GINAMOJI ANALIZĖ IR OPTIMALIOS SCHE- MOS LIETUVAI … · mos vartotojų poreikių tenkinimui, nekonkuruodamos su biokuru pagaminta šilumos energija. 2. Keičiami remtinos elektros

TYRIMAS „VIEŠUOSIUS INTERESUS ATITIN-

KANČIŲ PASLAUGŲ REGLAMENTAVIMO

LIETUVOJE IR KITOSE ES VALSTYBĖSE LY-

GINAMOJI ANALIZĖ IR OPTIMALIOS SCHE-

MOS LIETUVAI NUSTATYMAS“

2014

Tyrimo „Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų reglamentavimo Lietuvoje ir kitose ES valstybėse lyginamoji ana-lizė ir optimalios schemos Lietuvai nustatymas" galutinė ataskaita

2

Užsakovas Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija

Sutarties numeris 2014-2-19 Nr. 8-11

Projekto numeris -

Pavadinimas Tyrimas „Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų reglamentavimo Lietuvoje ir kitose ES valstybėse lyginamoji analizė ir optimalios sche-mos Lietuvai nustatymas"

Ataskaitos tipas Galutinė ataskaita Puslapių skaičius (be priedų)

80

Anotacija Šioje ataskaitoje pateikiama apibendrinta ES vyraujančių įpareigojimų teikti viešąsias paslaugas schemų (jų analogų) praktika, apimant remti-nos elektros energijos gamybą iškastinio kuro kogeneracinėse elektri-nėse ir iš atsinaujinančių energijos išteklių. Išnagrinėtos ES tendencijos, patektos gairės dėl Lietuvos tolimesnio politikos vystymo šioje srityje. Atlikta alternatyvių schemų analizė, siekiant nustatyti optimalią Lietu-vai VIAP teikimo schemą ir rėmimo apimtį, kuri nesudarytų sąlygų kryž-miniam subsidijavimui, pasiūlyti pagrįsti VIAP schemos veikimo laiko-tarpiai. Pateikti pasiūlymai dėl šilumos supirkimo tvarkos ir apimčių iš kogeneracinių elektrinių, siekiant užtikrinti optimalaus VIAP teikimo modelio funkcionavimą. Išnagrinėtas VIAP mokėtojų ratas ir pateikti pasiūlymai dėl esamos tvarkos išlaikymo. Pateikti pasiūlymai dėl atsi-naujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijos gamybai skatinimo schemos veikimo principų skirtingais laikotarpiais.

Ataskaitos prieduose pateikti teisės aktų pakeitimų projektai.

Versijos numeris 1 Leidimo data 2014 m. liepos 22 d.

Projekto vadovas Inga Valuntienė

Rengėjai Robertas Puodžius, Kiril Simbirskij, Jurij Astafjev

Tvirtina Tadas Kastanauskas


3

1 Santrumpos ........................................................................................................................................ 6

2 Tyrimo santrauka ............................................................................................................................... 7

3 Esama VIAP schema Lietuvoje ir jos atitikimas ES tendencijoms ..................................................... 15

3.1 Esamos VIAP schemos Lietuvoje analizė .......................................................................................... 15

3.1.1 Esamas teisinis reguliavimas ............................................................................................................ 15

3.1.2 VIAP skyrimą reguliuojančių teisės aktų sąrašas .............................................................................. 15

3.1.3 VIAP dydžio nustatymo principai Lietuvoje ...................................................................................... 19

3.2 VIAP schemų kitos šalyse apžvalga .................................................................................................. 26

3.2.1 Danija................................................................................................................................................ 26

3.2.2 Vokietija ............................................................................................................................................ 28

3.3 Skyriaus išvados:............................................................................................................................... 38

4 Alternatyvių viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo schemų Lietuvoje analizė ........... 40

4.1 Alternatyvių VIAP schemų Lietuvoje identifikavimas ....................................................................... 41

4.2 Prielaidos .......................................................................................................................................... 43

4.3 „1a“ variantas (minimalaus saugumo) ............................................................................................. 44

4.4 „1b“ variantas (minimalaus saugumo) ............................................................................................. 46

4.5 „2a“ variantas (reguliavimo užtikrinimo) ......................................................................................... 47

4.6 „2b“ variantas (reguliavimo užtikrinimo) ......................................................................................... 50

4.7 „3a“ variantas (minimalaus elektrinių darbo) .................................................................................. 52

4.8 „3b“ variantas (minimalaus elektrinių darbo) .................................................................................. 55

4.9 „3c“ variantas (minimalaus elektrinių darbo) .................................................................................. 57

4.10 „3d“ variantas (minimalaus elektrinių darbo) .................................................................................. 60

4.11 „4a“ variantas (tolygaus išdujinimo) ................................................................................................ 62

4.12 „4b“ variantas (tolygaus išdujinimo) ................................................................................................ 65

4.13 Alternatyvių VIAP schemų tyrimo rezultatų apibendrinimas ........................................................... 66

4.14 VIAP teikėjų ir mokėtojų ratas ......................................................................................................... 69

4.14.1 VIAP mokėtojai ................................................................................................................................. 71

4.15 Rekomendacijos dėl taikytinos remtinos elektros energijos prekybos sistemos ............................. 72

4.16 Siūlomų VIAP schemų taikymo tvarkos principai ............................................................................. 73

5 AEI .................................................................................................................................................... 76

1 Lentelė. VIAP lėšų biudžetas (mln. Lt) ir kaina 2010–2014 metais ............................................................... 19


4

2 Lentelė. Bendrų šilumos ir elektros energijos gamintojų superkamos elektros energijos kaina 2010–2014

metais (ct/kWh) ............................................................................................................................................... 20

3 Lentelė. Termofikacinės elektrinės energijos gamybos savikaina ................................................................ 23

4 Lentelė. Galimų nepadengtų sąnaudų įtakos elektrinių veiklos rezultatams ir šilumos tarifui vertinimas .. 24

5 Lentelė. Pasaulyje taikomų AEI paramos schemų santrauka ........................................................................ 28

7 Lentelė. Nacionalinės iškastinį kurą naudojančių CHP paramos schemos 2007 m. ...................................... 32

8 Lentelė. Vokietijos energetikos ir klimato kaitos tikslai ................................................................................ 34

6 Lentelė. Rinkos mechanizmų integravimas skirtingose esamose AEI paramos schemose ........................... 37

9 Lentelė. Nagrinėtų alternatyvių VIAP schemų aprašymas ............................................................................ 42

10 Lentelė. 1a varianto vertinimo rezultatai .................................................................................................... 45

11 Lentelė. 1b varianto vertinimo rezultatai.................................................................................................... 47





16 Lentelė. 3c varianto vertinimo rezultatai .................................................................................................... 58

17 Lentelė. 3d varianto vertinimo rezultatai.................................................................................................... 61



20 Lentelė. Siūlomų alternatyvių schemų užtikrinamų principų, elektros gamybos kvotų ir biudžeto suves-

tinė ................................................................................................................................................................... 67

21 Lentelė. Alternatyvių schemų vertinimo rezultatų suvestinė, įtaka VIAP biudžetui ir VIAP kainai ............. 68

22 Lentelė. Skatinimo kvota naujoms biomasės elektrinėms .......................................................................... 78

23 Lentelė. Skatinimo kvota naujoms hidro elektrinėms ................................................................................. 79

1 Pav. Faktinė elektros energijos gamyba LE, VE, KTE ir PnE elektrinėse ........................................................ 21

2 Pav. Reguliavimo energija 2013 m. ............................................................................................................... 22

3 Pav. Reguliavimo energijos kaina 2013 m. .................................................................................................... 22

4 Pav. Elektros gamyba Vokietijos CHP ............................................................................................................ 34

5 Pav. Šilumos gamyba Vokietijos CHP ............................................................................................................ 34

6 Pav. Priedo prie rinkos kainos kaita Vokietijoje ............................................................................................ 36

7 Pav. 2a varianto prognozuojamas elektros energijos gamybos galios grafikas ............................................ 49

8 Pav. 2a varianto prognozuojamas gamtinių dujų poreikio grafikas .............................................................. 49

9 Pav. 2b varianto prognozuojamas elektros energijos gamybos galios grafikas ............................................ 51

10 Pav. 2b varianto prognozuojamas gamtinių dujų poreikio grafikas ............................................................ 52

11 Pav. 3a varianto prognozuojamas elektros energijos gamybos galios grafikas .......................................... 54

12 Pav. 3a varianto prognozuojamas gamtinių dujų poreikio grafikas ............................................................ 54

13 Pav. 3b varianto prognozuojamas elektros energijos gamybos galios grafikas .......................................... 56


15 Pav. 3c varianto prognozuojamas elektros energijos gamybos galios grafikas .......................................... 59

16 Pav. 3c varianto prognozuojamas gamtinių dujų poreikio grafikas ............................................................ 59

17 Pav. 3d varianto prognozuojamas elektros energijos gamybos galios grafikas .......................................... 61

18 Pav. 3d varianto prognozuojamas gamtinių dujų poreikio grafikas ............................................................ 62

19 Pav. 4a varianto prognozuojamas elektros energijos gamybos galios grafikas .......................................... 64

20 Pav. 4a varianto prognozuojamas gamtinių dujų poreikio grafikas ............................................................ 64


5


22 Pav. VIAP biudžeto jautrumas gamtinių dujų kainai ................................................................................... 68

23 Pav. Alytaus miesto šilumos poreikis ir gamybos pajėgumai be iškastinio kuro TE .................................... 70

24 Pav. 3c ir 3d alternatyvių VIAP schemų įgyvendinimo struktūra ................................................................ 72

24 Pav. 2b alternatyvios VIAP schemos įgyvendinimo laiko grafikas ............................................................... 75

25 Pav. VIAP biudžeto prognozė AEI gamybai ir balansavimui ........................................................................ 79

1 Priedas. Darbo grupės dalyvių pateikti duomenys tyrimui (Konfidencialiu)

2 Priedas. Alternatyvių VIAP schemų techninio ekonominio vertinimo rezultatai (Konfidencialu)

3 Priedas. Tyrimo pristatymo medžiaga


6

1 Santrumpos

AEI Atsinaujinantys energijos ištekliai

CŠT centralizuotas šilumos tiekimas

KCB arba CCGT kombinuoto ciklo blokas

KTE UAB Kauno termofikacijos elektrinė

LE Lietuvos elektrinė

LEG AB Lietuvos energijos gamyba

PnE UAB Panevėžio energija

SGD suskystintos gamtinės dujos

TE termofikacinė elektrinė

VE UAB Vilniaus energija

VIAP Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos

VKEKK Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

VPTĮ Viešųjų paslaugų tiekimo įpareigojimai, angl. Public Service Obligations


7

2 Tyrimo santrauka

Esamos VIAP tvarkos trūkumai

1. Neįteisinti kriterijai, užtikrinantys proporcingas remtinos elektros energijos gamybos sąlygas iškastinį

kurą naudojančioms elektrinėms;

2. Ne visiems VIAP teikėjams užtikrinamas būtinųjų kaštų padengimas gaminant remtiną elektros energiją;

3. Gali sąlygoti dalies remtinos elektros energijos gamybos kaštų perkėlimą centralizuotai tiekiamos šilumos

vartotojams;

4. Artimiausiu metu gali neužtikrinti elektros energetikos sistemos galių adekvatumo.

Alternatyvios VIAP schemos:

1. iki 2016 m., t. y. iki NordBalt ir LitPol Link elektros jungčių atsiradimo

Inicijuojamos VIAP tvarkos keitimo procedūros 2b variantui, kai kvota nustatoma pagal Litgrid reguliavimo

poreikį (žr. 1 ir 2 pav.):

1. Nustatoma, kad VIAP teikėju gali būti tik tos termofikacinės elektrinės (toliau – TE), kurios tiekia kogene-

racijos proceso metu pagamintą šilumą į miesto centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) sistemą šilu-

mos vartotojų poreikių tenkinimui, nekonkuruodamos su biokuru pagaminta šilumos energija.

2. Keičiami remtinos elektros energijos supirkimo kainos nustatymo principai, užtikrinantys faktinių TE

kaštų padengimą:

− pastovieji TE kaštai, priskiriami elektros gamybos veiklai, dengiami kas mėnesį mokant 1/12 jų

dydžio sumą VIAP teikėjui;

− remtinos elektros energijos bazinė supirkimo kaina („feed in“ tarifas) nustatoma kiekvienai elekt-

rinei atskirai, įvertinant faktines gamybos sąnaudas

Remtinos elektros energijos gamybos apimtis nustatoma remiantis LITGRID pateikta preliminaria informacija

apie ateinančiais metais (pamėnesiui) reikalingą galios reguliavimą vietiniuose energijos gamybos šaltiniuose,

neviršijant šiame Tyrime įvertintų ±25MW rėžių visoms elektrinėms kartu). Kvotos maksimali reikšmė nusta-

toma pagal bazinį elektrinių darbo rėžimą, užtikrinantį galimybę reguliuotis „žemyn“. Pavyzdžiui, Panevėžio

energijai 20 MW (reguliavimui ~5 MW „į viršų“), Kauno termofikacijos elektrinei 50 MW (reguliavimui ~7-8

MW „žemyn“, 10 MW „į viršų“), Vilniaus energija TE3 75 MW (reguliavimui ~18 MW „žemyn“, 10 MW „į

viršų“).

TE, atsižvelgdamos į naudingos šilumos poreikį, ir Lietuvos energijos gamyba (toliau – LEG) nuolat teikia pa-

siūlymus į elektros biržą „virškvotinei“ elektros energijos gamybai ribiniais kaštais.

Remtina elektros energija rekomenduojama prekiauti biržoje. Šią energiją galėtų įsigyti LESTO elektros var-

totojų poreikių tenkinimui, už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) nustatytą

įsigijimo kainą. Už elektros energijos gamybą baziniu rėžimu, viršijančią „reguliuojamų“ vartotojų poreikį,

kompensuojama iš VIAP biudžeto pagal faktinį kainos biržoje ir nustatytos supirkimo kainos skirtumą.

Pastaba. Mažos galios iškastinio kuro TE daugumoje CŠT sistemų konkuruoja su biokuro katilinėmis, todėl

pagal siūlomos schemos kriterijus jos toliau nebūtų remiamos.


8

1 Pav. 2b varianto įgyvendinimo pavyzdys

Keistini teisės aktai:

1. VIAP elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašas (LRV): patikslinamas TE apibrėžimas ir

veiklos sąlygos, tikslinama teikimo tvarka (11 p.), keičiama elektros naudojimo tvarka (12 p.).

2. VIAP elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašas (LRV): lėšų apskaita, lėšų

išmokėjimo TE tvarka.

3. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo meto-

dika (VKEKK): keičiama lėšų nustatymo tvarka TE.

4. Elektros energijos, pagamintos termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos ga-

mybos ciklo elektrinėse, supirkimo kainos nustatymo metodika.

Laikotarpiui iki 2016 m. schemų palyginimas

1 lentelė. VIAP schemų iki 2016 m. palyginimas


9

2. nuo 2016 m. iki naujų biokuro kogeneracinių elektrinių atsiradimo Vilniuje ir Kaune (lentelėje – 3c arba

3d variantas)

Nuo 2016 m., iki tol, kol:

1. nėra patvirtinti Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos korekcijos bei Nacionalinės

šilumos ūkio plėtros programos įgyvendinimo veiksmų planas;

2. Vyriausybė nėra apsisprendusi dėl vietinės elektros energijos gamybos lygio (neribojant importo; 30

proc.; 50 proc.; 80 proc. vietinės generacijos);

3. nėra nustatytas būtinos vietinės elektros galios apimtys atsižvelgiant į rinkos adekvatumą;

4. nėra aiškūs SGD terminalo darbo rėžimo reikalavimai (tolygus ar kintamas režimas išnaudojant Inču-

kalnio saugyklą) bei nėra praktikos dirbant dujų rinkos sąlygomis;

5. vyksta diskusija dėl „N-1 taisyklės“ (avarijos prevencijos priemonės) praktinio taikymo šilumos tie-

kimo sistemose;

tikslinga dujinių elektrinių galias išlaikyti prieinamomis.

Iškastinį kurą naudojančių elektrinių energijos gamybos rėmimo apimtį rekomenduojama nustatyti pagal 3c

arba 3d variantą (2 ir 3 pav.), priklausomai nuo aukščiau išvardintų klausimų sprendimo.

Bendrieji principai:

VIAP sąrašas papildomas šia paslauga: elektros energijos gamyba nustatytose elektrinėse, kuriose elektros

energiją gaminti būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti. Paskiriama viena institucija, kuri surenka

informaciją apie valstybės poreikius dėl VIAP, ir vadovaudamasi jais, atrenka remtinas elektrines bei nustato

elektros gamybos kvotas.

Remtinos elektrinės parenkamos pagal šiuos kriterijus:

i. VIAP teikėju gali būti tik tos elektrinės, kurios tiekia kogeneracijos proceso metu pagamintą šilumą į

miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemą;

ii. kogeneracijos proceso metu pagaminta šilumos energija negali viršyti naudingos šilumos poreikio

sistemoje ir dirbtinai konkuruoti (dirbtinai mažinant šilumos gamybos savikainą, kaštus perkeliant į

elektros pusę) su šilumos energija pagaminta naudojant biokurą;

iii. Atskirų institucijų nustatytus kriterijus, pvz., Litgrid nustato kriterijus elektrinių galių išlaikymui.

Remtinos elektros energijos gamybos kaina užtikrina faktinių TE kaštų padengimą:

• pastovieji TE kaštai, priskiriami elektros gamybos veiklai, dengiami kas mėnesį mokant 1/12 jų dydžio

sumą VIAP teikėjui;

• remtinos elektros energijos bazinė supirkimo kaina („feed in“ tarifas) nustatoma kiekvienai elektrinei

atskirai, įvertinant mažiausias galimas gamybos kintamas sąnaudas, elektrinės darbo rėžimą, kurį į-

takoja CŠT sistemos, kurioje ši veikia, specifika, ir kt.;

• LEG kaštų kompensavimo tvarka nekeičiama.

Remtinos elektros energijos gamybos apimtis nustatoma (turi būti vertinami visi žemiau nustatyti reikalavi-

mai kartu):

Tyrimo „Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų reglamentavimo Lietuvoje ir kitose ES valstybėse lyginamoji a-nalizė ir optimalios schemos Lietuvai nustatymas" galutinė ataskaita

10

• įvertinant elektrinės darbą neviršijant techninio minimumo;

• įvertinant elektrinės galimybę dirbti techniniu minimumu konkrečioje centralizuoto šilumos tiekimo

sistemoje virš biokurą naudojančių įrenginių;

• įvertinant elektros energijos ir/arba šilumos gamybos poreikį tikslų (pavyzdžiui, techninių, biudžeti-

nių (VIAP dydžio prasme ar kt.)) įgyvendinimui, pavyzdžiui, SGD dujų panaudojimas elektrinėse (jei

toks būdas konkrečiu laikotarpiu būtų laikomas naudingiausiu), šilumos tiekimo sistemų darbo pati-

kimumo užtikrinimas (TE yra neatsiejama CŠT sistemos dalis) ir pan.;

• Remtinos energijos gamybos apimtis paskirstoma apklausos/konkurso būdu, įvertinant elektrinių ga-

limybę gaminti energiją mažiausia kaina.

TE, atsižvelgdamos į naudingos šilumos poreikį, ir LEG nuolat teikia pasiūlymus į elektros biržą „virškvotinei“

elektros energijos gamybai ribiniais kaštais.

Remtina elektros energija rekomenduojama prekiauti biržoje. Šią energiją galėtų įsigyti LESTO elektros var-

totojų poreikių tenkinimui už VKEKK nustatytą įsigijimo kainą.

Pastaba. Mažos galios iškastinio kuro TE neatitinka nustatytų kriterijų, todėl jos nebus remiamos.

Keistini teisės aktai:

1. VIAP elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašas (LRV): patikslinamas TE apibrėžimas ir veik-

los sąlygos, tikslinama teikimo tvarka (11 p.), keičiama elektros naudojimo tvarka (12 p.).

2. VIAP elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašas (LRV): lėšų apskaita, lėšų išmo-

kėjimo TE tvarka.

3. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodika

(VKEKK): keičiama lėšų nustatymo tvarka TE.

2 lentelė. VIAP schemų po 2016 m. iki naujų biokuro elektrinių Vilniuje ir Kaune atsiradimo palyginimas

3. Nuo naujų biokuro kogeneracinių elektrinių atsiradimo Vilniuje ir Kaune (lentelėje – 1a arba 1b varian-

tai)


11

Siūloma, kad atsiradus naujoms biokuro elektrinėms Vilniuje ir Kaune gamyba iškastinio kuro elektrinėse būtų

neberemiama. Tačiau siūloma išlaikyti iškastino kuro elektrinių galias prieinamomis. Pagrindimą dėl išlaikomų

galių pateikia Litgrid.

3 lentelė. VIAP schemų po naujų biokuro elektrinių Vilniuje ir Kaune atsiradimo palyginimas

VIAP mokėtojų ratas

Šiuo metu VIAP kaina yra diferencijuojama pagal vartotojus: elektros energijos gamintojai (naudojantys iš-

kastinį kurą), kurie naudoja pagamintą elektros energiją savoms reikmėms – nemoka už Aprašo 7.2 ir 7.3 p.

nustatytas paslaugas ir kiti elektros vartotojai.

Šiuo metu diferencijuota VIAP kaina elektros energijos gamintojams, naudojantiems nuosavuose įrengi-

niuose pasigamintą elektros energiją yra ~3,27 ct kiekvienai pasigamintai ir savo reikmėms sunaudotai kWh

elektros, kitiems elektros vartotojams - ~7,14 ct kiekvienai sunaudotai kWh.

