23
ISTORITOS 5ALTINIU TYRIMAI ife

ISTORITOS 5ALTINIU TYRIMAI

  • Upload
    others

  • View
    4

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: ISTORITOS 5ALTINIU TYRIMAI

ISTORITOS 5ALTINIUTYRIMAI

ife

Page 2: ISTORITOS 5ALTINIU TYRIMAI
Page 3: ISTORITOS 5ALTINIU TYRIMAI

LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS

VILNIAUS UNIVERSITETAS

ISTORITOS 5ALTINIUTYRIMAI

SudareArttiras Dubonis

Ill-rr-VILNIUS 2010

Page 4: ISTORITOS 5ALTINIU TYRIMAI

UDK 930.2(093)Is81

Knygos rengima ir leidima pareme

LIETUVOS MOKSLO TARYBA

NACIONALINE LITUANISTIKOS PLETROS 2009-2015 METU PROGRAMA

Recenzavo

Liudas Jovai§a(Vilnious universitetas)

Zivile Nedzinskaite(Lietaviu: literatdros ir tautosakos institutas)

Redaktoriu kolegij a:

Darius Antanavi5ius(Lietavos istorijos institutas)

Darius Baronas(Lietuvos istorijos institutas)

Zenonas Butkus(Vilnious universitetas)

Arffiras Dubonis ®irmininkas)(Lietuvos istorijos institutas)

Mathias Niendorf(Kylio universitetas)

Rimvydas Petrauskas(Viilniaus universitetas)

Irena Valikonyte(Vilniaus universitetas)

Visi leidinio straipsniai recenzuoti dvieju mokslininku

ISSN 2029-0705 © Lietuvos istorijos institutas, 2009© Straipsniu autoriai, 2009

Page 5: ISTORITOS 5ALTINIU TYRIMAI

TURINYSArtdras DubonisPratame

Straipsniai ir studijos

Tatj ana VilkulCo3HaHHe CoBHH: pa6oTa cocTaBHTe" HyHeficKoro xpoHoxpadya (XIII 8.)The Making of Sovii: the workshop of the compiler of the chronographyof Judea (13th c.). Sz/mmczry

Oleg Choruzenko„HepBan JIHTOBII|HHa" a ]IeTOHHCHofi cTaTI>e 1368 r.The first Lithuanian onslaught (`litovschina') in the chronicle entry of 1368. S#rmmczry ... 41

Aleksandr HrusaJ]oBepHjl Jm MOHapx CBOHM IIonHaHHblM? (H3 HH3HH o6II|ecTBa Be]"KoroKHHxecTBa JIIITOBcroro KOHI|a XV -IIepBofi Tpe" XVI 8.)Did the monarch trust his subjects (a glance into the social life in the Grand Duchyof Lithuania from the late 15th c. to the first third of the 16th c.). SwmmcJry ...........

Raimonda RagauskienePrivaffis XVI a. Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes didiku archyvai:strukthra ir aktu tipologij aThe private archives of the magnates of the Grand Duchy of Lithuania in the 16th c. :the structure and types of the documents. Szjm777crry

Irena ValikonyteTeismo dokumentu Lietuvos Metrikoje repertuaras: rasto ir teisines kulthrosaspektai Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje XVI a. pirmojoje puseje ............The repertoire ofjudicial documents in the Lithuanian Metrica: the facets of the cultureof literacy and of justice in the Grand Duchy of Lithuania in the first half of the 16th c.Summary

Vladimir Polis6ukPeBH3" BOJlblHclcllx MI>IT 11 oco6eHHoc" HOKyMeHTajll>Horo cocTaBa KHHrHJIHTOBCKofi MeTPHKH N9 22 (1547 r.)The inspection of customs rights in Volhynia and the special features of the documentsof Lithuanian Metrica book no. 22 (1547). S#m777c7ry

109

Page 6: ISTORITOS 5ALTINIU TYRIMAI

TURINYS

Inga IlarieneLivonijos dokumentu rinkinys Lietuvos Metrikos knygoje Nr. 525 ..................... 161Livonian documents in Lithuanian Metrica book no. 525. S%"mczry ............................... 176

Eugenijus Savi55evasApie bajoru gyvenima, aistras ir mirties bausme XVI a. Zemaitijoje .................. 1790n the life of nobility, passions and capital punishment in 16th c. Zemaitija. S"77tmczry ..... 208

Diskusija

Oleg ChoruzenkoHayqHO-cllpaBotlHI,Iri allllapaT 8 cOBpeMeHHI,Ix H3;|aHHjlx cpe;|HeBeKOBblx

HOKyMeHTOBThe critical apparatus of the modem editions of medieval documents. Swmmczry ..........

Saltinio publikacij a

Vladislovo IV Vazos Liudvikai Marijai Gonzagai ikeistu papuo§alu inventoriusfoarenge Darius Antanavi5ius)The inventories of the jewelry mortgaged in 1646 by King Vladislaus IV Vasaof poland to his wife Ludvika Maria Gonzaga. S"7#mczry

Recenzij os, Anotacij os

A. Utoa;rrzIV.ifcins, Vilniaus naujieji miestie5iai 1661-1795 metals. Sapra5as,Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2009. P. 728. -(Jo77czs D"77gz./czs) ..... 263

K. Io. Epyca]IHMCKIIH, C6ap#"K jr)xp6c7to2o, T. 1 : HccjleHOBaHHe KHIIXHofiKy]Ibrypl>I, MocKBa: 3HaK, 2009. P. 888. -(4. D.)

Breslaujos dekanato vizitacija 1782-1783 in., atlikta Vilnious vyskupo IgnotoJOJedbo Masalskio paredymu = Visitatio decanatus Braslaviensis iussu etvoluntate Ignatii Jacobi Massalski episcopi Viilnensis A.D.1782-1783 peracta,

parenge R. Firkovi6ius, (serija: Fo77/es Hz.a/orz.cze fz./wcz77z.cze, vol. VII,£z.e/24vos I.s/orz/.os sYcz//z.#z.c7z., t. VII), Vilnius: Lietuviu kataliku mokslo akademija,2008. P. X, 451, [1]. -(Dczrz.ws Bczro72czs)

Santrumpos

Apie autorius

Autoriams

Page 7: ISTORITOS 5ALTINIU TYRIMAI

LIVONIJOS DOKUMENTU RINKINYS LIETUVOS METRIKOSKNYGOJE NR. 525

Inga Ilariene

Svarbus Livonijos dokumentu paveldo (toliau - /I.vo#z.cc7) fragmentas yra i§sau-gotas LM knygoje Nr. 5251. Jis nera vientisas, vienalytis ir nera gausus dokumentu:jo verte - ne kiekis. Sis /z.1;o#z.cos fragmentas sudaro dokumentu rinkini, skirta Li-vonijos reikalams2. Diplomatikos pozitiriu knygoje yra ne isduotu ra§tu originalai,bet ju nuorasai. Taigi tirsime nuorasus ir ju keliq i rankrastine LM knyga Lenkijosir LDK valdovo Zygimanto Senojo valdymo laikotarpiu3. Proveniencine tyrinejimulinkme atvere /i.vo#z.cos dokumentu judejimo kryptis, atkreipe demesi i dar XV a.pirmoje puseje i§ryskejusi poreiki saugoti ra§ytinius dokumentus ir stiprejanti ra§y-tines komunikacijos svarbos suvokima Europos Vidurio Rytu erdveje.

Vienas aktualiausiu livoniskuju dokumentu nuora§u rinkimo ir judejimo atveju,nors i§siskiriantis laiko ir vietos atzvilgiu, bet i§ esmes patvirtinantis Livonijos do-kumentu rinkiniu egzistavimo galimybes, yra Johanno Meilofo (apie 1435-1505),Greifsvaldo universiteto profesoriaus4, Livonijos dokumentu rinkinys, kuris, kaipA4lez./o/sc¢e Scrmm/#77g dalis, priklause Greifsvaldo burmistro Heiuricho Rubenowo1456 in. ikurtos bibliotekos rankra§6iu skyriui5. Praejus beveik §imtui metu nuo

1 RKS144 f. 389, Lietuvos Metrika, s. v. 525 [toliau -LM, kn. 525]. Knygos mikrofilmai saugomi

£7{t4 f. 389, kn. 525. Rengiant straipsni tyrinetos: RVSAA originali archyvine knyga; XVIII a. kopija,saugoma Var§uvoje, ,4GAD, Zesp61 Metryka Litewska, nr. 208,I. 397-741 ; taip pat naudotasi LVIA esan-5iais LM, kn. 525 mikrofilmais.

21. Ilariene, „Varia Livonica: Lietuvos Metrikos Viesuju reikalu knygos Nr. 3(525) sandaros ypatu-

mai", £z.f%cI#z.sfz.cc}, Vilnius, 2008, in. 4, p. 14.3 Ankstesniame tyrinejime aptartos Zygimanto Augusto valdymo metu buvusios istorines situacijos,

kuriose hipoteti§kai /7.vo77z.cos aktai bei ju nuora§ai galejo btiti gauti XVI a. septintajame de§imtmetyje,Zr.I. Ilariene, „Varia Livonica", p. 10-14.

4 Apie J. Meilofo Livonijos dokumentu rinkini ir autoriaus tamybine bei mokslin€ karjera Zr. H. Bolte,

„Der Greifswalder Jurist Johann Meilof und seine livlandische Urkundensammlung", Jczforbwcfe /#r c7z.eGeschichte Mittel-und Ostdeutschlands , t. 52, 2.006 , p . 2:2] -262 .

