2011.02.07

1

PSICHOLOGINIŲ TYRIMŲ METODOLOGIJA

II-III-ia paskaitos

Temos

Klausimynų konstravimo principai

Atvirų ir uždarų klausimų tipai

Gerų klausimynų ir vertinimo skaliųbruožai

Skalių tipai

Klausimų (teiginių) pateikimo ypatumai

Klausimynų patikimumas, validumas,standartizavimas

Tyrimų vidinis ir išorinis validumas

4

Dvi testų kategorijos

Tipinio atlikimo metodai (measuresof typical performance):

Asmenybės klausimynai

Poreikių, motyvacijos tyrimo metodikos

Maksimalaus atlikimo metodai(measures of maximum performance)

Pasiekimų testai

Gebėjimų testai

5

Psichologinių testų tipai irpavyzdžiai

Savistabos klausimynai (arba tiesiogklausimynai ir skalės):

- NEO-PI-R (klausimynas skirtas įvertinti asmenybėsbruožams), YPI (klausimynas skirtas įvertinti

psichopatijos bruožams), Ryderio streso skalės (7

klausimų skalė naudojama įvertinti stresui), Beck’odepresijos klausimynas, MMPI

Projekcinės metodikos- Rorshacho,TAT, HTP, pieš inių testai ir kt.

Objektyviosios metodikos- Wechlerio intelekto testas, Krepelino lentelė,

dėmesio matavimo metodikos ir t.t.

2011.02.07

2

7

Projekciniai testai

“Kuo labiau nestruktūruotas yra “stimulų laukas”,tuo didesniu laipsniu individuali struktūra busizomorfinė individo realios gyvenimo erdvėsstruktūrai.” (L.Frank, 1940)

Jie sudaryti tam, kad žmogus, atsakydamas įdviprasmišką stimulą, atskleistų paslėptasemocijas ir vidinius konfliktus

Esminis skirtumas nuo kitų testų tas, kadprojekcinių šalininkai teigia gaunantys ne patįatsakymą, o tai, ką jis slepia, t.y., netiesiogiai

Viena iš projekcinių metodikųklasifikacijų

Asociacijų technikos – rašalo dėmių testai, žodinių

asociacijų testai;

Konstrukcinės technikos – įvairūs piešimo testaibei istorijų kūrimo pagal paveikslėlius testai;

Užbaigimo technikos – nebaigtųsakinių testai,Rosenzweigo piešinėlių frustracijos testas, piešiniųužbaigimo testai;

Sekos ar pasirinkimo technikos – Luscher spalvųtestas;

Ekspresijos technikos – rankraščių analizė ir t.t.

9

Rorschach rašalo dėmių testas

Rodomos rašalo dėmės ir išvados daromosatsižvelgiant į atsakymo turinį, laiko priešatsakant trukmę, santykį su kitaisatsakymais

TAT (Thematic apperception test)

Rodomi žmonių veidai su skirtingomisemocijomis, klausiama apie tų emocijųinterpretaciją.

Rezultatai analizuojami kartu su pacientu

Piešinių testai

HTP (house, tree, person) – namo,medžio, žmogaus piešinio testas

Draw-a-person

Kinetinis šeimos piešinys Ir daugybė kitų ...

Daromos išvados apie: asmenybę, supančiąaplinką, intelektą ir t.t.

12

2011.02.07

3

Projekcinių testų ribotumai

Projekcinės technikos: yra kontraversiškos

yra jautrios situacinėms įtakoms

yra tik sąlyginai apsaugotos nuo simuliavimo

dažnai yra naudojamos pasiekti tikslams,kuriems jos yra netinkamos arba silpnaiparemtos tyrimo duomenimis

daugelio kodavimas yra nepatikimas arbanetikslus.

(daugelis) neturi normatyvinių duomenų, jie yranetikslūs arba klaidinantys.

nėra kultūriškai nepriklausomos

13 14

Klausimynų taikymas:

Savistabos klausimynai taikomi įvertintipraktiškai viską:

○ Asmenybės bruožus, savybes ir pan.

○ Vertybes, nuostatas, požiūrį

○ Psichopatologiją

○ Specifinius konstruktus

○ Aplinką

○ Elgesį ir t.t.

Klausimynų konstravimas

Atliekant mokslinį tyrimą, kuriame busnaudojami klausimynai, vienas svarbiausiųdalykų - tinkamas klausimyno sudarymas,vertimas ar parinkimas

Tyrėjas turi nuspręsti: Kokio pobūdžio klausinėjimas yra tinkamiausias

informacijos gavimui

Kokie tinkamiausi informacijos rinkimo metodai

Koks tinkamiausias klausimo formatas

Kokia turi būti klausimų seka

Kokią informaciją realu surinkti

Klausimų uždavimo tinkamumas

Ar geriausias būdas gauti reikiamąinformaciją yra klausinėti?