Atleidžiant elektros energijos gamintojus, elektrą naudojančius savo reikmėms nuo VIAP mokesčio, kitiems

vartotojams esamoje situacijoje VIAP kaina padidėtų apie ~0,2 ct/kWh.

Atsižvelgiant į tai, kad siekiama nedidinti kainos vartotojams, kuriems taikomos valstybės reguliuojamos kai-

nos, siūloma išlaikyti esamą VIAP kainos diferenciaciją.

Parama naujoms AEI elektrinėms

EK komunikatas dėl Valstybės pagalbos gairių aplinkosaugos ir energetikos srityje 2014-2020 nustato, kad

parama elektros energijos gamybai iš AEI nuo 2016-01-01 turės atitikti šiuos kriterijus:

(i) Parama skiriama kaip premija prie rinkos kainos, o gamintojai elektros energiją patys pardavinėja rinkoje;

(ii) Gamintojai patys atsako už balansavimą, išskyrus atvejus, jeigu valstybėje-narėje neegzistuoja likvidi die-

nos eigos prekyba elektros energija.

Abu šie reikalavimai taikomi tik elektrinėms, didesnės kaip 500 kW galios. Jei įrenginio operatorius papildomai

gauna paramą investicijoms, jam atitinkamai yra mažinamas priedo prie elektros rinkos kainos arba fiksuotas

tarifo dydis.


12

Vertinimuose priimtos vidutinės išteklių kainos:

Gamtinių dujų importo kaina – 1182 Lt/1000 nm3; Elektros energijos vidutinė kaina biržoje – 160 Lt/MWh.

Visų nagrinėtų schemų apibūdinimas

Žemiau lentelėje pateikiamas visų nagrinėtų schemų apibūdinimas.

4 Lentelė. Visų nagrinėtų alternatyvių VIAP schemų santrauka

Pavadinimas Trumpa charakteristika Aktualus taikymo laikotarpis

1а Minimalaus saugumo

Pastoviosios sąnaudos mokamos LEG KCB ir 7-8, TE užkonser-vuojami, sumokant vienkartinį konservavimo mokestį, elektros gamyba neremiama

po 2016 m.

1b Minimalaus saugumo

Pastoviosios sąnaudos mokamos LEG (KCB ir 7-8) ir TE, elektros gamyba neremiama.

visas nagrinėjamas

2а Reguliavimo už-tikrinimo

Elektros energetikos sistemos reguliavimas (±25MW) visus me-tus užtikrinamas TE, pastoviosios sąnaudos mokamos LEG ir TE, gamyba remiama tik TE

iki elektros jungčių atsira-dimo 2016 m.

2b Reguliavimo už-tikrinimo

Elektros energetikos sistemos reguliavimas (±25MW) šildymo sezono metu užtikrinamas TE, ne šildymo – LEG KCB, LEG ir TE mokamos pastoviosios sąnaudos, remiama elektros gamyba

iki elektros jungčių atsira-dimo 2016 m.

3а Minimalaus e-lektrinių darbo

TE nedirba, šilumos gamyba perkeliama į VŠK. LEG KCB dirba vasaros metu, optimizuojant išdujinimo kaštus (vertinant ir dujų saugojimo Inčukalnyje kaštus). LEG ir TE moka-mos pastoviosios sąnaudos, remiama elektros gamyba

po 2016 m.

3b Minimalaus e-lektrinių darbo

TE dirba šildymo sezono metu taip, kad būtų išdujintas visas mi-nimalus metinis SGD kiekis. LEG ir TE mokamos pastoviosios sąnaudos, remiama elektros gamyba

po 2016 m. iki naujų biokuro elektrinių pastatymo (2017 ar vėlesniais metais)

3c Minimalaus e-lektrinių darbo

TE dirba minimaliu rėžimu pagal naudingą šilumos poreikį virš instaliuotų biokurą naudojančių įrenginių galių. Vilniuje TE-3 1 bloko darbas ribojamas iki 2 mėn. per metus šalčiausio piko lai-kotarpiui. LEG ir TE mokamos pastoviosios sąnaudos, remiama elektros gamyba


3d Minimalaus e-lektrinių darbo

TE dirba minimaliu rėžimu pagal naudingą šilumos poreikį virš instaliuotų biokurą naudojančių įrenginių galių. Vilniuje TE-3 darbas ribojamas iki 5 mėn. per metus (avarijų CŠT sistemoje prevencijai). LEG ir TE mokamos pastoviosios sąnaudos, re-miama elektros gamyba


4а Tolygaus išduji-nimo

Variantas užtikrina tolygų minimalaus metinio SGD kiekio pa-naudojimą, užtikrinant elektros energetikos sistemos regulia-vimo poreikį (±25MW). LEG ir TE mokamos pastoviosios sąnau-dos, remiama elektros gamyba

iki 2016 m.

4b Tolygaus išduji-nimo

Neužtikrinant reguliavimo. LEG ir TE mokamos pastoviosios sąnaudos, remiama elektros gamyba

po 2016 m.


13

2 Pav. „2b“ - Elektrinių gamybos grafikas iki NordBalt ir LitPol Link elektros jungčių 2016 m. atsiradimo

3 Pav. „3c“ - Elektrinių gamybos grafikas nuo 2016 m. iki naujų biokuro kogeneracinių elektrinių atsiradimo Vilniuje ir Kaune


14

4 Pav. „3d“ - Elektrinių gamybos grafikas nuo 2016 m. iki naujų biokuro kogeneracinių elektrinių atsiradimo Vilniuje ir Kaune


15

3 Esama VIAP schema Lietuvoje ir jos atitikimas ES

tendencijoms

3.1 Esamos VIAP schemos Lietuvoje analizė

3.1.1 Esamas teisinis reguliavimas

Šiame skyriuje atlikta teisinio reguliavimo analizė, siekiant identifikuoti keistinus teisės aktus atsižvel-

giant į pasiūlytą optimalią VIAP schemą.

Siekiant, kad VIAP paslaugos atitiktų viešosios paslaugos kriterijus, turi būti užtikrinta VIAP schemos ati-

tikimas šiems kriterijams, pagal suformuotą Europos Teisingumo teismo praktiką:

1. Įmonė pagalbos gavėja turi iš tiesų vykdyti viešosios paslaugos įsipareigojimus, o įsipareigojimai

turi būti aiškiai apibrėžti;

2. Kriterijai, kurių pagrindu apskaičiuojama kompensacija, turi būti iš anksto nustatyti objektyviu ir

skaidriu būdu;

3. Kompensacija negali viršyti sumos, kurios reikia padengti dalį ar visas sąnaudas, susidariusias

vykdant viešosios paslaugos įpareigojimus, atsižvelgiant į gautas pajamas ir pagrįstą pelną;

4. Kai įmonė, vykdanti su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, konkrečiu atveju nėra atren-

kama viešųjų pirkimų konkurso tvarka, sudarančia sąlygas atrinkti konkurso dalyvį, galintį teikti

šias paslaugas bendruomenei už mažiausią kainą, reikalingos kompensacijos dydis turi būti nus-

tatomas remiantis tipiškos, gerai veikiančios ir tinkamas veiklos priemones turinčios įmonės

sąnaudų, kurios būtų susidariusios vykdant šiuos įsipareigojimus, analize, atsižvelgiant į atitinka-

mas pajamas ir pagrįstą pelną vykdant įsipareigojimus.

3.1.2 VIAP skyrimą reguliuojančių teisės aktų sąrašas

Pagal Energetikos įstatymą1 (Žin., Nr. 160-7576) viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – įstatymų

nustatytais atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybės įpareigojimu energetikos įmonių teikiamos viešuo-

sius interesus atitinkančios paslaugos, kuriomis siekiama įgyvendinti valstybės energetikos, ūkio ir (ar)

aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus energetikos sektoriuje ir apginti teisėtus visuomenės in-

teresus.

Energetikos įstatymo 5 straipsnis numato, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija įstatymų nustatytais

atvejais turi teisę įpareigoti energetikos įmonę teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas.

Vadovaujantis 19 straipsniu nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos <....>

išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali

1 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=415663&p_tr2=2


16

būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkan-

čių paslaugų teikimą.

Pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą2 (Žin., 2011, Nr. 62-2936, su vėlesniais pakeitimais)

viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – įstatymų nustatytais atvejais įmonėms priskiriami priva-

lomi įpareigojimai, siekiant įgyvendinti valstybės energetikos, ūkio ir (ar) aplinkos apsaugos politikos

strateginius tikslus atsinaujinančios energetikos sektoriuje ir apginti teisėtus visuomenės interesus. Vy-

riausybė nustato viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarką.

Pagal AIE įstatymą šios paslaugos laikomos VIAP:

Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių ir šios elektros energijos balansa-

vimas;

Elektrinių prijungimas prie elektros tinklų;

Biodujų gamyba;

Privalomas biodegalų maišymas į degalus, pagamintus iš mineralinių degalų;

Biodujų gamybos įrenginių prijungimas prie dujų sistemų.

Visų šių paslaugų teikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Pagal Elektros energetikos įstatymą3 (Žin., 2012, Nr. 17-752, su vėlesniais pakeitimais) viešuosius inte-

resus atitinkančios paslaugos – įmonių teikiamos paslaugos, kurių sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką tvir-

tina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamosi šio įstatymo 74 straips-

nyje nustatytais bendraisiais reikalavimais ir viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje.

Tarp pagrindinių šio įstatymo tikslų įvardintas nustatyti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teisi-

nius pagrindus ir objektyviai pagrįstus, aiškius ir skaidrius reikalavimus bei įpareigojimus elektros ener-

getikos sektoriuje.

Pagal Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnį siekiant įgyvendinti valstybės energetikos, ekonominės

ir aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus elektros energetikos sektoriuje ir užtikrinti visuomenės

interesų įgyvendinimą VIAP Vyriausybės nutarimu gali būti priskiriamos šios paslaugos:

1) elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius;

2) elektros energijos gamyba termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos

ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas ir yra sutaupomas toks

pirminės energijos kiekis, kad bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą galima laikyti efektyvia;

3) elektros energijos gamyba nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energijos gamyba būtina elektros

energijos tiekimo saugumui užtikrinti;

2 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=470377 3 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=467690


17

4) elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimas nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valsty-

bės energetiniam saugumui užtikrinti;

5) elektros energijos gamybos pajėgumų, strategiškai svarbių elektros energetikos sistemos darbo sau-

gumui ir patikimumui ar valstybės energetinei nepriklausomybei užtikrinti, plėtra;

6) strateginių elektros energetikos sektoriaus projektų, susijusių su energetinio saugumo didinimu, įren-

giant jungiamąsias linijas su kitų valstybių elektros energetikos sistemomis ir (ar) sujungiant Lietuvos

Respublikos elektros energetikos sistemas su kitų valstybių narių elektros energetikos sistemomis, įgy-

vendinimas;

7) energetikos objektų darbo saugumo užtikrinimo, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo veikla.

Elektros energetikos įstatymas nustato nebaigtinį VIAP paslaugų sąrašą, tuo tarpu tikslų sąrašą, vado-

vaudamasi įstatymo jai nustatytais įgaliojimais, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė Viešuosius in-

teresus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos apraše. Vyriausybė ar jos

įgaliotos institucija taip pat skiria viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorių, nustato

energetikos įmonėms įpareigojimus teikti viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinkan-

čias paslaugas ir kai to reikia nustatytiems įpareigojimams vykdyti skiria finansines kompensacijas ar nus-

tato kitas kompensavimo formas ir išimtines teises nediskriminuojant ir skaidriai.

Tvirtinant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašą ir nustatant

įpareigojimus teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, turi būti vadovaujamasi ekonominio

pagrįstumo, mažiausių sąnaudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijais.

Energetikos ministerija rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų są-

rašą ir jų teikimo tvarkos aprašą.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija tvirtina viešuosius interesus elektros energetikos sek-

toriuje atitinkančių paslaugų kainų skaičiavimo metodiką, nustato viešuosius interesus atitinkančių pas-

laugų kainas bei atlieka viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo priežiūrą;

Asmenys, kurie verčiasi elektros energetikos sektoriuje licencijuojama veikla privalo teisės aktų nusta-

tyta tvarka teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Įstatyme taip pat įtvirtinta prievolė varto-

tojams, įskaitant ir gaunančius elektros energiją tiesioginėmis linijomis, sumokėti už VIAP teisės aktuose

nustatyta tvarka.

Elektros energetikos įstatymas numato, kad viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos gali būti

koreguojamos ne dažniau kaip du kartus per metus, kai yra esminių vieno ar kelių veiksnių, kuriais re-

miantis buvo nustatytos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos, pokyčių, įskaitant esminį pas-

laugų apimties, infliacijos, mokesčių, kitų objektyvių (nuo rinkos dalyvio nepriklausančių) veiksnių pokytį.

Rinkos dalyviai viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo sąnaudų apskaitą tvarko atskirai, va-

dovaudamiesi Komisijos patvirtintomis apskaitos atskyrimo taisyklėmis.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo Elektros energetikos įstatymo

įsigaliojimo informuoja Europos Komisiją apie visas priemones, taikomas siekiant užtikrinti persiuntimo

paslaugos visuotinį teikimą, apsaugoti vartotojus ir aplinką, įgyvendinti viešuosius interesus atitinkančių


18

paslaugų teikimo reikalavimus elektros energetikos sektoriuje, taip pat galimą taikomų priemonių po-

veikį konkurencijai. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija kas 2 metai nuo pirmojo informavimo praneša

Europos Komisijai apie visus šių priemonių pakeitimus.

Šilumos ūkio įstatymas4 (Žin., 2007, Nr. 130-5259, su vėlesniais pakeitimais) nustato, kad viešuosius in-

teresus atitinkančios paslaugos – šilumos ūkio paslaugos, kurias nustato įstatymai, Vyriausybė ar jos įga-

liota institucija vadovaudamasi visuomenės interesais.

Šilumos ūkio įstatymas nustato, kad viešuosius interesus atitinkančios paslaugos yra:

bendra šilumos ir elektros energijos gamyba;

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgdama į būtinybę veiksmingai naudoti elektros energiją ir

šilumą generuojančius pajėgumus, nustato elektros energijos supirkimo iš bendrų šilumos ir elektros

energijos gamintojų mastą ir tvarką.

Nepriklausomiems šilumos gamintojams yra privaloma šilumos gamybos kainodara šio įstatymo nusta-

tyta tvarka kaip ir kitiems šilumos tiekėjams, jeigu <......> elektros energijos gamybai termofikaciniu re-

žimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse patvirtintomis viešuosius in-

teresus atitinkančių paslaugų lėšomis ir (ar) remtinos elektros energijos gamybos apimčių priemonėmis

<...>.

Licencijos šilumos ūkio sektoriuje turėtojas privalo teisės aktų nustatyta tvarka teikti viešuosius interesus

atitinkančias paslaugas.

Kiti poįstatyminiai teisės aktai, tame tarpe Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energe-

tikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašas5 patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos

18 d. nutarimu Nr. 916 (Žin., 2012, Nr. 88-4609, su vėlesniais pakeitimais) nustato viešuosius interesus

atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje (toliau – viešuosius interesus atitinkančios paslau-

gos) sąrašą, paslaugų teikimo tvarką, įpareigojimus teikti paslaugas, paslaugų teikimo kompensavimo

tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 827 patvirtintas Atsinaujinan-

čių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašas nustato elektros energijos

iš AEI skatinimo naudojant supirkimo tarifus, balansavimo atsakomybės netaikymo pagrindinius princi-

pus. Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157 patvirtintas Viešuosius interesus atitinkančių

paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašas (toliau – VIAP TT apra-

šas), nustato VIAP lėšų surinkimo tvarką, mokėtinų VIAP lėšų jų gavėjams apskaičiavimo ir išmokėjimo

tvarką.

Tesės aktai, nustatantys VIAP dydį, kitame skyriuje aptariami detaliau.

Siūlomi teisės aktų pakeitimų projektai pateikiami šios ataskaitos prieduose.

4 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=463868 5 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=463339


19

3.1.3 VIAP dydžio nustatymo principai Lietuvoje

VIAP elektros energetikos sektoriuje sąrašas, paslaugų teikimo tvarka, įpareigojimai teikti paslaugas ir

paslaugų teikimo kompensavimo tvarka yra nustatyta Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros

energetikos sektoriuje teikimo tvarkos apraše (toliau - VIAP tvarkos aprašas).

1-oje lentelėje pateikiamas 2010-2014 metų VIAP biudžetas.

1 Lentelė. VIAP lėšų biudžetas (mln. Lt) ir kaina 2010–2014 metais

Nr. Pavadinimas 2010

m. 2011

m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

1. AEI gamyba ir balansavimas 43,8 93,2 127,67 184,212 215,792

2. Termofikacinių elektrinių gamyba 35,7 85,7 117,16 168,202 94,053

3. Lietuvos elektrinės gamyba 345,23 310,54 333,121 471,177 268,179

4. Lietuvos elektrinės pastoviosios sąnaudos 25,17 37,46 65,145 0 0

5. Lietuvos elektrinės rezervai - - - 14,359 0

6. Strateginiai elektros gamybos projektai (VAE) - - - 0 0

7. Strateginiai infrastruktūros projektai (NordBalt) - 92 85 85 80

8. Ignalinos AE 0 0 0 0 0

9. AEI prijungimas prie perdavimo ir skirstomųjų tinklų

0 0,8 0,168 0,452 -0,168

10. Tinklų plėtra dėl AEI - 0 0 0 0

11. Rinkos operatoriaus sąnaudos 1,8 - - - 0

12. Administravimas - 0,5 0,5 0,5 0,5

13. Prognozuojamas likučių saugojimo rezultatas (palūkanos)

- 0 0 -0,6 -0,78

14. Prijungimo pajamos (AEI gamintojų sumokama dalis tinklų operatoriams)

0 0 -1,07 - -

15. Saulės elektrinių išlaidų kompensavimas 3,469

16. Iš viso VIAP biudžetas 451,7 620,2 727,69 923,302 661,045

17. Neatitikimai už praėjusius metus -20 -6,4 -4,06 -59,601 23,455

18. VIAP lėšos, surinktinos vartotojų kalendoriniais metais

431,7 613,8 723,634 863,71 684,5

19. VIAP kaina, ct/kWh (be PVM) 4,73 6,01 7,04* 3,119** 3,268**

9,377*** 7,141***

* nediferencijuota VIAP kaina; ** gamintojams (termofikacinėms elektrinėms), vartojantiems pasigamintą elektros energiją savo reikmėms; *** visiems vartotojams, išskyrus gamintojus (termofikacines elektrines), vartojančius pasigamintą el. energiją savo reikmėms.

2-oje lentelėje pateikiama superkamos remtinos elektros energijos kaina pagal VIAP teikėją 2010-2014

metais. Lentelėje pateikiama supirkimo kaina įvertina kompensacijas elektrinėms dėl nepadengtų kuro

sąnaudų (dėl prognozuotos kuro kainos ir faktinės nupirkto kuro kainos skirtumo) už praėjusį laikotarpį.


20

2 Lentelė. Bendrų šilumos ir elektros energijos gamintojų superkamos elektros energijos kaina 2010–2014 metais (ct/kWh)

Nr. Pavadinimas 2010

m. 2011

m. 2012

m. 2013

m. 2014

m.

1. UAB „Vilniaus energija" - - - - -

2. UAB „Vilniaus energija" termofikacinė elektrinė Nr. 2

16,25 26,39 30,73 37,16 31,89

3. UAB „Vilniaus energija" termofikacinė elektrinė Nr. 3

16,98 23,88 27,41 37,71 29,07

4. UAB „Vilniaus energija" Salininkų katilinės termo-fikacinė elektrinė

16,13 31,79 35,95 49,8 37,45

5. UAB Kauno termofikacijos elektrinė 20,16 22,45 27,66 32,63 29,88

6. AB „Klaipėdos energija" 16,85 25,96 29,99 36,57 -

7. AB „Lifosa" - - - - -

8. AB „Panevėžio energija" - - - - -

8.1. AB „Panevėžio energija" Panevėžio rajoninė kati-linė Nr. 1

22,92 27,59 34,58 50,73 -

8.2. AB „Panevėžio energija" Panevėžio termofikacinė elektrinė

25,96 24,38 31,43 43,41 31,36

9. AB „Kauno energija" Petrašiūnų elektrinė 21 25,27 30,17 39,2 27,61

10. UAB „Litesko" filialas Druskininkų šiluma 23,91 29,67 - - -

11. UAB "Litesko" filialas Marijampolės šiluma - - - - 27,19

12. UAB „Litesko" filialas Alytaus energija 19,23 24,48 30,46 39,08 30,79

13. AB „Šiaulių energija" 20,12 28,29 - - -

14. UAB „Utenos šilumos tinklai" 16,09 29,22 42,84 - -

15. UAB „Girių bizonas" - - - - -

16. UAB „ENG" Pasvalio rajono katilinė 26,3 30,88 42,46 57,18 36,76

17. AB „Klaipėdos mediena" - - 37,56 40,01 33,28

18. AB „Baltijos elektrinių investicijos" - - 29,98 - -

19. AB „Kauno energija" Noreikiškių elektrinė - - 37,56 40,01 38,81

VIAP lėšų ir VIAP kainos nustatymo tvarką reglamentuoja Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų e-

lektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodika (toliau – VIAP kainos nustatymo metodika).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi VIAP tvarkos aprašo 11 p., patvirtina VIAP teikiančius

asmenis ir remtinos elektros energijos gamybos apimtis ateinantiems kalendoriniams metams, tuomet

VKEKK tvirtina VIAP kainą ir biudžetą, vadovaudamasi VIAP kainos nustatymo metodikos nuostatomis.

