1

PATVIRTINTA

Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus

gimnazijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31

d. įsakymu Nr. VO-110

JURBARKO ANTANO GIEDRAIČIO-GIEDRIAUS GIMNAZIJA

2015–2017 METŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ

UGDYMO PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų

ugdymo planas (toliau –Ugdymo planas) reglamentuoja pagrindinio, vidurinio ugdymo programų,

mokiniams, suaugusiųjų bendrojo ugdymo programų (Toliau Ugdymo programos) ir su šiomis

programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą gimnazijoje.

Vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais sudaromas 2015–2016 ir 2016–

2017 mokslo metų gimnazijos ugdymo planas.

2. Ugdymo plano tikslas:

2.1. sudaryti gimnazijoje galimybes kiekvienam besimokančiajam įgyti kompetencijų –

žinių, gebėjimų ir nuostatų, organizuoti procesą taip, kad kiekvienas pasiektų geresnių ugdymo (-si)

rezultatų.

3. Ugdymo plano uždaviniai:

3.1. nustatyti pamokų skaičių, skirtą pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoms

įgyvendinti;

3.2. numatyti gaires ugdymo procesui gimnazijoje įgyvendinti ir ugdymui pritaikyti pagal

mokinių mokymosi poreikius;

3.3. nustatyti reikalavimus ugdymo procesui organizuoti gimnazijoje.

4. Gimnazijos ugdymo plane vartojamos sąvokos:

Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.

Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus,

įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30

minučių.

Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis

dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.

Gimnazijos ugdymo planas – gimnazijoje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo

aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

Mokslo metai – metų trukmės laikotarpis, kurių pradžia yra naujo mokymosi ciklo diena –

rugsėjo 1-oji, o pabaiga – rugpjūčio 31d.

Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

Pasirenkamasis dalykas – gimnazijos siūlomas ir mokinio laisvai pasirenkamas dalykas.

Privalomasis dalykas – dalykas, kurį mokinys privalo mokytis pagal Ugdymo programą.

Teminis arba ilgalaikis dalyko planas – dalyko ugdymo ir turinio gairės, mokytojo

parengtos atsižvelgiant į numatomus mokinių pasiekimus pagal Bendrąsias programas, tvirtinamas

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro.

Kitos Ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir

kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

2

II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

1. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

5. Ugdymo organizavimas:

5.1. 2015–2016 mokslo metais ugdymo procesas pradedamas rugsėjo 1 d., baigiamas

atitinkamai:

Klasė Ugdymo proceso

pabaiga

Ugdymo proceso trukmė

savaitėmis

I gimnazijos klasė

II gimnazijos klasė

06–03

06–03

34

34

III gimnazijos klasė

IV gimnazijos klasė

06–03

05–26

34

33

5.2. Gimnazija dirba penkias dienas per savaitę;

5.3. Ugdymosi procesas pagal pagrindinio ugdymo ir vidurinio ugdymo programas

skirstomas pusmečiais. Pusmečių datas tvirtina gimnazijos direktorius. Nustatoma tokia pusmečių

trukmė:

Pirmas pusmetis I–IV gimnazijos klasės: rugsėjo 1 d. – sausio 22 d.;

Antras pusmetis I–III gimnazijos klasės: sausio 25 d. – birželio 03 d.

IV gimnazijos klasės : sausio 25 d. – gegužės 26 d.

5.4. Mokinių atostogos:

Atostogos Prasideda Baigiasi

Pamokos prasideda

Rudens 2015-10-26 2015-10-30 2015-11-02

Žiemos (Kalėdų) 2015-12-28 2016-01-08 2016-01-11

Žiemos atostogos 2016-02-15 2016-02-17

Pavasario (Velykų) 2016-03-21 2016-03-25* 2016-03-29

Vasaros:

I-III gimnazijos klasės

IV gimnazijos klasės

2016-06-06

2016-05-27

2016-08-31**

2016-08-31***

*Gimnazijos IV klasių mokiniams atostogų diena, per kurią laiko kalbų įskaitą, perkeliama į 2015-03-29 dieną.

**Gimnazijos II klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko PUPP švietimo ir mokslo

ministro nustatytu laiku.

***Gimnazijos IV klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko brandos egzaminus

švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku.

6. Ugdymo proceso organizavimas 2016–2017 mokslo metais;

6.1. Ugdymo procesas pradedamas rugsėjo 1d., baigiamas atitinkamai:

Klasė Ugdymo proceso

pabaiga

Ugdymo proceso

trukmė savaitėmis

I gimnazijos klasė

II gimnazijos klasė 2017-06-02

2017-06-02

34

34

III gimnazijos klasė

IV gimnazijos klasė

2017-06-02

2017-05-25

34

33

3

6.2. Gimnazija dirba penkias dienas per savaitę;

6.3. Ugdymo procesas pagal pagrindinio ugdymo ir vidurinio ugdymo programas skirstomas

pusmečiais. Pusmečių datas tvirtina gimnazijos direktorius. Nustatoma tokia pusmečių trukmė:

pirmas pusmetis I – IV gimnazijos klasės: rugsėjo 1 d. – sausio 20 d.

antras pusmetis I - III gimnazijos klasės: sausio 23 d. – birželio 02 d. IV gimnazijos klasės

sausio 23 – gegužės 25 d..;

6.4. mokinių atostogos numatomos:

Atostogos Pradžia Pabaiga

Rudens 2016-10-31 2016-11-04

Žiemos (Kalėdų) 2016-12-27 2017-01-06

Žiemos atostogos 2017-02-17

Pavasario (Velykų) 2017-04-10 2017-04-14*

Vasaros atostogos 2017-06-05** 2017-08-31*** *gimnazijos IV klasių mokiniams atostogų diena, per kurią jie laiko kalbų įskaitą, perkeliama į 04-18;

**gimnazijos II klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko pagrindinio ugdymo

pasiekimų patikrinimą švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku;

***gimnazijos IV klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko kalbų įskaitas arba

brandos egzaminus švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku.

7. Ugdymo procese kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sporto, praktinei, socialinei,

prevencinei ir kitai pagal mokinių ir gimnazijos poreikius parinktai veiklai per mokslo metus I –IV

gimnazijos klasėse skiriama pamokų:

Klasė

Skiriama pamokų (ne mažiau kaip)

I–II gimnazijos klasė 50

III gimnazijos klasės 40

IV gimnazijos klasės 30

7.1. programų parengimą šiai veiklai organizuoja direktoriaus pavaduotojas ugdymui,

tvirtinama direktoriaus įsakymu iki rugsėjo 15 dienos;

7.2. esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai į gimnaziją mokiniai gali neiti.

Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių;

7.3. gimnazijos direktorius priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo iškilus

situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremalią situaciją. Apie

priimtus sprendimus direktorius informuoja steigėjo įgaliotą atstovą. Sprendimai įforminami

direktoriaus įsakymu.

8. Gimnazijos IV klasės mokiniui, laikant pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso

metu jo pageidavimu gali būti suteikiama laisva diena prieš egzaminą. Ši diena įskaičiuojama į

mokymosi dienų skaičių.

2. GIMNAZIJOS UGDYMO PLANO RENGIMAS FORMUOJANT IR

ĮGYVENDINANT GIMNAZIJOS UGDYMO TURINĮ

9. Gimnazijos direktorius organizuoja ugdymo plano rengimą. Į gimnazijos ugdymo plano

rengimą, grindžiamą demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais,

įtraukti mokytojai, mokiniai, tėvai. Gimnazijos direktoriaus 2015 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr.

VO–80 patvirtinta ugdymo plano rengimo darbinė grupė. (Priedas Nr. 5)

10. Gimnazijoje užtikrinama ugdymo kokybė, atitinkanti visuomenės ir rinkos poreikius:

10.1. gimnazijos keliami tikslai:

10.1.1. vertinimo sistemos ir tėvų informavimo tobulinimas;

10.1.2. ugdymo turinio tobulinimas, individualizavimas ir diferencijavimas;

10.2. ugdymo proceso įgyvendinimo principai:

4

10.2.1. demokratiškumo – pasirinkimo galimybių didinimas, atsižvelgiant į gimnazijos

bendruomenės poreikius;

10.2.2. prieinamumo – veikla prieinama visiems gimnazistams nepriklausomai nuo jų

mokymosi galimybių pasiekimų ir socialinės padėties;

10.2.3. visuotinumo – edukacinės aplinkos gerinimas, įvairūs ugdymo metodai, IKT

panaudojimas pamokose, ugdymo programų dermė, bendradarbiavimas.

10.2.4. aktualumo – ugdymo veikla orientuojama į pažintinę, kultūrinę kompetenciją;

10.3. bendrųjų programų įgyvendinimas konkrečioje klasėje, dalykui skiriamų pamokų

skaičius konkrečioje klasėje, gimnazijos nuožiūra skirstomų pamokų panaudojimas, ugdymo

turinio integravimas, dalykų mokymo intensyvinimas;

11. Ugdymo turinio planavimas:

11.1. ugdymo turinys gimnazijoje planuojamas metams. Planuojant ugdymo turinį

atsižvelgiama į:

11.1.1. gimnazijos viziją, misiją, veiklos prioritetus, gimnazijos veiklos įsivertinimo ir

išorinio vertinimo duomenis;

11.1.2. klasės raidos pasiekimų lygmenis;

11.1.3. mokinių žinias, gebėjimus interesus;

11.1.4. turimus išteklius – vadovėlius, pagalbines technines priemones bei kitą mokomąją

medžiagą, kolegų gerąją patirtį;

11.2. Teminiai planai rengiami vadovaujantis:

11.2.1. Valstybinėmis Bendromis programomis ir išsilavinimo standartais;

11.2.2. mokomųjų dalykų egzaminų programomis;

11.2.3. vidurinio ugdymo aprašu;

11.2.4. Teminiai planai aprobuojami dalykų metodinėse grupėse iki rugsėjo 10 dienos, su

dalyką kuruojančiu vadovu suderinami iki rugsėjo 15 dienos;

11.2.5. pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių programas, jei nėra parengtų bendrųjų

programų, rengia mokytojai, metodinių grupių teikimu jas tvirtina gimnazijos direktorius iki

rugsėjo 5 dienos;

11.2.6. bendrąją prevenciją vykdo gimnazijos mokytojai, klasių vadovai, socialiniai

pedagogai, bendruomenės slaugytojas ir vaiko gerovės komisija.

12. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas ugdymo procese:

12.1. ugdymo turinys gimnazijoje planuojamas bendruosiuose ugdymo planuose nurodytu

dalyko programai skiriamų valandų (pamokų) skaičiumi;

12.2. planuodami ugdymo turinį mokytojai planuoja ir mokinių pažangos ir pasiekimų

vertinimą, jį sieja su mokymo (-si) tikslais, atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir

gebėjimus. Vertinimo metodus mokytojai derina tarp savęs, aptaria su mokiniais ir jų tėvais

(globėjais, rūpintojais);

12.3. vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus vadovaujamasi „Mokinių pažangos ir

pasiekimų vertinimo samprata“, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK– 256 (Žin., 2004, Nr. 35 -1150) ir gimnazijos

direktoriaus įsakymu 2015 m. birželio 19 d. Nr. UO1 -29, patvirtintu mokinių pažangos ir

pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu. (Priedas Nr.3)

12.3.1. pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas besimokančių mokinių

pasiekimai vertinami 10 balų vertinimo sistema:

12.3.1.1. pasirenkamųjų dalykų žinios ir gebėjimai vertinami pažymiu;

12.3.1.2. dorinio ugdymo (etikos ir tikybos), žmogaus saugos, pilietiškumo pagrindų

dalykai vertinami „įskaityta“ arba „neįskaityta“, kūno kultūros, menų ir technologijų dalykų

mokymosi pasiekimai vertinama pažymiu;

12.4. III–IV gimnazijos klasių mokinių specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės

pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“;

5

12.5. mokinių, besimokančių dalykų modulius, mokymosi pasiekimų įvertinimai įskaitomi

į dalykų įvertinimus ir pildomi atskirame dienyno lape;

12.6. apie I–IV gimnazijos klasių mokinių mokymosi pasiekimus mokinių tėvai (globėjai,

rūpintojai) informuojami elektroniniu būdu. Esant tėvų pageidavimui klasės auklėtojas kartą per

mėnesį pateikia mokinio pažymių suvestinę.

13. Pasirenkamųjų dalykų ir modulių pasiūla gimnazijoje:

13.1. pasirenkamieji dalykai, siūlomi III – IV gimnazijos klasėse: braižyba, lotynų k., III

užsienio k. (anglų, vokiečių, rusų), teisės pagrindai, psichologija, informacinės technologijos;

13.2. siūlomi moduliai:

13.2.1. II-ų gimnazijos klasių mokiniams: „Lietuvių kalbos gramatikos taisyklės“, „Kaip

rašyti rašinį?“, „Matematikos pagrindai“, „Loginiai matematikos uždaviniai“, vokiečių (modulio)

DSDI programa.

13.2.2. III–IV gimnazijos klasių mokiniams siūlomi moduliai:

Modulio pavadinimas Val. sk. Klasė

Matematikos logikos paprasčiausi taikymai 1 3

Bendraukime vokiečių kalba 1 3,4

Programavimas C 1 3

Planimetrijos teorijos sisteminimas ir uždavinių

sprendimo praktikumas. Skaičių teorijos pagrindai 1 3,4

Žmogaus organizmo sandara ir sveikata 1 3

Ląstelė ir organizmų genetika 1 4

Ruošiamės anglų kalbos kalbėjimo įskaitai 1 3,4

Ruošiamės anglų kalbos valstybiniam egzaminui.

Rašymas. 1 3,4

Užsienio (anglų) kalbos klausymo ir kalbėjimo įgūdžių

lavinimas . 1 3,4

Get ready for B2 examination 1 3,4

Kūrybiniai darbai anglų kalba 1 3,4

Sakytinės komunikacijos gebėjimų tobulinimas 1 3,4

Netradicinių uždavinių sprendimas 1 3,4

Tinklapių kūrimas 1 3

Kompiuterinė grafika 1 3

Rusų kalbos modulis 1 3,4

Pagrindinės neorganinių junginių klasės. Skaičiavimo ir

eksperimentiniai uždaviniai 1 3

Anglies junginių chemija. Skaičiavimo ir

eksperimentiniai uždaviniai 1 4

Organinės ir neorganinės chemijos eksperimentai ir

uždavinių sprendimas 1 3

Cheminis eksperimentas ir uždavinių sprendimas 1 4

Senoji lietuvių kultūra 1 1,3

Plotų ir sienų kaita Lietuvoje ir Europoje 1 4

Pasaulio ir Lietuvos istorija dokumentuos (V-XXa.) 1 3,4

Vokiečių (modulio) „Kalbos vartosenos ir rašymo

įgūdžių formavimas“ 1 4

Vokiečių kalbos modulio (Zertifikat deutsch) programa 1 3

14. Minimalus mokinių skaičius per dorinio ugdymo (etikos, tikybos) pamokas 12

mokinių, maksimalus – 25 mokiniai.