Žmonės pamiršta

Klausimų formatas gali iškreipti atsakymus irduomenis

Kai kuriuos jautrius dalykus geriau sužinotikitais būdais, neklausinėjant

Respondentai gali suprasti kokios yraklausimųpriežastys ir atsakyti atitinkamai

Pagrindiniai klausimynųprincipai:

1. Klausti minimalų kiekį informacijos,reikalingos tyrimo tikslams

2. Užtikrinti, kad į klausimą būtų įmanomaatsakyti

3. Atsakovas sugebėtų parinkti teisingąatsakymą (pasakytų tiesą)

4. Atsakovas neatsisakytų į juos atsakyti

2011.02.07

4

Atviri ir uždari klausimai

Į uždarojo tipo klausimus respondentaspasirenka vieną iš anksto pateiktųatsakymų

Į atvirojo tipo klausimus respondentasatsakymus formuluoja pats

Ar Jūs sutinkate su nuomone, kad už itinsunkius nusikaltimus būtina skirti mirtiesbausmę?

Visiškai sutinku

Sutinku

Nesu įsitikinęs

Nesutinku

Kategoriškai nesutinku

Uždarų klausimų pavyzdžiai

Aš dalyvavau šių metų rinkimuose

TAIP / NE

Uždarų klausimų pavyzdžiai

Laisvalaikį aš praleidžiu...

prie kompiuterio (televizoriaus)

skaitydamas knygą

sportuodamas

draugų būryje

su tėvais ir giminaičiais

Uždarų klausimų pavyzdžiai

Atvirų klausimų pavyzdžiai

Kokie jūsų ateities tikslai?

Apibūdinkite savo dabartinę nuotaiką

Ką jūs mėgstate veikti savaitgaliais?

Kaip jūs dabar jaučiatės?

............

Atvirų klausimų privalumai irtrūkumai lyginant su uždaraisiais

Privalumai

Nereikia rinktisneatitinkančioatsakymo

Suteikia daugiauinformacijos

Respondentuinereikia interpretuotiklausimo tam kad į jįatsakytų

Trūkumai

Sunku sudarytikodavimo sistemą

Tiriamieji mieliauatsakinėja į uždarojotipo klausimus.

2011.02.07

5

25

Svarbu išskirti ir atskiraiaptarti intelekto ir asmenybėstestus

Intelekto ir asmenybės testai darvadinami psichometriniais testais

Jie turi būti:

Standartizuoti (tik jiems būdinga savybė)

Validūs

Patikimi

Intelekto ir asmenybės testai

Tokie testai turi būti periodiškaiatnaujinami, nes iš jų gaunami rezultataiyra labai priklausomi nuo kultūrinių, klasiųir kitų socialinių faktorių kaitos.

Testų validumas taip pat priklauso nuo to,ar tinkamą socialinę grupę tiriantysispasirinks. Pavyzdžiui, į tuos pačiusklausimus skirtingų socialinių klasių nariaiatsakys skirtingai.

Psichometrinių testųmetu gautiduomenys naudojami...

Kaip priklausomas kintamasiseksperimentuose

Koreliaciniuose ir grupių skirtumotyrimuose

Kaip mokomoji medžiaga psichologijosmoksle

29

Reikalavimai skalėms irklausimynams

TESTAI TURI BŪTI:

1. Patikimi

2. Validūs

3. Standartizuoti (tačiau tai taikoma nevisiems ir ne visą laiką)

2011.02.07

6

Patikimumo samprata

Patikimumas (angl. reliability) –diagnostinės priemonės tikslumas,apibūdinamas jos daromos paklaidosdydžiu

Patikimumas

Patikimumas – testo rezultatų pastovumomatas, nustatomas iš dviejų testo pusių,

skirtingų testo formų arba

pakartotinio testavimo įverčių pastovumo.

Kuo aukštesnė koreliacija tarp dviejųtestavimų įverčių arba tarp padalinto testopusių įverčių, tuo testas patikimesnis

Jei metodas patikimas, pakartotų tyrimųrezultatai turi būti panašūs

PVZ.,

Policijoje rašote pareiškimą. Jis gali būtinepatikimas dėl dviejų priežasčių:

Vidinis pastovumas – pareiškime jūsgalite pats sau prieštarauti;

Stabilumas – paprašytas po kažkieklaiko pakartoti savo pareiškimą, jūsgalite pakeisti kai kurias svarbiasdetales.

Metodai vidiniam patikimumuipatikrinti

Dviejų testo pusių (split-half)

Skirtingų testo formų

Pakartotinio testavimo įverčiųpastovumo (test-retest)

Test – retest patikimumas

Tam, kad ištirti išorinį testo patikimumą,reikia pakartoti testo atlikimą po kuriolaiko.

Gautus rezultatus koreliuojame.

Koreliacijos koeficientas turėtų būti apie0,75-0,8.

Tai reikš, kad testas yra išoriškaipatikimas.

Test – retest privalumai irtrūkumai Pranašumas yra tas, kad tai natūralus ir

paprastas patikimumo koeficientonustatymas,

Trūkumas – neapibrėžtumas, parenkantlaiko intervalus, nes pirmasis matavimasvisada skirsis nuo antro. Be to, tiriamiejijau yra susipažinę su testavimo turiniu,atsimena pirminius atsakymus irorientuojasi į tai atsakinėdami įklausimus.

2011.02.07

7

Alternatyvių testo formųpatikimumas

Atliekamas pakartotinis matavimasnaudojant paralelinius arbaekvivalentinius testus

Paraleliniai testai – tai tokie testai, kuriematuoja vieną ir tą pačią psichikossavybę su vienoda klaida, t.y. vertinimaspriklauso tiktai nuo tiriamojo psichikossavybės išraiškos laipsnio, bet ne nuoparalelinio testo formos.

