Embed Size (px)
Citation preview
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMOKAIMO REIKALŲ KOMITETAS, ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS KOMITETAS
ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOSŽEMDIRBIŲ ŠVIETIMO TARYBA, ŽEMĖS ŪKIO MOKSLO TARYBA
LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOSŽEMĖS ŪKIO IR MIŠKŲ MOKSLŲ SKYRIUS
IŠPLĖSTINIS POSĖDIS
Kaip Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) ,,Nemunas“ programos įgyvendinimas padės kurti pažangų žemės ūkį
LMA n.k., prof. Albinas Kusta
Vilnius, 2010-01-22
1
PASAULINĖ ŽEMĖS IR MIŠKŲ ŪKIO SVARBA
Didėjant Žemės gyventojų skaičiui, gamybai keliantis į Aziją, auga maisto poreikis, prognozės numato tolesnį maisto produktų poreikio ir tuo pačiu kainų augimą. Todėl žemės ūkio produktų gamyba darosi globalios rinkos dalimi ir jos ekonominė reikšmė sparčiai auga.
Senkant naftos ištekliams darosi vis aktualesnis poreikis apsirūpinti vietiniais atsinaujinančios energijos šaltiniais.
2
ŽEMĖS IR MIŠKŲ ŪKIO SVARBA LIETUVAI
• Statistikos departamento 2009 mduomenimis sunkmečio sąlygomis žemės ūkio sektoriuje pridėtinė vertė krito mažiausiai.
• Žemės ūkio ir maisto produktų eksportas bendrojoje Lietuvos ir užsienio prekybos struktūroje sudaro apie 20 proc. 2002-2008 metais maisto sektorius buvo vienas iš nedaugelio turinčių teigiamą užsienio prekybos balansą, tuo tarpu kai bendras Lietuvos užsienio prekybos balansas pastarąjį dešimtmetį buvo neigiamas ir deficitas nuolat augo.
3
ŽEMĖS IR MIŠKŲ ŪKIO SVARBA LIETUVAI
Paskutiniaisiais, sunkmečio metais, žemės ūkis įrodė savo stabilumą ir nežiūrint eilės nepalankių aplinkybių nesužlugo, todėl jo stiprinimas, diegiant mokslu pagrįstas inovacijas prisidėtų prie šalies ekonomikos greitesnio atgaivinimo ir stabilumo. Įdėtas litas į technologijų tobulinimą žemės ūkyje, ypatingai maisto sektoriuje gali žymiai greičiau nei kiti sektoriai duoti matomą naudą.
4
NAUJŲ TECHNOLOGIJŲ POREIKIS
• Darbo našumas Lietuvos žemės ūkyje vis dar gerokai mažesnis už bendrą ūkio našumą ir už ES žemės ūkio našumą, tačiau pastaraisiais metais pastebimas spartus augimas.
• Tam įtakos turėjo daugelis veiksnių, o taip pat aktyvi LŽŪU, LVA, LSDI, LŽI, LMI ir kitų žemės ūkio krypties mokslo institucijų veikla įvairiomis priemonėmis skleidžiant naujas technologijas, organizuojant parodas, lauko dienas, konsultacijas, seminarus ir kitas viešinimo priemones.
5
NAUJŲ TECHNOLOGIJŲ POREIKIS
• Kaimo žmonių domėjimasis mokslo laimėjimais ir technologiniais pasiekimais parodose rodo labai didelį poreikį naujų technologijų diegimo, kurios padidintų darbo našumą, pagaminamos produkcijos kiekį bei kokybę.
6
Sektoriaus mokslo ir verslo sąveiką akivaizdžiai patvirtina itin gaususdalyvių skaičius kasmetinėse parodose Lietuvos žemės ūkiouniversitete ,,Ką pasėsi ..”, ,,Ruduo ..”
7
Agrovizija 2006-2009Žemės ūkio technologijų paroda
Parodoje dalyvauja augalų apsaugos produktus gaminančios, žemės ūkio techniką, trąšas ir sėklas tiekiančios firmos: AB „Lytagra“, BASF A/S, Bayer sp.z o.o. parstavnieciba LR, Makteshim-Agan Central and East Europe, Syngenta Agro AG, UAB „Agrokoncernas“, UAB „Arvi fertis“, UAB „Biržų žemtiekimas“, UAB „DOJUS agro“, UAB „Dotnuvos projektai“, UAB „Kemira GrowHow, UAB „Kustodija“, UAB „Laumetris“, UAB 'Scandagra", UAB „SV technika“, UAB "Ivabaltė“, UAB „Väderstad“, UAB "East West Agro" ir kt.
