sekso surogatus, sublimacij^. Samanas pasakojo, kaip seksas gali tapti daugelio gyvenimiskii vertybiii surogatu.

- Kodel seksas suteikia gyvenimo pojuti? - Ne jis pats. Gyvenimo pojuti teikia rysys su pasauliu.

Rysys su partneriu kuriam laikui t^ atstoja. - Kodel gi zmones taip nesiverzia prie kiti^ rysiij su pa-

sauliu, kaip prie sekso? - Jis daugiabriaunis ir lengvai prieinamas. Daugeliui kitq

rysin su pasauliu reikalingos pastangos, valia, sielos darbas. - O pats seksas nera rysys su pasauliu? - Tik jo dalis. Kaip, pavyzdziui, riebalai maiste. Jie rei-

kalingi, bet negali buti vienintelis maistas. 2000 07 17

Samano mintis paprasta, pletoju j ^ tarsi pasakodamas studentams. Jei seksas tampa kitij gyvenimo aspektu suroga-tu, galimos dvi sublimacijos rusys: sekso sublimacija ir subli-macija seksu. Tas pats yra ir su visomis kitomis psichologines apsaugos rusimis. Ir su sapni^ aiskinimu. Sioje srityje Samanas - specialistas.

- Vadinasi, Froidas nebuvo teisus teigdamas, kad musii sapnai - nes^moningumo simboliai?

- Is dalies teisus. O tai blogiau, negu apskritai butii bu-v^s neteisus.

- Kaip t^ suprasti? - Tiesa is dalies slepia tai, kas neteisinga. - O ko dar esama musii sapnuose? - Inspiracijii, involtacijii. Rusit kalboje nesama tikslaus

termino, apytiksliai kalbant - [takos. - Kas mums daro [tak^? - Dvasios, butybes, aukstesnieji ir zemesnieji pasauliai. - Tai ne kolektyvinio nes^moningumo kuriniai? - Beda, jeigu aukstesniiyii pasauli^ itaka traktuojama

kaip seksualiniii instinktq zaidimas. - O as maniau, kad pats kuriu viskz^, ks^ regiu sapne. - O tu pam^styk, kas yra „as pats".

124

1999,2000, 2001

Sniego zmogus 1999 07 19

Samanas gali daug k ^ tai, kas neprieinama paprastam zmogui. Tvirtina, kad, pavyzdziui, jo bendradarbiavime su au-galais, gyvunais, upeliais ar debesimis nera nieko mistiska, esa-ma tik atitinkamii praktikq_. Prasymus k^ nors specialiai paro-dyti Samanas ignoruoja, bet jo dingimus ir pasirodymus, zuvies kvietimus i gaudykles, svilpim^^ uodams nubaidyti, grasinimus pelems ir kitas „buitines praktikas" as stebiu nuolat. Jis retai aptarineja su manimi sias praktikas, atsikalbinedamas, jog ma-noji kalba nesanti issivysciusi, bet kartais kai k^paaiskina.

- Tikini, kad gali vienu metu egzistuoti skirtinguose er-dves taskuose?

- Tavo realybei - taip. - Kaip t^ suprasti? - Stai ropoja voras. Tu istiesi jo kelyje rank^ voras pa-

suka atgal. Pakisi kit^rank^. Vorui tavo rankos - dvi skirtingos butybes, taciau tai - tu vienas: ir is priekio, ir is nugaros tuo paciu metu.

- Jei mane uzpuola du vilkai, tai du vilkai ar viena bu-tybe?

- Vilkai, meskos ir visi zverys gali buti Vietoves dvasios rankomis. Neerzink jos, ir niekas neuzpuls.

1999 07 19 Kai kuriuos keistus ritualus Samanas aiskina nenoru

erzinti ypatingn esybiii ar netgi troskimu gauti jq pagalb^^. Is pradziq maniau, jog siq ritualq jis ismoko is evelnq, kol pama-ciau, kad jie patys ateina pas j i patarimq ir patikslinimq. Mano klausinejimus apie ritualq ziniq saltini Samanas laike bereiks-miais, tikindamas, jog as vis vien neuzsiimineju tam tikromis praktikomis. Klausinejant mano vartojamas „ritualii" terminas atkreipe Samano demesi, ir jis pasake, kad as, kaip ritualus.

