Embed Size (px)
Citation preview
Informatika II
Tomas Plankis
2012
Objektiškai orientuotas programavimas
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
2 / 218
OOP
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
3 / 218
Objektiškai orientuotas programavimas (angl. Object-OrientedProgramming) tai programavimo paradigma, kompiuteriniu programuarchitekturoje naudojanti objektus ir ju sąveikas.
Pagrindines koncepcijos
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
4 / 218
■ Klase - aprašas, nusakantis tam tikro tipo objektu duomenustrukturą ir ju valdymo taisykles.
■ Objektas - unikalus duomenu rinkinys, atitinkantis to objektoklaseje aprašytą strukturą. Galima vadinti klases egzemplioriumi(angl. instance).
■ Metodas - objekto valdymo taisykle (funkcija).■ Abstrakcija - galimybe programuoti nežinant konkrečiu detaliu
apie realizaciją.■ Inkapsuliacija (informacijos slepimas) - užtikrina, kad objekto
naudotojas negali pakeisti objekto busenos nenumatytu budu.■ Polimorfizmas - objekto elgsena priklausanti nuo jo klases.■ Paveldejimas - viena klase yra yra kitos klases išpletimas.
Klase
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
5 / 218
Klase iš esmes yra naudotojo apibrežtas duomenu tipas, leidžiantiskurti šio duomenu tipo objektus.
Klasiu savybes
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
6 / 218
■ Klases objektas iškviečiamas taip, tarsi tai butu funkcija.■ Objekto tipas yra klase.■ Klase turi atributus (požymius).■ Atributai skirstomi i deskriptorius (iskaitant funkcijas) arba
duomenu objektus.■ Atributas susietas su funkcija yra vadinamas metodu.■ Metodas gali buti specialus, pradedamas ir pabaigiamas su dviem
pabraukimais. Pitonas automatiškai iškviečia tokius metodus, jeiklase juos turi, kuomet atliekamos ivairios operacijos su tos klasesobjektais.
■ Klase gali paveldeti (ang. inherit) iš kitu klasiu, tai reiškia, kad jigali perduoti (angl. delegate kitai klasei atributu paiešką, jei jienerandami toje pačioje klaseje.
Pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
7 / 218
c l a s s Klases−pavad in imas ( v i r s k l a s i a i ) :s a k i n i a i
Pastabos
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
8 / 218
■ Klases-pavadinimas yra identifikatorius, kuris susiejamas su klasesobjektu
■ virsklasiai yra kableliu atskiriamas klasiu sąrašas. Dažnaiivardinamos kaip:
◆ Bazes (angl. bases)◆ Superklases (angl. superclasses)◆ Tevines klases (angl. parents)
■ Sakoma, kad kuriama klase :
◆ paveldi (angl. inherit)◆ išvedama (angl. derive)◆ išplečia (angl. extend)◆ paveldi (angl. subclass)
■ Visos klases išskyrus vieną yra poklasiai klases object■ Paveldejimas yra tranzityvus, t.y., jei C1 -> C2, C2 -> C3, tai C1
-> C3
Objektas
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
9 / 218
Objektas (angl. instance) sukuriamas kviečiant klasę kaip funkciją.Metodas isinstance(O, K) patikrina ar O yra klases K arba bet kuriojos poklasio objektas.
o b j e k t a s = Kla se ( )
Atributai
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
10 / 218
Kuomet sukuriams objektas, jo atributai pasiekiami taško "."pagalba. Objekto atributai gali buti apibrežti išreikštiniu budu:
>>> c l a s s C( ob j e c t ) :. . . pass
>>> z = C()>>> z . x = 1>>> z . x1
__init__
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
11 / 218
Kuomet klaseje yra apibrežtas metodas __init__, kuriant objektą jisyra iškviečiamas pagal nutylejimą tam, kad butu atliekamas objektuibudingas inicializavimas. Perduodami parametrai turi atitiktiapibrežtus metode:
>>> c l a s s Kla se ( o b j e c t ) :. . . def __init__( s e l f , n ) :. . . s e l f . x = n>>> ob j e k t a s = Kla se (50)
Pastabos
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
12 / 218
■ Kadangi __init__ metodas inicializuoja atributus, jis neturigrąžinti reikšmes, priešingu atveju gausime klaidą TypeError.
■ Rekomenduojama naudoti __init__ metodą atributuinicializavimui, nors tai ir nera butina.
■ Jei metodo __init__ nera, objektas kuriamas be jam budinguatributu.
Pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
13 / 218
>>> c l a s s Taskas ( o b j e c t ) :. . . x = 0. . . y = x. . . def spausd inkX ( s e l f ) :. . . pr in t ( s e l f . x )>>> Taskas .__name__’ Taskas ’>>> Taskas .__base__<c l a s s ’ o b j e c t ’>>>> Taskas . __dict__d ic t_proxy ({ ’__module__ ’ : ’__main__ ’ , ’__dict__ ’ : . .>>> c = C( )>>> c . spausd inkX ( )0
Privatus kintamieji
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
14 / 218
Privatus kintamasis yra toks, kuris naudojamas tik klases viduje irnera pasiekiamas "iš išores". Pitonas šią koncepciją igyvendina taip:jei identifikatorius prasideda su dviem pabraukimais - __pav, tuometinterpretatorius automatiškai prideda klases vardą -_klases_vardas__pav.
Pavyzdys I
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
15 / 218
>>> c l a s s Taskas :. . . __x = 0. . . def p ( s e l f ) :. . . pr in t ( s e l f .__x)>>> t=Taskas ( )>>> t . p ( )0>>> t .__x = 5>>> t . p ( )0>>> pr in t ( t .__x)5>>> t .__dict__{ ’__x ’ : 5}>>> Taskas . __dict__d ic t_proxy ( . . . ’_Taskas__x ’ : 0 , . . . )
Pavyzdys II
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
16 / 218
>>> c l a s s Taskas :. . . __x = 0. . . def p ( s e l f ) :. . . pr in t ( s e l f .__x). . . s e l f .__x += 1. . .>>> t = Taskas ( )>>> t . p ( )0>>> t . p ( )1>>> t . p ( )2
Klases dokumentacines eilutes
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
17 / 218
Jei pirma eilute klaseje yra simboliu eilute, tuomet ši eilute yrasusiejama su dokumentaciniu klases atributu __doc__
Pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
18 / 218
>>> c l a s s Taskas :. . . ’ S i ␣ k l a s e ␣naudojama␣ a p r a s y t i ␣ t a s k u i ’. . .>>> Taskas .__doc__’ S i ␣ k l a s e ␣naudojama␣ a p r a s y t i ␣ t a s k u i ’
Deskriptorius
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
19 / 218
Taip vadinamas bet koks naujo stiliaus objektas, kurio klase turi bentvieną iš specialiu metodu __get__, __set__, __delete__. Jeiapibrežti du metodai __get__ ir __set__, tuomet objektasvadinamas duomenu deskriptoriumi.
Pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
20 / 218
c l a s s De s k r i p t o r i u s ( o b j e c t ) :def __init__( s e l f ) :
s e l f ._name = ’ ’def __get__( s e l f , i n s t a n c e , owner ) :
pr in t ( " Ge t t i n g : ␣%s " % s e l f ._name)return s e l f ._name
def __set__( s e l f , i n s t a n c e , name ) :pr in t ( " S e t t i n g : ␣%s " % name )s e l f ._name = name . t i t l e ( )
def __delete__( s e l f , i n s t a n c e ) :pr in t ( " De l e t i n g : ␣%s " %s e l f ._name)del s e l f ._name
c l a s s Testas ( o b j e c t ) :x = D e s k r i p t o r i u s ( )
Pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
21 / 218
>>> a = C()>>> a . c = ’ j o n a s ’S e t t i n g : j o n a s>>> a . cGe t t i n g : Jonas’ Jonas ’>>> del ( a . c )De l e t i n g : Jonas
Gamybine funkcija (angl. factory-function)
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
22 / 218
Tai programos projektavimo budas, kuomet funkcija grąžina reikiamosklases objektą.
c l a s s S p e c i a l u s A t v e j i s ( o b j e c t ) :def metodas ( s e l f ) :pr in t ( " s p e c i a l u s " )
c l a s s Norma l u sA t v e j i s ( o b j e c t ) :def metodas ( s e l f ) :pr in t ( " norma lus " )
def t i n k ama sA t v e j i s ( ar_normalus=True ) :i f ar_normalus :
return Norma l u sA t v e j i s ( )e l s e :
return S p e c i a l u s A t v e j i s ( )>>> ob j e k t a s = t i n k ama sA t v e j i s ( ar_normalus=Fa l s e )>>> ob j e k t a s . metodas ( )" s p e c i a l u s "
__new__
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
23 / 218
Naujojo tipo klases turi statini metodą __new__, kuris yraiškviečiamas iškviečiant konstruktoriu Klase(*args, **kwds). Kuometiškviečiame konstruktoriu, Pitonas iš pradžiu iškviečia metodą__new__, o po to ir __init__, jei sukonstruotas objektaspriklauso klasei Klase arba jos poklasiams.
Statinis metodas
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
24 / 218
Statinis metodas yra toks metodas, kuri galima iškviesti ne tikobjekto, bet ir klases pagalba. Statinis metodas apibrežiamasfunkcijos staticmethod() pagalba (nebutinai pačiame klases apraše).
c l a s s Kla se ( o b j e c t ) :def s t a t i n i s ( ) :
pr in t ( ’ s t a t i n i s ␣metodas ’ )s t a t i n i s = s t a t i cme thod ( s t a t i n i s )
#nuo 3 v e r s i j o s n ebu t i n a sob j e k t a s = Kla se ( )K la se . s t a t i n i s ( )# at sp au sd i n a : s t a t i n i s metodasob j e k t a s . s t a t i n i s ( )# at sp au sd i n a : s t a t i n i s metodas
Klases metodas
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
25 / 218
Klases metodas yra toks metodas, kuri galima iškviesti ne tik objekto,bet ir klases pagalba ir yra susietas su pačia klase. Klases metodasapibrežiamas funkcijos classmethod() pagalba. Pirmasis metodoargumentas yra cls.
Klases metodas
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
26 / 218
c l a s s Kla se ( o b j e c t ) :def k l a s i n i s ( c l s ) :
pr in t ( c l s .__name__, ’ k l a s i n i s ␣metodas ␣ ’ )k l a s i n i s = c l a s smethod ( k l a s i n i s )
#nuo 3 v e r s i j o s n ebu t i n a sc l a s s Nau jaK la se ( K la se ) :
pass
ob j e k t a s 1 = Kla se ( )o b j e k t a s 2 = Nau jaK la se ( )K la se . k l a s i n i s ( )# at sp au sd i n a : K la se k l a s i n i s metodasob j e k t a s 1 . k l a s i n i s ( )# at sp au sd i n a : K la se k l a s i n i s metodasNau jaK la se . k l a s i n i s ( )# at sp au sd i n a : Nau jaK la se k l a s i n i s metodasob j e k t a s 2 . k l a s i n i s ( )# at sp au sd i n a : Nau jaK la se k l a s i n i s metodas
Susietieji metodai
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
27 / 218
Gilinantis i Pitono programavimo kalbą galima aptikti tokias sąvokaskaip susietieji (angl. bound) ir nesusietieji (angl. unbound) metodai.Iš esmes susietasis metodas yra toks, kuris yra susietas su objektu(štai iš kur atsiranda self ). Ir kai kreipiamasi i metodą, jis iš pradžiukreipiasi i tą objektą, kuris ji iškviete.
Pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
28 / 218
def make_adder_as_closure ( augend ) :def add ( addend , _augend=augend ) :
return addend+_augendreturn add
def make_adder_as_bound_method( augend ) :c l a s s Adder ( o b j e c t ) :
def _ _init_ _( s e l f , augend ) :s e l f . augend = augend
def add ( s e l f , addend ) :return addend+s e l f . augend
return Adder ( augend ) . add
Paveldejimas
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
29 / 218
Paveldejimas tai egzistuojančios klases atributu pakartotinispanaudojimas.
Pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
30 / 218
>>> c l a s s Taskas ( o b j e c t ) :. . . def __init__( s e l f ) :. . . s e l f . x=0. . . s e l f . y=0. . . def p ( s e l f ) :. . . pr in t ( s e l f . x , s e l f . y )>>> c l a s s Atkarpa ( Taskas ) :. . . def __init__( s e l f ) :. . . Taskas . __init__( s e l f ). . . s e l f . r=1. . . def ats tumas ( s e l f ) :. . . pr in t ( s e l f . x+s e l f . r , s e l f . y )>>> a=Atkarpa ( )>>> a . p ( )0 0>>> a . ats tumas ( )1 0
Daugialypis paveldejimas
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
31 / 218
super
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
32 / 218
Tai raktažodis, leidžiantis kreiptis i tevinę klasę neišreikštiniu budu
Pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
33 / 218
c l a s s A( ob j e c t ) :def met ( s e l f ) :
pr in t ( ’A . met ’ )c l a s s B(A) :
def met ( s e l f ) :pr in t ( ’B . met ’ )supe r (B, s e l f ) . met ( )
c l a s s C(A) :def met ( s e l f ) :
pr in t ( ’C . met ’ )supe r (C , s e l f ) . met ( )
c l a s s D(B,C ) :def met ( s e l f ) :
pr in t ( ’D. met ’ )supe r (D, s e l f ) . met ( )
Polimorfizmas
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
34 / 218
Polimorfizmas - tai galimybe kurti kintamuosius, funkcijas arobjektus, turinčius daugiau nei vieną pavidalą, bet naudojamus tokiupačiu budu.
Pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
35 / 218
c l a s s Mai s ta s ( o b j e c t ) :def __init__( s e l f , pavad in imas , k a l o r i j o s ) :
s e l f . name = pavad in imass e l f . c a l o r i e s = k a l o r i j o s
def s k o n i s ( s e l f ) :r a i s e Not ImplementedExcept ion ( " P o k l a s i a i ␣\
␣␣␣␣␣␣␣␣␣␣␣␣ a t s a k i n g i ␣uz␣ s i o ␣metodo␣ r e a l i z a v im a " )
c l a s s Hamburger i s ( Ma i s ta s ) :def s k o n i s ( s e l f ) :
return " b e s k on i s "
c l a s s V i s t i e n o s P y r a g e l i s ( Ma i s ta s ) :def s k o n i s ( s e l f ) :
return " s k o n i s ␣ ka i p ␣ v i s t i e n o s "
Metodu perrašymas
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
36 / 218
Metodu perrašymas tai to paties metodo pavadinimo panaudojimassu skirtingu parametru rinkiniu. Pavyzdžiui:
def s p au sd i n k ( s e l f ) :pr in t ( ’ kuku ’ )
def s p au sd i n k ( s e l f , t e k s t a s ) :pr in t ( t e k s t a s )
Pitonas tokios galimybes nepalaiko! Tą galima igyvendintiperduodant parametru rinkini. Pavyzdžiui:
def s p au sd i n k ( s e l f , ∗ a rgumenta i ) :. . .
Savybes (angl. Properties)
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
37 / 218
Itaisytasis deskriptorius su specialiomis galimybemis - iškviesti objektometodus kaip argumentus.
Pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
38 / 218
c l a s s Stac i a kamp i s ( o b j e c t ) :def __init__( s e l f , p l o t i s , a u k s t i s ) :
s e l f . p l o t i s = p l o t i ss e l f . a u k s t i s = a u k s t i s
def g e tP l o t a s ( s e l f ) :return s e l f . p l o t i s ∗ s e l f . a u k s t i s
p l o t a s = p r op e r t y ( g e tP l o t a s ,doc=’ s t a c i a k amp i o ␣ p l o t a s ’ )
>>> s=Stac i a kamp i s (5 , 5)>>> s . p l o t a s25>>> s . p l o t i s =4>>> s . p l o t a s20
Savybes
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
39 / 218
■ Savybes yra tik skaitomos■ Naudingos kaip viešoji sąsaja■ Yra paveldimos, bet metodai, i kuriuos kreipiasi, priklauso tik tai
pačiai klasei, kurioje savybes aprašytos
Pavyzdys I
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
40 / 218
c l a s s B( ob j e c t ) :def f ( s e l f ) : return 23g = p r op e r t y ( f )
c l a s s C(B ) :def f ( s e l f ) : return 42
c = C( )pr in t c . g # spau sd i n a 23
Pavyzdys II
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
41 / 218
O čia pavyzdys, kaip "apeiti" ribojimą:
c l a s s B( ob j e c t ) :def f ( s e l f ) : return 23def _f_getter ( s e l f ) : return s e l f . f ( )g = p r op e r t y ( _f_getter )
c l a s s C(B ) :def f ( s e l f ) : return 42
c = C( )pr in t c . g # spau sd i n a 42
__slots__
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
42 / 218
■ Šis atributas pilnai pakeičia standartini klases atributą__dict__.
■ Jis apibrežia baigtinę atributu aibę.■ Leidžia išsaugoti šiek tiek atminties.■ Neleidžia sukurti nauju atributu.
Pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
43 / 218
c l a s s Opt im i zuo t a sS t a c i a k amp i s ( S ta c i a kamp i s ) :__slots__ = ( ’ p l o t i s ’ , ’ i l g i s ’ )
>>> t = T()>>> t . p l o t i s = 1>>> t . x = 1Traceback (most r e c e n t c a l l l a s t ) :
F i l e "<s t d i n >" , l i n e 1 , in <module>A t t r i b u t e E r r o r : ’T ’ o b j e c t has no a t t r i b u t e ’ x ’
Specialus metodai
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
44 / 218
Klase gali tureti arba paveldeti specialius metodus (kurie prasideda irbaigiasi dvigubu pabraukimu). Pitonas automatiškai iškviečiaatitinkamą specialu metodą, kai atliekamos susijusios operacijos.Toliau aptarsime kai kurias šiu metodu savybes.
Savybes
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
45 / 218
■ x.__pavadinimas__() iš esmes ekvivalentusx.__class__.__pavadinimas__(x, )
■ Bendrieji metodai■ Specialus metodai
Bendrieji metodai I
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
46 / 218
■ __call__ - objektas iškviečiamas kaip funkcija, jei turi ši metodą
■ __cmp__ - jei konkretus specialusis metodas (pavyzdžiui,__lt__ ar __gt__) neegzistuoja arba grąžina klaidąNonImplemented, iškviečiamas šis objektu palyginimuitarpusavyje. Jei šio metodo nera, eiliškumo operatoriai (<, <=,>, >=) grąžins klaidos pranešimą. Lygybes operatoriai tikrinstapatybę, t.y. x == y id(x) == id (y)
■ __del__ - objektu naikinimas (tik esant poreikiui)■ __delattr__ - objekto atributo naikinimas■ __lt__, __le__, __gt__, __ge__, __eq__, __ne__ -
objektu palyginimas tarpusavyje (<, <=, >, >=, ==, !=)■ __getattr__ - jei objekto atributo nepavyko rasti normaliu budu
(x.__dict__ arba x.__class__ ), tuomet kviečiamas šisatributas x.__getattr__(’y’)
Bendrieji metodai II
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
47 / 218
■ __getattribute__ - jei objektas yra naujojo stiliaus klases,kiekvienas kreipinys i atributą x.y yra keičiamasx.__getattribute__(’y’)
■ __hash__ - naudoja objektą kaip žodyno raktą (grąžina 32 bituint)
■ __init__ - Kai kviečiamas konstruktorius C(), objektasinicializuojamas kviečiant ši metodą. Tevine klase nerainicializuojama, todel reikia tą nurodyti išreikštiniu budu -super(C, self).__init__()
■ __new__ - (naujo stiliaus klasems) objekto inicializavimas. Šismetodas iš esmes yra statinis ir gali grąžinti nebutinai klases Cobjektą. Rekomenduojama daugiau naudoti __init__
■ __nonzero__ - objektas ivertinamas loginiame kontekste (True,False). Jei šis metodas neegzistuoja, kviečiamas __len__ (Falseatitinka 0). Rekomenduojama naudoti if talpykla: vietoje iflen(talpykla) > 0:
Bendrieji metodai III
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
48 / 218
■ __repr__ - objekto atvaizdavimas simboline eilute. Jei šismetodas neapibrežtas, Pitonas naudoja numatytąją simbolinęišraišką.
■ __setattr__ - atributo priskyrimas objektui. Kviečiamaspriskyrimo metu (dažniausiai): x.y = reikšme. Modifikuoja__dict__ tiesiogiai - x.__dict__[’y’] = reikšme
■ __str__ - objekto atvaizdavimas neoficialia glausta simbolineeilute. Jei šio metodo nera, kviečiamas __repr__
■ __unicode__ - objekto atvaizdavimas simboline eilute kaip ir__str__ atveju. Šiam metodui teikiama pirmenybe
Specialus metodai darbui su talpyklomis (angl.container)
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
49 / 218
■ __contains__ - patikrina, ar seka turi elementą - y in x■ __delitem__ - ištrina sekos (seka negali buti fiksuota) elementą■ __getitem__ - grąžina sekos elementą x[key]■ __iter__ - objekto iteratorius grąžinamas, pavyzdžiui, tokiais
atvejais: for elementas in x■ __len__ - grąžina elementu skaičiu konteineryje. Visi
konteineriai turetu tureti šią funkciją, nebent ji butu labai"brangi"
■ __setitem__ - patalpina elementą i seką (x[key] = y). Sekanegali buti fiksuota
Specialus metodai skaitiniams objektams I
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
50 / 218
■ __abs__, __invert__, __neg__, __pos__ - kviečiamiunariniu operatoriu: abs(x), x, -x, +x
■ __add__, __div__, __floordiv__, __mod__, __mul__,__sub__, __truediv__ - operatoriai x+y, x/y, x//y, x%y, x*y,x-y, x/y
■ __and__, __lshift__, __or__, __rshift__, __xor__ -operatoriai x&y, x«y, x|y, x»y, xy
■ __coerce__ - skaitiniu operaciju metu šis metodas paverčia x iry tipus priimtinais. Uždraustas. Naudojamas tik suderinamumo susenesnemis versijomis tikslu.
