I lg inių gamybos

technologija ir organizavimas

2

GAMYBOS TECHNOLOGIJOS DALIS

Gaminio charakteristika ir žaliavos

Pagrindiniai parametrai

B

L

H

Ţymuo L,

mm

B,

mm

H,

mm

Betono

klasė

Betono

projektinė

markė

Betonas,

m3

Plienas,

kg

Masė,

t

PRG 36.1.4-4T 3580 120 400 C16/20 F50 F50 0,17 26,55 0,43

3

Ženklinimas:

1. Ant gaminių paviršių nenuplaunamais daţais įskaitomai uţrašoma: gamino ţymuo;

įmonės pavadinimas arba prekės ţenklas; pagaminimo data; TK ţyma; masė, t;

2. Ţenklinimas turi atitikti gamintojo standarto reikalavimus.

3. Ţenklinant galima priklijuojant atmosferos poveikiui atsparią etiketę, kurioje surašomi

visi 2 punkte paminėti duomenys.

Ilginių gamybos techninės charakteristikos:

1. Gaminiai gaminami iš armatūrinio plieno ir normaliojo betono.

2. Ant gaminių paviršių neturi būti rūdţių ir riebalų dėmių.

3. Gaminiuose betono plyšiai yra neleistini.

4. Betonas po 28 parų kietėjimo turi pasiekti projektinės klasės reikiamą stiprį.

Laikymas ir gabenimas:

1. Gaminiai laikomi horizontalioje padėtyje, ne daugiau kaip po keturis, vienas ant kito.

2. Gaminiai turi būti laikomi taip, kad matytųsi ţenklinimas.

3. Gaminiai gali būti gabenami visomis transporto priemonėmis, ne daugiau kaip po

keturis, vienas ant kito.

Betono sudėties projektavimas

Sortimento parinkimas

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

17,4 18,2 19,4 19,3 19,7 17,6 18,2 20,1 20,8 21 22,6 21,8 20,6 20,7 19

1) 15-os imčių stiprio gniuţdant vidurkis:

15X (17,4+18,2+19,4+19,3+19,7+17,6+18,2+20,1+20,8+21+22,6+21,8+20,6+20,7+19)/1

5==19,76 MPa.

2) Apskaičiuoju standartinį nuokrypį Sn , MPa:

1

1

2

n

xx

S

n

ni

n

5,5696+2,4336+0,1296+0,2116+0,0036+4,6656+2,4336+0,1156+1,0816+1,5376+8,0656

+4,1616+0,7056+0,8836+0,5776=32,5760 MPa.

15-1=14

n

xX i

n

4

53,114

5760,32S15 MPa;

3) Reikalavimai C 16/20 klasės betono, penkiolikos imčių stiprių gniuţdant vidurkiui:

1515 *48.1 SfX ck

fck = 16 MPa;

19,76 ≥ 16 + 1,48 * 1,53

19,76 ≥ 18,26

4) Reikalavimai C 16/20 klasės betono maţiausiam stiprio gniuţdant rezultatui:

Xmin ≥ fck – 4

17,4 MPa ≥ 16 MPa

Betono klasė Betono stipris gniuţdant Atsparumo šalčiui klasė

C16/20 fck = 20 F50

Atitinkamos klasės betono stipris gniuţdant fb turi tenkinti sąlygą:

nbkb S*λff

fb – reikiamas betono stipris gniuţdant, MPa;

Sn – betono stiprio gniuţdant standartinis nuokrypis, Sn = 1,53 MPa;

– koeficientas, priklausantis nuo imties dydţio = 1,48;

fb=20+1,48*1,53=22,3MPa;

Betono stipris gniuţdant fb, apskaičiuojamas pagal formulę: 4.0C

Vkai :

5,0V

C*f*k*Af c0b ;

fb – betono stipris gniuţdant, MPa;

fc – cemento stipris gniuţdant fc = 40MPa;

A – koeficientas, nusakantis medţiagų kokybę, A = 0,60;

k0 – koeficientas, priklausantis nuo oro kiekio betono mišinyje, k0 = 0,95

VC – cemento ir vandens santykis, vieneto dalimis;

C – cemento kiekis betono mišinyje;

V – vandens kiekis betono mišinyje;

Išsireiškiame ir apskaičiuojame optimalų C

V santykį:

68,020*95,0*60,0*5,03,22

20*95,0*60,0

***5,0

**

0

0

fkAf

fkA

CV

b

c

09,220*95,0*60,0*5,03,22

20*95,0*60,0

***5,0

**

0

0

fkAf

fkA

CV

b

c

Kadangi betono atsparumo šalčiui klasė F50, priimame V/C santykį 0,68

Naudojame CEM I 32,5 cementą;

Parenkame vandens kiekį V0:

5

Kai didţiausias uţpildo stambumas Dmax = 16mm; betono mišinio Sl = (8…20)mm;

uţpildas – skalda; V0=205l;

Kadangi projektuojame smėlingą betoną

V=0,9*V0=0,9*205=184,5;

Kadangi naudojame plastiklį: V=0,9*184,5=166,1l;

Reikalingas cemento kiekis:

C=V/(V/C)=166,1/0,68=244,3kg;

Stambaus uţpildo kiekis St:

kg8,930

66,2

1

55,1

297,1*2*417,0

1000

1*T

1000St

StStp

St

Stambaus uţpildo tuštumėtumas, vieneto dalimis:

ststpst ρ/ρ1T 1-1550/2660=0,417;

Stambaus uţpildo (skaldos) dalelių tankis ir piltinis tankis: Stρ 2660kg/m3;

Stpρ 1550 kg/m3;

Smėlio kiekis Sm:

kg7,107365,2*1,16666,2

8,930

1,3

3,2441000*V

StC1000Sm Sm

StC

;

Cemento tankis: Cρ 3100kg/m3; Smėlio dalelių tankis: Smρ 2650kg/m

3;

Patikrinimas, apskaičiavus visų komponentų kiekius:

Sąlyga: 1000st

t

sm

m

vc

SSVC

100066,2

8,930

65,2

7,1073

0,1

1,166

1,3

3,244

Plastiklio kiekis Pl:

Pl=C/100*0.35=244,3/100*0.35=0,855 kg;

Medţiagų kiekiai 1m3 betono mišinio

Medţiagos Kiekis 1m3 betono mišinio Medţiagų tūriai, m

3

Cemento kiekis, kg 244,3 0,079

Vandens kiekis, l 166,1 0,166

Skaldos kiekis, kg 930,8 0,350

Smėlio kiekis, kg 1073,7 0,405

Plastiklio kiekis, kg 0,855 0,001

∑=2416,44

6

Gamybinių pajėgumų skaičiavimas

Gamybiniai pajėgumai

1 Gaminys PRG 36.1.4-4T

2 Gamybos būdas Stendinis

3 Gaminio eskizas

B

L

H

4 Gaminio

charakteristika:

betono klasė C16/20

betono tūris, m3

0,17

gaminio masė, t 0,43

armatūros masė, kg 26,55

5 Gamybinis

pajėgumas:

per metus Qm, m3

7000

Qm, vnt 41176

per parą Qp, m3

27,56

Qp, vnt 162

per pamainą Qpam, m3

27,56

Qpam, vnt 162

per valandą Qh, m3

4,31

Qh, vnt 25,35

Medţiagų sąnaudos

Medţiagos Per

valandą Per pamainą Per parą Per metus

Cementas, t be nuostolių 1,06 6,78 6,78 1722

su nuostoliais 1,08 6,92 6,92 1757.7

Skalda, m3 be nuostolių 1,51 9,74 9,74 2475

su nuostoliais 1,56 10,04 10,04 2549

Smėlis, m3 be nuostolių 1,75 11,28 11,28 2865

su nuostoliais 1,80 11,61 11,61 2951

Vanduo, l be nuostolių 716 4582 4582 1163828

su nuostoliais 723 4627 4627 1175258

Armatūra, t be nuostolių 0,673 4,30 4,30 1093

su nuostoliais 0,699 4,47 4,47 1137

Plastiklis, kg be nuostolių 3,68 23,6 23,6 5994.4

su nuostoliais 3,72 23.8 23.8 6045.2

Betonas, m3

be nuostolių 4,31 27,56 27,56 7000,24

su nuostoliais 4,35 27,84 27,84 7070,24

Betono nuostoliai sudaro 1,0%; cemento – 2,0%; smėlio ir ţvirgţdo – 3,0%; vandens – 1,0%;

plastiklis– 1,0%; armatūros – 4,0%.

7

Gamybinio proceso technologinės schemos aprašymas

Dozatorius Dozatorius Dozatorius Dozatorius Dozatorius

Cementas Smelis Skalda Vanduo Priedai

Maisykle

Tiektuvas

Formu paruosimas

Armaturos sudejimas

Gaminiu formavimas

Gaminiu kietinimas

Gaminiu isformavimas

Sandeliavimas

Armaturos sandeliavimas

Armaturos elementu gamyba

Cementas. Įvertinant specifines cementų savybes, keliami tokie reikalavimai:

jie turi būti sandėliuojami pagal rūšis ir markes,

naujai atveţtą cementą reikia laikyti atskiroje taroje ir nenaudoti tol, kol nebus

gauti laboratorinių tyrimų duomenys,

kad nesumaţėtų aktyvumas, cementą reikia apsaugoti nuo kritulių ir grunto

drėgmės,

kad cementas sandelyje nesusigulėtų, reikia perkrauti iš vienos sandelio taros į

kitą.

Pagal konstrukciją cemento sandėliai būna bunkeriniai ir silosiniai.

Smėlis, skalda – užpildai. Transportuojant, iškraunant ir sandėliuojant uţpildus, reikia

laikytis tokių taisyklių:

sandėlis turi būti toks, kad uţpildus gamybai būtų galima tiekti nepertraukiamai

uţpildų paėmimas iš transporto priemonių, sandėliavimas, jų transportavimas į

betono mišinio paruošimo cechą turi būti mechanizuotas ir automatizuotas

mechanizuoto uţpildų iškrovimo iš transporto priemonių trukmė turi būti

trumpiausia

sandėliuose uţpildai turi būti laikomi taroje, pagal rūšis ir frakcijas

iškraunant iš transporto priemonių, gabenat iš vienos vietos į kitą, uţpildai

neturi būti trupinami, skirstomi į frakcijas

reikia apsaugoti uţpildus, kad nebūtų uţteršti įvairiomis priemaišomis.

Uţpildai į surenkamojo gelţbetonio gamyklas veţami geleţinkeliais, automobilių

transportu ir vandens keliais, o iš transporto priemonių iškraunami gravitaciniu būdu, nuţeriant

arba kasant. Efektyviausias iškrovimo būdas yra gravitacinis, kai uţpildai išbyra veikiami

sunkio jėgos.

Vanduo. Betono mišiniui ruošti ir betonui laistyti vanduo turi būti švarus, be ţalingų,

trukdančių betonui normaliai kietėti priemaišų (rūgščių, sulfatų, riebalų ir kt.). Jame gali būti

8

ne daugiau kaip 5000 mg/l įvairių ištirpusių druskų, iš kurių sulfatų – ne daugiau kaip 2700

mg/l. Vanduo turi būti nerūgštus, t.y. jo pH – nemaţesnis kaip 4.

Betono mišiniui ruošti galima vartoti jūrų bei kitokį sūrų vandenį, jeigu jame ištirpusių

druskų kiekis ne didesnis uţ leistinąjį. Betono, uţmaišyto su tokiu vandeniu, paviršiuje gali

atsirasti dėmių, gali rudyti gelţbetonių konstrukcijų armatūra. Druskingų vandenų negalima

vartoti tada, kai betono mišiniais ruošiami su aliumnatiniais cementais. Betono mišiniams

ruošti negalima vartoti vandens, kuriame yra daug organinių priemaišų, t.y. nutekamųjų bei

balų vandens. Betonui geriausia tinka geriamasis vandentiekio vanduo ir švarus upių bei eţerų

vanduo.

