Julius RAMANAUSKAS ndash habilituotas socialinių mokslų daktaras Klaipėdos universiteto profesoriusAdresasMinijosg155KlaipėdaLT-93185Tel0037069817677Elpaštasjuliusramanauskasasult

ISSN 1392-1142 ORgANIZAcIJų VADYbASISTEmINIAI TYRImAI 201365httpdxdoiorg107220mOSR139211422013657

Šiuolaikiniai kooperatinės veiklos ypatumai

Norsvienurkooperatinėsbendrovės(kooperatyvai)(toliaundashkooperatyvai)aprėpiadidesnękiturmažesnęrinkosdalįvienosešalysevyraujavienoskitosendashkitospaskirtieskooperatyvaiskirtingostradicijosiristori-nėpatirtisbetvisoseišsivysčiusiosešalysekooperatyvųpoveikisrinkaineabejotinasLietuvojekaipirvisamepasaulyjevykstaglobalizacijosprocesaikuriereikalaujanaujomoksliniopožiūriobeikūrybiškotradiciniųžemėsūkiokooperatyvųprincipųįvertinimošiodarbotikslasndashpasiūlytinaujussprendimusplėstišiuolaiki-niųkooperatyvųveikląBuvoapklaustišaliesiružsienioekspertaindashkooperatyvųvadovaiirnariainagrinėtairapibendrintamokslinėirktliteratūrabeiteisinėdokumentacijaatliktaįvairųūkiųirkooperatyvųšalyjeveiklosanalizėPateiktikooperatyvųplėtrossiūlymaigrindžiamiatsižvelgiantįglobalizacijosmetuvykstan-čiusprocesusRaktiniai žodžiaiglobalizacijakooperatyvasprincipaivystymasis

Despitethefactthatcooperativesrsquocoverageofthemarketdiffersindifferentcountriespurposesofthemvary(becauseofdifferenttraditionsandhistoricalexperiences)animpactisundoubtedinalldevelopedcountriesTheglobalizationisbeingprecededinLithuaniaandaroundtheworldandbecauseofthisthereisaneedofanewscientificapproachandacreativeassessmentoftraditionalagriculturalcooperativesprinciplesTheaimofthisworkistosuggestnewsolutionstodevelopcontemporarycooperativesrsquoactivityTherehasbeeninter-viewedLithuanianandforeignexperts(cooperativesrsquomanagersandmembers)analyzedandsummarizedourcountryrsquosandforeignscientificliteraturetogetherwithalegaldocumentationperformedananalysisofvariesfarmsandcooperativesinacountryPresentedproposalsarebasedtakingintoac-countcurrentglobalizationprocessesKeywordsglobalizationcooperativeprinciplesdevelopment

Julius RAmANAUSKAS

Įvadas

Visdažniaugalima išgirstinuomonękadatėjo kooperatyvų krizės laikas Tai nėrateisinga Sena tradicinė kooperatyvų teo-rija (Baltramijūnas 1938 Fauquet 1938šalčius 1989 Туган-Барановский 1989Чаянов 1919 ir kt) kurios pagrinduatliekami ir naujesni Lietuvos ir užsieniomokslininkųdarbaiapiekooperatyvųvei-klą(Arizmendiarrieta2005Bhuyan2007Franks 2007 Cobia 1989 Melnikiene

2006Merrett2004Mooney2007Parei-gienė2008Ramanauskas2011Schrader1989 Vidickienė2009irkt)turibūtiko-reguojama nes ji negali atitikti įvykusiųarbavykstančiųrealijųpokyčių

Lietuvoje žemėsūkiokooperatyvųyranedaug(apie200ndash220)irjųskaičiusmetaiiš metų beveik nesikeičia nes nepaisantdidelės valstybės paramos labai daug įsi-registravusių tokio tipo organizacijų dėlįvairių priežasčių (čaplikas 2012 Parei-gienė 2008 Ramanauskas 2011 Verslo

Julius RAmANAUSKAS96

statistika 2012) veiklą nutraukia Žemėsūkiokooperatyvų trikdžiųnustatymas irpašalinimasndashvienas svarbiausiųuždavi-niųsprendžiantapsirūpinimomaistopro-duktaisirkaimosocialinesproblemas

Žinomakadpagrindiniaižemėsūkiokooperatyvų principai skiriasi nuo kitųkolektyvinių įmonių (AB UAB ir kt)veiklos principų Tokie principai kaipnarių būtinumas dalyvauti įmonės vei-kloje (turėti apyvartą) savanoriškumasvaldymovaldymoorganųrinkimo irat-šaukimo kontrolės demokratija (bdquovienasnarysndashvienasbalsasldquo)nepelnosiekimasribotos pajamos nuo investicijų būdingitik kooperatyvams Visame pasaulyje (irLietuvoje) vyksta ekonominio gyvenimopasikeitimai tačiau vis dar išlieka seni(tradiciniai) žemės ūkio kooperatyvųprincipai kurių besąlygiškas laikymasisturineigiamą įtakąžemėsūkiokoopera-tyvųplėtrai

Darbo tikslas ndash pasiūlyti sprendimusplėsti šiuolaikinių kooperatyvų veikląvadovaujantis jųveiklosprincipaiskurieatsižvelgia į ekonomikos globalizacijosypatumus

Iškelta problema ir tikslas suponavotokiusuždavinius

bull išanalizuoti kooperatyvų plėtrąLietuvojeiružimamąkooperatyvųžemėsūkioprodukcijosrinkosdalį

bull identifikuoti kooperatyvų vangaussteigimosiirplėtrostrikdžius

bull pateikti žemės ūkio kooperatyvųpagrindinių teorinių principų moderni-zavimorekomendacijas

Tyrimo objektas ndash Lietuvos žemėsūkiokooperatyvųteoriniųprincipųtaiky-masglobalizacijossąlygomis

Metodika Darbe pateikti rezultataiilgamečiųtyrimųkuriųmetuišnagrinėtiišoriniaiirvidiniaiveiksniaibeisąlygosišesmės darantys įtaką kooperatyvų verslo

veiklaiVykopokalbiaisuDanijosLatvi-josLenkijosOlandijos švedijoskoope-ratyvų vadovais specialistais Kokybiniotyrimo metu buvo naudojami ekspertųvertinimai ndash interviu su Lietuvos ūki-ninkais ir bendrovių (bdquoAgroNeveronysldquobdquoMinijaldquo bdquoKauno šiltadaržiaildquo bdquoKėdainiųgėlėsldquo bdquoKietaviškių gausaldquo) vadovais beiveikiančių ir nutraukusių veiklą žemėsūkiokooperatyvųvadovais(bdquoAgrohansaldquobdquoAgrolitldquo bdquoAvižaldquo bdquoBiodyzelisldquo bdquoBulviųnamaildquobdquoDaržoviųcentrasldquobdquoKuršiųkraš-tasldquo bdquoLietuviškas pienasldquo bdquoNešpaldquo bdquoPie-nas LTldquo bdquoPieno gėlėldquo bdquoPlungė-Loiretldquo irkt)Ekspertaibuvoapklausiamilankantiskooperatyvuose per įvairius seminarusteikiantkonsultacijasTaipbuvonustato-mikooperatyvųirgamintojųorganizacijųplėtrostrikdžiaiIšanalizuotaprodukcijospardavimo tvarkaES ir valstybės teikia-maparamaišnagrinėtosgamintojųorga-nizacijųkūrimosiproblemosdokumentųtvarkymasplanavimoorganizavimoval-dymo kontrolės bei apskaitos ypatumaiPagrindiniai interviu klausimai bdquoKodėl vangiai steigiasi ir vystosi kooperatyvai Lietuvojeldquo bdquoKokie yra Jūsų kooperatyvo vystymosi trikdžiaildquo

BetodarbebuvonagrinėjamiESre-glamentai analizuota ir apibendrinta ša-lies ir užsieniomokslinė ir kt literatūrabei teisinė dokumentacija atlikta įvairiųūkiųirkooperatyvųšalyjeveiklosanalizė

Tyrimų rezultatai

Žemdirbių kooperatyvai

Kooperatyvųskaičiuspasaulyjevismažė-ja(jiestambėja)tačiaušisprocesasjokiubūdunereiškiakadmažėjajųįtakairjiemstenkantirinkosdalisšiuometukaikuriųšaliųnacionaliniai kooperatyvai vienijasi

šIUOlAIKINIAI KOOPERATINėS VEIKlOS YPATUmAI 97

į tarptautinius Puikus tokio vienijimosipavyzdys ndash danų norvegų ir švedų pie-noperdirbimokooperatyvaiTarpusavyjesusikooperavę jie turi labai moderniųdideliopajėgumopieniniųgebančiųsavoproduktuspaskleistivisamepasaulyje

Tiksliųduomenųdėlžemėsūkiokoo-peratyvųskaičiausnėrabetLRStatistikosdepartamento (Verslo statistika 2013) irŽemėsūkiorūmųduomenimis(LRŽūRseminarų medžiaga) kasmet registruo-jami20ndash40kooperatyvų(1pav)(tikpir-maisiais3metaispokooperatyvųįstatymopriėmimobuvoįregistruotakiekdaugiau)Vis dėlto 2012 m pabaigoje veikiančiųžemės ūkio kooperatyvų suskaičiuota tikapie200ndash220(čaplikas2012)

Pasaulyje kooperatyvų užimama že-mės ūkio produkcijos rinkos dalis ganasvari (1 lentelė) tačiauLietuvoje ji daugmažesnė(Kooperuotosveiklosgalimybėsirįtakarinkai2013)

Žemėsūkiorūmųduomenimis(Koo-peruotosveiklosgalimybėsirįtakarinkai2013) produkcijosgamintojaiperkoope-ratyvusparduodapienondashapie30proc

grūdų ndash 10 proc vaisių ir daržovių ndash5procirmėsosndashvos1proc

AtsakydamiįklausimąbdquoKodėl vangiai steigiasi ir vystosi kooperatyvai Lietuvojeldquovisiapklaustiejiteigėkadyranemažaiko-operatyvų plėtros vadybinių ekonomi-niųsocialiniųpsichologiniųtrikdžiųTaipatvirtinairLietuvosmokslininkųatliktityrimai (Pareigienė 2008 Ramanauskas2011) šiuolaikinių kooperatyvų veiklagrindžiama teorija ir teisine reglamenta-cija kuri neatsižvelgia į šiuolaikinę Lie-tuvosžemėsūkiostruktūrąKooperatyvųteorijąyranagrinėjędaugelisautoriųta-čiau ligišiolnepagrįsta teorijasudarantiprielaidasžemėsūkiokooperatyvųplėto-teinaujomissąlygomisšiassąlygassuda-rožemėsūkiosistemosypatumaiVienassvarbiausiųšiolaikotarpioLietuvosžemėsūkioypatumųlemiantiskooperatyvųvei-kląndashūkiųdydžiųįvairovėGretastambių-jųūkininkųirbendroviųturinčiųpokelisšimtus ar net tūkstančius hektarų žemėsdideles gyvulių bandas didelius šiltna-miųplotusirgaminančiųdaugproduktųyra tūkstančiai smulkiųjų (užimančių iki

46

62

69

36 38

30

38

17

32

2016 15

2117

2219

23

40

0

10

20

30

40

50

60

70

80

1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Metai

Koo

pera

tyvų

sk

1 pav Įregistruotų žemės ūkio kooperatyvų skaičius Lietuvoje 1994ndash2011 m

Julius RAmANAUSKAS98

2ndash3hažemės)kuriegaminapalygintine-mažaiproduktųStambesniųūkininkųdarlabainedaugBūdamiekonomiškaiirtech-niškaipajėgesni ir stambiejiūkininkai iržemės ūkio bendrovės nėra suinteresuotikooperuotissusmulkiaisiaisproduktųga-mintojaisTuribūtiparengtassmulkiųjųirstambiųjųūkininkųkooperavimosi teori-nismodelis

Nemažiausvarbuatsižvelgtiįvykstan-čius globalizacijos reiškinius Apibūdi-nant kooperatyvą paprastai įvertinamosdvibdquomedaliopusėsldquo

bull kooperatyvas kaip socialinis žem-dirbių judėjimas siekiantis mažinti be-darbystę gerinti žemdirbių švietimąkvalifikaciją gerinti gyvenimo kokybę irpan

bull kooperatyvas kaip organizacinėįmonės forma turinti ekonominius tiks-lusirnesprendžiantisocialiniųproblemų

Remiantismokslinės ir kt literatūrosšaltiniais autoriaus sudaryta žemės ūkio

kooperatyvųevoliucijaįvairiaisistoriniaisetapaispavaizduotaschemoje(2pav)

Kuriantispirmiesiemskooperatyvamsjųsocialiniai(demokratijos) irekonomi-niaitikslaisutapo(kaikuriaisatvejaisso-cialiniaitikslainetgidominavo)Ilgąlaikąekonominiai tikslai buvo tik priemonėspręstisocialinesproblemasirkurkasvė-liaukovojesukapitalistinėmis įmonėmisjie įgavo vis didesnę reikšmę Vis dėltosvarbukadkooperatyvaiyrabūtenttokiaorganizacija kuri geriausiu būdu sudarosąlygassuderintiversloekonominįgyvy-bingumąirsocialinęjoatsakomybę

Kooperatyvų plėtra

šiuometukooperatyvąreikiavertintikaipdalįsistemoskurisusidedaiškooperatyvonariųirdarbuotojųklientų(pirkėjaiper-dirbėjaiprekybininkai)tiekėjųbendruo-menės regiono ir šalies Globalizacijoslaikotarpiuvislabiauaštrėjakonkurencija

1 lentelėKooperatyvų užimama žemės ūkio produkcijos rinkos dalis kai kuriose Europos šalyse

šalis Pienas Vaisiaidaržovės GrūdaiAustrija 90 nd 60Belgija 50 90 ndDanija 93 25 87DBritanija 98 45 20Graikija 20 50 49Islandija 100 nd 69Ispanija 35 40 20Italija 38 41 15Lietuva (2012) 30 5 10Liuksemburgas 80 nd 70Olandija 82 96 ndPortugalija 90 35 ndPrancūzija 49 50 75Suomija 94 nd ndšvedija 99 60 75Vokietija 60 60 nd

šIUOlAIKINIAI KOOPERATINėS VEIKlOS YPATUmAI 99

buvusividausšaliųrinkaprasiplečia(pro-duktaibdquokertasienasldquonetikESbetirkitųvalstybių) rinkoje veikia didelės žemėsūkio produktų perdirbimo ir prekyboskorporacijos atsiranda Rytų šalių piges-nių produktų bdquoatėjimoldquo į rinką grėsmėTokiomissąlygomiskooperatyvaituribūtiitinstiprūsekonomiškaiirkonkurencingitodėl suprantama kad ateityje dominuosekonominiai motyvai Visgi pagal visasorganizacijų darnaus vystymosi taisykleskooperatyvai negali nekreipti dėmesio įsocialiniusiraplinkosaugosveiksnius

Siekiant išlikti visateisiais globaliza-cijos sistemoje kooperatyvai veikiantysįvairiųteisiniųformųorganizacijųapsup-tyje turi užimti savo teisėtą vietą rinko-jeTik tokskooperatyvasbuskonkuren-cingas ir sugebės patenkinti savo nariųporeikius

Neaiškus ir prieštaringas (nors la-bai viliojantis)noras kurti savarankiškus

dideliuskooperatyvuskuriemsįkurtirei-kiadideliųinvesticijųaukštųtechnologi-jųišvystytosrinkosdaugaukštoskvalifi-kacijosspecialistųirttSuprantamakadtokiamkooperatyvuiįsteigtireikiadideliųpradiniųlėšųkuriųžemėsūkioprodukci-josaugintojaineturiTaigikylanatūralusnoras pasinaudoti ES teikiamomis lėšo-misDejačiaslypinemažaspavojus

Kooperatyvų vystymasis gali būti sė-kmingas tik tokiuatveju jeibus išnagri-nėtos ir kritiškai įvertintos ankstesniųkooperatyvų patirtys ir klaidos Net irmažiausios klaidos gali būti reikšmingos(mažasakmenukasdidelįvežimąverčia)betkaikuriepagrindiniaiprincipaidažnaipažeidžiamiNuoxIx amžiaus pradžiospasaulyje pradėti bandymai įkurti koo-peratyvusbetvisijiebuvonesėkmingiIrštai1844mDidžiosiosBritanijosmiesteRochdaleįkurtaspirmasissėkmingaivei-kiantiskooperatyvasVienaišsvarbiausių

Kooperatyvai

Ekonominiai tikslai Socialiniai tikslai

Kapitalizmo Finansavimas Solidarumas su sau lygiais pradžia prekyba + Demokratiškas valdymas

Kapitalizmo Produktų + Socialinės lengvatosplėtra perdirbimas

Globalizacijos Veiklos + Kultūriniai poreikiaipradžia įvairinimas

Ekonomikos Agropramoninė + Bendruomeninių problemų globalizacija integracija sprendimas

Istoriniai etapai

2 pav Kooperatyvų evoliucija

Julius RAmANAUSKAS100

(pirmoji)šiokooperatyvotaisyklėskam-bėjo taip bdquoKooperatyvo veiklai reikalingą kapitalą turi sudėti patys nariaildquo Lietu-vos Respublikos kooperatinių bendrovių(kooperatyvų) įstatyme(LietuvosRespu-blikos kooperatinių bendrovių (koope-ratyvų) įstatymas 2012) taip pat įrašytabdquoKooperatinė bendrovė ndash įstatymų nu-statyta tvarka ltgt įsteigta įmonė skirtanariųekonominiamssocialiniamsirkul-tūriniamsporeikiamstenkinti Josnariai įneša lėšas kapitalui sudaryti tarpusavyjepasiskirstorizikąirnaudąldquo

Atsakydami į klausimą bdquoKokie yra Jūsų kooperatyvo vystymosi trikdžiaildquo daugelisrespondentųteigėkadyranema-žaikooperatyvonariųkuriekooperatinęįmonęnevertinakaipnuosavądarinįšiosproblemospriežastistakadnariaimažaiprisidedaprieįmonėskūrimodažnaiko-operatyvoįsikūrimuinaudojamosneūki-ninkų-nariųnuosavosbetskolintosarbaESparamoslėšos

šisąlygayralemiamanesįnešęsavas (arba pasiskolintas) lėšas kooperatyvonariai pasijaučia savo įmonės šeiminin-kais pradeda ją branginti aktyviai daly-vaujajosveiklojepristatovisąsavoišau-gintąprodukcijątiksavoįmonei(netjeigukitosįmonėssiūlokeliaiscentaisdidesneskainas)Taigiįšiąsąlygąpaprastainekrei-piama dėmesio nors šio principo pažei-dimasyravienaišsvarbiausiųpriežasčiųnulemiančiųdaugelioįsteigtųkooperaty-vų žlugimą bdquokooperatiniais pagrindaisldquo(o faktiškai valstybės lėšomis) KupiškyjeįkurtosdidelėspienoperdirbimobdquoAukš-taitijos pienasldquo Vilniuje daržovių preky-bos Plungės rajone prancūzų finansuo-jamų įsteigtų kelių techninių paslaugų(agroserviso) organizacijų nesėkmes šiąpatirtįnevaliapamirštiirdabarsteigiantkooperatyvusnežemėsūkioprodukcijosaugintojųbetESirvalstybėslėšomis

Taigi steigti stambias kooperatinesįmones yra problemiška todėl atrodokad ateityje tradiciniai kooperatyvai liksir steigsis tik paslaugų produktų surin-kimopirminioapdorojimosaugojimoirktsritysePerspektyvūsirmažikoopera-tyvaikuriegaminsatitinkančiusvietiniųgyventojų skonį ir tradicijas produktusTokie vietiniai nekonkuruojantys su ga-lingomis perdirbimo įmonėmis koo-peratyvai yra Vokietijoje Prancūzijoješvedijoje irNyderlanduose Jų produktųetiketėse žymima kooperatyvo nario pa-vardė adresas telefono numeris bei kitiduomenysapiejį

Labai svarbiproblemandashkooperatyvųfinansavimo organizavimas Nors svar-biausioji kooperatyvų užduotis yra ten-kinti narių poreikius sudaryti palankiaspaskolų teikimoproduktų laikymoper-dirbimo realizavimo paslaugų teikimosąlygastačiaujiemstaippatlabaisvarbusirekonominisveiklosnaudingumasTokįnaudingumągaliužtikrintitikkonkuren-cingi dideli kooperatyvai Jie yrapažan-gesni gali konkuruoti su kitomis įmo-nėmis yra naudingi daugeliui ūkininkųDejajiemsfinansuotireikiadaugiaulėšųkurių ūkininkai paprastai neturi todėlįsteigti tokią įmonęarbaplėsti josveikląšiuometuyraproblemiškaūkininkųko-operatyvų steigimą galėtų remti valstybėarbakitisuinteresuotikooperatyvųsėkmefiziniai ar juridiniai asmenys neturintysapyvartos su kooperatine įmone TačiaupagalKooperatiniųbendrovių (koopera-tyvų)įstatymątokieasmenysnegalibūtikooperatyvonariaiTaigi investicijomsiššaliesnėra juridiniopagrindoBe to to-kiostiesioginėsinvesticijos(arbagaranti-jųsuteikimas)kuriųinvestitoriusnegalėsreikiamaikontroliuotiyrarizikingos

šiąproblemągalėtųpadėtiišspręstiko-manditiniai kooperatyvai (Ramanauskas

šIUOlAIKINIAI KOOPERATINėS VEIKlOS YPATUmAI 101

2006) kuriuos sudaro bendrosios įmo-nės vardu veikiantys kooperatyvo nariaiir komanditoriai Komanditoriais galėtųbūtivalstybėsinstitucijosbankaikreditounijosįvairūsfondaiakcinėsbendrovėsprivatūs asmenys ir kt Komanditiniaikooperatyvai paspartintų ir palengvintųžemės ūkio kooperatyvų kūrimą jų vei-kląirkartupašalintųdaugelįšiandieniniųžemėsūkiofinansavimoproblemų

Organizuojant vietinius žemės ūkiokooperatyvusgeriauįjuostelktipanašiosturtinėsirsocialinėspadėtiesnariusTo-kiuosekooperatyvuosebūtųmažiaubiu-rokratizmo ir daugiau demokratijos Jieturėtųburtisįantrojolygiokooperatyvus(stambiąsias sąjungas) kurių valdymasgrindžiamas modernizuotais principaisBe to jie galėtų burtis į asociacijas arbaintegruotis (vertikalioji integracija) suskirtingoteisiniostatusožemėsūkiopro-dukcijosperdirbėjaisirprekybininkais

Žemdirbių gamintojų organizacijos

Su kooperatyvų plėtra susijęs gamintojųorganizacijų idėjos įgyvendinimas o taisudarogalimybękooperatyvamspasinau-dotiESfondųparama

Gamintojų organizacija ndash tai žemėsūkio produkcijos (šiuo metu ndash vaisių irdaržovių)augintojųiniciatyvaįsteigtasirvalstybės nustatyta tvarka įregistruotasžemės ūkio subjektas turintis juridinioasmensteises(pvzkooperatyvas)irpri-pažintasŽemėsūkioministerijosJuridi-nisasmuoturiturėtinemažiaukaippen-kis narius o realizuojamos produkcijosvertėpermetusndashsiektidaugiaukaip500tūkst litų Juridinis asmuo įstatuose turikeltisaušiuostikslus

bull užtikrinti kad gamyba būtų pla-nuojama ir suderinta su paklausa ypačkokybėsirkiekybėsatžvilgiais

bull skatinti savo narių pagamintųproduktų pasiūlos ir pateikimo rinkaikoncentraciją

bull optimizuoti gamybos išlaidas irstabilizuotigamintojokainas

bull skatinti auginimo technologijųgamybosmetodųiraplinkosapsaugosat-žvilgiupatikimosatliekųtvarkymoprak-tikosnaudojimą ypač siekiant apsaugotivandens dirvožemio ir kraštovaizdžiokokybę išsaugoti ir (arba)puoselėtibio-loginęįvairovę

Gamintojų organizacijos nariai yraįpareigotilaikytisjuridinioasmenspriim-tų taisyklių susijusiųsugamybosatskai-tomybepačiagamybarealizacijairaplin-kos apsauga per gamintojų organizacijąrealizuoti visą turimą produkciją (išsky-rus ES reglamentų numatytas išimtis)mokėti įstatuose numatytus finansiniusįnašusveiklosfonduisukurtiiratnaujintiJuridinisasmuoturiaprūpintisavonariustechninėmisproduktųlaikymopakavimoir realizavimo priemonėmis Taisyklėsereikalaujama kad gamintojų organizaci-jos nariai visą savo išaugintą produkcijąparduotųpergamintojųorganizacijąTiknedidelė jos dalis gali būti parduodamatiesiogiaivartotojams

Taiginorsgamintojųorganizacijųidė-josįgyvendinimassusijęssukooperatyvųplėtratačiaukaipminėtadėleilėsprie-žasčių (Pareigienė Ribašauskienė 2008Ramanauskas 2007) Lietuvoje koopera-tyvaisteigiamivangiaidaugumajųmažiturintys nedidelį narių skaičių ir mažąapyvartą Suprantama kad tokio mažokooperatyvo gavusio gamintojų organi-zacijos pripažinimą nariams bus mažainaudosnesparamosdydispriklausonuoorganizacijos rinkoje parduodamos pro-dukcijos vertės t y nuo apyvartos Taiyra viena iš priežasčių dėl kurios Lietu-vojenėrapripažintaneivienagamintojų

Julius RAmANAUSKAS102

organizacijaManomakadišeitisndashstam-biųjų kooperatyvų turinčių didelę apy-vartą kūrimasis tačiau šalyje atstumaitarp stambiųjų vaisių ir daržovių augin-tojų yra dideli ir jiems sunku susiburti įkooperatyvą Smulkūs augintojai neturipakankamai lėšųkooperatyvosukūrimuiir išlaikymui (brangu ištisusmetus išlai-kytiadministraciją)jųapyvartabusmažairdėltojiemsneįmanomaužimtitinkamąvietą ir išsilaikyti rinkoje Todėl siūlomakurti kooperatyvų sistemą jungiančiąsmulkiuosius ir stambiuosius augintojusSiūloma jungtis teritorijos požiūriu vie-tiniai (pirmojo lygio) zoniniai (antrojolygio)visosšalies(trečiojolygio)irtarp-tautiniaiįvairauslygiokooperatyvųsiste-mapavaizduota(3pav)

Vietiniai (pirmo lygio) kooperatyvaigali imtis žemės ūkio produkcijos (pvzuogųvaisiųarirdaržovių)derliaussu-rinkimo ir transportavimo Jie vienytųpalyginti nedidelės teritorijos augintojus(pvzrajono)Mažųvietiniųkooperatyvųprivalumasndashnariainuosenopažįstavie-naskitąžinokiekvienonariogebėjimustodėlbūtųlengviaususiburtiišrinktiko-operatyvovaldybąirkitusvadovusTokiekooperatyvaiyrapatrauklūs jie savaran-kiški mažai priklauso nuo kitų lengvainarių kontroliuojami ir pan Vietiniaikooperatyvai gali sukurti antrojo lygiokooperatyvus arba jungtis su akcinėmisbendrovėmis

Zoniniai (antro lygio) ndash vietiniųkooperatyvų kooperatyvai bet kaip ir

V isos šalies (3 lygis)

2

1 2 n

1 n2

1

Kooperatyvų asociacija(tarptautinė prekyba)

Zoniniai kooperatyvai (2 lygis)Produkcijos pirminis apdorojimas (pvz pieno nugriebimas uogų šaldymas)

Koopertyvų nariai(produkcijos augintojai)

Koopertyvų nariai(produkcijos augintojai)

Vietiniai kooperatyvai (1 lygis) Produkcijos surinkimas

3 pav Kooperatyvų sąjungos (asociacijos) modelio sistema

šIUOlAIKINIAI KOOPERATINėS VEIKlOS YPATUmAI 103

vietiniai priklauso teritorinių koopera-tyvųgrupeiirvienijadidesnėsteritorijosžemdirbiusJiesteigiamivienoarkeliųra-jonųmastu naudoja didelius šaldytuvusirpanZoniniaikooperatyvaigalisukurtitrečiojolygiokooperatyvus

Visos šalies (trečio lygio) ndash prekyboskooperatyvaivienytųantrojolygiokoope-ratyvusprekiaujančiusšaliesirtarptauti-niumastuTokiekooperatyvaigalibūtiirtarptautiniai Tarptautiniai ryšiai ir ben-drųsuužsieniožemdirbiaiskooperatyvųsteigimasdalyvavimastarptautiniųorga-nizacijų veikloje suaktyvina nacionalinįžemėsūkiokooperatyvųveiklosplėtojimąSteigti tarptautinę sąjungą ar įsitraukti įtokiąorganizacijąyranaudingadėlįvairiųpriežasčiųdidėjabendrojiapyvarta(mas-toekonomika)susidarogalimybėorgani-zuotibendrųproduktųgamybą(vienijantį juos kaip komponentus specifinius ki-toje šalyje auginamus produktus) gerėjarinkodaraužsimezgaūkininkųryšiaiVisdėltoreikiaįvertintisunkumussukuriaisneišvengiamaisusiduriamatokiuskoope-ratyvussunkiauvaldyti irkontroliuoti jųveikląyranemažaiskirtumųįvairiųšaliųįstatymuoseatsirandaatstumųproblemakalboskliūtysirkt

Nacionalinių kooperatyvų vienijimo-si į internacionalinius kooperatyvus pa-vyzdys ndash danų norvegų ir švedų pienoperdirbimokooperatyvai Jie tarpusavyjesusikooperavęturilabaimoderniųdide-liopajėgumopieniniųgebančiųsavopro-duktuspaskleistivisamepasaulyje

Tarptautinių kooperatyvų plėtroskryptis tokia mažųjų šalių (pvz Liuk-semburgas)kooperatyvaiaktyviauneidi-džiųjų(pvzVokietija)turinčiųsavoganaplačiąvidausrinkąvienijasiįtarptautinesorganizacijas

Taigi nepaisant šalių istorijos eko-nomikos kultūros ir papročių skirtumų

vykstant pasaulėjimo (globalizacijos)reiškiniamsekonomikadarosivisvieno-desnėTaileidžiamanytikaddidėsirko-operatyvųinternacionalizacijasupanašėsorganizaciniai finansiniai rinkodaros irkitikooperatyvųreglamentai

Svarbupažymėtikadvisųlygiųkoope-ratyvųsavininkaisliekanariaikuriepatysarba per savo įgaliotinius dalyvauja visųsvarbių klausimų svarstymo vyksme galibūti išrinkti kooperatyvų sąjungos valdy-bosnariaisirtt

Kuo aukštesnis kooperatyvų susivie-nijimolygistuodidesnėgalimybėįsigytiir naudoti sudėtingesnę brangią įrangąrinktis šiuolaikines technologijas įsteigtirinkodaros tarnybas ir pan Be to esanttokiai sistemai susidaro galimybė į ko-operatyvus vienytis įvairaus pajėgumoprodukcijos augintojams Stambūs ūki-ninkai ir žemėsūkiobendrovėsnenoriaivienijasisusmulkiaisiaisproduktųaugin-tojaisirmielaindashsusaulygiaisSiūlomojesistemoje numatytas atskirai stambiųjųir smulkiųjų augintojų vietinių koopera-tyvų steigimasis Bendromsproblemomsspręsti vietiniai kooperatyvai kaip lygūspartneriai-nariaivienijasiįzoninesirįvi-sosšaliessąjungas(asociacijas)

Kooperatyvų principų modernizavimas globalizacijos sąlygomis

Senų klasikinių kooperatyvų principųaklasislaikymasisgalitrukdytidiegtinau-jasversloorganizavimoformasirjasplės-tiKelipavyzdžiai

bull Viena rimčiausių kooperatiniosąjūdžio problemų ndash valdymo demo-kratiškumasDar 1938m JKrikščiūnasakcentavo bdquoVisas kooperatinis judėjimas iš esmės paremtas demokratiniais prin-cipais Tačiau pastarųjų metu daugelio tautų praktika parodė negyveniškumą ir

Julius RAmANAUSKAS104

dažnai net žalingumą palaidos demo-kratijosldquo Lietuvos kooperatyvai ateityje turi tvarkytis disciplinuotos demokrati-jos pagrindais Pagrindiniai kooperacijos dėsniailtgt organizuotumas disciplina ir planingumas turi būti tie stulpai ant kurių tvirtai remtųsi visas Lietuvos kooperatinis judėjimasldquo JKrikščiūnas (1938)papras-tai ir įtikinamaiparodėkooperatyvųna-riųvaidmenįsavoorganizacijosvaldymebdquoltgt kooperatyvų centruose dirbantys žmonės ltgt turi daug darbo ir ne viską mato kas vietose aktualu ne viską jie nu-jaučia ir supranta taip kaip norėtų vietose dirbantieji žmonėsldquo Taigiprofesoriusdaroišvadąkadaktualiausiusklausimusturė-tųkeltiirspręstibūtentnariai(jųatstovai)kooperatyvųsusirinkimuose

