Gailius Libre

5/24/2018 Gailius Libre

1/16

383naujasis idinys-aidai 2011 / 6

eimos vaidmuo pirmojoje Lietuvos Respublikoje visdar tra suvokiamas labai pavirutinikai. Danai jistraktuojamas kaip nelabai svarbus ar savaime supran-tamas, nors nra nei vienoks, nei kitoks. Autoironikasposakis apie Lietuv kaip gimini ar vogeri krat

tarsi aprpia visus laikus ir vienu ypu visk paaiki-na. Taiau problemos esama subtilesns. Nors maokrato gyventojai ities kone visi esti susij giminys-ts ryiais, kurie ilieka glauds dl nedideli atstu-m ir paprasto bendravimo, taiau i santyki reik-m vairiais laikotarpiais gali stipriai skirtis. iandieneima ir giminyst praranda svor ne tik dl atsiv-rusi didesni emigracijos ir kosmopolitizmo (savslaikymo Europos ar net pasaulio pilieiu) galimybi,bet ir dl atitinkamai kintanios pasauliros. Benerykiausias i pokyi atspindys giminaiiams tai-komi apribojimai kartu dirbti. Ne tik teisje, bet ir vi-suomens moralje atviras gimini rmimas, j dar-binimas valstybs tarnyboje ar pan. laikomas atskirukorupcijos poriu. Taiau taip buvo ne visada. Tarpu-kario Lietuvoje, regis, mons kur kas labiau vertinoeim, gimin ir jos solidarum. Todl tiriant to metoistorij eima svarbi ne tik statistiniu ar sociologiniupoiriu (eim bta dideli, padtis eimoje galdavonulemti isilavinim, profesijos pasirinkim ir pan.),

ISTORIJA

bet ir kaip konkretus veiksnys svarbiuose istoriniuosevykiuose ar sprendimuose.

Btent tok istorin eimos vaidmen 19181940 m.Lietuvoje ia ir bandoma atskleisti, pasiremiant anuo-met palyginti takingos, bet iandien jau menkai ino-

mos Polovinsk eimos pavyzdiu.

Pradia

XIX a. pabaigoje Kaunas ramiai snaud Nemunopakrantje. Tykus ups bgimas, regis, visikai atiti-ko neskub miesto ritm. Dar ne taip seniai, vos priepor deimi met visoje gubernijoje griaudjo m-iai, o ne iki galo baigt statyti miesto kaljim buvogabenami nelaisv paimti sukilliai, taiau dabarir vl buvo apms taikos metui bdingas sstingis.Nors apskritai prajs imtmetis Kaunui buvo palan-kus taps Rusijos imperijos gubernijos centru, jisiaugo ir pagyvjo, o ypa prasiplt pastaius tvir-tov to nepakako (o gal net prieingai) sstingiui irudarumui iblakyti. Jei, kaip kad nutiko vliau, i

Vakar ateit karas, miestas-tvirtov uvirt ir sukvpimu griebtsi uduoties. Taiau anuomet tvrtaika ir, kaip dera tikram kariui, Kaunas snaud.

Vis dlto ramyb ir tykus ritmas miesto gyvenime

EIMA TARPUKARIO LIETUVOJE:POLOVINSKAI

Bernardas Gailius

Bernardas Gailius (g. 1981) t kt, t-k, pbct, gmt t vtb tb - kt TV v g. Pg vk Partizanai tada ir iandien (2006), Nusikaltimai prie Smetonos

(2008); mt gt ktk m j Pvk-Bbg tm, k g tp.d tp pgt mt t pkb

a echz (bv Ktt), r K, BtMk, Vtt dmbv, ag lpm m, vm m t kg. n m vbt bv j Pvk-B tmm kg Kontr-valgyba Lietuvoje(1967) tv p pbk-t tk tmm fgmt. u pt m -km t k mb rmt Mkv.vm tm ptkt t m ltv ct

vtb chv, ltv t chv K pktchv mg. at m g tk pmtK chv n ambk, b k pgb -g vb k p Pvk m m bt k -

m. p r mp m Kk ktvg-b t m tkt: . , 19051917 .: , :

, 2000; . ,

, in: - , 2006,

Nr. 2, p. 5054; . , . . : o-

, : http://ricolor.org/history/bldv/5/. nvgm tkt (vm Bostono) Lietuvi enciklopedija, ktckp t, v p tp , -m, vg tt.


2/16

384 naujasis idinys-aidai 2011 / 6

buvo apgaulingi. Kaunas jau turjo savo paslapt lietuvi taut. Miestas jau buvo mats ir konspiraci-

jos ugrdintus sukillius, ir atkaklj vyskup Motie-j Valani. Jau buvo prasidjs tas Kauno istorijostarpsnis, kuriame jis save suvok kaip tikrj Lietu-

v. Suvalkijos kinink Lietuv.Tai buvo maitinga vizija. Pavirutinikai atmesda-

mi 18631864 m. sukilim kaip lenk darb, naujiejilietuviai vis tiek perm jo dvasi. Kaip ir likusioje Eu-ropoje, tautikumas Lietuvoje, kol neturjo slyg tap-ti bendruomens gyvenimo pagrindu, buvo ne politinstvarkos krju, o jos griovju. Tauta ir revoliucija engkartu, Jonui lipui susirainjant su Vincu Kapsuku.Kaip ir bedievyst tokia, kaip tautos dainiaus VincoKudirkos ar tautos nansinink Jono ir Petro Vileii.Keistas, iuolaikiniam mogui sunkiai sukramtomas irsuvirkinamas pasaulir miinys anuomet galjobti pavadintas epochos dvasia.

Tokiame keistame mieste susituok Jonas Polovins-kas ir Ona Wizer ir ten pat susilauk vaik, kuri ke-liai ir likimai savitai persipyn su paios Lietuvos igy-venimais. Sunku k daugiau pasakyti apie senuosiusPolovinskus. Kaip ir daugelis svarbi moni tv arnet itis gimini pradinink, jie nepaliko mums kitpdsak tik savo vaikus. Taiau pastarj biograjosneivengiamai yra ir tv pasauliros paliudijimai.

Pavyzdiui, nors eima gyveno nelengvai (Jonas Polo-vinskas jaunesnysis vliau prisimins gerj gydytoj

Abramson, kuris, pamats sunki buit, nemokamaiduodavo vaist), jaunieji Polovinskai turjo galimybmokytis ir apskritai buvo deramai iauklti ir paruo-ti savarankikam gyvenimui. I tv, tikriausiai, buvo

perimta ir palyginti karta lietuvyb, draugikumas gi-minms ir prisiriimas prie nam. Pagaliau, kraujas,kaip anuomet sakydavo dar apie genus nepatyr mo-ns, atnea ir gimtus talentus. Tokius, kaip dainavi-mas. Ger bals turjo daugelis Polovinsk, bet tik vie-

nai j dainavimas virto profesija.

VladislaVa

Vladislava Polovinskait gim 1890 m. lapkriio 20 d.Nors nuo pat vaikysts mgo muzik, siekiant tikroskarjeros jai teko gerokai pavargti. Kaip ir visi jauniejiPolovinskai, Vladislava nuo maens buvo lavinama irsitrauk slapt lietuvik veikl. Ji moksi dar ne vi-sai legalizuotuose Sauls draugijos mokytoj kursuo-se, kuri steigjas buvo vliau skandalingai pagarsjsir neaikiomis aplinkybmis nuudytas prelatas Kons-tantinas Olauskas. 1908 m. kursus baigusi Vladislavasiningai pild draugijos viltis, mokytojaudama lietu-vikose mokyklose Garliavoje, Kamajuose ir kitur.

1910 m. visa senj Polovinsk eima persikl Vilni, kur prasidjo naujas Vladislavos gyvenimoetapas. Vis dar mokytojaudama, ji m aktyviai daly-vauti inom lietuvi meninink kurtos Rtos drau-gijos veikloje. inoma, muzikinje. Juk dar bdamavos deimties ji jau giedojo Kauno v. Trejybs ba-

nyios chore, vadovauja-ma Vinco Naceviiaus.Matyt, ne be io garsauschorvedio kvpimo Vla-

dislava pateko ir JuozoNaujalio nelegali drau-gij Daina, kurios na-riai rinkdavosi slaptomsrepeticijoms privaiuosebutuose ir Verv mike. i draugij kiek vliau,beje, sijung ir Vladis-lavos brolis Jonas, kurslapta veikla patrauklabiau nei muzika, nors irpo keliasdeimties met

jau Amerikoje, isiruos

su eima ikyl automo-biliu, jis vis dar mgdavogalingu bosu utrauktiAnt kalno karklai siba-vo dain, kuri lietu-

vikai mokjo net prancz guvernant, priirdavusiJono sn bsim inom JAV raytoj fantast AlgBudr. Bet tai jau kita istorija.

Taigi Vilniuje Vladislava visai natraliai siliejo muzikin Rtos draugijos veikl, dainavo koncertuo-se. Taiau kaip tik tuo metu ji eng dar rytingesn

Bernardas Gailius

K gk tt. ap 1926. atvk. lnB Ms


3/16


1C m XiX . v tgt gbt gzc, ktk pt pt t kk mzk kttmzk vtm. XX . p g vk gvb r mt, tgt k gztv- vt mzk vm pg.

ingsn stojo Vilniuje veikusi muzikos mokykl,priklausiusi Rusijos imperatorikajai muzikos drau-gijai1. Tai turjo bti ne taip jau paprasta, nes eimanebuvo itin turtinga ir Vladislava, matyt, mokydama-si dirbo. Tiek pat ryto tikriausiai pareikalavo tik pa-

naiu metu vykusios vestuvs su devyneriais metaisvyresniu teisininku Juozu Grigaiiu. Tuomet tarnavs

Vitebsko karinje komendantroje, jis vliau aktyviai

sijung Lietuvos nepriklausomybs atkrimo vei-kl, dalyvavo 1917 m. Peterburgo lietuvi seime, o gr-s Kaun tapo inomu teisju dirbo kariuomens,Kauno apygardos teismuose, vliau Vyriausiajametribunole.

Muzikos mokykla Vladislavai tapo tomis daugeliomoni troktamomis durimis kit pasaul. Grigai-tiens (kaip ji geriausiai inoma) atveju tai reik ope-r. 1914 m. ji jau vyko tsti studij Sankt Peterburgokonservatorij. Po penkeri met j baigusi Vladislava

jau kvieiama dainuoti garsiajame Marijos teatre, kurjau buvo spjusi suibti kita Lietuvos vaigd Kip-ras Petrauskas.

Grti Lietuv Grigaiiai, matyt, nusprend bendrusutarimu. Jei Vladislav i tikrj galjo vilioti ymiscena (komunistai, inia, mokjo, bent i pradi, btivelns mylimiems liaudies artistams), tai sunku si-vaizduoti jos teisininko vyro perspektyvas Sankt Peter-burge po 1918-j. Taiau tikriausiai lemiam reik-

m turjo kas kita. Kaip ir daugeliui to meto aktyvilietuvi, svarbesn u praktinius iskaiiavimus ir u(tiktin) antibolevizm buvo naujoji nepriklausomaLietuva senos romantikos svajons (kuri gal net nevisi jie drso puoselti) isipildymas. Tad per Vitebsk

ir Smolensk, lydimas paini pabgli grainimo pro-cedr ir daugelio pasirodym operoje, nusidriek Gri-gaitiens kelias tvyn.

