yra vadinamos Vyriausybėsvertybinių popierių (iždo vekseliai ir obligacijos) pardavimas rinkoje. Šių operacijų esmė yra ta, kad jomis yra tiesiogiai keičiamas rezervų kiekis komerciniuose bankuose, t.y. keičiama pinigų pasiūla.Pavyzdžiui, centrinis bankas daro išvadą kad pinigų pasiūla yra per maža ir trukdo didinti gamybą .Tada centrinis bankasdidina pinig ų pasiūl ą. Tuo tikslu jis superka rinkoje cirkuliuojanč iusVyriausybė s vertybinius popierius.Centrinio banko supirktų Vyriausybės vertybinių popierių sumaiišaugs komercinių bank ų rezervai ir prasidės depozitinių są skaitų augimas. Tarkime vienas rezervolitas padidina pinigų pasiūlą 2,5Lt. Jeigu Vyriausybė supirks Vyriausybės vertybinių popierių už 10mln.Lt, tai pinigų pasiūla padidės 25 mln.Lt.

(Vyriausybės vertybinių popierių supirkimo-pardavimo operacija tarp centrinio banko irkomercinių bank ų atliekama nenaudojant grynų jų pinigų : centrinis bankas supirk ę s vertybinius popierius tiesiog padaro savo knygoseį rašą , kuriuo fiksuojama, kad Vyriausybės vertybinius popierius pardavę s komercinis bankas dabar padidino savo privalomą jį rezervą laikomą centriniame banke).



9 Pinigų pasiūlos padidė jimo galima susilaukti ir tuo atveju, kai šalies Vyriausybė,netur ėdama pinigų savo išlaidoms padengti, parduoda Vyriausybės vertybinius popierius (paprastaitrumpalaikius nuo 3 mėn. iki 12 mėn.) centriniam bankui, o Vyriausybė parduodamai sumai atidarocentriniame banke depozitinę są skaitą .

Analogiškai elgiamasi kai norima sumažinti pinigų paklausą , tada centrinis bankas atvirojerinkoje parduoda Vyriausybės vertybinius popierius.

Diskonto norma yra centrinio banko nustatyta palūkanų norma ,už kurią centrinis bankasskolina pinigus komerciniams bankams. Diskonto norma paprastai yra suvaržoma komercinų bank ų kreditinės galimybės, maž ė jant diskonto normai kreditinė s galimybė s did ė ja ir didinantdiskonto normai jos maž ė ja.

Įvairių šalių centriniai bankai,į gyvendindami savo politik ą , teikia pirmumą skirtingiemsveiksmams, pvz.Anglijos bankas naudoja diskonto normų pakeitimus, Kanados bankas – rezervus,Prancūzijos ir JAV bankai – atvirosios rinkos operacijas.

Centrinis bankas vykdo šalies monetarinę politik ą , kurios tikslas yra skatinti bendrojo vidaus produktą , užkirsti kelią nedarbo augimui ir infliacijai. Monetarinė politika yra centrinio bankovykdoma politika, reguliuojantį pinigų masės didė jimo tempus ar palūkanų normos pokyčius.

Lietuvos banko santykiai su komerciniais bankais. Lietuvos bankas tiesiogiai nekontroliuojakomercinių bank ų ūkinės veiklos, o vykdo tik jų veiklos priežiūr ą , imasi priemonių indėlinink ų interesams apsaugoti, užtikrindamas bank ų stabilumą sudaro rezervinį fondą iš privalomų jų atskaitymų , kurių tvark ą ir są lygas nustato Lietuvos banko valdybos priimtos “Komercinių bank ų privalomų jų atsargų taisyklės”. Siekdamas paveikti bankinės sistemos likvidumą , Lietuvos bankas,suteikia komerciniams bankams trumpalaikius kreditus. Lietuvos bankas yra paskutinė kreditinė institucija komerciniams bankams. Tai sudaro są lygas stabiliam komercinių bank ų funkcionavimui,nesikišantį jų operatyvią ją veiklą .

Komerciniai bankai. Komerciniai bankai yra ribotos atsakomybės akcinės bendrovės.Komercinių bank ų į statinį kapitalą sudaro jo akcinink ų apmok ėtos akcijos. Komercinio bankosteigė jais gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys.

Komercinio banko akcininku laikomas asmuo,į sigiję s bent vieną banko akciją . Komercinių bank ų pelną sudaro palūkanų skirtumas už skolintas ir paskolintas sumas. Komerciniai bankaivykdo savo veiklą tik gavę Centrinio banko licenciją . Komerciniai bankai yra valstybės kreditosistemos grandis. Jų veik ą reglamentuoja Komercinių bank ų į statymas. Komerciniai bankai vykdotokias operacijas:

• atidaro ir aptarnaujaūkio subjektų atsiskaitomą sias są skaitas;• vykdo vidaus ir tarptautinius mok ė jimus valiuta;• priima indėlius;• teikia paskolas;• teikia seif ų nuomos paslaugas;• išduoda kreditines korteles;

• teikia klientams su banko veikla susijusias konsultacijas;• superka ir parduoda valiutą ir kt.Komerciniai bankai, būdami šalies kredito sistemos dalimi turiį takos šalies kredito sistemai

ir vykdo savarankišk ą kredito politik ą . Kredito unijos. Kredito unijų judė jimas buvo sukurtas savanorių dėka, kaip alternatyva

bankams. Kredito unijų veiklą reglamentuoja Kredito unijų į statymas. Veiklą galima pradėti tikgavus centrinio banko licenciją . Kredito unija yra kooperatinė kredito į staiga ir jos pagrindinistikslas yra teikti paslaugas naudingomis są lygomis. Kredito unija skiriasi nuo banko savo požiūriu į pelną . Kredito unija niekada nesiekia aklo pelno. Ji pirmiausia dirba savo narių labui. Jeigu kreditounija dirba pelningai jos pelnas paskirstomas tolygiai visiems jos nariams, nepriklausomai nuo turimų pajamų . Kredito unija veikia apibr ėžtoje aplinkoje, jos nariai tarpusavyje susiję ir pažį stami.Kredito unijos sukurtas turtas paliekamas bendruomenė je. Kiekvienas unijos narys yra ir unijossavininkas, ir turi vieną balsą nepriklausomai nuo jo turimų akcijų skaičiaus. Vienas narys-vienas



10 balsas. Todėl unijos niekas negali parduoti ar nupirkti. Kredito unijos nariai patys nusprendžia, kieir kokių paslaugų jiems reik ės.

Kredito unijoms yra sunku varžytis su komerciniais bankais dėl didė jančio komercinių bank ų paslaugų sudėtingumo ir dėl finansinių paslaugų kokybės bei komercinių bank ų vykdomossantaupų mobilizacijos politikos. Santaupos yra bankininkystės sistemos “kraujas”, varomoji jėga.

Baigiant pažintį su kredito sistemą nor ėčiau pasakyti, kad šiuo metu Lietuvoje veikia 9

komerciniai bankai, 2 užsienio bank ų atstovybės, 4 užsienio bank ų skyriai ir 40 kredito unijų . Kredito politika. Kredito politika – tai sprendimų , apimanč ių kreditavimo period ą , visuma.Kredito politikai turiį takos kreditavimo periodas. Jeigu jis ilgesnis, tai kreditavimo politika palankesnė. Kreditavimo politikai turiį takos ir mok ė jimų politikos sušvelninimas, teikiamosnuolaidos bei kredito standartai. Kredito standartai atitinka pagrindinius kreditoį vertinimo principus, tai:charakteris, pajė gumas. kapitalas ir sąlygos.

• Charakteris parodo kliento požiūr į į savoį sipareigojimus, tai svarbus moralinis veiksnys.• Pajėgumu yraį vertinamos kredito pareišk ė jo mokumas. Tai nustatoma ištyrus kliento

veiklą praeityje ir jo veiklos metodus. Ši informacija brangiai kainuoja ir labai vertinga.• Kapitalas nustatomas išanalizavus kredito pareišk ė jo finansinę būklę . Šią informaciją

pateikia verslo planai.• Są lygos priklauso nuo to kas galiį takoti kliento galimybes vykdyti savoį sipareigojimus

nepriklausomai nuo jo valios – tai bendros ekonomikos vystymosi kryptys ir konkretūsį vykiai tam tikruose geografiniuose ekonomikos sektoriuose ir regionuose.

Bank ų kreditas ir pinig ų apyvarta. Banko kreditas kaip ekonominė kategorija yra viena paskolinto kapitalo judė jimo forma. Vykdant bankinį kreditavimą , atsiranda ekonominiai(piniginiai) santykiai, kurių procese laikinai laisvos valstybės, juridinių ir fizinių asmenų piniginėslėšos, į sisavintos bank ų , suteikiamos verslo subjektams, laikantis gr į žtamumo są lygų . Bankiniaikreditai sudaro būtinas są lygas, kurioms esant fiziniai ir juridiniai asmenys gali papildyti savo pinigines lėšas, tenkinti į vairiems poreikiams, reikalaujantiems papildomų lėšų , tame tarpe irkapitalo investavimui. Banko paskola – tai kreditas, kur į komerciniai bankai gali suteikti privatiems

asmenims ir firmoms už tam tikr ą mokestį . Kreditavimassuprantamas kaip kredito teikimas pagal sutartą programą suderintiems irkreditoriaus remiamiems tikslams. Kreditavimo objektas – tai materialinės vertybės arba są naudos,kurioms privatūs asmenys ar firmos neturi savo lėšų (arba jų nepakanka), ir kuriomsį sigyti ar panaudoti suteikiamas kreditas.

Kredito r ū šys – tai visuma kokybinių ypatybių . Užbaigto ir tikslaus kredito r ūšių grupavimonėra. Tačiau būtina skirti dvi bankinio kreditavimo operacijas: piniginę paskolą ir bankoį sipareigojimą garantuoti kliento mok ė jimą suteikiant jam kreditą . Piniginė paskola – tai tokia bankinė operacija, kurios metu bankas suteikia skolininkui tam tikr ą pinigų sumą nustatytamlaikotarpiui (kadangi paskola sugr ą žinama pinigų forma ). Garantinėmis operacijomis suprantamostokios banko operacijos, kurių metu bankas nesuteikia skolininkui piniginės paskolos, o tik pažada

į vykdyti mok ė jimus tuo atveju, jei skolininkas nesugebės apmok ėti savo į sipareigojimų . Šiomsoperacijoms priskiriami akceptiniai ir avaliniai kreditai.Užsienio literatūroje yra išskiriamos tokios bankinio kreditavimo r ūšys:

1. Pagal terminus:• trumpalaikiai iki 1 metų ;• vidutinės trukmės nuo 1 iki 6 metų ;• ilgalaikiai daugiau kaip 8-10 metų .

2. Pagal užtikrinimo būd ą:• be užstato;• su užstatu;

3. Pagal skolininko r ū š į:• žemės ūkio kreditas;



11• verslo kreditas;• komunalinis kreditas;• personalinis kreditas

4. Pagal paskirt į:• vartojimo kreditas;• verslo kreditas;• kapitalo formavimui skirtas kreditas;• investicinis kreditas;• sezoninis kreditas;• tarptautinis kreditas;• kreditas operacijoms su vertybiniais popieriais;• importo(eksporto)kreditas

5. Pagal dyd į:• smulkus;

• vidutinis;• stambus;

Piniginės sistemos sąvoka. Piniginė sistema – tai valstybės į statymais reguliuojama pinigų cirkuliacijos tvarka, susidedanti iš piniginės prek ės, piniginio vieneto, aukso turinio, pinigų ženklų , piniginių ženklų emisijos bei cirkuliacijos tvarkos. Lietuvos respublikos piniginės sistemoselementai yra: oficialus piniginis vienetas, grynų jų pinigų emisijos tvarka ir piniginės apyvartosorganizavimas ir reguliavimas. Pinigų apyvarta – tai pinigų (grynų jų ir negrynų jų ) judė jimas,aptarnaujantis prekių apyvartą taip pat neprekinius mok ė jimus ir atsiskaitymus. Išskiriamos grynų jų ir negrynų jų pinigų apyvartos. Pinigų masės są voka apima piniginius ženklus esančius apyvartoje, pinigines lėšas, esančias juridinių bei fizinių asmenų są skaitose ir indėliuose bei kitus besą lyginius bank ų į sipareigojimus.

Bankiniai atsiskaitymai. Bankiniai atsiskaitymai vykdomiį vairiomis formomis. Pagalteritorinį išsidėstymą yra vietiniai ir nevietiniai atsiskaitymai. Šie atsiskaitymai turi keletą formų :

• akceptinė – kai pinigai išrašomi iš pirk ė jo są skaitos, remiantis reikalavimo pavedimu(siunčiamas mok ėtojui aplenkiant jo bank ą ), arba atsiskaitant už žemės ūkio produkciją ,mok ė jimo reikalavimas siunčiamas tiesiai mok ėtojo bankui;

• akredityvinė – naudojama, kai ji numatyta sutartimi, kuomet tiek ė jas taiko pirk ė juisankcijas, reikalaujant bankui. Jo esmė ta, kad pirk ė jas negauna prekių tol, kol pervedaatatinkamą sumą į tam tikslui atidarytą są skaitą ( akredityvą ) tiek ė jo banke;

• mok ė jimo pavedimas – taiį monės į sakymas savo bankui nurašyti nuo jo są skaitos

pavedime nurodytą sumą ir į skaityti ją į gavė jo są skaitą ;1.3. tema. Valstybės finansai ir finansinė veikla.

Valstybės finansų turinys. Savo materialiniu turiniu valstybės finansai yra piniginės fondų lėšos. Valstybės finansai ir finansiniai santykiai visada yra piniginiai santykiai. Šie santykiai yrsusiję su valstybės ir jai priklausančių į monių finansinių išteklių formavimu ir valstybinių lėšų panaudojimu. Valstybinių finansų piniginių santykių subjektas yra valstybė, t.y. į monės, į staigos,organizacijos ir piliečiai. Valstybės finansų tikslas yra apr ū pinti valstybę piniginėmis lėšomis,kurios užtikrintų į gyvendinti ekonomines, socialines bei politines valstybės funkcijas. Finansai – taine pač ios piniginė s l ė šos, o santykiai tarp žmonių perpaskirstant ir panaudojant fond ų pinigines

l ė šas. Finansai –tai ekonominis instrumentas paskirstant bendr ą nacionalinį produktą ir nacionalines pajamas. Jie yra gamybos ir materialinių turtų paskirstymo kontrolės priemonė, o taip pat valstybėsir visuomenės vystymosi stimuliatorius. Tuo pačiu reikia nepamiršti, kad ne visi piniginiai santykiai



12yra ir finansiniai santykiai, pavyzdžiui, pinigai naudojami pirkimo-pardavimo, tiekimo administracinių baudų sumok ė jimo santykiuose nėra finansiniai santykiai. Tai visuomeniniaisantykiai, reguliuojami kitomis teisės šakomis: administracinės, civilinės teisės ir kt.

Per savo evoliucijos laikotarpį žmonija nuė jo ilgą kelią nuo betarpišk ų prekių mainų iki prekinių -piniginių santykių , kur pinigai tapo bendru ekvivalentu, o valstybė, valdydamaekonominius ir socialinius procesus pradė jo vesti (vykdyti) pajamų ir išlaidų są skaitas pinigų forma,

kurdamaį vairius piniginius fondus.Geriausias valstybės valdymo būdas, tai valdymas pinigų pagalba, ir geresnio būdo žmonijadar neišrado. Reguliuodama ir nukreipdama pinigines lėšas kurti piniginius fondus, kurie vėliautenkins visuomenės poreikius, valstybė stimuliuoja arba atvirkščiai – sutrumpina veiklą konkrečiosekryptyse. Pavyzdžiui, kai skiriama nepakankamai lėšų mokslo, kultūros ir švietimo vystymui, panaikinamos kai kurios jų veiklos r ūšys, į kitas darbovietes išeina dirbti jų kadrai ir vyksta kitinegatyvūs pasikeitimai. Pataisyti tokią padėtį galima tik skiriant šioms valstybės veiklos sritims būtiną pakankamą kiek į piniginių lėšų , kaupiant ir perpaskirstant per centralizuotus irdecentralizuotus piniginius fondus. Taigi iš to galima daryti išvadą , kad:

Valstybė s finansai – tai piniginiai santykiai paskirstant ir perpaskirstant bendro nacionalinio produkto vertę bei nacionalinių turtų dalis, ir susiję su valstybės ir jos į monių resursų formavimu bei valstybės lėšų panaudojimu, plečiant gamybą , tenkinant visuomenės socialinius kultūrinius poreikius, valstybės gynybos ir valdymo reikmes.

Valstybė s finansus sudaro:- atskir ų valstybinio valdymo lygių biudžetai;- nebiudžetiniai fondai;- valstybinis kreditas;- valstybinių į monių finansai (federaliniai finansai).

Nacionalinis biudžetas – tai piniginiai santykiai, susiklostantys tarp valstybės ir subjektų ,sudarant ir paskirstant biudžetinį fondą , skirtą finansuoti nacionalinę ekonomik ą , valstybės gynybą ir valdymą . Ekonominiu požiūriu – tai vienas iš būdų paskirstyti nacionalines pajamas. Valstybinio biudžeto dėka valstybė turi galimybę sukoncentruoti finansinius resursus strategiškai svarbioseekonominio ir socialinio vystymosi kryptyse irį gyvendinti valstybinio reguliavimo būdus rinkosekonomikos są lygomis.

Svarbią vietą užima biudžetiniai ryšiai. Jie susideda iš federalinių , regioninių ir vietinių lygių . Per biudžetinius ryšiusį valstybines struktūras patenka didžioji dalis nacionalinių pajamų ,kurios yra paskirstomosį vairaus lygio biudžetams, kurie turi autonomiškumą bei savarankiškumą , jų sudarymas ir panaudojimas reglamentuotas valstybės norminiais aktais.

Bendroms funkcijoms atlikti yra formuojamascentrinis (valstybė s) biudžetas, kuriofinansiniai ištekliai skiriami kompleksinėms programoms, susijusioms su valstybinių funkcijų vykdymu, ginkluotų pajėgų bei valstybės institucijų išlaikymui. Centrinis biudžetas užtikrina

prioritetines valstybines priemones ekonomikai stabilizuoti, socialinei sferai plėtoti, armijai išlaikyti bei sienų apsaugai.Vietiniai ( savivaldybių ) biudžetai skirti reguliuoti ekonominius procesus atatinkamoje

teritorijoje. Vietiniai biudžetai turi reikšmės realizuojant ir finansuojant socialines programas. Nebiudžetiniai fondai – tai ekonominių santykių sistema, susidaranti paskirstant ir

panaudojant finansinius resursus valstybės pritraukiamus finansuoti visuomeninius poreikius. Nebiudžetiniai fondai paraleliai su valstybės ir savivaldybės biudžetais sudaro papildomasgalimybes paskirstyti finansinius resursus konkrečioms kryptims (pvz.: socialiniam vystymuisi).Išskirtinis nebiudžetinių fondų bruožas yra tas, kad jų lėšas gali panaudoti vykdomosios institucijos,tuo tarpu, kai biudžetinių fondų panaudojimas yra griežtai reglamentuojamas valstybės teisiniaisaktais (pvz.:į statymas dėl valstybės biudžeto). Nebiudžetinius fondus kuria valstybinės valdžios

institucijos ir jie yra jiems pavaldūs. Operatyvų finansų valdymą vykdo specialiai tam sukurtasadministracinis aparatas. Nebiudžetiniai fondai yra atskirti nuo biudžeto bet yra tvirtinami kartu juo. Jie turi tam tikr ą savarankiškumą . Priklausomai nuo nebiudžetinių fondų paskirties jie yra







15 Finansiniai santykiai ,susidarantys tarp valstybė s ir įmonių , į staig ų bei gyventojų vadinasi

biudžetiniais.Šie santykiai susidaro piniginių lėšų paskirstymo procese, kurio būtinas dalyvis yravalstybė (ją atstovauja tam tikra institucija). Šie santykiai yra susiję su centrinio piniginių lėšų fondo, skirto tenkinti bendravalstybinius poreikius, formavimu ir panaudojimu. Jų sudarymas ir panaudojimas reglamentuojamas valstybės norminiais aktais.

Valstybė s biudžetas yra visuma biudžetinių santykių , kurie atsiranda formuojant ir

panaudojant šalies biudžetinį fondą . Ekonominiu požiūriu valstybės biudžetas – tai piniginiaisantykiai.kylantys tarp valstybės ir juridinių bei fizinių asmenų dėl nacionalinių pajamų paskirstymo, ryšium su biudžetinio fondo sudarymu ir panaudojimu finansuojant socialineekonomines, gynybos, valstybės valdymo ir kitus poreikius. Savo materialiniu turiniu valstybės biudžetas yra bendravalstybinis piniginių lėšų fondas.Trumpai tariant – valstybė s biudžetas yracentralizuotas finansinių išteklių fondas, kuriame sukaupiama ir perpaskirtoma dalis respublikosnacionalinių pajamų .

Valstybė s biudžeto išteklius (pajamas) sudaroūkio subjektų ir gyventojų privalomieji,į statymais nustatytiį vair ūs mokesčiai. Biudžeto pajamoseį plaukos yra skirstomosį mokestines irnemokestines pajamas.

Mokestines pajamas sudaro pajamos iš mokesčių , tai fizinių asmenų pajamų mokesčio, juridinių asmenų pelno mokesčio, pridėtosios vertės mokesčio, akcizų , muitų ir kitų mokesčių į plaukos. Tai dalomosios mokestinės pajamos, kurių pajamas sudaro mokesčiai, kurių viena dalisatitenka savivaldybėms, kita dalis lieka valstybei. Kiekvienais metais valstybė sprendžia, kok į procentą savivaldybės teritorijoje gautų pajamų skirti savivaldybėms – tai juridinių asmenų pelnomokestis, pridėtosios vertės ir kt.

Valstybė s nemokestines pajamas, pagal LR valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimoį statymą ,sudaro šios biudžetoį plaukos:

• Lietuvos banko likutinis pelnas;• mokestis už valstybinius gamtos išteklius;• palūkanos už valstybinio kapitalo naudojimą ;

• palūkanos už depozitus;• gautos palūkanos už paskolasūkiniams subjektams (iki yra valstybiniai bankai);• dividendai už akcijas;• pajamos iš baudų ir konfiskacijos;• mokestis už aplinkos teršimą ;• valstybės institucijų ir kontroliuojančių organizacijų specialių jų lėšų į mokos;• valstybės rinkliavos;• biudžetinių į staigų pajamos gautos už teikiamas paslaugas;• kitos lėšos iš nuosavybės. Nemokestinės pajamos sudaro apie 10 proc.visų biudžeto pajamų . Skirtingais finansiniais

metais nemokestinių biudžetinių pajamų dydis gali keistis. Savivaldybi ų biudžet ų pajamas sudaro:• mokestinės pajamos;• nemokestinės pajamos;• dotacijos.Savivaldybių biudžetams priskiriamos šiosmokestinė s pajamos:• fizinių asmenų pajamų mokestis, atskaičius privalomojo sveikatos draudimo fondui

pagal Sveikatos draudimoį statymą , skirtas lėšas;• žemės mokestis;• valstybinės žemės ir valstybiniam vandenų fondui priskirtų vandens telkinių , išnuomotų

verslinei arba mėgė jiškai žūklei,nuomos mokestis;

• į monių ir organizacijų nekilnojamo turto mokestis;• žyminis mokestis, nustatytas Žyminio mokesčio į statyme;• prekyviečių mokestis;



16• paveldimo ar dovanojamo turto mokestis;• kitosį statymų nustatytos mokestinės pajamos.

Savivaldybės biudžetams priskiriamos šios nemokestinė s pajamos:• pajamos iš savivaldybės turto (nuosavybės);• baudos ir pajamos iš konfiskacijų į statymų nustatyta tvarka;• savivaldybių biudžetinių į staigų pajamos,gautos už teikiamas paslaugas;• kitos pajamos: pajamos už savivaldybių lėšų likučius einamose są skaitose, pajamos už

išnuomotus ar parduotus nustatyta tvarka ne žemės ūkio paskirties valstybinės žemėssklypus, kitosį statymų nustatytos nemokestinės pajamos.

Dotacijos savivaldybi ų biudžetams. Savivaldybių biudžetai gauna dotacijas, kurių apskaičiavimo, tvirtinimo ir pervedimo tvarka nustato 1997 07 02 LR savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikosį statymas nr.VIII-385. Dotacija tai valstybės skiriamos lėšos valstybinių institucijų išlaidoms padengti ar vykdomoms valstybinėms programoms finansuoti. Dotacija yranegr ą žinama paskola. Savivaldybėms skiriamos tikslinės dotacijos:

• asignavimai, skirti kompensacijoms už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus ar jų dalis, butus buvusiems savininkams;

• asignavimai kapitalo investicijoms, numatyti valstybės investicijų programoje;• asignavimai, gr į žtantiemsį Lietuvą politiniams kaliniams ir tremtiniams namams statyti

ar pirkti;• kitos tikslinės lėšos iš valstybės biudžeto.Savivaldybių biudžetai taip pat gali naudotis valstybės biudžeto ir kitomis paskolomis.

Valstybės biudžeto paskola suteikiama, kai laikinai savivaldybių biudžetams tr ūksta lėšų . Kitomis paskolomis gali naudotis Vyriausybės nustatyta tvarka ir są lygomis.

Valstybės išlaidos. Valstybės išlaidoms skirtų lėšų panaudojimo sferas ir tvark ą nustato LRBiudžetinės sandoros į statymas, LR valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimoį statymas, taip pat kiti norminiai aktai.

Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos skiriamosį vairioms valstybės socialinėms funkcijomsį gyvendinti, tai:• švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos ir sporto programomsį gyvendinti;• socialinės apsaugos ir paramos programoms finansuoti;• mokslui ir techninei pažangai;• ūkio plėtojimui reguliuoti;• gamtos apsaugai;• krašto apsaugai;• valstybės valdžios ir valdymo institucijų į staigoms išlaikyti;• dotacijoms savivaldybių biudžetams, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai;

• išoriniams valstybės ryšiams;• valstybės skolos aptarnavimo išlaidoms;• valstybės biudžeto kasos apyvartos lėšoms padidinti;• išlaidoms, patirtoms dėl važiavimo keleiviniu transportu lengvatų taikymo,

kompensuoti;• subsidijoms (Subsidija – tai vyriausybinis mok ė jimasūkio subjektams kad išlaikytų arba

sumažintų savo produkto kainas, pvz. kai kurių maisto produktų arba vaistų . Subsidijatai piniginė pašalpa, kuria tiesiogiai subsidijuojamos pajamos);

• kitoms priemonėms pagal LRį statymusį gyvendintiValstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas sudaroį statymu numatyta tvarka

ir tarifais iš draudė jų ir apdraustų jų gaunamosį mokos ir VSD fondo valdybos veiklos pajamos.Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas sudaro:• valstybinio socialinio draudimo pensijos;• pašalpos;



17• draudimas nuo nedarbo;• sveikatos draudimoį mok ų pervedimas;• kt. išlaidos.Ūkio subjektai finansinius išteklių fondus sudaro individualiai, pagal poreikius ir verslo

formas, jie viešai neskelbiami, todėl nėra statistinės informacijos ir jų klasifikuoti nėragalimybės.Tai kiekvienoūkio subjektų vidinis reikalas.

Valstybės kreditas ir kreditavimas. Tai finansų teisės normomis sureguliuota valstybėsveikla, nukreipta gauti kreditą , t.y. pasiskolinti piniginių lėšų iš fizinių bei juridinių asmenų , o taip pat iš užsienio valstybių . Kreditas yra Lietuvos Respublikos finansinės sistemos sudėtinė dalis.Lietuvos Respublika kitų valstybių atžvilgiu gali būti tiek skolinink ė, tiek ir kreditor ė.

Pasiskolintos iš gyventojų , juridinių asmenų ar kitų valstybių piniginės lėšos tampavalstybės papildomais resursais. Vyriausybė Lietuvos Respublikos vardu gali imti paskolas šiemstikslams:

• valstybės iždo pinigų srautams subalansuoti;• valstybės investicijoms finansuoti irį monių apyvartinėms lėšoms papildyti;• išlaidoms,susijusioms su valstybės skola , apmok ėti ir valstybės skolai dengti;•

kitiems tikslams,kai yra atskiras LRį statymas.Valstybės skola ir iš jos išplaukiantys procentai padengiami iš valstybės biudžeto, kuriamekasmet patvirtinamas atskiras biudžetinių išlaidų punktas.

Valstybė s skolos yra trys r ū šys:• užsienio skola – tai Lietuvos Respublikos turtiniaiį sipareigojimai užsienio valiuta pagal

paskolos sutartis, sutartis su valstybės garantija arba kitus skolosį sipareigojamuosiusdokumentus;

• vidaus skola – tai Lietuvos Respublikos turtiniaiį sipareigojimai vidaus valiuta pagal paskolos sutartis, sutartis su valstybės garantija arba kitusį sipareigojamuosiusdokumentus;

• paskola su valstybės garantija – tai piniginės lėšos, materialinės vertybės arba paslaugosgautos Lietuvos Respublikos juridinio ar fizinio asmens arbaį monės, neturinčios juridinio asmens teisių , iš vidaus kreditorių arba užsienio kreditorių pagal paskolossutartis arba kitusį sipareigojamuosius dokumentus, kurių są lygų vykdymą garantuojavalstybė.

Valstybės lėšų skolinimą si ir skolinimą vykdo Finansų ministerija Lietuvos RespublikosVyriausybės pavedimu. Valstybės skola gali būti išreikšta paskolų sutartimis, valstybėsgarantijomis, vertybiniais popieriais arbaį rašais vertybinių popierių są skaitose bei kitais skolosį sipareigojamaisiais dokumentais.

Lietuvos banko aukso ir užsienio valiutos rezervai negali būti į keisti, kaip valstybės turtiniaiį sipareigojimų į vykdymo užtikrinimo priemonė. Lietuvos bankas nėra atsakingas už Lietuvosrespublikos turtiniusį sipareigojimus, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos bankas prisiima tokiusį sipareigojimus arba kai tokieį sipareigojimai yra numatyti Lietuvos Respublikosį statymuose.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė valstybės vardu gautas užsienio arba vidaus paskolas turiteisę perskolinti Lietuvos respublikos juridiniams ar fiziniams asmenims arbaį monėms,neturinčioms juridinio asmens teisių , jeigu nėra kitaip numatyta paskolų sutartyse. Paskolų sutartissu skolininkais pasirašo finansų ministras arba joį galioti Finansų ministerijos pareigūnai.

Į monės finansai. Finansai yra viena iš keturių svarbiausių verslo vadybos veiklos sričių .Kitos trys vadybos veiklos sritys yra apskaita, marketingas ir valdymas. Ekonomikos moksl pateikia teorinius pagrindus, kuriais remiantis plėtojamos verslų ir vadybos koncepcijos. Apskaitayra susijusi su finansinių dokumentų tvarkymu, o marketingas padeda užtikrinti tiesioginius iratgalinius gamintojo ryšius su rinka. Vadyba daugiau nagrinė ja, kaip į monės veiklos są lygomisracionaliau panaudoti tris pagrindinius gamybos veiksnius: darbuotojus, materialinius ir finansiništeklius.

Įmonės finansus sudaro pirminio paskirstymo metu sudaryti atskaitymaiį piniginius fondus.Tai pelnas lik ę s atskaičius mokesčius. Įmonė je lik ę s pelnas gali būti skirtas piniginiams



18dividendams išmok ėti ir kitiems piniginiams fondams (kaip premijų , materialinio skatinimo,labdaros ir kt.) sudaryti. Jeiguį monė likusio pelno nepaskirsto, arba tik dalį jo skiria piniginiamsdividendams išmok ėti, tada lik ę s nepaskirstytas pelnas tampa nuosavais finansiniais ištekliais, kurieskirti investicijoms irį monės plėtrai. Tada sakoma, kadį monė apsir ū pinusi nuosavais finansiniaisištekliais (finansuojasi pati) ir jai nereikia skolintis. Finansavimasis iš pelno gali tur ėti atvir ą ją ir pasl ė pt ą ją formas. Atviroji finansavimosi forma yra tokia, kai pelnas dividendams neišmokamas

arba išmokama tik jo dalis. Šiuo atveju pelnas lieka savininko są skaitoje arba patenkaį rezervinę są skaitą . Pasl ė ptoji finansavimosi forma yra tokia, kai yra sudaromi slaptieji rezervai. Šie rezervai sudaromi nuvertinant balanso aktyvo straipsnius (pvz.: taikant pagreitinto nusidėvė jimo būdą ) arba pabranginant buhalterinio balanso pasyvo straipsnius (perkainojant skolas ir rezervus).

Piniginių lėšų ir kapitalo šaltiniai finansuose traktuojami kaip finansiniai ištekliai, kurienaudojamiį monės investicijoms finansuoti. Yra du pagrindiniai piniginių lėšų šaltiniai, tai paskolos(skolintas kapitalas) ir paprastosios akcijos (savinink ų nuosavybė).

Nuosavų finansinių išteklių šaltinius sudaro pelnas ir amortizaciniai atskaitymai.Skolintų finansinių išteklių šaltinis yra iš bank ų ar kitų institucijų skolintas kapitalas

(pinigai).Jeigu į monė sugeba finansuoti savo poreikius iš nuosavų lėšų ,tai tokia finansavimo forma

yra geriausia, nes už tai niekam nereikia mok ėti palūkanų . Tačiau dažniausiaiį monėms tr ūkstafinansinių išteklių ir jos priverstos skolintis.Skolinti finansai arba paskolos tai pinigai paskolinti privataus asmens arba institucijos

kuriuosį monė turi gr ą žinti sutartu laiku ,sumok ėdama palūkanas už gr ą žintiną sumą . Laikotarpiskuriuo naudojamasi skolintais pinigais vadinamaskreditavimo periodu, o skolinti pinigai kreditu.

1.5 tema. Finansų rinkos. Kreditai ir jų r ūšys. Palūkanos.

Finansų rinkos. Finansų rinkos yra vieta kur prekiaujama finansiniu turtu. Finansinis turtastai pinigai ir piniginiaiį sipareigojimai. Finansų rink ų tikslas yra efektyviai paskirstyti santaupasdeficitiniamsūkio vienetams. Deficitiniuūkio vienetu (DU) (Deficit Unit) yra vadinamiūkiniaivienetai, kuriems tr ūksta pinigų ir jie naudojasi paskolomis. Pelninguūkiniu vienetu SU (SurplusUnit) yra vadinamas toksūkinis vienetas, kurioį plaukos grynaisiais pinigais viršija išmokas. Taigišie duūkio vienetai ir susitinka finansų rinkose. Jie tarpusavyje yra susiję . Išsivysčiusiose šalyse kaiJAV, Vakar ų Europa ir Japonija yra finansų rink ų į vairovė.

Finansų rinkos apima pinigų rinkas ir kapitalo, dar vadinama nuosavybės, rinkas. Pinig ų rinkoje prekiaujama trumpalaikiais iki 1 m. vyriausybiniais ir akcinių bendrovių

vertybiniais popieriais. Niujorko pinigų rinka yra didžiausia pasaulyje, joje dalyvauja svarbiausiJAV, Japonijos ir Europos bankai. (Trumpalaikių lėšų rinka)

Kapitalo (nuosavybės) rinkose prekiaujama ilgalaik ėmis paskolomis ir bendrovių akcijomis.Geriausias kapitalo rinkos pavyzdys yra Niujorko fondo birža, kurioje operuojama didžiausių JAV

bendrovių akcijomis. (Ilgalaikių lėšų rinka). Skolinto kapitalo ir paprastų jų akcijų vertybiniai popieriai paprastaiį sigyjami kapitalo rinkoje. Paprastų jų akcijų vertybiniai popieriai neturigaliojimo pabaigos ir išleidžiami tokiems investuotojams, kurie pageidauja taptiį monės bendrasavininkais. Skolinto kapitalo vertybiniai popieriai turi apibr ėžtą investavimo apimtį – jie yraskirti tiems investuotojams, kurie taptiį monės savininkais nepageidauja.

Reikia skirti fizinio kapitalo ir finansinio kapitalo rinkas. Fizinio kapitalo rinkos operacijoms priklauso prekyba nekilnojamu turtu, kompiuteriais, gr ūdais ir kt. materialiu turtu.

Finansinio kapitalo rinkose prekiaujama vertybiniais popieriais (obligacijos, akcijovekseliai, ipotekos), kurie rodo teisę į turtą .

Ipotekos rinka operuoja paskolomis, užstatant nekilnojamą jį turtą .Vartotojiškai kredit o rinkai priklauso paskolos automobiliams, buitiniamsį renginiams,

mokymuisi, atostogoms ir pan.Visos finansų rinkos yra skirstomosį pirmines ir antrines. Pirminėse rinkose prekiaujamanaujai išleistaisį apyvartą vertybiniais popieriais, o antrinė je rinkoje prekiaujama tik tarp



19investitorių ir prekiaujama tik cirkuliuojančiais vertybiniais popieriais. Niujorko fondų birža yraantrinė rinka, kadangi joje daugiausiai prekiaujama cirkuliuojančiomis akcijomis ir obligacijomis.Antrinėse rinkose gali cirkuliuoti ir kitų tipų finansinis turtas. Bendrovė, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama, neį traukiamaį antrinės rinkos operacijas ir lėšų iš tokio pardavimo negauna.

Įvair ūs pardavimai tarp pelningų ir nuostolingų ūkinių vienetų yra kapitalo formavimo proceso pagrindas. Yra tiesioginis ir netiesioginis kapitalo formavimo procesas. Tiesioginis – ta

kai versloį monė pati be tarpinink ų parduoda savo vertybinius popierius. Netiesioginį pardavimą galima atlikti per tarpinink ą , kuris palengvina vertybinių popierių cirkuliaciją . Finansiniai tarpininkai tai tokios finansų į staigos, kurios priima pinigus iš juos sutaupiusių

ir savo vardu juos išleidžia, teikdami paskolas arba kitoms finansinėms priemonėms į sigyt, taikomerciniai bankai, draudimo bendrovės, pensijų fondai ir kitos finansų kompanijos.

Laisvos rinkos ekonomikoje kapitalo paskirstymas vyksta, remiantis kainų sistema. Pal ūkanų norma tai kaina, mokama už kapitalo pasiskolinimą. Ši norma yra vadinama “pasiskolintų pinigų renta”. Sutaupyti pinigai gali būti investuotiį užsienį , jeigu kitose valstybėse jų kaina yradidesnė.

Kreditai ir j ų r ūšys. Kreditai būna dviejų r ū šių ilgalaikiai ir trumpalaikiai. Ilgalaikiamskreditams priskiriamos ilgalaik ės banko paskolos. Trumpalaikiams kreditams priskiriamostrumpalaik ės banko paskolos (iki 1 metų ), tiek ė jų suteiktas kreditas ir priskaičiuotasį siskolinimas.Banko paskolų gr ą žinimo terminai ir palūkanų norma nustatomi derybų su banku metu,atsižvelgiantį į monės pinigų srautus. Bankai turi daug specialių variantų , skirtingoms situacijoms.

Ilgalaik ėms paskoloms priskiriamos terminuotos banko paskolos. Tai fiksuota suma,skolinama sutartam laikotarpiui su fiksuotu ar kintamu skolos gr ą žinimo kas mėnesį ar ketvirtį planu. Ilgalaik ės paskolos paprastai imamos specifiniams finansavimo poreikiams, pvz., perkanį rengimus. Tokios paskolos laikotarpis dažniausiai svyruoja nuo 2 iki 7 metų , tačiau atskiraisatvejais jis gali būti ir ilgesnis, kaip pvz., pastatų finansavimas su nekilnojamo turto užstatu(hipoteka). Šiuo atveju paskolos laikotarpis bus pakankamai ilgas, tačiau paskolos laikotarpis negaliviršyti nupirkto nekilnojamo turto naudojimo laikotarpio.

Viena iš ilgalaik ės paskolos formų yra finansavimas turtu arba lizingas. Ši finansavimoforma atsirado tik pastaraisiais metais. Lizingą galime apibr ėžti kaip ūkinę veiklą , kuometūkiosubjektas sutartiniais pagrindais perleidžia teisę naudotis savo kilnojamu ar nekilnojamu turtufiksuotam ar neapibr ėžtam laikotarpiui kitamūkio subjektui. Lizingo operacijose dalyvauja kelisubjektai. Dažniausiai lizingo kontrakte būna trys subjektai – lizingo davė jas - nuomotojas,lizingo gavė jas – nuomininkas, irlizingo objekto tiek ė jas – gamintojas.

Galimos į vairios lizingo r ūšys ir formos. Finansiniu požiūriu pagal nuomojamo turtoatsipirkimą ir nusidėvė jimo skaičiavimo są lygas skiriamas finansinis ir operatyvinis lizingas:

Finansinio lizingo atveju objekto nuomos terminas yra artimas arba sutampa su objeknusidėvė jimo laikotarpiu ir lizingo mok ė jimai padengia objekto vertę .

Operatyvinio lizingo atveju objekto nuomos terminas yra trumpesnis nei jo ekonominio

fizinio nusidėvė jimo laikas.Galima išskirti tokias lizingo (finansavimo turtu) formas: pirkimas išsimok ėtinai,išperkamoji nuoma ir transporto priemonių nuoma.

Pirkimas išsimok ėtinai. Šiuo atveju pirk ė jas padeda depozitą , kurio suma sudaro 10 proc. pirkimo kainos. Likutis ir priskaičiuotos palūkanos sumokamos per sutartą laikotarpį , kas mėnesį gr ą žinant dalį skolos ir palūkanas. Nuosavybės teisė į turtą pereina tik tuomet, kai pirk ė jas sumoka paskutinę į mok ą . Pirkimų išsimok ėtinai mok ė jimams PVM netaikomas.

Išperkamoji nuoma panašiį pirkimus išsimok ėtinai tuo, kad turtas finansuojamas per sutartą laikotarpį . Šiuo atveju yra sumokamas trijų mėnesių nuomos mokesčio depozitas ir turtasišnuomojamas skolininkui, kuris už jį moka kas mėnesį ar ketvirtį . Šiems mok ė jimams taikomasPVM tarifas.

Transporto priemonių nuoma pagal sutartį , kita alternatyvi finansavimo turtu forma, kaitransporto priemonės išnuomojamos pirk ė jui sutartam laikotarpiui. Pirk ė jas turi pateikti maksimalų



20transporto priemonės numatytą kilometražą laikotarpiu ,už kur į skaičiuojamas nuomos mokestis.Transporto priemonių nuomos pagal sutartį mok ė jimams yra taikomas PVM.

Pagrindiniai lizingo pranašumai yra tokie:• lizingo gavė jas gali pradėti gamybą , netur ėdamas stambesnių finansavimo šaltinių ;• lizingo mok ė jimai už į rengimų nuomą į traukiami į produkcijos savikainą , todėl

apmokestinamojo pelno dalis mažė ja;• operatyvumas ir lankstumas;• lizingas skatina verslo plėtr ą

Trumpalaik ėms banko paskoloms priskiriamas neigiamas są skaitų likutis banke darvadinamas “overdraft”. Šis trumpalaikis kreditas taikomas padengti susidariusiam neigiamasą skaitos likučiui banke. Neigiamas są skaitos likutis banke dažniausiai susidaro dėl to, kadį monė turi išleisti pinigus prieš tai, kai gaunaį plaukas už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes.Taitrumpalaik ė kredito r ūšis suteikiama laikotarpiui iki 12 mėn., bet gali būti suteikiamas irtrumpesniam, labiau apibr ėžtam laikotarpiui. Naudojantis šia kreditavimo r ūšimi palūkanas reikiamok ėti tik už susidarantį neigiamą są skaitos likutį (tuo tarpu terminuotos paskolos atveju palūkanosmokamos neatsižvelgiantį są skaitos likutį banke). Palūkanų norma už neigiamą są skaitos likutį viršija bazinę palūkanų normą 3 proc.už paskolos gr ą žinimą su garantija ir 5 proc.už paskolosgr ą žinimą be garantijos.

Dar viena trumpalaikio kreditavimo formų yra faktoringas – tai operacija, kurios metu parduodamiį monės debitoriniaiį siskolinimai. Jo esmė yra skolosį sipareigojimų pirkimas ir kliento piniginių reikalavimų perleidimas bankui arba specializuotai faktoringo kompanijai, pagal kliento pirk ė jams pateiktas są skaitas-faktūras. Bankas, ar specializuota faktoringo kompanija apmoka per2-3 dienas 70-90 proc. avansą , o likusios lėšos gaunamos po apmok ėtos są skaitos gavimo.

Faktoringas vis labiau populiar ė janti pasaulyje finansinė paslauga. Tai svarbus apyvartiniokapitalo finansavimo šaltinis. Faktoringinė operacija padidinaį monės likvidumą , sumažinafinansinę rizik ą , o tai savo ruožtu didinaį monės prestižą verslo pasaulyje, jos konkurencingumą bei

galimybę gauti prekinius ir finansinius kreditus. Šia kredito forma paprastai naudojasi prekyboį monės.Tiek ė jų teikiamas kreditavimas. Tai svarbus trumpalaikio turto finansavimo šaltinis. Tiek ė jų

teikiamas kreditas dažnai vadinamas komerciniu kreditu arba prekybos kreditu. Esant normaliemfinansiniams santykiams yra priimta pastoviems klientams prekes teikti skolon. Pirk ė jai, pirkdamituri išsider ėti kuo palankesnes kreditavimo są lygas. Tiek ė jai stengiasi suteikti kreditą tokiamlaikotarpiui, kurio reikia apskaitos skyriui apmok ėti są skaitas.

Perkant skolon tarp tiek ė jų ir pirk ė jų gali būti sudaromos pirkimų išsimok ėtinai sutartys,kuriose ir aptariamos kredito są lygos.Įmonei, perkančiai prekes kreditan, gali būti leista pasirinktiar jai sutrumpinti kredito galiojimo periodą ir pirkti prekes su nuolaidą , ar prailginti kreditogaliojimo periodą ir mok ėti pilną kainą . Są skaitose faktūrose dažnai būna padarytos tokios atžymos

“3/10 neto,60”.Tokia atžyma reiškia, kad tiek ė jas siūlo pirk ė jui sutrumpinti kreditavimo periodą ikinuo 60 iki 10 dienų ir apmok ėti už prekes naudojantis 3 proc. nuolaida. Priskaič iuotas į siskolinimas. Jį sudaro trumpalaik ės skolos darbuotojams (atlyginimai) ir

priskaičiuoti mokesčiai valstybei. Dotacijos. Dar viena kreditavimo forma. Valstybinio sektoriaus teikiamos dotacijos

paprastai yra negr ą žinamos ir nereikia už jas mok ėti palūkanų . Ši finansavimo forma niekonekainuoja. Tačiau privačiam sektoriui ją gauti beveik neį manoma. Dotacijas skirianti valdžia turinusistačiusi specialius kriterijus, ir dotacijų sumos būna apribotos. Tikslinės dotacijos dažniausiaisuteikiamos valstybinėms į monėms ir savivaldybėms.

Tačiau tiek privačios, tiek valstybinės į monės turi galimybę pasinaudotiį vairiomis valstybėsteikiamomis lengvatinėmis paskolomis, suteikiamomis garantijomis ar vietinių bei tarptautinių finansinių fondų teikiamais kreditais. Pažymėtina, kad šios lėšos yra skiriamos tiksliniamsinvesticiniams projektams. Pagrindinė galimybė pasinaudoti valstybinėmis lėšomis yra inžinerinio projekto į traukimas į Valstybės investicijų programą . Vienas iš finansavimo šaltinių yra



21specializuotų Lietuvos bei užsienio finansinių fondų lengvatinės paskolos arba grantai(negr ą žinimos paskolos). Lietuvoje dabar veikia Būsto kreditavimo fondas ir aplinkos investicijų fondas.

