1

Lietuvos Gydytojų sąjunGosd v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s informacinis leidinys nr. 2021-4 (39)

E l . p a š t a s i n f o @ l g s . l t

2021

m.

vasa

rio

18 d

.

žinios4gydytojų

Apdovanoti nusipelnę šaliai medikai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2

užsimota atlikti daug darbų. Ar pavyks šie siekiai? . . . . . . . . . . . 3, 4

dabar jį vadintume strategu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4, 5

Medikų migracija. Kol kas tik sprendimų pasiūlymai . . . . . . . . . . 5, 6

nacionalinė iniciatyva demografinėms problemoms spręsti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6, 7

Pristatytas šešėlinis ministrų kabinetas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7, 8

Pradėtos viešos konsultacijos dėl visuomenės senėjimo . . . . . . . . . 8

žinios 2L i e t u v o s G y d y t o j ų s ą j u n G o s d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s n r . 2 0 2 1 - 4 ( 3 9 )

gydytojų

Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus Lietuvai, už jos vardo garsinimą pasauly-je Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais paskelbė apdovanojan-tis labiausiai mūsų šaliai nusipel-niusius medikus.

L i e t u vo s d i d ž i o j o k u n i -gaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi  apdo-vanotas prof. Balys Dainys – gydytojas urologas, nefrologas, chirurgas, aktyvus organų trans-plantacijos ir organų donorystės puoselėtojas, Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ steigėjas.

Lietuvos didžiojo kunigaikš-čio Gedimino ordino Karininko kryžiumi apdovanoti LSMU prof. dr. Vytenis Pranas Deltuva, gydy-tojas neurochirurgas; LSMU prof. Ričardas Kubilius, veido ir žan-dikaulių chirurgas; Akademikas prof. Vaidutis Kučinskas, LMA

Biologijos, medicinos ir geomoks-lų skyriaus pirmininkas; VU doc. Mindaugas Šerpytis, gydytojas anesteziologas reanimatologas; LSMU dr. Tomas Tamošuitis, gydytojas anesteziologas rea-nimatologas, vienas iš organų donorystės sklaidos lyderių šalyje.

O r d i n o „ U ž n u o p e l n u s Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdo-vanotas Nerijus Mikelionis – vie-šosios įstaigos Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius, „Koronos karštosios linijos“ iniciatorius ir įkūrėjas.

Apdovanoti nusipelnę šaliai medikai

Už pasiaukojimą, tvirtą parei-gos jausmą ir išskirtinę drąsą, pademonstruotą itin sudėtin-gomis COVID-19 aplinkybėmis gelbstint gyvybes, Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai šiemet skirti 33 Lietuvos medicinos darbuo-tojams, didžiajai daliai jų – po mirties. „Apdovanodami medikus, kurie gelbėjo gyvybes, nepaisyda-mi gresiančio pavojaus savo svei-katai ir gyvybei, išreiškiame jiems amžiną pagarbą. Tačiau ir toliau reikšti kasdienę pagarbą tiems, kurie vis dar kovoja su korona-viruso infekcija, turime visomis išgalėmis didindami medikų saugumą darbe ir jų socialines garantijas“, – sakė Prezidentas. Už pasiaukojimą ir atsidavimą itin sudėtingomis aplinkybė-mis gelbstint gyvybes, nepai-sant gresiančio pavojaus savo sveikatai ir gyvybei, Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdova-noti šie Lietuvos Respublikos

medicinos darbuotojai: Jolanta Karanauskienė, Radviliškio ligoninės Priėmimo skubio-sios pagalbos skyriaus vyres-nioji slaugytoja; Gražv ydė Masiliūnienė, Lietuvos svei-katos mokslų universiteto Kauno ligoninės direktoriaus slaugai pavaduotoja; Jūratė Milaknienė, Prienų ligoni-nės direktorė; M indaugas Ramanauskas, Marijampolės ligoninės Anestezijos ir inten-syviosios terapijos COVID-19 skyriaus slaugytojas; Danguolė Skrupskienė, Kupiškio rajono

savivaldybės Pirminės asmens sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriaus skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistė.

Žūvančiųjų gelbėjimo kry-žiumi po mirties pagerbiami: Aleksandras Bartusevičius, Gintaras Berenis, Valentina Bilan, Silvija Bliūdžiuvienė, Vilija Briedelytė, Romas Činčiukas, A n t a n a s D a m u l i s , R e g i n a Gaižutienė, Vilija Girdauskienė, Irūna Ignatavičienė, Veslava Kaleda, Irena Kontrimienė, V a l d a s K u o l a s , J a d v y g a

Meleikienė, Jevgenija Mickienė, Vilma Nik itinienė, Egidija Petkevičienė, Birutė Pučkova, V i r g i n i j a R u t k a u s k i e n ė , Steponas Česlovas Strodomskis, L aima Š abūnienė, Danutė Š a l k a u s k i e n ė , A n a s t a z i j a V a i č e k a u s k i e n ė , A i s t ė Valentukevičienė, Danguolė V a n a g i e n ė , V a l e n t i n a s Virbickas, Marytė Vitkauskienė ir Juozas Vyšniauskas.

Pagal Prezidento komunikacijos grupės

informaciją

žinios 3L i e t u v o s G y d y t o j ų s ą j u n G o s d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s n r . 2 0 2 1 - 4 ( 3 9 )

gydytojų

Nukelta į p. 4

kata ir žmogaus teisėmis, turės būti peržiūrėtas. Numatyta atnau-jinti nacionalinį savižudybių pre-vencijos 2020–2024  m. veiksmų planą ir įgyvendinti priemones, skirtas psichosocialinei pagalbai teikti ir savižudybės grėsmę pati-riantiems asmenims ir jiems iš anksto atpažinti. Dabar ji vadina-ma veiksmų programa. Trečiojoje visuomenės sveikatos stiprini-mo projekto dalyje pabrėžiamas skurdo, ekonominės ir socialinės nelygybės didelių skirtumų tarp regionų, sukuriančių prielaidas dideliems sveikatos skirtumams, panaikinimas, norima parengti asmens ir visuomenės sveikatos paslaugų teikimo modelį ir suda-ryti vienodas sąlygas regionuose visoms visuomenės grupėms, ypač pažeidžiamiems ir socialinę atskirtį patiriantiems asmenims, laiku gauti ir reikalingas, ir koky-biškas sveikatos paslaugas, orga-nizuojant viešąsias konsultacijas su visuomene ir socialiniais par-tneriais. Tai  – vadinamasis krep-šelis, skirtas visuomenės sveikatai. Jis šiuo metu yra politiškai ir finan-siškai itin aktualus. Tai  yra ambi-cinga priemonė. Žinoma, greitai to atlikti nepavyks, nes reikės konsultacijų bei pagalbos ir t. t.