1920 m. pasiek Lietuv perspektyvi dainink ir pa-tyrs teisininkas veikiai tapo ne paskutins reikmsKauno pora ir status ilaik iki pat Antrojo pasauli-nio karo. Grigaitien pradjo dirbti dar tik besikurian-iame Valstybs teatre, dst Kauno konservatorijo-

je, teik ir privaias pamokas. Be to, ji aktyviai veikvisuomenje: reng solinius koncertus, buvo Lietuvimeno krj Muzikos sekcijos nar, viena Lietuvosoperos krj, Filharmonijos ir Birutiei draugijospirminink. Taigi artist ir tikra ponia.

Kaip ir didiosios dalies anos Lietuvos elito, Grigaiigyvenim smarkiai apgriov Antrasis pasaulinis karasir soviet smurtas. Nors galima sakyti, kad jiems pasi-

sek labiau nei daugeliui, vis dlto maiau negu kaikuriems. 1944 m. Grigaitien su vyru ir seserimi Vale-rija Kundrotiene laivu iplauk Karaliaui. I ten traukiniu Traunsteino lietuvi pabgli stovykl(seserys turjo pinig, tad stovykloje tik formaliai re-gistravosi, i ties gyveno savarankikai), paskui, pa-dedant broliui Jonui, vl laivu JAV, apdainuot-

j Niujork. ia 1947 m. palaidojusi vyr, Grigaitienpersikl ikag, kur toliau igyveno dl prarandamobalso ir nesiklostanios vienintels dukters eimos. Jimir 1961 m., sulaukusi septyniasdeimties met.

EIMA TARPUKARIO LIETUVOJE: POLOVINSKAI

Vv Ggt. 1934Vv Pvkt. ap 1908 Vv Pvkt-Ggt,bg skt Ptbg kvt.ap 1919


4/16


Taiau vien grai 1921 m. birelio dien Kauno ge-leinkelio stotyje Vladislav Grigaitien buvo galimaivysti linksm ir nerpestingai nusiteikusi, laukian-i jau neabejotinai isiilgto savo nuotyki iekotojobrolio Jono. Greta jos stovjo nors ir su didele barzda,

bet tik 2526 met vyras vyriausias to meto Lietu-vos nipas.

MyKolas liPius

Mykolas Lipius ir pats buvo kils i garbingos ei-mos. Jo motina Kotryna Maiulyt jauniausia Mai-ronio sesuo. Ji vienintel itekjo u kininko JuozoLipiaus, utat susilauk septyni vaik. Turti ddkunig buvo nemenkas privalumas ne tik tuometin-

je, bet ir gerokai vlesnje Lietuvoje alyje, kur pri-vati nuosavyb keli moni gyvenime skynsi taipsunkiai, kad tik reta kuri gimin galdavo (ir tebe-gali) kalbti apie kok nors rimtesn eimos turt ar

juo labiau svajoti apie jo iaugim vlesnse kartose.Tokioje nuolatinio galo su galu sudrinjimo atmos-feroje dvasininkai, inoma, galjo reikmingai padtiartimiesiems. Paaukimas, iaip ar taip, buvo gerbia-mas ne maiau (o visuomenei vis intensyviau igyve-nant tautin atgimim net labiau) nei aukta kilm,todl jis garantavo tvirt socialin ir turtin padt.Maironis, regis, aikiai suvok ir nuolankiai atliko savo emikj vaidmen, vien po kito globodamas irmokslindamas Kotrynos vaikus, i kuri be Mykologerai inoma ir ieivijos raytoja Danut Lipit-Au-

gien. Kartu jauniesiems Lipiukams buvo skiepytair ta tvirta emaitika katalikyb, kurios dvasi darir iandien pastaano krato ieiviai.

Mykolas, atrodo,buvo rimtai ruoia-mas ir pats ruosiatsidti kiui. Bai-gs Kauno gimnazi-

j jis 19141916 m.moksi Rygos poli-technikos institute,vliau dar du me-

tus ems kioinstitute Maskvoje.Kaip tik ia jis ir su-tiko bsim operossolist Marij Mar-cinkeviit. I pra-di ji buvo tik savo-tika pasiuntin, perduodavusi Mykolui kit merginlaikus, bet paskui... mons kalba, kad bta meils di-dels, kaip ir derjo romantikai epochai. 1920 m. va-sario 16 d. jie susituok Kaune ir nuo to laiko kiekvieno

mnesio 16 dien Mykolas dovanodavo Marijai gli.Kaip vyrams kartais pasitaiko, Lipiaus planus su-

jauk karas. 1918 m. jis gro k tik atkurt nepri-klausom Lietuv ir usira savanoriu kariuomen.I pradi, matyt, dl savo isilavinimo, pradjs sprs-

ti kariuomens tiekimo problemas, Lipius veikiai buvopastebtas tuometinio Generalinio tabo ini daliesvirininko ir bene vienintelio darbuotojo Jono ilinskoir tapo jo padjju. Lipiui nuo pat pradi atiteko kon-trvalgyba neabejotinai tuo metu svarbiausia sky-riaus funkcija. Be to, jis padjo reorganizuoti ar, teisin-giau bt sakyti, kurti valgybos skyri, kuris, kitaipnei laikinoji ini dalis, jau turjo aiki struktr ir

igrynintas funkcijas (galkiek maiau buvo jas vyk-dani moni).

Persirgs ne tik nipusanuomet kamavusia ilti-

ne liga, po kurios jo efasilinskas nebegro tar-nyb, Lipius tapo tikrupirmuoju valgybos sky-riaus virininku. Savo sky-ri jis perved per ugn irvanden. Beveik be pinig,transporto ir daugelio kitreikaling dalyk, vien ge-romis galvomis ir kojomisLipiaus mons iaikinoPOW smoksl, pirmuo-

sius komunist perversm bandymus, inarpliojoSacharino byl ir organizavo Klaipdos sukilim.Nerami buvo ir politin padtis, dl kurios ne kartapsunko staigos darbas. Ir paiam Lipiui, ir jo ben-dradarbiams buvo aiku, kad saugumo tarnyba (o to-kia faktikai tapo kontrvalgyba) negali taikos metubti pavaldi kariuomenei. Tai, ano meto poiriu, Vi-daus reikal ministerijos kompetencija. Taiau, atsi-velgiant galimas intrigas ir kai kuri vadov sil-pnum, vien mechanikas funkcijos perdavimas btbuvs alingas ne tik jau nusistovjusiam staigos ri-tmui ir jos darbuotoj moralei, bet ir paiai valstybei.Teko iekoti kito plano. 1923 m. Lipius ijo atsarg

ir tapo VRM viceministru. Jam priirint Generaliniotabo valgybos skyrius buvo iskaidytas: kariuome-ns inioje liko tik karin valgyba, o Kontrvalg da-lis beveik in corporetapo nauju VRM padaliniu Poli-tine policija. Taip buvo utikrintas veiklos tstinumasir struktrin nepriklausomyb nuo kriminalins po-licijos funkcijas vykdiusio Piliei apsaugos departa-mento. Tik visk ubaigs ir paliks savo krin pa-tikimose Antano Raio rankose, Lipius visam laikuipasitrauk i specialij tarnyb veiklos.

1924 m. jis ivyko Paryi, kur jau spjusioje igar-

Bernardas Gailius

Mk lp. ap 1920

dt lpt-ag vPm ag vk. 1949


5/16


sti Pranczijos valstybinink ir diplomat kalvjecole Libre des Sciences Politiques studijavo nansir valstybs administravimo mokslus. Marija Lipientaip pat galjo papildomai lavinti savo bals, tad porosgyvenim Paryiuje tikriausiai reikt vertinti kaip

utarnaut poils. Tam tikra skme galima laikyti irtai, kad ne itin smagius 1926 m. Seimo rinkimus ir po

j vykus valstybs perversm Lipiai tik i tolo pergy-veno Pranczijoje. Kai 1927 m. jie gro Kaun, Lietu-va jau buvo gijusi nauj smetonik veid.

Parvyks i Paryiaus Lipius vl pradjo dirbti sri-tyje, kuri jam, matyt, buvo ir artimesn kyje, tiesa,valstybs. Jis tapo Finans ministerijos Finans de-partamento direktoriumi. Tai buvo darbas, kuris prie

jo prilipo. Lipius tapo tikru siknijimu nuo pat Na-poleono laik pltoto biurokratijos, kaip savotiko vals-tybinio vienuoli ordino, idealo. Jis su eima gyvenotarnybiniame bute, vainjo tarnybiniu automobiliu,

tad, galima sakyti, neturjo jokios nuosavybs, nieko,kas blakyt susitelkim valstybs reikalus.

I dalies dl io slyginio neturto Lipius iek tieksave ramino, kai ujo sovietai. Atseit esu ne buru-

jus, nieko neturiu, nieko man nenutiks. Bent taip jisatsak trauktis usien raginusiam vairuotojui. Galbeveik dvideimtmetis, prabgs po tarnybos valgy-boje, iek tiek uliliavo iliuzija, kad dabar jis gyvenaram gyvenim kaip taikus mogus. Taiau sovietailabai gerai inojo, kas yra kas Lietuvoje. Jau 1940 m.rugpjt Lipius buvo suimtas (pasak liudijim, po to,

kai rpestingai sutvark dokumentus ir perdav savodarbus soviet statytiniams) ir kalintas legendiniameKauno sunkij darb kaljime Mickeviiaus gatvje.Beveik po met itremtas Sibir tikr mirt tiesiogi-

ne prasme.

Skaudiai nukentjo irLietuvoje likusi Lipiauseima. Marija Lipien,suprantama, buvo i-kraustyta ne tik i tarny-binio buto, bet ir i operosscenos. Dar visai masn Algird jai teko i-laikyti ir uauginti dir-bant buhaltere Kauno au-dini fabrike. Vyresniajaidukrai Aldonai kiek v-liau pavyko grainti savo

pavard Lietuvos muzi-kos pasaul ji tapo ino-ma pianiste, taiau tuopat metu palaik ryiussu disidentais, todl irgibuvo persekiojama.

Taiau t vasarik 1921 m. birelio dien visi sun-kumai dar buvo toli prieakyje, ne tik nepastebimi,bet net nenujauiami. Mykolas Lipius buvo visa gal-va pasinrs nip pasaul ir svarbiausias jo rpes-tis buvo kadrai. valgybai trko moni, bet ko ten


M lp Kmvm tk. ap 1930

op tp. i k ktvt Vv Ggt, t M lp. 1932


6/16


priimti nebuvo galima, todl Lipius tapo tikru gal-v mediotoju. O Jonas Polovinskas jo didiausiaslaimikis.