■ __complex__, __float__, __int__, __long__ - itaisytiejitipai. complex(x), float(x), int(x), long(x)
■ __divmod__ - divmod(x, y) grąžina porą (dalmuo, liekana)■ __hex__, __oct__ - hex(x), oct(x) - grąžina simbolinę
išraišką atitinkamoje skaičiavimo sistemoje
Specialus metodai skaitiniams objektams II
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
51 / 218
■ __iadd__, __idiv__, __ifloordiv__, __imod__,__imul__, __isub__, __itruediv__ - x+=y, x/=y,x//=y%=y, x*=y, x-=y, x/=y
■ __iand__, __ilshift__, __ior__, __irshift__, __ixor__- x& =y, x«=y, x|=y, x»=y, x=y
■ __ipow__ - x**=y■ __pow__ - x**y■ __radd__, __rdiv__, __rmod__, __rmul__, __rsub__
- kviečiami, jei y neturi tokiu operaciju y+x, y/x, y%y, y*x, y-x■ __rand__, __rlshift__, __ror__, __rrshift__, __rxor__
- panašiai, kaip ir anksčiau minetu atveju■ __rdivmod__ - panaš.■ __rpow__ - panaš.
Dekoratoriai
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
52 / 218
Dekoratorius - tai funkcijos perrašymo budas.
Pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
53 / 218
def f ( c l s , . . . ) :. . . kodas . . .
f = c l a s smethod ( f )
@c lassmethod def f ( c l s , . . . ) :. . . kodas . . .
Savybes
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
54 / 218
■ Po dekoratoriaus iš karto turi buti apibrežiama funkcija■ Dekoratoriu galima susikurti patiems■ Dekoratoriaus kvietimas suletina funkcijos iškvietimą■ Piktnaudžiavimas jais gali padaryti kodą sunkiai ištaisomu
Pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
55 / 218
def makebold ( fn ) :def wrapped ( ) :
return "<b>" + fn ( ) + "</b>"return wrapped
@makebolddef h e l l o ( ) :
return " h e l l o ␣ wor ld "
pr in t h e l l o ( ) ## r e t u r n s <b>h e l l o wor ld </b>
Pastaba
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
56 / 218
Užrašas:
@d eko r a t o r i u sdef f u n k c i j a ( ) :
. . . kodas . . .
yra ekvivalentus tokiam:
def f u n k c i j a ( ) :. . . kodas . . . .
f u n k c i j a = d e k o r a t o r i u s ( f u n k c i j a )
Užduotis
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
57 / 218
Paaiškinkite ši kodo fragmentą:
def makebold ( f ) :return lambda : "<b>" + f ( ) + "</b>"
def ma k e i t a l i c ( f ) :return lambda : "<i>" + f ( ) + "</i>"
@makebold@make i t a l i cdef say ( ) :
return " S v e i k i "
pr in t say ( )
Metaklases
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
58 / 218
Metaklases - tai klasiu kurimo klases.
Šis bei tas apie klases
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
59 / 218
■ Klase naudojama sukurti objektui.■ Bet klase taip pat yra objektas!■ Metaklase yra atsakinga už klases objekto sukurimą.
Pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
60 / 218
>>> x=20>>> x . __class__<c l a s s ’ i n t ’>>>> c l a s s X( ob j e c t ) : pass
>>> x=X()>>> x . __class__<c l a s s ’__main__.X ’>>>> x . __class__ . __class__<c l a s s ’ t ype ’>
type
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
61 / 218
Tai yra itaisytoji Pitono metaklase, kuri naudojama kuriant visusobjektus.
Dar šis bei tas
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
62 / 218
■ Galima sukurti savo metaklases■ Apsirašant klasę galima naudoti atributą __metaclass__■ Galima tiesiog naudoti type
type naudojimo pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
63 / 218
>>> ManoKlase=type ( ’ ManoKlase ’ , ( ) , { } )>>> a=ManoKlase ( )>>> a . __class__<c l a s s ’__main__. ManoKlase ’>
__metaclass__ naudojimo pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
64 / 218
Pagrindinis tikslas - automatiškai keisti klasę jos sukurimo metu.
c l a s s Foo ( o b j e c t ) :__metaclass__ = . . . kodas . . .
c l a s s Foo ( Bar ) :pass
■ Patikrinama ar klase Foo turi atributą __metaclass__■ Jei nera, tikrinama ar tevine klase turi atributą __metaclass__■ Jei nera, tikrinama ar egzistuoja atributas __metaclass__
modulio lygiu■ Jei nera, naudojamas type
Baigiant
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
65 / 218
99% programuotoju praktiškai niekada nesirupina tuo, kas yrametaklases. Jei kyla klausimas ar reikalinga metaklase, tuometatsakymas yra ne. Metaklases dažniausiai naudojamos kuriant API.
Grafine naudotojo sąsaja
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
66 / 218
GNS - grafine naudotojo sąsaja
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
67 / 218
Grafikos priemonemis pagrista sąsaja tarp žmogaus ir kompiuterio(angl. GUI - graphic user interface).
Pitonas ir GNS
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
68 / 218
Pitonas neturi savojo (angl. native) GNS palaikymo, tačiau egzistuojapakankamai biblioteku kitose programavimo kalbose, kurias galinaudoti Pitonas. Tą užtikrina taip vadinami susiejejai (angl.bindings) ar apgaubejai (angl. wrappers).
Bibliotekos
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
69 / 218
■ Naudojančios tcl/tk:
◆ tkinter - standartine◆ wck (widget construction kit) - trečios šalies biblioteka
■ Nenaudojančios tk (daugiaplatformes):
◆ PyGtk◆ PyQt◆ wxPython
widget
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
70 / 218
Valdiklis - grafines sąsajos valdymo elementas arba programa,sukurianti valdikli ir dirbanti su juo.
GNS pagrindinis veikimo principas
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
71 / 218
Pavyzdys (pseudokodas)
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
72 / 218
whi le True :even t = getNextEvent ( )i f even t :
i f even t == Terminate :break
p ro c e s sEv en t ( even t )
Pastaba
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
73 / 218
Pitono konsolines programos visada rašoos su .py pletiniu, tuo tarpuGNS programoms galima naudoti .pyw. Tai aktualu WIndows OS, nesnaudojamas pythonw.exe interpretatorius vietoje python.exe. KitomsOS tai nera taip aktualu.
Pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
74 / 218
#!/ u s r / b i n / python3
import t k i n t e r
Pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
75 / 218
GNS yra iš esmes objektu hierarchija. Todel kiekvienas elementas turiparametrą parent.
#!/ u s r / b i n / python3
import t k i n t e r
c l a s s Pavyzdys ( t k i n t e r . Tk ) :def __init__( s e l f , p a r en t ) :
t k i n t e r . Tk . __init__( s e l f , p a r en t )
Pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
76 / 218
Išlaikome nuorodą i tevini objektą.
#!/ u s r / b i n / python3
import t k i n t e r
c l a s s Pavyzdys ( t k i n t e r . Tk ) :def __init__( s e l f , p a r en t ) :
t k i n t e r . Tk . __init__( s e l f , p a r en t )s e l f . p a r en t = pa ren t
Pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
77 / 218
Atskiriame logiką nuo grafiniu elementu.
#!/ u s r / b i n / python3
import t k i n t e r
c l a s s Pavyzdys ( t k i n t e r . Tk ) :def __init__( s e l f , p a r en t ) :
t k i n t e r . Tk . __init__( s e l f , p a r en t )s e l f . p a r en t = pa ren ts e l f . i n i t i a l i z e ( )
def i n i t i a l i z e ( s e l f ) :pass
Pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
78 / 218
Sukuriame metodą main paleidimui iš komandines eilutes ir nurodomeprogramai kartoti ciklą (mainloop).
#!/ u s r / b i n / python3
import t k i n t e rc l a s s Pavyzdys ( t k i n t e r . Tk ) :
def __init__( s e l f , p a r en t ) :t k i n t e r . Tk . __init__( s e l f , p a r en t )s e l f . p a r en t = pa ren ts e l f . i n i t i a l i z e ( )
def i n i t i a l i z e ( s e l f ) :pass
i f __name__ == "__main__" :app = Pavyzdys (None )app . t i t l e ( ’Mano␣ p i rm o j i ␣ programa ’ )app . ma in loop ( )
Pastaba
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
79 / 218
Ką tik sukureme pati paprasčiausią tuščią langą. Galima paleistiprogramą.
Pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
80 / 218
Yra keletas budu, norint išdestyti elementus lange. Tą atlieka klasesvadinamos maketavimo tvarkytuvemis (angl. layout manager).Pasinaudosime pačia paprasčiausia - grid.
. . . .def i n i t i a l i z e ( s e l f ) :
s e l f . g r i d ( ). . . .
Pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
81 / 218
Sukuriame valdikli ir patalpiname ji tvarkytuveje.
. . . .def i n i t i a l i z e ( s e l f ) :
s e l f . g r i d ( )
s e l f . t e k s t a s = t k i n t e r . Ent ry ( s e l f )s e l f . t e k s t a s . g r i d ( column = 0 , row = 0 ,s t i c k y = ’EW’ )
. . . .
Pastaba
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
82 / 218
Ką tik sukureme langą su teksto ivedimo laukeliu. Galima paleistiprogramą.
Pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
83 / 218
Sukuriame mygtuką ir patalpiname ji tvarkytuveje.
. . . .def i n i t i a l i z e ( s e l f ) :
s e l f . g r i d ( )
s e l f . t e k s t a s = t k i n t e r . Ent ry ( s e l f )s e l f . t e k s t a s . g r i d ( column = 0 , row = 0 ,s t i c k y = ’EW’ )
mygtukas = t k i n t e r . Button ( s e l f ,t e x t = ’ Paspausk␣mane␣ ! ’ )
mygtukas . g r i d ( column = 1 , row = 0). . . .
Pastaba
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
84 / 218
Ką tik sukureme langą su teksto ivedimo laukeliu ir mygtuku. Galimapaleisti programą. Deja, bet mygtukas nieko nedaro!
Pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
85 / 218
Sukuriame etiketę (angl. label) ir patalpiname ją tvarkytuveje.
. . . .def i n i t i a l i z e ( s e l f ) :
s e l f . g r i d ( ). . .mygtukas = t k i n t e r . Button ( s e l f ,t e x t = ’ Paspausk␣mane␣ ! ’ )
mygtukas . g r i d ( column = 1 , row = 0)
a n t r a s t e = t k i n t e r . Labe l ( s e l f , anchor = ’w ’ ,f g = ’ wh i t e ’ , bg = ’ g reen ’ )
a n t r a s t e . g r i d ( column = 0 , row = 1 ,columnspan = 2 , s t i c k y = ’EW’ )
. . . .
Pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
86 / 218
Ijungiame automatini elementu dydžio keitimą (pirmajam stulpeliui) irnurodome, kad lango parametrus keisti galesime tik horizontaliai.
. . . .def i n i t i a l i z e ( s e l f ) :
s e l f . g r i d ( ). . .a n t r a s t e = t k i n t e r . Labe l ( s e l f , anchor = ’w ’ ,f g = ’ b l u e ’ , bg = ’ g reen ’ )
a n t r a s t e . g r i d ( column = 0 , row = 1 ,columnspan = 2 , s t i c k y = ’EW’ )
s e l f . g r i d_co l umncon f i gu r e (0 , we ight = 1)s e l f . r e s i z a b l e ( True , F a l s e )
. . . .
