Hough. .Gyvenimas.po.Mirties.ir.Pasaulis.anapus

8/2/2019 Hough. .Gyvenimas.po.Mirties.ir.Pasaulis.anapus

1/164


2/164

JENNY RANDELS ir PETER HOUGH

GYVENIMAS

PO MIRTIES

ir

PASAULIS ANAPUS

I angl kalbos vert

Aleksandra Gobien

V I L N I U S M I N T I S

1998


3/164

UDK 1

Ra - 188

Versta i:

1996 Jenny Randies and Peter Hough

First published in 1996 by

Judy Piatkus (Publisher) Ltd

ISBN 0-7499-1681-8 hbk

ISBN 5-417-00781-1 1996 Copyrigh by Jenny Randles & Peter Hough

Vertimas lietuvi kalb, Aleksandra Gobien, 1998


4/164


5/164


6/164


7/164

Mums norisi patikti, kad nesame vien raumen ir kraujo visuma -

btybs, nepriklausomos nuo fizinio laiko naikinimo. Mes troktame ti

kti nemi rtingum u ir tuo , kad po fizins mirties patenka me j groio ir

malonum pasaul - gal savotikam atokvpiui prie atgimstant. Taiau

nordami tuo sitikinti, dau guma moni siekia koki nors rodym.

Jei dangus nra vien vaizduots padarinys, kur iekoti patvirtinim?

Gal priemirtinio tako potyriai nra lakios fantazijos tsa, gal tai savoti

kas ms vadinamo dangaus paliudijimas? Ar vadinamieji buv gyveni

mai praeityje nerodo smons ilikimo u erdvlaikio? Jei taip, kurgi esa

me inkarnacijos tarpulaikiu? Ar angel apsireikimai ir Nekaltosios Mer

gels Marijos vizijos tra psichozs liudijimai, ar tos antgamtins btybs

i tikrj aplanko mus i dangaus? Ar tie, kurie tiki pomirtiniu gyveni

mu, gyvena iliuzijomis ir apsirinka, ar jie regi kokius nors enklus i auk

tybi?

ioje knygoje apraomi dangaus galimybs, kaip tam tikra prasme

egzistuojanios objektyvios realybs, tyrimai ir skaitytoj vertinimui pa

teikiama vairi paliudijim. Cia spausdinami pirminiai ikeliaujanij

pasakojimai - praneimai i pirm lp, i moni, kurie mir ir neva

atliko paskutin kelion. Daugelis i praneim gauti i tarpinink, ku

rie tiki tur ry su anapusiniu pasauliu.

Pagrindin tokiu bdu gauta informacija yra neva perduota i pomirtinio gyvenimo per btybes ir dvasinius vadovus. Tie vadovai gali

laikinai paveikti tarpininkus pasitelkdami j balso stygas ir manipuliuo

dami j rankomis bei knais. Ar tokie praneimai yra vaizduots padari

nys? O gal tiesiog apgaul? Ar jie gali bti tikri?

Ryiai su dvasi pasauliu neatsilieka nuo paangios technologijos.

Tam tikros grups Amerikoje ir Europoje teigia galinios bendrauti su

mirusiuoju per radij, televizij, kompiuteriais ir faksais.

Praneimai sudaro paskesnisias knygos dalis nuo 9 skyriaus. Prie

praneimus spausdinami pasakojimai moni, kurie akimirksn turjo

galimyb ivysti paslaptingj tariam anapusin pasaul, gal yra patyr

arti mirties bsen ar susidr su antgamtine btybe, nors ir neikeliav

anapilin.

Religinis aukljimas ir tikjimai, lik sulaukus brandos, pavairins

js poir i tem ir padiktuos ivadas apie knygoje pareiktas nuo

mones. Kad ir kokia bt js nuomon apie pomirtin gyvenim, vieni

jums pritars, kiti veikiausiai atmes ir prietaraus. Niekas neino tiesos

8


8/164

apie gyvenim po mirties - netgi didij religij atstovai ar ikiliausi

mokslininkai.

Mes, autoriai, neveidmainiaudami pareikiame, jog neinome galu

tinio atsakymo ir nesiekiame js tikinti. Tik js sprsite, ar tie paliudi

jimai apie dang yra gyvi nuoirds prisiminimai, sklind kaip iliuzija,

ikreipta tiesa, ar tra iurkti, tyin apgaul.


9/164


10/164


11/164

mitins Okeano ups pakrantje.

Rojus klasik raytoj vliau buvo sumantrintas ir tapo anapusiniopasaulio dalis, j kurj po mirties patekdavo tik dori mons. Bet evoliu

cionuojant tikjimui apie Eliziej, jo vieta galiausiai transformuota dan

g.

Poemio karalyst kaip tokia (per se) buvo baisesn vieta: poemio

karalyst primin pragar, o ne dang. J vald Persefon ir jos vyras

Plutas, gras ir galingi, bet piktybiki dievai. Kaip tik poemio karalys

t nusileido asmens elis" ar siela (mit. Psich). Kadangi poemio ka

ralystje trko fizini malonum, Homero apraomiems veikjams tai

buvusi vis sivaizduojam kani buvein. Romnai papild graik poemio karalysts vaizd sukurtais mitais ir mintimis, suteikdami jam baus

mi atpildo vietos vaizd, kur nusikaltliai yra kankinami demon.

PALAIMOS SALOS

Tikjimas Palaimos salomis buvo i dalies graik kultros savastis,

vliau romn asimiliuota ir patekusi j mitologij.

Si vieta taip pat neva buvusi kakur emje, toli vakaruose, kur lei

diasi saule. Rojus buvo sivaizduojamas ess emje, kol planeta nebuvodar pakankamai ivalgyta ir atrod tokia pat paslaptinga ir nesvetinga

kaip erdv. Mirusij sielos patekdavo t neinom pasaul, kuris atro

ds kaip graus ydintis sodas. Ten jos leisdavo laik klausydamosi sta

bios muzikos ir tenkindamos knikus malonumus - puotaudamos ir

myldamosi.

Senovin airi jr kelions pasaka, vadinama Brano kelione", pa

sakoja apie kelion ias salas, kurios apibdinamos kaip lidesio ir siel

varto bei mirties neinanti vieta" . Sakoma , jog ventas Brendanas buvo

priplauks tas salas.

EDENO SODAI

Biblin Pradios knyga aprao, kaip Dievas po pasaulio sukrimo

pasodins roj Edene rytuose". Ar tas dangus bt lengviau suvokia

mas, jei vieta bt nurodyta emje? inoma, Edenas nra konkretus

sodas.

12


12/164

Skirtingai nuo kit roj, ten nenukeliaudavo mirusieji. Tai sodas,

kuriame gyveno naujai sukurti ir vyras ir moteris kartu su kitais ems ir

oro gyvnais. Bet Edene nebuvo mirties.

Adomas ir Ieva buv nemirtingi, kol nenusidjo Dievui ir neparaga

vo painimo medio vaisiaus. Tada jie buvo ivyti i rojaus sunkiai tristi

ems dulkse, i kuri Adomas ugim, - dulkes, kurias jis vl pavir

sis. Vienintel ieitis Adomui ir Ievai atgauti nemirtingum buvo suval

gyti gyvenimo medio vaisi. Dievas pasisteng, kad jie negalt grti

atgal, pastats prie Edeno vart angel sarg su liepsnojaniu kardu.

Tos nuodms Edeno sode pasekme krikionys laiko monijos nuo

puol. Kiekvienas vaikas gimsta su nuodms enklu, ir reikalingas krik

tas jo sielai apvalyti. Pagal krikionik tikjim, mirusiojo laukia trys

likimai: dangus, skaistykla arba pragaras.

Nuodmingieji buvo skirs

tomi tris kategorijas. Tie, ku

ri nuodms galjo bti atlei

diamos emje; tie, kuri nu

siengimai buvo sunks, turjo

atlikti bausmes skaistykloje; tie,

kuri nusidjimai negaljo bti

ipirkti, turjo aminai kstikanias pragare.

Skaistykla buvo sivaizduo

jama lyg tarpstot tarp pasaulio

ir dang aus. Vergilijus En eid o-

je" pavaizdavo trejop skaistyk

l nuodmingai sielai: pragaro

liepsn, vj ir vanden. Vieni

buvo deginami liepsna, kiti ka

bojo varbaus vjo aiomi, dar

Buvo manoma,

jog pasiekusieji

dang diaugiasi

auktybse ir i

ten stebi tuos,

kurie baisiaikenia emje

Polas de Limburgas. Pragaro

iliustracija. XVimtmetis.

13


13/164


14/164


15/164

ma Egipto raytiniuose paminkluose, datuojamuose 2400 PK. Egiptie

iai, o vliau ydai, mok, jog siela yra teisiama dievybs, ir tik po topareikiamas galutinis sprendimas.

ydai ipltojo tikjim Paskutiniuoju Teismu, kur pasisavino ir

krikionyb. Pasaulio pabaigos dien kiekvienas kadaise gyvens bus pri

keltas i numirusij, kad stot prie Dievo teism. Tie, kurie nusidj


16/164


17/164


18/164


19/164

GYVENIMAS PO MIRTIES ir PASAULIS ANAPUS

apie juos net nepagalvodavau. N iekas i kaimy n apie juos taip pat ne

usimin, o man sav rpesi pakako per akis." Eilyn augino du vaikus,

jai teko slaugyti savo senelius ir vyr, kuris neseniai buvo patyrs gamybi

n traum.

Vien ryt nubudau sapnavusi labai ryk sapn, jog ponas Harvis

guli ligoninje, o jo mona palinkusi prie jo ir labai susijaudinusi. Visk

regjau labai aikiai, jos susirpins veidas tarsi gyvas ikilo prie mano

akis. A atsisdau lovoje ir garsiai tariau: Ponas Harvis mirta, o gal jau

mirs!" Sapnas nedav man ramybs vis ryt. Galiausiai paskambinau

savo draugams , kurie bendravo su Harviais, ir paklausiau, ar jie pastaruo

ju metu yra k nors girdj apie tuos mones. Nepasakojau jiems keisto

sapn o. K eista, kad tu teiraujiesi kaip tik iandien, - tar mano draugas, -Donas - vienas Harvio sn - k tik ijo i mano nam. Jis gavo skub

praneim i Berviko jryt. Jo tv inakt itiko priepuolis. Manoma,

kad jis neigyvens."

Ponas Harvis i ties netrukus mir. Eilyn mano, kad jos senyvas

draugas susisiek su ja telepatijos bdu tuo metu, kai jo gyvenimo silas

nutrko.

Vlyvas atvykimas

Li Fylds irgi pajaut skaudi netekt. 1981 met vasario pradioje ji

su savo vyru, karikiu, vienam mnesiui ivyko Vokietij, kur vyras tu

rjo atlikti uduot. Pirm savait, vien ryt, kai vyras ijo anksti ir

paliko j miegani, Li susapnavo keist sapn.

Sapne ji vaiavo pastamu keliu gimtajame Liverpulyje. Ant aligat

vio ivydo vien brol, apsirengus juodais drabuiais ir velgiant j,

tarytum ji bt laidotuvi procesijoje. Greta buvo ir tvas. Jis vilkjo

vienspalv pilk eilut ir stovjo ramiai, tarytum kako atidiai klausy

damasis bereikme veido iraika. Li sustabd automobil prie j ir ilipo.

Deimsai, - paklaus ji, - kas atsitiko tvui?" Atsakymo nesulauk. Tada

ji kreipsi tv, o is netiktai suklupo, apkabino j per liemen ir m

raudoti.

Pabudusi ji ketino tuojau skambinti namus, bet persigalvojo, ra

mindama save, jog tai tik" sapnas. Tarp jos ir tvo egzistavo ypatingas

ryys, kadangi ji buvo vienintel mergait eimoje. Taigi blogos inios

vliau j labai sukrt.

eima jai ikart neprane apie nelaim, nenordama ubgti vy-

20


20/164


21/164


22/164

23

Jis jo nerado, taigi abu draugai nuvyko Linkoln vieni. Gurkno

dami Albiono" viebutyje, jie nugirdo karininkus kalbant apie lktuvo

katastrof ir piloto leitenanto Makkonelio mirt.

Suduusio lktuvo smgis sustabd

piloto laikrod 3.25 po piet

Tikriausiai, kai jis atvyko Tadkaster, oro uost gaub tirtas rkas.