Sveikatos atsparumo grėsmėms ir pasirengti ateities iššūkiams numatytos dvi priemonės  – sis-temos pasirengimas grėsmėms ir krizėms, kita  – sistemos pasiren-gimas ateities iššūkiams. Kalbant apie krizes, pirmiausia norima atlikti poreikio analizę ir pasižiūrė-ti, kokie popandeminiai reiškiniai ir ekstremalių situacijų atžvilgiu yra iškilę, juos norima susistemin-

ti. Jau ir dabar yra nemažai įžval-gų. Tai reikės padaryti sistemin-gai. Viceministrės teigimu, turės būti stiprinami šalies laboratorijų pajėgumai, parengti pasiūlymai dėl sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros pritaikymo ekstre-malioms situacijoms ir tvarumui stiprinti. Jos teigimu, sveikatos apsaugos išdėstymo metodika bus diskutuojama kartu su socia-liniais partneriais. SAM pradeda-ma sudaryti speciali darbo grupė, kurios tikslas bus parengti ilga-laikės gyventojų priežiūros pas-laugų teikimo modelį. Ilgalaikę priežiūrą norima įgyvendinti ir per infrastruktūrą. Asmens sveika-tos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo projekte numatytos 4 iniciatyvos. Saugios paslaugos  – sveikatos priežiūros paslaugos, kurioms sukurta efektyvi kokybės užtikrinimo ir nepageidaujamų įvykių analizės sistema. Šioje ini-ciatyvoje norima atnaujinti pas-laugų kokybės veiksmų planą ir ten išdėstyti visas kryptis, kartu norima skirti dėmesį kokybės matavimo rodikliams, atsižvel-giant į kokybės vertinimo gerą-sias tarptautines praktikas. Reikia tobulinti žalos be kaltės modelį. Jis jau veikia daugiau kaip metus, bet pasirodė, kad yra spragų. Žalos atlyginimo komisija susidu-ria su nemažai bėdų. Tas modelis reikalauja peržiūros, teks šiek tiek taisyti įstatymus ir tvarkas. SAM norima sukurti ir įdiegti pacientų grįžtamojo ryšio (įskaitant paci-entų pasitenkinimo) apie suteik-tas sveikatos paslaugos vertinimo įrankį pasirinktose ASPĮ, panau-dojant informacines technolo-

gijas. Galvojama apie gydymo diagnostikos ir slaugos metodikas gydant labiausiai paplitusias ligas. Veiksmingos paslaugos yra orien-tuotos į personalizuotas paslau-gas, susijusias su kiekvienu asme-niu. Norima pakeisti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektą. Turima daug pasiūlymų, kaip reikėtų sutvarkyti embrio-nų donorystės ir kt. klausimus. Siekiant geresnio sveikatos pas-laugų prieinamumo, reikėtų plėsti šeimos mediciną, labiau vystyti šeimos gydytojų komandas. Šiuo metu nėra bendro GMP tinklo išdėstymo, brigadų mokymo pro-gramų, reikia atnaujinti automo-bilių parką ir pan. GMP tinklą peržiūrėti planuojama pirmiausia galvojant apie jo valdymą ir inves-ticijas. Ketinama keisti GMP įstaty-mą ir aiškiai reglamentuoti GMP paslaugų teikimo organizavimą, valdymą ir atsakomybę. Pasak viceministrės, SAM ministerijos vizija – centralizuoti GMP – tas 49 stotis sujungti, taip pat dispečeri-nes, kurios dabar 5, sudėti į vieną ir sujungti su bendrosios pagal-bos centru. Taip pat ketinama keisti vaistų ir medicinos pagal-bos priemonių kainų ir pacientų priemokų apskaičiavimo tvarką, geriau planuoti tam tikrų sričių specialistų poreikius ir šiuo klausi-mu bendradarbiauti su universite-tais bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Kompetentingos ir adekvačiai apmokamos sveika-tos sistemos specialistas – šiame projekte numatytos 3 iniciatyvos: specialistų planavimas, specialis-tų kvalifikacija ir motyvuojantis uždarbis. Specialistų kvalifikacijos srityje ministerija mato savivaldos stiprinimą, t. y. kompleksinį stipri-nimą, ne tiktai odontologų, bet ir gydytojų, slaugytojų. Reikės dis-kutuoti, kokio lygmens, kokioms funkcijoms tą savivaldą reikia sti-printi. Specialistų kompetencijos vertinimo ir tobulinimo modelį sukūrus kaip tam tikrą kompe-tencijų platformą būtų turimas IT įrankis, kuriuo būtų galima stebė-ti, kaip keliamos specialistų kvali-fikacijos įvedant krepšelį, finan-suojamą valstybės, įstaigos, orga-nizacijos ir savo lėšomis. Žadama koordinuoti kvalifikacijų kėlimo procesą. Pasak D.  Jankauskienės,

S e i m o S v e i k a t o s r e i k a -lų komiteto nuotoliniame posėdyje SAM pristatė XVIII Vyriausybės programos įgy-vendinimo priemonių sveikatos apsaugos srityje plano projek-tą. Jį parlamentarams pristatė sveikatos apsaugos viceminis-trė Danguolė Jankauskienė. Šis Vyriausybės planas išdėstytas 5 srityse. Pirmoji – visuomenės svei-kata, kita – asmens sveikata, t. y. sveikatos atsparumas grėsmėms ir pasirengimas ateities iššūkiams (klimato kaita, senėjanti populia-cija, Astravo atominės elektrinės darbas ir COVID-19 pandemi-ja). Paskutinė plano dalis  – tai kompetentingos ir adekvačiai apmokamos sveikatos sistemos specialistams, efektyvi sveikatos vadybos ir finansavimo sistemos.

Viceministrė D.  Jankauskienė pristatė kiekvienos srities vei-klos pagrindines gaires. Pasak jos, yra trys pagrindinės visuomenės sveikatos stiprinimo iniciatyvos. Pirmoji skirta rizikos veiksniams (sveika mityba, fizinis aktyvu-mas, darbo, mokymosi ir poilsio režimas, lytinis švietimas, streso ir psichiką veikiančių medžia-gų vartojimo prevencija), antroji labai didelė kryptis  – dėmesys psichikos sveikatai ir savižudybių mažinimui ypač popandeminiu laikotarpiu. Trečioji – skurdo, eko-nominės ir socialinės nelygybės mažinimo, didelių skirtumų tarp regionų, sukuriančių prielaidas dideliems sveikatos skirtumams, panaikinimas. „Įgyvendinant rizi-kos veiksniams skirtas priemones buvo padaryta nemažai, bet yra daug naujų dalykų ir inovacijų. Tos priemonės bus peržiūrėtos ir sustiprintos. Taip pat numatoma optimizuoti visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir savi-valdybėms deleguotų funkcijų sistemą. Ši priemonė – gana aštri. Visuomenės sveikatos specialistų kvalifikacijos tobulinimo modelis buvo pradėtas rengti, tačiau jį reikia tobulinti. Taip pat narko-tikų, tabako, alkoholio kontrolės programą reikės peržiūrėti pagal naujas ES ir kitų institucijų direk-tyvas ir paruošti atskirą veiksmų planą. Kita iniciatyva  – dėmesys psichikos sveikatai ir savižudybių mažinimui  – tai reikės pradėti nuo žmogaus teisių. Stebėsenos ir pagalbos modelis, susijęs su svei-

Sveikatos apsaugos viceministrė D. Jankauskienė

Užsimota atlikti daug darbų. Ar pavyks šie siekiai?