Šiuo metu Lietuvoje vykdomas Eksperimentinis energijos taupymo projektas, kurio tikslas paremti privačią iniciatyvą taupyti energiją visuomeniniuose ir gyvenamuosiuose pastatuose.Projekto finansavimo šaltinis – Pasaulio banko paskola Lietuvos Respublikai Energijos taupym

eksperimentiniam projektui ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos. Paskolos paskirtis – kredituotigyvenamų jų namų bei švietimo į staigų renovavimą , turint tikslą taupyti energiją . Paskolosišduodamos daugiabučių namų savinink ų bendrijoms (kredito rizika atitenka Lietuvos valstybei),atskir ų butų ir individualių namų savininkams (kredito rizika atitenka projektą kredituojančiam bankui) ir savivaldybėms, šilumosūkio, geriamojo vandens tiekimo ir valymo, nuotek ų surinkimo irvalymo ir kitoms sritims. Taigi atlikus atatinkamas procedūras galima gauti finansavimą . Projektuiį gyvendinti 90 proc. lėšų sudaro paskolos , o 10 proc. - iš savivaldybės lėšų .

Lietuvos aplinkos investicijų fondas skatinaį monesį sigyti naujusį rengimus, atnaujinančiasgamybinesį mones, atsižvelgiant ne tikį ekonominius bet irį ekologinius aspektus. Numatyta, kadšis fondas gali finansuoti iki 80 proc.vidutinių ir smulkių į monių investicinio projekto vertės, arbatos pačios sumos ribose dalyvauti stambių į monių investiciniuose projektuose.

.Kaip jau supratome kreditai gali būti suteikiami su garantijomis ir be jų . Tai priklauso nuoskolinamos sumos dydžio irį monės, norinčios gauti kreditą finansinės padėties.Garantijos. Garantija tai raštiškas sandoris, kuriuoį sipareigojama atsakyti kreditoriui jei tas

asmuo už kur į garantuojama neį vykdys savo prievolės ar jos dalies. Garantija yra būdas kaipapsaugoti asmenį ar į monę nuo finansinių nesėkmių .Viena iš garantijos formų yra garantija turtu.Įmonė, užstačiusi turtą už paskolą , negali to turto parduoti be banko leidimo, kadangi šis turtas bus banko nuosavybe iki bus gr ą žinta paskola.

Alternatyvi garantijos forma yra trečių jų asmenų suteikta garantija.Tai galėtų būti šeimosnarys, draugas, kitaį monė ar valstybė.

Pal ūkanos. Pal ūkanos yra paskolos gavė jo išmoka kreditoriui už jo pinig ų panaudojimą.Palūkanos yra pajamų šaltinis ir dėl to sudaro nacionalinių pajamų dalį . Pasiūlos teorijoje pal ūkanos yra užmokestis už kapitalo, kaip gamybos išteklių panaudojimą

Pal ūkanų norma yra skolinto kapitalo kaina, Pal ūkanų normos pusiausvyr ą nustato skolinamo kapitalo, pal ūkanų normos paklausos ir pasiūlos susikirtimas.Kai skolintų pinigų paklausa, palyginti su pasiūla, santykiškai yra didesnė - palūkanų norma aukštesnė. Ir atvirkščiai,kai piniginių lėšų pasiūla, palyginti su paklausa santykiškai yra didelė - palūkanų norma žemesnė. Nors palūkanų normos lygį rinkoje nustato paklausos ir pasiūlos pusiausvyra, tačiau tam tikrosį monės palūkanų normą dar lemia ir jos likvidumas. Jeiį monės laukiamieji veiklos rezultataineaišk ūs, skolos kaina didė ja. Skolos kainą taip pat didina kiekviena papildoma paskola, nesį monės gebė jimas gr ą žinti skolą imant papildomą paskolą , mažė ja. Galime daryti išvad ą , kad

did ė jant įmonėms skoloms, palyginti su nuosavybe, did ė ja ir bankroto tikimybė. Pal ūkanų norma išreiškiama procentais. Palūkanų procentai už paskolą nustatomi ne tik pagal paskolos dydį , bet ir už paskolą kartu su ankstesniais susikaupusiais procentais. Tai reiškia,kad laikui bėgant procentai auga ir nuo procentų . Paprastai skolininkas gali rinktis palūkanų mok ė jimo sistemą .

Yra fiksuota ir kintama palūkanų mok ė jimo sistema. Fiksuota pal ūkanų mok ė jimo sistema fiksuoja vienodas pal ūkanas visam paskolos laikotarpiui ir atsižvelgusį pal ūkanų normos kitimotendencijas rinkoje, skolos gr ą žinimo terminui art ė jant, ši norma gali būti arba didesnė , arbamažesnė už tuo metu rinkoje esamą pal ūkanų normą.

Kintamų pal ūkanų normos sistemos esmė yra ta, kad pal ūkanų norma už paskol ą kinta kartu su rinkoje kintanč ia pal ūkanų norma. Fiksuotą palūkanų normą verta rinktis tada, kai palūkanos

rinkoje yra didelės ir dar auga. Tačiaučia galima ir pralošti, kai palūkanų norma ims kristi. (Turimagalvoje bankai).





23sudėtinė dalis. Finansų valdymu siekiama ne tik išlaikyti esamas materialines vertybes, bet irsukurti naujų , siekiant padidintiį monės savinink ų turtą .

Terminas “finansai” dažnai vartojamas apibūdinti finansinių -kreditinių santykių sferas irfinansų rinkas. Finansų valdymas suprantamas, kaip finansinių sprendimų procesas. Tod ėl finansų valdymas yra susietas su konkreč iu ūkio subjektu ir konkreč iu vadovu. Tačiau konkretusūkiosubjektas negali būti izoliuotas nuo finansų rink ų . Konkretaus vadovo sprendimai priklauso ne tik

nuo turimos vidinės bet ir nuo išorinės informacijos. Finansų vadovas privalo parengti optimalų skolinto kapitalo ir paprastų jų akcijų derinį visiemsį monės investicijų projektams.Svarbiausia įmonių finansų valdymo funkcija yra turto investicijos ir pinig ų , reikaling ų

sumok ėti už investicijas paieška.Svarbiausia finansų tvarkytojo veikla yra finansiniai sprendimai. Priimant finansinius

sprendimus, pirmiausiai reikia žinoti, kokius investicinius projektus pasirinkti, o po to, numatytkokių šaltinių finansuoti šiuos projektus.

Pagrindinis finansinio valdymo tikslas yra tenkinti savinink ų interesus, t.y. gauti kuodaugiau naudos. Kiekvienas akcininkas turi naudą tik tada, kai didė ja jo investicijų (turto) vertė. Šioturto vertę nulemia akcijų rinkos kaina. Šį tarpusavio ryšį galima pavaizduoti tokia schema:

Įmonės finansų tikslas : Akcinink ų tikslas: Rinkos reakcija

Naudos akcininkams Maksimizuoti turtą Akcijos kainosdidinimas didė jimas

Akcinink ų turtas kiekvienojeį monė je apskaičiuojamas turimų akcijų skaičių padauginus išvienos akcijos rinkos kainos. Reiškia, kad kiekvieno akcininko turto dydis priklauso nuo jo turimų akcijų skaič iaus ir nuo akcijos kainos rinkoje. Akcijų skaičių galima padidinti smulkinant akcijasį smulkesnius vienetus. Tačiau vienos akcijos rinkos kainos didė jimas yra susiję s tik su akcinink ų turto didė jimu į monė je. Nauda iš akcijų skaič iaus didinimo bus tik tuo atveju, kai rinka pripažins šiuos veiksmus, kaip vert ė s padid ė jimą. Jeigu į monės vadovų veiksmų rinka nepripažins, akcijų kaina nedidės ir naudos akcininkai netur ės.

Finansiniai sprendimai tai sąmoningas pasirinkimas vienos alternatyvos iš daugelio.Finansinius sprendimus galima suskirstytiį investavimo sprendimus ir finansavimo sprendimus.

Investavimo sprendimai priimami tikslu nustatyti kok į turtą į monė turi tur ėti, o finansiniaisprendimai - nusako kokiu būdu turi būti finansuojamasį monės turtas.

Pirmutinė finansų vadovo pareiga yraį sigyti lėšų , o paskui kuo racionaliau ir pelningiau jas panaudoti, siekiant maksimaliai padidintiį monės turtą . Yra du pagrindiniai piniginių lėšų šaltiniai,tai paskolos ir paprastosios akcijos.

Paskolos – taiį monės reikalams naudojami skolinti pinigai. Akcinink ų nuosavybė yraį monės reikalams naudojami pinigai, kuriuosį monei pateikia jos savininkai. Piniginių lėšų ir

kapitalo šaltiniai finansuose traktuojami kaip finansiniai ištekliai, kurie naudojamiį monėsinvesticijoms finansuoti.Finansiniai sprendimai būna dviejų tipų : strateginiai ir operatyviniai. Strateginius

sprendimusį takoja susidariusi tarpį monės ir jos ekonominės aplinkos situacija. Operatyviniai(gamybiniai) finansiniai sprendimai – tai trumpalaikiai sprendimai, dažniausiai susiję su vidinių išteklių racionaliu pertvarkymu. Tačiau svarbiausias finansinių sprendimų bruožas yra tas, kad visi jie daromiį priek į .

Finansiniai sprendimai . Norint priimti optimalius finansinius sprendimus, būtina kruopščiaiišnagrinėti į monės finansų struktūr ą , t.y. parinkti tinkamiausią paskolų ir savinink ų nuosavybėsderinį . Nepriklausomai nuo to, ar finansiniai sprendimai daromi dėl investicijų ar jų finansavimo, arsusiję su abiem šiais klausimais, turi būti analizuojami dar du veiksniai:laukiamas pelnas ir rizika.

Laukiamas pelnas – tai potencialios naudos ir są naudų skirtumas. Rizika – tai netikrumas, susiję s sulaukiamu pelnu.



24Finansų funkcija yra viena iš bendro verslo valdymo proceso dalių . Kad į monė savo veiklą

galėtų sėkmingai plėtoti, finansų vadovas turi dirbti kartu su kitų padalinių vadovais. Siekdami kuolabiau padidinti akcinink ų nuosavybės vertę , į monei būtina gaminti ir pardavinėti tik tokiusgaminius, teikti tokias paslaugas ir pardavinėti tokias prekes, kurias žmonės nor ėtų ir galėtų pirkti(tai marketingo funkcija).Į į monės valdymą turi būti į traukti žmonės – darbo jėgos ištekliai, jiemstur ėtų būti sudaryta palanki aplinka. Taigi vadybos pagrindai padeda užtikrinti, kad darbuotoja

materialinės vertybės ir piniginės lėšos būtų valdomos veiksmingai ir kvalifikuotai. O to ir reikiaį monės tikslamsį vykdyti.Galutinis į monės tikslas ir finansų valdymo esmė yra turto didinimas iki aukščiausio

laipsnio. Iš ankstyvesnių teiginių aišku,kad finansiniai sprendimai, darantysįtak ą akcinink ų turtodidinimui yra tokie:

• investicijų finansavimo sprendimų analizė;• kapitalo struktūros sprendimai;• dividendų politika;• finansavimo sprendimai ir piniginių lėšų kaina;• trumpalaikio turto(cirkuliuojančių aktyvų ) valdymas;Turto didinimas iki aukš č iausio laipsnio – tai trumpalaikis ir ilgalaikis tikslas. Kaip

trumpalaikis tikslas jis yra tartum kiekvienoį monės sprendimo taikinys. Kaip ilgalaikis tikslas jislemia į monės veikimo būdą , siekiant rezultato, dėl kurioį monė yra į steigta. Protingi investuotojaineskirtų savo pinigų rizikingam verslui, jeigu nesitik ėtų už investicijas gauti atlyginimą . Kaip pelną “apibr ėžti” ir kaip jį paverstiį monės trumpalaikiu tikslu, kurio finansų vadovas tur ėtų siekti – yrasunkus uždavinys.

Finansų valdymas yra efektyvi finansinių išteklių panaudojimo ir koordinavimo veikla.Finansų valdymas apima planavimą ,operatyvų valdymą ir kontrol ę.

Valdymas prasideda nuo planavimo.Planavimas taiį monės tikslų nustatymas ateinančiamlaikotarpiui bei strategijos ir plano, nusibr ėžtiems tikslams pasiekti pasirinkimas.

Planuojant būsimus pardavimus ir išlaidas bei numatant išteklius, reikia surinkti ir

išanalizuoti daug informacijos apie dabartinę ir, praeityje buvusią į monės veiklą , bei ją lemiančiusveiksnius. Reikia analizuoti kelių praė jusių metų finansines ataskaitas, kadangi pardavimų ir išlaidų santykis praeityje daugiau ar mažiau są lygos finansavimo poreik į ir ateityje. Be to reikia surinktiinformaciją apie silpną sias ir stiprią sias į monės veiklos puses, nes tai sudaro prognozavimo pagrindą . Norint, kad planavimas būtų efektyvus yra būtina nustatytiį monės ilgalaikius tikslus, suformuotiįmonė s strategiją , nustatyti veiklos politik ą ir parinkti racionalias veiklos proced ūras.Galime apibendrintai pasakyti, kad f inansų planavimas – tai produkcijos realizavimo apimties, pajamų bei turto numatymas. Finansų planavimas yra pati svarbiausia finansų valdymo funkcija,nes finansiniai sprendimai priimami rengiant finansinį planą . Jis atliekamas remiantisalternatyviomis gamybos ir vadybos strategijomis, bei numatomam lygiui reikalingų resursų nustatymu. Finansų planavimui būtina tiksli, aiški ir teisinga informacija (jos šaltiniu gali būti

buhalterinė apskaita ir atskaitomybė). Finansų planavimui pateikta informacija turi būti vispusiškaiį vertinta, kadangi rinka yra daug reiklesnė finansiniam planavimui. Dėl blogo finansinio planavimoį monė gali ir bankrutuoti.

Operatyvus finansų valdymas - tai vienas finansinių planų į gyvendinimo etapas. Kontrol ė tai gr į žtamas patikslinimo procesas, kuris užtikrina griežtą planų vykdymą .

Finansinė kontrolė yra glaudžiai susijusi su atsakomybe ir finansine disciplina.Visi finansiniai sprendimai daromiį ateit į, todėl jie susiję su tam tikra rizika, kurią taipogi

reikia valdyti. Rizikos valdymas –tai priemonė, kuria naudojantis galima apsidrausti nuo to, kad bus

suardyti ateities planai. Vertinant rizikas reikiaį vertinti, kaip rizikos galėtų paveikti ateities pinigų srautus ir ilgalaikius planus, ir priimti sprendimus, kaip geriausia apsidrausti nuo tokių rizik ų .Rizikos valdymo metodai yra susieti su svyruojančiomis palūkanų normomis, valiutų kursais iržaliavų kainomis.





26finansų rinkoms. Joks kitas finansuose naudojamas metodas nėra toks svarbus, kaiplaiko veiksnio į vertinimas arba dar vadinamasdiskontuoto pinig ų srauto analize.

Būsima vert ė. Jeigu nebūtų infliacijos 1 Lt. šiandien, būtų vertingesnis už 1 tok į patį litą pometų . Yra palanki proga investuoti, gauti procentus ir sekančių metų pabaigoje tur ėti daugiau nei 1litą . Toks per ė jimo nuo esamos vertės (DV) prie būsimos vertės(BV) procesas vadinamas priskaičiavimu pagal procentų procentus. Tai mok ė jimo ar eilės mok ė jimų galutinės vertės

nustatymo aritmetinis procesas, kai panaudojami procentų procentai.Pinigų būsimą ją vertę nesunku apskaičiuoti, kai yra žinomas palūkanų tarifas ir laikotarpis.Pvz., dabar padedameį taupomą ją są skaitą 100 Lt su są lyga gauti 5 procentus metinių palūkanų .Kokia bus suma po metų ?

Bū simoji vert ė BV= ?, ,dabartinė vertė DV=100 Lt, metines palūkanos i =5%, n=1 (periodas1 m), tai būsimą ją vertę apskaičiuosime pagal formulę BV1=DV (1+i)1 = 100x1,05=105 Lt.Matome, kad būsimoji vertė pirmojo periodo pabaigoje apskaičiuojama esamą (dabartinę vertę ) padauginus iš(1 + i ). Jeigu šie pinigai bus laikomi toje pačioje są skaitoje antrus metus, tai būsimoji vertė BV2 bus skaičiuojama nuo 105 Lt ir t.t. Tokiu būdu po n metų pradinis 100 Ltindėlis, esant 5% metinių palūkanų padidėtų (1+i)n dydžiu.

Dabar šiuo būdu apskaičiuosime 100 Lt. vertę po 2 ir 3 metų . po 1 metų 100 litų padidės iki 100(1,05)1 =105 po 2 metų 100 litų padidės iki 100(1,05)2 = 110,25 po 3 metų 100 litų padidės iki 100(1,05)3 = 115,76Tokius skaičiavimus tę siant galima apskaičiuoti bet kokią būsimą vertę .Pavyzdys. 200 litų investavus už 10% metinių palūkanų po 10 metų būsimą vertę

apskaičiuotume taip:BV10=200 (1,1)10 =518,74 litų Matome, kad skaičiavimas yra nelengvas, kai skaičius reikia kelti tam tikru laipsniu

(pvz.10). Patogumo dėlei siūloma naudotis specialiomis lentelėmis, kuriose yraį vair ūs palūkanų tarifai ir laikotarpiai. Tokios lentelės labai palengvina pinigų vertės skaičiavimus. Kiekvienas tokios

lentelės skaitmuo reiškia vieno lito, dolerio arba kitos valiutos būsimą vertę .1 lito (dolerio, euro) būsimos vertės apskaičiavimo koeficientų lentelės dalis:Periodas 2% 4% 6% 8% 10%

1 1,020 1,040 1,060 1,080 1,1002 1,040 1,082 1,124 1,166 1,2103 1,061 1,125 1,191 1,260 1,3314 1,082 1,170 1,262 1,360 1,464

Šioje lentelė je aiškiai matyti, kaip didė ja 1 lito vertė, esant skirtingiems palūkanų tarifams.Kuo didesnis palūkanų tarifas, tuo didesnis augimas. Pavyzdžiui, 1 lito vertė po 4 metų , esant 10% metinėms sudėtinėms palūkanoms, lygi 1,464 lito. Šie skaitmenys yra vadinami “palūkanų veiksniais”. Naudojantis tokia lentele galima būsimos vertės formulę parašyti taip:

BVn= DVn (BVIF n,i) kur BVIF – būsimos vertės palūkanų veiksnys (1+i)n BV10=200(1,1)=518,74 litų

Taigi bū simoji vert ė yra vert ė tokios sumos, kuri tur ėt ų padid ėti nustatytu pal ūkanų tarifu per tam tikr ą laiko tarpą n.

Dabartinė vert ė. Esama (dabartinė vertė) atsakoį klausimą : ko verti būsimieji pinigų srautaidabar. Dabartinės vertės apskaičiavimui yra taikomas atvirkštinis būsimajai vertei principas. Josapskaičiavimo formulė būtų :

DVn= FVn / (BVIF n,i), kur BVIF= 1/ (1+i)n

Mūsų į dėtų 100 Lt su 5% metine palūkanų norma būsimieji pinigų srautai dabar būtų verti 95,24 Lt [100 x (1/ (1 + i)].



27 Naudojant ankstesnį pavyzdį galima apskaičiuoti kokia yra dabartinė vertė 100 litų , kurie

bus gauti po 2 arba 3 metų , esant 5% metinių palūkanų . Dabartinė vertė 100 litų , kurie bus gauti: po 1 metų 100 / (1,05)4 = 95,24 Lt. po 2 metų 100 / (1,05)3 = 90,70 Lt. po 3 metų 100 / (1,05)2 =86,39 Lt

Iš šių pavyzdžių matyti, kad dabartinę vertę nulemia palūkanų veiksnys, nes palūkanų dydžiu yra mažinama būsimoji vertė. Galime daryti išvadą , kad kuo tolimesni yra būsimieji pinigų srautai, tuo mažesnė yra jų dabartinė vertė, arba kuo didesnis palūkanų tarifas, tuo mažesnė dabaryra būsimų jų pinigų vertė.

Jeigu Jūs dabar paskolinote 1000 litų su 8% metinių palūkanų ir po 10 metų gaunate 2158,9Lt, tai gauta suma dabar bus verta:

DV= 2158,9 x 0,463=999,57 Lt. (perskaičiavimoį dabartinę vertę koeficientą susirandamespec. lentelė je arba 2158,8 / (1+0,08)). Išeina, kad išleidote daugiau pinigų (1000 Lt) negu gaunate(999,57 Lt).

Periodiniai pinig ų sraut ų vert ės skai č iavimas. Periodiniai-tai vienodo dydžio mok ė jimaisutartais vienodais laiko tarpais.Tie mok ė jimai gali būti laikotarpio pradžioje arba pabaigoje. Jeigumok ė jimai atliekami periodo pabaigoje tai toks mok ė jimas yravadinamas paprastu periodiniu mok ė jimu ir finansuose daugiausiai naudojamas.

Periodinio mok ė jimo būsimoji vert ė. Būsimoji periodinio mok ė jimo vertė, kai laikas t=n,yra sudėtinė periodinių mok ė jimų iki n laikotarpio vertė. Tarkime, kad taupote pinigus savomokslui, už kur į tur ėsite mok ėti po 5 metų . Kasmet, metų pabaigojeį taupomą ją są skaitą padedate1000 Lt su 12% metinių palūkanų . Kiek bus sukaupta pinigų penktų jų metų pabaigoje? Reikiaapskaič iuoti bū simą ją periodinių mok ė jimų vert ę BVA.

BVAn= A (BVIF i,n) kur BVIF i,n yra periodinių mok ė jimų būsimos vertės laiko veiksnys,kuris apskaičiuojamas: A+A(1+i)¹+A(1+i)²+……A(1+i)n

Reikia pasakyti, kad pateiktame pavyzdyje pirmiesiems 1000 Lt. sudėtinės palūkanos

skaičiuojamos 4 metus, antriesiems – 3 metus, tretiesiems – 2 metus, antriesiems – vienerius metuo penktiesiems – visai neskaičiuojamos (tai yra sudėtinės palūkanos skaičiuojamos per 0 metų ).Pateikto pavyzdžio būsimoji periodinių mok ė jimų vertė bus:

1 metų pabaigoje 1000(1+0,12)5 = 1573.522 1000(1+0.12)4 = 1404.933 1000(1+0.12)3 = 1254.44 1000(1+0.12)2 = 1120.005 1000 - = 1000.00

Po penkių metų bus sukaupta 6352,85Lt. (1573,52+1404,93+1254,4+1120,0+1000,0).Ši suma yra periodinių pal ūkanų mok ė jimų bū sima vert ė , esant 12% metinių pal ūkanų tarifui per 5metus.

Tą patį gautume ir pagal formulę BVA5= A(BVIFA12%,5)5 = 1000 x 6,3528=6352,80 Lt, kurA - periodinių mok ė jimų vertė, BVIF - periodinių mok ė jimų perskaičiavimo į būsimą ją vertę koeficientas. Jis apskaičiuojamas pagal formulę BFIF=[(1+i)n – 1) / i]; Įrašę mūsų pavyzdžioduomenis gautume [(1+0,12)5 – 1]/ 0,12=6,3528).

JAV kotedžų vadovėliuose finansų valdymo klausimais pateikiamos perskaičiavimokoeficientų reikšmių lentelės, kuriose tiksliai nurodytos pavienių sumų perskaičiavimoį būsimą ją irdabartinę vertę , bei periodinių mok ė jimų perskaičiavimoį būsimą ją ir dabartinę vertę koeficientų reikšmės, esantį vairiems i ir n deriniams. Tačiau, prieš naudojantis lentele svarbu žinoti ar norimenustatyti būsimą ar dabartinę vertę bei kokie yra pinigų srautai - periodiniai ar pavieniai, nesnurodytais atvejais perskaičiavimo koeficientų reikšmės skirtingos.

Pastaba. Minėtų koeficientų reikšmės yra pateiktos ir Z.Gaidienės “Finansų valdymas”,1998 m. 1 ir 2 priedas.

Periodinių mok ė jimų esama (dabartinė ) vert ė. Apskaičiuojant periodinių mok ė jimų dabartinę verte, yra diskontuojami būsimieji pinigų srautai.



28Įsivaizduokime, kad mums, kasmet, tris metus iš eilės, metų gale reik ės išimti po 1000 Lt iš

banko są skaitos, kuri uždirba 8 proc. metinių palūkanų . Kiek pinigų dabar reikia padėti į bank ą , kadtrečių metų pabaigoje są skaitos balansas būtų lygus 0?

Yra dvi alternatyvos: galime kasmetį nešti į bank ą po 1000 Lt arba dabar padėti į bank ą sumą su 8 proc. metinių palūkanų .

Apskaičiuokime, kokią sumą pinigų reikia dabar padėti į bank ą , kad jos vertė būtų adekvati

periodinių pinigų srautų būsimai vertei. Suprantame, kad būsimieji pinigų srautai kasmet busdiskontuojami, norint apskaičiuoti jų dabartinę vertę . Naudojamės atvirkštiniu pinigų gavimo būsimosios vertės principu.

0________________1____________________2__________________________3

926857794

iš viso 2577

Apskaičiuojame diskontuodami būsimuosius pinigų srautus:1 metais 1000 x 1 / (1+0,08)1 = 925.93 Lt2 metais 1000 x 1 / (1+0.08)2 =857.34 Lt3 metais 1000 x 1 / (1+0.08)3 =793.84 LtŠių periodinių išmok ė jimų dabartinė vertė, kai metinės palūkanos yra 8 proc ir 3 m.

laikotarpis yra 2577 Lt.. Taigi dabarį bank ą reikia padėti 2577 Lt, kad esant šioms są lygoms,są skaitoje po trijų metų būtų 0. Gauta suma yra kasmetinių išmok ė jimų per tris metus dabartinė vertė. Ji apskaičiuojama pagal formulę DVA=A[1 /(1+i)1 +A[1/ (1+i)2 …+…A[1/(1+i)n. Tą patį gautume, panaudoję perskaičiavimo koeficientą iš specialios lentelės:

DVAn= A (DVIF i,n) = 1000 x 2.557 = 2577 Lt.

Faktiškos pal ūkanų normos. Faktiška pal ūkanų norma yra tokia, kuri apibr ė žia tikr ą (dabartinio momento) pajamų normą.

Yra nominalios arba patvirtintos palūkanų normos. Kartais nominalus palūkanų tarifas, kurisužrašytas sutartyje, gali skirtis nuo faktiškai išmok ėto palūkanų tarifo. Sudėtinės palūkanosskaičiuojamos kartą per metus. Tačiau pasitaiko atvejų , kad palūkanos yra skaičiuojamos dažniau.Jei palūkanos skaičiuojamos dažniau negu kartą per metus, norint apskaičiuoti nominalią palūkanų normą (i) per šį laikotarpį , ši norma dalijama iš laikotarpių sudėtinėms palūkanoms skaičiuoti,skaičiaus (m) [i/m]. Kai palūkanos skaičiuojamos daugiau negu kartą per vienerius metus, pinigų būsimoji vertė bus didesnė. Pavyzdys:

Tarkime, kad padė jote 5000 Ltį A ir B bank ą su 12% nominalią ją metine palūkanų norma(i). Bankas A palūkanos skaičiuojamos kartą per mėnesį . Tada mėnesinė palūkanų norma i/12=1%.

Būsimoji 5000 Lt vertė pirmų jų metų pabaigoje (po 12 mėnesių ):BVı = 5000(1,01)¹²= 5634,13 Lt.Bankas B nominalią sias sudėtines palūkanas skaičiuoja tiktai kartą per metus:BVı = 5000 (1.12) =5600 ltSkirtumas yra todėl, kad bankas A pasiūlė veiksmingesnę faktišk ą palūkanų normą negu

bankas B. Faktiška pal ūkanų norma apskaičiuojama R = [(1+i/m) - 1 ].R – faktiška palūkanų norma, m - laikotarpių , per kuriuos skaičiuojamos sudėtinės

palūkanos, skaičius per metus. Banko A faktinė palūkanų norma bus R= (1,01)m –1= 12,68% Banko B faktinė palūkanų norma bus R= (1,12)m –1=12%

. Paskolos amortizacija. Daugelis paskolų yra terminuotos. Jos gr ą žinamos amortizuojant. Paskolos amortizacija –tai paskolos padengimas lygiomis dalimis, kai, nustatyto dydžio mok ė jimai



29atliekami per visą paskolos laikotarpį. Kiekviena padengimo dalis yra metiniai periodiniai pinigų srautai arba paprastasis anuitetas. Kiekvienaį moka apima palūkanas ir atitinkamą pagrindinės paskolos dalį . Suė jus paskolos gr ą žinimo terminui, pagrindinės paskolos balansas tampa lygus 0.Panagrinėkime pavyzdžiu.

UAB “X” pasiskolino iš A banko trejiems metams 48040 Lt. UAB planuoja šias lėšas panaudoti marketingo konsultacijų grupeiį steigti. Paskola,į skaitant ir palūkanas, turi būti padengta

trimis vienodomis metinėmis į plaukomis. Paskola gauta su 12% palūkanų (skaičiuojant nuomažė jančios pagrindinės skolos sumos). Reikia parengti paskolos amortizacijos grafik ą , nurodantmetinių palūkanų į mok ų sumas, kiekvieno laikotarpio palūkanas, sumok ėtos pagrindinės skolos dalį ir pagrindinės skolos likutį .

Pirmiausia apskaičiuojamos periodinių mok ė jimų sumos, turint galvoje kad4804 Lt yradabartinė vert ė (DV), 3 –laikotarpių skaičius (n) ir 12 proc. - palūkanų norma (i). Tadametinę įmok ą apskaičiuosime iš periodinių pinigų srautų dabartinės vertės formulės DVA= A x DVIFA, iškurios metinė į moka A= DVA / DVIFA.Panaudoję dabartinės vertės palūkanų laiko koeficientą 2,4018 (surandame lentelė je) apskaičiuojame metinę į mok ą (A) - 48040 / 2,4018 = 20000,0 Lt.Sudarome paskolos amortizavimo lentelę :

Metai Metinė į moka Palūkanos

Pagrindinėssumos

dengimasPaskolos balansas

0 48040,01 20000,0 5764,8 14235,2 33804,8 (48040,0-14235,2)2 20000,0 4056,58 15943,42 17861,38 (33804,8- 15943,423 20000,0 2143,37 17861,38 0,00 (17861,38-17861,38)

1.8.tema.Vertės nustatymas ir vertės są vokos (r ūšys). Akcijos pelningumas. Dividendų

politikaVert ės nustatymas. Terminas “vertė” labai dažnai vartojamas žodis irį vairiai suprantamas.

Aptarsime kai kurias vertės są vokas. Likvidacinė vert ė – tai suma pinigų , kurią galima gauti pardavus dalį į monės turto

(į rengimus, patalpas ar kt. turtą ).Veikianč ios įmonė s vert ė – tai tokia suma, kurią galima gauti pardavusį monę , kaip veikiantį

verslą . Apskaitinė vert ė (balansinė vertė) yra lygi jos savinink ų nuosavybės sumai (paprastų jų

akcinink ų savinink ų ). Kadangi apskaitoje turtas fiksuojamasį sigijimo verte, tai ši vertė gali skirtisnuo dabartinės rinkos vertės.

Rinkos vert ė tai turto vertė arba nuosavybės rinkos kaina.Įmonės rinkos vertė atspindi ne tikveiklos pelningumą ir rizik ą , bet ir jos ateitį . Šį vertė gali viršyti arba būti mažesnė už likvidacinę vertę ir veikiančios į monės vertę .

Finansų valdyme rinkos vertės są voka yra svarbi, nes visi finansiniai sandoriai remiasirinkos verte. Finansiniu požiūriu bet kokio turto (finansinio ir materialaus) vertę apsprendžia toturto duodama nauda jo savininkams, jį naudojant.

Turto rinkos vert ę galima apskaičiuoti bet kada, tik ne pirkimo-pardavimo sandorio metu.Priimant finansinius sprendimus, būtina žinoti turto rinkos vertę . Turto rinkos vertė yra diskontuoti būsimų pinigų , kuriuos uždirbsį monė, srautai. Remiantis šiuo principu galime apskaičiuoti betkurio turto rinkos vertę . Pritaikant pinigų laiko vertės apskaičiavimo metodus būtina išsiaiškinti:

- kas yra diskonto tarifas;- kokia yra pinigų srautų trukmė (turto pabaiga laiko atžvilgiu);- pinigų srautus.



30Turint tokią informaciją , turto rinkos vertę apskaičiuojame, taikantį prastą dabartinės vertės

skaičiavimo formulę :C ı C C ¹º Cņ

V = -----------+------²----+----³-------=Σţ=ï ------- -- ,kur(1+i)¹ (1+ i )² (1+i)³ (1+i)n

V – nustatyta turto vertė dabar (nuliniam laikotarpiui);C – planuojamas t laikotarpio pinigų srautas (diskonto tarifas);n – turto egzistavimo laikotarpis.Pvz.: Planuojama naudoti turtą 10 metų ir kasmet uždirbti iš jo nuomos 2000,0 litų ,

reikalaujamas pelningumas yra 20 proc. Šio turto vertė dabar bus: V=Σ 200 / (1+0.2) = 2000 xDVIF =2000 x 4.1925=8385 Lt. Gauta suma prilygsta šio turto rinkos vertei. Kaip matome , turtorinkos vert ė priklauso nuo turto naudojimo trukmė s ir prognozuojamo šio turto pelningumo.

Potencialus pirk ė jas apskaičiuodamas turto vertę , nurodo savo reikalaujamą pelningumą .Pirk ė jas nustato maksimalią pirkimo kainą , kurią jis gali mok ėti, o pirk ė jas nustato minimalią kainą ,už kurią jis gali parduoti. Šių rinkos dalyvių są veikoje atsiranda rinkos kaina – tai siūlomos ir pageidaujamos kainos susikirtimo taškas. Galime daryti išvadą , kad rinkos kaina tai tokia turtovertė, kuri patenkina ir pirk ė ją ir pardavė ją .

Akcijų kainas rinkoje apsprendžia ne tik jų vertingumas, bet ir paklausa bei pasiūla. Pradinę akcijų kainą nustato pasiūlos ir paklausos susikirtimas. Jeigu investoriai pageidauja didesnio akcijų skaičiaus – paklausa didė ja, jeigu mažesnio - paklausa mažė ja. Akcijų skaičiaus poreikio padidė jimas gali sukelti akcijų pelningumo padidė jimą . Įvertindamas akcijos rinkos kainą ,investorius turi žinoti planuojamus pinigų srautus, pinigų srautų periodiškumą ir pinigų srautų rizik ą . Akcininkas gali gauti pinigus piniginių dividendų forma arba nuosavybės padidė jimo forma, jeigu jis parduoda turimas akcijas brangiau negu pirko. Investorius pirkdamas akcijas turi žinoti būsimieji pinigų srautai užtikrins jam tok į pelningumą , kokio jis tikisi. Rinkoje šis pelningumasišreiškiamas procentais ir apskaičiuojamas taip:

Piniginiai Akcijos pirkimo – Akcijos pardavimodividendai kaina kaina

Akcijos =--------------------------- + --------------------------------------------------- pelningumas Akcijos pirkimo kaina Akcijos pirkimo kaina

Dividend ų politika. Dividendai yra išmokami iš akcinink ų uždirbto pelno. Svarbiausiasį monės akcinink ų pelnas – užį akcijas investuotą kapitalą , gauti dividendai. Išmok ė jus dividendus pinigais ar kitu turtu, sumažė ja akcinink ų turtas. Atiduotas turtas dividendų forma nebedalyvauja pelno uždirbime.

Dar neišvesta formulė, pagal kurią vadovybė galėtų nustatyti, kaip dividendų politika veikia

į monės akcijų kainas.Tačiau dividendų politika turi būti formuojama ir, kokia pelno dalis bus skirtaišmok ėti akcininkams, turi būti numatoma iš anksto. Dividendų politika turi apimti ir dividendų stabilumą . Dividendų politikai nustatyti ir akcijų emisijos rezultatyvumuiį vertinti taikomi šierodikliai:

• dividendas akcijai;• pelnas akcijai;• išmokamo dividendo pelno dalis;• grynojo pelno kapitalizacijos norma, t.y.kapitalizuojamo pelno dalis.Įmonės atižvelgdamosį finansines galimybes, infliacijos lygį ir amortizacinę politik ą bei

akcinink ų nuostatas savarankiškai pasirenka dividendų politik ą . Galimi du kraštutiniai atvejai:mok ėti ar nemok ėti dividendus. Praktikoje taikomos tokios dividendų politikos:

- kai išlaikoma pastovi išmokamų dividendų politika (stabili pelno dalis skiriamadividendams);



31- dividendai vienai akcijai nuolat didė ja, tai stabilios dividendų dinamikos (didė jimo)

politika;- kai dividendai išmokami iš likutinio pelno po jo panaudojimoį monei finansuoti, tai

likutinė dividendų politika.Be to dar taikomi dividendų reinvestavimo planai, akcijų smulkinimas, dividendų

išmok ė jimas akcijomis ir pan. Dividend ų reinvestavimo planai suteikia galimybę akcininkams

išmok ėtus dividendus paversti akcijomis. Akcijų smulkinimas – tai veiksmas, kuriuo padidinamasapyvartoje esančių akcijų skaičius. Tuo siekiama maksimizuoti kainos ir pelno santyk į .o tuo pačiu irį monės vertę . Pavyzdžiui, akcija parduodama už 90 Lt gali būti susmulkintaį dvi akcijas po 45 LtAkcininkas iki susmulkinimo tur ė ję s 100 akcijų po 90 Lt, dabar tur ės 200 akcijų po 45 Lt. Bendraakcijų vertė nepakito, ji ir toliau sudaro 9000 Lt. Jeigu vieną akciją susmulkintumeį tris tur ėtume300 akcijų po 30 Lt. Šių operacijų metu turtas nepakito. Galime daryti tokiu pat būdu ir akcijų stambinimą , jeigu akcijos kaina per žema.

Formuojant dividendų politik ą labai svarbu atsižvelgtiį lėšų poreik į . Reikiaį vertintiį monės piniginesį plaukas, debitorinioį siskolinimo dydį ir visus kitus faktorius, darančius į tak ą į monės piniginėms atsargoms. Kadangi dividendai yra ir pinigų išmok ė jimas, tai, kuo didesnis kasinislikutis irį monės likvidumas, tuo didesnė galimybė dividendų išmok ė jimui.

Dividendų išmok ė jimo suma negali viršyti nepaskirstyto pelno sumos. Dividendai gali būtiišmokami tik pinigais. Taip siekiama apsaugoti kreditorius.

1.9 tema. Finansinės ataskaitos ir jų analizė, taikant santykinius rodiklius.

Finansinės ataskaitos. Finansinės ataskaitos rodoūkio subjekto finansines są lygas, joišteklius ir piniginių lėšų naudojimą . Tokia informacija padeda priimti reikiamus finansiniussprendimus. Komercinių paslapčių turinčios į monės finansinės ataskaitos yra lengviausiai prieinamiinformacijos šaltiniai, tačiau reikia žinoti ir tai, kad jos ne visada adekvačiai atspindi finansinius procesus. Ataskaitose užfiksuota praė jusio arba dabartinio periodo finansinė būklė, kuriosnežinodami negalėsime numatyti būsimų jų finansinių rezultatų , daugelis finansinių sprendimų busnepagr į sti. Reikia žinoti, kad dabartiniai sprendimai nulems tiriamosį monės finansinę ateitį .

Finansines ataskaitas sudaro balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, pelno (nuostolio paskirstymo ataskaita ir pinigų srautų ataskaita.

Balansas apibūdina visą į monės turtą ir nuosavybę , parodo, kokiu turtu disponuojaį monė irkam šis turtas priklauso. Buhalterinis balansas – taiį monės ekonominiai ištekliai, išreikšti pinigais,sugrupuoti pagal turto sudėtį ir nuosavybę tam tikrai datai. Balansas išreiškiamas apskaitos lygybeTurtas = Nuosavybė. Nuosavybė dažnai vadinama kapitalu ir tada ši lygybė atrodo Turtas =Kapitalas. Nuosavybės ir kapitalo są vokos yra gana bendros. Jos apima ir savinink ų nuosavybę , kuridar vadinama nuosavu kapitalu, irį sipareigojimus (į siskolinimus), kurie dar vadinami skolintojų nuosavybe arba skolintu kapitalu. Savinink ų nuosavybė arba nuosavas kapitalas vadinami tiesiog

kapitalu. Todėl apskaitos lygybė gali būti tokia Turtas = Kapitalas+Įsipareigojimai, o Kapitalas =Turtas-Įsipareigojimai.Balanso duomenys pateikiami tam tikru momentu, paprastai finansinių metų pabaigoje.

Balanso skaičiai – tai atskaitomybės duomenys pateikiantys praė jusių laikotarpių rezultatus.Einamoji informacija, kaip infliacijos ir palūkanų normų pasikeitimas, balanse neparodomi. Reiškia, balansas rodo tiktaiį monės ataskaitinę vertę tam tikru laiko momentu, todėl duomenys tur ėtų būtiinterpretuojami apdairiai.



32Lentelė je pateikiami sutrumpinto balanso rodikliai:

BUHALTERINIS BALANSASTurtas Įsipareigojimai ir akcinis kapitalasPinigai ir rinkos vertybiniai popieriai Kreditinisį siskolinimasDebitinisį siskolinimas Įsiskolinimas pagal vekselius

Atsargos Priskaičiuotasį siskolinimasBūsimo laikotarpio išlaidos Kiti trumpalaikiaiį sipareigojimai Iš viso apyvartinio turto Iš viso trumpalaikių į sipareigojimų Bendra ilgalaikio turto suma Ilgalaik ė skola Nusidėvė jimas (-) Privilegijuotos akcijosGrynasis ilgalaikis turtas Bendras akcinis kapitalas(minus nusidėvė jimas) Nepaskirstytas pelnas IŠ VISO TURTO IŠ VISO BENDROJO AKCINIO KAPITALO

Iš viso Į sipareigojimų ir akcinio kapitalo

Pelno (nuostolio) ataskaita yra į monės atitinkamo laikotarpio pajamų ir są naudų santrauka.Joje nurodomas pelnas arba nuostolis. Iš pelno (nuostolio) ataskaitos sužinome veiklos pelną prieš palūkanų mok ė jimą ir pelno mokesčio mok ė jimą . Atėmus palūkanų išlaidas, lieka pelnas priešapmokestinimą (pajamos – są naudos). Pelno mokestis priklauso nuo mokesčio tarifo. Sumok ė jus pelno mokestį lieka grynasis pelnas.

Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, pelno (nuostolio) ataskaita sudaroma pagal daugiakopę sistemą , atskirai parodant kiekvienos veiklos pajamas ir skirtingas są naudas. Skiriamos dvi veiklossritys:į prastinė ir neį prastinė. Į prastinė veikla apima tą veiklą , kuria paprastai užsiimaį monė:

A. Gamyba,paslaugų suteikimas, pardavimas (perpardavimas).B. Kita veikla. Šios veiklos pajamos yra gaunamos kaip nuoma ir kitos pajamos iš ilgalaiki

turto, komisiniai, pajamos iš kitų šaltinių . Kitos veiklos są naudomis apskaitoje priskiriamos turto perleidimo, taip pat veiklos mokesčiai (Lietuvoje – tai mokesčiai užgamtos išteklius, nekilnojamą jį turtą , žemės nuoma, muitai), turto draudimas.

C. Finansinė ir investicinė veikla. Šios veiklos pajamos – tai palūkanos, baudos,delspinigiai iš pirk ė jų , kapitalo subsidijos ir pan.

Neį prastinė s veiklos esmę nusako šios veiklos pavadinimas: ši veikla yra neį prasta, retai pasitaiko, o jos rezultatai iš esmės nepriklauso nuoį monės valdytojų valios. Net ir gautas pelnasarba patirti nuostoliai dėl šios veiklos turi savo pavadinimus:

• pagautė,• netekimai.Pavyzdžiui, pagautė – grynosios pajamos anksčiau susigr ą žinus skolas, netekimai –

nuostoliai dėl nelaimingų atsitikimų , turto nusavinimo ir pan.

Toks veiklos suskirstymas matomas ir Lietuvoje taikomoje pelno (nuostolio) ataskaitojAtaskaita prasideda:”Pardavimų ir paslaug ų ” straipsniu, kuriame susumuojamos pajamos už parduotas prekes ir

suteiktas paslaugas. Pajamos už parduotas prekes apima pagamintas ir parduotas pačios į monės prekes ir perparduotas prekes. Pažymėtina, kad pardavimų pajamos yra vienas patikimiausių informacijos šaltinių : pardavimų apimtis paaišk ė ja rinkoje nepriklausomai nuoį monės noro nuslė ptiarba pagr ą žinti savo prekių apyvartos padėtį . Paprasčiau yra nuslė pti uždirbtas pajamas, gautasteikiant klientams vienkartines paslaugas.

“Parduot ų prekių ir atlikt ų darbų savikaina” – tai ataskaitinio laikotarpio są naudos pardavimų pajamoms uždirbti. Šiame straipsnyje susumuojamos tiesioginės gamybos išlaidos(pagrindinės žaliavos, tiesioginis darbo užmokestis ir socialinis draudimas) ir netiesioginės

gamybos išlaidos (pagalbinės medžiagos, pagalbinių darbinink ų darbo užmokestis ir socialinisdraudimas, ilgalaikio turto nusidėvė jimas) , taip pat vertės koregavimai, susiję su savikaina.



33Pardavimų ir paslaugų bendros apimties ir prekių bei atliktų darbų savikainos skirtumas

parodo bendr ą jį pelną . Šis pelnas plačiai taikomas finansinių rodiklių analizė je marketingostrategijai ir kainų politikai pagr į sti.

Lietuvos atskaitomybė je yra parodomos dvi veiklos są naudų grupės:1. Pardavimų (paslaugų , skelbimų , reklamos ir kitos marketingo są naudos);2. Bendrosios ir administracinės (nuoma, eksploatacija, audito, pašto išlaidos, vadovaujančio

personalo išlaikymas, veiklos mokesčiai, turto draudimas ir pan.).Sumažinę bendr ą jį pelną veikos sąnaudomis, nustatome veiklos pelną. Į prastinė s veiklos pelną sudaro veiklos pelnas kartu su kitos ir finansinės veiklos pelnu. Ataskaitinių met ų pelnas prieš apmokestinimą yra į prastinė s veiklos pelnas, padidintas

pagaute ir sumažintas netekimais.Atskaič ius pelno mokest į , lieka grynasis pelnas.Sutrumpinta pelno (nuostolio) ataskaita:

PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA Pardavimai(-) parduot ų prekių ir paslaug ų savikaina; Bendras pelnas (nuostolis)(-) veiklos sąnaudosVeiklos pelnas Kita veikla (+,-) Finansinė ir investicinė veikla (+,-) Į prastinė s veiklos pelnas (nuostolis) Pagaut ė (+) Netekimai (-) Ataskaitinių met ų pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą Pelno mokestis (-)Grynasis ataskaitinių met ų pelnas

Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita. Paskirstytinas pelnas – tai paskirstytino pelnoataskaitinio laikotarpio pabaigoje, akcinink ų į našų nuostoliams padengti ir pervedimų iš rezervų algebrinė suma. Jei bendra suma neigiama,į monė neturi ko skirstyti, jei teigiama, pelno paskirstymą nulemiaį monės statutas, tam tikriį statymai ir nutarimai, reglamentuojantys šį procesą ir akcinink ų susirinkimo sprendimai.