Jis nesuvald Camel" lktuvo, kuris smigo emyn ir suduo. Atsitrenki

mo smgis buvo toks galingas, jog laikrodis sustojo 3.25.

Skeptikasis tyrintojas daktaras Vestas buvo pribloktas tokio tai

gaus gerai patvirt into atvejo: Ti k keletas panai atvej prilygstatokiam pavyzdiui." Jis rodinjo, jog daugeliu atvej vls pasirodo ne

aiki kontr, iskyd, o iuo atveju ji pasirod labai tikrovika, taria

mai kontaktavo su aplinka ir netgi kalbjusi su mogumi. Ir vis dlto,

kodl btyb neprane apie mirt leitenantui Larkinui, yra msl.

Ar Larkin itiko haliucinacijos? Jis lauk Makkonelio pavakariams,

tad gal jis tik sivaizdavo jo sugrim? Tyrintojai nustat, kad anksiau

nebta joki patvirtinim apie panaias haliucinacijas", kurias bt pa

tyrs leitenantas Larkinas. Jis teig, jog is vykis jam buvs ypatingas.

Galutinis aktas

Ana i veicarijos 1936 metais lank sodininkysts koled Anglijo

je ir ten susidraugavo su mergina, vardu Patricija. Ten dar buvo viena

veicar student, Trud, ir i pradi Patricija su jomis buvo santri,

kadangi jos usieniets. Bet ilgainiui suartino tris merginas tai, kad jos

visos labai mgo augalus ir gyvnus.

Po poros met, sugrusi Ciurich, Ana susitiko Trud vidurdien,

vasario 14. Staiga Ana pastebjo minioje einani j draug i Anglijos.

Nepaisant ilto oro, Patricija buvo usivilkusi sen lietpalt ir usidjusi

kepurait. Ana, pasakiusi Trudei, kad mato Patricij, nubgo per gatv

su ja pasikalbti.

Patricija tuo metu kaip tik sdo 5 tramvaj. Pamaiau, kaip ji

lipusi atsisdo, bet, kai a pribgau prie tramvajaus, jis pradjo vaiuo- U

ti.

Bet Trud nemat Patricijos. Po keleto dien Ana gavo Patricijos

motinos laik, kuriame buvo parayta, kad jos dukra uvo nelaimingo


23/164

ATSISVEIKINIMAS

ie potyriai rodo kak tikrai paranormalaus. Tie mons negaljo

normaliu bdu" inoti, kas nutiko j draugams ar mylimiesiems. Tokia

galimyb yra beveik netiktina, todl net nesvarstytina. Atsiranda ypa

tingos ries komunikacija, kuri yra arba natralus procesas, arba vertin

tina kaip tyia kurstoma velionio ar kit, auktesni, gali.

Vis dlto suvokusiojo pasirinkimas daniausiai, atrodo, arbitrikas.

Kodl Patricija pasirod savo mokslo draugei, o ne motinai, su kuria jos

emociniai ryiai tikriausiai buvo stipresni? Eilyn Haris sapne mat mir

tant mister Harv. Kodl pasirinkta misis Haris, kurios jis nebuvo ma

ts ilg laik, o ne jo snus Donas? Vin Pianko vos atpaino vyrik,

kur regjo privaioje gydykloje.

Gal atsakymas galt bti toks: kai mirtantieji psichikai nori susi

siekti, j artimiausi ir brangiausi mons nebtinai sugeba priimti prane

im. Jie gali bti psichikai" nepasireng. Kai tai vyksta, tik antrasis ar

treiasis signalas pasiekia tiksl. Galbt toks susisiekimas" ivis nra fo

kusuotas, bet primena ratais utaisyto autuvo v, kai tik keletas rat

pasiekia tiksl. Vis dlto mirtantysis tarytum nori atsisveikinti prie i

keliaudamas kit krat, nauj egzistencijos srit.


24/164

25


25/164

Markas agalas (1887-1985). Virmiesto. Miegant

ms astralinis knas neva

palieka fizin kn ir

keliauja po pasaul

Tik ima , kad mu ms btina miegoti, nes m s astralinis knas trokta isilaisvinti i fizinio. Paprastai potyr atsirenka smegenys, o mes

prisimename, nebent sapno" nuotrupas. Sapnas apie skraidym" yra

akivaizdus tikro vykio raas atmintin, kaip teigia specialistai. Tokio at

siskyrimo nuo kno bsenoje astralinis knas gali keliauti po ms pa

saul ar patekti kit dimensij, inom dar astraline plotme. Ji nusako

astralin keliavim".

VAIZDAS I PALUBI

Vienas netikiausi ir domiausi praneim yra apie mergait, vardu

Emi, i Gilingemo Kente. 1993 m., bdama trej metuk, ji jau mir"

kelet kart ir dl to patyr atsiskyrim nuo kno.

Emi turi ret smegen funkcin sutrikim, kuris pasireikia kai ku

riems vaikams iki ketveri met amiaus. Dl io sutrikimo jie krinta,

prarad smon esant menkiausiam okui ir minut ar kiek ilgiau atrodo

negyvi, po to jie visikai pasveiksta. Emi tvus priblok tai, kad j duk-

26


26/164


27/164

Ekstazs metu

amano siela

paliko jo kn ir

ikeliavo; kelio-

ns metu ji pati-

ria kanias ir

atgimim

Kelt samanas Michaelis

Bromlis astraliniu bdu

keliauja gydyti sergani ir

mirtani

Kai kuriose kultrose j ventinimo apeigas jo kelion dang li

pant medio virn. Ekstazs metu jo siela palikdavo kn ir ikeliau

davo; kelionje ji patirdavo kanias ir atgimim. amano vaidmuo visada

buvo ilydti mirusij sielas j kitus pasaulius ir tarpininkauti tiems, ku

rie liko emje, gydyti juos.

siskverbimas kito mogaus mintis"

Pastaraisiais metais padaugjo vakarietik aman. Nors jie ilaik

daugel senosios kultros element, keletas pai keisiausi savybi i

nyko.

Mikaelis B romlis yra kelt amanas, septynerius metus praleids tarp Amerikos indn lakotos, potavatomi, ajn iuma geni, kur stu

dijavo vietos medicin. Jis pasakojo, kad vienas jo gydymo metod yra

palikti kn ir keliauti astraliniu bdu":

A keliauju astralikai, kad palengviniau

gydym ir pagelbiau tiems, kurie yra ar

timoje miriai bsenoje ir mirta. A ily

diu mirusj dvasi pasaul. Kartais a

astralikai keliauju su pauki ir gyvn

dvasiomis. io potyrio metu uvaldo be

galins laisvs ir viesos pojtis."

Kai mons prao Mikaelio pagalbos,

jis niekada neaikina jiems savo gydymo

ir mirtaniojo nuraminimo bdo. Jei jis

tai padaryt, pasak jo, jie nesuprast.

Tam, kad atlikiau savo darb, man rei

kia siskverbti j mintis, vizijas. Tai va

dinama siskverbimu mintis." Taiau

negaliu to daryti be sutikimo. is sutiki

mas gali bti duotas tik pasmons lygiu.

Po toki veiksm mons man sako: A

jauiau jus savo mintyse."

Pagrindinis dalykas gydant yra pa

veikti dvasi. Tam tikslui privalau ilikti

objektyvus ir bejausmis. Jei a susijaudin

iau, mano sugebjimai bt neefektin

gi, neveiksns."

28


28/164

Vaiduokliai

Jo igyvenimai prasidjo 1980 m. vasar, kai jis pietavo ir irjo

pro lang. Prieais gyveno senyva dama, kuriai socialins rpybos tarny

ba pristatydavo pietus namus. Jis velg siaur keli, tikdamasis ivys

ti j, stovini prie lango ir laukiani pietus veiojanio automobilio.

Ten tikrai kakas stovjo, bet ne senyva dama. Toje vietoje stovjo ir

velg j jo velions motinos vl.

Ji stovjo, rankomis sirmusi klubus, grieta it statula, su ali,

kur, gyva bdama, danai apsisiausdavo. Netikdamas savo akimis, po

nas Melingas prijo ariau prie lango, bet j sukaust baim ir jis nusigr

. Ta da ltai jis pavelg dar kart, bet akmenins sustingus ios moti nos vaizdinys vis dar buvo ten. Vaizdinys - dienos viesoje - isilaik beveik

atuonias minutes. Galiausiai ji nusisuko, ir lange pasirod pastamos

senyvos kaimyns veidas. Sis reikinys pasikartojo po dviej savaii, to

mis paiomis aplinkybmis.

Prie prasidedant ANK potyriui prilygstantiems vykiams, ponui Me-

lingui atsitiko toks dalykas. Vien ryt, apie atunt valand, j paadino

skambutis. Netiktai jis igirdo ingsnius u namo ir pastamus vaik

balsus. Jis sugro savo vaikysts laikotarp: rinko anglies gabalus i vie

tinio karjero per 1926 m. visuotin streik.Ltai jo atida gro kambar. Jo akys suiuro takel, kabant vir

lovos per dvi pdas, ir suvok, jog btyb tvyro vir jo. Tada balsas jo

mintyse prabilo. Taip, tu igirsi juos", - mslingai tar jis. Tu nemirti,

juk inai!" Balsas buvo jo motinos.

Nuo to laiko ligi 1981 m. lapkriio ponas Melingas ufiksavo dau

giau kaip dvideimt nenormali igyvenim, kurie paprastai buvo susij

su atsiskyrimu nuo kno bsena. Daniausiai tai atsitikdavo prie u

miegant. I pradi pasirodydavo mayt melsvos viesels dmel, smeig-

Senyvos damos

vietoje stovjo jo

velions motinos

dvasia ir velg

j pro lang

ASTRALINS PLOTMS KELIONSIR NUOTYKIAI

Prie kelet met Piteris Hougas kalbjosi su Steriliu Melingu, kuris

papasakojo apie savo keistas klajones ir susitikimus su kito pasaulio b

tybmis astralinje plotmje". Tuo laiku ponas Melingas buvo sveikas

valus eiasdeimtmetis.


29/164

30


30/164

Jis regjo vyr, vilkint vilganiom kelnm, lyg cirko administratoriaus uniforma. Vyrikis tyliai mosteldavo balta lazdele, tarytum duoda

mas enkl. Paprastai jis regdavo j aikiai, jei ponas Melingas usideng

davo vien ak. Paskutinkart i vizija pasirod 1981 lapkrit. Prajo beveik

vieneri metai, kol Stenliui Melingui kito pasaulio regjimai atsinaujino.

Dangaus msteljimas

Prieingai pagyvenusiam ponui Melingui, Laris Mejeris tebuvo tre

j met, kai jam msteljo dangaus" vizija. Kaip vaikas jis buvo tikras

nenuorama. Apie tai jis pasakojo Piteriui Hougui po daugelio met. Jisdanai pabgdavo i nam ir aisdavo vienas. 1930 m. tvams rpesi

padaugjo. Tuo metu Lario eima apsigyveno Sefildo priemiestyje Jork-

ire; netoliese drieksi parkas.

Kai jis prisiartino prie medi,

igirdo nuostab dainavim,

kokio nebuvo girdjs per

savo trump gyvenim.

Vien ypating vakar Laris nuklydo ir pajuto nor eiti gilyn par

k. Prisiartins prie medi, igirdo nuostab dainavim, kokio dar ne

buvo girdjs per savo trump gyvenim. Jam atrod, jog klausosi angel

bals.

Kaip Hamelino vaikas jis jo paskui kerinius garsus gilyn park ir

galiausiai prisdo ant suolo. Dangiki balsai girdjosi vir jo, taigi jis pa

velg auktyn vaigdt dang. Toje vietoje, i kurios tarytum sklido

dainavimas, nieko nebuvo. Rods, jog dangaus skliaute iojjo kakokia

skyl - juodas apskritimas tutumos, kur net nespindjo vaigds.

Berniuko dmes patrauk suolas, ir jis net isigando. Greta jo gul jo didiul vilganti knyga, jos virelis idabintas nuostabiomis spalvo

mis. Jis atsargiai pam knyg ir pairjo paveiksl ant virelio. Kairia

me apatiniame kampe buvo akmens amiaus mogus. Tada jis dar kart

pavelg vir susijaudins: jo dmes prikausts objektas buvo mnu

lio pilnatis.

Laris padjo knyg al ir atsiduso.

Pasiimsiu su savim ir parsineiu namo", - paman jis, bet, kai tik

pavelg ton vieton, knygos nebebuvo.