žinios 4L i e t u v o s G y d y t o j ų s ą j u n G o s d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s n r . 2 0 2 1 - 4 ( 3 9 )

gydytojų

Atkelta iš p. 3

Nukelta į p. 5

Žvilgtelėję į istoriją nesun-kiai rastume nemažai pavyz-džių, kai per trumpą gyvenimą žmogus nuveikia vėlesnėms kartoms gerai žinomų daly-kų. Toks buvo širdies chirurgijos pradininkas Lietuvoje ir Baltijos šalyse akademikas profesorius Algimantas Marcinkevičius. Jis ne tik sukūrė aukšto lygio chirurgiją mūsų šalyje, bet ir išugdė visą plejadą aukščiausios klasės chi-rurgų, anesteziologų, kardiologų, fiziologų, biochemikų, imunologų ir kitų specialistų. Šiemet minime šio mokslininko, chirurgo, akade-miko gimimo 100-ąsias metines.

M e d i k ų š e i m o j e u ž a u g ę s A.   Marcinkevičius, būdamas humanistinių pažiūrų, s iekė padėti žmogui sunkiausią jo gyvenimo akimirką. „Nuo pat va ik ystės profesor ius buvo apsuptas žmonių, kurių pašau-kimas buvo tarnauti Lietuvos žmonėms. Jo tėvas  – gydytojas, vėliau žymus vidaus ligų profe-sorius Mykolas Marcinkevičius, motina  – medicinos sesuo, pir-moji tėvo, kurį laiką dirbusio Lietuvos periferijoje, pagalbinin-kė. Medicinos aplinka nulėmė A.  Marcinkevičiaus specialybę, o patriotinė šeimos atmosfera turė-jo didelę reikšmę jo pažiūroms ir įsitikinimams susiformuoti“, – taip teigė prof. A.  Marcinkevičiaus mokinys, taip pat garsus kar-diochirurgas, akademikas prof. Vytautas Sirvydis. Pasak jo, prof. A.  Marcinkevičiaus nuopelnai akivaizdūs: naujos medicinos srities Lietuvoje – modernios šir-dies chirurgijos  – sukūrimas, jos tobulinimas ir iškėlimas į pasau-linį lygį. Jo darbu ir pastango-mis mūsų šalyje buvo sukurta moderni kraujagyslių chirurgija, jis pirmasis atliko inksto ir širdies persodinimo operacijas. Tai davė impulsą plėtotis transplantacijai. Greita ir audringa širdies chirur-gijos plėtra buvo didelė paskata kardiologijos ir anesteziologijos pažangai. Tiems didiems darbams atlikti prof. A.  Marcinkevičius nuėjo ilgą ir sunkų gydytojo,

Dabar jį vadintume strategumokslininko, pedagogo ir medi-cinos organizatoriaus kelią. Prof. A.  Marcinkevičiui buvo artimas kolektyvinės lyderystės principas, kai atsakomybe dalijasi keletas žmonių. Jis vienintelis iš tuome-čių vadovų drąsiai perleisdavo iniciatyvą ir atsakomybę tam, kurį jautė esant pajėgų įvykdyti jo keliamus tikslus. Jis stebėjo ir kėlė aukštyn nebijodamas konkurenci-jos. Turėjo magišką galią valdyti naujus lyderius ir kartu pripažinti jų lyderystę. Toks lyderių bran-duolys – stipri pažangos jėga: kie-kvienas stengiasi įgyvendinti jam pavestus uždavinius. Nėra ko ste-bėtis gausiu tokiu valdymo derliu-mi  – net septyni klinikų vadovai yra buvę prof. A. Marcinkevičiaus mokiniai. Taip teigia buvęs prof. A.   Marcinkevičiaus mokinys, kardiochirurgas prof. Giedrius Uždavinys. Jaunus žmones jis traukė ne tik chirurgo ir moks-lininko talentu, bet ir humanis-tiniu bei patriotiniu nusiteiki-mu, supratimu, kad medicinoje viskas turi tarnauti sergančiam žmogui, teikti viltį ir gyvenimo džiaugsmą. „Žinoma, tai buvo komandinis darbas. Jei kam nors reikia kokios paramos – buvo visi mobilizuojami talkinant opera-cijai ir pan. Visi kaip tie muškie-tininkai buvo pasirengę padėti vieni kitiems. Tuomet nebuvo tokios „mados“, kad gali atsisakyti, nedalyvauti. Nebent ligos atveju. Prisimenu pirmąją inkstų trans-plantaciją  – subėgo visi. Nieko nereikėjo kviesti. Vienas kitam pasakė, kad bus transplantaci-ja. Taip vyko širdies, kraujagys-lių operacijos. Dabar su jaunais medikais kontaktų neturiu, bet galiu pasakyti, jog kai tenka ben-drauti su jaunais kolegomis, tokio savotiško ryšio, t.  y. idealizmo, jiems trūksta“,  – įsitikinęs kitas prof. A.  Marcinkevičiaus moki-nys prof. Balys Dainys. Tiems dideliems darbams atlikti prof. A.  Marcinkevičius nuėjo ilgą ir sunkų gydytojo, mokslininko, pedagogo ir medicinos organiza-toriaus kelią. Po daugybės ekspe-

rimentų VU Medicinos fakulteto širdies ir kraujagyslių chirurgijos eksperimentinėje laboratorijoje, kuriai vadovavo A. Marcinkevičius, 1964 m. spalio 14 d. profesorius, jauni chirurgai, anesteziologai ir kiti specialistai, dalyvaujant Novosibirsko kraujotakos pato-logijos instituto akademikui J.  Mešalkinui, padarė pirmąją atvirą širdies operaciją Lietuvoje. Naudojant dirbtinės kraujo apy-takos aparatą 14 metų mergaitei užsiūtas širdies skilvelių pertvar-kos defektas. Atlikę daugiau kaip 100 širdies persodinimo ekspe-rimentų, prof. A.  Marcinkevičius ir jo bendradarbiai buvo visiškai pasirengę klinikinėms širdies per-sodinimo operacijoms. Deja, tuo-metis Sovietų Sąjungos sveikatos apsaugos ministras uždraudė atlikti šias operacijas. Leidimo teko laukti 17  metų. Tik po to, kai šios operacijos buvo pada-rytos Maskvoje, draudimas buvo atšauktas. 1987 m. rugsėjo 2 d. VU Širdies chirurgijos klinikoje prof. A.  Marcinkevičius su bendradar-biais padarė pirmąją Lietuvoje širdies persodinimo operaciją.