JONAS

mogus, ilips i traukinio Kauno stotyje, buvo ti-pikas savo kartos atstovas. Jaunuolis su senio patirti-mi. Bdamas dar tik trisdeimties, Jonas Polovinskas

jau buvo pergyvens pasaulin kar, komunistin re-voliucij, kontrrevoliucij ir pastarosios skaud pralai-mjim Rusijos pilietiniame kare.

Gims 1889 m., jis moksi Kauno gimnazijoje, ku-ri baig 1905 m. Valdininko karjer pradjo visai pro-zikoje vietoje Vandenssusisiekimo valdyboje Vil-niuje, kur 1910 m. atvykoir visa jo eima. Tiesa,su tvais ir kitais gimi-naiiais Jonui tikriausiaibeveik neteko pagyventi,nes t pat met pradio-

je jis buvo paauktas ka-riuomen ir daugiau kaipmetus praleido grenadie-ri pulke Tbilisyje. Grsdar metus dirbo toje patstaigoje, taiau 1912 m.perjo imperijos Vidausreikal ministerij ir ne-

trukus tarnybos buvo nu-netas iaur Mintaujos apylinkes, kur skmingaikilo karjeros laiptais nuo pristavo iki apskrities viri-ninko padjjo. Tame vokikame krate Jonas rado irmon keistoku vardu Olga Matilda. 1910 m. atok-tas vestuves netrukus ugo kriktynos. Net trejos.1911, 1913 ir 1915 m. vienas po kito gim Janina Ma-rija, Eugenijus Viktoras ir Olga. ateit, regis, buvogalima velgti optimistikai. Taiau i eima buvo nei t, kurios, pasak Levo Tolstojaus, bna visos vieno-dai laimingos.

1915 m., sisibavus tada dar pasauliniu nevadin-tam karui, Jonas buvo mobilizuotas. Kaip eilinis gre-

nadierius jis tikriausiai jau buvo per daug ratingas,tad atrinktas kontrvalgyb. Po keli mnesi kur-s Generaliniame tabe, k tik ikeptas nipas ivy-ko krat, apie kur pats vliau sakys: iaurus, bettarnyba ten idirbdavo koving ir savarankik mo-g, Sibir.

Tuo metu tai buvo palyginti kartas takas Rusijoskontrvalgybai. Jau nuo amiaus pradios ia vairiaisbdais skverbsi angl, vokiei ir japon keliautojai,karininkai, diplomatai ir kitokie nipai. Prasidjs ka-ras leido aikiau atskirti draugus nuo prie, taiau

pastarj veiksmai tapo intensyvesni. Be to, inia, kadRusijos Rytai pasiymi nepaprastai prieika gamta,kurioje visi nuo maalo iki mekos taikosi mog su-sti. Jos abejotinus malonumus Jonui Polovinskui tar-naujant Amro karins apygardos valgybos skyriaus

virininko padjju papild dar vienas komunistinrevoliucija.

Nuo 1918 m. sausio 1 d. jis kartu su daugeliu kitkarinink buvo paalintas i kariuomens. is iban-dymas aikiausiai atskleid Jono charakter. Kaip irdaugelis moni, atsidrusi revoliucinje sumaityje,

jis gijo galimyb veikti vien pagal savo prot ir si-n, ir jo pasirinkim toje situacijoje vargiai galima lai-kyti tik susiklosiusiomis aplinkybmis. I smoksldemaskuotojo Jonas pats virto smokslininku ir kartusu ginklo broliais m ruotis perversmui. Konkreios

jo veiklos aplinkybs nra inomos, taiau prisipaini-mas dalyvavus prie sukilimo ech tikriausiai rei-

k prisidjim prie vienos i daugelio 1918 m. RusijosRytuose susikrusi slapt karinink organizacij.

Vladivostoke, kur tuomet buvo Jonas, diena X iau-o 1918 m. gegus 29 d., kai, siekdami ivengti gre-siani bolevik represij, vadinamojo ek korpusokariai, vadovaujami drsaus kapitono Radolo Gaidos,pam miesto valdi savo rankas ir pradjo vien iRusijos pilietinio karo etap.

Reikia paymti, kad ir be pilietinio karo politinpadtis Sibire buvo, velniai tariant, miglota. monspalyginti losokai vertino savo pilietikum ir, pa-vyzdiui, vliau j nuotaikas specialiai tyrusiai admi-rolo Koliako kontrvalgybai teko ksuoti net sitiki-nim 2, kuris irgi buvo savaipteisingas. Prasidjus revoliucijai, kai net kariuomen(kurios Rytuose buvo gausu) prarado aik pavaldu-m ir nustojo knyti valstyb, Sibiras bent trumpamvisikai gro politikos losof apdainuot prigimti-n bkl. Ilgainiui, inoma, didiausi tak ten gijoKoliakas, kuris i paskutinij stengsi kurti tikrBaltj Rusij, todl aktyviai plt ir derino biurokra-tin aparat, nors dauguma i iniciatyv taip ir likopopierins. Tad ir Jonas, bent formaliai, tikriausiaibuvo pavaldus btent iai valdiai. Vis dlto, Jono var-dijamos Sibire pilietinio karo metu eitos pareigos

Kontrvalg dalies virininko padjjas Vladivostoke,Chabarovsko Kontrvalg dalies virininkas, Amrokarins apygardos valgybos skyriaus virininkas nelabai daug sako, jei neanalizuojame visos tikros irtariamos hierarchijos, kuri buvo labai paini, nuolatkintanti, su neretai pasitaikaniais besidubliuojan-iais postais. Regis, vienintelis aikus dalykas Bal-tosios Rusijos politinje sistemoje buvo prieas, norskaro metu tai jau daug.

Bernardas Gailius

2K v kzk (rus.).

j Pvk. ap 1928


7/16


Taigi Rusijos pilietin kar vientisu vykiu ir teda-r nedviprasmikas visokio plauko baltj antikomu-nizmas. Vis karas su visais Sibire nevyko tik todl,kad prasidjo vis karas su bolevikais. Tad ir Jono pa-sauliroje antikomunizmas, be abejo, um svarbi

viet. Taiau kartu yra svarbu pasistengti giliau pa-justi anos epochos dvasi, mat nuo jos mes esame jaustipriai nutol. altasis karas galutinai suformavo an-tikomunizm kaip nuosekli politin pozicij, vlyvai-siais Vakar ir SSRS konfrontacijos metais ir isyk poto danai siet su idealistinmis (ne-pragmatikomis)nuostatomis ir real politik ignoruojania pasaulira.Taiau iuolaikin antikomunizmo samprata ne ypagerai tinka vertinant Polovinsko pairas. Rusijos pi-lietinio karo metu antikomunizmas buvo ne tiek giliaiapmstyta politin pozicija, kiek siningo sveiko protomogaus natrali bsena. Mat jau tada mons prad-

jo skirstytis maiusius komunizm ir jo nemaiusius.

Admirolo Koliako kontrvalgybos tarnyba greitai siti-kino, kad pirmieji visai kitaip supranta pilietinio karoprasm ir vieningiau palaiko antikomunistin front.Patys kontrvalgai, inoma, laikytini komunizm ma-iusiais, nes nuolat dirbo prie komunistin pogrind irinojo, kas j sudaro. Prie i aplinkybi pridjus Eu-ropos, kaip dabar sakytume, teissaugos institucijkontrrevoliucin tradicij3, tampa aiku, kodl Polo-vinskas savo vliau raytuose atsiminimuose net nepa-liet asmeninio santykio su komunizmu. Kaip ir nipai(o kartais gal net labiau), komunistai buvo valstybsir valstybingumo prieai, todl buvs kontrvalgas tik

pasakoja kaip su jais buvo kovojama, nemanydamas,kad reikia aikinti dar ir kodl.Ilepusiam ms laik mogui gali atrodyti, kad

kontrvalgyba ne toks jau sunkus ir pavojingas u-simimas. Tai juk vis dlto ne tarnyba fronte. Unu-garyje kulkos bent ne nuolat vilpia vir galvos... Kaikuri ramesni region kontrvalgams ia prasme ir ities pasisekdavo. Taiau apskritai kova su komunisti-niu pogrindiu Sibire buvo palyginti kruvina. I daliestai diktavo pati karo logika. Prasidjus ginkluotai ko-vai, paatrja visi kariaujani ali tarpusavio santy-kiai, skaitant nip aidimus. valgas ar kontrvalgastokiu atveju yra ne tik gyvj achmat partneris,

bet ir prieo karys, kurio sunaikinimas ne nusikal-timas, o ygdarbis, vertas, ma maiausiai, naujospjovos ant autuvo buos. Tad k ir kalbti apie t-btin komunist ir antikomunist susirmim tokio-

je kultrikai smurtui palankioje terpje kaip Rusija.ties ir traum grsm Koliako kontrvalgams kil-davo vairiose situacijose, o ypa vykdant komunist

aretus. Pogrindis buvo gerai organizuotas, apmokytasir ginkluotas, su tuo reikjo skaitytis. Todl nelabai ste-bina i vairi altini mus pasiekianios inios, kad irJonas Polovinskas maiausiai vien kart buvo sueis-tas kardu ir, atrodo, patyr autini aizd. Be to, kit

liudytoj tvirtinimu, vos nenumir nuo iltins. Gailatik, kad dl gimto kuklumo jis netrauk platesni inuotyki apraym savo atsiminimus apie kontrval-gyb Lietuvoje, o rusikojo laikotarpio memuar aps-kritai nepara.

Nuotykiai nuotykiais, o 1920 m. pradioje pradjoaikti, kad baltj kova pralaimta. Koliakas buvoiduotas, ir jo svajoni Rusija pradjo byrti. Neino-me, k anais kritiniais mnesiais veik ar juo labiaugalvojo Jonas, taiau nebt n kiek nuostabu, jei kaiptik tuomet jam bt pradj atrodyti, kad kariauja nesavo karus. Juk tikriausiai jau buvo girdjs apie nau-

jj Lietuv, engiani pirmuosius savo nepriklauso-

mybs ingsnius kaip tik tuo metu, kai jis pats rizika-vo gyvybe dl turbt kilnaus, bet jau praloto reikalo.

Aiku tik tiek, kad dar prie pasibaigiant pilietiniamkarui ir bolevikams artjant prie jo veiklos teritorijos,Jonas pasitrauk Chinus. jo 1920-j birelis. Ikigrimo Lietuv jam liko lygiai metai ir tkstaniaikilometr.