6

Dorinio ugdymo grupių skaičius pagal klasių koncentrus 2015–2016 m.m.:

Koncentras Klasių komplektų

skaičius

Etikos grupių

skaičius Tikybos grupių skaičius

I kl. 4 4 2

II kl. 4 4 2

III kl. 6 6 4

IV kl. 6 6 5

Iš viso: 20 20 13

15. Minimalus mokinių skaičius per užsienio kalbų (anglų, vokiečių, rusų) pamokas 12

mokinių, maksimalus 21 mokinys.

Užsienio kalbos grupių skaičius pagal klasių koncentrus 2015–2016 m.m.: Koncentras Klasių

komplektų

skaičius

Anglų kalbos grupės

(1-oji kalba/ 2-oji

kalba)

Vokiečių kalbos

grupės

(1-oji kalba/ 2-oji

kalba)

Rusų kalbos grupės

(2-oji kalba/3-oji

kalba)

I 4 8 0/ 2 6

II 4 8 0/ 2 6

III 6 B1- 3gr. B2 – 7 gr. B1 – 1 gr. B2 – 1

gr., A2 – 1gr.

B1 – 3 gr., A1 – 1 gr.

IV 6 A2 – 1 gr. B1- 2 gr.

B2 – 6 gr.

B1 – 1gr.

B2 – 1 gr.

B1 – 3 gr. A1 – 1gr.

Iš viso: 20 35 9 20

16. Per kūno kultūros pamokas klasės dalijamos į berniukų ir mergaičių grupes. Minimalus

mokinių skaičius grupėje 14 mokinių, maksimalus 25 mokiniai.

Kūno kultūros grupių skaičius pagal klasių koncentrus 2015–2016 m. m.: Koncentras Klasių

komplektų skaičius

Kūno kultūros grupių skaičius

(merginos+vaikinai+mišri)

Bendras grupių skaičius

I 4 3+3 6

II 4 3+3 6

III 6 Merg.- 2 gr., vaik.- 2 gr.,

tinkl.- 2 gr. A kursas – 2 gr.,

aerobika – 2 gr., spec. . – 1gr.

11

IV 6 Merg. – 2gr., vaik. – 4 gr., A

kursas- 2 gr.,tinkl. – 2 gr.

Aerobika – 1 gr., spec. gr. -1

12

Iš viso 20 35 35

17. Per technologijų pamokas klasės dalijamos per pusę (neskirstant į mergaičių ar berniukų

grupes), minimalus mokinių skaičius grupėje 12, maksimalus – 24.

Technologijų grupių skaičius pagal klasių koncentruos 2015 – 2016 m.m.:

Koncentr

as

Klasių komplektų

skaičius

Technologijų grupių skaičius

I 4 8

II 4 8

III 6 Technologijų – 4 gr., fotografija – 1 gr.

IV 6 Technologijų – 3 gr., fototografija - 1 gr.

Iš viso 20 25

18. Per informacinių technologijų pamokas klasės dalijamos į grupes, minimalus mokinių

skaičius yra 12, maksimalus mokinių skaičius vienoje grupėje –16 mokinių.

Informacinių technologijų grupių skaičius pagal klasių koncentruos 2015–2016 m.m.:

7

Koncentras Klasių komplektų skaičius Inf.technologijų grupių skaičius

I 4 8

II 4 8

III 6 ITP (programavimas)- 2 gr., ITA – 3 gr.

ITB – 4 gr. IT (modulis) – 1gr.

IV 6 ITP (programavimas) – 2 gr., ITA – 3 gr., ITB –

4 gr.

Iš viso 20 35

19. Mobilios grupės sudaromos iš tos pačios klasės ir paralelių klasių mokinių pagal

mokinių pasiekimus, pasirinkusių tą patį programos kursą, pasirenkamo dalyko ar modulio

programą, išskyrus tuos atvejus, jei nėra galimybių sudaryti atskiros mokinių grupės dėl mažo

mokinių skaičiaus:

19.1. minimalus mokinių skaičius mobilioje grupėje 8 mokiniai, maksimalus – 30;

19.2. Gimnazija pagal skirtas mokymo lėšas numato ugdymo turinio diferencijavimą I–II

gimnazijos klasėse per lietuvių k. ir matematikos pamokas.

20. Vidurinio ugdymo programos individualaus ugdymo plano pasirinktą dalyką, modulį,

kursą mokinys gali keisti vadovaudamasis 2015 m. birželio 19 d. direktoriaus įsakymu Nr. UOI - 29

patvirtinta Vidurinio ugdymo programos individualaus ugdymo plano pasirinkto dalyko, modulio,

kurso keitimo tvarka. (Priedas Nr. 3)

21. Gimnazijos nuožiūra skirstomos pamokos skiriamos dalykams diferencijuotai mokyti,

pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams ir kitai veiklai (pamokoms, konsultacijoms), kuri

prisidėtų prie nuoseklaus kompetencijų – žinių ir gebėjimų, nuostatų ugdymo:

21.1. Gimnazijos nuožiūra skiriamos pamokos;

21.2. diferencijuotai mokyti pagal mokinių pasiekimus skiriant klasę į grupes, lietuvių k.,

matematikai po 1 val., grupinėms konsultacijoms lietuvių k., matematikai po 1 val., chemijos

laboratoriniams darbams, biologijos praktiniams darbams, kūno kultūros grupėms, mokinių

pasirinktiems moduliams mokyti.

22. Gimnazija savo sprendimus dėl ugdymo organizavimo gimnazijoje kasmet papildo ir

palieka galioti tuos pačius, jei jie neprieštarauja Bendriesiems ugdymo planams.

23. Gimnazija atsiradus Bendruosiuose ugdymo planuose nenumatytiems atvejams ugdymo

proceso metu, gali koreguoti gimnazijos ugdymo plano įgyvendinimą priklausomai nuo mokymo

lėšų, išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų programoms įgyvendinti ir minimalų privalomų

pamokų skaičių mokiniui.

24. Gimnazija bendradarbiauja su kitomis mokyklomis: Šakių „Žiburio“ gimnazija, Raseinių

Jono Žemaičio gimnazija, Tauragės „Versmės“ gimnazija ir kitomis rajono gimnazijomis bei

pagrindinėmis mokyklomis, siekiant užtikrinti įgyvendinamų ugdymo programų tęstinumą,

perimamumą. Organizuojami bendri konkursai, renginiai, projektai.

25. Gimnazijos ugdymo plano projektą direktorius ar jo įgaliotas asmuo derina su

gimnazijos taryba ir Jurbarko r. savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojais iki einamųjų metų

liepos 1 dienos.

26. Gimnazijos ugdymo planą tvirtina direktorius iki einamųjų metų rugsėjo 1 d.

II. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

27. Norint padėti mokiniui sėkmingai mokytis, ugdymas individualizuojamas sudarant

mokinio individualų ugdymo planą, kuriuo siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo

išgales pasiekti aukštesnių ugdymo (si) pasiekimų, ugdyti asmeninę atsakomybę dėl sąmoningo

mokymosi, gebėjimo įgyvendinti išsikeltus tikslus.

8

28. Individualus ugdymo planas – mokinio, besimokančio pagal vidurinio ugdymo

programą bendrojo ugdymo programas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių,

pasirinkti mokytis per tam tikrą laikotarpį (pvz.: dvejus ar vienus metus, trimestrą, pusmetį ir kt.)

dalykai, dalykų kursai ir moduliai, vertinimo laikotarpiai suderinti su gimnazijos galimybėmis.

Kiekvienas mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pagal gimnazijoje parengtą

formą pasirengia individualų ugdymo planą. (Priedas Nr.1)

29. Mokiniui, kuris mokomas namuose, sudaromas individualus ugdymo planas. Jame

numatomi mokymosi tikslai, mokinio mokymosi indėlis, planuojami mokytis dalykai, jiems

skiriamas pamokų skaičius, pasiekimų patikrinimo būdai.

30. Mokinio individualus ugdymo planas sudaromas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant

mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams), mokyklos vadovams bei

švietimo pagalbos specialistams.

III. SVEIKATA IR GEROVĖ MOKYKLOJE

31. Gimnazija, įgyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas:

31.1. vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo

programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN

21:2011. Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“

(toliau – Higienos norma);

31.2. sudaro sąlygas mokiniui mokytis pagarba vienas kitam tarp mokinių, mokinių ir mokytojų,

kitų mokyklos darbuotojų grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje;

31.3. stebi ir nedelsdama stabdo patyčių ir smurto apraiškas.

31.4. užtikrina higienos reikalavimų neviršijantį mokymosi krūvį;

31.5. sudaro sąlygas mokiniui ugdytis bendrąsias kompetencijas, aktyviai veikti, tyrinėti,

bendrauti ir bendradarbiauti įvairiose veiklose ir fizinėse bei virtualiose aplinkose;

31.6. dalį formaliojo ( kūno kultūros, biologijos, geografijos pamokų) ir neformaliojo švietimo

veiklų (sportinės varžybos, minėjimai, susitikimai) organizuoti už mokyklos ribų (gamtoje, muziejuose,

įvairiose įstaigose ir pan.).

32. Į gimnazijos ugdymo turinį, per neformaliojo ugdymo švietimo veikas, klasių valandėles,

integruojama Sveikatos ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 „Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios

programos patvirtinimo“.

33. Gimnazijoje yra sudarytos 2 ilgosios pertraukos po 20 min mokiniams pavalgyti ir pailsėti.

34. Gimnazija planuoja ir organizuoja kryptingus sveikos gyvensenos, sveikatos saugojimo ir

stiprinimo renginius.

35. Gimnazija ugdymo (-si) aplinką kuria, vadovaudamasi Higienos norma, Ugdymo programų

aprašais mokyklos priemonių ugdymo (-si) kokybei gerinti.

IV. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

36. Ugdymo diferencijavimas – tai ugdymo tikslų, uždavinių, mokymo ir mokymosi turinio,

metodų, mokymo (-si) priemonių, mokymosi aplinkos, vertinimo pritaikymas mokinių skirtybėms.

Jo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingai mokytis.

37. Mokiniai skiriasi turima patirtimi, motyvacija, interesais, siekiais, gebėjimais, mokymosi

stiliumi, pasiekimų lygiu ir kt., tai lemia skirtingus mokymosi poreikius. Diferencijuotu ugdymu

atsižvelgiama į šiuos poreikius, pritaikant mokiniui mokymosi uždavinius ir užduotis, ugdymo

turinį, metodus, mokymo (-si) priemones, tempą ir skiriamą laiką. Diferencijuotas ugdymas taip pat

kompensuoja brendimo, mokymosi tempo netolygumus, atsirandančius mokinių amžiumi grįstoje

vertikalaus klasėmis sistemoje.

38. Diferencijavimas gali būti taikomas:

9

38.1. mokiniui individualiai;

38.2. mokinių grupei tam tikriems tikslams pasiekti, pavyzdžiui: pasiekimų skirtumams

mažinti, gabumams plėtoti, skirtingoms mokymosi strategijoms įgyvendinti;

39. tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, darbo grupės)

grupes galima sudaryti ir mišrių arba panašių polinkių, interesų mokinių.

40. Mokinių perskirstymas ar priskyrimas grupei, nepažeidžiantis jų priklausymo nuolatinės

klasės bendruomenei, yra laikinas – tik tam tikro dalyko pamokoms arba tik tam tikroms užduotims

atlikti. Dėl pergrupavimo tikslų ir principų turi būti tariamasi su mokinių tėvais (globėjais,

rūpintojais), jis neturi daryti žalos mokinio savivertei, tolesnio mokymosi galimybėms bei mokinių

santykiams klasėje ir mokykloje.

41. Gimnazijos direktoriaus pavaduotojai ugdymui, metodinė taryba analizuoja, kaip

ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų

bendrosiose programose numatytų pasiekimų, ir priima sprendimus dėl tolesnio ugdymo

diferencijavimo. Priimant sprendimus atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo

turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

V. MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

42. Mokymosi pagalba yra integruojama į mokymo ir mokymosi procesą. Mokymosi pagalbą

mokiniui pirmiausia suteikia jį mokantis mokytojas, pritaikydamas tinkamas mokymo (-si) užduotis bei

metodikas.

43. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos poreikio mokiniui.

44. Mokiniui suteikiama mokymosi pagalba pastebėjus, kad jam nesiseka pasiekti bendrosiose

programose numatytų konkretaus dalyko pasiekimų, po nepatenkinamo kontrolinio darbo įvertinimo, po

ligos ir pan.

45.Mokymosi pagalba teikiama Direktoriaus įsakymu skiriant trumpalaikes ar ilgalaikes

konsultacijas. Mokymosi pagalba gali būti skiriama sudarant mokinių, kuriems reikia panašaus

pobūdžio pagalbos, grupes. Šios grupės gali būti sudarytos iš gretimų klasių. Mokymosi pagalbai teikti

naudojamos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pasiekimams gerinti.

46. Mokymosi pagalbos efektyvumą ir pagerėjusią (suprastėjusią) mokymosi situaciją stebi,

fiksuoja, analizuoja dalyko mokytojas. Ypatingesniais atvejais, kuomet nestebimi jokie minėtos

situacijos pokyčiai, dalyko mokytojas kreipiasi į gimnazijos Vaiko gerovės komisiją kuruojantį

direktoriaus pavaduotoją ugdymui atskiru prašymu. Gavus tėvų (rūpintojų, globėjų) sutikimą, Vaiko

gerovės komisija nusimato konkretų kompleksinį individualizuotą mokymosi pagalbos teikimo planą su

konkrečiomis poveikio priemonėmis kiekvienam pagalbos mokiniui specialistui (psichologui,

socialiniam pedagogui, kitiems komisijos nariams bei to dalyko mokytojui). Šio plano įgyvendinimo

stebėseną ir analizę vykdo Vaiko gerovės komisijos pirmininkas.

47. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) panaudojant elektroninį dienyną ar kitu būdu

informuojami apie mokinio daromą pažangą jam suteikus mokymosi pagalbą. Trumpos

konsultacijos neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį. Už informacijos perdavimą tėvams

(globėjams, rūpintojams) yra atsakingas klasės vadovas (kuratorius).

48. Gimnazijoje už mokymosi pagalbos mokiniams organizavimą yra atsakingas

direktoriaus pavaduotojas ugdymui, kuris organizuoja Vaiko gerovės komisijos darbą. Jis užtikrina

laiku numatytos pagalbos teikimą mokiniui ir pagalbos atitikimą mokymosi galioms.

10

VI. MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ)

BENDRADARBIAVIMAS

49. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami apie gimnazijos organizuojamą

ugdymo procesą, mokymosi pasiekimus, mokymo pagalbos teikimą internetinėje svetainėje

www.jurbarkogimnazija.lt TAMO dienyne.

