36
Geografijos Geografijos dalyko dalyko naujov naujov ė ė s ir ugdymo s ir ugdymo turinio planavimas turinio planavimas Vilma Pundienė – Vilniaus Pilaitės vidurinės mokyklos mokytoja metodininkė Įvadinis metodinis seminaras geografijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojams, dirbantiems mokyklose, vykdančiose ugdymo programas tautinės mažumos kalba

Geografijos dalyko naujovės ir ugdymo turinio planavimas · 2011. 9. 6. · Šiose mokyklose lietuvi ų kalbos dalykas yra sud ėtin ė ugdymo ... priemones, emocin į klas ės klimatą

  • Upload
    others

  • View
    6

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

  • GeografijosGeografijos dalykodalyko

    naujovnaujovėės ir ugdymo s ir ugdymo

    turinio planavimasturinio planavimas

    Vilma Pundienė – Vilniaus Pilaitės vidurinės mokyklos mokytoja metodininkė

    Įvadinis metodinis seminaras geografijos ir

    pilietiškumo pagrindų mokytojams, dirbantiems

    mokyklose, vykdančiose ugdymo programas

    tautinės mažumos kalba

  • Seminaro uSeminaro užždaviniai:daviniai:

    � Aptarti geografijos ugdymo naujoves.

    � Išsiaiškinti ugdymo turinio planavimo

    principus plėtojant dvikalbio ugdymo

    kompetencijas.

    � Pateikti ilgalaikio ir trumpalaikio

    planavimo rekomendacijas.

    Vilma Pundienė

  • Ką duoda naujovės?

  • 30 str. 3 straipsnis30 str. 3 straipsnis3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, galiojimas ir taikymas

    1. Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2011 m. liepos 1 d.

    2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 ir 3 dalių redakcija, galiojanti nuo 2011 m. rugsėjo 1 d.:

    „2. Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklos tautinėms mažumoms priklausantiems mokiniams sudaro sąlygas puoselėti tautinį, etninį ir kalbinį identitetą, mokytis gimtosios kalbos, istorijos ir kultūros. Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose), atsižvelgiant į tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimą, įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba, ugdymo procesas gali būti vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba. Šiose mokyklose lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo programos dalis ir jos mokymui skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui. Tokiose mokyklose:

    1) Priešmokyklinio ugdymo programoje ne mažiau kaip 4 valandos per savaitę skiriamos ugdymui lietuvių kalba. Ikimokyklinio ugdymo programos dalis tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu gali būti vykdoma lietuvių kalba;

    2) pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos vykdomos dvikalbio ugdymo bvykdomos dvikalbio ugdymo būūdu: du: tautintautinėės mas mažžumos kalba ir lietuviumos kalba ir lietuviųų kalbakalba. Lietuvių kalba pradinio ugdymo programoje mokoma integruotai, o pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje – per tas pamokas, kai einamos ugdymo programos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų;

  • Vilma Pundienė

    Esminiai kaitos principai

    • Programoje akcentuojami praktiniai ir veiklos, problemų sprendimų, mokėjimo mokytis gebėjimai, kurie reikalingi kūrybingam, priimančiam naujoves ir besiruošiančiam gyvenimui žmogui. Programa orientuota į geografijos žinių taikymą.

    • Programa papildyta ir naujomis, aktualiomis temomis, pvz., kartografinių kūrinių įvairovė ir jų panaudojimas, šiuolaikiniai kartografiniai vaizdai, gyventojų gyvenimo kokybė ir kt.

  • • Išlaikytas vidurinio ugdymo geografijos programos tęstinumas su pagrindinio ugdymo geografijos bendrąja programa (2008 m.).

    • Dėl keliamų aukštesnių reikalavimų ir vengiant pagrindinio ugdymo programos pasiekimų kartojimosi Geografinės informacijos skaitymo veiklos sritis pakeista įGamtinių ir visuomeninių struktūrų analizė. Taip pat sujungtos Regionų pažinimo raiškos ir Aplinkos pažinimo ir tyrimų veiklos sritys, kurios pavadintos Geografiniais tyrimais.

    • Lyginant su vidurinio ugdymo geografijos programa (2002 m.), pakoreguotoje programoje išlaikytas teminiųsričių tęstinumas: geografinis pažinimas, gamtinėgeografija, visuomeninė geografija ir regioninė geografija.