31/164

Laris sulauk vidutinio amiaus, buvo jau daug met veds. Ne kar

t jis mgino per meditavim keliauti astraliniu bdu, bet neskmingai.Taiau vien 1973 m. vakar, guldamas lovoje greta mieganios mo

nos, jis sugebjo tai pasiekti. Pakils ore vir lovos, akimirk jis suabejojo

savo jutimais. Na ir gyva mano vaizduot", - paman jis ir sukikeno.

Taiau visk jauiau, ir viskas atrod labai tikrovika - ryku ir tikrovi

ka. Jeigu tai sapnas - tai nuostabiai tikslus."

Kas nutiks dabar?" - spliojo jis. Jis pavelg pro miegamojo lang

ir svarst, ar manoma pasiekti geleinkelio linij u imto jard. Vos tik

apie tai pagalvojs, jis pajuto, jog yra neamas kakokios srovs per uda

ryt lang, tarytum jo n nebt, - pro stikl nakties or.

Jis pasiek geleinkelio linij visai lengvai, stabteljo, pavelg atgal

miegamojo lang ir sunerimo, nes langas pasirod maas. Laris lk palei

bgi linij lyg pripstas oro balionlis su pririta virvele.

Buvo smagu ir keista. Jam strigo tai, kad kratovaizdis atrods nepa

stamas. Juk vietos jam buvo gerai pastamos, bet velgiant i naujo

tako viskas atrod svetima.

Tada kakas nutiko ir nutrauk jo svajones. Vir jo susidar miglos

ratas. Tai buvo jimas tunel apie dvideimt pd ilgio, kuris kybojo

danguje truput pakryps. J trauk eiti pro skuriuojani balt ang ir

pavelgti, kas viduje. Smalsumas, priverts j anksiau ibandyti save, da

bar ved j tolyn.

Laris eng vid ir pateko spstus. imtai rank kyteljo nuo

tunelio grind ir stvr jo eterines kojas. Viena ranka suiupo jo iurn ir

nepaleido. Jis isigando ir grmsi, siekdamas itrkti, taiau viena min

tis nedav ramybs, - jis troko suinoti, kas yra tunelio gale.

Ta da migla isisklaid, ir jis ivydo ijim. Ten matsi neregto groio

kalnai. Saul nutviesk giedr dang. Vaizdas viliojo j tolyn. Jis jaut,

jog visai nesunku bt ten patekti, ketino liautis grmsis ir patraukti

pirmyn roj. Tik kain kas jam nibdjo, jog dar ne laikas... ne dabar...Jis vl grmsi su atsinaujinusia jga, o bekns rankos vis grybtel

davo jo kojas. Staiga viskas nurimo. K tik jis kovojo dl savo gyvybs, o

nelauktai vl gro savo kn, pasijuto sds lovoje, uduss, o piama

prilipusi prie prakaitu liaugianio kno.

Naktin lempa usideg, ir jis ivydo susirpinus ir apsiblausus per

miegus monos veid. Jis papasakojo jai, kas nutiko, ir jos praomas pri

adjo, kad daugiau nebandysis palikti savo kno.

32


32/164


33/164

aukai pasikeiia smons bsena. Subjektyvs veiksniai priepuolio metu

pasireikia svaiguliu, leiktumu, virpjimu ir atminties sutrikimu, o tai

sukelia jutimines iliuzijas, kartais amnezij.

Egzistuoja akivaizdi koreliacija tarp smilkini smegen skilteli epi

lepsijos ir kit pasauli" igyvenim, bet yra ir visikai nesusijusi ele

ment. Nesame sutik percipiento, kuris apibdint kokius nors savo

negalavimus poji metu.

Paaikjo, kad prie patirdamas iuos pojius ponas Melingas paju

to, jog sunkiai kvpuoja, nepaprastai giliai. Ar galjo jis netyia atvesti

save trans? Sunkus kvpavimas turt atsirasti dl menkos ventiliacijosutvindant kn deguonimi ir isekinant smegenis cukraus stoka.

Psichologins teorijos negali suprantamai paaikinti ir metodikai

tvarking susidrim su kitu pasauliu. inoma, egzistuoja pakitusios s

mons bsena, kuri leidia patirti paranormalius igyvenimus, bet sme

gen funkciniai sutrikimai tegali sukurti chaos, o ne tvark.

SSAJA SU ARTIMOS MIRIAI BSENOSIGYVENIMAIS

Sios atsiskyrimo nuo kno kelions yra tiesiogiai susijusios su arti

ma miriai bsena, kuri isamiau bus aptariama IV skyriuje. Ankstesnje

dalyje patyrusysis toki bsen buvo savanoris dalyvis, kuris aktyviai ska

tino reikin, o pastarasis atsirado spontanikai krizs atveju. Pono Me-

lingo viesos ratas" (iedas"), kur jis buvo trauktas, yra analogikas

tuneliui", apibdintam patyrusi artim miriai bsen. Ponas Mejeris

keliavo tuneliu atsiskyrs nuo kno, jau inome, jog jo gyvybei pavojus

negrs. Taigi prieiname prie ivados, jog ios dvi kategorijos yra to pa

ties pagrindo. Tai patvirtina ir daktaras Melninas. Morse, amerikietispsichiatras, atliks isamius vaikystje patirt artim miriai tak bse

n tyrimus, juos paskelb Paul Peri knygoje Atsiskyrimo vizijos". Joje

pateikiamas ir toks atvejis: Diedra pasakojo daktarui Morse apie patirt

siaub, kai mir jos naujagimis. Ji nekreip dmesio savo eiamet duk

r ir vyr, tik raudojo prie naujagimio kapo.

Vien ilt vasaros nakt ji pajuto ypating bsen. Atsiklaupusi prie

kapo , Died ra tiesiog apmir i alio. Apsidair aplink. Tam sa isisklaid,

aplink j nuvito. Tada ji pajuto, jog kakas traukia j viesos tunel.

Psichologins

teorijos negali

suprantamai

paaikinti

smulkiai, gyvaiir nuosekliai

nupasakot

ateivi i kito

pasaulio


34/164


35/164

IV skyrius

Terminas artima miriai bsena (AMB) apibdina pojt, kai

mogus tariamai keliauja atsiskyrs nuo kno kit dimensij,

danai laikom dangikja. Astralin kelion yra kontroliuoja

ma bsena, kuri gali vykti natraliu bdu miegant, o AMB vyksta spon

tanikai, tik fizins ir protins krizs atveju, individo mirties atveju arba

tada, kai jis tiki, jog yra pasieks mirties tak. Astraliniai keliautojai su

vokia, kad jie gr, bet tie, kurie ikeliauja artimoje miriai bsenoje, tiki,

jog bilietas galioja tik kelionei vien pus. Dauguma subjekt sutinka btyb, apgaubt viesos, kuri spinduliuoja griu. Kai jie vl susijungia

su knu, i esms pasikeiia j poiris gyvenim.

Sis reikinys nra naujas. Istorijos apie tokius igyvenimus pasiekia

mus i laik prie Kristaus gimim. Apie tai kalbama Bardo Thodel" ir

Tibeto mirusij knygoje", kuri parayta atuoni imtmeiai PK. Dar

iki 1975 m. jos buvo laikomos mirties patalo vizijomis", o tais metais

Amerikoje medicinos daktaras Reimondas Mudis ileido knyg Gyve

nimas po mirties", paneigiani visas iki tol egzistavusias teorijas tuo klau

simu.

SKEPTIK POIRIS

Per pastaruosius dvideimt met atlikta daugybe medicinini tyri

m, mginant nustatyti, ar tie igyvenimai vyksta tikrai, ar tai tik mir

tani smegen fantazijos vaisius. Skeptikai teigia, jog AMB pojiai ne-


36/164


37/164

nas ir nupasakoja vykius, vykstanius kituose kambariuose, apie kuriuos

tikrai nieko neinojo. Tyrintojai daktaras Reimondas Mudis ir britpsicholog Margot Grei turi surink nema toki nutikim kartotek.

Be to, alininkai teigia, jog priemirtins bsenos pojius sukelia

vaistai, ir remiasi Ronaldo K. Siegelio studijomis. 1970 m. jis atliko tes

tus su savanoriais ir nesugebjo pakartoti vairi AMB poji etap.

Galiausiai jis atsisak teiginio, jog reikinys vyksta haliucinacij pagrin

du, atliko cheminius ir elektrinius pakitimus smegenyse ir ikl kit

racionali" teorij.

Treiame deimtmetyje atlikti bandymai su savanoriais, kuriems buvo

i lto mainamas aprpinimas deguonimi. Tai sukl protins ir fizins

veiklos sutrikimus ir konvulsijas. Priemirtins bsenos igyvenimai yra

tvarkingi, nuosekls ir rams, o ito negalima atkurti smegen chaotika

veikla ir bsenoje ant inykimo slenksio.

Daktarai ligi iol neino, kas atsitinka ilg komos bsen metu, bet

jie spja, jog smegen veikla, nors ir menka, vis dlto lieka, nes pacientai

suvokia esant draugus ir giminaiius alia j lov. Todl lankytojai yra

skatinami kalbti su komos bsenoje esaniu ligoniu, lyg jis sugebt

girdti.

1996 m. saus Britanijoje vienas pacientas, guldamas su gyvyb pa

laikaniu aparatu, netiktai atsigavo i nuolatins vegetuojanios bsenos, trukusios kelet mnesi. N vienas gydytojas nepranaavo pasvei

kimo. Jis teig, jog visk suvoks, kas djosi aplink, ir stengsi bendrauti,

bet jo knas nepakluss. Dauguma moni, atsigavusi po komos, n

neprisimena, kas vyko tuo laikotarpiu po vykio, atvedusio juos komos

bsen. Vis dlto pasitaiko iimi.

KOMOS ITIKT PACIENT PRISIMINIMAI

Italo berniuko potyriai

1993 m. vasar Psichikos naujienose" buvo ispausdintas pranei

mas apie penkiamet Pjetro Volpat, gyvenant Istranoje, Italija. Jis buvo

parbloktas automobilio, ir po avarijos j itikusi koma truko tris mne

sius. Atsigavs jis papasakojo, k igyveno nelaimingo atsitikimo metu;

tai galima paaikinti tik artimo miriai tako pojiu. Prajs tunel ir

ijs vies, jis sak tss kelion nuostabaus groio krat, kur pava

dino dangum.

38


38/164

Maasis Pjetro apibdino dang kaip buvein, kupin viesos ir mu

zikos. Jis susitiko ir kalbjosi su daugeliu moni, kuri vardus prisimi

n atgijs. Priblokti pasakojimo, tvai patvirtino, jog tai buv seniai mi

r eimos nariai, apie kuriuos berniukas vargu ar galjs k nors inoti.

Galiausiai berniukui buvo pasakyta, kad jis negals likti danguje, nes t

vai pasiges jo emje. Nen orom is jis sutiko ivykti ir pab udo i kom os.

atvej patvirtino ir Viktoras Milanis, psichologas, kuris aplank Pjetro

ligoninje.

Vis dlto i istorija irykino pasikartojim. Pjetro niekada nemat

gyvo savo senelio, kuris buvo mirs prie gimstant berniukui, bet jis

sutiko j danguje! Vienas ypatingas dalykas, leids tvams nustatyti,

kad tai bta senelio, buvo tai, kad jis lubavo. Galima pamanyti, kadkno yda ir sukl vaizd dangaus, apgyvento paliegusi ir silpn mo

ni.

Spiritistai mano, jog mirusieji gali pasirinkti ivaizd ar form, atpa

stam mums ia, emje. Slubumas galjo pasitarnauti berniukui kaip

rodymas apibdinti tiksliai t, kur jo tvai atpaint. Gal bt buv

paprasiau tam mogui tiesiog itarti: Esu tavo senelis. Perduok savo

motinai ir tvui tai, kai gri atgal." Taiau lubumas suteik berniukui

susitikimo rodymo galimyb.

Dangaus getai

Kitas mogus, kuris tariamai buvo nukeliavs dang, bet jo knas

guljo komos bklje, buvo Herbertas Filis. Pateks autokatastrof Bred-

forde, Vakar Jorkire, jis pasijuto traukiamas per tunel rykios viesos

link, o po to j rykiai nutviekst kratovaizd su graiais namais, dide

liais aliuojaniais mediais, tvarkingais aligatviais, kuriais vaiktinjo

laimingi vairaus amiaus mons."