Alternatyvių testo formųpatikimumas

Apskaičiuotas koreliacijos koeficientas tarpdviejų testų rezultatų yra vadinamasekvivalentiniu patikimumu. Šio koeficientoreikšmė yra labai svarbi, nes jis parododviejų testų patikimumą ir jų psichologinioturinio ekvivalentiškumą.

Jeigu ekvivalentinis patikimumas žemas,tai testų psichologinis turinys yraneekvivalentiškas arba jo patikimumas yramažas

Skyrimo pusiau (Split - half )metodas

Šis metodas – tai paralelinio metodo tęsinys.Patikimumo koeficiento apskaičiavimas taikantskaidymo metodą, atliekamas skaidantužduotis į atskiras dalis.

Dažnai testo skaidymo procedūra susideda išdviejų dalių: į vieną dalį grupuojami lyginiairezultatai, į kitą – nelyginiai. Suskaidyti testą įdvi dalis galima įvairiais būdais ir kiekvienas išjų duos naują patikimumo įvertinimą – taivienas šio testo patikimumo trūkumų.

Skyrimo pusiau (Split - half )metodas Psichologinis testas paprastai sudarytas iš kelių

klausimų.

Tuos klausimus turi būti galima išdėstytiatsitiktine tvarka arba pagal skirtumus irpanašumus į dvi lygiavertes grupes.

Lygiavertiškumo lygis nustatomas naudojantkoreliaciją. Turi būti gautos teigiamoskoreliacijos 0,8 arba 0,9.

Skyrimo pusiau metodo patikimumas gali būtiapskaičiuotas naudojant SPSS programą.

Cronbach’o alfa

Cronbacho alfa skirta matuoti testo patikimumui. Jilabai priklauso nuo to, kaip kinta žmoniųatsakymai į tuos pačius klausimus. Jei kintastipriai, tai testas laikomas nepatikimu.

Alfa yra ekvivalentiška vidurkiui visų galimųišsibarstymo apie vidurį įverčių, kurie tik gali būtiapskaičiuoti iš duomenų.

Geras pakimumas būna, kai alfa vertės yra nuo0,75 iki 1.

Jei įverčiai skalėje yra dichotominiai (atsakymaiyra, pvz. “taip” arba “ne”), naudojama paprastesneKuderio-Ričardsono matavimo sistema

Testo patikimumo statistiniaiskriterijai – 1 as žingsnis

Atliekant pakartotinius matavimus (test-retest) matavimų rezultatai vertinamikoreliacine analize.

Kuo aukštesnė rezultatų koreliacija, tuotikriau, kad kelis kartus buvomatuotas tas pats reiškinys.

Rezultatas laikomas pakankamu, jei (r)>0,7.

2011.02.07

8

Naudojamas Kappa koeficientas. Taistatistinis testas, kuriuo palyginamidviejų tyrėjų tyrimo rezultatai (to patiessubjekto).

Patikimumas yra labai mažas, kaikoeficientas mažesnis nei 0.40;

nuo 0.40 iki 0.59 – patenkinamas,

nuo 0.60 iki 0.74 - didelis,

daugiau nei 0.74 – labai didelis

Testo patikimumo statistiniaiskriterijai – 2 as žingsnis

Taikomas vidinio suderinamumo (internalconsistency) koeficientas, atspindintis vidinįklausimų homogeniškumą klausimyne.

Dažniausiai naudojamas metodas –Cronbach‘o alpha koeficiento skaičiavimas.

Koeficiento reikšmės iki 0,60 rodo žemąanketos homogeniškumą,

nuo 0,60 iki 0,70 –pakankamas ,nuo 0.70 iki 0.90 – aukštas

homogeniškumas.

Testo patikimumo statistiniaiskriterijai – 3 as žingsnis

Testo patikimumo didinimas perklausimo analizę SPSS programos pagalba galime

padidinti testo patikimumo koeficientą.

Pirma, reikia paskaičiuoti Cronbachoalfa koeficientus kiekvienam klausimui,pasirinkti klausimą, kuris mažina testopatikimumą ir jį ištrinti, po to lieptiprogramai paskaičiuoti bendrą alfakoeficientą iš naujo.

Tokiu būdu ištrinama tiek klausimų, kiekprireikia gauti siekiamą alfa koefcientą.

Testo patikimumo didinimas perteiginio, klausimo analizę Antra, skaičiuojamos klausimo-visų

klausimų koreliacijos. Tai yra tiriamųjųatsakymo į klausimą ir atsakymų bendrai įvisus klausimus koreliacijos.

Jei žmonės gauna žemus arba vidutiniškusbalus iš atskirų klausimų ir didelius balus,atsakę į visus klausimus, tai koreliacija busžema ir kris testo patikimumas.

Šiuo atveju geriausia išmesti tokiuspavienius klausimus.

Testo patikimumo didinimas per(item) teiginio, klausimo analizę Trečia, klausimo diskriminacija tarp

kraštutinių grupių.

Šis metodas, didinant patikimumą,priklauso nuo tų klausimų pašalinimo, kurievertinami žemai tų žmonių, kurių bendraspasiektas balas yra arba labai aukštas,arba labai žemas.

Jei šių grupių tiriamieji į klausimą atsakoskirtingai, tai yra gerai, bet jei ne, tai toksklausimas mažina testo patikimumą ir yrapašalinamas.