  • Mokėjimas mokytis

    Komunikavimas

    Pažinimas

    Socialinė

    Iniciatyvumas ir

    kūrybiškumas

    Asmeninė

    Vilma Pundienė

  • SiekinysSiekinys

    Vilma Pundienė

    Pasitikintis savimiIniciatyvus, kūrybiškas

    Bendraujantis ir

    bendradarbiaujantis

    Pasirengęs mokytis

    visą gyvenimą

    Aktyvus

  • Svarbiausi ugdymo Svarbiausi ugdymo turinioturinio ypatumaiypatumai

    Orientuojantis į tokį ugdymo procesą, kuris įtrauktų mokinį į aktyvų ir sąmoningą mokymąsi, ugdymo procese taikomi aktyvūs mokymo ir mokymosi metodai:

    1. Mokiniai mokosi aktyviai bendradarbiaudami tarpusavyje ir su mokytoju, bendraudami su kitais žmonėmis, susipažįsta su įvairiomis idėjomis,daiktais, aplinkomis, technologijomis.

    2. Mokytojas parenka mokymo metodus ir organizuoja mokymosi veiklas taip, kad mokymas atitiktų mokinių sukauptą patirtį, sugebėjimus, polinkius, mokymosi stilių, pasirengimą mokytis, turimus išteklius ir priemones, emocinį klasės klimatą.

    3. Mokymosi medžiaga ir metodai turi skatinti įvairią aktyvią mokinių veiklą: klausti, tyrinėti, ieškoti, bandyti, pritaikyti, analizuoti, spręsti problemas, kurti. Mokiniai turėtų mokytis įvairaus sudėtingumo kontekstuose, paliekant erdvės pasirinkti jiems tinkamą veiklą ir patirti mokymosi sėkmę. Vilma Pundienė

  • Geografijos mokymo tikslasGeografijos mokymo tikslas

    – gilinti orientavimosi geografinėje

    erdvėje, gamtinių ir visuomeninių

    procesų analizės bei tyrimo gebėjimus,

    interpretacinį mąstymą ir pasaulio geografinę sampratą.

    Vilma Pundienė

  • Mokiniai, pasirinkę bendrąjį kursą, siekia:

    � suprasti ir analizuoti gamtos reiškinius bei

    dėsningumus, visuomenės gyvenimo socialinius,

    kultūrinius, ekonominius, politinius reiškinius ir

    pokyčius;

    � suprasti ir nagrinėti lokalinių, regioninių ir globalinių

    problemų atsiradimo priežastis, raidą bei sprendimo

    būdus;

    � plėtoti kompleksines geografijos žinias remiantis

    Lietuvos ir pasaulio regionų pavyzdžiais;

    � gebėti diskutuoti geografinėmis temomis, teisingai

    vartoti geografijos sąvokas, plėtoti geografinę

    kompetenciją;

    � ugdyti praktinio ir kūrybinio darbo gebėjimus.

    Vilma Pundienė

  • Mokiniai, pasirinkę išplėstinį kursą, siekia:

    � analizuoti ir vertinti gamtos dėsningumus bei reiškinius, nurodyti jų pasiskirstymą bei įtaką geografinės erdvės formavimuisi;

    � analizuoti ir kritiškai vertinti Lietuvos ir pasaulio socialinio, kultūrinio, ekonominio ir politinio gyvenimo įvykius bei pokyčius;

    � įvardyti lokalinių, regioninių ir globalinių problemų atsiradimo priežastis, raidą bei siūlyti tinkamus sprendimo būdus, motyvuotai reikšti savo nuomonę jas aiškinant;

    � lyginti pasaulio valstybes ir regionus gamtiniu, visuomeniniu irgeopolitiniu aspektu;

    � gebėti diskutuoti geografinėmis temomis, teisingai vartoti geografijos sąvokas, plėtoti geografinę kompetenciją;

    � ugdyti praktinio ir kūrybinio darbo gebėjimus bei formuoti geografinių objektų vaizdinius;

    � pasirengti studijoms aukštojoje mokykloje ir mokymuisi visągyvenimą.