Galima tik sivaizduoti, kokia tai buvo kelion. vai-ri karo vad savaip valdoma susiskaldiusi Kinija, i-noma, buvo mielesn alis nei pilietinio karo drasko-ma Rusija, taiau vis tiek ne oaz. Bet toks nuotykiiekotojas kaip Jonas neturjo kuo skstis. Grs jis

giminms pasakojo, kad buvo visai neblogai. kar-t padjo gimtas verslumas (atrodo, taip pat eimosbruoas). Pragyvenimui ir kelionei btin pinig Jonasusidirbo prekiaudamas tabaku. Keli Lietuvos vaikaidar kur laik aid su jo parvetais paketliais. Taippalengva, paslaptingais ir gyvenimo patirt praturti-naniais keliais (tiktina, laivu iki Krymo ir traukiniuiki Kauno) Polovinskas gro tvyn. Prie paskutinio-

jo kelions etapo ir sklandaus dokument sutvarkymotikriausiai prisidjo ir Lipius, kurio pasirodymas gele-inkelio stotyje buvo labai elegantikas bdas atviraiparodyti savo interes.

Treptelti koja Kauno peron neabejotinai buvo

smagu, kaip ir vl sutikti artimuosius. Net ir santrusatsiminim tonas negali paslpti jaudulio ir malonu-mo, patirto pirmosiomis dienomis vaikiojant po Kau-n, prisimenant, lankant vaikysts vietas. O tai ne-pastebimai pro akis praslystantys odiai nuvykau iaulius, kur pas major Kundrot gyveno tvai ir kitigimins, atrodo, slepia tikr dram.


3s v km pvgm vc epvtb pc kv v XiX . vgt tpktv, kv vtm kp pm pt (tg m pvc t g g g tvk), t t t -

t-m mtm. ikt k p, b- pmt kv tzm. Kp m tt, ep v-c tk t pt tk, bt (bt vk pg)bv kt, tk vt v, bt p bk.


8/16


Valerija (& Co)

Kai sulauk i Kinijos parvykusio savo svainio, An-tanas Kundrotas jau buvo iauli miesto ir apskritieskaro komendantas. Taiau jo savotika karjera prasi-

djo deimtmeiu anksiau Vilniuje. Gims 1888 m.Raseini apskrityje, jis turjo tapti kunigu, net buvostojs seminarij, taiau pritrko paaukimo. Utat1911 m. skmingai baig komercijos mokykl Kaune,vliau ilaik puskarininki egzaminus ir buvo mobi-lizuotas caro kariuomen. Iki 1916 m. um vairiaspareigas Vilniaus ir Vitebsko karinse komendantro-

se. Matyt, Vilniuje jis ir susipaino su Valerija Polovins-kaite, taip kartu su Juozu Grigaiiu tapdamas senjPolovinsk entu. Rusijos kariuomenje Kundrotas i-tarnavo iki pat 1918 m., o 1919 m. pavasar stojo gintiLietuvos. I pradi buvo paskirtas Kaiiadori karokomendantu, o po pusantr met perkeltas iaulius.ia jis 1923 m. ir baig tarnyb, ijo atsarg, sidar -bino Finans ministerijoje ir su eima persikl Kau-n. Tuomet Antanui Kundrotui buvo lik gyventi tikiek tiek daugiau kaip deimt met. Jis mir itikusirdies smgiui, nors, monos sitikinimu, dar bt ga-ljs ilgai gyventi. Jos nuomone, mirties prieastis bu-vusi klaidinga ano meto gydytoj praktika: Kundrotuinurodyta gulti ir ilstis, nors i tikrj reikj elgtisprieingai. Kad ir kaip ten bt, Valerija Kundrotien

liko nal su dviem dar ne visai uaugusiais vaikais.i nelaim tik dar labiau ugrdino ir iaip jau i pri-gimties tvirt Polovinskaits charakter, kur iki iol,regis, spinduliuote spinduliuoja dar tebegyvenantys tosgimins palikuonys. Jau ir anksiau inoma kaip uolieiminink, Valerija usimim pavert profesija.I pradi mgino kartu su drauge Palangoje isinuo-moti Kurhauz, bet ten biznis nesisek. Pasisek tikgimtinje Kulautuvoje, kur, pradjusi administruotibrolio Romano pastatyt viebut, ymij vil Vita,Kundrotien ir prasigyveno, ir vaikus aprpino. Ir vis

laik iliko tarsi gimins traukos centru daugumosveni ir susibrim organizatore.

Kaip minta, Valerija pasitrauk Vakarus kartu suGrigaitiene. JAV ji u atsivetus i Lietuvos pinigusnusipirko nam ir antr kart itekjo u buvusio kari-

ninko Jeronimo Butkaus. Kundrot vaikai gyvenimuskr Piet Amerikoje, bet tai jau visai kita istorija. Iki

jos dar buvo toli, kai Antanas ir Valerija iauliuose lau-k atvykstant sveio i Kinijos. Tuomet jie gyveno vi-sai neblogai, karo komendantui atiteko buvs dvaras,su dideliu vaismedi sodu. Nepriklausomybs kovvis dar nepabaigusios Lietuvos slygomis jiems tikrainebuvo ko skstis. Matyt, dl ios slygins skmsKundrotai ir jaut pareig priglausti tvus ir kitus gi-mines Jono mon ir vaikus.

Tai neabejotinai viena i tamsiausi jo biograjos d-mi. Sunku pasakyti, kas ir kada vyko ar, teisingiau,nustojo vykti tarp Jono ir Olgos. Tikriausiai j gyve-

nim paveik laikas ir atstumas, kurie tik romantiksitikinimu yra nepavojingi tikrai meilei. Kita vertus,karas ir kiti nuotykiai, matyt, gana reikmingai pavei-k Jono pasaulir tokiame amiuje, kai mogus darnra visikai savs atrads. Todl eima grus i kla-

joni jam galjo atrodyti ne tiek chronologikai, kiekpsichologikai sena praeitis. Taigi tenka konstatuoti:eima iiro. Trumpai pabuvs iauliuose, Jonas vienasgro Kaun ir daugiau su Olga ir vaikais, atrodo, ne-gyveno.

Taiau Polovinsk gimin nenusigre nuo Olgos,kuriai vienai teko toliau auginti tris vaikus. Ji ir toliaugyveno iauliuose pas Kundrotus, vliau kartu su jaisatsikraust Kaun, Mickeviiaus gatv. But nameNr. 24, kuriame iki tol gyveno Lipius, Jonas gavo isavo tarnybos 1922 m. pabaigoje. Nesama ini, kadpats jis bt ten gyvens, tikriausiai ir siek bsto

kaip paramos savo jau pusiau paliktai eimai. Priim-ti Kundrotus tikriausiai buvo natralus atsakomasisgestas j parodyt svetingum. Taip Olga ir jos vai-

Bernardas Gailius

Gb Ktv kt. ap 1930. atvk

V Ktv


9/16


kai tapo bema Kundrot eimos dalimi, Aldona Kun-drotait, pavyzdiui, i jos imoko vokikai. Tiktina,kad jie turjo ir beveik bendr k. Gali bti, kad iektiek pinig Olga usidirbdavo patarnaudama (pase josprofesija apibdinta kaip eimininks). Jonas, gimi-

ni liudijimu, taip pat visuomet skirdavs pinig savovaik ilaikymui ir ugdymui.

i treiosios kartos (skaiiuojant nuo Jono vyresnio-jo) Polovinsk likimai perengia io pasakojimo ribas.Maiausiai inoma apie vyriausij Janin Polovins-kait tik tiek, kad ji pasiymjo energingu ir atkakliu,labai polovinskiku charakteriu. Pasakojama, kad jau-nystje Janina mgusi lakstyti motociklu taigi tikraibuvo tvo dukra. Lietuvai praradus nepriklausomyb

ji, regis, emigravo. Eugenijus dar anksiau su monaivyko Rodezij ir ten jaunas mir. O maoji Olga bai-g Auros gimnazij, paskui studijavo universitete,kol pagaliau atsidr ikagoje. Ten ji itekjo u Vac-

lovo Numgaudo. J dukros Jono anks iki iol gyve-na JAV.

Taigi vienag iauliuose buvo simbolikas ir persi-lauim neantis momentas Jono Polovinsko gyveni-me, nors jis ir nenorjo to pripainti ir apskritai apietai kalbti. Susitikimo su tvais ir seserimi jaudul, kogero, keit susvetimjusio vyro ir tvo kartlis. odiu,ssdamas Kauno traukin jis paliko u nugaros vis

jau gal tik kaip sapn prisimenam jaunyst. Senajamgyvenimui nebuvo vietos naujojoje Lietuvoje.

doMinyKas ir roManas

Kad ir kokie jausmai bt apjm Jon grtant iiauli, jis tikriausiai negaljo tam skirti daug laiko.Jau netrukus teko vakarieniauti su pagarb santru-m ilaikaniu, bet nuo tikslo nesitraukianiu Lipiu-mi. Treias kompanijoje buvo valgybos skyriaus Juri-dins dalies virininkas Leonidas Pruakeviius darviena tuometins valstybs tarnybos vaigd. Po man-dagi pasikalbjim apie gimines (Lipiaus uoviaiMarcinkeviiai painojo senuosius Polovinskus ir, tik-tina, iek tiek prisidjo prie dviej nip susitikimo) irkarininkik prisiminim apie kar, nuo pat anos die-nos stotyje ir dar seniau kakur ore tvyrojs klausimas

pagaliau buvo garsiai itartas ar sutikt Jonas taptiKontrvalgybos virininku?Aiku, kad sutiko. Jis, atrodo, buvo vienas t mo-

ni, kuriems karas ir ikiai tik padeda geriau savepainti. Neprauvs nei Sibire, nei Kinijoje, ir sulaukstikro vyro amiaus Jonas jau tikriausiai bent giliai vi-duje susivok ess nuotyki iekotojas. Galimyb ir vlpasinerti paslapting nip pasaul turjo maloniaikutenti jo pojius, kai t ilt vasaros vakar klaussibeveik atsiprainjaniu tonu kuklias bsimo darbo s-lygas dstanio Lipiaus. Mat jaunoji Lietuva negal-

jo sau leisti adekvaiai atsilyginti buvusiems imperijosapsiausto ir durklo riteriams. Tik ities ekstremaliosslygos Rusijoje ir Lietuvos geogran padtis sudargalimyb pastarajai apskritai dalyvauti ioje komunis-t perversmo atvertoje specinje darbo rinkoje. To-

dl nenuostabu, kad tuos profesionalius nipus, kuri,kalbant iuolaikinmis svokomis, nemotyvavo patrio-tizmas ir kitos nepinigins aplinkybs, ilgainiui per-pirkdavo kitos valstybs. Pavyzdiui, valgybos sky-ri Lipiui padjs sukurti pulkininkas Sizych perjodirbti Pranczijai. Jonas Polovinskas, prieingai nei jobuv bendradarbiai rusai, ne prarado, o atrado tvy-n, todl negaljo elgtis pagal princip just business.Tikram lietuviui turjo pakakti to, k Lietuva galjoduoti i idja, nors ilgainiui ir pernelyg giliai suleidoaknis tautos kolektyvin smon, anuomet dar atro-d natrali ir neivengiama. Taiau Polovinskas dl toir nesikrimto. Jis gavo, tiktina, visai pador tarnybin

numer naujai pervadintame viebutyje Lietuva (ku-rio ne tik po dvideimties, bet ir po imto met monsnenustojo vadinti Metropoliu), udirbo pakankamaisavo drausmingam pragyvenimui ir dar tikriausiai ge-bjo paremti vaikus, o apskritai, kaip jis pats sak, tuometu Lietuvoje niekas negaudavo tinkamos algos, betir pragyvenimas palyginti buvo pigus.