LIETUVOS ŽEMDIRBYSTĖS INSTITUTAS 8
MOKSLO POREIKIS SEKTORIUJE
Užsienio šalyse žemės ūkio produktyvumas yra didesnis, todėl yra didelės galimybės jį padidinti ir Lietuvoje, o jo augimas su žemės ūkiu susietuose sektoriuose net ir nedideliu procentu, žymiai padidintų Lietuvoje sukuriamą BVP.
Produktyvumas gali būti didinamas diegiant naujausius augalų genetikos, nano-biotechnologijų, informacinių technologijų mokslo pasiekimus, tobulinant vadybą.
9
Moderni, inovacijomis ir mokslo bei verslopartneryste grįsta, konkurencinga, subalansuota,vis daugiau naudojanti biotechnologijas žemėsūkio augalų ir jų produktų gamyba, perdirbimas irprekyba, tausojanti aplinką ir kraštovaizdį veiklųvisuma, turinti išplėtotą infrastruktūrą, moderniastechnologijas bei kvalifikuotus darbuotojus irgebanti išnaudoti naujausius mokslo rezultatus,prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios versloaplinkos, siekiant pateikti į rinkas konkurencingus,saugius, geros kokybės produktus bei paslaugas.
ŽEMĖS ŪKIO SEKTORIAUS VIZIJA 2025
10
VIZIJOS REALIZAVIMAS
Žemės ūkio sektoriaus vystymo viziją planuojamarealizuoti per ES bendrosios žemės ūkio politikosmodelį kurio pagrindiniai bruožai yra:
Konkurencingas žemės ūkio sektorius;Aplinkai draugiškas ūkininkavimas;Kokybiški ir saugūs produktai;Kraštovaizdžio išsaugojimas ir turtinimas;Tvari žemės ūkio ir kaimo ekonomika;Subalansuota regionų plėtra;Mažėjantis ūkio neigiamas poveikis globaliniu (pasaulio ir Europos) mastu.
11
• Saugių ir konkurencingų augalų ir gyvūnų auginimo bei laikymo technologijų kūrimas;
• Augalų ir gyvūnų genetika, biotechnologija, selekcija;
• Maisto kokybės ir saugos užtikrinimas, modernių technologijų ir naujų produktų kūrimas;
• Biomasė energetikai ir atsinaujinantys energijos šaltiniai, darni plėtra;
• Mokslo žmogiškųjų ir finansinių išteklių plėtra;• Mokslo, studijų ir verslo bendradarbiavimo
nuolatinis tobulinimas.
VEIKSMŲ PLANAS
12
The First building of Silicon Valley
First Varian Associates building, Stanford Industrial Park, Palo Alto, California, 1953.
Source: "Russell and Sigurd Varian - The Inventor and The Pilot", by Dorothy Varian.
Palo Alto, 1983, p.258.
13
PIRMASIS SLĖNIS LIETUVOJE
2003 metų gegužės 27 dieną buvo įkurta VŠĮ „Saulėtekio slėnis“, kurios steigėjais tapo Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, AB „Alna“, UAB „Bitė GSM“ bei UAB „Ekspla“, atstovaujanti lazerių ir šviesos technologijų verslo ir mokslinių tyrimų institucijų konsorciumą .
www.sunrisevalley.lt
1414
LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJA
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŢEMĖS ŪKIO MINISTERIJA
2006 m. lapkričio 28 d. sesijos
“Lietuvos kaimo vizija: dabartis ir žvilgsnis į ateitį”
R E Z O L I U C I J A
Lietuvos MA išplėstinė visuotinio susirinkimo sesija siūlo:
Lietuvos Respublikos Vyriausybei nagrinėti galimybę steigti Nacionalinį
ţemės ūkio ir miškų mokslo, studijų ir verslo centrą (slėnį), kuris suvienytų
mokslo, studijų ir verslo institucijų pastangas kaimo plėtrai.
Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas
Lietuvos respublikos ţemės ūkio ministrė prof. Kazimira Danutė Prunskienė
1515
SLĖNIŲ KONCEPCIJA LIETUVOJE
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. kovo 21 d.nutarimu Nr. 321 patvirtino integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros koncepciją. "Slėnių" plėtra siekiama Lietuvoje sukurti tarptautinio lygio mokslo, studijų ir žinių ekonomikos branduolius, paspartinti žinių visuomenės kūrimą ir sustiprinti Lietuvos konkurencingumą.