5 J. Meilofo dokumentu rinkinio katalogas yra leidinyje Dz.e Rwbe#ow-Bz.a/z.o/¢e4. Die Handschriften

und Urkunden der von Heinrich Rubenow 1456 gestifteten Juristen-und Artisten-Bibliothek zu Greifs-wald, hrsg. von Th. Pyl, Greifswald,1865.

https://doi.org/10.33918/20290705-02007

Page 8: ISTORITOS 5ALTINIU TYRIMAI

102 INGA ILARIENE

J. Meilofo livoniskuju dokumentu kaupimo laikotaapio, vienoje is LDK kancelia-rijos „knygu" buvo baigiamas (?) formuoti /z.vo7".cos dokumentu rinkinys, esantismtisu nagrinejamoje LM knygoje. J. Meilofo rinkinio atvejis yra aktualus LM-525proveniencijos tyrinejimams, nes parodo Livonijos dokumentlb kaip teisiniu Ziniugilinimo ir teismines praktikos pavyzdziu §altinio, svarba. Griz?s is Livonijos, kur1470-1474 in. ejo kanclerio pareigas Livonijos magistro (Johann Wolthuss von Herse1470-1471; Bemd von der Borch 1471-1483), o 1474-1476 in. -Rygos arkivys-kupo Silvestro Stodewescherio tamyboje, J. Meilofas ne tik uzbaige studijas ir tapoteises mokslu profesoriumi Greifsvaldo universitete. Svarbu tai, kad jis eme geraiismanyti teisin? padeti ir politinius santykius Livonijoje, todel Livonijos magistras irveliau kreipdavosi i ji teisiniu konsultaciju. Per Seserius metus, praleistus Livonijoje,J. Meilofo rfupes5iu daryti i§ra§ai i§ Justinijono kodekso ivairiu daliu, padaryti ran-kra5tiniu knygu bei senuju akt`b kurie priklause Rygos, Tartu kanauninkams, Rygosarkivyskupui, nuorasai. Atkreiptinas demesys i tai, kad J. Meilofo rinkinio genezesusijusi su kanclerio pareigomis, kanceliarijos aplinka, o dokumentus nurasinejokeli rasovai. Dokumentu nura§ymas ir nuorasu kaupimas, kitaip -btisimojo rinkinioformavimas, buvo ilgalaikis darbas. J. Meilofo rinkinyje esantys nuora5ai leidziais naujo pamatyti dokumentu nuora§u neabejoting,verte. Toks Zvilgsnis aktualus irLM knygoms, kurios taip pat yra nuorasu knygos. LM-525 ir J. Meilofo Livonijosdokumentu rinkiniams btidingi tie patys pagrindiniai pozymiai: (ne vieno asmens)darbas kanceliarijoje, rinkinio formavimo testinumas (ilgalaikis nuora§u kaupimas),panaudojimas (teisiniams dalykams) ir paskirtis (issaugoti)6.

LM knygos Nr. 525, kaip Livonijos dokumentu rinkinio, analize remiasi nepa-1yginti skurdesniu islikusiu duomequ ir turimos informacijos pagrindu. Pirmiausiapazymetina, kad originali archyvine knyga neturi istorinio „individualaus" pavadi-nimo, vadinasi, nera Zinoma ir minimali pradine informacija, btidinga daugeliui LMTeismu bylu ir Uzra§ymu knygu: kada „knyga" pradeta rasyti, formuoti. Po XIX a.LM knygu suskirstymo, kuris tinka ne visoms knygoms, dabartine LM-525 buvoViesutu reikalu knyga Nr. 37. Savo turiniu ir dokumentu paskirtimi ji visiskai atitikoviesttiu reikalu skyriaus pavadinimq ir pla6iap.a prasme pagristai galetu btiti vadinamaViestbu reikalu dokumentu rinkiniu fz.vo7".ccz. Cia ir toliau vartojant rinkinio sayoka,bus labiau akcentuojama btitent bendroji -1ivoniskoji -dimensija, nuo5aleje palikusskirtybiu prasme. Rinkinio sayokos ivairoves aspektas laikytinas nereiksmingu.

XVIII a. Var§uvoje perra§ytoje LM-525 kopijoje randamas ,4cfcz fz.vo#z.ccz pa-vadinimas8, kuris taikliai atskleidzia turinio esme. Pagal kodikologinius duomenis

6 Apie J. Meilofo rinkinio kaip „pavyzdziu rinkinio" paskirti Zr. H. Bolte, „Der Greifswalder Jurist

Joharm Meilof`, p. 253.7 Ankstesniuose tyrinejimuose vartotas sutrumpinimas VRK-3. `8 £4G4D, Zesp6l Metryka Litewska, nr. 208,I. 401 ; tuo taapu R71S:44 esan6ioje LM knygoje nei§1iko

jokiu pavadinimu, yra tik A. Naru§evi6iaus 1786 in. standartinis titulinis lapas.

Page 9: ISTORITOS 5ALTINIU TYRIMAI

LIVONITOS DOKUMENTU RINKINYS LIETUVOS METRIKOS KNYGOJE NR. 525 163

Maskvos archyve saugomos rankrastines knygos nugareles vienoje i§ i§likusiu lipdziu

yra uzrasas: REGNANTE/ SIGISMUN.I./ 38. Atlikus tyrima-palyginus M. Dogeliopublikuotus livoniskuosius dokumentus su esan5iais LM-525, pasitvirtino, kad 5iuonumeriu LDK archyve buvo dymima LM-5259. Kadangi knygos numeris nurodytasteisingai, btitu nelogiska manyti, kad pirmoji lipdes uzraso dalis, nurodanti Lietuvos

rz

valdova Zygimanta Senap.i, yra klaidinga. Juo labiau, kad XVIII a. pabaigos LM knyguinventoriuje rasime ira§a su dar i§samesniu Sios (?) knygos pavadinimu, kuriame taip

rl

pat randame Zygimanto Senojo varda: 38. Ksz.ego zc7 Kid/cz Z)/gm»#/cz J. E/ecfz.o77c4#2Episcopi Rigensi a Pontifice maximo Confirmationis, Donationis approbationis et/I.mz./cz/z.o#is -/J92 Ro4#.10 Manytume, kad Sis uzra§as nera visi§kai tikslus. Abejoniukelia data, kuri, atrodyt`b tinkama tik tuo atveju, jei vietoj Zygimanto Senojo btitu

irasytas Zigmantas Ill Vaza, ta6iau su Sio LDK valdovo laikotaapiu (1588-1632)LM-525 dokumentu turinys niekaip nera susietas]] . Sis uzra§as bus istori§kai teisingas,

jei datoje du paskutinius skai6ius sukeisime vietomis -1529 in. Toks „atitaisymas"yra svarbus, nes nurodo knygos „formavimosi" pradzia. Anks6iau isvardytiems pa-vadinimams nebtitu skirta tiek demesio, jei nerfupetu neatsakytas klausimas, kada irkaip formavosi §i LM knyga, i§augusi iki /z.vo77z.cos dokumentu rinkinio. Trdkstantinformacijos, tenka isnaudoti kiekviena detale, papildan6ia Zinias apie tyrinejama5altini. XVIII a. inventoriuje irasytas pavadinimas nurodo 1529 in. kaip knygossudarymo pradzia. Nagrinejamu atveju toks LM-525 archyvinio pavadinimo pa-tikslinimas yra priimtinas, nes teigti, kad §ios knygos formavimo pradzia siejasi su

V

Zygimanto Senojo valdymu, yra pagrindo. Pazymetina, kad btitent nuo ZygimantoSenojo valdymo pastebimi ai§ktis poslinkiai formuojant LM knygas: eme skirtisUzra§ymu ir Teismu bylu profilio „knygos", kai 1522 in. kancleriu tapo AlbertasGostautas]2. Taip pat yra pagrindo manyti, kad nuo XVI a. tre6iojo desimtme6ioimta isskirti ir grupuoti (?) Livonijos reikalu dokumentu nuorasus.

9 I. Ilariene, „Lietuvos Metrikos knyga Nr. 525 originale ir kopijoje: kai kuriu knygos strukthros

pasikeitimu aspektai", £z.e/#vos A4efrz.4os 77cz#/.I.c#os, 2006, nr. 9, Vilnius, 2008, p. 24, nuorodos 29, 30;P. Ker[nedy Gir"sted, The „Lithuanian Metrica" in Moscow and Warsaw.. Reconstructing the Archives Offfoe Grcz7€c7 D#cky a/£z./fe"cz#z.cz, Cambridge (Massachusetts),1984, p. A-69.

]° £7t[4, f. 1135, ap. 4, b. 14,I. 3. (Dekoju dr. A. Baliuliui uZ nuoroda i §altini J77we77/c7rz A4lefryfr

Litt(ewski)ch Jahi podany Zostal przez W(ielmozneg)o Kaczanowskiego Metrykanta, Inwentarz KsiqgA4letry4 W/I.e/4z.egJo .H/I.€stwJcz fz.ff/ewsfrz.egJo.) Tuo taxpu Maskvoje saugomos LM, kn. 525 knygos

priekinis vir§elis su ispaustu knygos pavadinimu anks6iau priklause visai kitai LM knygai.11 LM, kn. 525 pabaigoje yra veliausias dokumentas, datuotas 1579 08 05, tai vienintelis nuorasas,

velesnis nei 1566 in.: „Iuramentum per Gothardum Principem Curlandiae et Semigalliae [AGAD -RegiStephano. -J. J.] factum``. Nors Sio dokumento pavadinimas yra ir Maskvoje, ir Var5uvoje saugomuknygu registruose, ta6iau pats dokumento tekstas yra i§lik€s tik AGAD, t. y. tik XVIII a. kopijoje. Publi-k"oto.. M. Dogiel, Codex diplomaticus Regni Poloniae et M. D. Lithuaniae, t. 5,V.i+rae, L7S9.