Sudėtingiausios širdies opera-cijos tapo kasdieniu specialistų darbu, šiandien Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje veikia modernūs šir-dies chirurgijos centrai, kuriuose atliekamos pasaulyje žinomos širdies operacijos. Pasak prof. B. Dainio, prof. A. Marcinkevičius buvo genialus chirurgas, genialus organizatorius, mokėjęs puikiai numatyti, ką, kada ir kaip pradėti, t.  y. kokią sritį pradėti. „Dabar jį vadintu strategu. Jis numatė tai ir absoliučiai teisingai. Nė vie-na kryptis nenuėjo klaidingai. Jo buvo numatytos aiškios vei-klos kryptys, kurios 100  proc. pasitvirtino. Jos buvo teisingos. Tai  – fenomenas. Ne tik jis, bet ir tie, kurie dirbo ir buvo greta. Tai  – fenomenas, kai neturint kontaktų su Vakarų medicinos centrais, bet palaikant kontaktus su šviesiausiais rusų medicinos vardais, sugebėta pasiekti stul-binamų širdies chirurgijos rezul-

tatų  – iki širdies persodinimo. Autoriteto problema  – neišnyks-tanti. Žinoma, galima sakyti, kad ir A. Marcinkevičiaus autoritetas – tik medicinos srityje. Bet joks autoritetas nesusiformuoja be savo srities, be specialaus ko nors išmanymo. Vis dėlto ir šiuo atveju veikia kažkas daugiau: veikia gili, universali asmenybė, aiškiai atsi-rėmusi į kultūrą, į savo šeimos, tautos tradicijas. Autoritetas neį-manomas be kultūros. Ir be atsa-komybės“,  – teigė VU profesorė, akademikė Viktorija Daujotytė. Akademiko V.  Sirvydžio paste-bėjimu, prof. A.  Marcinkevičius Lietuvos nepriklausomybę sutiko su dideliu pakilimu, tikėjo ide-alais ir matė medicinos pažan-gą. Jis siekė Lietuvos gydyto-jų sąjungos atkūrimo. 1989  m. gegužės 19 ir 20 d. vykusiame VI Lietuvos gydytojų suvažiavime prof. A.  Marcinkevičius pabrėžė, kad tauta laukia ir mūsų, medikų, tvirto žodžio ir darbų. „Ryžtui ir atsinaujinimui mus turi įkvėpti ir mūsų pirmtakai: J.  Basanavičius, V. Kudirka, J. Šaulys ir kt.“, – įžan-giniame žodyje atidarymo metu teigė prof. A.  Marcinkevičius. Šis Lietuvos gydytojų suvažiavimas nebuvo renginys, kuriuo būtų įkurta nauja Lietuvos gydytojų organizacija. Pagrindinis suva-žiavimo tikslas – atkurti Lietuvos gydytojų sąjungą. Suvažiavimo uždaviniai aprėpė beveik visas organizacines medicinos pro-blemas. Žinoma, pagrindiniu akcentu tapo Lietuvos medi-cinos pertvarka. Nepaisant šio suvažiavimo delegatų visų ginčų bei nuomonių skirtumo, buvo vieningai nutarta, kad būtina atkurti Lietuvos gydytojų sąjun-gą, buvo išrinkti LGS valdymo organai ir priimti nauji LGS įsta-tai. Profesorius A. Marcinkevičius išrinktas atkurtosios Lietuvos gydytojų sąjungos pirmuoju pre-zidentu. Prof. A.  Marcinkevičiaus mokinys, vienas moderniosios anesteziologijos ir reanimatolo-gijos kūrėjų VU prof. Alis Baublys

motyvuojančio atlygio klausimas labai aštrus: „Dabar turime didelį spaudimą iš medikų profesinių sąjungų dėl šakinės sutarties pra-tęsimo. Čia yra labai rimtų pro-blemų dėl asmens ir visuomenės sveikatos specialistų atlyginimų

disproporcijų, ir tai sistemai nėra sveikas reiškinys, nes atlyginimai skiriasi kelis kartus. Dėl užmo-kesčio yra labai daug darbo. Dėl šakinės sutarties jau pradėta dis-kutuoti.“ Komiteto nariai pateikė nemažai pasiūlymų bei pastabų šiam Vyriausybės programos įgy-vendinimo priemonių projektui.

Nemažai parlamentarų siūlė šias pastabas bei pasiūlymus pateikti Seimo Sveikatos reikalų komi-tetui, bet komiteto pirmininkas Antanas Matulas pabrėžė, kad šių priemonių įgyvendinimo projektą yra pateikusi Vyriausybė, todėl pastabas bei pasiūlymus reiktų pateikti SAM. Sveikatos apsau-

gos viceministrė D. Jankauskienė sakė, kad šias pastabas mielai priims. Tam pritarė ir komiteto nariai  – jie savo pastabas bei mintis pateiks ministerijos vado-vybei.

„Gydytojų žinių“ informacija.

žinios 5L i e t u v o s G y d y t o j ų s ą j u n G o s d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s n r . 2 0 2 1 - 4 ( 3 9 )

gydytojų

Atkelta iš p. 4

Nukelta į p. 6

priminė, kad, kai buvo atkurta LGS, o jis išrinktas jos prezidentu, prof. A. Marcinkevičiui teko vado-vauti sudėtingomis politinėmis sąlygomis, kai sąjungoje buvo didžiulė įvairovė. Profesorius A.  Marcinkevičius nuosekliai bandė įtikinti gydytojų visuo-menę, kad LGS uždavinys  – ne tik rūpintis sveikatos apsaugos finansavimu, gydytojų atlygini-mais, bet ir skatinti gydytojus kaip humaniškiausios profesijos atstovus, imtis ypatingo vaidmens atkuriant nepriklausomą Lietuvą. Minint LGS įkūrimo 80-metį, prof. A.  Marcinkevičius kalbėjo: „Man didelė garbė buvo suteikta, kad buvau išrinktas LGS prezidentu.

Kiekviena organizacija turi savo uždavinius ir tikslus. Man atrodo, kad Lietuvos gydytojų sąjunga padarė labai didelį progresą įgy-vendindama viską, ką užsibrėžė. Kiekviena sąjunga, kai žmonės susijungia turėdami bendrą viziją, daug pasiekia.“ „Profesorius ne tik atsakingai vadovavo atkurtai LGS, bet ir savo asmeniniu pavyz-džiu diegė aukštus profesinius ir moralinius standartus, kuriais šiandien vadovaujamės atsto-vaudami gydytojų profesijai“,  – teigia dabartinė LGS vadovybė. 2010  m. buvo įsteigtas profeso-riaus Algimanto Marcinkevičiaus labdaros fondas. Pasak akade-miko V.  Sirvydžio, ši mintis kilo po pirmosios Lietuvos atviros širdies operacijos naudojant

dirbtinės kraujo apytakos apara-tą 45-ųjų metinių minėjimo. VU profesoriaus A.  Marcinkevičiaus sekėjai pirmiausia ėmėsi atsimi-nimų knygos „Širdis yra gražu. Knyga apie profesorių Algimantą Marcinkevičių“ leidimo, kuri ir buvo išleista 2011  m. Šio leidi-nio pirmasis egzempliorius iškil-mingai buvo įteiktas VU šventi-nėje mokslinėje konferencijoje, skirtoje prof. A.  Marcinkevičiaus 90-mečiui, pačiam Vilniaus šir-dies chirurgų mokyklos įkū-rėjui  – profesoriui Algimantui Marcinkevičiui.

„Su didžiausiu malonumu lan-kausi prof. A.  Marcinkevičiaus mok inių k lubo renginiuose. Manau, kad šiame klube lan-kysis ir jaunieji kolegos  – prof.

A.  Marcinkevičiaus stipendijos laureatai. Klubas ateityje turėtų būti savotišku paminklu profeso-riui Algimantui Marcinkevičiui“, – mano prof. B. Dainys.