1616
PATVIRTINTALietuvos Respublikos Vyriausybės2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1130
INTEGRUOTO MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRO (SLĖNIO)
„NEMUNAS“ PLĖTROS PROGRAMA
http://www.smm.lt/smt/docs/sleniai/programa_NEMUNAS.pdf
1717
18
Slėnio MTEP infrastruktūra
Agrobiotechnologijų, bioenergetikos ir miškininkystės plėtros kryptis Maisto technologijų, saugos ir sveikatingumo plėtros
kryptis
Miškų
sektoriaus
tyrimų, studijų ir
plėtros centras
Gyvūnų
mitybos ir
biotechnolo-
gijų centras
Gyvūnų
sveikatingum
o ir
gyvūninių
ţaliavų
kokybės
centras
Augalų
genetikos ir
biotechnolo-
gijos centras
Maisto
mokslo ir
technolo-
gijų
centras
Komunikavimo ir technologijų perdavimo centras kartu su Agroinovacijų ekonomikos ir vadybos centru ir Žemės ūkio mokslo,
mokymo ir konsultavimo informacinių technologijų centru (bendras)
Ţemės ir
miškų ūkio
jungtinis
tyrimų
centras
Agroekologijos
ir augalų
biopotencialo
mokslo ir studijų
centras
Biosistemų inţinerijos,
biomasės energetikos
ir vandens inţinerijos
centras
Bendradarbiavimas su įmonėmis vykdant MTEP darbus, sąlygų kurti naujas, ţinioms imlias įmones, komercializuoti mokslinių
tyrimų rezultatus sudarymas
Slėnio “Nemunas” MTEP veiklos struktūra
19
PATVIRTINTA
Švietimo ir mokslo ministro
2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. ISAK -2377
20
Jungtinė tyrimų programa (JTP)
“Gamtos ištekliai ir ţemės ūkis” (GIŢŪ)
20
GIŽŪ JTP RENGĖJAI Klaipėdos universitetas; Lietuvos veterinarijos akademija; Lietuvos žemės ūkio universitetas; Lietuvos žemdirbystės institutas; Lietuvos energetikos institutas; Kauno technologijos universitetas; Vilniaus universiteto Ekologijos institutas; Geologijos ir geografijos institutas; Botanikos institutas; Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas; Lietuvos miškų institutas; Slėniai “Nemunas”, Jūrinis, dalis “Santakos” ir “Santaros”
slėnių.
2121
KOKS TIKSLAS? įgyvendinant darnaus vystymo ir tausojančio išteklių
naudojimo principus, sutelkti žemės, miškų ir maisto ūkio (agrobiotechnologijų, bioenergetikos, miškininkystės, biosistemų ir vandens inžinerijos, maisto technologijų, gyvūnų mitybos, sveikatingumo maisto žaliavų saugos ir kokybės), jūrų aplinkos ir jūrinių technologijų, atsinaujinančios ir alternatyvios energetikos, ekosistemų, žemės gelmių, klimato, kraštovaizdžio ir naudingų išteklių tyrimų sričių mokslinį potencialą;
2222
KOKS TIKSLAS? pagrįsti ES struktūrinių fondų lėšų, skirtų šių sričių
mokslinių tyrimų ir ekonominės veiklos sektorių plėtrai, efektyvų panaudojimą;
sukurti mokslo ir studijų sistemos bendradarbiavimo su verslu savireguliavimo mechanizmus.
2323
KOKS TIKSLAS? susieti planuojamus įgyvendinti Slėnių projektus su
mokslinių tyrimų ir ekonominės veiklos sektorių tobulinimu;
Užtikrinti inovacijų ir aukštųjų technologijų diegimą įvairiuose ūkio sektoriuose:
– genų inžinerija, precizinis ūkininkavimas, nanotechnologijos ir kt.
2424
Nanotechnologijos ir Millenium goals projektas
Nanotechnologijų panaudojimo reitingavimas (atliko Toronto Universitetas).