Šiuo metu, remiantis VIAP kainos nustatymo metodikos 7.2 p., fiksuota remtinos elektros energijos su-

pirkimo kaina iš didelio efektyvumo termofikacinių elektrinių, naudojančių iškastinį kurą, yra nustatoma

pagal aktualią Elektros energijos, pagamintos termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir

šilumos gamybos ciklo elektrinėse, supirkimo kainos nustatymo metodiką (toliau – supirkimo kainos nus-

tatymo metodika), kuri patvirtinta VKEKK 2011 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr.O3-123.

Supirkimo kainos nustatymo metodikoje įtvirtintas principas, kad remtinos elektros energijos bazinė su-

pirkimo kaina yra apskaičiuojama įvertinant alternatyvaus elektros energijos gamintojo, galinčio paga-

minti visą nustatytą supirkimo apimtį vienoje elektrinėje, techninius ir ekonominius gamybos rodiklius.

Remiantis šia metodika, 2014 metams, kai prognozuojama vidutinė galutinė gamtinių dujų kaina priimta


21

1277,3 Lt/1000 nm3, bazinė remtinos elektros energijos supirkimo kaina termofikacinėms elektrinėms

nustatyta VKEKK nutarimu Nr. O5-432 ir yra lygi 27,19 ct/kWh.

Remiantis VIAP kainos nustatymo metodikos 7.3 p., fiksuota remtinos elektros energijos supirkimo kaina

iš elektrinių, kuriose elektros energiją gaminti būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, fak-

tines kintamas elektros energijos gamybos ir pastoviąsias sąnaudas, priskirtinas elektros energijos ga-

mybos pajėgumams. 2014 metams, kai prognozuojama vidutinė galutinė gamtinių dujų kaina priimta

1277,3 Lt/1000 nm3, bazinė remtinos elektros energijos supirkimo kaina nustatyta VKEKK nutarimu Nr.

O5-434 ir yra lygi 50,84 ct/kWh, kai nustatyta remtina metinė elektros energijos gamyba objekte yra

900 GWh: energijos gamybos kintamoji dalis – 34,50 ct/kWh, pastovioji dalis – 16,34 ct/kWh.

Nuo 2014 m. LR Vyriausybės nutarimu, termofikacinėms elektrinėms buvo nustatytos maksimalios rem-

tinos elektros energijos gamybos kvotos, ir įtvirtinta nuostata, kad šį kiekį termofikacinės elektrinės turi

gaminti neviršydamos nustatytų remtinos elektros energijos gamybos apimčių, pagal visuomeninio e-

lektros tiekėjo (AB Lesto) pareikštą poreikį, užtikrinant elektros energijos, reikalingos vartotojams, ku-

riems taikomos valstybės reguliuojamos elektros energijos kainos, įsigijimą ekonomiškai naudingiausiu

būdu.

1 pav. iliustruoja, kaip pasikeitė gamyba elektrinėse, atsiradus šiam pakeitimui.

Perėjus prie elektrinių gamybos pagal AB Lesto pareikalavimą, elektros energiją, reikalingą elektros var-

totojų, kuriems taikomos valstybės reguliuojamos kainos, poreikių tenkinimui, įsigyjant ekonomiškai

naudingiausiu būdu, gamyba elektrinėse ne visuomet vykdoma atsižvelgiant į kitus poreikius, pavyzdžiui,

į šilumos paklausą CŠT sistemoje, elektros energetikos sistemos perdavimo tinklo reguliavimo energijos

poreikį (t. y. esama tvarka užtikrina tik elektrinių galimybę reguliuoti energijos gamybos galią „aukštyn“).

2 pav. pateikiami reguliavimo energijos kiekiai, o 3 pav. reguliavimo energijos kaina 2013 m.

1 Pav. Faktinė elektros energijos gamyba LE, VE, KTE ir PnE elektrinėse


22

2 Pav. Reguliavimo energija 2013 m.

3 Pav. Reguliavimo energijos kaina 2013 m.

4 Pav. reguliavimo galios „žemyn“ poreikis 2014 m. pradžioje


23

3 Lentelė. Reguliavimo galios „žemyn“ poreikis per pirmus keturis 2014 m. mėnesius

Reguliavimo galia "žemyn" didesnė nei: >25MW >35MW >45MW >55MW

Reguliavimo “žemyn” energija, MWh: 21.698 17.918 14.609 11.349

Trukmė, val.: 421 288 204 137

Reguliavimo galios „žemyn“ poreikis per pirmus keturis 2014 m. mėnesius siekė apie 26000 MWh, mak-

simali reguliavimo „žemyn“ galia - ~183MW, minimali reguliavimo „žemyn“ galia - ~25MW (nevertinant

tų savaičių, kuomet reguliavimo „žemyn“ poreikio nebuvo).

3-ioje lentelėje pateikiamas elektros energijos termofikacinėje elektrinėje gamybos kuro dedamosios ir

pastoviųjų sąnaudų padengimo skaičiavimo pavyzdys.

4 Lentelė. Termofikacinės elektrinės energijos gamybos savikaina

TE elektrinė galia, MW 50

TE šiluminė galia, MW 125

Elektros šilumos santykis 0,4

Bendrasis efektyvumas 0,78

Metinė gamyba, val. 4.000

Elektros energija, MWh 200.000

Šilumos energija, MWh 500.000

Kuro sunaudojimas, MWh 897.436

Gamtinių dujų kaina objekte, Lt/1000 nm3 1.277

Alternatyvi šilumos gamybos kaina, kai katilo n.v.k. = 0,93 148

Išlaidos kurui, Lt 123.125.120

Pajamos iš šilumos, Lt 73.761.593

Elektros gamybos TE kuro dedamoji, Lt/MWh 247

Nustatyta remtinos elektros supirkimo kaina (be kompensa-cijų už praeitus laikotarpius), Lt/MWh

272

Padengiamos pastoviosios sąnaudos, Lt/metus 5.016.472

Termofikacinės elektrinės darbo produktas yra elektra ir šiluma. Šilumos pusėje pajamos iš šios veiklos

yra ribojamos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, kurioje ši veikia, techninė ir konkurencinė aplinka,

ir teisės aktai (neapsiribojant): Šilumos kainų nustatymo metodika ir Kogeneracinių jėgainių šilumos ir

elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika.

Iš 3-ioje lentelėje pateikto pavyzdžio matome, kad elektrinės elektros energijos gamybos kuro dedamoji,

nevertinant kitų kintamų sąnaudų, gali siekti apie 25 ct/kWh. Esant nustatytai remtinos elektros supir-

kimo kainai 27,19 ct/kWh, pagaminus visą skirtą remtinos energijos kiekį (~200 GWh) būtų sudengiama


24

apie 5 mln. Lt elektrinės elektros gamybai priskirtų pastoviųjų kaštų. Mažėjant metinei energijos gamy-

bai, proporcingai mažėja ir padengtų pastoviųjų sąnaudų dalis.

4-oje lentelėje pateikiamas preliminarus esamos schemos įtakos TE sąnaudų padengimui, elektrinių veik-

los rezultatams ir šilumos tarifui vertinimas.

5 Lentelė. Galimų nepadengtų sąnaudų įtakos elektrinių veiklos rezultatams ir šilumos tarifui vertinimas6

6 Kauno TE 15 p. pateikiamas pastoviųjų sąnaudų dydis įvertina šilumos ir elektros daliai priskiriamus kaštus atėmus galios rezervo mokestį, gaunamą iš AB “Kauno energija” (~12 mln. Lt/metus). Kauno atveju įtaka šilumos kainai yra menama, kadangi Kauno TE nėra šilumos tiekėjas. 7 p. skaičiavimuose naudojama gamtinių dujų kaina yra orientacinė. Keičiantis faktinei gamtinių dujų įsigijimo kainai objekte gali keistis ir skaičiavimo rezultatai. 12 p. nustatyta remtinos elektros energijos supirkimo kaina yra nevertinant kompensacijų už praeitą laikotarpį nepa-dengtas sąnaudas.

Vilnius Panevėžys Kaunas*

1 Vidutinė metinė TE elektrinė galia, MW 91 20 49

2 Vidutinė metinė TE šiluminė galia, MW 190 24 120

3 Vidutinis bendrasis energijos gamybos efektyvumas 0,77 0,85 0,81

4 Metinė elektros energijos gamyba, MWh 365 000 65 000 195 000

5 Metinė šilumos energijos gamyba, MWh 760 000 78 000 480 000

6 Metinis kuro sunaudojimas, MWh 1 470 588 168 235 833 333

7 Gamtinių dujų kaina objekte, Lt/1000 nm3 1 220 1 280 1 220

8 Alternatyvi šilumos gamybos kaina (kai n. v. k. = 0,93), Lt/MWh 141 148 141

9 Metinės išlaidos kurui, Lt 192 708 662 23 130 094 109 201 575

10 Pajamos iš šilumos pardavimo, Lt 107 087 996 11 531 132 67 634 524

nepadengtos kuro sąnaudos po šilumos pardavimo, Lt 85 620 666 11 598 962 41 567 051

Esamos tvarkos galima įtaka TE kaštams ir šilumos kainai

11 Elektros gamybos kuro dedamoji, Lt/MWh 235 178 213

12 Nustatyta remtinos elektros supirkimo kaina (be kompensacijų

už praeitus laikotarpius), Lt/MWh

272 272 272

13 Pajamos iš remtinos elektros energijos pardavimo, Lt/metus 99 280 000 17 680 000 53 040 000

14 Lėšų likutis pastoviųjų sąnaudų padengimui, Lt/metus 13 659 334 6 081 038 11 472 949

15 Reikalingos padengti būtinosios pastovios sąnaudos, Lt/metus 24 987 200 8 085 308 22 842 000

16 Nepadentos pastovios sąnaudos, Lt/metus 11 327 866 2 004 270 11 369 051

17 Šilumos vartotojų mieste šilumos poreikis, MWh/metus 2 900 000 410 000 1 300 000

18 Galima nepadengtų sąnaudų perkėlimo į šilumos pusę įtaka

šilumos kainai, ct/kWh

0,39 0,49 0,87

19 taikant 40 proc. PNK 0,16 0,20 0,35

Galima įtaka TE kaštams ir šilumos kainai dirbant rinkos sąlygomis (kai vidutinė elektros kaina rinkoje 160 Lt/MWh)

20 Pajamos iš elektros energijos pardavimo biržoje, Lt/metus 58 400 000 10 400 000 31 200 000

21 Nepadengtos kuro sąnaudos, Lt/metus 27 220 666 1 198 962 10 367 051

22 Nepadengtos pastovios sąnaudos, Lt/metus 24 987 200 8 085 308 22 842 000

23 Nepadengtos sąnaudos iš viso, Lt/metus 52 207 866 9 284 270 33 209 051

24 Galima nepadengtų sąnaudų perkėlimo į šilumos pusę įtaka

šilumos kainai, ct/kWh

1,80 2,26 2,55

25 taikant 40 proc. PNK 0,72 0,91 1,02


25

Esamos schemos analizės rezultatai taip pat parodo, kad pagal dabar galiojančią tvarką yra nustatyta

priemoka (prie bazinės remtinos elektros energijos supirkimo kainos) kompensacijai už nepadengtas

kuro sąnaudas dėl bazinėje kainoje taikytos kuro kainos ir faktinės įsigyto kuro kainos per vertinamą

laikotarpį. Taikant esamą VIAP tvarką ir VIAP teikėjams nepanaudojus visos skirtos elektros gamybos

kvotos, nebūtų užtikrinamas visų minėtų nepadengtų sąnaudų apmokėjimas.

Modifikuotos esamos VIAP schemos planuojamas biudžetas, įvertinant, kad AB LESTO turi pasirašytas

sutartis su UAB „Vilniaus energija“ TE Nr. 3 – 158,40 GWh, UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ – 152,20

GWh, AB „Panevėžio energija“ – 65,65 GWh, taip pat įvertinant nustatytą remtinos elektros energijos

supirkimo kainą 2014 metams iškastinį kurą naudojančioms elektrinėms (271,9 Lt/MWh be kompensa-

cijų už praėjusius periodus), įvertinant nustatytą vidutinę elektros rinkos kainą 159 Lt/MWh, gali siekti

apie 43 mln. Lt. Kaip rodo preliminaraus vertinimo rezultatai (žr. lentelę žemiau), esamos schemos atve-

ju, galiojant visoms prielaidoms ir nevertinant kompensacijų už praeitus laikotarpius, termofikacinės e-

lektrinės turėtų apie 39 mln. Lt nepadengtų sąnaudų. Į šį vertinimą neįtrauktos galimos išlaidos, pavyz-

džiui, paskolos palūkanos dėl apyvartinių lėšų trūkumo, ir kt. susijusios išlaidos. Darant prielaidą, kad

būtinosios elektrinių sąnaudos turėtų būti kompensuojamos, bendras VIAP biudžetas minėtoms elektri-

nėms galėtų siekti ~82 mln. Lt.

6 Lentelė. Modifikuotos esamos VIAP schemos galimų nepadengtų sąnaudų įtakos elektrinių veiklos rezultatams vertini-mas

Vilnius Panevėžys Kaunas

1 Minimali TE elektrinė galia, MW* 56 21 42

2 Vidutinė metinė TE šiluminė galia, MW* 163 24 112

3 Vidutinis bendrasis energijos gamybos efektyvumas* 0,74 0,85 0,81

4 Metinė elektros energijos gamyba, pagal LESTO sutartis, MWh 158 400 65 650 152 208

5 Metinė šilumos energijos gamyba, MWh 463 540 75 029 405 888

6 Metinis kuro sunaudojimas, MWh 840 460 165 621 690 713

7 Gamtinių dujų kaina objekte (vertinama pagal dujų kainą

įtrauktą į remtinos elektros energijos tarifą), Lt/1000 nm3

1 277 1 277 1 277

8 Alternatyvi šilumos gamybos kaina (kai n. v. k. = 0,93, pagal TE

kaštų atskyrimo metodiką), Lt/MWh

147 147 147

9 Metinės išlaidos kurui, Lt 115 281 140 22 717 310 94 741 175

10 Pajamos iš šilumos pardavimo, Lt 68 366 895 11 065 854 59 863 827

nepadengtos kuro sąnaudos po šilumos pardavimo, Lt 46 914 245 11 651 456 34 877 347

11 Elektros gamybos kuro dedamoji (nepadengtos kuro sąnaudos

po šilumos pardavimo, padalintos iš pagamintos elektros

enerigjos kiekio), Lt/MWh

296 177 229

12 Nustatyta remtinos elektros supirkimo kaina (be kompensacijų

už praeitus laikotarpius), kai gamtinių dujų kaina 1277

Lt/1000nm3, Lt/MWh

272 272 272

13 Pajamos iš remtinos elektros energijos pardavimo, Lt/metus 43 084 800 17 856 800 41 400 576

14 Lėšų likutis pastoviųjų sąnaudų padengimui, Lt/metus 3 829 445 - 6 205 344 6 523 229

15 Reikalingos padengti būtinosios pastovios sąnaudos (tik elektros

gamybos veikla), Lt/metus*

24 987 200 8 085 308 14 557 000

16 Nepadentos sąnaudos, Lt/metus 28 816 645 1 879 964 8 033 771

* - pagal TE pateiktus duomenis


26

3.2 VIAP schemų kitos šalyse apžvalga

VIAP schema Lietuvoje apima kompleksinį klausimą, t. y., paramą AEI plėtrai (apima gamybą ir prijun-

gimą prie tinklų), paramą iškastinio kuro elektrinėms (gamybai), paramą strateginiams infrastruktūros

projektams.

Tolimesniuose poskyriuose apžvelgiama kelių kitų šalių patirtis taikant VPTĮ. Tyrimo rengėjams nebuvo

nurodyta, kokią šalį tikslinga nagrinėti detaliau, todėl analizei buvo pasirinktos tos šalys, apie kurias yra

daugiausia laisvai prieinamos viešos informacijos interneto svetainėse anglų kalba.

Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų koncepcija yra kilusi iš Europos Sąjungos teisėje įtvirtintos ir

išplėtotos bendros ekonominės svarbos paslaugų (angl. – services of general economic interest) ir

viešųjų paslaugų teikimo įpareigojimų (angl. – public service obligations) sampratos.

VIAP sąrašas ir rėmimo schema yra įtvirtinta remiantis dar Direktyvoje 96/92/EB pirmą kartą įtvirtinto-

mis, o vėlesnių Antrojo ir Trečiojo Energetikos paketo direktyvų 2003/54/EB ir 2009/72/EB išlaikytomis

nuostatomis dėl viešųjų paslaugų nustatymo. Direktyvos 2009/72/EB 3 str. 2 d. nurodo, kad „Visiškai

atsižvelgdamos į atitinkamas Sutarties [dėl Europos Sąjungos Veikimo] nuostatas, visų pirma į jos [106

(ex 86 )] straipsnį, valstybės narės elektros energijos sektoriuje veikiančioms įmonėms gali nustatyti įpa-

reigojimus teikti bendros ekonominės svarbos viešąsias paslaugas, kurie gali būti susiję su saugumu, įs-

kaitant tiekimo saugumą, reguliarumu, kokybe ir kaina, bei su aplinkos apsauga, įskaitant energijos var-

tojimo efektyvumą, energiją iš atsinaujinančių išteklių ir klimato apsaugą. Tokie įpareigojimai turi būti

aiškiai apibrėžti, skaidrūs, nediskriminaciniai, patikrinami ir turi užtikrinti Bendrijos elektros energijos

įmonėms vienodas galimybes teikti paslaugas nacionaliniams vartotojams. Siekdamos užtikrinti tiekimo

saugumą bei energijos vartojimo efektyvumo ir paklausos valdymą bei įgyvendinti aplinkosaugos tikslus

ir tikslus, susijusius su energija iš atsinaujinančių išteklių, kaip nurodyta šioje dalyje, valstybės narės gali

pradėti įgyvendinti ilgalaikį planavimą, atsižvelgdamos į galimybę, kad trečiosios šalys gali pageidauti

prieigos prie sistemos“.

ES nėra vieningos VPTĮ schemos, ir kiekviena šalis narė viešuosius interesus atitinkančiomis paslaugomis

gali laikyti skirtingas paslaugas ar jų apimtis.

3.2.1 Danija

Danijoje nuo 1998 m. parlamento sprendimu įvesta ir taikoma viešųjų paslaugų tiekimo įpareigojimų

(VPTĮ) schema. Šiuo metu schemos užduotis yra padengti kaštus, patiriamus Energinet.dk, kuri atsto-

vauja visuomenę įgyvendinant Elektros energijos tiekimo akte nustatytus tikslus (lėšos turi padengti

naujų technologijų, kurios šiai dienai negali vykdyti veiklos esamomis rinkos sąlygomis, kaštus). Energi-

net.dk – nepriklausoma ne pelno siekianti viešoji organizacija, kuri priklauso Danijos valstybei. Šiai orga-

nizacijai priklauso gamtinių dujų perdavimo sistema ir 400 kV, 150 kV ir 132 kV elektros perdavimo tink-

lai; taip pat organizacija yra jungčių su Norvegija, Švedija ir Vokietija dalinis savininkas. Minėtus kaštus

sudaro:

Subsidijos atsinaujinančiai energetikai;

Dotacijos decentralizuotai kogeneracijai;


27

Draugiškos aplinkai energijos gamybos ir efektyvaus elektros energijos naudojimo moksliniai ty-

rimai ir plėtra;

Danijos saugos technologijų tarybos išlaidų padengimas;

Kitos išlaidos.

Lėšos yra surenkamos iš elektros tiekimo įmonių, mokestį apskaičiuojant pagal suvartotą elektros ener-

gijos kiekį aptarnaujamoje teritorijoje. VPTĮ tarifas yra diferencijuojamas priklausomai nuo elektros e-

nergijos bendrojo vartojimo. Klientams, kurie suvartoja daugiau kaip 100 GWh/metus yra taikomas su-

mažintas VPTĮ tarifas suvartotos elektros energijos kiekiui, kuris viršija 100 GWh/metus. Tuo atveju, jeigu

yra vartotojai, kurie gamina elektros energiją saviems poreikiams, sumažintas VPTĮ tarifas yra taikomas

tai elektros energijos daliai, kurią vartotojas pats pasigamino ir suvartojo. Tarifo sumažinimas atitinka

atsinaujinančių energijos išteklių ir vietinių kogeneracinių jėgainių subsidijavimo kaštus.

2014 m. pirmąjį ketvirtį VPTĮ kaina sudarė 0,19 DKK/kWh (apie 0,0879 LTL/kWh). Kai elektros energijos

vartojimas viršija 100 GWh/metus, sumažintas VPTĮ sudaro 0,052 DKK/kWh (apie 0,02405 LTL/kWh); kai

elektros energija yra gaminama savoms reikmėms – 0,01 DKK /kWh (apie 0,0046 LTL/kWh).

2012 metų kovo mėnesį Danijoje buvo priimtas susitarimas dėl energetikos sektoriaus. Susitarimas a-

pima platų spektrą ambicingų iniciatyvų, kurios užtikrina kryptingą judėjimą atsinaujinančių energijos

išteklių dalies energetikos ir transporto sektoriuose padidinimo iki 100 proc. iki 2050 m. tikslo įgyvendi-

nimo link. Šio susitarimo įgyvendinimas reikalauja didelių piniginių lėšų, todėl yra numatyta:

Energetikos įmonių energijos taupymo iniciatyvos bus finansuojamos per įmonių tarifus, t. y. per

įmonėms išrašomas sąskaitas už energetines paslaugas.