Akcinėse bendrovėse pelnas skirstomasį į statymų numatytus rezervus, kitus rezervus,dividendus ir kitiems poreikiams. Pelno paskirstymą tvirtina visuotinis akcinink ų susirinkimas.Čialabai dažnai didelis dėmesys skiriamas dividendams

Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita susieja Pelno (nuostolio) ataskaitą ir balansą . Nepaskirstyta ataskaitiniu ir ankstesniais laikotarpiais uždirbto pelno suma parodoma balanse ka

sudėtinė savinink ų nuosavybės dalis. Jeiį monė per ataskaitinį ( ar per ankstesnius) laikotarpius patiria nuostolį , pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje turi būti nurodyta, iš kokių šaltinių šisnuostolis bus padengtas, kiek ir kokiems tikslams buvo skirta ataskaitiniais bei ankstesnialaikotarpiais uždirbto nepaskirstyto pelno. Nepaskirstytojo pelno ataskaita rodo, kokiaį monėsgrynojo pelno dalis palikta reinvestavimui, taip pat kokia dalis išmok ėta akcininkams dividendais.Toks pelno paskirstymas padeda nustatyti, kaip nepaskirstytasis pelnas kito per daugelį metų .Svarbuį sisą moninti, kad nepaskirstytasis pelnas yraį monės akcinio kapitalo dalis ir akcininkaiį šį turtą pretenduoja. Kapitalo struktūros sprendimuose nepaskirstytasis pelnas priskiriamasį monėsvidinei nuosavybei.



34Sutrumpintos pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos lentel ė:

I. Nepaskirstytasis rezultatas - pelnas (nuostolis) ataskaitinio laikotarpio pradžioje II. Grynasis ataskaitinio laikotarpio rezultatas – pelnas (nuostolis) III. Paskirstytinas rezultatas – pelnas (nuostolis) ataskaitinio laikotarpio pabaigoje IV. Akcinink ų įnašai nuostoliams padengti

V. Pervedimai iš rezervų VI. Paskirstytinas pelnasVII. Pelno paskirstymas:VII.1.į į statymo numatytus rezervusVII.2.į kitus rezervusVII.3 .dividendaiVII.4. kitiVIII. Nepaskirstytasis rezultatas – pelnas (nuostolis) ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

Pinig ų sraut ų ataskaita. Pinigų srautų ataskaita yra jungtis tarp balanso ir pelno (nuostolio)ataskaitos, nes ji parodo pinigų į plaukas ir išlaidas per ataskaitinį laikotarpį . Ši ataskaita parodo, arį monė uždirbo pakankamai pinigų , kad būtų galima palaikyti ir plėtoti jos veiklą , išlaikyti ir didintigamybinius pajėgumus bei išmok ėti dividendus, ar sugebės į monė gr ą žinti skolas savo veiklos pinigų są skaita, kur buvo panaudoti pinigai.

Iš šios ataskaitos galima sužinoti, kaip ir dėl kokių priežasčių per ataskaitinį laikotarpį keitėsi pinigų , kuriais disponuojaį monė, suma. Pagal pinigų srautų ataskaitą galimaį vertintiį monėsmokumą ataskaitiniu ir ateinančiu laikotarpiu. Iš jos sužinomi pinigų šaltiniai bei jų panaudojimas per ataskaitinį laikotarpį . Tokia informacija vartotojams būtina, nes tvarkant apskaitą duomenų kaupimo principu, pajamos ir są naudos registruojamos tada, kai jos uždirbamos arba patiriamos,neatsižvelgiantį pinigų gavimo ir išleidimo laik ą . Todėl ataskaitinio laikotarpio pabaigojeapskaičiuotas grynas pelnas (nuostolis) neatspindiį monė je turimų pinigų sumos padidė jimo(sumažė jimo). Jeigu nebus analizuojami pinigų srautai ir efektyviai dirbantiį monė (rodanti didžiulį pelną ) gali bankrutuoti, nes netur ės pinigų atsiskaityti su kreditoriais.

Sutrumpinta pinig ų sraut ų ataskaitos lentel ė:

I. Pinig ų srautai iš įmonė s veiklos II. Pinig ų srautai iš investicinė s veiklos III. Pinig ų srautai iš finansinė s veiklos IV .Gryni srautai iš ypatingosios veiklosV. grynų jų pinig ų padid ė jimas (sumaž ė jimas)VI. Pinigai laikotarpio pradžioje

VII. Pinigai laikotarpio pabaigoje Santykini ų rodikli ų analiz ė. Nors minėtos finansinės ataskaitos ir pateikia informacijos apie

į monės tam tikro laikotarpio veiklos efektyvumą , tačiau jos neparodoį monės konkrečių stiprių jų irsilpnų jų ypatybių . Tokių duomenų galima gauti tik atlikus santykinių rodiklių analizę ir sudariusį prastines finansines ataskaitas vienu metu. Santykiniai finansiniai rodikliai atspindi finansinų ataskaitų ir jų straipsnių tarpusavio ryšius, pavyzdžiui, tarp pelno ir kapitalo, trumpalaikio turto itrumpalaikių į sipareigojimų ir pan. Analizės rezultatai išreiškiami sumomis, santykiais (procentaisar koeficientais). Šie santykiai atspindiį monė je vykstančių finansinių procesų ryšius ir fiksuoja pastar ų jų finansinės būklės pasikeitimus bei rizik ą ir galimybes. Finansiniai santykiniai rodikliaigali būti taikomi ir į monės prognozuojamos finansinės būklės į vertinimui, be to – kaip

normatyviniai dydžiai (pavyzdžiui, kapitalo pelno norma), priėmus juos konkrečioje į monė je, jų turisiekti visi veiklos dalyviai. Santykinių finansinių dydžių palyginimas vienų su kitais, taip pat



35daugelio periodų tokių dydžių lyginimas teikia daugiau žinių negu atskirai paimtų santykinių charakteristik ų vertinimas, nors ir jis yra reikšmingas.

Literatūroje nurodoma ir praktikoje apskaičiuojama daug į vairių santykinių finansinių rodiklių . Lietuvos vertybinių popierių birža finansinius santykinius rodiklius sugrupuojaį penkiasgrupes: tai likvidumo, veiklos efektyvumo,skolų valdymo, pelningumo ir rinkos rodiklius. Kiekvienas rodiklis yra apskaičiuojamas pasirinktaiį monei. Vertėtų šiuos rodiklius yra palyginami

su šakos, kuriai priklausoį monė, santykinių rodiklių vidurkiais.Žemiau pateikta finansinių santykinių rodiklių suvestinė, nurodomas rodiklių apskaičiavimas ir jų analizės tikslas:

Rodiklių pavadinimas Rodiklių apskaičiavimas Analizės tikslas1. Likvidumo rodikliai 1.1 Skolų likvidumas Trumpalaikis turtas

Trumpalaikiaiį siskolinimaiAr pakanka trumpalaikioturto trumpalaik ėms skolomsgr ą žinti

1.2 Greito skolų likvidumo Trumpalaik.turtas – gamyb. atsargosTrumpalaikiaiį siskolinimai

Ar pakanka pinigų ir jų ekvivalentų trum.skolomsgr ą žinti

2.Veiklos efektyvumo rodikl .2.1. Gamybinių atsargų apyvartumas

Pardavimų pajamosGamybinės atsargos

Ar gerai valdomosinvesticijosį gam.atsargas

2.2. Vidut.pinigų gavimolaikas(debit.į sisk.padengimas)

Pirk ė jų į siskol x 365Pardavimų pajamos

Per kiek laiko gaunami pinigai už parduotą produkciją

2.3. Ilgal.turto apyvartumas Pardavimų pajamosVisas turtas

Ar efektyviai naudojamasIlgalaikis turtas

2.4. Bendrojo kapitaloapyvartumas

Pardavimų pajamosBendrojo kapitalo vertė

Ar efektyviai naudojamasį monės kapitalas.

3. Skolų valdymo rodikliai3.1. Skolų -nuosavybės santykis

Viso skolosVisa nuosavybė

Parodo kokią turto dalį finansuoja kreditoriai irkokią dalį savininkai

3.2. Įsiskolinimo koeficientas Visos skolosVisas turtas

Kokią turto dalį į monė į sigijo iš kreditorių

3.3. Kiek kartų uždirbamos palūkanos

Grynasis veiklos pelnasPalūkanų išlaidos

Parodo kaipį monė galiaptarnauti skolas

4. Pelningumo rodikliai4.1. Pelno marža, arba pardavimų pelningumas

Grynasis pelnasPardavimų pajamos

Parodo, kiek pelninga parduoti prekes(paslaugas)

4.2.Turto pelningumas Grynasis pelnasVisas turtas

Parodo kiek pelno uždirboturtas, t.y. kokia turto dalissugr į žta pelno pavidalu

4.3 Nuosavybės pelningumas Grynasis pelnasAkcinis kapitalas

Parodo koks yra savinink ų investicijų pelningumas

5.Rinkos rodikliai5.1.Vienos akcijos pelno

Grynasis pelnasApyvartoje esančių paprastų jų akcijų skaičius

Parodo kiek pelno uždirboakcinink ų nuosavybėsvienetas

5.2. Dividendų pelningumas 1 akcijos dividendai1 akcijos rinkos kaina

Parodo akcijos einamą jį pelningumą

5.3.Akcijos rinkos kainos ir josnominaliosios vertės santykio

1 akcijos dividendai1 akcijos grynasis pelnas

Parodo akcijos einamą jį pelningumą .

5.4.Kainos –pelno santykis Paprastosios akcijos rinkos vertė 1 akcijos pelnas

Parodo kiek investorius pasiruošę s mok ėti

Likvidumo rodikliai . Likvidumo rodikliai padeda nustatytiį monės gebė jimą laiku apmok ėtiskolas. Skoliniai į sipareigojimai dažniausiai yra trumpalaik ės skolos, kurias tenka mok ėtinedideliais laiko intervalais. Santykinė analizė patogi tuo, kad ji tampa patogia matavimo priemone,



36kadangi ji susieja pinigų ir kito apyvartinio turto apimtį su trumpalaikiaisį sipareigojimais.Dažniausiai naudojami du likvidumo normos rodikliai: tai skolų ir greito skolų likvidumo rodikliai.Padengimo (skolų ) rodikliai geriausiai parodo kokiu laipsniu trumpalaikių kreditorių teisės yra padengtos turtu, kur į lengva paversti pinigais.

Skol ų likvidumo rodiklis (dar vadinamas padengimo koeficientu) apskaič iuojamas trumpalaik į turtą dalijant iš trumpalaikių į sipareigojimų . (Trumpalaikis turtas dažnai dar vadinamas

apyvartiniu turtu (tai pinigai, rinkos vertybiniai popieriai, debitorinisį siskolinimas ir atsargos.Trumpalaikiaisį sipareigojimais laikomi kreditinisį siskolinimas,į siskolinimas pagal vekselius,į siskolinimas mokesčiams bei darbuotojams.). Kuo didesnis šis santykis, tuo artimiausiu metusaugesnė situacija, mažesnis už 1 santykis rodo, kad esant geroms finansinėms perspektyvomsišlieka didelė tiesioginio nemokumo rizika. Trumpalaikių skolų likvidumo arba padengimokoeficientas yra analogiškas grynajam apyvartiniam kapitalui, kur į sudaro skirtumas tarptrumpalaikio turto ir trumpalaikių į sipareigojimų . Kai padengimo koeficientas lygus 1, grynasisapyvartinis kapitalas lygus nuliui.

Greito skol ų likvidumo rodiklis dar vadinamas kritinio į vertinimo koeficientuapskaičiuojamas iš apyvartinio turto atėmus prekes ir gamybines atsargas ir šį skirtumą padalinus ištrumpalaikių į sipareigojimų . Atsargos ir prek ės yra mažiausiai likvidi apyvartinio (trumpalaikio)turto dalis, kadangi jas reikia paversti pinigais, o tam reikia laiko, ir ne visada pavyksta tai padaryŠis rodiklis parodoį monės sugebė jimą apmok ėti trumpalaikiusį sipareigojimus, nerealizuojantatsargų ir prekių . Šio rodiklio reikšmė mažesnė už 1 rodoį monės nesugebė jimą greitai padengtitrumpalaikes skolas ir rodo pinigų tr ūkumą .

Pagrindinis įmonė s vadovybė s kompetencijos rodiklis yra efektyvusįmonė s turtovaldymas.Tai antra santykinių rodiklių grupė, veiklos efektyvumo rodikliai arba dar vadinami turtovaldymo rodikliais. Jie parodo kiekvienos turto r ūšies, pavaizduotos buhalteriniame balanse,apimties priimtinumą : kiek ji aukštesnė ar žemesnė už esamą arba projektuojamą ūkinės veikloslygį .

Atsarg ų apyvartumo rodiklis apskaičiuojamas realizacijos apimtį dalijant iš atsargų vertės.Jis parodo prekių ir atsargų panaudojimą per metus Kuo šis santykis didesnis tuo daugiau turimosatsargos atliko apyvartų per metus. Tačiau labai didelis santykis gali reikšti mažas atsargas ir didelį pakartotinų užsakymų skaičių , o tai susiję su didesnėmis prekių į sigijimo są naudomis.

Kai į monė pradeda realizuoti produkciją (teikti paslaugas) kreditan arba grynaisiais pinigais,svarbi tampa laiko trukmė nuo realizacijos iki apmok ė jimo.

Vidutinis pinig ų gavimo laikas arba dar vadinamas neapmok ėtos realizacijos dienomissantykiniu rodikliu ,parodo vidutinį dienų skaičių kada produkcija realizuojama debitorinioį siskolinimo pavidalu. Pardavimas skolon didina realizacijos apimtį , tačiau nepageidautina tur ėti pernelyg didelį debitorinį į siskolinimą . Pasaulinė je praktikoje laikoma normalu, kai šio rodiklioreikšmė siekia 90 dienų .

Ilgalaikio turto apyvartumo rodiklis parodo, kaip naudojamos pagrindinės priemonės. Kuo

šis santykis didesnis, tuo geriau išnaudojamos pagrindinės gamybinės priemonės, tai reiškia, kad jos pagamina daugiau produkcijos ir duoda daugiau pajamų ir visos turimos gamybinės priemonėsdalyvauja pajamų uždirbime.

Viso turto apyvartumo rodiklis parodo visoį monė je esančio turto panaudojimo efektyvumą .Kuo didesnė šio rodiklio reikšmė tuo efektyviau panaudojamas turimas turtas, tuo geriau išlaikytatam tikra proporcija tarp realizacinės apimties padidė jimo irį monės turto. Šiuo rodikliu gali būtisėkmingai matuojamasį monės atskir ų turto r ūšių panaudojimo efektyvumas, pvz., pastatų ,automobilių ir pan.

Skol ų ir nuosavybės santykis parodo kokią turto dalį finansuoja savininkai ir kokią kreditoriai. Šis rodiklis turi tris prasmes.

1) Kai limituotos investicijos, o kapitalas didinamas skolomis, savininkai gali išlaikyti sa

rankoseį monės kontrolę ;2) Kuo daugiau kapitalas didinamas skolomis, tuo daugiauį monės rizikos tenka nesavininkams, o kreditoriams;



373) Jei į monės investicijų , finansuotų iš skolinto kapitalo, pelno norma didesnė negu

sumokamos palūkanos, tada savinink ų kapitalo pelno norma tampa svarbesnė.Labai svarbus skolos valdymo santykinis rodiklis yraskolos ir viso turto santykis.Šis

rodiklis apskaičiuojamas visą skolą dalijant iš viso turto sumos. Skolačia apima trumpalaikius irilgalaikiusį sipareigojimus.

Kreditoriai pirmumą teikia žemiems skolos santykių rodikliams, kadangi bankroto atveju tai

sumažina jų nuostolių rizik ą .Savininkai pirmenybę teikia aukštesnio lygio svertui, kadangi jie siekia padidinti pajamasarba išlaikytiį monės kontrolę tuo atveju, jei būtų parduotos naujo paketo akcijos. Optimalus skoloslygis yra daugumos akademinių ir praktinių diskusijų objektas.

Kitas labai svarbus skolos valdymo santykinis rodiklis yra pal ūkanų padengimokoeficientas arba kiek kartų uždirbamos palūkanos. Jis apskaičiuojamas pajamas, iki palūkanų irmokesčių išskaitymo, dalijant iš išlaidų palūkanų mok ė jimui. Esant šio koeficiento reikšmei lygiai 1arba mažesnei, reiškia, kadįmonei gresia bankrotas. Šio rodiklio pagerinimo šaltinis yrarealizacijos apimties ir pajamų apimties padidinimas.

Pelningumo arba “apatinės ribos” santykiniai rodikliai parodo bendr ą likvidumo,turtovaldymo ir skolų valdymo poveik į ūkinės veiklos rezultatams. Šioje grupė je yra 3 svarbūs rodikliai:ribinio pelno, turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai. Šie rodikliai yra plačiausiai taikomi. Ribinio pelno rodiklis parodo, kokią dalį pardavimų pajamose sudaro grynasis pelnas arba,kiek 1 realizacijos litui tenka grynojo pelno. Kuo didesnė jo reikšmė, tuo geresnis rezultatas. Šissantykinis rodiklis dažniausiai išreiškiamas procentais arba absoliutiniais skaičiais. Įmonė nuolatturi r ū pinti pakankamu pardavimų mastu, kad netektų parduoti su nuostoliais.

Turto pelningumas priklauso nuo pelno maržos ir pardavimų apyvartumo. Pramonėsšakose, kur gaminamos investicinės prek ės, kur dėl ilgos technologinių procesų trukmės turtasapsiver čia lėtai, daugiausia dėmesio skiriama pelno maržos didinimo veiksnių paieškai. Gaminantvartojimo prekes pvz., maisto pramonė je, - priešingai dėmesys yra koncentruojamasį apyvartumą .Kaip žinome, išsivysčiusių šalių gyventojai vis labiau vertina sveikatingumą , o tai reikalauja, kadmaisto produktų gamintojai netaupytų lėšų šių produktų kokybei, ypač ekologiniam švarumui, kasdidina savikainą . Nepaisant to, maisto gamintojai dažnai pasiekia aukštą pelningumo lygį ,didė jančios paklausos sveikiems produktams, spar čios apyvartos, finansinės veiklos lankstumo,neproduktyvių išlaidų mažinimo, veiksmingos reklamos ir kt. veiksnių dėka.

Senų rinkos tradicijų šalyse, kuriose veiksmingai reguliuojama infliacija neviršija 7 proc.permetus, t.y. mažesnė už 1 proc. per mėnesį , yra sudarytos normalios konkurencinės są lygos. Jų kompanijų pelno marža sudaro 15-25 procentus, turto pelningumas atatinkamai 17-20 procentų .Europos šalyse orientaciniai pelningumo lygiai laikomi labai gerais kai turto pelningumo lygis – proc., geru - kai 15 proc., priimtinas- kai 8 proc., blogas - kai mažesnis nei 8 proc.

Turto pelningumo arba gr ą žos rodiklis apskaičiuojamas bendr ą jį pelną dalinant iš visoturto. Jis parodoį monės turto pelno normą arba kokia turto dalis susigr ą žinama pelno pavidalu, t.y.

parodoį monės sugebė jimą pelningai naudoti turimą turtą . Nuosavybės (akcinio kapitalo) pelningumo rodiklis nustato, kiek pelno gaunamakiekvienam akcinio kapitalo piniginiam vienetui. Jis apskaičiuojamas kaip pelno ir akcinio kapitalosantykis. Jis parodo, kokia akcinio kapitalo dalis susigr ą žinama pelno pavidalu, t.y. apibūdinaį monės sugebė jimą pelningai naudoti akcinink ų nuosavybę . Šį rodiklį plačiai naudoja akcininkai(savininkai), lygindami gaunamą pelną su gr ą ža, gautina iš kitų potencialių lėšų investavimo formų .Toks lyginimas padeda išsiaiškinti, ar buvo verta investuoti, arį dėtos lėšos atsipirks greitai arnepateisinamai negreitai. Užsienio šalyse, taikant pelningumo rodiklių variacijas, laikomasi tokių nuostatų :

1) skaitiklio parinkimas derinamas su vardiklio parinkimu;2) jeigu analizė atliekama prognozėms parengti, imami ne visi o keli pasirinkti rodikliai,

pvz., tikį prastinės veiklos pelnas, tik grynasis pelnas po apmokestinimo ir pan.;3) analitik ų , ekspertų , bank ų ir kitų specialistų nustatyti standartiniai rodikliai priimamikaip norma, orientyras, t.y. normalus lygis.



38Daugumas specialistų tvirtina, kad turto ir nuosavybės pelningumo rodikliuose turtas ir

nuosavybė imtini ne konkrečiai datai, bet šių rodiklių metinis vidurkis. Šis tvirtinimas yra teisingasta prasme, kadį monė gali visai neužsidirbti pelno iš metų pabaigojeį sigyto turto, nors šis turtas jau patenka į apskaitomą jį pelno rodiklį . Tačiau turto vidurkio nustatymas reikalauja papildomų skaičiavimų , o finansinė analizė atliekama pasitelkus metinius ataskaitinius finansinius rodiklius.Kitaip tariant, geriau ir praktiškiau naudotis balanse pateikiamais turto ir nuosavybės dydžiais tam

tikrai datai.Pardavimų , turto ir nuosavybės pelningumo santykiniai rodikliai yra universalūs.Papildydami vienas kitą , jie leidžia verslininkui:

1) atlikti finansinę analizę ;2) pagr į sti verslo strategiją ;3) parengti verslo prognozes ir planus.Tačiau nepaisant tradicinių , užsienio šalyse taip pat ir Lietuvoje , verslo praktikoje vis

dažniau naudojami ir kiti, galutinius finansinius rezultatus apibendrinantys, rodikliai, pvz., grynie pinig ų srautai jau plač iai taikomi finansams valdyti.

Pinigų srautai atspindi gautinų ir išleistinų pinigų rezultatus. Nepatyrusiam prognozuotojuigali iškilti klausimas: kodėl vietoj to, kad apskaičiuotume vien tik investicijų uždirbtiną pelną ,turime atlikti gana sudėtingus papildomus pinigų srautų apskaičiavimus? Trumpai galima atsakytitaip – pelno ataskaitos parengimas kaupimo principu (kai pajamos pripažį stamos kai jos uždirbtos, oišlaidos, kai jos patirtos) neleidžia pilnaiį vertinti, kaip ir dėl kokių priežasčių keičiasi pinigų ,kuriais disponuojaį monė, suma. Pinigų srautų judė jimas yra daugiau apčiuopiamas, o jų apskaitanepriklauso nuo buhalterinių taisyklių . Pinigų srautai yra daugiau apčiuopiami ta prasme, kadį monė, gavusi piniginesį plaukas, galiį sigytiį rengimus, nekilnojamą jį turtą , vertybinius popierius,gr ą žinti skolas, išmok ėti atlyginimus, dividendus ir pan. Tuo tarpu pelnas yra apskaičiuojamas pagal tam tikras nusistovė jusias taisykles. Pagal buhalterinės apskaitos taisykles ne visos pajamos irne visos są naudos pelnui apskaičiuoti daro į tak ą pinigų srautų judė jimui. Pats tipiškiausiasnepiniginis są naudų straipsnis, figūruojantis pelno ataskaitose ir prognozėse, yra nusid ėvė jimo sąnaudos. Be to, pelną yra lengviau negu pinigų srautus dirbtinai sumažinti arba padidinti, o tai nevisada pastebi ir patyr ę auditoriai, mokesčių inspektoriai arį monės pirk ė jas. Pinigų srautų prognozės padeda išvengti finansinių netik ėtumų . Todėl specialistai dažniausiai laikosi tokių pozicijų :

- vieningai sutaria, kad investiciniuose projektuose ir verslo planuose būtina prognozuotiir pelno, ir pinigų srautus, t.y. numatyti, kiek gautini pinigai turi viršyti išleistinus;

- siūlo pelningumo analizė je skaitiklyje taikyti ne tik pelną , bet ir kitus gautinų finansinių rezultatų rodiklius: grynų jų pinigų srautą , užsidirbtų pajamų , reikalingų normaliaiį monės veiklai, pakankamumo rodiklį , visų pajamų rodiklį , verslo pajamų rodiklį ir kt.Šie rodikliai kaip ir pelnas parodo, uždirbtų pajamų perviršį , tačiau jų prasmė yraspecifinė, kurią paprastai nusako pats rodiklio pavadinimas.

Pelningumo rodikliai gali neatspind ėti bankroto galimybė s. Remiantis pelno ataskaitos irsą skaitų balansų lentelės analizės metodika, galima nustatyti, kad, pavyzdžiuiį monė yra pelninga.Tačiau ir pelningai dirbantiį monė, jeigu jai tr ūksta pinigų , gali bankrutuoti. Todėl asmuo,darydamas finansinius sprendimus, nuolat susiduria su pinig ų sraut ų sąvoka. (Pinigų srautai yragautinų ir išleistinų pinigų judė jimo rezultatai). Juk žinome, kadį monės vertę apsprendžia būsimų pinigų , kuriuos tikisi gauti ateityje investorius, dabartinė vertė. Kodėl yra tokia svarbi pinigų srautų są voka?

Pinigų reikia tiek ė jų są skaitoms apmok ėti, darbuotojų algoms, mokesčiams ir dividendamsišmok ėti. Todėl veikiančioje į monė je pinigai turi būti gaunami gamybinė je-komercinė je veiklojenuolat. Pelnas apskaič iuojamas iš pajamų at ėmus išlaidas. Tač iau praktikoje pajamos neatitinka pinig ų gavimui ,o išlaidos - sąnaudoms. Pelnas gali didėti ir tada, kai pinigų išleidimai per metus,

viršija jų gavimus. Arba priešingai, pinigų gavimai gali viršyti jų išleidimus, o pelnas gali virstideficitiniu (pvz., jeigu padidė ja nusidėvė jimo są naudos).Į šiuos klausimus atsako pinigų srautų



39ataskaitos analizė. Pinigų srautų ataskaitos rodiklius galima analizuoti , turint kelių metų duomenis,ir taikant tokią metodik ą :

- palyginti gryną jį pelną ir pinigų sumos metinį pasikeitimą ;- išaiškinti, kur buvo daugiausiai išleista pinigų ;- nustatyti, ar investuoti pinigai buvo uždirbti gamybinė je veikloje, ar jie buvo paskolinti;- ar didelė dalis gamybinė je veikloje gautų pinigų buvo išleista padengti nusidėvė jusioms

gamybos priemonėms, iš kur gauti pinigai dividendams išmok ėti;- palyginti grynojo pelno sumą su pinigų grynuoju pasikeitimu gamybinė je veikloje. Ar pinigų padidė jimas yra susiję s su pirk ė jų į siskolinimo sumažė jimu, o pinigų išleidimas –su atsargų į sigijimu beiį siskolinimo tiek ė jams sumažė jimu;

- ar didžiausi pinigų srautai yra gamybinė je, ar finansinė je veikoje per paskutiniuosius 3-5metus.

Taigi į nurodytus klausymus atsakyti padės taip pat santykiniai rodikliai, jeigu jų skaitiklyjevartosime grynuosius pinigų srautus.

Ar pakankamas pinig ų srautas galime apskaič iuoti taip:

Grynų jų pinig ų gavimai gamybinė je veikloje už 3-5 metus Išleisti pinigai investicijoms + Pinigai išleisti + Pinigai išmok ėti

į gamybą atsarg ų papildymui dividendams

Jeigu šio rodiklio reikšmė yra mažesnė už vienetą – pinigų srautas nepakankamas.Veiklos pelningumą galime apskaič iuoti tokiu būdu:

Grynasis pinig ų srautas gamybinė je veiklojeGrynieji pardavimai

Šis rodiklis parodo, kokios prekių pardavimų politikos laikosiį monės vadybininkai, arsuteikia patrauklias nuolaidas klientams. Šis rodiklis dar vadinamas “pardavimų kokybės” rodikliu.Šį rodiklį verta lyginti su jau minėtu pelningumo rodikliu:

Gamybinė s veiklos pelnasGrynieji pardavimai

Turto pelningumą taip pat galime apskaičiuoti taikant pinigų srautų rodiklius. Šis rodiklisapskaičiuojamas:

Grynų jų pinig ų srautai iš gamybinė s veiklosVisas turtas (vidurkis)

Toks rodiklis parodo, kaip naudojamas turtas generuoja pinigus.

Grynasis pinigų srautas gamybinė je veikloje parodo ir savinink ų nuosavybės metinį “uždarbį ”, t.y. kokiu tempu yra didinama savinink ų nuosavybė.

Grynasis pinig ų srautas gamybinė je veikloje Į mok ėta savinink ų nuosavybė Skol ų likvidumui apibūdinti galime apskaičiuoti tok į rodiklį :Grynasis pinig ų srautas gamybinė je veikloje

Trumpalaik ė s skolos Jeigu šio rodiklio reikšmė mažesnė už vienetą , tai reiškia, kad trumpalaik ėms skoloms

gr ą žinti gali būti naudojami negamybiniai ištekliai. Rinkos analiz ė. Pelno rodiklių universalumas nulemia platų jų pritaikymą dar vienoje srityje

– vertybinių popierių rinkos analizei, kuri yra vadinama tiesiog rinkos analize. Rinkos rodiklių analizė paprastai pradedama nuoakcinink ų nuosavybė s pelningumo arba gr ą žos. Šis rodiklis yralabai svarbus, todėl jis dažniausiai vertinamas tarp pelningumo rodiklių grupės. Kaip minė jome, jis

parodo kok į pelną arba gr ą žą duoda akcinink ų nuosavybė į monei.Įmonės akcijų emisijos rezultatamsį vertinimui taikomi tokie finansiniai rodikliai:- vienai akcijai tenkantis akcinink ų pelnas;



40- dividendams išmokamo pelno rodiklis;- akcijos rinkos kainos ir jos nominaliosios vertės santykis;- akcijos rinkos kainos ir vienai akcijai tenkančio pelno santykis.Vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas gryną jį pelną dalijant iš vidutinio

cirkuliuojančių akcijų skaičius. Akcininkai visada suinteresuoti, kad šis rodiklis būtų kuoaukštesnis. Vienai akcijai tenkančio akcinink ų pelno dinamika tam tikru mastu parodoį monės

finansinių rezultatų pokyčius. Tačiau šiam rodikliui būdingi nemaži svyravimai, todėl, pagal jodinamik ą prognozuotina tik netolimaį monės perspektyva. Išmokamo dividendams pelno rodiklis nustatomas dividendų sumą dalijant iš akcininkams

tenkančio grynojo pelno, padauginus iš 100. Rodiklis parodo kokia pelno dalis išmokamakcininkams dividendų forma. Ši pelno dalis priklauso nuoį monės perspektyvų (jei yra galimybių plėsti pardavimų apimtį tada dividendų norma mažinama ir atvirkščiai). Pvz., pradedančios į monės paprastai moka mažus dividendus, o seniaiį sitvirtinusios rinkoje – palyginti didelius. Jeidividendams tenka pusė ar daugiau akcinink ų pelno -į monė funkcionuoja tradicinė je ūkio šakoje.

Akcijos rinkos kainos ir jos nominaliosios vert ė s santykio rodiklis nustatomas, kaip akcijosrinkos kainos ir akcijos nominaliosios vertės santykis. Rodiklis rodo, kiek kartų akcijos rinkos kainaviršija jos nominalią vertę . Nors tai ir labai paprastai nustatomas rodiklis, tačiau jis gana gerai parodo bendr ą į monės finansinės veiklos rezultatyvumą ir perspektyvumą , kadangi rinka yraobjektyviausias vertintojas. Dar konkrečiau į monės rezultatus ir perspektyvą gali parodytiakcijosrinkos kainos ir jai tenkanč io akcinink ų grynojo pelno santykio rodiklis. Šis rodiklis parodo koksyra akcijos pelningumas, t.y. kokią kainą akcininkai yra pasirengę mok ėti už 1 paprastą ją akciją ,kad gautų už tai tam tikr ą pelną . Jei rinkoje paaišk ė ja, kadį monės pelno gavimui perspektyvos yra palankios, akcijos rinkos kainos ir pelno santykis padidė ja, jei nepalankios - priešingai sumažė ja.

1.10. Pelningumo prognozavimas.Prognozės ir planai: tapatumai ir skirtumai.

Pelningumo prognozavimas. Savo perspektyva besir ū pinanti į monė savo jėgomis, arba padedant konsultacinėms firmoms, rengia prognozes, strateginius planus ir verslo planus.Prognozėse paprastai tik konstatuojami svarbiausieji finansų raidos klausimai, tuo tarpu planuosenumatomi finansiniai rodikliai, są moningai į sikišant į jų dinamik ą , ir nukreipiant ją pelningalinkme.

Koks yra skirtumas tarp pelno prognozės ir pelno plano? Pirmiausia planuojamas pelnasišreiškia konkret ų siekiamą tiksl ą , pagr į st ą analize ir įmonė s raidos prognozėmis, o pelno prognozė – tai galimos gauti grynosios pajamos, esant tam tikriems ištekliams.

Strateginiai planai yra taip pat prognozės, tačiau šios prognozės yra kryptingos, o pelnas jose yra ne tik galimos gauti grynosios pajamos, bet ir siektinas orientyras.

Verslo planas tai rašytas dokumentas, glaustai pateikiantis pagrindines žinias apieį monę ir jos veiklą . Jame turi atsispindėti į monės tikslas uždirbti pelną ir priemonės tiksluiį gyvendinti. Nuo

strateginio plano skiriasi pirmiausia detalumu:1) verslo planas konkretina strateginiame plane iškeltus tikslus ir numatytus orientyruišreiškia juos konkretesnėmis są vokomis ir didesniu kiekiu skaičių ;

2) verslo planas paprastai yra rengiamas trumpesnei perspektyvai;3) verslo planui vykdyti priimami konkretūs sprendimai, jo vykdymo rezultatai lyginami su

planiniais.Reiškia,verslo planas yra į formintas ir apskaičiuotas veiklos gairių , kurių į sipareigojama

laikytis, numatymas, o strateginis planas tokių į sipareigojimų nenumato.4) jei prognozėse numatomas pelnas verslininko nepatenkina, jis gali numatyti papildomu

išteklius, pvz. banko paskolas geresniems verslo rezultatams verslo plane pasiekti. Vadinasi, vers planas padeda susirasti potencialių investuotojų ir gauti jų finansinę paramą , o strateginiai planai

neatlieka tokios užduoties.5) verslo planai rengiami pagal nustatytus reikalavimus, o strateginiai planai pagaverslininko pasirinktus reikalavimus.



41Tač iau nurodyti skirtumai neužgožia strateginių planų ir verslo planų tapatumų :

prognozinio ir orientacinio pobūdžio, pagrindinių parengimo tiksl ų sąmoningai nukreipti versloraid ą pelninga kryptimi, ir išgyventi konkurencijos sąlygomis.

Finansini ų prognozi ų pagrindimo metodai . Strateginiuose planuose pelnas yra prognozuojamas, atsižvelgiant ne tikį atskaitomybės formų analizės rezultatus, bet irį bendr ą finansų kontekstą į monė je.

Finansinėms prognozėms pagr į sti plačiausiai taikomi du analizės metodai – taiSWOT irkokybinė analizė. SWOT analizė, kurios pirmos raidės išreiškiaį monės jėgą arba stiprią sias vietas (angliškai

Strengts), silpną sias vietas (angl. Weakness), galimybes (angl. Opportnitieas) ir gr ėsmes (angl.Threats). Iš pradžių analizuojamosį monės stipriosios ir silpnosios vietos pagal produkciją , gamybą ,marketingą ir finansus. Nereikšmingi arba pripažinti nepajėgiais komponentai atmetami, taip patnumatomi būdai silpnosioms vietoms sustiprinti. Po to analizuojamosį monės galimybės ir gr ėsmės pagal sritis:konkurencija, politiniai, ekonominiai ir socialiniai veiksniai.Įmonės strategijanustatoma atsižvelgiantį jos stiprią sias ir silpną sias veiklos vietas, palankiausias galimybes (kurgalima sušvelninti silpnas vietas ir gr ėsmę ). Tada pasirenkamos - būsimos rinkos nišos, vartotojai,gamybos, organizaciniai, valdymo ir personalo, taip pat ir finansiniai pokyčiai. Pasirenkant pokyčius, išsiaiškinama, ar personalas yra pajėgus juosį gyvendinti su esamais ištekliais, ar nereikiaužsiplanuoti naujų kreditų ir pan. Tai padeda išvengti strateginių klaidų . Pažymėtina, kad visose prognozavimo stadijose pelningumas turi būti verslininko akiratyje. SWOT analizę dažniausiaitaiko smulk ūs verslininkai.

Kokybinė analiz ė (angl. Quality analysis) atliekama šakos irį monės lygmenyse. Šakosveikla vertinama labai plačiai, pradedant bendra charakteristika (produktai, vartotojas, plėtrosgalimybės, konkurencijos lygis ir jos pokyčiai), makroekonominėmis są lygomis, marketingostrategija ir baigiant są naudų struktūra. Įmonės kokybinė analizė atliekama tokiu pat nuoseklumukaip irSWOT , tačiau kai kurieį vertinti veiksniaičia skiriasi arba yra konkretizuojami (nustatomaį monės vieta šakoje arba ekonominės veiklos srityje, kuriai priskiriamaį monė, valdymoveiksmingumo lygis ir pan.). Prognozuotojui ypač tur ėtų r ū pėti parametrai, į kuriuos vertaorientuotis ateityje. Šią analizės formą taiko stambios firmos. Lietuvoje strateginiai planai retaisudaromi, daugiausiai naudojami verslo planai, kadangi jų paprastai prašo kreditoriai arinvestuotojai.

Prognostinės pelno ataskaitos parengimas. Ši ataskaita rengiama tokiais etapais:- pardavimų prognozės sudarymas;- gamybos (paslaugų ) plano sudarymas;- pelno prognostinės ataskaitos sudarymas.Pardavimų prognozavimas – taiį monės finansų prognozavimo (ne tik pelningumo, apima

plačiau) pradžia. Įmonės vadybos specialistai, išnagrinė ję pardavimų kaitos tendencijas per paskutinius 3-5 metus, taipogi naujų prekių pardavimų galimybes , parengia prekių pardavimo

nat ūriniais vienetais prognozes. Tada, pasitelk ę orientacines būsimo laikotarpio kainas,apskaičiuoja pardavimų apimtį pinigine išraiška. Šios prognozės yra tik vidinės, jas gerokai gali pakoreguoti rinkos konjunktūriniai ir kiti verslo są lygų pokyčiai. Tokius apskaičiavimus reikiaatliktiį vertinus šalies ekonomikos ir ekonomikos veiklos plėtros prognozes, kurias atlieka ekspertai.Vadybininkai, išnagrinė ję šias prognozes, gali tiksliau numatyti būsimą į monės produktų (paslaugų )rink ą , savo galimybes ir tuo remiantis patikslinti savo vidines pardavimų prognozes. Jas parengussudaromas produkcijos gamybos (paslaugų teikimo) planas, kuriame numatoma kiek reik ės pagaminti produkcijos, atsižvelgiantį pardavimų prognozes, esančias atsargas ir pageidautiną jų kiek į prognozuojamo laikotarpio pabaigoje.

Pavyzdžiui, mažaį monė specializuojasi naminės avalynės gamyboje. Prognozuojama, kadkitais metais ji galės parduoti 1000 por ų . Laikotarpio pradžioje sandėlyje buvo 100 por ų avalynės,

bet specialistų paskaičiavimų atsargos mažinamos iki 50 por ų . Prognostinė gamybos apimtis šiuoatveju sudarys 950 por ų (1000-100+50).



42Kitas prognozavimo etapas – prognostinės pelno ataskaitos sudarymas. Iš pradžių

apskaičiuojamos tiesioginės išlaidos (tokios, kurių apimtis tiesiogiai priklauso nuo prekių kiekio: taižaliavos, medžiagos, energija, pagrindinių darbinink ų darbo užmokestis su priskaitymaissocialiniam draudimui,į rengimų nusidėvė jimas). Po to apskaičiuojamos netiesioginės, darvadinamos pridėtinėmis, išlaidos tai nuoma, reklama, valdymo išlaidos, veiklos mokesčiai ir t.t.Grynasis pelnas nustatomas atėmus apskaičiuotą pelno mokestį iš apmokestinamojo pelno.

Prognostinė pelno ataskaita baigiama tokia lentele:Rodikliai 1 metai 2 metai 3 metai 4 metai 5 m.

1.Pardavimai2.Tiesioginės išlaidost.t. žaliavos,medžiagos

darbo užmokestis su priskaitymaisenergijaį rengimų nusidėvė jimas

3.Bendras pelnas ( 1-2) Pelno marža proc. (3:1x100)4.Netiesioginės išlaidos (detalizuoti)5.Apmokestinamas pelnas (3-4)6.Pelno mokestis7.Grynasis pelnas (5-6)Grynojo pelno marža, proc. (7:1x100)

Prognostinė pelno ataskaita gali būti rengiama ir pardavimų pelningumo rodiklių analizės pagrindu. Šie rodikliai apskaičiuojami už 3-5 praė jusius metus ir išsiaiškinamos šių rodiklių kaitostendencijos, lyginant jas su ekonominės veiklos, kuriai priskiriamaį monė, vidutiniais dydžiais. Jeiį monės grynojo pelno marža mažesnė už ekonominės veiklos maržos vidurk į , grynojo pelningumoorientyru galėtų būti jau pasiektas ekonominės veiklos vidurkis. Priėmus šį vidurk į , kaip siektiną

prognostinę gryną ją pelno maržą ir turintį monės bendrojo ir grynojo pelno kaitos tendencijas (jų skirtumą ), galima apytikriai numatyti bendr ą ją pelno maržą .Šis pelningumo prognozavimo būdas plačiausiai naudojamas, sudarant bendras finansų

prognozes ir strateginius planus. Jis laikomas kaip kitas pelno prognostinės ataskaitos parengimovariantas, lygintinas su tapačia ataskaita, parengta detaliai apskaičiavus pajamas ir išlaidas.

Pelningumo prognozės pagr į stos praė jusio laikotarpio santykių analizės rezultatais.Vadinasi, prognozės rengiamos remiantis praė jusio laikotarpio kaitos tendencijų į vertinimu irdabartiniais parametrais. Pažymėtina, kad šis metodas finansų valdymo srityje taikomas ganadažnai, tačiau jis netinkamas kaiį monė į kurta neseniai (truks informacijos), kai yra staigūs versloišorinės aplinkos pokyčiai (mokesčių sistemos pasikeitimas) ir pan.

Prognozavimas pagal pelningumo l ū žio tašk ą . Prognozuojantį monės veiklą labai svarbunumatyti, kad ši veikla nebūtų nuostolinga .Dažnai, ypač Lietuvoje,į monėms keliamasį monių išgyvenimo klausimas. Šiuo atveju konkrečiai nustatoma, kiekį monė turi būtinai parduoti, kad josveikla nebūtų nuostolinga. Tai aktualu irį monėms, pradedančioms savo veiklą . Vadybosspecialistai savo veiklos praktikoje nuolat svarsto, ar iš viso tikslinga imtis naujos veiklos, po kilaiko atsipirks išlaidos ir pan.Į šiuos klausymus padeda atsakyti prognozavimas pagal pelningumolūžio tašk ą .

Pelningumo l ū žis (kartais vadinamas kritiniu tašku) yra toks parduotinų gaminių (prekių , paslaug ų ) skaič iaus vienetas arba piniginė išraiška ,kuris garantuoja pardavimus, dar negaunant pelno, bet negaunant ir nuostolių . Tai reiškia, gamybos apimtį , kurią pasiekus gamybos išlaidostampa lygios pajamoms, kurias galima būtų uždirbti pardavus visą pagamintą produkciją . Taikritinis taškas atspindintis būklę , kai nei uždirbamas pelnas, nei patiriamas nuostolis. Šiuo momentuį monės uždirbamų pajamų kaip tik užtenka išlaidoms padengti, tačiau nebelieka pelnui. Pasiekus šį tašk ą ir pradė jus parduoti daugiau bus gaunamas pelnas, o mažiau pardavus – nuostolis.



43Tai yra pastovių ir kintamų išlaidų , realizacijos apimties ir pelno tarpusavio priklausomybė.

Didė jant gamybos apimčiai, vieno gaminio savikaina turi tendenciją mažėti dėl pastovių jų gamybosišlaidų vienam gaminiui mažė jimo. Vieno gaminio savikaina susideda iš dviejų dalių – pastovios irmažė jančios didė jant gamybos apimčiai. Pastovioji dalis yra pastovi tik vieno gaminio savikainosatžvilgiu, o visos gamybos atžvilgiu – tai kintamos išlaidos, kurių dydis tiesiogiai proporcingai priklauso nuo pagamintų produktų skaičiaus. Ir atvirkščiai, kintanti gaminio savikainos sudedamoji

dalis viso gamybos proceso atžvilgiu yra pastovios išlaidos, kurių viena dalis vieno gaminiosavikainoje tolygiai mažė ja didė jant pagamintų produktų skaičiui.Tais atvejais, kai gaminama ne vienos r ūšies produkcija, natūriniais vienetaisį vertinti

gamybos apimtį gana sunku. Tik kai kuriose gamybose šiuo tikslu yra naudojamasiį vairiaissutartiniais matavimo vienetais, pavyzdžiui, plytinėse – sutartine plyta ir pan., tačiau daugeliuatvejų šito padaryti neį manoma, kaip neį manoma svetainės baldų išreikšti kokių nors “sutartiniuspintelių skaičiumi.

Apibendrinant galima pasakyti, kad vienos išlaidos, są lyginai vadinamos kintamomis,tiesiogiai priklauso nuo pagamintų gaminių (suteiktų paslaugų ) skaičiaus, o kitos, vadinamossą lyginai pastoviosiomis, nuo pardavimų kiekio nepriklauso. Todėl, kuo daugiau bus parduota produkcijos (paslaugų ) tuo bus mažesnė pastovių jų išlaidų dalis, tenkanti kiekvienam pardavimų vienetui ir atvirkščiai.Tarp specialistų dažnai kyla diskusijos dėl išlaidų skirstymoį kintamą sias ir pastovią sias.Užsienio šalių finansininkai šią diskusiją išsprendė labai tolerantiškai, skirstydami išlaidasį pastovią sias, kintamą sias ir iš dalies kintamą sias. Toks išlaidų klasifikavimas padedaį monėms savonuožiūra, atsižvelgiantį konkrečias veiklos są lygas, priskirti vienas iš dalies kintamas išlaidaskintamų jų , kitas pastovių jų išlaidų grupei. (Pvz., vienų į rengimų priežiūros išlaidos priklauso nuo jų apkrovimo, o tai leidžia priskirti tokias išlaidas kintamosioms, tuo tarpu tų į rengimų , kurių priežiūranepriklauso nuo apkrovimo, priskiriamos pastovių jų išlaidų grupei. Pvz., elektros energijanaudojama apšvietimui priskiriama pastovioms išlaidoms, o elektros energija sunaudota gamyb procese – kintamosioms išlaidoms ir pan.)

Lūžio momento analizė parodo, kadį monės investicijų į pagrindines priemones dydis galistipriai veikti išlaidų -realizavimo apimties - pelno priklausomybę , nes į pastovią sias gamybosišlaidas į eina į rengimų nusidėvė jimas. Išlaidos palūkanų mok ė jimui, analizuojant lūžio tašk ą ,neį skaitomos, kadangi tai yra finansinės išlaidos. Čia yra svarbu gamybinis, bet ne finansinis planas.

