IŠŠŪKIAI AUKŠTAJAME MOKSLE

Dr. Vydas GedvilasLietuvos Respublikos Seimo narys

2010 04 23

DEKLARUOJAMI AUKŠTOJO MOKSLO REFORMOS TIKSLAI

Aukšta studijų kokybė;

Modernus AM valdymas; AM statusas, tinklo optimizavimas, autonomija;

Pakankamas studijų finansavimas;

Daugiau galimybių studentams, dėstytojams ir visai šaliai.

AUKŠTOJO MOKSLO REFORMOS PRADŽIA

Reforma pradėta vykdyti be ilgalaikės valstybinės mokslo ir studijų strategijos (kurioje būtų išdėstyta Lietuvos aukštojo mokslo, mokslo tiriamosios, inovacinės veiklos, studijų, mokslo, verslo jungčių prasmingumo tikslai, prioritetai, numatomi rezultatai);

Neparengta reformos pasekmių analizė;

Visuomenė menkai informuota apie reformos vykdymą;

REFORMUOJANT AUKŠTĄJĮ MOKSLĄ:

Neigiant akademinės bendruomenės siūlymus, kritiką skubotai priimtas MSĮ (2009 m. balandžio 30 d.);

Iki 2009 m. pabaigos priimti 76 poįstatyminiai teisės aktai;

Pagal naują tvarką vyko studentų priėmimas į AM.

TAIP PAT:

Priimti du Konstitucinio Teismo sprendimai (dėl AM autonomijos ir gerai besimokantiesiems AM nemokamų studijų užtikrinimo);

Grupės Seimo narių kreipimasis į ŠMM (2009 12 22), Lietuvos universitetų Rektorių Konferenciją dėl galiojančio MSĮ atitikties Konstitucijai;

LR Ministro Pirmininko (2009 11 24, potvarkis Nr. 526) darbo grupės išvados dėl KT 2008 m. kovo 20 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II sk. 13 p. (autonomijos);

Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijos Teisės departamento (2010 01 06) nuomonė dėl AM autonomijos, gerai besimokančių piliečių nemokamo mokslo valstybinėse AM ir gero mokymosi kriterijų;

TAIP PAT:

2009 10 08 Lietuvos Respublikos Seimo narių interpeliacija Švietimo ir mokslo ministrui;

Seimo narių kreipimasis į KT su prašymu ištirti, ar kai kurios Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

KAS TAPO SVARBIAUSIU REFORMUOJANT AUKŠTĄJĮ MOKSLĄ?

Ar pagrindiniais mokslo ir studijų srities veikėjais turėjo tapti:

studijuojantieji ? dėstytojai, mokslo darbuotojai ? visuomenė?

Ne Jais tapo ... valstybės valdžia (siauros grupės).

MOKINIŲ IR STUDENTŲ SKAIČIAUS DINAMIKA LIETUVOJE 2002 - 2009 M.

0

100000

200000

300000

400000

500000

600000

2002 2009

MokiniaiStudentai

2009 M. BESIMOKANČIŲJŲ SKAIČIUS UNIVERSITETUOSE, KOLEGIJOSE,

PROFESINĖSE MOKYKLOSE

Mokinių skaičiusPM

43,8 tūkst.

Studentų skaičius kolegijose60 tūkst.

Studentų skaičius universitetuose 150 tūkst.

18 M. AMŽIAUS JAUNUOLIŲ SKAIČIUS

LIETUVOJE 2010 IR 2020 M.

05000

100001500020000250003000035000400004500050000

2010 2020

jaunuoliai

AUKŠTOJO MOKSLO KOKYBĖ - VALSTYBĖS GEROVĖS PAGRINDAS

Studijų programų kokybė ir jos atitiktis darbo rinkos poreikiams;

Studijų lankstumas;

Dėstymo kokybė, inovatyvios edukologinės priemonės (grupinis darbas ir grupiniai projektai, diskusijos, informacijos paieška ir kt.);

Dėstytojų profesinė (mokslinė) ir edukologinė kompetencija;

Studentų praktinių įgūdžių tobulinimas (praktikos studijų metu);

Studentų apklausų organizavimas dėl įvairių dėstymo proceso ir kokybės aspektų;

Dėstytojo ir studento tarpusavio pagarba ir bendradarbiavimas;

SKVC statuso nepriklausomumas, užsienio ekspertai; ŠMM ir AM bendradarbiavimas.

KOKIA OFICIALI ŠMM POZICIJA GERINANT STUDIJŲ KOKYBĘ ?

Ar skatinamos AM nepriimti studijoms nepasiruošusių abiturientų į mokamas vietas?

Kaip sprendžiamos nusirašinėjimo ir plagijavimo problemos;

Kaip sprendžiama dėstytojų, nepatraukliai dėstančių, problema?

