Upload
simona-evelina-toliusyte
View
249
Download
2
Embed Size (px)
DESCRIPTION
Mano žurnalas
Citation preview
JJJūsų rankose naujausias ūsų rankose naujausias ūsų rankose naujausias Mūsų gamtos pasaulio Mūsų gamtos pasaulio Mūsų gamtos pasaulio
numeris!numeris!numeris!
Šiame numeryje pateiksime
straipsnių apie gyvūnus.
Supažindinsime smulkiau su paprasta
namine žiūrke ir populiariausia šunų
veisle—vokiečiu aviganiu..
Pateiksime daugybe straipsnių iš
pasaulio: egzotinių kraštų gyvūnai,
Dianos ir Kriso nuotykiai Afrikoje
http://digiphotostatic.libero.it/Ombry.69/med/47480eead2_2691216_med.jpg
http://www.zuidafrikaspecialist.nl/app/webroot/upload/home_page/afrika_www.zuidafrikaspecialist.nl.jpg
http://journal-files7.foto.ua/uploads/2013/01/s1.jpg
http://en.academic.ru/pictures/enwiki/74/Jan_cover.jpg
Naujiena!!!Naujiena!!!
Straipsniai iš garsiausių pasaulio žurnalų!Straipsniai iš garsiausių pasaulio žurnalų!
Pasinerkite į kvapą gniaužiantį Pasinerkite į kvapą gniaužiantį Pasinerkite į kvapą gniaužiantį Gamtos pasaulįGamtos pasaulįGamtos pasaulį!!!!!!!!!
Straispsniai iš pasaulio
Gydantis įgėlimas
Mokslininkai atranda gydomąsias nuodų galias. Autorius: Jennifer S. Holland
http://www.nationalgeographic.lt/lt/zurnalu_archyvas/2013_vasaris/gydantis_igelimas/
Maiklas nusprendė paplaukioti. Jis su šeima atostogavo Gerere (Guerrero), Meksikoje, kur svilino nepakeliamas karštis. Pačiupęs ant kėdės džiūvusius maudymosi šortus, vyras mikliai juos užsimovė ir šoko į baseiną. Tačiau pajuto ne gaivią vėsą, o šlau-nies užpakalinę dalį pervėrusį aštrų skausmą. Nusiplėšęs maudymosi šortus, jis degančia koja nuogas iššoko iš baseino. Įkandin jo vandenyje kapstėsi mažas bjaurus gelsvas padaras. Vyras pasėmė jį į maisto dėžutę ir namų prižiūrėtojas juos skubiai nugabeno į vietos Rau-donojo Kryžiaus centrą, o ten gydytojai tuoj pat atpažino užpuoliką - tai buvo skorpionas Centruroid-es sculpturatus, vienas iš nuodingiausių Šiaurės Amerikos gyvūnų. Po įgėlimo sukelto smarkaus skausmo pap-rastai kūną ima purtyti tarsi elektra. Būna, kad au-kos miršta. Maiklui (jis prašė nerašyti pavardės) pasisekė, kad šis skorpionas toje vietovėje įprastas, todėl medicinos centre buvo priešnuodžių. Jų
įšvirkštus, vyras po kelių valandų buvo išleistas na-mo. Maždaug per 30 valandų skausmas praėjo. Paskui nutiko netikėtas dalykas. Aštuonerius metus Maiklas sirgo ankiloziniu spondilitu - lėtine autoimunine kaulų sistemos liga, tam tikru stuburo artritu. Ligos priežastys nežinomos. Blogiausiu atveju stuburo slanksteliai gali suaugti tarpusavyje, o ligonis iki gyvenimo pabaigos lieka pakumpęs ir kenčia baisius skausmus. „Man kiekvieną rytą skaudėdavo nugarą, o ligai smarkiai paūmėjus net negalėdavau paeiti", - pasa-koja Maiklas. Tačiau po kelių dienų nuo skorpiono įgėli-mo skausmas liovėsi, o dabar, praėjus dvejiems metams, Maiklas vis dar nejunta nugaros skausmų ir nevartoja daugumos anksčiau skirtų vaistų. Pats būdamas gydytojas, Maiklas nelinkęs pervertinti skorpiono nuodų reikšmės jo ligos remisi-jai. Vis dėlto, tvirtina jis, „jei skausmas atsinaujintų, leisčiausi vėl įgeliamas to skorpiono".
Vandenų valdovės
Dar ne taip seniai Didžiojoje Britanijoje gyvenančių ūdrų vos neišnaikino į upes
nuplaunamos cheminės medžiagos. Tačiau ūdros grįžta. Autorius: Adam Nicolson
http://www.nationalgeographic.lt/lt/zurnalu_archyvas/2013_vasaris/vandenu_valdoves/
Čarlis Hamiltonas Džeimsas Didžiosios Britani-
jos ūdras fotografuoja nuo tada, kai susižavėjo šiais
gyvūnais jų skaičiui sumažėjus prieš
kelis dešimtmečius, ir su neblėstančia aistra ste-
bėjo, kaip šios pamažu atsigauna. Jis žino, kaip
prisėlinti prie ūdros, ir nupasakojo man savo
metodą: veidą panardini kuo žemiau į vandenį, kad
neopreninis šalmas būtų apsemtas, ir tyla - jok-
ių šnabždesių (geriau gestai), kvėpavimas ramus, iš
lėto judini plaukmenis, ir, jeigu pasiseks, gal-
būt priartėsi prie ūdros.