“Užburtas ratas” duomenųpatikimumo analizėje

Visi šie metodai gali būtikritikuojami dėl to, kad siekdamipadidinti testo patikimumą iršalindami “blogus” klausimus,mes keičiam viso testo bendrusrezultatus, o patį testą daromenevalidų, t.y. matuojame nebe tai,ką ketinome matuoti. Testastampa tarsi netikras, dirbtinis.

2011.02.07

9

Validumas

Tyrimo priemonių ir rezultatų adekvatumas tiriamaisavybei.

Validumas parodo, ar tikrai matuojama tai, kasturėtų būti matuojama.

Validumas kaip metodologinė charakteristikaatspindi, ar tikrai matuojama būtent tai, kas yraįvardyta.

Dažniausi validumo tipai:○ konstrukto validumas;

○ kriterinis validumas;

○ turinio validumas;

Validumo samprata

Požymių matavimo, vertinimo,diagnozavimo priemonių pagrindinėcharakteristika yra jų validumas (angl.validity) – tyrėjo taikomų tyrimoinstrumentų kompleksinė savybė,nusakanti, kokiu mastu ši priemonėatitinka savo paskirtį, tai yra ja renkamata ir tik ta pirminė informaciją, kurireikalinga mokslinėms išvadoms gauti

Konstrukto validumas

Validumo rūšis, nusakanti, ar tikrai sumanytu tyrimugalima nagrinėti teorine sąvoka apibūdintą sritį.

Jei tyrimas neturės konstrukcinio validumo, bustiriama ne tai, kas sumanyta

Konstrukto validumas rodo testo tinkamumą įvertintitokią psichikos sritį, kuri nusakoma abstrakčiateorine sąvoka.

Jis susijęs su tuo, kiek matavimas atitinka teoriniuslūkesčius arba kaip tiksliai matuoja teorinįkonstruktą.

Konstrukto validumas

Konstrukto validacija siekiama įrodyti,kad sąvoka (konstruktas) gali teoriškaipaaiškinti empirinius, testo nustatomus irindividualius skirtumus.

Konstrukto validumas tikrinamaseksperimentu, testo duomenųpalyginimu su kitų, jau aprobuotų, testųduomenimis, faktinės analizės būdais.

Konstrukto validumas

Konstrukcinis validumas dažnaivertinamas faktorine analize, jįapibūdina instrumentokomponentų vidinissuderinamumas.

Faktorinė analizė

Tai sudėtinga statistinė procedūra,kurios tikslas yra rasti faktorius(paslėptus arba “įsiterpusius”kintamuosius), kurie galėtųpaaiškinti stebimus ryšius tarpžmonių atsakymų keliuosetestuose arba sub-testuose.

2011.02.07

10

Faktorinė analizė:

tai kintamųjų grupavimas pagal jųkoreliavimą į tarpusavyje nesusijusiasgrupes (faktorius)

padeda paremti įrodymais skaliųišskyrimą

visiškai statistinė procedūra, kuripagrindžia teoriją

gali būti interpretuojama skirtingai,priklausomai nuo tyrėjų požiūrio įpsichikos veiklą

Kriterinis validumas

Kriterinis validumas (arba empirinisiššorinis validumas) parodo, kaip testorezultatai atitinka tiriamą savybę, nuspėjajos kitimą.

Jis nustatomas pagal tai, kiek testorezultatai atitinka išorinį kriterijų.

Išoriniu kriterijumi gali būti įvairūs nuovaliduojamo testo nepriklausomi ir patikimimatuojamo dalyko rodikliai, pvz.: ekspertųatlikti vertinimai, medicininė diagnostika.

Kriterijaus validumas

Testo apie neurotiškumą kriterijausvalidumas gali būti nustatytas, atlikus testąsu grupe neurotiškas būsenas patiriančiųžmonių, o gautus rezultatus palyginus sukontrolinės grupės rezultatais.

Nauda iš neurotiškų žmonių grupės irkontrolinės grupės rezultatų ir yrapavyzdys to, ka vadiname ŽINOMŲGRUPIŲ KRITERIJUMI – t.y., jei testas leisatskleisti neurotiškos ir kontrolinės grupėsskirtumus, tai testas pasižymi kriterijausvalidumu

Kriterijaus validumo rūšys:

Sutampantis (concurrent) validumas. Jeinaujo testo validumas yra nustatomas,lyginant jį su senesniu panašiu testu, taiturime sutampantį validumą.

Prognostinis validumas. Jei spėjimas,hipotezė pasitvirtino, atlikus testą, taitestas turi prognostinį validumą.

Turinio validumas

Turinio validumas rodo ar pasirinktiindikatoriai suformuoja visą reiškinioturinį, t.y. ar apima visas konceptodidžiąsias dimensijas;

Ar pvz subjektyvus gerbūvis gali būtiįvertintas pakankamai matuojant trisdimensijas: laimingumą, teigiamas irneigiamas emocijas.

Turinio validumas

Dažnai vadinamas loginiu validumu, jisrodo, ar adekvačiai yra parinktas testouždavinys iš visos jų populiacijos, artinkamos testų proporcijos.

Testo turinį validuoja ekspertai.

Testas turi turinio validumą, jei kiti tyrėjaiįvertina jo turinį, atlikę ekspertizę, irnustato, kad testas yra reprezentatyvusir matuos tai, kas buvo ketinta matuoti.