12 P. Kennedy Grimsted, op. cz./., p. 35-36.

Page 10: ISTORITOS 5ALTINIU TYRIMAI

164 INGA ILARIENE

LM-525 rinkinyje yra grupe vadinamosios „naujosios" /z.vo7".cos dokument`L kuriu

pagrindu buvo reguliuojami LDK ir Livonijos dvisaliai santykiai 1422-1566 in.13Sioje grupeje gana aiskiai matyti 1529-1545 in. ceztira: kompakti§kai, chronologinetvarka nurasyti dokumentai susije tik su LDK, Livonijos ir Prfusijos sienu reguliavimuir sutar5iu atnaujinimu. Sie dokumentai yra rastiskoji intensyviu politiniu santykiu

rl

i5raiska. Nuo tre6iojo desimtme6io dideja Zygimanto Senojo politinis domejimasisLivonijos ir ypa6 Rygos arkivyskupijos reikalais, be to, jis stengesi, kad Rygos ar-kivyskupo koadjutoriumi btitu paskirtas jo stinenas Prfusijos kunigaiks6io Albrechtobrolis Vilhelmas Hohenzollemas. Ji paskyrus 1529 in., Jogailai6iu ir Hohenzollemu

politinis demesys Livonijai virto aktyvia veikla]4. Pazymetina, kad isyvendinantpolitinius planus, buvo eksploatuotos btitent Ldk suteiktos Rygos arkivyskupijos

PZ

91obos teises, kuriu peremeju nuo 1529 in. tapo ir Zygimantas Augustas. ZygimantasSenasis reme stinena, naujap.i koadjutoriu Vilhelma, naudodamasis Lietuvos didziaj amkunigaik§6iui suteikta Rygos arkivyskupijos globos teise (z.cts co77servcrzorz.z.).1529 in.issiustuose ra§tuose Rygos arkivyskupui ir Rygos kapitulai bei Livonijos magistrui

V

Valteriui Plettenbergui pareik§ti Zygimanto Senojo sveikinimai del Vilhelmo isrin-kimo koadjutoriumi, prasyta pritarti koadjutoriaus rinkimams, pazymint, kad Rygosarkivyskupijq Lenkijos karalius globoja kaip Lietuvos didysis kunigaik§tis]5.

Nuo XVI a. tre6iojo de§imtme6io Baltijos regiono politineje erdveje traukos cent-ru tapo konfederacine Livonijos valstybe. Artimiausios kaimynes, LDK, valdovasturejo teisini pagrindq -Rygos arkivyskupijos globos teises - dalyvauti regioninejepolitikoje]6. Po 1525 in., kai buvo sekuliarizuotas Vokie5iu ordinas (toliau -VO)Prfusijoje ir sureguliuoti Prfusijos kunigaik§tystes santykiai su Lenkijos karalyste, iLivonija krypo visu, ir ne tik artirmu.u kaimynu, Zvilgsniai. Buvo atidziai stebimosvienisos Vokie6iu ordino at§akos pastangos i§gyventi pasikeitusioje politineje erdve-

jeL7. To meto politines aktualijos Europos vidurio ir §iaures rytu regione leme, kad

13 P|a6iau apie tai Zr.I. Ilariene, „Varia Livonica", p. 7-10.L4 Pla6iau apie tai Zr. A. Klodziriski, „Stosunki Polski i Litwy z Inflantami przed zatargiem z r. 1556/7",

Kwartalnik historyczny, ". 2;2., Lw6NI,1908., S. Arnexl, Die Aufl6sung des livldndischen Ordensstaates.Das schwedische Eingreifen und die Heirat Herzog Johans von Finnland 15 58-1562 ,LITrrd,1937 , p.10-13.,H. Qnechan, Livland im politischen Wollen Herzog Albrechts von Preufoen. Ein Beitrag zur Geschich-te des Herzogtums Preu|3en und des preu|3isch-livldndischen Verhdltnisses 152 5-1540 (Deutschland undder Osten. Quellen und Forschungen zur Geschichte ihrer Beziehungen, t.12:),Lejxpzig,1939 .

15 A4lo##me#/cz fz.vo#z.c7e ,4#/7.gwc7e, Sammlung von Chroniken, Berichten, Urkunden etc. welche zur

Erlauterung der Geschichte Liv-, Ehst-und Kurlands dienen, t. 5, Riga,1847, nr. 2: „[. . .] Conservationem

patrocinium suum Maiestas Regia ut magnus Dux Lithuaniae praestare tenetur. . .", p. 130-131.1 6 Siu teisiu realizavimu laikome politiniu-diplomatiniu priemoniu taikyma, pasiremiant globejo var-

du ir globejo asmeniui deleguotomis teisemis.17 Pla6iau apie 1525 in. Krokuvos sutartis, Krokuvos traktata ir vasalini Prfusijos kunigaik§tystes statu-

sa Lenkijos karalystes atzvilgiu Zr. : J. Mallek, Dwz.e cz€jcj. P7"s. Studia z dziej6w Prus Ksiqzecych i PrusKr6lewskich w XVI i XVII wieku. 0lsztyn,1987, p. 31-39; M. Biskup, „Geneza i znaczenie holdu prus-kiego 1525 ro:Infc , Komunikaty Mazursko-VIarmihskie, L97 5 , 4/130., S. Dolezct, Das preussisch-polnis-

Page 11: ISTORITOS 5ALTINIU TYRIMAI

LIVONITOS DOKUMENTU RINKINYS LIETUVOS METRIKOS KNYGOJE NR. 525 |05

Lietuvos didysis kunigaik§tis igyvendino ir panaudojo protektorato teises Rygosarkivyskupijai modeliuodamas politinius veiksmus ir taktikq Livonijos atzvilgiu.LDK politiniai interesai del Livonijos formavosi neatsiejamai nuo regione vykstan6iuprocesu ir nebuvo izoliuoti nuo isorinio poveikio. Be abejo, vien i§oriniu veiksniuitakos, skatinusios Lietuva tikslingai veikti, igyvendinant savo interesus Livonijoje,negaletume pateikti kaip atsakymo. Vienas svarbiausiu faktoriu buvo vidinis LDKbrandumas ir pajegumas tai pasiekti. Ta5iau vakarine LDK kaimyne - Prfusijoskunigaikstyste su kunigaik§6iu Albrechtu Hohenzollemu - Cia taip pat suvaidinonegin5ijamq vaidmeni. Naujos reformuotos kunigaik§tystes valdovas, vedinas savuinteresu, atliko tarn tikrq „iniciatoriaus", o veliau „koordinatoriaus" vaidmeni, skati-nusi Lietuva dalyvauti kei6iant ir sprendziant VO Livonijoje ir visos konfederacinesvalstybes likima. Sio valdovo itaka ir dalyvavimas sprendziant Livonijos reikalusrei§kesi visa aptariamati laikotalpi.

Susiejus LM-525 geneze su LDK dalyvavimu sekuliarizuojant Livonija, tampalogiskas dvi§aliu sutar6iu nuora§u buvimas: Melno taika (1422 in.)18, Kujavu Brestotaika (1435 in. - VO sutarties egzemplioriaus nuora§as)19, Kujavu Bresto taikostransumptas, kuris Ldk Kazimiero ir LDK Ponu tarybos pavedimu atliktas Vilniuje1492 02 0120, 1501 in. LDK ir Livonijos sap.ungos sutartis2[ bei 1505 in. Gardinoseime priimtas sieng su Livonija nustatymui Ldk Aleksandro deleguotu komisoriupatvirtinimas22. Toliau yra Melno taikos atnaujinimo su Prfusijos kunigaik§tyste1529 in. sutartis (Prfusijos Salies egzempliorius) ir tu pa6iu metu Ldk ZygimantoSenojo siequ atnaujinimui su Prfusijos kunigaikstyste komisoriu paskyrimo rastas23.Pazymetina, kad §iq sutarti Zygimantas Senasis sudare butent kaip Lietuvos didy-sis kunigaik§tis savo ir stinaus Zygimanto Augusto vardu. |ra§ytas 1535 in. siequtarp LDK ir Livonijos atnaujinimui ir gin6ytiqu vietu derinimui bei vientisumopazeidimu nustatymui suvaziavusiu abieju §aliu atstovu nutarties tekstas24, 1473 in.sutarties del sienu demarkavimo taap LDK ir Livonijos atnaujinimui komisoriupaskyrimas 1540 12 2425 ir kitu metu sausio 25 d. Roki5kyje suvaziavusiu abieju

che Lehnsverhdltnis unter Herzog Albrecht von Preussen ( 15 2 5-15 68) (Studien zur Geschichte Preufoens ,t.14), K61n, Berlin,1967; K. Forstreuter, yon O#c7e#s/czcz/ z#m F#rsfe77/win. Geistige und politische Wan-dlungen in Deutschensstaate Preussen unter den Hochmeistem Friedrich und Albrecht (1498-1525), Kit-zingen-Main,1951 ; W. Pociecha, Ge73ezcz feozd#pr#sfrz.ego //467-/52J/, Gdynia,1937.