125

interpretuoju visus man nesuprantamus veiksmus. Vieninteli kart^ man pavyko issiaiskinti ypatingq butybiq prigimti.

- Apie kokias ypatingas butybes kalbi? - Isivaizduok giliavanden? zuvi, nematanci^, ir negirdin-

ci^. Ar ji gali [sivaizduoti, kas yra saule, tu, tavoji veikla? - N e . - Teisingai, tu turi dviem pojuciais daugiau. O dabar

isivaizduok butybes, disponuojancias dviem pojuciais daugiau negu tu. Ar gali [sivaizduoti jx^ pasauli ir veikl^?

- A p i e tai man kalbejo vienas kolega, bet as netikiu, kad tokiq bQtybiq esama.

- Kas tau trukdo? - Jei ju butii, regetume jq veiklos pedsakq. - Mes ir matome. - K u r ? - Pavyzdziui, zemynii judejimas. - O as maniau, kad zemynai juda del naturalin priezasciq. - Jei ateisi kirsti misko, zuikiai issibegios. O kai jie su-

gris, negales susieti kelmij. su tavo veikla. Jiems tai bus „del naturaliii priezascin".

- Sios ypatingos butybes - dvasios? - Ne, tiesiog bGtybes. - Tai ateives is kitq planetq? - Nors puodu pavadink... - Jvi daug Zemeje? - Jq Zemeje daug, o musiskeje nera, kaip mQsii nera Gi-

liavandenes Zuvies Zemeje. 1999 07 20

Nakti atsirad^s nerimo jausmas man?s nepaliko vis^ryt^. Negalejau rasti priezasties. Nei fiziniai, nei astraliniai gyvunai man negalejo grasinti, juk buvau su Samanu. Zmoniq nebuvo, krastutiniu atveju simto kilometrq spinduliu. Kuri laik^. zvel-giau i ramq kaip vanduo rytiniame sulinyje Saman^^ ir netiketai sau paciam paklausiau:

- Sniego zmonii^ esama? - Taip.

126

- Esi J4 mat^s? - Taip. - Kaip jie atrodo? - Zmogui labai gresmingai. - Jie pavojingi? - Ne. Jie mums abejingi. - Vis delto kaip jie atrodo? - isivaizduok meskazmogi, aukstesni uz aukst^ medi,

deganciomis akimis ir plesriu snukiu. - Desimties metrq aukscio? Kodel gi jq niekas negali

sugauti? - Jie turi vienu pojQciu daugiau negu mes. Zmogiskoji j n

medziokle butq panasi i tai, tarsi aklieji gaudytq matanti. - Vadinasi, jei kelios divizijos apjuostq dideli taigos plo-

t^ ir kruopsciai j i issukuotq, juos bntinai pagautii? - Neieskok nuotykin... - Bet vis delto juos galima pagauti? - Beviltiska. Jie pasitrauks i savo tunelius. Visa divizija

praeis pro sali. - Kokie tai tuneliai? - Zmogus su savo geometrija ir energetika gali judeti

tiktai atitinkamais Zemes tuneliais, nors jam atrodo, kad jis juda laisvai.

- Zinai, esu skait^s „Smilteliii knyg^"^**. Ten pasakyta apie tunelius, sutrumpinancius geografinius atstumus.

- Nekeista. Visi geri fantastai - ekstrasensai. O tavo kny-goje pasakyta, kad sie tuneliai apgyvendinti?

- N e . - Matai. Bet zmones ir negali patekti i kitq butybiq tune-

lius tiesiog taip. - Vadinasi, sniego zmoniq mums nepavyks sutikti? - Tie, kuriuos vadina sniego zmonemis, gali taip pat ju-

deti musit tuneliais, nors tai buna retai. - Tai ] \ . - O kitos bGtybes? - Pauksciai gali perskristi tuneliu.

„Smilteliii knyga". L.: Chudoz.lit., 1990.

