GIEDRIUS SAULYTIS Kas mûsø artimas? pdf/2009/296...Juozapo Flavijaus raðtai pa-tvirtina, jog kalnuotu keliu, vedan-èiu ið Jeruzalës á Jerichà, keliauti nebûdavo saugu. Taigi

KRIKÐÈIONIØBENDRIJOS

TIKËJIMO ÞODISDVISAVAITINIS

LAIKRAÐTIS

Iðeina du kartus permënesá, ðeðtadieniais.

Leidþiamas nuo1997 m. sausio 9 d.

http://www.btz.lt

Ðiamenumeryje:

Priedotema –Velykøstebuklai

Nr. 7 (296) 2009 m. balandþio 11 d. Kaina 3,30 Lt

J. Hampton Keathley

Golgotoje ávykæstebuklai ............................5 p.

John Stott

Tikroji laisvë.................10 p.

Nukelta á 2 p.

John Witte

Skirtingi Jëzauspasirodymai....................8 p.

Marshall Shelley

Virðûnës ir slëniai ardvi lygiagreèiossijos?..................................9 p.

Ðtai atsistojo vienasÁstatymo mokytojasir, mëgindamas Já,paklausë: „Mokytojau, kà tu-riu daryti, kad paveldëèiau am-þinàjá gyvenimà?“ Jis tarë: „Okas paraðyta Ástatyme? Kaipskaitai?“ Tas atsakë: „MylëkVieðpatá, savo Dievà, visa sa-vo ðirdimi, visa savo siela, vi-somis savo jëgomis ir visu savo

Kas mûsø artimas?GIEDRIUS SAULYTIS

Brangieji,Sveikiname Jus su ðventomis Velykomis – mûsø Vieðpaties Jëzaus Kristaus prisikëlimu! Ði ðventë kasmet mums primena,kad á mûsø trapø mirtingà gyvenimà atëjo Nemirtingasis, atëjo pats Gyvenimas, pati Tiesa, pats Kelias á amþinybæ.Mylëkime Já, anuomet paþemintà, dabar – paðlovintà, anuomet atstumtà, dabar – savo vaikø Iðgelbëtojà. Ir savo artimàkaip save patá. Tarnaukime Jam, anuomet paniekintam, dabar – karaliø Karaliui ir vieðpaèiø Vieðpaèiui. „Ganytojo“ redakcija

protu, ir savo artimà kaip sa-ve patá“. Jëzus jam tarë: „Ge-rai atsakei. Tai daryk, ir gyven-si“. Norëdamas pateisinti sa-ve, anas paklausë Jëzø: „O kasgi mano artimas?“ Jëzus atsa-kydamas tarë: „Vienas þmoguskeliavo ið Jeruzalës á Jerichà irpakliuvo á plëðikø rankas. Tieiðrengë já, sumuðë ir nuëjo sau,palikdami pusgyvá. Atsitiktinai

tuo paèiu keliu ëjo vienas kuni-gas ir, pamatæs já, praëjo kitakelio puse. Taip pat ir levitas,pro tà vietà eidamas, já pama-të ir praëjo kita kelio puse. Ovienas samarietis keliaudamasuþtiko já ir pasigailëjo. Priëjæsjis apriðo jo þaizdas, uþpildamasaliejaus ir vyno, uþkëlë ant savogyvulio, nugabeno á uþeigà irslaugë já. Kità dienà iðkeliauda-

mas jis iðsiëmë du denarus, pa-davë uþeigos ðeimininkui ir tarë:„Slaugyk já, o jeigu kà iðleisi vir-ðaus, sugráþæs atsilyginsiu“. Kasið ðitø trijø tau atrodo buvæs ar-timas patekusiam á plëðikø ran-kas?“ Jis atsakë: „Tas, kuris jopasigailëjo“. Jëzus jam tarë:„Eik ir tu taip daryk!“ (Lk 10,25-37)

Dai

l. Jo

se T

apir

o Ba

ro

Nr. 7 (296) 2009 m. balandþio 11d.2 Dvasia ir þodisAtkelta ið 1 p.

Akistata su kito skausmuEvangelisto Luko naratyvas,

þinomas „Gerojo samarieèio“ pa-vadinimu, atskleidþia rimtà Die-vo tautos problemà – susvetimë-jimà. Uþ religiniø doktrinø, ekle-ziniø titulø ir iðorinio konfesiniouþsiangaþavimo slepiasi empa-tijos, gailestingumo, tiesiog pa-prasto þmogiðkumo stoka. Pasa-kojimas prasideda tipiðka evange-lijø scena, kurioje Jëzø bando pa-gauti kalboje. Kaip paprastai – ne-sëkmingai. Hebrajams, ÐventojoRaðto tyrinëtojams, jau buvo aið-ku, kad ið daugybës priesakø Mo-zës Ástatyme svariausi yra meilësásakymai. Vertikali ir horizontalimeilës dimensija. Meilë Dievui irmeilë artimui. Dël to jau nevertëjoginèytis. Visgi „atsarginio iðëji-mo“ bûta. Kas tas artimas, vertasmeilës? Juk Mozë ásakë mylëti tik„savus“, t.y. hebrajus (Kun 19, 16-18), o neprieteliams kitatauèiamsniekuomet nelinkëti gerovës (Ást23, 2-6).

Juozapo Flavijaus raðtai pa-tvirtina, jog kalnuotu keliu, vedan-èiu ið Jeruzalës á Jerichà, keliautinebûdavo saugu. Taigi Jëzaus pa-sakojimas, nors ir hipotetinis, ta-èiau labai realistiðkas. Kelio vidu-ryje regime sumuðtà ir iðrengtà ke-liauninkà, gal pirklá, gal amatinin-kà, o gal pasiturintá piligrimà. Netjei paspartintume þingsná, vis tiekmus pasiektø jo skausmingos de-jonës. Stabtelime. Nors kito kelionëra, stovime kryþkelëje. Akistatasu þmogiðka kanèia priverèiarinktis. Iðtiesti pagalbos rankà aruþmerkti akis?

Idant apsispræsti bûtø leng-viau, Jëzus mums pateikia keliasalternatyvas, sàmoningai parink-damas iðkiliausius Izraelio visuo-menës individus – kunigà ir levità– ir taip pat labiausiai niekintinàmarginalà. Toks ryðkus kontras-tas pasakojimui suteikia didelæ in-trigà. Kunigai Izraelyje turëjo netik iðskirtines religines, bet ir socia-lines bei politines teises. Sinedrio-nui (vietiniam Judëjos seimui) va-dovaudavo vyriausiasis kunigas.Levitai, priklausydami tam pa-èiam ðventam luomui, nors ir ne-turëjo teisës ákelti kojos á Ðventøðvenèiausiàjà Jeruzalës ðventyk-loje, kaip ir kunigai, naudojosi dau-gybe privilegijø. O samarieèiai neivienos ið ðiø teisiø neturëjo. Net ei-liniai judëjai su jais nebendrauda-vo (Jn 4, 9). Samarieèiai ðventyklàpasistatë ant kito kalno ir, be to, sa-vaip aiðkino Torà. Visgi kaimynøkeliai daþnai susikirsdavo. Istori-joje, kurià pasakoja Jëzus, kunigassu levitu ir samarietis þygiuojatuo paèiu keliu. Ir susiduria su tuopaèiu, nelaimës iðtiktu þmogeliu.Tik jø reakcijos kardinaliai skirtin-gos. Tai didþiausias ðio pasakoji-mo paradoksas. Dievo tarnai, su-silieèiantys su ðventenybëmis, tu-rëtø atjausti kenèiantájá ir noriai

jam padëti. O paðalietis, kuriamDievas ir Jo þodis yra svetimi, tu-rëtø uþmerkti akis ir be sàþinësgrauþimo eiti toliau savo keliu. Ta-èiau yra prieðingai – kietos Dievotautos hierarchø ðirdys, o paklydë-lis kitatautis – gailestingas. Benetiksliausiai ðià situacijà apibûdinaapaðtalas Paulius:

Kai jokio ástatymo neturintyspagonys ið prigimties vykdo ásta-tymo reikalavimus, tada jie – ne-turintys ástatymo – patys sau yraástatymas. Jie parodo, kad ásta-tymo reikalavimai áraðyti jø ðir-dyse, ir tai liudija jø sàþinë beimintys, kurios tai kaltina, tai tei-sina viena kità. Anà dienà Dievasper Jëzø Kristø teis þmoniø slë-pinius, kaip sako mano skelbiamaEvangelija. Ðtai tu vadiniesi þy-das, pasikliauji ástatymu ir giriesiDievu. Tu þinai Jo valià ir, ásta-tymo pamokytas, iðmanai, kasgeriau. Ásitikinæs, kad esi akløjøvadovas, ðviesa tamsoje esan-tiems, neiðmananèiø mokytojas,kûdikiø auklëtojas, turás ástatymeiðreikðtà paþinimà ir tiesà. Taikodël tu, mokydamas kitus, ne-pamokai pats savæs? Kodël, liep-damas nevogti, pats vagi? Saky-damas nesvetimauti, pats sveti-mauji? Bjaurëdamasis stabais,pats apiplëði ðventyklas? Girie-si ástatymu, o paniekini Dievà,lauþydamas ástatymà? Juk para-ðyta: „Dël jûsø piktþodþiaujaDievo vardui pagonys“ (Rom 2,14-24).

Aukðtyn kojomÐià paradoksalià paradigmà,

kurià pavadinèiau „aukðtyn ko-jom“, sutinkame jau SenajameTestamente. Vaizdþiausiai jàiliustruoja Jonos pranaðystë. Ðiknyga iðsiskiria ið kitø pranaðysèiøtuo, kad joje nëra pranaðystës. Se-nojo Testamento profesorius Wil-lemas VanGemerenas yra taikliaipastebëjæs, jog pats pranaðas yrapranaðystë. Deja, jis ákûnija ðovi-nistiná Dievo tautos santyká á kita-tauèius. Jona didþiuojasi, kad, bû-damas hebrajas, garbina visatàsukûrusá Dievà, o ne pagoniø ið-galvotas dievybes, kurioms len-kiasi tuo paèiu laivu plaukiantysjûreiviai (Jon 1, 9). Taèiau kilusaudrai, pastarieji karðtai meldþia-si, kai tuo tarpu Vieðpaties prana-ðas kietai miega (Jon 1, 5). Pagonys,iðgirdæ, jog Jona bëga nuo savoDievo, negali tuo patikëti ir netru-kus jau kreipiasi á Jonos Vieðpatá,praðydami jø nebausti dël prana-ðo þûties (Jon 1, 14). Dar akimirka,ir ðie jûreiviai patiki Izraelio Dievuir pasiþada Jam tarnauti (Jon 1,16). Perskaitæ pirmà knygos sky-riø, nesuklystume, padarydamiiðvadà, jog Dievui lengviau á savepalenkti pagoniø ðirdis, o ne savi-mi pasitikinèio Jo pranaðo. Galpastarojo nuostatas pakeis jûrøpabaisa? Atsidûræs jos pilve, ir

pranaðas pagaliau ima melstis.Visgi atidesnis skaitytojas netruksásitikinti, kad gan keistai skambaJonos malda ið þuvies pilvo. VienPsalmiø citatos, o savais þodþiaisDievo tarnas melstis nemoka (þr.Ps 120, 1; 42, 7; 31, 23; 69, 2, etc.). Jei-gu jau Jona pasirinko maðinaliaikartoti kitø ðventas maldas, iðkylaklausimas, kodël ne tas, kuriose lie-jamos atgailos aðaros? Taèiau netgiliausioje tamsoje girdime prana-ðà, iðdidþiai save prieðpastatantástabmeldþiams (Jon 2, 8). Negi to-kio tikëjimo Dievas ieðko? Na, betmaloningas Vieðpats pasigaili Jo-nos – nes tikriausiai neturi kito, ku-rá galëtø siøsti á garsiàjà Asirijossostinæ skelbti Dievo þodþio – irþuvis iðvemia (bûtent tokia èia pa-vartoto hebrajiðko þodþio reikðmë)já á krantà (Jon 2, 10).

Paradoksalu, taèiau ninevie-èiai, iðgirdæ Jonos pamokslà, atgai-lauja ir praðo Vieðpaties jø pasigai-lëti bei nebausti (Jon 3, 6-9). Tadjau antrà kartà ðioje knygoje regi-me pagonis, besimeldþianèiusJahvei. Tuo reikëtø dþiaugtis, ta-èiau ði atgaila, o tiksliau Dievonuosprendþio pakeitimas, Dievopranaðà visai iðveda ið pusiau-svyros. Tuomet ir suþinome, kodëlJona bëgo nuo Vieðpaties veido:„Dël to að ir norëjau bëgti á Tarðiðà,þinodamas, kad esi maloningasDievas, gailestingas, lëtas pyk-ti, didþiai geras ir susilaikantisnuo bausmës“ (Jon 4, 2). Rodos,tik dþiaukis tokiu Dievu, dëkok irgarbink Já uþ jo malonæ, gailestin-gumà ir gerumà! Taèiau Jona pik-tinasi ir baisiai pyksta (Jon 4, 1).Pranaðas nelinki gero kitatau-èiams net tuomet, kai jø pasigailipats Dievas. Matyt, Jona taip ne-kenèia pagoniø, kad veikiau patsyra pasiryþæs mirti, nei susitaikytisu mintimi, jog Dievas visiemsvienodai geras. Net knygos epilo-ge nesulaukiame jokio pasikeiti-mo. Tik klausomës ironiðko pasa-kojimo apie tai, kaip Vieðpats turiteisintis dël savo gailestingumo„teisingai“ pykstanèiam prana-ðui. Kà èia ir bepridësi! NebentMozës priminimà Izraeliui, jogDievas hebrajø tautà pasirinko nedël jos nuopelnø, o ið savo meilësir dël paþado jø protëviui: „Vieð-pats jus pamilo ir pasirinko nedël to, kad buvote gausesnë tautauþ kitas tautas, nes jûsø tauta ma-þesnë uþ kitas tautas, bet dël to,kad Vieðpats jus pamilo ir kad ið-tesëtø jûsø tëvams duotà priesai-kà, Jis iðvedë jus galinga ranka iðfaraono, Egipto karaliaus, vergi-jos“ (Ást 7, 7-8).