Iš po mūsų kojų seklumoje šalin sprunka
mažytės plekšnės. Du ruoniai priplaukia
apžiūrėti akiniuotų didelių kūnų po vandeniu.
Tačiau niekur nesimato ūdros, kurią manėme čia
esant, prieš valandą šmėkštelėjusios žiūronuose
kaip tolimas trijų dalių siluetas - galvos diskas,
išriesta nugara, ilga stipri uodega, dar žaismingai
vadinama vairalazde. Puikuodamiesi
aiškiai matoma uodega ūdrų patinai dažniausiai
taip perduoda ženklą kitoms ūdroms - „tai
mano teritorija". Dairomės ir lūkuriuojame, šalčiui
vis labiau smelkiantis į kaulus. Tada Čarlis
patapšnoja man ir rodo į dumbliais nuklotas uolas
prie pat kranto. Ta geltona ir rusvai žalsva raizgynė -
drėgnų pūslėtųjų ir dantytųjų guveinių masė. Nuo-
bodžioje pakrantėje, regis, nė gyvos dvasios. Ir tada
pamatau ūdros patiną. Patvinusioje jūroje kyšo
minkšto kūno kauburėlis. Džiūstantis šokolado spal-
vos kailiukas, kuris tiek daug amžių buvo medži-
ojamas dėl šilumos ir tankumo, beplauki-
ojant vandeniu susivėlė į kuokštus. Šis virš metro
ilgio ir gal 6-9 kg sveriantis patrauklus
gyvūnas žvilgančiu kailiu guli atokiame nuo vėjo
apsaugotame kampelyje. Jis miega. Pilvas ir švie-
sus smakras nukreipti į viršų, tankus kailiukas
pasišiaušęs, priekinių letenų pirštai išskėsti, o tarp jų
matyti plėvės, visos keturios galūnės - virš vandens.
Jo galva - antenų tinklas, visas kūnas - ieškojimo ir
naikinimo organizmas. Tačiau ne šią poilsio
akimirką.
Graužikai
Žiūrkė—tai tikrai ne primityvus, o intelektualus gyvūnas.
http://gyvunija.lt/%C5%BEiurk%C4%97
http://cdn.everyjoe.com/files/2012/04/catch-rats.jpg
http://25.media.tumblr.com/tumblr_mcupw9WJzJ1rbbtq0o1_500.jpg
Žiurkė - pats protingiausias graužikas. Kadaise
žiurkės į Europą laivais atplūdo iš rytų. Žiurkės žmo-
nėms atnešė ir marą, nuo kurio viduramžiais išmirė
penktadalis žmonijos. Vakarų pasaulyje žiurkės sim-
bolizuoja mirtį, blogį, ligas, o rytuose - jos pagarboje.
Induistams žiurkės - protingumo ir įžvalgumo simbo-
lis.
Žiurkės puikiai orientuojasi labirintuose, atsimena
menkiausias smulkmenas, kvapus ir t.t.. Laukinės
žiurkės gyvena kolonijomis pagal griežtas hierarchi-
jos taisykles. Pasaulyje gyvena apie 130 žiurkių rūšių.
Išskiriamos dvi pagrindinės rūšys: pilkoji ir rudoji.
Pilkosioms žiurkėms vadovauja stipriausias patinas,
rudosioms stipriausia patelė. Pilkosios žiurkės okupa-
vusios rūsius, rudosios-palėpes. Žiurkės gyvena labai
draugiškai. Paspaudus šalčiams jos šildo viena kitą
miegodamos krūvoje, išlaisvina papuolusias į spąs-
tus, užkasa nuodus, globoja kitų vaikus ir t.t.. Žiurkės
dauginasi žaibiškai. Tik per metus viena patelė gali
susilaukti 800 vaikų, vaikaičių, provaikaičių pulko.
Žiurkės nėštumas trunka tik 3 savaites. Graužikai
sulaukia 3-4 metų amžiaus.
Labai daug įtakos turi ir gyvūno lytis. Patelės yra jud-
resnės nei patinėliai, kartais ne tokios prieraišios.
Patinėliai yra ramesni. Vis dėlto dabartinės laborato-
rinės žiurkės neturi daugelio laukinėms žiurkėms bū-
dingų elgesio bruožų, tame tarpe ir agresyvumo, to-
dėl bet kokia tinkamai prižiūrima žiurkė, tiek gyve-
nanti grupėje su kita ar kitomis žiurkėmis, tiek viena,
greitai prisiriša prie šeimininko. Gyvūnėlių parduotu-
vėse galima nusipirkti laboratorinių žiurkių. Jos būna
įvairių atspalvių, dažniausiai albinosės - baltakailės,
rausvomis akimis. Sveikos, meilios ir prisirišusios.