2011.02.07

11

Turinio validumas

ekspertams pateikiamas užduočiųsąrašas. Jeigu konkreti užduotis atitinkaspecifiką, tai ekspertas vertina ją kaipatitinkančią testo turinį. Priešingu atvejuužduotis yra brokuojama.

Keliems ekspertams neigiamai įvertinusvieną ir tą pačią užduotį, daroma išvada,kad užduotys neatitinka testo specifikos

Standartizavimas

Įverčių reikšmės nustatymas pagalatstovaujamosios grupės rezultatusvadinamas standartizavimu.

Stadartizavimas. :

Testo sutvarkymas, koregavimas Patikimumo ir validumo testų

panaudojimas, siekiant eliminuoti visusnetinkamus teiginius (klausimus)

Reprezentatyvios imties parinkimas Galutinai sutvarkyto (patikimo ir validaus)

testo pateikimas visuomenei Iš gautų rezultatų išvedami matavimų

vidurkiai, normos, būdingos tam tikraipopuliacijai.

Padaromos išvados

Standartizavimas iki normalauspasiskirstymo

Dauguma testų yra koreguojami tol, koldidelė imtis duoda rezultatus, kurie yraartimi normaliam pasiskirstymui.

Tai daroma todėl, kad normalauspasiskirstymo savybės leidžia tyrėjui darytiplataus naudojimo statistines išvadas.

Svarbu paminėti tai, kad testas, kuris buvostandartizuotas remiantis tam tikrapopuliacija, nebegali būti pritaikytas kitospopuliacijos tyrime.

PSICHOLOGINĖS SKALĖS

65

Bendrieji anketos reikalavimai:

pirmiausia turi būti motyvuotai, logiškai paaiškinta, dėl koatliekamas tyrimas, po to pateikiama trumpa anketos užpildymoinstrukcija;

apklausiamojo pastangos atsakyti turi būti minimalios, todėlklausimai turi būti konkretūs, o atsakymų variantai suprantami;

kuo mažiau respondentui tenka rašyti, tuo daugiau jis tiki, kadbus išlaikytas anonimiškumas;

svarbi anketos apimtis: ilga anketa tiriamąjį atbaido, nėra noroatidžiai ją skaityti, todėl galimi paviršutiniški atsakymai;

svarbus ir anketos apipavidalinimas, klausimų kompozicija - taigali sušvelninti kilusias neigiamas nuostatas;

reikia vengti klausimų, kurie stumia respondentą į vienąatsakymą;

reikia vengti sudėtingų, erzinančių klausimų.

2011.02.07

12

Pagrindinės 3 skalių rūšys

Lygių intervalų (diferencinė)

Suminė

Semantinio diferencialo

Thurstone, 1931

Pirmoji - Thurstone, 1931

Kitaip vadinama: lygių intervalų skale

Pagrindinė idėja: respondentai sutinkasu teiginiais, artimais savo nuomonei, irnesutinka su tais, kurie jam nepriimtini

Respondentui pasirinkus teiginį, t.y.,sutikus su teiginiu, duodama taškųsuma, lygi teiginio stiprumui

Skalės sudarymo procesas (1)

1. Paruošti teigiamus ir neigiamus teiginius;Geriausiai tinka didelė žmonių grupė – nuo 80 iki 100

žmonių, kur kiekvienas pasiūlo 2 teiginius

2. Siekiant patikimumo išmesti teiginius, dėlkurių buvo nesutarta;

Vykdant aptarimą, ar tas teiginys nors kiek atspindireiškinį

3. Įvertinti kiekvieną teiginį nuo labiausiaineigiamo iki labiausiai teigiamo;

Vertinant juos nuo 1 iki 11 balų skalėje (vertinimą atliekatie patys grupės nariai

Skalės sudarymo procesas (2)

4. Suskaičiuojamas kiekvieno respondentoteiginio vertinimo skalės vidurkis, medianos,Q1 kvartilio reikšmės ir Q3 kvartilio reikšmės○ Visi teiginiai ir respondentų vertinimai suvedami į

statistinę programą

5. Randami skirtumai tarp Q1 ir Q3 (Q1-Q3=?)

6. Įvertinti kiekvieną teiginį nuo labiausiaineigiamo iki labiausiai teigiamo;○ Vertinant juos nuo 1 iki 11 balų skalėje (vertinimą

atlieka tie patys grupės nariai

Skalės sudarymo procesas (3)

5. Pasirenkami teiginiai turintys vienodą medianąiš jų parenkamas tas teiginys kuris turimažiausią tarpkvartilinį skirtumą• Mažiausias tarpkvartilinis skirtumas rodo tai, jog

dauguma ekspertų panašiai įvertino to teiginioreikšmingumą

6. Jeigu tiriamasis įvertina teiginį “sutinku” –teiginiui priskiariama medianos reikšmė, jei“nesutinku” – 0 (nulis)

7. Galutinis skalės įvertis – teiginių balų vidurkis

http://www.socialresearchmethods.net/kb/scalthur.php

Thurstone skalėPeople with AIDS are like my parents (6)

BecauseAIDS is preventable, we should focus our resources onprevention instead of curing (5)

People with AIDS deserve what they got. (1)

AIDS affects us all (10)

People with AIDS should be treated just like everybody else. (11)

AIDS will never happen to me. (3)

It's easy to get AIDS (5)

AIDS doesn't have a preference, anyone can get it (9)

AIDS is a disease that anyone can get if they are not careful (9)

If you have AIDS, you can still lead a normal life (8)

AIDS is good because it helps control the population. (2)

I can't get AIDS if I'm in a monogamous relationship. (4)

2011.02.07

13

Thurstone skalės trūkumai

Sunku išsaugoti neutralumą irobjektyvumą priskiriant taškus

Sunku nustatyti kritines ribas

Likert tipo skalės

Pirmoji - Likert, 1932

Pagrindinė idėja: respondentai reaguojaį pateiktus teiginius kurie tikrai jiemslabai tinkami arba visiškai nepriimtini.

