E. Huserlis (Husserl) vokiei filosofas, ymiausias fenomenologijos atstovas. Gim 1859 m. balandio 9 d. Prostejove (Prossnitz), ekoslovakijoje. 18761883 m. Leipcigo, Berlyno, Vienos universitetuose studijavo matematik ir fizik, buvo ymaus matematiko K. Vajertraso (Weierstrass, 18151897) asistentas, labai domjosi filosofija ir logika. 18841886 m. Vienos universitete klaus Franco Brentano (Brentano, 18381917) filosofijos paskait, dariusi jam, kaip filosofui, lemiam poveik. 18871901 m. dst Hals universitete, kur para pirm tom Aritmetikos filosofijos" (Philosophie der Aritmetik", Bd. L, 1891) ir du tomus Logini tyrinjim" (Logische Untersuchungen", Bd. 12., 19001901). 19011916 m., dirbdamas Getingeno universitete, para Grynosios fenomenologijos ir fenomenologins filosofijos idj" pirm tom (Ideen zu einer reinen Phanomenologie und phanomenologischen Philosophie", Bd. L, 1913). 19161929 m. dirbo Freiburgo universitete. 1939 m. mir.

Gyvendamas Freiburge, 1929 m. para Formalij ir transcendentalin logik" (Formale und transzendentale Logik"), 1931 m. Dekartikuosius apmstymus" (Meditations cartesiennes"), 1936 m. Europietikj moksl krizs ir transcendentalins filosofijos" pirm ir antr tom (Die Krisis der europaischen Wissenschaften und die transzendentale Philosophie").

Po mirties E. Huserlis paliko milinik kiek neskelbt rankrai (apie 45 000 psl.). Gelbdami nuo nacist, mstytojo mokiniai pergabeno juos Luveno universitet, Belgijoje, kur steigtas E. Huserlio archyvas. Rankraiai tvarkomi, ruoiami spaudai. Iki 1966 m. ileista 11 tom Husserlianos", kuri eina anksiau neskelbti darbai: Fenomenologijos idjos" (Ideen der Phanomenologie", 1907), Grynosios fenomenologijos.. ." antras ir treias tomas (Ideen zu...", 19161929), Pirmosios filosofijos" pirmas ir antras tomas (Erste Philosophie", 19231924), Fenomenologin psichologija" (Phanomenologische Psychologie", 1925), Laiko vidinio suvokimo fenomenologijos klausimu" (Zur Phanomenologie des inneren Zeitbewusstseins", 18931917) ir kiti.

Leidimo darbui vadovauja H. L. van Breda. Per artimiausius 14 15 met tikimasi ileisti vis E. Huserlio rankratin palikim. Yra leidiama ir serija studij Phaenomenologica", kurios iki 1965 m. ijo 19 tom.

E. Huserlio fenomenologin filosofija formavosi sudtingomis XIX a. pabaigosXX a. pradios Vakar Europos protinio gyvenimo slygomis. Be neokantizmo ir neohegelizmo, vairi srii mokslinink tarpe ypa takingos buvo pozityvizmo, tiksliau, scientizmo idjos, kurioms bdinga orientacija eksperimentinius gamtos moksl metodus ir koncepcijas, tiksli ir aiki j kalb. i idj populiarum nulm spartus gamtos moksl ir technikos vystymasis. Gamtamoksliniai metodai buvo laikomi ne tik mokslikumo etalonu, bet ir universaliu bdu socialinms-etinms problemoms sprsti. Logikoje, o i dalies ir gnoseologijoje, vyko kova tarp psichologizmo ir formalizmo. Be to, iaikjo, kad turim mokslini metod nepakanka naujoms problemoms sprsti. O tai vert perirti mokslo principus arba kl nepasitikjim mokslu apskritai.

Tuo paiu metu krsi scientizmui prieingos filosofins koncepcijos, pagrindiniu objektu imanios mog, kaip specifik bt daikt pasaulyje, mogaus subjektyvum ir krybin aktyvum, gyvenimo prasms klausimus. Tai labiausiai pasireik A. Bergsono intuicionizme, V. Deimso pragmatizme, V. Diltjaus (Dilthey, 18331911) gyvenimo filosofijoje" ir kitose filosofinse teorijose. iai krypiai priklauso ir E. Huserlio fenomenologin filosofija, kurioje pratsiamos ir vystomos tuo metu maai inom vokiei filosofo F. Brentano, ek matematiko ir logiko B. Bolcano (Bolzano, 17811848) bei j mokini vokiei filosofo ir psichologo K. tumpfo (Stumpf, 18481936) ir austgini savyje" koncepcija turjo takos E. Huserlio esms irjimo" teorijai. E. Huserlis taip pat sek ymiais tuometiniais matematikais ir logikais G. Frge (Frege, 18481925) ir D. Peanu (Peano, 1858 1932), mginusiais sukurti gryn matematik, pagrst logika. Kai kuriais savo krybos laikotarpiais jis rmsi Platono, Dekarto, Leibnico ir kit filosof idjomis.