Pastaba
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
87 / 218
Iki šiol tik deliojome elementus. Toliau pridesime interaktyvumo.
Pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
88 / 218
Pridedame tekstiniam laukui ir mygtukui ivykiu valdiklius (angl. eventhandler)
s e l f . t e k s t a s = t k i n t e r . Ent ry ( s e l f )s e l f . t e k s t a s . g r i d ( column = 0 , row = 0 ,
s t i c k y = ’EW’ )s e l f . t e k s t a s . b ind ( ’<Return>’ ,
s e l f . OnPressEnter )mygtukas = t k i n t e r . Button ( s e l f ,
t e x t = ’ Paspausk␣mane␣ ! ’ ,command = s e l f . OnButtonCl i ck )
mygtukas . g r i d ( column = 1 , row = 0)s e l f . a n t r a s t e sK i n t ama s i s = t k i n t e r . S t r i n gVa r ( )a n t r a s t e = t k i n t e r . Labe l ( s e l f ,
t e x t v a r i a b l e = s e l f . a n t r a s t e sK i n t ama s i s ,anchor = ’w ’ , f g = ’ wh i t e ’ , bg = ’ g reen ’ )
a n t r a s t e . g r i d ( column = 0 , row = 1 ,columnspan = 2 , s t i c k y = ’EW’ )
Pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
89 / 218
Funkcijos, reaguojančios i ivykius.
. . . .def i n i t i a l i z e ( s e l f ) :
. . .def OnButtonCl i ck ( s e l f ) :
s e l f . a n t r a s t e sK i n t ama s i s . s e t (’ Paspaus ta s ␣mygtukas ! ’ )
def OnPressEnter ( s e l f , e ven t ) :s e l f . a n t r a s t e sK i n t ama s i s . s e t (
’ Paspaus ta s ␣ Ente r ! ’ ). . . .
Pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
90 / 218
Pakeičiame funkciju elgesi:
. . . .def i n i t i a l i z e ( s e l f ) :
. . .def OnButtonCl i ck ( s e l f ) :
s e l f . a n t r a s t e sK i n t ama s i s . s e t (s e l f . t e k s t a t sK i n t ama s i s . ge t ( ) )
def OnPressEnter ( s e l f , e ven t ) :s e l f . a n t r a s t e sK i n t ama s i s . s e t (
s e l f . t e k s t a sK i n t ama s i s . ge t ( ) ). . . .
Pastaba
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
91 / 218
Programa pilnai parašyta. Toliau aptarsime kelis patobulinimus.
Patobulinimas I
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
92 / 218
Pirmoji eilute automatiškai parenka tekstini lauką kaip aktyvu. Antrojieilute nurodo, kad bus pažymimas visas tekstas.
. . .s e l f . t e k s t a s . f ocus_se t ( )s e l f . t e k s t a s . s e l e c t i o n_ r a n g e (0 , t k i n t e r .END). . .
Patobulinimas I
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
93 / 218
tkinter turi vieną nedidelę dydžio keitimo problemą. Šis modulisvisada megina pakeisti lango dydi priklausomai nuo jo valdikliu.Kartais tai tinka, bet dažniausiai ne. Todel atliekame langopakeitimus kurimo metu ir užfiksuojame jo dydi.
def i n i t i a l i z e ( s e l f ) :. . . .s e l f . update ( )s e l f . geometry ( s e l f . geometry ( ) ). . . .
Valdikliu klases I
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
94 / 218
Egzistuoja ir daugiau klasiu darbui su GNS:
■ Button - mygtukas■ Canvas - piešimo valdiklis■ Checkbutton - žymimasis langelis■ Entry - teksto ivedimo valdiklis■ Frame - Naudojamas kitu valdikliu grupavimui ir organizavimui
(veikia kaip konteineris). Gali buti naudojamas kaip bazine klasesudetingu valdikliu kurimui.
■ Label - antrašte■ Listbox - pasirenkamasis sąrašas■ Menubutton - meniu mygtukas■ Menu - meniu■ Message - daugiaeilute etikete■ Radiobutton - žymimoji akute
Valdikliu klases II
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
95 / 218
■ Scale - šliaužiklis■ Scrollbar - slankiklis■ Text - tekstinis laukas■ Toplevel - atskiro lango konteineris (neturi tevinio valdiklio)■ Spinbox - redaguojamas sąrašas■ PanedWindow - langas, sudarytas iš polangiu■ LabelFrame - valdiklis Frame su antrašte. Naudojamas
grupavimui■ tkMessageBox - modulis, skirtas pranešimu atvaizdavimui
Valdiklio Canvas pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
96 / 218
import t k i n t e r
top = t k i n t e r . Tk ( )C = t k i n t e r . Canvas ( top , bg=" b l u e " ,
h e i g h t =250 , w idth=300)coord = 10 , 50 , 240 , 210a r c = C . c r ea t e_a rc ( coord , s t a r t =0,
e x t e n t =150 , f i l l =" red " )C . pack ( )top . ma in loop ( )
Rezultatas
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
97 / 218
Valdiklio Checkbutton pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
98 / 218
import t k i n t e rfrom t k i n t e r import ∗
top = t k i n t e r . Tk ( )CheckVar1 = In tVa r ( )CheckVar2 = In tVa r ( )C1 = Checkbutton ( top , t e x t = "Music" ,
v a r i a b l e = CheckVar1 , onva l u e = 1 ,o f f v a l u e = 0 , h e i g h t =5, width = 20)
C2 = Checkbutton ( top , t e x t = "Video " ,v a r i a b l e = CheckVar2 , onva l u e = 1 ,o f f v a l u e = 0 , h e i g h t =5, width = 20)
C1 . pack ( )C2 . pack ( )top . ma in loop ( )
Rezultatas
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
99 / 218
Valdiklio Frame pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
100 / 218
import t k i n t e rr oo t = t k i n t e r . Tk ( )frame = t k i n t e r . Frame ( r oo t )frame . pack ( )bottomframe = t k i n t e r . Frame ( r oo t )bottomframe . pack ( s i d e = t k i n t e r .BOTTOM )redbu t ton = t k i n t e r . Button ( frame , t e x t="Red" , f g=" redr edbu t ton . pack ( s i d e = t k i n t e r . LEFT)g r eenbu t ton = t k i n t e r . Button ( frame , t e x t="Brown" , f g=greenbu t ton . pack ( s i d e = t k i n t e r . LEFT )b l u ebu t t on = t k i n t e r . Button ( frame , t e x t="Blue " , f g="b l u ebu t t on . pack ( s i d e = t k i n t e r . LEFT )b l a ckbu t t on = t k i n t e r . Button ( bottomframe , t e x t="Blackb l a ckbu t t on . pack ( s i d e = t k i n t e r .BOTTOM)roo t . ma in loop ( )
Rezultatas
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
101 / 218
Valdiklio Listbox pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
102 / 218
from Tk i n t e r import ∗
import tkMessageBoximport Tk i n t e r
top = Tk ( )Lb1 = L i s t b o x ( top )Lb1 . i n s e r t (1 , "Python" )Lb1 . i n s e r t (2 , " P e r l " )Lb1 . i n s e r t (3 , "C" )Lb1 . i n s e r t (4 , "PHP" )Lb1 . i n s e r t (5 , "JSP" )Lb1 . i n s e r t (6 , "Ruby" )Lb1 . pack ( )top . ma in loop ( )
Rezultatas
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
103 / 218
Valdiklio Menubutton pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
104 / 218
from Tk i n t e r import ∗
import tkMessageBoximport Tk i n t e rtop = Tk ( )mb = Menubutton ( top , t e x t=" cond iments " ,
r e l i e f=RAISED )mb. g r i d ( )mb. menu = Menu ( mb, t e a r o f f = 0 )mb[ "menu" ] = mb. menumayoVar = In tVa r ( )ketchVar = In tVa r ( )mb. menu . add_checkbutton ( l a b e l="mayo" ,
v a r i a b l e=mayoVar )mb. menu . add_checkbutton ( l a b e l=" ketchup " ,
v a r i a b l e=ketchVar )mb. pack ( )top . ma in loop ( )
Rezultatas
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
105 / 218
Valdiklio Menu pavyzdys I
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
106 / 218
from Tk i n t e r import ∗
def donoth ing ( ) :f i l e w i n = Top l e v e l ( r oo t )but ton = Button ( f i l e w i n , t e x t="Do␣ no th i ng ␣ but ton "but ton . pack ( )
r oo t = Tk ( )menubar = Menu( r oo t )f i l emenu = Menu(menubar , t e a r o f f =0)f i l emenu . add_command( l a b e l="New" , command=donoth ing )f i l emenu . add_command( l a b e l="Open" , command=donoth ingf i l emenu . add_command( l a b e l="Save" , command=donoth ingf i l emenu . add_command( l a b e l="Save␣ as . . . " , command=donf i l emenu . add_command( l a b e l=" C lo s e " , command=donoth ingf i l emenu . add_sepa ra to r ( )
Valdiklio Menu pavyzdys II
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
107 / 218
f i l emenu . add_command( l a b e l=" Ex i t " , command=roo t . q u i tmenubar . add_cascade ( l a b e l=" F i l e " , menu=f i l emenu )ed i tmenu = Menu(menubar , t e a r o f f =0)ed i tmenu . add_command( l a b e l="Undo" , command=donoth inged i tmenu . add_sepa ra to r ( )ed i tmenu . add_command( l a b e l="Cut" , command=donoth ing )ed i tmenu . add_command( l a b e l="Copy" , command=donoth inged i tmenu . add_command( l a b e l="Paste " , command=donoth inged i tmenu . add_command( l a b e l="De l e t e " , command=donoth ined i tmenu . add_command( l a b e l=" S e l e c t ␣ A l l " , command=donmenubar . add_cascade ( l a b e l=" Ed i t " , menu=edi tmenu )helpmenu = Menu(menubar , t e a r o f f =0)helpmenu . add_command( l a b e l="Help ␣ I ndex " , command=donhelpmenu . add_command( l a b e l="About . . . " , command=donotmenubar . add_cascade ( l a b e l="Help " , menu=helpmenu )r oo t . c o n f i g (menu=menubar )r oo t . ma in loop ( )
Rezultatas
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
108 / 218
Valdiklio Radiobutton pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
109 / 218
from Tk i n t e r import ∗
def s e l ( ) :s e l e c t i o n = " P a s i r i n k o t e ␣" + s t r ( va r . ge t ( ) )l a b e l . c o n f i g ( t e x t = s e l e c t i o n )
r oo t = Tk ( )va r = In tVa r ( )R1 = Rad iobut ton ( root , t e x t="Option ␣1" ,
v a r i a b l e=var , v a l u e =1, command=s e l )R1 . pack ( anchor = W )R2 = Rad iobut ton ( root , t e x t="Option ␣2" ,
v a r i a b l e=var , v a l u e =2, command=s e l )R2 . pack ( anchor = W )R3 = Rad iobut ton ( root , t e x t="Option ␣3" ,