Plastiklis. Pastaruoju metu cheminių priedų panaudojimas tapo svarbia betono

technologijos techninio progreso kryptimi. Jie padeda optimizuoti gelţbetoninių gaminių

gamybos proceso parametrus, pagerina mišinių ir betonų savybes.

Cheminiai priedai pagal poveikio pobūdį skirstomi į tokias grupes:

reguliuojantys betono mišinių reologines savybes,

reguliuojantys betono rišimosi ir kietėjimo trukmę,

reguliuojantys betono struktūrą,

apsaugantys armatūrą nuo korozijos,

specialiųjų betonų priedai.

Dozatorius. Betono mišinio komponentai daţniausiai dozuojami pagal masę.

Cementas, vanduo ir plastiklis dozuojami 1%, o uţpildai 2%. Dozavimo tikslumui kenkia

kintama uţpildų drėgmė, todėl ja reikia ţinoti iš anksto ir įvertinti.

Automatinio veikimo dozatoriais medţiagos sveriamos pagal programą nedalyvaujant

operatoriui. Į pusiau automatinio veikimo dozatoriaus bunkerį medţiagos patenka ir

atsveriamos automatiškai, o į betono maišytuvą jos suberiamos gavus operatoriaus signalą iš

valdymo pulto. Rankinio valdymo dozatorių bunkerių uţdorius valdo operatorius. Medţiagų

masę jis mato svėrimo mechanizmo skalėje. Pagal darbo rėţimą dozatoriai būna ciklinio ir

nuolatinio veikimo.

Tarpinis bunkeris. Į tarpinį bunkerį yra supilamas smėlio ir skaldos sudozuotas kiekis.

Maišyklė. Pagal darbo rėţimą maišytuvai būna ciklinio ir nuolatinio veikimo. Ciklinio

veikimo maišytuvų svarbiausias technologinis rodiklis yra būgno talpa, o nuolatinio veikimo

maišytuvams – našumas (mišinio kiekis per laiko vienetą).

Pagal darbo principą maišytuvai būna gravitaciniai ir priverstinio maišymo.

9

Transportavimo bunkeris. Šis įrenginys tiekia jau paruoštą mišinį į cecho patalpas,

kur bus išpilstytas į iš anksto paruoštus stendus.

Formų paruošimas. Formos yra skirtos reikiamai gaminio formai ir matmenims gauti,

bei paviršiaus lygumui uţtikrinti. Formų konstrukcija turi uţtikrinti jų standumą, t.y.

nesideformuoti įpylus mišinį, turi būti sandarios, kad nenutekėtų mišinys.

Į formų paruošima taip pat patenka formų surinkimas, valymas ir tepimas. Daţniausiai

naudojamos metalinės formos. Jų naudojimo trukmė apibūdinama jų apyvartumu, t.y. kiek

kartų galima jas panaudoti. Tokias formas galima naudoti 1000 kartų. Metalinės formos

daţniausiai būna su atidaromais bortais. Kartais formų sienelės būna su dvisluoksniais bortais,

su tam tikromis tuštumomis, į kurias paduodami garai ar vanduo kietėjimo metu. Po kiekvieno

formavimo, gaminių formos yra valomos ir tepamos. Tai atliekama rankomis arba

mechanizuotai. Tam naudojamos įvairiausios suspensijos, vandeninės emulsijos, alyvos, naftos

produktai ir jų mišiniai.

Naudojamiems mišiniams keliami reikalavimai:

jų konsistencija turi būti tokai, kad juos galima būtų uţpurkšti ar uţtepti teptuku

0,1..0,3mm plonu sluoksniu,

tepalas turi turėti gerą adheziją – prilipimą prie metalo paviršiaus,

turi būti atsparus vandeniui,

neturėti neigiamo poveikio kietėjimui,

nepalikti dėmių betono paviršiuje,

turi nesukelti formos korozijos,

turi nesukelti antisanitarinių sąlygų.

Formų tipas dar priklauso ir nuo to kokia bus dedama armatūra:

paprastos neįtemtai armuotiems gaminiams gaminti,

jėginės formos – įtemtoms konstrukcijoms gaminti.

Išformavus gaminį, formos yra išvalomos ir sutepamos specialia įrengimo pagalba.

Įrenginiui yra numatoma tiek bėgių eilių, tiek kiek ir atskirų stendų.

Armatūros sandėliavimas. Strypinė ir vielinė armatūra iškraunama tiltiniais kranais,

telferiais, iškrautuvais ir sandėliuose laikoma pagal markes ir skersmenis. Armatūra yra

tiekiama partijomis. Partija, t.y. vienodos klasės, markės, skersmens armatūrinis plienas

pristatomas į įmonę tuo pačiu metu.

Kiekvienas strypinės armatūros paketas arba vielinis ritinys turi turėti pritvirtintą

metalinę plokštelę, kurioje uţrašoma lydinio numeris ir plieno markė, patvirtinti įmonės ir TKS

ţenklais.

Priimta armatūra turi būti laikoma sausuose sandeliuose, kurie įrengiami atskirame

pastate arba armatūrinio cecho tąsoje. Laikoma armatūra neturi uţsiteršti arba surūdyti. Šalto

tempimo ir lydinės armatūros negalima nešioti iš šiltos patalpos į šaltą, nes tai pagreitina

koroziją. Strypinė armatūra laikoma specialiuose stelaţuose.

Armatūros elementų gamyba. Visi gelţbetoninių konstrukcijų armavimo elementai

gaminami armatūros cechuose, kuriuose plienas valomas, tiesinamas, karpomas, lankstomas,

sandūriniu būdu suvirinamas, gaminami tinklai, plokštieji ir erdviniai strypai, gaminamos ir

metalizuojamos įdėtinės detalės ir t.t.. Pagaminti armatūros karkasai pristatomi į gamybinį

pastatą ir laikomi laikinajame armatūros sandėlyje.