Tie teiginių įverčiai (su svorio koeficientuar be jo) apie kiekvieną teiginį yrakombinuojami ir apskaičiuojamassuminis balas.

Skalės sudarymo procesas (1)

1. Paruošti teigiamus ir neigiamus teiginius;Geriausiai tinka didelė žmonių grupė – nuo 80 iki 100

žmonių, kur kiekvienas pasiūlo 2 teiginius

2. Siekiant patikimumo išmesti teiginius, dėlkurių buvo nesutarta;

Vykdant aptarimą, ar tas teiginys nors kiek atspindireiškinį

3. Įvertinti kiekvieną teiginį nuo labiausiaineigiamo iki labiausiai teigiamo;

Vertinant juos 5 balų skalėje (1-visiškai nepalaikantiskoncepcijos ir 5-labai palaikantis koncepciją

Skalės sudarymo procesas (2)

4. Nereikalingi teiginiai atmetami tokiu būdu:○ Įvertinant visų teiginių koreliacijas su likusiais

teiginiais ir atmetant tuos kurie turi mažiausias

○ Atliekant faktorinę analizę

○ Skaičiuojant Croncaho alfas ir t.t.

Suminės skalės (Likert, 1932)

Respondentui pateikiami teiginiai, kuriuos reikiaįvertinti

Respondento atsakymai į skalę nuo 5 iki 1 (nuo“visiškai sutinku” iki “visiškai nesutinku”);

Atsakymų įvertinimas-visų teiginių taškų suma;

Visiškaisutinku

Sutinku Nežinau Nesutinku Visiškainesutinku

⃞ ⃞ ⃞ ⃞ ⃞

5 4 3 2 1

Likert skalės trūkumai

Atsakymas “nežinau”: neutrali pozicija,ar negalėjimas apsispręsti tarpprieštaringų jausmų?

Dauguma pasirinktų atsakymų 1 ir 5,arba 3, 4 ir 2

2011.02.07

14

Likert skalės pavyzdys

Visas man pavestas užduotis aš stengiuosiatlikti sąžiningai.

Aš turiu aiškius tikslus ir kryptingai jų siekiu. Aš iššvaistau daugybę laiko, kol prisiruošiu

pradėti darbą. R Kad pasiekčiau savo tikslus, aš sunkiai dirbu. Kartais aš nebūnu toks patikimas, koks

turėčiau būti. R

Visiškaisutinku

Sutinku Nežinau Nesutinku Visiškainesutinku

⃞ ⃞ ⃞ ⃞ ⃞

5 4 3 2 1

Osgood, Suci ir Tannenbaum,1957 Semantinis diferencialas Respondentas paprašomas pažymėti

skalėje savo nuomonę apie t.t. reiškinį,savybę tarp priešingų būdvardžių pagaljų išsidėstymą toje skalėje.

Ši skalė pasižymi geru patikimumu.

Semantinis diferencialas

Septynių balų skalės su priešingaisbūdvardžiais ir tuščiomis linijomis tarp jų

Trys pagrindinės dimensijos:○ įvertinimas (patinka-nepatinka)

○ objekto potencijos ar galios, jėgossuvokimas

○ objekto aktyvumo suvokimas

Osgood, Suci ir Tannenbaum,1957 Semantinis diferencialas

Respondentas vertina tarp dviejųpriešingų žodžių (būdvardžių) Ašesu/mano vaikas...

82RŽukauskienė,

2008

Gerai __ __ __ __ __ __ __ Blogas

Švarus __ __ __ __ __ __ __ Purvinas

Gražus __ __ __ __ __ __ __ Bjaurus

Stiprus __ __ __ __ __ __ __ Silpnas

Akytvus __ __ __ __ __ __ __ Pasyvus

Žiaurus __ __ __ __ __ __ __ Švelnus

Trūkumai

Netikslus savo požiūrio įvertinimas

Kas yra vidurys?

Kaip respondentai supranta sąvokas“gėris”, “blogis” ir t.t.

2011.02.07

15

Skalės

Tam tikri atskirų teiginių įverčiai, iratskirų teiginių įverčių suma sudarobendrą skalės įvertį

Pvz: CBCL, aštuonios sklės

Kai kurie teiginiai yra tiesioginiai, pvz.,lytis, rasė. Jie nesumuojami, t.y., skalęsudaro vienas teiginys

Kiti kintamieji sudėtingesni, reikia keleto(keliolikos) teiginių kad gauti validų matą

Ko vengti formuojant teiginius?