18 LM, kn. 525,1. 56v-62v.19 Ten pat, 1. 84-96.20 Ten pat,1.155-167v.

21 Ten pat,I.168-170v; M. Dogiel, op. cz./., t. 5, nr. 90.

22 LM, kn. 525,1.173-174; M. Dogiel, op. cz.f., t. 5, nr. 93.

23 LM, kn. 525,1. 226-230v; M. Dogiel, op. cz.f., t. 4, nr.187,188.

24 LM, kn. 525,1. 231-232; M. Dogiel, op. c7.f., t. 5, ur. 109.

25 LM, kn. 525,I. 232-234.

Page 12: ISTORITOS 5ALTINIU TYRIMAI

loo INGA ILARIENE

§aliu atstovu pasira§ytas aktas26 bei sausio 26 d. ten pat pasirasytos galutinio siequrl

atnaujinimo ir demarkavimo sutarties variantas, paruostas Ldk Zygimanto Senojoir Livonijos magistro antspaudavimui27. Kaip rodo tolesnis nuora§as, tais pa5iaismetais (1541 in.) rugsejo men. Varenoje derybos vyko jau del siequ su Prdsijoskunigaikstyste28.1545 in. buvo pasira§ytos atskiros sutartys del sieng nustatymo taapLDK ir Prfusijos kunigaik§tystes bei LDK ir Livonijos29. 1529-1545 in. Iaikotaapionuorasai leidzia kalbeti apie to meto intensyvius triju kaimyniniu valstybiu - LDK,Livonijos ir Prfusijos - dvisalius santykius sieng politikos srityje. Didziulis deme-sys sienu suzymejimui buvo VO valstybiu Vidurio Rytu Europoje politikos savitasbruozas, ypa6 daug sutar6iu del sienu buvo sudarinejama XIII-XV a.30 Taigi LM-252 1529-1545 in.1aikotarpiu galima matyti trisali sinchroniskuma, ypa6 1541 in.ir 1545 in. situacijose. Aptartus 1529-1545 in. 1aikotaapio sieng sutar6iu nuorasus

galima laikyti vientisa temine dokumentu grupe.Btitina pripazinti, kad nera paprasta vienareik§mi§kai atsakyti, kaip Si LM knyga

tapo btitent tokios strukthros, del kurios visa knyga ivardijame kaip /I.1;o7".cos rinkini.Cia esan6iu dokumentu chronologija yra neiprastai plati, apima XIII-XVI a. Kny-goje i§1aikyta vientisa temine sasaja su Livonijos reikalais ir dokumentu isdestymochronologinis nuoseklumas, kruops6iai atlikti nuora§ai, peapie§ti dokumentuose buvenotariniai Zenklai ir monogramos3]. LM-525 knygos strukthros ankstesne analizepatvirtino prielaida, kad rinkinys nera vienalytis dokumentu kilmes pozitiriu. Pagaldokumentu proveniencijq jis yra heterogeninio pobtidzio: nustatyta, kad buvo atliktinuorasai dokument`L kurie priklause ne tik LDK, bet ir Livonijos archyvams. Dupagrindiniai klausimai tebera aktualtis tyrinejant §ia LM knyga - tai Cia surasytudokumentu kilmes tikslinimas ir esan6iu nuorasu surinkimo i viena rinkini tikslaibei viso rinkinio paskirtis. Siuo metu galimas tik dar vienas nedidelis Zingsnis norintatsakyti i pradzioje i§kelta klausima, kaip formavosi /z.vo#z.cos dokumentu rinkinys.Vienareik§miskai atsakyti yra objektyviai keblu, nes nera pakankamai duomeng apieasmenis, komplektavusius ir nurasiusius dokumentus. Tiksliai nezinomas ir uzsako-vas, jis numanomas labiau pagal pareigas: Lietuvos didysis kunigaikstis, Vilniausvaivada, LDK kancleris ar Livonijos administratorius.

Didesne dalis rinkinyje esan6iu dokumentu pagal proveniencija buvo susije suLivonijos archyvais (Rygos arkivyskupijos, Livonijos (Vokie6iu) ordino). Klausimas,kaip ir kodel §ie ypa6 senu dokumentu nuora§ai atsirado LM „knygoje", esant dabar-

26 Ten pat,I. 238-241; M. Dogiel, op. c7./., t. 5, nr.113.

27 LM, kn. 525,I. 241v-242.28 Ten pat,1. 242-243.29 Ten pat, 1. 243-244v.3° K. Nch"ann, Die Staatsvertrdge des Deutschen Ordens in Preufoen 12 30-1449 . Srfude;n zu:I D+pho-

matie eines spatmittelalterlichen deutschen Territorialstaates, K6ln [etc.],1986, p. 560.3 I I. Ilariene, „Vie5uju notaru Zenklai Lietuvos Metrikos Viesutu reikalu knygoje ir M. Dogielio publi-

kuotu §altiniu rinkinyje", I,i.e/#vos A4le/rz.dos #czw/.I.e#os, 2004, nr. 8, Vilnius, 2006, p. 3046.

Page 13: ISTORITOS 5ALTINIU TYRIMAI

LIVONITOS DOKUMENTU RINKINYS LIETUVOS METRIKOS KNYGOJE NR. 525 167

tiniam istyrimo lygiui, turi ne viena atsakymu varianta. Ankstesni tyrimai atskleide,kad strukthros ir turinio pozitiriu LM-525 yra ypatingas rinkinys32. Sia LM knygq daroi§skirtine joje esanti btitent ivairi /I.vo7".ccz (vartota sayoka yczrz.cz fz.vo72z.ccz), nemaza josdalis iki mtisu diequ i§1iko tik §ios rankra§tines knygos tekstuose. Tokiu tekstu verteatsiskleide dar XVIII a., kai Vilniuje imta publikuoti LDK archyvo dokumentus33, irXIX a., kai Rygoje, Taline ir Tartu pradeta ie§koti Livonijos istorijos 5altiniu ir pu-blikuoti darbus34. Svarbu tai, kad kalbame apie dokumentus, kuriu nedaznai randamaLM knygose, juo labiau vienoje knygoje. LM-525 didesn€ dali sudaro popieziu buliuir Sv. Romos imperatoriu privilegiju nuorasai, pateikiantys pla6iq Sv. Sosto ipediniuir Sv. Romos imperijos valdovu vardu panorama: nuo Inocento Ill (1198-1216 in.)iki Julijaus 11 (1503-1513 in.), be to, Sv. Romos imperatoriu Heuriko (VII) §taufeno

(1220-1234 in.), Karolio IV (1347/1355-1378 in.), Vaclovo (1378-1400 in.) ir Zig-manto (1410/1433-1437 in.) Liuksemburgie5iu privilegiju, skirtu daugiausia Rygosarkivyskupijai35. Tokio pobtidiio nuorasai LM knygoje yra retas atvejis. Atsizvelgusi didele Siu nuora§u koncentracija vienoje knygoje, tai galima laikyti i§imtimi. Siudokumentu proveniencijos tyrinejimuose buvo nagrineta viena i§ galimybiu, kaipsenieji dokumentai, pagal gaveja ir isdavimo vietq priklause Rygos arkivyskupijosbei Livonijos ordino archyvams, atsirado LDK dispozicijoje36. Buvo analizuotashipotetinis teiginys, kad dali sequju /z.vo77z.cos dokumentu LDK kanceliarija gavoXVI a. septintajame desimtmetyje, tyrineti istoriniai epizodai, susij? su Rygos arki-vyskupo koadjutoriaus Kristupo Meklenburgie6io ikalinimu ir Rygos arkivyskupij os

V

archyvo perdavimu Lenkijos karaliui ir Lietuvos didziajam kunigaik§6iui ZygimantuiAugustui. Taip pat Zinoma, kad dali Livonijos ordino archyvo paskutinysis magistrasGothardas Kettleris 1562 in. perdave LDK kancleriui M. Radvilai Juodajam. Minetosdokumentu igijimo galimybes tebera aktualios, jos nera eliminuojamos i§ tyrinejimuvisumos, ta5iau atidedamos tolesniems verifikavimo darbams.

Remiantis ankstesniuose tyrinejimuose minetais faktais apie popieziu buliu,Sv. Romos imperijos valdovy privilegiju radima Vilniuje 1534 in.37, tirtina dar viena

32 LM, kn. 525 knygos sandaros ir dokumentu proveniencijos klausimai i§ dalies buvo aptarti, Zr.

I. Ilariene, „Varia Livonica", p.1-16; I. Ilariene, „Lietuvos Metrikos knyga Nr. 525", p. 20-32.33 M. Dogiel, op. cz.f.,1758, t.1; 1764, t. 4; 1759, t. 5.

34 £z.v-, Esf-"7€c7 Czfr/d.77c7z.scfoes Urfew7zc7e77b#cfe, hrsg. von F. G. Bunge, t.1 (1093-1300), Reval,1853,

p.Ill, Cia nurodyta, kad parengiamieji darbai prasidejo dar 1828 in., panaudoti Peterburge Rusijos imperi-jos senate, Lietuvos Metrikos fonde saugoti originaltis dokumentai -skliausteliuose nurodyta „i§ buvusioRygos arkivyskupijos archyvo".

35 Zr. I. Ilariene, „Varia Livonica", p. 4-7.36 Ten pat, p. 10-14.37 I. Ilariene, „Kilka Zr6del, dotyczapych protektoratu Wielkiego Ksiestwa Litewskiego nad Arcy-

biskupstwem Ryskim: formalna podstawa prawna w stosunkach Litwy i Inflant w trzecim i czwartymdz:uesiqctrohech, XNl w." , Lietavos Didiiosios Kunigaihitystes istorijos §altiniai. Faktas. Kontekstas. In-ferpre/c7czj.cz, sudare A. Dubonis (red. kol. pirm.) ir kt., Vilnius, 2007, p. 213-246.