Kontrvalg dalis netruko pajusti naujus vjus. Pa-tirtis ir energija, inia, yra ities pavojingas utaisas.

Administraciniu poiriu Jono rpesius suprast betkuris auktesnio lygio virininkas, nuo seniausi laikiki ms dien. Veiklaus, kaip iandien pasakytume,vadybininko, patekusio biurokratin aparat, prieasnumeris vienas popieriai. J krvos. Vargu ar i pik-tos valios, veikiau dl paprasiausio neimanymo (kaipkadaise atsirgo ygimantui Augustui, Anglijos kara-lienei raiusiam, kad tai rusai neimano politikos...)Lietuvoje netrko entuziazmo paversti kontrvalgybsavita visuomens higienos staiga. Jai teko ir gr-tani i usienio pabgli patikra, ir leidimo ginkluipraanij palaiminimas, ir kitokios su nipinjimutiesiogiai nesusijusios funkcijos. Jas Polovinskas, kadir ne i karto, rytingai ir skmingai nukarp. Visikiti virininkiki rpesiai kilo i netobulos moniprigimties, buvo paprasti, net banals, tik dl konteks-

to pavojingesni nei kitose staigose. Korupcija, nipi-njimas prieo naudai, prievarta suimtj atvilgiu tai vis rutinos klausimai. J sprendimas, velgiant iono, visada atrodo labai paprastas, taiau, veikianti vidaus, reikalauja susikaupimo, iminties, ryto irtik geriausiesiems bdingos savybs sugebjimo u-baigti pradtus reikalus. Taiau nepaisant vis eksce-s, Kontrvalg dalis Jonui patiko. Net ir matydamas,kad darbuotojai alia mediaga ir ne visi nori mo-kytis, jis netrukus galjo konstatuoti: Vienas kitas pa-sisekimas ir inteligentika, mstanti, patriotikai nu-



10/16


siteikusi jaunuomen usideg noru bti aktyviaistalkininkais apvarinant besikuriani Lietuv. Dvi-prasmikai tai skamba tik iandien, laikams jau ne-grtamai sugedus.

Veiklos turinio poiriu, kontrvalgyba, inoma, buvo

kiek iskirtin sfera. Taiau ir ia rykjo dsningumai.Buvo galima vairia tvarka rikiuoti Lietuvos problemas:Lenkai, vokieiai, rusai, tarnybiniai nusikaltimai, sve-timos pasiuntinybs, etc. Joks sraas negaljo nu-slpti, kad vis didiausia komunistai. iuo poiriuJono atsiminimai atspindi ir platesn Ryt Europos re-giono, o i dalies ir visos Europos padt. Komunis-tai, vis valstybi policijai inomi kaip nusikaltliai,ugrob valdi Rusijoje ir atvirai deklaruojantys tiks-l kelti sumait visur aplinkui, savaime suprantama,buvo vienas to meto saugumo politikos prioritet. Bent

jau tiems, kurie tiesiogiai su pogrindiu susidurdavo.Komunizmo klausimu policinink paliudijimai vei-

kia labai iblaivinaniai. Kaip, pavyzdiui, ios Jonopastabos apie Zigm Angariet, kurio portretas dar iriandien tebra praskyds po sovietmeio: Jis niekuonepasitiki, gyvena maame namely, beveik niekur ne-ieina, nes bijosi dl savo archyv, sudt jo kambaryir virtuvj. Taip Kontrvalgybos virininkas persp-

jo agentus besisilant Vytaut Aleks Angarieiosnn, kuriam labai grietai patar pas grsmingjdd nevaiuoti. Jaunuolis nepaklaus, nuvyko Mins-k, neinia k i ten parsive, bet netrukus po grimo Lietuv buvo vidury dienos nuautas savo darbe. Ivisko sprendiant Angarieio pasisto udiko.

Vis dlto komunist pogrindis buvo kontroliuojamagrsm. Jiems buvo sunku veikti maoje valstybje irneturint rimtos gyventoj paramos. Jau po keli m-nesi darbo Jonas galjo konstatuoti, jog daugiau ma-iau ino, kaip per soviet atstovybes komunistinispogrindis palaiko ryius su Maskva, gauna pinigus,instrukcijas ir draudiam literatr. Atrodo, kad po-litin policija i kontrol pajg ilaikyti per vis Lie-tuvos nepriklausomybs laikotarp, tad tikrai aktyvvaidmen vietiniai komunistai atliko tik okupacijosmetu kaip penktoji kolona.

Greta to Jonui teko sprsti ir ne tokias romantikasproblemas. 1921 m. lapkriio 20 d. jis sdo prie stalo

parayti tokio ratelio VRM Piliei apsaugos departa-mento direktoriui: Praau neatsisakyti duoti pardy-m, kad mano broliui Dominykui greiiau bt iduo-tas pasas. Su pagarba, Jonas Polovinskas, Kontrvalgdalies virininkas.

Atuoneriais metais u Jon jaunesnis Dominykasgim 1897 m. Kaune. Kaip ir dauguma broli ir seserPirmojo pasaulinio karo metu ivyko Rusij. 1921 m.vasar jis atsirado Charkove, kur ir gavo grimui t-vyn reikaling tremtinio liudijim. Lapkriio pradio-

je pajudjs link nam, to pat mnesio penkiolikt die-

n Dominykas jau usiregistravo Kaune. ia j, kaipir prie tai Jon, rpesiu apgaub gimins. PagarbusKontrvalgybos virininko praymas, matyt, turjo ta-kos tam, kad jau lapkriio 21 d. Dominykui buvo iduo-tas laikinas asmens liudijimas, galiojs iki kit met

pavasario. 1922 m. vasar, kai isisprend karo prievo-ls klausimas, jis pagaliau gavo ir pas.

Apie Dominyko gyvenim nedaug tegalima pasakyti.Pradjs profesin keli kaip buhalteris, jis vliau tapokinoteatro savininku, turjo iek tiek nekilnojamojoturto Kaune. Kaip ir kiti eimos nariai mgs techni-nes naujoves, Dominykas tapo radijo mgju ir 1938 m.

jam suteiktas aukinys LY1BE. Turbt i dds radijopomg perm Kundrot snus, kuriam vliau Vene-sueloje tai tapo profesija. I vis Polovinsk Dominy-kas bene vienintelis nesukr eimos ir nepaliko pdi-ni. Buvs, matyt, ne itin stiprios sveikatos (tikriausiaidl to atleistas ir nuo tarnybos kariuomenje) Dominy-

kas Polovinskas mir 1940 m. iem Kaune.Tuo tarpu 1921 m. ruden Jonas nedaug tegaljo pa-

sidiaugti brolio grimu. J vl trauk mgiamas dar-bas Lietuvai iki netrko. Met pabaigoje prasi-djo Sacharino byla, kuri suintrigavo vis Kaun irpagaliau nuvert Kazio Griniaus vyriausyb. Taiautai buvo ne vienintelis Jono rpestis. Panaiu metu

jam teko tirti keistus nutikimus Varni drausms ba-talione, broli Svirski kontoros apiplim ir vykdytikitokias paslaptingas uduotis.

Prie Polovinsk reikal Kontrvalgybos virininkuiteko grti 1922 m. pavasar. Kovo 17 d. jis para pra-ym iduoti nustatyt liudym dl vaiavimo Lietu-von mano broliui Romanui Jono snui Polovinskui sumona. kart Jonas, tiesa, nedar uuomin apiesavo tarnyb. Tai u j padar VRM Piliei apsaugosdepartamento direktorius Jonas Navakas. spdingaiatrodo jo viza: Iduoti tremtinio liudym. P. S. p. Po-lovinskas tarnauja valgybos skyriuje ir eina pareigasKontrvalg dalies virininko. Neinia, kiek tai turjoreikms, taiau Romano Polovinsko tremtinio liudiji-mas buvo datuotas 1922 m. kovo 18 d., jau kit dienpo to, kai Jono praymas buvo suraytas, ir t paidien, kai VRM praym gavo.

Romano sugrimu Grigaitien buvo pradjusi r-

pintis dar 1921 m. vasar, taiau tkart, atrodo, ne-pavyko reikalo skmingai ubaigti. syk viskas vykokitaip. Nors dokument siuntinjimas ir leidim tvar-kymas utruko kelet mnesi, taiau 1922 m. rugs-

jo pradioje Romanas Polovinskas paliko Maskv irivyko Kaun, kur pasiek rugsjo 9 d. Formaliaisugrim tvyn vainkavo 1923 m. sausio 10 d. i-duotas pasas.

Gims 1894 m., tarp Valerijos ir Dominyko, Romanaskaip niekas kitas knijo savo giminei bding verslu-m. Ir kiti Polovinskai atskirais gyvenimo tarpsniais

Bernardas Gailius


11/16


pademonstruodavo gebjim skmingai tvarkyti k,vystyti prekyb, investuoti, udirbti i nauj sumany-m, taiau Romanas vienintelis ia, bent i dalies pri-gimtine savybe naudojosi nuosekliai ir tapo tikru mi-lijonieriumi. Kartu su tvais persikrausts i Kauno

Vilni, jis 1915 m. buvo paimtas Rusijos kariuome-n ir tarnavo ininerijos daliniuose (dokumentuose Ro-manas savo profesij apibdino kaip techniko). Bol-evik revoliucija utiko j Vitebske. Kitaip nei Jonas,

jaunesnysis Polovinskas nebuvo paalintas i kariuo-mens ir Raudonojoje armijoje net iek tiek pakilo jopareigos (nuo brio iki kuopos vado). Romanas buvodemobilizuotas tik 1921 m. gruodio 17 d., tai tikriau-siai ir sutrukd jam anksiau grti Lietuv. Jauno-

jo Polovinsko verslo imperija, kaip iandien sakyturnalistai, prasidjo nuo 1923 m. kartu su kompanio-nu kurtos statyb bendrovs Mras. Nors tuo metuKaunas dar i tikrj buvo vertinamas kaip laikino-

ji sostin, kurioje neverta per giliai suleisti akn, betbesikurianioje valstybje negali apsirikti praddamasstatyb versl. O jei dar turi iek tiek ryi, paini irgimini... Tad nelabai stebina, kad Mras suklestjo,o Romanas pradjo gyti vis didesn reikm naujosiosLietuvos verslinink pasaulyje. Kur laik jis net buvotautik turtuoli dvasi puoseljusios Lietuvi versli-nink sjungos pirmininku.