50. Visuotiniai tėvų susirinkimai, klasės tėvų susirinkimai organizuojami ne rečiau du kartus

per mokslo metus. Pateikiama tėvams veiklos ataskaita, supažindinama su gimnazijos tikslais ir

uždaviniais, vidaus tvarkos taisyklėmis. Organizuojamos paskaitos pedagogikos, psichologijos,

sveikatos stiprinimo, psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos ir kitais klausimais. 51. Gimnazija, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, konsultuoja ir

skatina mokinių tėvus:

51.1. sukurti mokiniams tinkamą edukacinę aplinką namuose;

51.2. savo pagrįstais lūkesčiais motyvuoti vaiką mokytis;

51.3. padėti vaikams mokytis namuose; 51.4. sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose, išsakyti mokyklos

tobulinimo lūkesčius.

VII. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

52. Gimnazija, organizuodama ugdymo procesą, intensyvinant lietuvių kalbos, matematikos,

užsienio kalbų, biologijos, fizikos, chemijos dalykų mokymą per mokslo metus 3–4 klasėse.

53. Intensyvinant mokymąsi per dieną dalykui mokyti skiriama dvi viena po kitos vykstančios

pamokos, taip sudarant sąlygas organizuoti eksperimentus gamtos mokslų pamokose, projektinius

darbus, rašto darbus ir kt.

VIII. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

54. Mokytojas, į kurio mokomąjį dalyką yra integruojama kito dalyko programos dalis ar

visa programa, tai fiksuoja savo ilgalaikiame plane. Gimnazijoje vykdoma tarpdalykinė integracija:

54.1. žmogaus saugos bendroji programa III–IV klasėse į gamtos mokslus, kūno kultūros ir

klasių valandėles;

54.2. dalykų modulio programa, kai ją pasirinkę visi klasės mokiniai, integruojama į

atitinkamą dalyką.

IX. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

55. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą reglamentuoja Jurbarko Antano Giedraičio–

Giedriaus gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo aprašas, patvirtintas gimnazijos

direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. TOV1-56, patvirtintu mokinių pažangos ir

pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu. (Priedas Nr. 2)

X. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

56. Mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, per dieną neturi

daugiau kaip 7 pamokų.

57. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę paskirstomas proporcingai. Penktadienį

organizuojama ne daugiau kaip 7 pamokos.

58. Tausojant mokinio sveikatą, optimizuojant mokymosi krūvius gimnazijoje, vykdoma

mokinių mokymosi krūvio ir skiriamų namų darbų stebėsena:

11

58.1. organizuojamas mokytojų bendradarbiavimas, skatinamas ugdymo turinio

integravimas, sprendžiami mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimai;

58.2. užtikrinama, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas

kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę.

Nerekomenduojami kontroliniai darbai po ligos, atostogų ar šventinių dienų.

59. Didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius dalykams, pasirenkamiesiems

dalykams, dalykų moduliams mokytis gimnazijos I–II klasių mokiniams skiriamas, suderinus su

mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais).

60. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, rekomenduojamas

maksimalus pamokų skaičius per savaitę gali būti ne daugiau nei 10 procentų didesnis už minimalų

mokiniui skiriamų pamokų skaičių, nurodytą bendrųjų ugdymo planų 123 ir 124 punktuose.

Rekomenduojama mokymosi pagalbai organizuoti skirti trumpalaikę ar ilgalaikę konsultaciją,

atsižvelgiant į mokinių mokymosi galias. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) elektroniniu dienynu

ar kitu būdu informuojami apie mokinio daromą pažangą, jam suteiktą mokymosi pagalbą. Trumpos

konsultacijos teikiant pagalbą neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį.

XI. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

61. Neformalus vaikų švietimas gimnazijoje:

61.1. neformaliojo vaikų švietimo veikla skiriama meninę, sporto ar kitą veiklą pasirinkusių

mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti;

61.2. gimnazija kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančiųjų mokslo metų

mokinių neformaliojo švietimo poreikius, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir

atsižvelgdama į juos siūlo neformaliojo švietimo programas;

61.3. neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos atsižvelgiant į bendruosius iš

valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, tvirtinamus Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro;

61.4. neformaliojo vaikų švietimo programas mokiniai renkasi laisvai, jos yra neprivalomos,

mokinių pasirenkamos iki rugsėjo 10 dienos. Programos įgyvendinamos per neformaliojo švietimo

veiklai įgyvendinti skirtas programas: literatų, dailės studijos, merginų choro „Saulė“, mišraus

ansamblio, krepšinio, lauko teniso, lengvosios atletikos, šokio, skautų organizacijos, skaitmeninės

fotografijos, tinklinio, Džiudžitsu sporto klubas ,,Pantera“, vokiečių kalbos būrelis, rankdarbių

būrelis, poetinio teatro studija.

62. Neformaliojo ugdymo valandos klasėms paskirstomos atsižvelgus į ugdymo koncentrus,

klasių komplektų skaičių, neformaliojo ugdymo tradicijas ir tikslingumą.

63. Neformaliojo švietimo grupės mokinių skaičius ne mažesnis kaip 12 mokinių.

64. Neformaliojo ugdymo veikla įrašoma į neformaliojo ugdymo tvarkaraštį. Jį tvirtina

direktorius. Tvarkaraštis mokytojams ir mokiniams skelbiamas ne vėliau kaip iki rugsėjo 15d.

(tvarkaraštyje nurodomas tikslus užsiėmimų laikas, patalpa, kurioje vyksta užsiėmimai,

mokytojo vardas, pavardė). Neformaliojo ugdymo užsiėmimų trukmė 45 min.

65. Už per metus atliktą veiklą mokytojas, būrelio vadovas atsiskaito pavaduotojui

kuruojančiam neformalųjį ugdymą, pateikdamas ataskaitą ir svarbesnių pasiekimų pavyzdžius

(koncertai, parodos, pasirodymai, varžybos).

66. Neformaliojo vaikų švietimo programos mokinių atostogų metu vykdomos valstybinės ir

savivaldybės mokyklos – biudžetinės ir viešosios įstaigos – savininko teises ir pareigas

įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), kitų mokyklų – savininko (dalyvių susirinkimo)

ar mokyklos nustatyta tvarka.

12

XII. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO

VALSTYBĖS, TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS, PAGRINDINIO, VIDURINIO

UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ

67. Mokinio užsienio mokykloje įgytus pasiekimus vertina gimnazija, kai kreipiasi

mokinys, pageidaujantis tęsti mokymąsi. Jei reikia įveikti kai kurių dalykų programų skirtumus,

gimnazija, atsižvelgdama į mokinio pageidavimus, numato spragų išlyginimo būdus ir atsiskaitymo

formas.

68. Užsieniečių vaikų, nemokančių lietuvių kalbos, bet norinčių mokytis Lietuvos bendrojo

lavinimo mokyklose, ugdymas organizuojamas vadovaujantis Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos

piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ar dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo

išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašu, patvirtintu

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1800

(Žin., 2005, Nr. 109-3991).

XIII. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

69. Mokiniai namie mokomi savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu. Mokiniui,

mokomam namie, gimnazija, suderinusi su tėvais (globėjais ar rūpintojais) ir atsižvelgusi į gydytojo

konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą.

70. Namie mokomam mokiniui savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu I - II

gimnazijos klasėse skiriama 15 savaitinių pamokų, III – IV klasėse – 14 pamokų. Dalį pamokų

gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti gimnazijoje.

71. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), gimnazijos direktoriaus įsakymu

mokinys gali nesimokyti dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio

individualiame plane prie mokinio nesimokomų dalykų įrašoma “atleista”. Dalis pamokų, gydytojų

leidimu lankomų gimnazijoje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą.

XIV. LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

72. Mokinių skaičiaus, laikinosios (mobiliosios) grupės dydis gimnazijoje:

Mažiausias galimas mokinių

skaičius laikinojoje (mobiliojoje)

grupėje

Didžiausias galimas mokinių

skaičius

I–II kl. 8 30 (užsienio kalboms – 21)

III–IV kl. 8 30 (užsienio kalboms – 21)

73. Nesant galimybių sudaryti laikinosios (mobiliosios) grupės, mokiniai mokosi

savarankiškai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

74. Gimnazijos ugdymo turiniui įgyvendinti, klasė dalijama į grupes arba sudaromos

mobiliosios grupės dalykams mokyti:

74.1. doriniam ugdymui;

74.2. informacinėms technologijoms ir technologijoms. Mokinių dalijimas į grupes

priklauso nuo darbo vietų skaičiaus kabinetuose ir įrangos (Lietuvos higienos norma HN 21:2011

„Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“

patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr.

V-773 (Žin., 2011, Nr. 103-4858);

74.3. užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai), jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys;

74.4. lietuvių kalbai (I kl. – 1 pamoka per savaitę, II kl. – 2 pamoka per savaitę);

74.5. matematika (I kl. – 1 pamoka per savaitę, II kl. – 2 pamoka per savaitę);

13

XV. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

1. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS

NUOSTATOS

75. Gimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio

ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu,

Ugdymo programų aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo programų

vykdymą. Mokiniui gali būti sudaromos sąlygos rinktis dalykų modulius pagal polinkius ir

gebėjimus, vadovaujantis Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14-19 metų

mokiniams modelio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m.

kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-715 ,,Dėl Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14-19

metų mokiniams modelio aprašo patvirtinimo“.

76. Gimnazija skiria dviejų savaičių adaptacinį laikotarpį naujai atvykusiems mokiniams.

Siekiant padėti mokiniams sėkmingai adaptuotis, į šią veiklą įtraukti klasei vadovaujantį mokytoją,

gimnazijos švietimo pagalbos specialistus. Per adaptacinį laikotarpį mokinių pažanga ir pasiekimai

pažymiais nevertinami.

77. Socialinė-pilietinė veikla mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą,

yra privaloma. Per mokslo metus socialinei-pilietinei veiklai privaloma skirti ne mažiau kaip 5

pamokas (valandas), kurios gali būti vykdomos ugdymo proceso, skirto kultūrinei, meninei,

pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei veiklai. Klasės vadovas vykdo socialinės

veiklos apskaitą elektroniniame dienyne.

78. Socialinė veikla siejama su pilietiškumo ugdymu, gimnazijos bendruomenės

tradicijomis, vykdomais projektais, kultūrinėmis ir socializacijos programomis. Organizuojant

socialinę-pilietinę veiklą, gimnazija numato galimybę mokiniui atlikti ją savarankiškai ar

bendradarbiaujant su asociacijomis bei savivaldos institucijomis.

79. Gimnazija, formuodama gimnazijos pagrindinio ugdymo programos turinį, užtikrina

minimalų Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičių per

savaitę, nustatytą bendrųjų ugdymo planų 123 ir 124 punktais. Gimnazija siūlo mokiniams rinktis

pagilinto dalykų mokymosi programas, panaudoti pamokas, skirtas mokinio ugdymo poreikiams

tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti mokantis:

79.1. ugdymo dalykų kaip dalyko modulių;

80. Gimnazija, formuodama ir įgyvendindama ugdymo turinį:

80.1. reikalui esant didina ar mažina (perskirsto) iki 10 procentų dalykui mokytis skiriamų

pamokų skaičių;

80.2. iki 10 procentų dalykui skirtų pamokų organizuoti ne pamokų forma, o projektine ar

kitokia mokiniams patrauklia veikla ir ne gimnazijos aplinkoje. Ne pamokų formos veikla

numatoma organizuoti birželio mėnesį pagal atskirą tvarkaraštį;

80.3. dalį gimnazijos ugdymo turinio įgyvendinti per pažintinei ir kultūrinei veiklai skirtą

laiką;

80.4. dalykų bendrųjų programų turinį, gimnazijos I-II klasėse skaidyti į modulius, kurių

turinys ir skaičius pasirenkamas, atsižvelgiant į mokinių poreikius ir dalyko bendrojoje programoje

numatytus mokinių pasiekimus. Ugdymo programą įgyvendinti per dalyko modulius;

80.5. gimnazijos I-II klasėse bendrą klasei skirtą pamokų skaičių tarp dalykų paskirstyti,

išlaikant tą patį dalykų skaičių ir neviršijant minimalaus klasei skiriamo pamokų skaičiaus per

mokslo metus, kaip numatyta bendruosiuose ugdymo planuose.

81. Pagrindinio ugdymo programos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti

ir mokymosi pagalbai teikti, prioritetine tvarka panaudojamos mokymo (si) pasiekimams gerinti:

ilgalaikėms ir trumpalaikėms konsultacijoms, mokinio pasirinktiems dalykams ar dalykų

moduliams mokytis, diferencijuoto ugdymo turiniui įgyvendinti ir kitai veiklai.

14

2. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

82. Gimnazija užtikrina raštingumo, ypač skaitymo gebėjimų, ugdymą per visų dalykų

pamokas:

82.1. priimami bendri kalbos ugdymo reikalavimai gimnazijoje;

82.2. mokytojai užduotis naudoja ir skaitymo gebėjimams, ir lietuvių kalbai ugdyti;

atkreipia mokinių dėmesį į kalbinės raiškos logiškumą, teiginių argumentavimą, nuoseklumą;

82.3. mokytojai skatina mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir

raštu per visų dalykų pamokas.

83. Pagrindinio ugdymo programą sudaro šios ugdymo sritys: dorinis ugdymas (etika ir

tikyba), kalbos (lietuvių gimtoji kalba, užsienio kalbos anglų, vokiečių, rusų), matematika,

gamtamokslinis ugdymas (biologija, chemija, fizika), socialinis ugdymas (istorija, geografija,

pilietiškumo ugdymas, ekonomika ir verslumas), meninis ugdymas (dailė, muzika), informacinės

technologijos, technologijos, kūno kultūra, bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas.

84. Dorinis ugdymas. Mokinys renkasi vieną dalyką – tikybą arba etiką dvejiems mokslo

metams.

85. Kalbos:

85.1. Lietuvių kalba ir literatūra.

85.1.1. Gimnazija, formuodama ugdymo turinį, siūlo:

85.1.1.1. mokiniams rinktis pasirenkamuosius dalykus lietuvių kalbos įgūdžiams formuoti ir

skaitymo gebėjimų pasiekimams gerinti, kalbos vartojimo praktikai;

85.1.1.2. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos Pagrindinio ugdymo bendrojoje

programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaryti sąlygas pašalinti mokymosi spragas (skirti

konsultacijų, organizuoti mokymąsi laikinojoje grupėje);

85.1.1.3 siūlyti rinktis gimnazijos parengtas ir gimnazijos direktoriaus patvirtintas

pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programas. Šios programos rengiamos, vadovaujantis

Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais.

85.3. Užsienio kalbos.

85.3.1. Užsienio kalbos, mokomasi kaip pirmosios iki pagrindinio ugdymo programos

pabaigos.