Sudėtingumo, painumo

Mokslinės terminologijos

Dvireikšmių klausimų

Dviejų neiginių naudojimo;

Sujaudinančių žodžių

Teiginių, su kuriais sunku nesutikti

Įsikišimo į asmeninį gyvenimą

Neteisingo vertinimo skalės parinkimo

Klausimų išdėstymas klausimyne

Tendencija atsakyt teigiamai;

Todėl daromas teigiamo požiūrio irneigiamo požiūrio klausimų tarpusavyjesumaišymas (kad išvengti “taip” sakymo)

Respondento interpretacija; svarbusrespondento požiūrio formavimas įklausimyną.

Socialinis pageidaujamumas - Noras įtikti.

STATISTINĖS SKALĖS

88

Matavimo skalės Duomenys gaunami matuojant kintamųjų reikšmes.

Matavimas tai simbolio priskyrimas stebėtai kintamojo reikšmei.

Simboliais gali būti vardai arba skaičiai.

Kiekybinio kintamojo stebėtai reikšmei priskiriamas skaičius, okokybiniam kintamajam vardas arba skaičius.Pavyzdžiui,registruodami respondento lytįmes galime rašyti žodžiais vyras arba

moteris, vartoti sutrumpinimus Varba M, koduoti skaičiais 1 - vyras, 2- moteris ir t.t.

Tirdami žmonių populiaciją galime stebėti daug kintamųjų. Jų

matavimo skalės ir vienetai gali būti skirtingi.Tarkime,kad tirdamižmonių populiacijąmatuojame keturis kintamuosius:

Lytis (vyras , moteris)

Išsimokslinimas (nebaigtas vidurinis, vidurinis, nebaigtas aukštasis,

aukštasis)

Temperatūra

Svoris

Matavimo skalės

S.S. Stivensas (S.S. Stevens) matavimosklaes pasiūlė pavadinti

vardų (nominal scale),

tvarkos (ordinal scale),

intervalų (interval scale) ir

santykių (ratio scale) skalėmis.

Matavimo skalių požymiai skiriasiišmatuojamumo galimybėmis

2011.02.07

16

Nominalinė skalė (NominalScale) Naudojant nominalinę skalę galima tik

nustatyti kategoriją, kuriai priklauso požymiovertė, tačiau ta vertė neturi natūralios didėjimotvarkos. Pvz., galima suskirstyti žmones pagal jų lytį, rasę,

gyvenamą vietą, taip pat pagal pomėgius ir pan.

Kategorijos neturi jokios natūralios tvarkos irišdėstymo tvarka yra susitarimo reikalas.

Tai paprasčiausia matavimo skalė. Dažniausias būdas naudojamas apibendrinti

duomenis pamatuotus nominaline skale yranurodant kategorijų dažn į procentais.

Nominalinė skalė (NominalScale) Nominaliniai matavimai yra pavadinimo ar

skaičiaus priskyrimas grupėms ar kategorijoms Jie nesuteikia kiekybinės informacijos, ir

teiginių išdėstynas , įverdinimas nėranuoseklus, neina kokia nors didėjimo armažėjimo tvarka

Taigi, nominalinė skalė yra daugiau kokybinė,nei kiekybinė Pvz., kokią religiją renkatės, kokia rasė, tautybė,

lytis, Duomenims aprašyti naudojamas dažnių

pasiskirstymas (Frequency distributions) Pagrindinė statistika, kuri skaičiuojama, yra moda (

mode). Kintamieji, matuojami nominaline skale, dažniausiai

vadinami kategoriniais arba kokybiniais.

Ranginė skalė (Ordinal Scale)

Vertinant kintamuosius rangine skale, jie turivertes, kurias galima suskirstyti didėjimo tvarka.

T.y., nominalinės skalės duomenys ne tiksuskirstomi į tam tikras kategorijas, bet toskategorijos turi savo natūralią didėjimo tvarką.

Nors didėjimo tvarka ir yra nustatyta, tačiau kiekviena vertė didesnė už kitą, pasakyti negalima.

Pvz., žmonių sugrupavimas pagal jųišsilavinimą. Galima pasakyti, kad universitetinisišsilavinimas yra aukštesnės kategorijos nei pvzvidurinis išsilavinimas, tačiau kiek „aukštesnė“ takategorija – negalime įvertinti procentais ar pan.

Ranginė skalė (Ordinal Scale)

Kintamieji, vertinami ranginėje skalėje, teikiadaugiau informacijos negu nominalinės skalėskintamieji.

Didesni skaičiai įverčiai reiškia aukštesnesvertes, t.y., eina didėjimo (arba mažėjimo) tvarka

Tačiau intervalai tarp skaičių nebūtinai vienodii Pvz, matuojant nuostatas apie ginklų kontrolę,

skirtumas tarp įverčio 2 ir įverčio 3 nebūtinaireiškia tokį patį skirtumą kaip skirtumas tarpįverčio 4 ir 5.

Nėra tikro “0” taško, nes nulinis taškaspasirinktas laisvai. Pavyzdžiui, 5 balų skalėježemiausias įvertis buvo 1 (nuo 1 iki 6) bet taip pattai galėjo nuo 0 arba -5

Intervalinė skalė

Yra keli intervalai

Galima atlikti matematinius veiksmus

Kintamuosius, vertinamus intervalinėskale, galima ne tik išdėstyti eilės tvarka,bet ir nustatyti skirtumų tarp jų dydį.

Intervalų skalė neturi absoliučiospradžios (ji yra sutartinė), todėl jojedažnai būna neigiama dalis, kuri yramažesnė už sutartinės pradžios vertę.