Giminje Romanui savaime atiteko tarytum nansi-ninko vaidmuo. Treiojo deimtmeio pabaigoje jis pa-sistat didel pastat Gedimino ir K. Donelaiio gatvikampe netoli Soboro. Spauda netruko j praminti ran-

govo Polovinsko rmais. ia sikr pats Romanas sumona Nina, ia perkraust ir Kundrotus. Name til-po ir Mro bendrovs patalpos, ilgainiui apsigyvenoDominykas, nepilnus metus ten buvo apsistojs ir Jo-nas. Taiau, kaip ir kitiems tos epochos Lietuvos vers-lininkams, Romanui buvo lemta savo kailiu patirti iopasaulio gerovs trapum. Kai ujus sovietams jis irNina trauksi Vakarus, auksini monet pilnas dir-as buvo viskas, kas liko i imperijos. Romanas mirJAV 1966 m., Nin palikdamas nale iki 1983 m.

ia verta trumpam stabtelti ties nuostab kelian-iais tarpukario biurokratijos paproiais. Ir Jono Po-lovinsko praymas iduoti pas broliui Dominykui, ir

Jono Navako viza su reikmingu P. S. iandien skam-ba beveik nusikalstamai ir aikiai liudija smarkiai pa-kitus ne tik eimos reikm, bet ir rib tarp asmeni-nio ir vieojo gyvenimo. Kakur ji, inoma, turjo bti.Pasaulis jau buvo pakankamai paengs modernybskeliu ir ypa biurokratai i naujj laik sekuliarivienuolija jau turjo nemaai elgesio taisykli. BetKontrvalgybos virininko brolio padtis vis dar buvoocialiai privilegijuota. ia taip pat pravartu paym-ti, kad Polovinskas ir Navakas toli grau nebuvo drau-gai. Jie trumpai paband bendradarbiauti, bet greitai

keliai isiskyr. Atrodo, kad Kontrvalgybai pavykokelet kart tikinamai atskleisti policijos nekompe-tencij, taip pat ir Navako virinink akivaizdoje. Utai Polovinskas sulauk savo staigoje revizori komi-sijos. Trumpai tariant, tarnybini intrig sferoje iedu

biurokratai buvo veikiau prieininkai. Tai tik patvirti-na, kad ir praymas dl gimini, ir jo skubus patenki-nimas buvo daugiau nei savaime suprantami dalykaitarnyboje.

Dar domesn asmeninio ir vieojo gyvenimo persi-pynim atskleidia Jono Polovinsko painties su Vals-tybs gynju Jurgiu Kalvaiiu epizodas tais paiais1921 m. Kadangi patas blogai veik, tai prokuroraspapra perduoti laik usien jo dukroms. Teisin-giau, Polovinskas pats pasisil padti. Bet, inoma,neketino sisti laiko jo nepatikrins. Kai u tai at-sakingas darbuotojas prane, kad voke tuti lapai,kontrvalg vadas trumpam sutriko, bet tuoj paaiki-

no savo dar labiau nustebusiam pavaldiniui: Moky-kis, snau senas vilkas neapsirinka, jis bando mus,ar mes cenzruosime jo laik. Sisk, kaip yra. Tegulklaustukas lieka jo galvoje, a nepasirodysiu gluas,patikdamas, kad jis apsiriko. tai taip draugikaibendravo to meto jgos struktros.

ia svarbu pastebti tam tikr pusiausvyr tarp vie-os padties teikiam privilegij i vienos puss ir as-meninio gyvenimo apsaugos i kitos puss. Vieosiosir privaios sfer artumas veik abiem kryptimis. JeiKontrvalgybos virininkas ra praym iduoti jobroliui pas, jis pagrstai tikjosi, kad bus vertinta i-skirtin jo kaip virininko padtis. Jei, kita vertus, pro-kuroras naudojosi nipais kaip laikaneiais, jis pagrs-tai tikjosi, kad laikas bus atpltas.

JUSTAS

Grus Romanui, visi jaunieji Polovinskai jau buvosusirink Lietuvoje. Atrod, kad gimin gals palengvapradti gyventi taikaus bvio isipildiusioje svajon-

je ritmu. Tik ne Jonas. Pramutgalviams Lietuvoje visdar nebuvo nuobodu.

Jau 1922 m. rugpjt tiesioginiu, nors ir ne atviru,ministro pirmininko Ernesto Galvanausko pavedimu

Generalinis tabas isiunt Jon prancz valdomKlaipdos krat apsidairyti ir praneti apie galimy-bes organizuoti ten sukilim. Paskutin kart gyve-nime Polovinskas rengsi engti kit barikad pus. smoksl. Kaip pats vliau aikino: Pasitikjau sa-vim, nes buvau veiks didesnje teritorijoje ilgesn lai-k ir pavojingesnse aplinkybse, Sibire. Galima tiksivaizduoti, kaip pakeliui Klaipd Jon upldo Ru-sijos pilietinio karo ir baltj pogrindio Vladivostokeprisiminimai. I ten jis smsi ir kvpimo, ir praktinikonspiracijos ini.



12/16


Padedant ymiajam klaipdieiui Erdmonui Simo-naiiui, sukilimo rengimas utruko vis ruden. Pas-kutinij 1922 m. dien Jonas ir Simonaitis gro ibeveik paskutins kelions po apylinkes atviru auto-mobiliu purvini, pavarg ir alkani. O Naujais me-

tais prasidjo paskutins minuts dvejons. Nors, su-manymui sklandiai vystantis, atrod, kad netruksnorini tapti Klaipdos ivaduotojais ir tuo vardupagarsti, bet sausio pradioje tarp karinink, regis,simet nedrsa. Padtis, kai politikas Galvanauskastapo rytingesnis u ex ofcio agresyvius karikiusbuvo ities paradoksali ir negaljo likti be vienaip arkitaip dramatikos atomazgos. Po tam tikr jimpats Jonas tapo ocialiu sukilimo vadu ir m skubiairuotis ivykimui.

Taiau net bdamas visikai panirs kovinius pla-nus jis nenorjo ivykti neatsisveikins su artimaisiais.

Vien i paslaptingiausi vizit jis vykd Kulautuvo-

je. Ten, kaip mons pasakoja, gyveno dar vienas brolis(o gal pusbrolis) Justas Polovinskas. Apie j ini ili-ko dar maiau negu apie Dominyk. Justas turjo dvidukteris, visa jo eima taip ir liko berat. Atrodo, kadsavo plaioje giminje jie buvo vargai giminaiiai,utat skmingai isaugojo pastovi gyvenamj viet.Ir Justas, ir jo itekjusios dukterys bei tolimesni pali-kuonys iki pat ios dienos gyvena Polovinsk tvik-

je Kulautuvoje.Tirkli kaimas, i kurio savo keli Lietuv prad-

jo jaunieji Polovinskai, ir dabar priklauso Kulautuvospatui. Sunku pasakyti, kaip ilgai ten gyveno senj

Jono ir Onos Polovinsk eima (jau minta, kad amisandroje jie persikl tikrj Kaun, vliau Vil-ni). Taip pat neaiku, ar Justas sikr tvikje, artik netoliese. Taiau tiktina, kad Kulautuva vis laikbuvo savotikas gimins traukos centras. Neatsitikti-nai, matyt, btent ten milijonierius Romanas 1938 m.nutar rengti Valerijos administruot vil Vita, pa-sak tuometins spaudos, teikiani lietuviko malonu-mo. Bet pats Romanas, kaip ir Grigaitien, ir anksiaumgo ilstis Kulautuvoje.

Taiau 1923 m. iem Jonas ten nepramogavo. La-biausiai jis norjo atsisveikinti su Justo dukra Ona,kuri galbt buvo Jono krikto dukra (tai paaikint jo

parodyt ypating dmes). Dar visai jaunai merginaisukilli vadas gana atvirai prisipaino, kad ivyksta Lietuvai svarb karo yg. Jonas Onai taip pat atsklei-d ir savo naujj pavard Budrys. Kaip ir grois, ka-ras reikalauja ir zini, ir dvasini auk. Paradoksa-lu, bet ir pats Jonas, ir jo anuomet dar negims snuslabiausiai igarsino ne savo tikrj Polovinsk gimin,o ktyvi Budrio pavard. Na, o Onos eima isaugojone tik gyvus prisiminimus apie ypating 1923 m. sau-sio vakar, bet ir pagarbiai Pulkininku pravardiuotogiminaiio nuotrauk.

anTanas MerKys

Klaipdos ivadavimu naujai ikeptas Budrys la-bai didiavosi, laik j kone svarbiausiu savo gyveni-mo darbu. Savo snui Algiui yra saks: A ilaisvinau

Klaipd, o tu ilais-vinsi Vilni. La-bai aikiai sukillivado poir atsklei-dia jo trumpas pa-sisakymas karinin-k posdyje, kai darbuvo sprendiamassmokslo likimas:Kratas itisai lie-tuvikas, tas matytikiekviename ings-nyje, tik miestai vo-

kiki arba suvokiet-j. Taip, dauguma jnepaims ginklo, betto ir nereikia. A pa-tyriau ir apsivylimoatskirais asmenimis,

bet a jau spjau t lietuvik krat ir jo mones pa-milti. Taip Jonui prasidjo Maosios Lietuvos liga,kuri vliau tik progresavo. Kai apie 1928 m. j, jau ge-neralin konsul Karaliauiuje, aplank mylima dukte-ria Aldona Kundrotait, Budrys vieni nusive ap-irti kaimo, kuris vadinosi Kranz, taigi vainikas.Konsulas turjo sav pavadinimo kilms teorij. Eskaimo i ties bta lietuviko, jis vadinosi Krantas, betkadangi vokieiai tiksliai neigirdo ir nesuprato, tai pa-keit original panaiai skambaniu prasmingu voki-ku odiu. Kaip visada tokiais atvejais, pavadinimo lie-tuvikumas akivaizdus, tik reikia tinkamai paaikinti.

Nepiktai, tik draugikai paiepiant, vis dlto iandiendomu patirti, kaip entuziastingai lietuvikumo visuriekojo ir j puoseljo mons, kurie iuolaikiniams tau-tininkams atrodyt baisiai tartini, nes net gerai nemo-kjo... lietuvikai. Antai Romanas grdamas Lietuvsavo kalbos mokjim apibdino taip: suprantu, betnekalbu. Jonas, atrodo, visada mokjo lietuvikai kal-

bti, bet iki gyvenimo pabaigos jo gramatika lubavo.Jaunesnius ieivius JAV jis pralinksmindavo pasako-damas: Atvyko prezidentas ir prezidentien su dviemsvaikus. Atsipraau, su dviems vaikams. Citata ia pa-teikiama perkeliavusi per laik ir mones, tai gal irnra visai tiksli, taiau pakankamai iliustratyvi.