Armatūros sudėjimas. Gaminant gelţbetonines konstrukcijas armavimo elementus,

pavieniai strypai daţniausiai suvirinami kontaktiniu arba sandūriniu būdu. Išilginiai ir

skersiniai strypai į suvirinimo mašiną paduodami nepertraukiamai iš ritinių. Skersinius strypus

galima paruošti iš anksto ir sudėti į skersinių strypų bunkerį.

Elektrinė ir pneumatinė įrenginio sistemos atlieka tokias darbo operacijas:

paduoda skersinį strypą iš ritinio arba bunkerio tarp elektrodų,

nuleidţia viršutinius elektrodus ir suspaudţia išilginius bei skersinius strypus

sukryţiavimo vietose,

įjungia suvirinimo srovę ir tuo pačiu metu suvirina visuose taškuose,

10

pakelia elektrodus ir virinamą tinklą perstumia per vieną ţingsnį.

Paskui operacijos kartojamos.

Armatūros įtempimas. Gelţbetoninių konstrukcijų su iš anksto įtemtąja armatūra

gamybos technologijų skirtumai yra:

armatūros įtempimo laikas,

konstrukcijų apspaudimo pobūdis

armatūros įtempimo būdas,

Gaminant įtemptąsias gelţbetonines konstrukcijas:

armatūra įtempiama prieš betonuojant,

armatūra priverčiama pailgėti ir apspausti kietėjantį betoną,

armatūra įtempiama sukietėjus betonui.

Armatūra, įtempta prieš betonuojant, laikinai įtvirtinama stendų arba formų atsparose.

Sukietėjus betonui, ji atlaisvinama ir sutrumpėdama apspaudţia konstrukciją.

Armatūra verčiama pailgėti betonui kietėjant, kai naudojami specialūs plėtrieji

cementai (cheminis armatūros įtempimo būdas).

Armatūra gali būti įtempiama betonui sukietėjus. Tuo atveju betonuojamoje

konstrukcijoje suformuojami kanalai, į kuriuos, betonui sukietėjus, sudedama įtempiamoji

armatūra. Kad įtemta ir gelţbetoninės konstrukcijos galuose įtvirtinta armatūra nerūdytų,

kanalai pripildomi cemento skiedinio. Įtemptoji armatūra gali būti ir konstrukcijų paviršiuje.

Tuo atveju ji dengiama apsauginiu betono sluoksniu.

Gaminių formavimas. Formavimas – tai kompleksinis procesas, kurio metu gaminami

tam tikros formos gaminiai. Surenkamųjų gelţbetoninių konstrukcijų gamybos procesas

susideda iš:betono mišinio klojimo į formas (mišinys čia patenka iš betono mišinio ruošimo

cecho tiektuvais),

mišinio paskirstymo,

mišinio sutankinimo procesas,

Nuo formavimo ypač priklauso gaminių kokybė. Daugelis gelţbetoninių gaminių

defektų susiję su formavimo procesu. Suformuoti gaminiai turi būti tam tikros formos ir tikslių

matmenų. Formuojant gelţbetoninius gaminius, labai svarbu, kad mišinių savybės atitiktų

formavimo metodus.

Betono ir mišinio tankėjimas labiausiai priklauso nuo mišinio formuojamumo, t.y.

sugebėjimo įgyti bet kokią formą veikiant savajai masei ir išoriniams dinaminiams veiksniams.

Formuojamumas labiausiai priklauso nuo mišinių vidinių jėgų (sunkio, trinties ir sankabos tarp

dalelių) santykio.

Formuojamas ir tankinamasis betonas deformuojasi. Ši deformacija susideda iš

negrįţtamosios mišinio deformacijos, atsirandančios dėl to, kad dalelės susidėstė

kompaktiškiau, cemento tešla tolygiau pasiskirstė tarp dalelių, išspaudė orą buvusį cemento

tešloje ir mišinyje.

Įvertinant betono mišinių formuojamumą, nepakanka duomenų apie technologines

savybes. Labai svarbios tuo poţiūriu savybės yra sutankintų mišinių stiprumas ir

deformatyvumas.

Gaminių kietinimas. Betoninių ir gelţbetoninių gaminių kietėjimo normalioje

temperatūroje (15..20oC) trukmė daug kartų ilgesnė uţ kitų technologinių procesų trukmę. Dėl

to naudojami įvairūs betono kietėjimo intensyvinimo būdai. Tai technologiniai, cheminiai ir

šiluminiai.

Technologinis kietėjimo intensyvumo būdas – tai toks, kai betono mišiniai ruošiami su

greitai kietėjančiais cementais, kai prekinis portlandcementis papildomai sumalamas, kai

vibravimo būdu aktyvinamas cemento tešla, skiedinys arba betono mišinys, kai vartojami

standūs mišiniai.

Cheminis kietėjimo intensyvumo būdas – kai į betono mišinius pridedama cheminių

priedų – kietėjimo greitiklių.

11

Šiluminiai kietėjimo intensyvinimo būdai – kai betoniniai ir gelţbetoniniai gaminiai

šildomi karštu garu arba vandeniu, elektros srove. Šiluminiai būdai efektyviausi ir daţniausiai

naudojami.

Gaminių išformavimas. Gaminiai yra išformuojami - išimami iš formų ir apdailinami.

Gelţbetoninių gaminių apdailos būdai ir medţiagos parenkami įvertinant daug veiksnių.

Apdaila turi būti patvari, saugoti betoną nuo atmosferos bei agresyvių medţiagų poveikio,

tenkinti architektūrinius dekoratyvinius reikalavimus.