Ar trumpės studijų laikas, ar daugiau dėmesio skirsime specializacijai?

DIDŽIOJI UNIVERSITETŲ CHARTIJA

Universitetas yra autonominė institucija, tiesiogiai susijusi su visuomene, kurios savitumą sąlygoja geografija ir kultūrinis palikimas; mokymo ir tyrinėjimo procese jis kuria , kad universitetas galėtų tenkinti jį supančio pasaulio poreikius, jo tiriamasis ir mokomasis darbas turi būti moralės ir intelekto atžvilgiu nepriklausomas nuo bet kokios politinės valdžios ar ekonominės galios.

KAIP SEKĖSI ĮGYVENDINTIAM AUTONOMIJOS PRINCIPĄ ?

Taryba yra valdymo organas (MSĮ 20 str.), kurios daugumą sudaro asmenys, nepriklausantys AM personalui ir studentams, juos skiria Švietimo ir mokslo ministras Aukštojo mokslo tarybos teikimu;

Tarybos pirmininku negali būti AM personalui priklausantis asmuo ar studentas;

Senatas yra valdymo organas (MSĮ 21 str.). Rektorius yra Senato narys pagal pareigas;

Senato (akademinės tarybos) pirmininku negali būti tos AM Rektorius (Direktorius);

Rektorius, Direktorius (MSĮ 22 str.) vienasmenis valdymo organas, Tarybos renkamas viešo konkurso būdu.

KONSTITUCINIS TEISMAS APIE AUKŠTOSIOS MOKYKLOS AUTONOMIJĄ

LR KT (Byla Nr.28/07-29/07) 2009 m. spalio 28 d. Sprendimas: „AM valdymo institucijas, įgyvendinančias AM savivaldos funkcijas,

formuoja pačios AM...“;

Valstybės vykdomosios valdžios institucijų atstovai gali būti skiriami į tokias AM institucijas, kurios vykdo kontrolės ir priežiūros funkcijas, užtikrina AM atsakomybę ir atskaitomybę visuomenei; ... tokių institucijų sudarymo būdus ir tvarką įstatymais gali nustatyti įstatymų leidėjas, nepaneigdamas AM autonomijos principo;

KT pažymi, kad institucija, kuri vykdo kontrolės ir priežiūros funkcijas negali kartu vykdyti ir AM valdymo funkcijų.

AUKŠTOSIOS MOKYKLOS VALDYMAS TURI BŪTI DEPOLITIZUOTAS

TARYBA – globos, priežiūros organas

SENATAS – savivaldos organas

REKTORIUS Rektoriaus rinkimai – viso universiteto akademinės

bendruomenės teisė (tokia teisė - mokslo darbuotojams ir dėstytojams, dirbantiems visu etatu, studentams atstovautų deleguoti universiteto padalinių studentų atstovai).

KAIP REFORMA ĮTAKOJO AUKŠTOJO MOKSLO PRIEINAMUMĄ ?

(Konstitucijos 41 str.)

Nesukurta vieša informacinė bazė, kuri suteiktų abiturientui objektyvią informaciją apie Lietuvos AM bei studijų programas;

Reformos iniciatoriai suabsoliutinę studento krepšelio principą pažeidė Bolonijos deklaracijos, Bergeno komunikato nuostatas – mažinti socialinę atskirtį Europos studijų ir mokslo erdvėje, dėti pastangas, kad aukštasis mokslas būtų prieinamas;

Ministerija 2009 m. pakeitė studentų priėmimo į AM sąlygas taip, kad į valstybės finansuojamas vietas nepateko dalis menui, sportui talentingų jaunuolių (lėmė bendrieji humanitariniai gebėjimai);

Dėl pernelyg didelės studijų kainos dalis studentų negalėjo studijuoti universitetuose.

„GERAI BESIMOKANTIEMS PILIEČIAMS VALSTYBINĖSE AM LAIDUOJAMAS

NEMOKAMAS MOKSLAS“ Konstitucijos 41 str.

Konstitucinio Teismo (Byla Nr. 25/01) sprendimas:1. Kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai

besimokančiais, turi būti nustatyti įstatymu;

2. Piliečių, studijuojančių valstybinėse AM pagal valstybės užsakymą, mokymosi rezultatų vertinimas pagal įstatyme nustatytus gero mokymosi kriterijus turi būti reguliariai vykdomas po kiekvieno mokymosi laikotarpio studijuojamų dalykų žinių patikros;

tęsinys

Konstitucinio Teismo (Byla Nr. 25/01) 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimas:3. Valstybės aukštosiose mokyklose nemokamas mokslas

laiduojamas piliečiams, kurie studijuoja valstybės užsakymu, tenkinant jos nustatytą atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį, ir kurių mokymasis atitinka įstatymu nustatytus gero mokymosi kriterijus;

4. „Valstybinėse aukštosiose mokyklose gerai besimokančių piliečių aukštojo mokslo išlaidas valstybė pagal Konstituciją privalo prisiimti esant šioms trims sąlygoms:1) besimokantysis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) jis mokosi valstybinėje aukštojoje mokykloje; 3) jis mokosi gerai, t.y. jo mokymasis atitinka nustatytus gero mokymosi kriterijus.