Vis dėlto kooperatyvams stambėjantaugant jų veiklosmastams eiliniamsna-riamsvissunkiaudarosiaktyviaidalyvautikooperatyvovaldymovyksmeKaipžiniakooperatinės demokratijos pagrindas yraprincipas bdquoVienasnarys ndash vienas balsasldquotykiekvienasnarysnepriklausomainuojoapyvartossukooperatyvuirįdėtokapi-taloturipovienąbalsąšisprincipasbuvologiškas kooperatyvuose kurių pagrindi-nistikslasbuvonariųsocialiniųproblemųsprendimas Tuo atveju kai svarbiausiaskooperatyvo tikslas yra narių ekonomi-nių problemų sprendimas daugiau balsų(kaip ir didesnę pelno dalį) turėtų tektinariamskurie labiaunaudojasikoopera-tyvutyturintiemsdidesnęapyvartąJeiatskiraskooperatyvasnorijungtisįstam-biąsias organizacijas koordinuoti savoveikląsukitosjuridinėsformosįmonėmisšioprinciponeįmanoma laikytisModer-nizuodamišįprincipądidelėseorganiza-cijose pagrindinius reikalus sprendžia nevisinariaibetdeleguojaminariųatstovaidalyvauti rinkimuose kontroliuoti admi-nistraciją irpanTamtikroskooperatyvų

atmainoskaibalsųskaičiuspriklausonuopajų skaičiaus atsiranda išsivysčiusiosevalstybėseTaidaugiausianulemiaekono-minėsproblemosirkylapavojaikadatsi-sakiusprivalomosapyvartosbeidemokra-tinių principų kooperatyvas praras savoišskirtinumąnesjissiekianariamspelnoį kooperatyvą buriasi žmonės siekdamibendraispręstiproblemas

Kaikuriosešalyse(pvzJAV)pastebi-masvisryškesnisnutolimasnuoprincipobdquovienasnarysndashvienasbalsasldquoPavyzdžiuibalsuojantcentrinėseasociacijosevietiniųasociacijų balsų skaičius pagal įstatymągali priklausyti atsižvelgiant arba į vieti-niųasociacijųnariųskaičiųarbaįvietiniųasociacijųapyvartossucentrineasociacijadydįPraėjusioamžiauspradžiojekaiku-riaisatvejaisJAVkooperatyvonariųbalsųskaičius priklausė nuo ankstesnių metųindėlioįkooperatyvopelnątynuoapy-vartosdydžio(šapiro1993)Nariobalsųskaičiusbuvoribojamassiekiantišvengtimažumos diktato daugumai Pavyzdžiuipienokooperatyvasgalisuteiktipovienąbalsąuž10tpateiktopienotačiauvienaskooperatyvo narys negali turėti daugiaukaip10balsųNepažeidžiamikooperaty-vų demokratiniai pradai taip pat nariaikurieteikiakooperatinei įmoneidaugiauproduktųarbadaugiaunaudojasijospas-laugomis(prisidedapriekooperatyvosė-kmėsgaunamopelno)turidaugiauteisiųbeigalimybiųdalyvautijovaldymovyks-mešiuoatvejukooperatyvosėkmemažaisuinteresuoti nariai praranda galimybęjampakenktidėlsavanaudiškųpaskatų

Beje tarpukario Lietuvoje į bdquoPienocentroldquo įgaliotinių susirinkimą jo narių(kooperatiniųpienoperdirbimobendro-vių) siunčiamų atstovų skaičius taip patpriklausė nuo pagaminto sviesto kiekioKooperatyvai turėjo teisę siųsti po vienąatstovąuž20tsviestoįbdquoLietūkioldquonarių

šIUOlAIKINIAI KOOPERATINėS VEIKlOS YPATUmAI 105

atstovų susirinkimą kooperatyvai ir jųsąjungos siuntė po vieną atstovą nuo 25tūkstLtapyvartosAbiematvejaisndashkuodidesnė apyvarta tuo daugiau atstovų(balsų)Jųskaičiusnebuvoribojamas jo-kiomisišlygomis

Galimapažymėtikaddabarturtinges-nipajininkaikuriemspriklausokoopera-tinio verslo bdquoliūtoldquo dalis pradeda reika-lautidaugiaubalsųsiekiadidesnėsįtakosTačiau šiuometudaugelyje šaliųdar lai-komasi klasikinio kooperacijos principobdquovienas narys ndash vienas balsasldquo Siekiantpritraukti kuo daugiau ekonomiškai pa-jėgiųnariųįkooperatyvussvarstomaarnevertėtųšiosnuostatosatsisakyti Islan-dijojesudarantįstatusleidžiamapatiemskooperatyvams spręsti kokiais kriterijaisremiantis turi būti atsilyginama koope-ratyvo nariams daugiau už kitus pade-dantiems stiprinti kooperatyvo materia-liąją bazę ar didinti finansinius ištekliusBelgijoje irGraikijoje taip pat linkstamagriežtai nesilaikyti nuostatos bdquovienas na-rysndashvienasbalsasldquo

bull Klasikinis kooperatyvų principasbdquonepelnosiekimasldquorinkossąlygomisgalitrukdytiatskiriemskooperatyvamsturėtipatikimuspartneriusjungtisįasociacijasirpanAtsižvelgiant į tai jaudabardau-gelispasauliokooperatyvųsiekiapelnoirsudaroįvairiusfondusatskiriemsnariamsmokamos premijos teikiamos socialinėslengvatos diferencijuotai skaičiuojamaspajausdydisirpan

bull bdquoAtviros narystėsldquo principas Kaikuriuosenaujosioskartoskooperatyvuo-se (pvz JAV) ribojamas narių skaičius(Stefanson1995) įkooperatyvąpriima-ma tieknarių kiek jųgaliužtikrinti rei-kiamą kooperatyvo finansavimą Tokiekooperatyvai formuoja kapitalą sutei-kiantnariamsteisę įsigytiakcijasAkcijųvertėproporcingažaliavosapimčiaikurią

narysteikiakooperatyvuiužvienąakcijąteikiamas produktų (žaliavos) vienetasTaigi išpirkęs akcijas narys turi didesnęatsakomybęužkooperatyvoveiklą irga-rantuotąsavoišaugintųproduktųrinką

Išvados

1Kooperatyvasšiuometuturibūtitrak-tuojamaskaiporganizacijaveikiantikitų(kito teisinio statuso) firmų apsuptyjeTik toks kooperatyvas globalizacijos są-lygomisužimsderamąvietą rinkojebuskonkurencingasirtenkinssavonariųpo-reikiusTačiauLietuvoje žemėsūkioko-operatyvų skaičiusmetai išmetų beveiknesikeičiair2012mpabaigojejųyratikapie200ndash220Kooperatyvųužimamaže-mėsūkioprodukcijos rinkosdalismažatik pieno gamintojai parduoda per savosurinkimo ir perdirbimo kooperatyvusapie30procprodukcijos

2 Globalizacijos laikotarpiu vis la-biau aštrėja konkurencija rinkoje veikiadidelėsžemėsūkioproduktųperdirbimoir prekybos korporacijos todėl koopera-tyvaituribūtiitinstiprūsekonomiškaiirkonkurencingi Manoma kad tokiomissąlygomis kooperatyvų veikloje ateityješaliasocialiniųvisdidesnįsvorįturėseko-nominiaimotyvai

3 Kooperatyvai vangiai steigiasi irvystosidėl įvairiųpriežasčiųdažniausiaisusikuriamažikooperatyvainesugeban-tys konkuruoti su stambiosiomis įmo-nėmis neatsižvelgiama į Lietuvos žemėsūkioypatumus(šaliastambiųjųūkininkųyra didelis skaičius smulkiųjų) jie stei-giasiirveikiaremdamiesisenais(tradici-niais)žemėsūkiokooperatyvųprincipaisirįstatyminebazekuriųbesąlygiškaslai-kymasis turi neigiamą įtaką žemės ūkiokooperatyvųplėtrai

Julius RAmANAUSKAS106

4 Tikėtina kad ateityje Lietuvojetradiciniai (maži) kooperatyvai išliks tiktokioseveiklossritysekurnereikiaaukš-totechnologinio lygiogamybojedaug irlabaikvalifikuotųdarbuotojųspecialistųt y ten kur nereikia stambaus kapitaloBe tradicinių kooperatyvų vis didesnęreikšmęturėsnaujiejivertikaliosiosverslointegracijosdariniaindashvertikaliosiosvers-logrupėsJiejungsžemėsūkioproduktųaugintojus(jųkooperatyvus)perdirbimoįmonesfinansinesdraudimoorganizaci-jasmoksliniotyrimoinstitutustarptauti-nesprekybosorganizacijasirkt

5 Dalyvaudami stambiose verslogrupėse kooperatyvai turi veikti pagalmodernizuotusprincipus

bull siekiant pritraukti kuo daugiauekonomiškaipajėgiųnariųįkooperatyvusatsisakytinuostatosbdquovienasnarysndashvienasbalsasldquo ir sudarant įstatus leisti patiemskooperatyvamsspręstibalsavimotvarką

bull klasikinis kooperatyvų principasbdquonepelnosiekimasldquorinkossąlygomisgalitrukdytiatskiriemskooperatyvamsturėtipatikimuspartneriusjungtisįasociacijasir panAtsižvelgiant į tai bdquone pelno sie-kimoldquoprincipasturėtųbūtitaikomasviensocialinėspaskirtieskooperatyvams

bull pakeistiįstatyminębazęsuteikiantkooperatyvųnariamsteisęįsigytiakcijaskuriųvertėproporcingažaliavosapimčiai(kooperatyvonarioapyvartossukoopera-tineįmone)

1 Arizmendiarrieta J M (2005) InstitutionalchallengesfortheCooperativeMovementintheEuropeanUnionndashSpainEzaiFoundation

2 Baltramijūnas S (1938) Kooperatinis auklėjimasšvietimasbeipropagandandashKaunas

3 Bhuyan S (2007)The bdquoPeopleldquo Factor inCo-operatives AnAnalysis ofMembersrsquo AttitudesandBehaviorCanadianJournalofAgriculturalEconomicsRevue canadienne drsquoagroeconomieVol55Issue3

4 Cobia D (1989) Cooperatives in Agriculture ndashNewJersey

5 čaplikasA(2012)KooperatyvaiįsikuriairdingstaValstiečiųlaikraštisNr12

6 Fauquet G (1938) Kooperatinis ūkio sektoriusLietuvoskooperatininkųsektoriusndashKaunas

7 Franks JRMcGloinA (2007)Environmentalco-operativesas instrumentsfordeliveringacross-farmenvironmentalandruralpolicyobjectivesLes-sonsfortheUKJournalofRuralStudiesNo23

8 Kooperuotosveiklosgalimybės ir įtakarinkaiSe-minarų medžiaga (2013) Prieiga per internetąlthttpwwwzurltindexphp1148809388gt[žiūrėta20130310]

9 Krikščiūnas J (1938) Kooperatyvų darbo planavi-masndashKaunasLietuvoskooperatyvųtaryba

10KrikščiūnasJ(1929)Žemėsūkiokooperacijosplė-tojimoreikaluTalkaNr9ndash10

11Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių(kooperatyvų) įstatymas Prieiga per internetąlthttpwwwistatymasltistatymaikooperatiniu_bendroviu_kooperatyvu_istatymashtmgt [žiūrėta20120601]

12Melnikiene RVidickieneD (2006)Knowledgemanagement based agriculturas cooperation poli-cyinLithuaniaManagementtheoryandstudiesforruralbusinessandinfra-structuredevelopmentNo1(7)

13Merrett ChDWaltzerN (2004) Cooperativesandlocaldevelopmenttheoryandapplicationsforthe21stcenturyndashNewyorkandLondonEnglandMESharpeArmonk

14Mooney P H (2004) Democratizing Rural Eco-nomy Institutional Friction Sustainable StruggleandtheCooperativeMovementRuralSociologyVol69No1

15PareigienėLRibašauskienėE(2008)KooperacijosplėtrosvertinimasManagementtheoryandstudiesforruralbusinessandinfrastructuredevelopmentNr1(12)

16RamanauskasJ(2006)Kooperatyvųplėtraglobali-zacijossąlygomisManagementtheoryandstudies

Literatūra

šIUOlAIKINIAI KOOPERATINėS VEIKlOS YPATUmAI 97

į tarptautinius Puikus tokio vienijimosipavyzdys ndash danų norvegų ir švedų pie-noperdirbimokooperatyvaiTarpusavyjesusikooperavę jie turi labai moderniųdideliopajėgumopieniniųgebančiųsavoproduktuspaskleistivisamepasaulyje

Tiksliųduomenųdėlžemėsūkiokoo-peratyvųskaičiausnėrabetLRStatistikosdepartamento (Verslo statistika 2013) irŽemėsūkiorūmųduomenimis(LRŽūRseminarų medžiaga) kasmet registruo-jami20ndash40kooperatyvų(1pav)(tikpir-maisiais3metaispokooperatyvųįstatymopriėmimobuvoįregistruotakiekdaugiau)Vis dėlto 2012 m pabaigoje veikiančiųžemės ūkio kooperatyvų suskaičiuota tikapie200ndash220(čaplikas2012)

Pasaulyje kooperatyvų užimama že-mės ūkio produkcijos rinkos dalis ganasvari (1 lentelė) tačiauLietuvoje ji daugmažesnė(Kooperuotosveiklosgalimybėsirįtakarinkai2013)

Žemėsūkiorūmųduomenimis(Koo-peruotosveiklosgalimybėsirįtakarinkai2013) produkcijosgamintojaiperkoope-ratyvusparduodapienondashapie30proc

grūdų ndash 10 proc vaisių ir daržovių ndash5procirmėsosndashvos1proc

AtsakydamiįklausimąbdquoKodėl vangiai steigiasi ir vystosi kooperatyvai Lietuvojeldquovisiapklaustiejiteigėkadyranemažaiko-operatyvų plėtros vadybinių ekonomi-niųsocialiniųpsichologiniųtrikdžiųTaipatvirtinairLietuvosmokslininkųatliktityrimai (Pareigienė 2008 Ramanauskas2011) šiuolaikinių kooperatyvų veiklagrindžiama teorija ir teisine reglamenta-cija kuri neatsižvelgia į šiuolaikinę Lie-tuvosžemėsūkiostruktūrąKooperatyvųteorijąyranagrinėjędaugelisautoriųta-čiau ligišiolnepagrįsta teorijasudarantiprielaidasžemėsūkiokooperatyvųplėto-teinaujomissąlygomisšiassąlygassuda-rožemėsūkiosistemosypatumaiVienassvarbiausiųšiolaikotarpioLietuvosžemėsūkioypatumųlemiantiskooperatyvųvei-kląndashūkiųdydžiųįvairovėGretastambių-jųūkininkųirbendroviųturinčiųpokelisšimtus ar net tūkstančius hektarų žemėsdideles gyvulių bandas didelius šiltna-miųplotusirgaminančiųdaugproduktųyra tūkstančiai smulkiųjų (užimančių iki

46

62

69

36 38

30

38

17

32

2016 15

2117

2219

23

40

0

10

20

30

40

50

60

70

80

1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Metai

Koo

pera

tyvų

sk

1 pav Įregistruotų žemės ūkio kooperatyvų skaičius Lietuvoje 1994ndash2011 m

Julius RAmANAUSKAS98

2ndash3hažemės)kuriegaminapalygintine-mažaiproduktųStambesniųūkininkųdarlabainedaugBūdamiekonomiškaiirtech-niškaipajėgesni ir stambiejiūkininkai iržemės ūkio bendrovės nėra suinteresuotikooperuotissusmulkiaisiaisproduktųga-mintojaisTuribūtiparengtassmulkiųjųirstambiųjųūkininkųkooperavimosi teori-nismodelis

Nemažiausvarbuatsižvelgtiįvykstan-čius globalizacijos reiškinius Apibūdi-nant kooperatyvą paprastai įvertinamosdvibdquomedaliopusėsldquo

bull kooperatyvas kaip socialinis žem-dirbių judėjimas siekiantis mažinti be-darbystę gerinti žemdirbių švietimąkvalifikaciją gerinti gyvenimo kokybę irpan

bull kooperatyvas kaip organizacinėįmonės forma turinti ekonominius tiks-lusirnesprendžiantisocialiniųproblemų

Remiantismokslinės ir kt literatūrosšaltiniais autoriaus sudaryta žemės ūkio

kooperatyvųevoliucijaįvairiaisistoriniaisetapaispavaizduotaschemoje(2pav)

Kuriantispirmiesiemskooperatyvamsjųsocialiniai(demokratijos) irekonomi-niaitikslaisutapo(kaikuriaisatvejaisso-cialiniaitikslainetgidominavo)Ilgąlaikąekonominiai tikslai buvo tik priemonėspręstisocialinesproblemasirkurkasvė-liaukovojesukapitalistinėmis įmonėmisjie įgavo vis didesnę reikšmę Vis dėltosvarbukadkooperatyvaiyrabūtenttokiaorganizacija kuri geriausiu būdu sudarosąlygassuderintiversloekonominįgyvy-bingumąirsocialinęjoatsakomybę

Kooperatyvų plėtra

šiuometukooperatyvąreikiavertintikaipdalįsistemoskurisusidedaiškooperatyvonariųirdarbuotojųklientų(pirkėjaiper-dirbėjaiprekybininkai)tiekėjųbendruo-menės regiono ir šalies Globalizacijoslaikotarpiuvislabiauaštrėjakonkurencija

1 lentelėKooperatyvų užimama žemės ūkio produkcijos rinkos dalis kai kuriose Europos šalyse

šalis Pienas Vaisiaidaržovės GrūdaiAustrija 90 nd 60Belgija 50 90 ndDanija 93 25 87DBritanija 98 45 20Graikija 20 50 49Islandija 100 nd 69Ispanija 35 40 20Italija 38 41 15Lietuva (2012) 30 5 10Liuksemburgas 80 nd 70Olandija 82 96 ndPortugalija 90 35 ndPrancūzija 49 50 75Suomija 94 nd ndšvedija 99 60 75Vokietija 60 60 nd

šIUOlAIKINIAI KOOPERATINėS VEIKlOS YPATUmAI 99

buvusividausšaliųrinkaprasiplečia(pro-duktaibdquokertasienasldquonetikESbetirkitųvalstybių) rinkoje veikia didelės žemėsūkio produktų perdirbimo ir prekyboskorporacijos atsiranda Rytų šalių piges-nių produktų bdquoatėjimoldquo į rinką grėsmėTokiomissąlygomiskooperatyvaituribūtiitinstiprūsekonomiškaiirkonkurencingitodėl suprantama kad ateityje dominuosekonominiai motyvai Visgi pagal visasorganizacijų darnaus vystymosi taisykleskooperatyvai negali nekreipti dėmesio įsocialiniusiraplinkosaugosveiksnius

Siekiant išlikti visateisiais globaliza-cijos sistemoje kooperatyvai veikiantysįvairiųteisiniųformųorganizacijųapsup-tyje turi užimti savo teisėtą vietą rinko-jeTik tokskooperatyvasbuskonkuren-cingas ir sugebės patenkinti savo nariųporeikius

Neaiškus ir prieštaringas (nors la-bai viliojantis)noras kurti savarankiškus

dideliuskooperatyvuskuriemsįkurtirei-kiadideliųinvesticijųaukštųtechnologi-jųišvystytosrinkosdaugaukštoskvalifi-kacijosspecialistųirttSuprantamakadtokiamkooperatyvuiįsteigtireikiadideliųpradiniųlėšųkuriųžemėsūkioprodukci-josaugintojaineturiTaigikylanatūralusnoras pasinaudoti ES teikiamomis lėšo-misDejačiaslypinemažaspavojus

Kooperatyvų vystymasis gali būti sė-kmingas tik tokiuatveju jeibus išnagri-nėtos ir kritiškai įvertintos ankstesniųkooperatyvų patirtys ir klaidos Net irmažiausios klaidos gali būti reikšmingos(mažasakmenukasdidelįvežimąverčia)betkaikuriepagrindiniaiprincipaidažnaipažeidžiamiNuoxIx amžiaus pradžiospasaulyje pradėti bandymai įkurti koo-peratyvusbetvisijiebuvonesėkmingiIrštai1844mDidžiosiosBritanijosmiesteRochdaleįkurtaspirmasissėkmingaivei-kiantiskooperatyvasVienaišsvarbiausių

Kooperatyvai

Ekonominiai tikslai Socialiniai tikslai

Kapitalizmo Finansavimas Solidarumas su sau lygiais pradžia prekyba + Demokratiškas valdymas

Kapitalizmo Produktų + Socialinės lengvatosplėtra perdirbimas

Globalizacijos Veiklos + Kultūriniai poreikiaipradžia įvairinimas

Ekonomikos Agropramoninė + Bendruomeninių problemų globalizacija integracija sprendimas

Istoriniai etapai

2 pav Kooperatyvų evoliucija

Julius RAmANAUSKAS100

(pirmoji)šiokooperatyvotaisyklėskam-bėjo taip bdquoKooperatyvo veiklai reikalingą kapitalą turi sudėti patys nariaildquo Lietu-vos Respublikos kooperatinių bendrovių(kooperatyvų) įstatyme(LietuvosRespu-blikos kooperatinių bendrovių (koope-ratyvų) įstatymas 2012) taip pat įrašytabdquoKooperatinė bendrovė ndash įstatymų nu-statyta tvarka ltgt įsteigta įmonė skirtanariųekonominiamssocialiniamsirkul-tūriniamsporeikiamstenkinti Josnariai įneša lėšas kapitalui sudaryti tarpusavyjepasiskirstorizikąirnaudąldquo

Atsakydami į klausimą bdquoKokie yra Jūsų kooperatyvo vystymosi trikdžiaildquo daugelisrespondentųteigėkadyranema-žaikooperatyvonariųkuriekooperatinęįmonęnevertinakaipnuosavądarinįšiosproblemospriežastistakadnariaimažaiprisidedaprieįmonėskūrimodažnaiko-operatyvoįsikūrimuinaudojamosneūki-ninkų-nariųnuosavosbetskolintosarbaESparamoslėšos

šisąlygayralemiamanesįnešęsavas (arba pasiskolintas) lėšas kooperatyvonariai pasijaučia savo įmonės šeiminin-kais pradeda ją branginti aktyviai daly-vaujajosveiklojepristatovisąsavoišau-gintąprodukcijątiksavoįmonei(netjeigukitosįmonėssiūlokeliaiscentaisdidesneskainas)Taigiįšiąsąlygąpaprastainekrei-piama dėmesio nors šio principo pažei-dimasyravienaišsvarbiausiųpriežasčiųnulemiančiųdaugelioįsteigtųkooperaty-vų žlugimą bdquokooperatiniais pagrindaisldquo(o faktiškai valstybės lėšomis) KupiškyjeįkurtosdidelėspienoperdirbimobdquoAukš-taitijos pienasldquo Vilniuje daržovių preky-bos Plungės rajone prancūzų finansuo-jamų įsteigtų kelių techninių paslaugų(agroserviso) organizacijų nesėkmes šiąpatirtįnevaliapamirštiirdabarsteigiantkooperatyvusnežemėsūkioprodukcijosaugintojųbetESirvalstybėslėšomis

Taigi steigti stambias kooperatinesįmones yra problemiška todėl atrodokad ateityje tradiciniai kooperatyvai liksir steigsis tik paslaugų produktų surin-kimopirminioapdorojimosaugojimoirktsritysePerspektyvūsirmažikoopera-tyvaikuriegaminsatitinkančiusvietiniųgyventojų skonį ir tradicijas produktusTokie vietiniai nekonkuruojantys su ga-lingomis perdirbimo įmonėmis koo-peratyvai yra Vokietijoje Prancūzijoješvedijoje irNyderlanduose Jų produktųetiketėse žymima kooperatyvo nario pa-vardė adresas telefono numeris bei kitiduomenysapiejį

Labai svarbiproblemandashkooperatyvųfinansavimo organizavimas Nors svar-biausioji kooperatyvų užduotis yra ten-kinti narių poreikius sudaryti palankiaspaskolų teikimoproduktų laikymoper-dirbimo realizavimo paslaugų teikimosąlygastačiaujiemstaippatlabaisvarbusirekonominisveiklosnaudingumasTokįnaudingumągaliužtikrintitikkonkuren-cingi dideli kooperatyvai Jie yrapažan-gesni gali konkuruoti su kitomis įmo-nėmis yra naudingi daugeliui ūkininkųDejajiemsfinansuotireikiadaugiaulėšųkurių ūkininkai paprastai neturi todėlįsteigti tokią įmonęarbaplėsti josveikląšiuometuyraproblemiškaūkininkųko-operatyvų steigimą galėtų remti valstybėarbakitisuinteresuotikooperatyvųsėkmefiziniai ar juridiniai asmenys neturintysapyvartos su kooperatine įmone TačiaupagalKooperatiniųbendrovių (koopera-tyvų)įstatymątokieasmenysnegalibūtikooperatyvonariaiTaigi investicijomsiššaliesnėra juridiniopagrindoBe to to-kiostiesioginėsinvesticijos(arbagaranti-jųsuteikimas)kuriųinvestitoriusnegalėsreikiamaikontroliuotiyrarizikingos

šiąproblemągalėtųpadėtiišspręstiko-manditiniai kooperatyvai (Ramanauskas

šIUOlAIKINIAI KOOPERATINėS VEIKlOS YPATUmAI 101

2006) kuriuos sudaro bendrosios įmo-nės vardu veikiantys kooperatyvo nariaiir komanditoriai Komanditoriais galėtųbūtivalstybėsinstitucijosbankaikreditounijosįvairūsfondaiakcinėsbendrovėsprivatūs asmenys ir kt Komanditiniaikooperatyvai paspartintų ir palengvintųžemės ūkio kooperatyvų kūrimą jų vei-kląirkartupašalintųdaugelįšiandieniniųžemėsūkiofinansavimoproblemų

Organizuojant vietinius žemės ūkiokooperatyvusgeriauįjuostelktipanašiosturtinėsirsocialinėspadėtiesnariusTo-kiuosekooperatyvuosebūtųmažiaubiu-rokratizmo ir daugiau demokratijos Jieturėtųburtisįantrojolygiokooperatyvus(stambiąsias sąjungas) kurių valdymasgrindžiamas modernizuotais principaisBe to jie galėtų burtis į asociacijas arbaintegruotis (vertikalioji integracija) suskirtingoteisiniostatusožemėsūkiopro-dukcijosperdirbėjaisirprekybininkais

Žemdirbių gamintojų organizacijos

Su kooperatyvų plėtra susijęs gamintojųorganizacijų idėjos įgyvendinimas o taisudarogalimybękooperatyvamspasinau-dotiESfondųparama

Gamintojų organizacija ndash tai žemėsūkio produkcijos (šiuo metu ndash vaisių irdaržovių)augintojųiniciatyvaįsteigtasirvalstybės nustatyta tvarka įregistruotasžemės ūkio subjektas turintis juridinioasmensteises(pvzkooperatyvas)irpri-pažintasŽemėsūkioministerijosJuridi-nisasmuoturiturėtinemažiaukaippen-kis narius o realizuojamos produkcijosvertėpermetusndashsiektidaugiaukaip500tūkst litų Juridinis asmuo įstatuose turikeltisaušiuostikslus

bull užtikrinti kad gamyba būtų pla-nuojama ir suderinta su paklausa ypačkokybėsirkiekybėsatžvilgiais

bull skatinti savo narių pagamintųproduktų pasiūlos ir pateikimo rinkaikoncentraciją

bull optimizuoti gamybos išlaidas irstabilizuotigamintojokainas

bull skatinti auginimo technologijųgamybosmetodųiraplinkosapsaugosat-žvilgiupatikimosatliekųtvarkymoprak-tikosnaudojimą ypač siekiant apsaugotivandens dirvožemio ir kraštovaizdžiokokybę išsaugoti ir (arba)puoselėtibio-loginęįvairovę

Gamintojų organizacijos nariai yraįpareigotilaikytisjuridinioasmenspriim-tų taisyklių susijusiųsugamybosatskai-tomybepačiagamybarealizacijairaplin-kos apsauga per gamintojų organizacijąrealizuoti visą turimą produkciją (išsky-rus ES reglamentų numatytas išimtis)mokėti įstatuose numatytus finansiniusįnašusveiklosfonduisukurtiiratnaujintiJuridinisasmuoturiaprūpintisavonariustechninėmisproduktųlaikymopakavimoir realizavimo priemonėmis Taisyklėsereikalaujama kad gamintojų organizaci-jos nariai visą savo išaugintą produkcijąparduotųpergamintojųorganizacijąTiknedidelė jos dalis gali būti parduodamatiesiogiaivartotojams

Taiginorsgamintojųorganizacijųidė-josįgyvendinimassusijęssukooperatyvųplėtratačiaukaipminėtadėleilėsprie-žasčių (Pareigienė Ribašauskienė 2008Ramanauskas 2007) Lietuvoje koopera-tyvaisteigiamivangiaidaugumajųmažiturintys nedidelį narių skaičių ir mažąapyvartą Suprantama kad tokio mažokooperatyvo gavusio gamintojų organi-zacijos pripažinimą nariams bus mažainaudosnesparamosdydispriklausonuoorganizacijos rinkoje parduodamos pro-dukcijos vertės t y nuo apyvartos Taiyra viena iš priežasčių dėl kurios Lietu-vojenėrapripažintaneivienagamintojų

Julius RAmANAUSKAS102

organizacijaManomakadišeitisndashstam-biųjų kooperatyvų turinčių didelę apy-vartą kūrimasis tačiau šalyje atstumaitarp stambiųjų vaisių ir daržovių augin-tojų yra dideli ir jiems sunku susiburti įkooperatyvą Smulkūs augintojai neturipakankamai lėšųkooperatyvosukūrimuiir išlaikymui (brangu ištisusmetus išlai-kytiadministraciją)jųapyvartabusmažairdėltojiemsneįmanomaužimtitinkamąvietą ir išsilaikyti rinkoje Todėl siūlomakurti kooperatyvų sistemą jungiančiąsmulkiuosius ir stambiuosius augintojusSiūloma jungtis teritorijos požiūriu vie-tiniai (pirmojo lygio) zoniniai (antrojolygio)visosšalies(trečiojolygio)irtarp-tautiniaiįvairauslygiokooperatyvųsiste-mapavaizduota(3pav)

Vietiniai (pirmo lygio) kooperatyvaigali imtis žemės ūkio produkcijos (pvzuogųvaisiųarirdaržovių)derliaussu-rinkimo ir transportavimo Jie vienytųpalyginti nedidelės teritorijos augintojus(pvzrajono)Mažųvietiniųkooperatyvųprivalumasndashnariainuosenopažįstavie-naskitąžinokiekvienonariogebėjimustodėlbūtųlengviaususiburtiišrinktiko-operatyvovaldybąirkitusvadovusTokiekooperatyvaiyrapatrauklūs jie savaran-kiški mažai priklauso nuo kitų lengvainarių kontroliuojami ir pan Vietiniaikooperatyvai gali sukurti antrojo lygiokooperatyvus arba jungtis su akcinėmisbendrovėmis

Zoniniai (antro lygio) ndash vietiniųkooperatyvų kooperatyvai bet kaip ir

V isos šalies (3 lygis)

2

1 2 n

1 n2

1

Kooperatyvų asociacija(tarptautinė prekyba)

Zoniniai kooperatyvai (2 lygis)Produkcijos pirminis apdorojimas (pvz pieno nugriebimas uogų šaldymas)

Koopertyvų nariai(produkcijos augintojai)

Koopertyvų nariai(produkcijos augintojai)

Vietiniai kooperatyvai (1 lygis) Produkcijos surinkimas

3 pav Kooperatyvų sąjungos (asociacijos) modelio sistema

šIUOlAIKINIAI KOOPERATINėS VEIKlOS YPATUmAI 103

vietiniai priklauso teritorinių koopera-tyvųgrupeiirvienijadidesnėsteritorijosžemdirbiusJiesteigiamivienoarkeliųra-jonųmastu naudoja didelius šaldytuvusirpanZoniniaikooperatyvaigalisukurtitrečiojolygiokooperatyvus

Visos šalies (trečio lygio) ndash prekyboskooperatyvaivienytųantrojolygiokoope-ratyvusprekiaujančiusšaliesirtarptauti-niumastuTokiekooperatyvaigalibūtiirtarptautiniai Tarptautiniai ryšiai ir ben-drųsuužsieniožemdirbiaiskooperatyvųsteigimasdalyvavimastarptautiniųorga-nizacijų veikloje suaktyvina nacionalinįžemėsūkiokooperatyvųveiklosplėtojimąSteigti tarptautinę sąjungą ar įsitraukti įtokiąorganizacijąyranaudingadėlįvairiųpriežasčiųdidėjabendrojiapyvarta(mas-toekonomika)susidarogalimybėorgani-zuotibendrųproduktųgamybą(vienijantį juos kaip komponentus specifinius ki-toje šalyje auginamus produktus) gerėjarinkodaraužsimezgaūkininkųryšiaiVisdėltoreikiaįvertintisunkumussukuriaisneišvengiamaisusiduriamatokiuskoope-ratyvussunkiauvaldyti irkontroliuoti jųveikląyranemažaiskirtumųįvairiųšaliųįstatymuoseatsirandaatstumųproblemakalboskliūtysirkt

Nacionalinių kooperatyvų vienijimo-si į internacionalinius kooperatyvus pa-vyzdys ndash danų norvegų ir švedų pienoperdirbimokooperatyvai Jie tarpusavyjesusikooperavęturilabaimoderniųdide-liopajėgumopieniniųgebančiųsavopro-duktuspaskleistivisamepasaulyje

Tarptautinių kooperatyvų plėtroskryptis tokia mažųjų šalių (pvz Liuk-semburgas)kooperatyvaiaktyviauneidi-džiųjų(pvzVokietija)turinčiųsavoganaplačiąvidausrinkąvienijasiįtarptautinesorganizacijas