„ M a n a u , k a d n a u j o j i p o A.  Marcinkevičiaus eros Vilniaus širdies chirurgijos istorija laukia savo autorių ar autoriaus. Ji ne mažiau intriguojanti, pilna kolizijų ir dramatizmo, nelauktų posūkių ir įtampos. Su stulbinančia orga-nizacija į medicinos vandenis įplaukė verslo ir pelno laivas, ir mūsų tradicinė medicina, taip pat chirurgija, skeldėja, įgauna nau-ją prasmę ir naujus kontūrus“,  – manantis prof. A. Marcinkevičiaus mokinys, VU profesorius Juozas Ivaškevičius.

„Gydytojų žinių“ informacija.

Sveikatos priežiūros darbuo-tojų migracijos tendencijos ES  – tokia tema buvo organi-zuotas internetinis seminaras. Jo tikslas  – apmąstyti sveika-tos priežiūros darbo rinkos rai-dą Europoje. Ypatingą dėmesį skiriant darbo jėgos migracijai, apžvelgti „stumiančius“ ir „trau-kiančius“ veiksnius, lemiančius darbo jėgos migraciją sveikatos priežiūros sektoriuje.

Pristatant šį virtualų seminarą buvo priminta, jog gyvybė ir svei-kata visose Europos tautose yra vieni svarbiausių gerovės rams-čių. Sveikatos vertė yra kultūrinis ES, t. y. mūsų civilizacijos, pagrin-das. ES piliečiai, net ir atsargiai ver tindami didelę mokesčių naštą, prašo suteikti daugiau kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų ir sutinka finansuoti didesnes sąskaitas už sveikatos apsaugą iš bendrųjų mokesčių ar sveikatos draudimo įmokų. Dešimtmečius sveikatos prie-žiūros paslaugų paklausa augo sparčiau nei visa ekonomika, didi-nant BVP išlaidų dalį sveikatos priežiūrai. Santykinis sveikatos priežiūros sektoriaus vaidmuo stiprėjo XX a. ir XXI a. toliau auga. Pagal Eurostato 2017 m. duome-nis euro zonoje užimtumas svei-katos priežiūros srityje yra beveik dvigubai didesnis nei žemės ūkio,

MeDikų MigrAcijA kol kas tik sprendimų pasiūlymai

miškininkystės, žuvininkystės, kasybos ir pagrindinių metalų gamybos sektoriuose, kurie domi-navo politikoje Europos integraci-jos pradžioje. Įspūdinga sveikatos priežiūros sektoriaus dinamika daugumoje EBPO šalių, atsižvel-giant į daugumą naujausių pro-gnozių, greičiausiai tęsis bent iki 2030  m. Dinamika sukuria galimybes, bet kartu kelia riziką. Pvz., laisvas žmonių judėjimas yra atviros ir integruotos Europos kertinis akmuo. Vis dėlto masi-nė europiečių migracija, ypač iš Rytų į Vakarus, kelia nerimą tiek darbuotojus rengiančioms, tiek priimančioms valstybėms narėms. Europa pirmauja pasau-lyje pagal pagrindines visuome-nės sveikatos savybes, tačiau COVID-19 aiškiai parodė ribotą visų Europos sveikatos sistemų atsparumą. „Europinės vertybės ir sveikatos priežiūros darbo jėgos mobilumas: kaip rasti pusiausvyrą tarp laisvo darbo jėgos judėjimo, visuotinės sveikatos apsaugos, vienodo sveikatos paslaugų pri-einamumo visiems ES gyven-tojams?“  – tokia tema praneši-mą skaitė buvęs EK komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis. Jis apžvelgdamas sveikatos darbuo-tojų migraciją ES teigė, kad šalyse reikia suvienodinti standartus ir reikalavimus. Anot jo, svarbu

įvertinti sveikatos darbuotojų išteklius šalyse ir pokyčių ten-dencijas, taip pat numatyti tarp-tautinio judėjimo ir migracijos tendencijas – sveikata yra funda-mentali, ir tai reikšminga pasau-liui. Svarbu nepalikti nieko nuoša-lyje, užtikrinti sveikatos paslaugų visuotinumą, tam reikia tinka-mų darbuotojų ir pakankamo jų skaičiaus. Europoje jaučiamas sveikatos darbuotojų trūkumas. Tad svarbu užtikrinti tinkamą reguliavimą. ES turi daugiau pri-siimti atsakomybės planuodama sveikatos išteklius. ES pradėti debatai šiais klausimais  – moks-lininkai, politikai, vietos institu-cijų atstovai kviečiami pasidalyti idėjomis. Darbuotojų migracija vyksta daugiausia iš skurdesnių šalių į turtingesnes. Tai lemia sociodemografinės, organiza-cinės, ekonominės, politinės priežastys. Reikia užtikrinti, kad naujai atvykstantiems specialis-tams būtų garantuojamos lygios galimybės. Komercializacija, privatizacija be solidarumo, be pasidali j imo atsakomybe sukuria sąlygas piktnaudžiau-ti. Ypatingą sveikatos sistemų pažeidžiamumą padėjo atskleisti COVID-19 sukelta pandemija, kai sveikatos sistemos patyrė milžiniškus iššūkius. Sveikatos sistemos kovoja dėl teikiamų

paslaugų užtikrinimo ir įrangos, saugos priemonių. Gydytojai, slaugytojai, savanoriai yra šių dienų herojai“, – pranešime teigė V. P. Andriukaitis. Jo pastebėjimu, reikia pripažinti, kad sveikatos sistemų poreikiai didėja, tai nule-mia patiriami iššūkiai. Personalo stoka, priemonių stoka, vakci-nacijos iššūkiai. Trūksta sveika-tos išteklių, darbuotojų, ypač slaugytojų. Reikia suvokti šiuos pokyčius ir didėjančius poreikius. Fundamentalus klausimas, kaip subalansuoti tikslus ir esamą situaciją, ką daryti toliau. „Laisvas darbuotojų judėjimas neturi veik-ti destruktyviai  – kilmės šalyje turi likti profesionalūs darbuoto-jai vidaus sveikatos paslaugoms užtikrinti. Yra milžiniškas Europos solidarumo poreikis. Ekspertai padės suvokti kompleksinę situa-ciją darbuotojų mobilumo srityje. Norint spręsti problemas, reikia įvairių lygių politinių sprendimų. Reikia sprendimų, kad išloštų šalis donorė ir priėmėja. Svarbu užtikrinti sveikatą visiems. ES turi būti stipresnė sveikatos srityje. Tam įkurtas Europos sveikatos ir tvarios plėtros institutas“, – kons-tatavo V. P. Andriukaitis.