Page 14: ISTORITOS 5ALTINIU TYRIMAI

168 INCA ILARIENE

senutu /z.1;oJ?z.cos dokumentu nuora§u atsiradimo LM „knygoje" galimybe. Sis epizodas

91audziai siejasi su istoriniu kontekstu, kuriame atsiskleide akto, kaip politiniuosesantykiuose reikalingos irodymo bei argumentavimo priemones, reiksme. Dar 1529 in.V

Zygimantas Senasis, ragindamas VO Livonijoj e magistra Valteri Plettenberga pritartinaujojo Rygos arkivyskupo Tomo Sch6ningo ir jo koadjutoriaus markgrafo Vilhelmoi§rinkimui, nurode, kas jam, kaip Lietuvos didziajam kunigaik§6iui, suteike Rygosarkivyskupijos globos teis?: senieji Susirinkimai, popieziai ir imperatoriai bei pas-kutinieji popiezius ir imperatorius38. Visai netrukus Prfusijos kunigaik§tis Albrechtas,

PZ

1530 in. vasario-kovo men. viesejes Krokuvoje ir dalyvaves Zygimanto Augustoill

karfunavimo i5kilmese, rage i§ Krokuvos Zygimantui Senajam del Rygos elekto irkoadjutoriaus reikalu ir prase karaliu ginti ju teises. Cia paminetas analogi5kas tei-sinis pagrindas, tik pridurta, kad pats kunigaik§tis Bias „privilegijas, patvirtinimusir islaisvinimus" (nuo Rygos arkivyskupo nuo Ordino magistro virsenybes. -J. J.)

rl

yra mates39. Tais pa6iais 1529 in. Zygimantas Senasis skelbe, kad Lietuvos didysiskunigaikstis globoja Rygos arkivyskupija Visuotiniu Bazny6ios susirinkimu, popie-Ziu ir imperatoriu jam suteiktu teisiu pagrindu. Siq Zodine formule pagrindziantysdokumentai tapo aktualtis vadinamuoju vaidu del Saaremos vyskupijos laikotaxpiu.1532-1534 in. ivykiai ir vaidu del Saaremos vyskupijos fragmentas4° svarbus tuo,kad jo metu suaktyvejo Prfusijos kunigaiks6io Albrechto pastangos uzsitikrinti LDKpoqu palaikymq: Alberto Go5tauto ir Aleksandro Chodkevi6iaus pra§yta netgi kari-nes pagalbos4]. Kita vertus, atsiskleide poreikis disponuoti globos teise irodan6iais

V

dokumentais, kurie galejo sustiprinti argumentus Zygimantui Senaj am siekiant uztartikoadjutoriu Vilhelma pries popieziu ir Livonijos luomus. Siame kontekste isryskejoVilhelma palaikan6io Vilniaus vyskupo Jono is Lietuvos kunigaiks6iu vaidmuo:„[. . .] Vilniaus vyskupas [Jonas], noredamas irodyti savo gerq valia darbais Prfusijoskunigaik§6iui ir jo broliui [koadjutoriui Vilhelmui], savo bazny6ios izde suradodaug Popieziu buliu, imperatoriu privilegiju ir Visuotinio Bazny6ios susirinkimoBazelyje nutarimu bei daug kitu lai§]aL tarp kuriu Visuotinis Bazny6ios susirinkimasLietuvos didziajam kunigaiks5iui patikejo Rygos arkivyskupijos ir kitu vyskupiju

38 „[. . .] Et quia eadem sacra Maiestas Regia Ecclesiae Rigensi cum suo Archiepiscopo et Canonicis,

ex veterorum Conciliorum pontificum et Imperatorium et postremo iam praesidentium Summi pontificisac Sacro Sanctae Caesareae et Catholicae Maiestatis Conservator et protector, ut magnus Dux Lithuaniaedata sit. . .", Zr. Monumenta Livoniae Antiquae, nr. 2, p. L31.

39 Herzog Albrecht von Preu|3en und Livland (1525-1534). Regesten ous dem Herzoglichen Brie-

f archiv und den Ostpreuf oischen Folianten, bea;Ito. voa U . M:jlx]el (Tier6f fentlichungen aus den ArchivenPre#ssz.scfeer K#//#rbesz./z, t. 41), K6ln [etc.],1996, nr. 75, p. 81.

40 Pla6iau apie tai Zr. H. Quednau, op. cz./., p. 96-151.; A. Klodzihski, „S/os##frz. Po/sfrz. z. £z.rty``,

p. 377-378,W. Szy"wia;k, Rola dwora polshiego w polityce zagranicznej Prus Ksiapz€cych. Studium zdziej6w dyplomacji Prus Ksiapzecych w Polsce w latach 1525-1548, Tlydgosnez,1993 , p. 93-97 .

4] H. Quednau, op. cz./., p.142.; W. Szymaniak, op. cz./., p. 93-94; .4c/cz romz.cz.cz#c7, t.15, wyd. W. Po-

c±echa, Wroctow -Krak6w 1957 , ". 83., Elementa adfiontium editiones, t. 35, NI. 336.

Page 15: ISTORITOS 5ALTINIU TYRIMAI

LIVONITOS DOKUMENTU RINKINYS LIETUVOS METRIKOS KNYGOJE NR. 525 |69

91oba - gynima (Scfe#/z), apsauga (Scfez.;'m), ir ipareigojo [§iu pareigul kruop56iailaikytis..." Mikalojui Nipszycui paprasius, Vilniaus vyskupas sutiko Siu buliu ir laiskunuorasus persiusti Prfusijos kunigaik56iui42. Antroji Zinute patvirtina ir savaip papildo

pirmojoje pateikta informacija. Tai uzfiksuota ra§telyje prie Prfusijos kunigaiks6ioAlbrechto lai5ko savo broliui Rygos arkivyskupo koadjutoriui Vilhelmui. Lai§kas

parasytas praejus beveik trims menesiams po Mikalojaus Nipszyco laisko datos. Ciakunigaikstis prane§e, kad neseniai i§ Vilniaus vyskupo gavo keleta privilegiju arbaju nuora§u, ir pridire, kad privilegijos buvo surastos neiprastoje vietoje - sode, irapipuvusios. Toliau kunigaikstis Albrechtas pazadejo, issiai§kines ra§tu turini, pasiustijuos broliui Vilhe|mui43.

IS §iuose laiskuose pateiktos informacijos galima spresti, kad buvo surastas ne-mazas kiekis, tiketina, Vilniaus katedros izdui priklausiusiu semtiu aktq44. Cia turejobtiti privilegijLb buliu, 1ai§ku, is kuriu konkre6iau M. Nipszyco i§skirtas vienas ra§-tas -Bazelio visuotinio susirinkimo sprendimas patiketi Rygos arkivyskupijos ir kituLivonij os vyskupiju globa Lietuvos didiiaj am kunigaiks6iui (Zygimantui K?stutai6iui,Ldk 1432-1440 in.). Btitent Sio dokumento tekstas yra mtisu nagrinejamoje LM-525knygoje45. Manytume, kad toks sutapimas laikytinas kertiniu, jo pagrindu galimakonstruoti tolesnes isvadas. Viena ju -1534 in. Vilniaus vyskupo atrasti dokumentaipadejo formuoti Livonijos dokumentu rinkini LM knygoje. Be jau mineto 1435 in.Bazelio visuotinio susirinkimo dokumento, Vilniaus vyskupo Zinioje galejo btiti sau-gomas 1492 in. Vilniaus elekto ir administratoriaus Alberto Taboro notaro MartynoPoznanie5io vie§ojo akto forma transumuotas 1435 in. Kujavu Bresto taikos sutar-ties nuora§as (Vokie5iu ordino), atliktas karaliaus Kazimiero ir LDK Pong tarybospavedimu. Si faktine medziaga papildo §altinius apie Vilniaus katedros archyva, nespublikuotuose dokumentuose i§1ikes tik irasas, kad, igyvendinant pavedima, duotata pa6ia data, turejo btiti atliktas ir Melno taikos transumptas46. Tai, kad surastiejidokumentai buvo prastos btikles, verte atlikti ju nuora§us. Tiketina, kad butent siekiantissaugoti teksta, buvo labai kruop§6iai atlikti transumptu nuora§ai, pexpie§ti notariniu

42 Prfusijos kunigaik§6io agento Lenkijos karaliaus dvare Mikalojaus Nipszyco prane§imas, ra§ytas

i§ Vilniaus 1534 03 02 Prfusijos kunigaik56iui Albrechtui, 4c/cz romz.cz.cz#cz, t. 16, d. 1, ed. V. Pociecha,Wroclaw-Krak6w-Poznah,1960, nr.145.

43 Herzog Albrecht von Preu|3en und Livland (1534-1540). Regesten ous dem Herzoglichen Briof;ar-

chiv und den Ostpreufoischen Folianten, bea;Its. voa S. Hzlrt"zITir+ (Ver6ffentlichungen aus den ArchivenPre#/I.scfeer Kw//wrbesz./z, t. 49), K6ln [etc.],1999, nr. 664 (1534 05 24).

44 Manytumeme, kad Sis radybu epizodas glaudiiai siejasi su Vilniaus vyskupo Jono veikla tvarkant

Vilniaus Katedros archyva ir papildo istoriografijos duomenis tai patvirtinan6iu dar vienu fragmentu.Pla6iau apie tai Zr. Koc7eds cfyp/omc7tyczny Kcrfec7ry i. Dz.ecez/.z. Wz./eris4z.e/., t. 1 (1387-1507), wyd. J. Fijaleki W. Semkowicz, Krak6w,1994, p. XII-XIV.

45 Nuora§as yra i§likQs tik Var§uvoje saugomoje LM kopijoje: ,4GAD, Zesp61 Metryka Litewska,

nr. 208,1. 429(829) -437(837), publikuota: I. Ilariene, „Lietuvos Metrikos knyga Nr. 525", p. 27-32.46 Kodeks dyplomatyczny Katedry i Diecezji Wilehskiej , t.1 (1387-1507), `Nyd. I . Frja;lek,V\J. Seirko-

wicz, Krak6w,1948, nr. 375.

Page 16: ISTORITOS 5ALTINIU TYRIMAI

170 INGA ILARIENE

Zenklu bei monogramu grafiniai vaizdai. Kita isvada btitu daroma i§ pirmosios: LMknyga, kaip Livonijos dokumentu rinkinys, galejo btiti pradeta formuoti jau ZygimantoSenojo laikais. Si teigini patvirtintu tai, kad seneda /z.vo#z.cq su Zygimanto Senojovaldymo laikotarpio nuora§u grupe sieja pakankamai nuosekli knygos dokumentuchronologine tvarka. LDK santykiai su Livonija, politiniai ir prekybiniai interesaiLivonijoje skatino daugiau dometis politiniais susitarimais, globejo teisiu gavimo iratnaujinimo privilegijomis. Livonijos sekuliarizavimo metu §alims, dalyvavusioms

politiniuose veiksmuose, daresi aktualu disponuoti veiksmu teisetuma irodan6iaisdokumentais. Btitina pridurti, kad laikomes §iu dvieju isankstiniu principiniu nuos-tatu: rinkinys formuotas ilga laikq, jis yra heterogeninio pobtidzio. Abu dalykai yratarpusavyje susij€, nes teiginys apie ilgalaiki jo formavima paremtas ne tik pla6iaLM knygos-rinkinio chronologija, bet ir rinkinio strukthros ypatybemis.