  • Geografijos gebGeografijos gebėėjimjimųų grupigrupiųų kaitakaita

    Gebėjimų grupės

    Orientavimasis

    Darbas su žemėlapiu

    Naudojamasis IKT

    Aplinkos stebėjimai ir

    tyrimai

    Prasminis geografijos objektų,

    tekstų interpretavimas

    Gebėjimų grupės

    Orientavimasis erdvėje ir

    žemėlapyje

    Geografinės informacijos

    skaitymas

    Regionų pažinimo raiška

    Aplinkos pažinimas

    ir tyrimai

    Vilma Pundienė

    Gebėjimų grupės

    Orientavimasis erdvėje

    ir žemėlapyje

    Gamtinių ir visuomeninių

    procesų analizė

    Geografiniai tyrimai

  • 6.4.1. Bendrasis kursas6.4.1.1. Mokinių pasiekimaiŠiame skyriuje aprašomi išplėstinio kurso mokinių pasiekimams keliami reikalavimai. Lentelėje

    aprašoma, kokios turi būti mokinių žinios ir supratimas, kokie ugdomi gebėjimai visoms veiklos sritims; vėliau nurodoma turinio apimtis: užrašoma tema ir atskleidžiama jos apimtis. Skyriaus pabaigoje pateikiamas mokinių pasiekimų lygių požymių aprašas.

    1.1.1. Įvardyti orientavimosi vietoje ir žemėlapyje būdus (pagal žemėlapį, vietovės orientyrus, atstumus, pasaulio (horizonto) kryptis, azimutus), tam reikalingas priemones (kompasas, geografinės padėties nustatymo sistemos imtuvas (GPS)) bei jų panaudojimo galimybes.1.1.2. Nurodyti žemėlapių klasifikavimo požymius (mastelis, tema, paskirtis).1.1.3. Įvardyti žemėlapio elementus (matematiniai, kartografijos vaizdo, pagalbiniai ir papildomieji). 1.1.4. Įvardyti pagrindines sutartinių ženklų grupes (nemasteliniai, masteliniai (plotiniai) ir linijiniai), nurodyti jų paskirtį.

    1.1. Remiantis orientavimosi vietovėje ir žemėlapyje būdais bei priemonėmis, nustatyti geografinių objektų padėtį. Naudojantis žemėlapio matematiniu pagrindu, išmatuoti atstumus, pasaulio (horizonto) kryptis, azimutus, geografines koordinates ir apibūdinti objektųgeografinę padėtį.

    Žinios ir supratimasGebėjimai

    Nuostatos: skatinti mokinius naudotis įvairiais kartografiniais kūriniais, kaip patikimais geografijos informacijos šaltiniais. Esminis gebėjimas: orientuotis geografinėse erdvėse (lokalinė, regioninė ir globalinė), sieti jas ir nurodyti glaudžius tarpusavio ryšius.

    Mokinių pasiekimai

    1. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje

  • Vilma Pundienė

    Turinio teminės apimtys

    6.4.1.2. Turinio apimtis6.4.1.2.1. Geografinis pažinimas. Geografijos apibrėžtis.

    Geografijos mokslo vieta mokslų sistemoje. Geografinė sfera ir geografinė aplinka. Geografijos idėjų raida. Svarbiausi geografijos

    mokslo raidos etapai plėtojant geografinį akiratį. Naujausi geografiniai atradimai sausumoje ir vandenyne. Geografinės

    informacijos sistemos (GIS). GIS samprata. Geografinės informacijos kaupimas ir analizė. Geografinė informacija internete,

    jos paieška, naudojimas, kūrimas, perdavimas. Kartografijos pagrindai. Kartografijos samprata. Žemėlapiai ir jų savybės.

    Žemėlapių elementai. Kartografinių kūrinių įvairovė ir jųpanaudojimas. Kartografinių kūrinių įvairovė ir jų panaudojimas.

    Elektroninių žemėlapių galimybės (interaktyvūs, animacija).6.4.1.2.2. Gamtinė geografija. Žemės vidinė sandara ir

    paviršius. Žemės forma ir dydis. Žemės sukimasis apie savo ašį ir judėjimas aplink Saulę. Žemės kilmė ir vidinė sandara. Žemės plutos

    uolienos ir mineralai. Litosfera ir plokščių tektonika.

  • Vilma Pundienė

    6.4.1.3. VertinimasToliau pateikiami apibendrinti kokybiniai mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo

    aprašai. Pagal juos mokytojas numato mokinių pasiekimų vertinimo kriterijus. Patenkinamas lygis, įvertinant pažymiu, atitinka 4–5, pagrindinis – 6–8, aukštesnysis 9–10 balų.

    6.4.1.3.1. Mokinių pasiekimų lygių požymiai.

    Savarankiškai organizuoja savo mokymąsi ir tinkamai planuoja mokymosi veiklą.

    Savarankiškai kelia nesudėtingus geografijos mokymosi tikslus, uždavinius ir planuoja mokymosi veiklą.

    Kelia trumpalaikius geografijos mokymosi tikslus, uždavinius ir mokytojo padedami planuoja mokymosi veiklą.