J e a n a s C h r i s t o p h e ’ a s Dumont’as, EBPO Tarptautinės migracijos skyriaus vadovas, pra-

žinios 6L i e t u v o s G y d y t o j ų s ą j u n G o s d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s n r . 2 0 2 1 - 4 ( 3 9 )

gydytojų

Atkelta iš p. 5

Nukelta į p. 7

nešime „Naujausios sveikatos darbuotojų tarptautinio judėjimo Europoje ir EBPO tendencijos“ kalbėjo apie migracijos statistiką, darbuotojų etiško verbavimo kodeksą. Anot jo, darbuotojų migracija ES didėja, per pastarąjį dešimtmetį migrantų skaičius padvigubėjo. Vyksta edukaci-jos internacionalizacija, atvyksta tarptautinių studentų ir jų skai-čius didėja, kai kuriose įstaigose jie sudaro apie 50 proc. studentų. Yra ir politinis kontekstas, įvai-rių veiksnių  – „Brexit“ sutartis, COVID-19 pandemija,  – kurie kelia nestabilumą ir paskatino migraciją bei darbuotojų, tei-k iančių sveikatos priežiūros paslaugas, judėjimą. Jis patei-kė tendencijas: didėja užsienyje gimusių gydytojų ir slaugytojų skaičius, taip pat užsienyje baigu-sių studijas gydytojų ir slaugytojų skaičius, migracija. Darbuotojai tampa vis labiau nepriklausomi nuo savo šalies, nebijo išvykti mokytis ir dirbti kitur. Vokietijos konsultacijų bendrovės BASYS direktorius Markus Schneideris

internetinio seminaro dalyviams pranešime „Sveikatos ataskaitų sistema kaip sveikatos priežiūros darbo jėgos valdymo priemonė“ teigė, kad sveikatos apsaugos sis-temos nukenčia dėl darbuotojų migracijos. Reikalingos išsamios šalių ataskaitos apie sveikatos sistemas šalyje. Svarbios verti-nimo priemonės, kuriomis būtų galima įvertinti darbuotojų trū-kumą. M.  Schneideris įsitikinęs, kad reikia analizuoti priežastis, kodėl ima stigti darbuotojų, kodėl į ataskaitas neįtraukti sveikatos darbuotojai. Itin trūksta statisti-nių duomenų ir prognozių. Taip pat svarbu užtikrinti darbuotojų teises ir tinkamas darbo sąly-gas šalyse, į kurias jie atvyksta. Anot pranešėjo, svarbu, kad jie galėtų dirbti pagal savo praktiką ir gebėjimus. Šiuo metu dažna situacija, kad atvykęs gydytojas šalyje dirba slaugytojo darbą, slaugytojas – slaugytojo padėjė-jo. Prof. Gediminas Černiauskas šiame seminare skaitė pranešimą „Tendencijos, galinčios pakeisti tarptautinius migracijos modelius

ES: Lietuvos atvejo analizė“. Jis apžvelgė migracijos tendencijas ir ateities prognozes. Jis priminė, kad nuo 1990 m. mažėja Lietuvos gyventojų skaičius, netekome beveik 1 mln. gyventojų. Anot jo, ateities migracijos tendencijos išlieka panašios. BVP auga lėčiau. Mažėja ir sveikatos priežiūros išlaidos. Procentas, skiriamas nuo BVP, sumenko nuo 6,5 iki 6,2 proc. Vienas galimų scenarijų  – dar-buotojai migruos dėl specialistų pertekliaus šalyje, o ne dėl blo-gų darbo sąlygų. G.  Černiausko pastebėjimu, šiuo metu emigra-cija laikinai sumažėjusi, tačiau prognozuojama, kad ir vėl didės. Dabartinį sumažėjimą nulėmė COVID-19, taip pat „Brexit“ sutar-tis. Pasaulinės sveikatos politikos tyrėja Corinne Hinlopen pristatė pranešimą „Neoptimalus svei-katos priežiūros darbo jėgos pasiskirstymas valstybėse narėse: medicinos dykumos Europoje“. Ji pristatė vykdomą projektą, kuris vertina sveikatos darbuo-tojų pasiskirstymo problemas. Lektorė minėjo terminą „medici-

nos dykumos“, kuriuo vadinamos izoliuotos zonos, kur gyventojams užtikrinama mažai medicininių paslaugų, mažėja medikų skai-čius, stinga darbuotojų komandų, neužtikrinami gyventojų sveika-tos priežiūros poreikiai. Svarbu numatyti, kaip su tuo kovoti, kaip elgtis. Nelygiateisiškumas, sveikatos paslaugų prieinamumo ribotumas atsiliepia gyventojų sveikatai. Tokiose srityse trūksta ne tik medikų paslaugų, bet ir kitų reikalingų paslaugų: moky-klų, viešojo transporto tinklo, didėja ekonominis pažeidžiamu-mas, nukenčia gyventojų gerovė.

Diskusijoje lektoriai atsakė į klausytojų klausimus dėl tinkamų darbo sąlygų užtikrinimo naujoje šalyje, COVID-19 vakcinacijos problemų, visų šalių įsitraukimo į sveikatos darbuotojų trūkumo problemos sprendimą, aktyves-nio ES lygmens institucijų daly-vavimo sprendžiant sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojų trūkumo problemas.

„Gydytojų žinių“ informacija.

Buvęs EK komisaras V. P. Andriukaitis Prof. G. Černiauskas

Seimo Ateities komitetas toliau tęsė virtualių diskusijų ciklą. Jo tikslas – susipažinti su įvairių šalyje esančių asociacijų veikla, jų siūlomais projektais ir kt. norint patikslinti kai kuriu-os įstatymus, kuriuos šiek tiek pakeitus būtų galima palengvinti pilietinės visuomenės veikimą. Nuotoliniame susitikime buvo aptarti Lietuvos demografini-

NAcioNAliNė iNiciAtyvA demografinėms problemoms spręsti

ai klausimai ir vystomojo ben-dradarbiavimo iniciatyvos.

Asociacijos „Neišnešiotukas“ atstovė Jolanta Grigorjevienė pristatydama nacionalinę inicia-tyvą „Auginu Lietuvą“ ir praktinį jos įrankį – edukacinę platformą jauniems tėvams, priminė par-lamentarams, kad jų asociacija drauge su medicinos ir sveika-tos specialistais, asociacijomis,

šalies medicinos įstaigomis ir kitais partneriais ir pradėjo kurti pirmąją mūsų šalyje šią bendrą edukacinę platformą. Prie kūri-mo ir įgyvendinimo prisidėjo Lietuvos akušerių ginekologų draugija, Lietuvos neonatologijos asociacija, Visuomenės sveikatos fondas, Vilniaus miesto savivaldy-bė, SAM, LSMU Kauno klinikos, VU ligoninės Santaros klinikos. Ši

nuotolinė edukacinė platforma – tai pirmosios šalies ponios Dianos Nausėdienės globojama nacionalinė iniciatyva „Auginu L i e t u v ą “. 2 0 1 9 m . p r a d ė t a iniciatyva siekiama pabrėžti šeimų emocinę gerovę, nau-jagimių gyvybių saugojimą ir puoselėjimą valstybiniu lygme-niu. Pasak J. Grigorjevienės, įvairi-