Pagal anksčiau pateiktą apibr ėžimą nenuostolingumo arba pelningumo lygis būna tada, kai pasiekiama lygybė:

Bendr ų jų pardavimų apimtis vertine išraiška= Visos išlaidos, arba

Vieno gaminio kaina x Parduot ų gaminių skaič ius (šiuo atveju kritinis)= Pastovios išlaidos+ Parduot ų gaminių skaič ius (šiuo atveju kritinis) x Kintamos išlaidos,tenkanč ios vienam gaminiui.

Sukeitus rodiklius vietomis galime išvesti nenuostolingumo arba pelningumo lūžio formulę : A. Kritinis pardavimų skai č ius vienetais Pastoviosios išlaidos / (Gaminio kaina – Kintamos išlaidos, tenkanč ios vienam gaminiui); arba

B. Kritinė pardavimų apimtis vertine išraiška (Gaminio kaina - Kintamos išlaidos,tenkanč ios vienam gaminiui) x gaminio kainos.

Pelno apimties priklausomybė nuo parduodamų gaminių apimties ir jai tenkančių pastovių jų ir kintamų išlaidų atrodo paprasta tik patyrusiems specialistams. Norint šią priklausomybę išsiaiškinti suprantamiau, reikia išnagrinėti konkretų są lyginį pavyzdį :



44 N į monės pelningumo lūžio analizė,kai 1 gaminiui tenka 0,8Lt kintamų jų išlaidų Pardavimų apimtis,vnt

Visoskintamos

išlaidos, LtPastovios

išlaidos, LtVisos

išlaidos, LtBendra

pardavimų apimtis, Lt

Veiklos pelnas(nuostolis) Lt

0 0 60 60 0 -6020 16 60 76 40 -3640 32 60 92 80 -1250 40 60 100 100 060 48 60 108 120 1280 64 60 124 160 36100 80 60 140 200 60

Kaip matyti iš lentelės N į monė, kad sėkmingai dirbtų turi parduoti 50 gaminių už 100 litų .Ar užteksį monei parduoti 80 gaminių priklausys nuo to, ar gautų 36 Lt pelno užteks mokesčiams irkitiems mok ė jimams, ir ar dar liks lėšų gamybos konkurencingumui ir plėtrai palaikyti. Be abejomažiau rizikinga parduoti daugiau negu 60 gaminių ir gauti daugiau pelno.

Įstatydamiį abi A ir B formules konkrečias reikšmes iš pateikto pavyzdžio, gausime: Kritinis pardavimų skaič ius lygus 60Lt / 2Ltuž vnt. – 0.8 Lt už vnt. lygu 50 vnt.

Kritinė pardavimų apimtis vertine išraiška lygi 60 Lt /(2 Lt – 0,8 Lt ) x 2Lt lygu 100 lit ų .Pelningumo arba nuostolingumo lūžio apskaičiavimas plačiai taikomi finansams valdyti. Jie

paprastai numatomi verslo planuose, investiciniuose projektuose.Verslininkui reik ėtų prisiminti, kad pastovios išlaidos nesikeičia keičiantis gamybos

apimčiai, ir smarkiai nepakitus gamybos arba verslo są lygoms. Pvz., gamybos procesoautomatizavimas padidina pastovių jų išlaidų dalį jau vien dėl to , kad vienetinis darbo užmokestistradiciškai priskirtas kintamosioms išlaidoms, keičiamas laikinu, kuris priskiriamas pastoviosiomsišlaidoms. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad gali keistis ir nuomos sutartys, pradedamas taikytilizingas ar kitos naujovės, o tai gali į takoti pastovių jų išlaidų sumą ar jos dalį išlaidose.Atsižvelgiantį tai, nereik ėtų apsiriboti tik pelningumo lūžio prognoze, o reik ėtų papildyti šią prognozę konkrečiais apskaičiavimais, į vertinančiais galimus pajėgumų , kokybės valdymo ir panašius pokyčius, ir jų pagrindu numatyti prognostines pastovią sias išlaidas.

1.11. tema Finansų prognozavimas.

Finansų prognozavimas yra bendroį monės finansų plano dalis. Produkcijos realizavimuiyra reikalingas turtas. Augant realizavimo apimčiai, turi augti irį monės turtas. Dalis kapitalo šioaugimo finansavimui sukaupiama iš nepaskirstyto pelno, lik ę s kapitalas gaunamas finansinėserinkose. Kapitalo kaupimui reikia laiko ir tikslių prognozuojamo kapitalo poreikio apskaičiavimų .Tam sudaromos prognozuojamos finansinės ataskaitos: balansas ir pelno(nuostolio)ataskaitos.

Produkcijos realizavimo apimties prognoz ės. Prognozuoti produkcijos apimtį paprastai pradedama nuo kelerių pastar ų jų metų pardavimų veiklos apžvalgos. Tai realizavimo apimtiesnatūrine ir vertine išraiška, prognozė. Produkcijos realizavimo apimties prognozės reikšmę , bendrofinansų prognozavimo kontekste, galima pateikti tokia schema:

FINANSINĖS VEIKLOS PROGNOZAVIMASPaskutinės Realizacijos Gamybos Finansų rinkosfinansinės apimties są naudų duomenysataskaitos prognozė prognozės

I

Išankstinės prognozės1.Finansinės ataskaitos2.Finansavimo planas



45 Modifikavimas 3.Pagrindiniai,veiklą charakterizuojantys rodikliai

ir patikslinimas ĮvertinimasAr išankstinė prognozė yra tinkama,ar ji turi būtimodifikuota?

Tinkama prognozė Galutinės prognozės :

1.Finansinės ataskaitos2.Finansavimo planai

Norint gauti preliminarią prognozę , realizavimo apimties prognozavimą reikia išanalizuoti būsimus gamybos kaštus ,naujausias finansų ataskaitas ir finansų rink ų duomenis. Po toį vertinamasfinansų ataskaitų , finansinio plano ir pagrindinės veiklos santykinių rodyklių prognozių patikimumas.

Modifikavimo ir patikslinimo fazė tur ės keletą ciklų , kol valdymo personalas patvirtinagalutinius planuojamų rodiklių dydžius.

Netiksli realizavimo apimties prognozė gali padaryti žalos. Jeigu bus numatyta per mažarealizavimo apimtis,į monė nepatenkins vartotojų poreikių , jie nueis kitur, ir bus prarasta dalisrinkos. Jeigu prognozė nepagr į stai optimistiška,į monė gali perdaug išsiplėsti, padidinsį rengimų beimaterialinių vertybių atsargas. Žemi turto apyvartumo rodikliai atatinkamai mažins akcinio kapital pelno normą ir smukdys akcijų kainas.

Finansų poreikio prognozavimas. Finansų poreikio prognozavimas yra bendroį monės plano dalis. Šį procesą sudaro trys etapai:

• Pardavimų apimties prognozavimas;• Laukiamai pardavimų apimčiai reikalingų lėšų nustatymas;• Kapitalo kiekio ir jo r ūšių laukiamai veiklai finansuoti apskaičiavimas. Pardavimų apimties prognozavimas.Prognozuoti pardavimų apimtį paprastai pradedama

nuo kelerių metų pardavimų veiklos apžvalgos. Surinkti duomenys gali būti pateikti grafiškai.Grafinis duomenų pateikimasvadinamas tendencijos analize. Tendencijos analizė yra būsimų jų kintamų jų dydžių , pirmiausia pardavimų apimties, kiekybinisį vertinimas, remiantis kelerių praė jusių metų faktiškais duomenimis.

Tiksliai nustatyta pardavimų apimtis lemia finansų planavimo sėkmę . Pasvarstykime, kasatsitiktų jeigu prognozė nepasitvirtintų , taip pat jeiguį monė nepakankamaiį vertintų rink ą (jeisulėtėtų užsakymai, prailgtų užsakymų laikas – tada suirzę klientai susirastų kitą į monę ). Antra, jeigu rinka būtų pervertinta – į monė je gali susikaupti likvidaus kapitalo nepanaudojamuoseį renginiuose, ko pasekoje sumažėtų apyvartumas, susidarytų per daug pastovių jų są naudų . Visa taiveiktų pajamas iš investuoto kapitalo, dėl to sumažėtų akcijos kaina.

Baigus prognozuoti pardavimų apimtį toliau dirbama finansų tarnyboje.Čia numatomos papildomos lėšos padidė jusiai pardavimų apimčiai finansuoti. Finansų vadovai vykdo du minėtus

finansinio planavimo proceso etapus.Yra į vairių metodų pardavimų apimčiai prognozuoti. Mes panagrinėsime prognozavimą proporcingai produkcijos realizavimo apimč iai.

Prognozavimas proporcingai produkcijos realizavimo apimč iai metodas. Papildomokapitalo poreikis nustatomas pagal formulę : AFN=(A*/S)chgS-(L*/S)chgS-MS1(1-d),

Kur AFN –papildomas kapitalo poreikis A*/S -turtas,kuris turi padidėti proporcingai didė jant realizacijos apimčiai. Jisišreiškiamas pageidaujamo turto prieaugiu Lt kiekvienam realizavimo apimtie prieaugio Lt. Jeigu pajėgumai pilnai išnaudojami tai A*lygus A, t.y. bendrai turtosumai. L*/S - į sipareigojimai, kurių apimtis auga proporcingai produkcijos realizavimoapimčiai. Jie išreiškiami savaiminio formavimo augimo apimtimi kiekvienamrealizavimo apimties prieaugio litui.(L* būna mažesnis už bendr ų į sipareigojimų Lsumą ).



46S - bendra produkcijos realizavimo apimtis numatyta sekantiems metams (Sataskaitinių metų realizavimo apimtis) schg S – Produkcijos realizavimo apimties pokytis (Sı -S²) MS1(1-d) – pelno riba padauginta iš numatomos produkcijos realizavimo apimties iiš (1-d), kurd yra dividendų pavidalu išmok ėtų pajamų procentas. Pavyzdys:

AB “Ratas” yra bendrovė, kurią valdo akcininkai.Ši bendrovė ruošia orientacinę ataskaitą (pro forma), t.y. prognozuojamą finansinę ataskaitą , kuri parodo kokia bus faktinė ataskaitarealizavus tam tikras nustatytas prielaidas.

Pateikta : Finansinė ataskaita už 1999m. Pajamų ataskaitos prognozė 1.Pajamų ataskaita metų pabaigai 1999m Prognozuojama pajamų ataskaitaRealizacijos apimtis 5000 L 7000Kaštai (išlaidos) 3000 Lt 4800Veiklos pelnas 2000 Lt 2800Palūkanos 200 Lt 200Pelnas apmokestinimui 1800 Lt 2600Mokesčiai 40 pr 720 Lt 1040Grynosios pajamos 1080 Lt 1560Dividendai 660 Lt 660 Nepaskirst.pelnas 420 Lt 900

2.Buhalterinis balansas Fakt. Koreg. Fakt. Koreg.

Pinigai * 200 280 Kreditinisį sisk.* 500 700

Debit.į siskolinimas * 1500 2100 Skola už veksel 1000 1000Atsargos * 3300 4620 Priskaič.į siskol.* 500 700Pagr.priemones* 2000 2800 Ilgal.skola 1000 1000

Papr.akcijos 800 800 Nepask.pelnas* 3200 4100Viso turtas 7000 9800 Viso nuosavybė 7000 8300

AFN=(9800-8300) 15003. Pastaba.a) pagrindinės priemonės pilnai išnaudojamos; b) į monė turi 200 cirkuliuojančių akcijų , nominali vertė 20 Lt už akcija;c) naudojamas prognozavimo proporcingai realizacijos apimčiai metodas, Naudojantis prognozavimo proporcingai realizacijos apimčiai metoduį vair ūs buhalterinio

balanso rodikliai pateikiami procentais – proporcingai produkcijos realizavimo apimčiai. Po to šie procentai dauginami iš realizavimo apimčių . Iš gautų rezultatų formuojama pro forma buhalterinio

balanso projektas.Iš pradžių nustatome faktinį išlaidų procentą nuo realizavimo pajamų -60% ir jį dauginame(1,6) iš prognozuojamos realizacijos apimties ir prognozuojame išlaidas esant 7000 Lt realizacijapimčiai ir sudarome 1999 m. pajamų ataskaitos pagrindu išankstinę pajamų ataskaitos prognozę .Tada sudaroma išankstinė buhalterinio balanso prognozė, esant laukiamai realizacijos apimčiai7000 Lt Procentais nuo realizacinių pajamų sukoreguojami faktinio balanso kai kurie rodikliai(pažymėti*). Laukiamas nepaskirstytas pelnas faktinis nepask. pelnas + iš pajamų ataskaitoslaukiama nepask. pelno suma 1140. Papildomo kapitalo poreikis AFN=9800-8300=1500 Lt esarealizacijos prieaugiui 2000 Lt.

Dabar nustatoma kokiu būdu sukaupsime 1500Lt ir kaip finansuosime realizacijos 60% prieaugį .

Kai prognozuojama bendra turto suma 9800 Lt, - tai maksimaliai leidžiama skolintis iki 50% prognozuojamos turto sumos, mūsų pavyzdžio duomenimis būtų 4900 Lt (9800x0,5), reiškia, kadį monei tr ūkstamus 1500Lt galima skolintis.



47

Esant apyvartiniam turtui 7000Lt maksimaliai leidžiami trumpalaikiaiį siskolinimai iki 50% apyvartinio turto sumos, t.y. maksimalūs trumpalaikiaiį siskolinimai leidžiami mūsų atveju – 3500Lt. Numatomi trumpalaikiaiį siskolinimai sudaro 2400Lt, vadinasi dar galima papildomai skolintis1100 Lt (3500-2400).Šiuos papildomus į siskolinimus gali sudaryti galiį siskolinimų pagal vekselius prieaugis (1100+1000) ir bus 2100 Lt.

Realizacijos apimties prieaugio finansavimas apibendrinam lentelė. (Kokiu būdu

sukaupsime 1500Lt AFN?)1. Papildomi skolų apribojimai(maksimali skola= 0,5xTA=0.5x9800) Atimami numatomi trumpalaikiaiį siskolinimai (C):

-prognozuojami papildomi trumpalaikiaiį siskolinimai-maksimali papildoma skola pagal vekselius

4900

-2400-10001500

2. Papildomi trumpalaikiu skolų apribojimai:-maksimalus CL=0.5xCA=0.5x7000(turtas)

Atimama:- numatomi trumpalaikiaiį siskolinimai- maksimalus papildomas trumpalaikisį siskolinimas

3500

-24001100

Produkcijos realizacijos apimties prieaugio finansavimas3. Papildomų obligacijų maksimumas

- maksimali papildoma skola- maksimalus trumpalaikis papildomasį siskolinimas (atimamas)

Papildomų obligacijų maksimumas4. Paprastojo akcinio kapitalo poreikis

- iš viso poreikis (prognozės metu išskaičiuotas)- maksimaliai leidžiama papildoma skola (1100+400)- Paprastojo akcinio kapitalo poreikis

1500-1100400

1500-15000

AFN= 1500=1100+400+0Produkcijos realizacijos apimties prieaugio ir kapitalo poreikio tarpusavio santykis.Papildomas kapitalo poreikis = pageidaujamas turto prieaugis – savinink ų į siskolinimo

prieaug - nepaskirstyto pelno prieaugis.AFN= (A*/S)∆S (L*/S)∆S MS1 (1-d) Pavyzdžio duomenimis:∆S= 2000 MS (1-d)=900 AFN=1.4 x2000- (0.2)x2000 – 900 =2800-400-900=1500

1.12. tema .Kapitalo kaina

Kapitalo kaina. Įmonės kapitalas yra nuosavas lėšų šaltinis,iš kurio tur ėtų būti

finansuojamas ilgalaikis turtas. Pastar ą jį svarbu racionaliai panaudoti pelningai veiklai, parduotiveiklai nereikalingas priemones, atnaujinant ir kartu didinantį monės kapitalą . Nuosavo kapitalolyginamasis svoris balanso pasyve apibūdinaūkio subjekto priklausomybę nuo kreditorių . Vadinasi,svarbu ne tik gauti pelną , bet ir tur ėti pakankamo lygio nuosavą kapitalą ,kurio koeficientas tur ėtų būti 0,5.

A į monės nuosavo kapitalo struktūra 200X metaisPavadinimas tūkst.litų %

Įstatinis kapitalas 1928 9,3Akcijų priedai(nominalios vertės perviršis)

0 0

Perkainojimo rezervas 16560 79,4Rezervai 54 0,2 Nepaskirstytas pelnas(nuostolis) 2317 11,1I š viso 20859 100,0



48 Nuosavas ir skolintas kapitalas yraį monės kapitalo formavimo šaltiniai. Tačiau šie šaltiniai

yra mokami. Už paskolintą kapitalą kreditoriai reikalauja palūkanų ,o akcininkai užį dėtą kapitalą reikalauja dalies pelno. Kapitalo kainą sudaro už paskolas sumok ėtos pal ūkanos, ir už akcijas – išmok ėti dividendai.Iškyla kapitalo struktūros problema. Būtina surasti tok į paskolų ir akcijų kapitalo derinį , kuris sudarytų galimybę iki minimumo sumažintiį monės kapitalo kainą .

Nor ėdama nustatyti ar tam tikra investicija pakankamai uždirbs pelno,į monė turi žinoti lėšų

kainą . Visų r ū šių kapitalo kainų derinys vadinamas kapitalo kainos aritmetiniu svertiniu vidurkiu.(KKASV) Kapitalo kaina susideda iš paskolos ir savinink ų (akcinink ų ) nuosavybės. Dažnai akcinė

nuosavybė dar vadinama bendr ą ja nuosavybe, kuri yra paprastų jų akcijų savinink ų pateiktaskapitalas. Tiksliau tariant,akcinink ų nuosavybę sudaro paprast ų jų ir privilegijuot ų jų akcijų savinink ų nuosavybė. Savinink ų nuosavybė gali būti suformuotaį monės viduje, kaip nepaskirstytas pelnas,arba išor ė je, kaip naujai išleistos paprastosios akcijos.

Paprast ų jų akcijų kapitalo kainą atspindi investuotojams būtinoji palūkanų norma, palygintisu analogiškais apyvartoje esančiais vertybiniais popieriais.

Nepaskirstyto pelno kaina – tai alternatyvūs į į monę reinvestuoto pelno kaštai. Kitaip tariant,nepaskirstyto pelno kaina atspindi minimalias pajamas, kurias esamieji akcininkai gali uždirbti lygintinus vertybinius popierius rinkoje. Paprastų jų akcijų kaina yra analogiška nepaskirstyto pelnokainai, išskyrus tai, kad paprastų jų akcijų kainą padidina jų išleidimo ir platinimo išlaidos.

Paskolos kaina yra rinkoje esančio lygintino vertybinio popieriaus į plauk ų gr ą žinimosuė jimo datai kriterijus (palūkanų už vertybinius popierius norma). Už paskolą sumok ėtos palūkanos priešingai negu gauti dividendai, neapmokestinamos. Todėl svarbu paskolos kainą vertinti, sumok ė jus mokesčius { (k (1-T) }, kur T - mokesčio tarifas, k – į plaukos gr ą žinimo suė jimodatai kriterijus (yra obligacijos, VP rinkos palūkanų norma).

Paskolos kaina, atskaičius pelno mokestį yra lygi palūkanų normai minus sutaupytimokesčiai:

k – kT= k (1-T)Tarkime,į monės ateinančių metų finansavimo planas apima ilgalaikių obligacijų , duodančių

10 proc. kupono normą , pardavimą . Įmonė prognozuoja obligacijas pardavinėti nominalią ja verte.Kokia būtų į monės paskolos kaina K , atskaičius pelno mokestį , jei ribinė mokesčio norma 34 proc.

K (1-T)=10 x(1-0,34)=10 x (0.66)=6,6%

Privilegijuot ų akcij ų vert ė P . Jų kaina gali būti į vertinta tokia formule:P= D / k , kur P - privilegijuotosios akcijos einamojo laikotarpio kaina;

D –privilegijuotosios akcijos dividendų norma;k – privilegijuotos akcijos pajamų norma;

Privilegijuotos akcijos būtinoji pajamų norma akcijos kapitalo kainai, apskaičiuojama :k= D / P, kur D dividendai; P- akcijos grynoji kaina.

Tarkime, į monė turi privilegijuotų jų akcijų , kurios teikia po 9,5 Lt dividendų . Šiolaikotarpio kiekvienos akcijos rinkos kaina –55 Lt. Jeigu į monė išleistų naujų privilegijuotų jų akcijų , ji patirtų 3% laidavimo išlaidas, arba po 1,65 Lt už kiekvieną akciją , tada vienos akcijosgrynoji kaina (P) būtų 53,35 Lt. (55 Lt-1,65 Lt) Taigi privilegijuotos akcijos kapitalo kaina būtų :

K=9,5 / 53,35=17,81% Nuosavo kapitalo kaina – tai pelningumo norma, kurios reikalaujaį vairių tipų finansavimo

šaltiniai, tai toks pelningumo procentas, kuris patenkina visų nuosavybės savinink ų pageidavimus.Įmonės nuosavo kapitalo kaštai apskaičiuojami kaip visų nuosavybės kaštų svertinis vidurkis. Jeiguį monė finansuoja projektą vien iš savinink ų nuosavybės, tuomet nuosavo kapitalo kaštai prilygssavinink ų nuosavybės pelningumui. (grynasis pelnas / savinink ų nuosavybės). Tarkime, kadį monė

gali pasiskolinti pinigų su 10 proc. metinių palūkanų , o jos nuosavybės kaštai – 13,5 proc. Jeigu šis projektas uždirbs 11 proc. pelningumo, tada verta skolintis. Jeigu reik ės finansavimo kitam projektui, kuris uždirbs 13 proc. pelningumą , tai nuosavybės kaštai šiam projektui bus per dideli.



49 Nuosavybė s kaštai – tai pagrindas, kuriuo remiantis daromas sprendimas skolintis ar didinti

akcinę nuosavybę. Sprendžiant finansavimo klausimus, yra apskaič iuojami vidutiniai finansavimokaštai – svertinis vidurkis.

Nepaskirstyto pelno kaina. Tai vidinės akcinės nuosavybės kapitalo kaina. Jiapskaičiuojama nuosavo kapitalo kainos formulę , kadangi naudojant šį vidinį kapitalą nesusidaro papildomų išlaidų jam surinkti.

Išorinės akcinės nuosavybės kapitalo kaina apskaičiuojama: K = D / (P-FC) +g = Do (1+g) / Pcs – FC +g ,kur FC naujos emisijos akcijų realizavimosą naudos; P -dabartinė akcijos vertė; g -pastovus pajamų už akcijas didė jimo tempasRealizavimo są naudos smarkiai padidina akcinio kapitalo savikainą . Prognozuojamų dividend ų apskai č iavimas. Panagrinėsime konkrečiu pavyzdžiu.

Prognozuojamus dividendus apskaičiuojame pagal formulę : Dn=Do(1+g)n.

Tarkime, kadį monė paskelbė paprastų jų akcijų dividendus - 2Lt. už akciją . Prognozuojama,kad ateityje dividendai kasmet didės 6 proc. Investuotojai prašo 14 proc. būtinos pajamų normos.Apskaičiuojame, kokie bus dividendai po 5 metų :

D5=Do(1+g)5 =2(l,14)5=3,85 LtAkcijos dienos kaina bus: Ps=Do (1+g)¹/ (Ke-g) = 2 (1,06) / (0,14-0,06)= 26,5 lito.

1.13. tema.Trumpalaikio turto ir skolų finansinis valdymas.

Trumpalaikio turto valdymas. Trumpalaikis turtas yra vadinamasapyvartiniu kapitalu, kadangi jis siejamas suį monės investicijomisį trumpalaikio pobūdžio turtą : grynuosius pinigus,rinkos vertybinius popierius. Jis gali būti apskaičiuojamas dviem būdais.

Pirmasis būdas: Trumpalaikis turtas – Trumpalaikiaiį sipareigojimai= Apyvartinis kapitalasŠis rodiklis rodo ar balanso sudarymo dieną į monė pakankamai tur ė jo likvidaus turto

trumpalaikiamsį sipareigojimams padengti. Tačiau taip apskaičiuotas rodiklis yra neinformatyvusvaldymo sprendimų priėmimo požiūriu. Šiuo atvejuį monės vadybininkai, nor ėdami padidintiapyvartinį kapitalą tur ėtų didinti trumpalaik į turtą , bet trumpalaikio turto neturi būti daugiau nei šioturto reikalaujaį monės veiklos pobūdis. Kitaip tai reikštų į monės lėšų į šaldymą .

Trumpalaikių į siskolinimų mažinimo są skaita padidintas apyvartinis kapitalas dažniausiainepadeda gerintiį monės finansinės būklės. Juk už didelę dalį trumpalaikių į siskolinimų (užnepradelstas prekybines skolas) nereikia mok ėti palūkanų . Todėl normaliaiūkininkaujantiį monė irturi stengtis skolas gr ą žinti kaip galima vėliau, tik neviršydami sutartyse numatytų terminų . Pagal pirmą jį būdą apyvartinį kapitalą apskaičiuoja tik nekvalifikuoti specialistai.

Antrasis būdas: Apyvartinis kapitalas apskaičiuojamas iš pastovaus kapitalo (į monėssavinink ų nuosavybės ir ilgalaikių į monės skolų bei į sipareigojimų sumos) atėmus ilgalaik į turtą ,kuriuo disponuojaį monė. Apskaičiuojant apyvartinį kapitalą tiek pirmu, tiek antru būdu aritmetinį rezultatą gausime tą patį , tačiau šių rodiklių ekonominė reikšmė skirsis. Antru būdu apskaičiuotasapyvartinio kapitalo rodiklis apytikriai išreiškia savinink ų nuosavybės dalį , skirtą trumpalaikiamturtui formuoti. Dažnai yra sakoma, kad apyvartinis kapitalas yra kasdieninė je įmonė s veiklojedalyvaujanti nuosavybė s dalis. Antru būdu apskaičiuotas apyvartinio kapitalo rodiklis yra dauginformatyvesnis už pirmą jį , nes sutelkia valdytojų dėmesį į savinink ų nuosavybę . O savininkainuosavybę gali didinti papildomai išleisdami akcijų bei naudodamiesi ilgalaik ėmis paskolomis,siekdami uždirbti daug pelno. Antrasis lygties dėmuo skatina racionaliai ir efektyviai naudoti turimą ilgalaik į turtą , t.y.mažinti neracionaliai naudojamą turtą , ko pasekoje ger ėtų į monės finansinė būklė.

Trumpalaikio turto valdymo objektas yra trumpalaikis turtas ir šio turto finansavimas.Realizacijos apimtis glaudžiai susijusi su trumpalaikio turto poreikiu. Kad išlaikyti didė jančiusgamybos tempus reikiaį sigyti daugiau žaliavų , medžiagų ir kito trumpalaikio turto. Tada atsiranda



50 poreikis finansuoti šį turtą . Trumpalaikio finansavimo kaštai paprastai būna mažesni už ilgalaikioturto finansavimo kaštus, vadinasi kuo didesnė trumpalaikio turto finansavimo dalis visoseį monėsskolose, tuo aukštesnisį monės pelningumas.Taigi optimalus sprendimas būt ų toks: siekti mažosdalies trumpalaikio turto ir didel ė s dalies trumpalaikio turto finansavimo. Šio sprendimo atveju gali būti taip, kad nuosavas trumpalaikis turto gali tur ėti neigiamą ženklą , pelningumui tai turi didelę į tak ą , nes mažė ja pelningumo santykio vardiklis, tačiau einant šiuo keliu padidė ja į monės rizika,

kad laiku nebus gr ą žintos skolos ir sumažės į monės likvidumas.Trumpalaikis turtas yra valdomas pagal pinig ų išleidimo-sugr į žimo cikl ą. Šis ciklas reiškia,kad pinigai yra investuojamiį trumpalaik į turtą . Atitinkamu momentu šis turtas yra parduodamas irgauti pinigai vėl pradeda naują procesą . Dėl to trumpalaikis turtas yra vadinamas “dirbančiukapitalu”, o jos finansinis valdymas – “dirbančios nuosavybės”valdymu. (“dirbanč io kapitalo” sąvoka susiformavo tada, kai prekiautojai vežimėliais gabendavo prekes skolindavosi pinigus prek ėms pirkti, parduodavo prekes, atiduodavo skolas ir vėl kartodavo š į cikl ą iš pradžių . V ėliau ši sąvoka buvo panaudota sud ėtingesnė se komercinė s veiklos srityse).

Trumpalaikio turto finansavimas yra susiję s su pinig ų apyvartos ciklu. Pinig ų apyvartosciklas tai laiko trukmė nuo faktinių piniginių išlaid ų gamybiniams resursams iki debetinioįmonė sį siskolinimo susidarymo realizuojant produkciją ir jo likvidavimo. Grynų jų ciklas prasideda tada,kai atsiskaitoma už darbą arba su tiek ė jais ir tę siasi iki tol, kol padengiamas debitorinisį skolinimas.Todėl ciklu yra matuojamas laikotarpis, kurio metuį monės lėšos yra susietos su apyvartiniukapitalu.

Atsarg ų apyvartos periodas – tai laikas, per kuri medžiaginiai resursai paver čiami pagaminta produkcija ir ši produkcija realizuojama. Jis apskaič iuojamas dienų skaič ių metuosedalijant iš atsarg ų apyvartumo santykinio rodiklio (pardavimai / atsargos).

Debitorinioį siskolinimo apyvartos periodas nusakomas laiku, kuris reikalingasį siskolinimą paversti grynaisiais pinigais. Jis apskaič iuojamas dienomis debet.į siskolinimą dalijant iš vienosdienos realizacijos apimties (pardavimai). (metuose 365 d.)

Kreditinio į siskolinimo likvidavimo delsimo periodas nusako vidutinę trukmę , tarpmedžiaginių resursų ir darbo jėgos į sigijimo bei mok ė jimų už juos grynaisiais pinigais. Pinigų apyvartos ciklo sudėtinės dalys būtų :

Pinig ų apyvartos ciklas=atsarg ų apyvartos periodas + debetinioį siskolinimo apyvartos periodas - kreditinioį siskolinimo apyvartos periodas.

Grynų j ų pinig ų valdymas. Grynieji pinigai tai turtas neduodantis pajamų . Tačiau jis yrareikalingas apmok ė jimui už darbą , dividendų išmok ė jimui, atsiskaityti su valstybės biudžetu ir pan.Įmonės grynuosius pinigus laiko operacijoms ir kompensavimui. Kartaisį monės sudaro grynų jų pinigų draustinį likutį , kuris laikomas rezerve, nenumatytų ir atsitiktinių pinigų srautų svyravimų atvejais. Dar gali būti sudaromi spekuliaciniai grynų jų pinigų likučiai, kuriais galima pasinaudotisudarant pirkimo sandorius ir tur ėti pranašumą . Turtas grynaisiais pinigais leidžiaį monei pasinaudoti palankesnėmis komercinės veiklos galimybėmis. Tačiau, jeigu į monė gali laisvai

disponuoti trumpalaikio turto finansavimo šaltiniais, jos grynų jų pinigų likutis (rezervai) minėtiemstikslams gali būti sumažintas. Laikomasi tokios nuomonė s, kad geriau yra tada kai yra mažai pinig ų , bet svarbu, kad jų būt ų tada, kai jų prireiks. Be grynų jų pinigų mok ė jimams gali būti panaudoti trumpalaikiai, greitai realizuojami rinkos vertybiniai popieriai.

Grynų jų pinig ų finansinio valdymo tikslas - tur ėti pinig ų tiek, kiek jų reikia komercineiveiklai. Svarbiausi pinigų finansinio valdymouždaviniai yra pinigų saugumas, likvidumas bei pelningumo didinimas. Iš to kas pasakyta galime daryti išvadą , kad pinigų valdymą sudaro:

• pinigų gavimų paspartinimas ir jų išleidimo kontrolė;• pinigų poreikio nustatymas;• pinigų srautų prognozavimas;• laikinai laisvų pinigų pelningas investavimas. Pinig ų gavimų paspartinimas. Pinigų balansas ir pinigų srautai yra apskaitomiį monėse ir jasaptarnaujančiuose bankuose.Tam tikru momentu šie rodikliaiį monės ir banko apskaitoje gali

skirtis. Skirtumas susidaro dėl atsiskaitymų ne grynaisiais pinigais, tuo būdu susidaro laiko tarpas



51tarp mok ė jimo pavedimo (čekio) išsiuntimo momento ir pinigų užskaitymo momento, t.y. kada šiais pinigais galės disponuoti jų gavė jas. Tokius pinigus apskaitininkai vadina “pinigais kelyje”. Šie pinigai, iki jų į skaitymo są skaitoje yra banko są skaitoje, bet ne kaip indėlis. Tokios pinigų kelionėsyra nenaudingos ir reikia sutrumpinti jas, darant pervedimus elektroniniu paštu.

Pinig ų išleidimo kontrol ė. Pinigų išleidimus galime kontroliuoti išankstinių apmok ė jimų vengimu ir lėtinant pinigų išmok ė jimo tempus. Tačiau tai reikia daryti nepažeidžiant nustatytų

atsiskaitymo normų . Pinig ų poreikio nustatymas. Žinome, kad jeigu laikomi neinvestuoti pinigai, atsiranda kaštai – pinigai tampa turtu neuždirbančiu pajamų . Todėl yra svarbu žinoti, kokia pinigų suma yraoptimali. Tuo tikslu yra išanalizuojami būsimi pinigų srautai, suskirstant juoį aiškius ir neaiškius. Aišk ū s pinig ų srautai yra:

- atlyginimo išmok ė jimas,- ilgalaikio turto pirkimas,- mokesčių mok ė jimas,- palūkanų už kreditus mok ė jimas ir pan. Neaišk ū s pinig ų srautai gali būti:- pardavimai už grynuosius pinigus,- pirk ė jų skolų gr ą žinimas,- skolų tiek ė jams apmok ė jimas.Svarbu kuo detaliau išanalizuoti neaiškius pinigų srautus, kadangi juos sunku prognozuoti.Pinigai yra reikalingi atsiskaitymams ir piniginėms operacijoms apmok ėti. Svarbiausia yra

apskaičiuoti kiek kainuoja tos operacijos. Pvz., laikinai laisvus pinigus investuojantį Vyriausybėsvertybinius popierius atsiranda pinigų pavertimoį vertybinius popierius kaštai, t.y. užmokestismaklerio firmai, ryšio paslaugos ir t.t. Arba, pritr ūkus pinigų yra parduodamos obligacijos. Vėlatsiranda obligacijų pavertimoį pinigus kaštai. Jeigu apskaitoje tokia informacija yra, tai nesunkuapskaičiuoti, kiek kainavo tam tikr ą pinigų sumą laikyti banke arba kiek kainavo pinigus pirkti ir parduoti, kai to prireikia.

Kita problema, kurią turi spr ę sti finansininkas – tai nustatyti, koks turi būti minimalus pinig ų kiekis, reikalingas šiems pavertimams (transferams), balansas ir kada reikia pinigus arbavertybinius popierius transformuotiį kit ą turt ą. Įvairiuose vadovėliuose mokslininkai siūlo į vairiusmetodus. JAV finansų vadovėliuose rekomenduojamas taip vadinamas Miller-Orr metodas, kurisyra paremtas prielaida, kad pinigų balansas gali kasdien keistis. Norint pasinaudoti šiuo metodu pirmiausia reikia nustatyti:

a) vienos dienos pinigų srautų standartinį nukrypimą ; b) palūkanų tarif ą ;c) rinkos vertybinių popierių pirkimo-pardavimo kainas.Tarkime, kadį monė, išanalizavusi savo būsimus pinigų srautus, padar ė tokią prognozę : yra

20% tikimybė, kad vidutiniškai kasdien pritr ūks 500 Lt, 40% tikimybė, kad pinigų gavimas bus

lygus jų išleidimui ir dienos balansas dienos pabaigoje bus 0. Taip pat yra 40% tikimybė, kad pinigų bus gauta 500 Lt daugiau negu išleista. Suskaičiuojame vidutinį dienos pinigų srautą :Tikimybė 1 dienos grynieji pinigų srautai

0,2 -5000,4 00,4 +500

Vidutinis grynasis pinigų srautas bus 0,2x(-500)+0,4x0+0,4x500=+100 LtPagal Millerio-Orr metodą atsiskaitymams reikalingų pinigų balansą galime apskaičiuoti

pagal formulę :3

12

4

3

=i

by Z arba 32

4

3

i

by Z =

kur Z - minimalus pinigų balansas; b - pinigų transfero kaštai;



52i- 1 dienos palūkanų tarifas; (mūsų pvz. 0,000274, nes minimalus tarifas 10% ir

365 dienos metuose.y - vidutinis nukrypimas nuo 1 dienos grynojo pinigų srauto, mūsų pavyzdyje - 50 Lt

Y² = 0,2x(-500-100)²+0,4(0-100)²+0,4(500-100)²= 140000Minimalus pinigų srautas apskaičiuojamas pagal formulę bus:

Lt 2676000274,04140000503 31

=

.

Gautoji suma yra minimalus pinig ų balansas, reikalingas atsiskaitymams. Suma, kurią prireikus reik ėtų investuoti yra apskaičiuojama taip: h= 3 z= 2676 x 3 =8028 Lt.

Šis skaičius rodo, kadį monei nereikia laikyti daugiau kaip 8028 Lt pinigais. Kai balansas priartė ja prie šios sumos tai 5352 (8028-2676) Lt reik ėtų investuoti, t.y. pirkti rinkos vertybinius popierius arba pervestiį terminuoto indėlio są skaitą . Vidutinis pinigų balansas tur ėtų būti 4/3dydžio sumos, mūsų atveju 3568 (2676 x 4/3).

Yra ir kitokių metodų , kada pagal kaštų sumą nustatoma laikoma optimali pinigų suma. Tiekaštai, tai vertybinių popierių pirkimo-pardavimo išlaidos ir pajamų neuždirbimas. Vertybinių popierių pirkimo arba pardavimo kaštai (dar vadinami transfero kaštais) apskaičiuojami:

Metinė pinigų suma, kuriuos reikia transformuoti iš vertybinių popierių (S) padalinta išlaikotarpio pradžios pinigų balanso(C) ir padauginta iš pinigų transfero kaštų (b).

Pajamų neuždirbimas dėl pinigų laikymo (kaštai) yra apskaičiuojami:Vidutinis pinigų balansas2 * i (vertybinių popierių palūkanų tarifas).

Grynų j ų pinig ų sraut ų ir pinig ų balanso planavimas. Suskaič iavus pinig ų gavimus irišleidimus nustatomas tarp jų skirtumas, kuris vadinamas grynuoju pinig ų srautu. Jis gali būtiteigiamas ir neigiamas skaičius. Neigiamas skaičius vadinamas deficitu ir šis skaičius rodo, kadreikalingas papildomas finansavimas.Įmonė turi nusistatyti, kok į pinigų minimumą ji turi tur ėtikiekvieną mėnesį , ir, jeigu šis minimumas pažeidžiamas, reikia skolintis. Jeigu šis minimumagerokai viršijamas – reikia investuoti. Pinig ų sraut ų lentel ė atrodo taip:

Pinigų balansas mėn.pradžiai;Viso gavimai;Viso išleidimai;Grynieji pinig ų srautai;Pinigų balansas mėn.pabaigai.

Tokie pinigų balansai yra sudaromi 3 ar 4 mėnesiams į priek į . Pinigų srautų planai yrasvarbi pinigų kontrolės priemonė. Pinigų planai yra lyginami su faktiškais pinigų srautais už tamtikr ą periodą . Jeigu planiniame laikotarpyje sumažė ja pardavimų apimtis reikia analizuoti, arnepasikeitė pirk ė jų skolų apmok ė jimo greitis, kiek pakito kintamos išlaidos ir t.t.

Pirk ė j ų į siskolinimo valdymas. (Debetinis į siskolinimas) Dėl didelės konkurencijos pasaulinė je rinkoje daugumojeį monių investicijosį pirk ė jų skolas didė ja. Investuojantį bet kok į turtą reikia laikytis klasikinio finansų valdymo principo:investicijos yra pateisinamos tol, koldid ė ja savinink ų nuosavybė. Todėl ir pirk ė jų skolas galima didinti, jeiguį monės vertė lieka ta patiarba didė ja. Iškyla klausimas iki kiek verta didinti tokias investicijas? Norintį sitikinti, ar tikslas yra pasiektas, reikia žinoti, kad visi pinigai investuotiį pirk ė jų skolas uždirba daugiau negu nuosavybėskaštai (skolų ir savinink ų nuosavybė). Pirk ė jų į siskolinimas yra turtas, susiję s su tiesioginiais irnetiesioginiais kaštais, tačiau svarbiausia, kad parduodant prekes skolon, didė ja pardavimų apimtys.Pirk ė jų skolų valdymo procesą galima suskirstytiį du atvejus:

- sprendimas suteikti ar nesuteikti pirk ė jams kreditą ;

- pirk ė jų į siskolinimo kontrolė ir veiksmai paspartinti pinigų gavimą .Pirk ė jams suteikiami kreditai turi specifines, iš anksto aptartas są lygas. Šiose są lygoseminimi du dalykai: kreditų laikas ir pinigų diskontas. Kredito laikas – tai dienomis išreikštas



53laikotarpis, per kur į tiek ė jas planuoja gauti apmok ė jimą . Pavyzdžiui, šiandien pradedame prekybines operacijas. Realizacijos apimtis per dieną sudaro 100 litų . Pirk ė jams duodame 20 dienų apmok ė jimui. Pirmos dienos pabaigoje debitorinisį siskolinimas bus 100 litų , antros dienos pabaigoje – 200 litų , praė jus trečiai dienai 300 litų ir t.t. Po 20 dienų debitinisį siskolinimas pasieks2000 litų . 21– ą ją prekybinių operacijų dieną prie šio debitorinioį siskolinimo bus pridėta dar 100litų , tačiau mok ė jimas už 1 dieną realizuotą produkciją , sumažins debitorinį į siskolinimą 100 litų .

Nuo šios dienos bendra debitorinioį siskolinimo suma liks pastovi 2000 litų . Tačiau bet koksrealizacijos apimties, arba apmok ė jimo periodo pokytis gali pakeisti debitorinioį siskolinimo sumą . Pinig ų diskontas – tai są lyga, kurią į vykdžius pirk ė jui yra atlyginama už greitesnį negu

reikalaujama mok ė jimą , ir žymimas *2/10 netto 30*. Reiškia, kad pirk ė jai realizuojamą produkciją gauna su 2 proc.nuolaida, jeigu per 10 dienų apmoka są skaitą . Po 10 dienų jis negauna jokiosnuolaidos, o susidariusi skirtumą iki 30 dienos po realizacijos turi apmok ėti.

Tarkime, pusė pirk ė jų perka su nuolaida, neapmok ėta realizacija (DSO) lygi 20 dienų , esantvidutinei dienos realizacijos apimčiai (ADS) 20000 Lt ir, turint omenyje, kad metuose yra 360dienų , tada debitorinioį siskolinimo likutis bus lygus neapmok ėtos realizacijos dienų ir vienosdienos realizacijos sandaugai (DSO x ADS) 20 x 20000=400000 litų . Jeigu 5 dienomissumažintumeį monės neapmok ėtą realizaciją (nuo 20 iki 15 dienų ) sumažėtų su debitoriniuį siskolinimu susijusio kapitalo apimtis 100000 Lt (5 d. x 20000 Lt). Jeigu lėšų , susijusių sudebitoriniuį siskolinimu kaštai sudaro 8 proc., tai per metus, jei kiti veiksniai nesikeis, bus sukaup8000 litų (0,08 x 100000).

Priimam są lygą , kad kai kurie pirk ė jai apmok ė jo savo są skaitas greičiau, negu per 10 d., kiti – pirkimo metu. Treti apmok ė jo vėliau negu po 30 d. Yra są skaitų , kurios gali būti labai senos irgali reikšti beviltiškas skolas.Čia svarbus situacijosį vertinimo būdas.

Naudojamos dvi debitorinioį siskolinimo kontrolės priemonės: neapmok ėta realizacijadienomis ir senė jimo grafikai. Svarbus situacijosį vertinimo būdas yra senė jimo grafiko sudarymas.Tai ataskaita, kurioje parodoma kiek laiko buvo neapmok ėtas debitorinisį siskolinimas, kuriomok ė jimo terminai praė ję . Šis grafikas turi būti nuolat kontroliuojamas. Jeigu neapmok ėtarealizacija didė ja arba senė jimo grafikas rodo didė jantį debitorinį į siskolinimą , kurio mok ė jimoterminas praė ję s, į monė turi imtis griežtesnės kredito politikos.

Turi būti nustatytą kreditų teikimo pirk ė jams politik ą . Tai reiškia, kad reikia žinoti, kuriems pirk ė jams galima parduoti skolon ir kokio dydžio suteikti kreditą . Tur ėtų būti nustatytiį monėskredito standartai (są žiningas pirk ė jas, ar ne ,į vertintas jo charakteris, bei jo finansinis pajėgumassumok ėti, kokią jo finansinė būklė, ar likvidus jo turtas, koks jo užstatas – turi turto ar ne, ar pirk ė jas išliks stabilus, tai mūsų nagrinėti kredito standartai:charakteris,pajėgumas,kapitalas irsą lygos).

Finansiškai stiprus pirk ė jas mėgsta liberalias atsiskaitymo są lygas. Panašiai elgiasi ir stiprus pardavė jas, nes jam nesudėtinga gauti pinigų kitu būdu. Pasirinktose apmok ė jimo są lygoseatsispindi į monės politika: ar ji nori rizikuoti didinti pardavimus, suteikiant kreditus nelaba

stipriems pirk ė jams, ar suteikti kreditus tik patikimiems pirk ė jams ir nerizikuoti. Pasirenkantapmok ė jimo są lygas svarbu kokia bus nauda iš padidė jusių investicijų į pirk ė jų skolas. Pasirinkus pardavimų apimties didė jimą skatinančią politik ą , į monė tur ės didesnes išlaidas (negaudama pinigų tur ės mok ėti mokesčius bei skolų kontrolės kaštai didės) ir atvirkščiai. Norint padaryti sprendimą ,kiek verta investuotiį pirk ė jų skolas, suteikiant jiems kreditą apmok ė jimui, reikia palyginti pajamų pasikeitimo sumą su išlaidų pasikeitimo suma. Jeigu pirk ė jų skolos padid ė ja savaime, tada pagaminimo, pardavimo ir administravimo kašt ų nebus. Bet jeigu reikalingi papildomi tyrimai apie potencialius pirk ė jus ir jų galimybes apmok ėti, tai toks išlaidų padidė jimas bus priskirtasadministravimo išlaidoms. Pinig ų diskonto išlaidos būna tada, kai pirk ė jas pasinaudoja diskontu ir sumoka mažesnę sumą. Tas skirtumas yra diskonto išlaidos.

Blog ų skol ų nuostoliai tai nesumok ėtos pirk ė jų skolos. Darant sprendimą dėl pirk ė jų skolų

didinimo, reikiaį vertinti tai, ar ši investicija uždirba investoriaus reikalaujamą pelną . Tarkim, kiekgalėtų uždirbti pinigai investuotiį vertybinius popierius, o neį pirk ė jų skolas.





55 Draustinė s atsargos yra reikalingos netik ėtam realizacijos apimties prieaugiui. Papildomos

išlaidos draustinių atsargų sandėliavimui turi būti sumuojamos prie realizacijos sumažė jimo dėlatsargų tr ūkumo išlaidų .

Faktinį atsarg ų lyg į sudaro einamų jų ir draustinių atsarg ų suma. Po to kai kiekybiškaiį vertinamaį dė jimų į atsargas lygio kitimo išlaidos ir nauda,optimalus atsargų kiekis nustatomasekonomiškai pagr į sto užsakymo dydžiu.