    5. Mokėjimas mokytis

    Geba puikiai išsakyti mintis žodžiu ir raštu.

    Geba nesunkai išsakyti mintis žodžiu ir raštu.

    Ne visada geba išsakyti mintis žodžiu ir raštu, nes trūksta dalykinių žinių.

    4. Komunikavimas

    Kelia hipotezes ir, savarankiškai pasirinkdami tinkamus informacijos šaltinius, atliekatyrimus.

    Savarankiškai atlieka tyrimus, moka naudotis įvairiais geografinės informacijos šaltiniais, atsirenka reikiamą ir patikimą informaciją.

    Atlikdami užduotis, daro paprasčiausias išvadas, gautus rezultatus pateikia kitiems.

    3. Praktiniai irveiklos

    Naudojasi įvairiais geografinės informacijos šaltiniais, kritiškai juos vertina.Savarankiškai, puikiai sprendžia praktinio pobūdžio kilusias problemas.

    Naudojasi geografinės informacijos šaltiniais, juos lygina ir vertina. Savarankiškai bando spręsti kilusias praktinio pobūdžio problemas, bet gautas rezultatas nėra labai išsamus.

    Atlieka nesudėtingas geografijos užduotis, geba naudotis bent keliais mokytojo nurodytais informacijos šaltiniais.

    2. Taikymas

    Prasmingai vartoja šio kurso medžiagoje nagrinėjamas sąvokas aiškindami gamtinius irvisuomeninius reiškinius ir procesus.

    Vartoja šio kurso medžiagoje nagrinėjamas pagrindines sąvokas, jas paaiškina nagrinėdami gamtinius ir visuomeninius reiškinius ir procesus.

    Taisyklingai, tačiau ne visada tiksliai vartoja geografijos sąvokas ir terminus, bando sieti aiškindami gamtinius ir visuomeninius reiškinius ir procesus.

    1. Žinios ir supratimas

    AukštesnysisPagrindinisPatenkinamasLygiaiPasiekimųsritys

  • Ugdymo planavimaspagal R. I. Arends

    METAMS – numatomi bendri programos metmenys, jos seka. Sutvarkomos ar užsakomos mokymo(si) priemonės.

    TRIMESTRUI ar PUSMEČIUI – programos metmenys detalizuojami.

    TEMAI, VIENTISAI KURSO DALIAI – numatoma gerai organizuoto, kryptingo mokymosi eiga. Atrenkamas ir integruojamas prasmingas ugdymo turinys. Parenkami mokymo(si) metodai ir vertinimo būdai bei kriterijai.

    SAVAITEI – planuojama siekiant, kad pradėtos veiklos būtų reguliarios, nepertraukiamos. Numatomi renginiai.

    PAMOKAI – patikslinami dar neapibrėžti veiklos komponentai. Klasės erdvė ir priemonės parengiamos mokymuisi. Patikslinami vertinimo kriterijai. Mokiniai parengiami pamokos veiklai.

  • Klimato juostųapibūdinimas

    1. Klimatogramų analizė

    2. Klimato tipų išskyrimas

    klimato juostose

    Trumpalaikisplanas

    1 pamoka 2 pamoka

    Ilgalaikis planas

    Metųųųų� temos � pamokos planas

    Pamokos planas

  • Kaip mokytojui planuoti savodarbą?

    (Pagal Geoffrey Petty, 2001)

    1. Iškeliame tikslus

    Ko norime pasiekti?

    4. Vertiname veiklas

    Ar pasiekėme tikslus?

    Ar norime juos keisti?

    2. Planuojame veiklas

    Kaip geriau pasiekti iškeltus tikslus?

    3. Veiklos

    Vykdome planą

  • Ugdymo planavimas orientuotas į

    mokinių pasiekimus

    Planuojant turėtų būti atsakoma į klausimus:

    � Ką mokiniai gali išmokti, kokius gebėjimus ir nuostatas išsiugdyti per turimą laiką?

    � Koks turinys, veiklos, užduotys, aplinka padės mokiniams pasiekti numatomų rezultatų?

    � Kaip sužinosime, ar mokinių pasiekimai tokie, kokių tikėjomės – vertinimas (grįžtamasis ryšys)?

    � Kokia galimybė koreguoti planą (ugdymą) atsižvelgiant į tai, kas bus pasiekta?

    � Ką būtina suplanuoti prieš metus (ilgalaikis planas), priešpradedant naują skyrių (trumpalaikis planas), prieš pamoką?