Surenkamojo gelţbetoninio gamyklose naudojamus gaminių paviršius apdailos būdus

galima skirstyti:

pagal dekoratyvinio sluoksnio padarymo sąlygas ir laiką (padaroma gaminį

formuojant arba jam sukietėjus),

pagal apdailai vartojamas medţiagas (dekoratyvios birios medţiagos, įvairios

plytelės, baltasis ir spalvotieji cementai, polimercementinės mastikos, įvairūs daţai ir

kt.),pagal apdailos sluoksnio paviršiaus pobūdį (lygus, reljefinis),

pagal apdailos spalvą (vienspalvė, daugiaspalvė),

pagal gaminių gamybos technologiją (apdailos sluoksnis apačioje ar viršuje,

gamyba vertikaliose formose).

Gelţbetoninių gaminių paviršiaus industrinės apdailos būdai skiriasi gamybos

technologija, kaina. Kiekvienas jų turi savo specifinių pranašumų, ir galima taikyti kiekvieną

atskirai arba derinant su kitokiais apdailos būdais.

Gaminių sandėliavimas. Kiekviena gamykla turi turėti gatavos produkcijos sandėlius,

kol bus realizuoti. Sandėliuose gaminius galima laikyti tol, kol jie įgyja reikiamą stiprumą.

Taip pat gaminius galima komplektuoti, stambinti montuojant iš smulkesnių elementų, taisyti

defektus.

Gelţbetoninius gaminius reikia sandėliuoti pagal techninėse sąlygose nurodomą tvarką

ir saugos darbo taisykles. Kai gamykla specializuota, sandėliuose turi tilpti 8..12 parų gatavos

produkcijos atsarga. Gelţbetoniniai gaminiai paprastai sandėliuojami atvirose, lygiose

betoninėse aikštelėse. Kad nutekėtų vanduo grindys daromos 1..2o nuolydţio. Sandėliuose turi

būti kėlimo ir transportavimo įrenginiai, kad iš formavimo cecho atveţtus gaminius sukrautų į

rietuves bei pakrautų į geleţinkelio ar automobilinio transporto priemones.

Sandėliuojamų gaminių padėtis, išskyrus kolonas, atramas, polius, ir kitus panašius

paskirties gaminius, turi būti tokia pat, kokia bus pastatuose ir statiniuose. Rietuvių aukštį ir

atrėmimo būdus reikia nustatyti pagal to tipo gaminių standartų ir techninių sąlygų

reikalavimus.

Denginių sijos, santvaros, sienų bei pertvarų plokštės sandėliuojamos vertikalioje

padėtyje specialiose kasetėse.

Sandėliuojant surenkamąsias gelţbetonines konstrukcijas, reikia laikytis tokių taisyklių:

gaminius laikyti tokioje padėtyje, kokia bus statinyje arba pastate,

konstrukcijas sandėlyje išdėstyti taip, kad uţrašyti ant jų ţenklai matytųsi iš

takų pusės,

montavimo kilpos turi būti nukreiptos į viršų,

prie gaminių sandėliavimo zonų turi būti palikti takai ir privaţiavimo keliai,

grieţtai draudţiama sandėliuoti gaminius ant antţeminių kranų vaţinėjimo

kelių.

12

Technologinės linijos skaičiavimas

Gamybos pajėgumas:

os

skg

pamT

g*m*VQ ;

V – formuojamo gaminio tūris, m3,

m – gaminių skaičius stendinėje linijoje,

osT - stendinės linijos apyvartos trukmė

gsk- metinis darbo laiko fondas dienomis (gsk=254 dienos),

Stendų skaičius:

6,445*17,0

278,1*56,27

g*Vg

T*Qm

sk

ospam;

priimu 5 stendus.

Qpam – stendinės linijos per parą gamybos pajėgumas m3;

Vg – gaminio tūris m3;

gsk – gaminių skaičius vnt;

Tos – stendinės linijos apyvartos trukmė paromis;

parost

zt

tT šc

os 278,124

24

1*8,0*8

778,1

24*

tc – visų darbo ciklų trukmė išskyrus kietinimo procesą;

t – pamainos trukmė;

z – pamainų skaičius per parą;

tš – šiluminio kietinimo trukmė;

Gaminių šiluminio kietinimo trukmė:

;ttT išK

tš – gaminių šutinimo trukmė, 16h;

ti – gaminių iškrovimo iš kamerų trukmė, ≈ 1,5h;

5,175,116TK h;

priimu 24 val.

Pagalbinių cechų ir gamybinių barų aprašymas

Cemento sandėlis

Cemento sandėlio talpa:

t6,3794,0*254

04,1*5*244,0*24,7070

k*T

k*n*C*QV

2sk

1c

Q – betono paruošimo cecho metinis gamybinis pajėgumas;

C – cemento sąnaudos tonomis 1 m3 betono mišinio;

n – norminė cemento atsarga sandėlyje dienomis;

13

k1 – koeficientas, kuriuo įvertinami iškraunamo cemento galimi nuostoliai;

k2 – technologinių įrengimų išnaudojimo koeficientas;

Tsk – skaičiuojamasis darbo dienų skaičius metuose;

Cemento sandėlio talpa m3;

3

cp

c

mcm18,34

1,1

6,37VV 3

Armatūros sandėliavimo talpa:

45,10923*04,1*94,0

30,4T*k*

K

QQ Sn

išnaud

pam

A t

Qpam – armatūros poreikis per pamainą, be nuostolių;

Kišnaud – technologinių įrengimų išnaudojimo koeficientas – 0,94;

kn – armatūrinio plieno nuostolių koeficientas – 1,04;

TS – norminė armatūros atsarga paromis – 23 (20 - 25)

Armatūros sandėlio plotas:

6.1023*2,3

45,109*k

QF

A

AA m

2

A - armatūros sandėliavimo norma armatūrai saugomai strypuose qA = 3,2 t / m2

k – plotas reikalingas transportavimui

Užpildų sandėlis

Smėlio sandėlio talpa:

n*QV pss 11,61*5=58,07m3;

55,434

07,58*3

H

V*3S m

2;

V – smėlio sandėlio tūris;

Qps – smėlio sąnaudos m3 per parą;

n – norminė uţpildų atsarga dienomis, veţant automobiliniu transportu dienos7...5n ;