Nors negaljo suvokti laiko, Filis mano, jog jis ten ibuvo t laik,

kol guljo komos bsenoje, ir bendravo su monmis i prajusi imt

mei. Taiau jis pasakojo danguje regjs getus - vietas, kur ligos pa

lauti mons gyveno vargingai ir grmsi dl duonos ksnio.

Cia susiduriame su dvasi pasauliu, kuriame neva egzistuojanios

fizinio pasaulio bdos. Galbt Filis regjo dang i savo poirio tako,

nes tok turjo omenyje. Taigi pasakymui Kiekvienas sivaizduoja dan

g savaip" suteikiama visikai nauja reikm. Prie to klausimo grime X

skyriuje.

39


39/164


40/164

KELIONS ARTIMOJE MIRIAI BSENOJE

vojo, kas nutiks jai, jeigu numirs. Toji naktis ligoninje bu

vo nepaprastai ilga.Kit ryt, nepaisydama medik patarim, ji i ligonins

gro namo. Ji man, kad trisdama namuose neturs pro

gos vl nugrimzti neini.

Kai ji gro savo vil, vyras su snumi buvo ivyk.

Staiga jai pradjo labai skaudti galv, ir Paul siteig, jog

turi vykti kakas baisaus. Taip ji aikino Piteriui Hougui.

Pajutau poreik eiti vonios kambar ir pasiirti veidro

d. Buvau sukrsta. Mano veidas buvo kaip nupietas, ir a

neatpainau savs. Pajutau, jog esu veriama pavelgti sau

akis, kad suvokiau save. Tikdama, jog tuoj mirsiu, nemo

nikai isigandau, kas bus toliau."

Paul patyr primygtin poreik palikti kelet odi sa

vo eimai. Ji ra automatikai, negalvodama ir neinojo, k

paraiusi. Kai ubaig, igirdo moters bals. Balsas skamb

jo arti prie mano deiniosios ausies ir galvos viduje. Jis aidjo

velniai, raminamai: Nebijok. Atsigulk ir ltai artk ma

ne." Tuo momentu baim, rods, paliko mane, a norjau

sekti paskui bals. Mane uvald pojtis einu namo".

Paul pasijuto spariai keliaujanti per drumst spalv

kaleidoskop. Btyb ar mkla lydjo j. Ji inojo visk

apie mane ir kalbjo apie mones, kuriuos myljau. Kai bu

vo paminti j vardai, a susijaudinau taip pat, kaip kadaise.

Balsas vardijo mones i vaikysts ir mamos draugus. Prisi

menu, kaip giliai jauiau meil jai."

Galiausiai Paul atsidr prie milinik balt vytal,

kuris trauk j vid, spinduliuodamas neapsakomu jaus

mu. Tuo pat metu ji girdjo bals chor. Regis, jie sak,

kad mes, emje, esame tikrai mir ir tik savo dvasia esamegyvi."

Tada i viesos prasiver vyrikas balsas. Jis patar jai

nesijaudinti, nes viskas bsi gerai. Staiga ji pasijuto vl esanti

savo kne su aikia smone.

Jauiausi labai pakiliai. Ten buvo Dievas, gyvenimo

tsa - a netgi kak maiau. Parkritau i nuostabos, tada

pavelgiau popieriaus lapel. Jame buvo uraas: Kai viskas

Nujauiau, jog

artja mirties

valanda, ir mane

apm baim,

kad gyvenimas

baigiasi"

Tarytum jie sakyt, jog mes

emje esame

tikrai mir ir tik

savo dvasia

gyvename toliau'


41/164

4 2


42/164


ketindama perengti i viesos tams, bet inojau, jog, perengusi t

linij, nebegalsiu grti."

U tvo stovjo dd Tedas; sugr namus, broliai buvo palaidoti

drauge. Aljos apaioje briavosi mons. Ji mat tik j siluetus, neisky

r n vieno veido, bet tie mons tikriausiai stebjo j. I minios ijo

viena dama ilgu sijonu. Elen svarst, kas ji... Ten buvo madaug ketu

riasdeimt moni, mojani man ir kvieiani mane vardu. Jie norjo,

kad a juos matyiau, taigi a pamojau jiems ir tikrai norjau prieiti prie

j. Bet, prisiminusi vaikus, atitraukiau koj, engiau ant akmen grindi

nio ir tariau tvui: Noriau eiti, bet negaliu. Kas pasirpins Margareta

ir Deniu?"

Kaip t ik tuo momentu j i nubudo i r i vydo pr ie lovos daktar .

J i s p l iaukte l jo ja i ranka i r susi jaudins suuko: Elen! Elen! Liau

kis . Ar sumanei uverst i kanopas!?" J i s nor jo pasakyt i , kad a vos

n e m i r i a u .

T dien vyras su ja apie tai nekalbjo. O sugr Anglij, jiedu

isiskyr. Elen sijung spiritist banyi ir tapo mediumu. Mediumai

susisiekia su pomirtinio pasaulio dvasiomis - gidais, kurie kadaise gyve

no emje. Dauguma gid yra Amerikos iabuviai, egiptieiai, tibetieiai

ir panai kit kultr atstovai, kurie emje gerai iman psichines galias. Gidai dar yra ir patarjai.

1994 m. Elen susitiko su mediumu Piteriu Makdonougu. Per j

dvasia" prane jai, kad ji inojusi, jog Elen troko patirti anapusin

pasaul. Po patirto igyvenimo ji nepaprastai troko k nors suinoti apie

j, nors tas smalsumas ir neslopino mirties baims.

Atsidrusi ant bedugns krato

Ankstyv 1994 m. birel Elen pajuto skausm pilvo srityje. Many

dama, jog bus uvalgius kokio sugedusio maisto, ji nesigyd. Po trij

dien skausmas pranyko.

Taiau po mnesio skausmas atgi jo, temperatra paki lo 103,5

pagal Fare nhe it. Bu vo nustatyta s infekcinis psls ude gim as , ir jai

teko vartoti antibiotikus. Elen sunerimo, jog tai kakas rimiau nei

infekci ja, ir po poros dien, meditaci jos seanso metu, j i paklaus sa

vo gido - sielos vado Amerikos indno, Baltojo Debesies, - kas jai

nu t i k o .

Baltasis Debesis primin man apie sn, kuris prari jo kramtomo-

4 3


43/164


44/164

lat, kok ji tikrovje turjo. Sodas buvo ant kalvos ir apsuptas aukta

gyvatvore, nusitsiania neaprpiam tol. Tarp glyn vingiavo ilgas,tiesus takas, primenantis Elen iuolaikines kapines.

Graesnio sodo nebuvau maiusi per vis savo gyvenim. ol ne

tik alia, ji sodri, aksomin ir vilganti, be to, labai glotni, n vienas

stiebelis nekyojo. Tvoroj e augo didiuls roes panaios gls. A usi

maniau i ariau jas apirti. Tvora palinko vid, tarytum a velgiau

pro fotoaparat. Neinau, ar a prijau prie tvoros, ar ji priartjo. Ji buvo

labai toli. iedai buvo sodriai raudonos, apelsinins ir rykiai geltonos

spalv, o j vainiklapiai ibjo lyg spalvotas permatomas popierius, ap

viestas i apaios."

Tada prie Elen prijo jos tvas, apsivilks kasdiene liemene ir keln

mis, ir nuved j taku prie brelio moni. Jame buvo ir moteris ilgu

sijonu, kuri ji regjo arti-mirties-tako pojio metu Australijoje. Ji oriai

ingsniavo pro jas. Dabar Elen atpaino j i nuotrauk: tai buvo jos

prosenel.

Ji sako esanti

vyriausioji vadov.

Ji tarsi rodo man,

kad mes persiknijame."

Ji kalba su manimi, bet jos burna suiaupta. Jie atved mane ia,

nes ino, jog tai mgstamiausia mano vieta, nors niekad ia nesu buvusi.

Ji sako esanti vyriausioji vadov. Ji tarsi rodo man, kad mes persiknija

me. Visi privalo grti, sako ji. Jos vyras sugro. Mano prosenel sako

man, jog esu ia tam, kad kak imokiau."

Tada Elen keistai pareik: Mano eima saugo mane. Man gresia

pavojus, tik a neinau, kas tai."

Jiems ltai vaiktinjant, Elen atpaino dar kelis mirusius giminaiius. Ji susitiko dd Ted, tet En, tet Sal ir kelet kit tet. Neapsi

eita be staigmenos, ties pasakius, keli staigmen.

Trej metuk mergait pam mane u kairs rankos. Jos plaukai

gras, ilgi, juodi ir banguoti, ji vilkjo tamsiai mlyn suknel su balta

apykakle ir mayiu raudonu kaspinliu. Ji labai panai mano dukter,

ir a atpastu j ikart. Mano dukra persileido prie trejus metus. Tai

buvo mano dukrait, kurios niekad neturjau."


45/164


Prie mano prosenels strikinja bginja neramus berniukas,

madaug septyneri. Berniuko plaukai viess, su sklastymu one,

jis vilki pilkas kelnaites ir megztuk. Jis taip pat negim, nes persi-

leido eimos draug. Dabar, sak jis, pasirinks mane savo moiute

ir po koki poros met gris pas mane em kaip mano vaikai

tis."

Mano eterins

dukraits rankel

buvo tokia tvirta,

kaip mano

septyneri met

dukraits ia,

emje "

Ar tai buvo dangus?

Vis dar veikiama hipnozs, Elen buvo paprayta apibdinti sodo spal

vas - ar ji reginti saul? Ji sak, jog visur aplink nepaprastai viesu. viesa

sklindanti i dangaus, bet paios sauls nematyti. Ji sak, jog vieta tokiastebuklinga, jog ji nenorinti i ten ieiti. Bet ar tai dangus? Jos atsakymas

buvo netiktas.

Sodas - tik susitikim vieta. Tik jame mes turime igyventi patyri-

m.

Jei tai tik susitikim vieta, kur nueina dvasios, kai nebelydi lankan

io t sod?

Jie grta. Jie paprasiausiai grta - nesako man, kur."

Nutraukus regresin hipnoz, Elen i paskutinij stengsi tikinti

mus, jog kelion buvusi tikrovika.Mano dukraits dvasios rankel buvo tokia pat kieta ir knika,

kaip tos septyneri met dukraits ia, emje. To a niekada nepamir

iu, - jos mai pirteliai liet mano rank. A tikrai laikiau vls rank."

Kaip Elen hipnotin kelion atitinka tikrj?

I esms vl regjau visk i naujo. Ji nebuvo tokia kritolin ir ai

ki, ir a ne taip jaudinausi. Mane uvald neapsakomas meils jausmas

tenai. A tikrai nenorjau palikti tos aplinkos."

Amerikos indnas iniuonis

Elen nesuvok, kiek laiko ji praleido tame sode, vien akimirk ji

buvo ten, o kit jau vl pasijuto gulinti ligonins lovoje. Guldama ji

velg pro lang. m staigiai temti. Prieais j guljo dar trys pacients.

Jau naktis", paman ji ir tada ivydo kak labai keista.

Kai pavelgiau lovos kojgal, ivydau debesis, kylanius i on.

Kai debesys susiliejo, nebemaiau kit ligoni palatoje. Staiga jie isi

sklaid, ir a ivydau nauj vaizd, rykesn nei galiau matyti savo aki

mis.


46/164


Properoje stovjo vigvamas. Prie j buvo sukrau

tas lauas; labai tikinamai deg malkos ir kilo dmai.

Tada prie lauo, deinje, ikilo Amerikos indnas gi

das, Baltasis Debesis. Kai migla m kauptis, a net ne

galvojau apie j. Tai buvo staigmena. Bandiau atsissti,

kad geriau matyiau, bet kn buvo vesti vamzdeliai,

a negaljau pajudti."

iniuonis oko ratu aplink lau, giedodamas gies

mes ir krat ind. Elen band pakilti ir pastebjo jo mo

kasinais apautas pdas. Tada Baltasis Debesis engteljo

pirmyn ir deine ranka paliet jos krtin, stumteldamas

ant lovos.

Kai kalbu apie tai, vis dar jauiu jo prisilietim." Tada jis man tar:

Gulk ramiai ir gyk." A atsiguliau, ir visa mano lova atsidr vytinios

didiuls stiklins lempos viduje."