Žiurkę apgyvendinkite specialiame narvelyje. Nesta-
tykite narvelio saulėkaitoje, skersvėjyje ir šalia šildy-
tuvo. Paklotui geriausia naudoti pjuvenines granules
(pvz.Pitti Holzstreu). Taip pat reikalinga girdyklėlė,
kurioje visada turėtų būti šviežias vanduo. Žiurkė yra
pati nereikliausia maistui, bet nerizikuojant, geriau-
sia šerti specialiais pašarais (mūsų parduotuvėje ga-
lite įsigyti Evapoz ir Belgiško Prestige), negalima
duoti saldžių, rūgščių ir aštrių patiekalų. Žiurkei, kaip
ir visiems graužikams, būtina nusizulinti dantis,
(jeigu šeriate Belgišku Prestige maistu, tai dantis ji
nusizulina ėsdama), tam skirtos įvairios kreidos ir
mineralai. Dėl didelio vislumo, žiurkę geriausia na-
muose laikyti vieną, patinėlį ar patelę, neturi didelio
skirtumo. Jei bendrausite, užsiiminėsite su ja, tai
greitai jį pataps geriausia jūsų drauge, net reaguos į
savo vardą. Žiurkėms patinka švelnumas, jos mėgsta
ramų balsą. Nemaigykite jos, netampykite už uode-
gos. Jei jūsų augintinė labai kasosi, pašare perdaug
baltymų arba įsiveisė išorės parazitų. Atsiradusius
parazitus naikinkite antiparazitine pudra ar šampū-
Žiūrkė—tai tikrai ne primityvus, o intelektualus gyvūnas.
Šunys
Vokiečių aviganis—viena iš garsiausių veislių pasaulyje
http://gyvunija.lt/vokie%C4%8Di%C5%B3-aviganis
http://vomwesthaus.com/wp-content/uploads/2013/02/german-shepherd-dog-fabrizio-troiani.jpg
http://cdn-www.dailypuppy.com/media/dogs/anonymous/sheba_german_shepherd_01.jpg_w450.jpg
http://www.germanshepherdrescue.co.uk/images/lost1.jpg
http://2.bp.blogspot.com/-a067oR1qk0I/Tj2RLu0ZVYI/AAAAAAAAAGs/NBGSnlWDDqs/s1600/german-shepherd-puppy.jpg
Galva pleišto formos, masyvi, kakolės dalyje nor-
malaus pločio. Perėjimas iš kaktos į snukį palaips-
nis. Snukio linija lygiagreti kaktos linijai. Lūpos sau-
sos, prigludusios. Ausys vidutinio dydžio, aukščiau
akių linijos, stačios, smailais galiukais, lygiašonio
trikampio formos. Akys ovalo formos, įstrižos, tam-
sios, prigludę sausi vokai.
Dantys stambūs, balti, sukandimas žirklių principo.
Nosies veidrodėlis stambus, juodas. Kaklas tvirtas,
muskulingas, sausas, lygus galvos ilgiui, pasviręs
40-45' kampu nugaros linijos atžvilgiu. Ketera
gerai išvystyta, pastebima. Krūtinė ilga, gili,
plati, ovalo formos. Nugara tvirta, tiesi, plati.
Juosmuo trumpas, platus, pakilęs, palaipsniui
pereinantis į strėnas. Strėnos pusapvalės, il-
gos, plačios, muskulingos, pereinančios į uo-
degos pagrindą. Uodega kardo formos, pasku-
tiniu slanksteliu siekia kulno sąnarius ar že-
miau jų. Pilvas vidutiniškai įtrauktas.
Pečiai raumeningi su taisyklingais kampais,
priešpečiai tiesūs, vertikalūs ir lygiagretūs,
plaštakos ilgos, spyruokliuojančios, pasviru-
sios. Priekinės kojos iki alkūnės truputį ilgesnės nei
pusė ūgio ties ketera.
Užpakalinių kojų šlaunys stiprios, raumeningos
(žiūrint iš užpakalio, lygiagrečios ir tiesios). Kulnų
sąnariai sausi, plokšti, taisyklingi. Užpakalinės ko-
jos kiek atitrauktos. Stiprios slėsnos beveik vertika-
lios. Letenos ovalo formos, sugniaužtos. Būdingas
aliūras - risčia. Judesiai laisvi, galingi.
Ši veislė išvesta Vokietijoje, jų protėviai ganė avis ir
gynė bandas nuo plėšrūnų. XIX a. pab. ši tada dar mažai
žinoma veislė imta naudoti paieškos ir karinėse tarnybose
ir tai iškart išpopuliarino ją visame pasaulyje.
Šios veislės šunys drąsūs, ištvermingi, nepasitikintys sveti-
mais, vyrauja aktyvi ginybinė reakcija, gera uoslė ir klau-
sa, išlavėjęs jų judėjimo aparatas. Tai populiariausia tar-
nybinių šunų veislė.