Taigi nepaisant šalių istorijos eko-nomikos kultūros ir papročių skirtumų

vykstant pasaulėjimo (globalizacijos)reiškiniamsekonomikadarosivisvieno-desnėTaileidžiamanytikaddidėsirko-operatyvųinternacionalizacijasupanašėsorganizaciniai finansiniai rinkodaros irkitikooperatyvųreglamentai

Svarbupažymėtikadvisųlygiųkoope-ratyvųsavininkaisliekanariaikuriepatysarba per savo įgaliotinius dalyvauja visųsvarbių klausimų svarstymo vyksme galibūti išrinkti kooperatyvų sąjungos valdy-bosnariaisirtt

Kuo aukštesnis kooperatyvų susivie-nijimolygistuodidesnėgalimybėįsigytiir naudoti sudėtingesnę brangią įrangąrinktis šiuolaikines technologijas įsteigtirinkodaros tarnybas ir pan Be to esanttokiai sistemai susidaro galimybė į ko-operatyvus vienytis įvairaus pajėgumoprodukcijos augintojams Stambūs ūki-ninkai ir žemėsūkiobendrovėsnenoriaivienijasisusmulkiaisiaisproduktųaugin-tojaisirmielaindashsusaulygiaisSiūlomojesistemoje numatytas atskirai stambiųjųir smulkiųjų augintojų vietinių koopera-tyvų steigimasis Bendromsproblemomsspręsti vietiniai kooperatyvai kaip lygūspartneriai-nariaivienijasiįzoninesirįvi-sosšaliessąjungas(asociacijas)

Kooperatyvų principų modernizavimas globalizacijos sąlygomis

Senų klasikinių kooperatyvų principųaklasislaikymasisgalitrukdytidiegtinau-jasversloorganizavimoformasirjasplės-tiKelipavyzdžiai

bull Viena rimčiausių kooperatiniosąjūdžio problemų ndash valdymo demo-kratiškumasDar 1938m JKrikščiūnasakcentavo bdquoVisas kooperatinis judėjimas iš esmės paremtas demokratiniais prin-cipais Tačiau pastarųjų metu daugelio tautų praktika parodė negyveniškumą ir

Julius RAmANAUSKAS104

dažnai net žalingumą palaidos demo-kratijosldquo Lietuvos kooperatyvai ateityje turi tvarkytis disciplinuotos demokrati-jos pagrindais Pagrindiniai kooperacijos dėsniailtgt organizuotumas disciplina ir planingumas turi būti tie stulpai ant kurių tvirtai remtųsi visas Lietuvos kooperatinis judėjimasldquo JKrikščiūnas (1938)papras-tai ir įtikinamaiparodėkooperatyvųna-riųvaidmenįsavoorganizacijosvaldymebdquoltgt kooperatyvų centruose dirbantys žmonės ltgt turi daug darbo ir ne viską mato kas vietose aktualu ne viską jie nu-jaučia ir supranta taip kaip norėtų vietose dirbantieji žmonėsldquo Taigiprofesoriusdaroišvadąkadaktualiausiusklausimusturė-tųkeltiirspręstibūtentnariai(jųatstovai)kooperatyvųsusirinkimuose

Vis dėlto kooperatyvams stambėjantaugant jų veiklosmastams eiliniamsna-riamsvissunkiaudarosiaktyviaidalyvautikooperatyvovaldymovyksmeKaipžiniakooperatinės demokratijos pagrindas yraprincipas bdquoVienasnarys ndash vienas balsasldquotykiekvienasnarysnepriklausomainuojoapyvartossukooperatyvuirįdėtokapi-taloturipovienąbalsąšisprincipasbuvologiškas kooperatyvuose kurių pagrindi-nistikslasbuvonariųsocialiniųproblemųsprendimas Tuo atveju kai svarbiausiaskooperatyvo tikslas yra narių ekonomi-nių problemų sprendimas daugiau balsų(kaip ir didesnę pelno dalį) turėtų tektinariamskurie labiaunaudojasikoopera-tyvutyturintiemsdidesnęapyvartąJeiatskiraskooperatyvasnorijungtisįstam-biąsias organizacijas koordinuoti savoveikląsukitosjuridinėsformosįmonėmisšioprinciponeįmanoma laikytisModer-nizuodamišįprincipądidelėseorganiza-cijose pagrindinius reikalus sprendžia nevisinariaibetdeleguojaminariųatstovaidalyvauti rinkimuose kontroliuoti admi-nistraciją irpanTamtikroskooperatyvų

atmainoskaibalsųskaičiuspriklausonuopajų skaičiaus atsiranda išsivysčiusiosevalstybėseTaidaugiausianulemiaekono-minėsproblemosirkylapavojaikadatsi-sakiusprivalomosapyvartosbeidemokra-tinių principų kooperatyvas praras savoišskirtinumąnesjissiekianariamspelnoį kooperatyvą buriasi žmonės siekdamibendraispręstiproblemas

Kaikuriosešalyse(pvzJAV)pastebi-masvisryškesnisnutolimasnuoprincipobdquovienasnarysndashvienasbalsasldquoPavyzdžiuibalsuojantcentrinėseasociacijosevietiniųasociacijų balsų skaičius pagal įstatymągali priklausyti atsižvelgiant arba į vieti-niųasociacijųnariųskaičiųarbaįvietiniųasociacijųapyvartossucentrineasociacijadydįPraėjusioamžiauspradžiojekaiku-riaisatvejaisJAVkooperatyvonariųbalsųskaičius priklausė nuo ankstesnių metųindėlioįkooperatyvopelnątynuoapy-vartosdydžio(šapiro1993)Nariobalsųskaičiusbuvoribojamassiekiantišvengtimažumos diktato daugumai Pavyzdžiuipienokooperatyvasgalisuteiktipovienąbalsąuž10tpateiktopienotačiauvienaskooperatyvo narys negali turėti daugiaukaip10balsųNepažeidžiamikooperaty-vų demokratiniai pradai taip pat nariaikurieteikiakooperatinei įmoneidaugiauproduktųarbadaugiaunaudojasijospas-laugomis(prisidedapriekooperatyvosė-kmėsgaunamopelno)turidaugiauteisiųbeigalimybiųdalyvautijovaldymovyks-mešiuoatvejukooperatyvosėkmemažaisuinteresuoti nariai praranda galimybęjampakenktidėlsavanaudiškųpaskatų

Beje tarpukario Lietuvoje į bdquoPienocentroldquo įgaliotinių susirinkimą jo narių(kooperatiniųpienoperdirbimobendro-vių) siunčiamų atstovų skaičius taip patpriklausė nuo pagaminto sviesto kiekioKooperatyvai turėjo teisę siųsti po vienąatstovąuž20tsviestoįbdquoLietūkioldquonarių

šIUOlAIKINIAI KOOPERATINėS VEIKlOS YPATUmAI 105

atstovų susirinkimą kooperatyvai ir jųsąjungos siuntė po vieną atstovą nuo 25tūkstLtapyvartosAbiematvejaisndashkuodidesnė apyvarta tuo daugiau atstovų(balsų)Jųskaičiusnebuvoribojamas jo-kiomisišlygomis

Galimapažymėtikaddabarturtinges-nipajininkaikuriemspriklausokoopera-tinio verslo bdquoliūtoldquo dalis pradeda reika-lautidaugiaubalsųsiekiadidesnėsįtakosTačiau šiuometudaugelyje šaliųdar lai-komasi klasikinio kooperacijos principobdquovienas narys ndash vienas balsasldquo Siekiantpritraukti kuo daugiau ekonomiškai pa-jėgiųnariųįkooperatyvussvarstomaarnevertėtųšiosnuostatosatsisakyti Islan-dijojesudarantįstatusleidžiamapatiemskooperatyvams spręsti kokiais kriterijaisremiantis turi būti atsilyginama koope-ratyvo nariams daugiau už kitus pade-dantiems stiprinti kooperatyvo materia-liąją bazę ar didinti finansinius ištekliusBelgijoje irGraikijoje taip pat linkstamagriežtai nesilaikyti nuostatos bdquovienas na-rysndashvienasbalsasldquo

bull Klasikinis kooperatyvų principasbdquonepelnosiekimasldquorinkossąlygomisgalitrukdytiatskiriemskooperatyvamsturėtipatikimuspartneriusjungtisįasociacijasirpanAtsižvelgiant į tai jaudabardau-gelispasauliokooperatyvųsiekiapelnoirsudaroįvairiusfondusatskiriemsnariamsmokamos premijos teikiamos socialinėslengvatos diferencijuotai skaičiuojamaspajausdydisirpan

bull bdquoAtviros narystėsldquo principas Kaikuriuosenaujosioskartoskooperatyvuo-se (pvz JAV) ribojamas narių skaičius(Stefanson1995) įkooperatyvąpriima-ma tieknarių kiek jųgaliužtikrinti rei-kiamą kooperatyvo finansavimą Tokiekooperatyvai formuoja kapitalą sutei-kiantnariamsteisę įsigytiakcijasAkcijųvertėproporcingažaliavosapimčiaikurią

narysteikiakooperatyvuiužvienąakcijąteikiamas produktų (žaliavos) vienetasTaigi išpirkęs akcijas narys turi didesnęatsakomybęužkooperatyvoveiklą irga-rantuotąsavoišaugintųproduktųrinką

Išvados

1Kooperatyvasšiuometuturibūtitrak-tuojamaskaiporganizacijaveikiantikitų(kito teisinio statuso) firmų apsuptyjeTik toks kooperatyvas globalizacijos są-lygomisužimsderamąvietą rinkojebuskonkurencingasirtenkinssavonariųpo-reikiusTačiauLietuvoje žemėsūkioko-operatyvų skaičiusmetai išmetų beveiknesikeičiair2012mpabaigojejųyratikapie200ndash220Kooperatyvųužimamaže-mėsūkioprodukcijos rinkosdalismažatik pieno gamintojai parduoda per savosurinkimo ir perdirbimo kooperatyvusapie30procprodukcijos

2 Globalizacijos laikotarpiu vis la-biau aštrėja konkurencija rinkoje veikiadidelėsžemėsūkioproduktųperdirbimoir prekybos korporacijos todėl koopera-tyvaituribūtiitinstiprūsekonomiškaiirkonkurencingi Manoma kad tokiomissąlygomis kooperatyvų veikloje ateityješaliasocialiniųvisdidesnįsvorįturėseko-nominiaimotyvai

3 Kooperatyvai vangiai steigiasi irvystosidėl įvairiųpriežasčiųdažniausiaisusikuriamažikooperatyvainesugeban-tys konkuruoti su stambiosiomis įmo-nėmis neatsižvelgiama į Lietuvos žemėsūkioypatumus(šaliastambiųjųūkininkųyra didelis skaičius smulkiųjų) jie stei-giasiirveikiaremdamiesisenais(tradici-niais)žemėsūkiokooperatyvųprincipaisirįstatyminebazekuriųbesąlygiškaslai-kymasis turi neigiamą įtaką žemės ūkiokooperatyvųplėtrai

Julius RAmANAUSKAS106

4 Tikėtina kad ateityje Lietuvojetradiciniai (maži) kooperatyvai išliks tiktokioseveiklossritysekurnereikiaaukš-totechnologinio lygiogamybojedaug irlabaikvalifikuotųdarbuotojųspecialistųt y ten kur nereikia stambaus kapitaloBe tradicinių kooperatyvų vis didesnęreikšmęturėsnaujiejivertikaliosiosverslointegracijosdariniaindashvertikaliosiosvers-logrupėsJiejungsžemėsūkioproduktųaugintojus(jųkooperatyvus)perdirbimoįmonesfinansinesdraudimoorganizaci-jasmoksliniotyrimoinstitutustarptauti-nesprekybosorganizacijasirkt

5 Dalyvaudami stambiose verslogrupėse kooperatyvai turi veikti pagalmodernizuotusprincipus

bull siekiant pritraukti kuo daugiauekonomiškaipajėgiųnariųįkooperatyvusatsisakytinuostatosbdquovienasnarysndashvienasbalsasldquo ir sudarant įstatus leisti patiemskooperatyvamsspręstibalsavimotvarką

bull klasikinis kooperatyvų principasbdquonepelnosiekimasldquorinkossąlygomisgalitrukdytiatskiriemskooperatyvamsturėtipatikimuspartneriusjungtisįasociacijasir panAtsižvelgiant į tai bdquone pelno sie-kimoldquoprincipasturėtųbūtitaikomasviensocialinėspaskirtieskooperatyvams

bull pakeistiįstatyminębazęsuteikiantkooperatyvųnariamsteisęįsigytiakcijaskuriųvertėproporcingažaliavosapimčiai(kooperatyvonarioapyvartossukoopera-tineįmone)

1 Arizmendiarrieta J M (2005) InstitutionalchallengesfortheCooperativeMovementintheEuropeanUnionndashSpainEzaiFoundation

2 Baltramijūnas S (1938) Kooperatinis auklėjimasšvietimasbeipropagandandashKaunas

3 Bhuyan S (2007)The bdquoPeopleldquo Factor inCo-operatives AnAnalysis ofMembersrsquo AttitudesandBehaviorCanadianJournalofAgriculturalEconomicsRevue canadienne drsquoagroeconomieVol55Issue3

4 Cobia D (1989) Cooperatives in Agriculture ndashNewJersey

5 čaplikasA(2012)KooperatyvaiįsikuriairdingstaValstiečiųlaikraštisNr12

6 Fauquet G (1938) Kooperatinis ūkio sektoriusLietuvoskooperatininkųsektoriusndashKaunas

7 Franks JRMcGloinA (2007)Environmentalco-operativesas instrumentsfordeliveringacross-farmenvironmentalandruralpolicyobjectivesLes-sonsfortheUKJournalofRuralStudiesNo23

8 Kooperuotosveiklosgalimybės ir įtakarinkaiSe-minarų medžiaga (2013) Prieiga per internetąlthttpwwwzurltindexphp1148809388gt[žiūrėta20130310]

9 Krikščiūnas J (1938) Kooperatyvų darbo planavi-masndashKaunasLietuvoskooperatyvųtaryba

10KrikščiūnasJ(1929)Žemėsūkiokooperacijosplė-tojimoreikaluTalkaNr9ndash10

11Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių(kooperatyvų) įstatymas Prieiga per internetąlthttpwwwistatymasltistatymaikooperatiniu_bendroviu_kooperatyvu_istatymashtmgt [žiūrėta20120601]

12Melnikiene RVidickieneD (2006)Knowledgemanagement based agriculturas cooperation poli-cyinLithuaniaManagementtheoryandstudiesforruralbusinessandinfra-structuredevelopmentNo1(7)

13Merrett ChDWaltzerN (2004) Cooperativesandlocaldevelopmenttheoryandapplicationsforthe21stcenturyndashNewyorkandLondonEnglandMESharpeArmonk

14Mooney P H (2004) Democratizing Rural Eco-nomy Institutional Friction Sustainable StruggleandtheCooperativeMovementRuralSociologyVol69No1

15PareigienėLRibašauskienėE(2008)KooperacijosplėtrosvertinimasManagementtheoryandstudiesforruralbusinessandinfrastructuredevelopmentNr1(12)

16RamanauskasJ(2006)Kooperatyvųplėtraglobali-zacijossąlygomisManagementtheoryandstudies

Literatūra

Julius RAmANAUSKAS98

2ndash3hažemės)kuriegaminapalygintine-mažaiproduktųStambesniųūkininkųdarlabainedaugBūdamiekonomiškaiirtech-niškaipajėgesni ir stambiejiūkininkai iržemės ūkio bendrovės nėra suinteresuotikooperuotissusmulkiaisiaisproduktųga-mintojaisTuribūtiparengtassmulkiųjųirstambiųjųūkininkųkooperavimosi teori-nismodelis

Nemažiausvarbuatsižvelgtiįvykstan-čius globalizacijos reiškinius Apibūdi-nant kooperatyvą paprastai įvertinamosdvibdquomedaliopusėsldquo

bull kooperatyvas kaip socialinis žem-dirbių judėjimas siekiantis mažinti be-darbystę gerinti žemdirbių švietimąkvalifikaciją gerinti gyvenimo kokybę irpan

bull kooperatyvas kaip organizacinėįmonės forma turinti ekonominius tiks-lusirnesprendžiantisocialiniųproblemų

Remiantismokslinės ir kt literatūrosšaltiniais autoriaus sudaryta žemės ūkio

kooperatyvųevoliucijaįvairiaisistoriniaisetapaispavaizduotaschemoje(2pav)

Kuriantispirmiesiemskooperatyvamsjųsocialiniai(demokratijos) irekonomi-niaitikslaisutapo(kaikuriaisatvejaisso-cialiniaitikslainetgidominavo)Ilgąlaikąekonominiai tikslai buvo tik priemonėspręstisocialinesproblemasirkurkasvė-liaukovojesukapitalistinėmis įmonėmisjie įgavo vis didesnę reikšmę Vis dėltosvarbukadkooperatyvaiyrabūtenttokiaorganizacija kuri geriausiu būdu sudarosąlygassuderintiversloekonominįgyvy-bingumąirsocialinęjoatsakomybę

Kooperatyvų plėtra

šiuometukooperatyvąreikiavertintikaipdalįsistemoskurisusidedaiškooperatyvonariųirdarbuotojųklientų(pirkėjaiper-dirbėjaiprekybininkai)tiekėjųbendruo-menės regiono ir šalies Globalizacijoslaikotarpiuvislabiauaštrėjakonkurencija

1 lentelėKooperatyvų užimama žemės ūkio produkcijos rinkos dalis kai kuriose Europos šalyse

šalis Pienas Vaisiaidaržovės GrūdaiAustrija 90 nd 60Belgija 50 90 ndDanija 93 25 87DBritanija 98 45 20Graikija 20 50 49Islandija 100 nd 69Ispanija 35 40 20Italija 38 41 15Lietuva (2012) 30 5 10Liuksemburgas 80 nd 70Olandija 82 96 ndPortugalija 90 35 ndPrancūzija 49 50 75Suomija 94 nd ndšvedija 99 60 75Vokietija 60 60 nd

šIUOlAIKINIAI KOOPERATINėS VEIKlOS YPATUmAI 99

buvusividausšaliųrinkaprasiplečia(pro-duktaibdquokertasienasldquonetikESbetirkitųvalstybių) rinkoje veikia didelės žemėsūkio produktų perdirbimo ir prekyboskorporacijos atsiranda Rytų šalių piges-nių produktų bdquoatėjimoldquo į rinką grėsmėTokiomissąlygomiskooperatyvaituribūtiitinstiprūsekonomiškaiirkonkurencingitodėl suprantama kad ateityje dominuosekonominiai motyvai Visgi pagal visasorganizacijų darnaus vystymosi taisykleskooperatyvai negali nekreipti dėmesio įsocialiniusiraplinkosaugosveiksnius

Siekiant išlikti visateisiais globaliza-cijos sistemoje kooperatyvai veikiantysįvairiųteisiniųformųorganizacijųapsup-tyje turi užimti savo teisėtą vietą rinko-jeTik tokskooperatyvasbuskonkuren-cingas ir sugebės patenkinti savo nariųporeikius

Neaiškus ir prieštaringas (nors la-bai viliojantis)noras kurti savarankiškus

dideliuskooperatyvuskuriemsįkurtirei-kiadideliųinvesticijųaukštųtechnologi-jųišvystytosrinkosdaugaukštoskvalifi-kacijosspecialistųirttSuprantamakadtokiamkooperatyvuiįsteigtireikiadideliųpradiniųlėšųkuriųžemėsūkioprodukci-josaugintojaineturiTaigikylanatūralusnoras pasinaudoti ES teikiamomis lėšo-misDejačiaslypinemažaspavojus

Kooperatyvų vystymasis gali būti sė-kmingas tik tokiuatveju jeibus išnagri-nėtos ir kritiškai įvertintos ankstesniųkooperatyvų patirtys ir klaidos Net irmažiausios klaidos gali būti reikšmingos(mažasakmenukasdidelįvežimąverčia)betkaikuriepagrindiniaiprincipaidažnaipažeidžiamiNuoxIx amžiaus pradžiospasaulyje pradėti bandymai įkurti koo-peratyvusbetvisijiebuvonesėkmingiIrštai1844mDidžiosiosBritanijosmiesteRochdaleįkurtaspirmasissėkmingaivei-kiantiskooperatyvasVienaišsvarbiausių

Kooperatyvai

Ekonominiai tikslai Socialiniai tikslai

Kapitalizmo Finansavimas Solidarumas su sau lygiais pradžia prekyba + Demokratiškas valdymas

Kapitalizmo Produktų + Socialinės lengvatosplėtra perdirbimas

Globalizacijos Veiklos + Kultūriniai poreikiaipradžia įvairinimas

Ekonomikos Agropramoninė + Bendruomeninių problemų globalizacija integracija sprendimas

Istoriniai etapai

2 pav Kooperatyvų evoliucija

Julius RAmANAUSKAS100

(pirmoji)šiokooperatyvotaisyklėskam-bėjo taip bdquoKooperatyvo veiklai reikalingą kapitalą turi sudėti patys nariaildquo Lietu-vos Respublikos kooperatinių bendrovių(kooperatyvų) įstatyme(LietuvosRespu-blikos kooperatinių bendrovių (koope-ratyvų) įstatymas 2012) taip pat įrašytabdquoKooperatinė bendrovė ndash įstatymų nu-statyta tvarka ltgt įsteigta įmonė skirtanariųekonominiamssocialiniamsirkul-tūriniamsporeikiamstenkinti Josnariai įneša lėšas kapitalui sudaryti tarpusavyjepasiskirstorizikąirnaudąldquo

Atsakydami į klausimą bdquoKokie yra Jūsų kooperatyvo vystymosi trikdžiaildquo daugelisrespondentųteigėkadyranema-žaikooperatyvonariųkuriekooperatinęįmonęnevertinakaipnuosavądarinįšiosproblemospriežastistakadnariaimažaiprisidedaprieįmonėskūrimodažnaiko-operatyvoįsikūrimuinaudojamosneūki-ninkų-nariųnuosavosbetskolintosarbaESparamoslėšos

šisąlygayralemiamanesįnešęsavas (arba pasiskolintas) lėšas kooperatyvonariai pasijaučia savo įmonės šeiminin-kais pradeda ją branginti aktyviai daly-vaujajosveiklojepristatovisąsavoišau-gintąprodukcijątiksavoįmonei(netjeigukitosįmonėssiūlokeliaiscentaisdidesneskainas)Taigiįšiąsąlygąpaprastainekrei-piama dėmesio nors šio principo pažei-dimasyravienaišsvarbiausiųpriežasčiųnulemiančiųdaugelioįsteigtųkooperaty-vų žlugimą bdquokooperatiniais pagrindaisldquo(o faktiškai valstybės lėšomis) KupiškyjeįkurtosdidelėspienoperdirbimobdquoAukš-taitijos pienasldquo Vilniuje daržovių preky-bos Plungės rajone prancūzų finansuo-jamų įsteigtų kelių techninių paslaugų(agroserviso) organizacijų nesėkmes šiąpatirtįnevaliapamirštiirdabarsteigiantkooperatyvusnežemėsūkioprodukcijosaugintojųbetESirvalstybėslėšomis

Taigi steigti stambias kooperatinesįmones yra problemiška todėl atrodokad ateityje tradiciniai kooperatyvai liksir steigsis tik paslaugų produktų surin-kimopirminioapdorojimosaugojimoirktsritysePerspektyvūsirmažikoopera-tyvaikuriegaminsatitinkančiusvietiniųgyventojų skonį ir tradicijas produktusTokie vietiniai nekonkuruojantys su ga-lingomis perdirbimo įmonėmis koo-peratyvai yra Vokietijoje Prancūzijoješvedijoje irNyderlanduose Jų produktųetiketėse žymima kooperatyvo nario pa-vardė adresas telefono numeris bei kitiduomenysapiejį

Labai svarbiproblemandashkooperatyvųfinansavimo organizavimas Nors svar-biausioji kooperatyvų užduotis yra ten-kinti narių poreikius sudaryti palankiaspaskolų teikimoproduktų laikymoper-dirbimo realizavimo paslaugų teikimosąlygastačiaujiemstaippatlabaisvarbusirekonominisveiklosnaudingumasTokįnaudingumągaliužtikrintitikkonkuren-cingi dideli kooperatyvai Jie yrapažan-gesni gali konkuruoti su kitomis įmo-nėmis yra naudingi daugeliui ūkininkųDejajiemsfinansuotireikiadaugiaulėšųkurių ūkininkai paprastai neturi todėlįsteigti tokią įmonęarbaplėsti josveikląšiuometuyraproblemiškaūkininkųko-operatyvų steigimą galėtų remti valstybėarbakitisuinteresuotikooperatyvųsėkmefiziniai ar juridiniai asmenys neturintysapyvartos su kooperatine įmone TačiaupagalKooperatiniųbendrovių (koopera-tyvų)įstatymątokieasmenysnegalibūtikooperatyvonariaiTaigi investicijomsiššaliesnėra juridiniopagrindoBe to to-kiostiesioginėsinvesticijos(arbagaranti-jųsuteikimas)kuriųinvestitoriusnegalėsreikiamaikontroliuotiyrarizikingos

šiąproblemągalėtųpadėtiišspręstiko-manditiniai kooperatyvai (Ramanauskas

šIUOlAIKINIAI KOOPERATINėS VEIKlOS YPATUmAI 101

2006) kuriuos sudaro bendrosios įmo-nės vardu veikiantys kooperatyvo nariaiir komanditoriai Komanditoriais galėtųbūtivalstybėsinstitucijosbankaikreditounijosįvairūsfondaiakcinėsbendrovėsprivatūs asmenys ir kt Komanditiniaikooperatyvai paspartintų ir palengvintųžemės ūkio kooperatyvų kūrimą jų vei-kląirkartupašalintųdaugelįšiandieniniųžemėsūkiofinansavimoproblemų

Organizuojant vietinius žemės ūkiokooperatyvusgeriauįjuostelktipanašiosturtinėsirsocialinėspadėtiesnariusTo-kiuosekooperatyvuosebūtųmažiaubiu-rokratizmo ir daugiau demokratijos Jieturėtųburtisįantrojolygiokooperatyvus(stambiąsias sąjungas) kurių valdymasgrindžiamas modernizuotais principaisBe to jie galėtų burtis į asociacijas arbaintegruotis (vertikalioji integracija) suskirtingoteisiniostatusožemėsūkiopro-dukcijosperdirbėjaisirprekybininkais

Žemdirbių gamintojų organizacijos

Su kooperatyvų plėtra susijęs gamintojųorganizacijų idėjos įgyvendinimas o taisudarogalimybękooperatyvamspasinau-dotiESfondųparama

Gamintojų organizacija ndash tai žemėsūkio produkcijos (šiuo metu ndash vaisių irdaržovių)augintojųiniciatyvaįsteigtasirvalstybės nustatyta tvarka įregistruotasžemės ūkio subjektas turintis juridinioasmensteises(pvzkooperatyvas)irpri-pažintasŽemėsūkioministerijosJuridi-nisasmuoturiturėtinemažiaukaippen-kis narius o realizuojamos produkcijosvertėpermetusndashsiektidaugiaukaip500tūkst litų Juridinis asmuo įstatuose turikeltisaušiuostikslus

bull užtikrinti kad gamyba būtų pla-nuojama ir suderinta su paklausa ypačkokybėsirkiekybėsatžvilgiais

bull skatinti savo narių pagamintųproduktų pasiūlos ir pateikimo rinkaikoncentraciją

bull optimizuoti gamybos išlaidas irstabilizuotigamintojokainas

bull skatinti auginimo technologijųgamybosmetodųiraplinkosapsaugosat-žvilgiupatikimosatliekųtvarkymoprak-tikosnaudojimą ypač siekiant apsaugotivandens dirvožemio ir kraštovaizdžiokokybę išsaugoti ir (arba)puoselėtibio-loginęįvairovę

Gamintojų organizacijos nariai yraįpareigotilaikytisjuridinioasmenspriim-tų taisyklių susijusiųsugamybosatskai-tomybepačiagamybarealizacijairaplin-kos apsauga per gamintojų organizacijąrealizuoti visą turimą produkciją (išsky-rus ES reglamentų numatytas išimtis)mokėti įstatuose numatytus finansiniusįnašusveiklosfonduisukurtiiratnaujintiJuridinisasmuoturiaprūpintisavonariustechninėmisproduktųlaikymopakavimoir realizavimo priemonėmis Taisyklėsereikalaujama kad gamintojų organizaci-jos nariai visą savo išaugintą produkcijąparduotųpergamintojųorganizacijąTiknedidelė jos dalis gali būti parduodamatiesiogiaivartotojams

Taiginorsgamintojųorganizacijųidė-josįgyvendinimassusijęssukooperatyvųplėtratačiaukaipminėtadėleilėsprie-žasčių (Pareigienė Ribašauskienė 2008Ramanauskas 2007) Lietuvoje koopera-tyvaisteigiamivangiaidaugumajųmažiturintys nedidelį narių skaičių ir mažąapyvartą Suprantama kad tokio mažokooperatyvo gavusio gamintojų organi-zacijos pripažinimą nariams bus mažainaudosnesparamosdydispriklausonuoorganizacijos rinkoje parduodamos pro-dukcijos vertės t y nuo apyvartos Taiyra viena iš priežasčių dėl kurios Lietu-vojenėrapripažintaneivienagamintojų

Julius RAmANAUSKAS102

organizacijaManomakadišeitisndashstam-biųjų kooperatyvų turinčių didelę apy-vartą kūrimasis tačiau šalyje atstumaitarp stambiųjų vaisių ir daržovių augin-tojų yra dideli ir jiems sunku susiburti įkooperatyvą Smulkūs augintojai neturipakankamai lėšųkooperatyvosukūrimuiir išlaikymui (brangu ištisusmetus išlai-kytiadministraciją)jųapyvartabusmažairdėltojiemsneįmanomaužimtitinkamąvietą ir išsilaikyti rinkoje Todėl siūlomakurti kooperatyvų sistemą jungiančiąsmulkiuosius ir stambiuosius augintojusSiūloma jungtis teritorijos požiūriu vie-tiniai (pirmojo lygio) zoniniai (antrojolygio)visosšalies(trečiojolygio)irtarp-tautiniaiįvairauslygiokooperatyvųsiste-mapavaizduota(3pav)

Vietiniai (pirmo lygio) kooperatyvaigali imtis žemės ūkio produkcijos (pvzuogųvaisiųarirdaržovių)derliaussu-rinkimo ir transportavimo Jie vienytųpalyginti nedidelės teritorijos augintojus(pvzrajono)Mažųvietiniųkooperatyvųprivalumasndashnariainuosenopažįstavie-naskitąžinokiekvienonariogebėjimustodėlbūtųlengviaususiburtiišrinktiko-operatyvovaldybąirkitusvadovusTokiekooperatyvaiyrapatrauklūs jie savaran-kiški mažai priklauso nuo kitų lengvainarių kontroliuojami ir pan Vietiniaikooperatyvai gali sukurti antrojo lygiokooperatyvus arba jungtis su akcinėmisbendrovėmis

Zoniniai (antro lygio) ndash vietiniųkooperatyvų kooperatyvai bet kaip ir

V isos šalies (3 lygis)

2

1 2 n

1 n2

1

Kooperatyvų asociacija(tarptautinė prekyba)

Zoniniai kooperatyvai (2 lygis)Produkcijos pirminis apdorojimas (pvz pieno nugriebimas uogų šaldymas)

Koopertyvų nariai(produkcijos augintojai)

Koopertyvų nariai(produkcijos augintojai)

Vietiniai kooperatyvai (1 lygis) Produkcijos surinkimas

3 pav Kooperatyvų sąjungos (asociacijos) modelio sistema

šIUOlAIKINIAI KOOPERATINėS VEIKlOS YPATUmAI 103

vietiniai priklauso teritorinių koopera-tyvųgrupeiirvienijadidesnėsteritorijosžemdirbiusJiesteigiamivienoarkeliųra-jonųmastu naudoja didelius šaldytuvusirpanZoniniaikooperatyvaigalisukurtitrečiojolygiokooperatyvus

Visos šalies (trečio lygio) ndash prekyboskooperatyvaivienytųantrojolygiokoope-ratyvusprekiaujančiusšaliesirtarptauti-niumastuTokiekooperatyvaigalibūtiirtarptautiniai Tarptautiniai ryšiai ir ben-drųsuužsieniožemdirbiaiskooperatyvųsteigimasdalyvavimastarptautiniųorga-nizacijų veikloje suaktyvina nacionalinįžemėsūkiokooperatyvųveiklosplėtojimąSteigti tarptautinę sąjungą ar įsitraukti įtokiąorganizacijąyranaudingadėlįvairiųpriežasčiųdidėjabendrojiapyvarta(mas-toekonomika)susidarogalimybėorgani-zuotibendrųproduktųgamybą(vienijantį juos kaip komponentus specifinius ki-toje šalyje auginamus produktus) gerėjarinkodaraužsimezgaūkininkųryšiaiVisdėltoreikiaįvertintisunkumussukuriaisneišvengiamaisusiduriamatokiuskoope-ratyvussunkiauvaldyti irkontroliuoti jųveikląyranemažaiskirtumųįvairiųšaliųįstatymuoseatsirandaatstumųproblemakalboskliūtysirkt

Nacionalinių kooperatyvų vienijimo-si į internacionalinius kooperatyvus pa-vyzdys ndash danų norvegų ir švedų pienoperdirbimokooperatyvai Jie tarpusavyjesusikooperavęturilabaimoderniųdide-liopajėgumopieniniųgebančiųsavopro-duktuspaskleistivisamepasaulyje