S – smėlio sandėlio plotas;

H – smėlio krūvos aukštis, H = 4,0m;

Skaldos sandėlio talpa:

n*QV stst 10,04*5=50,18 m3;

64,374

18,50*3

H

V*3S m

2;

V – skaldos sandėlio tūris;

Qst – skaldos sąnaudos m3 per parą;

n – norminė uţpildų atsarga dienomis, veţant automobiliniu transportu dienos7...5n ;

S – skaldos sandėlio plotas;

H – skaldos krūvos aukštis, H = 4,0m;

Produkcijos sandėlis

Gelţbetonio gamyklos produkcijos sandėlio plotas (m2);

2

n

21sn

s m1,5978,1

3,1*5,1*15*56,27

q

k*k*t*QF

Qn – gaminių, atveţamų per parą kiekis(m3);

14

ts – gaminių sandėliavimo trukmė paromis

k1 – koeficientas, kuriuo įvertinamas didesnis sandėlio plotas reikalingas takams įrengti

k2 – koeficientas, kuriuo įvertinamas didesnis sandėlio plotas reikalingas tiltiniam kranui

įrengti

qn – norminis gaminių kiekis m3 laikomas sandėlio ploto m

2

Betono mišinių cechas

Maišytuvų našumas (m3/h):

hm31,72,1*4,1*4,6*254

24,7070k*k*

T*T

QP 3

21

sk

v

Q – cecho gamybinis pajėgumas m3/metus

Tsk – planinis darbo dienų skaičius per metus (254 darbo dienos);

T – darbo valandų skaičius per parą,

k1 – betono mišinio pareikalavimo netolygumo koeficientas k1 =1,4;

k2 – našumo atsargos koeficientas k2 =1,2;

Vieno betono maišinio ruošimo ciklo trukmė:

tmpc tttt 2+2+1=5min;

tp – komponentų dozavimo ir padavimo į maišytuvą trukmė min.;

tm – komponentų sumaišymo trukmė min.;

tt – mišinio išpylimo iš maišytuvo būgno trukmė min.;

Maišinių skaičius per valandą:

n=60/tc=60/5=12;

Vieno ciklinio maišytuvo našumas m3/h;

hm45,91000

7,0*12*1125

1000

*n*VN 3m

Vm – maišytuvo Haarup 1125 talpa;

n – maišinių skaičius per valandą;

β – betono mišinio išeigos koeficientas β =0,7;

Reikalingas maišytuvų skaičius:

nm=Pv/N=4,31/9,45=0,46; priimu 1 maišytuvą;

Pv – reikiamas betono kiekis per valandą m3/h;

N – betono maišytuvo našumas m3/h;

15

Gamybos kokybės kontrolė

Priėmimas:

1. Gaminiai turi būti priimami įvertinant pradinės, operacinės, priimamosios kontrolių

ir periodinių bandymų rezultatus bei gamintojo standarto reikalavimus.

2. Pradinės kontrolės metu įvertinama medţiagų, ruošinių, reikalingų gamybai,

atitiktis.

3. Operacinės kontrolės metu tikrinami technologinių procesų parametrai ir atitikimo

tvarka.

4. Priėmimo kontrolės metu tikrinami gaminių kokybiniai parametrai ir įvertinama

atitiktis.

Kokybiniai parametrai:

1. Gaminių geometriniai matmenys, angų, kiaurymių, kilpų padėtis bei dydis, tiesumas,

įstriţainių ilgio skirtumas, paviršių kokybė, apsauginio sluoksnio storis – tikrinami

kiekvienai partijai.

2. Gaminiai priimami partijomis. Partija laikomi gaminiai pagaminti iš vienodos betono

mišinio sudėties, tais pačiais įrengimais ir ta pačia technologija, bet ne ilgiau kaip per

vieną savaitę, ir nedaugiau kaip 25 vienetai.

3. Kokybiniams parametrams patikrinti atsitiktinai pasirenkami 3 gaminiai. Jeigu nors 1

iš atrinktų gaminių neatitinka reikalavimų, naudojama ištisinė kontrolė, kai tikrinami

visi gaminiai pagal tuos rodiklius, pagal kuriuos partija nebuvo priimta.

Periodiniai bandymai:

1. Betono atsparumas šalčiui ir vandens įsiskverbimui – atliekami pradedant gaminių

gamybą, pakeitus gamybos technologiją ar medţiagas, bet ne rečiau kaip kartą per

metus.

2. Jei periodinių bandymų rezultatai neatitinka reikalavimų, gamyba turi būti

nutraukta ir priimtos priemonės reikalavimams pasiekti.

3. Priėmus gaminius, ant kiekvieno rašoma TK ţyma.

4. Atiduodant gaminius pirkėjui, turi būti išduodama atitikties deklaracija pagal STR

1.03.02 reikalavimus.

5. Pirkėjas privalo naudoti gaminius pagal paskirtį, atsiţvelgdamas į atitikties

deklaracijoje nurodytas jų charakteristikas ir šio standarto reikalavimus.

Gamintojo garantijos:

Gamintojas garantuoja, kad gaminių kokybė atitinka šio standarto reikalavimus, jei

laikomasi gabenimo, laikymo, montavimo ir naudojimo taisyklių.