Vokiečių aviganis aukštesnis negu vidutinio ūgio, tvirto ir
tvirto sauso konstitucijos tipo. Patinų aukštis ties ketera -
60-65 cm, patelių 55-60 cm. Formato indeksas: 110-112.
Patinų kaulėtumo indeksas 18-20, patelių 17-19.
Lytinis diformizmas ryškus. Gerai išvystyta kaulų sistema
bei muskulatūra. Oda elastinga, be raukšlių ir nenukarusi.
Kailis tankus, šiurkštokas, vešlus poplaukis. Plaukai tiesūs,
ant galvos, ausų, galūnių - trumpi, kitose kūno vietose il-
gesni.
Spalva: vietomis išsimėtę pilki ar rudi įvairių atspalvių plo-
teliai; juodi; juodi, o kojos šviesios, šviesūs lopeliai ant
Kelionės
Nuotykiai Afrikoje. Nuo akistatos su laukine gamta iki nesuvokiamos afrikiečių gyvenimo realybės Astra Petkūnaitė
http://www.kelioniumanija.lt/lt/kelioniu_idejos/tolimi_krastai/nuotykiai_afrikoje_nuo_akistatos_su_laukine_gamta_iki_nesuvokiamos_afrikieciu_gyvenimo_realybes.html
http://ginnywolf.wordpress.com/
Mūsų skaitytojams jau gerai pažįstami keliautojai
Diana ir Chrisas šiuo metu keliauja po dykumą Afri-
koje, tačiau prieš išvykdami toli nuo civilizacijos, jie
sutiko pasidalinti naujausiais nuotykiais, išgyveni-
mais ir patyrimais. Skaitant jų pasakojimą, veidą
nušviečia šypsena ir nuostaba, o po kelių sakinių
mintis pasiglemžia negailestinga ir žiauri Afrikos
gyventojų kasdienybė. Dianos ir Chriso išgyvenimuo-
se pilna visko.
Nepigi nuskurdusi Afrika
Nors iki didžiosios kelionės pabaigos liko vos pora
mėnesių, keliautojai gyvena šia akimirka ir džiaugia-
si, kad su lyg kiekviena šalimi keliauti tampa vis
lengviau. „Sunku pasakyti, ar dėl to, kad mes pripra-
tome keliauti ir jau retai kas mus šokiruoja, ar dėl
to, kad Pietų Afrika yra palankesnė turistams ir gy-
venimas čia šiek tiek panašesnis į mūsiškį”, – pasa-
kojimą pradėjo Diana ir Chrisas. Daugiausiai autos-
topu keliaujanti pora nesiskundžia tokiu keliavimo
būdu, nes, pasak jų, tai geriausias būdas susipažinti
su vietiniais ir jų spalvingu gyvenimu. Po paskutinio
interviu su pora, jie spėjo aplankyti Tanzaniją, Zam-
biją, Malavį, Mozambiką, Zimbabvę ir Botsvaną.
„Galbūt skamba taip, lyg mes gyventume nuostabų
gyvenimą – nuolat keliaujame, patiriame daugybę
nepakartojamų dalykų, bet patikėkite, tai tik skaity-
tojo iliuzija. Pasiekti šias vietas buvo labai sunku ir
pareikalavo nemažai pastangų. Mes turime nuo-
lat pakrauti savo energijos bateriją, kuri vis išsen-
ka”, – prisipažino Diana ir Chrisas.
Pora dažnai galvoja apie gimtuosius namus ir tuo-
met jų veidą nušviečia šypsena, nes gyvenimas
Europoje yra pakankamai lengvas, organizuo-
tas. Europiečiai gali lengvai pasiekti savo tiks-
lus ir turi daug galimybių, kuriomis tereikia pa-
sinaudoti. O Afrikoje realybė – kitokia. „Aišku,
čia mes galime mėgautis nemažai malonumų,
tokių kaip safaris, tačiau išgyventi Afrikoje yra
sunku ne tik vietiniams, bet ir keliautojams.
Daugelis jų atvyksta į Afriką turėdami minima-
lų biudžetą ir galvodami, kad gyventi čia pigu
vien dėl to, kad yra daug menkai išsivysčiusių
šalių. Tačiau Afrika yra gerokai brangesnė nei
Azija ar Pietų Amerika, o kai kurios šalys netgi
pasiekusios Vakarų kainas“, – apie netikėtą
realybę pasakojo pašnekovai.
Zambija. Aki į akį su laukine gamta
Diana ir Chrisas, atkeliavę į Zambiją, sava-
noriavo Kafue nacionaliniame parke, nes
tenykščiams gyventojams reikėjo pagalbos
kuriant geresnę turistinę stovyklą. Tuo me-
tu dar nebuvo prasidėjęs turistų sezonas,
todėl pora turėjo galimybę iš arti susipa-
žinti su laukine gamta. „Nerealu nubusti
nuo begemotų šokinėjimo ir maurojimo,
hienų juoko ar vos už kelių metrų nuo mū-
sų mažytės palapinės riaumojančių liūtų.