Tarptautinių kooperatyvų plėtroskryptis tokia mažųjų šalių (pvz Liuk-semburgas)kooperatyvaiaktyviauneidi-džiųjų(pvzVokietija)turinčiųsavoganaplačiąvidausrinkąvienijasiįtarptautinesorganizacijas

Taigi nepaisant šalių istorijos eko-nomikos kultūros ir papročių skirtumų

vykstant pasaulėjimo (globalizacijos)reiškiniamsekonomikadarosivisvieno-desnėTaileidžiamanytikaddidėsirko-operatyvųinternacionalizacijasupanašėsorganizaciniai finansiniai rinkodaros irkitikooperatyvųreglamentai

Svarbupažymėtikadvisųlygiųkoope-ratyvųsavininkaisliekanariaikuriepatysarba per savo įgaliotinius dalyvauja visųsvarbių klausimų svarstymo vyksme galibūti išrinkti kooperatyvų sąjungos valdy-bosnariaisirtt

Kuo aukštesnis kooperatyvų susivie-nijimolygistuodidesnėgalimybėįsigytiir naudoti sudėtingesnę brangią įrangąrinktis šiuolaikines technologijas įsteigtirinkodaros tarnybas ir pan Be to esanttokiai sistemai susidaro galimybė į ko-operatyvus vienytis įvairaus pajėgumoprodukcijos augintojams Stambūs ūki-ninkai ir žemėsūkiobendrovėsnenoriaivienijasisusmulkiaisiaisproduktųaugin-tojaisirmielaindashsusaulygiaisSiūlomojesistemoje numatytas atskirai stambiųjųir smulkiųjų augintojų vietinių koopera-tyvų steigimasis Bendromsproblemomsspręsti vietiniai kooperatyvai kaip lygūspartneriai-nariaivienijasiįzoninesirįvi-sosšaliessąjungas(asociacijas)

Kooperatyvų principų modernizavimas globalizacijos sąlygomis

Senų klasikinių kooperatyvų principųaklasislaikymasisgalitrukdytidiegtinau-jasversloorganizavimoformasirjasplės-tiKelipavyzdžiai

bull Viena rimčiausių kooperatiniosąjūdžio problemų ndash valdymo demo-kratiškumasDar 1938m JKrikščiūnasakcentavo bdquoVisas kooperatinis judėjimas iš esmės paremtas demokratiniais prin-cipais Tačiau pastarųjų metu daugelio tautų praktika parodė negyveniškumą ir

Julius RAmANAUSKAS104

dažnai net žalingumą palaidos demo-kratijosldquo Lietuvos kooperatyvai ateityje turi tvarkytis disciplinuotos demokrati-jos pagrindais Pagrindiniai kooperacijos dėsniailtgt organizuotumas disciplina ir planingumas turi būti tie stulpai ant kurių tvirtai remtųsi visas Lietuvos kooperatinis judėjimasldquo JKrikščiūnas (1938)papras-tai ir įtikinamaiparodėkooperatyvųna-riųvaidmenįsavoorganizacijosvaldymebdquoltgt kooperatyvų centruose dirbantys žmonės ltgt turi daug darbo ir ne viską mato kas vietose aktualu ne viską jie nu-jaučia ir supranta taip kaip norėtų vietose dirbantieji žmonėsldquo Taigiprofesoriusdaroišvadąkadaktualiausiusklausimusturė-tųkeltiirspręstibūtentnariai(jųatstovai)kooperatyvųsusirinkimuose

Vis dėlto kooperatyvams stambėjantaugant jų veiklosmastams eiliniamsna-riamsvissunkiaudarosiaktyviaidalyvautikooperatyvovaldymovyksmeKaipžiniakooperatinės demokratijos pagrindas yraprincipas bdquoVienasnarys ndash vienas balsasldquotykiekvienasnarysnepriklausomainuojoapyvartossukooperatyvuirįdėtokapi-taloturipovienąbalsąšisprincipasbuvologiškas kooperatyvuose kurių pagrindi-nistikslasbuvonariųsocialiniųproblemųsprendimas Tuo atveju kai svarbiausiaskooperatyvo tikslas yra narių ekonomi-nių problemų sprendimas daugiau balsų(kaip ir didesnę pelno dalį) turėtų tektinariamskurie labiaunaudojasikoopera-tyvutyturintiemsdidesnęapyvartąJeiatskiraskooperatyvasnorijungtisįstam-biąsias organizacijas koordinuoti savoveikląsukitosjuridinėsformosįmonėmisšioprinciponeįmanoma laikytisModer-nizuodamišįprincipądidelėseorganiza-cijose pagrindinius reikalus sprendžia nevisinariaibetdeleguojaminariųatstovaidalyvauti rinkimuose kontroliuoti admi-nistraciją irpanTamtikroskooperatyvų

atmainoskaibalsųskaičiuspriklausonuopajų skaičiaus atsiranda išsivysčiusiosevalstybėseTaidaugiausianulemiaekono-minėsproblemosirkylapavojaikadatsi-sakiusprivalomosapyvartosbeidemokra-tinių principų kooperatyvas praras savoišskirtinumąnesjissiekianariamspelnoį kooperatyvą buriasi žmonės siekdamibendraispręstiproblemas

Kaikuriosešalyse(pvzJAV)pastebi-masvisryškesnisnutolimasnuoprincipobdquovienasnarysndashvienasbalsasldquoPavyzdžiuibalsuojantcentrinėseasociacijosevietiniųasociacijų balsų skaičius pagal įstatymągali priklausyti atsižvelgiant arba į vieti-niųasociacijųnariųskaičiųarbaįvietiniųasociacijųapyvartossucentrineasociacijadydįPraėjusioamžiauspradžiojekaiku-riaisatvejaisJAVkooperatyvonariųbalsųskaičius priklausė nuo ankstesnių metųindėlioįkooperatyvopelnątynuoapy-vartosdydžio(šapiro1993)Nariobalsųskaičiusbuvoribojamassiekiantišvengtimažumos diktato daugumai Pavyzdžiuipienokooperatyvasgalisuteiktipovienąbalsąuž10tpateiktopienotačiauvienaskooperatyvo narys negali turėti daugiaukaip10balsųNepažeidžiamikooperaty-vų demokratiniai pradai taip pat nariaikurieteikiakooperatinei įmoneidaugiauproduktųarbadaugiaunaudojasijospas-laugomis(prisidedapriekooperatyvosė-kmėsgaunamopelno)turidaugiauteisiųbeigalimybiųdalyvautijovaldymovyks-mešiuoatvejukooperatyvosėkmemažaisuinteresuoti nariai praranda galimybęjampakenktidėlsavanaudiškųpaskatų

Beje tarpukario Lietuvoje į bdquoPienocentroldquo įgaliotinių susirinkimą jo narių(kooperatiniųpienoperdirbimobendro-vių) siunčiamų atstovų skaičius taip patpriklausė nuo pagaminto sviesto kiekioKooperatyvai turėjo teisę siųsti po vienąatstovąuž20tsviestoįbdquoLietūkioldquonarių

šIUOlAIKINIAI KOOPERATINėS VEIKlOS YPATUmAI 105

atstovų susirinkimą kooperatyvai ir jųsąjungos siuntė po vieną atstovą nuo 25tūkstLtapyvartosAbiematvejaisndashkuodidesnė apyvarta tuo daugiau atstovų(balsų)Jųskaičiusnebuvoribojamas jo-kiomisišlygomis

Galimapažymėtikaddabarturtinges-nipajininkaikuriemspriklausokoopera-tinio verslo bdquoliūtoldquo dalis pradeda reika-lautidaugiaubalsųsiekiadidesnėsįtakosTačiau šiuometudaugelyje šaliųdar lai-komasi klasikinio kooperacijos principobdquovienas narys ndash vienas balsasldquo Siekiantpritraukti kuo daugiau ekonomiškai pa-jėgiųnariųįkooperatyvussvarstomaarnevertėtųšiosnuostatosatsisakyti Islan-dijojesudarantįstatusleidžiamapatiemskooperatyvams spręsti kokiais kriterijaisremiantis turi būti atsilyginama koope-ratyvo nariams daugiau už kitus pade-dantiems stiprinti kooperatyvo materia-liąją bazę ar didinti finansinius ištekliusBelgijoje irGraikijoje taip pat linkstamagriežtai nesilaikyti nuostatos bdquovienas na-rysndashvienasbalsasldquo

bull Klasikinis kooperatyvų principasbdquonepelnosiekimasldquorinkossąlygomisgalitrukdytiatskiriemskooperatyvamsturėtipatikimuspartneriusjungtisįasociacijasirpanAtsižvelgiant į tai jaudabardau-gelispasauliokooperatyvųsiekiapelnoirsudaroįvairiusfondusatskiriemsnariamsmokamos premijos teikiamos socialinėslengvatos diferencijuotai skaičiuojamaspajausdydisirpan

bull bdquoAtviros narystėsldquo principas Kaikuriuosenaujosioskartoskooperatyvuo-se (pvz JAV) ribojamas narių skaičius(Stefanson1995) įkooperatyvąpriima-ma tieknarių kiek jųgaliužtikrinti rei-kiamą kooperatyvo finansavimą Tokiekooperatyvai formuoja kapitalą sutei-kiantnariamsteisę įsigytiakcijasAkcijųvertėproporcingažaliavosapimčiaikurią

narysteikiakooperatyvuiužvienąakcijąteikiamas produktų (žaliavos) vienetasTaigi išpirkęs akcijas narys turi didesnęatsakomybęužkooperatyvoveiklą irga-rantuotąsavoišaugintųproduktųrinką

Išvados

1Kooperatyvasšiuometuturibūtitrak-tuojamaskaiporganizacijaveikiantikitų(kito teisinio statuso) firmų apsuptyjeTik toks kooperatyvas globalizacijos są-lygomisužimsderamąvietą rinkojebuskonkurencingasirtenkinssavonariųpo-reikiusTačiauLietuvoje žemėsūkioko-operatyvų skaičiusmetai išmetų beveiknesikeičiair2012mpabaigojejųyratikapie200ndash220Kooperatyvųužimamaže-mėsūkioprodukcijos rinkosdalismažatik pieno gamintojai parduoda per savosurinkimo ir perdirbimo kooperatyvusapie30procprodukcijos

2 Globalizacijos laikotarpiu vis la-biau aštrėja konkurencija rinkoje veikiadidelėsžemėsūkioproduktųperdirbimoir prekybos korporacijos todėl koopera-tyvaituribūtiitinstiprūsekonomiškaiirkonkurencingi Manoma kad tokiomissąlygomis kooperatyvų veikloje ateityješaliasocialiniųvisdidesnįsvorįturėseko-nominiaimotyvai

3 Kooperatyvai vangiai steigiasi irvystosidėl įvairiųpriežasčiųdažniausiaisusikuriamažikooperatyvainesugeban-tys konkuruoti su stambiosiomis įmo-nėmis neatsižvelgiama į Lietuvos žemėsūkioypatumus(šaliastambiųjųūkininkųyra didelis skaičius smulkiųjų) jie stei-giasiirveikiaremdamiesisenais(tradici-niais)žemėsūkiokooperatyvųprincipaisirįstatyminebazekuriųbesąlygiškaslai-kymasis turi neigiamą įtaką žemės ūkiokooperatyvųplėtrai

Julius RAmANAUSKAS106

4 Tikėtina kad ateityje Lietuvojetradiciniai (maži) kooperatyvai išliks tiktokioseveiklossritysekurnereikiaaukš-totechnologinio lygiogamybojedaug irlabaikvalifikuotųdarbuotojųspecialistųt y ten kur nereikia stambaus kapitaloBe tradicinių kooperatyvų vis didesnęreikšmęturėsnaujiejivertikaliosiosverslointegracijosdariniaindashvertikaliosiosvers-logrupėsJiejungsžemėsūkioproduktųaugintojus(jųkooperatyvus)perdirbimoįmonesfinansinesdraudimoorganizaci-jasmoksliniotyrimoinstitutustarptauti-nesprekybosorganizacijasirkt

5 Dalyvaudami stambiose verslogrupėse kooperatyvai turi veikti pagalmodernizuotusprincipus

bull siekiant pritraukti kuo daugiauekonomiškaipajėgiųnariųįkooperatyvusatsisakytinuostatosbdquovienasnarysndashvienasbalsasldquo ir sudarant įstatus leisti patiemskooperatyvamsspręstibalsavimotvarką

bull klasikinis kooperatyvų principasbdquonepelnosiekimasldquorinkossąlygomisgalitrukdytiatskiriemskooperatyvamsturėtipatikimuspartneriusjungtisįasociacijasir panAtsižvelgiant į tai bdquone pelno sie-kimoldquoprincipasturėtųbūtitaikomasviensocialinėspaskirtieskooperatyvams

bull pakeistiįstatyminębazęsuteikiantkooperatyvųnariamsteisęįsigytiakcijaskuriųvertėproporcingažaliavosapimčiai(kooperatyvonarioapyvartossukoopera-tineįmone)

1 Arizmendiarrieta J M (2005) InstitutionalchallengesfortheCooperativeMovementintheEuropeanUnionndashSpainEzaiFoundation

2 Baltramijūnas S (1938) Kooperatinis auklėjimasšvietimasbeipropagandandashKaunas

3 Bhuyan S (2007)The bdquoPeopleldquo Factor inCo-operatives AnAnalysis ofMembersrsquo AttitudesandBehaviorCanadianJournalofAgriculturalEconomicsRevue canadienne drsquoagroeconomieVol55Issue3

4 Cobia D (1989) Cooperatives in Agriculture ndashNewJersey

5 čaplikasA(2012)KooperatyvaiįsikuriairdingstaValstiečiųlaikraštisNr12

6 Fauquet G (1938) Kooperatinis ūkio sektoriusLietuvoskooperatininkųsektoriusndashKaunas

7 Franks JRMcGloinA (2007)Environmentalco-operativesas instrumentsfordeliveringacross-farmenvironmentalandruralpolicyobjectivesLes-sonsfortheUKJournalofRuralStudiesNo23

8 Kooperuotosveiklosgalimybės ir įtakarinkaiSe-minarų medžiaga (2013) Prieiga per internetąlthttpwwwzurltindexphp1148809388gt[žiūrėta20130310]

9 Krikščiūnas J (1938) Kooperatyvų darbo planavi-masndashKaunasLietuvoskooperatyvųtaryba

10KrikščiūnasJ(1929)Žemėsūkiokooperacijosplė-tojimoreikaluTalkaNr9ndash10

11Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių(kooperatyvų) įstatymas Prieiga per internetąlthttpwwwistatymasltistatymaikooperatiniu_bendroviu_kooperatyvu_istatymashtmgt [žiūrėta20120601]

12Melnikiene RVidickieneD (2006)Knowledgemanagement based agriculturas cooperation poli-cyinLithuaniaManagementtheoryandstudiesforruralbusinessandinfra-structuredevelopmentNo1(7)

13Merrett ChDWaltzerN (2004) Cooperativesandlocaldevelopmenttheoryandapplicationsforthe21stcenturyndashNewyorkandLondonEnglandMESharpeArmonk

14Mooney P H (2004) Democratizing Rural Eco-nomy Institutional Friction Sustainable StruggleandtheCooperativeMovementRuralSociologyVol69No1

15PareigienėLRibašauskienėE(2008)KooperacijosplėtrosvertinimasManagementtheoryandstudiesforruralbusinessandinfrastructuredevelopmentNr1(12)

16RamanauskasJ(2006)Kooperatyvųplėtraglobali-zacijossąlygomisManagementtheoryandstudies

Literatūra

šIUOlAIKINIAI KOOPERATINėS VEIKlOS YPATUmAI 99

buvusividausšaliųrinkaprasiplečia(pro-duktaibdquokertasienasldquonetikESbetirkitųvalstybių) rinkoje veikia didelės žemėsūkio produktų perdirbimo ir prekyboskorporacijos atsiranda Rytų šalių piges-nių produktų bdquoatėjimoldquo į rinką grėsmėTokiomissąlygomiskooperatyvaituribūtiitinstiprūsekonomiškaiirkonkurencingitodėl suprantama kad ateityje dominuosekonominiai motyvai Visgi pagal visasorganizacijų darnaus vystymosi taisykleskooperatyvai negali nekreipti dėmesio įsocialiniusiraplinkosaugosveiksnius

Siekiant išlikti visateisiais globaliza-cijos sistemoje kooperatyvai veikiantysįvairiųteisiniųformųorganizacijųapsup-tyje turi užimti savo teisėtą vietą rinko-jeTik tokskooperatyvasbuskonkuren-cingas ir sugebės patenkinti savo nariųporeikius

Neaiškus ir prieštaringas (nors la-bai viliojantis)noras kurti savarankiškus

dideliuskooperatyvuskuriemsįkurtirei-kiadideliųinvesticijųaukštųtechnologi-jųišvystytosrinkosdaugaukštoskvalifi-kacijosspecialistųirttSuprantamakadtokiamkooperatyvuiįsteigtireikiadideliųpradiniųlėšųkuriųžemėsūkioprodukci-josaugintojaineturiTaigikylanatūralusnoras pasinaudoti ES teikiamomis lėšo-misDejačiaslypinemažaspavojus

Kooperatyvų vystymasis gali būti sė-kmingas tik tokiuatveju jeibus išnagri-nėtos ir kritiškai įvertintos ankstesniųkooperatyvų patirtys ir klaidos Net irmažiausios klaidos gali būti reikšmingos(mažasakmenukasdidelįvežimąverčia)betkaikuriepagrindiniaiprincipaidažnaipažeidžiamiNuoxIx amžiaus pradžiospasaulyje pradėti bandymai įkurti koo-peratyvusbetvisijiebuvonesėkmingiIrštai1844mDidžiosiosBritanijosmiesteRochdaleįkurtaspirmasissėkmingaivei-kiantiskooperatyvasVienaišsvarbiausių

Kooperatyvai

Ekonominiai tikslai Socialiniai tikslai

Kapitalizmo Finansavimas Solidarumas su sau lygiais pradžia prekyba + Demokratiškas valdymas

Kapitalizmo Produktų + Socialinės lengvatosplėtra perdirbimas

Globalizacijos Veiklos + Kultūriniai poreikiaipradžia įvairinimas

Ekonomikos Agropramoninė + Bendruomeninių problemų globalizacija integracija sprendimas

Istoriniai etapai

2 pav Kooperatyvų evoliucija

Julius RAmANAUSKAS100

(pirmoji)šiokooperatyvotaisyklėskam-bėjo taip bdquoKooperatyvo veiklai reikalingą kapitalą turi sudėti patys nariaildquo Lietu-vos Respublikos kooperatinių bendrovių(kooperatyvų) įstatyme(LietuvosRespu-blikos kooperatinių bendrovių (koope-ratyvų) įstatymas 2012) taip pat įrašytabdquoKooperatinė bendrovė ndash įstatymų nu-statyta tvarka ltgt įsteigta įmonė skirtanariųekonominiamssocialiniamsirkul-tūriniamsporeikiamstenkinti Josnariai įneša lėšas kapitalui sudaryti tarpusavyjepasiskirstorizikąirnaudąldquo

Atsakydami į klausimą bdquoKokie yra Jūsų kooperatyvo vystymosi trikdžiaildquo daugelisrespondentųteigėkadyranema-žaikooperatyvonariųkuriekooperatinęįmonęnevertinakaipnuosavądarinįšiosproblemospriežastistakadnariaimažaiprisidedaprieįmonėskūrimodažnaiko-operatyvoįsikūrimuinaudojamosneūki-ninkų-nariųnuosavosbetskolintosarbaESparamoslėšos

šisąlygayralemiamanesįnešęsavas (arba pasiskolintas) lėšas kooperatyvonariai pasijaučia savo įmonės šeiminin-kais pradeda ją branginti aktyviai daly-vaujajosveiklojepristatovisąsavoišau-gintąprodukcijątiksavoįmonei(netjeigukitosįmonėssiūlokeliaiscentaisdidesneskainas)Taigiįšiąsąlygąpaprastainekrei-piama dėmesio nors šio principo pažei-dimasyravienaišsvarbiausiųpriežasčiųnulemiančiųdaugelioįsteigtųkooperaty-vų žlugimą bdquokooperatiniais pagrindaisldquo(o faktiškai valstybės lėšomis) KupiškyjeįkurtosdidelėspienoperdirbimobdquoAukš-taitijos pienasldquo Vilniuje daržovių preky-bos Plungės rajone prancūzų finansuo-jamų įsteigtų kelių techninių paslaugų(agroserviso) organizacijų nesėkmes šiąpatirtįnevaliapamirštiirdabarsteigiantkooperatyvusnežemėsūkioprodukcijosaugintojųbetESirvalstybėslėšomis

Taigi steigti stambias kooperatinesįmones yra problemiška todėl atrodokad ateityje tradiciniai kooperatyvai liksir steigsis tik paslaugų produktų surin-kimopirminioapdorojimosaugojimoirktsritysePerspektyvūsirmažikoopera-tyvaikuriegaminsatitinkančiusvietiniųgyventojų skonį ir tradicijas produktusTokie vietiniai nekonkuruojantys su ga-lingomis perdirbimo įmonėmis koo-peratyvai yra Vokietijoje Prancūzijoješvedijoje irNyderlanduose Jų produktųetiketėse žymima kooperatyvo nario pa-vardė adresas telefono numeris bei kitiduomenysapiejį

Labai svarbiproblemandashkooperatyvųfinansavimo organizavimas Nors svar-biausioji kooperatyvų užduotis yra ten-kinti narių poreikius sudaryti palankiaspaskolų teikimoproduktų laikymoper-dirbimo realizavimo paslaugų teikimosąlygastačiaujiemstaippatlabaisvarbusirekonominisveiklosnaudingumasTokįnaudingumągaliužtikrintitikkonkuren-cingi dideli kooperatyvai Jie yrapažan-gesni gali konkuruoti su kitomis įmo-nėmis yra naudingi daugeliui ūkininkųDejajiemsfinansuotireikiadaugiaulėšųkurių ūkininkai paprastai neturi todėlįsteigti tokią įmonęarbaplėsti josveikląšiuometuyraproblemiškaūkininkųko-operatyvų steigimą galėtų remti valstybėarbakitisuinteresuotikooperatyvųsėkmefiziniai ar juridiniai asmenys neturintysapyvartos su kooperatine įmone TačiaupagalKooperatiniųbendrovių (koopera-tyvų)įstatymątokieasmenysnegalibūtikooperatyvonariaiTaigi investicijomsiššaliesnėra juridiniopagrindoBe to to-kiostiesioginėsinvesticijos(arbagaranti-jųsuteikimas)kuriųinvestitoriusnegalėsreikiamaikontroliuotiyrarizikingos

šiąproblemągalėtųpadėtiišspręstiko-manditiniai kooperatyvai (Ramanauskas

šIUOlAIKINIAI KOOPERATINėS VEIKlOS YPATUmAI 101

2006) kuriuos sudaro bendrosios įmo-nės vardu veikiantys kooperatyvo nariaiir komanditoriai Komanditoriais galėtųbūtivalstybėsinstitucijosbankaikreditounijosįvairūsfondaiakcinėsbendrovėsprivatūs asmenys ir kt Komanditiniaikooperatyvai paspartintų ir palengvintųžemės ūkio kooperatyvų kūrimą jų vei-kląirkartupašalintųdaugelįšiandieniniųžemėsūkiofinansavimoproblemų

Organizuojant vietinius žemės ūkiokooperatyvusgeriauįjuostelktipanašiosturtinėsirsocialinėspadėtiesnariusTo-kiuosekooperatyvuosebūtųmažiaubiu-rokratizmo ir daugiau demokratijos Jieturėtųburtisįantrojolygiokooperatyvus(stambiąsias sąjungas) kurių valdymasgrindžiamas modernizuotais principaisBe to jie galėtų burtis į asociacijas arbaintegruotis (vertikalioji integracija) suskirtingoteisiniostatusožemėsūkiopro-dukcijosperdirbėjaisirprekybininkais

Žemdirbių gamintojų organizacijos

Su kooperatyvų plėtra susijęs gamintojųorganizacijų idėjos įgyvendinimas o taisudarogalimybękooperatyvamspasinau-dotiESfondųparama

Gamintojų organizacija ndash tai žemėsūkio produkcijos (šiuo metu ndash vaisių irdaržovių)augintojųiniciatyvaįsteigtasirvalstybės nustatyta tvarka įregistruotasžemės ūkio subjektas turintis juridinioasmensteises(pvzkooperatyvas)irpri-pažintasŽemėsūkioministerijosJuridi-nisasmuoturiturėtinemažiaukaippen-kis narius o realizuojamos produkcijosvertėpermetusndashsiektidaugiaukaip500tūkst litų Juridinis asmuo įstatuose turikeltisaušiuostikslus

bull užtikrinti kad gamyba būtų pla-nuojama ir suderinta su paklausa ypačkokybėsirkiekybėsatžvilgiais

bull skatinti savo narių pagamintųproduktų pasiūlos ir pateikimo rinkaikoncentraciją

bull optimizuoti gamybos išlaidas irstabilizuotigamintojokainas

bull skatinti auginimo technologijųgamybosmetodųiraplinkosapsaugosat-žvilgiupatikimosatliekųtvarkymoprak-tikosnaudojimą ypač siekiant apsaugotivandens dirvožemio ir kraštovaizdžiokokybę išsaugoti ir (arba)puoselėtibio-loginęįvairovę

Gamintojų organizacijos nariai yraįpareigotilaikytisjuridinioasmenspriim-tų taisyklių susijusiųsugamybosatskai-tomybepačiagamybarealizacijairaplin-kos apsauga per gamintojų organizacijąrealizuoti visą turimą produkciją (išsky-rus ES reglamentų numatytas išimtis)mokėti įstatuose numatytus finansiniusįnašusveiklosfonduisukurtiiratnaujintiJuridinisasmuoturiaprūpintisavonariustechninėmisproduktųlaikymopakavimoir realizavimo priemonėmis Taisyklėsereikalaujama kad gamintojų organizaci-jos nariai visą savo išaugintą produkcijąparduotųpergamintojųorganizacijąTiknedidelė jos dalis gali būti parduodamatiesiogiaivartotojams

Taiginorsgamintojųorganizacijųidė-josįgyvendinimassusijęssukooperatyvųplėtratačiaukaipminėtadėleilėsprie-žasčių (Pareigienė Ribašauskienė 2008Ramanauskas 2007) Lietuvoje koopera-tyvaisteigiamivangiaidaugumajųmažiturintys nedidelį narių skaičių ir mažąapyvartą Suprantama kad tokio mažokooperatyvo gavusio gamintojų organi-zacijos pripažinimą nariams bus mažainaudosnesparamosdydispriklausonuoorganizacijos rinkoje parduodamos pro-dukcijos vertės t y nuo apyvartos Taiyra viena iš priežasčių dėl kurios Lietu-vojenėrapripažintaneivienagamintojų

Julius RAmANAUSKAS102

organizacijaManomakadišeitisndashstam-biųjų kooperatyvų turinčių didelę apy-vartą kūrimasis tačiau šalyje atstumaitarp stambiųjų vaisių ir daržovių augin-tojų yra dideli ir jiems sunku susiburti įkooperatyvą Smulkūs augintojai neturipakankamai lėšųkooperatyvosukūrimuiir išlaikymui (brangu ištisusmetus išlai-kytiadministraciją)jųapyvartabusmažairdėltojiemsneįmanomaužimtitinkamąvietą ir išsilaikyti rinkoje Todėl siūlomakurti kooperatyvų sistemą jungiančiąsmulkiuosius ir stambiuosius augintojusSiūloma jungtis teritorijos požiūriu vie-tiniai (pirmojo lygio) zoniniai (antrojolygio)visosšalies(trečiojolygio)irtarp-tautiniaiįvairauslygiokooperatyvųsiste-mapavaizduota(3pav)

Vietiniai (pirmo lygio) kooperatyvaigali imtis žemės ūkio produkcijos (pvzuogųvaisiųarirdaržovių)derliaussu-rinkimo ir transportavimo Jie vienytųpalyginti nedidelės teritorijos augintojus(pvzrajono)Mažųvietiniųkooperatyvųprivalumasndashnariainuosenopažįstavie-naskitąžinokiekvienonariogebėjimustodėlbūtųlengviaususiburtiišrinktiko-operatyvovaldybąirkitusvadovusTokiekooperatyvaiyrapatrauklūs jie savaran-kiški mažai priklauso nuo kitų lengvainarių kontroliuojami ir pan Vietiniaikooperatyvai gali sukurti antrojo lygiokooperatyvus arba jungtis su akcinėmisbendrovėmis

Zoniniai (antro lygio) ndash vietiniųkooperatyvų kooperatyvai bet kaip ir

V isos šalies (3 lygis)

2

1 2 n

1 n2

1

Kooperatyvų asociacija(tarptautinė prekyba)

Zoniniai kooperatyvai (2 lygis)Produkcijos pirminis apdorojimas (pvz pieno nugriebimas uogų šaldymas)

Koopertyvų nariai(produkcijos augintojai)

Koopertyvų nariai(produkcijos augintojai)

Vietiniai kooperatyvai (1 lygis) Produkcijos surinkimas

3 pav Kooperatyvų sąjungos (asociacijos) modelio sistema

šIUOlAIKINIAI KOOPERATINėS VEIKlOS YPATUmAI 103

vietiniai priklauso teritorinių koopera-tyvųgrupeiirvienijadidesnėsteritorijosžemdirbiusJiesteigiamivienoarkeliųra-jonųmastu naudoja didelius šaldytuvusirpanZoniniaikooperatyvaigalisukurtitrečiojolygiokooperatyvus

Visos šalies (trečio lygio) ndash prekyboskooperatyvaivienytųantrojolygiokoope-ratyvusprekiaujančiusšaliesirtarptauti-niumastuTokiekooperatyvaigalibūtiirtarptautiniai Tarptautiniai ryšiai ir ben-drųsuužsieniožemdirbiaiskooperatyvųsteigimasdalyvavimastarptautiniųorga-nizacijų veikloje suaktyvina nacionalinįžemėsūkiokooperatyvųveiklosplėtojimąSteigti tarptautinę sąjungą ar įsitraukti įtokiąorganizacijąyranaudingadėlįvairiųpriežasčiųdidėjabendrojiapyvarta(mas-toekonomika)susidarogalimybėorgani-zuotibendrųproduktųgamybą(vienijantį juos kaip komponentus specifinius ki-toje šalyje auginamus produktus) gerėjarinkodaraužsimezgaūkininkųryšiaiVisdėltoreikiaįvertintisunkumussukuriaisneišvengiamaisusiduriamatokiuskoope-ratyvussunkiauvaldyti irkontroliuoti jųveikląyranemažaiskirtumųįvairiųšaliųįstatymuoseatsirandaatstumųproblemakalboskliūtysirkt

Nacionalinių kooperatyvų vienijimo-si į internacionalinius kooperatyvus pa-vyzdys ndash danų norvegų ir švedų pienoperdirbimokooperatyvai Jie tarpusavyjesusikooperavęturilabaimoderniųdide-liopajėgumopieniniųgebančiųsavopro-duktuspaskleistivisamepasaulyje

Tarptautinių kooperatyvų plėtroskryptis tokia mažųjų šalių (pvz Liuk-semburgas)kooperatyvaiaktyviauneidi-džiųjų(pvzVokietija)turinčiųsavoganaplačiąvidausrinkąvienijasiįtarptautinesorganizacijas

Taigi nepaisant šalių istorijos eko-nomikos kultūros ir papročių skirtumų

vykstant pasaulėjimo (globalizacijos)reiškiniamsekonomikadarosivisvieno-desnėTaileidžiamanytikaddidėsirko-operatyvųinternacionalizacijasupanašėsorganizaciniai finansiniai rinkodaros irkitikooperatyvųreglamentai

Svarbupažymėtikadvisųlygiųkoope-ratyvųsavininkaisliekanariaikuriepatysarba per savo įgaliotinius dalyvauja visųsvarbių klausimų svarstymo vyksme galibūti išrinkti kooperatyvų sąjungos valdy-bosnariaisirtt

Kuo aukštesnis kooperatyvų susivie-nijimolygistuodidesnėgalimybėįsigytiir naudoti sudėtingesnę brangią įrangąrinktis šiuolaikines technologijas įsteigtirinkodaros tarnybas ir pan Be to esanttokiai sistemai susidaro galimybė į ko-operatyvus vienytis įvairaus pajėgumoprodukcijos augintojams Stambūs ūki-ninkai ir žemėsūkiobendrovėsnenoriaivienijasisusmulkiaisiaisproduktųaugin-tojaisirmielaindashsusaulygiaisSiūlomojesistemoje numatytas atskirai stambiųjųir smulkiųjų augintojų vietinių koopera-tyvų steigimasis Bendromsproblemomsspręsti vietiniai kooperatyvai kaip lygūspartneriai-nariaivienijasiįzoninesirįvi-sosšaliessąjungas(asociacijas)

Kooperatyvų principų modernizavimas globalizacijos sąlygomis

Senų klasikinių kooperatyvų principųaklasislaikymasisgalitrukdytidiegtinau-jasversloorganizavimoformasirjasplės-tiKelipavyzdžiai

bull Viena rimčiausių kooperatiniosąjūdžio problemų ndash valdymo demo-kratiškumasDar 1938m JKrikščiūnasakcentavo bdquoVisas kooperatinis judėjimas iš esmės paremtas demokratiniais prin-cipais Tačiau pastarųjų metu daugelio tautų praktika parodė negyveniškumą ir