Viena svarbesniu strukthros ypatybiu laikytina LM-525 knygoje esantys nuora§aivokie5iu kalba -germcz77z.co fz.vo#z.co vc4/grrz. z.c7z.omc7/e, kaip uzra§yta Vasuvoje sau-

gomoje LM kopijos registre. Tai btidinga LM knygoms, kurios priklauso /z.vo#z.cospaveldui ir /I.vo72z.cos segmentui LM47. Skirtingose LM-525 knygos vietose randamidu fragmentai su vokiskais tekstais (vokie6iu Zemai6iu tarme)48. IS viso dokumentu

yra keturi (is ju -vienas irasas): knygos pradzioje iristas pavienis puses lapo tekstoapimties dokumentas (eiles Nr. 9) be datos - tai neivardyto miesto burmistro padekaLivonijos magistrui uZ gynima nuo pagoniu49. Kiti trys nuorasai vokie6iu kalba yra

pa6ioje knygos pabaigoje ir chronologijos pozitiriu pazeidzia nuoseklumq: pries-paskutinis lotyniskas dokumentas yra 1566 in., paskutinysis - 1561 in. Tuo taaputoliau ver6iame lapus su voki§kais nuorasais i§ XV a. Pazymetina, kad visi trysdokumentai tiesiogiai siejasi su Kirchholmo sutartimi. Tai 1452 11 30 sutarties tekstoantros redakcijos nuorasas vokie6iu kalba5° ir 1491 03 30 Valmieroje atnaujintosKirchholmo sutarties nuora§as vokie6iu kalba5]. Istoriografijoje LM-525 nuora§aivokie6iu kalba ir Kirchholmo sutarties vokiskas nuora§as visai nebuvo mineti52.Zinotas ir publikuotas buvo tik 1454 01 17 popieziaus Mikalojaus V patvirtintassutarties tekstas lotyqu kalba53.

47 Apie LM /z.vo#z.cos sayokq ir segmenta Zr. I. Ilariene, „Varia Livonica", p. 3, nuoroda 13; pla6iau

apie /z.vo77z.cos mediiagq LM: 8. HopolHeHro, „ARTbl JIIITOBCKofi MexpllKII KaK HCTopmecKIIri IICToqHHKHo HCTopHH JlaTBHII", j736ecmg4# j4fJ u7c7m6"#c7to# CCP, nr.12,1957, p. 61-71 ; C. HyMIIH, „JIIITOBCKarMeTpllKa 8 XVII BeKe", jfccueaoGc7"jz 77o #cmop"# J7#mo6c7Go# A4emp#K#, d.1, MocKBa,1989, p. 93-94.

48 LM, kn. 525,1. 7; I. 296-316 v.

49 Ten pat, I. 7.

50 Ten pat, I. 296-303v. Abieju redakciju tekstai publikuoti: .44fe72 #J7c7 Recesse c7er fz.v/a.77c7z.scfee72

S/d.#c7e/c7ge [toliau -j4jz], hrsg. von 0. Stavenhagen, t.1 (1304-1460), Riga,1907, nr. 552, 553.51 LM, kn. 525,1. 304-316V.

52 Pla5iau apie nuorasus Zr. £C/B, t. 11, in. 234.53 LM, kn. 525,1.106-111v. Publikuota: M. Dogiel, op. cz.f. t. 5, nr. 81; £C/B, t.11, nr. 323.

Page 17: ISTORITOS 5ALTINIU TYRIMAI

LIVONIJOS DOKUMENTU RINKINYS LIETUVOS METRIKOS KNYGOJE NR. 525 |7|

LM-525 knygos lotynisku dokumentu aplinkoje esan6ius kelis nelotyniskus, t. y.vokie5iu kalba, surasytu dokumentu nuora§us galima laikyti atskira sudetine knygosgrupe. Ir ne tik todel, kad visi kiti nuora§ai yra lotyqu kalba. Minetieji dokumentaiyra pa6ioje knygos pabaigoje ir pagal vieta nepritampa prie visos knygos dokumentuchronologines tvarkos. Tai buve didesnio formato popieriaus lapai, kurie suvienodintibrositiruojant visos knygos lapus, o i§ naujo perri§us knyga, iri§imo puseje nebesimatoteksto keliu raidziu atstumu. Verta demesio hipoteze, kad nuorasai vokie6iu kalbapirmiau galejo sudaryti atskira pluostq is lapu -/c7scz.cc4/ws. Apie keliu Kirchholmosutarties nuora§u pluo§tus dokumentu knygose mini §ios sutarties publikuotojai54. Beto, tarn tikrq i§skirtinumq rodo instigatoriaus M. Puzeliewskio padarytas irasas po

patikrinimo: Sis ira§as yra pirmojo lapo su vokiskais nuora§ais apa6ioje. Tai rodytu,kad pastarieji dokumentai buvo netikrinti (?). Dokumentu vokie5iu kalba is visoyra 21 1apas z.77 /o/I.o, tai nera daug palyginti su visos knygos 3161apu. I§vardytipozymiai skatintu §iu nuorasu priklausyma LM-525 knygai laikyti „atsitiktiniu".Toki teigini reiktu atmesti del pagrindinio dalyko - Sie voki§kieji nuorasai turinioir temos pozitiriu visiskai dera prie visos LM-525 knygos. Yra pagrindo manyti,kad jie sudare viena pluo§tq, kuris LM knygoje atsirado veliau, ir buvo paskutiniejinuorasai, pateke i Si Livonijos dokumentu rinkini. Savo ruoztu toks atvejis patvir-tintib kad rinkinys formavosi ilga laika.

Vokie6iu ordino ir Rygos arkivyskupo gin6ai bei susidtirimai buvo viena pla6iau-siu temu Baltijos Saliu viduramziu istorijoje55. Kirchholmo sutartimi 1452 in. buvosutaikyti nuolat priesiskose stovyklose buve Livonijos magistras ir Rygos arkivys-kupas, teisiskai sureguliuoti itempti tarpusavio santykiai. Rygos miesto valdyma iradministravima pasidalijo abi §alys -tiek Ordinas, tiek Rygos arkivyskupas. Sutartiesturini galima ivardyti kaip Rygos miesto bendro valdymo projekta, pasira§yta Rygosarkivyskupo ir Livonijos magistro. Kirchholmo sutartis buvo svarbus pasira§iusiu-ju §aliu santykiu tolesnes raidos tarpsnis, joje atsispindejo tvirtesnes arkivyskupopozicijos. Tai svarbus istorinis susitarimas, 1emes nors ir trumpalaiki, bet vis deltotaiku santykiu sureguliavima.

Sutartyje patvirtinta, kad Rygos vaitas, burmistras, taryba ir bendruomene turiprisiekti istikimyb? abiem senjorams - arkivyskupui ir magistrui, ir kiekvienamatskirai, taip pat privalo eiti karine tamyba. Rygos miestas nesutiko su Sia sutar-timi, priestaravo ir vienai, ir kitai §aliai. Sutartis neatne§e ilgalaikes santarves ja

pasirasiusioms Salims, ilgalaikiai taapusavio prie§taravimai isliko. Rygos miesto

54 P|a6iau apie nuorasus Zr. £C/B, t.11, nr. 234.55 H. Boockmann, „Der Einzug des Erzbischofs Sylvester Stodewescher von Riga in sein Erzbistum

im Jahre 1449", Zez.tscforz/f /#r Os//orsc¢##g, nr. 35 (1986), sas. 1-2, p. 1-2. Rygos arkivyskupijos irVokie5iu ordino nesutarimu apzvalga Zr. H. Boockmann, Jofecz77#es Fcz/4e72berg, c7er De#tscfoe OHc7e77 £f#ddie polnische Politik. Untersuchungen zur politischen Theorie des spdten Mittelalters (Ver6jfentlichungendes Man-Planck-Instituts fur Geschichte, NI. 45), G6ttingen,197 5 , p. 62.

Page 18: ISTORITOS 5ALTINIU TYRIMAI

172 INGA ILARIENE

bendras valdymas nebuvo igyvendintas. Popiezius Mikalojus V patvirtino sutarti,o jos vykdymo ir laikymosi priezitirq perdave Pamario, Kurso ir Sembos vys-kupams. Rygos arkivyskupas Silvestras Stodewescheris, anks5iau buves didziojomagistro kapelionas ir Ordino kancleris, neilgai buvo patikimas Ordino draugas irsedungininkas. Jo i§rinkimas Rygos arkivyskupu 1448 in. ir netrukus is popieziausgautas paskyrimas pradzioje laikyti didziojo magistro sekme bei pirmuoju Zingsniu,igyvendinant kruop§6iai rengtus planus inkorporuoti arkivyskupija i V056. Tiketasinetgi didesnes sekmes nei 1393 in., kai Rygos arkivyskupu buvo isrinktas didziojomagistro stinenas Johannas von Walleurodas, o Rygos kapitula tapo pavaldi VO(pavaldumas truko iki 1436 in.). Silvestras Stodewescheris, VO kunigas, teikedidelio pasitikejimo ir tolesnes sekmes vil6iu: jis isipareigojo Ordinui ne tik apmo-keti nemazas islaidas, susijusias su jo paskyrimu, bet pasizadejo del visu didziojomagistro, Livonijos magistro bei viso Ordino reikalu teikti reikiama pagalbq, visadabtiti VO nariu ir siekti, kad i VO stotu kiti Rygos kapitulos kanauninkai. Naujojoarkivyskupo deka Ordino magistras tikejosi tapti Rygos arkivyskupijos globeju. §ieltikes6iai visi§kai nepasiteisino. Torunes miestie6iu stinus Silvestras Stodewescheris,

pasiek€s karjeros ir valdzios aukstumas -tapes Rygos arkivyskupu, -pasidare arsiuOrdino priesininku, nors visas ankstesnis gyvenimas buvo glaudziai susij€s butent suVO: pradedant didziojo magistro apmoketomis studijomis universitete ir baigiant VOkunigo Sventimais57. Silvestro isrinkimu pirmiausia buvo nepatenkinti Rygos mies-tas ir kapitula. Popiezius Mikalojus V kreipesi i Ldk Kazimiera su pra§ymu padetiSilvestrui isitvirtinti Rygos Bazny6ioje. Esant sudetingai valdzios situacijai pa6iojeLDK ir Skirsnemunes sutartimi pasizadejus neremti Livonijos priesininkiL Kazimieraspasirinko nesikisimo taktika ir atsisake kreiptis i Rygos kapitulq ir miesto valdziq delnaujojo Rygos arkivyskupo palaikymo. Nors ir atsisakes atviru palaikymo veiksmu,Ldk Kazimieras 1449 in. didziojo magistro pasiuntiniams patvirtino, kad popieziauspavedimu globoja Rygos ir Tartu vyskupijas ir toliau rdpinsis ju saugumu58.