Yra trys su atsargomis susijusios išlaidų grupės:• išlaidos sandėliavimui;• *išlaidos atsargų užsakymui ir gavimui;• *išlaidos susijusios su nepakankamo dydžio atsargų tur ė jimu (išlaidos dėl atsargų

tr ūkumo). Laikymo išlaidoms priskiriama: išlaidos sandėliavimui, draudimas, išlaidos nusidėvė jimui,

turto mokestis, atsargų kilnojimo, atsargų netekimo ir investicijų į atsargas palūkanos.Užsakymo išlaidoms priskiriamos transporto išlaidos ir užsakymų pateikimo išlaidos. Išlaidas d ėl atsarg ų tr ūkumo sudaro nuostoliai dėl realizavimo sumažė jimo, klientų

palankumo praradimo ir gamybos kalendorinio plano pažeidimo išlaidos.Laikymo išlaidos didė ja proporcingai vidutiniam laikomų atsargų dydžiui. Pavyzdžiui, jei

į monė parduoda S vienetų per metus ir pateikia vienodo Q dydžio užsakymus N kartų per metus, taineesant draustinių atsargų , vidutinis atsargų A dydis yra:

A=(S / N) /2. Jeiguį monė parduoda S=240000 vnt. per metus ir užsako N=12 kartų permetus jos vidutinės atsargos yra A=(S/N)/2=(240000/12)/2=10000 vnt.

Atsargų dydis svyruoja tuoj po užsakymoį vykdymo ir iki 0 – prieš sekančio užsakymovykdymą .Vidutiniškai jis bus lygus 10000 Lt. ir esant vidutinei 1 vnt. atsargų kainai 3 Lt, vidutinė atsargų vertė bus 30000 Lt.

Jeigu šiosį monės kapitalo kaštai yra8 proc., jos kapitalo atsargų laikymui išlaidos t sudaro2400Lt (30000x0,8), sandėliavimo išlaidos tarkim 2500 Lt, draudimo išlaidos 500 Lt, onusidėvė jimo išlaidos-1100Lt. Bendra laikymo išlaid ų suma, kai vidutinės atsargos30000 Lt sudaro2400+2500+500+1100=6500 Lt , kas sudaro 21,67 proc. vidutinės atsargų normos vertės(6500/30000x100)

Užsakymo išlaid ų dydis 1 vnt. yra fiksuotas. Tai užsakymo pateikimo irį vykdymo išlaidos,susirašinė jimo, ryšio, atsargų priėmimo. Kiekvienam užsakymui šių išlaidų dydis fiksuotas irapskaičiuojamas:

TOC= (F)(N)=(F)(S/Q) , kur TOC - bendra užsakymo išlaidų suma;F - pastovios išlaidos atsargų užsakymui (100 Lt); N - pateiktų užsakymų skaičius;S - realizacijos apimtis (240000vnt);Q - užsakymo dydis vnt. (20000vnt).

Įstatę reikšmes gautume užsakymo išlaidų sumą TOC= 1200 Lt. Bendros metinės atsargų išlaidos (6500+1200) ir sudarytų 7700 Lt. Ekonomiškas atsarg ų užsakymo dydis.Tarkime, kad kasmetį monė sunaudoja 6000 vnt.

vienar ūšių atsargų , kiekvieno vieneto kaina 40 litų , vienos atsargos r ūšies sandėliavimo kaštai permetus 1,6 Lt, o užsakyti vieną partiją kainuoja 20 litų .

Ekonomišk ą atsargų užsakymo dydį galima apskaičiuoti pagal formulę :(panaudojus ankstesnius duomenis):

3876,1

2060002 ==Q vnt.C

P OQ = 2

kur Q - metinis sunaudotas kiekis ; P-metinė s užsakymo išlaidos; C- vieno vieneto laikymo kaštai

per metus.Ekonomiško atsargų užsakymo dydžio formulė gali būti panaudota ir analizuojant produkcijos gamybos apimtis. Dažnai susiduriama su problema kada pradėti gaminti ir kiek



56 pagaminus, stabdyti gamybos procesą . Šią problemą galima išspr ę sti tada, kai yra žinomi naujos produkcijos “paleidimo” kaštai: darbo kaštai, susiję su reikalingų į rengimų paruošimu naujaigamybai.

Pavyzdžiui,į monė turi tris gamybos linijas. Pirmoji linija gamina 45000 vnt. gaminių permetus. Šią liniją pertvarkyti naujo gaminio gamybai kainuoja 900 Lt. Vieno gaminio laikymo kašta per metus – 5 Lt. Kokiomis partijomis verta gaminti gaminius šioje linijoje?

40255

900450002 ==Q vnt.

Išvada: gamindama pirmoje gamybos linijoje gaminius partijomis po 4025 vnt.į monė galiminimizuoti savo gamybos kaštus.

Kitas svarbus klausimas, valdant atsargas yra nustatyti,kokiu dažnumu reikia padaryti pirkimo užsakymą . Jeigu iš anksto yra žinoma, kaip bus naudojamos atsargos, tai nesunkuapskaičiuoti kokiam atsargų lygiui esant, reikia padaryti užsakymą .

Užsakymo = Užsakymo x Vidutinės 1 dienos arbamomentas vykdymo laikas savaitės atsargų są naudos

Jeigu užsakymas yra vykdomas per dvi savaites, o vidutiniškai per savaitę sunaudojama 40vienetų , tai naują užsakymą reikia daryti kai yra 80 vnt. atsargų (2x40).

Jeigu iš anksto neaišku, kiek bus atsargų sunaudojama per savaitę , tada į monės turiapskaičiuoti, kiek maksimaliai gali nukrypti atsargų są naudos nuo jų vidurkio, ir tok į kiek į stengiasilaikyti, kaip apsidraudimą nuo netik ėtumų . Tada skaičiuojant užsakymo momentą , papildomai dėlnetik ėtumų laikomas kiekis pridedamas prie vidutinių atsargų są naudų .

1.14 tema .Trumpalaikio turto finansavimas. Kredito kaštai.

Trumpalaikio turto finansavimas. Trumpalaikis turtas yra finansuojamas einamų jų

į siskolinimų forma (taiį siskolinimai tiek ė jams ir priskaičiuotas į siskolinimas). Tai yra savaiminisfinansavimas nepriklausantis nuo finansų vadybininko sprendimo. Tai priklauso nuo esamosatsiskaitymų tvarkos. Šis finansavimas svyruoja priklausomai nuo gamybos apimties.Trumpalaikis papildomas finansavimas reikalingas tada, kai padid ė ja pardavimai. Padidė jus pardavimams, padidė ja ir pirk ė jų į siskolinimas, o renkant pinigus iš pirk ė jų ,yra gr ą žinamos ir trumpalaik ės paskolos.

Jeigu paimamas papildomas finansavimas, tikintis jį gr ą žinti pirk ė jų skolų gr ą žintais pinigais, taiį monė turi rizik ą , nes jos skolų gr ą žinimas priklauso nuo pirk ė jų skolų gr ą žinimo. Kuotrumpesnis skolų gr ą žinimo terminas, tuo rizika, kad skolos nebus gr ą žintos, yra didesnė. Iš kitos pusės, kuo ilgiau nereikia gr ą žinti skolos, tuo daugiau laikoį monė turi skolų gr ą žinimui ir skolų sumok ė jimui.

Pavyzdžiui,į monė paėmė trumpalaik ę paskolą naujai gamybos linijaiį diegti, pinigų srautaiiš naujos gamybos linijos nepajėgs per trumpą laik ą padengti skolos ir palūkanų . Taigi į monė imasirizikos, kad ji per skolos laikotarpį ,nepajėgs padengti gauto finansavimo. Išeitis – naudoti ilgalaik į finansavimą .

Kita problema – pal ūkanų kaštai. Ilgalaikio finansavimo kaštai yra iš anksto žinomi. Gavustrumpalaik į finansavimą iš anksto neaišku kokie bus palūkanų kaštai (trumpalaikių paskolų palūkanų tarifai svyruoja daugiau už ilgalaikių , jeigu infliacijos metas, tai trumpalaikių palūkanų kaštai bus didesni už ilgalaikių ). Trumpalaikio turto finansavimuiį monė gali naudotis:

Priskai č iuotas į siskolinimas – tai bet kuris nuolat pasikartojantis trumpalaikisį sipareigojimas, ypač į siskolinimas pagal darbo užmokestį ir mokesčių mok ė jimą . Šio tipo “skolos”yra neapmokestinamos ta prasme, kad nuo gaunamų lėšų dėl priskaičiuoto į siskolinimo augimonemokamos apibr ėžtos palūkanos. Tačiau į monė negali kontroliuoti savo priskaičiuotoį siskolinimosą skaitos, kadangi algų mok ė jimo terminai numatyti darbo sutartyse ir jų turi būti laikomasi, o



57mokesčių mok ė jimo terminus nustatoį statymas.Įmonė naudoja visą priskaičiuoto į siskolinimosumą , tačiau silpnai kontroliuoja šios są skaitos lygį .

Komercinis kreditas – tai skolos tarpį monių . Jos atsiranda parduodant kreditan. Pardavė juišios skolos reiškia debitorinį į siskolinimą ,o pirk ė jui – kreditorinį į siskolinimą . Komercinis kreditas –tai savaiminis finansavimo šaltinis, nes jis atsiranda, vykdant paprastas komercines operacijas.Jeiguį monė kasdien perka už 1000 Lt atsargų , už kurias moka praė jus 30 d. nuo są skaitos išrašymo

datos, jos kreditorinisį siskolinimas lygus 30000 Lt. Jei realizacijos, ir iš jos išplaukianti pirkimoapimtis padvigubė ja, į monės kreditorinisį siskolinimas išaugs iki 60000 Lt. Prailginus kreditogaliojimo laik ą nuo 30 iki 40 dienų atitinkamai gaunamas papildomas finansavimas.

Įmonės parduodamos kreditan turi savo kredito politik ą , kurią sudaro konkrečioskreditavimo są lygos. Tuo tarpu įmonė perkant į kreditan gali pasirinkti – ar sutrumpinti kredito galiojimo period ą ir pirkti su nuolaida, ar prailginti kredito galiojimo laik ą ir mok ėti pilną kainą.Tod ėl kreditan perkant į į monė turi nuspr ęsti, ar atsisakymo atveju priimtinos jai nuolaidos.

Tarkime, kad bendra apimtis sudaro 100000 Lt, o kreditavimo są lygos “3/10,neto 60”, tai per 10 dienų pirk ė jas turi apmok ėti ir gauti 3% nuolaidą nuo kainos pagal faktūr ą , arba per 60 d.apmok ėti pilną kainą , tai reiškia pirk ė jui lieka 50 dienų periodas, per kur į nuolaida neteikiama.Apskaičiuokime komercinio kredito kaštus:

I.Pagrindiniai duomenys:A.Kreditavimo są lygos - *3/10, neto 60*B.Bendra pirkimo apimtis 100000 lt

II.Grynoji dienos pirkimo apimtis (išskaičiuojame)100000 – 0,03 (100000) / 360d.= 269,44 lt.

III.Kreditinioį siskolinimo lygis (išskaičiuojame)A. Nuolaida priimama 269,44x 10d.= 2694,4 ltB. Nuolaida nepriimama 269,44 x 60d.= 16166,4 lt.

Skirtumas: 13472 lt

IV. Komercinio kredito kaštai: Nuolaidos suma (100000x0,03) 3000 / 16166,4 – 269404 Lt ( nuolaidos suma)=22,3% Arba komercinio kredito kaštai procentais apskai č iuotume taip:(Nuolaida% / 1-nuolaida,)x360d. / (paskolos periodas – nuolaidos galiojimo periodas)==(3 / 97 )x( 360 / 60-10)= 22,3%

Jei perkame su nuolaida, tai kreditinisį siskolinimas mažesnis. Priešingu atveju, grynojidienos pirkimų apimtis padauginama iš 60 d. Mūsų atvejų kreditinioį siskolinimo skirtumą sudaro13472 Lt.

Komercinio kredito kaštai - tai metiniai nuolaidos atsisakymo kaštai procentais. Jieapskaičiuojami padalijus nuolaidą litais iš skirtumo tarp kreditinioį siskolinimo dydžio perkant sunuolaida ir ir dydžio jos atsisakius (13472 Lt) ,mūsų pavyzdyje 22,3% (3000 Lt / 13472 Lt.)

Atkreiptinas dėmesys, kad apmokant vėliau, komercinio kredito kaštai mažė ja. Jeiguį monei pasisektų apmok ėti per 90 d. vietoje 60 d., tai procentiniai kredito kaštai nukristų iki 13,9 procentų (3/97)(360/ (90-10), tačiau šį kreditinioį siskolinimo pratę simo taktika neetiška pardavė jo atžvilgiu.

Kai perkama su nuolaida tai 2694,4 Lt suma vadinama laisvu komerciniu kreditu. Škreditas gaunamas per nuolaidos galiojimo laikotarpį . 13472 Lt suma, skirtumas tarp kreditinioį siskolinimo są skaitų , sudaro apmokestinamą komercinį kreditą . Toks kreditas imamas virš laisvokomercinio kredito, todėl jis reikalauja mok ėti siūlomos nuolaidos dydžio baudą . Finansininkai turi panaudoti visą laisvą komercinį kreditą , o apmokestinamą komercinį kreditą naudoti tik tada, kai jis

reikalauja mažiau išlaidų nei kitos trumpalaik ės skolos formos.Kiti trumpalaikio turto finansavimo šaltiniai yratrumpalaik ė s banko paskolos. Banko paskolų kaštai skiriasi nevienodų tipų skolininkams kiekvienu duotu laiko momentu ir visiems



58skolininkams per laikotarpį . Rizikingiems skolininkams palūkanų normos yra aukštesnės. Jos yraaukštesnės ir mažesnėms paskoloms, kadangi, gaunant ir išduodant paskolas dalis išlaidų lieka pastovios.

Yra trys banko paskolų palūkanų normų nustatymo būdai: paprasti procentai, nuolaidų procentai ir pridėtiniai procentai.

Paprasti procentai nustatomi pagal pasiskolintą sumą . Jie dažniausiai mokami suė jus

paskolos gr ą žinimo terminui. Nuolaid ų procentai skaičiuojami nuo paskolos nominalinio dydžio, tačiau iš ankstoišskaitomi.

Prid ėtiniai procentai apskaičiuojami ir pridedami prie gaunamų lėšų . Taip nustatomasdalinis mokamos paskolos nominalinis dydis.

Garantijos naudojantis trumpalaikiu finansavimu. Finansavimą debitiniu į siskolinimusudaro debetinioį siskolinimo užstatymas arba išieškojimas. Debitinioį siskolinimo užstatymas turididelę prasmę mažomsį monėms, kurių klientai kreditavimo požiūriu praeityje buvo patikimesni už pačią į monę . Tai leidžiaį monei išnaudoti patikimų klientų teikiamus privalumus.Užstatymo atvejukreditorius gauna teisę ne tikį debitorinį į siskolinimą bet ir turi regreso teisę į skolinink ą.

Yra trys pagrindiniai finansavimo atsargomis metodai. Bendra atsarg ų sulaikymo teisė suteikia kreditoriui teisę perimti visas skolininko atsargas. Patik ėtos nuosavybė s gavimas – tai priemonė, kai atsargų laikymas patik ėtas kreditoriui. Finansavimas pagal sand ėlio pakvitavimą –tai susitarimas, pagal kur į kreditorius samdo trečią šalį kontroliuoti skolininko atsargas ir būtikreditoriaus agentu.

Trumpalaik ės banko paskolos. Daugumos trumpalaikių banko paskolų gr ą žinimo terminasne ilgesnis kaip vieneri metai. Priklausomai nuo paskolų r ūšies, jų palūkanų norma gali būtiskirtinga. Bankininkystė je taikomos kredito linijos. Kredito linija – tai susitarimas, pagal kurį bankas sutinka paskolinti tam tikr ą sutartą pinigų kiek į per tam tikr ą laikotarpį .

1. Paskola su paprastomis pal ūkanomis. Paskola su paprastomis palūkanomis vadinama paskola su reguliariomis palūkanomis. Tai paskolos r ūšis, kai skolininkas gr ą žina paskolą , o palūkanas moka tiktai suė jus paskolos gr ą žinimo terminui. Pavyzdžiui, paėmus 1000 Lt paskolą su12 proc. paprastų jų palūkanų , mok ėsime 120 Lt palūkanų . Tiek pagrindinę skolą , tiek palūkanasreikia mok ėti tik paskolos terminui pasibaigus. Nominalioji palūkanų norma i yra 12 proc. Jeigušios paskolos gr ą žinimo terminas yra vieneri metai, faktiška palūkanų norma irgi būtų 12 proc.Tačiau faktiška norma gali būti ir didesnė, jei paskolos laikotarpio trukmė mažesnė nei vienerimetai. Jei paimtume paskolą 90 dienų su 12 proc. palūkanomis, tada faktiška norma būtų :

R=(1+ i/m)m - 1=(1+0,12 / 4)4 – 1= 12,55 proc. Pastaba, i/m yra laikotarpio palūkanų norma. Metai šiame pavyzdyje sudaro keturis laikotarpius po 90 dienų .

2. Paskola su pal ūkanų nuolaida. Gaunant paskolą su palūkanų nuolaidą , bankas palūkanassumažina paskolos naudojimo laikotarpio pradžioje. Jeigu imame tokią paskolą sakykime 10000 Ltsu 12 proc. metinių palūkanų , tai palūkanas 1200 Lt sumok ėtume imdami paskolą tą pačią dieną . Iš

tikr ų jų būtų pasiskolinta 8800 Lt (10000-1200), kadangi bankas nepaskolino visos sumos, tadiskontuotos paskolos nominalioji kaina yra didesnė negu nustatyta 12 proc., ir yra i = 1200 /8800=13,64 proc.

Jei šią paskolą paimtume 90 dienų , tai faktiška metinė norma (R) būtų lygi R= (1+i/m)m -1=(1+0.1364/4)4 -1= 14.35 proc. (skliaustuose reikšmes keliame 4 laipsniu).

3. Paskolos dengiamos dalimis kartu su pal ūkanomis. Bankas gali reikalauti, kad paskola būtų dengiama kiekvieną mėnesį . Tokia mėnesinė išmoka susideda iš palūkanų ir pagrindinėsskolos. Tačiau šiuo atveju bendras palūkanų kiekis yra suskaičiuotas ir pridėtas prie pagrindinėsskolos sumos. Jeigu paimtume 10000 Lt dalimis dengiamą paskolą su 12 proc. palūkanų , metinės palūkanos sudarytų 1200 Lt (0,12x10000), o mėnesinė išmoka (MP) būtų : (10000 – 1200) /12=733,33 Lt. Ši mėnesinė išmoka yra ne kas kita, kaip paskolos periodiniai mok ė jimai (paskolos

anuitetas). Ir vėl faktiška nominalioji paskolos kaina būtų didesnė negu nustatytoji 12 proc. Taip yratodėl, kad tiek pagrindinė skola, tiek palūkanos yra mokamos dalimis anksčiau paskolos padengimo



59termino. Dalimis mokama paskola yra viena iš brangiausių banko paskolų r ūšių , nes skolininkas pagrindinę skolą ir palūkanas gr ą žina anksčiau sutarto termino.

4. Kompensacinio likuč io paskola. Kompensacinis likutis – tai privalomas paskolos procentas, kur į skolininkas privalo, kaip užstatą laikyti depozitinė je są skaitoje, paprastai nuo 5 iki20 proc. paskolos sumos.

Tarkime, kad paėmėme 10000 Lt paskolą vieneriems metams su 12 proc. palūkanų . Jos

kompensacinis likutis 2000 Lt. Depozitinė je są skaitoje pinigų nėra. Šio reikalavimo rezultatas yra paskolos sumažė jimas kompensacinio likučio suma 2000 litų . Reiškia, nor ėdami tur ėti 10000 Lt,turime skolintis 12000 Lt, ir tada mok ėtinos palūkanos būtų 1440 Lt (0,12x12000). Faktiška paskolos nominalioji kaina i būtų 14,4 proc. =1440 /(12000-2000).

Jei paskolą paimtume 90 dienų , šio laikotarpio palūkanos yra perskaičiuojamosį vienosdienos palūkanų normą tokiu būdu: 12/365=0,0329 proc. Dienos palūkanų išmokos 0,0329% x12000=3,95 Lt. Per 90 dienų 3,95x3,95=355,5 Lt.

Faktiška palūkanų norma būtų apskaičiuojama R=(1+i/4)4 -1=(1+0,144/4)4-1=15,2 proc. (myra 90 dienų periodų skaičius per metus, kuris pavyzdyje lygus 4). Matome, kad paskolos terminuitrumpė jant, faktiška norma didė ja. Faktišk ą paskolos normą didėtų , didė jant kompensaciniamlikučiui.

1.15. tema.Ilgalaikio turto finansinio valdymo ir pinigų srautų esmė.

Investicij ų ekonominė reikšmė ir formos. Terminas “investicija” kilę s iš lotyniško žodžio“invest” reiškiančio “į dėti”. Investicija reiškia kapitaloį dė jimą tikslu paskesnio jo padidė jimo.Investicijos taiį vairių r ūšių turtinės ir intelektualinės vertybės, į dedamosį verslą ar kitus objektusar sferas, ko pasekoje sukuriamas pelnas, arba pasiekiamas koks nors socialinis efektas. Tokiomvertybėmis gali būti piniginės lėšos, tiksliniai bankiniai indėliai, akcijos ir kiti vertybiniai popieriai,kilnojamas ir nekilnojamas turtas, turtinės teisės, išeinančios iš autorinių teisių , teisė naudotis žemeir pan. Investicijos vaidina svarbų vaidmenį ekonomikos vystyme ir efektyviame josfunkcionavime.

Bendrosios investicijos apima bendr ą investicinių lėšų apimtį konkrečiu laikotarpiu,nukreiptų į naują statybą , gamybos priemonių į sigijimą bei prekinių -materialinių atsargų augimą .

Grynosios investicijos – tai bendr ų jų investicijų suma, sumažinta amortizacinių atskaitymų suma per atatinkamą laikotarpį . Grynų jų investicijų dinamikos rodikliai atspindi šalies ekonominioišsivystymo charakter į konkreč iu laikotarpiu. Jei grynų jų investicijų suma yra neigiamas skaičius(kai amortizaciniai atskaitymai viršija bendr ų jų investicijų sumą ), tai reiškia gamybinio potencialosmukimą – sumažė ja gaminamos produkcijos kiekis. Grynų jų investicijų kiekio padidė jimas skatina pajamų didė jimą . Esant tokiai padėčiai, pajamų sumos augimo tempai viršija investicijų apimtiesaugimo tempus. Pavyzdys,į monė je diegiama nauja technologiją , į sigytaį rengimų už 100000 Lt, ko pasekoje buvo gautos tokio pat dydžio pajamos 100000 Lt . Jeiguį monė pusę savo pajamų 50000

Lt išleis vartojimui, tai tų vartojamų jų prekių ir paslaugų gamintojai gaus 50000 Lt pajamų . Jeigu iršie, savo gautų pusę pajamų 25000 Lt išleis vartojimui, tai kiti prekių ir paslaugų gamintojai gaus25000 Lt pajamų . Tokiu būdu šis procesas vyksta iki galo, t.y. iki 1 lito. Vadinasi, iš kiekvieno litoinvesticijų pavyksta gauti 2-3 litus pajamų . Ekonomikos teorijoje šis procesas –pajamų augimasdidesniu kiekiu nei investicijosį ekonomik ą – vadinamas multiplikatoriaus efektu. Investicijų apimtys labiausiai priklauso nuo gaunamų pajamų paskirstymo tarp vartojimo ir taupymo. Taupymo pajamų dalis yra pagrindinis investicijų resursas. Pagal investavimo laikotarpį , investicijos būnatrumpalaik ė s (kapitalas investuojamas ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui) irilgalaik ė s –tai kapitalo investavimas didesniam nei vienerių metų laikotarpiui.

Ilgalaikio turto investicijos yra svarbus darbo baras. Ilgalaik ės investicijos reiškia, kad dabaryra išleidžiama didelė pinigų suma, tikintis gauti nemažos naudos ateityje. Žinoma, išleistų pinigų

vertė netur ėtų viršyti ateities pinigų vertės. Ilgalaik ės investicijos taiį rengimų , pastatų , žemės irkitokio nekilnojamo turto pirkimas, taip pat naujų gaminių gamyba, naujų rink ų į sisavinimas ir kiti projektai.



60Ilgalaikių investicijų valdymo procesas apima:• sprendimą , dėl investicijų projekto reikalingumo;• būsimų pinigų srautų nustatymą ;• projektų pasirinkimo sprendimą ;• rizikos nustatymą .Pirmiausia reik ėtų nuspr ę sti, kad reikia daryti investicijasį ilgalaik į turtą . Po to nuspr ę sti ar

rinktis ilgalaikio turto pakeitimo, ar imtis jo fizinės būklės atstatymo, ar gamybinių pajėgumų išplėtimo projekto. Daugeliu atveju yra projektų pasirinkimo galimybė (konkursai).Čia pagrindinisdėmesys turi būti skirtas būsimų pinigų srautų į vertinimui ir reik ėtų pasirinkti tok į projektą , kurisužtikrins didžiausią naudą akcininkams ateityje. Pinigų srautus būtina į vertinti dėl to, kad grynasis pelnas tai aritmetinis skirtumas tarp uždirbtų pajamų ir padarytų išlaidų sumos, jis apibūdina veiklosefektyvumą , bet neparodo turimų lėšų . Efektyvi veikla gali bankrutuoti, jeigu pritr ūks pinigų skoloms apmok ėti. Todėl, norint priimti teisingą sprendimą , nereikia apsiriboti vien pelningumorodikliais, o būtina skaičiuoti gryną jį pinigų srautą , t.y. patikrinti ar per tam tikr ą laik ą gauti pinigaiviršija išleistus. Būsimieji pinigu srautai yra skaičiuojami kiekvienam projektui. Jeigu pinigų gavimai viršija išleistus pinigus, pinigų suma padidė ja, jei gauta pinigų suma yra mažesnė užišleistą sakoma, kad pinigų srautas neigiamas.

Pinig ų sraut ų apskai č iavimas. Pinigų srautų ataskaita parodo ne tik momentinę ūkiosubjekto finansinę būklę , bet ir pinigų judė jimą per tam tik ą laikotarpį . Pinigai yra mobiliausiasfinansinis šaltinis. Jų praradimas yra negr ą žintinas ekonominis nuostolis.Ūkio subjektai pinigusdažniausiai išleidžia pirkdami medžiagas, darbo jėgą energiją , o gauna, parduodami savo veiklos produktą . Tačiau tarp šių dviejų momentų pinigų kiekis gali būti sumažintas dividendų , palūkanų irmokesčių mok ė jimais bei paskolų gr ą žinimu, investicijomis arba padidinamas priskaičiuotonusidėvė jimo sumomis, nepaskirstytu pelnu,į plaukomis iš parduoto ilgalaikio turto, gautomis paskolomis, suformuoto naujo kapitalo sumomis ir pan.

Pinigų srautai yra apskaičiuojami tiesioginiu būdu – kai iš pinigų į plauk ų atimamos pinigų išmokos, susijusios suį prastine veikla, investicine ir finansine veikla.

Netiesioginiu būdu apskaičiuojant pinigų srautus, prie grynojo pelno, gauto kaupimo principu per tam tikr ą laikotarpį , pridedamas ilgalaikio turto nusidėvė jimas,į vertinami pakitimai irgauta suma yra grynasis pinigų srautas išį monės veiklos:

Grynasis pinig ų srautas=Grynasis pelnas ± Nepiniginiai Pelno ataskaitos rodikliai, arbaGrynasis pinig ų srautas= Pinig ų gavimai – Pinig ų išleidimai Pajamų ataskaitoje nusidėvė jimas priskiriamas gamybos kaštams. Kuo didesnė

nusidėvė jimo padengimo norma, tuo mažesnis pelnas. Bet nusidėvė jimo padengimas nereiškia pinigų išleidimo, kaip kiti gamybinių išlaidų kaštai. Didė jant nusidėvė jimui mažė ja grynosios pajamos, o dėl mažė jančios mokesčių sumos didė ja į monės pinigų srautas. Šią priklausomybę parodysime pavyzdžiu:

Pinigų srautų ir grynų jų pinigų palyginimas:

Tarkime, kad realizavus produkciją pajamos gaunamos grynais pinigais, be to visos išlaidos,išskyrus nusidėvė jimą , taip pat daromos grynais pinigais. Koks pinigų srautas bus gautasį monėsūkinė je veikloje?

Pajamų ataskaita Pinigų srautaiRealizacijosį plaukos 1000 1000Kaštai be nusidėvė jimo -500 -500 Nusidėvė jimas -300 n.a.Apmokestinamos pajamos 200 500Mokesčių suma (15 proc.) -30 -30Grynosios pajamos 170

Nusidėvė jimoį skaitymas 300Grynasis pinigų srautas 470 470



61Grynasis pinigų srautas nustatomas nusidėvė jimo sumą 300 Lt pridedant prie 170 Lt grynų jų

pajamų . Pinig ų sraut ų į vertinimas ir investiciniai projektai . Kiekviena ilgalaikio turto investicija

yra susijusi su būsimais pinigų srautais. Pinigų srautai tai pinigai, kurie per tam tikr ą laikotarpį į verslą į plaukia arba iš jo išplaukia.

Projekto grynieji pinigų srautai yra po pelno mokesčio sumok ė jimo likusio pelno ir

nusidėvė jimo lėšų suma. Šie srautai ir nulemia investicijos naudingumą . Kiekvieno investicinio projekto pinigų srautai turi būti tik iš gamybinės-komercinės veiklos ir po mokesčių . Taipapskaičiuoti pinigų srautai yra diskontuojami ir diskonto tarifas yra ne kas kita, o finansavimo kaštų rodiklis.

Piniginių lėšų planavimo procese domimasi tik pinigų srauto padidė jimu, nes visi kiti pinigų srautai gali būti panaudojami nepriklausomai nuo to ar projektas būtų pasirinktas ar ne. Pavyzdžiui, jeigu planuojama pakeisti seną į rengimą nauju, tai šio projekto pinigų srautą reikia suprasti kaipskirtumą tarp seno ir naujoį rengimo pinigų srautų . Yra palyginamos dviejų į rengimų seno ir naujo pinigų srautų projekcijos, ir nustatomas skirtumas, kaip finansinis rezultatas naujoį rengimo efekto.Prisimintina, kad yra neatsižvelgiama darant investicinį sprendimą į nepadengtas išlaidas, jeigusenam į rengimui buvo imta paskola ir ji dar negr ą žinta, taiį tai nebus atsižvelgta,darantį rengimo pakeitimo nauju, pinigų srautus. Atsižvelgiama tikį tokias su projektu susijusias išlaidas, kurios busateityje, jeigu projektas bus vykdomas.

Grynieji pinigų srautai (grynasis pelnas plius turto nusidėvė jimas) paskutiniaisiais projektoveikimo metais padidė ja padengtuoju trumpalaikio turto dydžiu. (Trumpalaikis turtas – taiapyvartinės lėšos, o grynosios apyvartinės lėšos yra trumpalaikio turto ir trumpalaikių į sipareigojimų skirtumas). Apyvartines lėšas apima tokios veiklai palaikyti būtinos kapitalo r ūšys,kaip gamybos atsargos ir pirk ė jų į siskolinimas. Paprastai didesnei pardavimų apimčiai reikia papildomų apyvartinių lėšų , kurios dažniausiai finansuojamos iš trumpalaikių paskolų . Paprastai pradinės pinigų są naudos projektui padidė ja (sumažė ja), bet kokiu lygiu, padidinant (sumažinant)gryną jį trumpalaik į turtą , projekto į gyvendinimo pradžioje. Tačiau visas papildomaiį dėtastrumpalaikis kapitalas projekto naudojimo laikotarpiu turi būti padengtas.

1.16 tema. Investicinių projektų į vertinimo metodai.

Investicini ų projekt ų į vertinimas. Įmonės, nor ėdamos nustatyti, ar siūlomi investicijų projektai priimtini, naudojaį vairias finansinio kapitalo planavimo metodikas. Svarbiausias ir paprasčiausias rodiklis, padedantis priimti sprendimą , yra investicijų atsipirkimo laikas. Šis rodiklisyra pagr į stas nediskontuotais pinigų srautais. Sudėtingesni yra grynosios dabartinės vertės (NPV) irvidinės pajamų normos (vidinio projekto pelningumo) (IRR) metodai.

Naudojant šiuos metodus, ir sprendžiant pinigų srautų reikšmingumą , pinigų srautai yradiskontuojami. Norint padaryti sprendimą investuotiį ilgalaik į turtą , reikia žinoti, kokią metodik ą

reikia taikyti projektamsį vertinti. Metodikos parinkimas priklauso nuo sprendimo pobūdžio.Pirmiausia reikia priimti sprendimą - tinkamas ar netinkamas projektas. Iš daugybės projektų reik ėsatrinkti tinkamą ir atmesti netinkamus. Toliau – kai atrinkti keli alternatyvūs projektai, reikiaišsirinkti geriausią iš jų . Kai yra atrinkti keli tinkami alternatyvūs projektai, bet nėra pakankamovisiems finansavimo, reikia išrinkti kokius projektus arba etapus verta pasirinkti investicijomskuriuos atidėti ateičiai.

1. Projekto atsipirkimo laiko metodas. Projekto atsipirkimo laikas apskaičiuojamas metais,kurių reikia, kad būsimais pinigų srautais būtų padengtos pradinės investicijos. Atsipirkimo laikasapskaičiuojamas pagal formulę :

Metai prieš visišk ą Nepadengtų kaštų suma padengimo metų pradžioje

kaštų atsipirkimą + Visiško padengimo metų pinigų srauto suma



62 Pavyzdys:Ruošiamasi investuoti 50000 litų .Yra du projektai A ir B ir jie siūlo tokius pinigų srautus:

Metai Projektas A Projektas B Pastaba1 10000 200002 11000 250003 13000 150004 160005 30000

Kok į projektą pasirinkti?

Sprendimas. Pirmiausia apskaičiuojame projekto A ir B suminius pinigų srautus.

PROJEKTAS A Numatomas PS0 laikotarpio pinigų srautas -50000

Pinigų srautas pirmų metų pabaigoje -50000 10000 -40000antr ų metų pabaigoje -40000 11000 -29000trečių metų pabaigoje -29000 13000 -16000

ketvirtų metų pabaigoje -16000 16000 0 penktų metų pabaigoje 0 30000 30000

PROJEKTAS B0 laikotarpio pinigų srautas -50000Pinigų srautas pirmų metų pabaigoje -50000 20000 -30000

antr ų metų pabaigoje -30000 25000 -5000trečių metų pabaigoje -5000 15000 10000

Pastaba:0 laikotarpio pinigų srautas visada neigiamas

Atsipirkimo laikas A projekto 3 + 16000/ 16000=3+1=4 metaiB projekto 2+5000 / 15000=2+0,33 = 2,3 metų .

Pagal atsipirkimo laik ą vertingesnis yra B projektas, kadangi investicijos būsimais pinigų srautais atsipirks per 2,3 metų .

Kai kuriosį monės naudoją vadinamą jį diskontuotą atsipirkimo laik ą . Norint jį apskaičiuotireikia žinoti projektų finansavimo kaštus. Jeigu tie kaštai yra 10 proc. tada kiekvienų metų pinigų srautus reikia dalinti iš (1+k), t.y. 1,1 pakeltu 1 arba,2 arba3 arba 4 laipsniu. Sudė ję juos gausime projekto diskontuotus pinigų srautus, t.y. jų dabartinę vertę .

2. Grynosios dabartinė s vert ė s metodas. Tai nekilnojamo turto projektų į vertinimo būdas,kuris yra susiję s su pinigų srautų diskontavimu. Grynoji dabartinė vertė (NPV) – tai dabartinė visų pinigų srautų , į skaitant ir pradinę investiciją , vertė. Projektas pasirenkamas jei grynoji dabartinė vertė yra teigiamas skaičius. O tai reiškia, kad iš investicijos prognozuojama gauti pinigų srautusdidesnius už gryną ją investicinę vertę .

Grynoji dabartinė vertė apskaičiuojama:( ) ( ) ( )n

n

iCF

iCF

iCF CF NPV

+++

++

++=

1......

11 22

11

0 arba

( )∑= +

=n

in

i

iCF NPV

0 1, kur CF pinigų srautai pradedant pradine investicija ir baigiant paskutiniaisiais

pinigų srautais, i –kapitalo kaina; NPV apskaičiuojama, kaip visų pinigų srautų suma.



63Projektas pasirenkamas kai NPV>0Projektas atmetamas kai NPV<0Projektu nesidomima kai NPV=0

Pavyzdys.Planuojama investuoti 90000 Ltį projektą kuris žada per tris artimiausius metustokius pinigų srautus:

Metai Pinigų srautai1 230002 380003 60000

Pastaba: projektas numato trečių metų pabaigoje išlaidas 15000 litų aplinkos sutvarkymui.Sprendimas. Pirmiausia apskaičiuojama kiekvieno pinigų srauto dabartinė vertė, į skaitant

pinigų į plaukas ir išleidimus bei atėmus projekto kaštus. Toliau diskontuoti pinigų srautaisumuojami. Gauta suma ir bus projekto grynoji dabartinė vertė NPV. Parenkamas tas, kurio NPVyra teigiama ir didesnė.

Diskontuotiems pinigų srautams apskaičiuoti naudojame dabartinės vertės formulę DV= BVx DVIF (būsimuosius pinigų srautus dauginame iš perskaičiavimoį dabartinę vertę koeficiento, kur į susirandame iš lentelės arba kiekvieniems metams apskaičiuojame 1 / (1+i) 1m. būtų 1 / (1+0,1)¹esant palūkanų normai 10%)

Metai Pinigų srautai Diskonto tarifas10%

Diskontuoti pinigų srautai

0 -90000 -900001 0,9091 209092 0,8264 314033 0,7513 45078

7391Trečių

metų pab

-15000 0,7513 -11269,5

NPV -3878,5LtĮvertinus pinigų išleidimą aplinkai sutvarkyti, gaunama neigiama NPV, todėl projektas

atmetamas.

3. Vidinio projekto pelningumo metodas. Tai svarbiausias investicijų į vertinimo būdas, pinigų laiko vertės principu. Šiuo metodu apskaičiuotas pelningumo procentas nesusiję s su rinkosnorma. Todėl jis ir vadinamas vidiniu pelningumu.

Vidinis projekto pelningumas, tai toks diskonto procentas, kuris projekto bū simų pinig ų gavimų dabartinę vert ę sulygina su projektoį sigijimo kaštais arba su bū simų pinig ų išmok ė jimų dabartine verte.

Pavyzdys. Siūloma investuoti 1000 litų .Po metų žadama atiduoti 1100Lt. Koks busuždirbtas pelningumas? Pelningumo procentą pažymėkime R. Tada dabartinę vertę apskaičiuosime: NPV= -1000 + 1100 / (1 + R). Koks tur ėtų būti pelningumas, kad R, kad NPV=0 ? Reik ėtų daryti bandymus,į statant į formulę R reikšmes, kol gausime NPV lygią 0. Šiuo atveju tiks 10 proc., taireiškia, kad šio projekto pelningumas yra 10 proc. Yra ryšys tarp vidinio pelningumo IRR grynosios dabartinės vertės NPV:

NPV visada bus teigiamas skaič ius,jeigu diskonto procentas yra mažesnis už IRR; NPV visada bus neigiamas skaič ius jeigu diskonto procentas yra didesnis už IRR;Šia taisykle galima pasinaudoti priimant sprendimus d ėl investicijų .



64

Literat ūra

1. Cyril Pat Obi. Verslo finansų pagrindai. – K.: Technologija, 1998.2. Zina Gaidienė. Finansų valdymas. 1998.

3. Gediminas Smalenskas. Finansai.4. Peter Wilson. Mažosiosį monės finansų valdymas. – V., 1997.5. E.Buškevičiūtė. Finansų analizė. 1998.6. V.Kvedaraitė. Pelningumo analizė ir prognozavimas. 1996.7. Įmonių finansų valdymas. Paskaitų konspektas. – Kauno technologijos institutas,

1993.8. K.Pasas. Ekonominių terminų žodynas. 1994.



65

II. MOKES Č IAI

Mokes čių reikšm ė ir b ūtinumas . Pirmų jų rašytinių žinių apie mokesč ius, pilietinę prievol ę juos mok ėti randama Biblijoje – senovė s knyg ų rinkinyje. Visuotiniai mokesč iai paplito kuriantis

valstybėms. Dažnai jie nebuvo skiriami nuo duoklių , kaip seniausios mok ė jimo prievol ė s nat ūraarba pinigais formos. Valstybių k ūrimosi pradžioje svarbiausia jų funkcija buvo apginti savo pilieč ius nuo kit ų valstybių pilieč ių užpuolimo ir palaikyti vidaus tvark ą. Valstybėms vystantis jų funkcija išsipl ėt ė. Tvarkai palaikyti reik ė jo sukurti teisingumo bei policijos sistemą , išpl ė sti ryšius,reglamentuoti turting ų jų pad ėt į visuomenė je bei apginti vargšus – teikti jiems socialines paslaugas(nemokamą švietimą , medicininį aptarnavimą ) taip pat tvarkyti išsipl ėtusius ūkininkavimo santykius.

Valstybė turi vykdyti visas tas veiklas, kurių pasiūlos be prievartos nesulauktume iš privač ių asmenų . Valstybė privalo teikti komercines paslaugas, kurių privatiįmonė nebus suinteresuota arbanesugebė s teikti, pvz., tiesti kelius, tiltus, statyti uostus, elektrines, juos prižiūr ėti ir pan. Socialinė s paslaugos, kurių imasi valstybė , negali būti visiškai paliekamos privatiems asmenims, nes dažnas jų netur ė s intereso teikti šias paslaugas arba tam netur ė s l ė š ų , arba jų teikiamų paslaug ų tarifai ir sąlygos nebus priimtini vartotojams.

Valstybė privalo imtis atsakomybė s už savo pilieč ius ir teikti jiems pagalbą , kai jie laikinai

arba visam laikui netenka darbo,tampa invalidais, gyvena amoraliai ir ydingai. Beveik visi sutinka su tuo, kad, esant dabartiniam civilizacijos lygiui, valstybė s į sikišimasį

visuomeninį gyvenimą yra būtinas, nors nesutariama, kiek jai šiame procese reikt ų dalyvauti.Tikaišku , kad valstybė s funkcijų vykdymui reikia didelių finansinių išteklių . Svarbiausias valstybė s finansinių išteklių šaltinis, žinomas nuo seniausių laik ų , yra mokesč iai. Vadinasi mokesč iai yrabūtini, nes jie yra kiekvienos valstybė s ekonominio bei socialinio gyvenimo pagrindas.

Mokesčių socialinis-ekonominis vaidmuo pasireiškia jų funkcijomis.Svarbiausios funkcijos yra trys:

• fiskalinė;• perskirstomoji;• reguliavimo.

Mokesč ių fiskalinė funkcija pasireiškia tuo, kad valstybės biudžeto pajamos pagrindinaiformuojamos remiantis šalies mokesčių sistema. Ši funkcija apima šalies biudžetinės politikos dalį .Lietuvoje mokestinės į plaukos sudaro apie 95 proc. nacionalinio biudžeto pajamų .

Mokesč ių perskirstomoji funkcija susijusi su fiskaline funkcija ir pasireiškia tuo, kad gautosį nacionalinį biudžetą mokesčių mok ėtojų lėšos perskirstomos tarp šalies gyventojų , ūkio subjektų bei veiklos sfer ų .

Reguliavimo funkcija pasireiškia per valstybės mokesčių politik ą , kuri tiesiogiai veikia ne tik pajamų perskirstymą bet ir finansinę ūkio subjektų padėtį . Valstybė priimdama atatinkamusmokesčių į statymus gali skatinti tiek krašto ekonomikos spartesnį plėtojimą , tiek stagnaciją arsmukimą . Valstybinis reguliavimas, taikant mokesčių sistemą , praktikuojamas seniai, ir daugelyješalių manoma, kad tai patikima priemonė, nors yra manančių ir kitaip.



66 Valstybės mokesč i ų politika.Mokesčiai yra ne tik valstybės pajamų šaltinis, bet ir galingas

į rankis jos rankose. Valstybės mokesčių politika pasireiškia per mokesčių nomenklatūr ą , taikomustarif ų dydžius, bazių nustatymo tvark ą , taikomų lengvatų sistemą ,mokesčių mok ė jimo taisykles bei baudų sistemą . Šiuo klausimu nesiginčijama.

Valstybinė mokesčių politika tiesiogiai veikia ne tik pajamų perpaskirstymą , bet ir finansinę

ūkio subjektų padėtį – skatina ar neskatina nacionalinės ekonomikos augimą , infliaciją , kovą sunedarbu ir pan.Yra ir neigiamų nuomonių apie mokesčių reikšmę visuomenės ūkiui. Pavyzdžiui, mokesčiai

pakelia kainas, ir tuo blogina gyventojų padėtį , moko apgaudinėti, sudaro palankias są lygaskontrabandininkams ir “juodajai rinkai”. Tačiau kirvis naudojamas mūsų buityje taip pat gali tapti irnusikaltimoį rankiu, žiūrint į kokias rankas jis pateks. Nepaisant nuomonių į vairovės galima teigti,kad mokesčiai yra ne tik valstybės iždo papildymo priemonė, jie atlieka ir tam tikr ą socialinį -ekonominį vaidmenį - be jų mes šiandieną neapsieitume.

Taigi mokesčiai turi būti, nes jie yra kiekvienos valstybės ekonominio bei socialiniogyvenimo pagrindas. Turtinga ta valstybė, kuri surenka daug mokesčių . Mokesčiai dažniausiaisuprantami kaip valstybės pajamų šaltinis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimoį statyme pateiktas toks mokesčių apibr ėžimas:“ Mokestis – mokesč io į statyme mokesč io mok ėtojui nustatyta piniginė prievol ė valstybei ,kad būt ų gauta pajamų valstybė s (savivaldybė s) funkcijoms vykdyti. Ši prievolė atliekamaį statymų nustatyta tvarka.”

Matome, kad mokesčių mok ė jimas yra prievarta, o viskas, kas susiję su prievarta, kelianeigiamas emocijas ir psichologiškai yra sunkiai priimtinas dalykas. Dėl to visais laikais ir visosevalstybėse buvo ir tebėra vengiančių mok ėti mokesčius. Anglų ekonomistas A.Smitas pripažino,kad mokesčiai yra blogybė, kurios deja negalima išvengti. Laukiniai žmonės nežinojo mokesčių . Mokesč iai yra civilizacijos išradimas, padovanoję s mums muziejus ir kalė jimus, moderniškusgeležinkelius ir giljotinas, mokslo šventoves ir atominę bombą ... Mokesčius galima panaudoti ir piktam ir geram,bet ne mokesčiai dėl to kalti, o žmonės, kurie juos tvarko

Nereikia painioti mokesč ių su baudomis, nors bauda taip pat yra privalomas mok ė jimas.Baudą mokame už padarytus nusižengimus, o mokesčiai yra skirti visuomeniniams poreikiamstenkinti. Valstybės ar privačios į monės teikia butams irūkio subjektams elektros energiją , dujas,karštą vandenį , telefono paslaugas ir t.t. Už šias paslaugas gyventojai irūkio subjektai turi nemažaimok ėti. Gyventojai šias ir panašias išlaidas dažnai tapatina su mokesčiais, taip jas ir vadina.Tač iaumok ė jimai už komunalines paslaugas,draudimoįmokos, nuomos mokestis už žemę nėra mokesč iai,nes jie mokami paslaugas teikiančioms į monėms, o neį valstybės nacionalinį biudžetą ar tikslinės paskirties centralizuotus valstybės lėšų fondus.