Juokai juokais, o Jono lietuvikum svarbu vertintigilinantis Klaipdos etap. Kad ir koks gerai apgal-votas politinis ingsnis buvo Klaipdos prisijungimas,kad ir kaip gerai parengtas buvo smokslas, Jonui jisneabejotinai reik dar ir lietuvikosios svajons pra-

Bernardas Gailius

at Mk. ap 1921


13/16


tsim. Tvyn atvesta bent iki vienos i pageidautjr, jai padovanotas uostas, kaip galima tokiu ygiunesididiuoti? Drausminga ir valinga Budrio prigim-tis tikriausiai niekada nesugebjo nei suprasti, nei pa-teisinti baili kariuomens vad, vos nesulugdiusi

jo vienintels tikrai karins pergals. itaip mstantnesunku suvokti, kodl Jonas su tikru pasididiavimuprim jam beveik natraliai atitekusias pirmojo Klai-pdos gubernatoriaus pareigas ir gilaus kvpimo veda-mas pradjo tvarkyti lietuvik, jo sitikinimu, krat.Tai buvo svarbiau u visk, dl to buvo galima ne tikatsisakyti dar, regis, tik pradtos konsoliduoti kontr-valgybos, bet ir vl kraustytis nauj viet gyventi. Ta-iau Klaipda jau reng savo ivaduotojui nusivylim.

Diskusijos dl Klaipdos krato lietuvikumo iki Lie-tuvai j prisijungiant netyla ir iandien. Todl velgiantatgal nra paprasta atsakyti, kur Budrys suklydo ver-tindamas savo naujsias valdas. Galbt jos buvo vo-kikesns nei atrod i pirmo vilgsnio? O gal tiesiogtie lietuviai i itisai lietuviko krato tebuvo apati-ki statistiniai vienetai tikra aktyvios miestuose su-sitelkusi vokiei bendruomens prieingyb? Bent1925 m. Budriui teko pripainti savo politin ir i da-lies moralin pralaimjim. Lietuvninkams nepavykonet rimtos partijos sukurti, k jau ten kalbti apie per-gal seimelio rinkimuose. Pripaindamas, kad stat ulenktynms nepasiruous irg, o gal ir iek tiek siei-ds, kad vargsta dl moni, kuriems nieko nereikia,Jonas pasitrauk i pareig, uleisdamas viet kitamlietuvikos Klaipdos puoseltojui Juozui yliui.

Taip ne visai sklandiai susiklosius Budrio viejgyvenim i dalies kompensavo asmenin vyrika per-gal. Jos vardas, simbolika, buvo Regina ir ji priklau-s Kaub giminei, kuri tikjo kilus i maos, dar iriandien gyvenanios vakar slav genties kaub.iek tiek paiepiamo, bet vis dlto Vilniuje prigijusioKatedros aikts Gedimino autorius Vytautas Kaubayra Reginos brolis. Pati Regina gim 1902 m. Liudvi-navo miestelyje, baig Marijampols gimnazij, kurlaik padirbo Kalvarijos pato ir telegrafo staigoje, o1920 m. pabaigoje stojo tarnauti valgybos skyri.1921 m. ji buvo paskirta centrins staigos Kontrval-g dal ir nuo pat sukilimo pradios dirbo Klaipdoje.

Tad jos santykiai su Budriu buvo klasikinis tarnybinisromanas. 1923 m. kovo 8 d. jau kaip Auktojo Lietu-vos vyriausybs galiotinio Klaipdos kratui padjjasJonas para Lipiui: Praau Tamstos sutikimo pane-l Kaubait Regin kaipo nepamainom iionai iuolaiku darbinink atleisti i Tamstai pavesto skyriauskaipo pastojusi tarnybon A. L. Vyriausybs galioti-nio Kanceliarijon. Sunku pasakyti, koks turinys vie-noje ar kitoje irdyje tuomet buvo teikiamas odiamsnepamainoma iionai, aiku tik tiek, kad 1926 m.spalio 21 d. Jonas ved savo Regin. Tad bendr gy-

venimo balans Budrys galjo laikyti teigiamu. Jis u-kariavo teritorij ir moter, usitarnavo antrj Vytieskryi (pirmasis jam teiktas dar 1922 m. u skmin-gas kontrvalgybos operacijas prie komunistus), gijonauj pavard ir nauj mon. Keli metai Klaipdoje

buvo pakankamai intensyvs, kad nusipelnyt gyve-nimo etapo vardo. Bet 1925 m., kaip minta, Jonasprarado darb.

Nepaisant laikinos emikos lovs permainingumo,valstybininkai gana retai lieka gatvje su itiestu del-nu. O XX a. pradios nuotyki iekotojams tai tikrainegrs. Juoba kad kai Budrys tvirtino dirbs ne dlduonos, jis taip ir galvojo. Kas igyveno puslaukin-

je Kinijoje prekiaudamas tabaku, tas negaljo pra-ti, prarads gubernatoriaus post. Atsisaks, kaip patstvirtino, i karto pasilytos kitos vietos valstybs tar-nyboje, Budrys tapo iimtines teises turjusios draudi-mo bendrovs Lietuva agentu Klaipdoje.

Naujas gyvenimo tarpsnis primin atokvp. Nesun-ku numanyti, kad po vadovavimo kontrvalgybai ir s-mokslo organizavimo draudimo bendrovs agento dar-bas neatrod temptas. Eksgubernatorius tikriausiaimgavosi taikia ir soia btimi pajryje, galdamasvisa galva pasinerti romantik idil, kuri dovanojavedybos. Taigi visai neplanuotai, tik lemtingai sutapu-si aplinkybi dka audringais 1926 m. didysis avan-tiristas Jonas Budrys gldjo savitoje uuovjoje,

kaip ir Paryiuje studijuojantis Lipius. altiniai ai-kiai neatskleidia, kaip Klaipdos herojus vertino kai-rij valdym, perversm ir demokratijos lugim. Visdlto pradti reikia nuo to, kad Budrio laik ir patirtiesmogus paius klausimus formulavo kitaip nei btumelink mes. Igyvens komunist revoliucij imperinje


Kp kt v m vvb.Pm k: 1- pk v Mk B (Mk

Kmtv), m v pvt Fc (atGck), m v j B (j Pvk),tb vk ok (jz Tmk); t k:

tt jzpt (jz k), kt ttekt (a Ptk), ptg tt Zct. 1923


14/16


Rusijoje ir prigimtin bkl Sibire, jis vargu ar puosel-jo sentimentus kokiai vienai politinei santvarkai. Biu-rokratui ir karininkui nuo jaunysts politika tikriau-siai atsiskleid savo gyviausia ir tikriausia forma: kaipad hoc sprendim, nuolatini pasirinkim tarp drau-

go ir prieo virtin. Laisvos Lietuvos svajon, kuri, beabejo, lm daugel toki pasirinkim, buvo palankiaineapibrta. Ji, inoma, reik sav valstyb, valdomsav, o ne svetim valdov, bet nepriskyr tai pasakaliai jokio rykesnio politinio veido. Todl retus, betrytingus Budrio pasirinkimus vidaus kovose turbttiksliausia bt apibendrinti taip: jis rinkosi t pus,kuri atrod teikianti daugiau vili svajoni Lietuvai.Kazuistik jo poir politik atskleidia ir jo spren-dimas komentarus apie perversm pateikti tik i sau-gumo staigos perspektyvos: Taip, a inojau, kas buvo[iki perversmo, B. G.]. To, kas buvo rezultatas visastaiga buvo terorizuota, demoralizuota, ir teks padti

daug pastang, kad vl bt grintas valdininkamspasitikjimas savimi, padaryti jie darbingi ir pakel-tas staigos autoritetas visuomens akyse. Trumpaitariant, nebdamas nei tikras tautininkas, nei tikras

krikdemas Budrys perversmui pritar. Buvs nipas,sukilli vadas ir gubernatorius tikrai pasiymjo grei-ta ir tikslia politine orientacija, mokjo i anksto pa-

justi pokyius valstybje. Todl 1927 m. pradioje pasi-girds telefono skambutis negaljo jo labai nustebinti.Skambino dar vienas giminaitis Antanas Merkys.

Bernardas Gailius

Gims 1887 m., Merkys su jaunaisiais Polovinskaisbuvo vienos kartos ir panaaus likimo. Mobilizuotasper Pirmj pasaulin kar, jis nespjo baigti Tartu uni-versiteto ir tik 1918 m. gavo teisininko diplom Kijeve.Grs Lietuv stojo savanoriu kariuomenn ir beveik

i karto buvo pakviestas tarnauti Krato apsaugos mi-nisterijoje. Trumpam stabteljs Juridinio skyriaus ve-djo poste, tapo ministru, po to tarnavo kariuomensvadovybje, kol 1922 m. ijo atsarg. Taip nusiali-ns nuo politikos pradjo advokato praktik, kuria ver-tsi iki pat perversmo, sugrinusio Merk ministropost. Keiiantis vyriausybei i pareig neteko, utatperm kadaise Budrio eitas pareigas Klaipdos gu-bernatr. 1932 m. vl trumpam gro advokatr,bet jau 1934 m. tapo Kauno burmistru ir galutinai si-tvirtino kaip tautinink funkcionierius. 1939 m. Lietu-vos valdiai desperatikai siekiant kaip nors isprstiprastjanius santykius su Maskva, paskirtas paskuti-

niuoju ministru pirmininku. Merkys, atrodo, turjo ne-maai sveiko proto ir ioki toki valg, labai geraimokjo palaikyti santykius su vairiausiais monmis,tad, ko gero, bt galjs tapti gerbiamu valstybinin-

ku, jei bt pajgs valdyti savo ambicijas.Deja, jo baigiamasis politinis pasirodymasliudija prieingai. Kai ko tikdamasis i ati-dundani soviet ir, matyt, mgaudamasisbent trumpam gauta tikra valdia pasitrau-kus Antanui Smetonai, Merkys nereagavonet savo artimj praymus trauktis, at-mesdamas juos kaip nepagrst panik. Fi-nalas kaip klasikinse tragedijose: valdia,kurios nesugebjo garbingai atsisakyti, i jobuvo atimta, o emigruoti jis pavlavo. Pake-liui vedij sulaikytas Rygoje Merkys suvisa eima ivetas Rusijos gilum ir vai-riuose kaljimuose pakankamai, tikkime,atkentjo u savo puikyb. 1955 m. jis mirinvalid namuose.

Taiau kai skambino Budriui, Merkys,reikia manyti, mst valstybikai. Vadina-masis Smetonos reimas, kuris retrospekty-viai nejuia priimamas kaip nepaprasto sta-bilumo laikotarpis, anuomet dar gyveno tik

pirmsias dienas. Perversminink idjos irsiekiai, dl kuri rytsi jga ugrobti val-di, dar buvo labai gyvi. O j prieininkaiatrod grsmingi. Buvo akivaizdu, kad atsi-gav po pradinio oko kairieji mgins smogti

atgal. Politikoje nedaug dsni, bet kai kurie scenarijaikartojasi beveik be perstojo. Vienas j valdios u-grobimas sukelia ginkluot pasiprieinim. Trumpaitariant, naujajai diktatrai reikjo efektyviai veikian-ios saugumo tarnybos, o Budrys jau buvo pademons-travs savo galimybes ioje srityje. Todl Merkys savo

Ktvt mt kbt, K 1919. i k : vtbkt jt Zbck, b c pg mt jzPk, v k mt Pt l, Mt Pmk Mk

sv, kt pg mt at Mk, tkm mtmmt stp K, mt j V; tv: m k vtb tt mt ak stgk, mt b ptfjkb , km mt Vm ck, Mtkbt k v T Ptkv


15/16


giminaiiui ir skambino, kviesdamas nedelsiant atvyk-ti Kaun. Kaip vliau ra pats Jonas: Tos kelionsrezultatas man teko bti politins ir kriminalins po-licijos valdybos direktorium.