Atsinaujinančios energijos plėtra elektros energijos gamybos sektoriuje, tokia kaip atviroje jūroje

ir sausumoje statomos vėjo jėgainės, bus finansuojama per VPTĮ schemas, kurios yra elektros

energijos kainos sudedamoji dalis, kurią sumoka visi elektros energijos vartotojai. Papildomai yra

sukuriama nauja gamtinių dujų VPTĮ schema, surenkanti lėšas per gamtinių dujų tarifą, kuri yra

skirta atsinaujinančios energetikos subsidijavimui dujų tinklų sektoriuje.

Mažėjant iškastinio kuro suvartojimui šalies pajamos iš anglies, naftos ir gamtinių dujų mokesčių

atitinkamai sumažės. Dėl šios priežasties bus įvedamas naujas „tiekimo patikimumo užtikrinimo

mokestis“ visoms kuro rūšims, naudojamoms patalpų šildymui – biomasei ir iškastiniam kurui. Iš

šio mokesčio taip pat bus finansuojamos ir tam tikros atsinaujinančios energetikos subsidijos,

kurios negali būti finansuojamos iš VPTĮ schemų.

Informacijos šaltiniai:

1. http://www.energinet.dk/EN/El/Engrosmarked/Tariffer-og-priser/Sider/Aktuelle-tariffer-og-geby-

rer.aspx

2. http://www.enea.it/it/produzione-scientifica/EAI/anno-2013/1-2-gennaio-aprile-2013/danish-e-

nergy-policy-and-the-new-long-term-energy-agreement

3. http://www.pv-era.net/cms03/showlinx.asp?lang=e&id=77&menu=3

http://www.energinet.dk/EN/El/Engrosmarked/Tariffer-og-priser/Sider/Aktuelle-tariffer-og-gebyrer.aspx

http://www.energinet.dk/EN/El/Engrosmarked/Tariffer-og-priser/Sider/Aktuelle-tariffer-og-gebyrer.aspx

http://www.enea.it/it/produzione-scientifica/EAI/anno-2013/1-2-gennaio-aprile-2013/danish-energy-policy-and-the-new-long-term-energy-agreement

http://www.enea.it/it/produzione-scientifica/EAI/anno-2013/1-2-gennaio-aprile-2013/danish-energy-policy-and-the-new-long-term-energy-agreement

http://www.pv-era.net/cms03/showlinx.asp?lang=e&id=77&menu=3


28

3.2.2 Vokietija

Bendros ekonominės svarbos paslaugos Vokietijoje nėra tiksliai apibrėžtos. Bendrosios ekonominės svar-

bos paslaugų (toliau – BESP) pripažinimas išvedamas iš sektorinio reglamentavimo, o pačių ekonominės

svarbos paslaugų koncepcija nėra apibrėžta kaip kertinė teisinė sąvoka. Apibendrinančio įstatymo, ku-

riame būtų įtvirtinamos BESP, nebuvimą sąlygoja tai, kad federacinės valstybės santvarkoje teisėkūros

kompetencijos nėra „vienose rankose“. Vokietijoje Federalinė vyriausybė, Länder (Federacinės žemės),

vietinė savivalda sprendžia ir nustato, kaip turi būti organizuojamas BESP tiekimas ir finansavimas. Bend-

rai, šalies mastu BESP apima labai platų spektrą paslaugų (telekomunikacijos, paštas, komunalinės pas-

laugos, sveikatos priežiūros ir kt.). Pagrindiniai BESP finansavimo metodai – mokėjimai, surenkami iš var-

totojų, nacionalinis biudžetas, vietinis biudžetas, viešieji draudimo fondai.

Informacijos šaltiniai:

https://infoeuropa.eurocid.pt/files/database/000045001-000046000/000045742.pdf

http://www.bdi.eu/download_content/Publikation_Daseinsvorsorge_-_Englische_Fassung.pdf

3.2.3 Parama AEI plėtrai

Iki šiol daugiausia taikoma parama AEI plėtrai buvo supirkimo tarifas, subsidija investicijoms bei prievolė

supirkti visą energiją, pagamintą iš AEI. Lentelėje pateikiama schemų santrauka, publikuota organizacijos

REN21 ataskaitos „Renewables Global Status Report“7 76 psl. 3 Lentelėje. Pateikiamos tik aukštų ir aukš-

tesnių-vidutinių pajamų šalių taikomos paramos schemos, taikytos 2013 m.

7 Lentelė. Pasaulyje taikomų AEI paramos schemų santrauka

nurodo piemones nacionaliniu lygmeniu nurodo priemones regioniniu lygmeniu

Reguliacinės priemonės Fiskalinės iniciatyvos Valstybės parama

AEI

tik

slai

Sup

irki

mo

ta

rifa

s/p

rie-

mo

ka

Sup

irki

mo

kvo

ta

Net

-met

erin

gas

Bio

deg

alų

n

aud

ojim

o

pri

evo

lė

Šilu

mo

s ga

myb

os

iš A

EI

pri

evo

lė

Žalie

ji se

rtif

ikat

ai

Sub

sid

ija

kap

ital

ui,

ar

nu

ola

ido

s

Mo

kest

inės

p

riem

on

ės

Inve

stic

ijom

s ar

gam

ybai

PV

M, C

O2

ar

pan

ašių

mo

-ke

sčių

nu

ola

ido

s

Mo

kėjim

ai

u-

ener

gijo

s ga

myb

ą

Pas

kolo

s ar

su

bsi

dijo

s in

-

vest

icijo

ms

Val

styb

inia

i au

kcio

nai

Aukštų pajamų šalys

Australija

Austrija

Barbadosas

7 http://www.ren21.net/REN21Activities/GlobalStatusReport.aspx

https://infoeuropa.eurocid.pt/files/database/000045001-000046000/000045742.pdf

http://www.bdi.eu/download_content/Publikation_Daseinsvorsorge_-_Englische_Fassung.pdf


29



AEI

tik

slai

Sup

irki

mo

ta

rifa

s/p

rie-

mo

ka

Sup

irki

mo

kvo

ta

Net

-met

erin

gas

Bio

deg

alų

n

aud

ojim

o

pri

evo

lė

Šilu

mo

s ga

myb

os

iš A

EI

pri

evo

lė

Žalie

ji se

rtif

ikat

ai

Sub

sid

ija

kap

ital

ui,

ar

nu

ola

ido

s

Mo

kest

inės

p

riem

on

ės

Inve

stic

ijom

s ar

gam

ybai

PV

M, C

O2

ar

pan

ašių

mo

-ke

sčių

nu

ola

ido

s

Mo

kėjim

ai

u-

ener

gijo

s ga

myb

ą

Pas

kolo

s ar

su

bsi

dijo

s in

-

vest

icijo

ms

Val

styb

inia

i au

kcio

nai

Belgija

Kanada

Kroatija

Kipras

Čekijos res-publika

Danija

Estija

Suomija

Prancūzija

Vokietija

Graikija

Vengrija

Airija

Izraelis

Italija

Japonija

Liuksem-burgas

Malta

Olandija

Naujoji Ze-landija

Norvegija

Omanas

Lenkija

Portugalija


30



AEI

tik

slai

Sup

irki

mo

ta

rifa

s/p

rie-

mo

ka

Sup

irki

mo

kvo

ta

Net

-met

erin

gas

Bio

deg

alų

n

aud

ojim

o

pri

evo

lė

Šilu

mo

s ga

myb

os

iš A

EI

pri

evo

lė

Žalie

ji se

rtif

ikat

ai

Sub

sid

ija

kap

ital

ui,

ar

nu

ola

ido

s

Mo

kest

inės

p

riem

on

ės

Inve

stic

ijom

s ar

gam

ybai

PV

M, C

O2

ar

pan

ašių

mo

-ke

sčių

nu

ola

ido

s

Mo

kėjim

ai

u-

ener

gijo

s ga

myb

ą

Pas

kolo

s ar

su

bsi

dijo

s in

-

vest

icijo

ms

Val

styb

inia

i au

kcio

nai

Singapūras

Slovakija

Slovėnija

Pietų Korėja

Ispanija8

Švedija

Šveicarija

Trinidadas ir Tobagas

JAE

UK

JAV

Aukštesnių-vidutinių pajamų šalys

Alžyras

Argentina

Baltarusija

Bosnija ir Hercego-vina

Botsvana

Brazilija

Bulgarija

Čilė

Kinija

Kolumbija

Kosta Rika

8


31



AEI

tik

slai

Sup

irki

mo

ta

rifa

s/p

rie-

mo

ka

Sup

irki

mo

kvo

ta

Net

-met

erin

gas

Bio

deg

alų

n

aud

ojim

o

pri

evo

lė

Šilu

mo

s ga

myb

os

iš A

EI

pri

evo

lė

Žalie

ji se

rtif

ikat

ai

Sub

sid

ija

kap

ital

ui,

ar

nu

ola

ido

s

Mo

kest

inės

p

riem

on

ės

Inve

stic

ijom

s ar

gam

ybai

PV

M, C

O2

ar

pan

ašių

mo

-ke

sčių

nu

ola

ido

s

Mo

kėjim

ai

u-

ener

gijo

s ga

myb

ą

Pas

kolo

s ar

su

bsi

dijo

s in

-

vest

icijo

ms

Val

styb

inia

i au

kcio

nai

Dominikos Respublika

Ekvadoras

Grenada

Iranas

Jamaika

Jordanija

Kazachsta-nas

Latvija

Libanas

Libija

Lietuva

Makedonija

Malaizija

Mauricijus

Meksika

Juodkalnija

Palau

Panama

Peru

Rumunija

Rusija

Serbija

Pietų Afrika

Šv. Liucija

Tailandas


32



AEI

tik

slai

Sup

irki

mo

ta

rifa

s/p

rie-

mo

ka

Sup

irki

mo

kvo

ta

Net

-met

erin

gas

Bio

deg

alų

n

aud

ojim

o

pri

evo

lė

Šilu

mo

s ga

myb

os

iš A

EI

pri

evo

lė

Žalie

ji se

rtif

ikat

ai

Sub

sid

ija

kap

ital

ui,

ar

nu

ola

ido

s

Mo

kest

inės

p

riem

on

ės

Inve

stic

ijom

s ar

gam

ybai

PV

M, C

O2

ar

pan

ašių

mo

-ke

sčių

nu

ola

ido

s

Mo

kėjim

ai

u-

ener

gijo

s ga

myb

ą

Pas

kolo

s ar

su

bsi

dijo

s in

-

vest

icijo

ms

Val

styb

inia

i au

kcio

nai

Tunisas

Turkija

Urugvajus

3.2.4 Esama parama kogeneracijai

ES Europos Sąjungos Intelligent Energy Europe (IEE) programos rėmuose įgyvendintas projektas CODE,

kurio rezultate atlikta ES paramos 27 šalyse CHP paramos schemų palyginamoji analizė9.

Šio projekto analizės metai yra 2007, nagrinėjama tik iškastinio kuro kogeneracija. Tais metais daugu-

moje šalių naudojo supirkimo tarifą elektrai, parduodamai į tinką iš CHP. Atskirai paminėtinas Belgijos

Flandrijos regionas ir Lenkija, kur taikoma sertifikatų schemos, elektros tiekėjas turi prievolę patiekti tam

tikrą kiekį elektros energijos, pagamintos CHP. Jei tiekėjas nedeklaruoja atitinkamo kiekio CHP sertifi-

katų, gauna baudą. Lentelėje žemiau pateikiamos paramos schemos.

8 Lentelė. Nacionalinės iškastinį kurą naudojančių CHP paramos schemos 2007 m.

Šalis Mokestinės priemonės

Supirkimo tari-fas

Sertifikatų schema

Subsidija inves-ticijoms

Kita

Austrija

Belgija – Fland-rijos regionas

Bulgarija

Kipras

Čekija

Danija

Estija

Suomija

Prancūzija

Vokietija

9 “European Summary Report on CHP support schemes”, CODE project report, December 2010, www.code-project.eu

http://www.code-project.eu/


33

Graikija

Vengrija

Airija

Italija

Latvija

Lietuva

Liuksemburgas

Malta

Olandija

Lenkija

Portugalija

Rumunija

Slovakija

Slovėnija

Ispanija

Švedija

Jungtinė Kara-lystė

Remiantis šio projekto rezultatais 2012 m. pradėtas kitas projektas CODE2. Šio projekto rėmuose turi

būti sukurtos nacionalinės CHP plėtros gairės bei Europos lygmens CHP plėtros gairės (ang. Roadmap).

2014 m. balandžio 8 d. projekto tinklalapyje buvo paskelbtos gairės dėl CHP plėtros šioms šalims: Grai-

kijai, Slovėnijai, Lenkijai, Italijai, Belgijai ir Vokietijai.

Tolimesnė apžvalga atlikta remiantis CODE2 projekto metu rengiamomis gairėmis dėl CHP plėtros Vo-

kietijoje, kurių yra paskelbta nebaigta versija10.

Vokietijoje taikoma paramos kogeneracijai schema

Nuo 2003 iki 2011 elektros gamyba Vokietijos kogeneracinėse elektrinėse padidėjo nuo 76 iki 91

TWh/metus. Tačiau žemos elektros kainos rinkoje (angl. the power exchange EEX) yra rimta kliūtis sie-

kiant nustatytų Vokietijos tikslų elektros gamybai. Kogerenacijos plėtra reglamentuojama kogeneracijos

plėtros įstatymu, 2014 m. numatoma jo revizija pereinant prie galių rinkos (capacity mechanism).

10 D2.3 First draft of final CHP roadmap, GERMANY, May 2013, http://www.code2-project.eu/wp-content/up-loads/CODE2-D2-3-Final-Draft-Roadmap-Germany-Web.pdf


34

5 Pav. Elektros gamyba Vokietijos CHP

6 Pav. Šilumos gamyba Vokietijos CHP

2011 metais, po Fukušimos atominės elektrinės katastrofos, buvo nuspręsta nutraukti elektros gamybą

atominėse elektrinėse nuo 2022 m. (2010 metais elektra, pagaminta atominėse elektrinėse sudarė apie

20% šalyje pagamintos elektros). Energetikos sektoriui atsisakant atominės energetikos, reikalingas

transformacijos procesas, pavadintas “Energiewende”. Šalyje taip pat stiprėjant nepalankiai nuomonei

dėl anglį deginančių elektrinių plėtros, didėjo palaikymas atsinaujinančių energijos išteklių panaudoji-

mui, tuo pačiu kogeneraciją matant kaip vieną iš būdų anglies dvideginio išmetimų mažinimo tikslams

pasiekti.

9 Lentelė. Vokietijos energetikos ir klimato kaitos tikslai

2010 2020 2030

Atsisakoma elektros gamybos atominėse elektrinėse iki 2022 m.

Išmetamųjų ŠESD kiekių sumažėjimas lyginant su 1990 m. 23 % 40 % 55 %


35

AEI dalis elektros gamyboje 17 % 35 % 50 %

CHP dalis elektros gamyboje (įskaitant bio-kogeneraciją) 15 % 25 %

Kogerenacijos plėtros privalomi rodikliai apima tik elektros dalį, privaloma šilumos gamybos dalies plėtra

nenustatyta, kadangi šilumos gamyba kogeneracinėse elektrinėse numatoma kaip neišvengiama koge-

neracinių elektrinių plėtros pasekmė. 25% tikslas iki 2020 pirmą kartą buvo pasiūlytas dar 2007 metais,

tačiau į Kogeneracijos įstatymą įtrauktas 2012 metais.

Pirmasis kogeneracijos skatinimo įstatymas paskelbtas 2001, su vėlesniais pakeitimais, paskutinysis at-

liktas 2012. Nuo 2009 mokamas priedas prie kainos už elektros gamybą aukšto efektyvumo kogeneraci-

niuose įrenginiuose, priedo dydis ir mokėjimo laikas priklauso nuo elektrinės galios. Atskira paramos

schema mini CHP iki 20 kWel galios įsigaliojo nuo 2012.

Istoriškai pirmoji kogeneracijos paramos priemonė buvo kuro mokesčio sumažinimas gamtinėms dujoms

ir krosnių kurui, naudojamam kogeneracinėse elektrinėse (jei atitinka tam tikras efektyvumo sąlygas)

įgyvendinus ekologinio mokesčio reformą 1999. Elektra, pagaminta mažos galios kogeneraciniuose įren-

giniuose iki 2 MWel galios (su tam tikrais vartojimo apribojimais) buvo atleista nuo elektros mokesčio

(2.05 Euro Cent/kWh). Nuo 2013 sausio dėl ES peržiūrėtų atleidimo nuo mokesčio sąlygų 100% kuro

mokesčio nuolaida (pvz., gamtinės dujos 5.5 €/MWh) turėjo būti apribotas iki 10 metų amortizacijos

laikotarpio. Dėl to yra taikoma EU minimali kuro mokesčio vertė (pvz., gamtinėms dujoms 1.08 €/MWh).

2001 m. įdiegtas pirminis teisės aktas (“KWK-Vorschaltgesetz”) skatinantis elektros tiekimą į tinklą per

skatinamuosius tarifus (bonus payment) ir buvo taikomas tik esamoms kogeneracinėms elektrinėms.

Nuo 2002 įdiegtas Kogerenacijos modernizavimo įstatymas, taip pat skatinantis tik elektros gamybą tie-

kiant į tinklus, tačiau apėmė ir naujas kogeneracines elektrines iki 2 MWel galios ir aukštesnės galios

modernizuojamas elektrines. 2004 m. Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo buvo įdiegtas papildo-

mas tarifas biomasės kogeneracijai. Tai lėmė smarkų biomasės kogeneracijos elektrinių augimą. Šio ska-

tinimo buvo atsisakyta su vėlesniais Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo pakeitimais 2012 metais.

Nuo tada visa elektra, pagaminta iš biomasės, turi būti gaminama kogeneracinėse elektrinėse, tačiau yra

kelios svarbios išimtys, kurios lėmė biokogeneracijos sumažėjimą.

2009 m. su Kogerenacijos įstatymo pakeitimais į paramos schemą buvo įtrauktos ir kogeneracijos elekt-

rinės didesnės nei 2 MWel galios, o paramos schema (bonus payment) apima visą aukšto efektyvumo

kogegenarciją, tame tarpe ir tą elektros dalį, kuri sunaudojama savo reikmėms. Papildomai buvo numa-

tyta parama investicijoms į šilumos tiekimo tinklus.

2011 m. buvo atliktas įstatymo įgyvendinimo monitoringas, kuris nustatė, jog be papildomos paramos,

iki 2020 m. bus pasiekta ne daugiau 20% kogeneracijos plėtros tikslas. 2012 m. Kogeneracijos įstatymas

įtraukė kelis esminius pakeitimus dėl paramos kogeneracijos plėtrai - naujų įrenginių statybai ir senų

įrenginių modernizavimui. Pav. parodo supirkimo tarifą (priedą - bonus payment), mokamą kiekvienai

pagamintai kWh kogeneracinėse elektrinėse. Tarifai, ir jų mokėjimo laikotarpis diferencijuojami pagal

elektrinių galią. Micro-CHP iki 50 kW gaus fiksuotą tarifą dešimt metų už kiekvieną pagamintą elektros

energijos vienetą, tuo tarpu didesnės galios elektrinės gaus tarifą iki pagamins 30,000kWhel (full opera-

ting hours). Siekiant paskatinti privačius investuotojus elektrinės iki 2 kWel pasiūlytas vienkartinis mo-

kėjimas veiklos pradžioje, iš anksto už numatomas pagaminti 30,000 kWhel. 2012 m. prie Kogeneracijos


36

įstatymo įdiegta papildoma paramos schema “Mini CHP” iki 20 kWel, numatanti nuo 1.500 iki 3.500 €/į-

renginiui paramą investicijoms.

7 Pav. Priedo prie rinkos kainos kaita Vokietijoje

Reikia paminėti, kad Vokietijoje yra labai skirtingos ekonominės sąlygos elektros gamintojams pramo-

nėje, kai gamina ir sunaudoja savo reikmėms, elektros gamintojams, tiekiantiems į tinklą, ir namų ū-

kiams. Pramonės gamintojams dėl vis didėjančių elektros kainų galutiniams vartotojams kogeneracines

elektrines diegti ekonomiškai patrauklu, tuo tarpu elektros gamintojai parduodantys elektrą į tinklą, da-

rosi nekonkurencingi elektros biržoje. Tokia situacija susidarė todėl, kad galutiniai vartotojai, įsigyjantys

elektrą iš tinklo, moka AEI mokestį (netaikoma, kai elektra gaminama ir sunaudojama savo reikmėms),

be to, pramonės įmonės, galinčios įrodyti, kad šis mokestis įmonės produkciją daro nekonkurencingą

eksporto rinkose, yra atleidžiamos nuo AEI mokesčio.

Europos Komisija 2014-04-09 priėmė komunikatą dėl Valstybės pagalbos gairių aplinkosaugos ir energe-

tikos srityje 2014-2020. Atsižvelgiant į tai, Vokietijos taikomos paramos schemos bus peržiūrimos ir ko-

reguojamos, todėl tiesiogiai Lietuvai neturėtų būti taikomos. Detaliau Valstybės pagalbos gairių reikala-

vimai aprašyti kitame skyriuje.

3.2.5 EK suformuotos tendencijos

Įgyvendindama ES energijos vidaus rinkos užbaigimo Veiksmų planą 2013 metų lapkričio 5 d. Europos

Komisija (EK) paskelbė Komunikatą Dėl valstybės intervencijos elektros sektoriuje (angl. „Delivering the

internal energy market and making the most of public intervention“11,). Komunikate pabrėžiama, kad

11 Brussels, 5.11.2013 SWD(2013) 439 final, European Commission guidance for the design of renewables support schemes, Accompanying the document Communication from the Commission Delivering the internal market in elec-tricity and making the most of public intervention, galima rasti http://ec.europa.eu/energy/gas_electric-ity/doc/com_2013_public_intervention_swd04_en.pdf


37

valstybės intervencijos elektros sektoriuje būtinybė dabar ir ateityje išliks, tačiau ši intervencija turi būti

efektyvi, ekonomiška ir ji turi neiškraipyti ES vidaus elektros energijos rinkos principų.