85.3.2. Gimnazija sudaro galimybę rinktis antrąją užsienio kalbą iš ne mažiau kaip iš dviejų

užsienio kalbų (rusų, vokiečių, anglų) ir sudaro tinkamas sąlygas mokytis pasirinktos kalbos.

85.3.3. Kadangi gimnazija yra DSD (Vokiečių kalbos diplomo) mokykla 1-2 gimnazijos

klasių mokiniams gali suteikti galimybę mokytis vokiečių kalbos papildomai, skiriant modulius ir

papildomas pamokas.

85.3.4. Baigiant pagrindinio ugdymo programą, gimnazija organizuoja užsienio kalbų

pasiekimų patikrinimą centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais

(pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą KELTAS).

85.3.5. Pagrindinio ugdymo programoje užtikrinamas pradėtų mokytis užsienio kalbų

mokymosi tęstinumas.

86. Matematika.

86.1. Mokinių matematikos mokymosi motyvacijai skatinti mokytojai naudojasi

nacionalinio egzaminų centro parengtomis matematinio raštingumo užduotimis.

86.2. Stebėti mokinių matematikos pasiekimus ir, remiantis duomenimis, numatyti pagalbą

mokiniams (užduotis ir metodus spragoms įveikti), kurių mokymosi pasiekimai žemi.

86.3. Ugdant gabius matematikai mokinius naudotis nacionalinių olimpiadų, konkurso

,,Kengūra“ užduotimis (ir sprendimų rekomendacijomis) ir kitais šaltiniais.

86.4. Naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis, skaitmeninėmis

mokomosiomis priemonėmis.

15

87. Informacinės technologijos.

87.1. I-II klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš

pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklapių kūrimo

pradmenų modulių. Modulį renkasi mokinys.

88. Gamtamokslinis ugdymas.

88.1. Gamtos mokslų mokymasis grindžiamas realiais arba virtualiais gamtamoksliniais

gamtos reiškinių, procesų, objektų tyrimais. Gamtamoksliniai tyrimai atliekami stebint,

analizuojant, eksperimentuojant, modeliuojant ar vykdant kitas praktines veiklas. Skatinamas

mokinių bendradarbiavimas ir komandinis darbas.

88.2. Atliekant gamtamokslinius tyrimus naudojamasi turimomis mokyklinėmis

priemonėmis, taip pat lengvai buityje ir gamtoje randamomis ir pasigaminamomis priemonėmis,

edukacinėmis erdvėmis ir mokymosi ištekliais už gimnazijos ribų.

88.3. Gimnazijoje mokymosi aplinka yra pritaikyta eksperimentiniams ir praktiniams

įgūdžiams ugdyti. Eksperimentinių ir praktinių darbų metu klasė gali būti dalijama į grupes, jeigu

pakanka mokymo lėšų.

88.4. Eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti skiriama 30 procentų dalykui

skirtų pamokų per mokslo metus.

89. Technologijos.

89.1. Mokiniai pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį,

pradedant technologijų dalyką nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso.

Technologijų mokytojai parengia atskirą programos įgyvendinimo planą, kuriame nurodo tikslias

datas ir laiką ekskursijų, susitikimų ir panašios veiklos.

89.2. Baigę integruoto technologijų kurso programą mokiniai pagal savo interesus ir

polinkius renkasi vieną iš privalomų technologijų programų (mitybos, tekstilės, konstrukcinių

medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų). Pasibaigus pusmečiui mokiniai gali keisti

pasirinktą technologijų programą.

89.3. Mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, gali būti

siūloma rinktis kitokias technologinio ugdymo programas (pavyzdžiui keramikos, audimo).

90. Socialinis ugdymas.

90.1. Per socialinių mokslų pamokas gimnazijoje mokymąsi grįsti tiriamojo pobūdžio

metodais, diskusijomis, bendradarbiavimu savarankiškai atliekamu darbu ir informacinėmis

komunikacinėmis technologijomis.

90.2. Siekiant gerinti gimtojo krašto ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas

galimybes, dalį istorijos ir geografijos pamokų organizuoti netradicinėse aplinkose (muziejuose,

lankytinose istorinėse vietose, vietos savivaldos institucijose, saugomų teritorijų lankytojų

centruose), naudotis virtualiosiomis mokymosi aplinkomis.

90.5. Gimnazijos formuojamas socialinių mokslų ugdymo turinys teikia galimybę:

90.5.1. istorijos ir pilietiškumo ugdymo pagrindų mokymas organizuojamas taip: integruotai

mokomas istorijos ir pilietiškumo, kai dalis pasiekimų įgyjama per dalyko pamokas, o kita dalis –

per kitokią veiklą (pilietiškumo akcijas). Dalyvavimas akcijose fiksuojamas kaip pilietiškumo

pamoka. Mokiniams įrodymus apie dalyvavimą akcijose mokytojas kaupia naudojantis

informacinėmis technologijomis, pavyzdžiui TAMO dienyne;

90.5.2. į istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų dalykų turinį integruoti:

Lietuvos o realijas, kurios turi būti nuolat ir sistemingai atskleidžiamos ir aptariamos su mokiniais,

nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temas, tokias kaip: nacionalinio saugumo samprata ir

sistema Lietuvos Respublikoje; rizikos veiksnių, grėsmių ir pavojų analizė; Lietuvos respublikos

nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir kiti įgyvendinamieji gynybos ir kovos su korupcija

sričių teisės aktai, ir kitas panašias temas.

16

91. Kūno kultūra. Kūno kultūrai skiriant 2 valandas per savaitę, sudarant mokiniams sąlygas

papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas per neformaliojo švietimo

veiklą gimnazijoje. Mokytojai tvarko mokinių, lankančių šias pratybas, apskaitą.

91.1. Kūno kultūrai mokytis gali būti sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės iš

paralelių ar gretimų klasių mokinių1. Jei pakanka mokymo lėšų, klasė gali būti dalijama į grupes.

91.2. Organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose, atsižvelgiama į Higienos normos

reikalavimus.

91.3. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinimas sudaroma galimybė

rinktis fizinį aktyvumą. Mokiniams sudaroma galimybė rinktis vieną iš siūlomų fizinio aktyvumo

formų:

91.3.1. pagal ligų pobūdį iš įvairių klasių sudaromos I-II gimnazijos klasių mokinių grupės,

kurioms skiriamos 2 pamokos per savaitę;

91.3.2. mokiniai gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems

skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą;

91.3.3. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne

mokykloje.

91.4. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai

skiriami, atsižvelgiant į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų,

galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiems atlikti įprastų užduočių

mokytojas skiria alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir

gydytojo rekomendacijas

91.5. Gimnazija mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai

dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pavyzdžiui, stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių

klasėje, skaitykloje, konsultacijas, socialinę veiklą).

92. Meninis ugdymas.

92.1. Meninio ugdymo dalykus sudaro dailės, muzikos ir pasirenkamieji teatro, šokio. Menų

dalykų mokymą galima integruoti į neformaliojo švietimo programas.

93. Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per dvejus 2015–

2016 mokslo metus:

Klasė

Dalykai

I kl. II kl. Pagrindinio ugdymo

programoje II dalyje (iš

viso)

Dorinis ugdymas (tikyba arba

etika)

34 (1) 34 (1) 68 (2)

Lietuvių kalba (gimtoji) 136 (4) 170 (5) 306 (9)

Užsienio kalba (1-oji)

Anglų, vokiečių

102 (3) 102 (3) 204 (6)

Užsienio kalba (2-oji)

Anglų, vokiečių, rusų

68 (2) 68 (2) 136(4)

Matematika 102 (3) 136 (4) 238 (7)

Informacinės technologijos 34 (1) 34 (1) 68 (2)

Biologija 68 (2) 34 (1) 102 (3)

Chemija 68 (2) 68 (2 136 (4)

Fizika 68 (2 68 (2 136 (4)

Istorija 68 (2 68 (2 136 (4)

Pilietiškumo pagrindai 34 (1) 34 (1) 68 (2)

Geografija 68 (2 34 (1) 102 (3)

Ekonomika ir verslumas 0 34(1) 34 (1)

17

Klasė

Dalykai

I kl. II kl. Pagrindinio ugdymo

programoje II dalyje (iš

viso)

Dailė 34 (1) 34 (1) 68 (2)

Muzika 34 (1) 34 (1) 68 (2)

Technologijos 51 (1/2) 34 (1) 85 (2,5)

Kūno kultūra 68 (2 68 (2 136 (4)

Žmogaus sauga 17 (1/0) 17 (0,5)

Minimalus pamokų skaičius

mokiniui per savaitę

31 31 62

Minimalus pamokų skaičius

mokiniui per dvejus mokslo

metus

1054 1054 2108

Matematikos (modulis) gabiems

ir turintiems mokymosi sunkumų

1 0,5 1,5

Lietuvių k. (modulis) gabiems ir

turintiems mokymosi sunkumų

0,5 0,5 1

Vokiečių kalba ( modulis) DSDI

programa

1 1 2

Pamokų, skirtų mokinio ugdymo

poreikiams tenkinti, mokymosi

pagalba teikti, skaičius per savaitę

7 7 14

Neformalusis vaikų švietimas

(valandų skaičius per savaitę)

5 5 10

Pažintinė kultūrinė veikla per

vienerius mokslo metus

50 50 100

94. Pamokų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti paskirstymas I-II gimnazijos klasėse

2015–2016 m. m.

Lietuvių k. Matematika Kūno

kultūra

Informacinės

technologijos

Vokiečių

kalba, DSDI

Pagal UP

1a 1 1 2 1 5

1b 1 1 1 1 5

1c 1 1 1 1 5

1d 1 1 2 1 5

2a 1 1 1 1 5

2b 1 1 2 1 5

2c 1 1 1 1 5

2d 1 1 2 1 5

18

95. Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per dvejus 2016-

2017 mokslo metus:

Klasė

Dalykai

I kl. II kl. Pagrindinio

ugdymo

programoje II

dalyje (iš viso)

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 34 (1) 34 (1) 68 (2)

Lietuvių kalba (gimtoji) 136 (4) 170 (5) 306 (9)

Užsienio kalba (1-oji): Anglų, vokiečių 102 (3) 102 (3) 204 (6)

Užsienio kalba (2-oji): Anglų, vokiečių, rusų 68 (2) 68 (2) 136 (4)

Matematika 102 (3) 136 (4) 238 (7)

Informacinės technologijos 34 (1) 34 (1) 68 (2)

Biologija 68 (2) 34 (1) 102 (3)

Chemija 68 (2) 68 (2) 136 (4)

Fizika 68 (2) 68 (2) 136 (4)

Istorija 68 (2) 68 (2) 136 (4)

Pilietiškumo pagrindai 34 (1) 34 (1) 68 (2)

Geografija 68 (2) 34 (1) 102 (3)

Ekonomika ir verslumas 0 34 (1) 34 (1)

Dailė 34 (1) 34 (1) 68 (2)

Muzika 34 (1) 34 (1) 68 (2)

Technologijos 51 (1/2) 34 (1) 85 (2,5)

Kūno kultūra 68 (2) 68 (2) 136 (4)

Žmogaus sauga 17 (1/0) 17 (0,5)

Matematika (modulis) gabiems ir turintiems

mokymosi sunkumų

1 1 2

Lietuvių kalba (modulis) gabiems ir turintiems

mokymosi sunkumų

0,5 0,5 1

Vokiečių kalba (modulis) DSDI programa 1 1 2

Minimalus pamokų skaičius mokiniui per

savaitę

31 31 62

Minimalus pamokų skaičius mokiniui per

dvejus mokslo metus

1054 1054 2058

Pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams

tenkinti, mokymosi pagalba teikti, skaičius per

savaitę

7 7 14

Neformalusis vaikų švietimas (valandų

skaičius per savaitę)

5 5 10

Pažintinė kultūrinė veikla 50 50 100

96. Pamokų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti paskirstymas I-II gimnazijos klasėse

2016–2017 m. m

Lietuvių k. Matematika Kūno

kultūra

Vokiečių

kalba, DSDI

Informacinės

technologijos

Pagal UP

1a 1 2 2 1 7

1b 1 2 1 1 7

19

Lietuvių k. Matematika Kūno

kultūra

Vokiečių

kalba, DSDI

Informacinės

technologijos

Pagal UP

1c 1 2 1 1 7

1d 1 2 2 1 7

2a 2 2 1 1 7

2b 2 2 2 1 7

2c 2 2 1 1 7

2d 2 2 2 1 7

XVI. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

1. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS

NUOSTATOS

97. Gimnazija, vykdydama vidurinio ugdymo programą, vadovaujasi Vidurinio ugdymo

bendrosiomis programomis. Ugdymas organizuojamas, vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos

aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. ISAK-1387 „Dėl Vidurinio ugdymo programos aprašo patvirtinimo“, mokymosi formų

aprašu, bendraisiais ugdymo planais, gali būti atsižvelgiama į Mokymosi krypčių pasirinkimo

galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašą.

98. Gimnazija mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, sudaro sąlygas

įgyvendinti individualų ugdymo planą ir siekia, kad jis pagilintų ir praplėstų žinias, gebėjimus bei

kompetencijas pasirinktose srityse, pasirengtų brandos egzaminams ir tęstų tolesnį mokymąsi.

Gimnazija nustato pasirinktų individualaus ugdymo plano dalykų, dalyko programos kurso keitimo

tvarką (Priedas Nr.3).

99. Gimnazija, formuodama ir įgyvendindama gimnazijos ugdymo turinį pagal vidurinio

ugdymo bendrąsias programas siūlo mokiniams rinktis jų polinkius ir interesus atitinkančius

pasirenkamuosius dalykus ir dalykų modulius:

99.1. dalykų moduliai: lietuvių kalbos, anglų ir vokiečių kalbų, istorijos, geografijos,

matematikos, biologijos, chemijos, informacinių technologijų;

99.2. pasirenkamieji dalykai: vokiečių kalba pradedantiesiems, rusų kalba pradedantiesiems,

ekonomika, asmeninis karjeros planavimas, lotynų kalba, teisės pagrindai, braižyba, psichologija.

100. Gimnazija sudaro sąlygas mokiniams siekti asmeninės ir pilietinės brandos, ugdyti

gyvenime būtinas bendrąsias kompetencijas bei gebėjimus, naudojant pamokas, skirtas mokinių

ugdymo poreikiams tenkinti, šioms veikloms:

100.1. savanoriškai užsiimti socialine ar kita visuomenei naudinga veikla;

100.2. susipažinti su profesinės veiklos įvairove ir rinkimosi galimybėmis, planuoti savo

tolesnį mokymąsi ir darbinę veiklą (t. y. karjerą). Mokiniams siūlomas pasirenkamasis asmeninės

ugdymo karjeros dalykas;

100.3. rengti ir įgyvendinti projektus;

100.4. intensyvinti dalykų ar jų modulių mokymą;

100.5. diferencijuoti mokymą;

101. Į vidurinio ugdymo dalykų turinį integruojama:

101. 1. civilinės saugos mokymo programa bendrojo lavinimo mokykloms ir Priešgaisrinės

saugos mokymo programa bendrojo lavinimo mokykloms.