Energija
Žemės ūkio
produktyvumo kėlimas
Vandens ūkis
Ligų diagnostika
Vaistų technologija
Maisto technologijos,
Saugojimas
Oro tarša25
• Šiandien žemės ūkio sektorius turi nemažai mokslinių pasiekimų bei atlieka daugybę mokslinių tyrimų:
26
Augalų veislės
27
EUROPOS SĄJUNGA
PROJEKTAS
“ NITRATINIŲ TRĄŠŲ TOBULINIMAS IR NAUJŲ SUKŪRIMAS”Tyrimai dalinai finansuojami ES struktūrinių fondų lėšomis
2007-2008m. Kartu su AB ‘ACHEMA’
AZOTO TRĄŠŲ SU KIZERITU EFEKTYVUMAS LAUKO AUGALAMS RUDŽEMYJE, BALKŠVAŽEMYJE IR IŠPLAUTŽEMYJE 2007-2008 m.
28
Žemės ūkio gyvuliams
tiriamia paveldimus
susirgimus ir defektus
lemiančius genus
Žemės ūkio gyvuliams
tiriame produktyvumo
ir produkcijos kokybę
lemiančius genus
Galvijams ir arkliams
patiksliname kilmę
pagal DNR ir
identifikuojame gyvulį
Įkurtas žemės ūkio gyvulių DNR
bankas
Atliekami veislių palyginamieji
tyrimai pagal DNR
1.Vykdo selekciją genų pagalba2.Paruoštos metodikos Lietuvos pieninių galvijų reprodukcinėsms savybėms, eksterjerui,somatinėms ląstelėms piene ir ilgaamiškumui genetiškai vertinti
29
GIŽŪ JTP LĖŠOS IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI
*Šioje sumoje yra 52,348 mln. Lt LR Žemės ūkio ministerijos lėšų; 5 mln. Lt LR Aplinkos ministerijos lėšų ir 228,533 mln. Lt LR Švietimo ir mokslo ministerijos lėšų.**Šioje sumoje 12,7 mln. Lt NKP lėšos, 28 mln. Lt LR Ūkio ministerijos lėšos
3030
Programos Gamtos ištekliai ir ţemės ūkis projektų lėšos ir finansavimo šaltiniai
Programa, projektas Iš viso,
tūkst. litų.
Finansavimo šaltinis, lėšos, tūkst. litų.
Švietimo ir mokslo
ministerija
Ūkio
ministerija,
Europos
regioninės
plėtros
fondas
Ţemės ūkio
ministerija
Europos
regioninės
plėtros
fondas
Europos
socialinis
fondas
Slėnio „Nemunas“ programa:
Agrobiotechnologijų, miškininkystės, biomasės
energetikos, vandens ir biosistemų inţinerijos
MTEP centrų, aukštojo mokslo studijų ir
susijusios infrastruktūros plėtra bei mokslo ir
studijų institucijų reorganizavimas
80 289 80 289
Gyvūnų sveikatingumo, mitybos ir gyvūninių
ţaliavų mokslo ir studijų infrastruktūros plėtra,
mokslinio potencialo konsolidacija
30 303 30 303
Maisto mokslo ir technologijų MTEP
infrastruktūros plėtra ir mokslinio potencialo
konsolidacija
8 433 8 433
Gyvūnų veislinės vertės nustatymo mokslinis –
edukacinis centras
47 348 47 348
Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro
plėtra
10 000 10 000
Asociacijos „Slėnis Nemunas“ veiklos stiprinimas
siekiant uţtikrinti slėnio „Nemunas“ programos
įgyvendinimą
1 500 1 500
Žemės, miškų ir maisto sektoriaus nacionalinė kompleksinė programa:
A veikla: Mokslininkų kompetencijų ugdymas ir
mobilumo skatinimas
1 250 1 250
B veikla: Aukštojo mokslo studijų programų
kūrimas, atnaujinimas ir įgyvendinimas I–II
studijų pakopose, aukštojo mokslo studijų
personalo (dėstytojų) kompetencijų ugdymas
2 500 2 500
181623 119025 5250 10000 47348
31
GIŽŪ JTP RODIKLIAI
3232
GIŽŪ JTP RODIKLIAI
3333
SLĖNIO ‘’NEMUNAS’’ PROGRAMOS VERTINIMO KAI KURIE RODIKLIAI
39.16. Bus sukurtas ir veiks vienas technologijų
perdavimo funkcijas atliekantis centras.
39.17. Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų,
įsikūrusių Komunikavimo ir technologijų perdavimo
centre ir Verslo inkubatoriuje, skaičius (per 3 metus
po Programos įgyvendinimo) – 40.
39.18. Slėnio pagrindu bus susikūrusios naujos
žinioms imlios įmonės (per 3 metus po Programos
įgyvendinimo) – 10.