v a r i a b l e=var , v a l u e =3, command=s e l )R3 . pack ( anchor = W)l a b e l = Labe l ( r oo t )l a b e l . pack ( )r oo t . ma in loop ( )
Rezultatas
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
110 / 218
Modulio tkMessageBox galimybes
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
111 / 218
Galima sukurti kelis skirtingus dialogo langustkMessageBox.funkcija(antrašte, pranešimas [, parametrai]):
■ showinfo()■ showwarning()■ showerror()■ askquestion()■ askokcancel()■ askyesno()■ askretrycancel()
Reguliariosios išraiškos
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
112 / 218
Reguliari išraiška (angl. regular expression
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
113 / 218
Tai simboliu eilute aprašanti šabloną (angl. pattern)
Keletas faktu
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
114 / 218
■ Darbui su reguliariosiomis išraiškomis naudojamas standartinismodulis re
■ Raides ir skaitmenys atitinka patys save, t.y. šablonas, sudarytasiš raidžiu ir skaičiu atitinką tą pačią simboliu eilutę
■ Simbolis "" yra komandinis. Daugelis raidžiu ir skaitmenu igyja naująprasmę, kai prieš juos naudojamas komandinis simbolis
■ Skyryba veikia atvirkščiai - specialią reikšmę turi kol nerakomandinio simbolio
■ Reguliarioji išraiška suformuojama funkcijos compile("išraiška")pagalba
Sintakse
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
115 / 218
■ "." – atitinka bet kuri simboli išskyrus "\n" (jei DOTALL,atitinka ir ji)
■ "∧" – atitinka simboliu eilutes pradžią (jei MULTILINE, veikia irpo "\n")
■ "$" – atitinka simboliu eilutes pabaigą (jei MULTILINE, veikia itprieš "\n")
■ "*" – atitinka nuli ar daugiau ankstesnes reguliarios išraiškosatveju (godus - lygina tiek kartu kiek tik galima)
■ "+" – atitinka vieną ar daugiau ankstesnes reguliarios išraiškosatveju (godus)
■ "?" – atitinka nuli ar vieną ankstesnes reguliarios išraiškos atveji(atitinka vieną jei galima)
■ "*?, +?, ??" – negodus "*", "+", "?" atvejai (atitinka kuomažiau atveji)
■ "{m}" – atitinka tiksliai m reguliarios išraiškos atveju
Sintakse
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
116 / 218
■ "{m, n}" – atitinka nuo m iki n ankstesnes reguliarios išraiškosatveju (godus)
■ "{m, n}?" – atitinka nuo m iki n ankstesnes reguliarios išraiškosatveju (negodus)
■ "[...]" – atitinka bet kuri iš nurodytos skliausteliuose simboliuaibes. Pirmasis aibes simbolis "∧" atitinka neigini
■ "|" – atitinka bet kurią iš prieš ji arba po jo esančią išraišką■ "(...)" – atitinka reguliarią išraišką skliausteliuose ir apibrežia
grupę■ "(?aiLmsux)" – viena ar kelios raides iš aibes "a", "i", "L", "m",
"s", "u", "x"■ "(?:...)" – veikia kaip (...), tik neapibrežia kaip grupes■ "(?P<id>...)" – veikia kaip (...), tik grupe dar igyja vardą id■ "(?P=id)" – atitinka tai, kas buvo apibrežta grupe id■ "(?#...)" – komentaras
Sintakse
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
117 / 218
■ "(?=...)" – "pažvelk i prieki", tik tikrina ar nurodyta reguliariišraiška skliausteliuose bus sutinkama toliau
■ "(?!...)" – neigiamas "pažvelk i prieki" tikrinimas (ar neranurodytos reguliarios išraiškos)
■ "(?<=...)" – "pažvelk atgal"■ "(?<!...)" – neigiamas "pažvelk atgal"■ "\number" – atitinka bet ką, kas anksčiau buvo tikrinta su grupe,
kurios numeris yra number (grupes numeruojamos automatiškainuo 1 iki 99)
■ "\A" – atitinka tuščią simboliu eilutę, bet tik nuo visos simboliueilutes pradžios
■ "\b" – atitinka tuščią simboliu eilutę, bet tik žodžio pradžioje arpabaigoje
■ "\B" – atitinka tuščią simboliu eilutę, bet tik ne žodžio pradžiojear pabaigoje
Sintakse
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
118 / 218
■ "\d" – atitinka vieną skaitmeni, kaip aibe [0-9]■ "\D" – atitinka vieną ne skaitmeni, kaip aibe [∧0-9]■ "\s" – atitinka matomus tarpus, kaip aibe [\t\n\r\f\v]■ "\S" – atitinka ne matomus tarpus, kaip aibe [∧\t\n\r\f\v]■ "\w" – atitinka vieną iš raidžiu ar skaitmenu simboliu, nebent
nustatyta LOCALE ar UNICODE, kaip aibe [a-zA-Z0-9_]■ "\W" – atitinka vieną ne iš raidžiu ar skaitmenu simboliu■ "\Z" – atitinka tuščią eilutę, bet tik visos eilutes pabaigoje■ "\" – atitinka kairini brukšni
Palyginimas
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
119 / 218
■ išraiška.match("simboline eilute") – ieško atitikmens nuosimbolines eilutes pradžios
◆ re.match("šablonas", "simboline eilute")
■ search() – ieško atitikmens bet kur simbolineje eiluteje
Kitos funkcijos
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
120 / 218
■ findall■ finditer■ split■ sub■ subn
Rezultatas
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
121 / 218
Palyginimo rezultatas yra match objektas.
Match objekto atributai
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
122 / 218
■ pos – simbolines eilutes indeksas, nuo kurios vietos paieškaprasidejo
■ endpos – simbolines eilutes indeksas, iki kurios vietos paieškavyko
■ lastgroup■ lastindex■ re – naudotas reguliariosios išraiškos objektas■ string – naudota simboline eilute
Match funkcijos
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
123 / 218
■ end, span, start■ expand■ group■ groups■ groupdict
Pavyzdys 1
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
124 / 218
>>> re . match ( "kuku" , "kuku" )<_sre . SRE_Match o b j e c t a t 0 x1005d33d8>>>> re . match ( "kuku" , " kukube" )<_sre . SRE_Match o b j e c t a t 0 x1005d3370>>>> re . match ( "kuku" , " bekukube" )>>> re . match ( " .∗ kuku" , " bekukube" )<_sre . SRE_Match o b j e c t a t 0 x1005d33d8>>>> re . match ( "kuku .∗ " , " bekukube" )>>>
Pavyzdys 2
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
125 / 218
>>> m = re . match ( " (\w+)␣ (\w+)" ," I s a a c ␣Newton , ␣ p h y s i c i s t " )
>>> m. group (0 ) # P i l n a s r e z u l t a t a s’ I s a a c ␣Newton ’>>> m. group (1 ) # Pi rma s i s p og r up i s .’ I s a a c ’>>> m. group (2 ) # An t r a s i s p og r up i s .’ Newton ’>>> m. group (1 , 2) # Rezu l t a t u k o r t e z a s .( ’ I s a a c ’ , ’ Newton ’ )
Pavyzdys 3
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
126 / 218
>>> m = re . match ( " (?P<f i r s t_name>\w+)(?P<last_name>\w+)" , "Malcolm␣Reyno lds " )>>> m. group ( ’ f i r s t_name ’ )’ Malcolm ’>>> m. group ( ’ last_name ’ )’ Reyno lds ’
Pavyzdys 4
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
127 / 218
>>> m = re . match ( " ( . . )+ " , " a1b2c3" )# Sutampa 3 k a r t u s .>>> m. group (1 )# Rezu l t a t a s t i k p a s k u t i n i s su tap imas .’ c3 ’
Pavyzdys 5
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
128 / 218
>>> ema i l = " va rd en i s@dopa sa l i n k_ta imena s . net ">>> m = re . s e a r c h ( " p a s a l i n k_ t a i " , ema i l )>>> ema i l [ :m. s t a r t ( ) ] + ema i l [m. end ( ) : ]’ va rden i s@domenas . net ’
Serializacija
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
129 / 218
Serializacija
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
130 / 218
Tai procesas, kurio metu objektai yra paverčiami baitiniu srautuduomenu perdavimui. Priešingas procesas baitini srautą vel paverčiaobjektu.
Moduliai
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
131 / 218
■ pickle – Pitono modulis■ cPickle – C kalba parašytas serializacijos modulis■ marshal – primityvesnis Pitono serializacijos modulis
Kokius tipus galima serializuoti?
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
132 / 218
■ None, True, False■ Skaičius, iskaitant kompleksinius■ Simbolines eilutes■ Kortežus, sąrašus, aibes ir žodynus sudarytus iš serializuojamu
objektu■ Aukščiausio lygio modulio funkcijas■ Aukščiausio lygio modulio itaisytąsias funkcijas■ Aukščiausio lygio modulio klases■ Tokiu klasiu objektai, kuriu __dict__ arba funkcijos
__getstate()__ rezultatas yra serializuojami
Pagrindines funkcijos
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
133 / 218
■ dump(objektas, failas[, protokolas]) – irašo serializuotą objektoišraišką i failą
■ load(file) – nuskaito simbolinę eilutę iš failo ir interpretuoja ją kaipserializuotą duomenu srautą, rezultate grąžina atstatytą objektą
■ dumps(objektas[, protokolas]) – ekvivalenti funkcijai dump(), betgrąžina simbolinę eilutę
■ loads(simboline_eilute) – simbolinę eilutę paverčią objektu
Pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
134 / 218
import p i c k l e>>> c l a s s Foo :. . . a t t r = ’ t e k s t a s ’>>> ps = p i c k l e . dumps ( Foo )>>> psb ’ \ x80\x03c__main__\nFoo\nq\x00 . ’>>> x = p i c k l e . l o a d s ( ps )>>> x<c l a s s ’__main__. Foo ’>>>> x . a t t r’ t e k s t a s ’
Kam naudojama
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
135 / 218
■ Išsaugant programos busenos duomenis■ Siunčiant duomenis TCP ryšiu■ Išsaugant Pitono duomenis duomenu bazeje■ Paverčiant objektą simboline eilute, kurią galima panaudoti kaip
žodyno raktą
◆ Pastaruoju atveju galimos problemos, kaip dvieju identiškuobjektu (ar netgi to paties) skirtinga simbolines eilutesreprezentacija
Laiko operacijos
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
136 / 218
Laiko operacijos
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
137 / 218
Kaip matuojamas laikas? Kam jis naudojamas?