101.2. kultūrinė, meninė, pažintinė ir veikla, susijusi su ugdymu karjerai III–IV gimnazijos

klasėje (12 pamokų).

20

2. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

102. Gimnazijoje Vidurinio ugdymo programą sudaro šios ugdymo sritys: dorinis ugdymas

(etika ir tikyba), kalbos (lietuvių kalba ir literatūra, užsienio kalbos; anglų, vokiečių, rusų),

matematika, gamtamokslinis ugdymas (biologija, chemija, fizika), socialinis ugdymas (istorija,

geografija), meninis ugdymas (dailė, grafinis dizainas, muzika, šokis, teatras, fotografija),

informacinės technologijos (programavimas, informacinių technologijų kursas), technologijos

(statyba ir medžio apdirbimas, verslas, vadyba ir mažmeninė prekyba, tekstilė ir apranga, turizmas

ir mityba), kūno kultūra ( bendrasis kursas, aerobika, krepšinis, tinklinis) ir pasirenkamieji dalykai

(vokiečių kalba pradedantiesiems, rusų kalba pradedantiesiems, ekonomika, asmeninis karjeros

planavimas, lotynų kalba, teisės pagrindai, braižyba, psichologija).

103. Ugdymo sritys.

103.1. Dorinis ugdymas.

103.1.1. Dorinis ugdymas. Mokinys renkasi vieną dalyką – tikybą arba etiką dvejiems

mokslo metams.

103.1.2. Mokiniai, pasirinkę etiką, gali mokytis filosofinės etikos arba etiketo modulius.

103.2. Lietuvių kalba ir literatūra.

103.2.1. Išplėstiniam lietuvių kalbos ir literatūros kursui mokyti gimnazijoje sudaromos

mobilios grupės, kuriose yra nedaugiau kaip 25 mokiniai.

103.2.2. Gimnazija siūlo mokiniams rinktis pasirenkamąjį dalyką lotynų kalbą.

103.2.4. Gimnazija siūlo lietuvių kalbos ir literatūros programą papildančius

pasirenkamuosius dalyko modulius. Mokiniai iš siūlomų modulių programų renkasi pagal polinkius

ir interesus: „Senoji lietuvių kultūra“, „Lietuvių kalbos kūrybiniai darbai“.

103.2.5. Mokiniai skatinami atlikti tiriamuosius, kūrybinius darbus. Šiems darbams skiriami

konsultuojantys mokytojai, sudaromos laikinosios grupės.

103.2.6. Išplėstinį kursą gimnazijos III–IV klasėse mokiniai renkasi, kurių lietuvių kalbos

pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo įvertinimai yra ne žemesni kaip šeši balai. Jei mokinys,

turėdamas žemesnį įvertinimą, nori rinktis lietuvių kalbos ir literatūros išplėstinį kursą, jam

pusmečio eigoje sudaromos sąlygos mokymosi pasiekimams, įgytiems iki vidurinio ugdymo

programos, pagerinti (t.y., papildomi lietuvių kalbos vartojimo moduliai, konsultacijos).

103.3. Užsienio kalbos.

103.3.1. Užsienio kalbų bendroji programa pateikiama kursais, orientuotais į Europos

Tarybos siūlomus A1 ir A2, B1 ir B2 kalbos mokėjimo lygius. Mokiniams rekomenduojama rinktis

tuos užsienio kalbų mokymosi kursus, kurie atitinka jų užsienio kalbų pasiekimus;

103.3.2. Anglų kalbos mokymas organizuojamas srautais. Viename sraute dirba 2-5 anglų

kalbos mokytojai, mokymo programa orientuota į A2, B1, B2 kalbos mokėjimo lygius;

103.3.3. Vokiečių kalbos mokymui sudarytos mobilios grupės, mokymo programa

orientuota į A2, B1 ir B2 mokymo lygius;

103.3.4. Rusų kalbos mokymui sudarytos mobilios grupės, mokymo programa orientuota į

A2 ir B1 mokymo lygius;

103.3.5. Gimnazija įgyvendina rusų ir vokiečių kalbų programas pradedantiesiems. Šių

programų apimtis 138 val., dalykai įtraukti į pasirenkamųjų dalykų sąrašą;

103.3.6. užsienio kalbos B2, B1 arba A2 kurso programas papildo dalykų modulių

programos arba mokymasis laikinosiose grupėse. Mokiniai iš gimnazijoje siūlomų modulių

programų renkasi pagal polinkius ir interesus. Vienai kalbai galima rinktis daugiau negu vieną

modulio programą. Pasirenkamieji moduliai sudaro galimybes diferencijuoti ugdymo turinį,

atsižvelgus į mokinių poreikius, padeda atskleisti mokytojų kūrybinį potencialą. Gimnazijoje

rengiamos užsienio kalbos modulio programos: profesinės kalbos, debatų, literatūros, šalies

pažinimo, kūrybinio rašymo, kalbėjimo įgūdžių.

21

103.3.7. Kadangi gimnazija yra DSD (Vokiečių kalbos diplomo) mokykla 3-4 gimnazijos

klasių mokiniams gali suteikti galimybę mokytis vokiečių kalbos papildomai, skiriant modulius ir

papildomas pamokas.

103.4. Matematika.

103.4.1. Mokiniams renkantis matematikos mokymosi kursą III, IV gimnazijos klasėse

atsižvelgiama į matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatus. Išplėstinį kursą

gali rinktis mokiniai, kurių pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo vertinimai ne žemesni kaip

šeši balai. Bendrąjį matematikos kursą gali rinktis visi mokiniai. Jei mokinys, turėdamas penkis ir

mažiau balų, nori rinktis išplėstinį matematikos kursą, jam pusmečio eigoje sudaromos sąlygos

mokymosi spragoms įveikti (t.y., moduliai, konsultacijos).

103.4.2. Gimnazija mokiniui siūlo rinktis matematikos modulių programų įvairovę:

„Matematikos logikos paprasčiausi taikymai“, „Įrodymo uždavinių sprendimas ir analizė

algebroje“, „Netradicinių uždavinių sprendimas“, Planimetrijos teorijos sisteminimas ir uždavinių

sprendimo praktikumas“, „Uždavinių sprendimas ir išsami analizė, likviduojant spragas“.

103.4.3. Pamokose naudojamos informacinės komunikacinės technologijos, skaitmeninės

mokomosios programos, atvirojo kodo dinaminės matematikos programa „GeoGebra”, apimanti

geometriją, algebrą, statistiką.

103.5. Informacinės technologijos. Jei mokinys, pasirinkęs išplėstinį kursą, pagrindinėje

mokykloje nesimokė pasirinkto modulio (išskyrus Duomenų bazių kūrimo ir valdymo modulį), jam

sudaromos sąlygos papildomai mokytis išlyginamojo modulio temų. Išlyginamųjų modulių

programos atitinka Informacinių technologijų pagrindinio ugdymo bendrosios programos

Programavimo pradmenų, Kompiuterinės leidybos pradmenų arba Tinklalapių kūrimo pradmenų

modulių programas.

103.5.1. Mokiniams siūloma rinktis šie informacinių technologijų moduliai: „Tinklapių

kūrimas‘, „Programavimas C“, „Kompiuterinė grafika“.

103.6. Gamtamokslinis ugdymas.

103.6.1. mokinys gali rinktis 1–3 dalykus iš gamtos mokslų sąrašo: biologija, fizika,

chemija.

103.6.2. Mokiniui siūloma rinktis šių gamtos mokslų modulių programų: “Ląstelė ir

organizmų genetika“, „Žmogaus organizmo sandara ir sveikata“, „Anglies junginių chemija“,

„Eksperimentinė chemija‘, „Cheminis eksperimentas ir uždavinių sprendimas“, „Cheminės

reakcijos aplink mus“, „Pagrindinės neorganinių junginių klasės“, „Geografiniai tyrimai gamtinėje

aplinkoje“.

103.7. Socialinis ugdymas.

103.7.1. Mokiniai gali mokytis vieną arba abu iš šių dalykų: istorija, geografija (A arba B

kursas).

103.7.2. Gimnazija siūlo istorijos programą papildančius pasirenkamuosius dalyko modulius

IIII–V klasių mokiniams: „Darbas su istorijos šaltiniais“, „Pasaulio ir Lietuvos istorija

dokumentuose (V-XX a.)“, „Sienų ir plotų kaita Europoje ir Pasaulyje“.

103.7.3. Mokiniai skatinami atlikti tiriamuosius, kūrybinius darbus. Šiems darbams skiriami

konsultuojantys mokytojai, sudaromos laikinosios grupės.

103.7.4. Iš pasirenkamųjų dalykų mokinys gali rinktis ekonomiką ir verslumą, teisės

pagrindus, psichologiją.

103.8. Meninis ir technologinis ugdymas.

103.8.1. Mokiniui siūloma rinktis bent vieną iš meninio ugdymo ar technologijų programų.

103.8.2. Gimnazijoje siūlomos meninio ugdymo programos: dailė, fotografija, muzika,

šokis, teatras.

103.8.3. Meninė raiška yra dalyko programos dalis. Meninės raiškos mokymas vykdomas

pamokų metu. Gimnazija sudaro galimybę mokiniams, lankantiems tos pačios meninio ugdymo

programos neformaliojo švietimo užsiėmimus, nelankyti dalies meninės raiškos pamokų.

22

Sprendimą apie meninės raiškos integravimą į neformalųjį švietimą priima direktorius pagal

raštišką mokinio prašymą suderinęs su mokytoju. Mokinys pateikia mokytojui pažymą apie

pasiekimus neformaliojo švietimo veikloje, pagal kurią mokytojas įrašo meninės raiškos įvertinimą

dienyne.

103.8.4. gimnazijoje siūlomos technologijų programos kryptys: turizmas ir mityba; statybos

ir medžio apdirbimas; verslo, vadybos ir mažmeninės prekybos, tekstilės ir aprangos.

103.9. Kūno kultūra:

103.9.1. Mokinys renkasi bendrąją kūno kultūrą (A ar B kursas) arba iš gimnazijoje siūlomų

sporto šakų pageidaujamą sportą šaką (krepšinį, tinklinį, aerobiką).

103.9.2. Kūno kultūros pasiekimai bendrosios kūno kultūros ir sporto šakų grupėse

vertinami pažymiais, specialiojoje medicininėje fizinio pajėgumo grupėje – „įskaityta“.

103.9.3. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaromos fizinio

aktyvumo rinkimosi galimybes. Mokiniai gali rinktis vieną iš siūlomų fizinio aktyvumo formų:

lankyti pagal ligų pobūdį iš III - IV klasių sudaromas grupes, kurioms skiriamos 2 pamokos per

savaitę arba dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal

gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu

mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne gimnazijoje.

104. Mobilių grupių skaičius 2015–2016 mokslo metams:

104.1. Grupių skaičius III klasėje:

Ugdymo sritys, dalykai Bendrasis

kursas/kalbos

mokėjimo lygis

Išplėstinis kursas/kalbos

mokėjimo lygis

Dorinis ugdymas:

Tikyba 4 -

Etika 6 -

Lietuvių kalba ir literatūra 1 8

Užsienio kalbos:

Anglų kalba B1 -3

B2 – 7

Vokiečių kalba A1-1

B1 – 1

B2- 1

Rusų kalba A1-1 B1 – 3

Informacinės technologijos:

Programavimas 0 2

Informacinės technologijos 4 3

Socialinis ugdymas:

Istorija 2 4

Geografija 2 1

Matematika 3 4

Gamtamokslinis ugdymas:

Biologija 3 2

Fizika 2 2

Chemija 2 1

Menai ir technologijos:

Dailė 1 1

Grafinis dizainas 1 0

Muzika 4 0

Teatras 1 0

Šokis 1 0

23

Ugdymo sritys, dalykai Bendrasis

kursas/kalbos

mokėjimo lygis

Išplėstinis kursas/kalbos

mokėjimo lygis

Fotografija 1 0

Turizmas ir mityba 1 0

Statyba ir medžio apdirbimas 2 0

Tekstilė ir apranga 0 0

Verslas, vadyba ir mažmeninė prekyba 1 0

Kūno kultūra:

Bendroji kūno kultūra 4 2

Pasirinkta sporto šaka (aerobika) 2 0

Pasirinkta sporto šaka (krepšinis) 0 0

Pasirinkta sporto šaka (tinklinis) 2 0

Kūno kultūra (specialioji medicininė) 1 0

Pasirenkamieji dalykai:

Braižyba 2 -

Ekonomika ir verslumas 1 -

Lotynų kalba 1 -

Psichologija 2 -

Asmeninis karjeros planavimas 0 -

Teisės pagrindai 1 -

Iš viso grupių 60 45

105

104.2. Grupių skaičius IV klasėje:

Ugdymo sritys, dalykai Bendrasis

kursas/kalbos

mokėjimo

lygis

Išplėstinis kursas/kalbos

mokėjimo lygis

Dorinis ugdymas:

Tikyba 5 0

Etika 6 0

Lietuvių kalba ir literatūra 1 8

Užsienio kalbos:

Anglų kalba A2 - 1

B1 – 2

B2 -6

Vokiečių kalba 0

B1 – 1

B2 -1

Rusų kalba A1 - 1 B1 - 3

Socialinis ugdymas:

Istorija 2 4

Geografija 1 1

Matematika 2 5

Informacinės technologijos:

Informacinės technologijos 4 3

Programavimas 0 2

Gamtamokslinis ugdymas:

Biologija 3 2

24

Ugdymo sritys, dalykai Bendrasis

kursas/kalbos

mokėjimo

lygis

Išplėstinis kursas/kalbos

mokėjimo lygis

Fizika 1 2

Chemija 1 1

Menai ir technologijos:

Dailė 2 1

Grafinis dizainas 0 0

Muzika 4 0

Teatras 1 -

Šokis 1 -

Fotografija 1 -

Verslas, vadyba ir mažmeninė prekyba 2 -

Statyba ir medžio apdirbimas 1 -

Tekstilė ir apranga 0 -

Kūno kultūra:

Bendroji kūno kultūra 6 2

Pasirinkta sporto šaka (aerobika) 1 -

Pasirinkta sporto šaka (krepšinis) 0 -

Pasirinkta sporto šaka (tinklinis) 2 -

Kūno kultūra (specialioji medicininė)

1 -

Pasirenkamieji dalykai:

Braižyba 1 -

Ekonomika 2 -

Lotynų kalba 1 -

Psichologija 2 -

Teisės pagrindai - -

Iš viso grupių 56 44

100

105. Vidurinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso

organizavimo būdu įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per savaitę ir per dvejus metus:

Ugdymo sritys, dalykai Minimalus

pamokų

skaičius

privaloma

m turiniui

Bendrasis

kursas/kalbos

mokėjimo

lygis

Išplėstinis

kursas/kalbos

mokėjimo

lygis

Dorinis ugdymas:

Tikyba 2 67 (2) -

Etika 2 67 (2) -

Kalbos:

Lietuvių kalba ir literatūra 8 268 (8) 335 (10)

Užsienio kalba (1-oji) – anglų, vokiečių 6 201 (6) 201 (6)

Užsienio kalba (2-oji) – anglų, rusų, vokiečių 6 201 (6) 201 (6)

Socialinis ugdymas: 4

Istorija 134 (4) 201 (6)

Geografija 134 (4) 201 (6)

25

Matematika 6 201 (6) 302 (9)

Informacinės technologijos

Gamtamokslinis ugdymas: 4

Biologija 134 (4) 201 (6)

Fizika 134 (4) 235 (7)

Chemija 134 (4) 201 (6)

Menai ir technologijos: 4

Dailė 134 (4) 201 (6)

Muzika 134 (4) 201 (6)

Teatras 134 (4) 201 (6)

Šokis 134 (4) 201 (6)

Fotografija 134 (4) 201 (6)

Turizmas ir mityba 134 (4) 201 (6)

Statyba ir medžio apdirbimas 134 (4) 201 (6)

Taikomasis menas ir dizainas 134 (4) 201 (6)

Verslas, vadyba ir mažmeninė prekyba 134 (4) 201 (6)

Kūno kultūra: 4

Bendroji kūno kultūra 134 (4) 268 (8)

Pasirinkta sporto šaka 134 (4)

Žmogaus sauga (integruojama į kitus dalykus) 0,5 17 (0,5) 17 (0,5)

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

Projektinė veikla/Brandos darbas

Mokinio pasirinktas mokymo turinys Iki 26 Iki 26

Minimalus mokinio privalomų pamokų

skaičius per savaitę

28 pamokos per savaitę

Neformalusis švietimas (val. skaičius) 201 (6)

Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti 24 pamokos per savaitę dvejiems metams

Maksimalus klasei skiriamų pamokų skaičius

per savaitę vidurinio ugdymo programai

įgyvendinti

51 pamoka

26

2015–2017 mokslo metų

pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų ugdymo planų

1 priedas

MOKINIO INDIVIDUALUS UGDYMO PLANAS

Pavardė, vardas, buvusi mokykla, klasė, tel. nr.

JURBARKO ANTANO GIEDRAIČIO-GIEDRIAUS GIMNAZIJA

INDIVIDUALUS UGDYMO PLANAS 2015-2016-2017 m.m.

Mokomieji dalykai

(kodai)

Mokomųjų dalykų kursų valandos

Pastabos III klasė IV klasė

(2015 / 2016 m.m.) (2016 / 2017 m.m.)

n

Nėra

A

2

B

1

B

2 B A

n

Nėra

A

2

B

1

B

2 B A

Dorinis ugdymas Etiketas etikoje (Et) 1 1 Privaloma pasirinkti

vieną dalyką.

Nepasirinkto dalyko

valandas ištrinkite. Filosifinė etika (Ef) 1 1

Tikyba (Ti) 1 1

Lietuvių kalba ir literatūra

(L) 4 5 5 5 Lietuvių kalba mokytis

privaloma. Ištrinkite

val. to kurso, kurio

nepasirinkote. Vieną

užsienio kalbą mokytis

privaloma. Ištrinkite

val. tos kalbos, kurios

nesirenkate.

Užsienio kalba Anglų kalba (A) 3 3 3 3 3 3

Vokiečių kalba (V) 3 3 3 3 3 3

Rusų kalba (Rt) 3 3 3 3 3 3

Socialiniai mokslai

Istorija (S) 2 3 2 3 Privaloma pasirinkti

vieną dalyką.

Nepasirinkto dalyko

valandas ištrinkite. Geografija (G) 2 3 2 3

Matematika (M) 3 4 3 5 Nepasirinkto kurso val.

ištrinkite.

Informacinės technologijos Rinktis neprivaloma.

Nepasirinkto kurso

valandas ištrinkite. Informacinės technologijos

(IT)

1 2 1 2

Programavimas (IP) 2 2

Gamtos mokslai

Biologija (B) 2 3 2 3 Privaloma pasirinkti

vieną dalyką.

Nepasirinktų dalykų

valandas ištrinkite. Fizika (F) 2 3 2 4

Chemija ( C ) 2 3 2 3

Menai ir technologijos

Dailė (DA) 2 3 2 3 Privaloma pasirinkti

vieną dalyką. Galima

rinktis du dalykus.

Nepasirinktų dalykų

valandas ištrinkite.

Grafinis dizainas (GD) 2 2

Muzika (MZ) 2 3 2 3

Teatras (TE) 2 2

Šokis (SO) 2 2

Fotografija (FO) 2 2

Statyba ir medžio apdirbimas

(tsm) 2 3 2 3

Verslas, vadyba ir mažmeninė

prekyba (tvv) 2 3 2 3

Tekstilė ir apranga (tta) 2 3 2 3

27

Turizmas ir mityba (ttm) 2 3 2 3

Kūno kultūra

Bendroji kūno kultūra (Kk) 2 4 2 4 Privaloma pasirinkti tik

vieną dalyką.

Nepasirinkto dalyko

valandas ištrinkite. Aerobika (Kae) 2 2

Krepšinis (Kkr) 2 2

Tinklinis (Kti) 2 2

Pasirenkamieji dalykai

Vokiečių kalba (vn)

pradedantiesiems 2

2 Pasirenkamųjų dalykų

rinktis neprivaloma.

Privaloma mokytis bent

8 skirtingus dalykus.

Pamokų skaičius per

savaitę: mažiausiai 28

pamokos, daugiausia 32

pamokos.

Nepasirinktų dalykų

valandas ištrinkite.

Rusų kalba (rn)

pradedantiesiems 2

2

Ekonomika (Ek) 2 2

Asmeninis karjeros

planavimas (Krj) 1

1

Lotynų kalba (lo) 1 1

Teisės pagrindai (ts) 1 0

Braižyba (Br2) 2 2

Braižyba (Br1) 1 1

Psichologija (ps) 1

1

Dalykų moduliai (kodas) Modulių valandos

įskaitomos į valandų

skaičių. Įrašykite

pasirinkto modulio

kodą ir valandų skaičių

Pvz. AK1.

x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x

x x x x x x x x x x

Iš viso Dalykų: Valandų:

Data ir PARAŠAS:

Mokinys: ______________________________

Planą

tikrino:___________________________

28

2015–2017 mokslo metų

pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų ugdymo planų

2 priedas

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka (toliau – Tvarka) yra

parengta, vadovaujantis Bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo

samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d.

įsakymu Nr. ISAK-256 „Dėl Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratos“ (toliau –

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata), Ugdymo programų aprašais, gimnazijos

administracijos, mokytojų, mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) susitarimais.

2. Tvarkoje aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, vertinimo principai ir nuostatos,

vertinimo planavimas, vertinimas ugdymo procese bei baigus programą ar jos dalį, įvertinimų

fiksavimas, vertinimo informacijos analizė, namų darbų skyrimas ir vertinimas, kontrolinių darbų,

diagnostinių testų, bandomųjų brandos egzaminų organizavimas ir vertinimas, kėlimas į aukštesnę

klasę, tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimas.

Tvarkoje vartojamos sąvokos:

3.1. vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus

kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas;

3.2. įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio

pasiekimus ir padarytą pažangą;

3.3. įsivertinimas – tai mokinio sprendimas, baigus pamokų ciklą, etapą, pusmetį, apie

daromą savo pažangą, remiantis savistaba, dabartinių pasiekimų lyginimu su ankstesniais,

tolimesnių mokymosi tikslų bei jų siekimo strategijų numatymas;

3.4. vertinimo refleksija – tai savo veiklų pamokoje apmąstymas, uždavinio įgyvendinimo

pamatavimas, tolimesnių veiksmų numatymas;

3.5. vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie

mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus,

nuostatas);

3.6. individualios pažangos (idiografinis) vertinimas – vertinimo principas, pagal kurį

lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniaisiais stebima ir vertinama daroma pažanga;

3.7. vertinimo validumas – vertinami numatyti mokymosi pasiekimai (turinio validumas);

vertinimo būdai atitinka vertinimo tikslus;

3.8. vertinimo patikimumas – vertinimo tikrumas, vertinimo rezultatų pastovumas;

3.9. vertinimo kriterijai – mokytojas pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose

programose pateiktus apibendrintus kokybinius mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo

aprašus numato mokinių pasiekimų vertinimo lygius (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis);

3.10. kaupiamasis vertinimas – tai informacijos apie mokinio mokymosi pasiekimus ir

pažangą kaupimas taškais, kurie konvertuojami į pažymį (įskaitą) tik pusmečio pabaigoje;

3.11. suminis pažymys – tai pažymys, kurį sudaro mokinio mokymosi pasiekimų ir

pažangos įvertinimai iš pamokų ciklo, etapo;

3.12. signalinis pusmečio įvertinimas – kartą per pusmetį iš esamų pažymių vedamas

aritmetinis vidurkis, leidžiantis mokiniui įsivertinti esamą situaciją;

3.13. kontrolinis darbas – tai formaliai vertinamas darbas, organizuotas baigus pamokų

etapą, ciklą;

29

3.14. atsiskaitymas žodžiu – tai monologo, dialogo, diskusijos, debatų vertinimas, skirtas

patikrinti, kaip mokinys geba tiek individualiai, tiek poroje taisyklingai, argumentuotai, įtikinamai

reikšti mintis, apibendrinti savo ir kitų kalbą;

3.15. savarankiškas darbas – tai atsiskaitymas raštu, žodžiu, laboratorinis darbas, darbas

grupėse, organizuotas iš vienos-dviejų pamokų medžiagos.

II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

4. Vertinimo tikslai:

4.1. padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei;

4.2. pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą;

4.3. nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.

5. Vertinimo uždaviniai:

5.1. padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir tobulintinas puses, įvertinti savo

pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus;

5.2. padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas,

diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus;

5.3. suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti

ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir gimnazijos.

III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

6. Vertinimo nuostatos:

6.1. vertinimas grindžiamas mokinių amžiaus tarpsniais, psichologiniais ypatumais,

individualiais mokinio poreikiais;

6.2. vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios, jų taikymas,

supratimas, dalyko gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, asmeninė pažanga, bendrieji gebėjimai;

6.3. ugdymo procese vyrauja mokytis padedantis vertinimas – formuojamasis vertinimas.

7. Vertinimo principai:

7.1. tikslingumas – vertinimo metodai atitinka mokymosi turinį;

7.2. atvirumas ir skaidrumas - su mokiniais tariamasi dėl (į) vertinimo formų, laiko, aiškūs

vertinimo kriterijai;

7.3. objektyvumas – siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo, remiamasi pagrindinio ir

vidurinio ugdymo bendrosiose programose pateiktais apibendrintais kokybiniais mokinių žinių,

supratimo ir gebėjimų vertinimo aprašais;

7.4. informatyvumas – vertinimo informacija aiški, išsami, savalaikė, nurodoma, ką mokinys

jau išmoko, kur spragos, kaip jas taisyti;

7.5. aiškumas – vertinimas grindžiamas aiškiais, mokiniams suprantamais kriterijais.

IV. VERTINIMO PLANAVIMAS IR MOKINIŲ INFORMAVIMAS

8. Mokytojas, planuodamas vertinimą, vadovaujasi Bendrosiose programose nurodytais

pasiekimų lygiais (patenkinamu, pagrindiniu, aukštesniuoju).

9. Vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu. Ilgalaikiame plane, programoje

mokytojas aprašo mokymosi pasiekimų, pažangos informacijos kaupimo ir jos fiksavimo principus.

Ilgalaikiame plane, e-dienyne fiksuoja atsiskaitymų temas ir formas.

10. Rugpjūčio mėnesį metodinių grupių dalykų mokytojai aptaria, suderina bendrus vertinimo

kriterijus ir formas.

11. Mokytojas per pirmąją savo dalyko pamoką rugsėjo mėn. mokinius supažindina su

mokymosi pasiekimų, pažangos informacijos kaupimo ir fiksavimo principais.

30

12. Planuodamas naują etapą, ciklą, su mokiniais aptaria tikslus, uždavinius, darbo metodus,

vertinimo kriterijus bei formas, informuoja, kurios veiklos bus vertinamos, kaip jos bus vertinamos,

susitaria, ką jie turi pasiekti, kada, kas ir kaip bus vertinama.

13. Planuodamas pamoką, formuluoja mokymosi uždavinius, kuriuose apibrėžia numatomus

rezultatus ir vertinimo kriterijus.

V. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE IR BAIGUS PROGRAMĄ

14. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis, diagnostinis,

apibendrinamasis ir kriterinis vertinimas.

14.1. Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio

pasiekimus ir padarytą pažangą, baigus ciklą, etapą ar jų dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio

mokymosi galimybes, suteikti pagalbą, įveikiant sunkumus;

14.2. Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuriuo

siekiama operatyviai suteikti detalią informaciją apie tolesnio mokinio mokymosi bei tobulėjimo

galimybes, numatant mokymosi perspektyvą, pastiprinant daromą pažangą. Formuojamasis

vertinimas skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro

galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti;

14.3. Apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą,

modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje;

14.4. Kriterinis vertinimas – vertinimas, taikomas pamokose ir egzaminuose, kurio

pagrindas – tam tikri kriterijai. Pagal gautus rezultatus nustatomas vienas iš pasiekimų lygių:

patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis.

15. Rugsėjo mėnesio pirmos dvi savaitės skiriamos I gimnazijos klasių mokinių adaptacijai,

jų mokymosi pasiekimai nepatenkinamais pažymiais nevertinami.

16. Mokinių žinios, gebėjimai, įgūdžiai, pažanga vertinama pagal pagrindinio ir vidurinio

ugdymo bendrosiose programose pateiktus apibendrintus kokybinius mokinių žinių, supratimo ir

gebėjimų vertinimo aprašus, pasiekimų lygius, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir

brandos egzaminų vertinimo instrukcijas, toje pačioje klasėje dirbančių mokytojų aptartus dalyko

vertinimo metodus, formas ir kriterijus.

17. Mokinių pasiekimų vertinimui taikoma dešimtbalė vertinimo sistema. Mokymosi

pasiekimų įvertinimų reikšmė: 10 – puikiai, 9 – labai gerai, 8 – gerai, 7 – pakankamai gerai, 6 –

patenkinamai, 5 – pakankamai patenkinamai, 4 – silpnai, 3 – blogai, 2 – labai blogai, 1 – nieko

neatsakė, neatliko užduoties. Patenkinami įvertimai – 4-10 balų, „įskaityta“; nepatenkinami

įvertinimai – 1-3 balai, „neįskaityta“, „neatestuota“.

