Embed Size (px)
Citation preview
Šilumos sektoriaus apžvalga
Dr Darius BiekšaKomisijos narys
2018 m. sausio 26 d.
Infliacija, energetikos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sektorių pajamų ir BVP pokyčiai, 2012–2016 m., proc.
2
8,67%
-2,18%
-5,32%
0,15%
-6,00%
6,63%
4,86%4,26%
2,05%
3,29%2,80%
0,40%-0,30%
-0,10%
1,70%
2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
Energetikos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sektorių reguliuojamų veiklųpajamų pokytisBVP pokytis
Infliacija
Energetikos ir vandens kainų pokytis, 2012–2018 m.
10,90411,678
10,94110,165
9,539,088 8,981
7,87,26
6,465,74
5,174,58
1,44 1,54 1,66 1,7 1,66 1,74 1,67
0,85 0,89 0,82 0,77 0,74 0,73 0,7
2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.
3
Vidutinė elektros energijos kaina, ct/kWh be PVM
Vidutinė šilumos kaina, ct/kWh be PVM
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo vidutinė kaina, Eur/m3
Vidutinė gamtinių dujų kaina buitiniams vartotojams, suvartojantiems iki 500 m3, Eur/m3
*2012–2017 m. duomenys**2016/2017 m.
***
***2018 m. I pusm. kaina
Kainų pokytis
Per 5 metus Per 1 metus
Elektros kainos
-23 proc. -1,2 proc.
Šilumos kainos
-41 proc.* -11,4 proc.**
Vandens kainos
+8 proc. -4 proc.
Dujų kainos
-21 proc. -4 proc.
Gamtinių dujų importo kainos Olandijoje, Vokietijoje bei Lietuvoje, 2013–2017 m.
4
*Pastaba: nevertinami AB „Achema“ ir UAB Kauno termofikacijos elektrinės importuoti gamtinių dujų kiekiaiir gamtinių dujų pirkimo sąnaudos, kurios buvo patirtos dujas naudojant savoms reikmėms.
Biokuro ir gamtinių dujų kainų palyginimas, Eur/tne
5
114,58142,69
118,09
165,59
409,96392,86
427,17 438,45
194,53177,48
191,31 202,59
0
50
100
150
200
250
300
350
400
450
500
sau
sis
vasa
ris
kova
s
bal
and
is
gegu
žė
bir
želis
liep
a
rugp
jūti
s
rugs
ėjis
spal
is
lap
krit
is
gru
od
is
sau
sis
vasa
ris
kova
s
bal
and
is
gegu
žė
bir
želis
liep
a
rugp
jūti
s
rugs
ėjis
spal
is
lap
krit
is
2016 m. 2017 m.
Kai
na,
Eu
r/tn
e
Biokuro kaina, Eur/tne Gamtinių dujų kaina, Eur/tne
Gamtinių dujų (žaliavos) kaina, Eur/tne
Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje,ct/kWh be PVM, 2013–2017 m.
6
7,637,53
7,38 7,36 7,39
7,267,17
7,036,97 6,96 6,95
6,866,896,83 6,79
6,67
6,51
5,81 5,86 5,87
5,65
6,18
6,396,306,29
6,206,28
5,885,81
5,385,48
5,14 5,135,04
5,17
5,715,79
5,715,60
5,43
5,09 5,04
4,864,77 4,72
4,84
5,02
4,764,83 4,87
5,02
4,84
4,58 4,564,47 4,45
4,57
4,70
4,99
5,08
4,00
4,50
5,00
5,50
6,00
6,50
7,00
7,50
8,00
Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis
2013 m.
2014 m.
2015 m.
2016 m.
2017 m.
Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina,2012–2016 m. ir šilumos kainos sandara
5,17
2018 m. sausio mėn. šilumos kainos, ct/kWh be PVM
8
5,19 ct/kWh – vidutinė kaina
Šilumos kainų skirtumo priežastys
• Masto ekonomija.
• Technologiniai sprendimai.
• Savalaikės investicijos į šilumos ūkį (UAB „Utenos šilumos tinklai“ (viena daugiausiai investavusi į biokuro katilus, dėl to ir kogeneracinės jėgainės investicijos, šilumos kainos pokytis ~15,0 proc.).
• Europos Sąjungos struktūrinių ir sanglaudos fondų parama šilumos ūkiui modernizuoti (AB „Šiaulių energija“ kogeneracinės jėgainės investicija finansuojama ESSF ir kt. lėšomis, kuro struktūros pokyčio įtaka šilumos kainai ~9 proc.).
• Nepriklausomų šilumos gamintojų buvimo sistemoje įtaka (AB „Klaipėdos energija“ (2013 m. III ketv. iš NŠG įsigyjamos šilumos kiekis didėja ~50 proc., kaina mažėja ~15,5 proc.).
• Šilumos gamybos iš vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių skatinimas.
9
Didžiųjų šalies miestų šilumos kainų palyginimas
10
3,97
5,25
4,67
4,12
5,19
Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai Panevėžys
2017 m. sausio mėn., ct/kWh be PVM
4,63
5,67
5,25
4,37
5,26
Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai Panevėžys
2018 m. sausio mėn., ct/kWh be PVM
11
Baltijos šalių regionų šilumos kainos,2017 m. rugsėjo mėn., ct/kWh be PVM
5,11
4,44
4,04 4,02
3,64
5,33
4,99 4,904,61
4,16
5,5 5,49
5,174,9
4,44
Pan
evėž
ys
Viln
ius
Kla
ipėd
a
Kau
nas
Šiau
liai
Rap
la
Talin
as
Kär
dla
Haa
psa
lu
Kei
la
Liep
aja
Vie
nsp
ils
Jelg
ava
Dau
gavp
ils
Rig
a
Lietuva Estija Latvija
Diskusijai (1)
„... darbo užmokesčio fondas bus ribojamas siektinu darbo užmokesčio fondo dydžiu, kuris apskaičiuojamas siektiną darbuotojų skaičių, nustatytą pagal lyginamuosius rodiklius, padauginus iš Lietuvos statistikos departamento vidutinio elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo veiklos skelbiamo vidutinio darbo užmokesčio. Ūkio subjektui pateikus Komisijai pagrindžiančius argumentus ir dokumentus, vidutinis mėnesio darbo užmokestis galės būti koreguojamas įvertinus ne didesnį nei Finansų ministerijos prognozuojamą vidutinio darbo užmokesčio pokytį...“
12
Diskusijai (2)
• Optimalios kuro struktūros nuostata praranda skatinamąjį efektą:
a) atliekant perskaičiavimus imami faktiniai mokėjimai už kurą;b) kuro sąnaudos ribojamos viršijus optimalią kuro struktūrą;c) faktinių kuro sąnaudų vertinimas „nusavina“ kuro konversijos efektyvumo
dindimo pastangas;
13
Diskusijai (3)
• Skatinamasis reguliavimas? (efektyviai veikiančios įmonės nebus reguliuojamos, kaip dėl reguliacinių auditų ir likutinės administracinės naštos, kaip dėl politinės „kainų užšaldymo“ rizikos);
• Faktinis investicijų vykdymo galimumas (faktiniai finansiniai srautai vs pajamos iš reguliavimo)?
• Kas jeigu savivaldybė, kaip akcininkas, paseks valstybės pavyzdžiu ir nustatys įmonėms siektina pelningumo lygį ir atitinkamą minimalų dividendų srauto lygį? Ar sistema turės pakankamai resursų toliau veikti ir vykdyti plėtrą.
14