Religija be atjautosJonos pranaðystë turëjo bûti

ypaè aktuali Jëzaus amþinin-kams, nes Mesijo laukianèiojetautoje netrûko religinio ðoviniz-mo. Pranaðo Jonos þenklas pa-slaptingai bylojo ne tik apie trisKristaus dienas þemës ðirdyje, betir apie dvasiná rasizmà, kurio rei-këjo iðsiþadëti (Mt 12, 39-41; Lk11, 29-30). Bene ástabiausias ne-

pakantumo kitatauèiams, nepri-imantiems Kristaus, pavyzdysyra uþraðytas evangelijoje pagalLukà:

Jis [Jëzus] iðsiuntë pirma sa-væs pasiuntinius. Tie uþëjo á vie-nà samarieèiø kaimà, kad pa-ruoðtø vietà Jam apsistoti. Bettie nesutiko Jo priimti, nes Jis ke-liavo Jeruzalës link. Tai girdë-dami, mokiniai Jokûbas ir Jonassuðuko: „Vieðpatie, ar nori, mesliepsime ugniai kristi ið dangausir juos sunaikinti, kaip ir Elijaspadarë?“ Bet Jis atsigræþæs su-draudë juos: „Neþinote, kokiosdvasios esate. Juk Þmogaus Sû-nus atëjo ne praþudyti þmoniøgyvybiø, bet iðgelbëti“. Ir jie pa-suko á kità kaimà (Lk 9, 52-56).

Ne visi samarieèiai buvo to-kie gailestingi kaip tas, kurá Jëzuspavaizdavo mûsø jau nagrinëta-me pasakojime. Juozapas Flavi-jus Þydø karuose raðo, jog kartàsamarieèiai, uþpuolæ piligrimusið Galilëjos, nemaþai jø iðþudë.Taigi ið dalies galime suprasti Jo-no ir Jokûbo uþsidegimà melstimirties bausmës Samarijos kai-mui, neparodþiusiam jiems sve-tingumo. Nors apaðtalai toká sa-vo dvasios uolumà grindþia pra-naðo Elijo pavyzdþiu, Jëzus pa-sirenka kur kas þmogiðkesná ke-lià – pasuka á kità kaimà! Jei arti-miausi Jëzaus mokiniai, ne kartàgirdëjæ Mokytojo pamokslus apiemeilæ prieðams, taip lengvai pa-siduodavo iðprovokuojami, ko-kios aistros turëjo virti Izraeliozelotø ðirdyse? Galime tik ási-vaizduoti, kaip eretiðkai ðiamekontekste skambëjo Jëzaus pa-mokymai: „Jûs girdëjote, jog buvopasakyta: „Mylëk savo artimà irnekæsk savo prieðo“. O Að jumssakau: mylëkite savo prieðus,laiminkite jus keikianèius, dary-kite gera tiems, kurie nekenèia jû-sø, ir melskitës uþ savo skriaudë-jus ir persekiotojus, kad bûtumëtevaikai savo Tëvo, kuris danguje“(Mt 5, 43-45). Ði nauja pacifistiniodievotumo doktrina kaip ðaltasduðas malðino tvyrantá aklà reli-giná fanatizmà be atjautos ir mei-lës. Nesunku suprasti, kodël Jë-zus aukðtøjø kunigø ir tautos vy-resniøjø buvo laikomas netikrumesiju, kuriuo kuo greièiau reikë-jo atsikratyti.

Nusidëjëliø bièiulisPaties Kristaus maldingu-

mas lauþë ásisenëjusius religi-nius stereotipus. Pirma, Jis nebu-vo linkæs skirstyti þmoniø á gerusir blogus. Vis primindavo, kaddangiðkasis Tëvas „leidþia savosaulei tekëti blogiesiems ir gerie-siems, siunèia lietø ant teisiøjø irneteisiøjø“ (Mt 5, 45). Ir mokë,kad tik elgiantis pagal ðià taisyklæámanoma pateisinti Dievo vaikøvardà. O bièiulystë tarp „savøjø“Dievo akyse maþai vertinga (Mt5, 46-47). Antra, pats Jëzus, prie-ðingai nei fariziejai ir Ástatymomokytojai, nesibodëjo nusidëjëliø.Dël to net buvo pramintas „mui-

tininkø ir nusidëjëliø bièiuliu“ (Lk7, 34). Jis su mokiniais nuolatossusilaukdavo priekaiðtø dël to,kad valgo ir geria „su muitinin-kais ir nusidëjëliais“ (Lk 5, 29-30). Bet, rodos, Jëzus tikrai geriaujautësi pastarøjø draugijoje. Jis nëkarto nepasmerkë nei vieno ið jø,o fariziejams nuolat priekaiðtavodël veidmainystës. Aukðtiesiemskunigams ir tautos seniûnamsJëzus tiesiai á akis iðrëþë, jog„muitininkai ir paleistuvës pir-ma jûsø eina á Dievo karalystæ!“(Mt 21, 31). Iðties kartojosi Jonospranaðystë. Tautos marginalai iratstumtieji spietësi aplink Jëzø irnuoðirdþiai, kaip tas muitininkasðventykloje, muðdamiesi á krûti-næ, meldësi: „Dieve, bûk gailes-tingas man, nusidëjëliui!“ (Lk 18,10). O tautos hierarchai bei elitaspuikavosi savo religingumu ir,Jëzø laikydami savo konkurentu,vis ieðkojo progø já nuþudyti. Tre-èia, nors pats Jëzus nekeliavo ápagoniðkas tautas skelbti Dievokaralystës evangelijos, ten pa-siuntë savo mokinius. Ið jø suþi-nojome, kad Kristuje Dievas pa-milo visà pasaulá ir iðrinko saune vien Izraelá. Bet ir ankstyvajaibaþnyèiai, daugiausia sudarytaiið þydø, nelengva buvo priimtipagonis. Jei Dievas nebûtø ið-sklaidæs Petro ásivaizdavimø,pastarasis në uþ kà nebûtø këlæskojos pas pagonis (Apd 10). Pas-tarieji, kaip ir Jonos pranaðystëje,su dþiaugsmu atvërë ðirdis Die-vui, o Petrui teko aiðkintis dël sa-vo „nusiþengimo“ prieð kitus ti-kinèiuosius (Apd 11).

Ðiame straipsnyje nebegali-me apþvelgti, kaip BaþnyèiaKristaus vardu pasmerkdavo ki-tatikius ir kitaip màstanèius sa-vuosius. Taèiau ir to, kas pasa-kyta, turëtø pakakti, pagrindi-niam ðio raðinio teiginiui pagrásti– uolumas dël Dievo, pasireið-kiantis nepakantumu „netikintie-siems“, „eretikams“, „kitokiems“ir pan., yra blogas. Krikðèionimsnedera arogancija, juo labiaudvasinis ðovinizmas.