Kai kurie faktai
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
138 / 218
■ Laikas matuojamas sekundemis (arba sekundes dalimis)■ Atskaitos taškas (gali buti keli variantai, dažnai naudojamas 1970
m. sausio 1 d.)■ Dažniausiai naudojamas ivedimo ir išvedimo operacijos■ Laikas gali buti atvaizduojamas ivairiais budais
Moduliai
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
139 / 218
■ time■ datetime■ pytz■ dateutil■ sched■ calendar■ mx.DateTime
Pavyzdys 1
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
140 / 218
>>> x = time . t ime ( )>>> x1361126459.358845>>> time . l o c a l t i m e ( x )t ime . s t ru c t_t ime ( tm_year=2013 , tm_mon=2, tm_mday=17,tm_hour=20, tm_min=40, tm_sec=59, tm_wday=6,tm_yday=48, tm_isdst=0)
>>> time . a s c t ime ( t ime . l o c a l t i m e ( x ) )’ Sun␣Feb␣17␣ 20 : 40 : 59 ␣2013 ’
Pavyzdys 2
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
141 / 218
import t imeimport ospr in t ( ’ Zad i n tuva s ␣ p a l e i s t a s . . . ’ )not_executed = 1
whi le ( not_executed ) :dt = l i s t ( t ime . l o c a l t i m e ( ) )hour = dt [ 3 ]minute = dt [ 4 ]t ime . s l e e p (30)i f hour == 6 and minute == 50 :os . popen2 ( "YOUR_COMMAND" )not_executed = 0
Atgalinis laikmatis
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
142 / 218
import t ime
def ge tTota lM inu t e s ( ) :s = i npu t ( ’ i n pu t ␣ format : ␣xxhxxm\n ’ )hour = s [ 0 : s . f i n d ( ’ h ’ ) ]minute = s [ s . f i n d ( ’ h ’ )+1: s . f i n d ( ’m’ ) ]return i n t ( hour )∗60+ i n t ( minute )
def run ( ) :pr in t ( " s i g n a l a s " )pr in t ( "\a" )
Atgalinis laikmatis
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
143 / 218
i f __name__ == ’__main__ ’ :minutes = ge tTota lM inu t e s ( )pr in t ( " Ska i c i u o j amos ␣minutes : ␣" + s t r ( minutes ) )whi le minutes > 0 :
t ime . s l e e p (60)minutes = minutes − 1
run ( )
Gijos ir procesai
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
144 / 218
Procesas
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
145 / 218
Tai veikiančios programos objektas.
Gija
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
146 / 218
Nepriklausomai vykdoma instrukciju seka.
Procesu savybes
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
147 / 218
■ OS izoliuoja vieną procesą nuo kito.■ Priklausomai nuo kompiuterio architekturos arba OS
daugiaproceses programos gali veikti geriau nei paremtos gijomis.■ Procesai tarpusavyje komunikuoja per tarpprocesini bendravimą
(angl. inter-process communication), kuris remiasi:
◆ failais (iskaitant virtualius failus (angl. memory-mapped file),kai virtualioje atmintyje saugomas failo turinys)
◆ duomenu bazemis◆ kanalais (angl. pipe)
■ Standartiniai moduliai – process, subprocess ir os
Giju savybes
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
148 / 218
■ Gija egzistuoja proceso viduje ir naudoja proceso išteklius■ Užtikrina nepriklausomą instrukciju sekos vykdymo kontrolę■ Viename procese gali buti vykdomos kelios gijos■ Vieno proceso gijos dalijasi proceso ištekliais
Gijos ar procesai?
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
149 / 218
■ Proceso sukurimo ir valdymo kaina yra didesne nei proceso■ Duomenu mainai tarp giju yra greitesni, nei tarp procesu■ Gijos gali efektyviau dirbti, jei ivedimo/išvedimo operacijos
persipina su skaičiavimais■ Gijos tinkamos apdoroti asinchroninius ivykius (galima dirbti
toliau laukiant signalo)
Giju panaudojimo modeliai
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
150 / 218
■ Šeimininkas/tarnas – viena gija atsakinga už darbu paskirstymą irrezultatu pateikimą
■ Konvejeris – užduotis suskaidoma i operaciju sekas, kurias atliekaskirtingos gijos
■ Lygiavertes gijos – viena gija paskirsto darbus ir dirba kartu sukitomis
Giju moduliai
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
151 / 218
■ thread – senasis, žemo lygio modulis su minimaliomis galimybemis(nerekomenduojama naudoti)
■ threading – aukšto lygio modulis (išplečia moduli thread),paremtas Java kalbos gijomis
■ queue – skirtas giju sinchronizavimui
Giju naudojimo pavojai
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
152 / 218
■ Aklaviete (angl. deadlock) – Gija1 užrakina duomenis A ir meginaužrakinti duomenis B, tačiau tuo pat metu Gija2 yra užrakinusiduomenis B ir megina užrakinti duomenis A.
◆ To galima išvengti nustačius užrakinimo eiliškumą, t.y. tikužrakinus A, galima užrakinti B ir t.t.
■ Naudingas darbas – jei daugybe giju laukia galimybes užrakintiduomenis naudojimui, tuomet jos "pakimba" ir nieko nedaro
◆ To praktiškai neimanoma išvengti, tačiau galima sumažintiapribojus darbu kieki su užrakintais duomenimis
Giju realizavimas
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
153 / 218
■ Sukurti gijos objektą Thread ir jai perduoti kviečiamą objektą■ Sukurti klasę, kuri paveldi gijos klasę
Pavyzdys I
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
154 / 218
import t h r e a d i n gimport t imepr in t ( "Paspausk␣ k l a v i s a ! " )i n pu t ( )th readBreak = Fa l s edef TimeProcess ( ) :
whi le not th readBreak :pr in t ( t ime . t ime ( ) − s t a r tT ime )t ime . s l e e p (3 )
s t a r tT ime = time . t ime ( )t h r e a d i n g . Thread ( t a r g e t = TimeProcess ) . s t a r t ( )i n pu t ( )th readBreak = Truepr in t ( " La i kma t i s ␣ su s t abdy t a s , ␣ s p a u s k i t e ␣ k l a v i s a ␣ noredi n pu t ( )q u i t ( )
Pavyzdys II
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
155 / 218
from t h r e a d i n g import Thread
c l a s s ManoGija ( Thread ) :def run ( s e l f ) :
pr in t ( ’ G i j a ␣%s ’ % s e l f . name)
fo r i in range ( 3 ) :g i j a = ManoGija ( )g i j a . name = ig i j a . s t a r t ( )
Pavyzdys III
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
156 / 218
c l a s s ManoGija ( Thread ) :def __init__( s e l f , i ) :
Thread . __init__( s e l f )s e l f . i = i
def run ( s e l f ) :whi le True :
pr in t ( ’ G i j a ␣#␣%i ’ % s e l f . i )t ime . s l e e p ( s e l f . i )
Klase Thread
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
157 / 218
Thread (group = None , #paramet ra s r e z e r v u o t a s
ThreadGroup k l a s e it a r g e t = None , #ob j ek t a s , t u r i n t i s metoda
run ( )name = None , #g i j o s va rda sa rg s = ( ) , #parametru k o r t e z a s kv iec iamam
o b j e k t u ikwargs={}, #parametru zodynas kv iec iamam
o b j e k t u i)
Thread klases atributai
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
158 / 218
■ start() – paleidžia objektą kaip giją jo run() metodu■ run() – metodas valdantis giją, gali buti perrašomas poklaseje■ join(timeout = None) – laukiama, kol gija baigs darbą■ name – identifikacine simboline eilute (kelios gijos gali tureti tą
pati pavadinimą)■ ident – gijos identifikatorius■ is_alive() – patikrinama, ar gija yra "gyva"■ daemon – nurodo, ar gija yra "demoniška", t.y. tokia gija
automatiškai baigs darbą, kai bus uždaroma pagrindine programa
Lock ir RLock
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
159 / 218
Sinchronizuoja giju darbą.
■ acquire([blokuojantis]) – užrakinami duomenys■ release() – atrakinami duomenys
threading modulis
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
160 / 218
■ active_count() – veikiančiu giju skaičius■ Condition() – gamykline funkcija grąžinanti sąlygini kintanti
objektą, suteikia galimybę gijoms laukti kitu giju pranešimu■ current_thread() – grąžina dabartini gijos objektą■ enumerate() – pateikia sąrašą visu aktyviu giju■ Event() – gamykline funkcija grąžinanti naują ivykio objektą■ local – klase, vaizduojanti gijos duomenis■ Lock()■ RLock()■ Semaphore(value=1)■ BoundedSemaphore(value=1)■ Thread■ Timer■ settrace(funkcija)■ setprofile(funkcija)■ stack_size([size])
Prievadai ir tinklo protokolo moduliai serveriui
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
161 / 218
Apibrežimai
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
162 / 218
Prievadas (angl. socket) – sąsaja duomenims arba komandomspersiusti tarp kompiuterio ir jo išoriniu itaisu/prietaisu.Protokolas (angl. protocol) – taisykliu ir susitarimu rinkinys,apibrežiantis duomenu perdavimo formatus bei proceduras tarpkompiuteriu.
Keli faktai
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
163 / 218
■ Su prievadais galima dirbti socket modulio pagalba■ Egzistuoja ir daugiau standartiniu ir trečiuju šaliu moduliu■ Visi moduliai yra priklausomi nuo operaciniu sistemu savuju (angl.
native) prievadu funkcionalumo■ Modulis socket yra žemo lygio■ Aukštesnio lygio moduliai yra paprastesni (naudojimo atžvilgiu)
Modulis socket
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
164 / 218
Gamybine funkcija socket() leidžia sukurti prievado objektą s. Norintatlikti tinklo operacijas, reikia kviesti atitinkamus objekto s metodus.Atkreipsime demesi i tai, kad Pitonas palaiko tiek IPv4, tiek IPv6internetiniu protokolu (IP) standartus.
IP standartai
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
165 / 218
■ IPv4 – adresą sudaro pora (host, port). host yra pagrindiniokompiuterio vardas ir gali buti DNS vardas (pvz., www.delfi.lt)arba tiesiog internetinis adresas (pvz., 192.168.100.100). port yrasveikasis skaičius nurodantis prievado jungties numeri
■ IPv6 – adresą sudaro kortežas (host, port, flowinfo, scopeid)
Modulio socket funkcijos (1)
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
166 / 218
■ getdefaulttimeout() – parodo, kiek laiko pagal nutylejimą skirtaprievadui galioti
■ getfqdn(host=”) – grąžina galiojanti srities vardą (angl. domainname
■ gethostbyaddr(ipaddr) – grąžina kortežą (hostname, alias_list,ipaddr_list) su kompiuterio vardu
■ gethostbyname_ex(hostname) – analogiškai prieš tai buvusiaifunkcijai
■ htonl(i32) – paverčia 32 bitu sveikąji skaičiu i tinklo formatą■ htons(i16) – paverčia 16 bitu sveikąji skaičiu i tinklo formatą■ inet_aton(ipaddr_string) – paverčia IP adresą i 32 bitu tinko
formatą, 4 baitu simbolinę eilutę■ inet_ntoa(packed_string) – paverčia simbolinę eilutę i IP adresą
Modulio socket funkcijos (2)
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
167 / 218
■ ntohl(i32) – paverčia 32 bitu sveikąji skaičiu iš tinklo formato isavąji
■ ntohl(i16) – paverčia 16 bitu sveikąji skaičiu iš tinklo formato isavąji
■ setdefaulttimeout(t) – nustato, kiek laiko galios prievadas■ socket(family, type) – sukuria prievado objektą, priklausanti tam
tikrai šeimai (AF_INET, AF_UNIX) ir turinti tam tikrą tipą,pavyzdžiui SOCKET_STREAM (TCP jungčiai) arSOCK_DGRAM (UDP jungčiai)
Klase socket (1)
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
168 / 218
■ accept() – priima susijungimo prašymą ir grąžina porą (s1,(ipaddr, port)). s1 yra aktyvus prievadas, o kita dalis nurodo"pašnekovą". Prieš tai turejo buti iškviesti metodai bind ir listen
■ bind((host, port)) – susieja prievadą s su pašnekovu adresu hostir jungties numeriu port
■ close() – užbaigia prievado darbą■ connect((host, port)) – sujungia prievadą su nurodytu serveriu■ getpeername() – grąžina porą (ipaddr, port) nutolusio prievado■ getsockname() – grąžina porą (ipaddr, port) vietinio prievado■ getsockopt(level, optname[, bufsize]) – grąžina dabartinę prievado
nustatymu vertę■ gettimeout() – parodo, kiek laiko nustatyta prievadui galioti
Klase socket (2)
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
169 / 218
■ listen(maxpending) – laukia meginimu prisijungti prie prievado,leidžiant ne daugiau kaip maxpending meginimu bet kuriuo metu
■ makefile(mode = ’r’) – sukuria failo objektą, kuris dirba suprievadu. Failą butina uždaryti, kitaip prievadas liks atvertas
■ recv(bufsize) – gauna ne didesnio nei nurodyto dydžio simboliueilutę
■ recvfrom(bufsize) – grąžina kortežą (data, (ipaddr, port))■ send(string) – siunčia simboliu eilutę kaip baitu seką per prievadą.