Julius RAmANAUSKAS104

dažnai net žalingumą palaidos demo-kratijosldquo Lietuvos kooperatyvai ateityje turi tvarkytis disciplinuotos demokrati-jos pagrindais Pagrindiniai kooperacijos dėsniailtgt organizuotumas disciplina ir planingumas turi būti tie stulpai ant kurių tvirtai remtųsi visas Lietuvos kooperatinis judėjimasldquo JKrikščiūnas (1938)papras-tai ir įtikinamaiparodėkooperatyvųna-riųvaidmenįsavoorganizacijosvaldymebdquoltgt kooperatyvų centruose dirbantys žmonės ltgt turi daug darbo ir ne viską mato kas vietose aktualu ne viską jie nu-jaučia ir supranta taip kaip norėtų vietose dirbantieji žmonėsldquo Taigiprofesoriusdaroišvadąkadaktualiausiusklausimusturė-tųkeltiirspręstibūtentnariai(jųatstovai)kooperatyvųsusirinkimuose

Vis dėlto kooperatyvams stambėjantaugant jų veiklosmastams eiliniamsna-riamsvissunkiaudarosiaktyviaidalyvautikooperatyvovaldymovyksmeKaipžiniakooperatinės demokratijos pagrindas yraprincipas bdquoVienasnarys ndash vienas balsasldquotykiekvienasnarysnepriklausomainuojoapyvartossukooperatyvuirįdėtokapi-taloturipovienąbalsąšisprincipasbuvologiškas kooperatyvuose kurių pagrindi-nistikslasbuvonariųsocialiniųproblemųsprendimas Tuo atveju kai svarbiausiaskooperatyvo tikslas yra narių ekonomi-nių problemų sprendimas daugiau balsų(kaip ir didesnę pelno dalį) turėtų tektinariamskurie labiaunaudojasikoopera-tyvutyturintiemsdidesnęapyvartąJeiatskiraskooperatyvasnorijungtisįstam-biąsias organizacijas koordinuoti savoveikląsukitosjuridinėsformosįmonėmisšioprinciponeįmanoma laikytisModer-nizuodamišįprincipądidelėseorganiza-cijose pagrindinius reikalus sprendžia nevisinariaibetdeleguojaminariųatstovaidalyvauti rinkimuose kontroliuoti admi-nistraciją irpanTamtikroskooperatyvų

atmainoskaibalsųskaičiuspriklausonuopajų skaičiaus atsiranda išsivysčiusiosevalstybėseTaidaugiausianulemiaekono-minėsproblemosirkylapavojaikadatsi-sakiusprivalomosapyvartosbeidemokra-tinių principų kooperatyvas praras savoišskirtinumąnesjissiekianariamspelnoį kooperatyvą buriasi žmonės siekdamibendraispręstiproblemas

Kaikuriosešalyse(pvzJAV)pastebi-masvisryškesnisnutolimasnuoprincipobdquovienasnarysndashvienasbalsasldquoPavyzdžiuibalsuojantcentrinėseasociacijosevietiniųasociacijų balsų skaičius pagal įstatymągali priklausyti atsižvelgiant arba į vieti-niųasociacijųnariųskaičiųarbaįvietiniųasociacijųapyvartossucentrineasociacijadydįPraėjusioamžiauspradžiojekaiku-riaisatvejaisJAVkooperatyvonariųbalsųskaičius priklausė nuo ankstesnių metųindėlioįkooperatyvopelnątynuoapy-vartosdydžio(šapiro1993)Nariobalsųskaičiusbuvoribojamassiekiantišvengtimažumos diktato daugumai Pavyzdžiuipienokooperatyvasgalisuteiktipovienąbalsąuž10tpateiktopienotačiauvienaskooperatyvo narys negali turėti daugiaukaip10balsųNepažeidžiamikooperaty-vų demokratiniai pradai taip pat nariaikurieteikiakooperatinei įmoneidaugiauproduktųarbadaugiaunaudojasijospas-laugomis(prisidedapriekooperatyvosė-kmėsgaunamopelno)turidaugiauteisiųbeigalimybiųdalyvautijovaldymovyks-mešiuoatvejukooperatyvosėkmemažaisuinteresuoti nariai praranda galimybęjampakenktidėlsavanaudiškųpaskatų

Beje tarpukario Lietuvoje į bdquoPienocentroldquo įgaliotinių susirinkimą jo narių(kooperatiniųpienoperdirbimobendro-vių) siunčiamų atstovų skaičius taip patpriklausė nuo pagaminto sviesto kiekioKooperatyvai turėjo teisę siųsti po vienąatstovąuž20tsviestoįbdquoLietūkioldquonarių

šIUOlAIKINIAI KOOPERATINėS VEIKlOS YPATUmAI 105

atstovų susirinkimą kooperatyvai ir jųsąjungos siuntė po vieną atstovą nuo 25tūkstLtapyvartosAbiematvejaisndashkuodidesnė apyvarta tuo daugiau atstovų(balsų)Jųskaičiusnebuvoribojamas jo-kiomisišlygomis

Galimapažymėtikaddabarturtinges-nipajininkaikuriemspriklausokoopera-tinio verslo bdquoliūtoldquo dalis pradeda reika-lautidaugiaubalsųsiekiadidesnėsįtakosTačiau šiuometudaugelyje šaliųdar lai-komasi klasikinio kooperacijos principobdquovienas narys ndash vienas balsasldquo Siekiantpritraukti kuo daugiau ekonomiškai pa-jėgiųnariųįkooperatyvussvarstomaarnevertėtųšiosnuostatosatsisakyti Islan-dijojesudarantįstatusleidžiamapatiemskooperatyvams spręsti kokiais kriterijaisremiantis turi būti atsilyginama koope-ratyvo nariams daugiau už kitus pade-dantiems stiprinti kooperatyvo materia-liąją bazę ar didinti finansinius ištekliusBelgijoje irGraikijoje taip pat linkstamagriežtai nesilaikyti nuostatos bdquovienas na-rysndashvienasbalsasldquo

bull Klasikinis kooperatyvų principasbdquonepelnosiekimasldquorinkossąlygomisgalitrukdytiatskiriemskooperatyvamsturėtipatikimuspartneriusjungtisįasociacijasirpanAtsižvelgiant į tai jaudabardau-gelispasauliokooperatyvųsiekiapelnoirsudaroįvairiusfondusatskiriemsnariamsmokamos premijos teikiamos socialinėslengvatos diferencijuotai skaičiuojamaspajausdydisirpan

bull bdquoAtviros narystėsldquo principas Kaikuriuosenaujosioskartoskooperatyvuo-se (pvz JAV) ribojamas narių skaičius(Stefanson1995) įkooperatyvąpriima-ma tieknarių kiek jųgaliužtikrinti rei-kiamą kooperatyvo finansavimą Tokiekooperatyvai formuoja kapitalą sutei-kiantnariamsteisę įsigytiakcijasAkcijųvertėproporcingažaliavosapimčiaikurią

narysteikiakooperatyvuiužvienąakcijąteikiamas produktų (žaliavos) vienetasTaigi išpirkęs akcijas narys turi didesnęatsakomybęužkooperatyvoveiklą irga-rantuotąsavoišaugintųproduktųrinką

Išvados

1Kooperatyvasšiuometuturibūtitrak-tuojamaskaiporganizacijaveikiantikitų(kito teisinio statuso) firmų apsuptyjeTik toks kooperatyvas globalizacijos są-lygomisužimsderamąvietą rinkojebuskonkurencingasirtenkinssavonariųpo-reikiusTačiauLietuvoje žemėsūkioko-operatyvų skaičiusmetai išmetų beveiknesikeičiair2012mpabaigojejųyratikapie200ndash220Kooperatyvųužimamaže-mėsūkioprodukcijos rinkosdalismažatik pieno gamintojai parduoda per savosurinkimo ir perdirbimo kooperatyvusapie30procprodukcijos

2 Globalizacijos laikotarpiu vis la-biau aštrėja konkurencija rinkoje veikiadidelėsžemėsūkioproduktųperdirbimoir prekybos korporacijos todėl koopera-tyvaituribūtiitinstiprūsekonomiškaiirkonkurencingi Manoma kad tokiomissąlygomis kooperatyvų veikloje ateityješaliasocialiniųvisdidesnįsvorįturėseko-nominiaimotyvai

3 Kooperatyvai vangiai steigiasi irvystosidėl įvairiųpriežasčiųdažniausiaisusikuriamažikooperatyvainesugeban-tys konkuruoti su stambiosiomis įmo-nėmis neatsižvelgiama į Lietuvos žemėsūkioypatumus(šaliastambiųjųūkininkųyra didelis skaičius smulkiųjų) jie stei-giasiirveikiaremdamiesisenais(tradici-niais)žemėsūkiokooperatyvųprincipaisirįstatyminebazekuriųbesąlygiškaslai-kymasis turi neigiamą įtaką žemės ūkiokooperatyvųplėtrai

Julius RAmANAUSKAS106

4 Tikėtina kad ateityje Lietuvojetradiciniai (maži) kooperatyvai išliks tiktokioseveiklossritysekurnereikiaaukš-totechnologinio lygiogamybojedaug irlabaikvalifikuotųdarbuotojųspecialistųt y ten kur nereikia stambaus kapitaloBe tradicinių kooperatyvų vis didesnęreikšmęturėsnaujiejivertikaliosiosverslointegracijosdariniaindashvertikaliosiosvers-logrupėsJiejungsžemėsūkioproduktųaugintojus(jųkooperatyvus)perdirbimoįmonesfinansinesdraudimoorganizaci-jasmoksliniotyrimoinstitutustarptauti-nesprekybosorganizacijasirkt

5 Dalyvaudami stambiose verslogrupėse kooperatyvai turi veikti pagalmodernizuotusprincipus

bull siekiant pritraukti kuo daugiauekonomiškaipajėgiųnariųįkooperatyvusatsisakytinuostatosbdquovienasnarysndashvienasbalsasldquo ir sudarant įstatus leisti patiemskooperatyvamsspręstibalsavimotvarką

bull klasikinis kooperatyvų principasbdquonepelnosiekimasldquorinkossąlygomisgalitrukdytiatskiriemskooperatyvamsturėtipatikimuspartneriusjungtisįasociacijasir panAtsižvelgiant į tai bdquone pelno sie-kimoldquoprincipasturėtųbūtitaikomasviensocialinėspaskirtieskooperatyvams

bull pakeistiįstatyminębazęsuteikiantkooperatyvųnariamsteisęįsigytiakcijaskuriųvertėproporcingažaliavosapimčiai(kooperatyvonarioapyvartossukoopera-tineįmone)

1 Arizmendiarrieta J M (2005) InstitutionalchallengesfortheCooperativeMovementintheEuropeanUnionndashSpainEzaiFoundation

2 Baltramijūnas S (1938) Kooperatinis auklėjimasšvietimasbeipropagandandashKaunas

3 Bhuyan S (2007)The bdquoPeopleldquo Factor inCo-operatives AnAnalysis ofMembersrsquo AttitudesandBehaviorCanadianJournalofAgriculturalEconomicsRevue canadienne drsquoagroeconomieVol55Issue3

4 Cobia D (1989) Cooperatives in Agriculture ndashNewJersey

5 čaplikasA(2012)KooperatyvaiįsikuriairdingstaValstiečiųlaikraštisNr12

6 Fauquet G (1938) Kooperatinis ūkio sektoriusLietuvoskooperatininkųsektoriusndashKaunas

7 Franks JRMcGloinA (2007)Environmentalco-operativesas instrumentsfordeliveringacross-farmenvironmentalandruralpolicyobjectivesLes-sonsfortheUKJournalofRuralStudiesNo23

8 Kooperuotosveiklosgalimybės ir įtakarinkaiSe-minarų medžiaga (2013) Prieiga per internetąlthttpwwwzurltindexphp1148809388gt[žiūrėta20130310]

9 Krikščiūnas J (1938) Kooperatyvų darbo planavi-masndashKaunasLietuvoskooperatyvųtaryba

10KrikščiūnasJ(1929)Žemėsūkiokooperacijosplė-tojimoreikaluTalkaNr9ndash10

11Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių(kooperatyvų) įstatymas Prieiga per internetąlthttpwwwistatymasltistatymaikooperatiniu_bendroviu_kooperatyvu_istatymashtmgt [žiūrėta20120601]

12Melnikiene RVidickieneD (2006)Knowledgemanagement based agriculturas cooperation poli-cyinLithuaniaManagementtheoryandstudiesforruralbusinessandinfra-structuredevelopmentNo1(7)

13Merrett ChDWaltzerN (2004) Cooperativesandlocaldevelopmenttheoryandapplicationsforthe21stcenturyndashNewyorkandLondonEnglandMESharpeArmonk

14Mooney P H (2004) Democratizing Rural Eco-nomy Institutional Friction Sustainable StruggleandtheCooperativeMovementRuralSociologyVol69No1

15PareigienėLRibašauskienėE(2008)KooperacijosplėtrosvertinimasManagementtheoryandstudiesforruralbusinessandinfrastructuredevelopmentNr1(12)

16RamanauskasJ(2006)Kooperatyvųplėtraglobali-zacijossąlygomisManagementtheoryandstudies

Literatūra

Julius RAmANAUSKAS100

(pirmoji)šiokooperatyvotaisyklėskam-bėjo taip bdquoKooperatyvo veiklai reikalingą kapitalą turi sudėti patys nariaildquo Lietu-vos Respublikos kooperatinių bendrovių(kooperatyvų) įstatyme(LietuvosRespu-blikos kooperatinių bendrovių (koope-ratyvų) įstatymas 2012) taip pat įrašytabdquoKooperatinė bendrovė ndash įstatymų nu-statyta tvarka ltgt įsteigta įmonė skirtanariųekonominiamssocialiniamsirkul-tūriniamsporeikiamstenkinti Josnariai įneša lėšas kapitalui sudaryti tarpusavyjepasiskirstorizikąirnaudąldquo

Atsakydami į klausimą bdquoKokie yra Jūsų kooperatyvo vystymosi trikdžiaildquo daugelisrespondentųteigėkadyranema-žaikooperatyvonariųkuriekooperatinęįmonęnevertinakaipnuosavądarinįšiosproblemospriežastistakadnariaimažaiprisidedaprieįmonėskūrimodažnaiko-operatyvoįsikūrimuinaudojamosneūki-ninkų-nariųnuosavosbetskolintosarbaESparamoslėšos

šisąlygayralemiamanesįnešęsavas (arba pasiskolintas) lėšas kooperatyvonariai pasijaučia savo įmonės šeiminin-kais pradeda ją branginti aktyviai daly-vaujajosveiklojepristatovisąsavoišau-gintąprodukcijątiksavoįmonei(netjeigukitosįmonėssiūlokeliaiscentaisdidesneskainas)Taigiįšiąsąlygąpaprastainekrei-piama dėmesio nors šio principo pažei-dimasyravienaišsvarbiausiųpriežasčiųnulemiančiųdaugelioįsteigtųkooperaty-vų žlugimą bdquokooperatiniais pagrindaisldquo(o faktiškai valstybės lėšomis) KupiškyjeįkurtosdidelėspienoperdirbimobdquoAukš-taitijos pienasldquo Vilniuje daržovių preky-bos Plungės rajone prancūzų finansuo-jamų įsteigtų kelių techninių paslaugų(agroserviso) organizacijų nesėkmes šiąpatirtįnevaliapamirštiirdabarsteigiantkooperatyvusnežemėsūkioprodukcijosaugintojųbetESirvalstybėslėšomis

Taigi steigti stambias kooperatinesįmones yra problemiška todėl atrodokad ateityje tradiciniai kooperatyvai liksir steigsis tik paslaugų produktų surin-kimopirminioapdorojimosaugojimoirktsritysePerspektyvūsirmažikoopera-tyvaikuriegaminsatitinkančiusvietiniųgyventojų skonį ir tradicijas produktusTokie vietiniai nekonkuruojantys su ga-lingomis perdirbimo įmonėmis koo-peratyvai yra Vokietijoje Prancūzijoješvedijoje irNyderlanduose Jų produktųetiketėse žymima kooperatyvo nario pa-vardė adresas telefono numeris bei kitiduomenysapiejį

Labai svarbiproblemandashkooperatyvųfinansavimo organizavimas Nors svar-biausioji kooperatyvų užduotis yra ten-kinti narių poreikius sudaryti palankiaspaskolų teikimoproduktų laikymoper-dirbimo realizavimo paslaugų teikimosąlygastačiaujiemstaippatlabaisvarbusirekonominisveiklosnaudingumasTokįnaudingumągaliužtikrintitikkonkuren-cingi dideli kooperatyvai Jie yrapažan-gesni gali konkuruoti su kitomis įmo-nėmis yra naudingi daugeliui ūkininkųDejajiemsfinansuotireikiadaugiaulėšųkurių ūkininkai paprastai neturi todėlįsteigti tokią įmonęarbaplėsti josveikląšiuometuyraproblemiškaūkininkųko-operatyvų steigimą galėtų remti valstybėarbakitisuinteresuotikooperatyvųsėkmefiziniai ar juridiniai asmenys neturintysapyvartos su kooperatine įmone TačiaupagalKooperatiniųbendrovių (koopera-tyvų)įstatymątokieasmenysnegalibūtikooperatyvonariaiTaigi investicijomsiššaliesnėra juridiniopagrindoBe to to-kiostiesioginėsinvesticijos(arbagaranti-jųsuteikimas)kuriųinvestitoriusnegalėsreikiamaikontroliuotiyrarizikingos

šiąproblemągalėtųpadėtiišspręstiko-manditiniai kooperatyvai (Ramanauskas

šIUOlAIKINIAI KOOPERATINėS VEIKlOS YPATUmAI 101

2006) kuriuos sudaro bendrosios įmo-nės vardu veikiantys kooperatyvo nariaiir komanditoriai Komanditoriais galėtųbūtivalstybėsinstitucijosbankaikreditounijosįvairūsfondaiakcinėsbendrovėsprivatūs asmenys ir kt Komanditiniaikooperatyvai paspartintų ir palengvintųžemės ūkio kooperatyvų kūrimą jų vei-kląirkartupašalintųdaugelįšiandieniniųžemėsūkiofinansavimoproblemų

Organizuojant vietinius žemės ūkiokooperatyvusgeriauįjuostelktipanašiosturtinėsirsocialinėspadėtiesnariusTo-kiuosekooperatyvuosebūtųmažiaubiu-rokratizmo ir daugiau demokratijos Jieturėtųburtisįantrojolygiokooperatyvus(stambiąsias sąjungas) kurių valdymasgrindžiamas modernizuotais principaisBe to jie galėtų burtis į asociacijas arbaintegruotis (vertikalioji integracija) suskirtingoteisiniostatusožemėsūkiopro-dukcijosperdirbėjaisirprekybininkais

Žemdirbių gamintojų organizacijos

Su kooperatyvų plėtra susijęs gamintojųorganizacijų idėjos įgyvendinimas o taisudarogalimybękooperatyvamspasinau-dotiESfondųparama

Gamintojų organizacija ndash tai žemėsūkio produkcijos (šiuo metu ndash vaisių irdaržovių)augintojųiniciatyvaįsteigtasirvalstybės nustatyta tvarka įregistruotasžemės ūkio subjektas turintis juridinioasmensteises(pvzkooperatyvas)irpri-pažintasŽemėsūkioministerijosJuridi-nisasmuoturiturėtinemažiaukaippen-kis narius o realizuojamos produkcijosvertėpermetusndashsiektidaugiaukaip500tūkst litų Juridinis asmuo įstatuose turikeltisaušiuostikslus

bull užtikrinti kad gamyba būtų pla-nuojama ir suderinta su paklausa ypačkokybėsirkiekybėsatžvilgiais

bull skatinti savo narių pagamintųproduktų pasiūlos ir pateikimo rinkaikoncentraciją

bull optimizuoti gamybos išlaidas irstabilizuotigamintojokainas

bull skatinti auginimo technologijųgamybosmetodųiraplinkosapsaugosat-žvilgiupatikimosatliekųtvarkymoprak-tikosnaudojimą ypač siekiant apsaugotivandens dirvožemio ir kraštovaizdžiokokybę išsaugoti ir (arba)puoselėtibio-loginęįvairovę

Gamintojų organizacijos nariai yraįpareigotilaikytisjuridinioasmenspriim-tų taisyklių susijusiųsugamybosatskai-tomybepačiagamybarealizacijairaplin-kos apsauga per gamintojų organizacijąrealizuoti visą turimą produkciją (išsky-rus ES reglamentų numatytas išimtis)mokėti įstatuose numatytus finansiniusįnašusveiklosfonduisukurtiiratnaujintiJuridinisasmuoturiaprūpintisavonariustechninėmisproduktųlaikymopakavimoir realizavimo priemonėmis Taisyklėsereikalaujama kad gamintojų organizaci-jos nariai visą savo išaugintą produkcijąparduotųpergamintojųorganizacijąTiknedidelė jos dalis gali būti parduodamatiesiogiaivartotojams

Taiginorsgamintojųorganizacijųidė-josįgyvendinimassusijęssukooperatyvųplėtratačiaukaipminėtadėleilėsprie-žasčių (Pareigienė Ribašauskienė 2008Ramanauskas 2007) Lietuvoje koopera-tyvaisteigiamivangiaidaugumajųmažiturintys nedidelį narių skaičių ir mažąapyvartą Suprantama kad tokio mažokooperatyvo gavusio gamintojų organi-zacijos pripažinimą nariams bus mažainaudosnesparamosdydispriklausonuoorganizacijos rinkoje parduodamos pro-dukcijos vertės t y nuo apyvartos Taiyra viena iš priežasčių dėl kurios Lietu-vojenėrapripažintaneivienagamintojų

Julius RAmANAUSKAS102

organizacijaManomakadišeitisndashstam-biųjų kooperatyvų turinčių didelę apy-vartą kūrimasis tačiau šalyje atstumaitarp stambiųjų vaisių ir daržovių augin-tojų yra dideli ir jiems sunku susiburti įkooperatyvą Smulkūs augintojai neturipakankamai lėšųkooperatyvosukūrimuiir išlaikymui (brangu ištisusmetus išlai-kytiadministraciją)jųapyvartabusmažairdėltojiemsneįmanomaužimtitinkamąvietą ir išsilaikyti rinkoje Todėl siūlomakurti kooperatyvų sistemą jungiančiąsmulkiuosius ir stambiuosius augintojusSiūloma jungtis teritorijos požiūriu vie-tiniai (pirmojo lygio) zoniniai (antrojolygio)visosšalies(trečiojolygio)irtarp-tautiniaiįvairauslygiokooperatyvųsiste-mapavaizduota(3pav)

Vietiniai (pirmo lygio) kooperatyvaigali imtis žemės ūkio produkcijos (pvzuogųvaisiųarirdaržovių)derliaussu-rinkimo ir transportavimo Jie vienytųpalyginti nedidelės teritorijos augintojus(pvzrajono)Mažųvietiniųkooperatyvųprivalumasndashnariainuosenopažįstavie-naskitąžinokiekvienonariogebėjimustodėlbūtųlengviaususiburtiišrinktiko-operatyvovaldybąirkitusvadovusTokiekooperatyvaiyrapatrauklūs jie savaran-kiški mažai priklauso nuo kitų lengvainarių kontroliuojami ir pan Vietiniaikooperatyvai gali sukurti antrojo lygiokooperatyvus arba jungtis su akcinėmisbendrovėmis

Zoniniai (antro lygio) ndash vietiniųkooperatyvų kooperatyvai bet kaip ir

V isos šalies (3 lygis)

2

1 2 n

1 n2

1

Kooperatyvų asociacija(tarptautinė prekyba)

Zoniniai kooperatyvai (2 lygis)Produkcijos pirminis apdorojimas (pvz pieno nugriebimas uogų šaldymas)

Koopertyvų nariai(produkcijos augintojai)

Koopertyvų nariai(produkcijos augintojai)

Vietiniai kooperatyvai (1 lygis) Produkcijos surinkimas

3 pav Kooperatyvų sąjungos (asociacijos) modelio sistema

šIUOlAIKINIAI KOOPERATINėS VEIKlOS YPATUmAI 103

vietiniai priklauso teritorinių koopera-tyvųgrupeiirvienijadidesnėsteritorijosžemdirbiusJiesteigiamivienoarkeliųra-jonųmastu naudoja didelius šaldytuvusirpanZoniniaikooperatyvaigalisukurtitrečiojolygiokooperatyvus

Visos šalies (trečio lygio) ndash prekyboskooperatyvaivienytųantrojolygiokoope-ratyvusprekiaujančiusšaliesirtarptauti-niumastuTokiekooperatyvaigalibūtiirtarptautiniai Tarptautiniai ryšiai ir ben-drųsuužsieniožemdirbiaiskooperatyvųsteigimasdalyvavimastarptautiniųorga-nizacijų veikloje suaktyvina nacionalinįžemėsūkiokooperatyvųveiklosplėtojimąSteigti tarptautinę sąjungą ar įsitraukti įtokiąorganizacijąyranaudingadėlįvairiųpriežasčiųdidėjabendrojiapyvarta(mas-toekonomika)susidarogalimybėorgani-zuotibendrųproduktųgamybą(vienijantį juos kaip komponentus specifinius ki-toje šalyje auginamus produktus) gerėjarinkodaraužsimezgaūkininkųryšiaiVisdėltoreikiaįvertintisunkumussukuriaisneišvengiamaisusiduriamatokiuskoope-ratyvussunkiauvaldyti irkontroliuoti jųveikląyranemažaiskirtumųįvairiųšaliųįstatymuoseatsirandaatstumųproblemakalboskliūtysirkt

Nacionalinių kooperatyvų vienijimo-si į internacionalinius kooperatyvus pa-vyzdys ndash danų norvegų ir švedų pienoperdirbimokooperatyvai Jie tarpusavyjesusikooperavęturilabaimoderniųdide-liopajėgumopieniniųgebančiųsavopro-duktuspaskleistivisamepasaulyje

Tarptautinių kooperatyvų plėtroskryptis tokia mažųjų šalių (pvz Liuk-semburgas)kooperatyvaiaktyviauneidi-džiųjų(pvzVokietija)turinčiųsavoganaplačiąvidausrinkąvienijasiįtarptautinesorganizacijas

Taigi nepaisant šalių istorijos eko-nomikos kultūros ir papročių skirtumų

vykstant pasaulėjimo (globalizacijos)reiškiniamsekonomikadarosivisvieno-desnėTaileidžiamanytikaddidėsirko-operatyvųinternacionalizacijasupanašėsorganizaciniai finansiniai rinkodaros irkitikooperatyvųreglamentai

Svarbupažymėtikadvisųlygiųkoope-ratyvųsavininkaisliekanariaikuriepatysarba per savo įgaliotinius dalyvauja visųsvarbių klausimų svarstymo vyksme galibūti išrinkti kooperatyvų sąjungos valdy-bosnariaisirtt

Kuo aukštesnis kooperatyvų susivie-nijimolygistuodidesnėgalimybėįsigytiir naudoti sudėtingesnę brangią įrangąrinktis šiuolaikines technologijas įsteigtirinkodaros tarnybas ir pan Be to esanttokiai sistemai susidaro galimybė į ko-operatyvus vienytis įvairaus pajėgumoprodukcijos augintojams Stambūs ūki-ninkai ir žemėsūkiobendrovėsnenoriaivienijasisusmulkiaisiaisproduktųaugin-tojaisirmielaindashsusaulygiaisSiūlomojesistemoje numatytas atskirai stambiųjųir smulkiųjų augintojų vietinių koopera-tyvų steigimasis Bendromsproblemomsspręsti vietiniai kooperatyvai kaip lygūspartneriai-nariaivienijasiįzoninesirįvi-sosšaliessąjungas(asociacijas)

Kooperatyvų principų modernizavimas globalizacijos sąlygomis

Senų klasikinių kooperatyvų principųaklasislaikymasisgalitrukdytidiegtinau-jasversloorganizavimoformasirjasplės-tiKelipavyzdžiai

bull Viena rimčiausių kooperatiniosąjūdžio problemų ndash valdymo demo-kratiškumasDar 1938m JKrikščiūnasakcentavo bdquoVisas kooperatinis judėjimas iš esmės paremtas demokratiniais prin-cipais Tačiau pastarųjų metu daugelio tautų praktika parodė negyveniškumą ir

Julius RAmANAUSKAS104

dažnai net žalingumą palaidos demo-kratijosldquo Lietuvos kooperatyvai ateityje turi tvarkytis disciplinuotos demokrati-jos pagrindais Pagrindiniai kooperacijos dėsniailtgt organizuotumas disciplina ir planingumas turi būti tie stulpai ant kurių tvirtai remtųsi visas Lietuvos kooperatinis judėjimasldquo JKrikščiūnas (1938)papras-tai ir įtikinamaiparodėkooperatyvųna-riųvaidmenįsavoorganizacijosvaldymebdquoltgt kooperatyvų centruose dirbantys žmonės ltgt turi daug darbo ir ne viską mato kas vietose aktualu ne viską jie nu-jaučia ir supranta taip kaip norėtų vietose dirbantieji žmonėsldquo Taigiprofesoriusdaroišvadąkadaktualiausiusklausimusturė-tųkeltiirspręstibūtentnariai(jųatstovai)kooperatyvųsusirinkimuose

Vis dėlto kooperatyvams stambėjantaugant jų veiklosmastams eiliniamsna-riamsvissunkiaudarosiaktyviaidalyvautikooperatyvovaldymovyksmeKaipžiniakooperatinės demokratijos pagrindas yraprincipas bdquoVienasnarys ndash vienas balsasldquotykiekvienasnarysnepriklausomainuojoapyvartossukooperatyvuirįdėtokapi-taloturipovienąbalsąšisprincipasbuvologiškas kooperatyvuose kurių pagrindi-nistikslasbuvonariųsocialiniųproblemųsprendimas Tuo atveju kai svarbiausiaskooperatyvo tikslas yra narių ekonomi-nių problemų sprendimas daugiau balsų(kaip ir didesnę pelno dalį) turėtų tektinariamskurie labiaunaudojasikoopera-tyvutyturintiemsdidesnęapyvartąJeiatskiraskooperatyvasnorijungtisįstam-biąsias organizacijas koordinuoti savoveikląsukitosjuridinėsformosįmonėmisšioprinciponeįmanoma laikytisModer-nizuodamišįprincipądidelėseorganiza-cijose pagrindinius reikalus sprendžia nevisinariaibetdeleguojaminariųatstovaidalyvauti rinkimuose kontroliuoti admi-nistraciją irpanTamtikroskooperatyvų

atmainoskaibalsųskaičiuspriklausonuopajų skaičiaus atsiranda išsivysčiusiosevalstybėseTaidaugiausianulemiaekono-minėsproblemosirkylapavojaikadatsi-sakiusprivalomosapyvartosbeidemokra-tinių principų kooperatyvas praras savoišskirtinumąnesjissiekianariamspelnoį kooperatyvą buriasi žmonės siekdamibendraispręstiproblemas

Kaikuriosešalyse(pvzJAV)pastebi-masvisryškesnisnutolimasnuoprincipobdquovienasnarysndashvienasbalsasldquoPavyzdžiuibalsuojantcentrinėseasociacijosevietiniųasociacijų balsų skaičius pagal įstatymągali priklausyti atsižvelgiant arba į vieti-niųasociacijųnariųskaičiųarbaįvietiniųasociacijųapyvartossucentrineasociacijadydįPraėjusioamžiauspradžiojekaiku-riaisatvejaisJAVkooperatyvonariųbalsųskaičius priklausė nuo ankstesnių metųindėlioįkooperatyvopelnątynuoapy-vartosdydžio(šapiro1993)Nariobalsųskaičiusbuvoribojamassiekiantišvengtimažumos diktato daugumai Pavyzdžiuipienokooperatyvasgalisuteiktipovienąbalsąuž10tpateiktopienotačiauvienaskooperatyvo narys negali turėti daugiaukaip10balsųNepažeidžiamikooperaty-vų demokratiniai pradai taip pat nariaikurieteikiakooperatinei įmoneidaugiauproduktųarbadaugiaunaudojasijospas-laugomis(prisidedapriekooperatyvosė-kmėsgaunamopelno)turidaugiauteisiųbeigalimybiųdalyvautijovaldymovyks-mešiuoatvejukooperatyvosėkmemažaisuinteresuoti nariai praranda galimybęjampakenktidėlsavanaudiškųpaskatų

Beje tarpukario Lietuvoje į bdquoPienocentroldquo įgaliotinių susirinkimą jo narių(kooperatiniųpienoperdirbimobendro-vių) siunčiamų atstovų skaičius taip patpriklausė nuo pagaminto sviesto kiekioKooperatyvai turėjo teisę siųsti po vienąatstovąuž20tsviestoįbdquoLietūkioldquonarių

šIUOlAIKINIAI KOOPERATINėS VEIKlOS YPATUmAI 105

atstovų susirinkimą kooperatyvai ir jųsąjungos siuntė po vieną atstovą nuo 25tūkstLtapyvartosAbiematvejaisndashkuodidesnė apyvarta tuo daugiau atstovų(balsų)Jųskaičiusnebuvoribojamas jo-kiomisišlygomis