  • Ilgalaikis planas1. Tikslai ir uždaviniai

    2. Pamokų skaičius

    3. Klasės situacija

    4. Ištekliai

    5. Vertinimas

    Chemija (mineralai ir uolienos)

    Žemės gelmiųsandara ir paviršius.

    Analizuojant žemėlapius ir paveikslus,rasti ryšį tarp žemės paviršiaus formavimosi raidos ir dabartinio Lietuvos ir Europos paviršiaus.

    8-9

    Savarankiškas darbas

    Kūrybinis darbas „Lietuvos keliautojai“ (1 pamok.)

    Istorija (senoviniai žemėlapiai)

    Geografinis Lietuvos pažinimas ir geografinėpadėtis.

    Analizuojant ir lyginant žemėlapius,vertinti Lietuvos geografinį pažinimąEuropos ir pasaulio raidos kontekste. Nusakyti geografinę padėtį.

    4-5

    Žemėlapio vertinimas pagal kriterijus

    Darbas IT kabinete.Žemėlapio kūrimas.

    Matematika (atstumai)

    Žemėlapiai ir jų įvairovė.

    Naudojantis įvairaus turinio ir mastelio žemėlapiais, orientuotis visose trijose geografinėse erdvėse (lokalinėje, regioninėje ir globalinėje).Naudojantis geografijos informacijos sistemomis (GIS), gebėti sukurti žemėlapį.

    4-5

    Pastabos

    (Dėstymas

    lietuvių

    kalba)

    Galima veiklaIntegraciniai

    ryšiai

    Tematika

    (Orientacinė)Pasiekimas

    Vala

    ndų

    skaič

    ius

  • Darbas grupėse

    � Naudodamiesi Pagrindinio ir vidurinio

    ugdymo bendrosiomis programomis,

    parinkite pasiekimus, kurių siekdami

    pamokas ar kitą veiklą galėtumėte vykdyti

    lietuvių ar lietuvių ir kita Jūsų dėstoma

    kalba.

  • Ugdymo procesas – įtraukiantis mokinius į aktyvų ir

    sąmoningą mokymąsi

    Skatina mokinio

    savarankisavarankišškkoo

    mmąąstymstymoo,, jo

    aktyvaus

    interpretacinio

    santykio su

    mokomąja

    medžiaga,

    mokymmokymuusi isi išš

    patirties.patirties.

    Mokymo metodus ir

    mokymosi veiklas

    parenka ir organizuoja

    taip, kad atitiktų

    mokinio patirtį,

    sugebėėėėjimus, polinkius,

    mokymosi stilių,

    pasirengimą mokytis,

    turimus išteklius ir

    priemones, emocinį

    klasės klimatą.

    Parenka mokymosi medžiagą, kuri skatinta įvairiąaktyvią mokinio veiklą: klausti, tyrinėėėėti, ieškoti, bandyti, pritaikyti, bandyti, pritaikyti, analizuoti, spranalizuoti, spręęsti sti problemas, kurtiproblemas, kurti.

  • Svarbu atkreipti dėmesį ir į mokymo bei

    mokymosi stilius

    � Mokytojas, žinodamas klasės mokinių mokymosi stiliųįvairovę, gali lanksčiau pritaikyti įvairius mokymo metodus ir medžiagą, kad ugdymo turinys taptų prieinamas kuo didesnei daliai mokinių ir kad kuo daugiau jų patirtų mokymosi sėkmę.

    � Mokytojas ugdymo turinio diferencijavimo ir individualizavimo turėtų imtis palaipsniui ir bandyti pritaikyti po vieną būdą, atsižvelgdamas ne tik į mokinių mokymosi stilių ir patirtį, bet ir į savo mokymo stilių.

    � Įvaldęs ugdymo turinio diferencijavimą ir individualizavimą, mokytojas tampa nebe mokymo vadovu, o mokymosi skatintoju ir pagalbininku.

  • Darbas grupėse

    � Parinkite aktyvaus mokymo metodus,

    kurie labiausiai tiktų įgyvendinant

    pasirinktą pasiekimą iš BP (kurio sieksite

    lietuvių ar lietuvių ir kita Jūsų dėstoma

    kalba).

  • Literatūra (1)

  • Literatūra (2)

  • Literatūra (3)

  • Literatūra (4)

  • Literatūra (5)

  • http://www.pedagogika.lt

  • Sėkmės naujaisiais mokslo metais

    Kuo daugiau išdalina

    kitiems,

    Tuo labiau praturtėja pati.

    Skleidžia šilumą savo

    visiems,

    Neša žiburį šviesų kely.

    Kas ji?

    Mokytojo širdis.