Kontrolės ir bandymo būdai:

1. Betono stipris gniuţdant nustatomas pagal LST EN 12390-3.

2. Betono stiprį gniuţdant galima patikrinti dauţiklio šokimo metodu pagal LST EN

12504-2

3. Armatūros gaminiai ir įdėtinės detalės tikrinami pagal LST EN 15630

4. Betono apsauginis sluoksnis ir armatūros išdėstymas tikrinami pagal LST 1512.1

5. Betono atsparumas šalčiui nustatomas pagal LST 1428.17

6. Betono atsparumas vandens įsiskverbimui nustatomas pagal LST EN 12390-8

16

GAMYBOS ORGANIZAVIMO DALIS

Bendros žinios apie gaminį ir gamybos technologiją

B

L

H

Ţymuo L,

mm

B,

mm

H,

mm

Betono

klasė

Betono

projektinė

markė

Betonas,

m3

Plienas,

kg

Masė,

t

PRG 36.1.4-4T 3580 120 400 C16/20 F50 F50 0,17 26,55 0,43

Ilginių gamybos techninės charakteristikos:

5. Gaminiai turi atitikti šio standarto ir darbo brėţinių reikalavimus.

6. Gaminiai gaminami iš armatūrinio plieno ir normaliojo betono.

7. Betono prekinis stipris turi būti ne maţesnis kaip 70% reikiamo stiprio projektinės

klasės šiltu metų laiku ir nemaţesnis kaip 90% - šaltu metų laiku.

8. Ant gaminių paviršių neturi būti rūdţių ir riebalų dėmių.

9. Gaminiuose betono plyšiai yra neleistini.

10. Betonas po 28 parų kietėjimo turi pasiekti projektinės klasės reikiamą stiprį.

Ženklinimas:

4. Ant gaminių paviršių nenuplaunamais daţais įskaitomai uţrašoma: gamino ţymuo;

įmonės pavadinimas arba prekės ţenklas; pagaminimo data; TK ţyma; masė, t;

17

5. Ţenklinimas turi atitikti gamintojo standarto reikalavimus.

6. Ţenklinant galima priklijuojant atmosferos poveikiui atsparią etiketę, kurioje surašomi

visi 2 punkte paminėti duomenys.

Saugos reikalavimai:

1. Vibracijos dydis darbo vietoje turi būti ne didesnis uţ HN51 leistiną dydį.

2. Triukšmo lygis darbo vietoje turi būti ne didesnis uţ HN33 leistiną triukšmo lygį.

Laikymas ir gabenimas:

4. Gaminiai laikomi horizontalioje padėtyje, ne daugiau kaip po keturias, viena ant kitos.

5. Gaminiai turi būti laikomi taip, kad matytųsi ţenklinimas.

6. Gaminiai gali būti gabenami visomis transporto priemonėmis, ne daugiau kaip po

keturis, vienas ant kito.

7. Gaminiai laikomi ir gabenami pagal darbo brėţinių ir šio standarto reikalavimus bei

gamintojo patvirtintą laikymo – gabenimo schemą.

Mišinio sutankinimas

Operacija Dydis

Vibravimo trukmė,s

Amplitudė, mm

Daţnis, Hz

Slankumas, mm

60

0,5

50

8-20

Betono kietinimas

Operacija Trukmė, val

Išlaikymas 2

Temperatūros kėlimas 4

Izoterminis periodas 10

Aušinimas 2

18

Technologinių įrengimų darbo ciklogramų sudarymas

Pagrindinių įrengimų darbo ciklogramos sudarytos atsiţvelgiant į įrengimų atliekamų

operacijų trukmes ir kitų technologinių operacijų trukmes. Darbinis įrengimų greitis priimtas

pagal technines įrenginio charakteristikas ir technologinius veiksnius.

Operacijų trukmių grafiko sudarymas

Operacijų trukmių grafike technologinis procesas suskaidytas į atskiras operacijas,

nurodant jų atlikimo eiliškumą ir trukmę. Čia taip pat pateiktos elementaraus ciklo trukmės,

darbininkų ir įrengimų uţimtumas. Technologinių operacijų trukmės priimtos atsiţvelgiant į

gamybos linijos taktą ir darbinius įrenginių greičius:

r = 1 / T = 1 / 25,31= 0,040h =2,4 min. T – tempas T = 25,31 gaminio per valandą

18

Vienoje formoje gaminami 9 gaminiai, todėl r = 9*2,4=21,6 min.

Betono mišinio paruošimo operacijų trukmės

Operacija Trukmė, min

Komponentų dozavimas ir

supylimas

2

Komponentų maišymas 2

Mišinio išpylimas 1

5

Trukmių grafikas pateiktas grafinėje darbo dalyje

Produkcijos gamybos kaštų skaičiavimai

Energijos pareikalavimas 1m3 gaminių.

Energijos rūšys Kiekis 1m3 gaminio

pagaminti

Energijos vieneto kaina, Lt

Technologinis garas, t 0,25 10,8

Elektros energija, kWh 35 0,2

Vanduo, m3

Nekanalizuotas

Kanalizuotas

0,166

0,35

1.52

3.62

Tepalas, kg 2.5 3

Pagrindinių įmonės darbuotojų atlyginimai.

Preigybės Matavimo vienetai Mėnesio atlyginimas Metų atlyginimas

1.Vadovas V Lt 1676,88 20122,6

1.Armatūrininkas III Lt 1289,79 15477,48

4.Operatorius III Lt 1289,79 15477,48

1.Stropuotojas II Lt 1179,97 14159,64

1. Kranistas Lt 1289,97 15477,44

Σ 127147,08

Gaminių gamybos kaštų sąmata

Eil.

Nr

Straipsnių

pavadinimas

Matavimo

vnt.

Gamybos kaštai per metus Gaminio 1m

3gamybos

kaštai

Kiekis Vnt. kaina

be PVM Suma Lt Kiekis Suma Lt.