Intervalinė skalė Pavyzdžiui, jei nerimas matuojamas intervaline skale, tada

skirtumas tarp įverčio, lygaus 10 balų, ir įverčio, lygaus 11 balų,atitiks tą patį skirtumą, koks būtų tarp įverčio, lygaus 50 ir įverčio,

lygaus 51 balą.

Intervalinė skalė neturi “tikro" nulinio taško, ir todėl negalima teigti,

kiek kartų yra didesnis vienas įvertis už kitą

Nerimo sklaės atveju, nebūtų teisinga (validu) teigti, kad žmogus,gavęs įverti 30, dukart labiau nerimastingesnis užasmenį, kurionerimastingumas įvertintas 15 balų

Tikras intervalinis matavimas socialiniuose moksluose labai retas ariš vis neegzistuoja, tokia minėta nerimastingumo skalė iš tiesų

neegzistuoja

Geras tikros intervalinės sklaės pavyzdys yra Fahrenheitotemperatūros.Vienodi tarpai tarp sklaės padalų reprezentuojalygius skirtumus, tačiau 30 laipsnių temperatūra nereiškia dvigubai

didesnė š ilumos nei 15 laipsnių.

2011.02.07

17

Santykių skalė (Ratio Scale)

Santykiųskalė yra labai panaši į intervalinęskalę, bet turi absoliučią pradžią.

Absoliuti pradžia nėra sutartinė, ji susieta suobjektyviomis aplinkybėmis.

Pvz: fizikinės skalės matuojančios laiką, svorįir t.t.

Kelvino temperatūros skalė: turi absoliutų0,todėl 300 laipsnių temperatūra pagal Kelvinoskalę yra dukart aukštesnė nei 150 kelvinų.

Psichologiniųmatavimo skaliųtipų palyginimas

Skalės tipas Matematinė operacija Tikslas

Nominalinė lygu/nelygu suskirstyti į atskiraskategorijas

Ranginė didesnė nei/mažesnė nei suskirstyti į kategorijasdidėjimo tvarka

Intervalinė sudėtis/atimtis/daugyba/

dalyba

nustatyti skirtumų tarpkategorijų dydį

Santykių sudėtis/atimtis/daugyba/

dalyba/dydžių santykiųformavimas

nustatyti skirtumų tarpkategorijų dydį bei

įvertinti dydžių santykį

Kintamuosius ir psichologines skales įstatistines skales galima skirstyti taip:

Kokybiniai Kiekybiniai

TolydūsDiskretūs

Nominali Rangų Intervalų Santykių

Kintamieji arba psichologinės skalės

Statistinės skalės

Vidinis ir išorinis tyrimo validumas

Vidinis tyrimo validumas

Vidinis validumas apibrėžiamas kaiptyrėjo gebėjimas atsiriboti nuo įvairiųgalimų pašalinių veiksnių įtakos tyrimorezultatams (arba, kitaip tariant, juoskontroliuoti).

Vidinis tyrimo validumas

Pvz., atlikdami priežastinį-lyginamąjįtyrimą, kuriame yra keliama hipotezė,jog skurdas yra ligų arbanusikalstamumo priežastis, mes turimeįvertinti, ar kitos alternatyvios priežastysiš tyrimo yra pašalintos, nes gali veikti irkiti šalutiniai veiksniai.

Ir jeigu nėra kitų esminių paaiškinimų,vadinasi mes galime kalbėti apie vidinįtyrimo validumą.

2011.02.07

18

Išorinis tyrimo validumas

Išorinis tyrimo validumas siejamas sutyrimo rezultatų ekstrapoliacija į kitaspanašias grupes bei panašiasaplinkybes.

Pvz, jei studijos tiriamųjų imtis yra moterys,gyvenančios didmiestyje, ar gautume tuos pačiusrezultatus, jei imtis būtų sudaryta iš moterų ir vyrų,gyvenančių mažame miestelyje, ir pan.

Išorinis tyrimo validumas

Išorinį tyrimo validumą lemia imties dydis.Todėl planuojant tyrimą, svarbu žinoti, kambus pritaikyti tyrimo rezultatai.

Norint juos apibendrinti platesneipopuliacijai, būtina formuoti imtį tikimybiniubūdu, parenkant tokį atvejų skaičių, kurisleistų reprezentuoti tiriamąją populiaciją.To nepadarius, tyrimas (ypač kiekybinis)įgauna tik eksploratyvinį pobūdį.

Ar manipuliacija suIV tikrai paveikė DV?

Vidinis ir išorinis tyrimo validumas

Vidinis validumas

Išorinis validumas

Ar efektas gali būti generalizuotas:

populiacijose?vietovėse

(ekologinis validumas)

Laike irkontekstuose?

Tyrimo validumas (tęsinys)

Tyrimas gali turėti gerą vidin į validumą, betmenką išorin į validumą ir tai gali mažintirezultatų pritaikomumą.

Matavimo reikšmingumo įvertinimo kriterijaidažniausiai būna glaudžiai tarpusavyje susiję.

Pavyzdžiui, dėl nepakankamo tyrimo turiniovalidumo, lygiai kaip ir dėl pasirinkto objektonepagrįstumo, nukenčia vidinis tyrimovalidumas.

Todėl, planuojant bet kokį tyrimą, ypač svarbuprisilaikyti jam keliamųmetodologiniųreikalavimų.

Klausimai?