KADA GALI BŪTI REMIAMOSPRIVAČIOS AM?

Remiantis KT (2009 m. gruodžio 18 d.) sprendimu:

Įvertinus visuomenės ir valstybės poreikius bei valstybės finansines galimybes, kai atskirų sričių (krypčių) specialistai dėl objektyvių priežasčių negali būti rengiami valstybinėse aukštosiose mokyklose, valstybės užsakymu valstybės biudžeto lėšomis jie gali būti rengiami ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose.

Į valstybinių ir nevalstybinių universitetų I pakopą įstojo:

25829 studentai, iš jų 11513 (45%) studijos apmokamos valstybės lėšomis, 14316 (55% ) moka už studijas;

Į valstybines ir nevalstybines kolegijas įstojo 15961 studentas. Iš jų 9274 (58 %) studijos apmokamos valstybės lėšomis, 6687 (42 % ) moka už studijas.

2009 m. „Studijų krepšeliai“, keliaudami paskui abiturientą, sėkmingai pasiekė 11 % šalies nevalstybinių universitetų ir kolegijų.

2009 M. STUDENTAI VALSTYBĖS FINANSAVIMĄ („STUDIJŲ KREPŠELĮ“)

PATIKĖJO:

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

uni-tai kolegijos

istojovals lėšosstud lėšos

STUDENTŲ, STUDIJUOJANČIŲ VALTYBĖS LĖŠOMIS IR MOKANČIŲ UŽ STUDIJAS, SANTYKIS

UNIVERSITETUOSE IR KOLEGIJOSE

MOKSLO IR STUDIJŲ FINANSAVIMAS

Vadovaujantis MSĮ 70 str. 2 dalimi: „Valstybės finansuojamos studijų vietos pagal pirmosios pakopos ir

vientisųjų studijų programas aukštosioms mokykloms tenka pagal geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusių stojančiųjų pasirinkimą tarp aukštųjų mokyklų, neviršijant valstybės finansavimo, nustatyto kiekvienai studijų sričiai. Finansavimo paskirstymą studijų sritims nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes.“

MSĮ 70 str. 7 dalis nustato, kad abiturientas, įstojęs pagal bendrojo lavinimo mokyklos baigimo rezultatus į valstybės finansuojamą pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų programą pirmuosius dvejus studijų metus, t.y. net 4 semestrus besimokydamas patenkinamai finansavimo nepraranda.

KOKIA TURĖTŲ BŪTI MOKSLO IR STUDIJŲ FINANSAVIMO TVARKA ?

Siūloma finansuoti ne studijų sritis, o kryptis; Valstybės biudžeto lėšos – ne visoms AM, bet tik valstybinėms;

Tik esant objektyvioms aplinkybėms, kai nėra galimybių parengti tam tikros srities specialistų valstybinėse AM, jie valstybės biudžeto lėšomis gali būti rengiami ir nevalstybinėse AM;

Pasirinktas studijų finansavimo principas „studijų krepšelis“ neparemtas sėkminga tarptautine patirtimi, neužtikrina kokybinių pokyčių, didina socialinę atskirtį, nėra adekvatus dabartinei finansinei, ekonominei situacijai Lietuvoje, todėl siūloma jo atsisakyti;

Siekti tokios studijų apmokėjimo sistemos, kad ji būtų grindžiama nedidelėmis įmokomis (išskyrus gerai besimokančius) ir neskirstytų studentų į mokančius ir nemokančius.

STUDIJŲ ĮMOKOS EUROPOS SĄJUNGOS ŠALYSE

Aukštasis mokslas nemokamas - Danija, Švedija, Suomija, Graikija, Prancūzija (valst. universitetuose), Škotija, Airija bei valstybės finansuojamose vietose besimokantiems Estijos, Latvijos, Vengrijos, Bulgarijos, Rumunijos, Slovėnijos AM;

Kitose ES valstybėse visi arba dauguma studentų moka didesnes ar mažesnes įmokas už aukštąjį mokslą. Jų dydį nustato pačios AM arba vyriausybinė švietimo institucija.

MOKAME UŽ STUDIJAS DAUGIAU, NEI JOS KAINUOJA

Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytos studentams, priimamiems 2010 m. į aukštąsias mokyklas, norminės universitetinių ir kolegijinių studijų kainos(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. V-52)

Studijų kainos diferencijavimas pagal specialybę iš esmės neteisingas, nes jaunimas skatinamas rinktis specialybę pagal gebėjimus (negavę „studijų krepšelio“ į techninę specialybę, pasirenka pigesnius mokslus –socialinius ...)