Aplink tiek daug skausmo.Apiplëðimai, iðdavystës, prievar-ta, priklausomybës, iðkrypimai,vergystë, kraujo liejimas. Gimë-me suþalotoje, iðrengtoje ir leisgy-vëje visuomenëje. Kas gi mûsøartimas? Nejau tik lietuvis? Tikkatalikas? Evangelikas? Gyve-nantis tik mûsø ðventoriuje? Ar-timas yra kiekvienas kenèiantis.Kadangi kenèiame visi, nëra ne-artimø þmoniø. Artuma ne duo-tybë. Jà tenka kurti, vardan jos au-kotis. Þmogiðkumo ir bendruo-meniðkumo neskatina nei religi-nës doktrinos, nei eklezinësstruktûros. Tik Kristaus pavyz-dys. Juo sekdami, nepraeikimekita kelio puse. Net tuomet, kaijauèiamës neturá kà duoti pagal-bos nebelaukianèiam artimui.Gailestingasis Samarietis, nesto-kojantis dangiðko aliejaus ir vy-no, mums padës. Suteps sielosþaizdas. Ir skausmas aprims.

Kas mûsø artimas?

Nr. 7 (296) 2009 m. balandþio 11 d. Dvasia ir þodis 3

Kai eini susitikti suþmogumi, kurio nie- kada nepaþinojai irnematei, bet nuojauta kuþda, jogtas susitikimas bus kaþkuo reikð-mingas, apima vidinis jaudulys.Panaðiai jautiesi raðydamas apiebrangià asmeninæ patirtá, kuri, ta-vo manymu, gali kam nors pasi-tarnauti. Tavo uþraðytus sakiniusskaito konkretûs þmonës (vienasið jø esate jûs), ir tokiu bûdu mesneakivaizdþiai susitinkame. Koksbus ðis mûsø susitikimas?

Ar jûs tikite lemtingais susi-tikimais?

Að tikiu, nes gyvenime esupatyræs jø ne vienà. Taèiau labaigiliai á atmintá ásirëþë bûtent tas,apie kurá dabar trumpai papa-sakosiu.

Vienà dienà (tai buvo 1985metø birþelio dvideðimt ketvirto-sios vakaras) Vilniaus miesto au-tobuse mane uþkalbino jaunasmalonaus veido vyriðkis. Sëdëjauðalia galiniø autobuso durø irskaièiau Psalmynà (atskiru leidi-mu iðleistà Senojo Testamentodalá). Stotelëje álipæs jaunas vyrassu nuostaba balse manæs pa-klausë: „Jûs skaitote Dovydopsalmes?“ Jo klausimas keistai„uþkabino“. Sakomi þodþiai la-bai aktyviai skverbësi á mano sie-là. „Taip, o kà?“ – atsakiau klau-simu á klausimà, intuityviai uþ-imdamas gynimosi pozicijà. „Jûstikintis?“ – vël paklausë nepaþás-tamas paðnekovas. Antras klau-simas buvo toks pat skvarbus,kaip ir pirmas. „Að katalikas“, –toliau gyniausi nuo giliai á manebesiskverbianèiø þodþiø. Taèiaumane uþkalbinæs vyras neatrodëkeistas ar pavojingas (nors tary-biniais laikais vieðajame trans-porte klausinëjantis apie tavo re-ligines paþiûras galëjo pasirodytitikrai átartinas). Jo veidas buvomaloniai ramus ir ðviesus, nepa-þenklintas jokiø paslëptos klastospëdsakø. Pagalvojæs, kad birþeliopabaigoje Kauno kunigø semi-narijos studentai greièiausiai jauatostogauja, todël visiðkai áma-noma, jog vienas ið jø gráþo namoá Vilniø, nuoðirdþiai pasidomë-jau: „Gal jûs klierikas?“ „Ne. EsuEvangelijos tikëjimo krikðèionis“.

Nelabai nutuokiau, kà reið-kia „Evangelijos tikëjimo krikð-èionis“, taèiau jo atsakymas ma-næs nesutrikdë. Mintys galvoje lë-kë stebëtinai greitai: „Að – katali-kas, jis – Evangelijos tikëjimokrikðèionis. Vadinasi, abu tikimeKristumi“. Nudþiugau, kad su-tikau bendramintá ir nereikës vel-tis á pasaulëþiûrø ginèus. Perpaskutiniuosius metus buvauaiðkiai suvokæs, jog krikðèionybëið esmës skiriasi nuo visø kitø re-ligijø. Atiduodamas gyvybæ uþmûsø nuodëmes, Kristus nepa-liko jokio pagrindo savo pasekëjøpuikybei. Visos kitos religijos, sukuriomis buvau ðiek tiek susilie-

tæs, nors ir kalbëjo, kad puikybëyra didþiausias þmogaus prie-ðas, kvietë eiti savæs tobulinimokeliu, kuriame „tikrasis“ dvasin-gumas pasiekiamas asmeninë-mis pastangomis, todël visuometyra kuo pasigirti bei slaptame sie-los kampelyje pasipuikuoti prieðartimà savo nuopelnais. O Jëzussuteikia visiðkai nepelnytà malo-næ. Gauni dovanà, kurios nei uþ-sitarnavai, nei sugebëtum uþsi-tarnauti.

Taigi, akimirksniu praûþusminèiø srautui, laukiau malo-nios bendraminèiø pokalbio pra-dþios. Taèiau paðnekovas maneapstulbino kitu savo klausimu:„Koká Dievà tu tiki?“ „Ðe tau, kadnori, – toliau lëkë mintys, – juk kàtik iðsiaiðkinome, kad abu tikimeKristumi“. Taèiau garsiai tiktrumpai iðtariau: „Kaip koká?“

„Gyvàjá Dievà?“ – patikslinovyriðkis.

Ir vël minèiø lavina: „O kokádaugiau tikëti, jeigu ne Tà, kurismus sukûrë, esantájá, realøjá? Negiyra prasmë tikëti savo susigalvo-tà Dievà? Juk tai tas pats, kaip bûtibedieviu. Tikëjimas prasmingastik tuomet, kai tikima nematomarealybe, o ne savo prasimany-mais“. Tuo metu jau buvau su-pratæs, jog mano Kûrëjas realus,nors tam, kad suvokèiau ðià aki-vaizdþià tikrovæ, turëjau iðgyven-ti daug ávairiø sukrëtimø ir dardaugiau jø patirti, idant supras-èiau, jog tai ne þmoniø, o Dievosumanymas save atverti per Jë-zø Kristø. Augau netikinèiøjø ðei-moje. Tëvai mane auklëjo ateis-tiðkai. Taèiau beviltiðkiausioje gy-venimo situacijoje kaip paskuti-nës iðeities ðaukiausi Dievo Jë-zaus Kristaus vardu ir sulaukiaurealios pagalbos. Ëmiau stebëtis,kaip galëjau nematyti Kûrëjobraiþo mane supanèioje aplinko-je. Kiekviena þolë yra inþineri-nës, technologinës, estetinës min-ties stebuklas, jau nekalbant apieþuvis, gyvûnus ar þmones. Kiek-vienas ant peèiø neðiojamës to-buliausià technologiná árenginá –savo smegenis.