Funkcionuojanti ES energijos vidaus rinka yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti saugų energijos tiekimą

vartotojams prieinamomis kainomis ir efektyviai mažinti įtaką klimato kaitai. Kaip teigiama naujajame

EK Komunikate, kai kuriais konkrečiais atvejais valstybės intervencija yra būtina siekiant viešosios politi-

kos tikslų, tačiau tai turi būti suplanuota įvertinant nuostolius ir iškraipymus, kuriuos toks įsikišimas ga-

lėtų sukelti.

Komunikate ir jį lydinčiuose dokumentuose (angl. staff working documents) EK valstybėms narėms pa-

teikia gaires, kaip reformuoti esamas valstybės intervencijos schemas – ypač kalbant apie atsinaujinan-

čios energijos subsidijavimą – ir kaip kurti naujus efektyvius mechanizmus.

2014 m. sausio mėnesį EK užsakymu parengta ataskaita12 apie AEI paramos schemų elementus pereinat

prie rinkos mechanizmų taikymo. Šios ataskaitos tikslas buvo papildyti tiek EK gaires dėl paramos

schemų, tiek visą eilę ankstesnių tyrimų identifikuojančių geriausią praktiką diegiant AEI paramos sche-

mas. Buvo gilinamasi į supirkimo tarifus (feed-in tariffs (FIT)), priedą prie kainos (feed-in premiums (FIP)),

aukcionus ir supirkimo prievolę (tenders and quota obligations). Ataskaitoje pateikiamos rekomendaci-

jos dėl priemonių pereinant prie rinkos mechanizmų skirtingose AEI paramos schemose.

10 Lentelė. Rinkos mechanizmų integravimas skirtingose esamose AEI paramos schemose

Rinkos mechanizmas AEI paramos schema: priedas prie kainos /AEI kvotos (FIP / Quota system)

AEI paramos schema: supirkimo tarifas (FIT)

Gamyba atsižvelgiant į paklausą (Demand oriented generation)

Įgyvendintas, kadangi elektrinės reaguoja į rinkos kainą

Įgyvendintas, jei rinkos kaina yra naudojama kaip signalas tarifų peržiūrai (Lietuvoje neįgyven-dintas)

Balansavimo atsakomybė (Ba-lancing responsibility)

Įgyvendintas, nes AEI elektrinės turi išlaikyti gamybos grafikus kaip ir kiti gamintojai

Priklauso nuo individualios schemos (Lietuvoje neįgyven-dintas)

Stebėsena realiuoju laiku ir nuo-tolinis valdymas (Online-Moni-toring and remote control)

Gali būti įgyvendintas Gali būti įgyvendintas (Lietuvoje įgyvendintas)

Balansavimo galios paslauga (Provision of balancing power)

Iš principo įgyvendintas, ekono-minis patrauklumas priklauso nuo rinkos schemos

Gali būti įgyvendintas, tačiau kaštai aukštesni nei FIP paramos atveju (Lietuvoje neįgyvendin-tas)

12 A report compiled within the European project “Cooperation between EU MS under the Renewable Energy Directive and interaction with support schemes”, Date: 27 January 2014, galima rasti http://ec.europa.eu/energy/renewa-bles/studies/doc/2014_design_features_of_support_schemes.pdf

http://ec.europa.eu/energy/renewables/studies/doc/2014_design_features_of_support_schemes.pdf

http://ec.europa.eu/energy/renewables/studies/doc/2014_design_features_of_support_schemes.pdf


38

Europos Komisija 2014-04-09 priėmė komunikatą dėl Valstybės pagalbos gairių aplinkosaugos ir energe-

tikos srityje 2014-2020 (toliau – 2014 valstybės pagalbos gairės), kurių 125 punktas nustato, kad parama

elektros energijos gamybai iš AEI ir efektyviai kogeneracijai nuo 2016-01-01 turės atitikti šiuos kriterijus:

(i) Parama skiriama kaip premija prie rinkos kainos, o gamintojai elektros energija patys pardavi-

nėja rinkoje;

(ii) Gamintojai patys atsako už balansavimą, išskyrus atvejus, jeigu valstybėje-narėje neegzistuoja

likvidi dienos eigos prekyba elektros energija.

Komunikatas nustato, kad gali būti skiriama valstybės parama elektros generavimo galių išlaikymui.

3.2.6 VIAP santykis su valstybės pagalba

Suformuota Europos Teisingumo Teismo praktika, sprendžiant VIAP santykį su valstybės pagalba (2003

m. liepos 24 d. sprendimas byloje Altmark Trans GmbH). Siekiant, kad VIAP paslaugos atitiktų viešosios

paslaugos kriterijus, schema turi atitikti visus žemiau išvardintus kriterijus:

1. Įmonė pagalbos gavėja turi iš tiesų vykdyti viešosios paslaugos įsipareigojimus, o įsipareigojimai

turi būti aiškiai apibrėžti

2. Kriterijai, kurių pagrindu apskaičiuojama kompensacija, turi būti iš anksto nustatyti objektyviu ir

skaidriu būdu

3. Kompensacija negali viršyti sumos, kurios reikia padengti dalį ar visas sąnaudas, susidariusias

vykdant viešosios paslaugos įpareigojimus, atsižvelgiant į gautas pajamas ir pagrįstą pelną

4. Kai įmonė, vykdanti su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, konkrečiu atveju nėra atren-

kama viešųjų pirkimų konkurso tvarka, sudarančia sąlygas atrinkti konkurso dalyvį, galintį teikti šias pas-

laugas bendruomenei už mažiausią kainą, reikalingos kompensacijos dydis turi būti nustatomas remian-

tis tipiškos, gerai veikiančios ir tinkamas veiklos priemones turinčios įmonės sąnaudų, kurios būtų susi-

dariusios vykdant šiuos įsipareigojimus, analize, atsižvelgiant į atitinkamas pajamas ir pagrįstą pelną vyk-

dant įsipareigojimus.

3.3 Skyriaus išvados:

Atlikus galiojančios VIAP tvarkos analizę ir išnagrinėjus VIAP teikėjų ir kitų susijusių organizacijų ir insti-

tucijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus nustatyta, kad:

1. VIAP teikėjams yra taikomi skirtingi skatinimo principai;

2. Esami teisės aktai nenustato aiškių, skaidrių ir nedviprasmiškų kriterijų valstybei svarbių elekt-

rinių identifikavimui;

3. Esami teisės aktai nenustato nediskriminacinių sąlygų, užtikrinančių vienodas teises ir pareigas

visoms valstybei svarbioms elektrinėms (yra taikomi skirtingi būtinųjų sąnaudų padengimo

principai);


39

4. Esami teisės aktai nenustato objektyvių kriterijų, kurie leistų užtikrinti racionalų elektros ener-

gijos gamybos kvotų paskirstymą, atsižvelgiant į individualios elektrinės galimybes efektyviau-

siai gaminti energiją tam tikru laikotarpiu, įvertinant šilumos tiekimo sistemų poreikius;

5. Šilumos supirkimo tvarkoje neatsižvelgiama į VIAP elektros energijos sektoriuje teikimo tvarką;

6. Esama termofikacinių elektrinių skatinimo tvarka neužtikrina elektrinių operatorių būtinųjų

kaštų padengimo;

7. Elektros supirkimas pagal AB Lesto poreikį neužtikrina kitų poreikių patenkinimo, pavyzdžiui

CŠT tinklo avarijų prevencijos, reguliavimo energijos įsigijimo mažiausiais kaštais, elektros rin-

kos kainos mažinimo;

8. Suformuota Europos Teisingumo Teismo praktika, sprendžiant VIAP santykį su valstybės pa-

galba (2003 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Altmark Trans GmbH);

9. Kitose šalyse iki šiol populiariausia AEI ir kogeneracijos rėmimo schema – supirkimo tarifai

(feed-in) ir subsidija investicijoms;

10. Atsiranda esminiai pakeitimai ES lygiu, susiję su paramos gamybai iš AEI ir efektyviai kogenera-

cijai reglamentavimu. Pagrindinė mintis – turi būti palaipsniui pereinama nuo supirkimo tarifo

į „rinka+premija“ mechanizmą kai gamintojai patys turės pardavinėti elektros energiją rinkoje

bei turės būti atsakingais už elektros energijos gamybos balansavimą. Atsižvelgiant į šiuos pa-

keitimus kitose valstybėse šiuo metu taikomos AEI ir (ar) kogeneracijos paramos schemos taip

pat turės būti peržiūrėtos ir negali būti automatiškai pritaikomos Lietuvoje.


40

4 Alternatyvių viešuosius interesus atitinkančių pas-

laugų teikimo schemų Lietuvoje analizė

Šiame skyriuje, atsižvelgiant į esamos VIAP schemos Lietuvoje taikymo problematiką bei ir į ES vyraujan-

čių VIAP (ar jų analogų) schemų analizės rezultatus bus pateikiama tyrimo atlikėjo siūlomų VIAP schemos

keitimo variantų (toliau tekste – alternatyvi VIAP schema), suderintų su susijusiomis atsakingomis šali-

mis), kaštų – naudos analizė, poveikio elektros rinkai tyrimas, galimo poveikio esamam VIAP biudžetui

tyrimas, galimo poveikio elektros energijos tarifui analizė, taip pat įtakos šilumos energijos kainoms a-

nalizė tuose miestuose, kuriuose VIAP teikėjai termofikacijos13 proceso metu pagamintą šilumos energiją

tiekia į miesto centralizuoto šilumos tiekimo (toliau tekste – CŠT) sistemas. Tyrimo atlikėjas taip pat ver-

tins siūlomų alternatyvių VIAP schemų įtaką elektrinių darbo organizavimui technologiniu požiūriu, tir-

damas galimybę gaminti elektros energiją termofikacinėse elektrinėse šildymo ir nešildymo sezonų

metu, atsižvelgdamas į gamintojų pateiktas elektrinių darbo technines charakteristikas ir faktinius duo-

menis apie elektros ir šilumos energijos poreikį ir faktinę gamybą/importą/eksportą šalyje ir atskirose

hidrauliškai vientisose CŠT sistemose.

Remiantis Tyrimo technine užduotimi suformuoti šie alternatyvių VIAP schemų analizės uždaviniai:

1. Išnagrinėti ir įvertinti alternatyvių VIAP teikimo schemų taikymo poveikį elektros rinkai, VIAP lėšų

biudžetui, elektros energijos tarifui;

2. Pateikti bent 3 (tris) alternatyvias VIAP teikimo schemas. Siūlomoms schemoms atlikti kaštų-nau-

dos analizę. Taip pat analizės apimtyje atlikti poveikio elektros rinkai tyrimą, galimo poveikio e-

samam VIAP biudžetui tyrimą, galimo poveikio elektros energijos tarifui analizę ir kt.

3. Analizėje įvertinti:

a. VIAP teikėjų (elektros energijos gamintojų) galimybę energijos gamybai sunaudoti dalį

suskystintų gamtinių dujų terminalo minimalios išdujinimo apimties dalį;

b. Elektros energijos gamintojų technines galimybes gaminti elektros energiją pagal sude-

rintus remtinos elektros energijos ir elektros energijos poreikio grafikus bei CŠT sistemų,

į kurias šilumą atleidžia termofikacinės elektrinės, šilumos poreikio grafikus;

c. Elektros energijos gamintojų galimybę užtikrinti perdavimo sistemos operatoriaus funk-

ciją balansuojant elektros energijos gamybą (pagal techninę užduotį nustatyta elektrinių

darbo reguliavimo sąlyga yra ±25MW);

d. Reguliuojamų elektros vartotojų poreikį ir elektros energijos gamintojų galimybes ten-

kinti šį poreikį, atsižvelgiant į iškastinį kurą naudojančių elektrinių galimybę gaminti ener-

giją dirbant minimaliu apkrovimu;

13 Šiame darbe terminas „termofikacija“ laikomas lygiaverčiu terminui „kogeneracija“, analogiškai terminas „termof-ikacijos elektrinė“ laikomas lygiaverčiu terminui „kogeneracinė elektrinė“.


41

e. Optimalus remiamos elektros energijos supirkimo būdas ar būdų kombinacija, t.y. per

elektros biržą, dvišaliais kontraktais, taikant išvestines finansines priemones14. Tarp ga-

limų išvestinių finansinių priemonių galėtų būti kvotų aukcionai;

f. Alternatyvios VIAP schemos taikymo įtaka šilumos kainoms vartotojams, siekiant neper-

kelti elektros energijos gamybos sąnaudų šilumos vartotojams, t.y., turi būti išvengta

kryžminio subsidijavimo;

g. Planuojami pasikeitimai šalies elektros rinkoje 2016 ir 2017 metais. Atsiradus elektros

perdavimo linijoms NordBalt ir LitPol Link bei naujiems elektros energijos generavimo

šaltiniams, jei elektros rinkos kainos pareikalautų papildomų paramos priemonių vietinės

generacijos išlaikymui, vertinamas rėmimo apimčių pokytis;

h. Šiuo metu veikiančių ir VIAP teikiančių subjektų, kuriems parama skiriama per supirkimo

skatinimą, pagamintos elektros energijos galimos prekybos schemos. Elektros gamintojų,

naudojančių AEI, galimos prekybos schemos jau yra nagrinėtos kitose studijose ir tyri-

muose (pvz., studijoje „ VIAP (viešuosius interesus atitinkančių paslaugų) schemos verti-

nimas bei pasiūlymai jos tobulinimui, atsižvelgiant į kitų šalių patirtį“ konstatuojama, kad

„preliminariu vertinimu, prognozuojama Lietuvos „žaliųjų sertifikatų“ rinka būtų per

maža užtikrinti pakankamą konkurenciją, todėl galutinė paramos kaina gali būti didesnė

nei priedų prie rinkos kainos atveju.“). Atsižvelgiant į tai, kad šio Tyrimo atlikėjas neturi

duomenų, kokie papildomi remtini AEI pajėgumai numatomi Lietuvoje, o galimos rė-

mimo schemos siekiant sumažinti jų kaštus, turėtų apimti tiek esamus, tiek naujus AEI

pajėgumus, šio Tyrimo apimtyje pateikiami pagrindiniai AEI gamintojų, kaip VIAP teikian-

čių subjektų, rėmimo schemų principai.

Atliekant tyrimą, atlikėjas vadovaujasi tyrimo techninėje užduotyje nustatytais tyrimo tikslais ir uždavi-

niais, taip pat taikydamas savo specialistų profesines žinias ir geriausią praktiką.

4.1 Alternatyvių VIAP schemų Lietuvoje identifikavimas

Vadovaujantis tyrimo technine užduotimi, užduotyje nustatytais tyrimo tikslais ir ankstesniame skyriuje

suformuotais uždaviniais, Tyrimo darbo grupės posėdžių metu dalyvių pateiktais pasiūlymais, tyrimo at-

likėjas nustatė ir ištyrė alternatyvias VIAP schemas, kurių taikymo tikslingumas toliau analizuojamas

šiame darbe. Tyrimo rengėjas pažymi, kad tyrimo metu buvo išnagrinėtos ir kitos alternatyvos, kurios

buvo pristatytos darbo grupės posėdžiuose, ir kurių darbo grupės posėdžių metu buvo atsisakyta. Toliau

pateikiama tik tų nagrinėtų ir vertintų alternatyvių VIAP schemų analizė, kurių detalesnei analizei buvo

pritarta minėtų posėdžių metu.

14 Išvestinė finansinė priemonė – finansinis instrumentas (ateities sandoris, Išankstinis sandoris, apsikeitimo sandoris, pasirinkimo sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina susijusi su prekių, kuriomis šis instrumentas grindžiamas, verte arba kaina, taip pat finansinis instrumentas (ateities sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina yra susijusi su vertybinių popierių kaina, valiutos kursu, palūkanų norma, biržos indeksu, kreditingumo vertinimu ar kitu kintamuoju. Išvestinė finansinė priemonė gali būti panaudota atsverti galimą neigiamą pagrindinės priemonės kainos pokytį. Taip pat ja gali būti prekiaujama siekiant pelno. Išvestinės finansinės priemonės naudojimo prielaida – tam tikri lūkesčiai dėl pagrindinės priemonės, su kuria susieta išvestinė priemonė, kainos dinamikos. [http://lt.wikipe-dia.org/wiki/Išvestinė_finansinė_priemonė]


42

11 Lentelė. Nagrinėtų alternatyvių VIAP schemų aprašymas

Pavadinimas Trumpa charakteristika Aktualus taikymo laikotarpis

1а Minimalaus sau-gumo

Pastoviosios sąnaudos mokamos LEG KCB ir 7-8.

po 2016 m.

1b Minimalaus sau-gumo

Pastoviosios sąnaudos mokamos LEG (KCB ir 7-8) ir TE.

visas nagrinėjamas

2а Reguliavimo užtik-rinimo

Elektros energetikos sistemos reguliavi-mas (±25MW) visus metus užtikrinamas TE.

iki elektros jungčių atsiradimo 2016 m.

2b Reguliavimo užtik-rinimo

Elektros energetikos sistemos reguliavi-mas (±25MW) šildymo sezono metu užtik-rinamas TE, ne šildymo – LEG KCB.

iki elektros jungčių atsiradimo 2016 m.

3а Minimalaus elekt-rinių darbo

TE nedirba, šilumos gamyba perkeliama į VŠK. LEG KCB dirba vasaros metu, optimizuo-jant išdujinimo kaštus (vertinant ir dujų saugojimo Inčukalnyje kaštus).

po 2016 m.

3b Minimalaus elekt-rinių darbo

TE dirba šildymo sezono metu taip, kad būtų išdujintas visas minimalus metinis SGD kiekis.

po 2016 m. iki naujų biokuro e-lektrinių pastatymo (2017 ar vė-lesniais metais)

3c Minimalaus elekt-rinių darbo

TE dirba minimaliu rėžimu pagal naudingą šilumos poreikį virš instaliuotų biokurą naudojančių įrenginių galių. Vilniuje TE 1 bloko darbas ribojamas iki 2 mėn. per me-tus.


3d Minimalaus elekt-rinių darbo

TE dirba minimaliu rėžimu pagal naudingą šilumos poreikį virš instaliuotų biokurą naudojančių įrenginių galių. Vilniuje TE darbas ribojamas iki 5 mėn. per metus.


4а Tolygaus išduji-nimo

Variantas užtikrina tolygų minimalaus me-tinio SGD kiekio panaudojimą, užtikrinant elektros energetikos sistemos reguliavimo poreikį (±25MW).

iki 2016 m.

4b Tolygaus išduji-nimo

Neužtikrinant reguliavimo po 2016 m.

Toliau pateikiamos kiekvieno varianto vertinimo prielaidos, rezultatai ir išvados dėl jo taikymo raciona-

lumo, galimos jo įtakos elektros energijos kainai, šilumos energijos kainai konkrečioje sistemoje, VIAP

biudžetui ir kt. Detalūs variantų vertinimo rezultatai pateikiami priede Nr. 2 ir priede Nr. 3.


43

4.2 Prielaidos

Šioje dalyje pateikiamos prielaidos, kurios naudotos atliekant variantų techninį, ekonominį vertinimą:

1. Elektrinių techniniai parametrai (minimali gamyba, elektros/šilumos santykis, darbo efektyvumo

priklausomybė nuo apkrovimo ir kt.) vertinami pagal pateiktus elektrinių duomenis (priedas Nr.

1);

2. Vertinant elektrinių darbo efektyvumą ekonomine prasme, vadovaujamasi mažiausių per verti-

nimo laikotarpį akumuliuotų kaštų principu;

3. Jei prioritetas skiriamas elektros gamybai, priimama, kad visa kogeneracijos proceso metu paga-

minta šiluma bus naudingai panaudojama šilumos tiekimo veikloje arba, jei šilumos poreikis ne-

pakankamas užtikrinant elektros energetikos saugumo/patikimumo tikslus, šiluma bus išme-

tama per aušintuves (pagrinde taikoma 2a varianto atveju);

4. Priimama, kad šilumos energijos gamybos kintamoji dedamoji kogeneracijos proceso metu yra

lygi šilumos gamybos dedamajai alternatyviame šaltinyje – vandens šildymo katile;

5. Šilumos gamybos kogeneracijos proceso metu alternatyvi gamybos kintamoji dalis negali būti

didesnė nei vidutinės šilumos gamybos sąnaudos tuose įrenginiuose, kuriuos pakeičia kogenera-

cijos proceso metu pagaminta šiluma (pvz.: jei konkrečiu periodu šilumos poreikio galia yra 100

MW ir visą šį poreikį turi padengti TE pagaminta šilumos energija, o 50 MW šilumos tiekėjas turi

galimybę pagaminti biokurą naudojančiuose įrenginiuose, vertinama, kad TE šilumos alternatyvi

gamybos kaina bus svertinis šilumos gamybos kintamosios kainos vidurkis šilumos tiekėjo (ar sis-

temoje veikiančių NŠG) iškastinį kurą ir biokurą naudojančiuose įrenginiuose);

6. Atsižvelgiant į Tyrimo rengimo metu gautą informaciją iš LITGRID dėl reikalingos antrinio nuok-

rypio reguliavimo rezervo apimties 2015 metams (žr. priedą Nr. 1), 2a ir 2b variantų atveju prii-

mama, kad visos elektrinės, kurių elektrinė galia didesnė kaip 20 MW, dirbs tokiu darbo rėžimu,

kuris leis užtikrinti ne mažesnį kaip ±25 MW elektros gamybos reguliavimą pagal LITGRID parei-

kalavimą, o vertinant technines elektrinių darbo reguliavimo savybes, reguliavimą užtikrins: 2a

varianto atveju - „žemyn“ KTE + VE TE3 (arba TE2 vasaros metu), „aukštyn“ KTE + VE TE3 + PnE

KCB; 2b varianto atveju - „žemyn“ KTE + VE TE3 (LEG KCB vasaros metu), „aukštyn“ KTE + VE TE3

+ PnE KCB (LEG KCB vasaros metu);

7. Gamtinių dujų importo kaina priimama pagal AB „Lietuvos dujos“ prognozes 2014 m. – 1182

Lt/1000 nm3 (remiantis VKEKK 2013-11-22 nutarime Nr. O5-433 pateikiama informacija);

8. Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo ir mokesčio už galią dydis nustatomas pagal galiojančius

tarifus, įvertinant kiekvieno varianto atveju prognozuojamus sunaudoti gamtinių dujų kiekius, ir

dujų įsigijimo konkrečiame objekte specifiką (pavyzdžiui, KTE, VE TE3 netaikomas skirstymo mo-

kestis);

9. Apskaičiuojant preliminarų VIAP biudžetą kiekvieno varianto atveju, vidutinė elektros kaina rin-

koje priimama 160 Lt/MWh;


44

10. Elektrinių pastoviųjų kaštų struktūra vertinama pagal tyrimui pateiktus duomenis (priedas Nr. 1);

11. Priimama, kad investicijų grąžos norma termofikacinėms elektrinėms yra lygi 5 proc. ir skaičiuo-

jama nuo įmonių pateiktos, elektros gamybos veiklai priskirtos ilgalaikio turto vertės (priedas

Nr. 1);

12. SGD saugojimo Inčukalnyje kaštai (pagal Litgas pateiktus preliminarius duomenis) priimami 364

Lt/1000 nm3 (transportavimas ir saugojimas).