Būna, jog neturi privatumo net vonios
kambaryje, nes kartą sena dramblio pate-
lė įkišo savo straublį pro vonios langą.
Tuomet džiaugiesi, kad sėdi tualete, nes turi čia ku-
riam laikui įstrigti. Tokiomis akimirkomis supranti,
koks esi pažeidžiamas ir bejėgis šioje aplinkoje“, –
savo susidūrimus su laukiniais gyvūnais prisiminė
keliautojai.
Pora turėjo galimybę ilgiau apsistoti Mayukuyuku
džiunglių stovykloje. Jų teigimu, tai buvo vienos įsi-
mintiniausių akimirkų kelionėje. Būnant čia nereikė-
jo išeiti už stovyklavietės ribų, kad akis į akį susidur-
tumei su laukine gamta. „Vienam einant per stovyk-
los teritoriją, ypatingai naktį, adrenalino kiekis pa-
šoka milžiniškai. Krūpčiojome nuo kiekvieno judesio
ar garso krūmuose, o kartais gąsdindavo net mūsų
pačių šešėlis. Mūsų mažytė palapinė buvo pastatyta
po pavėsine, esančia vos už kelių metrų nuo Kafue
upės, kurioje knibžda didžiulių krokodilų, raganosių
ir visokių kitokių vandens gyvūnų“, – gyvenimo Afri-
koje kasdienybę piešė Diana ir Chrisas.
Gyvendami Kafue nacionaliniame parke keliautojai
kėlėsi ir gulėsi su saule, nes nemiegoti tamsiu paros
metu yra pavojinga. Vietiniai taip pat negailėjo eu-
ropiečiams patarimų, kaip elgtis laukinėje gamtoje.
Pavyzdžiui, vietiniai patarė neatsidurti tarp upės ir
begemoto, nes pastarieji labai bijo žmonių, todėl iš
to išgąsčio, bėgdami link upės, gali parblokšti. „Mes
pastebėjome, kad begemotai, kol plaukioja upėje, yra
labai smalsūs ir įdomūs gyvūnai, tačiau naktį atvirkščiai
– vos išlipę iš vandens pradeda triukšmauti. Galima gir-
dėti, kaip jie ėda ir bendrauja vieni su kitais. Ryte atsi-
kėlęs randi aplink palapinę nukramtytą žolę“, – juokėsi
Diana ir Chrisas.
Malavis. Košmaru virtusi kelionė
Toliau poros maršrutas driekėsi per nesvetingą Ma-
lavį. Nors „Lonely Planet“ apie šią šalį sako „Afrika
pradedantiesiems“, su šiuo teiginiu keliautojai nesu-
tinka. „Tikėjomės ramios, draugiškos ir gražios ša-
lies, tačiau atvykę susidūrėme su neišpasakytu skur-
du. Supratome, kad kelionė per šią šalį nebus lengva
ir čia nėra nieko pradedantiesiems“, – pasakojimą
apie vieną iš sudėtingiausių kelionės etapų pradėjo
Diana ir Chrisas.
Iš Zambijos miesto Lusakos pora užsisakė autobuso
bilietą į Malavio miestą Lilongvę. Autobuso išvykimo
laikas buvo pusę penkių ryto. Atėjus laikui palikti
viešbutį, lauke smarkiai lijo, todėl keliautojai papra-
šė viešbučio darbuotojų iškviesti taksi. Į autobusą
skubanti pora atvažiuojančio transporto laukė 10
minučių, 20 minučių, o jo vis nebuvo. „Viešbučio
darbuotojo paklausėme, kur mūsų taksi, o jis ramiu
veidu atsakė, kad vairuotojas buvo išsijungęs mobi-
lųjį telefoną. Mes negalėjome patikėti savo ausimis.
Šitiek laiko laukėme jam prieš pat nosį, o jis nieko
nepasakė. Bet juk tai Afrika – kas suprantama
mums, nebūtinai suprantama jiems. Reikėjo su tuo
susitaikyti, taigi mes turėjome vos kelias likusias mi-
nutes iki autobuso išvykimo, todėl griebėme savo
sunkias kuprines ir per lietų bėgome iki pagrindinio
kelio, kur radome taksi“, – nieko gero nežadančios
kelionės į Malavį pradžią prisiminė pora.
Laimei, šlapi ir pavargę Diana ir Chrisas galiausiai į
autobusą spėjo, tačiau nustebo, kad atėjus išvykimo
laikui, autobusas nepajudėjo iš vietos. Iš Lusakos jis
išvyko tik praėjus dviems valandoms po Dianos ir
Chriso atvykimo. „Pasirodo, sakydami, kad neišva-
žiuos, kol nesurinks pilno autobuso keleivių, jie ne-
juokavo“, – negalėjo atsistebėti pora.