Pasak Elen, ji sveiko labai greitai. Kit dien sesels im i jos vamz

delius, o po savaits ji buvo ileista i ligonins. Kai mane operavo, a

pasijutau mirtanti. Bet po devyni dien grau namus. Tai netikti

na. Niekas tuo nepatikt. Tokio pobdio operacija reikalauja ilgo pen

ki savaii gydymo ligoninje."

Amerikos indnas, vadovas

Baltasis debesis"

Dangus tiesia pagalbos rank

Holostomij Elen skmingai veik vliau. Kai a matau dvasi", ji

yra burbulo formos, kaip tie muilo burbulai, kuriuos ipuia vaikai. Kai

ponas Moslis, chirurgas, su manimi aptarinjo operacij, a akies krate

liu maiau sidabrin burbul.

Elen stebjo burbul sklandant link chirurgo ir pranykstant jo pil

v. Ji tikjosi, kad burbulas vl pasirodys, bet jis liko jo viduje. Ponas

Moslis to nejaut ir nepastebjo.

Guldama lovoje ir laukdama operacijos, Elen paklaus dvasios,

kokia to burbulo reikm. Jai buvo pasakyta: kad parodyt, jog dvasia

bus kartu su chirurgu, ir nieko bloga nenutiks. Kit dien po operaci

jos ponas Moslis atjo palat jos apirti. Jis atsiprainjo u dis

komfort ir sak, jog tai buvo pati sunkiausia arnyno operacija, koki

jam teko atlikti. Stai kodl dvasia buvo jame - jie inojo, kad jai gresia

pavojus!"

47


47/164

AR TAI NEPAPRASIAUSIAS ATVEJIS?

Daugelis potyri autori suino, jog viesos btybs grta em

specialiu tikslu. 1975 m. rugsjo 17 d. dvideimt penkeri met amiaus

Denionas Brinklis kalbjosi telefonu su draugu, o vir jo namo Aikene,

Piet Karolinoje, kaupsi audra. Netiktai elektros ikrova prispaud j,

perjo jo knu pro batus grind vinis. Denionas buvo atpltas nuo j

ir nusviestas ligi lub, kaustomas nepakeliamo skausmo.

Staiga skausmas liovsi, ir j uliejo avinga ramyb".

Jis apsivert ir ivydo, jog kybo ore vir savo smilkstaniokno. Jaunasis vyras stebjo, kaip jo mona stengsi j at

gaivinti. Staiga jis vl gro savo kn ir pairjo j. Po

deimties minui prie jos prisijung jo draugas. Denionas

dar kart atsiskyr nuo kno ir lydjo juos greitosios medi

cinos pagalbos automobilyje ligonin. Pakeliui ore susi

formavo tunelis, ir jis nukeliavo juo viesos rat.

Ten j pasitiko viesos btyb, kuri apgaub j meile.

Ten bta ir kit btybi. Denionas regjo savo gyvenimo

epizodus, gyvenimo kronik, kuri nebuvo maloni. Jis su

vok, kaip turjo jaustis su juo bendraudami kiti mons

tada, kai jam pritrkdavo kantrybs, jis supykdavo arba tie

siog praddavo priekabiauti, ir pirm kart pajuto gd.

Tada jo eterinis knas liovsi virpti, ir jis su btybe m

kilti auktyn energetiniais laukais, primenaniais eerus ir

upoknius.

Miestas danguje

Jie pateko, pasak Deniono, banyi miest ... Dievas garbinamas

paminklais. Pastatai buvo sukonstruoti i stiklo, o i vidaus liejosi viesa.

Denionas jaut miesto puls, jo gali ir ikart suvok, jog tai vieta, kur

mokomasi. Jis tikjosi, kad j kako mokysi.

Atsidrs viename kritoliniame pastate, Denionas pasijuto ess vie

nas. ia buvo daug suol, eilmis sustatyt prie pakyl, ir viskas aplink

spinduliavo, ulieta viesos. Netiktai u pakylos atsirado trylika viesos

btybi.

Denionui pakakdavo tik pamstyti klausim, ir j ikart pasiekdavo

atsakymai. Po to btybs po vien prisiartino prie jo, ir kiekviena laik


48/164

d. Kiekviena sustodavo prie j su atidaryta de, atskleisdama judan

ius pamokslus ir scenas, pasakojanias, kas turi vykti pasaulyje. Po po

tyrio Denionas suskaiiavo 117 vyki, kuriuos jis regjo atvirose dse.Jis teigia, jog 95 i j, kaip buvo pranaauta, i tikrj vyko nuo to laiko

ligi 1993 met.

velgiant praeit, dabar nesunku konstatuoti, jog istoriniai vykiai

buvo ipranaauti, bet ymus AMB poji tyrintojas daktaras Reimon-

das Mudis teigia, jog Denionas jam patikjo tuos ipranaavimus, jiems

dar nevykus. Be kita ko, buvo ivardinta Ronaldo Reigano prezidenta

vimas JAV, ernobylio katastrofa, Soviet Sjungos suirimas ir konflik

tai Vidurio Rytuose.

Jis taip pat i anksto suinojo, kad 1992 m. susikurs slapta Kini

jos, Saudo Arabijos ir Sirijos sjunga Vakar ekonomikai - i esms

JAV- sutrikdyti. Jis sak, kad 1995 m. branduolinis nelaimingas vykis

uter vandenis ems teritorijoje, primenanioje Norvegij. Karas tarp

Rusijos ir Kinijos ir kitos gamtos bei negamtins katastrofos taip pat

buvo pranaautos Deniono Brinklio. Beje, buvo ir atsiadjimas, pa

neigimas: btybs jam sakiusios, jog ie vykiai nes ikalti akmenyje ir

btinai vyksi, tad nelaimi galt bti ivengta, jei mons pakeist

savo elgsen. N viena i aukiau ivardint pranaysi nepasitvirti-

Tryliktoji btyb pasak Denionui, jog jo tikslas emje - padti

pakeisti moni elgsen ir steigti centrus, kur mons galt sumaintistresus. Po to jam buvo pademonstruoti septyni kambariai, kuri kiek

vienas skirtas skirtingiems procesams. Denionas privalsis juos apr

pinti rengimais. inios, kurios suteiks jam toki sugebjim, bus per

duotos jam emje.

Ligoninje gydytojai pareik, jog jis mirs. Nebebuvo smegen veik

los enkl, taigi jie ive j koridori. Benionas pasijuto kabs vir savo

41313


49/164


50/164

PAKARTOTINIS RODYMAS

Daktaras Piteris Fenvikas yra neurofiziologas konsultantas v. To

mo ligoninje prie Londono karalikosios Maudsljaus ligonins ir Tarp

tautins artimos miriai bsenos poji tyrimo asociacijos Brit sky

riaus prezidentas. Jis turi ufiksavs spding pdsak empiriniuose s

mons tyruose. Pastaraisiais metais jis iekojo mokslinio artim miriai

bsen igyvenim patvirtinimo. Piteris Hougas apklaus j 1990 m.,

taiau nuo to laiko jis su savo darbais pasiyr dar toliau priek.

Lygiagreiai eksperimentai buvo daromi ir Nyderlanduose; jiems

vadovavo daktaras Fenvikas ir daktaras Pimas van Lomelis, Rynstato ligoninje Arnheme vyresnysis kardiologas. Programiniai artim miriai

bsen tyrimai buvo atliekami deimtyje ligonini. Anksiau igyveni

mus patyr asmenys buvo apklausiami prajus metams ar keleriems po

vyki. Dabar grups nutar atlikti mokslinius tyrimus apklausdamos

potencialius potyri autorius ikart po mirties krizs atvej.

Tyrjai pasirinko moni grup - irdies ligoni grup - pirmiau

sia todl, kad tiems monms skiriama nedaug vaist ir gal, svarbiau

sia, dl to, kad j klinikin mirt galima tiksliai apskaiiuoti ir nustaty

ti elektrokardiografais. Tyrintoj grup nutar pravesti vis irdies

veiklos sutrikim skyri patekusi ligoni apklaus. I viso tyrime da

lyvavo 345 ligoniai. I j - 62 mons - 49 vyrai ir 13 moter - prane

apie patirt AMB. 35 prisimin patyr tipik ciklin AMB su visomis

fazmis: ramyb ir tyla, stebjimas i viraus, kit pastangos j atgaivin

ti, jimas tunel, susitikimas su viesos btybe, susitikimas su miru

siais giminaiiais bei draugais ir nenoras grti atgal. Tyrintojai taip

pat nustat, jog laiko trukm, kai ligonis buvo mirs, nesutampa su

pasireikusi laiko trukme per AMB pojt - laikas, rodos, suvokiamas

kitaip.

Prajus madaug metams po pirmos apklausos, visi ligoniai vl

buvo apklausti. Tuo metu per atuoniolika ligoni, apklausti pakarto

tinai, sak, jog jie taip pat patyr AMB pojius, bet tuo metu dl

vairi prieasi tai neig. Vienas ypatingas tyrimo aspektas buvo tas,

kad buvo iekoma objektyvi rodym, jog asmens a" i tikrj atsi

skiria nuo kno. Kiekvienoje ligoninje buvo pakabintas objektas arti

lub prie gaivinimo element. Tik vienas tyrintojas inojo, kas buvo

tas objektas ir kur tiksliai jis taisytas. Jis danai buvo sukinjamas.


51/164

Tyrintojai norjo iaikinti, ar bent vienas potyrio autorius gals prisi

minti mats objekt beknje bsenoje.Raymo metu daktaras Pimas van Lomelis ir daktaras Piteris Fenvikas

neketino kol kas atskleisti eksperimento rezultat. Beje, abu gydytojai siti

kin, jog negali bti koki nors fizini, fiziologini ar medicinini paai

kinim." AMB gali patirti ateistai, ar vairi religij ipainjai, intravertai

ir ekstravertai. Su ia nuomone sutinka kit tyrim specialistai, pavyz

diui, daktaras Maiklas Sabomas i Atlantos Dordijos valstijoje.

AKLASIS I PRIGIMTIES PATIRIA

ARTIM MIRIAI BSENSkeptikai, o tarp j ir daktar Suzana Blekmor, neigia, kad AMB

bsenos yra objektyvs potyriai; ji priskiria tai fantazijoms, vaizduots

sukeltoms smegenyse. iuo klausimu Piteris Hougas susirainjo su Ke-

netu Ringu, Konektikuto universiteto psichologijos profesoriumi ir ke

leto svarbi veikal autoriumi. Jo atsakymas buvo labai intriguojantis.

1994 m. vasar absolvent Saron Kuper ir a per vairias organizaci

jas JAV iekojome aklo mogaus. Mes apklausme daugiau kaip trisde

imt respondent, beveik pusiau akl i prigimties, ir dar kit, apakusi

per nelaiming atsitikim. Ms atradimai yra visikai aiks ir gali bti

taip reziumuojami.

1. Akli mons pranea apie AMB bsen, kuri i esms nesiskiria

nuo t, kurias patiria regintieji.

2. Akli mons - neregiai i prigimties - paprastai teigia, jog AMB

bsenoje gali matyti tiek io pasaulio daiktus, tiek ir anapusinio.

3. Kai kuriais atvejais galjome objektyviai patvirtinti j teigini tiks

lum, atsivelgdami tai, k jie gali matyti fiziniame pasaulyje.

Kai kurie atvejai yra tikrai verti dmesio, ir gauti rezultatai yra sp

dingi.

DANGUS YRA TOKS, KOK SIVAIZDUOJI?

Priemirtins bsenos pojiai tam tikra prasme nerodo savojo a"

ilikimo? Nepaisant vis neaikum, paliudijimai ltai, bet tvirtai lenkia

AMB bsen tyrintoj naudai. Jei protas gali egzistuoti be fizinio kno,

52


52/164

ar tai nra tiesioginis rodymas, jog yra dangus?

Artimas miriai bsenas igyvenusieji ir astraliniai keliautojai apibdina kelet panai savybi, bet j kit pasauli apibdinimai, nors ir

panas, nra tapats. Herbertas Filis, Pjetro Volpato ir Elen Robinson

nupasakojo kaip viesos ir groio krat", bet smulkmenos skiriasi. Pa

vyzdiui, Filio dangus" buvs paliegli apgyventos salos su daugeliu

get.

Dangus, per se, galt egzistuoti, bet galbt ne vien tik grdas teisy

bs yra sename posakyje dangus yra toks, kok j susikuri". Gal Herber

tas Filis turi tvirt socialin smon?