13. Iki NordBalt elektros jungties atsiradimo ~2016 m. turi būti užtikrinami elektros gamybos regu-

liavimo pajėgumai ±25 MWel.;

14. Pagal pateiktą LITGRID poreikį (rinkos adekvatumo reikalavimas) (žr. priedą Nr. 1) turi būti išlai-

komos vietinės elektros gamybos galios iki vietinės elektros generacijos struktūros pasikeitimo

(pvz., atsiras biokuro/komunalinių atliekų kogeneracija);

15. Vilniuje ir Kaune pradedamos eksploatuoti naujos biokuro kogeneracinės elektrinės ~2017 –

2018 m.;

16. Nustatytas minimalus metinis SGD išdujinimas ~540 mln. m3/metus arba ~ 1,48 mln. nm3/parą;

4.3 „1a“ variantas (minimalaus saugumo)

Minimalaus saugumo elektros energetikos prasme variantas, kurio pasirinkimo atveju:

1. Atsižvelgiant į priimtas prielaidas ir Tyrimo metu gautą informaciją iš darbo grupės dalyvių, šio

varianto taikymas galimas po 2016 m.;

2. Remtinos elektros gamybos kvotos elektrinėms neskiriamos;

3. Elektros energijos gamyba TE neremiama, TE dirba rinkos sąlygomis;

4. LE KCB ir 7-8 (dėl galimybės naudoti kitos rūšies kurą) blokai išlaikomi šaltame rezerve;

5. LE mokami pastovūs kaštai ir investicijų grąžos dedamoji;

6. LE pastovūs kaštai įvertinti be 1-2 blokų pastoviųjų kaštų ir 1-2 blokų investicijų grąžos, kadangi

LEG teigimu, nuo 2015 m. bus į eksploataciją įvesti nauji biokurą naudojantys vandens šildymo

katilai ir išvesti iš eksploatacijos 1-2 blokai. Pastovios sąnaudos po 1-2 blokų išvedimo iš gamybos

priimamos pagal LEG pateiktą informaciją - ~135 mln. Lt/metus;

7. Visa reikalinga elektros energija ir reguliavimo galia perkama rinkoje.

9-oje lentelėje pateikiami 1a varianto vertinimo rezultatai.


45

12 Lentelė. 1a varianto vertinimo rezultatai

Elektrinės pastovių

kaštų paden-gimas [mln.

Lt]

Elektros ga-mybos kvota

[GWh]

Vidutiniai kintami ga-

mybos kaštai [Lt/MWh]

Gamybos kaštų paden-

gimas [mln.Lt] prie rinkos kainos

[160 Lt/MWh)

Investicijos grąža [mln.

Lt], kai WACC 5%

VIAP dydis [mln. Lt]

LE 135,0 - - - - 135,0

VE 0,0 - - - - 0,0

KTE 0,0 - - - - 0,0

PnE 0,0 - - - - 0,0

IŠ VISO: 135,0 - - - 135,0

Varianto taikymo įtaka šilumos energijos gamybos ir tiekimo pusėje:

1. Kauno CŠT sistemoje AB „Kauno energija“ instaliuotų įrenginių galia nuo 2015 m. prognozuojama

apie 450 MW. Maksimalus tinklo šilumos poreikis siekia apie 530 MW, todėl, darant prielaidą,

kad KTE, kuri yra reguliuojamas nepriklausomas šilumos gamintojas, neskiriant kvotų remtinos

elektros energijos gamybai, ši TE nebegalėtų tiekti šilumos energijos į Kauno CŠT sistemą, o taip

pat ir teikti šilumos gamybos įrenginių galios rezervavimo paslaugos. Tokiu atveju AB „Kauno

energija“ turėtų papildomai investuoti į papildomų galių įrengimą, kurios reikalingos patikimam

ir stabiliam šilumos tiekimui Kauno miesto šilumos vartotojams, o to pasėkoje turėtų būti didi-

nama šilumos kaina vartotojams dėl minėtų investicijų įtraukimo į tarifą;

2. Įvertinus Vilniaus CŠT specifiką pagal UAB „Vilniaus energija“ pateiktą informaciją, galima daryti

išvadą, kad atsisakius rėmimo TE3, šalčiausiais metų mėnesiais CŠT sistemoje susidarytų įrengi-

nių galių trūkumas šilumos tiekimo patikimumo prasme. Šiuo metu didžiausia vandens šildymo

katilų galia sukoncentruota TE2 (~826 MW) ir RK8 (~300 MW prieinama galia). Maksimalus Vil-

niaus CŠT poreikis siekia apie 1100 MW. Avarijos atveju netekus galimybės tiekti šilumos energi-

jos iš TE2, šilumos tiekimas turėtų būti užtikrinamas iš TE3, kurioje šilumos gamyba galima tik

termofikaciniu rėžimu. Atsižvelgiant į TE3 įrenginių paleidimo laiką iš šaltos būklės, užtikrinant

avarijos prevenciją, šie įrenginiai turėtų veikti minimaliu rėžimu, tuo metu, kai šilumos poreikis

sistemoje viršija 300 MW, t.y. visą šildymo sezoną. Tokiu atveju, neremiant elektros energijos

gamybos per VIAP, šilumos tiekėjas turėtų įsitraukti visus TE3 kaštus (šilumos gamybos pasto-

viuosius ir nuostolius dėl elektros energijos gamybos (nepadengtas kuro sąnaudas ir pastoviąsias

sąnaudas)) į šilumos kainą, ko pasėkoje didėtų šilumos kaina vartotojams;

3. Įvertinus Panevėžio miesto CŠT specifiką galima teigti, kad TE sustabdymas šilumos tiekimui ins-

taliuotų galių prasme įtakos neturėtų, tačiau būtų sudarytos sąlygos šilumos kainos didėjimui dėl

to, kad elektrinė yra pastatyta sąlyginai neseniai, šilumos tiekėjas dar turi įsipareigojimų bankui,

todėl turtas išliktų šilumos kainodaroje, o nuostolis iš elektros veiklos būtų perkeliamas į šilumos

kainą.

Rizikos:


46

1. Gali būti neužtikrintas galių adekvatumas elektros energetikos sistemoje iki naujų elektros ener-

gijos generavimo įrenginių atsiradimo (naujos biokuro kogeneracinės elektrinės tikėtina atsiras

tik apie 2017-2018 metus);

2. Nebūtų galimybės reaguoti į kainos augimą elektros rinkoje, t. y. elektros kainas šalyje ribojantis

faktorius būtų iš esmės tik LE KCB elektros gamybos kintamoji dedamoji (~24-28 ct/kWh priklau-

somai nuo darbo rėžimo);

3. Nebūtų galimybės vietiniuose šaltiniuose, naudojančiuose iškastinį kurą, gaminti reguliavimo e-

nergiją;

4.4 „1b“ variantas (minimalaus saugumo)

Minimalaus saugumo elektros energetikos prasme variantas, kurio pasirinkimo atveju:


varianto taikymas galimas nuo 2015 m.;

2. Remtinos elektros gamybos kvotos elektrinėms neskiriamos;

3. Elektros energijos gamyba TE neremiama, TE dirba rinkos sąlygomis;

4. TE remiamos energetinio saugumo ir elektros tiekimo patikimumo užtikrinimui, todėl TE moka-

mos pastoviosios elektros energijos ir šilumos gamybos veiklai priskiriamos sąnaudos ir investi-

cijų grąža, sudarant sąlygas elektrinėms dirbti esant poreikiui (kylant elektros kainoms biržoje,

užtikrinant galių adekvatumą ir pan.).







8. Visa reikalinga elektros energija ir reguliavimo galia perkama rinkoje.

10-oje lentelėje pateikiami 1b varianto vertinimo rezultatai.


47

13 Lentelė. 1b varianto vertinimo rezultatai



Lt]


[GWh]





[160 Lt/MWh)


Lt], kai WACC 5% (LE

nurodytas pas-tovių kaštų dy-dis apima ir in-vesticijų grąžą)


LE 135,0 - - - - 135,0

VE 38,6 - - - 3,1 41,7

KTE 34,8 - - - 1,1 36,0

PnE 10,8 - - - 2,3 13,1

IŠ VISO: 219,2 - - - 6,5 225,7


1. KTE, gaudama papildomus mokėjimus iš AB „Kauno energija“, kaip ir esamoje situacijoje, turėtų

būti pajėgi teikti galios rezervavimo paslaugas šilumos ūkyje vandens šildymo katilais, o darant

prielaidą, kad KTE toliau vykdytų veiklą kaip nepriklausomas šilumos energijos gamintojas (šilu-

mos gamyba organizuodamas vandens šildymo katiluose), Kauno miesto vartotojams šio va-

rianto taikymas įtakos šilumos kainai neturėtų;

2. Vilniaus CŠT atveju lyginant su 1a variantu būtų mažinamas šilumos kainos didėjimas dėl kvotų

panaikinimo pastoviųjų kaštų dalimi, tačiau įtaka šilumos kainai išliktų dėl iš elektros prekybos

biržoje nepadengtų kuro kaštų;

3. Lyginant su 1a variantu, Panevėžio miesto CŠT atveju, šis variantas didinančios šilumos kainą

vartotojams įtakos neturėtų.

Rizikos:

1. Nebūtų galimybės reaguoti į kainos augimą elektros rinkoje, t. y. elektros kainas šalyje ribojantis

faktorius būtų iš esmės tik LE KCB elektros gamybos kintamoji dedamoji (~24-28 ct/kWh priklau-

somai nuo darbo rėžimo);

2. Nebūtų galimybės vietiniuose šaltiniuose, naudojančiuose iškastinį kurą, gaminti reguliavimo e-

nergiją;

3. Jei gamyba TE būtų vykdoma, pavyzdžiui, esant palankioms sąlygoms rinkoje arba kitokiam per-

davimo sistemos pareikalavimui, o kogeneracijos proceso metu pagaminta šiluma patiekta į

tinklą, atsirastų kryžminis subsidijavimas iš elektros pusės šilumos daliai.

4.5 „2a“ variantas (reguliavimo užtikrinimo)

Minimalaus perdavimo sistemos galios reguliavimo diapazono (±25 MW) nuolatinio užtikrinimo vieti-

niuose iškastinį kurą naudojančiuose įrenginiuose variantas, kurio pasirinkimo atveju:


48


varianto taikymas galimas iki 2016 m., t.y. iki NordBalt jungties atsiradimo;

2. Remtinos elektros gamybos kvotos elektrinėms skiriamos įvertinant TE darbą visus metus mini-

maliu režimu, galinčiu pagal LITGRID pareikalavimą užtikrinti ±25MW galios reguliavimą;

3. TE mokamos pastoviosios elektros energijos gamybos veiklai priskiriamos sąnaudos ir investicijų

grąža;







7. Nustatant remtinos elektros energijos supirkimo kainą priimama, kad gamtinėmis dujomis ter-

mofikaciniu režimu pagamintos šilumos, kuri pakeistų biokuru galimą pagaminti šilumą, alterna-

tyvi kaina yra 70 Lt/MWh.





Lt]


[GWh]





[160 Lt/MWh)


Lt], kai WACC 5%

(LE nurodytas pastovių kaštų dydis apima ir

investicijų grąžą)


LE 135,0 - - - - 135,0

VE 34,8 365 278 43 3,1 80,9

KTE 14,6 402 336 71 1,1 86,4

PnE 8,1 157 235 12 2,3 22,1

VISO: 192,4 924 - 125 6,5 324,4

G. dujų metinis sunaudojimas TE [mln.m3/metus]: 401


49

8 Pav. 2a varianto prognozuojamas elektros energijos gamybos galios grafikas

9 Pav. 2a varianto prognozuojamas gamtinių dujų poreikio grafikas


1. Kauno miesto CŠT sistema: neturėtų įtakos šilumos kainai arba turėtų nykstamai mažą įtaką;


50

2. Vilniaus miesto CŠT sistema: neturėtų įtakos šilumos kainai arba turėtų nykstamai mažą įtaką;

3. Panevėžio miesto CŠT sistema: neturėtų įtakos šilumos kainai arba turėtų nykstamai mažą įtaką.

Rizikos:

TE gamyba vykdoma visus metus. Atlikus analizę nustatyta, kad Kauno ir Panevėžio CŠT sistemose TE

šilumos gamyba nešildymo sezono metu turėtų pakeisti gamybą biokurą naudojančiuose įrenginiuose.

Nustatant remtinos elektros energijos supirkimo kainą, turėtų būti įvertinami faktiniai elektrinių pati-

riami elektros energijos gamybos kaštai. Apskaičiuojant šilumos gamybos kaštų dedamąją, dėl konku-

rencijos šilumos ūkyje su biokuro įrenginiais, galėtų būti įtraukiama tik alternatyvi šilumos gamybos

kaina biokurą naudojantiems šilumos gamybos įrenginiams, ir ta dalimi, kuria gamtinėmis dujomis ter-

mofikacinio proceso metu pagaminta šiluma pakeistų biokuru galimą pagaminti šilumos dalį. Toks kaštų

padengimas per elektros VIAP ne tik reikštų kryžminį subsidijavimą, bet taip pat prieštarautų šilumos

ūkio plėtros tikslams, kuriais skatinamas biokuro panaudojimas šilumos ūkyje ir pažeistų investicinės ap-

linkos vientisumą, kadangi būtų diskriminuojami jau į įrenginius investavę asmenys (arba asmenys, kurių

įgyvendinami biokurą naudojančių įrenginių projektai jau praėję negrįžtamumo tašką) ir pažeidžiami jų

teisėti lūkesčiai.

4.6 „2b“ variantas (reguliavimo užtikrinimo)

Minimalaus perdavimo sistemos galios reguliavimo diapazono (±25 MW) nuolatinio užtikrinimo vieti-

niuose iškastinį kurą naudojančiuose įrenginiuose variantas, kurio pasirinkimo atveju:


varianto taikymas galimas iki 2016 m., t.y. iki NordBalt jungties atsiradimo;

2. Remtinos elektros gamybos kvotos elektrinėms skiriamos įvertinant TE darbą šildymo sezono

metu minimaliu režimu, o nešildymo sezono metu – LEG įrenginiuose, galinčiu pagal LITGRID

pareikalavimą užtikrinti ±25MW galios reguliavimą;


grąža;

4. LE 7-8 (dėl galimybės naudoti kitos rūšies kurą) blokai išlaikomi šaltame rezerve;

5. LE elektros energijos gamyba nešildymo sezono metu vykdoma KCB (kombinuoto ciklo bloke),

remiantis atliktos mažiausių akumuliuotų kaštų ekonominės analizės rezultatais;







51








Lt]


[GWh]





[160 Lt/MWh)


Lt], kai WACC 5%




LE 135,0 911 284 113 - 247,6

VE 34,8 328 243 27 3,1 65,1

KTE 14,6 218 281 26 1,1 42,1

PnE 8,1 87 182 2 2,3 12,3

VISO: 192,4 1 544 - 168 6,5 367,1

G. dujų metinis sunaudojimas TE+LE [mln.m3/metus]: 468

10 Pav. 2b varianto prognozuojamas elektros energijos gamybos galios grafikas


52

11 Pav. 2b varianto prognozuojamas gamtinių dujų poreikio grafikas


1. Kauno miesto CŠT sistema: neturėtų įtakos šilumos kainai arba turėtų nykstamai mažą įtaką;

2. Vilniaus miesto CŠT sistema: neturėtų įtakos šilumos kainai arba turėtų nykstamai mažą įtaką;

3. Panevėžio miesto CŠT sistema: neturėtų įtakos šilumos kainai arba turėtų nykstamai mažą įtaką.

Rizikos:

Tyrimo rengimo metu rizikų neidentifikuota.

4.7 „3a“ variantas (minimalaus elektrinių darbo)

Minimalaus elektrinių darbo variantas, kurio pasirinkimo atveju:

1. Taikymas galimas po 2016 m., t.y. po NordBalt jungties atsiradimo;

2. Variantas taikytinas siekiant prisitaikyti prie darbo su SGD terminalu ir elektros rinkų pasikeitimo

po NordBalt atsiradimo;

3. TE elektros gamyba neremiama, tačiau, siekiant išlaikyti prieinamas TE galias, TE mokamos pas-

toviosios elektros energijos ir šilumos gamybos veiklai priskiriamos sąnaudos ir investicijų grąža;


53

4. Remtinos elektros gamybos kvota LEG KCB skiriama atsižvelgiant į KCB galimybę dirbti minimaliu

režimu pagal SGD pasiūlą. Vertinama, kiek konkrečiu periodu (pagal Litgas pateiktus duomenis)

galėtų likti nepanaudotų SGD nuo minimalaus nustatyto paros išdujinimo kiekio, įvertinant SGD

poreikį kitų SGD naudosiančių reguliuojamų energijos gamintojų poreikius;

5. Laikoma, kad nepanaudotas SGD kiekis bus tiekimas saugojimui i Inčukalnio saugyklą ir vėliau

sunaudojamas esant pakankamam poreikiui;











Lt]


[GWh]





[160 Lt/MWh)


Lt], kai WACC 5%




LE 135,0 760 284 94 - 229,0

VE 38,6 0 - 0 3,1 41,7

KTE 34,8 0 - 0 1,1 36,0

PnE 10,8 0 - 0 2,3 13,1

VISO: 219,3 760 - 94 6,5 319,8

SGD sandėliavimo kaina Inčukalnyje (+364 Lt/1000 nm3), mln. Lt 24,0

Suvartojama g. dujų [mln.m3/metus]: 670

Iš jų suvartojama g. dujų LEG KCB [mln. m3/metus]: 164


54




Kaip ir 1b varianto atveju.

Rizikos:


55

1. Nėra vietinės elektros energijos gamybos žiemos metu, t.y. ši gamyba neužtikrinama per kvotų

skyrimą, tačiau galios išlaikomos ir jomis galima pasinaudoti esant poreikiui užtikrinti elektros

tiekimo sistemos darbo stabilumą/patikimumą ir kt.;

2. Jei gamyba TE būtų vykdoma, pavyzdžiui, esant palankioms sąlygoms rinkoje arba kitokiam per-

davimo sistemos operatoriaus pareikalavimui, o kogeneracijos proceso metu pagaminta šiluma

patiekta į tinklą, atsirastų kryžminis subsidijavimas iš elektros pusės šilumos daliai.

4.8 „3b“ variantas (minimalaus elektrinių darbo)


1. Taikymas galimas po 2016 m., t.y. po NordBalt jungties atsiradimo;

2. Variantas taikytinas siekiant prisitaikyti prie darbo su SGD terminalu;


grąža;

4. Remtinos elektros gamybos kvota TE skiriama atsižvelgiant TE galimybes šildymo sezono metu

dirbti galimai mažesnės galios režimu pagal SGD pasiūlą. Vertinama, kiek konkrečiu periodu (pa-

gal Litgas pateiktus duomenis) galėtų likti nepanaudotų SGD nuo minimalaus nustatyto paros

išdujinimo kiekio, įvertinant SGD poreikį kitų SGD naudosiančių reguliuojamų energijos gamin-

tojų poreikius;

5. Laikoma, kad šildymo sezono metu nepanaudotas SGD kiekis bus tiekimas saugojimui į Inčukal-

nio saugyklą ir vėliau tolygiai sunaudojamas šildymo sezono metu TE dirbant termofikaciniu re-

žimu;

6. LE gamyba neremiama;










56



Lt]


[GWh]





[160 Lt/MWh)





LE 135,0 0 - - - 135,0

VE 25,0 447 203 19 3,1 47,1

KTE 14,6 342 242 28 1,1 43,8

PnE 8,1 121 172 1,5 2,3 11,8

VISO: 182,6 910 - 49 6,5 237,7

SGD sandėliavimo kaina Inčukalnyje (+364 Lt/1000 nm3), mln. Lt 100,5


Iš jų suvartojama g. dujų TE [mln. m3/metus]: 346

14 Pav. 3b varianto prognozuojamas elektros energijos gamybos galios grafikas


57




Rizikos:

1. Nėra vietinės elektros energijos gamybos vasaros metu, t. y. ši gamyba neužtikrinama per kvotų

skyrimą, tačiau LE galios išlaikomos ir jomis galima pasinaudoti esant reikalui užtikrinti elektros

tiekimo sistemos darbo stabilumą/patikimumą ir kt.;

2. Tyrimo rengėjas neturi duomenų apie realią galimybę sandėliuoti pakankamai didelį (~280 mln.

nm3) SGD kiekį Inčukalnio saugykloje;

3. SGD sandėliavimas saugykloje sąlygoja papildomus kaštus (~100 mln. Lt), kurie bet kokiu atveju

būtų sumokami Lietuvos vartotojų.

