Informacinė visuomenė ir informacinės technologijos

Doc. A. Balčytienė

Žurnalistikos katedraCR, 207

El. paštas: A.Balcytiene@pmdi.vdu.lt

Informacinė visuomenė –

tai naujas visuomenės tipas, pagrįstas informacijos technologijų plėtojimu ir masiniu jų panaudojimu įvairiose ūkio šakose bei visuomenės narių orientacija ne į materialius, bet į intelektualius, informacijos procesų nulemtus produktus.

Informacinėmis technologijomis plačiąja prasme apibūdinamos informaciją kaupiančios ir perduodančios priemonės ir jų darbą užtikrinantys būdai, informacinis turinys, bei informacine ir organizacine veikla aktyviai užsiimantys žmonės.

Pasikeitimų katalizatoriai Vakaruose ir Rytuose

Technologijų transformacija:

Kabelinė TV, internetas, skaitmeninė TV, telekomunikacijos

Politinė transformacija

Visuomenės informavimo sektoriaus liberalizavimas, “kapitalizacija” – kapitalo skverbtis, stabilizavimosi tarpsnis

Rytų ir Vidurio Europos šalys kaip technologinių inovacijų periferija

Ekonominės priežastys

neišsivysčiusi, silpna ir santykinai maža rinka

Demokratinių pilietinės visuomenės tradicijų nebuvimas

lėtai pripažįstamos naujovės, asmeninės iniciatyvos nebuvimas

Naujųjų technologijų skverbties rodikliai

Interneto skverbtis – apytikriai 21 %

Source: Sic Gallup Media http://www.sgm.lt (2002 Ruduo)

~ 45 % šalies gyventojų turi ir naudojasi mobiliuoju ryšiu.

Internetinės rinkos dydį apibrėžia:

Socio-kultūriniai veiksniai

Gyventojai ir vartojama kalba (0,5 mljn. vartotojų).

Ekonominiai veiksniai

Ekonominis (ne)pasirengimas (brangi paslauga, liberali/neliberali telekomunikacijų rinka).

Politiniai veiksniai

“Laiko” aspektas (“the right timing”)

“In essence the unique quality of historical turning points is ‘timing’. Various events, cultural ideas and material conditions, coincide and make certain new social arrangements possible which did not exist before.

Such contingencies are often the beginning of something new that may endure for centuries, for example, the newspaper, which was ‘invented’ in 1605 as a combination of old and some new ideas of communication. The newspapers came more than 150 years after the invention of printing (1450-55).”

Svennik Høyer; Department of Media and Communication University of Oslo

“Kauno diena”

Tiražas:1-5: ~ 40,000

6: ~ 60,000

Internetiniai dienraščio variantai:

1999: ~ 600 skaitytojų per parą

2002: vasara: skaitytojai 3,000

Internetinės žiniasklaidos raida Lietuvoje

2002: daugiau nei 122 periodinių leidinių lietuvių kalba

(35 iš jų yra tradiciniai dienraščiai).

3 iš 5 didžiųjų šalies dienraščių turi internetines versijas.

Lyderis -- “Lietuvos ryto” tinklapis

1. ~ 30,000 originaliųjų skaitytojų kasdien.

2. Spausdinto dienraščio tiražas:1-5: 40,000 - 49,0006: 180,000

3. Perspausdinami dienraščio tekstai; Komentarai; Reklama; Klasifikuoti skelbimai; Nuorodos į kitus savus leidinius.

4. Populiariausios temos internete.

Kriminalai, horoskopai

Informacijos paieškos internete motyvai Skaitmeninė Lietuva’2001(http://osf.politika.lt)

50.4% -- spaudos ir kt. dienraščių skaitymas internete; bendravimas el. paštu (49.8%), darbo paieška (42.5%);

~30 % naudotųsi mokymuisi, apsipirkimui, naudotųsi konsultavimo paslaugomis;

10 % domėtųsi muziejų pateikiama informacija, kultūra ir politika;

~ 4 % naudotųsi internetu kaip priemone dalyvauti politiniuose debatuose.