53/164

V skyrius

Kaip rayta III ir IV skyriuose, kai kurie mons teigia, jog gali

astraliniu bdu keliauti kitus lygmenis. Mirties tako bsenoje

keletas i j netgi, rodos, ieina i kno, o tai galima bt laikyti

anapusiniu pasauliu, pasauliu po mirties. Taiau, jei tiksime j teigi

niais, sunku sivaizduoti aminj gyvenim po mirties, nusitsus viena

kryptimi.

Jei mes po mirties gyvename aminai, kur buvo ms nemirtinga

siela prie mums gimstant? Daugelis pasaulio religij atsako painklausim tikjim sutvirtindami reinkarnacija. Jos teigia, jog mes pakei

iame savo egzistencij tarp laikotarpi, kai esame danguje ir fiziniame

siknijime emje. Ieit, jog mes gyvename daug gyvenim kaip skir

tingi mons.

Kyla pagrstas klausimas, ar tariamo gyvenimo praeityje prisimini

m tyrimai gali padti rodyti, jog mes iliekame po mirties. I tikrj, ar

galima isiaikinti apie pomirtin gyvenim ir jo prigimt, suinojus apie

tokius tiktinus prisiminimus?

PRISIMINIMAI I SENOS PRAEITIES

Kokius pirmuos ius dalykus js prisimenate i savo praeities? Gal vai

kysts namus, kur aidiate su mgstamu aislu? Atmintis ima veikti su

laukus dvej ir trej met amiaus; visa, k prisimintumte ankstesnio

amiaus, yra laikoma neprasta. Ir vis dlto, jei toki atsiminim esama,


54/164

k galtumte manyti apie tokius prisiminimus? emiau pateikiame vi

sikai smoningus prisiminimus.

Vidutinio amiaus moteris, Dun, pasakoja, kaip ji regi save vien

kambaryje velgiani pro lang, kai akinanti viesa siskverbia kambar

ir ulieja kaldin eglut. viesa, jos manymu, atsklidusi i groio kara

lysts, spindinios vaivorykts spalvomis. Ji skleidia ilum ir ramyb.

Dun ino, jog toji viesa dalis jos tikr" nam. Ji desperatikai nori

grti ir jauiasi lyg kalinys, kalintas emje. Dun guljo savo lovelje,

tie prisiminimai, atrodo, sir jai tada, kai ji buvo madaug trij mne

si amiaus.

Grs j siasKlifordas, atsistatydins verslininkas, prisimena stovs sode ir jaui

sis labai maas, tarytum supamas milin. Jis nort ten pasilikti, bet

nepajgia. Tada sidabriniai kastuvai ima kasti alia jo kno, lyg bandy

dami j ikasti. Jis pasijunta apsvaigs ir skrends. Tik vliau, suinojus

savo gimimo smulkmenas, tie vaizdiniai jam m aikti. Jis gim pada

rius Cezario pjv, ir tie sidabriniai kastuvai galjo bti skalpeliai, nau

dojami jam ikasti". Atrodyt, jog Klifordas kakokiu bdu suvok sa

vo gimim.

Mokslas teigia, jog prisiminti savo gimimo nemanoma. Taiau tos

istorijos i labai ankstyvos gyvenimo pradios bdingos monms, kurie

teigia tur psichini igyvenim. Mes surinkome rodym, jog tie, kurie

tvirtina reguliariai jaui paranormalius reikinius, tokius kaip AMB, i

ankstin painim ir pomirtinio pasaulio btybes, paprastai pasiymi ypa

tingomis atminties pak opo mis i ankstyvo gyvenimo laik. Matyt, tai

kakaip siejasi su t moni smone, jeigu jie ilaik atmintyje ir jauia

dalykus, kuriuos mes apibdiname paranormaliais.

Kaip paaikinti ypatingus Duns atsimin imus? Ar toji viesa i pui

kios ir neemikos karalysts, vytinti visomis vaivorykts spalvomis, yra

vieta, i kurios ji atjo prie kalinim emje", prie gimdama? Ar tie

tikrieji namai", i kuri ji buvo itremta, yra ms vadinamasis dangus?

Mokslas teigia,

jog nemanoma

prisiminti savo

paties gimimo

Protingi kdikiai

Kartais nutinka labai keist dalyk. Maikas Oramas i Londono sa

ko taip: Kai buvau labai maas, gal tik keli mnesi, prisimenu, galvo

jau apie pasaul kaip keist dalyk. Jame daugyb moni, suaugusieji


55/164


56/164

NE KART

ti mergait, kai paskutinkart" ji buvusi berniukas, ir priblok eim

pasakojimu apie t laik, kai ponia Benson buvo jos mamyt". Jie suinojo daug jdomybi - jos tvas buvs aminai dvokis, nevarus gelein

kelio darbininkas, jie gyven plytiniame name Heivorte, ir vaikas buvs

umutas ant bgi, kai j atsitrenks garveys. I tikrj tie paskutinieji

jos prisiminimai buvo tokie gyvi, jog, kai Nikolia ivydo per televizij

vaizd vyrikio, krintanio nuo geleinkelio tilto, ji sukliko i siaubo.

Galiausiai Pertai nuve j Heivort, esant vos u keli myli, bet anks

iau mergait tos vietos nebuvo lankiusi. Jie sutriko, bet Nik oli a nuved

juos tiesiai prie seno plytinio namo, apie kur buvo pasakojusi.

Tyr imai paro d, jog fantastin istorija yra tikra. Tokie Bensonai i

tikrj gyven. Tvas buvs geleinkelininkas. J snus, gims 1875 m.,

mir dar vaikas bdamas, nors mirties prieastis neminima parapijos ra

uose. Atrod, jog Nikolia galjo prisiminti savo gyvenim praeityje, prie

imt met, ir tai dar taip tikinamai, lyg savaime suprantam dalyk.

Nikolia ne viena tokia. Vaikai, bdami nuo trej ligi atuoneri

met amiaus, kartais ima pasakoti istorijas, stebinanias aplinkinius.

Dar nesulaukusi dvej metuk, Elspeta i Tynesaido staiga m kalbti

apie gyvenim, kai ji buvusi vienuol, vaizdiai pasakojo apie drabuius,

vienuolyn, vienuoles drauges, kasdien veikl ir kitus dalykus. Jos eim

tai labai sukrt.Bdama ketveri, ji galjo prisiminti mirties moment ir nupasako

ti su bauginaniomis smulkmenomis. Ji pasakojo, jog besimelsdama ji

apalpo ir pasijuto esanti tamsoje. Ji tik prisimena atsiradusi tarp vienuo

li, jau anksiau mirusi. Jie, atrod, sveikino j, atjusi dang.

TYRINTOJAI

Daktaras Janas Stevensonas yra psichiatras Virdinijos universitete.

Jo lygio mokslininkai teigia, kad jis arba dars didiul protavimo klai

d, arba vien dien savo moksliniais atradimais ikilsis kaip Galiljus.

1957 m. Stevensonas pradjo tirti istorijas apie gyvenimus praeityje

i viso pasaulio. Jo istorijos isirutuliojo i tikr prisiminim, kaip ir

aptartos iame skyrelyje. Jis pasak: Daugiausia adantis rodymas yra

reinkarnacijos enklai, kurie ateina i spontanik praneim, ypa vai

k." 1995 m. Tarptautiniam reinkarnacijos urnalui" jis pasakojo, kad

paliudijimai, kil regresins hipnozs bdu, sugrinant mog hipno-


57/164


58/164


59/164


Galiausiai Banerdis kalbjo Kriz eim nuvykti arlio miestel.

Romi nudiugo, tarsi grt gimtuosius namus, netgi paragino nupirkti

puoktel ypating gli savo" motinai. Jie surado Viljams namel,

nors jis buvo perstatytas po audros. Isigandusi moteris negaljo suvokti,

kaip tokia maa mergait i miesto, kuriame j eima nieko nepastanti,

suinojo tokias intymias smulkmenas apie jos mirus snel.

Visi Romi praneti faktai atitiko. Do i tikrj uvo avarijoje 1975

m. - dvejais metais anksiau nei gim Romi. Gls, kurias ji irinko po

niai Viljams, i tikrj buvo jos mgstamiausios. Romi inojo apie eim

dalyk, kurie nebuvo aprayti laikraiuose, greta praneimo apie nelai

ming vyk? Toks praneimas buvo ispausdintas tolimoje ikagoje irne itin pagarsintas. Ji netgi nedvejodama isirinko Do fotonuotrauk i

kit, buvusi namuose, netiktai greitai atpainusi save".

Tokiose situacijose tenka tik stebtis, ar tai nra ms sielos tstinu

mo rodymas?

TAIP ARTI NAM?

Vis dlto kyla pagrst tarim dl geografins padties artumo tuo

se apraytuose vykiuose. Stevensono indikieji atvejai susij su persiknijimu netgi ant nam slenksio. Vaikai niekada neprisimena praeityje

gyven kokiame nors Katmandu ar Birmingame. Dvi brits mergaits

buvo tariamai atgimusios kaip dvyns toje paioje eimoje. Romi Kriz

taip pat gim visai netoli nuo savo tariam buvusi nam, nors JAV

teritorija - didiul...

Kodl? Gal koks nors kosminis dsnis veria sielas grti savo buvu

si buvein? Ne taip danai pasitaiko, kad paskutinio gyvenimo praeityje

ir dabartinio gyvenimo laikotarpiu persikeliama i vienos alies kit,

nors yra atvej, kai atstumas tarp dviej gyvenim pakankamai didelis.Do Kitonas, hipnoterapijos specialistas, kuris grino praeit daugiau

moni nei kas kitas Britanijoje, sako, kad jo pacientai britai visada prisi

men buvusius gyvenimus tik Britanijoje. Ms eksperimentai, atlikti

jam padedant, tai patvirtino.

inoma, motyvas gali bti tam tikras faktorius. Jei reinkarnacija yra

tikra ir Do Viljamsas, pavyzdiui, nutar greitai grti em, tuomet

numatyto plano dalis ir buvo persikelti kuo ariau buvusi nam" ir

leisti gyvenimui praeityje pasireikti ir bti nustatytam. Gal visa tai buvo

60


60/164

suplanuota tam, kad pasimatymas su jo" motina 1981 m. bt jai ro

dymas, jog gyvenimas tsiasi ir po mirties?

domu, kad kuo trumpesnis laiko tarpsnis praeina nuo mirties vie

name gyvenime ir atgimimo kitame, tuo trumpesnis fizinis atstumas tarp

vietovi. Kita vertus, Nikolia Pert prisimin gyvenim, prajus tik u

poros myli nuo jos paios gimtaviets, taiau tai buvo nutik madaug

prie imt met. Taigi sistema veikia nenuosekliai.

Viena galimyb galt bti ta, kad tie vaikai paprasiausiai priside

rina prie informacijos apie gyvenim kakieno, kas kart gyvens neto

liese. Jie galjo tam tikra prasme spti vaizdinius i praeities vyki, susi

jusi su ta zona. Jei tokie vaikai apdovanoti vizualins krybos talentu

(kai kurie rodymai leidia daryti toki ivad), ir jei tai perauga paslap

ting psichini gali sugebjim, tada gal jie kakokiu bdu atsirenka

vykius i ufiksuoto" gyvenimo eteryje. Taiau kokiu metodu, mes kol

kas nesuprantame.

Vis dlto, jeigu tai tiesa, kodl visi tie vaikai suvokia, jog vaizdiniai

yra tik i j pai gyvenimo praeityje, uuot teisingai identifikav juos

kaip momentines nuotraukas, i kakieno kito gyvenimo? Be to, kodl

nenustatyti gyvenimo praeityje asmens, gyvenanio tame paiame name

ar kaimynystje? Kita vertus, nors atstumas artimas, bet niekada nesti

labai arti nam. Tarp myli, skiriani praeities ir dabarties namus, turi bti tkstaniai, gal net milijonai, galim gyvenim, suteikiani te

orik galimyb prisiderinti". Kodl vienas ir tik vienas yra irenkamas

i daugybs pasirenkamj variant?

Mirusij dvasios pasiekia vaik atmint,

kadangi vaikai neturi prietar

Suprantama, egzistuoja dar viena galimyb: informacij i pomirti

nio gyvenimo perduoda mirusi moni sielos, kurios susiranda ir pri

taiko vaik mintis, nes jie neturi prietar ir yra atviresni psichiniam ko-

munikavimui. Tos sielos gali tikslingai surasti k nors ariau j nam

mieste, tikdamosi, kad j praneimas pasieksis mylimus mones, arti

muosius ir tikinsis juos apie ilikim po mirties.