4.9 „3c“ variantas (minimalaus elektrinių darbo)


1. Taikymas galimas po 2016 m., t. y. po NordBalt jungties atsiradimo;

2. Variantas taikytinas siekiant išlaikyti galimybę reaguojant į elektros kainas rinkoje;


grąža;


58


gaminti energiją termofikaciniu režimu dirbant minimalia apkrova virš CŠT sistemose veikiančių

įrenginių. Vilniaus CŠT atveju, TE3 darbas šio varianto atveju leidžiamas minimaliu rėžimu vie-

name bloke tik šalčiausiais metų mėnesiais (~1400 val. metus);











15-oje lentelėje pateikiami 3c varianto vertinimo rezultatai.

18 Lentelė. 3c varianto vertinimo rezultatai



Lt]


[GWh]





[160 Lt/MWh)





LE 135,0 760 284 94 229,0

VE 25,0 85 273 9,6 3,1 37,7

KTE 14,6 26 210 1,3 1,1 17,0

PnE 8,1 78 177 1,3 2,3 11,7

VISO: 182,6 949 106 6,5 295,4


Iš jų suvartojama g. dujų TE + LEG [mln. m3/metus]: 245


59

16 Pav. 3c varianto prognozuojamas elektros energijos gamybos galios grafikas

17 Pav. 3c varianto prognozuojamas gamtinių dujų poreikio grafikas




60

Šio varianto atveju reikalingas papildomas Vilniaus miesto šilumos ūkio tyrimas, kurio metu būtų įvertinti

visų disponuojamų šilumos gamybos šaltinių realios galimybės gaminti šilumos energiją, užtikrinant ga-

limybes net ir šalčiausiomis metų dienomis užtikrinti patikimą ir kokybės reikalavimus atitinkantį šilumos

tiekimą.

Rizikos:


4.10 „3d“ variantas (minimalaus elektrinių darbo)



2. Variantas taikytinas siekiant išlaikyti galimybę reaguojant į elektros kainas rinkoje;


grąža;


gaminti energiją termofikaciniu režimu dirbant minimalia apkrova virš CŠT sistemose veikiančių

įrenginių. Vilniaus CŠT atveju, TE3 darbas šio varianto atveju leidžiamas minimaliu rėžimu vie-

name bloke 5-is šildymo sezono mėnesius, o šalčiausiais metų mėnesiais – 2-ame bloke kaip a-

varijos prevencijos priemonę (~1400 val. metus), užtikrinant įrenginių prieinamumą TE2 insta-

liuotų pajėgumų rezervavimui avarijos atveju šalčiausiomis metų dienomis;











17-oje lentelėje pateikiami 3d varianto vertinimo rezultatai.


61

19 Lentelė. 3d varianto vertinimo rezultatai



Lt]


[GWh]





[160 Lt/MWh)





LE 135,0 760 284 94 229,0

VE 25,0 313 274 36 3,1 63,7

KTE 14,6 26 210 1,3 1,1 17,0

PnE 8,1 78 177 1,3 2,3 11,7

VISO: 182,6 1 177 132 6,5 321,4



18 Pav. 3d varianto prognozuojamas elektros energijos gamybos galios grafikas


62

19 Pav. 3d varianto prognozuojamas gamtinių dujų poreikio grafikas


Kaip ir 3c varianto atveju.

Rizikos:


4.11 „4a“ variantas (tolygaus išdujinimo)

Tolygaus SGD panaudojimo variantas, kurio pasirinkimo atveju:

1. Taikymas galimas iki 2016 m., t. y. iki NordBalt jungties atsiradimo;

2. Variantas taikytinas siekiant užtikrinti minimalaus išdujinamo SGD kiekio tolygų panaudojimą ir

elektros galios reguliavimo galimybę ±25 MW diapazone;


grąža;


metu minimaliu režimu, o ne šildymo sezono metu – LEG įrenginiuose, galinčiu pagal LITGRID


63

pareikalavimą užtikrinti ±25MW galios reguliavimą ir užtikrinti ne mažesnio nei minimalus išdu-

jinamas SGD paros kiekis SGD panaudojimą;


6. LE elektros energijos gamyba ne šildymo sezono metu vykdoma KCB (kombinuoto ciklo bloke),














Lt]


[GWh]





[160 Lt/MWh)





LE 135,0 1 332 284 165 299,8

VE 34,8 328 244 28 3,1 65,4

KTE 14,6 218 281 26 1,1 42,1

PnE 8,1 87 182 2 2,3 12,3

VISO: 192,4 1 965 221 6,5 419,6



64





Rizikos:


65


4.12 „4b“ variantas (tolygaus išdujinimo)

Tolygaus SGD panaudojimo variantas, kurio pasirinkimo atveju:


2. Variantas taikytinas siekiant užtikrinti minimalaus išdujinamo SGD kiekio tolygų;


grąža;


metu minimaliu režimu, o ne šildymo sezono metu – LEG įrenginiuose, galinčiu užtikrinti ne ma-

žesnio nei minimalus išdujinamas SGD paros kiekis terminale SGD panaudojimą;


6. LE elektros energijos gamyba ne šildymo sezono metu vykdoma KCB (kombinuoto ciklo bloke),














Lt]


[GWh]





(160 Lt/MWh)





LE 135,0 1 334 284 165 300,1

VE 25,0 291 256 28 3,10 56,0

KTE 14,6 183 293 24 1,12 40,2

PnE 8,1 87 182 0 2,27 10,4

VISO: 182,7 1 895 217 6,49 406,7


66





Rizikos:


4.13 Alternatyvių VIAP schemų tyrimo rezultatų apibendrini-

mas

Šiame skyriuje pateikiamas Tyrime vertintų alternatyvių schemų rezultatų apibendrinimas.

19-oje lentelėje pateikiama informacija apie kiekvieną variantą, kurioje matoma kokios sąlygos būtų iš-

pildomos konkretaus varianto atveju, preliminarus maksimalus remtinos elektros energijos metinis kie-

kis pagal gamintojus ir preliminarus maksimalus VIAP biudžetas, apskaičiuotas pagal šiame darbe priim-

tas prielaidas.


67

22 Lentelė. Siūlomų alternatyvių schemų užtikrinamų principų, elektros gamybos kvotų ir biudžeto suvestinė

20-oje lentelėje pateikiamas techninio ekonominio alternatyvių schemų vertinimo apibendrinimas, ku-

riame kiekvienos alternatyvos atveju išskiriami pagrindiniai vertinti kriterijai, t. y. metinė paskirstomos

remtinos elektros energijos kvota, gamtinių dujų sunaudojimas objektuose, lėšų poreikis kintamų elekt-

ros energijos gamybos kaštų padengimui (skirtumas nuo rinkos kainos), palyginimas su 2014 metams

nustatytu maksimaliu VIAP biudžetu termofikacinėms elektrinėms ir Lietuvos elektrinei bei galima įtaka

VIAP kainai (išlaikant esamą VIAP mokėtojų ratą).

7 pav. pateikiamas galimo VIAP biudžeto jautrumas gamtinių dujų kainos mažėjimui (-20 proc.), kuriame

matome, kad jautriausi kuro kainai yra tie variantai, kuriuose yra nustatytos didžiausios energijos gamy-

bos apimtys, kadangi kintamų gamybos kaštų kompensavimo dydis tiesiogiai priklauso nuo energijos

gamybos savikainos ir elektros kainos rinkoje.

Varianto Nr.

Dengiamos TE

elektrinių

pastovios išlaidos

+ normatyvinis

pelnas

Dengiamos LEG

pastovios išlaidos

+ normatyvinis

pelnas

Yra gamyba LEG Yra gamyba TE CŠT sistemoje yra

minimalus TE

gamybos

režimas,

užtikrinantis N-1

Užtikrinamas

sistemos

reguliavimo ±25

MW diapazonas

Tolygus SGD dujų

panaudojimas

1a +

1b + +

2a + + + + +

2b + + + + + +

3a + + +

3b + + + +

3c + + + +

3d + + + + +

4a + + + + + + +

4b + + + + + +

Elektros gamybos kvotos, GWh VIAP biudžetas

Varianto Nr. LEG VE KTE PnE ∑ mln. Lt

1a 0 0 0 0 0 135,0

1b 0 0 0 0 0 225,7

2a - 365 402 157 924 324,4

2b 911 328 218 87 1 544 367,1

3a 760 0 0 0 760 319,8

3b 0 447 342 121 910 237,7

3c 760 85 26 78 949 295,4

3d 760 313 26 78 1 177 321,4

4a 1 332 328 218 87 1 965 419,6

4b 1 334 291 183 87 1 895 406,7


68

23 Lentelė. Alternatyvių schemų vertinimo rezultatų suvestinė, įtaka VIAP biudžetui ir VIAP kainai

23 Pav. VIAP biudžeto jautrumas gamtinių dujų kainai

VIAP biudžeto priklausomybė nuo elektros rinkos kainos yra tiesioginė, t. y. elektros energijos gamybos

kintamųjų gamybos kaštų kompensavimo dalies dydis tiesiogiai priklauso nuo elektros energijos kainos

rinkoje, todėl šiame tyrime nagrinėjamų VIAP alternatyvių schemų biudžetų dydžio jautrumas rinkos kai-

nai nevertinamas.

Variantas 1a 1b 2a 2b 3a 3b 3c 3d 4a 4b

Elektros gamybos kvota [GWh] 0 0 924 1544 760 910 949 1177 1 965 1 895

Gamtinių dujų sunaudojimas [tūkst.

nm3/metus]0 0 401 468 164 346 245 376 554 541

Elektrinių pastovių kaštų padengimas [mln.

Lt]135 219 192 192 219 183 183 183 192 183

Gamybos kaštų padengimas [mln.Lt] prie

rinkos kainos [160 Lt/MWh]0 0 125 168 94 49 106 132 221 217

Investicijos grąža TEC [mln. Lt], kai

WACC=5%0 6,5 6,5 6,5 6,5 6,5 6,5 6,5 6,5 6,5

VIAP dydis [mln. Lt] 135 226 324 367 320 238 295 321 420 407

Palyginimas su 2014 m. nustatytu biudžetu

(393,5 mln. Lt be kompensacijų už prėjusį

laikotarpį)

-261 -170 -71 -28 -76 -158 -100 -74 24 11

2014 m. VIAP 7.2-7.3 p. [ct/kWh] 4,21

Planuojamas VIAP 7.2-7.3 p. [ct/kWh] 1,44 2,41 3,47 3,93 3,42 2,54 3,16 3,44 4,49 4,35

Įtaka 7.2-7.3 p. VIAP [ct/kWh] -2,77 -1,80 -0,74 -0,28 -0,79 -1,67 -1,05 -0,77 0,28 0,14


69

4.14 VIAP teikėjų ir mokėtojų ratas

VIAP teikėjų ratas priklauso nuo to, kokia viešuosius interesus atitinkanti paslauga valstybei yra reika-

linga ir kokia paslauga yra perkama. Toliau atskirai aptariamas VIAP teikėjų ratas elektros energetikos

sektoriuje pagal kiekvieną iš Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnyje įvardintą paslaugą ir vadovautis

VIAP TT apraše nustatytu VIAP sąrašu bei AEI detalizuojant pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos

įstatyme įvardintas paslaugas.

1) AEI: elektros energijos gamyba naudojant AEI ir šios elektros energijos balansavimas, AEI elektrinių

prijungimas prie elektros tinklų, elektros tinklų operatoriaus atliekamas elektros tinklų optimizavimas,

plėtra ir (ar) rekonstravimas, užtikrinant gamybos naudojant AEI plėtrą;

AEI įstatyme numatyta, kad šios paslaugos yra VIAP - biodujų gamyba, privalomas biodegalų maišymas į

degalus, pagamintus iš mineralinių degalų, biodujų gamybos įrenginių prijungimas prie dujų sistemų,

tačiau šios paslaugos nėra tiesiogiai elektros energetikos sektoriaus paslaugos.

Elektros energijos gamybos teikėjų ratas yra aiškiai apribotas paramos, skiriamos AEI panaudojimo plėt-

rai. Šiuo metu pasiekti valstybės tikslai dėl AEI dalies plėtros bendrame gamybos balanse, o naujų tikslų

nustatyta dar nėra. Esamiems elektros energijos iš AEI gamintojams prognozuojamos lėšos už VIAP pas-

laugas yra pateiktos 5 skyriuje.

2) elektros energijos gamyba termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos

ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas ir yra sutaupomas toks

pirminės energijos kiekis, kad bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą galima laikyti efektyvia;

Pagal dabar egzistuojančią tvarką, šią paslaugą teikia tos elektrinės, kurios pareiškia norą. Nėra nustatyta

jokių ribų dėl šios paslaugos apimčių, taip pat nėra nustatyta, kokią efektyvios gamybos dalį valstybėje

ketinama pasiekti. Vienintelis kriterijus šiai paslaugai yra, kad gamyba būtų efektyvi. 2014 metais, kaip

ir ankstesniais metais, šią paslaugą teikia: UAB „Vilniaus energija“, UAB Kauno termofikacijos elektrinė,

AB „Kauno energija“, AB „Panevėžio energija“, UAB LITESKO filialas „Alytaus energija“, UAB LITESKO fi-

lialas „Marijampolės šiluma“, UAB „ENG“ (šilumą atiduoda į Pasvalio CŠT sistemą), AB „Klaipėdos me-

diena“. Be šių, šalyje yra ir daugiau elektrinių, kuriose elektros gamyba atitinka arba prie tam tikrų ga-

mybos režimų gali atitikti efektyvios kogeneracijos reikalavimus, tai AB „Lifosa“ 37 MW, AB „Achema“

69 MW, kitų elektrinių galia 2013.01.01 sudarė 23 MW15. Atlikus žodinę kitų galimų tiekėjų apklausa,

matyti, kad pagrindinės priežastys, kodėl kiti tiekėjai neišreiškia noro teikti šią paslaugą yra neaiškus

elektros gamybos kvotos skyrimo ir išnaudojimo principas, todėl pramonės įmonės geriau pasilieka laisvę

veikti atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir savo poreikius. UAB „Vilniaus energija“, UAB Kauno termofikacijos

elektrinė ir AB „Panevėžio energija“ elektrinių elektros gamybos specifika atsižvelgiant į naudingą šilu-

mos poreikį yra aptartos ankstesniuose skyriuose.

Alytaus, Marijampolės, Pasvalio ir Klaipėdos CŠT sistemose yra pakankamai šilumos gamybos įrenginių,

galinčių užtikrinti šilumos tiekimą be kogeneracinių elektrinių veikimo.

15 http://www.lei.lt/_img/_up/File/atvir/leidiniai/2013/Lietuvos_energetika-2012.pdf


70

24 Pav. Alytaus miesto šilumos poreikis ir gamybos pajėgumai be iškastinio kuro TE

Marijampolės CŠT maksimali šilumos poreikio galia yra apie 84 MW. Instaliuota biokuro elektrinės šilu-

minė galia apie 16 MW, instaliuota gamtinių dujų vandens šildymo katilų galia apie 174 MW.

2013 m. pabaigoje Klaipėdos CŠT sistemoje pradėjo veikti Klaipėdos Fortum elektrinė, kuri pagamina

apie 40% viso Klaipėdos miestui reikalingo šilumos kiekio, Kauno CŠT sistemoje Norekiškėse ir Petrašiū-

nuose vystomi biokuro projektai, Pasvalyje pradėjo veikti nepriklausomo šilumos gamintojo 8 MW bio-

kuro katilas. Tokiu būdu, nors įmonės ir gali teikti elektros energijos gamybos termofikaciniu režimu

kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse paslaugą, CŠT sistemose, kuriose

veikia šios elektrinės, nėra reikalinga ir prioritetinė.

Dalis esamų VIAP teikėjų eksploatuoja elektrines, kurių investicijos gali būti neatsipirkusios. Galiojantys

teisės aktai neįpareigoja remti elektrinių iki jų atsipirkimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad investicijų dydis

buvo derinamas su VKEKK, dalis elektrinių operatorių gali kreiptis į teismą dėl kompensacijų išmokėjimo.

3) elektros energijos gamyba nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energijos gamyba būtina elektros

energijos tiekimo saugumui užtikrinti ir elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimas nustatytose

elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti;

Vadovaujantis 2013 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1051 2014 metais

šias paslaugas teikia „Lietuvos energijos gamyba“, AB padalinys Lietuvos elektrinė. Tačiau reikia pami-

nėti, kad nei viename teisės akte nėra nustatyta, kas yra valstybės energetinis saugumas, koks turi būti

užtikrinamo rezervo dydis, taip pat nėra nustatyta jokių aiškių kriterijų elektrinėms, kuriais remiantis

perkamos šios VIAP. Tokiu būdu neįmanoma pasakyti ar dabartinėmis sąlygomis kitos elektrinės gali būti

šios paslaugos teikėjais.

Šiame darbe buvo siekiama identifikuoti, kokie kriterijai turėtų lemti, kuriais parenkamos elektrinės, tei-

kiančios šias paslaugas. Galima apibrėžti, kad elektrinės, kurių veikla būtina valstybės energetiniam sau-

gumui užtikrinti yra tos, kurios atitinka bent vieną iš šių kriterijų:


71

Gali užtikrinti perdavimo sistemos operatoriaus pareikalavimą dėl elektros sistemos reguliavimo;

Gali prisidėti prie valstybės tikslų diversifikuojant gamtinių dujų tiekimo šaltinius;

Gali daryti ženklią įtaką elektros rinkos kainai;

Veikla būtina CŠT sistemos patikimumui;

Galia reikalinga rinkos adekvatumo reikalavimo užtikrinimui (kitaip tariant, prisideda prie Lietu-

vos elektros energetikos sistemos galios balanso užtikrinimo).

Tokios yra UAB „Vilniaus energija“, UAB Kauno termofikacijos elektrinė, AB „Panevėžio energija“ ir AB

„Lietuvos energijos gamyba“ elektrinės. Detaliau šių elektrinių (šio VIAP teikėjų) gamyba aptarta anks-

tesniuose skyriuose.

4) elektros energijos gamybos pajėgumų, strategiškai svarbių elektros energetikos sistemos darbo sau-

gumui ir patikimumui ar valstybės energetinei nepriklausomybei užtikrinti, plėtra;


šią paslaugą teikia UAB „Lietuvos energija“, vykdydama Visagino atominės elektrinės projekto parengia-

muosius darbus.

6) strateginių elektros energetikos sektoriaus projektų, susijusių su energetinio saugumo didinimu, įren-

giant jungiamąsias linijas su kitų valstybių elektros energetikos sistemomis ir (ar) sujungiant Lietuvos

Respublikos elektros energetikos sistemas su kitų valstybių narių elektros energetikos sistemomis, įgy-

vendinimas;


šią paslaugą teikia LITGRID AB, vykdydama projektą „Tarpsisteminė jungtis Lietuva–Švedija“ („Nor-

dBalt“).Elektros jungties su Lenkija projektui „ LitPolLink“ tikimasi gauti ES finansinę paramą iš Europos

infrastruktūros tinklų priemonės fondo. Tačiau jei šis finansavimas nebus gautas, tikėtina, kad šios jung-

ties finansavimas taip pat bus priskirtas VIAP.

7) energetikos objektų darbo saugumo užtikrinimo, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo veikla.

Šioje VIAP eilutėje yra valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondui

skirtos lėšos. Į Fondo sąskaitą pervestos lėšos gali būti naudojamos tik Valstybės įmonės Ignalinos ato-

minės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo nuostatų įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų energe-

tikos ministro 2011 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 1-207 (Žin., 2011, Nr. 106-5011) (pakeitimas

2013.02.26 Nr. 1-46 (Žin., 2013, Nr. 22-1107)) nustatyta tvarka atsiskaityti su asmenimis, teikiančiais iš

Fondo finansuojamas paslaugas.

4.14.1 VIAP mokėtojai

Šiuo metu VIAP mokėtojai yra visi Lietuvos elektros energijos vartotojai. VIAP kaina diferencijuojama

gamintojams (termofikacinėms elektrinėms), vartojantiems pasigamintą elektros energiją savo reik-

mėms ir visiems kitiems vartotojams.


72

Šiuo metu VIAP kaina yra diferencijuojama pagal vartotojus: elektros energijos gamintojai (naudojantys

iškastinį kurą), kurie naudoja pagamintą elektros energiją savoms reikmėms – nemoka už Aprašo 7.2 ir

7.3 p. nustatytas paslaugas ir kiti elektros vartotojai.

Šiuo metu diferencijuota VIAP kaina elektros energijos gamintojams, naudojantiems nuosavuose įrengi-

niuose pasigamintą elektros energiją yra ~3,27 ct kiekvienai pasigamintai ir savo reikmėms sunaudotai

kWh elektros, kitiems elektros vartotojams - ~7,14 ct kiekvienai sunaudotai kWh.