Nors E. Huserlis savo filosofijoje siek gana apibrt tiksl, vieningos, ubaigtos sistemos jis nesukr, nes daugiau rpinosi vis gilesniu svarbiausi savo princip pagrindimu, negu nuosekliu j ivystymu. Galima iskirti tris E. Huserlio filosofijos raidos periodus: 1) priefenomenologin (18941900), kuriame, nepavykus mginimui psichologikai interpretuoti matematik, suformuluojama grynosios logikos, apvalytos nuo psichologijos, programa (Loginiai tyrinjimai", I dalis), 2) paprastos deskriptyvins epistemologins fenomenologijos (19011906, Loginiai tyrinjimai", II dalis) ir 3) grynosios fenomenologijos (19061938), kuriame filosofas siekia ivystyti universalius filosofijos bei mokslo pagrindus ir fenomenologins redukcijos keliu formuluoja transcendentalins fenomenologijos principus (Grynosios fenomenologijos ir fenomenologins filosofijos idjos" ir kiti veikalai).

Savo mokslins veiklos pradioje, dirbdamas matematikos srityje, E. Huserlis buvo psichologizmo takoje ir laiksi poirio, kad logikos ir matematikos principai, kaip mogaus proto krinys, priklauso nuo psichologini mstymo dsni. Bet greitai kai kurie matematikos, ypa aritmetikos, kaip mokslo, pagrindimo sunkumai bei i to kils sitikinimas, kad matematika ir gamtos mokslai yra metodologikai neubaigti, kad jiems trksta vidinio aikumo, pagrstumo, teorinio ubaigtumo, patikim mokslikumo kriterij, paskatino E. Huserl nuo matematikos pereiti prie logikos bei filosofijos ir atsisakyti psichologizmo. Matematikas, fizikas ar astronomas savo mokslo srityje i principo negali paaikinti savo metod logiko teisingumo, negali atsakyti klausim, kas yra tiesa. Mokslas kuria dsnius, formules, teorijas, padedanias mums orientuotis pasaulyje, o filosofija tiria, kaip i viso galima teorija, kas i esms yra daiktai", vykiai", dsniai". Gamtamokslins inios nra teisingas inojimas tikrja prasme, nra tiesa, nes n vienas i moksl teiginys, n vienas dsnis nra apriorikai akivaizdus ir absoliuiai privalomas. Visuotinio traukos dsnio n vienas mokslininkas nelaiko absoliuiai teisingu dsniu. Tik filosofija ir logika, teigia E. Huserlis, gali sukurti metodologinius visos moksl sistemos pagrindus, gali bti mokslinio painimo logika, mokymu apie moksl. Taiau tai turi bti visai nauja filosofija, pirmoji filosofija", kuri teikt visiems mokslams prielaidas, bet pati neturt ir nereikalaut joki prielaid, atsisakyt bet koki iankstini hipotezi ir konstrukcij, remtsi tik tuo, kas akivaizdu ir neabejotina. itoki filosofij E. Huserlis pavadino fenomenologija.

Siekdamas io tikslo, E. Huserlis grietai reikalavo atsisakyti psichologizmo, painiojanio du skirtingus dalykus: psichini fakt sfer ir paintini akt prasms sfer. Jis nurod, kad psichologijos objektas yra mstymas, kaip psichinis procesas, o logikos objektas idealioji io proceso prasm, dl to logikos dsniai nepriklauso nuo psichologijos dsni. Psichologizmas, tvirtindamas, kad logikos pagrindas yra psichologija, veda antropologizm, reliatyvizm ir skepticizm, atima galimyb ieiti u empirini fakt ir apibendrinim rib ir suvokti ties. Tiesa, tame tarpe ir login, negali priklausyti nuo moni psichikos akt ir proto sprendim, nuo mogaus prigimties apskritai, taip pat nuo bendramogikos paintins veiklos. Tiesos tai idealios mogikojo painimo galimybs, idealios absoliuios normos visokiems protams ir j sprendimams. Tiesa taip pat nepriklauso nuo empirinio pasaulio struktros, erdvs ir laiko slyg, nuo realiosios objektyviosios bties ir nuo j pastanios smons. Tiesos sfera tai idealios bties, grynj dsni", idealios vienybs, prieingos realybs vairovei, sfera. Kiekviena tiesa tai reikms vienyb virlaikinje tiesos karalystje", kuri realiai neegzistuoja, o tiktai reikia. it virindividuali, viristorin sfer turi tirti filosofija. Toks tiesos atskyrimas nuo objektyviosios tikrovs ankstyvj E. Huserlio filosofij priartina prie objektyviojo idealizmo (platonizmo). Daugeliu klausim pagrstai kritikuodamas psichologizm, E. Huserlis pasisako ne tik prie subjektyvistin tiesos supratim, bet ir prie materialistin pirmiausia dialektin-materialistin jos aikinim".