Deja, kelionės metu lietus nesiliovė lijęs, o autobuso
stoge buvo didžiulis plyšys, pro kur susikaupęs van-
duo pradėjo tekėti į autobuso saloną. Vanduo pra-
dėjo bėgti ir per Dianos sėdynę. „Autobusas buvo
sausakimšas, žmonės sėdėjo vieni ant kitų. Įsėdę į
autobusą mes buvome kiaurai šlapi ir vos tik pradė-
jome šilti bei džiūti, autobuse pradėjo bėgti vanduo.
Kelis žmones nuo kelionės autobusu supykino, jie
vėmė į plastikinius maišelius“, – košmarišką kelionę
vis dar mena pora. Jie taip pat prisipažino, kad Chri-
sui teko pusę kelionės, kuri truko 12 valandų, stovė-
ti, o Diana stengėsi nepasekti kitų kleivių pavyzdžiu
ir neapsivemti, mat autobuse nebuvo kuo kvėpuoti,
o langų nebuvo galima atidaryti dėl stipraus lietaus..
Atvykę į Malavio sostinę Lilongvį, keliautojai
susidūrė su didžiuliu žmonių srautu, o vos išlipus iš
autobuso buvo brukamos visos įmanomos
paslaugos. „Turėjome sukaupti visą po klaikios keli-
onės likusią energiją ir kuo greičiau pabėgti iš tos
pridvisusios ir purvinos vietos. Bet buvo sunku rasti
švarią gatvę, todėl mes nusprendėme susirasti
viešbutį šiame rajone ir čia praleisti naktį. Mūsų
pasirinkti svečių namai atrodė gana padoriai, bet
kainos buvo didesnės nei tikėjomės. Kambaryje neb-
uvo nei dušo, nei tualeto, tik dvi mažos lovos ir tara-
konai“, – nesibaigiančius nuotykius Kelioniumanija.lt
skaitytojams pasakojo Diana ir Chrisas.
Nkhata Bay. Skaudi realybė
Nkhata Bay, į kurį pora atvyko iš Lilongvės, yra
mažas ir jaukus kaimelis prie Malavio ežero. Keliau-
tojų teigimu, Malavis yra viena iš skurdžiausių pa-
saulio šalių, tačiau jie veltui tikėjosi, kad čionykštės
kainos bus mažos. „Kai kurios kainos čia tokios
pačios ar net didesnės už kainas Vakarų pasaulyje.
Ypač brangus yra maistas, o prekių pasirinkimas –
mažas. Pagrindinis dalykas, kurį galima įsigyti ei-
linėje parduotuvėje, yra duona, kiaušiniai, miltai,
cukrus ir vanduo. Pabandykite prasimaitinti tuo
dieną iš dienos”, – didelio badaujančių afrikiečių
skaičiaus priežastis vardijo Diana ir Chrisas.
Keliautojų aplankytame miestelyje ŽIV/AIDS
užsikrėtę yra net 75 proc. gyventojų ir šis skaičius
nenumaldomai didėja. Gyvenimo trukmė čia – 38
metai, todėl ant kiekvieno gatvės kampo galima pa-
matyti karstų gaminimo įmones. Seneliais dėl savo
amžiaus pasijutę Diana ir Chrisas taip pat baisėjosi
vietos sveikatos apsaugos sistema: „Susilaukti
kūdikio šioje šalyje yra labai rizikinga. Visų pirma,
moteris turi būti tikra, kad neužsikrės ŽIV, o vėliau
išgyvens gimdymą, nes čia viena iš 98 gimdyvių
miršta. Daugelis moterų gimdo namuose, o tai bai-
giasi tragedijomis“.
Su Kelioniumanija.lt skaitytojais pora pasidalijo ir
dar viena kraupia istorija iš Malavio. Tuo metu, kai
Diana ir Chrisas viešėjo šioje šalyje, autobusų
stotelėse Lilongvyje ir Mzuzu miestuose vyrai
užpuldinėjo kelnes mūvinčias moteris. Jie plėšė jas
nuo moterų tiesiog gatvės viduryje. „Tai buvo
nesuprantama ir siaubinga. Girdėjome, kad pre-
zidentui nepatinka, kuomet moterys mūvi kelnes,
nes tai siunčia blogus signalus vyrams. Moterys, ku-
rios mūvėjo kelnes ir buvo išprievartautos, negalėjo
skųstis policijai, nes tai buvo laikoma jų pačių kalte.
Šis nurodymas neturėjo įtakos mums, tačiau jie
paaiškino, kad kelnės pabrėžia kūno linijas ir taip
vyras yra viliojamas prievartauti. Kai kurios moterys
prisipažino, kad vidury gatvės nuplėstos kelnės yra
didesnis pažeminimas nei išprievartavimas”, –
mums, europiečiams, nesuvokiamą afrikiečių gyven-
imo realybę pasakojo Afrikoje savanoriaujantys Di-
ana ir Chrisas.