Atsakiau: „Taip, tikiu GyvàjáDievà – Tà, kuris mane sukûrë“.

„Melskis, kad mes susitiktu-me“, – pasakë mano paðneko-vas.

Toks raginimas ið pirmoþvilgsnio gali pasirodyti labaikeistas. Juk mes jau susitikome.Taèiau anuomet jo pasakyti þo-dþiai manyje virto aiðkiu vaizdi-niu, kad kitas mûsø susitikimaspriklauso ne tik nuo mûsø susi-tarimo, bet ir nuo Gyvojo Dievo.Neiðeina tikëti realiu Kûrëju irgalvoti, kad mûsø kasdienybë, –tai nieko bendra su Juo neturintispasaulis.

Vyriðkis kalbëjo toliau: „Mesturime susitikti ir pasikalbëti apieDievà“. Mintyse kaip kino ekra-ne iðkilo ávairiø dvasinëmis te-

momis perskaitytø knygø lenty-nos. Pagalvojau, jog tai bus tikraipuikus pabendravimas, kuriamesublizgësiu nemenka savo erudi-cija. Taèiau jis tæsë lyg girdëda-mas mano mintis: „Ne taip, kaipþmonës apie tai galvoja, bet kaipto nori Gyvasis Dievas“. Perskai-tytas knygø lentynas tarsi kaþkasnupûtë. Supratau, kad turimosþinios man ðiuo atveju nepadës.Pasijutau, lyg vël bûèiau maþasvaikas, stovintis prie nepaþásta-mo pasaulio slenksèio. Paðneko-vas, ant popieriaus skiautës uþ-raðæs savo telefono numerá, prieðiðlipdamas padavë jà man iráspëjo, kad namie bûna tik vaka-rais, po darbo (tuomet mobiliøjøtelefonø dar nebuvo).

Mûsø pokalbis truko keliasminutes, kol autobusas nuvaþia-vo vienà stotelæ. Vaþiavau toliausu daugybe naujø minèiø, aiðkiaisuprasdamas, kad bûtinai turiudar kartà susitikti su tuo þmogu-mi, nes kitu atveju nei pats sau,nei kitiems negalësiu nuoðirdþiaisakyti, jog noriu paþinti tiesà. Mû-sø trumputis susitikimas buvokaip iððûkis, mestas visai manogyvenimo filosofijai.

Sunkiai sulaukæs kitos die-nos vakaro, paskambinau duotunumeriu. Vakarykðtá paðnekovàradau namie. Jis pasakë, kur gy-vena. Pasirodo, buvau visai ne-toli jo namø. Po deðimties minu-èiø jau skambinau á duris vienodaugiabuèio laiptinëje. Naujasispaþástamas pasikvietë á savokambará ir mes kurá laikà kalbë-jomës krikðèioniðko tikëjimo te-momis. Atskirø to pokalbio deta-liø neatsimenu, taèiau atmintyjeiðliko bendras áspûdis, – viskà,kà jis kalbëjo, suprasdavau ið kar-to ir mane net keistai stebino perdaug iðsamus aiðkinimas. Baig-damas pokalbá namø ðeiminin-kas pasiûlë kartu pasimelsti: „Tugali melstis kaip nori, tyliai arbagarsiai, savo þodþiais arba ið-moktomis maldomis, atsiklau-pæs, stovëdamas ar sëdëdamas.Að meldþiuosi atsiklaupæs, girdi-mai sakydamas maldos þo-dþius“. Abu suklaupëme ir jispradëjo melstis savais þodþiais.Að klûpodamas tylëjau ir su nuo-staba klausiausi labai nuoðir-dþios maldos. Supratau, jog taipnuoðirdþiai ir atvirai tikrai nesu-gebëèiau melstis. Pasijutau taip,tarsi bûèiau suspaustas storame

ðaltame akmeniniame kiaute. Taspojûtis padëjo pamatyti savoesamà padëtá. Ðalia manæs klûpo-jo þmogus, kuris laisvai galëjo ið-sakyti Dievui nuoðirdaus rûpes-èio kupinus maldos þodþius, oað buvau lyg uþdarytas sting-danèiame sarkofage. Jis meldësigal kokias deðimt minuèiø, o tuo-met pasisuko á mane ir paklausë:„Gal ir tu nori kà nors pasakytiDievui?“

Suvokiau, jog klûpau nema-tomo Dievo akivaizdoje ir manomalda bus iðklausyta. Galvojau,kaip turëèiau melstis. Þinojau,kad nesugebësiu to padaryti taiplaisvai ir atvirai, kaip namø ðei-mininkas. Vis dar jausdamas tàmane kaustantá ðaltà kiautà puselûpø tyliai iðlemenau trumpà sa-kinëlá: „Að nenoriu toks bûti“.

Jau per mënesá mano gyve-nime ávyko daugybë vidiniø beiiðoriniø permainø.

Viso to susitikimo kulmina-cija, manau, buvo ta paðnibþdo-mis pasakyta beveik ne malda, okita vertus, pati tikriausia mal-da. Autobuse mane uþkalbinæsþmogus padëjo man nuoðirdþiaiatsiverti prieð savo Kûrëjà irVieðpatá. Lemtingas susitikimasávyko. Tik jis prasidëjo pokalbiuautobuse. Kiekvienas uþduotasklausimas buvo tarsi þingsnisarba gairë tikrojo susitikimo link.Tereikëjo nuoðirdþiai sau paèiamá tuos klausimus atsakyti. „Jûsskaitote Dovydo psalmes? Jûs ti-kintis? Koká Dievà tu tiki? GyvàjáDievà?“ Tuomet dar pora para-ginimø: „Melskis, kad mes susi-tiktume. Mums reikia pasikalbëtiapie Dievà, taèiau ne taip, kaipapie tai galvoja þmonës, bet kaipto nori Gyvasis Dievas“. O ga-liausiai nuoðirdþios maldos pa-vyzdys ir paskutinis klausimas:„Gal ir tu nori kà nors pasakytiDievui?“

Nors tuo metu jau tikëjauKristumi ir visiðkai save patei-sindamas galëjau paniekinti pa-ðnekovo þodþius bei nekreipti dë-

Atgailos malda

Viešpatie Jëzau,suvokiu, kad esu nusidëjëlis.Atleisk visas mano nuodëmes,apvalyk ir išgelbëk mano sielà.Tikiu, kad mirei uþ mane irprisikëlei idant nepraþûèiau, betturëèiau amþinàjá gyvenimà.Dieve, sergëk mano sielà, bûk josIšganytojas. Padëk labiau Tavepaþinti ir gyventi su Tavimi pervisas gyvenimo dienas. Amen.

Susitikimas mesio á lemtingà kvietimà, mûsøsusitikimo patirtis man buvoypatingai reikðminga.Manau, kad atviras mano

pasakojimas padës ir jums prisi-minti tuos gyvenimo momentus,kai buvote paliestas savo Kûrëjo.Kiek man teko atvirai bendrautisu þmonëmis, kiekvienas vie-naip ar kitaip buvo Dievo kvie-èiamas susitikti. Dël daugybësávairiø prieþasèiø vieni kvieèia-mi atsiliepia ir ateina á lemtingàsavo gyvenimo susitikimà, o kitipasitraukia.