žinios 7L i e t u v o s G y d y t o j ų s ą j u n G o s d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s n r . 2 0 2 1 - 4 ( 3 9 )

gydytojų

Nukelta į p. 8

Atkelta iš p. 6

omis priemonėmis ir praktini-ais įrankiais siekiama atskleisti gyvybės asmenybės ir šeimos svarbą, naujos gyvybės trapumą, išsaugojimą, šeimų bei special-istų įgalinimą ir bendradarbia-vimą. Sąmoninga tėvystė, koky-biška vaikystė įgauna formą ir prasmę ne žodžiuose, o praktin-iuose darbuose. „Lietuva kritiškai mažėja. Kompetentingų žinių stoka, mažas, skurdus social-inės pagalbos teikimas nulėmė tai, ką turime šiandien. Lietuva ne mažėja  – ji nyksta. Kritiniai demografiniai skaičiai patys kalba už save. Palyginti su 2019-aisi-ais, 2020  m. naujagimių skaiči-us sumažėjo nuo kiek daugiau nei 27 tūkst. iki 24,5 tūkst., t. y. apie 10  proc. sumažėjimas per metus. Prie tokių tendenci-jų prisideda ir ilgalaikės valsty-binės demografinės politikos neturėjimas. Mes vadovaujamės Europos naujagimių sveikatos priežiūros standartais. Tai PSO inicijuotas pagrindinis tėvų ir specialistų įgalinimo bei ben-dradarbiavimo atspirties taškas,

kuris apima 11 pagrindinių temų. 220 geriausių srities profesionalų 5 metus ruošė ir 2018 m. visa tai pristatė Briuselyje. 11 pagrind-inių temų, kurios užtikrina nėšči-osios ir naujagimio sveikatos priežiūrą iki mokyklinio amžiaus. Tai ilgalaikis mūsų asociacijos tikslas per nacionalinę platformą „Auginu Lietuvą“ adaptuoti šį europinį projektą mūsų šalyje. Pateikti ne kaip „popierinį vari-antą“, bet kaip praktinį įrankį šei-moms ir specialistams. Lietuvos demografinio skaičiaus augimas turėtų būti valstybės programos dalis. Praktiniuose pagalbos įrankiuose – trys dalys: sveikata, socialiniai reikalai ir švietimas“, – teigė J.  Grigorjevienė. Ji parla-mentarams priminė, kad buvo apklausti 120 medicinos darbuo-tojų iš įvairių medicininių orga-nizacijų ir aštuoni medikai, kurie nepriklauso jokiai organizacijai. Anot jos, 10 proc. medikų atsaky-dami į nesusijusius pacientų klau-simus papildomai sugaišta daug darbo laiko. 72 proc. apklaustųjų medikų mano, kad prieinama

ši platformos mokymuisi dalis galėtų jiems padėti sumažin-ti darbo ir nuimti nereikalingą emocinį krūvį. Jei tėvai atvažiuotų ir kreiptųsi į juos jau emociškai tvirtesni, labiau pasiruošę, įgavę žinių. Tad bereikalingų papil-domų klausimų pacientai jiems neužduotų. 65  proc. medikų iki šiol mano, kad pacientams prašyti psichologinės pagalbos vis dar nedrąsu. „Mes pagrįstai darome išvadą, kad edukacinė platfor-ma gali būti tas galingas įrankis teikiant pagalbą visoms nau-jagimių laukiančioms šeimoms, gali sustiprinti ir įgalinti tėvus tinkamai pasirūpinti naujagimiu, sumažinti tėvų nerimą, padidinti pasitikėjimą savimi bei medikais ir suteikti kvalifikuotų žinių aug-inant vaiką. Tai labai svarbu ir medikams. Medicinos darbuotojų ryšiams su pacientais bei kole-gomis, padėtų mažinti jų perde-gimą. Nuotoliniu būdu tinkamai paruošti būsimus tėvus vizitui į gydymo įstaigą. Edukacinė plat-forma „Auginu Lietuvą“ stiprina gydymo įstaigų teikiamas viešą-

sias paslaugas, pagerins paslaugų kokybę, naujagimių bei šeimų saugumą, fizinės bei psichinės sveikatos puoselėjimą. Vasario pradžioje mokėme medicinos darbuotojus minkštųjų tech-nologijų. Atėjo laikas ne tėvams ateiti į sistemą, bet sistemai ateiti į šeimas. Ir pagalba ateina nuo informacijos šeimos gerovei per paslaugų prieinamumą“,  – sakė J. Grigorjevienė.

Nuotol inėje parlamentarų diskusijoje svarstyta, kaip nacio-naliniu lygmeniu pabrėžti šeimų emocinės gerovės ir naujagimių gyvybių saugojimą, ypatingą dėmesį kreipiant į regionus. Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos atstovė Ugnė Kumparskaitė trumpai apžvelgė vystomojo bendradar-biavimo plėtros k laus imus. Susitikime pabrėžta tolesnių šalies vystomojo bendradarbia-vimo politikos krypčių identifika-vimo svarba.

„Gydytojų žinių“ informacija.

Didžiausia opozicinė parti-ja Seime  – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga  – pristatė šešėlinę vyriausybę, kuriai vadovaus partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Šitos šešėlinės vyriausybės formavi-mo tikslas yra padėti dabartinei valdžiai, kurią išrinko Lietuvos gyventojai demokratiniuose rin-kimuose. Mes tikrai nesiruošiame stoti į poziciją oponuoti dėl opo-navimo, užsiimti propagandinių žinučių skleidimu. Formuodami šešėlinę vyriausybę, turėjome vieną tikslą  – padaryti mažiau klaidų, kurias darėme mes, taip pat buvusios vyriausybės. Klaidų darome dabar ir tikriausiai jų darysime visada. Be klaidų nie-kas niekada nesukūrė. Vertinant

Pristatytas šešėlinis ministrų kabinetas

COVID-19 situaciją, klaidų neį-manoma išvengti, nes tai daroma pirmą kartą. Labai norisi, kad vieni kitus geriau girdėtume. Opozicija Seime yra politinis instrumentas, šešėlinė vyriausybė yra galimybė pačiai pozicijai nukrypti į mūsų pastangas ir savas pastangas į dialogą konkrečiais klausimais, kuriuos sprendžia Vyriausybė. Idealiu variantu (gal tai ir bus)  – kad tikroji Vyriausybė kreiptųsi į šešėlinę vyriausybę ekspertinio vertinimo. Manau, kad daugelis mūsų šešėlinio kabineto žmonių savo patirtimi tikrai gali padėti veikiančiai Vyriausybei. Tam, kad darytų mažiau klaidų, nes jos atsiliepia visų mūsų gyvenimo kokybei, mūsų žmonių sveikatai

žinios 8L i e t u v o s G y d y t o j ų s ą j u n G o s d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s n r . 2 0 2 1 - 4 ( 3 9 )

gydytojų

Atsižvelgdama į tai, kad su Covid-19 kovojantys medikai susiduria su specifinėmis psichologinėmis ir emocinėmis problemomis, Lietuvos nacionalinė biblioteka parengė vaizdo

įrašą apie biblioterapijos naudą medikams ir knygas, kurios galėtų šiuo metu jiems padėti.

Laidoje sužinosite, kokius tekstus gydytojas psichiatras V. Butrimas rekomenduoja savo kolegoms ir kokias knygas siūlo Nacionalinės bibliotekos biblioterapijos specialistės.