Mozambikas. Atgaiva sielai ir kūnui
Po sunkių fizinių ir psichologinių išbandymų Mozam-
bikas porai tapo tikra atgaiva. „Čia galima rasti
krištolo skaidrumo žydrą vandenį, draugiškus ir be-
sišypsančius žmones, nuostabų orą, baltus ir ilgus
paplūdimius, šviežias jūros gėrybes ir tikrą turistų
rojų”, – vieną po kito šalies pliusus vardijo keliau-
tojai, tačiau ir čia nepavyko išvengti susidūrimo su
sunkiu vietinių gyvenimu. Tiek, kiek turistai čia
išleidžia pietums, Mozambiko gyventojai uždirba per
mėnesį. Gal todėl Diana ir Chrisas stengėsi gyventi
kiek įmanoma paprasčiau ir panašiau su vietiniaiPo-
ra džiaugėsi, kad turėjo galimybę aplankyti mažus
jaukius prekybos centrus, tiesiai paplūdimyje nusi-
pirkti šviežios žuvies, juoktis ir dalintis naujomis
patirtimis. „Galiausiai supratome, kad Mozambinko
gyventojai tiesiog nori pasikalbėti su mumis ir
dažniausiai neturi jokių pašalinių minčių. Tai verčia
šypsotis. Gražu žiūrėti į vaikus ir jų mamas, kurios
neverčia jų eiti ir prašyti išmaldos, kaip įprata kitose
Afrikos šalyse”, – džiaugėsi Diana ir Chrisas.
Geriausi dalykai – nemokami
Toliau keliautojų pora patraukė į sausumos apsuptą
Botsvaną. Ši šalis, pasak jų, siūlo aplinkos kraštuti-
numus ir kraštovaizdžio įvairovę. Po to, kai kirto
Zimbabvės ir Botsvanos šalių sieną, Diana ir Chrisas
pateko į dykumą Chobe nacionaliniame parke.
„Mus supo laukiniai gyvūnai. Už poros šimtų metrų
nuo mūsų – savimi pasitikintis dramblys kirto dyku-
mos kelią, nerimą kėlė keisti garsai žolėje, netoliese
kelios antilopės slėpėsi nuo dienos karščio, tačiau
vėliau supratome, kad, norint mėgautis šia, iš
pažiūros beribe erdve be kelių, reikia daug pastangų
ir laiko. Supratome, kodėl gidų knygos ir vietiniai
patarė šioje šalyje keliauti nuosava transporto prie-
mone. Tačiau ką daryti, jei neturi pinigų su daug nu-
liukų? Todėl nusprendėme keliauti autostopu,
gyventi per „Couchsurfing“ programą, vengti turis-
tinių vietų, pažinti vietinę Botsvaną ir pasinaudoti
kelyje pasitaikysiančiomis galimybėmis, nes tikime,
kad geriausi dalykai yra pigūs ar net nemokami“, –
bet kokioje situacijoje teigiamą pusę įžvelgė Diana ir
Chrisas.
Skaitykite apie kitus Dianos ir Kriso nuotykius:
Diana ir Chrisas: neišsigandę karo ir genocido sužalotos Afrikos
Planuojant safari kelionę į Afriką reikia
atsižvelgti į daugelį dalykų. Svarbiausia Jūs
turite žinoti, kokius gyvūnus ar paukščius
norėtumėte išvysti, kada geriausias laikas safa-
riui, kokio tipo safarį išsirinkti.
Visų pirma turite nuspręsti kokius gyvūnus nor-
ite pamatyti.
• Didysis penketas - liūtas, leopardas, buivo-
las, raganosis ir dramblys: jeigu vienos keli-
onės metu norite pamatyti visus penkis, tuomet
rinkitės Masai Mara nacionalinį parką Kenijoje,
Kriugerio nacionalinį parką Pietų Afrikoje ir
Serengečio nacionalinį parką Tanzanijoje.
• Gorilos: Jeigu domitės gorilomis, rek-
omenduojame vykti į Ruandą, Ugandą arba
Gaboną.
• Šimpanzės: Jeigu jūs žavitės Džeinės Gudol
(Jane Goodall) darbu, jūsų tikslas - Gombė stry-
mo (Gombe Stream) nacionalinis parkas Tanza-
nijoje.
• Drambliai: Norintiems pamatyti ypač daug
dramblių vienoje vietoje, turbūt pati tinkamiausia
vieta būtų Okavango delta Botsvanoje.
• Liūtai: Norintiems pamatyti gyvūnų karalių,
siūlome keliauti į Serengečio nacionalinį parką ir
draustinį, esančius Rytų Afrikoje. Pietinėje Af-
rikoje verta paminėti Pietų Luangvos (South Lu-
angwa) nacionalinį parką, šiame turistų ne-
perpildytame parke gyvena gausybė liūtų.
• Juodieji raganosiai: Pamatyti juodąjį ra-
ganosį gana sudėtinga, tačiau jums gali
nusišypsoti sėkmė Etošos (Etosha) nacional-
iniame parke, Kriugerio (Kruger) nacionaliniame
parke ir Čiobės (Chobe) nacionaliniame parke.
• Begemotai ir krokodilai: Visoje rytinėje ir pi-
etinėje Afrikoje jų knibžda ežeruose ir upėse.