Ðitas mûsø netiesioginis su-sitikimas jau eina á pabaigà. No-rëèiau, kad jûs iðgirstumëte taikaip dar vienà kvietimà susitiktisu prisikëlusiu ið numirusiø Jë-zumi Kristumi. (Nes, kaip minë-jau, mano giliu ásitikinimu, jûsøgyvenime tø kvietimø jau buvo.Progø mûsø kasdienybëje iðgirstitoká kvietimà tikrai netrûksta – taiKalëdos, Velykos, o ir ðiaip dau-gybë kitø akimirkø).

Gal jums kilo klausimas: „Okaip su tais nelaimëliais, kuriespaudþiami gyvenimo naðtøðaukësi Dievo ir nesulaukë pagal-bos ar atsakymo?“ Atsakysiu:„Neþinau. Negyvenau tø þmo-niø gyvenimo, nebuvau jø sielosgelmëje, neþinau nei jø pasirinki-mø, nei minèiø. Pastebëjau tik tai,jog kaltæ dël savo nesëkmiø esa-me linkæ versti kitiems (taip patir Dievui), o sëkmes kaip nuopel-nus priskiriame sau. Toks polin-kis trukdo savo patirtá neiðkrai-pant papasakoti kitiems. Taèiaumeluoèiau, jei sakyèiau, kad bu-vau Dievo iðgirstas dël savo ið-skirtinumo. Þiûrëdamas atgal,nematau jokiø savo nuopelnø,uþ kuriuos galëèiau tikëtis dides-nio dëmesio ið Dievo negu kitiþmonës. Todël esu ásitikinæs, kadkvietimas, kuris pasiekë mane,yra skirtas ir kitiems.

Praðykite, ir jums bus duota, ieð-kokite, ir rasite, belskite, ir bus jums ati-daryta. Kiekvienas, kas praðo, gauna,kas ieðko, randa, ir beldþianèiam atida-roma. Argi atsiras ið jûsø þmogus, ku-ris savo vaikui, praðanèiam duonos,duotø akmená?! Arba jeigu jis praðytøþuvies, nejaugi duotø jam gyvatæ? Jeitad jûs, bûdami blogi, mokate savo vai-kams duoti gerø dalykø, tai juo labiaujûsø Tëvas, kuris yra danguje, duos ge-ra tiems, kurie Já praðo (Evangelijapagal Matà 7sk., 7-11 eilutës).

Nuo

tr. D

aria

us P

rans

kaus

Nr. 7 (296) 2009 m. balandþio 11d.4 Naujienos

Choro ,,Maranata“ koncertas ÐiauliuoseBalandþio 4 d. Ðiauliuosevieðëjo Vilniaus baþny-

èios ,,Tikëjimo þodis“ choras,,Maranata“. Jo atliekamø blackir white gospel muzikos kûriniøbei lietuviðkos krikðèioniðkoschorinës muzikos pasiklausytisusirinko pilna Ðiauliø filhar-monijos salë.

Susirinkusiuosius pasveiki-no Ðiauliø baþnyèios „Tiesos þo-dis“ pastorë Anþelika Krikðta-ponienë. „Pavasaris, artëjantiðventø Velykø ðventë siejami sugamtos ir þmogaus dvasiniu at-sinaujinimu, atgimimu. Linkiu,kad ðis choro „Maranata“ kon-certas – bendruomenës „Tiesosþodis“ dovana Ðiauliø miestui –nuteiktø jus didþiosios metøðventës, Velykø, laukimui“, –kalbëjo pastorë.

Á filharmonijos scenà nuo-taikingieji choristai áþygiavo

RÛTA TUMULIENË

giedodami. Toks dràsus ir iðraið-kingas pasisveikinimas ið karto„pagavo“ þiûrovø dëmesá. Kon-certinës programos pristatinëto-ja ir vakaro vedëja Solveiga Zvi-cevièienë taip supaþindinoðiaulieèius su „Maranata“: „Ðischoras atlieka lietuviø kompozi-toriø krikðèioniðkà muzikà, spi-

rièiuelus, gospel kûrinius, kurie,kaip chorinis þanras, iðsiskiriasavo emocionalumu, sponta-niðkumu“. Tarp atliekamø kûri-niø Solveiga skaitë eiles, pasako-jo jaudinanèias istorijas, infor-mavo auditorijà apie tai, kaip at-sirado gospel muzikos stilius beiapie kà kalba angliðkieji atlieka-

Kovo 28 d. Vilniaus baþny-èioje „Tikëjimo þodis“ vyko se-minaras evangelizacine tema...kad vienaip ar kitaip kai ku-riuos iðgelbëèiau ( 1 Kor 9, 22).

Tokio pobûdþio seminaras,pasirodë esàs labai aktualus, nesprisirinko pilna Vilniaus baþny-èios salë broliø ir sesiø ið visø„Tikëjimo þodþio“ bendrijosbaþnyèiø, taip pat ir ið kitø krikð-èioniðkø bendruomeniø. Pagrin-diná dviejø daliø praneðimàskaitë vyr. pastorius GiedriusSaulytis, iðkart ávardindamasseminaro tikslà: Dievo þodþioðviesoje apmàstyti ðiuolaikinioevangelizmo metodus, ávardintistereotipus ir skatinti kiekvie-nà autentiðkam Kristaus liudi-jimui naudojant visus ámano-mus bûdus. Pastorius Giedriusiðsamiame savo praneðime ap-tarë tiek paèios Evangelijos („ge-ros þinios“) svarbà, tiek ávairiusjos skelbimus bûdus, motyvus,iðsklaidë kai kurias ne visai tei-singas ar net kraðtutines evan-gelizavimo koncepcijas. Glaus-tai apþvelgsiu kelis pastoriauspraneðimo aspektus.

Evangelija yra dangiðkos,

ne þemiðkos prigimties, tai Die-vo Evangelija (Rom 1,1), patsDievas yra jos autorius. Apaðta-las Paulius jà vadina „iðgelbëji-mo Evangelija“ – tai esminë josfunkcija. Evangelija gelbsti vi-sus, kurie jà priima, ir atgimdonaujam gyvenimui (1Kor 4,15).Taèiau ne maþiau svarbu ir„átvirtinti“ paskelbtà Evangelijàþmogaus gyvenime, jà tenka ap-ginti, apologizuoti prieð kitas, ne-teisingas, iðkraipytas evangeli-jas. Todël itin svarbus tampa irmokymo aspektas, kurá, beje ið-skyrë ir pats Jëzus Didþiajamepaliepime – padaryti Jo moki-niais visø tautø þmones (Mt 28,18-20).