Taiau vl turime paklausti, kodl kiekvienu atveju nra enklo,

kad vaikai atspindjo praneim apie ilikim, pasist i dangaus.

Pagrindin, jaudinanti esm, rodos, yra ta, kad tie vaikai jauia, jog

61


61/164


62/164

63


63/164


do, dalyvavusio Krymo kare, pavyzdys yra tinkamiausias. Jo kariniai u

raai buvo rasti Prestono kareivinse, u keli myli nuo jo nam. Rou- beno praneimas apie jo mirt paskendus Londone po met, pasibaigus

karui, taip pat atitinka mirties liudijim, kuris vliau buvo atskleistas.

Kai kurie skeptikai taria apgaul: atseit Brajantas kokiu nors bdu sura

do tuos raus ir sukr savo gyvenim praeityje. Bet is kaltinimas, atro

do, yra nepagrstas, jei pripainsime buvus imtus panai atvej kitose

pasaulio alyse. Bent jau dalis t paliudijim negalt bti tyia sufabri

kuoti. Taigi i kur tie mons gauna informacij?

Genetin atmintis?Pateikiama daug sprendim. Populiari buvo radikali mokslinink

pasilyta teorija, jog atmintis, kaip ir fizins ypatybs, gali bti perduo

tos genetikai. Bet genetin jungtis tarp praeities ir dabarties gyvenimo

yra iskirtinai retas atvejis. Be to, daniausiai mons mir neturdami

vaik; berniukas, kur apibdino Nikolia Pert, pavyzdiui, buvo per jau

nas, kad perduot savo genetin informacij prie mirt.

KRIPTOMNEZIJA

Viena i skeptik teorij teigia, jog tai kriptomnezija. Moksliniais

tyrimais rodyta, kad giluminiai proto sluoksniai kaupia prisiminimus

viso, k mes kada nors sakme ar darme. Si sritis yra udara ir nebdin

ga smoni ngiems atsimini mams, bet, veikiami hipnozs, tokie duom e

nys iplaukia paviri.

Neigiama dar ir tai, kad gyvenimai praeityje susidaro i t susikau

pusi vaizdini. Ka dangi as muo , apib dind amas vyk, gali pateikti visa

pusik fakt, pavyzdiui, straipsnis, neva kirpjo perskaitytas kitame gy

venime, arba pokalbiai, nugirsti vaikystje, tada gyvenimai praeityje tampa

tiktini. Jie visikai siningai neigia, kad niekad nra girdj to ypatingo

fakto ar vardo, bet giliai viduje gldi kakoks altinis, kurio smoningai

jie negali prisiminti.

Kriptomnezija yra medicininis faktas. Be to, yra rodyta, kad ji tapo

vieno ar dviej gyvenim praeityje prisiminim prieastimi. Pavyzdiui,

viena moteris apibdino savo gyvenim kaip romn gubernatoriaus mo

nos Britanijoje beveik prie du tkstanius met. Laimingo atsitiktinu

mo ir gdi dka skeptikas Melvinas Haris isiaikino, kad i istorija

64


64/164

atjusi i vieno umirto prie penkiasdeimt met parayto istorinio ro

mano, kuriame persipyn faktai ir pramanai, kuriame pavaizduoti Akci

niai personaai. Hipnozs veikiama moteris tikriausiai pasineria j miglotus prisiminimus apie t knyg - dar vienas bauginantis proto galios ro

dymas.

Daugeliui is atvejis tvirtina ties apie grim gyvenim praeityje

ir, inoma, - apie reinkarnacij apskritai. Jei ia kalta kriptomnezija, ko

dl ja negalima paaikinti kiekvien istorikai patvirtinam atvej? Ka

dangi toks aikinimas yra paprasiausias, tad pragmatikai vertina j kaip

ties. Vis dlto tai nra visai paprastas dalykas. Kaip ji galt paaikinti

du skirtingus informacijos altinius skirtingose vietovse, pripastant

gyvenim praeityje Roibeno Stafordo? Be abejo, Rjus Brajantas negal jo ukliti u dviej altini atsitiktinai ir tada apie juos visk pamirti?

Kriptomnezija taip pat sunku remtis apibdinant labai ma vaik, ku

rie neskait istorini roman ir neino kit kriptomnezijos altini, gy

venimo praeityje prisiminimus. Netgi suaugusieji be speciali hipnozs

slyg argi galt tai patvirtinti?

Liudijim testavimas

Mes nusprendme atlikti savo eksperiment padedant psichoanali

tikui daktarui Moiei Kalmanui. Pirmieji keli praeities bkls atkrimo

seansai neadjo nieko gera, bet tada apie vien intriguojant atvej pra

ne Markas Simpsonas i Siaurs anomalij tyrimo organizacijos

(ATO). atvej tyr Alicija Li. Jame apibdinamas pagyvenusios mo

ters, kuriai bdinga keista atmintis, prisiminimas, pirm kart kils prie

daugel met paiomis netikiausiomis aplinkybmis. Liliana pirm kart

patyr savo gyvenim praeityje" 1951 m. rugsj, kai jai buvo dvideimt

eeri ir ji buvo nia. Dl ntumo komplikacij ji buvo nugabenta

ligonin ir trejet dien kovojo su mirtimi. Bdama komos bsenoje, ji

patyr vizij i gyvenimo prie du imtus met.

A gyvenau vietovje, kuri vadinosi Melsas, - aikino Liliana. - Ma

no vardas buvo Mer. Man buvo keturiasdeimt penkeri, gyvenau dide

liame name ir dirbau virja."

Liliana vizijoje regjo, kad jos namas buvs netoli ginkl gamyklos,

kurios savininkas buvs Mers eimininkas. siliepsnojo kiviras dl nau

jo autuvo gamybos. Mer padjo darbininkams, kurie tam prieinosi. Ji

pavog i savo pono slaptus dokumen tus ir paslp juos sienoje netoli

5 1 3 1 1 365


65/164


66/164


67/164


neaiku, kam jis buvo naudojamas tuo laiku. Makgarverio nuomone, svar

biau tai, jog ten gyvenusi Terneri eima, kuri 18 imtmetyje nuomojosiems sklyp i vietos emvaldi Horneri. Bet parapijos rauose neap

tikta, ar gyvenusi tokia Mer Terner, kuri galjusi dirbti dvare ir mirusi

1751 m. Beje, nra 1749 m. ir 1751 m. mirusij pavardi.

Baigus hipnozs eksperiment, buvo nusprsta Lilianai parodyti

pluot nuotrauk. I devyni kaimo ir pastat nuotrauk keturios buvo

paimtos i Melso, o penkios i kirt kaim. Vienintel nuotrauka, atgaivi

nusi prisiminimus, buvo 18 amiaus namo, inomo kaip Kriauiaus na

mas", netoli Melso ups. Liliana sak, jog jis labai panaus dvaro na

m", jos regt vizijose, tik pridr, jog stogas, regis, ne toks. I tikrj,

stogas buvo naujas.

DANGUS MINTYSE

Ar is eksperimentas mums k nors pasako apie gyvenim po mir

ties? Mes tikjoms surasti subjekt, galini apibdinti pomirtin gyve

nim taip, kaip daugelis nupasakoja gyvus portretus i vadinamojo gyve

nimo praeityje. Taiau taip neatsitiko. Cia Lilianos vizija irykjo anks

iau nei hipnozs seanso metu ir ta bkl aikiai nesukr jos istorijos.

inoma, grinta praeities bsen, ji sugebjo atgaminti daugel deta

li, nors ar tai buvo jos prisiminimai ar fantazija, nemanoma patvirtinti.

Istorinis fakt pat ikimumas, nors ir adina viltis, vis dlto sunkiai pa

tvirtinamas. Galbt naujovika Melso aplinka egzistuoja kakur ir kliudo

kompleksik kriptomnezijos form.

Stebtina tai, kad per eksperiment pasidalinimas vaidmenimis ir

hipnozins bsenos krybikumas beveik kiekvienkart lengvai provo

kuoja gyvenimo praeityje" prisiminimus. Vis dlto eis kartus darant

bandymus prie atvykstant Lilianai, tuo paiu metodu nepavyko gauti

vienos nuoseklios pomirtinio gyvenimo ataskaitos.

Tai nereikia, jog pomirtinis gyvenimas neegzistuoja; matyt, tokie

prisiminimai paprasiausiai neprieinami tokiu metodu ar tokia krypti

mi. Taiau tas faktas, kad kai kurie subjektai nefantazuoja dangik vaiz

dini, gali bti svarbus negatyvus liudijimas.

68


68/164


69/164


mentus. grup sitrauk ir fizikas daktaras Aleksas neideris ir technolo

gas specialistas Teodoras Rudolfas. Jie ra apie imt tkstani ano

mali trump posaki. Taiau dvejus metus ra tyrinj kritikai, tarp

j ir Kembrido studentas Deividas Elis, padar ivad, jog kai kurie bal

sai pateko i Rusijos radijo transliatoriaus, o kiti buvo neaiks, nesu

prantami ir labiau atitiko vaizduots krinius, nei balsus, sklindanius i

knik btybi.

Vlesni eksperiment metu atuntojo deimtmeio pradioje ren

ginys buvo patobulintas, kad sustabdyt atsitiktinius radijo signalus ir jie


70/164

nepatekt juostel. Buvo gauti doms tezultatai. Ininieriai elektroni

kai i firmos Pye" msi eksperimento skeptikai nusiteik, bet pabai

goje sitikino, kad vyksta keisti dalykai. Buvo ufiksuoti imtai anomali

odi ir frazi. yms mokslininkai - Sara Estep, Amerikos EBF aso

ciacijos prezident, Reimondas Kasas, Gilbertas Boneris i Britanijos -

gavo intriguojani duomen - ufiksavo balsus, kurie tarytum band

susisiekti su tyrintojais iame pasaulyje.

SPIRIKOMAS

Kad ir kokie puiks buvo rezultatai, vis dlto vieni laiksi nuomo

ns, jog eksperimentai i esms tik atgamino anomalius odius ir posa

kius. Danai buvo minimos tyrintoj pavards. Kritikai pabrdavo,

jog jie girdi tai, k nori igirsti. Sis dviprasmikumas inyko 1977 m., kai

vienas turtingas amerikietis iradjas Dordas Mykas pareik sukonst

ravs main, leidiani palaikyti abipus kontakt su mirusiuoju.

Mykas nuolat susisiekdavo su dviem btybmis - Daktaru Niku" ir

Dak taru Muleri u". Pastarasis pateik detali ini apie savo gyvenim

emje, kurios beveik visos buvo patvirtintos, ir netgi patar, kaip pato

bulinti rengin. Mykas ketino patiekti konstrukcijos brinius, kad ir

kiti galt dubliuoti pasiekimus.

Suprantam a, Spirikomas - sutrumpinrai komunikavimo su dvasio

mis renginys" - buvo vertinamas kontroversikai. Kai kurie kritikai laik

tai akivaizdia apgaule. Pagrindinis renginio operatorius buvo elektro

nins technikos specialistas Bilis O'N ila s. Kai O' Ni lo arti nebdavo,

nieko nevykdavo, bet buvo manom a, jog kaip tik O'N ila s tapo tuo

mediumu btybms ir neusim jokia apgaule. Mykui ar O'Nilui, ro

dos, nerpjo pasipelnyti i to projekto.

Muleris kalbjo keistu sintezuotu balsu, primenaniu gars, sukurt

dirbtinmis gerklomis, bet skeptikai negaljo atkurti turinio. Galiausiaidaktaras Muleris persikl auktesn lygmen, prie tai ipranaavs, jog

kita pakopa bsianti komunikavimas per televizij. Ar tai buvo dar vie

nas painios klastots nuodugnus parengimas, ar pranayst, kuri galiau

siai isipild?

1982 m. baland Dordas Mykas Vaingtone sureng spaudos kon

ferencij ir detaliai supaindino su savo naudojamu renginiu - Spiriko-

mu. Po prezentacijos pasipyl televizijos, radijo ir laikrai urnalist

71


71/164


klausimai. Visi nuoirdiai domjosi tuo darbu. Taiau laikrai straips

ni antrats pasakojo aiktingas istorijas po to, kai redaktoriai ir j asis

tentai savaip perredagavo mediag. Nepaisant to, tyrintojai Europoje

buvo pasiry pritaikyti Myko skm.