Tarp valstybės ir gyventojų galioja nerašyta sutartis, pagal kurią valdžia į sipareigoja ginti piliečius nuo priešų , saugoti jų turtą , spr ę sti tarp jų kylančius ginčus, nors minimaliai r ū pintis jų

sveikata ir švietimu, siekti kitų visuomenei naudingų tikslų . Visa tai ir suteikia valdžiai teisę reikalauti perleisti dalį fizinių bei juridinių asmenų pajamų į atatinkamus piniginius fondus.Valstybė, į statymais numatyta tvarka prievarta ima mokesčius iš mokesčių mok ėtojų , ir tuo būdusukaupia tam tikrus piniginius išteklius savo funkcijoms vykdyti. (tai ir sudaro mokesčių esmę ).

Mokesč i ų vaidmuo formuojant valstybės finansinius ištek lius. Normaliai valstybės veiklaiir jos funkcijoms vykdyti būtini finansiniai ištekliai. Juos paprastai sudaro centralizuotuose irtikslinės paskirties fonduose sukaupti piniginiai ištekliai, būtini tiek centrinės, tiek vietinės valdžiosfunkcijoms vykdyti. Dažniausiai vienintelis minėtų fondų formavimo šaltinis yra valstybės imamimokesčiai. Taikomi mokesčiai priklauso nuo šalies ekonominės santvarkos, ekonomikos irsocialinio išsivystymo lygio, tos šalies specifinių są lygų .

Lietuvos respublikos teritorijoje surenkamus mokesčius, priklausomai nuo valdymo organų ,renkančių ir naudojančių mokesčių lėšas, iš galima suskirstytiį dvi atskiras kategorijas. Tai yra:a) valstybei skirtus mokesč ius, (valstybiniai mokesč iai) bei



67 b) vietinius mokesč ius. Valstybinius mokesč ius ima centrinė valdžia, remdamasi šaliesį statymais, ir mokesčiai

nukreipiamiį valstybės biudžetą . Vietinius mokesč ius, remiantis šaliesį statymais, ima vietosvaldymo organai atitinkamoje teritorijoje ir skiria juos vietos biudžetų reikmėms.

Lietuvos mokesčių sistemą sudaro 18į statymais reglamentuojamų mokesčių , iš kurių 12 yrarenkamiį valstybės biudžetą ,o lik ę 7 –į savivaldybių biudžetus.

Į valstybė s biudžet ą ir nebiudžetinius fondus patenka šie mokesč iai:1) Juridinių asmenų pajamų mokestis;2) Pridėtinės vertės mokestis;3) Akcizai;4) Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai;5) Žyminis mokestis;6) Konsulinis mokestis;7) Mokestis už valstybinius gamtos turtus;8) Naftos ir dujų išteklių mokestis;9) Mokestis už gamtos teršimą ;10) Atskaitymai automobilių keliams tiesti,taisyti ir prižiūr ėti;11) Įnašaiį valstybinio socialinio draudimo fondą ;12) Įnašaiį Sveikatos draudimo fondą

Į vietinių savivaldybių biudžetus patenka šie mokesč iai:1) Fizinių asmenų pajamų mokestis;2) Žemės mokestis;3) Valstybinės žemės ir nuomos telkinių nuomos mokestis;4) Įmonių ir organizacijų nekilnojamo turto mokestis;5) Žyminis mokestis6) Prekyviečių mokestis;7) Paveldimo ar dovanojamo turto mokestis

Matome, kad žyminis mokestis patenka tiekį valstybės, tiek ir į savivaldybių biudžetus.Esmė ta,kad žyminis mokestis yraį skaitomasį tą biudžetą , iš kurio išlaikomaį staiga, išduodantį dokumentus, už kuriuos imamas mokestis.

Valstybinė mokesčių inspekcija administruoja 16 mokesčių ir neapima sveikatos beisocialinio draudimo mokesčių . Pažymėtina, kad savivaldybių mokesčių nustatymo teisės yra labairibotos. Tokia teise savivaldybės gali pasinaudoti, nustatydamos prekyviečių mokestį . Tačiau šismokestis sudaro nežymų savivaldybių pajamų dalį .

Lietuvos Respublikoje pagrindinis ir didžiausias finansinių išteklių fondas yra šaliesnacionalinis biudžetas, kur į sudaro valstybės ir savivaldybių biudžetų bendra apimtis. Be to yra

tikslinė s paskirties bendravalstybiniai l ė š ų fondai: Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas,Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, Kelių fondas. (Buvo sudaryta dar daugiau nei 20nebiudžetinių lėšų fondų : tai privatizavimo fondas, Kaimo r ėmimo fondas, Bendrasis paramosgyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondas ir pan. Kasmet fondai keičiami,atsiranda nauji, aktualūs tam periodui, kiti panaikinami.) Nebiudžetinius fondus numatytaį trauktiį nacionalinį biudžetą . Visiems šiems biudžetams būdingas bruožas yra tai, kad vyrauja mokesčių arkitų į mok ų į plaukos. Apie 95 proc. nacionalinio biudžetoį plauk ų sudaro mokesčių į plaukos ir tikapie 5 proc.gaunama iš nemokestinių į plauk ų .

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas iš esmės sudaro draudė jų irapdraustų jų į mokos – joms tenka apie 96 proc. visų šio biudžeto pajamų . Likusi 4 proc. pajamų dalis tenka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pajamoms. (Jas sudaro baudos

delspinigiai gauti iš draudė jų ).Didžiausią privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų dalį sudaro mokesčių irį mok ų į plaukos apie 76 proc. bendros sumos. Jas sudaro iš draudė jų mokamos privalomojo



68sveikatos draudimoį mokos 3 proc. iš darbo apmok ė jimo fondo, kuriuos moka darbdaviai, beiūkinink ų bei savanorišk ų draudimoį mokos.

Mokesč i ų sistema, apmokestinimo uždaviniai ir principai.Mokesčių sistema apibr ėžiamaskirtingai. Tačiau, visi apibr ėžimai akcentuoja, jog mokesčių sistema apima visus mokesčius,kuriuos valstybė ima iš mokesčių mok ėtojų į šalies bendravalstybinius fondus. Tai reiškia, kadmokesčių mok ėtojai - į vairių r ūšių į monės ir gyventojai mokaį kelis bendravalstybinius fondus:į

šalies nacionalinį biudžetą (valstybės ir savivaldybių biudžetus) ir į specialiuosius tikslinės paskirties fondus: Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir Privalomojo sveikatosdraudimo fondo biudžetą . Ūkio subjektai dar mokaį mokas į Kelių fondą . Vadinasi valstybė smokesč ių sistemą sudaro visuma mokesč ių r ū šių , nustatyt ų mokesč ių į statymais. Dabartinę Lietuvosmokesčių sistemą sudaro šie mokesčiai (rinkliavos,į mokos):

1. Fizinių asmenų pajamų mokestis – pagal 1990 10 05 LR fizinių asmenų pajamų mokesčiolaikiną jį į statymą Nr. 1-641 ir pagal 1997 12 09 LR žemės produkciją ir paslaugas žemės ūkiuiteikiančių ūkinių bendrijų ir IĮ atleidimo nuo fizinių asmenų pajamų mokesčio į statymą Nr. VIII-559.

2. Juridinių asmenų pelno mokestis – pagal 1990 07 31 LR juridinių asmenų pelno mokesčioį statymą Nr. I-442 ir pagal 1997 12 07 LR žemės ūkio produkciją gaminančių ir paslaugas žemėsūkiui teikiančių į monių atleidimo nuo juridinių asmenų pelno mokesčio į statymą Nr. VIII-558.

3. Valstybinio socialinio draudimoįmokos- pagal 1991 05 21 LR valstybinio socialiniodraudimoį statymą Nr.I-1336.

4. Privalomojo sveikatos draudimoįmokos – pagal 1996 05 21 LR sveikatos draudimoį statymą Nr.I-1343.

5. Žemė s mokestis – pagal 1992 06 25 LR žemės mokesčio į statymą Nr. I-2675.6. Valstybinė s žemė s ir valstybinio fondo vandens telkinių , išnuomot ų verslinei arba

mė g ė jiškai ž ūklei, nuomos mokestis – pagal LRV 1993 08 03 nutarimą Nr. 602 “Dėl valstybinėsžemės ir valstybinio fondo vandens telkinių , išnuomotų verslinei arba mėgė jiškai žūklei, nuomosmokesčio”.

7. Į monių ir organizacijų nekilnojamo turto mokestis – pagal 1994 07 20 LRį monių irorganizacijų nekilnojamo turto mokesčio į statymą Nr. I-565

8. Paveldimo ar dovanojamo turto mokestis – pagal 1995 06 13 LR paveldimo irdovanojamo turto mokesčio į statymą Nr. I-935.

9. PVM – pagal 1993 12 22 LR pridėtinės vertės mokesčio į statymą Nr. I-345.10. Akcizai – pagal 1994 04 12 LR akcizų į statymo Nr. I-429 naują redakciją – 1997 12 09

LR akcizų į statymo pakeitimoį statymą Nr. I-VIII-556.11. Muitai – pagal 1993 04 27 LR muitų tarif ų į statymą Nr. I-138.12. Žyminis mokestis – pagal 1994 06 23 LR žyminio mokesčio į statymą Nr. I-508 ir LR

civilinį kodeksą .13. Valstybinė rinkliava – pagal LR Vyriausybės 1993 03 12 nutarimą Nr. 163 “Dėl

valstybinės rinkliavos”.14. Konsulinis mokestis – pagal 1994 06 23 LR konsulinio mokesčio į statymą Nr. I-509.15. Prekyvieč ių mokestis –pagal 1993 11 23 LR prekyviečių mokesčio į statymą Nr. I-309.16. Mokesč iai į kelių fond ą – pagal 1995 01 24 LR kelių fondo į statymo Nr. I-766 naują

redakciją – 1997 11 18 LR kelių fondoį statymo pakeitimoį statymą Nr. VIII-521.17. Mokesč iai už valstybinius gamtos išteklius – pagal 1991 03 21 LR mokesčių už

valstybinius gamtos ištekliusį statymą Nr. I-1163.18. Mokesč iai už gamtos teršimą –pagal 1991 04 02 LR mokesčių už aplinkos teršimą

į statymą Nr.I-1188.19. Naftos ir dujų išteklių mokestis – pagal 1992 10 07 LR naftos ir dujų išteklių mokesčio

į statymą Nr.I-2944.

20. Vietinė s rinkliavos – pagal 1996 06 06 LR vietinių rinkliavų į statymą Nr. I-1365.



69Kaip matome du mokesčiai (valstybinės žemės nuomos mokestis ir valstybinė rinkliava)

imami pagal Vyriausybės nutarimus. Tai prieštarauja LR Konstitucijos (127 str.) nuostatai, kadmokesčius, į mokas ir rinkliavas nustatoį statymai.

Taigi šalies mokesčių sistemą sudaro 20 mokesčių , į mok ų ir rinkliavų . Valstybės mokesčių sistema turi būti formuojama atsižvelgiantį apmokestinimui keliamus uždavinius priklausomai nuošalies ekonominių są lygų ir ekonominės politikos tikslų . Kai kuriose šalyse buvoį vesta šimtas ir

daugiau mokesčių . Toks nesaikingumas niekam nenaudingas, kaip ir vieno didelio mokesčioį vedimas. Atrodytų , esant vienam dideliam mokesčiui supaprastėtų atsiskaitymai su valstybe,nereik ėtų tiek daug mokesčių darbuotojų , pildyti tiek daug deklaracijų ir pan. Tačiau gyvenimo praktika rodo, kad tai beveik neį manoma. Tas vienas mokestis būtų labai didelis ir būtų labai sunkuatrasti universalumo kriterijus: kas nors valstybė ar mok ėtojai būtų nuskriausti. Dabartiniu metu pasitenkinama 10-20 mokesčių r ūšimis. Svarbu tik teisingai sutvarkyti mokesčių sistemą , kad jinedarytų žalosūkiui, neskurdintų gyventojų ir užtikrintų pajamas valstybės funkcijoms vykdyti.

Pagrindinisapmokestinimo uždavinys yra gauti valstybei pajamų reikalingų jos išlaidoms padengti. Tačiau apmokestinimas neturi stabdytiūkio plėtros ar neigiamai jį veikti. Gali pakenkti per dideli mokesčiai ar netinkama jų sistema. Apmokestinimas turi padėti kurti darbo vietas, nuolatstiprinti ir plėsti šalies ekonomik ą , prisidėti prie pajamų ir turto perpaskirstymo. Todėl, kuriantmokesčių į statymus svarbu atsižvelgtiį tai, kas, kaip ir iš kokių šaltinių tuos mokesčius mok ės, koksmok ėtojų pajėgumas, ar mokesčiai nebus nepakeliama našta,stabdanti visoūkio plėtr ą .(Apmokestinimas tai menas taip nupešti žą sį , kad pūk ų būtų kuo daugiau, o gagenimo –kuo mažiausak ė 17a. prancūzų valstybės veik ė jas Žanas Baptistas Kolbertas). Norint sukurti efektyvią mokesčių sistemą , reikia laikytisbendr ų apmokestinimo principų, tai:

• apmokestinimo teisingumas. Šis principas reikalauja, kad subjektai turintysvienodas pajamas būtų vienodai apmokestinami,subjektai su skirtingomis pajamomis būtų skirtingai ir apmokestinami. Šį principą būtų galima papildytiteiginiu, kuo subjekto ekonominis pajėgumas yra didesnis, tuo jis turi daugiausumok ėti mokesčio. Apmokestinant mokesčio objektus reikia atsižvelgtiį mok ėtojo gebė jimą mok ėti. Gebė jimas mok ėti daugelio specialistų laikomasapmokestinimo teisingumo etalonu.

• apmokestinimo paprastumas ir konkretumas. Šiuo principu siekiama, kad nebūtų numatyta per daug mokesčių ir painių bei sudėtingų taisyklių . Mokesčiai turi būtiapibr ėžti ir aišk ūs. Išsivysčiusių šalių praktika rodo, kad itin sudėtingi irnepakankamai apibr ėžti mokesčiai paprastai visi nesurenkami ir yra ne tokieteisingi bei efektyvūs, kaip tik ėtasi.

• ekonominio efektyvumo principas. Šis principas reikalauja,kad mokesčio naštanestabdytų ūkio plėtros ir nesmukdytų pragyvenimo lygio, o atvirkščiai skatintų ekonomik ą ir visus su ja susijusius procesus. Mokesčiai turi būti mokamimok ėtojui patogiu laiku;

• mokesč ių našumo ir produktyvumo principas. Mokesčio našumas parodo santyk į tarp gaunamo mokesčio sumos ir padaromų išlaidų jai gauti. Produktyvumą padidina mokesčio bazės išplėtimas, t.y. apmokestinamų jų objektų skaičiaus padidinimas, apmokestinant tuo pačiu mokesčiu. Mokesčių rinkimas turi būti pigus ir greitai pasiekti kasą . Valstybei naudinga ir patogu tur ėti mokesčių sistemą su elastingomisį plaukomis, kai, neį vedant naujų mokesčių ir nedidinantesamų mokesčių tarif ų , į plaukos iš mokesčių didė ja spar čiau nei nacionalinės pajamos. (Šiuos principus mėgino nustatyti jau minėtas anglų ekonomistasA.Smitas 17a. ir jie nepaneigti iki šiol). Netur ėtų veikti tokie mokesčiai, kaimokesčių pajamos yra mažos, o jų ėmimo kaštai dideli. Mokestinių į plauk ų produktyvumas reiškia pakankamą pajamų apimtį , reikalingą valstybės išlaidoms padengti.Apibūdinti apmokestinimo principai ir uždaviniai yra sunkiai suderinami ir net prieštarauj

vienas kitam. Todėl neį manoma sukurti tokios mokesčių sistemos, kuri padėtų sėkmingai spr ę sti



70visus apmokestinimui keliamus uždavinius ir laikytis visų apmokestinimo principų . Siekiantsocialiai priimtino paskirstymo teisingumo, reikia daugiau apmokestinti turtinguosius gyventoų sluoksnius, pvz., labiau apmokestinti prabangos dalykus. Mokesčiai gali atitikti teisingumo irekonominio efektyvumo reikalavimus, bet gali būti į juos ir neatsižvelgta.

Norint pasiekti kad būtų paisoma visų apmokestinimo principų , reikia kompromisų .Formuojant mokesčių sistemą svarbu gerai žinoti, kokias galimybes teikia atskiri mokesčiai, kokie

jų pranašumai ir tr ūkumai.Atsižvelgiantį išvardintus principus, šiuolaikiniu vertinimumokesč ių sistema laikoma efektyvia, jeigu atitinka šiuos reikalavimus:

- laiduoja, kadį biudžetą numatytais dydžiais reguliariaiį plauks piniginės lėšos ir jų sumaatitinkamai didės, augant apmokestinamoms pajamoms;

- skatina reikiamą gamybinio aktyvumo ir asmeninio vartojimo lygį ;- suderina centrinės ir vietos valdžios interesus formuojant jų biudžetus.

Mokesč i ų r ūšys.Mokesčių r ūšys bei jų skaičius priklauso nuo valstybės fiskalinės politikos.Tiksliai klasifikuoti mokesčius nelengva, nes mokesčių r ūšiavimas tur ėtų būti pagr į stas ne tik pačiamokesčių esme, bet ir mokesčių rinkimo technika,mokesčių tikslais bei padariniais. Pagalmokesčius mokančių subjektų ypatybes yra skiriami juridinių asmenų ,fizinių asmenų ir bendriejimokesčiai. Juridiniai asmenys moka pelno, fiziniai asmenys – pajamų mokestį ;bendri mokesčiai –PVM, žyminis, nekilnojamo turto ir kt.

Dabartiniu metuį sigalioję mokesčiai skirstomi atsižvelgiantį sumok ė jimo būdą , tai -tiesioginiai, netiesioginiai ir rinkliavų pobūdžio mokesč iai.

Tiesioginiuvadinamas toks mokestis, kur į mok ėtojas sumoka pats betarpiškai, priklausomainuo jo turimo apmokestinamojo objekto (tai būtų pajamų , turto, žemės, dovanojimo ir kiti). Jie darskirstomiį asmeninius (kai apmokestinamas asmuo ir jo pajamos) irrealinius (kai apmokestinamasturtas). Realiniai mokesčiai imami už konkretų nuosavą turtą : žemę , namus, dividendus ir pan.Dažniausiai taikomi proporciniai tarifai. Asmeniniai mokesčiai imami už juridinių ir fizinių asmenų pajamas ir turtą prie pajamų šaltinio ar pagal deklaraciją . Apmokestinamasis objektas paskaitomaskiekvienam mok ėtojui individualiai ir gali būti atsižvelgiamaį finansinę jo būklę (šeimos dydį arkt.).

Netiesioginis mokestis, tai, iš esmės, valstybės uždedamas antkainis, kur į sumoka vartotojas,į sigydamas prekes arba gaudamas paslaugas. Šiuos mokesčius per kainų mechanizmą surenka irį moka į valstybės iždą antrieji fiziniai ir juridiniai asmenys, gavę realizacijosį plaukas (arba patystapę vartotojais). Šių mokesčių našta realiai gula ant gyventojų pečių , nors formaliai juos mokaverslo į monės. Tai netiesioginis apmokestinimo būdas, kai ryšys tarp mok ėtojo (vartotojo) irvalstybės reiškiasi per apmokestinimo objektą -tarpinink ą . Šiems mokesčiams priklausoį vairių modifikacijų akcizai, muitai bei fiskaliniai monopoliai.

Netiesioginiai mokesčiai akcizai būna individualūs – konkrečioms prek ėms (cukrui,

degalams, alui ir pan.) ir universalūs (apyvartos mokestis, pridėtosios vertės mokestis), fiskaliniaimonopoliniai mokesčiai (druskai, tabakui, degtukams, spiritui ir kitoms ), muitai (importiniai,eksportiniai, tranzitiniai, fiskaliniai, protekciniai,specifiniai ir kt.).

Apie muitus kalbėsime vėliau, nagrinėdami muitų tarif ų į statymą . Fiskaliniai muitai yratokie, kuriais siekiama kuo daugiau gauti biudžeto pajamų . Protekciniai muitai gina vidaus rink ą nuo užsienio ekspansijos. Specifiniai muitai – rinkliava, kuri nustatyta tvirta suma už prek ės matovienetą .

Fiskaliniai monopoliniai mokesčiai – tai netiesioginiai mokesčiai už valstybėsmonopolizuotas masinės gamybos prekes (apima gamybą ir prekybą ).

Rinkliavų pobūdžio mokesč iai – fiksuoto dydžio valstybės numatytas privalomasatlyginimas už valstybės teikiamus teisinius ir kitokius patarnavimus, kurių suteikimo teisę yra

monopolizavusi valstybė (žyminis, konsulinis ir pan.). Šiai mokesčių grupei galima priskirti irį vairias baudas administracinės teisės pažeidė jams (pažeidus kelių eismo taisykles ir pan.).



71Dabartiniu metu atsiranda dar viena mokesčių grupė tai – ekologiniai mokesč iai. Jų tikslas – nevalstybės pajamų didinimas, bet ekologinė apsauga.

Mokesč i ų elementai . Kiekvieno mokesčio turinį atskleidžia ir apibūdina jo sudedamosiosdalys arba elementai. Mokesčių elementai yra tokie:

1. Mokesč io subjektas. Fiziniai ar juridiniai asmenys, privalantys mok ėti į statymais

nustatytus mokesčius yra vadinami tam tikro mokesčio subjektais arba mokesčio mok ėtojais. Taimokesčių naštos nešė jai. Reik ėtų skirti faktišk ą jį mok ėtoją ir formal ų jį mok ėtoją. Faktiškasmok ėtojas sumoka mokestį pats iš jam priklausančio šaltinio. Formalusis mok ėtojas tik surenkamokestį , yra atsakingas už jo apskaičiavimą ir į mok ė jimą nustatytu laikuį valstybės kasą . (Taip yranetiesioginių mokesčių atveju arba kai darbdavys išskaito mokesčius iš darbuotojams išmokamoatlyginimo). Trumpai išsireiškiant - mokesčio mok ėtojai yraūkio subjektai:į vairių r ūšių į monės irgyventojai privalantys mok ėti į statymais numatytus mokesčius.

2. Mokesč io objektas. Mokesčio objektais laikomi daiktai,darbai bei vertė, paslaugos beivertė, kurieį statymais yra apmokestinami (trumpai tariant - yra visa tai už k ą (arba nuo ko) reikiamok ėti mokestį ). Tai fizinių ar juridinių asmenų pajamos, turtas, bei nejudamas turtas, tam tikr ų prekių vertė, tam tikros veiklos r ūšys, vertybinių popierių finansinės bei kreditinės operacijos, teisė naudotis gamtos ištekliais, parduodamo turto kitiems asmenims vertė, produkcijos, darbų ir paslaugų pridėtinė vertė bei kiti objektais. Mokesčio suma apskaičiuojama pagal apmokestinamų vienetų skaičių , kuriais gali būti fiziniai vienetai (tonos, hektarai). Jei objekto apimtisapmokestinimui išreikšta pinigais, tai apmokestinimo vienetas, suprantama, yra piniginis vienetas

Kartais mokesčių objektai ir mokesčių šaltiniai gali sutapti. (Mokesčių šaltiniai yra subjektų pajamos: pelnas, darbo užmokestis). Pavyzdžiui, pajamų mokestis,į monių pelnas.

3. Apmokestinimo vienetas – tai ta mokesčio objekto dalis,kuriai nustatomas mokesčiotarifas. Apmokestinimo vienetu dažniausiai laikomas mokesčio objekto matavimo vienetas, pvz.,Pajamų mokesčio vienetas yra šalies piniginis vienetas, žemės mokesčio - aras ar hektaras ir pan.

4. Mokesč io tarifas yra mokesčio dydis,kuris taikomas apmokestinamajam vienetui(Apmokestinamasis vienetas tai objekto matavimo vienetas, reikalingas mokesčio dydžiui nustatyti.Jis gali būti išreikštas pinigine arba natūrine forma, pvz., pajamų mokesčio – piniginis vienetas,žemės mokesčio –aras, hektaras). Tarifas yra labai svarbus mokesčio elementas. Labai žemi tarifaineduoda mokestinio efekto, jie gali nepadengti net tų išlaidų ,kurios susidaro dėl mokesčių išieškojimo. Labai aukšti tarifai stabdo stimulą dirbti, tur ėti turtą . Mokesčių tarifai gali būti nustatytiabsoliučiais dydžiais ir procentiniais. Procentiniai mokesčių tarifai finansinė je praktikoje taikomikaip proporciniai ir progresiniai.

Proporcinis tarifas – mokesčių tarifas skaičiuojamas pagal vienodą procentą nuo bendros

apmokestinamojo objekto apimties (JAPM), o progresinis tarifas didė ja, augant objekto apimčiai(dirbančių jų nepagrindinė je darbovietė je pajamų mokestis). Skaičiuojant pagal progresinį tarif ą , pasitelkiama mokesčio tarif ų skalė. Progresinis tarifas gali būti sudarytas pagal paprastą ir sudėtingą progresiją . Pagal paprastą progresiją padidė ję tarifai taikomi visam mokesčio objektui, o pagalsudėtingą progresiją objektas skirstomasį dalis, ir kiekvienai tolesnei objekto daliai skiriamas visdidė jantis tarifo dydis.

Mokesč ių klasifikacija pagal mokesč ių tarifus ir jų apskaič iavimo būd ą

Mišr ūs Progresiniai*Fizinių asmenų pajamų mokestis *Mokestis už aplinkos* Akcizai teršimą





73 Rinkliava – į statymo nustatyta piniginė prievolė asmeniui už jam suteiktas tam tikrasvalstybės institucijų paslaugas.

Mokesč io mok ėtojas (MM) – asmuo (fizinis arba juridinis), kuriam pagal mokesčio į statymą yra numatyta prievolė mok ėti mokestį ;

Mokesč io administratorius (MA) – mokesčio administratoriaus teisių ir pareigų beimokesčio mok ėtojo teisių ir pareigų į gyvendinimas, mokesčio apskaičiavimas, sumok ė jimas ir

išieškojimas, atsakomybės už netinkamą mokesčio apskaičiavimą ir mok ė jimą taikymas, mokesčio paskirstymas, informacijos mokesčio mok ėtojams teikimas; Mokesč io deklaracija – mokesčio apskaičiavimo dokumentas,kur į mokesčio mok ėtojas arba

mokestį išskaičiuojantis asmuo turi užpildyti ir pateikti mokesčių administratoriuiį statymonumatyta tvarka;

Mokest į išskaič iuojantis asmuo – asmuo, kuriam mokesčio į statymo nustatyta prievolė išskaičiuoti iš mokesčio mok ėtojo mokestį ir jį sumok ėti į valstybės (savivaldybių ) biudžetą beifondus;

Mokesč io apskaič iavimas – mokesčio deklaracijos arba kito dokumento pildymas,parodantmokesčio dydį pinigais, privalomą sumok ėti į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei fondus;

Mokesč io bazė – mokesčio į statymo nustatyta tvarka pinigų suma į vertintasapmokestinamasis objektas, kuriam taikomas nustatyta tvarka mokesčio dydis (tarifas).

. Mokesč i ų administravimas.Mokesčių administravimas apima mokesčių apskaičiavimą ,deklaravimą , sumok ė jimą , kontrolę , išieškojimą , sankcijų taikymą , mokesčių paskirstymą ,mokesčių mok ėtojų informavimą , jų administratorių teisių ir pareigų į gyvendinimą .

Mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo bei sumok ė jimo tvark ą nustato atitinkami mokesčių į statymai. Mokesčių administravimoį statymas apima 16 mokesčių , iš kurių 14 mokesčių turiį statymus.

MA į statymas yra svarbi ir neatskiriama mokesčių sistemos dalis, jis yra priskirtas mokesčių į statymams. Anksčiau ar vėliau kiekvienas mokesčių mok ėtojas patiria šioį statymo normų poreik į .Todėl kiekvienam mokesčiui mok ėtojui pravartu gerai žinoti šį į statymą , mok ėti pasinaudoti jamenurodytomis teisėmis, jo silpnomis vietomis, tinkamai vykdyti jame numatytas prievoles.

Mokesč ių administravimoį statymas (MA Į ) nustato:• mokesčių ,administruojamų pagal šį į statymą , nomenklatūr ą ;• mokesčių į statymų į gyvendinimo tvark ą ;• mokesčių administratorius,jų teises ir pareigas bei atsakomybę , veiksmų

į forminimo tvark ą ;• mokesčių mok ėtojų teises (teisę į informaciją ) ir pareigas;• mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumok ė jimo, tikrinimo, išieškojimo

(į skaitant netiesioginį bazės nustatymą , disponavimo turtu apribojimą , turto areštą , priverstinį išieškojimą , delspinigių skaičiavimą ), atleidimo nuo sankcijų ir mokesčių

paskyrimo tvark ą ;• mokesčių mok ėtojų registravimą ir apskaitą ;• mokesčių į statymų pažeidimų į vertinimą ;• mokesčių mok ėtojų atsakomybę už mokesčių į statymų pažeidimus (baudas, jų

sumok ė jimą ir išieškojimą , nepriemok ų atidė jimą , atsakingų asmenų traukimą administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn);

• mokestinių ginčų (skundų ) ir bylinė jimosi tvark ą ;• dokumentų ir jų datų pripažinimo kriterijus.

MA į statyme yra daug normų ,kurios suteikia tam tikras teises mokesčių mok ėtojui (beimokesčių administratorių į sipareigojimus jo atžvilgiu), kurios yra išdėstytos mokesčių administravimoį statymo V skyriuje.

Mokesčio mok ėtojas moka tik mokesčių į statymų nustatytus mokesčius. Niekas negalireikalauti mokesčius apskaičiuoti ir mok ėti kitaip, negu nustato mokesčių į statymai. Tačiaumokesčių administravimoį statymas taip pat priskiriamas mokesčių į statymams.



74MA į statymo 14 str. numato, kadcentrinis mokesč io administratorius – Valstybinė

mokesčių inspekcija prie FM. Centrinis mokesčių administratorius r ū pinasi, kad mokesčių mok ėtojams būtų suteikiama informacija apie mokesčių į statymus bei kitus teisės aktus mokesčių klausimais, organizuoja mokesčių mok ėtojų švietimą teisės aktų , reglamentuojančių mokesčių mok ė jimo tvark ą , klausimais. 1998 m. gruodžio mėn. į sakymu Nr. 187 Centrinis mokesčių administratorius patvirtino“Mokesč ių mok ėtojų švietimo koncepciją”. Koncepcijoje sakoma, kad

mokesč ių mok ėtojų švietimas – viena svarbiausių CMA strateginių užduoč ių ; mokesč ių mok ėtojai švieč iami mokesč ių į statymų bei kit ų teisė s akt ų taikymo, mokesč ių administravimo klausimais; šiodarbo tikslas – užtikrinti mokesč ių mok ėtojų teises ir pareigasį gyvendinant mokesč ių į statymus.

Vietiniai mokesčių administratoriai yra teritorinės apskričių mokesčių inspekcijos, kuriostiesiogiai kontroliuoja mokesčių apskaičiavimą bei jų mok ė jimą . Jų funkcijos yra:

• vykdyti mok ėtojų apskaitą ;• užtikrinti, kad priklausantieji mok ėti mokesčiai būtų teisingai apskaičiuoti ir

laiku sumok ėti;• užtikrinti, kad gauti mokesčiai būtų teisingai, pagalį statymą , paskirstyti tarp

biudžetų , kad teisingai būtų taikomos lengvatos;• išduoti pažymas,apie pajamų deklaravimą asmenims,į sigyjantiems brangų turtą

ir kontroliuoti, kaip laikomasi šio deklaravimo tvarkos ir reikalavimų .MA į statymo 12 str.į tvirtinta teisė į informaciją :”Mokesčių mok ėtojas... pateik ę s paklausimą

mokesčių administratoriui, turi teisę gauti norminius dokumentus bei kitą informaciją , reikalingą mokesčio į statymui vykdyti.”Įstatymo 16 str. nustato mokesčio administratoriaus pareigą teikti paaiškinimus mokesčių mok ėtojams mokesčių mok ė jimo klausimais.

MA į statymo 17 str. 1 d. 2 p. numato, kad be išankstinioį spė jimoį eiti į mokesčio mok ėtojoteritoriją , pastatus ir patalpas mokesčio administratoriaus pareigūnai gali tik mokesčio mok ėtojodarbo metu; kitais atvejais reikalingas mokesčio mok ėtojų sutikimas.

MA į statymo 17 str. 1 d. 3 p. suteikia mokesčio administratoriaus pareigūnui teisę paimti išmokesčio mok ėtojo dokumentus, reikalingus mokesčio apskaičiavimui patikrinti, ne ilgiau kaip iki

30 dienų .Mokesčio administratorius ar jo pareigūnas atliekamus veiksmusį formina sprendimais,kurių formas ir užpildymo tvark ą nustato CMA (MAĮ 18 str.).

Kitos mokesč i ų administratoriaus teisės. Mokesčių apskaičiavimo ir mok ė jimo tvark ą nustato MAĮ 19 str. 1 d. Mokesč ių administratoriaus teisė s:

• mokesčio administratorius leidžia teisės aktus mokesčių į statymamsį gyvendinti (16 str.1d. 6p.)

• mokesčių administratorius duoda mokesčio mok ėtojui privalomus vykdyti nurodymusmokesčio apskaičiavimo ir mok ė jimo klausimais,taip pat apskaitos tvarkymo klausimais(17 str. 1 d. 18 p.)

• gauti iš MM (mokesčio mok ėtojo) deklaracijas ir paaiškinimus apie turtoį sigijimošaltinius (17 str. 1 d. 12 p.);• nustatyti mokesč io bazę netiesiogiai, pasirinkdamas ..... patvirtintus metodus (17 str. 1 d.18 p.)

• pakeisti piniginę prievolę kita prievolę (atsiskaityti turtu, akcijomis ir VP) (17 str. 1 d.19 p.)

• sustabdyti mokesčio permokos gr ą žinimą (į skaitymą ) (17 st. 1 d. 20 p.);• MM privalo išduoti reikalaujamus dokumentus bei teikti kitą informaciją , reikalingą

mokesčio administratoriui (20 str. 1 d.)• Jeigu MM nesutinka su MA apskaič iuota mokesč io suma,jis privaloįrodyti, kad

apskaič iuotoji suma yra neteisinga (26 str. 1 d.)

• Asmeniui, trukdančiam MA pareigūnui tinkamai atlikti pareigas irį gyvendintiį statymosuteiktas teises, gali būti sustabdytas leidimo (licencijos) galiojimas versti atitinkamaveikla,sustabdytos eksporto ir importo operacijos.



75Tokie platūs MA į galiojimai leidžia gerokai nukrypti nuo pačių į statymų normų , ir žinoma

MM nenaudai, juolab kad MAį statyme daug erdvės suteikta mokesčių į statymų interpretavimui. Kitos mokesč i ų mok ėtojo teisės. MA į statyme yra keletas normų , veikiančių MM naudai.

Svarbu jas žinoti ir jomis tinkamai pasinaudoti.• MA į statymo 20str.2d. MM suteikta teisė parengti, per MA nustatytą laik ą , neturimus ar

prarastus dokumentus, reikalingus mokesčių apskaičiavimui.

• informacija apie MM pateikta MA ar jo pareigūnui turi būti laikoma paslaptyje irnaudojama tik mokesčio į statymo nustatytiems tikslamsį gyvendinti. (22 str. 1 d.)• už penkerius praė jusius metus mokestį galima perskaičiuoti (24 str. 1,2 d.)• bankrutuojančiai į monei (kai ji sanuojama ar sudaroma taikos sutartis) piniginės

prievolės gali būti į skaitytos ne tik pinigais, bet ir kitokia forma (turtu, akcijomis, VP),gali būti atidėtas jų vykdymo terminas (25 str. 3 d.)

• jei patikrinimo metu nustatoma, kad MM pateiktas apskaitos dokumentas netu juridinės galios (tr ūksta rekvizitų ). MA pareigūnas leidžia dokumentą papildyti (27 str. 5d.) Apskaitos dokumentų papildymo tvarka patvirtinta Finansų ministro 1999 01 13 d.į sakymu Nr. 6, kuris buvo paskelbtas VŽ Nr. 9

• MM mokestinė priemoka,kurios neį manoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arbakurią išieškoti netikslinga socialiniu ar ekonominiu požiūrius, pripažį stama beviltiška irnurašoma (29 str. 7-12 d.). Tokio pripažinimo tvarka yra patvirtinta finansų ministro1998 11 03į sakymu Nr. 261 (VŽ Nr.99)

• Nustačius deklaruoto mokesčio bei jo delspinigių nepriemok ą , MA, prieš pasinaudodamas savo teise priverstine tvarka išieškoti nesumok ėtus mokesčius,nusiunčia MM raginimą sumok ėti geruoju. MM turi teisę geruoju (be raginimo)sumok ėti per 20 dienų nuo mokesčio į statyme nustatyto sumok ė jimo termino pabaigos(33 str.)

• prašymas gr ą žinti sumok ėto mokesčio permok ą gali būti pateiktas per 5 kalendoriniusmetus po tų metų , kuriais mokestis buvo sumok ėtas (38 str. 3 d.)

Nurodytos palankios MM mokesčių administravimoį statymo nuostatos, racionaliai jomisvadovaujantis, kiek sušvelnina pasekmes per plačių į galiojimų , suteiktų MA.Mokesčio mok ėtojui be abejo yra aktualiausios tos MAį statymo bei poį statyminių teisės

norminių aktų nuostatos, kurios reglamentuoja patikrinimus, mokesčių į statymų pažeidimų nustatymą , sankcijų (ekonominių ir administracinių ) skyrimą , mokestinius ginčus, mokesčių nepriemok ų ,baudų ir delspinigių išieškojimą .

Mokesčių administravimą vykdo ir muitinės bei Aplinkos apsaugos ministerija jų kompetencijos ribose.

Mokesč i ų apskai č iavimo ir sumok ė jimo tikrinimas. Šį procesą trumpai reglamentuoja MAį statymo 27 str. Jo 3 dalyje deklaruojama, kad MA pareigūnai savarankiškai pasirenka tikrintinusMM, nustato tikrinimo mastą ir laik ą . Tačiau patikrinimus daro ne tik MA, bet ir kitos valstybėsinstitucijos. Pirmiausia tai institucijos, kurioms ATPK suteikia teisę surašyti administracinių teisių pažeidimo protokolus. Pvz., už prekybos, kasos aparatų naudojimo, apskaitos, prekių gabenimo,atskaitomybės bei kitų komercinės ūkinės veiklos taisyklių pažeidimus surašyti minėtus protokolusturi teisę vidaus reikalų ir policijos pareigūnai.

Mokesčio administratoriaus pareigūnai, atliekantys patikrinimus,privalo tur ėti savo vadovo pavedimą . MM privalo tur ėti žurnalus šiems patikrinimams registruoti. Pareigūnai šiame žurnale privalo į rašyti institucijos, kuriai atstovauja,pavadinimą , savo vardus, pavardes, pareigas, patikrinimo tikslus ir datą , patikrinimo išvadas ir pasirašyti.

Tikrinimo metu MA pareigūnai turi teisę :• gauti iš MM žinias ir dokumentus apie jo turtą ir pajamas (17 str. 1 p.)• paimti laikinai iki 30d. iš MM dokumentus,reikalingus mokesčio apskaičiavimo

teisingumui nustatyti (17 str. 3 p.)



76• laikinai sustabdyti asmenų veiklą ,jeigu vengiama pateikti MA pareigūnui reikalaujamus

dokumentus, susijusius su mokesčio apskaičiavimu ir sumok ė jimu, arba jeigu padaryta piktybinių mokesčių į statymų pažeidimų (17 str. 11 p.)

• gauti iš MM deklaracijas ir paaiškinimus apie turtoį sigijimo šaltinius (17 str. 12 p.)• areštuoti MM turtą , jeigu yra pavojus, kad MM jam priklausantį turtą gali paslė pti ar

kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku išieškoti mokesčių nepriemokas (17 str.15 p.).• nustatyti mokesčio bazę netiesiogiai, pasirinkdami patvirtintus metodus (17 str. 18 p.).Šie metodai taikomi jeigu mokesčių bazės (apmokestinamo objekto) neį manomanustatyti mokesčio į statymo nustatyta tvarka (MAĮ 27” str. “Mokesčio bazėsnetiesioginio nustatymo metodai” patvirtinti LRV nutarimu yra parengta šių metodų į diegimo ir taikymo tvarka).

Atlik ę s patikrinimą pareigūnas surašo aktą , jeigu pažeidimų neaptikta – surašoma pažyma.Patikrinimų tvarka nereglamentuota kokiu nors oficialiu dokumentu. Patikrinimo akte paprastai nurodoma:

- tikrintojo pareigos, v.pavardė, pavedimo Nr. ir data, tikrinimo pagrindas, tikrinimoobjektas, už kur į laikotarpį atliekamas tikrinimas,į monės identifikavimo duomenys, patikrinimo pradžia ir pabaiga, patikrinimo metu nustatyti mokesčių į statymo pažeidimai, nustatytos mokesčių nepriemokos ir t.t.

Pagal MA į statymo 27 str.1d.nuostatas patikrinimo aktą pasirašo MA pareigūnas beitikrintos į monės direktorius ir vyr. buhalteris. Atsisakymas pasirašyti aktą neatleidžia MM nuomokesčių ,delspinigių ir baudų mok ė jimo.

Konkrečius mokesčių į statymo pažeidimus (MĮP) apibr ėžia MA į statymo 49 str.“Piktybiniai mokesčių į statymų pažeidimai”. Kai kuriuos išvardinsiu:

• Aplaidus apskaitos tvarkymas, apskaitos dokumentų neišsaugojimas, apgaulingasapskaitos tvarkymas, apskaitos dokumentų paslė pimas ar sunaikinimas, neteisingų duomenų surašymas mokesčio deklaracijoje, mokesčio deklaracijos nepateikimas, kasos

aparato naudojimo tvarkos pažeidimai,prekių be dokumentų pardavimas irį sigijimas,darbo užmokesčio neapskaitymas, dokumentų klastojimas arba suklastotų dokumentų pateikimas MA pareigūnui, vengimas mok ėti mokesčius, trukdymas mokesčionustatymo ar surinkimo procesui, apskaitos taisyklių pažeidimas, prekių gabenimas bedokumentų .

Sankcij ų taikymas. MA pareigūnui, į rašius vieną ar kelis iš minėtų MĮP skiriamosekonominės (baudos, delspinigiai) sankcijos bei administracinės nuobaudos arba jeiį žvelgiamanusikalstamos veiklos požymiai, traukiama baudžiamojon atsakomybėn.

Delspinigiai yra taikomi už ne laiku sumok ėtą deklaruotą mokestį (39 str. 1 d.). Delspinigių suma negali viršyti 100 proc.mokesčio sumos (39 str. 2 d.). Už MA pareigūno patikrinimo metunustatytą nedeklaruotą mokesčio sumą skaičiuojami padidinti delspinigiai (39 str. 6 d.). Jų suma

negali viršyti 150 proc. mokesčio sumos (39 str. 6 d.). Nuo baudos, nesumok ėtos per 20 dienų , taip pat skaičiuojami delspinigiai (iki 100 proc. baudos sumos (39 str. 7 d.)Delspinigių bei padidintų delspinigių dydį , mok ė jimo bei skaičiavimo tvark ą nustato finansų

ministras. Delspinigių dydis nustatomas palūkanų normą padidinus iki 10 punktų , o padidintų delspinigių – iki 15 punktų . (str. 3 d.) Dydis nustatomas vienam ketvir čiui ir skelbiamas VŽ.

Baudos. Jei patikrinimo metu nustatoma, kad MM pateiktoje deklaracijoje ir apskaitojnurodytos ne visos gautos pajamos (į plaukos) arba jos nedeklaruotos ir neapskaitytos, nuonedeklaruotų pajamų (į plauk ų ), neatsižvelgiantį išlaidas apskaičiuojama mokesčio suma ir skiriama100 proc. dydžio bauda (50 str. 2 d.).

Pačiuose mokesčių į statymuose yra gana didelė taikomų sankcijų į vairovė. Todėl yra daugneatitikimų jų taikymui, numatytam mokesčių į statymuose. (Pvz., už deklaracijos (mokesčioapyskaitos) nepateikimą (ar pavėluotą pateikimą ) ekonominės sankcijos yra numatytos tik PVMį statyme (33., 34 str.). Ir neaišku kaip suprasti MAį statymo 50 str. 2 d. esančius žodžius “arba





78objektas, yra daiktai, numizmatinės paskirties pinigai,visų r ūšių energija, nekilnojamas turtas,išskyrus žemę . Paslaugos kaip mokesčio objektas yra visų r ūšių darbai, patarnavimai ir kitaapmokama veikla,išskyrus atliekamą prievolę darbdaviui pagal darbo sutartį .

Mokesčio šaltinis sutampa su mokesčio objektu. Apmokestinamas vienetas yra piniginis(apmokestinamas prekių ir paslaugų vertės vienetas). Mokesčio tarifas – procentinis-proporcinis.Apmokestinimo lengvatos yra neapmokestinamoji pridėtinė vertė, importuojamos prek ės. Tai

netiesioginis mokestis imamas per kainų sistemą . Mokesčio nustatymo metodas – PVM deklaracija.PVM imamas nuo visų prekių gamybos ir paslaugų teikimo procese sukurtos pridėtinėsvertės ir importuojamų prekių išskyrus:

• sveikatos priežiūros paslaugas teikiamas valstybinių sveikatos priežiūros į staigų ,veterinarinio aptarnavimo paslaugas, teikiamas valstybinių veterinarijosį staigų , vaistus,medicinos technik ą ir kt. su mediciną susijusias žaliavas;

• vaik ų darželių ir lopšelių , senelių ir invalidų pensionatų teikiamas socialines paslaugas;• švietimo, mokslo ir studijų institucijų į registruotų LR nustatyta tvarka teikiamas mokslo,

mokymo ir studijų paslaugas, taip pat nekomercines kultūros paslaugas, kurių są rašą sudaro LRV.

• karstai, vainikai, laikinieji paminklai ir laidojimo paslaugos;• privatizuojamą valstybinį turtą ;• paslaugas ir veiksmus, už kuriuos imamas konsulinis ir žyminis mokesčiai, taip pat

vietines ir valstybines rinkliavas, kurieį skaitomiį valstybės ar savivaldybių biudžetus;• prek ės parduodamos neapmuitintose parduotuvėse ir t.t.PVM neapmokestinamos šios importuojamos prek ės:• labdara, į vežamos fizinių asmenų , jeigu prekių į vežama ne daugiau, kaip LRV leista

į vežti be importo mokesčių , į vežamos užsienio šalių diplomatinių ir kosulinių atstovybių ir pan.

Teisė būti PVM mok ėtoju priklauso nuo to, kokią sumą sudaro į monės pajamos už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas.Į šią sumą neį skaitoma: pats PVM, pajamos už PVM

neapmokestinamas prekes ir paslaugas, pajamos už parduotą ilgalaik į turtą , kuris buvo naudotasilgiau nei vienerius metus.PVM mok ėtoju tampama kai pajamos už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas viršija

100000 Lt per metus, nesvarbu ar tai juridiniai ar fiziniai asmenys. Viršijus nurodytą sumą būtinaį siregistruoti PVM mok ėtoju. Tik į siregistravus PVM mok ėtoju suteikiama teisė naudoti PVMsą skaitas-faktūras, kuriose parduodant prekes ar paslaugas išskiriama atskira eilute PVM. Tikį siregistravus PVM mok ėtoju į gyjama teisė gauti sumok ėto PVM už į sigytas prekes (gautas paslaugas) kompensaciją , t.y. iš apskaičiuoto pardavimo PVM sumos atskaityti pirkimo PVM sumą vadinama PVM atskaita.