18. Dorinio ugdymo (etika, tikyba), pilietiškumo pagrindų, pasirenkamųjų dalykų (teisės

pagrindai, asmeninis karjeros planavimas), specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės

mokinių pasiekimai vertinami įrašu „įskaityta“. Dalykų modulių pasiekimai nevertinami.

19. Mokinių mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinama sistemingai. Kiekvienoje pamokoje

taikomas formuojamasis vertinimas. Vertinamos ne tik dalykinės žinios, bet ir bendrosios

kompetencijos. Diagnostinį vertinimą rekomenduojama taikyti tokiu dažnumu per pusmetį:

19.1. jei dalykui mokyti skirta 1-2 pamokos per savaitę, parašomi ne mažiau kaip 3

pažymiai;

19.2. jei 3-4 pamokos, – ne mažiau kaip 5 pažymiai;

19.3. jei 5 pamokos, – ne mažiau kaip 7 pažymiai.

20. Mokytojai, rašydami pažymį už darbą, kurio užduotys vertinamos taškais, vadovaujasi

šia lentele:

31

Lygis

Teisingų atsakymų apimtis procentais

Pažymys I–II klasių

mokiniams III–IV klasių mokiniams

Aukštesnysis 100–91 100–91 10

90–81 90–81 9

Pagrindinis

80–71 80–71 8

70–61 70–61 7

60–51 60–51 6

Patenkinamas 50–41 50–41 5

40–26 40–31 4

Nepasiektas

patenkinamas

25–16 30–21 3

15–0 20–0 2

Nedalyvavo kontroliniame darbe, neatsiskaitė už

darbą.

Atsiskaičiusiems mokiniams 1 išbraukiamas ir

įrašomas gautas įvertinimas.

1

20.1. Dėl ligos nebuvusiam mokiniui individualiai numatoma atsiskaitymo data. Be

pateisinamos priežasties mokinys praleidęs 2/3 pamokų neatestuojamas, o kitais atvejais atsiskaito

ne vėliau kaip likus 2 savaitėms iki pusmečio pabaigos.

21. Kontrolinių darbų organizavimo tvarka ir vertinimas.

21.1. Rekomenduojama per pusmetį organizuoti ne mažiau kontrolinių darbų, kiek yra to

dalyko savaitinių pamokų.

21.2. Kalbų, socialinių mokslų mokytojams rekomenduojama ne mažiau kaip du kartus per

mokslo metus organizuoti atsiskaitymą žodžiu.

21.3. Mokytojas kontrolinius darbus fiksuoja e-dienyne ir apie juos informuoja mokinius ne

vėliau kaip prieš savaitę.

21.4. Mokytojas, susitaręs su mokiniais, dėl objektyvių priežasčių gali kontrolinio darbo

laiką keisti.

21.5. Per dieną organizuojamas vienas kontrolinis darbas. Jei tą dieną mokiniams

organizuojamas diagnostinis testas, mokytojų suplanuoti kontroliniai darbai turi būti organizuojami

kitu laiku.

21.6. Kontrolinis darbas ir kitoks atsiskaitymo būdas pusmečio paskutinę dieną, paskutinę

dieną prieš mokinių atostogas, pirmą dieną po atostogų ar šventinių dienų neorganizuojamas.

21.7. Nerašęs kontrolinio darbo numatytą dieną su visais mokiniais individualiai derina su

mokytoju ir parašo tą darbą iki sekančio kontrolinio.

22. Savarankiškų darbų organizavimo tvarka ir vertinimas.

22.1. Savarankiško darbo tikslas – išsiaiškinti, kiek mokinys, naudodamasis įvairiais

šaltiniais, mokymo (si) priemonėmis, geba įgytas žinias pritaikyti individualiai.

22.3. Apie savarankišką darbą mokiniai iš anksto gali būti neinformuojami.

22.4. Savarankiško darbo trukmė priklauso nuo jo pobūdžio.

23. Mokinys rugsėjo mėn. renkasi asmeninio projekto temą, konsultuojantį mokytoją ir per

mokslo metus parengia darbą, už kurį atsiskaito pagal direktoriaus įsakymu patvirtintą tvarkaraštį

birželio mėn. Darbas vertinamas vadovaujantis asmeninio projekto vertinimo kriterijais. Gautas

pažymys įrašomas į Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą.

32

24. Mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) pageidaujant, gali būti peržiūrimi

kontrolinių ar kitų atsiskaitomųjų darbų įvertinimai:

24.1. mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) žodžiu kreipiasi į dalyko mokytoją;

24.2. neišsprendę problemos, raštu kreipiasi į tą dalyką kuruojantį ugdymo skyriaus vedėją.

25. Siekiant mokinius užsienio kalbos mokyti pagal jų mokėjimo lygį, mokiniams

organizuojamas užsienio kalbų diagnostinis testas. Darbai vertinami pažymiu. Pagal testo rezultatus

mokiniai skirstomi į grupes.

26. Siekiant apibendrinti turimas žinias, padėti tinkamai pasiruošti PUPP ir brandos

egzaminams, mokiniams II pusmetį organizuojama Bandomųjų egzaminų sesija. Darbai vertinami

pažymiu. Darbų rezultatai fiksuojami elektroniniame dienyne.

27. Namų darbų skyrimo ir vertinimo tvarka.

27.1. mokytojas gali neskirti namų darbų.

27.2. namų darbai gali būti raštu ir žodžiu, trumpalaikiai (juos mokiniai turi atlikti iki kitos

pamokos) arba ilgalaikiai (kūrybiniai), dėl kurių atlikimo termino mokytojas ir mokiniai susitaria.

27.3. mokytojas su mokiniais susitaria dėl namų darbų skyrimo apimties, užduočių

pobūdžio, jų vertinimo. Toje pačioje klasėje dirbantys mokytojai tarpusavyje derina namų darbų

apimtis, kad laikas, skirtas namų darbams atlikti, per dieną neviršytų 2,5 val.

27.4. jei mokytojas skyrė namų darbus, jis juos privalo patikrinti pasirinkta forma

27.5. namų darbai atostogoms yra neskiriami.

27.6. mokytojas, siekdamas, kad mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) galėtų kontroliuoti, ar

jų vaikai atlieka namų darbus, užduotis e-dienyne užpildo konkrečiai, aiškiai nurodydamas, ką

mokinys turi padaryti ir iki kada turi padaryti.

28. Mokytojas vertinimo informaciją panaudoja analizuodamas mokinių pažangą ir

poreikius, keldamas tolesnius mokymo (-si) tikslus:

28.1. kiekvienos pamokos pabaigoje organizuoja vertinimo refleksiją, grįžta prie uždavinio,

remdamasis vertinimo kriterijais, apibendrina išmokimo rezultatus ir mokymosi pažangą;

28.2. baigęs pamokų ciklą, etapą, organizuoja įsivertinimą, įvertina mokymo ir mokymosi

sėkmę, teikia informaciją (komentarus žodžiu ar raštu) apie tai, kas padaryta gerai, ką reikėtų

tobulinti, kaip tai atlikti, kad būtų pasiekti mokymo (-si) uždaviniai pagal sutartus kriterijus,

sukauptą vertinimo informaciją, numato spragų likvidavimo būdus;

29. Mokymosi rezultatams apibendrinti taikomas apibendrinamasis vertinimas. Pusmečių ir

metinių įvertinimai elektroniniame dienyne fiksuojami pažymiais arba rašoma „įskaityta" („įsk.“),

„neįskaityta" („neįsk.“), „neatestuota" („neat.“), „atleista“ („atl.“).

30. Pusmečio pažymiai išvedami iš to pusmečio pažymių vidurkio.

31. Metinis įvertinimas išvedamas iš I, II pusmečių įvertinimų:

31.1. neatestuotam vieną pusmetį, – savarankiškai atsiskaičius už to pusmečio programą;

to dalyko metinis įvertinimas.

31.2. atleistam pagal gydytojo ar gydytojų konsultacinės komisijos pažymą pusmečio ar

metinių pažymių skiltyje rašoma „atl.“;

31.3. mokiniui, kuriam pusmečio pabaigoje keitėsi dalyko kurso programa, pusmečio ar

metiniu įvertinimu laikomas mokymosi pasiekimu patikrinimo (įskaitos) įvertinimas.

32. Mokinio laikinas išvykimas gydytis ir mokytis įforminamas direktoriaus įsakymu:

32.1. mokinys, grįžęs iš sanatorijos (ligoninės), administracijai pateikia išrašą apie

mokymosi pasiekimus;

32.2. pavaduotojas informuoja mokytojus apie mokinio pasiekimus išvykus;

32.3. mokytojai pažymius, gautus sanatorijoje (ligoninėje), perkelia į dienyną;

32.4. jei mokinys kai kurių dalykų nesimokė, dalyko metinis įvertinimas fiksuojamas

atsižvelgus į turimus mokymosi pasiekimus.

33. Mokinio, turinčio kai kurių ugdymo plano dalykų nepatenkinamus metinius (papildomo

darbo, jei buvo skirtas) įvertinimus, kėlimo į aukštesnę klasę, palikimo kartoti ugdymo programos

33

ar papildomo darbo skyrimo svarstymas vyksta mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų

susirinkime:

33.1. mokytojas, išvedęs nepatenkinamą įvertinimą, ir pagalbos mokiniui specialistas (jei

buvo teikiama jo pagalba), užpildo pateiktą formą (nurodo mokinio mokymosi sunkumų priežastis,

atliktą darbą su mokiniu) ir gimnazijos direktoriui teikia siūlymą dėl papildomo darbo skyrimo

(trukmės, konsultacijų ir atsiskaitymo formų), kėlimo į aukštesnę klasę su nepatenkinamu

įvertinimu ar palikimo kartoti kursą;

Papildomo darbo skyrimo forma

Dalykas, mokytojo vardas,

pavardė

Mokinio vardas, pavardė,

klasė

Mokymosi sunkumų

priežastis, kas atlikta

įveikiant sunkumus

Papildomo darbo

skyrimas: iš ko atsiskaityti

Konsultacijų ir

atsiskaitymo laikas

Įvertinimas

33.2. pavaduotojas po gimnazijos direktoriaus sprendimo informuoja mokinio tėvus

(globėjus, rūpintojus) dėl papildomo darbo skyrimo, kėlimo į aukštesnę klasę ar palikimo kartoti

kursą pasirašytinai (vieną užpildytą formos kopiją perduoda tėvams (globėjams, rūpintojams), kitą

pasilieka sau).

34. Mokytojai analizuoja pusmečių, metinių, PUPP, brandos egzaminų rezultatus Mokytojų

tarybos posėdyje. Priima sprendimus dėl sėkmingų mokymo (-si) metodų, priemonių, naudojamų

užduočių ir kt. tinkamumo, tikslingumo, išteklių panaudojimo veiksmingumo, ugdymo tikslų

realumo.

VI. TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) INFORMAVIMO TVARKA

35. Informaciją apie mokinio pasiekimus, lankomumą pateikia klasės vadovas, mokinį

mokantys mokytojai bei, esant reikalui, administracija.

36. Informacija apie mokinio pasiekimus, lankomumą tėvams (globėjams, rūpintojams)

pateikiama elektroniniame dienyne. Tėvams pageidaujant, klasės vadovas popierinį šios

informacijos variantą pateikia ne vėliau kaip iki kito mėnesio 5 d.

37. Iškilus mokymosi, lankomumo, elgesio ar kt. problemoms, tėvai (globėjai, rūpintojai)

informuojami įvairiais būdais: skambinant, individualiai kalbantis, rašant elektroninius laiškus,

lankantis namuose, kviečiant pagalbos poskyrio specialistus, dalykų mokytojus.

38. Klasės vadovas ne rečiau kaip kartą per pusmetį organizuoja tėvų susirinkimus.

Susirinkimuose gali dalyvauti ir mokytojai tėvų prašymu, mokytojų iniciatyva ar iškilus

problemoms.

39. Administracija du kartus per mokslo metus organizuoja bendrus tėvų susirinkimus,

kuriose tėvai (globėjai, rūpintojai) turi galimybę susitikti su jų vaiką mokančiais mokytojais,

administracija.

34

40. Administracija pirmosiomis rugsėjo mėn. dienomis organizuoja susirinkimą I kl.

mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams), kuriame pristato gimnaziją, jos veiklą, supažindina su

ugdymo ypatumais, mokinių pažangos ir pasiekimų tvarka ir kt.

41. Administracija kartą per mokslo metus IV kl. mokiniams ir jų tėvams (globėjams,

rūpintojams) organizuoja susirinkimą, kuriame juos supažindina su brandos egzaminų organizavimo

ir vykdymo tvarkos aprašu, egzaminų tvarkaraščiu.

35

2015–2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų ugdymo planų

3 priedas

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS PASIRINKTO DALYKO, DALYKO KURSO,

KEITIMO TVARKA

1. Individualų ugdymo planą gali keisti III - IV klasės mokinys baigiantis I arba II

pusmečiui.

2. Keisti kursą, dalyką nerekomenduojama IV klasės mokiniui.

3. Keičiant dalyką, dalyko kursą: 3.1. mokinys parašo prašymą apie pageidaujamą individualaus ugdymo plano pakeitimą nuo

lapkričio 20 d. iki gruodžio 20 d. (jei keičia baigiantis I pusmečiui) ir nuo balandžio 20 d. iki

gegužės 20 d. (jei keičia baigiantis II pusmečiui). Priedas Nr.1

3.2. gauna klasės vadovo ir direktoriaus pavaduotojo ugdymui, atsakingo už vidurinio

ugdymo programos įgyvendinimą, sutikimą (parašą), kad pageidaujami keitimai galimi. Taip pat

informuoja tą dalyką mokantį mokytoją (mokytojas pasirašo prašyme).

3.3. planas tvirtinamas direktoriaus įsakymu iki pusmečio pabaigos arba mokslo metų

pabaigos (baigiantis I ar II pusmečiui);

3.4. mokinys į naujos mobilios grupės sąrašus įtraukiamas nuo vasario 1 d. (II pusmečio

pradžios) arba nuo rugsėjo 1 dienos (I pusmečio pradžios).