Informavimo “kanalų” ir pilietiškumo santykis (Murdock ir Golding, 989):

Lygios galimybes gauti informacijos, ją analizuoti ir vertinti;

Pliuralistinės komunikacijos garantija; įvairūs informacijos šaltiniai; informacijos priemonių koncentracija yra nepageidautina.

Siekti, kad grupės atpažintų save kaip visuomenės, kuri pristatoma informavimo priemonėse, dalį ir aktyviai prisidėtų prie tolesnio teisingo pristatymo.

Informavimo sektorius (2002):

361 newspapers; 349 magazines;

2 national public radio and 1 national public TV station (LRT);

3 national private TV broadcasters (TV3, LNK, TV4);

30 radio and 29 TV broadcasters; 56 cable TV providers.

Atsargus “informacinės revoliucijos” vertinimas

Informacijos kanalų skaičius negarantuoja pliuralizmo

Informacija manipuliuojama; siekiama patraukti dėmesį

Informacija kaip prekė (dažniausiai pramoga)

Dilema

Kokiais būdais ir kokiomis priemonėmis užtikrinti, kad visi piliečiai žinotų ir išmanytų svarbius visuomeninius ir politinius reikalus, aktyviai dalyvautų viešame gyvenime ir galėtų sąmoningai apsispręsti svarbių šaliai sprendimų priėmimo metu?

Demokratiją įtvirtina atvira informacijos komunikacijos priemonių sistema įgalinanti piliečius priimti žiniomis pagrįstus sprendimus

Piliečiai turi būti žingeidūs

Domėtis politika (tai ilgainiui tampa natūraliu socializacijos proceso rezultatu)

Turėti galimybių dalyvauti sprendimų priėmime

Priimamus sprendimus svarstyti viešai

Politinis aktyvumas tiesiogiai priklauso ne tik nuo informavimo kanalų skaičiaus ir įvairovės, bet ir nuo galimybių dalyvauti (įsijungti).

Paplitusios dalyvavimo formos (kanalai).

Informacinio pokomunistinių šalių pasirengimo užtikrinimasPolitinėje, ekonominėje ir socio-kultūrinėje sferose

Geras valdymas (good governance): valdžios atskaitomumas (accountability) prieš piliečius, tobulinami valdžios-piliečių santykiai, ieškoma naujų/skaidrių valdymo formų;

Informacinių technologijų pagrindu kuriamas vystymasis (IT-enabled development);

Visuomeninio sektoriaus informacija (public sector information) skatina ir įtvirtina piliečių pasitikėjimą, kuria socialinį kapitalą, kiekybiškai ir kokybiškai didina paslaugas teikiamas piliečiams.

Pagrindiniai informacinio pasirengimo užtikrinimo trukdžiai

Silpna institucinė, technologinė bazė

Žmogiškųjų ir finansinių resursų trūkumas

Biurokratinis užsispyrimas ir nenoras keistis, įprastų elgsenos modelių taikymas

Strateginės ir vadovaujančios iniciatyvos trūkumas

Konservatyvumas

Sėkmingos patirties projektai internete

Kurso tikslas

Studentus supažindinant su populiariausiomis informacinės visuomenės teorinėmis įžvalgomis ir istorine komunikacijos technologijų raida, bei įvertinus naujovių įdiegimo prietarus ir pavojus skirtingos pilietinės kultūros visuomenėse, aptarti šiuolaikinės informacinės visuomenės kūrimo prielaidas ir perspektyvas įvairiose Europos ir pasaulio šalyse bei pristatyti šių dienų Lietuvos patirtį siekiant populiarinti skaidrius valstybės valdymo būdus siekiant įtraukti aktyvius piliečius į interaktyvų sprendimų priėmimo procesą.

Kursas skiriamas viešojo administravimo specialybės bakalaurantams.