Galimapažymėtikaddabarturtinges-nipajininkaikuriemspriklausokoopera-tinio verslo bdquoliūtoldquo dalis pradeda reika-lautidaugiaubalsųsiekiadidesnėsįtakosTačiau šiuometudaugelyje šaliųdar lai-komasi klasikinio kooperacijos principobdquovienas narys ndash vienas balsasldquo Siekiantpritraukti kuo daugiau ekonomiškai pa-jėgiųnariųįkooperatyvussvarstomaarnevertėtųšiosnuostatosatsisakyti Islan-dijojesudarantįstatusleidžiamapatiemskooperatyvams spręsti kokiais kriterijaisremiantis turi būti atsilyginama koope-ratyvo nariams daugiau už kitus pade-dantiems stiprinti kooperatyvo materia-liąją bazę ar didinti finansinius ištekliusBelgijoje irGraikijoje taip pat linkstamagriežtai nesilaikyti nuostatos bdquovienas na-rysndashvienasbalsasldquo

bull Klasikinis kooperatyvų principasbdquonepelnosiekimasldquorinkossąlygomisgalitrukdytiatskiriemskooperatyvamsturėtipatikimuspartneriusjungtisįasociacijasirpanAtsižvelgiant į tai jaudabardau-gelispasauliokooperatyvųsiekiapelnoirsudaroįvairiusfondusatskiriemsnariamsmokamos premijos teikiamos socialinėslengvatos diferencijuotai skaičiuojamaspajausdydisirpan

bull bdquoAtviros narystėsldquo principas Kaikuriuosenaujosioskartoskooperatyvuo-se (pvz JAV) ribojamas narių skaičius(Stefanson1995) įkooperatyvąpriima-ma tieknarių kiek jųgaliužtikrinti rei-kiamą kooperatyvo finansavimą Tokiekooperatyvai formuoja kapitalą sutei-kiantnariamsteisę įsigytiakcijasAkcijųvertėproporcingažaliavosapimčiaikurią

narysteikiakooperatyvuiužvienąakcijąteikiamas produktų (žaliavos) vienetasTaigi išpirkęs akcijas narys turi didesnęatsakomybęužkooperatyvoveiklą irga-rantuotąsavoišaugintųproduktųrinką

Išvados

1Kooperatyvasšiuometuturibūtitrak-tuojamaskaiporganizacijaveikiantikitų(kito teisinio statuso) firmų apsuptyjeTik toks kooperatyvas globalizacijos są-lygomisužimsderamąvietą rinkojebuskonkurencingasirtenkinssavonariųpo-reikiusTačiauLietuvoje žemėsūkioko-operatyvų skaičiusmetai išmetų beveiknesikeičiair2012mpabaigojejųyratikapie200ndash220Kooperatyvųužimamaže-mėsūkioprodukcijos rinkosdalismažatik pieno gamintojai parduoda per savosurinkimo ir perdirbimo kooperatyvusapie30procprodukcijos

2 Globalizacijos laikotarpiu vis la-biau aštrėja konkurencija rinkoje veikiadidelėsžemėsūkioproduktųperdirbimoir prekybos korporacijos todėl koopera-tyvaituribūtiitinstiprūsekonomiškaiirkonkurencingi Manoma kad tokiomissąlygomis kooperatyvų veikloje ateityješaliasocialiniųvisdidesnįsvorįturėseko-nominiaimotyvai

3 Kooperatyvai vangiai steigiasi irvystosidėl įvairiųpriežasčiųdažniausiaisusikuriamažikooperatyvainesugeban-tys konkuruoti su stambiosiomis įmo-nėmis neatsižvelgiama į Lietuvos žemėsūkioypatumus(šaliastambiųjųūkininkųyra didelis skaičius smulkiųjų) jie stei-giasiirveikiaremdamiesisenais(tradici-niais)žemėsūkiokooperatyvųprincipaisirįstatyminebazekuriųbesąlygiškaslai-kymasis turi neigiamą įtaką žemės ūkiokooperatyvųplėtrai

Julius RAmANAUSKAS106

4 Tikėtina kad ateityje Lietuvojetradiciniai (maži) kooperatyvai išliks tiktokioseveiklossritysekurnereikiaaukš-totechnologinio lygiogamybojedaug irlabaikvalifikuotųdarbuotojųspecialistųt y ten kur nereikia stambaus kapitaloBe tradicinių kooperatyvų vis didesnęreikšmęturėsnaujiejivertikaliosiosverslointegracijosdariniaindashvertikaliosiosvers-logrupėsJiejungsžemėsūkioproduktųaugintojus(jųkooperatyvus)perdirbimoįmonesfinansinesdraudimoorganizaci-jasmoksliniotyrimoinstitutustarptauti-nesprekybosorganizacijasirkt

5 Dalyvaudami stambiose verslogrupėse kooperatyvai turi veikti pagalmodernizuotusprincipus

bull siekiant pritraukti kuo daugiauekonomiškaipajėgiųnariųįkooperatyvusatsisakytinuostatosbdquovienasnarysndashvienasbalsasldquo ir sudarant įstatus leisti patiemskooperatyvamsspręstibalsavimotvarką

bull klasikinis kooperatyvų principasbdquonepelnosiekimasldquorinkossąlygomisgalitrukdytiatskiriemskooperatyvamsturėtipatikimuspartneriusjungtisįasociacijasir panAtsižvelgiant į tai bdquone pelno sie-kimoldquoprincipasturėtųbūtitaikomasviensocialinėspaskirtieskooperatyvams

bull pakeistiįstatyminębazęsuteikiantkooperatyvųnariamsteisęįsigytiakcijaskuriųvertėproporcingažaliavosapimčiai(kooperatyvonarioapyvartossukoopera-tineįmone)

1 Arizmendiarrieta J M (2005) InstitutionalchallengesfortheCooperativeMovementintheEuropeanUnionndashSpainEzaiFoundation

2 Baltramijūnas S (1938) Kooperatinis auklėjimasšvietimasbeipropagandandashKaunas

3 Bhuyan S (2007)The bdquoPeopleldquo Factor inCo-operatives AnAnalysis ofMembersrsquo AttitudesandBehaviorCanadianJournalofAgriculturalEconomicsRevue canadienne drsquoagroeconomieVol55Issue3

4 Cobia D (1989) Cooperatives in Agriculture ndashNewJersey

5 čaplikasA(2012)KooperatyvaiįsikuriairdingstaValstiečiųlaikraštisNr12

6 Fauquet G (1938) Kooperatinis ūkio sektoriusLietuvoskooperatininkųsektoriusndashKaunas

7 Franks JRMcGloinA (2007)Environmentalco-operativesas instrumentsfordeliveringacross-farmenvironmentalandruralpolicyobjectivesLes-sonsfortheUKJournalofRuralStudiesNo23

8 Kooperuotosveiklosgalimybės ir įtakarinkaiSe-minarų medžiaga (2013) Prieiga per internetąlthttpwwwzurltindexphp1148809388gt[žiūrėta20130310]

9 Krikščiūnas J (1938) Kooperatyvų darbo planavi-masndashKaunasLietuvoskooperatyvųtaryba

10KrikščiūnasJ(1929)Žemėsūkiokooperacijosplė-tojimoreikaluTalkaNr9ndash10

11Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių(kooperatyvų) įstatymas Prieiga per internetąlthttpwwwistatymasltistatymaikooperatiniu_bendroviu_kooperatyvu_istatymashtmgt [žiūrėta20120601]

12Melnikiene RVidickieneD (2006)Knowledgemanagement based agriculturas cooperation poli-cyinLithuaniaManagementtheoryandstudiesforruralbusinessandinfra-structuredevelopmentNo1(7)

13Merrett ChDWaltzerN (2004) Cooperativesandlocaldevelopmenttheoryandapplicationsforthe21stcenturyndashNewyorkandLondonEnglandMESharpeArmonk

14Mooney P H (2004) Democratizing Rural Eco-nomy Institutional Friction Sustainable StruggleandtheCooperativeMovementRuralSociologyVol69No1

15PareigienėLRibašauskienėE(2008)KooperacijosplėtrosvertinimasManagementtheoryandstudiesforruralbusinessandinfrastructuredevelopmentNr1(12)

16RamanauskasJ(2006)Kooperatyvųplėtraglobali-zacijossąlygomisManagementtheoryandstudies

Literatūra

šIUOlAIKINIAI KOOPERATINėS VEIKlOS YPATUmAI 101

2006) kuriuos sudaro bendrosios įmo-nės vardu veikiantys kooperatyvo nariaiir komanditoriai Komanditoriais galėtųbūtivalstybėsinstitucijosbankaikreditounijosįvairūsfondaiakcinėsbendrovėsprivatūs asmenys ir kt Komanditiniaikooperatyvai paspartintų ir palengvintųžemės ūkio kooperatyvų kūrimą jų vei-kląirkartupašalintųdaugelįšiandieniniųžemėsūkiofinansavimoproblemų

Organizuojant vietinius žemės ūkiokooperatyvusgeriauįjuostelktipanašiosturtinėsirsocialinėspadėtiesnariusTo-kiuosekooperatyvuosebūtųmažiaubiu-rokratizmo ir daugiau demokratijos Jieturėtųburtisįantrojolygiokooperatyvus(stambiąsias sąjungas) kurių valdymasgrindžiamas modernizuotais principaisBe to jie galėtų burtis į asociacijas arbaintegruotis (vertikalioji integracija) suskirtingoteisiniostatusožemėsūkiopro-dukcijosperdirbėjaisirprekybininkais

Žemdirbių gamintojų organizacijos

Su kooperatyvų plėtra susijęs gamintojųorganizacijų idėjos įgyvendinimas o taisudarogalimybękooperatyvamspasinau-dotiESfondųparama

Gamintojų organizacija ndash tai žemėsūkio produkcijos (šiuo metu ndash vaisių irdaržovių)augintojųiniciatyvaįsteigtasirvalstybės nustatyta tvarka įregistruotasžemės ūkio subjektas turintis juridinioasmensteises(pvzkooperatyvas)irpri-pažintasŽemėsūkioministerijosJuridi-nisasmuoturiturėtinemažiaukaippen-kis narius o realizuojamos produkcijosvertėpermetusndashsiektidaugiaukaip500tūkst litų Juridinis asmuo įstatuose turikeltisaušiuostikslus

bull užtikrinti kad gamyba būtų pla-nuojama ir suderinta su paklausa ypačkokybėsirkiekybėsatžvilgiais

bull skatinti savo narių pagamintųproduktų pasiūlos ir pateikimo rinkaikoncentraciją

bull optimizuoti gamybos išlaidas irstabilizuotigamintojokainas

bull skatinti auginimo technologijųgamybosmetodųiraplinkosapsaugosat-žvilgiupatikimosatliekųtvarkymoprak-tikosnaudojimą ypač siekiant apsaugotivandens dirvožemio ir kraštovaizdžiokokybę išsaugoti ir (arba)puoselėtibio-loginęįvairovę

Gamintojų organizacijos nariai yraįpareigotilaikytisjuridinioasmenspriim-tų taisyklių susijusiųsugamybosatskai-tomybepačiagamybarealizacijairaplin-kos apsauga per gamintojų organizacijąrealizuoti visą turimą produkciją (išsky-rus ES reglamentų numatytas išimtis)mokėti įstatuose numatytus finansiniusįnašusveiklosfonduisukurtiiratnaujintiJuridinisasmuoturiaprūpintisavonariustechninėmisproduktųlaikymopakavimoir realizavimo priemonėmis Taisyklėsereikalaujama kad gamintojų organizaci-jos nariai visą savo išaugintą produkcijąparduotųpergamintojųorganizacijąTiknedidelė jos dalis gali būti parduodamatiesiogiaivartotojams

Taiginorsgamintojųorganizacijųidė-josįgyvendinimassusijęssukooperatyvųplėtratačiaukaipminėtadėleilėsprie-žasčių (Pareigienė Ribašauskienė 2008Ramanauskas 2007) Lietuvoje koopera-tyvaisteigiamivangiaidaugumajųmažiturintys nedidelį narių skaičių ir mažąapyvartą Suprantama kad tokio mažokooperatyvo gavusio gamintojų organi-zacijos pripažinimą nariams bus mažainaudosnesparamosdydispriklausonuoorganizacijos rinkoje parduodamos pro-dukcijos vertės t y nuo apyvartos Taiyra viena iš priežasčių dėl kurios Lietu-vojenėrapripažintaneivienagamintojų

Julius RAmANAUSKAS102

organizacijaManomakadišeitisndashstam-biųjų kooperatyvų turinčių didelę apy-vartą kūrimasis tačiau šalyje atstumaitarp stambiųjų vaisių ir daržovių augin-tojų yra dideli ir jiems sunku susiburti įkooperatyvą Smulkūs augintojai neturipakankamai lėšųkooperatyvosukūrimuiir išlaikymui (brangu ištisusmetus išlai-kytiadministraciją)jųapyvartabusmažairdėltojiemsneįmanomaužimtitinkamąvietą ir išsilaikyti rinkoje Todėl siūlomakurti kooperatyvų sistemą jungiančiąsmulkiuosius ir stambiuosius augintojusSiūloma jungtis teritorijos požiūriu vie-tiniai (pirmojo lygio) zoniniai (antrojolygio)visosšalies(trečiojolygio)irtarp-tautiniaiįvairauslygiokooperatyvųsiste-mapavaizduota(3pav)

Vietiniai (pirmo lygio) kooperatyvaigali imtis žemės ūkio produkcijos (pvzuogųvaisiųarirdaržovių)derliaussu-rinkimo ir transportavimo Jie vienytųpalyginti nedidelės teritorijos augintojus(pvzrajono)Mažųvietiniųkooperatyvųprivalumasndashnariainuosenopažįstavie-naskitąžinokiekvienonariogebėjimustodėlbūtųlengviaususiburtiišrinktiko-operatyvovaldybąirkitusvadovusTokiekooperatyvaiyrapatrauklūs jie savaran-kiški mažai priklauso nuo kitų lengvainarių kontroliuojami ir pan Vietiniaikooperatyvai gali sukurti antrojo lygiokooperatyvus arba jungtis su akcinėmisbendrovėmis

Zoniniai (antro lygio) ndash vietiniųkooperatyvų kooperatyvai bet kaip ir

V isos šalies (3 lygis)

2

1 2 n

1 n2

1

Kooperatyvų asociacija(tarptautinė prekyba)

Zoniniai kooperatyvai (2 lygis)Produkcijos pirminis apdorojimas (pvz pieno nugriebimas uogų šaldymas)

Koopertyvų nariai(produkcijos augintojai)

Koopertyvų nariai(produkcijos augintojai)

Vietiniai kooperatyvai (1 lygis) Produkcijos surinkimas

3 pav Kooperatyvų sąjungos (asociacijos) modelio sistema

šIUOlAIKINIAI KOOPERATINėS VEIKlOS YPATUmAI 103

vietiniai priklauso teritorinių koopera-tyvųgrupeiirvienijadidesnėsteritorijosžemdirbiusJiesteigiamivienoarkeliųra-jonųmastu naudoja didelius šaldytuvusirpanZoniniaikooperatyvaigalisukurtitrečiojolygiokooperatyvus

Visos šalies (trečio lygio) ndash prekyboskooperatyvaivienytųantrojolygiokoope-ratyvusprekiaujančiusšaliesirtarptauti-niumastuTokiekooperatyvaigalibūtiirtarptautiniai Tarptautiniai ryšiai ir ben-drųsuužsieniožemdirbiaiskooperatyvųsteigimasdalyvavimastarptautiniųorga-nizacijų veikloje suaktyvina nacionalinįžemėsūkiokooperatyvųveiklosplėtojimąSteigti tarptautinę sąjungą ar įsitraukti įtokiąorganizacijąyranaudingadėlįvairiųpriežasčiųdidėjabendrojiapyvarta(mas-toekonomika)susidarogalimybėorgani-zuotibendrųproduktųgamybą(vienijantį juos kaip komponentus specifinius ki-toje šalyje auginamus produktus) gerėjarinkodaraužsimezgaūkininkųryšiaiVisdėltoreikiaįvertintisunkumussukuriaisneišvengiamaisusiduriamatokiuskoope-ratyvussunkiauvaldyti irkontroliuoti jųveikląyranemažaiskirtumųįvairiųšaliųįstatymuoseatsirandaatstumųproblemakalboskliūtysirkt

Nacionalinių kooperatyvų vienijimo-si į internacionalinius kooperatyvus pa-vyzdys ndash danų norvegų ir švedų pienoperdirbimokooperatyvai Jie tarpusavyjesusikooperavęturilabaimoderniųdide-liopajėgumopieniniųgebančiųsavopro-duktuspaskleistivisamepasaulyje

Tarptautinių kooperatyvų plėtroskryptis tokia mažųjų šalių (pvz Liuk-semburgas)kooperatyvaiaktyviauneidi-džiųjų(pvzVokietija)turinčiųsavoganaplačiąvidausrinkąvienijasiįtarptautinesorganizacijas

Taigi nepaisant šalių istorijos eko-nomikos kultūros ir papročių skirtumų

vykstant pasaulėjimo (globalizacijos)reiškiniamsekonomikadarosivisvieno-desnėTaileidžiamanytikaddidėsirko-operatyvųinternacionalizacijasupanašėsorganizaciniai finansiniai rinkodaros irkitikooperatyvųreglamentai

Svarbupažymėtikadvisųlygiųkoope-ratyvųsavininkaisliekanariaikuriepatysarba per savo įgaliotinius dalyvauja visųsvarbių klausimų svarstymo vyksme galibūti išrinkti kooperatyvų sąjungos valdy-bosnariaisirtt

Kuo aukštesnis kooperatyvų susivie-nijimolygistuodidesnėgalimybėįsigytiir naudoti sudėtingesnę brangią įrangąrinktis šiuolaikines technologijas įsteigtirinkodaros tarnybas ir pan Be to esanttokiai sistemai susidaro galimybė į ko-operatyvus vienytis įvairaus pajėgumoprodukcijos augintojams Stambūs ūki-ninkai ir žemėsūkiobendrovėsnenoriaivienijasisusmulkiaisiaisproduktųaugin-tojaisirmielaindashsusaulygiaisSiūlomojesistemoje numatytas atskirai stambiųjųir smulkiųjų augintojų vietinių koopera-tyvų steigimasis Bendromsproblemomsspręsti vietiniai kooperatyvai kaip lygūspartneriai-nariaivienijasiįzoninesirįvi-sosšaliessąjungas(asociacijas)

Kooperatyvų principų modernizavimas globalizacijos sąlygomis

Senų klasikinių kooperatyvų principųaklasislaikymasisgalitrukdytidiegtinau-jasversloorganizavimoformasirjasplės-tiKelipavyzdžiai

bull Viena rimčiausių kooperatiniosąjūdžio problemų ndash valdymo demo-kratiškumasDar 1938m JKrikščiūnasakcentavo bdquoVisas kooperatinis judėjimas iš esmės paremtas demokratiniais prin-cipais Tačiau pastarųjų metu daugelio tautų praktika parodė negyveniškumą ir

Julius RAmANAUSKAS104

dažnai net žalingumą palaidos demo-kratijosldquo Lietuvos kooperatyvai ateityje turi tvarkytis disciplinuotos demokrati-jos pagrindais Pagrindiniai kooperacijos dėsniailtgt organizuotumas disciplina ir planingumas turi būti tie stulpai ant kurių tvirtai remtųsi visas Lietuvos kooperatinis judėjimasldquo JKrikščiūnas (1938)papras-tai ir įtikinamaiparodėkooperatyvųna-riųvaidmenįsavoorganizacijosvaldymebdquoltgt kooperatyvų centruose dirbantys žmonės ltgt turi daug darbo ir ne viską mato kas vietose aktualu ne viską jie nu-jaučia ir supranta taip kaip norėtų vietose dirbantieji žmonėsldquo Taigiprofesoriusdaroišvadąkadaktualiausiusklausimusturė-tųkeltiirspręstibūtentnariai(jųatstovai)kooperatyvųsusirinkimuose

Vis dėlto kooperatyvams stambėjantaugant jų veiklosmastams eiliniamsna-riamsvissunkiaudarosiaktyviaidalyvautikooperatyvovaldymovyksmeKaipžiniakooperatinės demokratijos pagrindas yraprincipas bdquoVienasnarys ndash vienas balsasldquotykiekvienasnarysnepriklausomainuojoapyvartossukooperatyvuirįdėtokapi-taloturipovienąbalsąšisprincipasbuvologiškas kooperatyvuose kurių pagrindi-nistikslasbuvonariųsocialiniųproblemųsprendimas Tuo atveju kai svarbiausiaskooperatyvo tikslas yra narių ekonomi-nių problemų sprendimas daugiau balsų(kaip ir didesnę pelno dalį) turėtų tektinariamskurie labiaunaudojasikoopera-tyvutyturintiemsdidesnęapyvartąJeiatskiraskooperatyvasnorijungtisįstam-biąsias organizacijas koordinuoti savoveikląsukitosjuridinėsformosįmonėmisšioprinciponeįmanoma laikytisModer-nizuodamišįprincipądidelėseorganiza-cijose pagrindinius reikalus sprendžia nevisinariaibetdeleguojaminariųatstovaidalyvauti rinkimuose kontroliuoti admi-nistraciją irpanTamtikroskooperatyvų

atmainoskaibalsųskaičiuspriklausonuopajų skaičiaus atsiranda išsivysčiusiosevalstybėseTaidaugiausianulemiaekono-minėsproblemosirkylapavojaikadatsi-sakiusprivalomosapyvartosbeidemokra-tinių principų kooperatyvas praras savoišskirtinumąnesjissiekianariamspelnoį kooperatyvą buriasi žmonės siekdamibendraispręstiproblemas

Kaikuriosešalyse(pvzJAV)pastebi-masvisryškesnisnutolimasnuoprincipobdquovienasnarysndashvienasbalsasldquoPavyzdžiuibalsuojantcentrinėseasociacijosevietiniųasociacijų balsų skaičius pagal įstatymągali priklausyti atsižvelgiant arba į vieti-niųasociacijųnariųskaičiųarbaįvietiniųasociacijųapyvartossucentrineasociacijadydįPraėjusioamžiauspradžiojekaiku-riaisatvejaisJAVkooperatyvonariųbalsųskaičius priklausė nuo ankstesnių metųindėlioįkooperatyvopelnątynuoapy-vartosdydžio(šapiro1993)Nariobalsųskaičiusbuvoribojamassiekiantišvengtimažumos diktato daugumai Pavyzdžiuipienokooperatyvasgalisuteiktipovienąbalsąuž10tpateiktopienotačiauvienaskooperatyvo narys negali turėti daugiaukaip10balsųNepažeidžiamikooperaty-vų demokratiniai pradai taip pat nariaikurieteikiakooperatinei įmoneidaugiauproduktųarbadaugiaunaudojasijospas-laugomis(prisidedapriekooperatyvosė-kmėsgaunamopelno)turidaugiauteisiųbeigalimybiųdalyvautijovaldymovyks-mešiuoatvejukooperatyvosėkmemažaisuinteresuoti nariai praranda galimybęjampakenktidėlsavanaudiškųpaskatų

Beje tarpukario Lietuvoje į bdquoPienocentroldquo įgaliotinių susirinkimą jo narių(kooperatiniųpienoperdirbimobendro-vių) siunčiamų atstovų skaičius taip patpriklausė nuo pagaminto sviesto kiekioKooperatyvai turėjo teisę siųsti po vienąatstovąuž20tsviestoįbdquoLietūkioldquonarių

šIUOlAIKINIAI KOOPERATINėS VEIKlOS YPATUmAI 105

atstovų susirinkimą kooperatyvai ir jųsąjungos siuntė po vieną atstovą nuo 25tūkstLtapyvartosAbiematvejaisndashkuodidesnė apyvarta tuo daugiau atstovų(balsų)Jųskaičiusnebuvoribojamas jo-kiomisišlygomis

Galimapažymėtikaddabarturtinges-nipajininkaikuriemspriklausokoopera-tinio verslo bdquoliūtoldquo dalis pradeda reika-lautidaugiaubalsųsiekiadidesnėsįtakosTačiau šiuometudaugelyje šaliųdar lai-komasi klasikinio kooperacijos principobdquovienas narys ndash vienas balsasldquo Siekiantpritraukti kuo daugiau ekonomiškai pa-jėgiųnariųįkooperatyvussvarstomaarnevertėtųšiosnuostatosatsisakyti Islan-dijojesudarantįstatusleidžiamapatiemskooperatyvams spręsti kokiais kriterijaisremiantis turi būti atsilyginama koope-ratyvo nariams daugiau už kitus pade-dantiems stiprinti kooperatyvo materia-liąją bazę ar didinti finansinius ištekliusBelgijoje irGraikijoje taip pat linkstamagriežtai nesilaikyti nuostatos bdquovienas na-rysndashvienasbalsasldquo

bull Klasikinis kooperatyvų principasbdquonepelnosiekimasldquorinkossąlygomisgalitrukdytiatskiriemskooperatyvamsturėtipatikimuspartneriusjungtisįasociacijasirpanAtsižvelgiant į tai jaudabardau-gelispasauliokooperatyvųsiekiapelnoirsudaroįvairiusfondusatskiriemsnariamsmokamos premijos teikiamos socialinėslengvatos diferencijuotai skaičiuojamaspajausdydisirpan

bull bdquoAtviros narystėsldquo principas Kaikuriuosenaujosioskartoskooperatyvuo-se (pvz JAV) ribojamas narių skaičius(Stefanson1995) įkooperatyvąpriima-ma tieknarių kiek jųgaliužtikrinti rei-kiamą kooperatyvo finansavimą Tokiekooperatyvai formuoja kapitalą sutei-kiantnariamsteisę įsigytiakcijasAkcijųvertėproporcingažaliavosapimčiaikurią

narysteikiakooperatyvuiužvienąakcijąteikiamas produktų (žaliavos) vienetasTaigi išpirkęs akcijas narys turi didesnęatsakomybęužkooperatyvoveiklą irga-rantuotąsavoišaugintųproduktųrinką

Išvados

1Kooperatyvasšiuometuturibūtitrak-tuojamaskaiporganizacijaveikiantikitų(kito teisinio statuso) firmų apsuptyjeTik toks kooperatyvas globalizacijos są-lygomisužimsderamąvietą rinkojebuskonkurencingasirtenkinssavonariųpo-reikiusTačiauLietuvoje žemėsūkioko-operatyvų skaičiusmetai išmetų beveiknesikeičiair2012mpabaigojejųyratikapie200ndash220Kooperatyvųužimamaže-mėsūkioprodukcijos rinkosdalismažatik pieno gamintojai parduoda per savosurinkimo ir perdirbimo kooperatyvusapie30procprodukcijos

2 Globalizacijos laikotarpiu vis la-biau aštrėja konkurencija rinkoje veikiadidelėsžemėsūkioproduktųperdirbimoir prekybos korporacijos todėl koopera-tyvaituribūtiitinstiprūsekonomiškaiirkonkurencingi Manoma kad tokiomissąlygomis kooperatyvų veikloje ateityješaliasocialiniųvisdidesnįsvorįturėseko-nominiaimotyvai

3 Kooperatyvai vangiai steigiasi irvystosidėl įvairiųpriežasčiųdažniausiaisusikuriamažikooperatyvainesugeban-tys konkuruoti su stambiosiomis įmo-nėmis neatsižvelgiama į Lietuvos žemėsūkioypatumus(šaliastambiųjųūkininkųyra didelis skaičius smulkiųjų) jie stei-giasiirveikiaremdamiesisenais(tradici-niais)žemėsūkiokooperatyvųprincipaisirįstatyminebazekuriųbesąlygiškaslai-kymasis turi neigiamą įtaką žemės ūkiokooperatyvųplėtrai

Julius RAmANAUSKAS106

4 Tikėtina kad ateityje Lietuvojetradiciniai (maži) kooperatyvai išliks tiktokioseveiklossritysekurnereikiaaukš-totechnologinio lygiogamybojedaug irlabaikvalifikuotųdarbuotojųspecialistųt y ten kur nereikia stambaus kapitaloBe tradicinių kooperatyvų vis didesnęreikšmęturėsnaujiejivertikaliosiosverslointegracijosdariniaindashvertikaliosiosvers-logrupėsJiejungsžemėsūkioproduktųaugintojus(jųkooperatyvus)perdirbimoįmonesfinansinesdraudimoorganizaci-jasmoksliniotyrimoinstitutustarptauti-nesprekybosorganizacijasirkt

5 Dalyvaudami stambiose verslogrupėse kooperatyvai turi veikti pagalmodernizuotusprincipus

bull siekiant pritraukti kuo daugiauekonomiškaipajėgiųnariųįkooperatyvusatsisakytinuostatosbdquovienasnarysndashvienasbalsasldquo ir sudarant įstatus leisti patiemskooperatyvamsspręstibalsavimotvarką

bull klasikinis kooperatyvų principasbdquonepelnosiekimasldquorinkossąlygomisgalitrukdytiatskiriemskooperatyvamsturėtipatikimuspartneriusjungtisįasociacijasir panAtsižvelgiant į tai bdquone pelno sie-kimoldquoprincipasturėtųbūtitaikomasviensocialinėspaskirtieskooperatyvams

bull pakeistiįstatyminębazęsuteikiantkooperatyvųnariamsteisęįsigytiakcijaskuriųvertėproporcingažaliavosapimčiai(kooperatyvonarioapyvartossukoopera-tineįmone)

1 Arizmendiarrieta J M (2005) InstitutionalchallengesfortheCooperativeMovementintheEuropeanUnionndashSpainEzaiFoundation

2 Baltramijūnas S (1938) Kooperatinis auklėjimasšvietimasbeipropagandandashKaunas

3 Bhuyan S (2007)The bdquoPeopleldquo Factor inCo-operatives AnAnalysis ofMembersrsquo AttitudesandBehaviorCanadianJournalofAgriculturalEconomicsRevue canadienne drsquoagroeconomieVol55Issue3

4 Cobia D (1989) Cooperatives in Agriculture ndashNewJersey

5 čaplikasA(2012)KooperatyvaiįsikuriairdingstaValstiečiųlaikraštisNr12

6 Fauquet G (1938) Kooperatinis ūkio sektoriusLietuvoskooperatininkųsektoriusndashKaunas

7 Franks JRMcGloinA (2007)Environmentalco-operativesas instrumentsfordeliveringacross-farmenvironmentalandruralpolicyobjectivesLes-sonsfortheUKJournalofRuralStudiesNo23

8 Kooperuotosveiklosgalimybės ir įtakarinkaiSe-minarų medžiaga (2013) Prieiga per internetąlthttpwwwzurltindexphp1148809388gt[žiūrėta20130310]

9 Krikščiūnas J (1938) Kooperatyvų darbo planavi-masndashKaunasLietuvoskooperatyvųtaryba

10KrikščiūnasJ(1929)Žemėsūkiokooperacijosplė-tojimoreikaluTalkaNr9ndash10

11Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių(kooperatyvų) įstatymas Prieiga per internetąlthttpwwwistatymasltistatymaikooperatiniu_bendroviu_kooperatyvu_istatymashtmgt [žiūrėta20120601]

12Melnikiene RVidickieneD (2006)Knowledgemanagement based agriculturas cooperation poli-cyinLithuaniaManagementtheoryandstudiesforruralbusinessandinfra-structuredevelopmentNo1(7)

13Merrett ChDWaltzerN (2004) Cooperativesandlocaldevelopmenttheoryandapplicationsforthe21stcenturyndashNewyorkandLondonEnglandMESharpeArmonk

14Mooney P H (2004) Democratizing Rural Eco-nomy Institutional Friction Sustainable StruggleandtheCooperativeMovementRuralSociologyVol69No1

15PareigienėLRibašauskienėE(2008)KooperacijosplėtrosvertinimasManagementtheoryandstudiesforruralbusinessandinfrastructuredevelopmentNr1(12)

16RamanauskasJ(2006)Kooperatyvųplėtraglobali-zacijossąlygomisManagementtheoryandstudies

Literatūra

Julius RAmANAUSKAS102

organizacijaManomakadišeitisndashstam-biųjų kooperatyvų turinčių didelę apy-vartą kūrimasis tačiau šalyje atstumaitarp stambiųjų vaisių ir daržovių augin-tojų yra dideli ir jiems sunku susiburti įkooperatyvą Smulkūs augintojai neturipakankamai lėšųkooperatyvosukūrimuiir išlaikymui (brangu ištisusmetus išlai-kytiadministraciją)jųapyvartabusmažairdėltojiemsneįmanomaužimtitinkamąvietą ir išsilaikyti rinkoje Todėl siūlomakurti kooperatyvų sistemą jungiančiąsmulkiuosius ir stambiuosius augintojusSiūloma jungtis teritorijos požiūriu vie-tiniai (pirmojo lygio) zoniniai (antrojolygio)visosšalies(trečiojolygio)irtarp-tautiniaiįvairauslygiokooperatyvųsiste-mapavaizduota(3pav)

Vietiniai (pirmo lygio) kooperatyvaigali imtis žemės ūkio produkcijos (pvzuogųvaisiųarirdaržovių)derliaussu-rinkimo ir transportavimo Jie vienytųpalyginti nedidelės teritorijos augintojus(pvzrajono)Mažųvietiniųkooperatyvųprivalumasndashnariainuosenopažįstavie-naskitąžinokiekvienonariogebėjimustodėlbūtųlengviaususiburtiišrinktiko-operatyvovaldybąirkitusvadovusTokiekooperatyvaiyrapatrauklūs jie savaran-kiški mažai priklauso nuo kitų lengvainarių kontroliuojami ir pan Vietiniaikooperatyvai gali sukurti antrojo lygiokooperatyvus arba jungtis su akcinėmisbendrovėmis

Zoniniai (antro lygio) ndash vietiniųkooperatyvų kooperatyvai bet kaip ir

V isos šalies (3 lygis)