Psichologizmo kritikos tikslas paruoti pagrindus grynajai logikai", kuri turi padti fenomenologijai iaikinti tiesos painimo esm ir struktr. Grynosios logikos" udavinys deskriptyviai ianalizuoti vairius mstymo tipus ir intuityvios smons formas: iaikinti pirmines moksl svokas (svoka, padtis, tiesa, daiktas, vienyb, santykis ir kt.), kaip grynos reikms kategorijas", ir nustatyti j ryius; atskleisti iose pirminse svokose slypinius dsnius ir teorijas (iprotavim teorija, grynoji daugybi teorija, santyki logika ir kt.); inagrinti teorij apie galimas teorij ir dsni santyki formas.

ios programos, kuriai skirtas antrasis Logini tyrinjim" tomas, E. Huserlis iki galo nevykd, taiau suformulavo kelet svarbi fenomenologijos princip, pavyzdiui, reikms teorij, ideacijos ir abstrakcijos teorij, smons intencionalumo koncepcij ir kita. iame veikale ikeliamos kai kurios svarbios logikos problemos, stimuliuojaniai paveikusios iuolaikins logikos, pirmiausia matematins logikos, raid.

Kritikuodamas empiristines abstrakcijos teorijas, E. Huserlis aikina, kad bendryb mes suvokiame ne abstrakcijos, o vadinamosios ideacijos, t. y. intelektualins intuicijos, betarpiko intelektualinio esms irjimo" (Wesensschau) bdu. Grynoji esm"eidos yra smonei idealiai duodama", t. y. intuityviai irima realaus ar galimo patyrimo, stebjimo, prisiminimo, fantazijos duomenyse, taip pat nepatyrimini, neapimani egzistavimo", grynai sivaizduojani" suvokim duomenyse. Jeigu vaizduotje sukuriame koki nors erdvin form ar melodij, tai ideacijos keliu galime jose irti atitinkamas erdvins formos, melodijos grynsias esmes". Be to, visikai nesvarbu, ar esame k nors panaaus patyr i tikrj.

itokia situacija yra aukiausia stebjimo ris, kai i vidaus patiriama tiesos vienyb, pastovumas, bendrareikmikumas. Nordami to pasiekti, turime atlikti eidetin redukcij, t. y. paalinti i smons, suskliausti" visa, kas faktika, individualu, atskira, nesvarbu, ar tai bt realaus ar idealaus pobdio, atmesti visok tokios ries inojim, ypa mokslin. Grynosios esms", suvokiamos tokios redukcijos dka, nra platonikos, realios, aminos, nekintamos esybs; jas sudaro pati subjektyvioji smon, suvokdama atskirybs. i operacij papildo fenomenologin arba transcendentalin redukcija (fenomenologin epoche), kurioje, kartu su realiuoju ir idealiuoju pasauliu, yra paalinama ir psichologin smon, t. y., individualusis A" su jo realiais psichologiniais bruoais ir igyvenimais. Pasilieka grynas smons srautas", tiesos igyvenimo procesas jos vidins logikos ir grynosios" struktros poiriu. Tai ir yra fenomenologins analizs objektas.

E. Huserlio filosofija kelia ir sprendia daugel reali ir svarbi logikos ir painimo teorijos problem. Pirmiausia, Huserlis mgino veikti sprag tarp mstymo ir stebjimo, jutimins veiklos, kuri buvo klasikinje racionalistinje filosofijoje". Taiau, bdamas subjektyviojo, vliau objektyviojo idealizmo pozicijose, atsiribodamas nuo istorins paintins moni praktikos, jis negaljo i problem reikiamai teorikai suformuluoti ir isprsti.