Viena ið kraðtutiniø Gero-sios Naujienos skelbimo ir mo-tyvavimo evvangelizuoti kon-cepcijø skamba taip: „Gelbëkimeþûstanèius, nes kitaip – mumspatiems reikalingas iðgelbëji-mas“. Taèiau ið tiesø mûsø ið-gelbëjimas nepriklauso nuo kitøgelbëjimo – tai ið Dievo malo-nës. Dar blogiau, kai yra naudo-jami „apkaltinimo“ metodai;baþnyèia apkaltinama dël ne-veiklumo („Jûs nieko nedarot, o

reikia daryti“), tuomet pristato-ma tam tikra „vienintelë teisin-ga“ veikla ar strategija, ir jei ji pri-imama, baþnyèiai paskelbiamipalaiminimai („Jums pasiseks“ir pan.). Taèiau Raðte nëra në vie-no priekaiðto Naujojo Testa-mento baþnyèioms, kad jos ma-þai evangelizuoja ar neevange-lizuoja. Akcentuojamas „pasi-ruoðimas“ atsakyti kiekvienamklausianèiajam (1 Pt 3,15), „pa-siruoðimas“ skelbti Evangelijà(Ef 6,15).

Ið keleto vyraujanèiø evan-gelizavimo metodø – „prokla-macinis“, „konfrontacinis“, „in-karnacinis“ – pastorius Giedriusiðskyrë pastaràjá. Inkarnaciná, ar-ba ásikûnijimo, metodà galimaapibûdinti kaip draugystës, san-tykiø evangelizmà, kurio esmænusako tokia frazë: „Jei tu susi-domësi jø (neiðgelbëtøjø) pasau-

liu, jie susidomës tavo pasau-liu“. Ðá bûdà skelbdamas Evan-gelijà naudojo ir apaðtalas Pau-lius: „Visiems tapau viskuo, kadvienaip ar kitaip kai kuriuos ið-gelbëèiau“ (1 Kor 9, 22).

Svarbi ðio renginio dalis bu-vo teminiai seminarai, kuriø vy-ko net deðimt. Tikintieji galëjopasirinkti vienà ið ðiø juos domi-nanèiø seminarø: 1. „Ðeima –ðeimai“ – pastorë AnþelikaKrikðtaponienë. 2. „Mano gimi-naièiai netikintys“ – pastoriusGabrielius Lukoðius. 3. „Evan-gelizmas darbo vietoje“ – pasto-rius Darius Ðirvys. 4. „Evange-lija jaunuoliui“ – pastorius Min-daugas Sakalauskas, pastoriusRamûnas Jukna. 5. „Evangelijosskelbimas vaikams ir paaug-liams“ – pastorë Rasa Mardo-saitë. 6. „Mamø draugystë Die-vo meilëje“ – „Mamø klubo“ va-

Sielø gelbëjimo pamokosVALDAS BAÈKULIS

dovë Rosana Subaèienë. 7.„Evangelizacija per socialinæveiklà“ – pastorius, reabilitacijoscentro „Prieglobstis“ vadovasMindaugas Palionis ir reabilita-cijos centro „Sugráþimas“ vado-vas Valdas Ðiðkus. 8. „Bendravi-mas su ligoniais ir Evangelijosliudijimas“ – dr. Jovita Petrulytë,Lietuvos krikðèioniø medikøbendrijos pirmininkë. 9. „Vietinëbaþnyèia internete: Dievo tautosmisija (1 Pt 2, 9-10). Refleksijosbtz.lt bevystant.“ – btz.lt dizai-neris Mindaugas Misiûnas irsvetainës administratorius Ai-das Krikðtaponis. 10. „Draugys-tës evangelizmas“ – Lietuvoskrikðèioniø studentø bendrijosatstovës Rita Latauskaitë ir Jus-tina Arbaèauskytë.

Seminaras baigësi klausimø– atsakymø forumu, kuriamepastoriai ir teminiø seminarøvedëjai atsakydami á jiems pa-teiktus klausimus, dar plaèiaupalietë ávairius ðios aktualiosevangelizavimo temos aspektus.

Pastoriaus GiedriausSaulyèio ir teminiø semi-

narø praneðimø garsoáraðus galima paklausyti

mûsø interneto svetainëjewww.btz.lt arba ásigyti

CD áraðus Vilniaus baþny-èioje „Tikëjimo þodis“ bei

interneto parduotuvëjehttp://knygynas.btz.lt/.

mø giesmiø tekstai, trumpai pa-pasakojo apie choro veiklà. „Ta-èiau pagrindinë kolektyvo veik-la – giedojimas Vilniaus baþny-èios „Tikëjimo þodis“ pamaldømetu. Èia choras ir uþgimë“, –pabrëþë vakaro vedëja. Choro at-liekamos giesmës skambëjo áti-kinamai, balsai derëjo taip, jogrodës, kad ir gieda, ir alsuoja vi-si kaip vienas.

Baigiantis programai þiûro-vai plojo atsistojæ, su ovacijomis,susiþavëjimo ðûksniais. Ðiauliøbaþnyèios „Tiesos þodis“ pastorëAnþelika Krikðtaponienë dëkojovisiems atlikëjams: choro vado-vei Editai Tamoðevièienei, cho-ristams, instrumentinei grupei,kurioje fortepijonu akomponavoArûnas Bauþys, perkusija – Re-migijus Kirijanovas, bei koncertovedëjai Solveigai. Visiems vaka-ro dalyviams baþnyèios „Tiesosþodis“ vardu buvo áteikti puode-liai su þodþiais ið 34 psalmës pir-mos eilutës: „Ðlovinsiu Vieðpatávisada; nuolat girsiu Já savo lûpo-

mis“. Baigdama pastorë visusklausytojus kvietë susipaþinti subaþnyèios „Tiesos þodis“ veikla,iðdëstyta specialiai iðleistuoselankstinukuose.

Nors klausytojai në uþ kànenorëjo pamëgtojo choro pa-leisti, jie ið scenos pasitraukë taip,kaip á jà áþygiavo, su ta paèiagiesme lûpose. Ir atrodë, kad tai– lyg nepaliaujamai giedanèiøpranaðø bûrys, á kurio sûkurá pa-tekæs karalius Saulius iðgyvenoatsimainymà: „Áeidamas á mies-tà sutiksi bûrá pranaðø, ateinan-èiø nuo aukðtumos su arfomis,bûgnais, vamzdeliais ir psalte-riais; ir jie pranaðaus. Ant tavæsnuþengs Vieðpaties Dvasia, ir tupranaðausi kartu su jais ir tapsikitu þmogumi“ (1 Samuelio 10,5-6).