3434
SLĖNIO POREIKIS ŪKIO VEIKLAI AKTYVINTI (1)
Visi čia išvardinti ir neišvardinti darbai yra daromi ir be Slėnio, ir be tų lėšų, kurios numatytos Slėnio programoje, tačiau :
•siekiant įvykdyti strateginiuose dokumentuose Valstybės įvardintus įsipareigojimus,• sustiprinti mokslo studijų ir verslo sąveiką,• sutelkti sektoriaus mokslo ir studijų institucijų potencialą, iš esmės pagerinti infrastruktūrą,• sumažinti sektoriaus atotrūkį nuo kitų ES narių bei stiprinti jo pozicijas šalies viduje,• įsilieti į tarptautinius MTEP tinklus,•moksliniams tyrimams kviesti kitų šalių mokslininkus,•sėkmingai komercializuoti mokslinių tyrimų rezultatus,
35
SLĖNIO POREIKIS ŪKIO VEIKLAI AKTYVINTI (2)• Būtina įkurti:
• sektoriaus atviros prieigos junginių tyrimų ir kompetencijos centrus, kuriuose būtų atliekami aukščiausio tarptautinio lygio moksliniai tyrimai, studentai galėtų tiesiogiai dalyvauti juos vykdant, verslas - prisidėti juos kuriant bei išlaikant ir gauti iš centrų naujausiais mokslo pasiekimais pagrįstas rekomendacijas;
• Komunikavimo ir technologijų perdavimo centrą, kuris rūpintųsi inovacinės veiklos plėtojimu, technologijų perdavimo proceso vykdymu, mokslo pasiekimų komercializavimu, spin-off , start-up įmonių steigimusi, verslo visuomenės kūrimusi, mokslininkų įsijungimu į Lietuvos ir ES mokslo programas ir kt.
36
Slėnio nauda mokslui (1)
Bus sukurti mokslo centrai su naujausia mokslinių tyrimų įranga, atnaujintos laboratorijos;
Įsteigus Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro laboratorijų korpusą LŽŪU teritorijoje, koncentruotas vienoje erdvėje mokslo ir studijų potencialas užtikrins spartesnį idėjų generavimą bei jų įgyvendinimą;
Slėnio nauda mokslui (2)
Koncentruota vienoje erdvėje mokslinė įranga leis atlikti kompleksinius tyrimus, užtikrins spartesnį darbą bei viešą prieigą išorės vartotojams;
Turint Slėnyje pakankamą kiekį produktyvių mokslininkų bei geros mokslinės įrangos bus lengviau integruotis į tarptautinius mokslo tinklus, pritraukti į Lietuvą užsienio mokslininkus.
Slėnio nauda studentams ir studijoms (1)
Koncentruotas vienoje erdvėje mokslo ir studijų potencialas galės suteikti aukštesnės kokybės žinias studentams, o studentai turės galimybę susipažinti su atliekamais moksliniais tyrimais ar dalyvauti pačiame tyrimų procese, įgyvendinti savo mokslines idėjas, inkubatoriuje pradėti kurti savo verslą, o Komunikavimo ir technologijų perdavimo centre jį komercializuoti.
Slėnio nauda studentams ir studijoms (2)
Bus geriau sprendžiama studentų praktikų ir darbo vietų problema, kadangi išvysčius Slėnį ir jame pradėjus steigtis verslo subjektams kartu su mokslo ir studijų struktūromis neišvengiamai steigsis ir kita infrastruktūra, teikianti įvairaus pobūdžio paslaugas, Slėnio teritorijoje pradės augti mokslu grįsta verslo visuomenė.
Slėnio nauda studentams ir studijoms (3)
Studentai Slėnio komunikavimo ir technologijų perdavimo centro padalinyje galės tobulinti savo gebėjimus pagal individualius poreikius, kadangi centre numatoma teikti konsultacijas, organizuoti įvairaus pobūdžio verslumo ugdymo mokymus, verslo savaites, studentų stažuotes.
Slėnio nauda Slėnio ir išorės dalyviams (1)
• Slėnio “Nemunas” vykdoma veikla prisidės plėtojant modernų, paremtą naujausiais nano-biotechnologijų, informatikos mokslų pasiekimais, dinamišką ir konkurencingą ūkį bei tolygią ekonominę ir socialinę veiklą visoje Lietuvoje.
• Kartu bus padidintas kaimo žmonių užimtumas, mažinami Lietuvos regionų plėtros netolygumai, sumažinta kaimo socialinė atskirtis.