Galimi 3 atvejai, kai apskaičiuojamas PVM:1. Pardavė jui (paslaugos teik ė jui) išrašius pirk ė jui (paslaugos gavė jui) PVM są skaitą

faktūr ą už parduodamas prekes (teikiamas paslaugas);2. Sumok ė jus į kasą pinigus, kai neišrašoma PVM są skaita faktūra;3. Pateikus importo krovinio deklaraciją ,kai prek ės importuojamos. PVM tarifai. Lietuvoje nustatyti šiuoį statymu tokie PVM tarifai:1. “0” – eksportuotoms prek ėms ir paslaugoms, suteiktoms už Lietuvos respublikos ribų ;2. 18 proc. tarifas visoms prek ėms ir paslaugoms, kurios apmokestinamos PVM tarifu.Tarifo dydį ūkininkams, kuriems taikomas PVM kompensacinis tarifas, nustato LRV. Tarifo

dydis negali viršyti 9 proc.“0” tarifo dydžio taikymas reiškia, kad eksportuojant prekes, sumok ėtas PVM užį sigytas

prekes (gautas paslaugas) kompensuojamas, nors pardavimo PVM ir nėra, t.y. kompensuojamas pirkimo PVM.

Pirkimo PVM, panaudotas neapmokestinamoms prek ėms gaminti (paslaugoms teikti) nebusgr ą žintas – jis į eis į prek ės (paslaugos) savikainą , o pirkimo PVM, panaudotas “0” tarifuapmokestinamom prek ėm gaminti (paslaugoms teikti), bus gr ą žintas. Prek ės pripažį stamos



79eksportuotomis, jeigu tai patvirtina muitinės deklaracija. Teisę taikyti “0” tarif ą turi tiktaiį monės, pačios tiesiogiai išsiuntusios prekesį užsienį ir eksporto deklaracijojeį rašytos kaip eksportuotojos.

PVM skaičiuojamas taikant 18 proc. tarif ą nuo realizuojamų prekių (teikiamų paslaugų )apmokestinamosios vertės, arba 15,25 proc. (18/100+18) tarif ą , skaičiuojant nuo prekių ar paslaugų vertės kartu su PVM.

Skaičiuojant 15,25 proc.tarifas taikomas:

1. jeigu prek ės parduodamos (paslaugos teikiamos) už grynuosius pinigus, neišrašant PVMSF;2. jeigu prekių kainos dydis nustatytas valstybės valdymo institucijų ;3. jeigu PVMSF už apmokestinamas prekes (paslaugas) PVM neišskirtas;4. kitais LRV nustatytais atvejais.Importuojamos prek ės yra apmokestinamos 18 proc. tarifu, nepriklausomai nuo to ar jas

į veža mokesčio mok ėtojas ar nemok ėtojas. Kai kurioms importuotoms prek ėms taikomos išimtys.PVM sistema veikia taip:į monė,pirkdama prekes, moka PVM savo tiek ė jams ( jis vadinamas

pirkimo PVM). Parduodama prekes, ji ima PVM iš savo klientų ( jis vadinamas pardavimo PVM).Įmonė mokamą į biudžetą PVM apskaičiuoja iš gauto pardavimų PVM atimdama kitiems sumok ėtą pirkimo PVM (tačiau ne visą pirkimo PVM pagalį statymą galima atimti).

Taigi PVM galima suskirstytiį dvi dideles dalis pirkimo ir pardavimo PVM. Pirkimo PVM – tai tas PVM, kur į į monė sumoka kitiems, pirkdama prekes. Tai visas PVMSF, kurias gavome pirkdami prekes, išskirtas PVM ir PVM už mažmeninė je prekyboje pirktas prekes galima išskirti pačiam. Tam reikia:

1. tur ėti juridinę galią turinčią PVMSF;2. tur ėti kasos aparatoček į , kuris atitiktų nustatytus reikalavimus. Pardavimo PVM – tai tas PVM, kur į į monė gauna iš kit ų ,parduodama jiems prekes. Pirkimo PVM galima padalintiį dvi dalis gr ą žinamą (atskaitomą ) ir negr ą žinamą

(neatskaitomą ).Gr ą žinamas – tai pirkimo PVM dalis.gr ą žinama iš biudžeto arba ja sumažinamas mokamasį

biudžetą pardavimo PVM. Negr ą žintinas – tai pirkimo PVM dalis, kuri nėra gr ą žinama iš biudžeto (ji nemažina

mokamoį biudžetą pardavimo PVM). Tai bus pirkimo PVM dalis, sumok ėta už prekes ir paslaugasžemiau išvardintiems tikslams:

1. PVM neapmokestinamoms prek ėms gaminti ir paslaugoms teikti;2. mok ėtojo darbuotojams maitinti;3. apmok ėti darbuotojams už darbą natūra;4. išlaikyti negamybinio pobūdžio į monės padalinius (vaik ų darželius, reabilitacijos

centrus, poilsio namus, gyvenamą jį plotą ), skirtiems mok ėtojo darbuotojo poreikiamstenkinti;

5. dovanoms, reprezentacijai irį vairioms progoms;

6. keleiviniams autobusams (į skaitant lengvuosius), skirtiems vežti ne daugiau kaip 10žmonių , neskaičiuojant vairuotojo, jeigu jų eksploatavimas nesusiję s su apmokamu irPVM apmokestinamu keleivių vežimu.

Gr ą žinamas PVM lygus pirkimo PVM ir negr ą žinamo PVM skirtumui. Mokamasį biudžetą PVM apskaičiuojamas iš pardavimo PVM atėmus gr ą žinamą PVM.

Gamybinės į monės, kur dirba riboto darbingumo asmenys (I, II ir III grupių invalidai, pataisosį staigose dirbantys nuteistieji ir t.t.) naudojasi PVM mokesčio lengvata:

• jeigu riboto darbingumo žmonės sudaro daugiau kaip 50 proc. visų dirbančių jų PVMsumą sumažina 100 proc.,

• jeigu riboto darbingumo žmonės sudaro daugiau kaip 45, bet mažiau kaip 50 proc. PVMsumą sumažina 90 proc.,

• jeigu riboto darbingumo žmonės sudaro nuo 40 iki 45 proc., PVM sumą mažina 70 proc.



80Invalidų visuomeninių organizacijų akcinės bendrovės, UAB, kurių visos akcijos priklauso

invalidų visuomeninėms organizacijoms,apskaičiuotą mok ėti į biudžetą PVM skirtumą mažina 100 proc.

PVM mok ė jimas į biudžetą : PVM laikotarpis yra vienas kalendorinis mėnuo. Visas per tą laikotarpį apskaičiuotas pardavimo ir pirkimo PVM yraį traukiamasį PVM deklaraciją ,kurią reikia pateikti VMĮ iki kito mėnesio 15 dienos. PVM sumos pildant deklaraciją apvalinamos.

Jeigu praė jusių 3 mėnesių vidutinės PVMį mokosį biudžetą buvo didesnės kaip 100000 Lttai kas 10 d. mokami avansiniai mok ė jimai.Jeigu PVM deklaracija nepateikiam laiku VMI priklausomą mok ėti PVM sumą padidina 1

proc., jeigu deklaracija nepateikiama ir iki PVM sumok ė jimo termino, tai VMI laikinai ikideklaracijos pateikimo išį monių neginčo tvarka išieškoį biudžetą praė jusio mokesčio laikotarpio, per kur į buvo priskaičiuotas mok ėtinas PVM, deklaracijoje priskaičiuotą sumą padidintą 10 proc.

Jeigu mok ėtojas deklaracijoje sumažino pirkimo PVM sumą arba padidino gr ą žintiną PVM –privalo sumok ėti į biudžetą papildomą mokesčio sumą ir jos dydžio baudą , nustatytu MAdarbuotojo terminu.

2. Akciz ų mokestis. Įvedant akcizų mokestį siekiama papildyti ne tik valstybės biudžetą lėšomis, bet ir apriboti kai kurių prekių (paslaugų ) vartojimą , pvz., alkoholio, tabako gaminių .Aiškinama, kad akcizais apmokestinamos ne pirmo būtinumo prek ės ar paslaugos. Tačiau Lietuvojeakcizų objektas yra ir elektros energija (o jos vartojimas šiuolaikiškoje visuomenė je yra būtinybė)arba cukrus, kuris taip pat yra pirmo būtinumo prek ė. Vadinasi Lietuvoje valstybės biudžeto pajamos yra svarbesnės nei apmokestinimo principai ir mokesčių mok ėtojų interesai. Akcizų mokesčio našta Lietuvos są lygomis yra sunkesnė nei siūloma mokesčių kodekse.

Lietuvoje akcizų mokestį reglamentuoja “Lietuvos respublikos akcizų į statymas” priimtas1994 04 12 d., oį sigaliojo nuo 1994 05 01 d., bei vėlesni jo pakeitimai bei papildymai.

Akcizus į biudžetą moka tam tikr ų prekių (akcizų objekto) gamintojai ir importuotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys bei juridinio asmens teisių neturinčios į monės.

Akcizų objektas yra šios prek ė s:1. Nedenatūruotas etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai,į skaitant alų ir vyną ;2. R ūkomasis tabakas ir tabako gaminiai;3. Kava, šokoladas, maisto produktai su kakava;4. Bižuterija, aukso ir sidabro gaminiai, išskyrus dirbtinę bižuteriją ir monetas;5. Variklių benzinas, žibalas, kuras reaktyviniams varikliams, dyzelinis kuras, skystasis

krosnių kuras;6. Prabangūs lengvieji automobiliai;7. Elektros energija;8. Erotinio ir smurtinio pobūdžio spaudiniai;9. Visų r ūšių tepalai;10. Cukrus;

11. Ilgų jų distancijų komunikacijos paslaugos (telefonas, telegrafas ir pan.);12. Keleivių pervežimas avialinijomis ir kitu transportu.PASTABA: akcizų objektai nepastovūs, jie koreguojami.

Akcizų objekto apmokestinamoji vertė Lietuvoje pagamintoms prek ėms yra prekių pardavimo kaina be akcizo ir PVM,o importuojamoms prek ėms – muitinė vertė, į skaitant muitą .Įstatyme akcentuojama, kad akcizai yra prekių kainos elementas ir są skaitose faktūrose beimok ė jimo dokumentuose nenurodomi.

Akciz ų tarifai vienoms prek ėms nustatomi absoliučia suma (Lt) prek ės kiekio ar svoriovienetui (pvz., šampanui – 0,42 lito už 1 procentą tūrinės alkoholio koncentracijos litre gėrimo,cigaretėms su filtru ir be filtro – 18 litų už 1000 cigarečių ; variklių benzinui – 1050 litų už toną ir

t.t.), kitoms prek ėms – apmokestinamosios vertės procentais (pvz., šokoladui, kavai, bižuterijai – 10 proc). Prabangūs lengvieji automobiliai, ne senesni kaip 5 metų , kai naujo bazinio automobiliokaina didesnė už ribinę neapmokestinamą ją kainą – 60 tūkst. Lt, išskyrus specialius automobilius,



81apmokestinami 15 procentų nuo kainos dalies, viršijančios ribinę neapmokestinamą ją kainą 60tūkst. Lt. Kai importuojamo automobilio, akcizoėmimo požiūriu priskirto prabangiemsautomobiliams, deklaruotoji kaina mažesnė už naujo bazinio automobilio kainą , apskaičiuojantapmokestinamą ją kainos dalį , proporcingai sumažinama maksimali neapmokestinamoji kaina. Pvz.naujo bazinio automobilio kaina 90 tūkst. Lt, deklaruotoji – 50 tūkst. Lt, tai apmokestinamoji kainosdalis yra 50 – (50/90x60) sudarys 16,67 tūkst. Lt. Akcizų mokesčio tarifai Lietuvos są lygomis yra

kintami ir priklauso nuo vartojimo kainų indekso. Verslo žmonėms būtina sekti šių tarif ų pasikeitimus. Vyriausybė nustatė, kad absoliučia suma (litais) išreikšti tarifai turi būti indeksuojamisuvestinių vartojimo kainų indeksu,jei šis indeksas didesnis kaip 1,05, skaičiuojant nuo paskutinioindeksavimo.

Akcizai apskaičiuojami už anksčiau išvardintas prekes:1. Iš gatavos produkcijos sandėlio parduotas kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui ar

juridinio asmens teisių neturinčiai į monei, perleidžiant teisę disponuoti tomis prek ėmis; 2. Importuojamas – importo muitams apskaičiuoti nustatyta tvarka.Akcizai skirtingai negu PVM, są skaitose faktūrose bei mok ė jimo dokumentuose

nenurodomi. Akciz ų lengvatos: jais neapmokestinamos importuojamos prek ės, kurios atleidžiamos nuo

muito, neišpilstyti alkoholiniai gėrimai ir jų žaliava, jeigu juos importuoja valstybinės į monės,turinčios teisę gaminti šiuos gėrimus, taip pat eksportuotos prek ės. Šiuo metu galioja 14 akcizų lengvatų atvejų .

Sumok ė jimo tvarka. Akcizų ,išskyrus importuojamų prekių akcizus, mokestinis periodas yrakalendorinis mėnuo, kuriam pasibaigus mok ėtojai iki kito mėnesio 15 dienos privalo pateikti vietosVMI akcizų apskaitą . Už savo gamybos prekes akcizai yra sumokami iki kito mėnesio 30 dienos.Jeigu mok ėtojo praė jusio pusmečio vidutinė mėnesinė akcizų suma viršijo 50 tūkst. Lt, į statymenumatyta tokia mok ė jimo tvarka:

- iki kito mėnesio 30 dienos – už mėnesio pirmą jį dešimtadienį ;- iki kito mėnesio 10 dienos – už mėnesio antr ą jį dešimtadienį ;- iki kito mėnesio 20 dienos – už likusią mėnesio dalį .Už importuojamas prekes , kaip ir PVM, akcizas sumokamas muitinė je.Už į statymo pažeidimus taikomos tokios sankcijos:1. Jei mok ėtojo pateiktose akcizų apyskaitose akcizai yra sumažinti, išieškoma

papildomai apskaičiuota akcizo suma ir jos dydžio bauda.2. Jei mok ėtojas nepateik ė apyskaitos, išieškoma nuslė ptų akcizų suma ir dvigubo

dydžio bauda;3. Laiku nesumok ė jus akcizų imami nustatyto dydžio delspinigiai už kiekvieną

uždelstą dieną , į skaitant apmok ė jimo dieną . Jeigu nesilaikoma muitinė je nustatytostvarkos muitinės procedūr ų atlikimo tvarkos ir laiku nepateikiama importo muitinėsdeklaracija, delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kai ši deklaracija tur ė jo

būti pateikta. Nesumok ėti akcizai, delspinigiai bei baudos iš juridinių asmenų , juridinių asmens teisių neturinčių į monių išieškomi ne ginčo tvarka, o iš fizinių asmenų – į statymo nustatyta tvarka užeinamuosius ir praė jusius penkerius metus. Už importuotas prekes akcizus ir delspinigius išieškmuitinės, o už kitas prekes akcizus, delspinigius bei baudas išieško VMI.

Akcizų į statyme vyriausybei suteikiama daug teisių ir laisvių . Vyriausybė tur ėdama šiasteises vadovaujasi tik fiskaliniais interesais ir netgi siekia apmokestinti naujus objektus ir bekonominio pagrindo mėgsta didinti akcizų tarifus. Svarbiausius mokesčio elementus tur ėtų nustatyti Seimas, o ne visada mokestinius išteklius taupanti vyriausybė.

3. Muitai , j ų tarif ų formavimo principai bei normos. Muitai yra tokie mokesčiai, kuriais

apmokestinamos per valstybės sieną vežamos prek ės ar asmeninio vartojimo daiktai. Muitai yranetiesioginiai mokesčiai (gyventojų arba vartojimo mokesčiai) ir labiau užgula vargingesnius



82gyventojų sluoksnius, nes šie, pirkdami būtinas vartojimo prekes, dėl muitų valstybei moka didesnę savo pajamų dalį .

Muitai – viena seniausių mokesčių r ūšių . Šie mokesčiai mok ėti Senovės Egipte. Romosimperijoje, Kinijoje. Muitai plačiai buvo taikomi viduramžiais Europoje.

Kiekvienoje šalyje svarbiausią reikšmę turiį vežamieji muitai. Jie atlieka šias funkcijas:• fiskalinę (valstybė siekia gauti kuo daugiau biudžetinių pajamų );

• socialinę -ekonominę (valstybė per muitus siekia tenkinti socialinius bei ekonominiusinteresus).Tarptautiniuose santykiuose dar naudojamas dempingas:šalys eksportuoja savo gaminiu

nuostolingomis kainomis. Tokių šalių viduje tie patys gaminiai parduodami aukštesnėmis kainomisir eksporto nuostoliai padengiami eksportuojančios šalies žmonių lėšomis. Pasaulio praktikojedempingas taikomas, kai šaliai reikia gauti kuo daugiau užsienio valiutos, kai šalis nenori, kad kkraštai pradėtų gaminti jos eksportuojamas prekes, ir siekia užkariauti kitų šalių rinkas.

Lietuvoje muitų politik ą reglamentuoja LR muitinės kodeksas,LR muitų tarif ų į statymas irvėlesni jų pakeitimai ir papildymai.

Muitas yra mokestis, (piniginė prievolė valstybei) už importuojamas prekesį LR muitų teritoriją arba eksportuojamas prekes iš šios teritorijos. ( Prek ė – visoks kilnojamas turtas, galintis būti užsienio prekybos objektu.)

Muito mokesčių subjektai yra juridiniai ir fiziniai asmenys, o mokesčio objektai – per LRsieną į vežamos ar išvežamos prek ės, išskyrus nuo importo muito ar eksporto muitų atleidžiamas prekes. Pvz., neapmokestinamos nedidelės vertės siuntos, vedybų atveju importuojami daiktai,užsienio ir Lietuvos valiuta bei vertybiniai popieriai ir daugelis kitų prekių .

Lietuvos Respublikos muit ų teritorijoje taikomos muit ų r ū šys

Bendrieji Specialieji

M U I T A I

Antidempingo KompensaciniaiProtekciniai(apsaugos)

Taikantbendruosius muitus,siekiama reguliuoti užsienio prekybą ir gauti pajamų į valstybės biudžetą . Specialieji muitai gali būti kaip atsakomoji priemonė prieš diskriminacinius kitų valstybių ar jų grupių veiksmus LR atžvilgiu. Antidempingo muitai taikomi importuojamoms prek ėms, kurių kainos eksportuojančioje valstybė je yra didesnės nei Lietuvoje prašomos, ir patiriama materialinė

žala bei kyla gr ėsmė Lietuvos vietinei pramonei. Kompensaciniai muitai uždedamiimportuojamoms prek ėms, kurių gamybai ar eksportui buvo naudojama užsienio valstybės subsidijair gali būti padaryta žala šalies interesams. Šis muitas neturi viršyti nustatyto subsidijų dydžio. Protekciniai muitai taikomi importuojamoms prek ėms, kurių gamybą norima plėsti vietoje, bet dėl jų importo vietiniai gyventojai patiria juos žlugdančią užsienioį monių konkurenciją .

Pagal muitų taikymo pobūdį išskiriamos tokios muitų grupės:• nuolatiniai – mokami už importuojamas ar eksportuojamas prekes, jų muitų normos

nepriklauso nuo metų laikotarpio;• sezoniniai muitai – mokami už importuojamas ar eksportuojamas prekes per tam tikrą

metų laikotarpį . Sezoninei muitų grupei gali būti taikomi bendrieji ir specialieji muitai.Kiekvienos valstybės muitų politikoje svarbus yra šio mokesčio elementas – muitų tarifas.

Muit ų tarifas – tai susistemintas bendr ų jų muitų importuojamomsį LR muitų teritoriją beieksportuojamoms iš jos prek ėms normų rinkinys. Lietuvos respublikos muitų tarifas sudarytaslaikantis tarptautinė je praktikoje pripažintų muitų tarif ų formavimo principų bei normų . Muitų



83tarifus tvirtina, keičia ir panaikina Vyriausybė. Muitų tarifuose importo muitų normos nustatomosatsižvelgiantį valstybę iš kurios yra kilusios importuojamosį LR muitų teritoriją prek ės. Valstybė,iš kurios yra kilusios importuojamosį LR muitų teritoriją prek ės, nustatoma vadovaujantis Muitinėskodekso ir tarptautinių sutar čių nuostatomis. Lietuvos respublikoje muitų tarifai sudaromi pagal šią struktūr ą :

1. prek ės kodas, pagal kombinuotą ją muitų tarif ų ir užsienio prekybos statistikos

nomenklatūr ą ;2. prek ės aprašas pagal kombinuotą ją muitų tarif ų ir užsienio prekybos statistikosnomenklatūr ą ;

3. prek ės natūrinis matavimo vienetas;4. autonominio importo muito norma;5. konvencinio importo muito norma;6. preferencinės importo muito normos;7. eksporto muito norma.Taikomos trijų tipų muitų tarif ų normos: bazinė, preferencinė ir specialioji. Eksporto atveju: Bazinė – tai LR nutarimais patvirtinta muito norma.taikoma prek ėms, eksportuojamomsį

užsienio valstybes, su kuriomis Lietuvos respublika nėra pasirašiusi prekybos režimą nustatančių tarptautinių sutar čių ; Preferencinė – tai sumažinta, palyginti su bazine, tarifo norma, taikoma

prek ėms,eksportuojamomsį užsienio valstybes, su kuriomis Lietuvos respublika yra pasirašiusididžiausio palankumo statusą , į teisinančias ir nustatytą ją tvark ą ratifikuotas beiį sigaliojusiastarptautines sutartis.

Importo atveju: Autonominiai importo muitai taikomi prek ėms ,importuojamoms iš užsienio valstybių ar jų

grupių (prek ės turi būti jose pagamintos).su kuriomis Lietuvos respublika nėra pasirašiusi prekybosrežimą nustatančių sutar čių arba kurioms nėra suteiktas didžiausio palankumo prekyboje statusas.

Konvenciniai importo muitai yra taikomi prek ėms, importuojamoms iš užsienio valstybių ar jų grupių , su kuriomis Lietuvos respublika yra pasirašiusi didžiausio palankumo prekyboje statusą į teisinančias ir nustatyta tvarka ratifikuotas beiį sigaliojusias sutartis (prek ės turi būti pagamintostose valstybėse).

Preferenciniai importo muitai taikomi importuojamoms prek ėms, pagamintoms valstybėsear jų grupėse, su kuriomis Lietuvos respublika sudariusi tarptautines laisvos prekybos sutartis.

Muitų tarif ų normos nustatomos procentais nuo apmokestinamų jų prekių muitinės vertės(vertybiniai arba advalioriniai muitai) bei taikant deklaruojamoms prek ės matavimo vienetui(specifiniai muitai). Kai kurioms prek ėms nustatyti mišr ūs muitai.

Preki ų muitinė vert ė yra kaina (sandorio vert ė ), sumok ėta ar priklausanti sumok ėti už prekes, parduotas eksportuiį Į LR muit ų teritoriją. Sandorio vert ė gali būti patikslinta kodekso 33

(pridedamos išlaidos) ir 34 (neį skaitomos išlaidosį muitinę vert ę ) straipsnių nuostatomis. Jeigu sandorio vert ė s nustatyti negalima, tai prekių muitinė vert ė nustatoma, paeiliui taikant šiuosmuitinioįvertinimo metodus:

• tapačių prekių pardavimo sandorio maksimalios vertės;• panašių prekių pardavimo sandorio maksimalios vertės;• dedukcinį (prekių muitinė vertė nustatoma remiantis panašių ar tapačių prekių

pardavimu LR maksimalia kaina);• sumavimo (prekių muitinė vertė nustatoma sudedant prekių gamybos, į pakavimo,

gabenimo ir kitas paprastaiį prekių kainą į einančias išlaidas).Importuojamomsį LR muitų teritoriją ar eksportuojamoms iš jos prek ėms yra nustatytos

tarifinės kvotos. Šių tarifinių kvotų taikymo są lygos nustatomos LR tarptautinėse sutartyse arbaVyriausybės nutarimuose. Jeigu neviršijamos tarifinės kvotos,prekes per tam tikr ą laikotarpį leidžiama importuotiį LR muitų teritoriją ar eksportuoti iš jos taikant mažesnę palyginti sunustatytą ja muitų tarif ų arba nulinę bendrojo muito normą .



84 Muit ų mok ė jimas. Muitai mokami Muitinės kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Visos surinktos muitų ir delspinigių sumos (išskyrus gr ą žinamus muitus ir delspinigius) pervedamosį LR valstybės biudžetą . Nesumok ėta muito ir delspinigių sumą muitinė išieškoMuitinės kodekso nustatyta tvarka už einamuosius ir penkerius praė jusius metus.

Mokesčiai mokami muitinės į staigai, pradė jusiai eksporto ar importo muitinės procedūr ą , pagal eksporto ir importo muitinės deklaraciją . Juridiniai asmenys irį monės, neturinčios juridinio

asmens statuso, mokesčius gali sumok ėti grynais, prasidė jus importo arba eksporto muitinės procedūrai, arba mokamuoju pavedimuį muitinės są skaitą per 20 darbo dienų nuo eksporto arbaimporto muitinės procedūros pradžios. Pagal rašytinį asmens prašymą muitinės viršininkas arba jo pavaduotojas mok ė jimo terminą gali pratę sti dar iki 30 d. Tačiau tada skaičiuojamos palūkanos užkiekvieną pradelstą dieną . Mokesčiai apskaičiuojami LR pinigais kiekvienai prekei ar jų siuntaiatskirai.

Muit ų gr ą žinimas. Muitų gr ą žinimo ir atsisakymo juos išieškoti atvejus nustato Muitinėskodeksas bei atatinkamų r ūšių muitus reglamentuojantysį statymai. Prašymai gr ą žinti nepagr į staisumok ėtus (išieškotus) muitus pateikiami teritorinei muitinei ne vėliau kaip per dvejus metus nuošių muitų sumok ė jimo (išieškojimo) dienos. Skundai dėl muitinės sprendimų atsisakyti patenkinti prašymus dėl nepagr į stai apskaičiuotų muitų perskaičiavimo, nepagr į stai sumok ėtų (išieškotų )muitų gr ą žinimo gali būti pateikti ne vėliau kaip po 3 mėnesių nuo prašymą pateikusio asmensinformavimo apie priimtą sprendimą . Jeigu prašymą pateik ę s asmuo nėra informuojamas apie priimtą sprendimą Muitinės kodekso nustatyta tvarka, skundas gali būti pateiktas ne anksčiau kaip po 2 mėnesių ir ne vėliau kaip po 5 mėnesių nuo prašymo pateikimo dienos.

Importuojant prekes mokamas ne tik muitas, bet ir akcizas bei PVM. Akcizas skaičiuojamasnuo prek ės muitinės vertės ir muito sumos arba nuo deklaruojamos prek ės kiekio. PVMskaičiuojamas procentais nuo prek ės muitinės vertės, muito ir akcizo sumos.

Dėl prekių savininko kaltės nesumok ėtą muito sumą muitinė privalo išieškoti iš juridinių asmenų ar juridinio asmens teisių neturinčių į monių ne ginčo tvarka per vienerius metus nuo muitoį forminimo dienos. Laiku nesumok ė jus arba nesumok ė jus muitų mokesčių ,skaičiuojamidelspinigiai. Delspinigių sumok ė jimas neatleidžia nuo muitų mok ė jimo. Delspinigių dydį nustatofinansų ministras, atsižvelgdamasį vidutinę praė jusio kalendorinio ketvir čio metinę palūkanų normą , mokamų už valstybės ne ilgiau kaip vieneriems metams išleistas obligacijas, normą . Finansų ministras šią normą padidina, bet ne daugiau kaip 10 punktų .

4. Atskaitymaiį keli ų fond ą . Siekiant sukaupti ir naudoti lėšas automobilinių kelių tinklui plėsti ,modernizuoti ir funkcionavimui užtikrinti,į steigtas LR Kelių fondas, kurio veiklareglamentuota 1995 m. Seime priimtuį statymu. Kelių fondo tur ėtoja ir tvarkytoja yra Lietuvosrespublikos Vyriausybė. Mokesč io mok ėtojai yra juridinio asmens teises turinčios ir neturinčiosį monės bei juridiniai asmenys, užsiimantys nekomercine veikla, bet gaunantys pajamų iš ūkinės-komercinės veiklos. Kelių fondo šaltiniai yra:

1. Atskaitymai nuo realizavimo pajamų (į plauk ų );2. Dalis akcizo, gauto už realizuotą benziną , dyzelinius degalus ir tepalus;3. Transporto priemonių savinink ų mokestis; (šis mokestį sumoka LRV nustatyta

tvarka,prieš pristatydami transporto priemonę techninei apžiūrai);4. Mokestis už kitose šalyseį registruotų transporto priemonių buvimą LR teritorijoje;5. Mokestis už leidimą važiuoti keliais transporto priemonėmis, kurių matmenys su

kroviniu ar be jo viršija leidžiamus arba svoris viršija leidžiamą ašies apkrovą artransporto priemonės bendr ą ją masę ;

6. Mokestis už leidimą atliktiį vairius darbus bet kurioje kelių komplekso dalyje;7. Valstybės biudžeto lėšos;8. Juridinių ,fizinių asmenų bei kitų valstybių tikslinės lėšos.

Atskaitymus nuo realizavimo pajamų į Kelių fondą mokaį monės, turinčios juridinio asmensteises ir jų neturinčios bei juridiniai asmenys, užsiimantys nekomercine veikla, bet gaunantys pajamų iš ūkinės –komercinės veiklos.



85Įmonės, besiver čiančios statybų veikla,atskaitymusį Kelių fondą moka nuo realizavimo

pajamų (į plauk ų ), gautų už savo jėgomis atliktus statybos ir montavimo darbus. Nuo šių atskaitymų mok ė jimoį Kelių fondą atleidžiami (mokesčio lengvatos):• žemės ūkio produkciją gaminantys juridiniai bei fiziniai asmenys ir paslaugas žemės

ūkiui teikiančios, specializuotosį monės, jeigu pajamos už realizuotą žemės ūkio produkciją ir paslaugas žemės ūkiui sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų realizavimo

pajamų (į plauk ų );• k ūrybinės są jungos, jų į monės ir organizacijos, kurios ne mažiau kaip 50 proc.pelnosunaudoja k ūrybinių są jungų poreikiams;

• į monės, kuriose dirba ne mažiau kaip 50 proc.riboto darbingumo darbuotojų ir kurių realizavimo pajamos gaunamos už jų pačių pagamintą produkciją ;

• biudžetinės į staigos;• ŪB ir PĮ, į sigijusios savo veiklai patentus;• daugiabučių namų savinink ų bendrijos;• mišk ų ur ėdijos – nuo atskaitymų už tą realizavimo pajamų dalį , kuri pagal LR mišk ų

į statymą priskiriama Mišk ų fondui;

• valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros viešosiosį staigos.Ūkio subjektai – benzino, dyzelinių degalų ir tepalų gamintojai, mokantys akcizą į biudžetą ,atskaitymusį Kelių fondą moka nuo realizavimo pajamų , sumažintų sumok ėto akcizo už realizuotą benziną , dyzelinius degalus ir tepalus suma.

Mok ėtojai patys apskaičiuoja ir sumoka atskaitymus nuo realizavimo pajamų (į plauk ų ) į Kelių fondą už kiekvieno mėnesio apyvartą iki kito mėn. 25 dienos. Laiku nesumok ė jus, imamidelspinigiai LR MAĮ nustatyta tvarka. Deklaracija atskaitymų į Kelių fondą pateikiama už metus.Akcizo pajamų dalį į Kelių fondą perveda Finansų ministerija. Atskaitymus nuo realizavimo pajamų (tai išsių sta produkcija,suteiktos paslaugos, nors dar neapmok ėtos) į Kelių fondą moka juridinio asmens teises turinčios į monės (AB ir UAB), o atskaitymus nuo realizavimoį plauk ų (jaugautų į są skaitą pinigų ) moka juridinio asmens teisių neturinčios į monės (IĮ, TŪB, K ŪB).

Pavyzdys: AB “YYY” per š.m. vasario mėn.gavo 80000 Lt bendr ų pajamų , kurias sudar ė: a)60000 Lt - išsių stos prek ės ir suteiktos paslaugos, apmok ėta 50000 Lt; b) gauta 4000 Lt dividendų iš kitos bendrovės; c) 5000 Lt gauta bauda už pavėluotą atsiskaitymą ; d) 11000 Lt gauta už patalpų nuomą . AB “YYY” kelių mokestis už vasario mėn. sudarys 60000 Lt x 0,5 ir bus 300 Lt.

Individualiį monė išsiuntė produkcijos per vasario mėn.už 50000 Lt, gavo pinigų už išsių stą produkciją 20000 Lt. Be to šį mėnesi gautas teigiamas finansinis rezultatas (valiutos perkainojimoį plaukos) 1050 Lt. Individualiosį monės kelių mokestis sudarys 20000 x 0,5 ir bus 100 Lt.

Atskaitymų nuo realizavimo pajamų (į plauk ų ) apskaičiavimo, mok ė jimo ir kontrolės tvark ą bei tarifus nustato LRV, neviršijant šiuoį statymu nustatytų dydžių .

Minėtos įmonė s į kelių fond ą atskaito (mokesč io tarifas):• pramonės, statybos, remonto, autotransportoį monės 0,5 proc. nuo realizavimo pajamų ;• valstybinės, kooperatinės ir privačios prekybos, tiekimoį monės 0,3 proc. nuo

realizavimo pajamų (į plauk ų );• valstybinės dujų į monės 0,1 proc. nuo realizavimo pajamų ;• bankai – 1 proc. nuo realizavimo pajamų .Kelių fondo pajamos negali būti perduodamosį valstybės biudžetą arba panaudotos kitoms

valstybės reikmėms finansuoti. Nepanaudotos pagal metinę są matą Kelių fondo lėšos yra šaltiniskitų metų są matoje numatytoms priemonėms finansuoti. Kelių fondo lėšos naudojamos automobilių keliams tiesti, modernizuoti, taisyti, prižiūr ėti ir saugaus eismo priemonėms į gyvendinti. Šias lėšasnaudoja LRVį galiota institucija pagal Vyriausybės patvirtintą metinę są matą . Metinėse są matoseturi būti numatyta 20 proc. lėšų vietiniams keliams, mišk ų , nacionalinių park ų keliams bei gatvėms

tiesti, taisyti ir prižiūr ėti.5. Nekilnojamo turto mokestis. Šis į statymas priimtas 1994 07 20 d. irį sigaliojo 1995 01 01d. Šisį statymas reglamentuoja juridinių asmenų ir juridinio asmens teisių neturinčiomsį monėms ir



86organizacijoms, nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto, kuriam nustatyta teisinė registracija, apmokestinimą .

Šio mokesč io objektas yra LR teritorijoje juridiniams asmenims ir juridinio asmens teisių neturinčiomsį monėms ir organizacijoms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas,kuriam privaloma teisinė registracija, išskyrus žemę .

Mokesč io mok ėtojai yra juridiniai asmenys ir juridinio asmens teisių neturinčios į monės ir

organizacijos,į registruotos LRį statymų nustatyta tvarka. Mokesč io objektas yra nekilnojamasis turtas, kuriam nustatyta teisinė registracija, išskyrusžemę .

Metinis mokesč io tarifas 1 proc. nuo nekilnojamo turto mokestinės vertės. Nekilnojamą jį turtą , kuriam privaloma valstybinė teisinė registracija, į vertina LRV į galiotos institucijos. Nekilnojamas turtasį vertinamas mokestine verte pagal LRV nustatytą metodik ą . Įvertinimas galioja penkerius metus, jeigu kainų vartojimo indeksas neviršija 1,25 per kalendorinius metus.

Mokesč io lengvatos. Mokesčiu neapmokestinama:- nekilnojamas turtas, naudojamas gamtos bei priešgaisrinei apsaugai, neatlygintin

perduotas labdaros, kultūros, švietimo, sveikatos ir panašiomsį monėms beiorganizacijoms;

- religinių bendruomenių patalpos, pastatai, naudojami kapinių ir laidojimo paslaugoms, namų savinink ų bendrijų turtas, naudojamas pajamoms gauti;- valstybinės į monės, labdaros organizacijos ir fondai, invalidų draugijos ir jų

į monės, žemės ūkio į monės, sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo ir švietimo bei pan.organizacijos irį monės, sodinink ų bendrijos, aptarnaujančios tik savo narius,užsienio valstybių diplomatinės ir konsulinės atstovybės;

- mok ė jimo terminas – mokesti, mokamas po ¼ metinės sumos pasibaigusketvir čiui,per 25 dienas. Mokestis priskiriamas są naudoms,mažinančiomsapmokestinamą jį pelną . Už metus atsiskaitoma iki kovo 1 dienos.

Mok ėtojai mokestį , už jiems nuosavybės teisę priklausantį nekilnojamą turtą , kiekvienaismetais apskaičiuoja pagal nekilnojamo turto tų metų sausio 1d. mokestinę vertę ir apskaičiavimą ikikovo mėn. 1 dienos pateikia vietos mokesčių administratoriui. Mokesčio apskaičiavimo teisingumą kontroliuoja vietos mokesčio administratorius.

Mokestis už naujaiį gytą ar pastatytą nekilnojamą jį turtą skaičiuojamas po 1/12 metinėssumos už kiekvieną mėnesį ,pradedant kitu mėnesiu po šio turto teisinioį registravimo. Mokesčioapskaičiavimas vietos mokesčio administratoriui pateikiamas praė jus vienam mėnesiui po turtoteisinio į registravimo. Už naujaiį sigytą turtą mokestis paskirstomas proporcingai likusiemsmok ė jimo terminams. Už mokesčio į statymo pažeidimus taikoma atsakomybė numatyta LR MAį statyme.

6. Žemės mokesti s. Žemės mokesčio į statymas priimtas 1992 06 25 d.Mokesčio mok ėtojai yra privačios žemės savininkai.

Mokesčio objektas yra privati žemė.Mokesčio tarifas yra 1,5 proc. žemės kainos (miško žemės kainos be medynų vertės).Savivaldybių tarybos savo biudžeto są skaita turi teisę sumažinti žemės mokestį arba visai nuo joatleisti.

Mokesčio lengvatos. Žemės mokesčiu neapmokestinama:• bendrojo naudojimo keliai, • žemės sklypai,• nuosavybės teise priklausantys užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms

į staigoms,• miško žemė;• Nuo žemės mokesčio atleidžiami I ir II grupės invalidai,senatvės pensininkai ir

nepilnamečiai vaikiai, kai minėtų savinink ų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir jiems priklausančio žemės sklypo dydis neviršijasavivaldybių tarybų nustatytų apmokestinamų jų sklypų dydžių . Teikiant lengvatą prie



87darbingų šeimos narių nepriskiriami mokymoį staigų dieninių skyrių moksleiviai beistudentai.

Mokesčio lengvatas už apsauginį mišk ų gamtosauginės paskirties bei gamtos paminklų žemę , nustato Lietuvos respublikos vyriausybė.

Žemės mokestis apskaičiuojamas LRV nustatyta tvarka,kurioje nurodyta, kad žemėsmokestį savininkams apskaičiuoja valstybinės mokesčių inspekcijos. Žemės mokestis skaičiuojamas

nuo žemės ploto pagal Valstybinio žemės kadastro duomenis, kuriuos atatinkamos ŽŪM tarnybos pateikia valstybinėms mokesčių inspekcijoms.Žemės mokesčio apskaičiavimo ir sumok ė jimo terminą nustato vietos savivaldos

vykdomosios institucijos. Laiku neapmokestinti mok ėtojai apmokestinami, mokestis išieškomas,gr ą žinamas bei patikslinamas pagal LR MAį statymo nustatytą tvark ą . Mokesčio laiku nesumok ė jusimami delspinigiai.

7. Žemės nuomos mokestis. Šis mokestis imamas, pagal LR žemės nuomosį statymą priimtą 1993 12 23 d. Žemės nuomos sutartimi nuomotojasį sipareigoja leisti nuomininkui laikinai naudotisžeme, o nuomininkas – naudoti šią žemę sutartyje numatytomis beiį statymo nustatytomissą lygomis ir mok ėti žemės nuomos mokestį .

Mokesč io mok ėtojai yra juridiniai asmenys. Mokesč io objektas yra nuomojamos valstybinės žemės ar privačios žemės sklypas, vandenstelkiniai. Mokesč io tarifas – 6 proc. valstybinės žemės ir valstybinio vandens telkinio kainos.

Atlyginimo už privačios žemės nuomą dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu.Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto są skaita sumažinti žemės nuomos mokestį arba visainuo jo atleisti.

Mokesč io lengvatos. Neapmokestinama valstybinės žemės nuoma:- biudžetinių į staigų , mokslo ir mokymo reikalams bei sporto aikštynams, bazėms ir

pan. naudojama žemė (yra 25 atvejai);- I ir II grupių invalidams, senatvės pensininkams ir nepilnamečiams vaikams, jei jų

šeimose nėra darbingų asmenų , išnuomota žemė tam tikromis są lygomis;- laisvų ekonominių zonų valdymo bendrovės moka 50 proc. mažesnį nuomos

mokestį ;- už žemės sklypus, kuriuose leista steigtiūkininkoūk į (susigr ą žinusiems žemę ),

sklypus prie daugiabučių gyvenamų jų namų ir kitais atvejais iki sutarties teisiškoį registravimo taikomas lengvatinis 15 proc. tarifas.

Žemės nuomotojas yra žemės savininkas ar bendras savininkas, apskrities valdytojas, vietossavivaldos institucija, kita valstybinės žemės valdytojo funkcijas atliekantį institucija ir (kai žemė subnuomojama) valstybinės žemės nuomotojas.

Žemės nuomininku gali būti LR pilietis arba užsienietis, turintis leidimą nuolat gyventiLietuvoje, nustatyta tvarkaį registruota LRį monė, į staiga, organizacija, bendra su užsienio kapitalu

į monė, turinti leidimą užsienio investicijai Lietuvoje. Žemės nuomos terminas nustatomasnuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne daugiau kaip 99 metams.Žemės nuomos mokestis yraį skaitomasį į monės išlaidas.8. Mokesč iai už valstybinius gamtos turtus. Mokesčiai už valstybinius gamtos turtus – tai

valstybės pajamos iš jos nuosavybės. Šie mokesčiai imami pagal LR mokesčių už valstybiniusgamtos ištekliusį statymą , priimtą 1991 03 21 d.Šisį statymasį sigaliojo nuo 1991 07 01 d.

Mokesč io objektas yra valstybiniai gamtos ištekliai,o mok ėtojai – juridiniai ir fiziniaiasmenys,į statymų numatyta tvarka išgaunantys LR valstybinius gamtos išteklius.

Mokesč ių tarif ų dydį reguliuoja LR Vyriausybė. Mokesčių tarifas priklauso nuo paimtų gamtos išteklių kiekio ir kokybės. Mokesčių tarifai yra nustatomi kiekvienam išteklių pavadinimuinuo fizinio matavimo vieneto. Mokesčio suma susideda iš dviejų dalių : mokesčio už valstybinių

gamtos išteklių turimus ir mokesčio už valstybinių gamtos išteklių , kaip nacionalinio turto,naudojimą .



88 Mokesč io lengvatos: žemės naudotojai,ūkiniams reikalams (ne pardavimui) naudojantys

statybinių medžiagų žaliavas ir vandenį , esančius jiems suteiktame sklype, mokesčių nemoka.Mokesčiai už valstybinius gamtos ištekliusį skaitomi į są naudas, mažinančias

apmokestinamą jį pelną .Mokesčiai yra mokami avansu kas ketvirtį lygiomis dalimis nuo metinės mokesčių sumos,

kuri apskaičiuota pagal numatomų sunaudoti išteklių kiek į . Avansinė suma pervedamaį biudžetą iki

kito ketvir čio pirmo mėnesio 15 dienos. Metų pabaigoje skaičiuojama faktiška mokesčių suma.Mokesčių apskaičiavimas iki vasario 1 d. pateikiamas VMI. Metiniai mokesčiai koreguojami pagalfaktišk ą išgautų išteklių kiek į ir sumokami per 5 dienas nuo ataskaitos pateikimo dienos (vasario 20d.).

Už nuslė ptą išteklių kiek į mokamas mokestis ir taikomos sankcijos MAį statymo numatytatvarka.

9. Naftos ir duj ų ištekli ų mokestis. LR naftos ir dujų išteklių mokesčio į statymas priimtas1992 10 07 d.

Mokesč io objektas yra respublikos teritorijoje ir jos ekonominė je zonoje Baltijos jūrojeišgaunama nafta ir dujos.

Mokesč io mok ėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, nustatyta tvarka išgaunantys naftą irdujas respublikoje ir jos ekonominė je zonoje Baltijos jūroje.

Bazinis mokesč io tarifas yra 20 proc. išgautos naftos ir dujų pardavimo kainos, bet nemažiau kaip Vyriausybės nustatyta kontrolinė kaina. Už naftą ir dujas, išgaunamas valstybėslėšomis rastuose ir išžvalgytuose telkiniuose, bazinis mokesčio tarifas padidinamas 9 punktais.

Mokesč io mok ė jimas. Mokestis mokamasį valstybės biudžetą avansu lygiomis metinėsmokesčio sumos, apskaičiuotos pagal numatomą išgauti naftos ir dujų kiek į , dalimis kas ketvirtį ikikito ketvir čio pirmo mėnesio 15 dienos. Metams pasibaigus, mokesčio suma perskaičiuojama pagalfaktiškai išgautos naftos ir dujų kiek į ir iki vasario 1 d. apskaičiavimas pateikiamas VMI.Papildomos mokesčio sumos sumokamos iki vasario 15 d.

Už nuslė ptą naftos ir dujų kiek į taikomos sankcijos MAį statyme numatyta tvarka.Mokesčio lengvatos netaikomos. 10. Mokestis už aplinkos teršimą. Šiais mokesčiais norima mažinti teršimą bei neigiamą

poveik į aplikai. Šiuos mokesčius reglamentuoja LR mokesčių už aplinkos teršimą į statymas.Priimtas 1991 04 02d.

Mokesč io mok ėtojai – juridiniai ir fiziniai asmenys,kurie teršia aplink ą ir kuriems nustatytinormatyvai.

Mokesč io objektas yra išmetamiį aplink ą fiziniai, cheminiai ir biologiniai teršalai, neigiamaiveikiantys žmogų ir aplink ą . Mokesčiai nustatomi atsižvelgiantį teršalų kiek į , kenksmingumą ,normatyvą bei jo į gyvendinimo laik ą . Šiuos mokesčius moka juridiniai ir fiziniai asmenys, kurieį aplink ą išmeta teršiančias medžiagas ir kuriems nustatyti teršiančių medžiagų , išmetamų į aplink ą ,normatyvai.