XV a. astuntojo desimtme6io pradiioje, kai J. Meilofas isvyko i Livonija, prasidejoypatingos Livonijos magistro ir Rygos arkivyskupo priesprie§os laikotaapis. Rygosarkivyskupo Silvestro atvejis, atsizvelgus i santykiu su Ordinu visiska pablogejimqir perejima prie kariniu veiksmtb istoriografijoje buvo pavadintas anachronizmu59.Santykiai eme blogeti, kai Ordinas parei§ke pretenzijas i visas Rygos miesto valdas.Rygos miestas tuo taapu naudojosi abieju Saliu konfliktu savo naudai6°. Kai J. Meilo-

56 K. Militzer, „Die Finanzierung der Erhebung Sylvester Stodeweschers zun Erzbischof von Riga",

Zeitschrif :t f ur Ostf ;orschang, ". 2;9 (1979), p . 2:39 .57 H. Boockmann, „Der Einzug des Erzbischofs Sylvester", p.1-17.58 R. Varakauskas, £z.e/#vos z.r fz.vo#77.os scz#fyfaz.czz. jITtJ-X7'7 c7., Vilnius, 1982, p. 118-119.

59 H. Bolte, op. cz.f. p. 241, nuoroda 84.60 J. Samowsky, Der De#tscfee Onde72, Mtinchen, 2007, p. 67. Santykiu pablogejimas atskleistas

G. Kroeger, „Erzbischof Silvester Stodewescher und sein Kampf mit dem Orden urn die Herrschaft tiberRIlgfl" , Mitteilungen ous der livldndischen Geschichte, 24 (1930), p.14]~280.

Page 19: ISTORITOS 5ALTINIU TYRIMAI

LIVONI}OS DOKUMENTU RINKINYS LIETUVOS METRIKOS KNYGOJE NR. 525 |73

fas jau buvo sugrizes i Greifsvaldq, Rygos arkivyskupo ir Livonijos ordino magistrosantykiai pakrypo ginkluotu susiremimu linkme. Arkivyskupas Silvestras buvo ika-1intas ir 1479 in. mire nelaisveje. J. Meilofas, atvyk?s i Livonija gilinti teises Ziniuir semtis praktikos, sugebejo tai daryti net ir tokiu sudetingu laiku. Del sudetinguteisiniu santykiu konfederacinei Livonijos valstybei reikejo i§silavinusiu teisininku.Kaip rodo J. Meilofo is Greifsvaldo atvejis, Hanzos miestu tinklas buvo universalierdve, kurioje miestietis galejo tiesiog isvykti i visiskai nepazistama tolima miesta,ten nuvykes ne tik pasisemti norimu Ziniu, bet ir gauti atsakinga tamybq.

J. Meilofo laikotarpis Livonijoje ir ten jo kaupti nuorasai turi netiketu lituanis-tiniu pedsaku. Manoma, J. Meilofo rinkinio A4lez./o/scfee Scr7#777/##g ideja ir paskirtisbuvo aiskiai nulemta juridiniu interesu: J. Meilofas rinko konfliktu sprendimu irprocesiniu rastu pavyzdiius, tekstus su meistriskomis susitaikymo formuluotemis6].Manytina, §iuos kriterijus atitiko nuora§ai, J. Meilofo rinkinio kataloge padymeti irasu:„Nr. 108 a,b,c: keletas dokumentu Vokie6iu ordino (Livonijoje) ir Lietuvos didikugin6u 1473 in. tema."62 To meto abieju kaimyniniu valstybiu santykiuose dominavopasikartojantys pasienio konfliktai del gin6yting ir nesuzymetu sieng. LDK ir Livo-nijos sienos nebuvo ai§kios: LDK, nepatenkinta 1426 in. nustatyta siena, sthme ja iSiaure, o Livonijos ordinas vilkino derybas63. 1473 in. vasarq buvo sudaryta LDK irLivonijos ordino siequ nustatymo sutartis, kuriq Kurcume pasirase Traku vaivadosRadvilos Astikai5io ir Livonijos ordino mar5alo Kourado Bergeurodes vadovaujamiabieju §aliu deleguoti atstovai64. IS visu Livonijos valdu (be Kurso ir Zemaitijosbendros sienos atkaapos) su Lietuva ribojosi tik Ordinas. Ordino magistro kanclerioir tarejo pareigas tuo metu ejo J. Meilofas, taigi jis turejo buti atsakingas uZ pa-siuntinybiu ir sutarties pasirasymo parengiamuosius darbus. Nuo 1474 in. perejes iRygos arkivyskupo kanclerio tamyba, jis taip pat neturejo btiti atskirtas nuo reikalusu Lietuva, kadangi arkivyskupas Silvestras rfupinosi gauti karin€ pagalba is Rygosarkivyskupo globeju - Svedijos, Danijos, Lietuvos, Lenkijos valdovu. Pazymetina,kad J. Meilofas netgi lankesi Vilniuje, nes jo rinkinyje uffiksuota iskalbinga sasajas" VThi"rmi.. Papirum hujus scripturae incipiendo ibi, ubi incipiunt summarii Illlibri Codicis, emit idem magister Johannes (Meilof) in Letphania in civitate Vilnasub episcopatu domini Johannis eiusdem ecclesiae Villnensis episcopi fel. rec., incujus locum electus successit dominus Andreas Petri artium et decretorum doctorcz/g"e e/.#sc7e777 ecc/esz.cze 47icfez.c7z.c7co77z{s65. Jo pastaba, kad popieriaus tre6iajamrinkinio tomui isigijo Vilniuje, pirmiausia rodo, kaip svarbu buvo gauti popieriausir kad tai buvo galima padaryti Vilniuje. Kita vertus, irasas liudija, kad buvo uZ-

61 H. Bo|te, op. cz.f., p. 255.

62 Die Rubenow-Bibliothek, P . 7 5 .63 E. Gudav±5ins, Lietuvos istoriifa nuo seniausiu laity iki 1569 in. , Vihains,1999, p. 311.

64 A44B jzs, F1-22; publikuota i5 LM-5, M. Dogiel, op. c!./., nr. 82, p.142-143.65 Die R:ubenow-Bibliothek, P. 55 .

Page 20: ISTORITOS 5ALTINIU TYRIMAI

174 INGA ILARIENE

megzti kontaktai btitent su Vilniaus vyskupu. Atsizvelgus i tai, kad minimas jaumires Vilniaus vyskupas Jonas Losovi6ius ir naujasis vyskupas Andriejus PetraitisGaskavi6ius (vyskupai pasikeite 1481 in.), galima spr€sti, kad ira§as padarytas apie1482 in. Manytume, retas ir demesio vertas dalykas yra naujas pareigas ejusiuVilniaus vyskupijoje asmenu vardu tikslus Zinojimas. Tai galetu patvirtinti, kadJ. Meilofas ne tik btidamas Livonijoje buvo uzmezges ry§ius su Vilniaus vyskupu,bet Siuos kontaktus islaike ir veliau. Tokie kontaktai buvo reiksmingi, manytume,ir Vilniaus vyskupui, turint omeny, kad 1482 in. popiezius Sikstas IV ipareigojo

vyskupq Andrieju padeti Rygos arkivyskupui atgauti valdas is Livonijos magistro66.Nenutrfukusia komunikacija bent jau su tolimata Livonija patvirtina faktai, kad LOmagistras ir veliau kvietesi J. Meilofa i savo tamyba bei kreipdavosi i ji teisiniukonsultaciju, prireikus persiusdavo netgi reikalingus dokumentus. J. Meilofo veiklaiskalbingai atskleidzia, kaip radosi nuorasai ir judejo dokumentai. Tai ir ypatingastikslinio nuorasu kaupimo atvejis. Remiantis tokia patirtimi, galima tvir6iau kalbetiapie nuora§u rinkinio kaupima LDK kanceliarijoje.