• Aktyviau bus plėtojama bioenergetika, leisianti sumažinti šalies priklausomumą nuo importuojamų naftos produktų.
42
Slėnio nauda Slėnio ir išorės dalyviams (2)
Numatoma statyti eksperimentinė biodujų kogeneracinė jėgainė padės Slėniui apsirūpinti energija ir bus pavyzdinis įrenginys bioenergetikos plėtrai Lietuvoje ir už jos ribų.
Numatomi vykdyti statybos, statinių remonto ir rekonstrukcijos darbai prisidės prie statybų verslo išsilaikymo.
Sukoncentravus Slėnio teritorijoje mokslo, studijų ir verslo dalyvius Slėnis taps patrauklus rizikos kapitalo įmonėms, bankams, kitas viešąsias paslaugas teikiantiems verslo subjektams.
Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro veikla Slėnyje (1)
Orientuos Slėnio steigėjų mokslo potencialą naujoms technologijoms kurti ir plėtoti.
Skatins Slėnio steigėjų ir inovacinių įmonių bendradarbiavimą, kad mokslininkų žinios būtų panaudotos realią naudą teikiantiems produktams kurti.
Skatins ir rems inovacijų pradžią ir žinioms imlių verslo įmonių inkubavimą.
Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro veikla Slėnyje(2)
Vykdys rinkotyros ir rinkodaros taikomuosius tyrimus – atliks agroinovacijų ekonominį įvertinimą, tyrimus, susijusius su specializuotos programinės įrangos, lemiančios pažangą informacijos, svarbios žemės ūkio verslo, mokslo ir studijų sritims, gavimo, kaupimo, perdavimo, saugojimo, atkūrimo, valdymo, vizualizavimo srityse.
Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro veikla Slėnyje (3)
Teiks rizikų žemės ūkyje valdymo, sprendimų priėmimo paramos, konsultavimo ir kitas inovacines informacines paslaugas.
Teiks virtualių produktų (informacinių sistemų) kūrimo žemės ūkio verslo, mokslo, studijų ir konsultavimo poreikiams tenkinti paslaugas.
Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro veikla Slėnyje (4)
Užtikrins viešą geros kokybės prieigą prie mokslinės informacijos duomenų bazių.
Vykdys Slėnio dalyvių ir partnerių veiklos viešinimo funkcijas, skleis mokslo ir technologijų pasiekimus sektoriaus atstovams ir plačiajai visuomenei.
SEKTORIUI IŠKILĘ GRĖSMĖS (Iš pranešimo LRS 2009-05-27)
Jei dėl šiuo metu vykdomų atskirų asmenų ir institucijų veiksmų
Slėnis “Nemunas” būtų išeliminuotas kaip Slėnis ir išskaidytas po kitus sektorius, kaip LMT siūlo pakeisti ŠMM parengtame Jungtinių tyrimų programos (JTP) įgyvendinimo aprašo projekte;
finansuojamas mažiau nei numatyta Programoje;
jei JTP apraše stebėsenos rodikliai nebus pakoreguoti taip, kad jie labiau sietųsi su krašto ūkio aktyvinimo veiksniais, tame tarpe ir sunkmečio sąlygomis;
šalies ūkis gali netekti didelės pridėtinės vertės, gaunamos iš žemės ūkio sektoriaus, dings be naudos Slėnio steigėjų gera valia iki šiol nuveiktas ir nemažai institucijų išradingumo bei nuosavų lėšų pareikalavęs darbas, bus pakirstas verslo subjektų pasitikėjimas valstybe ir ateityje tą mokslo- verslo ryšį užtikrinti bus dar sunkiau
48
Ačiū LRS, LR Vyriausybei, ministerijoms, ekspertams ir visiems geros valios žmonėms, kurie suprato Lietuvos kaimui skirto Slėnio poreikį ir matė galimybę jį įkurti
Tačiau dabar žemės ūkio mokslui, o tuo pačiu ir žemės ūkio sektoriui iškilo kita grėsmė -
•LMT, kurioje nėra nei vieno! Žemės ūkio mokslo atstovo per greitai vykdoma formaliųjų reikalavimų didinimo politika, kuri gal būt tinka teoriniams mokslams;
•Taikomiesiems mokslams LMT įdiegta mokslo vertinimo metodika yra žalinga, nes juos stumia tolyn nuo verslo, verčia publikuoti tyrimų duomenis pirmiausia užsienyje.
49