Atleidžiant elektros energijos gamintojus, elektrą naudojančius savo reikmėms nuo VIAP mokesčio, ki-

tiems vartotojams esamoje situacijoje VIAP kaina padidėtų apie ~0,2 ct/kWh;

4.15 Rekomendacijos dėl taikytinos remtinos elektros energi-

jos prekybos sistemos

2b, 3c ir 3d schemų įgyvendinimo principų pavyzdžiai pateikiami 4.16 skyriuje. Vertinant organizacinės

struktūros pakeitimus, 2b schemos 2015 metams įgyvendinimo atveju esminių pakeitimų esamoje orga-

nizacinėje struktūroje nenumatoma. Nuo 2016 metų, 3c ir 3d schemų įgyvendinimo atveju VIAP schemos

įgyvenimo organizacinė struktūra turėtų būti tokia, kad užtikrintų visų valstybės interesų įvertinimą ir

sujungimą į vieną bendrą rezultatą. Žemiau pateikiama galima organizacinė struktūra.

25 Pav. 3c ir 3d alternatyvių VIAP schemų įgyvendinimo struktūra

Kaip buvo identifikuota ankstesniuose skyriuose, valstybė turi skirtingus poreikius. Atitinkamai VIAP pas-

lauga, apimtis ir VIAP teikėjai turi būti nustatomi atsižvelgiant į visus valstybės poreikius. Tyrimo rengėjų

nuomone, turi būti paskirta viena institucija, kuri surinktų informaciją apie poreikį ir atitinkamai pasiū-

lytų optimalų VIAP dydį. Pvz., CŠT įmonės pateiktų su VKEKK ir VEI suderintą paskaičiavimą dėl elektros

gamybos kvotos atsižvelgiant į šilumos tiekimo sistemos patikimumo reikalavimus, AB Litgrid pateiktų

pareikalavimą dėl reguliavimo, rinkos adekvatumo, AB Lesto pateiktų pareikalavimą dėl reguliuojamų

vartotojų, AB Litgas pateiktų pareikalavimą dėl gamtinių dujų sunaudojimo. Atitinkamai viena institucija,


73

pavyzdžiui VĮ Energetikos agentūra (tai gali būti ir kita institucija, pavyzdžiui VKEKK) suformuluoja pasiū-

lymus dėl optimalaus VIAP dydžio ir pateikia Energetikos ministerijai. Energetikos ministerija teikia LRV

tvirtinimui.

4.16 Siūlomų VIAP schemų taikymo tvarkos principai

Atsižvelgiant į VIAP schemos taikymo laikotarpį pateikiamos rekomendacijos VIAP schemos įgyvendi-

nimo principams.

2b schemos įgyvendinimo principų pavyzdys:

a. Nustatoma, kad VIAP teikėju gali būti tik tos termofikacinės elektrinės, kurios tiekia ko-

generacijos proceso metu pagamintą šilumą į miesto CŠT sistemą šilumos vartotojų po-

reikių tenkinimui, nekonkuruodamos su biokuru pagaminta šilumos energija.

b. Pereinama prie planinės kvotos nustatymo principo, kuri gale metų gali būti didesnė arba

mažesnė nei buvo pradžioje įvertinta atsižvelgiant į faktinį reguliavimo poreikį;

c. LR Vyriausybės nutarimu nustatoma apytikslė kvota kiekvienam gamintojui, kiekvienam

metų mėnesiui ir bazinės (vidutinė, kas mėnesinė ar metinė) remtinos elektros energijos

supirkimo kainos kintamoji dalis („feed in tariff“) elektrinėms, kurios gali užtikrinti ±25

MW galios reguliavimą (dirbdamos kartu arba atskirai). Kintamieji elektros gamybos kaš-

tai turi būti nustatomi remiantis faktiniais duomenimis, gautais iš kiekvieno gamintojo,

įvertinant kiekvienos elektrinės faktines technines galimybes efektyviausiai gaminti ener-

giją, CŠT sistemos, kurioje veikai vertinama elektrinė, ypatumus (konkurencinę aplinką,

prognozuojamus kas mėnesinius šilumos poreikius ir pan.);

d. Pastoviosios išlaidos, peržiūrimos ir patikrinamos VKEKK. Nustačius būtinąsias padengti

pastoviąsias išlaidas (remiami tik tie įrenginiai (energetiniai blokai), kuriuose vykdoma

gamyba, pavyzdžiui, KTE T2, VE TE3, LEG KCB ir 7-8 bl.)), jų dydžio 1/12 dalis mokama

elektrinėms kiekvieną mėnesį;

e. Vyriausybės nutarimu nustatomas kvotų panaudojimo reglamentavimas, t. y. kad elekt-

rinės dalyvauja LITGRID rengiamuose varžymuose dėl reguliavimo reikalavimo išpil-

dymo;

f. Varžymus organizuoja LITGRID. Kriterijus (pavyzdžiui, reguliavimo diapazoną mėnesį į

priekį, preliminarų reguliavimo „aukštyn“ kiekį, reguliavimo „žemyn“ kiekį ir pan.) nus-

tato LITGRID;

g. Į VIAP biudžetą įtraukiama tik bazinės energijos gamyba, t. y. atskaičius reguliavimo

energiją. Reguliavimo elektros energijos kaštai nėra dengiami iš VIAP schemos, bet elekt-

rinės privalo teikti pasiūlymus atlikti reguliavimą į Litgrid organizuojamą reguliavimo e-

lektros energijos aukcioną (varžymąsi, apklausą) kintamais kaštais palaikomo regulia-

vimo galios diapazono ribose;

h. Elektrinės, kurios yra VIAP teikėjai, privalomai teikia pasiūlymus į elektros biržą „virškvo-

tinei“ gamybai už ribinių gamybos kaštų dedamąją.

Atkreiptinas dėmesys, kad apribojimas dėl nekonkuravimo su biokuru pagaminta šilumos energija įtakos

mažųjų termofikacinių elektrinių galimybes gauti paramą iš VIAP fondo už efektyvios kogeneracijos pas-

laugą, kadangi daugumoje sistemų, kur yra (detaliau apie mažąsias TE pateikta 4.14 skyriuje.


74

3c arba 3d schemos įgyvendinimo principų pavyzdys:

a. Fiksuotas metines kvotas nustato LR Vyriausybė remdamasi tyrimo išvadomis ir ekspertų

rekomendacijomis, kiekvienai elektrinei atskirai, įvertindama kiekvienos CŠT sistemos

specifiką, konkurenciją joje, instaliuotas biokuro katilų galias, galių rezervo trūkumą, a-

varijos prevencijos poreikius ir kt.;

b. Objektams, kurių investicijos dar nėra atsipirkusios ir objektai buvo pastatyti panaudo-

jant ES SF finansinę paramą, nustatoma elektros gamybos kvota, ne didesnė nei 5 mėn.

darbo elektrinės minimaliu rėžimu;

c. Kintamieji elektros gamybos kaštai turi būti nustatomi remiantis faktiniais duomenimis,

gautais iš kiekvieno gamintojo, įvertinant kiekvienos elektrinės faktines technines gali-

mybes efektyviausiai gaminti energiją, CŠT sistemos, kurioje veikia vertinama elektrinė,

ypatumus (konkurencinę aplinką, prognozuojamus kas mėnesinius šilumos poreikius ir

pan.);

d. Pastoviosios išlaidos, peržiūrimos ir patikrinamos VKEKK. Nustačius būtinąsias padengti

pastoviąsias išlaidas (remiami tik tie įrenginiai (energetiniai blokai), kuriuose vykdoma

gamyba, pavyzdžiui, KTE T2, VE TE3, LEG KCB ir 7-8 bl.)), jų dydžio 1/12 dalis mokama

elektrinėms kiekvieną mėnesį;

e. Elektrinės, kurios yra VIAP teikėjai, privalomai teikia pasiūlymus į elektros biržą „virškvo-

tinei“ gamybai už ribinių gamybos kaštų dedamąją.

26 Pav. 2b alternatyvios VIAP schemos įgyvendinimo laiko grafikas

mėnuo

sav. 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52

Eilės Nr. Veiksmas Atsakinga institucija

1

VIAP elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo ir

VIAP elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos

aprašo pakeitimo projektai EnMin



aprašo pakeitimo projektų derinimas EnMin

2



aprašas pakeitimo patvirtinimas LRV

3

VIAP elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodikos

pakeitimo projektas VKEKK

VIAP elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodikos

pakeitimo projekto vieša konsultacija VKEKK

4

Patvirtinamas VIAP elektros energetikos sektoriuje kainos

nustatymo metodikos pakeitimas, panaikinama Elektros

energijos, pagamintos termofikaciniu režimu kombinuotojo

elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse,

supirkimo kainos nustatymo metodika VKEKK

5

Litgrid organizuoja apklausą vadovaudamasis VIAP elektros

energetikos sektoriuje teikimo tvarkos apraše numatyta tvarka dėl

galimybės teikti reguliavimo paslaugą Litgrid

6

Įmonės pateikia informaciją VKEKK reikalingą supirkimo kainos

nustatymui ir sąnaudų kompensavimui Įmonės

7

VKEKK nustato VIAP lėšas ir kainą ateinantiems kalendoriniams

metams (ne vėliau kaip likus 75 kalendorinėms

dienoms iki atitinkamo reguliavimo periodo metų pradžios) VKEKK

gruodisliepa rugpjūtis rugsėjis spalis lapkritis


76

5 AEI

Reformuojant VIAP schemą, kaip priemonę atsinaujinančios energetikos plėtrai skatinti Lietuvoje, turėtų

būti atsižvelgta į EK Komunikate pateiktas rekomendacijas šalims narėms. Detaliau rekomendacijos ap-

rašytos 3.2 skyriuje.

Bendruoju atveju, paramai AEI pagal naujas schemas turi būti taikomi 2014 valstybės pagalbos gairių

reikalavimai, kurie nustato kad parama nuo 2016-01-01 turės atitikti šiuos kriterijus:

(i) Parama skiriama kaip premija prie rinkos kainos, o gamintojai elektros energija patys pardavi-

nėja rinkoje;

(ii) Gamintojai patys atsako už balansavimą, išskyrus atvejus, jeigu valstybėje-narėje neegzistuoja

likvidi dienos eigos prekyba elektros energija.

Pateikiami pasiūlymai VIAP schemos reformai yra diferencijuojami ESAMIEMS įrenginiams ir ATEITYJE

planuojamiems statyti įrenginiams.

ESAMAIS ĮRENGINIAIS yra laikomi jau veikiantys įrenginiai, remiami pagal egzistuojančią schemą. Taip

pat - šiuo metu planuojami ir statomi įrenginiai, jau gavę plėtros leidimą.

Taikant vieną svarbiausių EK Komunikate minimų principų - netaikyti retroaktyvių reguliacinių priemonių

(nekeisti atbuline tvarka paramos principų, galiojusių investuotojams priimant sprendimus investuoti į

atsinaujinančios energetikos plėtrą užtikrinančius projektus) - esamų įrenginių operatoriams turi būti

užtikrinta galimybė pasilikti prie tos atsinaujinančios energetikos skatinimo tvarkos, kokia buvo iki šios

dienos.

Tai yra - iš šių įrenginių operatorių 12 metų nuo įrenginių eksploatavimo pradžios arba 12 metų nuo

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo įsigaliojimo datos (priklausomai nuo to, kuri data yra vė-

lesnė) elektra bus superkama, operatoriams garantuojant fiksuotas pajamas (buvusias iki dabar) už kiek-

vieną pagamintą kWh.

Taip pat - įrenginių operatoriams gali būti pasiūlyta savanoriškumo principu pakeisti jų įrenginiuose pa-

gamintos elektros rėmimo tvarką:

- pailginant rėmimo laikotarpį, bet sumažinant garantuojamas pajamas už vieną į tinklą patiektą kWh;

- pereinant nuo fiksuotų garantuojamų pajamų už pagamintą kWh rėmimo schemos prie "market + pre-

mium " schemos, tai yra - užtikrinant elektros gamintojui fiksuotą priemoką prie kintančios rinkos kainos;

- operatoriui prisiimant elektrinėse pagamintos elektros energijos balansavimo įsipareigojimą, mainais

gaunant papildomą nustatytą fiksuotą priemoką už kiekvieną pagamintą kWh;

- taikant kelis ar visus aukščiau paminėtus pakeitimus vienu metu.

Šių pakeitimų tikslas būtų - galimas VIAP metinių išmokų operatoriams sumažinimas, taip atlaisvinant

VIAP metinį fondą greitesnei atsinaujinančių išteklių naudojimo elektros energijos gamybai plėtrai, ne-

didinančiai elektros energijos kainos vartotojams. Taip pat - užtikrinant elektrinių, kurių veikla remiama


77

iš VIAP fondo, racionalią veiklą, atsižvelgiant į situaciją elektros rinkoje (pavyzdžiui - motyvuojant remia-

mus elektros gamintojus planinius remontus vykdyti, esant mažiausiam elektros poreikiui - žemiausiai

elektros kainai rinkoje. Taip pat - motyvuojant remiamus elektros gamintojus elektrą gaminti kiek galima

labiau atsižvelgiant į prieš dieną savo deklaruotus gamybos planus).

Priėmus sprendimą esamiems AEI įrenginių operatoriams savanoriškai keisti įrenginiuose pagamintos

elektros rėmimo kainodarą prailginant rėmimo laikotarpį, bet sumažinant garantuojamas pajamas už

vieną į tinklą patiektą kWh turėtų būti nustatyta/apskaičiuota daug naujų papildomų skatinimo tarifų

(kiekvienam esamam skatinimo tarifui), kurių dydžiai skirtųsi ne tik dėl dabar naudojamų diferencijavimo

veiksnių (energijos įrengtoji galia, leidimo gaminti data ir pan.), bet ir nuo laiko likusio iki skatinimo lai-

kotarpio pabaigos pagal esamą kainodaros schemą. AB „Lesto“ nuomone, pateikta 2014 m. birželio 16

d. raštu, tokia kainodaros alternatyva sukeltų labai didelių administravimo problemų ir komplikuotų kai-

nodarą, todėl AB „Lesto“ nepritaria tokios alternatyvos įgyvendinimui esamų AEI įrenginių operatorių

atžvilgiu.

NAUJAIS ĮRENGINIAIS būtų laikomi įrenginiai, kuriems plėtros leidimai bus išduodami po VIAP tvarkos

pakeitimo ir su tuo susijusių įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų pakeitimo įsigaliojimo.

Siūlomi tokie pakeitimai elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių naujuose įrenginiuose,

rėmimo tvarkoje:

Įrenginiams, naudojantiems atsinaujinančius energijos išteklius, kurių instaliuota nominali galia viršija

350 kW, taikoma "market + premium " paramos schema, tai yra - užtikrinant elektros gamintojui fiksuotą

priemoką prie kintančios rinkos kainos.

Įrenginio operatorius gali pats pasirinkti - pardavinėti visą elektrą paskirtajam tarpininkui, atsakingam už

elektros, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius balansavimą, gaunant kintantį mo-

kėjimą už kiekvieną pagamintą kWh elektros, priklausomai nuo tuo metu esančios elektros kainos rinkoje

ARBA gauti fiksuotą priedą prie rinkos kainos iš paskirtojo VIAP fondo administratoriaus už kiekvieną

pagamintą kWh, premiją už gamybos balansavimo įsipareigojimą ir pats pardavinėti elektrą elektros bir-

žoje, prisiimdamas pagamintos elektros balansavimo įsipareigojimą.

Priemokos dydį, papildomos priemokos už įsipareigojimo balansuoti pagamintą elektros energiją įsipa-

reigojimo perėmimą dydį bei superkamos elektros fiksuotą tarifą mažiems gamintojams nustato VKEKK.

Priemokų ir tarifų dydžius VKEKK keičia tiek dažnai, kiek VKEKK mano esant reikalinga, siekiant užtikrinti

planuotą atsinaujinančios energetikos plėtrą ir mažiausią galimą VIAP fondo augimą, plėtojant atsinau-

jinančią energetiką.

Priemokos dydis, papildomos priemokos už įsipareigojimo balansuoti pagamintą elektros energiją įsipa-

reigojimo perėmimą dydis gali būti nustatomas ir aukciono būdu tuo atveju, jei elektros perdavimo tinklo

operatorius suderina žemės nuosavybės ar nuomos klausimus, parengia elektrinės statybos projektą

nustatytam elektrinės dydžiui, suderina poveikio aplinkai ataskaitą, atlieka elektrinės prijungimo prie

elektros perdavimo tinklo darbus ir paskelbia aukcioną elektrinės statytojui. Tokiu atveju visos elektros

perdavimo tinklo operatoriaus išlaidos, patirtos iki aukciono yra įtraukiamos į atskirą VIAP fondo eilutę,

skirtą kompensuoti operatoriams išlaidas elektrinių prijungimui.


78

Elektros iš atsinaujinančių išteklių gamybos rėmimo laikotarpis atitinka prognozuojamą elektrinės tarna-

vimo laikotarpį. Tai yra:

- biodujų elektrinėms 15 metų,

- biokuro ir saulės elektrinėms 20 metų,

- vėjo elektrinėms 25 metai,

- hidroelektrinėms 30 metų.

Tai leistų sumažinti priemokų dydį ir VIAP fondo dydį, augant elektros energijos gamybai iš atsinaujinan-

čių energijos išteklių. Taip pat tai motyvuotų investuotojus į elektrines rinktis kokybiškesnes, ilgiau tar-

naujančias technologijas.

Jei įrenginio operatorius papildomai gauna paramą investicijoms, jam iš priedo prie elektros rinkos kai-

nos arba fiksuoto tarifo dydžio yra atimama dalis, kuri, įvertinus numatomą per rėmimo laikotarpį paga-

mintą elektros energijos kiekį, per rėmimo laikotarpį suformuoja įrenginio operatoriaus pajamų suma-

žėjimą, kurio dabartinė vertė prilygsta paramos investicijoms dydžiui. Vertinant ateities pajamų suma-

žėjimo dabartinę vertę taikoma 5% diskonto norma.

Įrenginio, gaunančio paramą, operatorius turi teisę pakeisti ar atnaujinti įrenginį, keičiant arba paliekant

esamą įrenginio instaliuotą galią, nenutraukiant elektros gamybos paramos sutarties, jei įrodo, kad, at-

naujinus įrenginį, VIAP fondo išlaidos šio įrenginio rėmimui iki rėmimo laikotarpio pabaigos bus bent 10%

mažesnės, nei nevykdant įrenginio atnaujinimo ar pakeitimo, o atnaujinto įrenginio pagamintos elektros

kiekis iki rėmimo laikotarpio pabaigos bus nemažesnis, nei tuo atveju, jei įrenginys nebus atnaujinamas

ar pakeistas.

Visiems aukščiau įvardintiems pakeitimams įgyvendinti turėtų būti keičiamas LR Atsinaujinančių išteklių

energetikos įstatymas bei poįstatyminiai teisės aktai, susiję su elektros energijos, pagamintos iš atsinau-

jinančių išteklių, rėmimu.

Lentelėse žemiau pateikta skatinimo kvotos, skirtos biomasės ir hidro elektrinėms. Šios kvotos naudotos

prognozuojamam VIAP dydžiui apskaičiuoti.

24 Lentelė. Skatinimo kvota naujoms biomasės elektrinėms

Eil. Nr.

Laimėtojai Fiksuotas tari-fas

Paskirstyta ska-tinimo kvota (MW)

Aukciono laimėtojų pat-virtinimas

1 UAB „SSPC-Taika“ 33,5 ct/kWh 5

Komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimas O3-238

2 UAB „SSPC-Vilnius“ 33,5 ct/kWh 5

3 UAB „GECO-Taika“ 33,5 ct/kWh 5

4 UAB „Foksita“ 33,5 ct/kWh 4,99

5 UAB „Eurovistos servisas“ 33,5 ct/kWh 4

Aukciono metu išdalinta kvota 23,99


79

25 Lentelė. Skatinimo kvota naujoms hidro elektrinėms

Eil. Nr. Laimėtojai Fiksuotas tari-fas

Paskirstyta skati-nimo kvota (MW)

Aukciono laimėtojų patvirti-nimas

1 UAB „Lithidro“ 27 ct/kWh 0,46 Komisijos 2013 m. gegužės 30 d. nutarimas O3-202

2 UAB „Viekšnių ma-lūnas“

24 ct/kWh 0,05 Komisijos 2013 m. lapkričio 11 d. nutarimas O3-665

Aukciono metu išdalinta kvota 0,51

27 Pav. VIAP biudžeto prognozė AEI gamybai ir balansavimui

Paveiksle pateikiama VIAP fondo esamiems elektros energijos iš AEI gamintojams prognozė. Prognozė

apima šias elektrines: esamos, 2014 m. iš VIAP remiamos elektrinės, kurių metinė gamyba 1,06 TWh,

šiuo metu planuojamos ir statomos (patvirtintais tarifais) vėjo elektrinės (iš viso – 217 MW, metinė ga-

myba 0,75 TWh), aukcionus laimėjusios biokuro ir biodujų jėgainės (įskaitant ir tas, dėl kurių vyksta gin-

čai) (iš viso – 41 MW, metinė gamyba 0,18 TWh). Pagrindinės skaičiavimuose naudotos prielaidos: e-

lektros energijos vidutinė rinkos kaina kils po 0,2 ct/kWh kasmet, balansavimo kaštai augs, proporcingai

elektros iš vėjo ir saulės gamybai (atskaitos taškas 2014 m.).


80

1 Priedas. Darbo grupės dalyvių pateikti duomenys tyrimui

2 Priedas. Alternatyvių VIAP schemų techninio ekonominio

vertinimo rezultatai

3 Priedas. Teisės aktų pakeitimų projektai

Documents

GINAMOJI ANALIZĖ IR OPTIMALIOS SCHE- MOS LIETUVAI … · mos vartotojų poreikių tenkinimui, nekonkuruodamos su biokuru pagaminta šilumos energija. 2. Keičiami remtinos elektros