Pabaigai verta priminti pradzioje i§sikelta klausimq: kodel LM-525 yra vadintinaLivonijos dokumentu rinkiniu? Atsakymas turi keleta plotmiu. Pirmiausia visi knygojeesantys dokumentai susije su Livonijos valstybe ir su auk§6iausios valdzios Livo-nijoje reprezentantais, Rygos arkivyskupu ir Vokie6iu ordino magistru. Dokumentuproveniencijos pozidriu Cia sukaupta ivairi /z.vo77z.ccz: dokumentai priklause tiek Li-vonijos minetu valdzios institutu archyvams, tiek LDK. Zodis „sukaupta" geriausiaitinka LM-525 knygos genezei nusakyti. Yra pagrindo manyti, kad rinkinys buvoformuojamas etapais. Siuo metu turimais duomenimis galima isskirti du etapus arbabent jau ryskesnius livoniskuju dokumentu rinkimo posthmius. Zinomas epizodas,kai 1534 in. Vilniaus vyskupas atrado senuosius dokumentus, galejo tapti pradiniu

posthmiu formuoti pla6ios chronologijos nuora§u rinkini. Toks teiginys neneigia irV

Ldk Zygimanto Senojo kanceliarijoj e jau buvusiu plaqu formuoti Livonijos dokumen-tu rinkini. Kitas epizodas susijes su 1566-1567 in., kai LDK kanceliarijoje ir izdeie§kota svarbiu valstybiniu ra§tib kuriais „1ivonie5iai" pasidave Lietuvai67. Tiketina,kad tuo metu ivykusi LDK kancleriu ir Livonijos administratoriu kaita prisidejoprie baigiamojo rinkinio formavimo etapo. Paskutinieji prie rinkinio priskirti (iristii knygal buvo nelotyni§ki nuorasai. Ju atsirasti knygoje galejo veliausiai. Visa taipatvirtina ilgalaiki rinkinio formavima. Rinkinio ypatybe - tai, kad nuorasai lotyqukalba (net ir sieng derinimo dokumentai, isduoti Zygimanto Senojo LDK kancelia-

66 V. Ali5auskas, T. Jaszczolt, L. Jovaisa, M. Paknys, £z.e/#vos 4czfcz/I.fray c7vcrsz.7".72frczz. JH7r-X7'7 cz.

Bazny5ios istorijos studijos II,VThi"s, 2009, p. 48.67 R. Ragauskiene, „XVI a. Lietuvos Didziosios Kunigaik§tystes kancleriai ir Lietuvos Metrika: vals-

tybes kanceliarijos dokumentu saugojimo ypatybes", £z.e/wvos A4le/rz.4os #czw/.z.e#os, 2003, nr. 7, Vilnius,2005, p. 36; I. Ilariene, „Varia Livonica", p. 13.

Page 21: ISTORITOS 5ALTINIU TYRIMAI

LIVONITOS DOKUMENTU RINKINYS LIETUVOS METRIKOS KNYGOJE NR. 525 |75

rijoje), perpie§ti transumptuose buve grafiniai simboliai, - rodo atitinkamai auk§tqdarbo kvalifikacija ir rinkinio paskirties „aukstumas" - valstybes reikalus.

***

Susidomejimas Livonijos dokumentais buvo ne vieno laikotaxpio rei§kinys.Greifsvaldo juristo Johanno Meilofo Livonijos dokumentu rinkinys (kauptas XV a.antroje puseje) ir LDK kanceliarijoje suformuotas LM-525 rinkinys (kauptas XVI a.tre5iedi-devintap.i desimtmeti) rodo, kad /z.vo72z.ccz buvo paklausi medziaga teisiniamsreikalams. Ju ismanymas ir taikymas buvo aktualtis XV-XVI a. politikoje tiekpa5ioje Livonijoje, tiek visame regione. Svarbu, kad Vilnius buvo ne tik miestas,kuriame Livonijos magistro, veliau Rygos arkivyskupo kancleris Johannas Meilofasgalejo isigyti popieriaus Livonijos dokumentu nuora§ams, bet ir vieta, kur po keleriude§imtme6iu taip pat pradetas „formuoti" ivairios /i.vo77z.cos ( yczrz.cz fz.1/o#z.ccz) rinkinysLDK kanceliarijoje.

LM-525 knyga yra /i.vo72z.cos nuora§u rinkinys. Jo isskirtiniai bruozai yra platichronologija (XIII-XVI a.), turinio nuoseklumas ir heterogeninio pobtidzio strukthra®agal proveniencija didele dalis rinkinio dokumentu priklause Rygos arkivyskupijosir Vokie6iu (Livonijos) ordino §alims). Straipsnyje atskleistas kitas §ioje LM knygojeesan6io rinkinio bruozas - rinkinys „formuotas" ilga laika. Yra pagrindo manyti,

V

kad „knyga" pradeta valdant Zygimantui Senajam. Pagal pati veliausia dokumenta(1579 08 05), kurio nuora§as islikes tik Varsuvoje saugomoje LM kopijoje, rinkinysgalejo btiti baigtas ne anks6iau kaip XVI a. devintajame de§imtmetyje. Si teiginipatvirtina vokiskuju nuorasu vieta knygoje (rinkinio pabaiga). Yra pagrindo manyti,kad jie sudare vienq pluosta, kuris LM knygoje atsirado veliau, tai buvo paskutiniainuorasai, pateke i 5i Livonijos dokumentu rinkini. Toks atvejis patvirtina ilgalaikiformavimo pobtidi, kadangi vokiskieji nuorasai turinio ir temos pozitiriu visiskaidera prie LM-525 knygos. Sie nuorasai rodo nagrinejamos LM knygos priklausyma/!.v073jcos segmentui.

Page 22: ISTORITOS 5ALTINIU TYRIMAI

176 INGA ILARIENE

Livonian documents in Lithuanian Metrica book no. 525

Inga Ilariene

Summary

A rather significant part of Livonia-related documents (Livonica) has been preservedin Lithuanian Metrica book no. 252. They represent a series of documents relatingto Livonian matters from the 13th to the early 16th century. In terms of diplomatics,these documents are copies. The aim of this article is to establish how thesedocuments found their way into this manuscript book in the reign of Polish Kingand Lithuanian Grand Duke Sigismundus the Old (1506-1548). In order to disclosethis theme it was necessary to rely on one particular instance showing how thecopies of the documents were collected. It is the collection of Livonian documentswhich belonged to the professor Johannes Meilof of Greifswald (c. 1435-1505). Thiscollection is very helpful in trying to establish the formation of Lithuanian Metricabook no. 525 and the provenance of its documents because the Meilof collection isclosely related to his office as chancellor. As was usual at the time his collectionof documents was transcribed by a number of scribes. The production of copiesand their keeping made it necessary to pursue continuous activities. The same istrue with regard to Livonica contained in Lithuanian Metrica book 525. Both thesecollections have several characteristics in common: a group of scribes working ina chancery, a continuous formation of a collection of documents, their use in legalmatters and their keeping for long-term preservation. The activities of J. Meilof inLivonia in 1470-1476 reveal abundant details showing how the copies were madeand the documents travelled from place to place. It also represents a special caseof purposeful collection of the copies of documents. Relying on the experience ofJ. Meilof it is possible to speak more convincingly about the similar practice thatmust have been pursued in the chancery of the Grand Duchy of Lithuania.

The fz.vo#z.ccz of Lithuanian Metrica book no. 525 is analysed on the basis of ratherscant extant evidence and information. By collating the codicological data of LithuanianMetrica book no. 525 and the late 18th century inscription in the register of theLithuanian Metrica, it is possible to draw a conclusion that this book was startedto be composed in 1529. So its formation falls within the reign of Sigismundus theOld. In our earlier studies we have adduced the facts related to the papal bulls andthe charters of Holy Roman emperors that were detected in Vilnius in 1534, and thispaved the way for one more research focused on the arrival of I I.vo7?z.ccz into thisLithuanian Metrica book. The fact that the newly detected documents were in a poorstate of preservation made it necessary to produce their copies. We may supposethat this collection was formed in a few stages. The now available data allow usto suggest that there were two stages during which the Livonian documents were

Page 23: ISTORITOS 5ALTINIU TYRIMAI

LIVONIJOS DOKUMENTU RINKINYS LIETUVOS METRIKOS KNYGOJE NR. 525 |77

collected. It is possible to suppose that the finds of 1534 could serve as a stimulusto start forming a collection which would include the copies of documents in acollection with vast chronological limits. This opinion does not stand in the way ofthe statement that the chancery of Sigismundus the Old had already had its own plansfor forming a collection of Livonian documents. The second stage is related to thesearch that was conducted in the grand ducal chancery and treasury in 1566-1567and whose aim was to discover intemationally important documents related to theacknowledgement of Lithuanian overlordship by the Livonian authorities. The finalstage in the formation of this collection is to be seen in the copies of the documentswhich were written in Lower German -germcz72z.co I z.vo77z.co v24/grrz. z.dz.o7#czfe as theyare characterized in the register of the Lithuania Metrica which is kept in Warsaw.This is one of the major features in the structure of Lithuanian Metrica books whichbelong to the Livonian cluster of documents within the Lithuanian Metrica. Threedocuments are directly related to the treaty of Kirchholm (Salaspils) whose text isedited in the appendix. The text is represented by the copy of the second redactionof the treaty concluded on 30 November 1452 and the copy of the Kirchholm treatywhich was renewed in Valmiera on 30 January 1491. It must be noted that thesecopies in German as well as the copy of the Kirchholm treaty in German have notbeen mentioned in historiography so far. Only the text in Latin dated to 17 January1454 and confirmed by Pope Nicholas V was known and published. The Kirchholmtreaty of 1452 alleviated the traditionally tense relations between the Master of theLivonian branch of the Teutonic Order and the archbishop of Riga. The details of thejoint rule over Riga were settled. This is an important historical agreement, whichmade it possible to maintain peaceful relations at least for a while.

The last copies of the documents which were added to the collection and laterbound into the book itself were those which were not written in Latin. They mayhave been added to the book at the early 1590s. All these data demonstrate that thiscollection was formed in a continuous manner. With regard to the contents book no.525 may be characterized as a heterogeneous one. Further special features of thisbook may be seen not only in that it contains important copies of the documents inLatin (as e. g. the treaties of delimitation issued by the chancery of Sigismundus theOld) but also in its graphical copies of the symbols that were present in the verytransumpts of the documents. All that shows that high quality scribes composed thisbook and it served for the purposes of `high' politics.

Translated by Darius Baronas