127

- K u r ? ~ Prisimeni Sanikovo zem^? Pauksciai pavasarf skrenda

t siaur? nuo Arkties vandenyno pakrantes ir niekas nezino kur. - Taip, pats maciau. Tai baisiai siutina omitologus. - Jie skrenda [ Sanikovo zemq per ypating^ tuneli. - Kaip susitikai su sniego zmogumi? - As pats - Sniego Zmogus. - 0 paprasti, ne sniego zmones, gali kokiu nors budu su-

zinoti apie snieginius? - (Pauze. Samanas pastebejo, kad as ironizuoju, bet is-

syk suprato, jog esu labai sunerim^s.) Paprastas zmogus negali isis^moninti, kad jq esama greta, savo tuneliuose. Tuo metu jis jaucia ypating^ nerim^. Gali ismokti sijausm^^isskirti is kitq.

- Nesuprantu. - Kai eini greta skruzdelyno, skruzdeles nesuvokia tavo

buvimo, nors tu kojos smugiu gali sugriauti jq gyvenim^. Jos tik junta ypating^ nerim^.

- Vadinasi, nepaaiskinamas nerimas kyla todel, kad greta esama sniego zmoniq?

- Ne vien nerimas ir ne vien jie. - Dabar jie greta? - Taip. Greiciausiai - jinai. - Paklausiau tavQS todel, kad pajutau? - Tu tiesiog jauti nerim^^. O pasiteiravau todel, kad paju-

tai, jog turiu ziniq apie tai. - Kodel gi jie neuzgrobia planetos? - Tau noretqsi kada nors uzgrobti ruonin. arba zuvedrq

pasauli? 1999 07 20

Suprat^s savo nerimo priezasti, nusiraminau ir paban-dziau pajusti jo buvim^. Samanas man patare zengti penkis zingsnius kairen ir i prieki. Kai as, isties?s rankas, zengiau penkt^^ zingsni, jis raitesi is juoko. As nuliudau, nuleidau ran-kas ir nuejau tolyn, kad nepratrukciau grubumu. Beveik issyk atsirado pojutis, tarsi susiduriau su kazkokiu oro sutankejimu. T^ pat akimirk^ mano veid^^ ir krutin? tarsi paliete nematomas

128

minkstas sepetys ir sutankejimas isnyko. Samanas staiga nusto-jo juoktis. Atsisuk^s pamaciau, kad jis man moja ranka.

- Kas tai buvo? - Nenorejau, kad tu iki jos prieitum. Bet nieko baisaus.

Ji isejo nesusierzinusi. - Tai galejo buti pavojinga? - Vargu. Juk tu nesusierzini, kai tau i koj^ baksteli pusa-

klis suniukas. Greiciau jipaglostai. - K u r jinai nuejo? - Tiesiog pasitrauke is tavojo kelio. \_ viet^ kur zmo-

gus negali patekti. -Apskritai negali, ar egzistuoja praktikos? - Taip, visokios pentagramos, heksogramos. Bet zinok,

kad jos paprastai atveda i naudojamus kelius ir takus, analogis-kus musiskiams. Susitikimo galimybe pemelyg didele.

- Mane apeme pojutis, kad kazko panasaus biita ir anks-ciau.

- Nieko keista. Kiekvienas zmogus gali uzkliudyti koki^ nors butyb?, arba jos gali uzkliudyti mus".

1999 07 20 Zvelgiu i ju r^ kalnus tolimoje saloje, bandau isivaizduo-

ti skaidriame ore visomis kryptimis besidriekiancius tunelius, pilnus ivairiq butybiq. Dazniausiai vaizduoteje iskyla zmones: sin dienij ir senoves, ivairiq tautybiq ir... civilizacijn.

- O zmones vis vaiksto vienais ir tais paciais tuneliais? - N e . - Bet juk visi zmones gali susitikti. - Ne. Su zmonemis is tavo tuneliq tu susitikinesi nuolat,

nors atrodo, kad susitikimo galimybe maza. Su kitais tu nieka-da nesusitiksi.

" Ilgi mano meginimai pajusti sniego zmogi} dave rezultatu. 2001 m. ziem^jutau, kad jie dusyk prazingsniavo salia Magadano. Pirm^syk tai buta trijn butybiq (zmogus) grupes, keliavusios nuo Cirikovo uzutekio per Mare-cekansko sopk^ i zemyn^, Antr^ kart^ viena butybe (vyras) nakti ilgai zvelge i Magadan^ nuo Marecekansko sopkos. Ĵ ^ pajuto netoli [sikurusio karinio dalinio sargybiniai ir isitemp^ ziurejo [ tams% Butybe nukreipe jij agresij^ i miesto pus§. Be man^s, Magadane dar du ar trys zmones jaucia t^pati, taCiau negali sau sito paaiskinti.