Analizuodamas grynos" smons srauto struktr, E. Huserlis nustato, kad jo elementarios sudtins dalys yra specifikos visybs fenomenai, turintys savyje betarpikos vienybs su tiesa, esme moment. Pagrindinis grynj" smons akt bruoas yra j intencionalumas, nukreiptumas k nors, kas skiriasi nuo paios smons. Taiau intencionals smons aktai, intencijos nepriklauso nuo realij objekt patyrimo, jie yra autonomiki proto aktai, imanentika smons savyb, kurios vienintelis altinis yra pati smon 12 . Smons intencionalumas nereikia santykio tarp jos ir iorinio objekto arba santykio tarp paios smons turinio moment. Intencionals aktai tiktai suteikia daiktams objektyvi prasm, bet patys daiktai tampa neatsiejamais prasms momentais, virsta tik intencionali akt sudaryta prasms struktra. Daikto objektyvumas virsta subjektyvumo funkcija.

Pagal intencionalumo koncepcij yra skiriamos dvi smons sferos: noez (graik. noesis mstymas) intencionalini igyvenim visuma, subjektyvioji smons realyb; noema (graik. noema sumanymas, ketinimas) tai, k intencionals smons igyvenimai yra nukreipti, objektyvioji daikto prasms struktra. Grynosios smons struktr aikinama noetini ir noematini komponent ir n vien i j nesuvedamo grynojo A" deriniu.

Vlesniuose E. Huserlio darbuose, ileistuose jau po mirties, vietoj ankstesns gnoseologins problematikos, daugiausia keliami so-cialiniai-humanistiniai klausimai. Veikale Europos moksl kriz ir transcendentalin fenomenologija" autorius nagrinja klausim apie painimo socialin prasm ir daro ivad, kad dabartiniai Europos mokslai pergyvena kriz, nes netgi humanitariniai mokslai atsisako viso to, kas lieia mogaus dvasin pasaul, poreikius ir gyvenimo prasm. Krizs neivengia ir filosofija, nes ji krypsta iracionalizm bei skepticizm ir tolsta nuo savo racionalios paskirties. Todl filosofas grietai smerkia pozityvistin mokslo sferos apribojim. Jis pabria, kad yra prarandamas ir tikjimas protu, istorijos ir gyvenimo prasme. O tai reikia idjin visos europietikos kultros ir visuomens kriz. Europ jis supranta kaip dvasini vertybi, mstysenos ir pasauliros vienyb, kurios istorijoje realizuojasi telos (graik. telos tikslas) pirmapradis tikslas ir prasm. Nepaisant ios idealistins koncepcijos, E. Huserliui pavyksta ikelti daug svarbi buruazins visuomens socialini problem.

Nedarydamas pesimistini ivad apie visuomens ateit, E. Huserlis periri fenomenologijos udavinius ir pabria, kad filosofas turt bti atsakingas u savo visuomens likim, turt tyrinti jos krizs prieastis, iekoti keli jai veikti. Todl mstytojas nori perirti mokslinio painimo kriterijus ir nurodo, kad tokie kriterijai randami moni praktinje veikloje, kasdieninje patirtyje, gyvenimo pasaulyje" (,,Lebenswelt"), kuriuo remiasi mokslinis painimas. Keliami ir mogaus egzistencijos bei gyvenimo prasms klausimai, kurie vliau sudar iracionalistins egzistencializmo filosofijos branduol.

Fenomenologija yra viena takingiausi iuolaikins idealistins filosofijos srovi. Gauss E. Huserlio pasekjai fenomenologijos idjas ir metodus vysto estetikos, etikos, psichologijos, religijos, teiss ir kitose srityse. ymiausias j yra M. eleris (Scheler, 18741928), sukrs savarankik mokykl. I kit ymesni yra ie: M. Gaigeris (Geiger, 18801937), M. Diufrenas (Dufrenne, g. 1910) estetikos srityje; A. Pfenderis (Pfander, 18701941), L. Binsvangeris (Binswanger, g. 1818)psichologijoje ir psichiatrijoje; A. Rainachas (Reinach, 18831917) teisje; D. fon Hildebrandas (Hildebrand, g. 1889), R. Polenas (Polin, g. 1911) etikoje ir aksiologijoje; taip pat R. Rikioras (Ricouer, g. 1913), E. teinas (Stein, 18911942), H. KonradasMarcijus (Conrad-Martius, 18881966), K. Stavenhagenas (Stavenha-gen, 18851951), R. Ingardenas (Ingarden, g. 1893) ir kiti.

Fenomenologija tiesiogiai veik egzistencialistus M. Haidegerj, .-P. Sartr, kurie buvo E. Huserlio mokiniai, taip pat G. Marsel (Marcei, g. 1889), M. Merlo-Pont (Merleau-Ponty, 19081961) ir kitus.

Tarp E. Huserlio pasekj yra dideli skirtum, taiau visiems jiems bdingas poiris, kad filosofija turi bti deskriptyvus mokslas, aprainjantis fenomenus tiesioginio suvokimo (Anschauung) bdu.