Grąžina išsiustu baitu skaičiu n■ sendall(string) – išsiunčia visą simboliu eilutę■ sendto(string, (host, port)) – siunčia duomenis nurodytam
prievadui ir grąžina išsiustu baitu skaičiu n■ settimeout(value) – nurodo, kiek laiko truks blokuojanti operacija
Pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
170 / 218
>>> import s o ck e t>>> s = sock e t . s o ck e t ( )>>> s . connect ( ( "www. d e l f i . l t " , 80 ) )>>> s . getpeername ( )( ’ 91 . 234 . 200 . 112 ’ , 80)>>> s . getsockname ( )( ’ 192 . 168 . 0 . 1 51 ’ , 59045)>>> s . s e t t imeou t (10)>>> s . ge t t imeou t ( )10 .0>>> s . r e c v (10)Traceback (most r e c e n t c a l l l a s t ) :
F i l e "<s t d i n >" , l i n e 1 , in <module>sock e t . t imeout : t imed out
Primityvus serverio pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
171 / 218
import s o ck e tHOST = ’ ’PORT = 5000s = sock e t . s o ck e t ( s o ck e t . AF_INET,so ck e t .SOCK_STREAM)
s . b ind ( (HOST, PORT))s . l i s t e n (1 )conn , addr = s . a ccep t ( )whi le True :
data = conn . r e c v (1024)i f not data : break
conn . s e n d a l l ( data )conn . c l o s e ( )
Primityvus kliento pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
172 / 218
import s o ck e t
HOST = ’ ’PORT = 5000s = sock e t . s o ck e t ( s o ck e t . AF_INET,so ck e t .SOCK_STREAM)
s . connect ( (HOST, PORT))s . s e n d a l l ( b ’ Sve i ka s , ␣ p a s a u l i ’ )data = s . r e c v (1024)s . c l o s e ( )pr in t ( ’ Gauta : ␣ ’ , r e p r ( data ) )
Patobulintas serverio pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
173 / 218
import s o ck e t sock = sock e t . s o ck e t ( s o ck e t . AF_INET,so ck e t .SOCK_STREAM)
sock . b ind ( ( ’ ’ , 8881))sock . l i s t e n (5 )t ry :
whi le True :newSocket , a dd r e s s = sock . a ccep t ( )pr in t " P r i s i j u n g t a ␣ p r i e : ␣" , a dd r e s swhi le True :
r e c e i v edDa t a = newSocket . r e c v (8192)i f not r e c e i v edDa ta : break
newSocket . s e n d a l l ( r e c e i v edDa t a )newSocket . c l o s e ( )pr in t ( " A t s i j u n g t a ␣nuo : ␣" , a dd r e s s )
f i n a l l y :sock . c l o s e ( )
Bendroji interneto sąsaja
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
174 / 218
CGI (angl. common gateway interface)
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
175 / 218
Bendroji interneto sąsaja – programavimo budas, nusakantis, kaipserveriai perduoda informaciją, panaudodami papildomas programas,vykdomas serveryje.
Kaip tai veikia?
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
176 / 218
Egzistuoja dvieju tipu turinys - statinis ir dinaminis. Dinaminis turinysir yra tai, kam reikalinga sąsaja.
■ Naudotojas siunčia užklausą serveriui■ Serveris ivykdo kitą programą, kuriai perduoda užklausą■ Serveris paima vykdytos programos atsakymą■ Serveris siunčia atsakymą naudotojui
Taigi, serveris veikia kaip tarpininkas tarp naudotojo ir programos,kuri vadinama CGI programa arba scenarijumi (angl. script).
Pastaba
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
177 / 218
Šiuo metu CGI retai naudojamas, nes tai yra žemo lygio sąsaja.Paprastai naudojamos lankstesnes ir nestandartines architekturos, nesjos leidžia panaudoti aukštesni abstrakcijos lygi produktyvumuipadidinti. Tačiau principai išlieka tie patys.
Formu valdymo metodai
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
178 / 218
■ GET – naudoja adreso eilutę perduoti duomenims ir yra apribotas(URL ilgis yra apie 200 baitu)
■ POST – persiunčia formos turinio koduotą duomenu srautą ir yraneriboto ilgio
Žinotina
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
179 / 218
■ CGI standartas nenurodo ar konkretus scenarijus gali dirbti tiek suužklausos eilute (GET), tiek su standartine ivestim (POST).
■ Pitono standartinis modulis cgi duomenis gauna tik iš užklausos,jei ji yra, priešingu atveju naudoja standartinę ivesti.
cgi modulis
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
180 / 218
■ escape(str, quote=False) – pakeičia simboliu eilutes simblolius &,<, > atitinkamais HTML esybemis &, <, > jeiquote=True, tuomet ir kabutes pakeičia i "
■ class FieldStorage(keep_blank_values=0) – tiek užklausos, tiekstandartinio ivado duomenys perduodami kuriamam šios klasesobjektui f. f yra atvaizdis: perduodamos formos vardiniaiatributai tampa f raktais. f užtikrina žodyno funkcionalumo dali:raktu iteravimas (for n in f ), rakto egzistavimas (if n in f ),indeksavimas (f[n]). Gaunama reikšme gali buti arba FieldStorageobjektu sąrašas (vardas n pasikartoja kelis kartus), arba vienasobjektas
FieldStorage klases metodai
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
181 / 218
■ getfirst(key, default=None) – grąžina elemento arba, jei taisąrašas, sąrašo elemento pirmąją reikšmę, jei raktas nerastas –default reikšmę
■ getlist(key) – grąžina sąrašą sudaryta iš vienos arba keliu reikšmiuarba tuščią sąrašą
FieldStorage klases atributai
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
182 / 218
■ disposition – turinio išdestymo antrašte■ disposition_options – antraštes savybiu atvaizdis■ headers – antraščiu atvaizdis■ file – failo tipo objektas iš kurio galima nuskaityti valdymo
komandą■ filename – failo pavadinimas komandoms nurodomas kliento■ name – valdymo atributo pavadinimas■ type – turinio tipo antrašte■ type_options – turinio tipo antraštes savybiu atvaizdis■ value – komandos reikšme simbolines eilutes pavidalu
Rezultatas
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
183 / 218
■ Serveris surenka visus CGI scenarijaus rezultatus ir persiunčiaklientui
■ Rezultatai gali buti ivairaus tipo priklausomai nuo standarto
pr in t ( "Content−Type : ␣ t e x t / html " )pr in t ( "<html><head><t i t l e >Sv e i k i ,␣HTML</ t i t l e ></head>" )pr in t ( "<body><p>Sv e i k i ,␣CGI␣ i r ␣HTML␣ ka r t u !</p></body></html>" )
Kaip paleisti Pitono CGI scenarijus
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
184 / 218
■ Reikia, kad serveryje butu instaliuotas Pitonas ir standartinebiblioteka
■ Scenarijus privalo tureti vykdymo režimą (chmod +x)■ Unix sistemose pirma eilute turi buti #!/usr/local/bin/python3■ Microsoft web serveriuose rekomenduojama naudoti pletini .pyg ir
ji susieti su atitinkamu interpretatoriumi
Slapukai
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
185 / 218
Slapukas (angl. cookie) – serverio perduodamas ir kliento saugomasduomenu elementas. Perdavimas vyksta antraštes pagalba. Kiekvieną
slapuką sudaro slapuko vardas ir reikšme, o taip pat papildomiatributai, pavyzdžiui max-age nurodo kiek laiko slapukas galioja. Beto, slapukai neužtikrina privatumo, todel duomenys turetu butikoduojami.
Cookie modulis
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
186 / 218
Sudaro kelios alternatyvios klases:
■ Morsel■ SimpleCookie■ SmartCookie
Pavyzdys (1)
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
187 / 218
import Cookie , t ime , os , sys , t r a c eba ck
s y s . s t d e r r = s y s . s t dou t
t ry :c = Cook ie . S imp leCook i e ( )c [ " l a s t v i s i t "]= s t r ( t ime . t ime ( ) )pr in t ( c . output ( ) )pr in t ( "Content−Type : ␣ t e x t / html " )pr in t ( "<html><head><t i t l e >Sve i ka s , ␣ l a n k y t o j a u !