Teiraudamasi klausytojønuomonës apie koncertà nesuti-kau nei vieno nusivylusio, o mû-sø, tikinèiøjø, ðirdys ðaukëdrauge su choru: „Ateik, Vieðpa-tie!“ – „Maranata!“

Nuo

trau

kos G

into

Tum

ulio

Nuo

trau

ka G

into

Tum

ulio

��

�� !"��#��$��%��&��%��# �� !"�� '��&��$

�� !"��#$ � �� %��&�� &�� #'$

(��)�*�)* ��+ ��)�$��,��)��)*��+��+ ��)��-��.�� /��(��)��0��'�1�/-�� )��$�

2�� +�� ,��.��/��.��

��3� ��/��)� ��4��

��/��*��*)*��-��*��,��)+��*�� )��)��5��)5�� ()�*+�,-�-./$

0�� #��1�#��#��$

��

0��

��#��

��2*��2-��$�3��1�#��%��"��3��

1�#��4��0��2��*�� 5��#�� 26��27��4��$5��#��1�#��.87

�� (��267��4��**8��4��#��/$0��0��

�� "��#��$

��9��& �� #�#�

��(��

��/$��

��$:�� &�0��9��4��#�� 5��

��$

;��%��(�$�$8��$��/��$;��#��<��"��

��=��#��%��$

;��'��4��

��#�� #��$>�� $0��#��#��#��$

��>��

��

�� #��

�� #��E5��#��"��#��E'��"��$3��&��$;��

��

��##��$

./'��&��#��E'��%��$

,/5��

�#��E=��

�� #��#��$;��"��"��&��$C��#� ��$;��$

3�� $�� 3�� 1�#�� &��#��(��$0�2-�2*�2HI@#27�*2�**I*7�*2I��*,�+IF��,�27�22I-�**I0��,�28I��*�*I5-�*7�!�J2�2-I)�H�2*I*-�.7/$

!��"��#��

�� "��#��#��#��#��

��#��

��$

��5�:��

��

#��$!��%��

;

�

��

�

��7

��

��

��

��

��

� ��

9��%��

��3��1�#��$��1�#��#��#��$

3��#��.��< ?�� )�� )��$?��#��A��"��#��B$?��)��"��)��0��<��$

�� #��

��"��#��#��%��;��<A;��#��$3��#��"��%��(��4��$��$/��#%��#��#��"��DG��B$

:�&��#��#��$�� !"�� 4:��

�� #��$��4

��

��4��&��$3�� #��

��#�� !"��$

�

��;��DG��

��#��$��#��#��$��<A5#�� !"��B��#��$

5��%��#�<A0�� # ��B$;��

��$>��#��$

>��&��#��

��$!��#��<A@#�� !"��K3��KB

;��

��%��

"��#��#��<(��)��)��.)� ��/��.� �

��

&��!�(�$��!��!��)!�*'3��"�

��=��#��$5��%��;��

��<A ��B��%��

��;��$;��#��<

2/��#�� #��

��&��I

*/#��I./��

��4��"��4��$

)�� !"��#��&$;��&��$��;��

��&��

��$

0�#��#��"��

��%��4��#��%��#��$

5��)��<A@�#��B$3��"��#��#� ��

&��$��#��#&$

�� #��

��#&$5��'��#��

�� <��#��

��!��;��

��#�� #��(��$)2-�.+�.H/$

��3��#��#&��#��&$

�*��+!��,Q��3��

��#��!��$��#��!��;��!��!��#��%��!��;��

��#��$

Q��3��3��3��%��$;��%�� $!��;�� (L��8�2�2,/$

@��

��3�� $ F 3��3��%��#��#%��

��!��$��#%��#��3��3��%��$

;�%�� (L��27�*7/$;��#��#��J�� $��A��"��B��"��#��#��$;��

��#�#��$��&��5 � )��

��5�8-�* �� 5�� /-�* ��*��/��)5��.��&��8-��5��5 ��5��* ��5��-�*��C��D�(��8-�* ��/��)5��.�� 8-��

� ��

>��

��<��=��9��'��"��$P��#��=�� "��4��$

�� #��'��>��

"��4��$��#��#��#��)��"��$��&�� #� ��#��%��#1��DG��#�� $ ��#&O��#�

"��)��$

>��$

0��#��

��$;��#��#��<��G��1�� #��%��#��#��&��#��'��>��$0��,7��&��$

!��%�� #��"��$

)��)��#%��

��#��$��4��$

�#��"��&��&��

��4#��$1��#��&�4��$

� �� P��&��

��

��$;��$0��#�� #��&��$

>��;��

��#��#��#��$��#��<E��3��/-��5��1��I��-��&��0��<��#��

� �� =��#��

��=��#��&��#�� #��$

P�� A��B�� "��<��#��

��"��&��#��#��#��$

��,3��

��"��

�� "�� #�� %��$

��

4��J��$@�� #��

��$��#��3�� $ �� $

9��

�#��"�� #�� #��D��$

=��D��#��&��

��#��

��$��#��(��/$;��DG��#��

��$@��#��"�� #�&�� # ��%��$

P��#��%��=�� 4��&��&�"�� #��$

��!"#��$�� %� &'())*��%�$+

��,��-�.$/��

��0�

3��0�+��

%��.�+��. ��)��7��9��/��)��)��-*��(@��-.�6/$

3��#�� #��$=��<A=��&

��T$3��#��

��<A��T$��I��#��4��

��$;��%��$A��T4��#��#��$3��#��I��#��#��$

3��#��#��)��;��

��%��&��#��<��$��&��#��<A)��&��T$;�%��#��#��%��<A9��=��#��"��T$;��J��#��%��$��#��I��$!��'��4��#��'��$3��K

��/��!1 ��$��/��$2

��%��!�

9

�

��9

�

3

��

�

��

��

��

4!��"��$��"�&��'��!��(��)��!��$!��/��5��/"��*(��%(��(��*��*�

"��3�415�

��

��!�� U��V��>�D��)��$��5=��9��G(��#��4�#�

��/��$;��"��$

>��#��D��#%��#�$5��"��4)�#��4��

&$ ��

��4��

�� #�� #%��$ ��4��"��$@��!��#��

��$?��#��%��"��

�#��(��#��#�� /�� A=��KT ��A��KB$

��#"�&��"��$>��$9��#��KA)�#�

�� T "�� A��

��TKQ��#��

��4��#��$

;�� #"��#"��$;�� 4��

��#��

��#��$

;�� "��

��

��"��#�� $F��#��&��"��<��%��%��"��$$$�"��$

@#��#"��<��4��

��"��%��$

P��#��#��#"��$'��

"��

��%��

��#��&��$5��"��

��#��&$��A��&��T��"��<A)"��$��#��%�� #��$$$T

;�%��#��E��#"��#��E

A��4��E4��$4��#"��#��

��4��#��ET!��#��%��<A5#��T$9��#��#��&��#"�&��#��$$$

;�%��#��EO��

��

��E

1��=��

��A'��T��#��A��J�T��"��$;��

��#��#��#"��$��E��#"��E'��EO��E

A0��4��#�1$=��4��%��%��$@�#��4��<�#��A��#��T��#�$;�%��$Q��&��

��#��

��$T

��%��<��$

��3��5�4��#� ��*.��4��)�� 2��$0��#��#��

��$@#��#�� $

0��#�� #��

��$

A>��4��#�1$=��4��&��$@��"�� T$

;��"��#��#"��E

��

��#��$5#��#��$)��$

3�&��

��!�� R��$=��"��$0��

��#�

��#��$0��

��

��#��#��%��$;��$;�%��#��

��K)��J��J��#��"��&$;��

Documents

GIEDRIUS SAULYTIS Kas mûsø artimas? pdf/2009/296...Juozapo Flavijaus raðtai pa-tvirtina, jog kalnuotu keliu, vedan-èiu ið Jeruzalës á Jerichà, keliauti nebûdavo saugu. Taigi