129

- Taip, as daznai sutinku juos magadanieciu metro, nors Maskvoje beveik nerealu atsidurti atsitiktinai viename vagone.

- Dazniau negu paprasta tikimybe? - Siek tiek. - Greitu laiku mokslas privates imtis siq tunelii^. - Kodel as patenku butent {vienus zmogiskuosius tune-

lius, o ne i kitus? - Japonq zvejai sakydavo: „Karma." - O t u ? - Ritmas, greitis, rastai, energija.

1999 08 01 Pasaulyje daugybe nezinomq butybiq. Mes apie jas ne-

zinome, nes musq veikla niekaip nesusikerta su jq gyvenimu. Dalis jq zino apie mus, dalis - ne. Is esmes jos saugios, nes mes niekaip nesusij^ su jn gyvybine veikla. Informacija apie jas kaupiama letai, pleciantis visuomeninei arba individualiai praktikai.

- Kieno pedsakai prie upelio? - Nezinau. - Bet ten viskas istrypta. - Apie pedsakus zinau, nenumanau - kieno. - Niekada nebandei suzinoti? - Daugel; metq sekiau, kilpas spendziau, duobes kasiau,

templ^ naudojau - beviltiska. - O - Evelnai? - Vietiniai taip pat nezino. - K ^ tai mokslui nezinomas zveris? - Vienas is jij. - K^nors zinai apie ji? - Jis panasus i maz^ mamut^. ir gali judeti sniege, lede ir

tikriausiai zemeje. - Kodel anksciau nebuvo jo pedsakq? - Si bOtybe nepanasi i paprastus gyvunus dar ir tuo, kad

neturi nuolatines teritorijos ar migracijos marsrutq. Manau, kad ji arba jos kartais nakvoja tiesiai upelyje.

- Esama kitq nezinomq zveriij.?

130

- Daugybe. - Negaliu patiketi. - Prisimeni, tu nenorejai tiketi snieginiu voru ir aiskinai

man, jog to negali bQt, del to, kad jq kunas turetq buti minusi-nes temperaturos?

- Mano pazistami biologai ir dabar netiki, kad as j i ma-ciau.

- Vadinasi, jie nepatikes ir sitais zverimis, kadangi nie-kuomet jq nepamatys.

- Kas trukdo juos stebeti? - Skirtingi jausmai, tempas, tankis, ivairus tuneliai, ne

tie patys spektrai, arba ir viena, ir kita drauge. - Gal koki nors pavyzdi? - Ji|. pilna tautosakoje: giriniai, naminukai, undines, kiki-

moros, poltergeistai, kitqplanetii gyventojai... Nusprend^s, jog Samanas yra bendravimo su giriniais,

naminukais ir undinemis ekspertas, nusprendziau apie juos is-siklausineti.

- Tie giriniai, naminukai ir undines daznai bendrauja su zmogumi?

- Greiciau zmones dazniau kreipiasi i juos. - Is kur tokie zmoniq sugebejimai? - Zmones atlieka atitinkamus veiksmus kaip ritualus, ta-

ciau tai tera tam tikni savitarpio Sc^veikos praktikq fragmentai. - Is kur zmones zino, kaip elgtis? - Zmoniq milijardai, jie gali t^padaryti atsitiktinai ir isi-

minti. Be to, tarp milijardii gali bQti daugybe neeilinin: regin-ci\\, suprantanciq, jaucianciq.

- Bendravimas su jais nepavojingas? - Kaip vaikui su kirviu. Jie patys ne piktybiski, bet zmo-

gus gali juos isiutinti is nezinojimo. - O jie patys nebendrauja su zmonemis? - Prisimeni, tu sukai ratus aplink savo trobel?? - Prisimenu. Apmaudu. - Tai Girinis pramogavo. Tomis akimirkomis, kai tu

ipuldavai i prostracij^ jis atvesdavo tave savo tuneliu i rato

131