Mokesč io tarifas. Mokesčių normatyvai nustatyti vienai teršalų tonai. Vandens ir atmosferosteršalams mokesčio tarifas pagal atitikimą normatyvams skirstomasį :- pagrindinį – pagal jį skaičiuojami mokesčiai neviršija normatyvo;- padidintą – pagal kur į skaičiuojami mokesčiai viršija normatyvą ;- lengvatinį , t.y.išmetus mažesnę negu didžiausias leistinas teršiamų jų medžiagų

kiekis, išmetamasį aplink ą iš atskiro teršimo šaltinio per laiko vienetą , kuris,į vertinuskitų teršimo šaltinių poveik į ir į monių plėtojimo perspektyvą , neviršija nustatytų aplinkos kokybės normų Pagrindiniai mokesčio tarifai nustatyti atskirai už vandens iratmosferos teršimą pagal teršalų pavadinimus. Mokesčių tarifai yra indeksuojami kartą per tris mėnesius, jeigu vartojimo kainų indeksas tą laikotarpį už kur į tarifai nebuvoapskaičiuoti, yra didesnis kaip 1,2. Indeksuotus mokesčio tarifus apskaičiuoja LR

aplinkos apsaugos ministerija.Mokesčiams už aplinkos teršimą iš stacionarinių šaltinių apskaičiuoti taikomi Mokesčio užaplinkos teršimą į statymo 1 priedėlyje nustatyti teršalų ir teršalų grupių tarifai. Mokesčiams už



89aplinkos teršimą iš mobilių jų taršos šaltinių taikomi LRV nustatyti kuroį kainiai (1 tonai sunaudotų degalų , o lėktuvams – pakilimo ir nusileidimo ciklui) ir šiemsį kainiams taikomi tarifai.

Baudoms už normatyvą viršijantį ir (ar) už nuslė ptą teršalų kiek į apskaičiuoti taikomiį statymu nustatyti teršalams ir teršalų grupėms koeficientai.Čia skaičiavimo formulės yrasudėtingos, apskaičiuoja mokesčio administratoriaus pareigūnai.

Mokesč io mok ė jimo periodiškumas. Mokestis už aplinkos teršimą , išskyrus 2000 m., MM,

kuriems yra privalomas gamtos išteklių naudojimo leidimas, apskaičiuoja ir moka kas ketvirtį , jei planuojama metinė mokesčio už aplinkos teršimą suma sudaro ne daugiau kaip 10 tūkst. Lt. Kitimokesčių už aplinkos teršimą mok ėtojai mokestį moka kas puse metų .

Mokesčio mok ėtojai, kuriems teršalamsį aplink ą išmesti privalomas gamtos išteklių naudojimo leidimas, kasmet iki kovo 1 d. raštu praneša Aplinkos ministerijos atatinkamo regioaplinkos apsaugos departamentui ir Valstybinei teritorinei mokesčių inspekcijai apie mokesčiomok ė jimo periodą . Jeigu MM iki nustatyto termino nepranešė apie mok ė jimo periodą , laikoma, kadmokestis bus mokamas kas ketvirtį .

Mokesč ių mok ėtojų identifikavimas (są rašo sudarymas) Aplinkos ministerijos atatinkamoregiono aplinkos apsaugos departamentas iki kovo 1 d. turi surinkti ir atnaujinti informaciją apiemokesčio už aplinkos teršimą mok ėtojus:

- iš į monių registro tvarkytojų (Statistikos departamento ir savivaldybių ) – apievisas atatinkamo regiono teritorijojeį registruotasį mones;- iš LR kelių policijos apieį monėse į registruotų autotransporto priemonių skaičių , iš

savivaldybių apie traktorių skaičių , iš valstyb. geležinkelio inspekcijos apie traukinių ,į registruotų atatinkamo regiono teritorijoje, skaičių , iš valstyb. vidaus vandenų laivybosinspekcijos apie laivų skaičių , iš Civilinės aviacijos inspekcijos apie lėktuvų atatinkamoregiono teritorijoje skaičių .

Vadovaudamiesi gauta informacija ir turimais duomenimis apie asmenims išduotus a privalomus išduoti gamtos išteklių naudojimo leidimus bei pateikta informacija apie mokesčiomok ė jimo periodą , Aplinkos ministerija sudaro mokesčių mok ėtojų są rašą ,kuriamenurodo:mokesčio mok ė jimo periodą , (kas ketvirtį ar puse metų ), už kokią taršą privaloma mok ėti(mobilius ar stacionarinius taršos šaltinius),ūkinei komercinei veiklai vykdyti naudojamų mobilių taršos šaltinių skaičių ir iki kovo 31 d. raštu pateikia Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Mokesč io lengvatos. Juridiniai ir fiziniai asmenys, savo priemonėmis į gyvendinantys gamtossaugos priemones, mažinančias teršimą daugiau kaip 25 proc., atleidžiami nuo mokesčių pagal pagrindinį tarif ą ,padarytoms išlaidoms padengti bet ne ilgiau kaip 3 metus.

11. Žyminis mokestis. Mokestis imamas nuo 1995 m.Įstatymas Seime priimtas 1994 metais. Mokesč io mok ėtojai yra juridiniai ir fiziniai asmenys. Mokesč io objektas yra valstybės institucijų atliekami veiksmai ir išduodami juridinę galią

turintys dokumentai. Žyminis mokestis imamas už licencijas (leidimus) verstis licencijuojamveikla išdavimą , į monių į registravimo bei perregistravimo atatinkamų dokumentų išdavimą , leidimą

importuoti alkoholio produktus ir jais prekiauti išdavimą , už tranzitu vežamų prekių atatinkamų dokumentų išdavimą , už prekybą naftos produktais vietos atestatų išdavimą , valstybinės higienosinspekcijos, muitinės, kelių policijos atliekamus veiksmus ir atatinkamų dokumentų išdavimą , užsavivaldybių atliekamus notarinius veiksmus, už civilinės būklės aktų registravimą ir dokumentų išdavimą ir kitais atvejais. Pvz., už prašymus imigruotiį LR šeimų susijungimo atveju mokama 250Lt, kitais atvejais – 500 Lt, už IĮ į registravimą – 200 Lt, UAB, ABį registravimą – 500 Lt, už TŪB,kredito unijosį registravimą – 400 Lt, už licenciją importuoti naftos produktus – 500 tūkst. litų .

Mokesč io tarifas. Tarifai yraį vair ūs, juos nustato LR vyriausybė. Mokesč io lengvatos. Mokesčio nemoka:- išvardintiį statyme ieškovai, pareišk ė jai, šalys bylose, kurias nagrinė ja teismai;- už civilinės būklės aktų registravimą , pakeitimą bei papildymą ;

- už išduodamus dokumentus dėl pilietybės, išvykimo į užsienį ar atvykimoį Lietuvos respublik ą . Mokestis mokamas prieš atliekant veiksmus ar išduodant dokumentus.



90Žyminis mokestisį skaitomasį tą biudžetą iš kurio išlaikomaį staiga, išduodanti dokumentus,

už kuriuos imamas mokestis.12. Konsulinis mokestis. Šį mokestį reglamentuoja 1994 m. Seime priimtasį statymas. Mokesč io mok ėtojai yra Lietuvos ar užsienio juridiniai ir fiziniai asmenys.Lietuvos piliečiai

ir asmenys be pilietybės. Mokesč io objektas yra konsulinės paslaugos, notariniai veiksmai,išduodami juridinę galią

turintys dokumentai (pasai, vizos, pilietybės dokumentai ir kita)Mokestis neimamas už:- LR diplomatinių pasų išdavimą užsieniečiams, vykstantiems į oficialius

susitikimus, lankyti sergančius šeimos narius ar jų kapus bei į jų laidotuves, vizų išdavimą vaikams iki 16 m., norinčių imigruoti asmenų iki 18 m. per teisėtus atstovusį forminimą , konsulines paslaugas aptarnaujant LR žvejų ir prekybos laivus, lėktuvus ir pan.

Mokestis mokamas prieš atliekant konsulines paslaugas ar notarinius veiksmus.13. Paveldimo ar dovanojamo turto mokestis. Šis mokesčio į statymasį sigaliojo nuo 1998

01 01 d. Mokesč io mok ėtojai – LR ir kitų valstybių fiziniai asmenys, LR paveldė ję ar pagal

dovanojimo sutartį į giję turtą .Mokesčio objektas yra paveldė jimas ar dovanojimo būdu į gytas kilnojamasis irnekilnojamasis turtas, kuria nustatyta teisinė registracija arba numatyta dovanojimo sutartiessudarymo notarinė forma.

Mokesč io tarifas sudarytas pagal sudėtingą progresiją a) Paveldint turtą nuo apmokestinamosios vertės(AV), kai* AV iki 0,5 mln. Lt – 5 procentai;* AV viršija 0,5 mln. Lt – 10 proc. b) Dovanojant turtą – nuo 10 proc. nuo AV. Mokesč io lengvatos. Neapmokestinama:- vaik ų (į vaikių ), tėvų (į tėvių ) pagal dovanojimo sutartį į gytas turtas;- vaik ų (į vaikių ), tėvų (į tėvių ), globė jų , globotinių , senelių , vaikaičių , brolių , seser ų

paveldėtas turtas;- sutuoktinio sutuoktiniui dovanotas ar vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktini

paveldėtas turtas;- savivaldybės taryba gali atidėti mokestį ne ilgiau kaip 1 metams.Mokestis mokamas prieš paveldė jimo teisės dokumento išdavimą ar dovanojimo sandorio

patvirtinimą arba prieš teisinę turto registraciją .Paveldimo ar dovanojamo turtoį statyme kilnojamam turtui priskiriama: akcijos, obligacijos,

vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, meno kuriniai, brangieji metalai, brangakmeniai, pinigai. PaCivilinį kodeksą , kai kilnojamo turto vertė viršija 30000 Lt dovanojimo sutartys turi būti rašytinės ir

patvirtintos notariškai. Dovanojimo būdu gautos pajamos pinigais ar natūra (turtu), viršijančios10000 Lt per metus yra apmokestinamos pagal FAPM laikiną jį į statymą 20 proc. tarif ą . Šiuomokesčiu, neatsižvelgiant į dovanojimo būdu gaunamų pajamų (pinigais ar turtu) dydį ,neapmokestinamos iš sutuoktinių , vaik ų ir tėvų dovanojimo būdu gautos pajamos.

Turto apmokestinamoji vertė apskaičiuojama pagal Vyriausybės nustatytą tvark ą .Vyriausybės 1997 09 15 d. nutarimu Nr. 1008 paveldimo ar dovanojamo kilnojamo (nekilnojamoturto apmokestinamoji vertė yra 70 proc. turto rinkos vertės. Šios ir privalomo registruoti brangausturto vidutinės rinkos kainos kas ketvirtį skelbiamos “Valstybės žiniose”.

14. Prekyvieč i ų mokestis. Prekyviečių mokestį reglamentuoja 1993 11 23 d. priimtas Seimeį statymas ir vėlesni jo pakeitimai. Prekyvietė yra specialiaiį rengta vieta, kurioje reguliariai arbatam tikromis savaitės dienomis už nustatytą mokestį prekiauja gamintojai ir kiti asmenys.

Mokesč io mok ėtojai yra į monės, eksploatuojančios prekyvietes. Mokesč io objektas yra prekyvietės plotas (kv.m.),į rengtos prekybos vietos, kiosk ų irautomobilių stovė jimo vietos,skirtos prekiauti ne žemės ūkio produkcija ir ne maisto prek ėmis.





92Mokesčio mok ėtojai, mokantys už darbą iš savo einamų jų į plauk ų ,išskaitytoms mokesčio sumomsmok ėti banko į staigoms mokamą jį pavedimą pateikia ne vėliau kaip kitą dieną po atlyginimoišmok ė jimo.

Juridinio asmens teisių neturinčios į monės ir ūkinės bendrijos pajamų avansinį mokestį moka kiekvieno mokestinio laikotarpio mėnesiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos, o už metus pajamų mokestis sumokamas kitą darbo dieną po metinės pajamų deklaracijos pateikimo termino

pasibaigimo.Kai pajamas iš komercinės-ūkinės veiklos fiziniams asmenims išmoka ir mokestį apskaičiuoja bei išlaikoį monės, į staigos ir organizacijos, mokestis turi būti sumok ėtas per 10 dienų pasibaigus mėnesiui, kur į ta suma išmok ėta.

Kai pajamas iš komercinės-ūkinės veiklos fiziniai asmenys gauna iš kitų fizinių asmenų ,gavę s pajamas asmuo privalo jas deklaruoti nuolatinės gyvenamosios vietos valstybinei mokesčių inspekcijai

FAPMį statyme apmokestinimo tvarka reglamentuojama taip:1. Pajamų , susijusių su darbo santykiai, apmokestinimo tvarka.2. Autoriams ir jų į pėdiniams išmokamo autorinio atlyginimo už mokslo, literatūros, meno

bei kitus autorinius darbus, apmokestinimo tvarka.3. Juridinių asmens teisių neturinčių individualių į monių ir ūkinių bendrijų ,apmokestinimotvarka.

4. Gyventojų pajamų iš komercinės veiklos,taip pat kitų pajamų , apmokestinimo tvarka.

1. Pajamų susijusių su darbo santykiais, apmokestinimo tvarka. Pajamos, susijusios sudarbo santykiais, skirtingai apmokestinamos pagrindinė je ir nepagrindinė je darbovietė je. Pagrindinedarboviete mokesčiams išskaityti, laikoma ta, kurią pasirenka darbuotojas ir nurodo darbo sutartyjearba pareiškime. Iš pajamų gautų pagrindinė je darbovietė je, atimamas pagrindinisneapmokestinamasis minimumas (PNM) ir skirtumas apmokestinamas 33 procentų tarifu.Jūrininkai, į rašyti į laivo, plaukiojančio su Lietuvos valstybės vėliava, į gulos narių są rašą beidirbančių pagal darbo sutartį to paties laivo valdytojo laivuose kaip pagrindinė je darbovietė je, laivoreiso metu gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos atskaičius neapmokestinamą jį minimumą , apmokestinamos 15 procentų tarifu. Asmenims, neturintiems lengvatų , šiuo metu PNMyra 214 Lt, nuo balandžio 1 d. keisis ir bus 260 Lt. Lengvatos yra teikiamos invalidams, asmenimauginantiems vaikus, žemės ūkio produkciją gaminančių į monių darbuotojams. LR Vyriausybė nustatytus PNM dydžius indeksuoja pagal vartojimo kainų indeksą .

Nepagrindinė je darbovietė je gaunamos pajamos apmokestinamos pagal progresinį tarif ą ,netaikant PNM. Pajamų mokestį susijusį su darbo santykiais, apskaičiuoja, išskaito ir sumokadarbdaviai (prie pajamų šaltinio). Bankoį staigoms mokamasis pavedimas pateikiamas ne vėliaukaip kitą dieną išmok ė jus atlyginimus ir kasos (neimant pinigų iš banko), o imant pinigus

atlyginimams išmok ėti iš banko, arba pervedantį korteles, tą pačią dieną .Pvz., Petraitis dirba vadybininku dviejose firmose. Abiejose firmose gaunamas mėnesinis bruto darbo užmokestis yra vienodas 1000 Lt. Petraičio bendrosios mėnesio pajamos sudarys1000+1000=2000 Lt; Petraitis moka pajamų mokestį pagrindinė je darbovietė je (1000-214)x0,33=259,38 Lt. Jo grynosios pajamos sudarys 1000-259,38=740,62 Lt .

Petraitis mok ės pajamų mokestį nepagrindinė je darbovietė je 214/2 x10proc + 214/2 x 20 proc. +(1000-214)x35 proc.=307,2 Lt. Jo grynosios pajamos ne pagrindinė je darbovietė je sudarys1000-307,2=692,8 Lt. Matome, kad antroje darbovietė je Petraičio grynosios pajamos 47,82 Ltmažesnės. Nemaža duoklė valstybei. 28,33 proc. nuo visų uždirbtų mėnesio pajamų . Sakykime, kadinfliacija sudaro 2 proc. (kainų augimo indeksas 1,02) Tada jo pajamų nuvertė jimo koeficientassudarys 0,9804 jo grynų jų pajamų perkamoji galia sumaž ė s (740,62+692,8)x0,9804}-1433,42=-

28,10 Lt ne itin daug, tačiau sumažė jo.2. Kaip apmokestinamas autorinis atlyginimas?Autorių ir jų į pėdinių autorinis atlyginimasuž k ūrybinius darbus apmokestinamas 13 proc. pajamų mokesčio tarifu. Jeigu atradimų ar išradimų



93autoriui išduotas autorinis liudijimas, neapmokestinamas minimumas sudaro 8 PNM už kiekvieą atradimą ar išradimą . Nuoį pėdiniams išmokamo autorinio atlyginimo, jei jau toks atlyginimas buvoišmok ėtas,imamas 60 proc. dydžio pajamų mokestis. Vaikams iki 18 m., sutuoktiniams ir tėvams pensininkams bei invalidams šis pajamų mokestis mažinamas 50 proc.

Iš apmokestinamų jų sumų atimamos sumos, perduotos labdarai bei paramai. Savivaldybė šį mokestį gali mažinti savo biudžeto są skaita arba iš viso nuo jo atleisti. Šio mokesčio nustatymo

metodas –prie pajamų šaltinio, t.y.nustatomas identiškai pajamoms, susijusioms su darbo santykiais3. Individualių (personalinių ) įmonių ir ūkinių bendrijų apmokestinimas. Šių į monių apmokestinamosios komercinės-ūkinės veiklos pajamos nustatomos, iš bendr ų jų į plauk ų atskaičiusJAPM į statymo 5 str. išvardintas ir dokumentais patvirtintas išlaidas, minėtoms į plaukoms gauti.Pajamų mokesčio apskaičiavimas pateikiamas PĮ pajamų deklaracijoje. Jeigu IĮ ar ūkinė bendrija parduoda materialų jį ilgalaik į turtą pigiau, negu jo likutinė vertė,tai į bendr ą sias pajamasį plaukasį skaitoma to turto likutinė vertė.

Jeigu mokestiniais metais gaunami nuostoliai, gautą nuostolių sumą leidžiama perkeltiį kitus mokestinius metus, bet ne ilgiau kaip penkerius mokestinius metus. Pasibaigus šiam terminnuostoliai nebeperkeliami, pradedant skaičiuoti nuo kitų metų , kai nuostoliai susidar ė.

Įstatymas leidžia neapmokestinti pajamų už parduotą žemės ūkio produkciją , pagamintą asmeniniameūkyje, išskyrus pajamas už mėsėdžius švelniaplaukius žvėrelius, nutrijas ir jų produkciją .

Ūkinių bendrijų ir juridinio asmens teisių neturinčių individualių į monių , kurių bendrosiosį plaukos per mokestinį laikotarpį neviršija 1 mln. litų ir vidutinis są rašinis darbuotojų skaičiusneviršija 50 žmonių apmokestinamosioms pajamoms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas. Netaikoma, ši lengvata, jeigu minėti subjektai ver čiasi prekyba alkoholiniais gėrimais ar tabakogaminiais, didmenine ar mažmenine naftos produktų prekyba.

Savivaldybių tarybos turi teisę mažinti mokestį arba visai atleisti nuo pajamų mokesčiomok ė jimo atskiras juridinio asmens teisių neturinčias į mones, biudžeto są skaita.

Jeigu mokesčio mok ėtojas pagalį statymus turi teisę į kelias mokesčio lengvatas, teikiam tikdidžiausia lengvata.

Užsienio valstybių į monių iš Lietuvos juridinio asmens teisių neturinčių į monių gautos pajamos už suteiktas rinkotyros, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugas bei palūkanos už suteiktas paskolas apmokestinamos prie pajamų šaltinio taikant 15 proc. tarif ą , o už suteiktą teisę naudotis prekių ženklais licencijomis, firmų vardais – taikant 10 proc. tarif ą . (nuo 1999 m.)

IĮ ir ūkinės bendrijos bei fiziniai asmenys gali nusipirkti patentus tam tikros veiklosvykdymui.Įsigijus patentą , už patente nurodytos veiklos pajamas pajamų mokesčio mok ėti nereikia.

Patentų išdavimo tvark ą , veiklos r ūšis, patento mokesčio minimalius ir maksimalius tarifusnustato Vyriausybė. Savivaldybė gali didinti ar mažinti patento mokesčio tarifus iki 50 proc.Patentai išduodami nustatytoms veiklos r ūšims, pvz., verslams (trikotažo gaminių mezgimas,siuvimui statybos bei remonto darbams ir pan.), aptarnavimo paslaugoms (fotograf ų darbai,

kosmetikos, kirpyklų paslaugoms, taksi ir pan.), prekybai (prekyba kioskuose,visuomeninismaitinimas).Vyriausybės nutarime nurodytos veiklos r ūšys, kurioms IĮ ir ŪB patentus galiį sigyti sava

valia, o kurioms veikloms juosį sigyti privalo. Fiziniams asmenims nurodyti tik privalomieji patentai. Patentas galioja tik tuo atveju, jeiguį plaukos nuo kalendorinių metų nesiekia 50 tūkst. Lt.Į plaukoms pasiekus šią sumą , reikia sumok ėti papildomą patento mokestį . Patentus išduoda miestų ir rajonų savivaldybės mokesčių inspekcijos.

Individualiosį monės bei ūkinės bendrijos, mokestiniams metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės l dienos pateikia teritorinei mokesčių inspekcijai pajamų deklaraciją . Per metus mokamiavansiniai mok ė jimai, kur į apskaičiuoja šiameį statyme nustatyta tvarka pats mokesčio mok ėtojas.Įregistruotos naujosį monės pirmais metais atleidžiamos nuo pajamų avansinių mok ė jimų . Šios

į monės avansinius pajamų mok ė jimus pradeda mok ėti nuo kitų metų gegužės mėnesio (mokestiniolaikotarpio penktojo mėnesio). Jeigu praė jusiais mokestiniais metais pajamų mokesčio sumaneviršijo 100000 Lt,į monė einamaisiais mokestiniais metais pajamų avansinių mokesčių mok ėti



94neprivalo. Pajamų mokesčio avansinė apyskaita už pirmuosius keturis mokestinio laikotarpiomėnesius pateikiama iki mokestinio laikotarpio pirmojo mėnesio (sausio) paskutinės dienos. Užmokestinio laikotarpio penktą jį – dvyliktą jį mėnesius pateikiama iki mokestinio laikotarpio penktojo (gegužės) mėnesio paskutinės dienos.

Mokesčio mok ėtojas gali pasirinkti pajamų avansinį mokestį mok ėti pagal apskaičiuotą einamų jų metų kiekvieno mėnesio pajamų mokesčio sumą . Jeigu mokesčio mok ėtojas pasirinko

pajamų avansinį mokestį mok ėti pagal apskaičiuotą einamų jų metų kiekvieno mėnesio pajamų mokesčio sumą , pajamų mokesčio avansinė apyskaita pateikiama ne vėliau kaip kiekvienomokestinio laikotarpio mėnesiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos.

Pajamų mokestis sumokamas kitą darbo dieną po metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pasibaigimo. Jeigu mokestis sumokamas ne laiku mokami delspinigiai Mokesčių administravimoį statymo nustatyta tvarka. JeiguĮI ir ŪB užsiima veikla neį sigijusios privalomo patento, išį monės išieškoma patento mokesčio dydžio suma ir tokio pat dydžio bauda. Jei mokesčiomok ėtojas pajamų deklaracijoje nurodo mažesnę pajamų mokesčio sumą ir per mažai sumokaį biudžetą , jam Mokesčių administravimoį statymo nustatyta tvarka skiriamos ekonominės sankcijos.

Gyventojų pajamų iš ūkinė s-komercinė s veiklos ir kit ų pajamų apmokestinimas. Šios pajamos gali būti:

• turto nuomos pajamos; - tarifas 20 proc.;• pajamos pagal rangos sutartis; tarifas 20 proc.;• pajamos gautos už parduotą turtą , miško gėrybes (grybus, uogas, riešutus, vaistažoles ir

kt.), bei antrines žaliavas; - mokesčio tarifas 5 proc.;• kitos pajamos – pajamos už parduotą turtą (suma viršija 1 PNM per mėnesį arba kai per

metus parduodamas daugiau nei vienas bet kokios vertės vienos ar kitos r ūšies daiktas)apmokestinimo tarifas 10 proc. Kitas pajamas (pinigais ar natūra) gaunančius asmenisapmokestina į monės, į staigos ir organizacijos, išmokančios nurodytas pajamasgyventojams, arba jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybinės mokesčių inspekcijos.

Tais atvejais, kai aukščiau nurodytas pajamas mok ėtojas gauna iš į monių , į staigų ar

organizacijų arba per jas, pajamų mokestį išskaito ir sumokaį biudžetą minėtos į monės. Mokestisturi būti sumok ėtas per 10 dienų pasibaigus mėnesiui ir turi būti pranešta apie mokesčioapskaičiavimą ir sumok ė jimą VMI.

• dividendai apmokestinami taikant 29 proc. tarif ą .Reik ėtų atkreipti dėmesį į tok į atveją . Jeigu fizinis asmuo dirbaį monė je ir į sigyja akcijas,

į nešdamas savo turtą , ir jeigu akcinink ų susirinkimas patvirtina turto vertę didesnę nei akcininkoį nešta suma, tai vertės skirtumas apmokestinamas 33 proc. atėmus 1 PNM. Jeigu fizinis asmuonedirbaį monė je, tai turto vertės skirtumas būtų apmokestintas 20 proc.

Užsienio valstybių piliečių gautos pajamos Lietuvoje iš komercinės veiklos ir kitos pajamosapmokestinamos anksčiau minėta tvarka, bet netaikomas parduotam turtui lengvata, kai suma viršija1 PNM per mėnesį arba kai per metus parduotas vienas bet kokios vertės vienos ar kitos r ūšies

daiktas.Dovanojimo ar paveldė jimo būdu gautos pajamos pinigais ar natūra, viršijančios 10000 Ltyra apmokestinamos 20 proc. tarifu.

Neapmokestinamos pajamų mokesč ių gyventojų pajamos:• donorystės pajamos;• pajamos, kurios apmokestinamos paveldimo ar dovanojamo turto mokesčiu;• alimentai;• žalai atlyginti, gautos sumos, netekus maitintojo bei darbingumo;• teismų priteistos sumos materialinei ir moralinei žalai atlyginti;• draudimo išmokamos sumos;•

palūkanos už LR ūkio subjektų obligacijas ir LRV bei savivaldybių vertybinius popierius bei gautos už LR banko licencijas turinčiose banko ir kitose kreditoį staigoselaikomus indėlius;



95• sporto ir kitų varžybų bei konkursų prizai ir dovanos;• loterijų laimė jimai;• sumos mokamos iš labdaros fondų ;• pašalpos, kurias skiria vyriausybė ar savivaldybė;• premijos, gautos laimė jus konkursus, kurias skiria valstybė;• pašalpos, darbdavio išmok ėtos (mirus buvusiam darbuotojui)į statyminiamį pėdiniui,

taip pat pašalpos, išmok ėtos stichinių nelaimių ir gaisr ų atvejais;• pajamos už parduotą gyventojui priklausantį turtą , jei už jį gauta suma neviršija 1 PNM

per mėnesį arba kai per metus parduotas vienas bet kokios vertės vienos ar kitos r ūšiesdaiktas;

• iš fizinių asmenų gautos dovanos, jei tokių pajamų suma neviršija 10000 Lt bei paveldė jimo būdu gautos pajamos. Neapmokestinamos dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių , vaik ų ir tėvų ;

• politinių kampanijų finansavimo kontrolės į statymo nustatyta tvarka politinėskampanijos metu gautos aukos ir dovanos;

• pajamos už asmeniniame pagalbiniameūkyje pagamintą ir realizuotą žemės ūkio

produkciją , išskyrus pajamas už realizuotus mėsėdžius švelniaplaukius žvėrelius,nutrijas, jų produkciją , taip patūkinink ų ir ūkio narių pajamos užūkinink ų ūkiuose,į registruotuoseŪkininkoį statymo nustatyta tvarka, vykdomą žemės ūkio veiklą ;

• vertybinių popierių vertės padidė jimo pajamos už parduotus ar kitu būdu perleistusvertybinius popieriusį sigytus iki 1999 m.

Pajamų mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka:1. Einamų metų pajamų mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiantį mok ėtojo

deklaracijose nurodytas numatomas gauti sumas. Tais atvejais, kai per metus ženkliakeičiasi gaunamų pajamų dydis, pajamų mokestis gali būti perskaičiuojamas.2. Pasibaigus metams arba nutr ūkus gaunamų pajamų šaltiniui, mokestis perskaičiuojamas atsižvelgiantį faktiškai gautą pajamų dydį . Skirtumas tarpapskaičiuotos ir pareikalautos sumok ėti mokesčio sumos išieškomas arba gr ą žinamas per mėnesį , o nutr ūkus pajamų šaltiniui – per 15 d.nuo deklaracijos pateikimo dienos.

Fizinio asmens pajamų deklaracija pateikiama nuolatinės gyvenamos vietos VMI. Pajamų deklaracija pateikiama tais atvejais:

- einamais metais numatomų nuolat gauti pajamų deklaracija pateikiama iki einamų metų vasario 1 dienos;

- einamais metais gautų pajamų , išskyrus vertybinių popierių vertės padidė jimo pajamas, deklaracija pateikiama per 5 dienas, praė jus mėnesiui nuo pajamų gavimo;

- kai deklaruojamos vienkartinės einamais metais gautos pajamos, metinės patikslintos pajamų deklaracijos iki vasario 1 dienos teikti nereikia;

- kai pajamos uždirbamos užsienio valstybėse,pajamų deklaracija pateikiama per 5dienas, praė jus mėnesiui po sugr į žimoį Lietuvą , ar pasibaigus pajamų šaltiniui užsieniovalstybėse. Šios pajamos deklaruojamos neatsižvelgiant ar buvo sumok ėti mokesčiaiužsienyje. Ir t.t.

Pajamų deklaracijos formą ir jos užpildymo tvark ą tvirtina LRV arba josį galiota institucija.Už praė jusį laikotarpį papildomai apskaičiuotas mokestis ir sankcijos sumokami LR

mokesčių administravimoį statymo nustatytais terminais.Už ne laiku sumok ėtą mokestį imamidelspinigiai.

16. Juridini ų asmenų pelno mokestis. Pelno mokesčio tikslas yra nustatyti uždirbto pelnoarba gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu tvarka. Juridinių asmenų pelno mokestį reglamentuoja LR juridinių asmenų pelno mokesčio į statymas, priimtas 1999 17 31 d. ir vėlesni jo papildymai bei pakeitimai. Esminis pelno mokesčio į statymo pakeitimas priimtas 2001 12 20 Nr.



96IX-675. Šis į statymas į sigalioja nuo 2002 01 01 dienos. Senasis LR Juridinių asmenų pelnomokesčio į statymas galioja iki 2003 01 01 d. Senojo juridinių asmenų pelno mokesčio į statymonuostatas 2002 m. taiko vienetai, kurių mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais(iki mokestinio laikotarpio pabaigos). Senojoį statymo nuostatos netaikomos išmokoms,apmokestinamoms pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio.

2002 metais dar galioja kai kurios senojo JAPMĮ nuostatos: avansinių pelno mokesčio

mok ė jimų tvarka (naujojiį sigalios nuo 2003 01 01) ir dividendų apmokestinimo tarifas 29 proc.(naujasis 15 proc. tarifasį sigalios nuo 2003 01 01 m.)Panaikintos investicijų lengvatos (netaikomas investicijų tę stinumas).Įmonės, kurios buvo

pasirinkusios II investicijų skaičiavimo būdą , ilgalaikiam turtui, kuris buvoį trauktasį investicijų sumą , nusidėvė jimo skaičiuoti negali. Ilgalaik į turtą , kuriam buvo taikoma investicijų lengvata,investavusį kitas į mones ar jį perdavus pagal panaudos sutartį , pajamoms priskiriama šio turtoį sigijimo vertė. Neribotos atsakomybės į monėms ši tvarka taikoma taip pat – ilgalaikiam turtui,kuriam buvo taikoma investicijų lengvata, pakeitus šio turto paskirtį ,į skaitant atvejus kai savininkaiišsimoka pajamų dalį , panaudotą toms investicijoms.

Nuo 2002 01 01į sigaliojus naujam pelno mokesčio į statymui, pelno mokesčio nemoka pelno nesiekiančios į monės, žemės ūkio produkcijos gamintojams, šiai šakai paslaugas teikiančiomsį monėms, kurių šios veiklos pajamos viršija 50 proc. visų pajamų , nustatytas 0 proc. pelnomokesčio tarifas. Sena tvarka taikomos lengvatosį monėms, į registruotoms laisvose ekonominėsezonose,į monėms turinčioms riboto darbingumo darbuotojus.loterijų platintojams, kredito unijoms.

Kai kurių naujų są vok ų paaiškinimai:Eil.Nr. Naujoji są voka Są vokos paaiškinimas arba senasis terminas1 Apmokestinamasis vienetas Mokesčio mok ėtojas2 Vieneto dalyvis Mokesčio mok ėtojo savininkas, akcininkas, narys ir

pan.3 Tikslinė teritorija Lengvatinio mokesčio tarifo valstybės arba zonos4 Užsienio vieneto ne per nuolatines

buveines Lietuvos teritorijojegautos pajamos

Išmokos užsienio valstybių į monėms,apmokestinamos pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio

5 Turto vertės padidė jimo pajamos Ilgalaikio turto pardavimo (perleidimo) operacijos6 Leidžiami atskaitymai, ribojamų

dydžių leidžiami atskaitymaiSą naudos (ribojamos są naudos), mažinančiosapmokestinamą jį pelną

7 Neleidžiami atskaitymai Są naudos,nemažinančios apmokestinamojo pelno8 Pozityviosios pajamos Kontroliuojamo vieneto,į registruoto ar kitaip

organizuoto valstybėse, kurios neį trauktosį Finansų ministerijos patvirtintą są rašą ir tikslinių teritorijų są rašą , kurio forma nustatyta 2002 01 24 FMį sakyme Nr. 24 (VŽ Nr.10) pajamos ar jų dalis,

į skaitomos į Lietuvos kontroliuojančiojo vieneto pajamas.9. Kontroliuojamasis vienetas Vienetas, kuriame kontroliuojantis asmuo arb

kontroliuojantis asmuo su susijusiomis šalimis turidaugiau kaip 50 proc. akcijų , dalių , kitų teisių į pelną

10 Tikroji rinkos kaina Suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria,sudarius tiesiogiai sanodį , gali būti į skaitytasnepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduotiasmenų tarpusavioį sipareigojimas.

11 Susijusios šalys Įmonės, jų grupės, fiziniai asmenys, kurie galiį takoti kitų į monių veiklą dėl jų akcinink ų .savinink ų , darbuotojų giminystės,svainystės ryšių , dukterinės ir patronuojančios



97

į monės

Pagal naują jį į statymą Lietuvos apmokestinamuoju vienetu laikomi:• Lietuvos juridinis asmuo,į registruotas LR teisės aktų nustatyta tvarka;• Užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija,kurios buveinė yra užsienyje.

Mokesč io mok ėtojai yra:- juridinio asmens teises turinčios į monės, kurių veiklą reglamentuoja LRį monių į statymas;

- juridiniai asmenys, vykdydami nekomercinę veiklą , bet gavę pajamų iš ūkinės-komercinės veiklos, išskyrus Lietuvos bank ą ir biudžetinesį staigas;

- užsienio valstybių į monės, kurių veiklą reglamentuoja užsienio valstybių į statymaiir kurių buveinė yra užsienio valstybė je.

Mokesč io objektas yra apmokestinamasis pelnas ir pajamos. Pajamas gauna užsieniovalstybių į monės iš Lietuvos respublikos juridinių asmenų už suteiktas rinkotyros, konsultavimo,tarpininkavimo paslaugas, už suteiktą teisę naudotis prekių ženklais,licencijomis, firmų vardais, taip pat užsienio valstybių į monės, į registruotos lengvatinio mokesčio tarifo valstybėse arba zonose irgaunančios pajamų iš LR juridinių asmenų .

Juridinių asmenų pelno mokesčio instrumentarijus Lietuvos są lygomis

Mokesč io subjektas - Juridinio asmens teises turinčios į monės;- Juridiniai asmenys, vykdantys nekomercinę veiklą ;- Užsienio valstybių į monės

Mokesč io objektas - Apmokestinamasis pelnas ir išmokos apmokestinamos prie pajamų šaltinio

Mokesč io šaltinis - Sutampa su mokesčio objektu

Mokesč io tarifas - procentinis-proporcinis

Apmokestinimo lengvatos – Mokesčio tarifo ir paties mokesčio sumažinimas – Neapmokestinamasis pelnas

Mokesč io ėmimo būdas - Tiesioginis (iš pelno, pajamų )

Mokesč io nustatymo metodas - Juridinio asmens pelno mokesčio apyskaita

Mokesč io tarifas. Juridinių asmenų pelno mokesčio į statyme tarifai yra procentiniai-

proporciniai. Susisteminti mokesčio tarifai pateikiami lentelė je (Galiojantys nuo 2002 m.):

Apmokestinimo objektas Tarifas, procentApmokestinamasis pelnas (Lietuvos vienetų ir nuolatinių buveinių )

Apmokestinamasis pelnas vienetų , kurių vidutinis są rašinis darbuotojų skaičiusneviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500000 Lt (išimtis- susijusios šalys)

15 (2002 01 01)

13 (20020101

Užsienio vienetų pajamos, uždirbtos Lietuvoje ne per nuolatines buveines 10(2002 01 01



98Pajamos iš paskirstytojo pelno (į skaitant dividendus) Dividendai išmokami 2002m. apmokestinami 29 proc. tarifu.

15 (nuo 2003 01 01

Apmokestinamieji vienetai ataskaitiniais metais moka pelno mokesčio avansinius

mok ė jimus. 2002m. galioja avansinių mok ė jimų tvarka pagal seną jį į statymą , nuo 2003 01 01 pagalnaują jį . Pasibaigus ataskaitiniams metams atsiskaitoma iki spalio 1 dienos.

Užsienio vienetų pajamos, uždirbtos Lietuvoje sumokamos iki kito po išmokos mėnesio 15dienos.

Juridinių asmenų pelno mokesč io lengvatos:• Ne pelno organizacijos (į monės) pelno mokesčio nemoka;• Žemės ūkio produkcijos gamintojai ir šiai šakai paslaugas teikiančios į monės,kurių šios

veiklos pajamos neviršija 50 proc.visų pajamų pelno mokesčio nemoka;• neapmokestinama suteikta parama (leidžiama 2 kartus atskaityti išmokas paramai, bet n

daugiau kaip 40 proc. pajamų , atskaičius neapmokestinamą sias pajamas bei leidžiamus

atskaitymus, 28 str.);• į monė, kurioje užsienio investuotojo užsienio kapitalo investicija yra pasiekusi 2 mlnJAV dolerių , trejus metus nemoka pelno mokesčio nuo apyskaitinio ketvir čio, kur į pradėtas gauti pelnas, pradžios. Kitus trejus metus šiį monė moka 50 proc. mažesnį pelno mokestį . Netaikomos lengvatosį monėms, kurios ver čiasi didmenine ir mažmeninenaftos produktų prekyba, jeigu jų pajamos iš prekybos šiais produktais sudaro daugiaukaip 30 proc. jų realizavimo pajamų ;

• į monės, kuriose dirba riboto darbingumo darbuotojai ir kurių dalis tarp visų darbuotojų sudaro daugiau kaip 50 proc. – apmokestinamasis pelnas sumažinamas 100 proc.; kariboto darbingumo žmonės sudaro 40-50 proc. – pelno mokestis sumažinamas 75 proc.,kai sudaro 30-40 proc. – pelno mokestis mažinamas – 50 proc., ir kai sudaro 20-30 pro-pelno mokestis mažinamas 25 procentais.• Pinigines ir pinigines-daiktines loterijas rengiančių į monių pajamos (nominali išplatintų loterijos bilietų ar kortelių vertė) kurių steigė jai yra privatūs asmenys nustatytas 13 proc.tarifas, kai steigė jai yra valstybinės organizacijos – 5 proc. tarifas.

• Kredito unijos nuo 2000 01 01d. iki 2003 01 01 visiškai atleidžiamos nuo juridinių asmenų pelno mokesčio. Nuo 2003 01 01 kredito unijos bus apmokestinamos 70 proc.mažesniu juridiniu asmenų pelno mokesčio tarifu.

Mokesč io apskai č iavimas ir mok ė jimas. Lietuvos vienetams ir nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas yra apskaičiuojamas iš pajamų atimant neapmokestinamą sias pajamas,leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. Gautas apmokestinamasis pelnas padauginamas iš atatinkamo mokesčio tarifo.

Neapmokestinamoms pajamoms priskiriama:• gauta parama pagal LR paramos ir labdarosį statymą ;• gautos draudimo išmokos, neviršijančios prarasto turto vertės;• bankrutavusių vienetų gautos pajamos, už parduotą turtą ;• draudimoį monių organizacinis likutis, pagal LR draudimoį statymą ;• pensijų fondo, veikiančio pagal LR pensijų fondoį statymą pajamos;• pajamos dėl ilgalaikio turto perkainojimo atlikto pagal teisės aktus;• netesybos, išskyrus gautas iš užsienio vienetų ;• jūr ų uostų , oro navigacijos paslaugų rinkliavos ir už jūros uosto žemės nuomą surinktos

lėšos;• gauta žalos atlyginimas.Leidžiami atskaitymai tai faktiškai patirtosį prastinės vieneto veiklai są naudos, būtinos

vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti.



99 Ribojamų dydžių atskaitymai – tai atskaitymų , kurie atimami iš pajamų , suma, neviršijanti normatyvų , kitų apribojimų , pvz., Reprezentacinių išlaidų leidžiamasis atskaitymas yra 75 proc., parama leidžiama 2kartus atskaityti išmokas paramai, tačiau ne daugiau kaip 40 proc. pajamų ir t.t.

Užsienio vienet ų Lietuvoje uždirbt ų pajamų ne per nuolatines buveines apmokestinimas. Išmokos apmokestinamos 10 proc.pelno mokesčio tarifu prie pajamų šaltinio neatskaitant jokių

są naudų (5 str). Nuo 2002.01.01 neapmokestinamos išmokosuž suteiktas rinkotyros, konsultavimo,tarpininkavimo, projektavimo-konstravimo, darbo organizavimo, valdymo ir koordinavim paslaugas.

Nuo 2002 01 01 apmokestinamos pajamos iš paskirstytojo pelno, atlyginimas už suteiką informaciją apie gamybinę , prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how), palūkanų pajamos iš betkokios r ūšies skolinių į sipareigojimų . Nuo 2003 01 01 panaikintos išimtys dėl palūkanų apmokestinimo už paskolas, suteiktas užsienio valstybių bank ų ir tarptautinių finansinių institucijų (pagal patvirtintą są rašą ), taip pat išimtys dėl palūkanų už LR juridinių asmenų obligacijas. Nurodytos palūkanos bus apmokestinamos pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio pagal sutartis pasirašytas po 2003 01 01 d. (58 str.)

Nuo 2002 01 01 apmokestinamos pelno mokesčiu:- pajamos už parduotą ,kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamą turtą , esantį LR teritorijoje, nepriklausomai nuo jo buvimo vietos;- išmokos už kompiuterinę į rangą (prie pajamų šaltinio) tik tuo atveju, jeigu:• perleidžiamos teisės daryti programos kopijas turint tikslą jas viešai platinti, išnuomoti

ar parduoti;• perleidžiamos teisės rengti išvestines kompiuterines programas ir teisės demonstruoti

programą .Avansinių pelno mokesčio mok ė jimų ir apyskaitų pateikimo VMI tvarka 2002 metais

nepasikeitė, tačiau apskaičiuojant avansinius mok ė jimus galima taikyti sumažintą 15 proc. tarif ą . Nuo 2003 m. avansiniai pelno mokesčio mok ė jimai bus mokami šia tvarka:

Avansiniai mok ė jimai bus daromi vieną kartą per ketvirtį . Mok ė jimo terminas – ikikiekvieno ketvir čio paskutinės mėnesio dienos. Už IV ketvirtį – iki gruodžio 25 d.

Leistini du avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo būdai: I būdas – pagal praė jusių laikotarpių duomenis (analogiškas buvusiai tvarkai): sausio-

rugsė jo mėnesių avansinių mok ė jimų dydžiui nustatyti pagrindu laikoma užpraeitų metų pelnomokesčio suma. Spalio-gruodžio mėnesių avansinių dydžių nustatymui pagrindu laikoma praeitų metų pelno mokesčio suma.

II būdas. Pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą . Jei vienetai pasirink ę šį avansinį mok ė jimo būdą apskaičiuos numatomą pelno mokestį mažesnį kaip 80 proc.faktiško pelno sumos, jiems bus skaičiuojami delspinigiai, numatyta MAĮ tvarka. Avansinėsapyskaitos pateikimo terminas iki sausio mėn. 31 dienos. Apyskaita gali būti tikslinama.

17. Į mokos socialiniam draudimui . Socialiniu draudimu siekiama apsaugoti žmones nuosocialinės-ekonominės rizikos pasekmių . Valstybinio socialinio draudimo paskirtis – teiktiapdraustiesiems šalies gyventojams ir jų šeimos nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų , jeigu jie negali dėl į statymu numatytų svarbių priežasčių apsir ū pinti iš darbo ir kitų pajamų arba turi papildomų išlaidų . Bendr ą socialinės apsaugos politik ą Lietuvoje formuoja Socialinės apsaugos irdarbo ministerija. Socialinį draudimą organizuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba“Sodra”: renkaį mokas, apskaičiuoja ir moka pensijas, laikinojo nedarbingumo pašalpas, nėštumo irgimdymo, vaik ų priežiūros ir kitas pašalpas.

Lietuvoje valstybinį socialinį draudimą reglamentuoja LR valstybinio socialinio draudimoį statymas, galiojantis nuo 1991 m. bei vėlesni jo papildymai ir pakeitimai, ir kiti normatyviniai aktai

(“Dėl valstybinio socialinio draudimoį mokos tarif ų ”, apdraustų jų į skaitos taisyklės, į vairių pašalpų nuostatai, pensijų į statymas ir kt.).





101- valstybės lėšomis draudžiami asmenys – tai asmenys, turintys teisę gauti bet

kokios r ūšies pensiją , darbingo amžiaus žmonės,užsiregistravę darbo biržoje, nėščiosios,motinystės atostogų metu, motinos (tėvai) iki jų vaikams sukaks 8 m., taip pat motinos(tėvai), auginančios du ar daugiau vaik ų , iki jų pilnametystės, asmenys iki 18 m.,moksleiviai ir studentai,į vairių grupių invalidai, kiti valstybės remiami asmenys.

Privalomojo sveikatos draudimo pajamas sudaro:

• apdraustų jų PSDį mokos;• valstybės biudžetoį mokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis;• papildomi valstybės asignavimai;• kitosį statymaisį teisintos pajamos.PSD į mokos ligonių kasoms mokamos tokia tvarka.Valstybinė mokesčių inspekcija (30

proc.) fizinių asmenų pajamų mokesčio ir VSD fondo valdyba (3 proc.) darbo užmokesčio per 3dienas nuo jų gavimo pervedaį Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto są skaitą . Anksčiau minėtos institucijos galutinai atsiskaito, susumavus atitinkamoketvir čio rezultatus iki kito ketvir čio antrojo mėnesio 15 dienos.

Pažymėtina, kad asmenys, nemokantys PSDį mok ų , netenka galimybės gauti gydymoį staigų paslaugų , išskyrus būtiną ją medicinos pagalbą .

PSD lėšos naudojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmok ėti (iki 76 proc.),vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti, kurortinio gydymo išlaidoms padengti ir pan.

Paruošė:dėstytoja G.Giliauskienė

Literatūra:1. E.Buškevičiūtė, V.Pukelienė. Valstybės mokesčių sistema, 1998.

2. Stačiokas R. ir kiti. Savivaldybės mokesčiai ir rinkliavos. 1996.3. Mokesčių į statymų komentarai, 2001 m., UAB “Pačiolis”.4. V.Meidūnas, P.Puzinauskas. Mokesčiai: teorija, vaidmuo, raida. 2001.5. LR mokesčių į statymai ir jų papildymai bei pakeitimai.

Documents

Finansai Ir Mokesciai (Giliauskiene)