2

1 2 n

1 n2

1

Kooperatyvų asociacija(tarptautinė prekyba)

Zoniniai kooperatyvai (2 lygis)Produkcijos pirminis apdorojimas (pvz pieno nugriebimas uogų šaldymas)

Koopertyvų nariai(produkcijos augintojai)

Koopertyvų nariai(produkcijos augintojai)

Vietiniai kooperatyvai (1 lygis) Produkcijos surinkimas

3 pav Kooperatyvų sąjungos (asociacijos) modelio sistema

šIUOlAIKINIAI KOOPERATINėS VEIKlOS YPATUmAI 103

vietiniai priklauso teritorinių koopera-tyvųgrupeiirvienijadidesnėsteritorijosžemdirbiusJiesteigiamivienoarkeliųra-jonųmastu naudoja didelius šaldytuvusirpanZoniniaikooperatyvaigalisukurtitrečiojolygiokooperatyvus

Visos šalies (trečio lygio) ndash prekyboskooperatyvaivienytųantrojolygiokoope-ratyvusprekiaujančiusšaliesirtarptauti-niumastuTokiekooperatyvaigalibūtiirtarptautiniai Tarptautiniai ryšiai ir ben-drųsuužsieniožemdirbiaiskooperatyvųsteigimasdalyvavimastarptautiniųorga-nizacijų veikloje suaktyvina nacionalinįžemėsūkiokooperatyvųveiklosplėtojimąSteigti tarptautinę sąjungą ar įsitraukti įtokiąorganizacijąyranaudingadėlįvairiųpriežasčiųdidėjabendrojiapyvarta(mas-toekonomika)susidarogalimybėorgani-zuotibendrųproduktųgamybą(vienijantį juos kaip komponentus specifinius ki-toje šalyje auginamus produktus) gerėjarinkodaraužsimezgaūkininkųryšiaiVisdėltoreikiaįvertintisunkumussukuriaisneišvengiamaisusiduriamatokiuskoope-ratyvussunkiauvaldyti irkontroliuoti jųveikląyranemažaiskirtumųįvairiųšaliųįstatymuoseatsirandaatstumųproblemakalboskliūtysirkt

Nacionalinių kooperatyvų vienijimo-si į internacionalinius kooperatyvus pa-vyzdys ndash danų norvegų ir švedų pienoperdirbimokooperatyvai Jie tarpusavyjesusikooperavęturilabaimoderniųdide-liopajėgumopieniniųgebančiųsavopro-duktuspaskleistivisamepasaulyje

Tarptautinių kooperatyvų plėtroskryptis tokia mažųjų šalių (pvz Liuk-semburgas)kooperatyvaiaktyviauneidi-džiųjų(pvzVokietija)turinčiųsavoganaplačiąvidausrinkąvienijasiįtarptautinesorganizacijas

Taigi nepaisant šalių istorijos eko-nomikos kultūros ir papročių skirtumų

vykstant pasaulėjimo (globalizacijos)reiškiniamsekonomikadarosivisvieno-desnėTaileidžiamanytikaddidėsirko-operatyvųinternacionalizacijasupanašėsorganizaciniai finansiniai rinkodaros irkitikooperatyvųreglamentai

Svarbupažymėtikadvisųlygiųkoope-ratyvųsavininkaisliekanariaikuriepatysarba per savo įgaliotinius dalyvauja visųsvarbių klausimų svarstymo vyksme galibūti išrinkti kooperatyvų sąjungos valdy-bosnariaisirtt

Kuo aukštesnis kooperatyvų susivie-nijimolygistuodidesnėgalimybėįsigytiir naudoti sudėtingesnę brangią įrangąrinktis šiuolaikines technologijas įsteigtirinkodaros tarnybas ir pan Be to esanttokiai sistemai susidaro galimybė į ko-operatyvus vienytis įvairaus pajėgumoprodukcijos augintojams Stambūs ūki-ninkai ir žemėsūkiobendrovėsnenoriaivienijasisusmulkiaisiaisproduktųaugin-tojaisirmielaindashsusaulygiaisSiūlomojesistemoje numatytas atskirai stambiųjųir smulkiųjų augintojų vietinių koopera-tyvų steigimasis Bendromsproblemomsspręsti vietiniai kooperatyvai kaip lygūspartneriai-nariaivienijasiįzoninesirįvi-sosšaliessąjungas(asociacijas)

Kooperatyvų principų modernizavimas globalizacijos sąlygomis

Senų klasikinių kooperatyvų principųaklasislaikymasisgalitrukdytidiegtinau-jasversloorganizavimoformasirjasplės-tiKelipavyzdžiai

bull Viena rimčiausių kooperatiniosąjūdžio problemų ndash valdymo demo-kratiškumasDar 1938m JKrikščiūnasakcentavo bdquoVisas kooperatinis judėjimas iš esmės paremtas demokratiniais prin-cipais Tačiau pastarųjų metu daugelio tautų praktika parodė negyveniškumą ir

Julius RAmANAUSKAS104

dažnai net žalingumą palaidos demo-kratijosldquo Lietuvos kooperatyvai ateityje turi tvarkytis disciplinuotos demokrati-jos pagrindais Pagrindiniai kooperacijos dėsniailtgt organizuotumas disciplina ir planingumas turi būti tie stulpai ant kurių tvirtai remtųsi visas Lietuvos kooperatinis judėjimasldquo JKrikščiūnas (1938)papras-tai ir įtikinamaiparodėkooperatyvųna-riųvaidmenįsavoorganizacijosvaldymebdquoltgt kooperatyvų centruose dirbantys žmonės ltgt turi daug darbo ir ne viską mato kas vietose aktualu ne viską jie nu-jaučia ir supranta taip kaip norėtų vietose dirbantieji žmonėsldquo Taigiprofesoriusdaroišvadąkadaktualiausiusklausimusturė-tųkeltiirspręstibūtentnariai(jųatstovai)kooperatyvųsusirinkimuose

Vis dėlto kooperatyvams stambėjantaugant jų veiklosmastams eiliniamsna-riamsvissunkiaudarosiaktyviaidalyvautikooperatyvovaldymovyksmeKaipžiniakooperatinės demokratijos pagrindas yraprincipas bdquoVienasnarys ndash vienas balsasldquotykiekvienasnarysnepriklausomainuojoapyvartossukooperatyvuirįdėtokapi-taloturipovienąbalsąšisprincipasbuvologiškas kooperatyvuose kurių pagrindi-nistikslasbuvonariųsocialiniųproblemųsprendimas Tuo atveju kai svarbiausiaskooperatyvo tikslas yra narių ekonomi-nių problemų sprendimas daugiau balsų(kaip ir didesnę pelno dalį) turėtų tektinariamskurie labiaunaudojasikoopera-tyvutyturintiemsdidesnęapyvartąJeiatskiraskooperatyvasnorijungtisįstam-biąsias organizacijas koordinuoti savoveikląsukitosjuridinėsformosįmonėmisšioprinciponeįmanoma laikytisModer-nizuodamišįprincipądidelėseorganiza-cijose pagrindinius reikalus sprendžia nevisinariaibetdeleguojaminariųatstovaidalyvauti rinkimuose kontroliuoti admi-nistraciją irpanTamtikroskooperatyvų

atmainoskaibalsųskaičiuspriklausonuopajų skaičiaus atsiranda išsivysčiusiosevalstybėseTaidaugiausianulemiaekono-minėsproblemosirkylapavojaikadatsi-sakiusprivalomosapyvartosbeidemokra-tinių principų kooperatyvas praras savoišskirtinumąnesjissiekianariamspelnoį kooperatyvą buriasi žmonės siekdamibendraispręstiproblemas

Kaikuriosešalyse(pvzJAV)pastebi-masvisryškesnisnutolimasnuoprincipobdquovienasnarysndashvienasbalsasldquoPavyzdžiuibalsuojantcentrinėseasociacijosevietiniųasociacijų balsų skaičius pagal įstatymągali priklausyti atsižvelgiant arba į vieti-niųasociacijųnariųskaičiųarbaįvietiniųasociacijųapyvartossucentrineasociacijadydįPraėjusioamžiauspradžiojekaiku-riaisatvejaisJAVkooperatyvonariųbalsųskaičius priklausė nuo ankstesnių metųindėlioįkooperatyvopelnątynuoapy-vartosdydžio(šapiro1993)Nariobalsųskaičiusbuvoribojamassiekiantišvengtimažumos diktato daugumai Pavyzdžiuipienokooperatyvasgalisuteiktipovienąbalsąuž10tpateiktopienotačiauvienaskooperatyvo narys negali turėti daugiaukaip10balsųNepažeidžiamikooperaty-vų demokratiniai pradai taip pat nariaikurieteikiakooperatinei įmoneidaugiauproduktųarbadaugiaunaudojasijospas-laugomis(prisidedapriekooperatyvosė-kmėsgaunamopelno)turidaugiauteisiųbeigalimybiųdalyvautijovaldymovyks-mešiuoatvejukooperatyvosėkmemažaisuinteresuoti nariai praranda galimybęjampakenktidėlsavanaudiškųpaskatų

Beje tarpukario Lietuvoje į bdquoPienocentroldquo įgaliotinių susirinkimą jo narių(kooperatiniųpienoperdirbimobendro-vių) siunčiamų atstovų skaičius taip patpriklausė nuo pagaminto sviesto kiekioKooperatyvai turėjo teisę siųsti po vienąatstovąuž20tsviestoįbdquoLietūkioldquonarių

šIUOlAIKINIAI KOOPERATINėS VEIKlOS YPATUmAI 105

atstovų susirinkimą kooperatyvai ir jųsąjungos siuntė po vieną atstovą nuo 25tūkstLtapyvartosAbiematvejaisndashkuodidesnė apyvarta tuo daugiau atstovų(balsų)Jųskaičiusnebuvoribojamas jo-kiomisišlygomis

Galimapažymėtikaddabarturtinges-nipajininkaikuriemspriklausokoopera-tinio verslo bdquoliūtoldquo dalis pradeda reika-lautidaugiaubalsųsiekiadidesnėsįtakosTačiau šiuometudaugelyje šaliųdar lai-komasi klasikinio kooperacijos principobdquovienas narys ndash vienas balsasldquo Siekiantpritraukti kuo daugiau ekonomiškai pa-jėgiųnariųįkooperatyvussvarstomaarnevertėtųšiosnuostatosatsisakyti Islan-dijojesudarantįstatusleidžiamapatiemskooperatyvams spręsti kokiais kriterijaisremiantis turi būti atsilyginama koope-ratyvo nariams daugiau už kitus pade-dantiems stiprinti kooperatyvo materia-liąją bazę ar didinti finansinius ištekliusBelgijoje irGraikijoje taip pat linkstamagriežtai nesilaikyti nuostatos bdquovienas na-rysndashvienasbalsasldquo

bull Klasikinis kooperatyvų principasbdquonepelnosiekimasldquorinkossąlygomisgalitrukdytiatskiriemskooperatyvamsturėtipatikimuspartneriusjungtisįasociacijasirpanAtsižvelgiant į tai jaudabardau-gelispasauliokooperatyvųsiekiapelnoirsudaroįvairiusfondusatskiriemsnariamsmokamos premijos teikiamos socialinėslengvatos diferencijuotai skaičiuojamaspajausdydisirpan

bull bdquoAtviros narystėsldquo principas Kaikuriuosenaujosioskartoskooperatyvuo-se (pvz JAV) ribojamas narių skaičius(Stefanson1995) įkooperatyvąpriima-ma tieknarių kiek jųgaliužtikrinti rei-kiamą kooperatyvo finansavimą Tokiekooperatyvai formuoja kapitalą sutei-kiantnariamsteisę įsigytiakcijasAkcijųvertėproporcingažaliavosapimčiaikurią

narysteikiakooperatyvuiužvienąakcijąteikiamas produktų (žaliavos) vienetasTaigi išpirkęs akcijas narys turi didesnęatsakomybęužkooperatyvoveiklą irga-rantuotąsavoišaugintųproduktųrinką

Išvados

1Kooperatyvasšiuometuturibūtitrak-tuojamaskaiporganizacijaveikiantikitų(kito teisinio statuso) firmų apsuptyjeTik toks kooperatyvas globalizacijos są-lygomisužimsderamąvietą rinkojebuskonkurencingasirtenkinssavonariųpo-reikiusTačiauLietuvoje žemėsūkioko-operatyvų skaičiusmetai išmetų beveiknesikeičiair2012mpabaigojejųyratikapie200ndash220Kooperatyvųužimamaže-mėsūkioprodukcijos rinkosdalismažatik pieno gamintojai parduoda per savosurinkimo ir perdirbimo kooperatyvusapie30procprodukcijos

2 Globalizacijos laikotarpiu vis la-biau aštrėja konkurencija rinkoje veikiadidelėsžemėsūkioproduktųperdirbimoir prekybos korporacijos todėl koopera-tyvaituribūtiitinstiprūsekonomiškaiirkonkurencingi Manoma kad tokiomissąlygomis kooperatyvų veikloje ateityješaliasocialiniųvisdidesnįsvorįturėseko-nominiaimotyvai

3 Kooperatyvai vangiai steigiasi irvystosidėl įvairiųpriežasčiųdažniausiaisusikuriamažikooperatyvainesugeban-tys konkuruoti su stambiosiomis įmo-nėmis neatsižvelgiama į Lietuvos žemėsūkioypatumus(šaliastambiųjųūkininkųyra didelis skaičius smulkiųjų) jie stei-giasiirveikiaremdamiesisenais(tradici-niais)žemėsūkiokooperatyvųprincipaisirįstatyminebazekuriųbesąlygiškaslai-kymasis turi neigiamą įtaką žemės ūkiokooperatyvųplėtrai

Julius RAmANAUSKAS106

4 Tikėtina kad ateityje Lietuvojetradiciniai (maži) kooperatyvai išliks tiktokioseveiklossritysekurnereikiaaukš-totechnologinio lygiogamybojedaug irlabaikvalifikuotųdarbuotojųspecialistųt y ten kur nereikia stambaus kapitaloBe tradicinių kooperatyvų vis didesnęreikšmęturėsnaujiejivertikaliosiosverslointegracijosdariniaindashvertikaliosiosvers-logrupėsJiejungsžemėsūkioproduktųaugintojus(jųkooperatyvus)perdirbimoįmonesfinansinesdraudimoorganizaci-jasmoksliniotyrimoinstitutustarptauti-nesprekybosorganizacijasirkt

5 Dalyvaudami stambiose verslogrupėse kooperatyvai turi veikti pagalmodernizuotusprincipus

bull siekiant pritraukti kuo daugiauekonomiškaipajėgiųnariųįkooperatyvusatsisakytinuostatosbdquovienasnarysndashvienasbalsasldquo ir sudarant įstatus leisti patiemskooperatyvamsspręstibalsavimotvarką

bull klasikinis kooperatyvų principasbdquonepelnosiekimasldquorinkossąlygomisgalitrukdytiatskiriemskooperatyvamsturėtipatikimuspartneriusjungtisįasociacijasir panAtsižvelgiant į tai bdquone pelno sie-kimoldquoprincipasturėtųbūtitaikomasviensocialinėspaskirtieskooperatyvams

bull pakeistiįstatyminębazęsuteikiantkooperatyvųnariamsteisęįsigytiakcijaskuriųvertėproporcingažaliavosapimčiai(kooperatyvonarioapyvartossukoopera-tineįmone)

1 Arizmendiarrieta J M (2005) InstitutionalchallengesfortheCooperativeMovementintheEuropeanUnionndashSpainEzaiFoundation

2 Baltramijūnas S (1938) Kooperatinis auklėjimasšvietimasbeipropagandandashKaunas

3 Bhuyan S (2007)The bdquoPeopleldquo Factor inCo-operatives AnAnalysis ofMembersrsquo AttitudesandBehaviorCanadianJournalofAgriculturalEconomicsRevue canadienne drsquoagroeconomieVol55Issue3

4 Cobia D (1989) Cooperatives in Agriculture ndashNewJersey

5 čaplikasA(2012)KooperatyvaiįsikuriairdingstaValstiečiųlaikraštisNr12

6 Fauquet G (1938) Kooperatinis ūkio sektoriusLietuvoskooperatininkųsektoriusndashKaunas

7 Franks JRMcGloinA (2007)Environmentalco-operativesas instrumentsfordeliveringacross-farmenvironmentalandruralpolicyobjectivesLes-sonsfortheUKJournalofRuralStudiesNo23

8 Kooperuotosveiklosgalimybės ir įtakarinkaiSe-minarų medžiaga (2013) Prieiga per internetąlthttpwwwzurltindexphp1148809388gt[žiūrėta20130310]

9 Krikščiūnas J (1938) Kooperatyvų darbo planavi-masndashKaunasLietuvoskooperatyvųtaryba

10KrikščiūnasJ(1929)Žemėsūkiokooperacijosplė-tojimoreikaluTalkaNr9ndash10

11Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių(kooperatyvų) įstatymas Prieiga per internetąlthttpwwwistatymasltistatymaikooperatiniu_bendroviu_kooperatyvu_istatymashtmgt [žiūrėta20120601]

12Melnikiene RVidickieneD (2006)Knowledgemanagement based agriculturas cooperation poli-cyinLithuaniaManagementtheoryandstudiesforruralbusinessandinfra-structuredevelopmentNo1(7)

13Merrett ChDWaltzerN (2004) Cooperativesandlocaldevelopmenttheoryandapplicationsforthe21stcenturyndashNewyorkandLondonEnglandMESharpeArmonk

14Mooney P H (2004) Democratizing Rural Eco-nomy Institutional Friction Sustainable StruggleandtheCooperativeMovementRuralSociologyVol69No1

15PareigienėLRibašauskienėE(2008)KooperacijosplėtrosvertinimasManagementtheoryandstudiesforruralbusinessandinfrastructuredevelopmentNr1(12)

16RamanauskasJ(2006)Kooperatyvųplėtraglobali-zacijossąlygomisManagementtheoryandstudies

Literatūra

šIUOlAIKINIAI KOOPERATINėS VEIKlOS YPATUmAI 103

vietiniai priklauso teritorinių koopera-tyvųgrupeiirvienijadidesnėsteritorijosžemdirbiusJiesteigiamivienoarkeliųra-jonųmastu naudoja didelius šaldytuvusirpanZoniniaikooperatyvaigalisukurtitrečiojolygiokooperatyvus

Visos šalies (trečio lygio) ndash prekyboskooperatyvaivienytųantrojolygiokoope-ratyvusprekiaujančiusšaliesirtarptauti-niumastuTokiekooperatyvaigalibūtiirtarptautiniai Tarptautiniai ryšiai ir ben-drųsuužsieniožemdirbiaiskooperatyvųsteigimasdalyvavimastarptautiniųorga-nizacijų veikloje suaktyvina nacionalinįžemėsūkiokooperatyvųveiklosplėtojimąSteigti tarptautinę sąjungą ar įsitraukti įtokiąorganizacijąyranaudingadėlįvairiųpriežasčiųdidėjabendrojiapyvarta(mas-toekonomika)susidarogalimybėorgani-zuotibendrųproduktųgamybą(vienijantį juos kaip komponentus specifinius ki-toje šalyje auginamus produktus) gerėjarinkodaraužsimezgaūkininkųryšiaiVisdėltoreikiaįvertintisunkumussukuriaisneišvengiamaisusiduriamatokiuskoope-ratyvussunkiauvaldyti irkontroliuoti jųveikląyranemažaiskirtumųįvairiųšaliųįstatymuoseatsirandaatstumųproblemakalboskliūtysirkt

Nacionalinių kooperatyvų vienijimo-si į internacionalinius kooperatyvus pa-vyzdys ndash danų norvegų ir švedų pienoperdirbimokooperatyvai Jie tarpusavyjesusikooperavęturilabaimoderniųdide-liopajėgumopieniniųgebančiųsavopro-duktuspaskleistivisamepasaulyje

Tarptautinių kooperatyvų plėtroskryptis tokia mažųjų šalių (pvz Liuk-semburgas)kooperatyvaiaktyviauneidi-džiųjų(pvzVokietija)turinčiųsavoganaplačiąvidausrinkąvienijasiįtarptautinesorganizacijas

Taigi nepaisant šalių istorijos eko-nomikos kultūros ir papročių skirtumų

vykstant pasaulėjimo (globalizacijos)reiškiniamsekonomikadarosivisvieno-desnėTaileidžiamanytikaddidėsirko-operatyvųinternacionalizacijasupanašėsorganizaciniai finansiniai rinkodaros irkitikooperatyvųreglamentai

Svarbupažymėtikadvisųlygiųkoope-ratyvųsavininkaisliekanariaikuriepatysarba per savo įgaliotinius dalyvauja visųsvarbių klausimų svarstymo vyksme galibūti išrinkti kooperatyvų sąjungos valdy-bosnariaisirtt

Kuo aukštesnis kooperatyvų susivie-nijimolygistuodidesnėgalimybėįsigytiir naudoti sudėtingesnę brangią įrangąrinktis šiuolaikines technologijas įsteigtirinkodaros tarnybas ir pan Be to esanttokiai sistemai susidaro galimybė į ko-operatyvus vienytis įvairaus pajėgumoprodukcijos augintojams Stambūs ūki-ninkai ir žemėsūkiobendrovėsnenoriaivienijasisusmulkiaisiaisproduktųaugin-tojaisirmielaindashsusaulygiaisSiūlomojesistemoje numatytas atskirai stambiųjųir smulkiųjų augintojų vietinių koopera-tyvų steigimasis Bendromsproblemomsspręsti vietiniai kooperatyvai kaip lygūspartneriai-nariaivienijasiįzoninesirįvi-sosšaliessąjungas(asociacijas)

Kooperatyvų principų modernizavimas globalizacijos sąlygomis

Senų klasikinių kooperatyvų principųaklasislaikymasisgalitrukdytidiegtinau-jasversloorganizavimoformasirjasplės-tiKelipavyzdžiai

bull Viena rimčiausių kooperatiniosąjūdžio problemų ndash valdymo demo-kratiškumasDar 1938m JKrikščiūnasakcentavo bdquoVisas kooperatinis judėjimas iš esmės paremtas demokratiniais prin-cipais Tačiau pastarųjų metu daugelio tautų praktika parodė negyveniškumą ir

Julius RAmANAUSKAS104

dažnai net žalingumą palaidos demo-kratijosldquo Lietuvos kooperatyvai ateityje turi tvarkytis disciplinuotos demokrati-jos pagrindais Pagrindiniai kooperacijos dėsniailtgt organizuotumas disciplina ir planingumas turi būti tie stulpai ant kurių tvirtai remtųsi visas Lietuvos kooperatinis judėjimasldquo JKrikščiūnas (1938)papras-tai ir įtikinamaiparodėkooperatyvųna-riųvaidmenįsavoorganizacijosvaldymebdquoltgt kooperatyvų centruose dirbantys žmonės ltgt turi daug darbo ir ne viską mato kas vietose aktualu ne viską jie nu-jaučia ir supranta taip kaip norėtų vietose dirbantieji žmonėsldquo Taigiprofesoriusdaroišvadąkadaktualiausiusklausimusturė-tųkeltiirspręstibūtentnariai(jųatstovai)kooperatyvųsusirinkimuose

Vis dėlto kooperatyvams stambėjantaugant jų veiklosmastams eiliniamsna-riamsvissunkiaudarosiaktyviaidalyvautikooperatyvovaldymovyksmeKaipžiniakooperatinės demokratijos pagrindas yraprincipas bdquoVienasnarys ndash vienas balsasldquotykiekvienasnarysnepriklausomainuojoapyvartossukooperatyvuirįdėtokapi-taloturipovienąbalsąšisprincipasbuvologiškas kooperatyvuose kurių pagrindi-nistikslasbuvonariųsocialiniųproblemųsprendimas Tuo atveju kai svarbiausiaskooperatyvo tikslas yra narių ekonomi-nių problemų sprendimas daugiau balsų(kaip ir didesnę pelno dalį) turėtų tektinariamskurie labiaunaudojasikoopera-tyvutyturintiemsdidesnęapyvartąJeiatskiraskooperatyvasnorijungtisįstam-biąsias organizacijas koordinuoti savoveikląsukitosjuridinėsformosįmonėmisšioprinciponeįmanoma laikytisModer-nizuodamišįprincipądidelėseorganiza-cijose pagrindinius reikalus sprendžia nevisinariaibetdeleguojaminariųatstovaidalyvauti rinkimuose kontroliuoti admi-nistraciją irpanTamtikroskooperatyvų

atmainoskaibalsųskaičiuspriklausonuopajų skaičiaus atsiranda išsivysčiusiosevalstybėseTaidaugiausianulemiaekono-minėsproblemosirkylapavojaikadatsi-sakiusprivalomosapyvartosbeidemokra-tinių principų kooperatyvas praras savoišskirtinumąnesjissiekianariamspelnoį kooperatyvą buriasi žmonės siekdamibendraispręstiproblemas

Kaikuriosešalyse(pvzJAV)pastebi-masvisryškesnisnutolimasnuoprincipobdquovienasnarysndashvienasbalsasldquoPavyzdžiuibalsuojantcentrinėseasociacijosevietiniųasociacijų balsų skaičius pagal įstatymągali priklausyti atsižvelgiant arba į vieti-niųasociacijųnariųskaičiųarbaįvietiniųasociacijųapyvartossucentrineasociacijadydįPraėjusioamžiauspradžiojekaiku-riaisatvejaisJAVkooperatyvonariųbalsųskaičius priklausė nuo ankstesnių metųindėlioįkooperatyvopelnątynuoapy-vartosdydžio(šapiro1993)Nariobalsųskaičiusbuvoribojamassiekiantišvengtimažumos diktato daugumai Pavyzdžiuipienokooperatyvasgalisuteiktipovienąbalsąuž10tpateiktopienotačiauvienaskooperatyvo narys negali turėti daugiaukaip10balsųNepažeidžiamikooperaty-vų demokratiniai pradai taip pat nariaikurieteikiakooperatinei įmoneidaugiauproduktųarbadaugiaunaudojasijospas-laugomis(prisidedapriekooperatyvosė-kmėsgaunamopelno)turidaugiauteisiųbeigalimybiųdalyvautijovaldymovyks-mešiuoatvejukooperatyvosėkmemažaisuinteresuoti nariai praranda galimybęjampakenktidėlsavanaudiškųpaskatų

Beje tarpukario Lietuvoje į bdquoPienocentroldquo įgaliotinių susirinkimą jo narių(kooperatiniųpienoperdirbimobendro-vių) siunčiamų atstovų skaičius taip patpriklausė nuo pagaminto sviesto kiekioKooperatyvai turėjo teisę siųsti po vienąatstovąuž20tsviestoįbdquoLietūkioldquonarių

šIUOlAIKINIAI KOOPERATINėS VEIKlOS YPATUmAI 105

atstovų susirinkimą kooperatyvai ir jųsąjungos siuntė po vieną atstovą nuo 25tūkstLtapyvartosAbiematvejaisndashkuodidesnė apyvarta tuo daugiau atstovų(balsų)Jųskaičiusnebuvoribojamas jo-kiomisišlygomis

Galimapažymėtikaddabarturtinges-nipajininkaikuriemspriklausokoopera-tinio verslo bdquoliūtoldquo dalis pradeda reika-lautidaugiaubalsųsiekiadidesnėsįtakosTačiau šiuometudaugelyje šaliųdar lai-komasi klasikinio kooperacijos principobdquovienas narys ndash vienas balsasldquo Siekiantpritraukti kuo daugiau ekonomiškai pa-jėgiųnariųįkooperatyvussvarstomaarnevertėtųšiosnuostatosatsisakyti Islan-dijojesudarantįstatusleidžiamapatiemskooperatyvams spręsti kokiais kriterijaisremiantis turi būti atsilyginama koope-ratyvo nariams daugiau už kitus pade-dantiems stiprinti kooperatyvo materia-liąją bazę ar didinti finansinius ištekliusBelgijoje irGraikijoje taip pat linkstamagriežtai nesilaikyti nuostatos bdquovienas na-rysndashvienasbalsasldquo

bull Klasikinis kooperatyvų principasbdquonepelnosiekimasldquorinkossąlygomisgalitrukdytiatskiriemskooperatyvamsturėtipatikimuspartneriusjungtisįasociacijasirpanAtsižvelgiant į tai jaudabardau-gelispasauliokooperatyvųsiekiapelnoirsudaroįvairiusfondusatskiriemsnariamsmokamos premijos teikiamos socialinėslengvatos diferencijuotai skaičiuojamaspajausdydisirpan

bull bdquoAtviros narystėsldquo principas Kaikuriuosenaujosioskartoskooperatyvuo-se (pvz JAV) ribojamas narių skaičius(Stefanson1995) įkooperatyvąpriima-ma tieknarių kiek jųgaliužtikrinti rei-kiamą kooperatyvo finansavimą Tokiekooperatyvai formuoja kapitalą sutei-kiantnariamsteisę įsigytiakcijasAkcijųvertėproporcingažaliavosapimčiaikurią

narysteikiakooperatyvuiužvienąakcijąteikiamas produktų (žaliavos) vienetasTaigi išpirkęs akcijas narys turi didesnęatsakomybęužkooperatyvoveiklą irga-rantuotąsavoišaugintųproduktųrinką

Išvados

1Kooperatyvasšiuometuturibūtitrak-tuojamaskaiporganizacijaveikiantikitų(kito teisinio statuso) firmų apsuptyjeTik toks kooperatyvas globalizacijos są-lygomisužimsderamąvietą rinkojebuskonkurencingasirtenkinssavonariųpo-reikiusTačiauLietuvoje žemėsūkioko-operatyvų skaičiusmetai išmetų beveiknesikeičiair2012mpabaigojejųyratikapie200ndash220Kooperatyvųužimamaže-mėsūkioprodukcijos rinkosdalismažatik pieno gamintojai parduoda per savosurinkimo ir perdirbimo kooperatyvusapie30procprodukcijos

2 Globalizacijos laikotarpiu vis la-biau aštrėja konkurencija rinkoje veikiadidelėsžemėsūkioproduktųperdirbimoir prekybos korporacijos todėl koopera-tyvaituribūtiitinstiprūsekonomiškaiirkonkurencingi Manoma kad tokiomissąlygomis kooperatyvų veikloje ateityješaliasocialiniųvisdidesnįsvorįturėseko-nominiaimotyvai

3 Kooperatyvai vangiai steigiasi irvystosidėl įvairiųpriežasčiųdažniausiaisusikuriamažikooperatyvainesugeban-tys konkuruoti su stambiosiomis įmo-nėmis neatsižvelgiama į Lietuvos žemėsūkioypatumus(šaliastambiųjųūkininkųyra didelis skaičius smulkiųjų) jie stei-giasiirveikiaremdamiesisenais(tradici-niais)žemėsūkiokooperatyvųprincipaisirįstatyminebazekuriųbesąlygiškaslai-kymasis turi neigiamą įtaką žemės ūkiokooperatyvųplėtrai

Julius RAmANAUSKAS106

4 Tikėtina kad ateityje Lietuvojetradiciniai (maži) kooperatyvai išliks tiktokioseveiklossritysekurnereikiaaukš-totechnologinio lygiogamybojedaug irlabaikvalifikuotųdarbuotojųspecialistųt y ten kur nereikia stambaus kapitaloBe tradicinių kooperatyvų vis didesnęreikšmęturėsnaujiejivertikaliosiosverslointegracijosdariniaindashvertikaliosiosvers-logrupėsJiejungsžemėsūkioproduktųaugintojus(jųkooperatyvus)perdirbimoįmonesfinansinesdraudimoorganizaci-jasmoksliniotyrimoinstitutustarptauti-nesprekybosorganizacijasirkt

5 Dalyvaudami stambiose verslogrupėse kooperatyvai turi veikti pagalmodernizuotusprincipus

bull siekiant pritraukti kuo daugiauekonomiškaipajėgiųnariųįkooperatyvusatsisakytinuostatosbdquovienasnarysndashvienasbalsasldquo ir sudarant įstatus leisti patiemskooperatyvamsspręstibalsavimotvarką

bull klasikinis kooperatyvų principasbdquonepelnosiekimasldquorinkossąlygomisgalitrukdytiatskiriemskooperatyvamsturėtipatikimuspartneriusjungtisįasociacijasir panAtsižvelgiant į tai bdquone pelno sie-kimoldquoprincipasturėtųbūtitaikomasviensocialinėspaskirtieskooperatyvams

bull pakeistiįstatyminębazęsuteikiantkooperatyvųnariamsteisęįsigytiakcijaskuriųvertėproporcingažaliavosapimčiai(kooperatyvonarioapyvartossukoopera-tineįmone)

1 Arizmendiarrieta J M (2005) InstitutionalchallengesfortheCooperativeMovementintheEuropeanUnionndashSpainEzaiFoundation

2 Baltramijūnas S (1938) Kooperatinis auklėjimasšvietimasbeipropagandandashKaunas

3 Bhuyan S (2007)The bdquoPeopleldquo Factor inCo-operatives AnAnalysis ofMembersrsquo AttitudesandBehaviorCanadianJournalofAgriculturalEconomicsRevue canadienne drsquoagroeconomieVol55Issue3

4 Cobia D (1989) Cooperatives in Agriculture ndashNewJersey

5 čaplikasA(2012)KooperatyvaiįsikuriairdingstaValstiečiųlaikraštisNr12

6 Fauquet G (1938) Kooperatinis ūkio sektoriusLietuvoskooperatininkųsektoriusndashKaunas

7 Franks JRMcGloinA (2007)Environmentalco-operativesas instrumentsfordeliveringacross-farmenvironmentalandruralpolicyobjectivesLes-sonsfortheUKJournalofRuralStudiesNo23