Daugiausia jų teko matyti plaukiant kanojomis
Zambezės upėje, tekančioje tarp Zimbabvės ir
Zambijos. Selaus (Selous) laukinių gyvūnų
draustinis Tanzanijoje ir Livondo (Liwonde)
nacionalinis parkas Malavyje taip pat puiki šių
gyvūnų stebėjimo vieta, tačiau būkite budrūs
krokodilai ir begemotai gali būti nepaprastai
pavojingi.
• Paukščiai: Jeigu domitės ornitologija, tada
nudžiugsite sužinoję, kad rytinėje ir pietinėje Af-
rikoje organizuojama daugybė paukščių ste-
bėjimo safarių.
VISKAS APIE SAFARĮ http://www.goafrica.lt/safari/viskas_apie_safari/
KADA GERIAUSIA VYKTI Į
SAFARĮ
Geriausias laikas vykti į safarį rytinėje ir pi-
etinėje Afrikoje Geriausias laikas safariui Afrikoje yra tada, kai
lengva pastebėti gyvūnus ir jie susitelkę dideli-
ais būriais. Laiko pasirinkimas priklauso nuo
šalies, kurią norite aplankyti arba kada jūs galite
vykti. Kadangi rytinėje ir pietinėje Afrikoje metų
laikai skiriasi, keliauti galėsite bet kurį metų
mėnesį, jeigu tik nesate tvirtai nusistatę kur nor-
ite keliauti.
Toliau pateikiame konkrečius patarimus kada
geriausia planuoti safarį pagal šalis. Taip pat
rasite patarimus kada geriausia kokioje šalyje
planuoti safarį pagal mėnesius. Jeigu ieškote
safario norėdami pamatyti kokius nors
konkrečius gyvūnus, pavyzdžiui gorilas arba
šimpanzes.
Ekologija
Kas naikina mūsų miškus? http://www.sveikata.lt/straipsinis/kas-naikina-musu-miskus-68?category=37
Nuostabūs miškai – tikras Lietuvos pasididžiavimas.
Deja, jiem taip pat gresia pavojus. Paaiškėjo, kad
šalies valstybiniai miškai daugiausia nukenčia dėl
abiotinių veiksnių. Tokią išvadą padarė Valstybinė
miškų tarnyba, įvertinusi jų sanitarinę būklę šių me-
tų pirmąjį pusmetį. Dėl vabzdžių, ligų sukėlėjų, žvė-
rių, abiotinių ir kitų veiksnių buvo pažeista 41,6
tūkst. ha miškų.
Kaip sakė Valstybinės miškų tarnybos direktorius
Rimantas Prūsaitis, abiotinių ir kitų veiksnių sukeltų
pažeidimų pirmąjį pusmetį užregistruota 19 tūkst.
ha plote. Daugelį jų padarinių miškininkai jau likvi-
davo – 16,9 tūkst. ha teritorijoje. Daugiausia – apie
92 proc. – tokių pažeidimų pridarė vėjai. Medžiai
buvo išversti ir išlaužyti 17,5 tūkst. ha plote. Laiku
nesutvarkius vėjovartų ir vėjolaužų, pažeisti medy-
nai gali tapti medžių liemenų pavojingų kenkėjų
dauginimosi židiniais.
Šie kenkėjai pirmąjį pusmetį pažeidė 1,3 tūkst. ha
miškų. Labiausiai "pasidarbavo" eglių liemenų ken-
kėjai (1250 ha). Gausiausias iš jų – žievėgraužis ti-
pografas. Pažeidimų padarinius miškininkai jau yra
likvidavę 1220 ha plote.
Eglynus labiausiai puolė ir medžių lajų kenkėjai. Pas-
tarieji pirmąjį pusmetį buvo išplitę 4,9 tūkst. ha miš-
kų. Netikrasis eglinis skydamaris pakenkė 4,8 tūkst.
ha eglynų 35 miškų urėdijose. Džiūstančios eglės
buvo iškirstos 1084 ha plote, dėl gamtinių priežasčių
sunyko 1974 ha. Liko 1796 ha skydamario pakenktų
eglynų. Tokiuose eglynuose sanitariniu požiūriu bus
nepalankiausia padėtis ir šių metų antrąjį pusmetį.
Nors eglių lajos po truputį atsikuria, medžiai ir toliau
išlieka labai nusilpę, todėl patrauklūs žievėgraužio
tipografo antrosios generacijos vabalams apsigy-
venti.
Ar žinote, kad:
gali būti perdirbama iki 60% šiukšlių, išmetamų į bendrą šiukšliadėžę.
vidutinėje šiukšliadėžėje esantis neišlaisvintos energijos kiekis kiekvienais metais galėtų
sukurti tiek elektros energijos, kad jos užtektų standartiniam televizoriui veikti 5000 val.
vidutiniškai 16% plataus vartojimo prekių kainos sudaro su įpakavimu ar jo gamyba susiję kaštai.
iki 50% vidutinės šiukšliadėžės atliekų gali būti kompostuojamos.
iki 80% transporto priemonių dalių ir detalių gali būti perdirbamos.
2013