1 2 3 4 5 6 7 8

0

Pagr. medţiagos

cementas t 1758 258,80 453564 0,244 63,14

smėlis m3 2951 28,00 82628 0,405 11,33

skalda m3 2548,82 48,10 122598.242 0,35 16.835

armatūra t 1136,96 1807,2 2054714.112 0,156 281.923

Plastiklis kg 6045 6,60 39897 0,855 5,64

1 Viso : 2753401.354 378.868

19

2 Pagalbinės

medţiagos Lt

137670.07 18.95

3 Sandėliavimo

išlaidos Lt

220272.1 30.31

Kuras ir energija:

Technolog. garas t

1750 10,80 18900 0,25 2,70

elektros energija kWh 245000 0,20 49000 35,00 7,00

Vanduo:

nekanalizuojamas m

3

1162 1,52 1766.2 0,166 0.25

kanalizuojamas m3 2450 3,62 8869 0,350 1.27

Tepalas kg 17500 3,00 52500 2,5 7.5

5 Pagrindinis darbo

uţmokestis Lt

127147,08 18,16

6 Papildomas darbo

uţmokestis Lt

10171,77 1,45

7 Socialinis

draudimas Lt

42568,84 6,08

8

Įrengimų išlaikymo

ir eksploatavimo

išlaidos

Lt

550680.2 78.66

9 Įrengimų

nusidėvėjimas

55098.2 7,87

10 1 m

3 gaminio

savikaina ceche

3904141.8 558

11 Bendrosios

gamyklos išlaidos

127147,08 18,16

12 Negamybinės

išlaidos

780828.3 111.5

13 1 m

3 gaminio visa

savikaina

4812117.18 687.4

14 Gaminio savikaina

gamybos ceche

116.9

15 Pardavimo kaina 126.24

16 Pardavimo kaina su

PVM

149

17

1 m3 gaminio

pardavimo kaina su

PVM

876.47

Gamybinės linijos techninių – ekonominių rodiklių skaičiavimas

Eil.

Nr.

Rodiklių pavadinimas Matavimo

vienetai

Reikšmė

1 Gamybinis plotas m2 540

2

Metinis įmonės našumas:

Produkcijos apimtis m3/vnt 7000/41176

Produkcijos apimtis Lt 4812117.18

3 Pagrindinių darbuotojų skaičius ţm. 8

4 Išdirbis:

20

Produkcijos apimtimi m3/ţm 875,0

Piniginė išraiška Lt/ţm 601514

5

Gaminio savikaina:

Vieneto Lt/vnt 116.9

Metinė Lt 4812117.18

6

Pelnas:

Vieneto Lt 10

Metinis Lt 411760

7 Gamybos rentabilumas % 8.5

Darbo saugos reikalavimai

Saugūs g/b gaminių gamybos, transportavimo, sandėliavimo būdai ir tvarka turi būti

nurodyti įmonės technologijos dokumentuose bei darbo saugos taisyklėse, atitinkančiose

statybos normų saugos darbo reikalavimus.

Armatūros gaminių gamybos cechas gamykloje organizuojamas labiausiai apšviestose

korpusuose. Norint sumaţinti triukšmą ir apsaugoti nuo drėgmės, armatūrinis cechas

atskiriamas nuo formavimo cecho. Armatūros ceche dirbantys darbininkai privalo išlaikyti

techninio minimumo bei saugaus darbo taisyklių egzaminus. Darbininkai, dirbantys su

elektrinio suvirinimo mašinomis, turi ţinoti elektrosaugos reikalavimus ir taisykles.

Darbininkai turi dėvėti specialius rūbus. Suvirinimo darbus galima atlikti tik apsimovus

pirštines, uţsidėjus šalmą ir specialius akinius. Visa suvirinimo aparatūra turi būti įţeminta ir

bet kokius suvirinimo technikos reguliavimo ir remonto darbus gali atlikti tik elektromonteriai.

Visi technologiniai įrengimai turi būti įţeminti ir jiems veikiant, remontuoti, tepti bei

atlikti bet kokius remonto darbus grieţtai draudţiama

Kraunant į transporto priemones, gaminiai imami iš rietuvės taip, kad likusieji rietuvėje

gaminiai neprarastų pastovumo. Grieţtai draudţiama darbininkams būti po pakeltu gaminiu ir

kelti jį per transporto priemonės vairuotojo kabiną. Visos pavojingos sandėlio zonos turi būti

aptvertos ir paţymėtos įspėjamaisiais ţenklais.

Gamykla turi atitikti gaisro saugos reikalavimus. Turi būti įrengtos gaisro gesinimo

sistemos, veikti įspėjamieji gaisro signalai, parengtas evakuacijos iš gamyklos planas.

Gamybinių patalpų darbo zonos mikroklimato parametrų (temperatūros t, santykinio oro

drėgnumo ir judėjimo greičio v) optimalios normos pagal HN – 42 1999 pastovioms darbo

vietoms.

Darbų saugos reikalavimai stropuotojui:

Stropuotojas turi išmanyti kėlimo krano konstrukciją ir jo kėlimo galią; savaeigio strėlinio

(automobilinio) krano strėlės siekio rodyklės, papildomų atramų paskirtį; nuimamų krovinio

kabinimo įtaisų technines charakteristikas; taros uţpildymo normas; nustatytus signalus;

krovinių sandėliavimo tvarką ir gabaritus; pagrindines avarijų ir nelaimingų atsitikimų

prieţastis, pirmosios pagalbą nukentėjusiajam teikimo pagrindus; darbų saugos, priešgaisrinės

saugos, elektrosaugos reikalavimus. Jis turi būti išklauses instrukcijas kaip elgtis įvykus

nelaimei. Stropuotojas turi dalyvauti kursuose ir išsilaikyti prikabinėtojo paţymėjimą.

Darbuotojas turi turėti gydytojo išduotą sveikatos patikrinimo paţymėjimą, kuri įrodo kad jis

gali dirbti stropuotojo darbą. Stropuotojas turi avėti patogią avalynę, kuri turi būti tokia, kad

apsaugotų dirbančiojo kojas nuo galimų suţalojimų, pavyzdţiui krintančio sunkaus daikto.

Darbuotojo apranga turi atitikti darbo vietą, uţdengti visa kūną, apsaugoti nuo lengvų

21

suţeidimų. Darbuotojas negali dirbti būdamas apsvaigęs nuo alkoholinių, narkotinių ar

psichotropinių medţiagų. Darbuotojui turi būti suteiktos pertraukėlės poilsiui tam tikrais

intervalais. Stropuotojas turi visu darbo laiku dėvėti šalmą, kad apsisaugotų nuo galimų

suţeidimų.