8 Kooperuotosveiklosgalimybės ir įtakarinkaiSe-minarų medžiaga (2013) Prieiga per internetąlthttpwwwzurltindexphp1148809388gt[žiūrėta20130310]

9 Krikščiūnas J (1938) Kooperatyvų darbo planavi-masndashKaunasLietuvoskooperatyvųtaryba

10KrikščiūnasJ(1929)Žemėsūkiokooperacijosplė-tojimoreikaluTalkaNr9ndash10

11Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių(kooperatyvų) įstatymas Prieiga per internetąlthttpwwwistatymasltistatymaikooperatiniu_bendroviu_kooperatyvu_istatymashtmgt [žiūrėta20120601]

12Melnikiene RVidickieneD (2006)Knowledgemanagement based agriculturas cooperation poli-cyinLithuaniaManagementtheoryandstudiesforruralbusinessandinfra-structuredevelopmentNo1(7)

13Merrett ChDWaltzerN (2004) Cooperativesandlocaldevelopmenttheoryandapplicationsforthe21stcenturyndashNewyorkandLondonEnglandMESharpeArmonk

14Mooney P H (2004) Democratizing Rural Eco-nomy Institutional Friction Sustainable StruggleandtheCooperativeMovementRuralSociologyVol69No1

15PareigienėLRibašauskienėE(2008)KooperacijosplėtrosvertinimasManagementtheoryandstudiesforruralbusinessandinfrastructuredevelopmentNr1(12)

16RamanauskasJ(2006)Kooperatyvųplėtraglobali-zacijossąlygomisManagementtheoryandstudies

Literatūra

Julius RAmANAUSKAS104

dažnai net žalingumą palaidos demo-kratijosldquo Lietuvos kooperatyvai ateityje turi tvarkytis disciplinuotos demokrati-jos pagrindais Pagrindiniai kooperacijos dėsniailtgt organizuotumas disciplina ir planingumas turi būti tie stulpai ant kurių tvirtai remtųsi visas Lietuvos kooperatinis judėjimasldquo JKrikščiūnas (1938)papras-tai ir įtikinamaiparodėkooperatyvųna-riųvaidmenįsavoorganizacijosvaldymebdquoltgt kooperatyvų centruose dirbantys žmonės ltgt turi daug darbo ir ne viską mato kas vietose aktualu ne viską jie nu-jaučia ir supranta taip kaip norėtų vietose dirbantieji žmonėsldquo Taigiprofesoriusdaroišvadąkadaktualiausiusklausimusturė-tųkeltiirspręstibūtentnariai(jųatstovai)kooperatyvųsusirinkimuose

Vis dėlto kooperatyvams stambėjantaugant jų veiklosmastams eiliniamsna-riamsvissunkiaudarosiaktyviaidalyvautikooperatyvovaldymovyksmeKaipžiniakooperatinės demokratijos pagrindas yraprincipas bdquoVienasnarys ndash vienas balsasldquotykiekvienasnarysnepriklausomainuojoapyvartossukooperatyvuirįdėtokapi-taloturipovienąbalsąšisprincipasbuvologiškas kooperatyvuose kurių pagrindi-nistikslasbuvonariųsocialiniųproblemųsprendimas Tuo atveju kai svarbiausiaskooperatyvo tikslas yra narių ekonomi-nių problemų sprendimas daugiau balsų(kaip ir didesnę pelno dalį) turėtų tektinariamskurie labiaunaudojasikoopera-tyvutyturintiemsdidesnęapyvartąJeiatskiraskooperatyvasnorijungtisįstam-biąsias organizacijas koordinuoti savoveikląsukitosjuridinėsformosįmonėmisšioprinciponeįmanoma laikytisModer-nizuodamišįprincipądidelėseorganiza-cijose pagrindinius reikalus sprendžia nevisinariaibetdeleguojaminariųatstovaidalyvauti rinkimuose kontroliuoti admi-nistraciją irpanTamtikroskooperatyvų

atmainoskaibalsųskaičiuspriklausonuopajų skaičiaus atsiranda išsivysčiusiosevalstybėseTaidaugiausianulemiaekono-minėsproblemosirkylapavojaikadatsi-sakiusprivalomosapyvartosbeidemokra-tinių principų kooperatyvas praras savoišskirtinumąnesjissiekianariamspelnoį kooperatyvą buriasi žmonės siekdamibendraispręstiproblemas

Kaikuriosešalyse(pvzJAV)pastebi-masvisryškesnisnutolimasnuoprincipobdquovienasnarysndashvienasbalsasldquoPavyzdžiuibalsuojantcentrinėseasociacijosevietiniųasociacijų balsų skaičius pagal įstatymągali priklausyti atsižvelgiant arba į vieti-niųasociacijųnariųskaičiųarbaįvietiniųasociacijųapyvartossucentrineasociacijadydįPraėjusioamžiauspradžiojekaiku-riaisatvejaisJAVkooperatyvonariųbalsųskaičius priklausė nuo ankstesnių metųindėlioįkooperatyvopelnątynuoapy-vartosdydžio(šapiro1993)Nariobalsųskaičiusbuvoribojamassiekiantišvengtimažumos diktato daugumai Pavyzdžiuipienokooperatyvasgalisuteiktipovienąbalsąuž10tpateiktopienotačiauvienaskooperatyvo narys negali turėti daugiaukaip10balsųNepažeidžiamikooperaty-vų demokratiniai pradai taip pat nariaikurieteikiakooperatinei įmoneidaugiauproduktųarbadaugiaunaudojasijospas-laugomis(prisidedapriekooperatyvosė-kmėsgaunamopelno)turidaugiauteisiųbeigalimybiųdalyvautijovaldymovyks-mešiuoatvejukooperatyvosėkmemažaisuinteresuoti nariai praranda galimybęjampakenktidėlsavanaudiškųpaskatų

Beje tarpukario Lietuvoje į bdquoPienocentroldquo įgaliotinių susirinkimą jo narių(kooperatiniųpienoperdirbimobendro-vių) siunčiamų atstovų skaičius taip patpriklausė nuo pagaminto sviesto kiekioKooperatyvai turėjo teisę siųsti po vienąatstovąuž20tsviestoįbdquoLietūkioldquonarių

šIUOlAIKINIAI KOOPERATINėS VEIKlOS YPATUmAI 105

atstovų susirinkimą kooperatyvai ir jųsąjungos siuntė po vieną atstovą nuo 25tūkstLtapyvartosAbiematvejaisndashkuodidesnė apyvarta tuo daugiau atstovų(balsų)Jųskaičiusnebuvoribojamas jo-kiomisišlygomis

Galimapažymėtikaddabarturtinges-nipajininkaikuriemspriklausokoopera-tinio verslo bdquoliūtoldquo dalis pradeda reika-lautidaugiaubalsųsiekiadidesnėsįtakosTačiau šiuometudaugelyje šaliųdar lai-komasi klasikinio kooperacijos principobdquovienas narys ndash vienas balsasldquo Siekiantpritraukti kuo daugiau ekonomiškai pa-jėgiųnariųįkooperatyvussvarstomaarnevertėtųšiosnuostatosatsisakyti Islan-dijojesudarantįstatusleidžiamapatiemskooperatyvams spręsti kokiais kriterijaisremiantis turi būti atsilyginama koope-ratyvo nariams daugiau už kitus pade-dantiems stiprinti kooperatyvo materia-liąją bazę ar didinti finansinius ištekliusBelgijoje irGraikijoje taip pat linkstamagriežtai nesilaikyti nuostatos bdquovienas na-rysndashvienasbalsasldquo

bull Klasikinis kooperatyvų principasbdquonepelnosiekimasldquorinkossąlygomisgalitrukdytiatskiriemskooperatyvamsturėtipatikimuspartneriusjungtisįasociacijasirpanAtsižvelgiant į tai jaudabardau-gelispasauliokooperatyvųsiekiapelnoirsudaroįvairiusfondusatskiriemsnariamsmokamos premijos teikiamos socialinėslengvatos diferencijuotai skaičiuojamaspajausdydisirpan

bull bdquoAtviros narystėsldquo principas Kaikuriuosenaujosioskartoskooperatyvuo-se (pvz JAV) ribojamas narių skaičius(Stefanson1995) įkooperatyvąpriima-ma tieknarių kiek jųgaliužtikrinti rei-kiamą kooperatyvo finansavimą Tokiekooperatyvai formuoja kapitalą sutei-kiantnariamsteisę įsigytiakcijasAkcijųvertėproporcingažaliavosapimčiaikurią

narysteikiakooperatyvuiužvienąakcijąteikiamas produktų (žaliavos) vienetasTaigi išpirkęs akcijas narys turi didesnęatsakomybęužkooperatyvoveiklą irga-rantuotąsavoišaugintųproduktųrinką

Išvados

1Kooperatyvasšiuometuturibūtitrak-tuojamaskaiporganizacijaveikiantikitų(kito teisinio statuso) firmų apsuptyjeTik toks kooperatyvas globalizacijos są-lygomisužimsderamąvietą rinkojebuskonkurencingasirtenkinssavonariųpo-reikiusTačiauLietuvoje žemėsūkioko-operatyvų skaičiusmetai išmetų beveiknesikeičiair2012mpabaigojejųyratikapie200ndash220Kooperatyvųužimamaže-mėsūkioprodukcijos rinkosdalismažatik pieno gamintojai parduoda per savosurinkimo ir perdirbimo kooperatyvusapie30procprodukcijos

2 Globalizacijos laikotarpiu vis la-biau aštrėja konkurencija rinkoje veikiadidelėsžemėsūkioproduktųperdirbimoir prekybos korporacijos todėl koopera-tyvaituribūtiitinstiprūsekonomiškaiirkonkurencingi Manoma kad tokiomissąlygomis kooperatyvų veikloje ateityješaliasocialiniųvisdidesnįsvorįturėseko-nominiaimotyvai

3 Kooperatyvai vangiai steigiasi irvystosidėl įvairiųpriežasčiųdažniausiaisusikuriamažikooperatyvainesugeban-tys konkuruoti su stambiosiomis įmo-nėmis neatsižvelgiama į Lietuvos žemėsūkioypatumus(šaliastambiųjųūkininkųyra didelis skaičius smulkiųjų) jie stei-giasiirveikiaremdamiesisenais(tradici-niais)žemėsūkiokooperatyvųprincipaisirįstatyminebazekuriųbesąlygiškaslai-kymasis turi neigiamą įtaką žemės ūkiokooperatyvųplėtrai

Julius RAmANAUSKAS106

4 Tikėtina kad ateityje Lietuvojetradiciniai (maži) kooperatyvai išliks tiktokioseveiklossritysekurnereikiaaukš-totechnologinio lygiogamybojedaug irlabaikvalifikuotųdarbuotojųspecialistųt y ten kur nereikia stambaus kapitaloBe tradicinių kooperatyvų vis didesnęreikšmęturėsnaujiejivertikaliosiosverslointegracijosdariniaindashvertikaliosiosvers-logrupėsJiejungsžemėsūkioproduktųaugintojus(jųkooperatyvus)perdirbimoįmonesfinansinesdraudimoorganizaci-jasmoksliniotyrimoinstitutustarptauti-nesprekybosorganizacijasirkt

5 Dalyvaudami stambiose verslogrupėse kooperatyvai turi veikti pagalmodernizuotusprincipus

bull siekiant pritraukti kuo daugiauekonomiškaipajėgiųnariųįkooperatyvusatsisakytinuostatosbdquovienasnarysndashvienasbalsasldquo ir sudarant įstatus leisti patiemskooperatyvamsspręstibalsavimotvarką

bull klasikinis kooperatyvų principasbdquonepelnosiekimasldquorinkossąlygomisgalitrukdytiatskiriemskooperatyvamsturėtipatikimuspartneriusjungtisįasociacijasir panAtsižvelgiant į tai bdquone pelno sie-kimoldquoprincipasturėtųbūtitaikomasviensocialinėspaskirtieskooperatyvams

bull pakeistiįstatyminębazęsuteikiantkooperatyvųnariamsteisęįsigytiakcijaskuriųvertėproporcingažaliavosapimčiai(kooperatyvonarioapyvartossukoopera-tineįmone)

1 Arizmendiarrieta J M (2005) InstitutionalchallengesfortheCooperativeMovementintheEuropeanUnionndashSpainEzaiFoundation

2 Baltramijūnas S (1938) Kooperatinis auklėjimasšvietimasbeipropagandandashKaunas

3 Bhuyan S (2007)The bdquoPeopleldquo Factor inCo-operatives AnAnalysis ofMembersrsquo AttitudesandBehaviorCanadianJournalofAgriculturalEconomicsRevue canadienne drsquoagroeconomieVol55Issue3

4 Cobia D (1989) Cooperatives in Agriculture ndashNewJersey

5 čaplikasA(2012)KooperatyvaiįsikuriairdingstaValstiečiųlaikraštisNr12

6 Fauquet G (1938) Kooperatinis ūkio sektoriusLietuvoskooperatininkųsektoriusndashKaunas

7 Franks JRMcGloinA (2007)Environmentalco-operativesas instrumentsfordeliveringacross-farmenvironmentalandruralpolicyobjectivesLes-sonsfortheUKJournalofRuralStudiesNo23

8 Kooperuotosveiklosgalimybės ir įtakarinkaiSe-minarų medžiaga (2013) Prieiga per internetąlthttpwwwzurltindexphp1148809388gt[žiūrėta20130310]

9 Krikščiūnas J (1938) Kooperatyvų darbo planavi-masndashKaunasLietuvoskooperatyvųtaryba

10KrikščiūnasJ(1929)Žemėsūkiokooperacijosplė-tojimoreikaluTalkaNr9ndash10

11Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių(kooperatyvų) įstatymas Prieiga per internetąlthttpwwwistatymasltistatymaikooperatiniu_bendroviu_kooperatyvu_istatymashtmgt [žiūrėta20120601]

12Melnikiene RVidickieneD (2006)Knowledgemanagement based agriculturas cooperation poli-cyinLithuaniaManagementtheoryandstudiesforruralbusinessandinfra-structuredevelopmentNo1(7)

13Merrett ChDWaltzerN (2004) Cooperativesandlocaldevelopmenttheoryandapplicationsforthe21stcenturyndashNewyorkandLondonEnglandMESharpeArmonk

14Mooney P H (2004) Democratizing Rural Eco-nomy Institutional Friction Sustainable StruggleandtheCooperativeMovementRuralSociologyVol69No1

15PareigienėLRibašauskienėE(2008)KooperacijosplėtrosvertinimasManagementtheoryandstudiesforruralbusinessandinfrastructuredevelopmentNr1(12)

16RamanauskasJ(2006)Kooperatyvųplėtraglobali-zacijossąlygomisManagementtheoryandstudies

Literatūra

šIUOlAIKINIAI KOOPERATINėS VEIKlOS YPATUmAI 105

atstovų susirinkimą kooperatyvai ir jųsąjungos siuntė po vieną atstovą nuo 25tūkstLtapyvartosAbiematvejaisndashkuodidesnė apyvarta tuo daugiau atstovų(balsų)Jųskaičiusnebuvoribojamas jo-kiomisišlygomis

Galimapažymėtikaddabarturtinges-nipajininkaikuriemspriklausokoopera-tinio verslo bdquoliūtoldquo dalis pradeda reika-lautidaugiaubalsųsiekiadidesnėsįtakosTačiau šiuometudaugelyje šaliųdar lai-komasi klasikinio kooperacijos principobdquovienas narys ndash vienas balsasldquo Siekiantpritraukti kuo daugiau ekonomiškai pa-jėgiųnariųįkooperatyvussvarstomaarnevertėtųšiosnuostatosatsisakyti Islan-dijojesudarantįstatusleidžiamapatiemskooperatyvams spręsti kokiais kriterijaisremiantis turi būti atsilyginama koope-ratyvo nariams daugiau už kitus pade-dantiems stiprinti kooperatyvo materia-liąją bazę ar didinti finansinius ištekliusBelgijoje irGraikijoje taip pat linkstamagriežtai nesilaikyti nuostatos bdquovienas na-rysndashvienasbalsasldquo

bull Klasikinis kooperatyvų principasbdquonepelnosiekimasldquorinkossąlygomisgalitrukdytiatskiriemskooperatyvamsturėtipatikimuspartneriusjungtisįasociacijasirpanAtsižvelgiant į tai jaudabardau-gelispasauliokooperatyvųsiekiapelnoirsudaroįvairiusfondusatskiriemsnariamsmokamos premijos teikiamos socialinėslengvatos diferencijuotai skaičiuojamaspajausdydisirpan

bull bdquoAtviros narystėsldquo principas Kaikuriuosenaujosioskartoskooperatyvuo-se (pvz JAV) ribojamas narių skaičius(Stefanson1995) įkooperatyvąpriima-ma tieknarių kiek jųgaliužtikrinti rei-kiamą kooperatyvo finansavimą Tokiekooperatyvai formuoja kapitalą sutei-kiantnariamsteisę įsigytiakcijasAkcijųvertėproporcingažaliavosapimčiaikurią

narysteikiakooperatyvuiužvienąakcijąteikiamas produktų (žaliavos) vienetasTaigi išpirkęs akcijas narys turi didesnęatsakomybęužkooperatyvoveiklą irga-rantuotąsavoišaugintųproduktųrinką

Išvados

1Kooperatyvasšiuometuturibūtitrak-tuojamaskaiporganizacijaveikiantikitų(kito teisinio statuso) firmų apsuptyjeTik toks kooperatyvas globalizacijos są-lygomisužimsderamąvietą rinkojebuskonkurencingasirtenkinssavonariųpo-reikiusTačiauLietuvoje žemėsūkioko-operatyvų skaičiusmetai išmetų beveiknesikeičiair2012mpabaigojejųyratikapie200ndash220Kooperatyvųužimamaže-mėsūkioprodukcijos rinkosdalismažatik pieno gamintojai parduoda per savosurinkimo ir perdirbimo kooperatyvusapie30procprodukcijos

2 Globalizacijos laikotarpiu vis la-biau aštrėja konkurencija rinkoje veikiadidelėsžemėsūkioproduktųperdirbimoir prekybos korporacijos todėl koopera-tyvaituribūtiitinstiprūsekonomiškaiirkonkurencingi Manoma kad tokiomissąlygomis kooperatyvų veikloje ateityješaliasocialiniųvisdidesnįsvorįturėseko-nominiaimotyvai

3 Kooperatyvai vangiai steigiasi irvystosidėl įvairiųpriežasčiųdažniausiaisusikuriamažikooperatyvainesugeban-tys konkuruoti su stambiosiomis įmo-nėmis neatsižvelgiama į Lietuvos žemėsūkioypatumus(šaliastambiųjųūkininkųyra didelis skaičius smulkiųjų) jie stei-giasiirveikiaremdamiesisenais(tradici-niais)žemėsūkiokooperatyvųprincipaisirįstatyminebazekuriųbesąlygiškaslai-kymasis turi neigiamą įtaką žemės ūkiokooperatyvųplėtrai

Julius RAmANAUSKAS106

4 Tikėtina kad ateityje Lietuvojetradiciniai (maži) kooperatyvai išliks tiktokioseveiklossritysekurnereikiaaukš-totechnologinio lygiogamybojedaug irlabaikvalifikuotųdarbuotojųspecialistųt y ten kur nereikia stambaus kapitaloBe tradicinių kooperatyvų vis didesnęreikšmęturėsnaujiejivertikaliosiosverslointegracijosdariniaindashvertikaliosiosvers-logrupėsJiejungsžemėsūkioproduktųaugintojus(jųkooperatyvus)perdirbimoįmonesfinansinesdraudimoorganizaci-jasmoksliniotyrimoinstitutustarptauti-nesprekybosorganizacijasirkt

5 Dalyvaudami stambiose verslogrupėse kooperatyvai turi veikti pagalmodernizuotusprincipus

bull siekiant pritraukti kuo daugiauekonomiškaipajėgiųnariųįkooperatyvusatsisakytinuostatosbdquovienasnarysndashvienasbalsasldquo ir sudarant įstatus leisti patiemskooperatyvamsspręstibalsavimotvarką

bull klasikinis kooperatyvų principasbdquonepelnosiekimasldquorinkossąlygomisgalitrukdytiatskiriemskooperatyvamsturėtipatikimuspartneriusjungtisįasociacijasir panAtsižvelgiant į tai bdquone pelno sie-kimoldquoprincipasturėtųbūtitaikomasviensocialinėspaskirtieskooperatyvams

bull pakeistiįstatyminębazęsuteikiantkooperatyvųnariamsteisęįsigytiakcijaskuriųvertėproporcingažaliavosapimčiai(kooperatyvonarioapyvartossukoopera-tineįmone)

1 Arizmendiarrieta J M (2005) InstitutionalchallengesfortheCooperativeMovementintheEuropeanUnionndashSpainEzaiFoundation

2 Baltramijūnas S (1938) Kooperatinis auklėjimasšvietimasbeipropagandandashKaunas

3 Bhuyan S (2007)The bdquoPeopleldquo Factor inCo-operatives AnAnalysis ofMembersrsquo AttitudesandBehaviorCanadianJournalofAgriculturalEconomicsRevue canadienne drsquoagroeconomieVol55Issue3

4 Cobia D (1989) Cooperatives in Agriculture ndashNewJersey

5 čaplikasA(2012)KooperatyvaiįsikuriairdingstaValstiečiųlaikraštisNr12

6 Fauquet G (1938) Kooperatinis ūkio sektoriusLietuvoskooperatininkųsektoriusndashKaunas

7 Franks JRMcGloinA (2007)Environmentalco-operativesas instrumentsfordeliveringacross-farmenvironmentalandruralpolicyobjectivesLes-sonsfortheUKJournalofRuralStudiesNo23

8 Kooperuotosveiklosgalimybės ir įtakarinkaiSe-minarų medžiaga (2013) Prieiga per internetąlthttpwwwzurltindexphp1148809388gt[žiūrėta20130310]

9 Krikščiūnas J (1938) Kooperatyvų darbo planavi-masndashKaunasLietuvoskooperatyvųtaryba

10KrikščiūnasJ(1929)Žemėsūkiokooperacijosplė-tojimoreikaluTalkaNr9ndash10

11Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių(kooperatyvų) įstatymas Prieiga per internetąlthttpwwwistatymasltistatymaikooperatiniu_bendroviu_kooperatyvu_istatymashtmgt [žiūrėta20120601]

12Melnikiene RVidickieneD (2006)Knowledgemanagement based agriculturas cooperation poli-cyinLithuaniaManagementtheoryandstudiesforruralbusinessandinfra-structuredevelopmentNo1(7)

13Merrett ChDWaltzerN (2004) Cooperativesandlocaldevelopmenttheoryandapplicationsforthe21stcenturyndashNewyorkandLondonEnglandMESharpeArmonk

14Mooney P H (2004) Democratizing Rural Eco-nomy Institutional Friction Sustainable StruggleandtheCooperativeMovementRuralSociologyVol69No1

15PareigienėLRibašauskienėE(2008)KooperacijosplėtrosvertinimasManagementtheoryandstudiesforruralbusinessandinfrastructuredevelopmentNr1(12)

16RamanauskasJ(2006)Kooperatyvųplėtraglobali-zacijossąlygomisManagementtheoryandstudies

Literatūra

Julius RAmANAUSKAS106

4 Tikėtina kad ateityje Lietuvojetradiciniai (maži) kooperatyvai išliks tiktokioseveiklossritysekurnereikiaaukš-totechnologinio lygiogamybojedaug irlabaikvalifikuotųdarbuotojųspecialistųt y ten kur nereikia stambaus kapitaloBe tradicinių kooperatyvų vis didesnęreikšmęturėsnaujiejivertikaliosiosverslointegracijosdariniaindashvertikaliosiosvers-logrupėsJiejungsžemėsūkioproduktųaugintojus(jųkooperatyvus)perdirbimoįmonesfinansinesdraudimoorganizaci-jasmoksliniotyrimoinstitutustarptauti-nesprekybosorganizacijasirkt

5 Dalyvaudami stambiose verslogrupėse kooperatyvai turi veikti pagalmodernizuotusprincipus

bull siekiant pritraukti kuo daugiauekonomiškaipajėgiųnariųįkooperatyvusatsisakytinuostatosbdquovienasnarysndashvienasbalsasldquo ir sudarant įstatus leisti patiemskooperatyvamsspręstibalsavimotvarką

bull klasikinis kooperatyvų principasbdquonepelnosiekimasldquorinkossąlygomisgalitrukdytiatskiriemskooperatyvamsturėtipatikimuspartneriusjungtisįasociacijasir panAtsižvelgiant į tai bdquone pelno sie-kimoldquoprincipasturėtųbūtitaikomasviensocialinėspaskirtieskooperatyvams

bull pakeistiįstatyminębazęsuteikiantkooperatyvųnariamsteisęįsigytiakcijaskuriųvertėproporcingažaliavosapimčiai(kooperatyvonarioapyvartossukoopera-tineįmone)

1 Arizmendiarrieta J M (2005) InstitutionalchallengesfortheCooperativeMovementintheEuropeanUnionndashSpainEzaiFoundation

2 Baltramijūnas S (1938) Kooperatinis auklėjimasšvietimasbeipropagandandashKaunas

3 Bhuyan S (2007)The bdquoPeopleldquo Factor inCo-operatives AnAnalysis ofMembersrsquo AttitudesandBehaviorCanadianJournalofAgriculturalEconomicsRevue canadienne drsquoagroeconomieVol55Issue3

4 Cobia D (1989) Cooperatives in Agriculture ndashNewJersey

5 čaplikasA(2012)KooperatyvaiįsikuriairdingstaValstiečiųlaikraštisNr12

6 Fauquet G (1938) Kooperatinis ūkio sektoriusLietuvoskooperatininkųsektoriusndashKaunas

7 Franks JRMcGloinA (2007)Environmentalco-operativesas instrumentsfordeliveringacross-farmenvironmentalandruralpolicyobjectivesLes-sonsfortheUKJournalofRuralStudiesNo23

8 Kooperuotosveiklosgalimybės ir įtakarinkaiSe-minarų medžiaga (2013) Prieiga per internetąlthttpwwwzurltindexphp1148809388gt[žiūrėta20130310]

9 Krikščiūnas J (1938) Kooperatyvų darbo planavi-masndashKaunasLietuvoskooperatyvųtaryba

10KrikščiūnasJ(1929)Žemėsūkiokooperacijosplė-tojimoreikaluTalkaNr9ndash10

11Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių(kooperatyvų) įstatymas Prieiga per internetąlthttpwwwistatymasltistatymaikooperatiniu_bendroviu_kooperatyvu_istatymashtmgt [žiūrėta20120601]

12Melnikiene RVidickieneD (2006)Knowledgemanagement based agriculturas cooperation poli-cyinLithuaniaManagementtheoryandstudiesforruralbusinessandinfra-structuredevelopmentNo1(7)

13Merrett ChDWaltzerN (2004) Cooperativesandlocaldevelopmenttheoryandapplicationsforthe21stcenturyndashNewyorkandLondonEnglandMESharpeArmonk

14Mooney P H (2004) Democratizing Rural Eco-nomy Institutional Friction Sustainable StruggleandtheCooperativeMovementRuralSociologyVol69No1

15PareigienėLRibašauskienėE(2008)KooperacijosplėtrosvertinimasManagementtheoryandstudiesforruralbusinessandinfrastructuredevelopmentNr1(12)

16RamanauskasJ(2006)Kooperatyvųplėtraglobali-zacijossąlygomisManagementtheoryandstudies

Literatūra

šIUOlAIKINIAI KOOPERATINėS VEIKlOS YPATUmAI 107

Despite the fact that cooperativesrsquo coverageof themarket differ in different countries and purposesof them vary (because of different traditions andhistoricalexperiences)an impact isundoubted inallcountriesTheglobalizationisbeingprecededinLithuaniaandaroundtheworldandbecauseofthisthere is aneedofanewscientificapproachandacreativeassessmentoftraditionalagriculturalcoop-erativesprinciplesTheaimofthisworkistosuggestnew solutions to develop contemporary coopera-tivesrsquo activityThere has been analyzed and sum-marizedourcountryrsquos foreignscientificandotherliteraturetogetherwithalegaldocumentationper-formedananalysisofvariesfarmsandcooperativesinacountryPresentedproposalsarebasedtakingintoaccountcurrentglobalizationprocessesAco-operativemustnowberegardedasafirmoperatingin other (another legal status) firms amidstOnlythiskindofacooperativewilltakearightfulplaceinthemarketinsuchglobalizationconditionswillbecompetitiveandmeetneedsof itsmembers Inaddition to traditional cooperatives new verticalbusiness integration derivatives (vertical businessgroups)willplayincreasinglymoreimportantroleTheywillincorporateagriculturalproducers(theircooperatives) refineries financial insurance or-ganizations research institutes international trade

organizations and etc By participating in busi-ness groups cooperatives must operate accordingtomodernizedprinciplesDuringtheprocessesofglobalizationthereisaneedofanewscientificandcreativeapproachtotraditionalcooperativeprinci-plesofassessment

Thestudyleadstothefollowingconclusions1 Acooperativecurrentlyhastobeconsidered

as an organizationoperating in other (whichhaveanotherlegalstatus)enterprisesrsquosurroundingDur-ing the globalization only such a cooperative willtake proper place in themarket will be competi-tiveandmeettheneedsofitsmembersHoweverinLithuaniafromyeartoyearanumberofagriculturalcooperativesremainbroadlyunchangedand thereareonly200ndash220ofthemintheendof2012Coop-erativeshaveasmallshareinanagriculturalproduc-tionmarketonlymilkproducerssellaround30per-centoftheirproductionthroughtheircooperatives(whichcollectandprocesstheirproduction)

2 GlobalizationincreasesacompetitionThereareoperatinghugecorporationswhichprocessandmerchandiseagriculturalproductioninthemarketThereforecooperativeshavetobeverystrongeco-nomically and competitively It is believed that inthefuturesuchconditionswillmakecooperativestohavenotonlysocialbutalsoeconomicalmotives

Julius raManauskas

CONTEMPOrArY FEATUrEs OF COOPErATIVE ACTIVITYs u m m a r y

forruralbusinessandinfrastructuredevelopmentNr1(7)

17RamanauskasJStašysR(2011)Cooperativeper-formanceassessmentbasedonthesustainabledeve-lopmentaspectProceedingsRuralDevelopment2011Vol4Book2

18SchraderLF(1989)EconomicjustificationCo-operativesinagricultureedDCobiaEnglewoodCliffsNJPrentice-Hall

19StefansonBFultonMHarrisA(1995)Newge-nerationco-operativesrebuildingruraleconomiesCentreforthestudyofco-operativesUniversityofSaskatchewanSaskatoonSaskatchewanndashCanada

20šalčius P (1989) Raštai Kooperacija ndash VilniusMintis

21šapiroA(1993)TruefarmercooperationAme-ricancooperationjournalofagriculturalcooperati-onVol8

22Verslo statistika Lietuvos statistikos depar-tamentas Prieiga per internetą lthttpwwwstatgovltltpagesviewid=1121gt [žiūrėta20130310]

23VidickienėDGedminaitėŽ(2009)Koopera-cijosplėtrosLietuvojestebėsenairvertinimasManagementtheoryandstudiesforruralbusi-nessandinfrastructuredevelopmentNr16(1)

24Туган-БарановскийМИ(1989)СоциальныеосновыкооперацииndashМосква

25ЧаяновА (1919)ОсновныеидеииформыкрестьянскойкооперацииndashМосква

Straipsnisįteiktas20120301Parengtaspublikuoti20130328

Julius RAmANAUSKAS108

3 Cooperativesarebeingestablishedandde-velopedslowlybecauseofvariousreasonsusuallytherearebeingestablishedsmallcooperativeswhichcannotcompetewithlargecompaniestherearenottaking into account Lithuanian agriculture pecu-liarities (there is a huge number of small farmersnexttofewlargeones)cooperativesareestablishedandoperate invokingold (traditional)agriculturalcooperativesrsquo principles and a legislation and anunconditionalcompliancehasanegativeimpactontheirdevelopment

4 ItisexpectedthatinthefutureinLithuaniatraditional (small) cooperatives will be operatingonly in such areaswhere is noneedofhigh-techmanufacturing many and highly skilled workersandspecialistsiewhereisnoneedoflargecapitalInadditiontotraditionalcooperativesnewverticalbusiness integrationderivativesndashverticalbusinessgroups ndashwill bemore andmore importantTheywill incorporate agricultural productsrsquo producers

(theircooperatives)refineriesfinancialandinsur-anceorganizationsresearchinstitutesinternationaltradeorganizationsandothers

5 Byparticipatinginlargebusinessgroupsco-operativeshavetooperateaccordingtomodernizedprinciples

bull inordertoattractmoreeconomicallystrongmembersrenounceanattitudeldquoonememberndashonevoterdquoandwhencreatingstatutesallowtocreatevot-ingproceduresbythemselves

bull forindividualcooperativesaclassicalcoop-erativeslsquoprincipleldquonon-profit-makingrdquomayimpedetohavereliablepartnersjoinassociationsetc(tak-ing into account market conditions) ldquoNo profitrdquoprincipleshouldbeappliedonlytosocialcoopera-tives

bull tochangelegislationinordertoempowerco-operativesrsquo members to acquire stock which value isproportionaltoascopeofrawmaterial(acooperativersquosmemberrsquosturnoverfromacooperative)