MIRUSIEJI - GYVENA ORE

Vienas i toki, primusi ik, buvo vokiei elektronikos ini

nierius Hansas Oto Keningas. Prajus devyniems mnesiams po Myko

spaudos konferencijos, Keningas buvo pakviestas Liuksemburgo radij"

pademonstruoti savo nauj ultragars prietais, kuris, jo teigimu, galjo

dubliuoti O'Nilo pokalbius su mirusiuoju.

Vadovaujant stoties ininieriams, Keningo generatorius" buvo pri

jungtas prie transliavimo sistemos ir jungtas. Niekas neinojo, ko tik

tis, jei ivis ko nors galima tiktis.

Kai prietaisas buvo jungtas ir m veikti, vienas ininierius paklaus

Keningo, ar balsai atsiliept uklausim. Per sekund nelauktas balsas

atsake: Oto Keningas veda beviel ry su mirusiuoju." Visi studijoje

sunerimo nusteb; programos pristatytojas Reineris Holbe patvirtino au

ditorijai, kad ia nra jokio pokto. Pasigirdo dar vienas klausimas, ir pergarsiakalbius nuaidjo atsakymas: Mes girdime js bals." Personalas

ir ininieriai sitikino, kad bals altinis buvo paranormalus.

Mykas atskrido Vokietij ir dalyvavo demonstruojant rengin Ke

ningo laboratorijoje. Su juo kartu atvyko ymus mokslininkas daktaras

Ralfas Ditermejeris. Siekiant ivengti kaltinim klastote, renginys buvo

kruopiai patikrintas ir jungtas pademonstruoti jo veikim. Mykas nu

stebo: Keningui pavyko pakartoti jo skming darb. Balsai vienas po

kito m kalbtis su esaniais laboratorijoje. Keningo sukelt paranor-

mali bals ir ra, padaryt tada, kai asmenys dar gyveno, analiz parode, kad jie beveik identiki.

VlDIKOMAS

Pereinamasis laikotarpis nuo audio prie video truko madaug me

tus. 1985 m. veicarijoje elektronikos ekspertas Klausas raiberis, istu

dijavs Myko brinius, sukonstravo rengin ir pavadino j Vidikomu".

7 2


72/164

INSTRUMENTIN TRANSKOMUNIKACIJA?

EBF" nepavyko visapusikai apibdinti to naujo iradimo, taigi buvo

sumstytas naujas terminas - instrumentin transkomunikacija, arba su

trumpintai ITK. Ar dvasi pasaulis i tikrj sek emik technologij

vystymsi nuo bevielio ryio iki televizijos? inoma, tai audrino vaiz

duotes t, kurie tiki pomirtiniu gyvenimu, ir tyrintoj, taiau ar tie

vaizdai televizijos aparate ir nuotraukos i tikrj buvo tarpdimensinkomunikacija, ar tik aki dmimas?

mogus, pradjs tirti EBF, Fridrichas Jurgensonas, mir 1987 m.

Jo mirties dien buvs jo kolega Klodas Torlinas ra Jurgensono atvaiz

d savo televizijos aparat. Nuo to laiko keletas mirusi EBF tyrintoj

pasirod televizori ekranuose. Dak taro Mul erio atvaizdas atsirado ren

ginyje, priklausaniame Vokietijos ITK grupei, vadovaujamai Adolfo

Houmo. Ar Muleris vykdo savo pranaavimus, ar tai tik dar viena naujo

vika klastots forma?

Toks vaizdas buvo

ufiksuotas Har-Fisbach

TV ekrane 1988 m. Jame

atpainta Hana Bubek,

EBF (Elektroninio balso

fenomenas) asociacijos

prezident, kuri mir

septyniasdeimt ketveri

met. Ekrane ji atrodo daug

jaunesn, pradjusi trei

deimt. Pastebima keista esiapirsts rankos

konfigracija


73/164

74.


74/164

t

Konstantinas Raudiv ir Tomas Edisonas. 1995 m. baland Har-Fiba-

chai gavo faks neva i mokslins fantastikos raytojo iulio Verno, ku

ris mir 1905 m. Regis, stilius atitiko prancz raytoj. Be to, gautas

paveikslas tvarkingai nusiskutusio Verno, vilkinio moderni tunik auk

ta apykakle.

Lai ko tkms " operatoriai taip pat susisiek su kitomis IT K grup

mis, nors TSR buvo j pagrindiniai kontaktuotojai. Be abejons, svar

biausia tariam komunikacij atrakcija yra vaizdai, neva parodantys Lai

ko tkms" operatorius dirbant. Ironika, taiau tai ir yra jos silpnoji

pus.

Tarp Laiko

tkms " dalyvibuvo tyrintojas

seras Riardas

Bartonas ir

iradjas Tomas

Edisonas

Kiekvienas vaizdas pasakoja istorijPo kurio laiko moters dvasia komunikant, vardu Svejen Salter, pe

rm Techniko" pareigas ir umezg glaudius ryius su Har-Fiba-

chais. 1992 m. balandio 28 Vokietijoje, Adolfo Houmo televizoriaus

ekrane pasirod Fridricho Jurgensono atvaizdas. Pasak TSR, Svejen Sal

ter atvaizdas ikart materializavosi j kompiuteryje, atsistodamas greta

ekrano su identiku Jurgensono atvaizdu. Galvoskis buvo tai, kad Sve

jen Salter atvaizdas buvo labai panaus Meg Har-Fibach!

1991 m. TSR atgamino paveiksl, kur, j teigimu, gav paranor-

maliu bdu. Jame buvo film reisierius Dordas Kukoras ir TomasEdisonas. Laiko tkms" perdavimo stotyje - laboratorija su rengimais

labai panai iuolaikin emik laboratorij. Dar keisiau, kad Ediso

nas, kuris mir 1931 m., vilkjo pastarojo deimtmeio stiliaus drabu

ius: eilut, markinius ir kaklarait. Intriguoja tai, kad modernusis Edi

sonas ir jo atvaizdas, nufotografuotas prie pat mirt, beveik nesiskiria.

Tai dar kart pasirod per kit TSR padaryt nuotrauk, joje buvo arti

mas Har-Fibach draugas.

Ernstas Mackes mir 1992 m. lapkriio 26 po ilgos ligos. 1993 m.

vasario 4 Har-Fibachas tvirtina gavs laik i jo savo kompiuteryje.

Jame jis vaizdingai apibdino roj, kuriame dabar jis gyvens ir kur

vadino Marduku":

Edisonas buvo

apsirengs

devintojo

deimtmeio

mados drabuiais,

nors mir prie

eiasdeimt met

i akimirk sdiu pavsyje po egzotikos palms lapais. Virs mans

spindi ms trij sauli viesa. Oras velnus, iltas, vaiskiame ryto dan

guje plazdena margaspalviai kolibriai.

Drugeliai nepaprastai gras, kai kurie netgi lkts dydio, jie mosuo-

TV DANGUS


75/164

GYVENIMAS PO MIRTIES i,- PASAULIS ANAPUS

ja sparnais ir tupia ant ied ir augal. Prie mane - gaivaus limonado

stiklas. Toliau sauls spinduliai nutvieskia aminybs up, kuri mato

ma u gelsvo smlio papldimio. "

Po mnesio Har-Fibach kompiuteryje pasirod Ernsto atvaizdas.

Jis sdjo prie kompiuterio nugara sien su pietomis palmmis; j tary

tum siuntusi Svejen Salter.

Du atvaizdai, kuriuos kai kurie mons laiko abejotinos kilms, bu

vo sukurti Klauso Sraiberio ir Adolfo Houmo. Sraiberis sukr atvaizd

mirusio austro abato, vadinto daktaru Viezingeriu. Palyginus su senja

abato nuotrauka, jie pasirod identiki. Fonas ir drabuiai skirtingi, betkitais atvilgiais nuotraukos vienodos, netgi sutampa eliai, krintantys

deinija veido puse. T pat galima teigti ir apie paveiksl, neva gaut

paranormaliu bdu per televizij Adolfo Houmo. Jame matyti daktaro

Myko daktaras Muleris". Kai lyginama su 1967 m. mirusio Mulerio

nuotrauka, galima neabejoti, jog jos neapsakomai pana ios, sutampa net

eliai, krintantys ant veido.

NUOTRAUKOS I DANGAUS?

Ar mirusij vaizdiniai tikrai materializuojasi kompiuteryje bei tele

vizoriaus ekrane, ar tai tik iuolaikikas triukas fotogtafijos su dvasiomis,

kaip senovinse nuotraukose? imtmeio pradioje klestintys fotografai

dar dvasi" veidus: mirusieji pasirodydavo vir galv gyviems giminai

iams studijinse nuotraukose. Kai kurie iuolaikiniai dvasi atvaizdai

kelia toki pat abejoni, kaip ir j antrininks senienos. Raytojas ir tyri

ntojas Rojus temanas taip komentavo Psichikos naujienose": Keista,

jie tie, i Anapus, bandydami sukurti mokslin ir psichin prover, ka

kodl kopijuoja senas falsifikuotas bibliotekines nuotraukas".Paprastas ir tiesmukikas atsakymas bt tas, kad jie yra sukurti ap

gavikikais bdais. Bet jeigu taip, grups moni turjo laikytis ypatin

gos konspirac ijos, ir tai nebt lengva tsti. Ar gali bti, kad IT K tyrin

tojai tapo suki aukomis? O gal j kompiuteri sistemas siskverb

raeivos kompiliatoriai? Ar galt tos nuot raukos bti para normaliu b

du pagamin ta piktavalik btybi klastot?

Skeptikai pikdiugikai tyiosis i minties apie kompiuteri cechus

bei idilikas vietoves anapus" ir i tariam nefizini dimensij. TSR turi

76


76/164

TV DANGUS

Ar dvasi portretai, matomi

kompiuteriuose ir televizori

ekranuose, yra iuolaikiniai suklastot

senovini dvasi

fotonuotrauk pavyzdiai?

Kairje: XIX imtmeio

nuotrauka - Ponai Leisi ir

jiems apsireikusi dvasia i

paaikinim, pasak j, gaunam i pai dvasini btybi telefonu ir

per kompiuterinius praneimus.Dvasins btybs turi knus, sudarytus i auktesni virpesi eteri

ns mediagos nei j emikieji savininkai. Ten nra lig, ir kiekvienas

brsta ir sensta prilygdamas fiziniam amiui nuo dvideimt penkeri ligi

trisdeimties. Jie gyvena rengtuose namuose, pastatytuose graiose vie

tose treiame astraliniame lygyje", - toji plan eta" vadinama Ma rduk .

Seksas nedraudiamas, btybs valgo maist, kuris materializuojamas min

timis. Nors ten nra fizinio skausmo, taiau dvasinis sielvartas neinyks.

Kaip TSR vaiz

duoja dang,

kiekvienas brsta

ir sensta prilygda

mas fiziniam

amiui nuo

dvideimties ligi

trisdeimties met

77


77/164

78


78/164

TV DANGUS

tojai tapo aukomis suki, sibrovusi j rengimus ir palikusi svarbi

kali, jog tai j rank darbas.

Instrumentini transkomunikacij (ITK) mokslo tiriamoji veikla

pajgi pateikti mokslini rodym apie gyvybs egzistavim po fizins

mirties ir jos ts tam tikroje plotmje, kuri galtume vadinti kitapus",

rojus", dangus". Reikia pripainti, jog TSR tyrintojai nesiek pasipel

nyti i savo mediagos ir veng reklamos. Julijus ir Meg Har-Fibachai

mokytojauja, turi po piln etat. Vis dlto j darbas kelia tarim ir ver

ia nepasitikti visa j veikla.

1995 m. rugsj II R tyrintojai i viso pasaulio Kornvalyje susirin

ko slaptam pokalbiui - aptarti ateities tyrinjim. Buvo kurta organiza

cija, kurios rikslas pltoti ir skatinti geresnius ryius tarp eksperimentuo

toji!. Ji buvo pavadinta T1TT - Tarptautiniu instrumentins transko-

munikacijos tinklu.

Kai Piteris Hougas para Markui Makjui praydamas paaikinti

kai kurias su kontaktais susijusias problemas, amerikietis atsak, kad jis

susirains tik sitikins, kad Hougas objektyviai iklausys ITK tyrinto

j. Piteris dar kart para apibdindamas ankstesnes knygas, kur giny

tina mediaga b

Documents

Hough. .Gyvenimas.po.Mirties.ir.Pasaulis.anapus