Studentų, priimamų 2010 m. į AM , norminės universitetinių studijų kainos (Lt) Lietuvoje

Studijų kryptis (studijų programų grupė)

Pirmoji stud.pakopa(nuolat.studijų forma)?

Antroji stud. pakopa(nuolat.studijų forma)

Trečioji stud. pakopa(nuolat.studijų forma)

Humanit. mokslų studijų srities studijų kryptys 3892 7308 28250

Matematika, slauga, sportas 5248 8664 28250

Filologija (išskyrus specifines kalbas) 6390 9806 28250

Architektūra,švietimas ir ugdym.,fizinių,biomedicinos technologijos mokslų stud. srities studijų kryptys

7638 11054 28250

Medicina,veterinarinė medicina 9137 12553 28250

Dailė,dizainas,teatras ir kt.Pilotų rengimas, muzika

1109918162

1451521578

2825028250

Studentų, priimamų 2010 m. į AM , norminės kolegijinių studijų kainos (Lt) Lietuvoje

Eil. Nr. Studijų kryptis Pirmoji studijų pakopa

1 Religijos mokslai, teisė, vadyba ir verslo administravimas, rekreacija ir turizmas, ekonomika

3361

2 Socialinis darbas, edukologija 4029

3 Slauga, reabilitacija,farmacija,elektros, statybos, pramonės,informatikos inžinerija, informatika, žemės ūkis

4879

4 Veterinarinė medicina, odontologija, dailė (mokytojai) 6123

5 Teatras, muzika, dailė 8218

6 Visuomenės saugumas 9524

7 Muzika (išskyrus mokytojus) 15504

KAM TARNAUJA SUKURTA PASKOLŲ SISTEMA?

4583 studentai pasirašė paskolos sutartis su 5 bankais už 22,5 mln. Lt. iš jų:

studijų kainai - 2433 sutarčių, gyvenimo išlaidoms - 2120 sutarčių, dalinėms studijoms užsienyje - 30 sutarčių.

Pasirašytų paskolų skaičius litais - 2519 (76,75%), eurais-1068 (23,3%);

Palūkanos litais – neviršys 6%.

NUMATYTOS PASKOLŲ SĄLYGOS PRASČIAUSIOS EUROPOJE

Palūkanos studijų laikotarpiu 5 proc., po studijų -11 proc.

Studentas, paėmęs paskolą, pradeda mokėti dar besimokydamas AM;

Remiantis Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) atliktu studentų viešosios nuomonės tyrimu šeši studentai iš septynių nepaskaičiavo, kokią sumą sudarys mokamos palūkanos studijų metu ir kokią sumą kas mėnesį reikės mokėti po studijų.

KOKIA TURĖTŲ BŪTI PASKOLŲ SISTEMA?

Sukurti tokią paskolų sistemą, kuri atitiktų realią studentų finansinę padėtį, būtų palanki studentams, o ne komerciniams bankams;

Paskolos palūkanų dydis turėtų neviršyti 5 proc.; Paskolos grąžinimą sieti su paskolos gavėjo

pajamomis. Paskola ir palūkanos turėtų būti pradėtos grąžinti ne

anksčiau kaip po dviejų metų po studijų baigimo, numatant papildomas paskolų atidėjimo, nurašymo sąlygas;

AR MOKSLO INSTITUTAI SUKURS INTELEKTINĮ PAGRINDĄ MOKSLO SLĖNIAMS 16 mokslo institutų jungiami į 7 mokslo

centrus; 13 mokslo institutų integruota į universitetus.

Kaip laikomasi principo: studijos, tyrimai ir verslas – trys pagrindiniai stulpai, lemiantys sėkmingą slėnių veiklą?

MOKSLO IR VERSLO BENDRADARBIAVIMAS

Kuriami 5 mokslo, studijų ir verslo slėniai:po du Vilniuje ir Kaune, vienas – Klaipėdoje;

Jų veiklai finansuoti 2010 m. skiriami 2 mlrd. Lt.

AR MUS TENKINA TOKIA SLĖNIŲ PLĖTRA?

Slėnių kūrimo procesas vėluoja (LRV 2005 11 22 nutarimas Nr.1270 „Dėl nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos), sutartys dėl slėnių projekto finansavimo pasirašytos tik 2010 m. pradžioje;

2008 m. pabaigoje įkurtos slėnių asociacijos, tačiau jų veikla iki šiol nefinansuojama;

Tobulintina įstatyminė bazė, susijusi su mokslo ir verslo bendradarbiavimo galimybėmis.

D Ė K O J U

Konferencijos organizatoriams už galimybę

bendrauti ir bendradarbiauti