␣␣␣␣</ t i t l e ></head><body>" )
Pavyzdys (2)
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
188 / 218
c = Cook ie . S imp leCook i e (os . e n v i r o n . get ( "HTTP_COOKIE" ) )
when = c . get ( " l a s t v i s i t " )i f when i s None :
pr in t ( "<p>S v e i k i ␣ a t v yke ␣ i ␣ s i ␣ p u s l a p i␣␣␣␣␣␣␣␣ pi rma ␣ ka r t a !</p>" )
pr in t ( "<p>Spau s k i t e ␣mygtuka␣ ’ A t n a u j i n t i ’ ,␣␣␣␣␣␣␣␣ j e i ␣ n o r i t e ␣ t e s t i </p>" )
e l s e :t ry : l a s t v i s i t = f l o a t (when . v a l u e )except :
pr in t ( "<p>Neimanoma␣ dekoduo t i ␣ s l a puko␣␣␣␣␣␣␣␣␣␣␣␣{0}</p>" . format (when . v a l u e ) )
pr in t ( "</br><pre>" )t r a c eba ck . p r i n t_exc ( )
Pavyzdys (3)
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
189 / 218
e l s e :formwhen = time . a s c t ime (t ime . l o c a l t i m e ( l a s t v i s i t ) )pr in t ( "<p>S v e i k i ␣ s u g r i z e !</p>" )pr in t ( "<p>Pa s k u t i n i ␣ k a r t a ␣ l a n k e t e s
␣␣␣␣␣␣␣␣␣␣␣␣{0}</p>" . format ( formwhen ) )pr in t ( "</body></html>" )
except :pr in t ( "Content−Type : ␣ t e x t / html " )pr in t ( )pr in t ( "</br><pre>" )t r a c eba ck . p r i n t_exc ( )
HTML – strukturizuotas tekstas
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
190 / 218
HTML
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
191 / 218
Hiperteksto ženklinimo kalba (angl. HyperText Markup Language) –elektroninio dokumento tekstas, kurio atskiros dalys siejamos saitais(nuorodomis)
Apie ši bei tą
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
192 / 218
■ HTML yra SGML (angl. Standart General Markup Language)standarto daline realizacija
■ XHTML yra sugriežtinta sintakses atžvilgiu HTMl kalba■ Egzistuoja keletas biblioteku, kurios leidžia išgauti naudingą
informaciją iš HTML dokumentu
Bibliotekos
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
193 / 218
■ sgmllib■ htmllib■ HTMLParser
sgmllib biblioteka
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
194 / 218
Turi klasę SGMLParser:
■ close() –■ do_tag(attributes) –■ end_tag() –■ feed(data) –■ handle_charref(ref) –■ handle_comment(comment) –■ handle_data(data) –■ handle_endtag(tag.method) –■ handle_entityref(ref) –■ handle_starttag(tag, method, attributes) –■ report_unbalanced(tag) –■ start_tag(attributes) –■ unknown_charref(ref) –■ unknown_endtag(tag) –■ unknown_entityref(ref) –■ unknown_starttag(tag, attributes) –
Pavyzdys I
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
195 / 218
import s gm l l i b , u r l l i b , u r l p a r s e
c l a s s L i n k sPa r s e r ( s gm l l i b . SGMLParser ) :def __init__( s e l f ) :
s gm l l i b . SGMLParser . __init__( s e l f )s e l f . s een = s e t ( )
def do_a( s e l f , a t t r i b u t e s ) :fo r name , v a l u e in a t t r i b u t e s :
i f name == ’ h r e f ’ and v a l u e not in s e l f .s e l f . s een . add ( v a l u e )p i e c e s = u r l p a r s e . u r l p a r s e ( v a l u e )i f p i e c e s [ 0 ] != ’ h t tp ’ : return
p r in t ( u r l p a r s e . u r l u n p a r s e ( p i e c e s ) )return
Pavyzdys II
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
196 / 218
p = L i n k sPa r s e r ( )f = u r l l i b . u r l o p en ( ’ h t tp : //www. python . org / i nd ex . htmlBUFSIZE = 8192whi le True :
data = f . read (BUFSIZE)i f not data : break
p . f e ed ( data )p . c l o s e ( )
htmllib biblioteka
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
197 / 218
Turi klasę HTMLParser:
■ anchor_bgn(href, name, type) –■ anchor_end() –■ anchorlist –■ formatter –■ handle_image(source, alt, ismap=’ ’, align=’ ’, width=’ ’,
height=’ ’) –■ nofill –■ save_bgn() –■ save_end() –
Pavyzdys I
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
198 / 218
import h tm l l i b , f o rma t t e r , u r l l i b , u r l p a r s e
p = h tm l l i b . HTMLParser ( f o rma t t e r . Nu l l Fo rma t t e r ( ) )f = u r l l i b . u r l o p en ( ’ h t tp : //www. python . org / i nd ex . htmlBUFSIZE = 8192whi le True :
data = f . read (BUFSIZE)i f not data : break
p . f e ed ( data )p . c l o s e ( )
Pavyzdys II
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
199 / 218
seen = s e t ( )fo r u r l in p . a n c h o r l i s t :
i f u r l in seen : continue
seen . add ( u r l )p i e c e s = u r l p a r s e . u r l p a r s e ( u r l )i f p i e c e s [ 0 ] == ’ ht tp ’ :
pr in t ( u r l p a r s e . u r l u n p a r s e ( p i e c e s ) )
HTMLParser biblioteka
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
200 / 218
■ Turi vieną klasę – HTMLParser■ Klase paprastesne už SGMLParser klasę, bet palaiko XHTML
Pavyzdys I
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
201 / 218
import HTMLParser , u r l l i b , u r l p a r s e
c l a s s L i n k sPa r s e r (HTMLParser . HTMLParser ) :def _ _init_ _( s e l f ) :
HTMLParser . HTMLParser ._ _init_ _( s e l f )s e l f . s een = s e t ( )
def hand l e_s t a r t t a g ( s e l f , tag , a t t r i b u t e s ) :i f tag != ’ a ’ : return
fo r name , v a l u e in a t t r i b u t e s :i f name == ’ h r e f ’ and v a l u e not in s e l f .
s e l f . s een . add ( v a l u e )p i e c e s = u r l p a r s e . u r l p a r s e ( v a l u e )i f p i e c e s [ 0 ] != ’ h t tp ’ : return
p r in t u r l p a r s e . u r l u n p a r s e ( p i e c e s )return
Pavyzdys II
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
202 / 218
p = L i n k sPa r s e r ( )f = u r l l i b . u r l o p en ( ’ h t tp : //www. python . org / i nd ex . htmlBUFSIZE = 8192whi le True :
data = f . read (BUFSIZE)i f not data : break
p . f e ed ( data )
p . c l o s e ( )
XML – strukturizuotas tekstas
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
203 / 218
Antrašte
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
204 / 218
XML (angl. extensible markup language) – universali ženklinimokalba, skirta dokumento strukturai aprašyti.
Sintakse
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
205 / 218
■ Elementai arba žymes (angl. tags) – prasideda ir baigiasisimboliais "<", ">", kuriu viduje irašomas elemento vardas
■ Elementas gali tureti papildomu atributu ar vardu sričiu■ Elementas gali aprašyti kitus elementus■ Elementai tarpusavyje nepersidengia
<elementas>...</elementas>■ Atributas užrašomas taip: atributo_vardas="atributo_reikšme"■ Atributas užrašomas po elemento žymeje po jo vardo■ Elementas negali tureti dvieju atributu tuo pačiu vardu■ Kai kurie atributai yra rezervuoti■ Ir t.t.
Pavyzdys 1
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
206 / 218
<studen ta s><vardas>Varden i s </vardas><pavarde>Pava rden i s </pavarde><ad re sa s>
<namo_nr>13</namo_nr>. . .</ad re sa s>. . .
</s tuden ta s>
Pavyzdys 2
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
207 / 218
<s tud en t a s va rda s=" Va rd en i s " pava rde=" Pava rd en i s "><ad re sa s>
<namas nr="13"/>. . .</ad re sa s>. . .
</s tuden ta s>
XML analize (angl. parsing)
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
208 / 218
■ SAX – ivykiu valdoma analize, kuomet dokumentas nuskaitomasnuosekliai ir analizuojama reikalinga dokumento dalis
■ DOM – objektu valdoma analize, kuomet dokumentasnuskaitomas visas ir sukuriamos atmintyje duomenu strukturos,atvaizduojančios naršomą dokumentą
Privalumai ir trukumai
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
209 / 218
■ SAX – reikia mažiau ištekliu, tačiau programine iranga taip patturi buti atitinkamai susiteminta.
■ DOM – lankstesnis, tačiau reikalaujantis daugiau ištekliu. Taippat naudojamas dokumentu sukurimui ar keitimui.
xml.sax modulis
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
210 / 218
■ make_parser(parsers_list=[]) – sukuria analizatoriu■ parse(file, handler, error_handler=None) – analizuojamas failas■ parseString(string, handler, error_handler=None) –
analizuojamas simbolines eilutes išraišką turintis XMLdokumentas
■ ContentHandler – turinio valdiklio klase
◆ characters(data) –◆ endDocument() –◆ endElement(tag) –◆ endElementNS(name, qname) –◆ startDocument() –◆ startElement(tag, attrs) –◆ startElementNS(name, qname, attrs) –
■ close() – kviečiamas, kai XML dokumentas yra užbaigtas■ feed(data) – perduoda analizatoriui dokumento dali■ reset() – iškviečiamas prieš dirbant su kitu XML dokumentu
Pavyzdys I
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
211 / 218
import xml . sax , u r l l i b , u r l p a r s e
c l a s s L i nk sHand l e r ( xml . sax . ContentHand l e r ) :def startDocument ( s e l f ) :
s e l f . s een = s e t ( )def s t a r tE l emen t ( s e l f , tag , a t t r i b u t e s ) :
i f tag != ’ a ’ : return
v a l u e = a t t r i b u t e s . ge t ( ’ h r e f ’ )i f v a l u e i s not None and v a l u e not in s e l f . s e
s e l f . s een . add ( v a l u e )p i e c e s = u r l p a r s e . u r l p a r s e ( v a l u e )i f p i e c e s [ 0 ] != ’ h t tp ’ : return
p r in t ( u r l p a r s e . u r l u n p a r s e ( p i e c e s ) )
Pavyzdys II
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
212 / 218
p = xml . sax . make_parser ( )p . s e tCon t en tHand l e r ( L i n k sHand l e r ( ) )f = u r l l i b . u r l o p en ( ’ h t tp : //www.w3 . org /MarkUp/ ’ )BUFSIZE = 8192
whi le True :data = f . read (BUFSIZE)i f not data : break
p . f e ed ( data )
p . c l o s e ( )
xml.dom paketas
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
213 / 218
■ xml.dom minidom modulis – minimali XML DOM standartorealizacija
■ xml.dom.pulldom – tarpine realizacija tarp SAX ir DOM metodu
Klase Node
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
214 / 218
■ attributes –■ childNodes –■ firstChild –■ hasChildNodes() –■ isSameNode(other) –■ lastChild –■ localName –■ namespaceURI –■ nextSibling –■ nodeName –■ nodeType –■ nodeValue –■ normalize() –■ ownerDocument –■ parentNode –■ prefix –■ previousSibling –
Klase Document
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
215 / 218
■ doctype –■ documentElement –■ getElementById(elementId) –■ getElementsByTagName(tagName) –■ getElementsByTagNameNS(namespaceURI, localName) –
Klase Element
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
216 / 218
Klases Node poklasis.
■ getAttribute(name) –■ getAttributeNS(namespaceURI, localName) –■ getAttributeNode(name) –■ getAttributeNodeNS(namespaceURI, localName) –■ getElementsByTagName(tagName) –■ getElementsByTagNameNS(namespaceURI,localName) –■ hasAttribute(name) –■ hasAttributeNS(namespaceURI,localName) –
Pavyzdys
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
217 / 218
import xml . dom . minidom , u r l l i b , u r l p a r s e
f = u r l l i b . u r l o p en ( ’ h t tp : //www.w3 . org /MarkUp/ ’ )doc = xml . dom . minidom . pa r s e ( f )l i n k s = doc . getElementsByTagName ( ’ a ’ )seen = s e t ( )fo r a in l i n k s :
v a l u e = a . g e tA t t r i b u t e ( ’ h r e f ’ )i f v a l u e and v a l u e not in seen :
seen . add ( v a l u e )p i e c e s = u r l p a r s e . u r l p a r s e ( v a l u e )i f p i e c e s [ 0 ] == ’ ht tp ’ and p i e c e s [ 1 ] != ’www.w
pr in t u r l p a r s e . u r l u n p a r s e ( p i e c e s )
Universalus ištekliaus identifikatorius
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
218 / 218
URI (angl. uniform resource identifier) – kuomet yra naudojamasdaugiau nei vienas XML žodynas (pvz. naudojami keli skirtingušaltiniu xml failai), tam, kad išvengti elementu ar ju atributupersidengimo, naudojamas papildomas identifikatorius, kuris turetuužtikrinti unikalumą.
■ Aprašomas taip – xmlns:prefix■ Gali jo ir nebuti – xmlns=""