Naujj laik valstybinink portretuose labiausiai

avi tarsi reti brangakmeniai protarpiais suiban-tys senj vyrikumo ir riterysts ideal atspindiai.Budrio paveiksl puoia ne tik jo atsiminimus tauri-nantis kuklumas, bet ir lojalumas. Tikra itikimyb,nepripastanti nei pataikavimo, nei idavysts. Pasi-rinks keli, Jonas eidavo juo iki galo. Rusijos impe-rijai jis tarnavo iki jos lugimo, prisidjs prie balt-

j karinink kovojo drauge su jais, kol pralaimjo. Otai 1927 m. stojs perversminink pusn taip pat ne-bedvejodamas pradjo tarnauti naujai valdiai. Jampavyko atkurti terorizuot ir demoralizuot tarny-b, kvpti jai naujo pasitikjimo savimi ir svarbiau-sia skmingai ugniauti visus bandymus perversti

perversm, i kuri grsmingiausias, inoma, buvoTaurags puas.

O dar jie su Merkiu sivl lmo siuetui tinkamdetektyvin istorij. Jau prie por met, palankiaisusiklosius aplinkybms, Budrys pradjo tarti, kadatsargos generolas Konstantinas Kleinskis dirba so-vietams. Perms saugum jis tuo galutinai sitikino irnusprend: Tokio kalibro nipui negalima buvo leistipasislpti, kad ir toj paioj Soviet Sjungoj. Ten, rodssavo lojalum keleri met darbu, bt gal paskirtaskaro akademijos profesorium arba iaip auktoms pa-reigoms ir juoktsi, kad maoje valstybje nesugebjo-

me jo per eil met iifruoti. Tai padrsint ir kitustokiam darbui. Ir prieingai, jei generolas Kleinskisbus ne tik vieai demaskuotas, bet ir nubaustas u savopragaiting darb, tas atbaidys kitus. Tokiam pauk-iui negalima duoti galimybs pasislpti.

Todl buvo surengta po vis Kaun nusidriekusi pa-sala, tikri spstai nipui. Merkiui teko pabti savotikudaktaru Votsonu ir suvaidinti nedidel, bet reikmingvaidmen, kurio dramatin tamp lm btini kontak-tai su Kleinskiu, provokuojantys, taiau apgaulingipokalbiai. Merkys susitvark, nors i pradi, kaip irderjo tikram Votsonui, kartai reagavo naujien apiepiona: inai, Jonai, perkno trenksmas mane ma-

iau paveikt nei tavo inia. A neleisiu to svo[loiaus]per savo slenkst. Tai ru[p]! Vis istorij vainikavotragikomika atomazga Kleinskio bute, kur i sand-liuko buvo itrauktas rus diplomatas, o Budrys su ge-nerolu umezg pokalb, galint bti tikra XX a. menta-liteto lio iliustracija:

Tamsta revolver turi? klausiu generol. Taip, turiu du, bet a ir leidim turiu, ne tik

paaikino savaip suprats Kleinskis, bet ir i stal-iaus itrauk leidim.

Na, jei leidim(pratsdamas t od) turite, nu-siypsojau tai tvarkoj. Apsirenkite ir einame.

Po tyrimo ir teismo nesusipratlis generolas u nipi-njim buvo suaudytas.

Intensyvi policijos darbo met uteko Budriui irpaiam prisidirbti. Politinis valstybs gyvenimas visdlto buvo labai temptas. iandien dar sunku pasaky-ti, kurie policijos virininko prieai (komunistai, len-

kai, plekaitininkaiar kiti) buvo patysnuomiausi, taiaui pasakojim i-noma, kad 1927 m.pabaigoje pats Jo-nas giminms pra-sitar, jog Kaune

jam darosi karta.

Kad pavojus gal-jo bti jo pasitrau-kimo i policijosprieastis, liudija irkeisti tarnybos pa-baigos vingiai. Lap-kriio 30 d. Budrysprane, kad sergair gydysis namuose.Gruodio 6 d. jis i-

sistas tarnybinn komandiruotn Prah, kur ibu-vo, jei tiksime dokumentais, iki gruodio 31 d. 1928 m.

sausio 1 d. Jonas Budrys atleistas i Kriminalins poli-cijos valdybos direktoriaus pareig ir taip ocialiai u-baig savo nipo karjer. Kaip ir daugelis atidirbusinip, jis tapo diplomatu pradioje generaliniu kon-sulu Karaliauiuje, o nuo 1938 m. Niujorke. Nors Lie-tuvai ir jos diplomatijai dar teko patirti fatalik su-krtim, asmenika prasme dl laimingo atsitiktinumosaugioje Amerikoje atsidrusio Jono Budrio gyvenimoaudros tuo ir baigsi. Po nipinjimo ir smoksl dip-lomatin tarnyba tebuvo iltos turkio ydrumo jrosplekjimas balt tropik papldim.

Ties sakant, paskutinysis nepriklausomos Lietu-vos deimtmetis buvo slygins ramybs periodas ir

visai Polovinsk giminei. Kartu su valstybe eimosgyvenimas tarytum stabilizavosi, gijo aik kasdie-nik ritm, kuris visais laikais kurdavo ir tebeku-ria monms niekuo nepagrst saugumo ir aminosemikos palaimos iliuzij. Grigaiiai ir toliau ilikoelito pora, Romano verslas augo, Kundrotai irgi pus-tinai vertsi, tad gyvenant draugikai, kaip Polovins-kai buvo prat, visiems visko uteko. Gimins danaisusitikdavo, net ir Jonas neretai grdavo i Karaliau-iaus. Kaip tikras savo laik dentelmenas, jis labaiavjosi automobiliais ir lktuvais, todl niekada ne-

j B. ap 1959



16/16


praleisdavo progos skristi, o ne kitaip vykti Kaun.Konsulas skraid taip danai, kad net gavo i oro lini-

j bendrovs special didel atstum nuskridusio ke-leivio paymjim. Apskritai gyvenimas buvo graus,patogus ir malonus. Tad, matyt, ne veltui ir iandien

Smetonos Lietuva net ir maiau turting ir takinggimini palikuoni prisimenama kaip idilikas ramy-bs uostas. Gal net per daug idilikas, kaip paaikjovliau.

ePiloGas

Kai 1939 m. vasaros pabaigoje jau student AldonaKundrotait vyko Niujork aplankyti dds ir pasii-rti pasaulins parodos, pakeliui sutikti vokiei kariaineoriginaliai juokaudavo: Pabuiuok! Mes vaiuojame kar! Jaunatvikos ir nekaltos paangos dvasios ku-pina Europa visai nesijaut stovinti ant galbt patieskruviniausio savo istorijos slenksio. Karas, iaip artaip, buvo pastamas reikinys, nemalonus, bauginan-tis, taiau laikinas, kaip ir visa kita iame gyvenime.

Antrasis pasaulinis karas dar turjo nusipelnyti savovard ir parodyti dantis, kad monse subrandint

jau visai kitai epochai priklausant jausm, jog niekadaviskas nebebus kaip anksiau, jog gyvenimas nebegaligrti savo ves, bet turi pradti nauj vag. Todlnenuostabu, kad t lemting rugsj i Kauno Niujor-k keliaudavo laikai su nuolat besikaitaliojaniais mo-tinos nurodymais dukrai: Jau gali grti ir Ne, darpabk. I pradi nuotaika keisdavosi kas kelios die-

nos ar savait, vliau vis reiau ir reiau. Kol pagaliausikio dd Jonas ir nurod Aldonai ramiai sitaisytiJAV iki visi neramumai Lietuvoje tikrai galutinai pra-eis. Tai utruko tik penkiasdeimt met.

Lietuvos valstybs lugimas atgin Amerik ir ki-tus Polovinskus. Visai natraliai jie pradioje telk-si aplink Jon, danai aplankydami jo madaug karometu sigyt vit ferm Dorothy kaime netoli NaujojoDersio ar net ir ilgesniam laikui joje prisiglausdami.

Paskui gimins isibarst neprastai dideliame nauja-me krate. Taiau ir tai daugeliui j nebuvo naujiena.Nepamet vienas kito XX a. pradios Rusijoje, jie ne-sunkiai palaik ryius JAV. Todl visai nekeista, kadPolovinskai kartu su kitomis eimomis ir giminmispradjo nauj egzilio Lietuvos etap, XIX a. romantinsvajon isaugodami ir pritaikydami kitam amiui. Pa-lemono palikuonys dar kart rod, kad geba kiekvienpabaig paversti pradia.

Taiau domiausia Polovinsk istorijoje vis dlto yratai, kaip ji leidia i ne visai prastos perspektyvos pa-velgti eimos viet visuomenje. Giliai siaknijs pa-protys rpintis kraujo giminaiiais ir svainiais, ko gero,

yra tvirtesnis ir natralesnis negu danai gerokai dirb-tinis vie ir privai interes atskyrimo principas.Gali bti, kad vogeri kratas yra tikroji Lietuvosprigimtis, kuri veriau sismoninti negu neigti. Mssudtingoje ir nepastovioje geopolitinje situacijoje taigali bti didel stipryb. Lietuvai beveik paodiui tin-ka Theodoreas Dalrympleas mintys apie korupcij Ita-lijoje: Kai vyriausybs gridavo tarsi kgliai, o danaiilgesn laik apskritai nebdavo vyriausybs, joks italasnegaljo sivaizduoti, kad jo asmenin skm priklausonuo politik ar j valdomos valstybs. Todl btinybItalijoje skatino ne tiek iradingum, kiek ekonomin

lankstum, oportunizm (teigiama prasme) ir eimossolidarum. Taip stiprjo moni pasitikjimas savimiir savo jgomis, kuris, kad ir kaip paradoksalu, stiprinair pai valstyb.

Bernardas Gailius

Christoph Schnborn

SURADOMGAILESTINGUMDievikojo gailestingumo slpinys

Katalik Banyia Lietuvoje 2011-uosius mini kaip Dievo Gailestingumo

metus. v. Faustinos regjimai, Gailestingojo Jzaus paveikslas ir jo

kelion, Vilniaus Dievo Gailestingumo ventov, ikilm per antr Velyk

sekmadien ir nacionalinis (Vilnius) bei pasaulinis (Krokuva) Dievo

Gailestingumo kongresai... i dideli dalyk gret kukliai atsistoja ir

nediduk knygel, kurion suguldyti devyni katechetiniai apmstymai,

kvieiantys geriau suvokti Dievo Gailestingumo slpin.

Naujasis idinys-Aidai

Documents

Gailius Libre