Lietuvos medicinos biblioteka dalinasi su medikų bendruomene: https://www.lnb.lt/naujienos/6197-biblioterapija-medikams

ir netgi gyvybei. Šitoje situacijoje Valstiečių ir žaliųjų sąjunga ėmėsi to, ką turi daryti kiekviena save gerbianti opozicinė didžioji parti-ja. Suprantu, kad šešėlinės vyriau-sybės sudaryti mažai opozicijos frakcijai galbūt kai kuriais atvejais ir neįmanoma, bet didžiosios opo-zicinės frakcijos galimybių turi. Per praėjusius ketverius metus mes neturėjome Seime šešėlinės vyriausybės. Nė viena partija per 4  metus jos nesuformavo, nepa-siūlė aktyvaus bendravimo. Mūsų šešėlinė vyriausybė patvirtins savo reglamentą, bus pastovūs

Atkelta iš p. 7 posėdžiai. Mūsų uždavinys yra suformuoti savo siūlymus vyk-domajai valdžiai. Tikimės, kad mūsų darbas bus naudingas kiekvienam Lietuvos žmogui“,  – šešėlinės vyriausybės pristatyme Seime kalbėjo Lietuvos valstie-čių ir žaliųjų sąjungos pirminin-kas R.  Karbauskis. Jis teigė, kad neseniai buvo pateiktos karanti-no švelninimo gairės  – tai buvo pavyzdinis atvejis, kaip turėtų vykti šešėlinio ministrų kabineto darbas. Šešėlinės vyriausybės programoje atsispindi partijos rinkimų programos tęstinumas.

Šešėlinės vyriausybės sveika-tos apsaugos ministras Aurelijus

Ver yga teigė, k ad ketinama pateikti pasiūlymus, susijusius su karantinu ir jo švelninimu. „Dėl ko manome, kad reikėtų greičiau padėti Vyriausybei, tai skaičiuojamas šalių karantino priemonių griežtumo indeksas. Jei palygintume Lietuvą su kito-mis Baltijos šalimis, šiuo metu mes turime aukščiausią karantino indeksą. Tad pakartotinai krei-pėmės į Vyriausybę, kviečiame veikiančius smulkiuosius vers-lus, kad šių verslų atnaujinimas būtų realus, o ne formalus. Kitas siūlymas susijęs su nepriklauso-ma ekspertų patariamąja taryba. Siūloma į ją įtraukti įvairių sričių

atstovus, pasitelkti infektologus, epidemiologus, kviesti kultūros sričių atstovus. Būtų gerai, kad šioms interesų grupėms būtų tinkamai atstovaujama“,  – tei-gė A.  Veryga. Anot jo, siūloma sistemiškai spręsti vakcinavimo klausimus, įnešant į situaciją daugiau aiškumo ir nuoseklumo. Jis paragino greičiau spręsti ir ugdymo atnaujinimo klausimą ir, paskiepijus pedagogus, mokyklas atverti greičiau. Dar viena šešėli-nės vyriausybės rekomendacija susijusi su koronaviruso duome-nimis. Būtina užtikrinti, kad teikia-ma informacija apie sergamumą bei kitus rodiklius būtų tiksli.

Europos Komisija (EK) sie-kia pradėti plačias diskusijas dėl būsimos Europos Sąjungos politikos. EK paskelbė iššūkių ir galimybių senėjančiai Europos visuomenei Žaliąją knygą. EK kvie-čia žmones ir organizacijas per 12 savaičių truksiančias viešas konsultacijas pareikšti nuomonę, kaip reaguoti į spartaus senėjimo poveikį mūsų ekonomikai ir visuo-menei. „Tai, kad gyvename ilgiau ir sveikiau už ankstesnes kar-tas, rodo mūsų socialinės rinkos ekonomikos sėkmę ir tvarumą. Tačiau kartu turime atsižvelgti į naujus iššūkius ir galimybes. Ši Žalioji knyga duos peno disku-sijoms, kaip išnaudoti visą senė-jančios visuomenės potencialą ir kurti jai reikalingas inovacijas ir kokių politikos priemonių reikia imtis“,  – teigė už demokratiją ir demografiją atsakinga EK pir-

Pradėtos viešos konsultacijos dėl visuomenės senėjimo

mininko pavaduotoja Dubravka Šuica. Anot jos, kryptį diskusijoms apie senėjimą suteiks Žaliojoje knygoje pateiktas sparčių dide-lio masto demografinių mūsų visuomenės pokyčių ir jų poveikio visai mūsų politikai aprašymas ir iš to kylantys klausimai, kuriuos turime sau užduoti. Tad reikia kalbėti apie sveikos gyvensenos skatinimą, mokymąsi visą gyve-nimą, vyresnio amžiaus žmonėms svarbių sveikatos ir priežiūros sis-temų stiprinimą ir kt. Dokumente pabrėžiama, kad į darbo rinką reikia pritraukti daugiau žmonių. Nurodoma, kokias darbo vietas galima kurti gyvenimui, savijautai, socialinei apsaugai ir pan. Kartu nagrinėjamas senėjimo poveikis mūsų profesiniam gyvenimui.

Žaliojoje knygoje laikomasi gyvenimo ciklo požiūrio: apžvel-giamas visapusiškas senėjimo

poveikis visoms kartoms ir visais gyvenimo etapais. Žaliojoje kny-goje taip pat nurodoma, kad rea-guojant į visuomenės senėjimą reikia rasti tinkamą mūsų gerovės sistemų tvarumo ir didesnio kartų tarpusavio teisingumo pusiaus-vyrą.

Per ateinančius dešimtme-čius vyresnio amžiaus žmonių skaičius ES didės. Šiuo metu 20 proc. gyventojų yra vyresni nei 65 metų. Prognozuojama, kad iki 2070 m. jų dalis pasieks 30 proc. Be to, vyresnių nei 80 metų žmo-nių nuošimtis veikiausiai padi-dės daugiau nei dvigubai ir iki 2070 m. sieks 13 proc. Numatoma, kad ir asmenų, kuriems gali reikėti ilgalaikės priežiūros, skaičius iki 2050 m. ES padidės iki 30,5 mln.

Pradėtose konsultacijose gali dalyvauti suinteresuoti piliečiai ir organizacijos iš visų ES valstybių

narių, be kita ko, atstovaujančios regionų ir vietos lygmeniu. Viešų konsultacijų rezultatai padės nustatyti, kokios paramos reikia žmonėms, jų regionams ir ben-druomenėms. Jais remdamasi EK svarstys galimus politikos spren-dimus, kaip padėti valstybėms narėms ir regionams spręsti su senėjimu susijusias problemas.

Šios kadencijos EK demografiją laiko svarbiu ES politikos darbo-tvarkės elementu. Pernai pateikto-je EK ataskaitoje dėl demografinių pokyčių poveikio nurodyta, kad per pastaruosius 50  metų vyrų ir moterų tikėtina gyvenimo tru-kmė gimstant pailgėjo maždaug 10 metų. Žaliąja knyga dėl senė-jimo – pirmuoju po šios ataskaitos paskelbtu dokumentu  – prade-damos diskusijos svarbiausiais Europos senėjimo klausimais.

„Gydytojų žinių“ informacija.