Vilniaus universitetas Filosofijos fakultetas Sociologijos katedra

Milda Pivoriūtė

Gausi nesubrendusių

žmonių

armija

ar naujas tapsmo

suaugusiuoju kelias?

Nacionalinė

ekonomikos mokytojų

konferencijaVilnius 2012

senatvė

suaugystė

paauglystė

vaikystė

kūdikystė

Žmogaus gyvenimo raida iš

sociologinės perspektyvos

Tapsmas suaugusiu: tradicinės socialinės žymės

Pirmo vaiko gimimas

Santuoka

Išėjimas iš

tėvų

namų

Pastovaus darbo susiradimas

Mokslo baigimas

Su statuso „baigęs mokslus, dirbantis, gyvenantis atskirai nuo tėvų, vedęs ir turintis vaikų“

pasiekimu

susiję

pokyčiai:

Demografiniai pokyčiai

„Linijinis perėjimas

„Yo-Yo

perėjimas”

18 –

25 18 –

29 ir daugiau metų

arba

NIEKADA

Ar tai reiškia, kad tie, kurie neturi pastovaus darbo ar ilgalaikio partnerio yra nepilnaverčiai ir „įstrigę“

perėjimo į

suaugystę

periode?

Ar nevedęs, su tėvais gyvenantis, bet nuolatinį darbą

turintis 26 metų

asmuo nėra laikytinas

suaugusiu, o dirbantis ir vedęs bei nuosavame būste įsikūręs 23

–

metis

jau yra suaugęs?

Atėjo laikas persukti „socialinį

laikrodį“

Naujo gyvenimo raidos tarpsnio išskyrimo poreikis (J. Arnett)

Besiformuojanti suaugystė

(18 –

29

m. ir

>)

(Emerging Adulthood):

Bendras grupės bruožas –

jos heterogeniškumas

Subjektyvus buvimo „tarp“

pojūtis

Tradicinių

socialinių

žymių

svarbos sumažėjimas

Intensyviausias tapatumo ieškojimo metas

Didžiausios laisvės bei galimybių

metas

Aukščiausio egocentirškumo

metas

Didžiausias nestabilumo, nesaugumo, rizikos metas

Suaugystei

svarbių

kriterijų

vertinimas(18-74

m. Lietuvos gyventojų

apklausa, N=507)

Suaugystei

svarbių

kriterijų

vertinimas(18-74

m. Lietuvos gyventojų

apklausa, N=507)

Atėjo laikas persukti „socialinį

laikrodį“

Naujo gyvenimo raidos tarpsnio išskyrimo poreikis (J. Arnett)

Besiformuojanti suaugystė

(18 –

29

m. ir

>)

(Emerging Adulthood):

Bendras grupės bruožas –

jos heterogeniškumas

Subjektyvus buvimo „tarp“

pojūtis

Tradicinių

socialinių

žymių

svarbos sumažėjimas

Intensyviausias tapatumo ieškojimo metas

Didžiausios laisvės bei galimybių

metas

Aukščiausio egocentirškumo

metas

Didžiausias nestabilumo, nesaugumo, rizikos metas

Įsitraukimas į

darbo rinką

Nepastovieji

(Shifers)

Atkaklieji (Stickers)

Sprendėjai (Settlers)

Keitėjai

(Switchers)

Išėjimas iš

tėvų

namų

Viduržemio jūros modelis

(Italija, Ispanija)

Šiaurės Europos modelis

(Lenkija, Lietuva, Vokietija, Skandinavijos šalys)

Britiškas modelis

(Anglija, Danija)

Tapatumo krizė

Kontekstas:

Deindustrializacija

(perėjimas prie rinkos ekonomikos)

Švietimo sistemos, darbo rinkos bei lyčių

santykių

pokyčiai

Spartus technologinis progresas

Seksualinio elgesio liberalizacija

Globalizacija, vartojimo kultūros augimas (pvz.

Hikikomori)

Šiandienos pacientas labiausiai kenčia susidūręs su kebliu klausimu –

kuo jam reikėtų

tikėti ir kuo jis turėtų

(ar galėtų) būti arba tapti, o

ankstyvuoju psichoanalizės laikotarpiu pacientus dažniausiai kamuodavo prislopinti jų

troškimai, kliudantys jiems būti tokiais žmonėmis, kokie

jie manė

iš

tiesų

esą.

(Erik Erikson)

Lietuvoje...

Įsitraukimas ir išėjimas iš

švietimo

sistemos

Atotrūkio metai (Gap Year)

Europos savanorių

tarnybos pavyzdys

Sąlygų

sudarymas

Informacijos sklaida, visuomenės švietimas

Šeimos politika?

Kohabitacija

Gyvenimas kartu atskirai (Living apart together)

Gyvenimas vienam (Solo living)

Išvada

Tradiciškai su suaugusio žmogaus statusu siejamos socialinės žymės šiandien nebegali būti

kriterijus, leidžiantis

spręsti apie individo socialinę

brandą.

Ačiū už

dėmesį!

Milda.Pivoriute@sociologai.lt