Kurso valandų pasiskirstymas

Paskaitos 45 val.

Tiriamasis projektas 30 val.

Individualus savarankiškas darbas 40 val.

Žinių patikrinimas (egzaminas) 5 val.

Iš viso 120 val.

Studijų vertinimas:Aktyvus dalyvavimas paskaitose (klausimai, diskusijos, debatai) -- 10 proc. galutinio pažymio; Projektas – 30 proc. galutinio pažymio; Koliokviumas -- 30 proc. galutinio pažymio; Baigiamasis egzaminas (teoriniai klausimai) -- 30 proc. galutinio pažymio.

Studijų vertinimas

Aktyvus dalyvavimas paskaitose (klausimai, diskusijos, debatai) -- 10 proc. galutinio pažymio;

Grupės projektas: 20 proc. galutinio pažymio;

Koliokviumas: 30 proc. galutinio pažymio;

Baigiamasis egzaminas: 40 proc. galutinio pažymio.

Paskaitų temos

02.04: Įvadas.

02.11: Informatizacija ir demokratizacija. Informacinės visuomenės apibrėžimų spektras.

- Naujovių skverbties aiškinimas (pagal. E. Rogers).

02.18: Prof. K. Jakubowicz paskaita “Is there a future for the PSB in a Wired World”

02.25: Informacinės technologijos kaip socialinės kaitos variklis (H. Innis, M. McLuhan, J. Meyrowitz, N. Postman).

- Informacinės visuomenės projektų palyginamojo tyrimo prielaidos.

Teoriniai informacinės visuomenės pamatai

03.04: Informacinė visuomenė kaip post-industrinė (D. Bell) ir žinių (Y. Masuda) visuomenė.

03.11: --

03.18: Viešoji erdvė kaip demokratijos garantas (J. Habermas).

03.25: Politinė/pilietinė kultūra (G. Almond). Piliečių informuotumo ir jų dalyvavimo ryšys.

- Dalyvaujanti demokratija: mitai ir realybė.

04.01: Koliokviumas

Informacinės visuomenės patirtys

04.08: Naujos atstovavimo galimybės ir elektroninė valdžia. Elektroninė demokratija (W. Dutton).

- Interaktyvios viešosios politikos projektai; elektroninės viešosios paslaugos (ES ir Lietuva).

04.15: Ekonominė informacinės visuomenės interpretacija. Marksistinis požiūris (H. Schiller).

04.22: Nacionalinės informacinės visuomenės plėtros koncepcijos (Lietuva ir kt. šalys).

- Dvi elektroninės Europos: e-Europe ir e-Europe+.

Komunikacija kaip reikšminga informacinės ekonomikos sritis

04.29: Masinė ir interaktyvioji komunikacija informacinėje visuomenėje.

- Internetinių paslaugų verslas (žiniasklaidos projektų pavyzdžiai: Lietuva ir Baltijos šalys, Skandinavija, ES).

05.06: Komunikacinė informacinės visuomenės politika.

Informacinės visuomenės prietarai ir pavojai

05.13: Teisinis reguliavimas ir etika. Saugumas ir privatumas. Informacinė atskirtis. “Panoptikumas”.

05.20: Globalizacija. Baigiamoji diskusija.

Literatūra

Webster, F. (1997). Information Society Theories. Routledge: London.

Splichal, S., Calabrese, A., and Sparks, C. (1994). Information Society and Civil Society: Contemporary Perspectives on the Changing World Order. West Lafayette, IN: Purdue University Press.

Van Dijk, J. (1999). The Network Society: Social Aspects of New Media. Sage Publications: London.

Rytel, T. (2001). Informacinės visuomenės plėtra Japonijoje: Y.

Masudos vizija. Mokslo aidai: Vilnius.

Paskaitų skaidrės, konspektai ir interaktyvios apklausos internete

http://fc.vdu.lt/e-media/ivit/index.html