4. Keičiant mokomojo dalyko kursą iš išplėstinio (A) į bendrąjį (B) kursą arba kalbos

mokėjimo lygį: 4.1. jei keičiant kursą iš A į B, kalbos mokėjimo lygį iš B2 į B1, mokinys sutinka su A kurso

ar kalbos mokėjimo B2 įvertinimu – įskaitos laikyti nereikia;

4.3. ne vėliau, kaip likus 1 mėnesiui iki I ar II pusmečio pabaigos mokinys išsilaiko įskaitą;

4.4. vertinimai už išlaikytą įskaitą fiksuojami elektroniniame dienyne ir prašymo formoje,

kuri pristatoma direktoriaus pavaduotojui ugdymui, atsakingam už vidurinio ugdymo programos

įgyvendinimą;

5. Keičiant mokomojo dalyko kursą iš bendrojo (B) į išplėstinį kursą (A), kalbos

mokėjimo lygį iš B1 į B2 arba pradedant mokytis naują dalyką,: 5.1.mokinys laiko įskaitą ir atsiskaito už programų skirtumą iki pusmečio pabaigos likus

nemažiau 1 mėnesiui;

5.2. mokinys ir mokytojas, į kurio mobilią grupę mokinys įrašytas, numato už programų

skirtumus atsiskaitymo datą, kurią fiksuoja prašymo formoje;

5.3. mokinys savarankiškai pasirengia atsiskaityti už atitinkamo dalyko kursų

programos skirtumą iki dalyko mokytojo nurodytos datos;

5.4. mokinys laiko įskaitą ir atsiskaito už kursų skirtumą iki pusmečio pabaigos likus ne

mažiau 1 mėnesiui;

5.5. dalyko mokytojas elektroniniame dienyne fiksuoja atsiskaitymą;

5.6. mokiniui, laiku neatsiskaičius už programų skirtumą, neišlaikius kurso keitimo įskaitos,

dalyko mokytojas informuoja direktoriaus pavaduotoją ugdymui, atsakingą už vidurinio ugdymo

programos įgyvendinimą, mokinio prašymo formoje nurodydamas, kad įskaita neišlaikyta. Mokinys

direktoriaus įsakymu grąžinamas mokytis pagal ankstesnį ugdymo planą.

6. Elektroninio dienyno pildymas: 6.1. elektroninio dienyno administratorius, gavęs direktoriaus įsakymą dėl individualių

ugdymo planų keitimo, įveda mokinio duomenis meniu skiltyje ,,Direktoriaus įsakymai“ – „Grupės,

kurso keitimai“. Įvykdęs šiuos pakeitimus, praneša mokytojams;

36

6.2. dalyko mokytojas įtraukia mokinį į elektroninio dienyno grupės sąrašą (meniu skiltis

„Grupių sudarymas“ – „Redaguoti“);

6.3. dalyko įskaitą mokytojas fiksuoja jos vykdymo dieną pažymiais arba trumpiniais „įsk.“,

„neįsk.“;

6.4. įskaitos įvertinimai, priklausomai nuo to, už kokį laikotarpį atsiskaitoma, tampa

pusmečio ar metiniu įvertinimu (meniu skiltis „Trimestrai / Pusmečiai“);

6.5. klasių vadovai atlieka mokinių individualių ugdymo planų keitimo duomenų priežiūrą.

Prieš atiduodami mokinio prašymą direktoriaus pavaduotojui ugdymui, atsakingam už vidurinio

ugdymo programos įgyvendinimą, patikrina mokinių individualių ugdymo planų, elektroninio

dienyno duomenų ir įskaitų atitikimą. Pastebėję neatitikimus, praneša dalyko mokytojui,

direktoriaus pavaduotojui atsakingam už vidurinio ugdymo programos įgyvendinimą.

7. Supažindinimas su tvarka: 7.1. klasių vadovai, direktoriaus pavaduotojas ugdymui, atsakingas už vidurinio ugdymo

programos įgyvendinimą, pasirašytinai supažindina III–IV klasių mokinius su šia tvarka iki

einamųjų mokslo metų spalio 1 d.

37

___________________________________________ (vardas, pavardė, klasė)

___________________________________________ (adresas, telefono numeris)

Jurbarko Antano Giedraičio – Giedriaus gimnazijos

Direktoriui ................................................................

PRAŠYMAS

DĖL MOKOMOJO DALYKO AR KURSO KEITIMO, ATSISKAITYMO

.........................................

(data)

Jurbarkas

Prašau sudaryti galimybę nuo ................................. rinktis naują dalyką, keisti nurodytus

dalykų kursus (pabraukti tinkamą), nes .........................................................................................

........................................................................................................................................................

Šiuo metu pagal individualųjį ugdymo planą mokausi ........ val. per savaitę, po

pakeitimų bus ........ val. per savaitę.

Dalykas Mokausi

kursu

Dalykas Planuoju mokytis

kursu

arba nesimokyti

dalyko

Įskaita, jos laikymo

data *

*Jei pereinate iš B į A ar pradedate mokytis naujo dalyko, įskaitą turite išsilaikyti būtinai.

*Jei pereinate iš A į B, nurodykite, ar laikysite įskaitą, nes gali būti perkeliamas A kurse turimas vertinimo balas.

Įskaitos (-ų) * rezultatas (-ai):

.......................................... ................................... .............................................. (dalykas) (pažymys) Mokytojas (v., pavardė, parašas)

.......................................... ................................... .......................................................... (dalykas) (pažymys) Mokytojas (v., pavardė, parašas)

Mokinys ................................ ........................ ...................... (parašas) (vardas pavardė)

Klasės vadovas ....................... ..................... ........................... (parašas) (vardas pavardė)

38

2015–2017 mokslo metų

pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų ugdymo planų

4 priedas

SUAUGUSIŲJŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PLANAS

2015–2016 IR 2016–2017 MOKSLO METAMS

(Besimokantiesiems neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu)

PIRMASIS SKIRSNIS

SUAUGUSIŲJŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Gimnazija, vykdanti suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programas, vadovaujasi

Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis ir suaugusiųjų vidurinio ugdymo programas,

vadovaujasi Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, ugdymo programų aprašu, o sudarant

ugdymo planą, vadovaujasi bendrųjų ugdymo planų nuostatomis ir kt. pagrindinį ir vidurinį ugdymą

reglamentuojančiais teisės aktais.

2. Besimokantiesiems pagal suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas 2015–

2016, 2016–2017 mokslo metų trukmė nurodyta bendrųjų ugdymo planų 5.1, 5.2 punktuose.

3. Suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančių mokyklų

suaugusiųjų klasės ar grupės gali būti komplektuojamos kelis kartus per mokslo metus.

4. Suaugusių asmenų anksčiau įgytas išsilavinimas prilyginamas pagrindiniam

išsilavinimui pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 20 d.

įsakymą Nr. ISAK-661 „Dėl išsilavinimo prilyginimo“ .

5. Suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančių mokyklų

suaugusiųjų klasių mokiniams nėra privaloma fiziškai aktyvi pertrauka.

6. Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose išdėstytos bendrosios nuostatos, ugdymo

programų vykdymo bendrosios nuostatos suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas

vykdančiose mokyklose taikomos tiek, kiek neprieštarauja Suaugusiųjų, pagrindinio ir vidurinio

ugdymo programų įgyvendinimo dalyje išdėstytoms nuostatoms.

ANTRASIS SKIRSNIS SUAUGUSIŲJŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

7. Mokykla, vykdanti suaugusiųjų pagrindinio ir suaugusiųjų vidurinio ugdymo programas,

organizuodama suaugusiųjų mokymąsi, vadovaujasi mokymosi formų aprašu.

8. Savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma) gali

mokytis suaugę asmenys, kuriems dėl laikinai atimtos ar apribotos laisvės draudžiama mokytis

klasėje, grupėje ir nėra galimybių mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu

(grupinio ar pavienio mokymosi formomis).

9. Asmenims, teisės aktų nustatyta tvarka, besimokantiems savarankišku mokymo proceso

organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma) konsultacijoms skiriama iki 15 procentų

Bendruosiuose ugdymo planuose tos klasės dalykui nustatyto minimalaus savaitinio pamokų

skaičiaus.

10. 18 metų ir vyresnis, besimokantis pagal suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programas, gali nesimokyti menų, kūno kultūros, technologijų. Mokiniui, nepasirinkusiam kūno

kultūros ar menų ar technologijų dalykų pamokos gali būti skiriamos pagal mokinio poreikius

kitiems pasirinktiems dalykams mokytis.

39

11. Suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančių mokyklų mokiniai,

besimokantys pagal suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, vietoj technologijų dalyko

kurso gali rinktis savo poreikius atitinkančią formaliojo profesinio mokymo programos modulį.

12. 18 metų ir vyresnis suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančių

mokyklų suaugusiųjų klasių mokinys, besimokantis pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programą

gali nesimokyti technologijų dalyko.

13. 18 metų ir vyresniam mokiniui, besimokančiam pagal suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio

ugdymo programas, vietoj bendrosiose programose numatytų technologijų programos krypties dalykų

gali būti siūloma rinktis kitus jo mokymosi poreikius atitinkančius technologijų modulius.

14. Technologijų dalyką mokantis pagal suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programas galima įskaityti:

14.1. mokiniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba jos

modulius;

14.2. mokiniui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka pateikia įrodančius dokumentus, kad:

14.2.1. yra nebaigęs visos formaliojo profesinio mokymo programos;

14.2.2. yra baigęs formaliojo profesinio mokymo programą, bet neturi kvalifikacijos;

14.2.3. yra baigęs formaliojo profesinio mokymo programą ir įgijęs kvalifikaciją.

15. Dalykai ir jiems skiriamų savaitinių pamokų skaičius suaugusiųjų pagrindinio ugdymo

programai įgyvendinti besimokantiesiems neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu:

Dalykų sritys, dalykai Klasės

9 10 Iš viso: Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 0,25 0,25 0,50

Lietuvių kalba (gimtoji) 1,5–2 1,5–2 3 – 4

Užsienio kalba (1-oji) 1–1,5 1–1,5 2 – 3

Užsienio kalba (2-oji) 0,5–1 0,5–1 1 – 2

Matematika 1,25–1,5 1,25–1,5 1,5 – 3

Ekonomika ir verslumas 0,25 0,25

Biologija 0,5–1 0,5–1 1 – 2

Fizika 0,75–1 0,75–1 1,50 – 2

Chemija 0,75–1 0,75–1 1,50 – 2

Informacinės technologijos (0,5) (0,5) 1

Istorija 0,5–1 0,5–1 1 – 2

Pilietiškumo pagrindai 0,25 0,25

Geografija 0,5 0,5 1

Dailė 0,25 0,25 0,50

Muzika 0,25 0,25 0,50

Technologijos 0,25 0,25 0,50

Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti 1–1,75

1–2

2 – 3,75

Iš viso (grupinėms konsultacijoms) 0–9 0–9 0 – 9

15.1.Įskaitų skaičius pagrindinio ugdymo neakivaizdinėse grupėse per vienus mokslo

metus:

Mokomasis dalykas 9 klasė 10 klasė

Etika / Tikyba 2 2

Lietuvių kalba ir literatūra 4 4

Užsienio kalba (1-oji) 3 3

Užsienio kalba (2-oji) 2 2

Istorija 2 2

Geografija 2 2

Matematika 4 4

40

Mokomasis dalykas 9 klasė 10 klasė

Informacinės technologijos 2 2

Biologija 2 2

Fizika 2 2

Chemija 2 2

Dailė 2 2

Muzika 2 2

Technologijos 2 2

Ekonomika 2 2

16. Mokykla, atsižvelgdama į mokinių patirtį, priima sprendimą, kiek pamokų ar

konsultacinių pamokų reikia skirti, kad būtų pasiekti pasiekimai, numatyti Pagrindinio ugdymo

bendrosiose programose.

17. Mokiniai, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, laiko

visų savo individualaus ugdymo plano dalykų įskaitas. Įskaitų skaičius yra toks, kiek pamokų per

savaitę skiriama mokytis dalykui, tačiau įskaitų per mokslo metus negali būti mažiau negu trys, jei

ugdymo procesas organizuojamas trimestrais, ir ne mažiau negu dvi, jei ugdymo procesas

organizuojamas pusmečiais.

18. Atskirais atvejais, esant mažam mokinių, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo

proceso organizavimo būdu, skaičiui, gali būti formuojama mokinių, kurie mokosi neakivaizdiniu

mokymo proceso organizavimo būdu, grupė. Dalykams mokytis grupėje turi būti skiriama ne

mažiau kaip iki 15 procentų bendrųjų ugdymo planų 275 punkte dalykui skiriamų pamokų skaičiaus

VI. MOKYMASIS NEAKIVAIZDINIU BŪDU

18.1. Pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo neįgyjusienms asmenims, norintiems tęsti

mokslą, gimnazijoje sudaromos sąlygos visų ar kai kurių dalykų mokytis neakivaizdiniu būdu

(grupinio mokymosi forma).

18.2. 2015-2016, 2016-2017 mokslo metais sukomplektuotos neakivaizdinės grupės: 11 ir

12 klasės. Konsultacijos neakivaizdinių klasių mokiniams vyksta vieną savaitę kiekvieno mėnesio

pabaigoje pagal sudarytą tvarkaraštį arba kitu grafiku suderinus su mokiniais.

18.3. Neakivaizdinių klasių mokiniai laiko įskaitas. Įskaitų skaičius per mokslo metus

nurodytas lentelėse.

VII. PAVIENIO MOKYMOSI FORMA

19. Pagrindinės ir vidurinės mokyklos nebaigusiems asmenims, norintiems pradėti ar tęsti

mokslą, bet negalintiems darbo laiko suderinti su grupinio mokymosi forma besimokančiųjų laiku,

sudaromos sąlygos visų ar kai kurių dalykų mokytis pavienio mokymosi forma. Šia forma visus ar

kelis dalykus gali mokytis mokiniai, jei yra mažas tos klasės mokinių skaičius, nesusidaro

pakankamas mokinių skaičius klasėje dalyko mokymuisi, ar nėra sudarytos mobilios grupės

mokytis tam tikrą dalyką pasirinktu kursu pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą.

20. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius suaugusiųjų vidurinio ugdymo programai

įgyvendinti per dvejus metus:

41

Ugdymo sritys ir dalykai

Minimalus

pamokų

skaičius

Pamokų skaičius (neakivaizdiniu mokymo

proceso organizavimo būdu)

Bendrasis kursas

Išplėstinis kursas

Dorinis ugdymas: 2 Tikyba 0,5 – Etika 0,5 – Kalbos:

Lietuvių kalba ir literatūra 6 3 4

Užsienio kalbos: Kursas orientuotas į B1

mokėjimo lygį

Kursas orientuotas į B2

mokėjimo lygį

Užsienio kalba (anglų kalba) 2 2

Užsienio kalba (vokiečių kalba) 2 2

Užsienio kalba (rusų kalba) 2 2

Socialinis ugdymas: 2

Istorija 1,25 2

Geografija 1,25 2

Matematika 5 2 4

Informacinės technologijos 0,5 1

Gamtamokslinis ugdymas: 2

Biologija 1,25 2

Fizika 1,25 2

Chemija 1,25 2

Menai:

Dailė 0,5 1,5

Muzika 0,5 1,5

Teatras 0,5 1,5

Šokis 0,5 1,5

Grafinis dizainas 0,5 1,5

Fotografija 0,5 1,5

Filmų kūrimas 0,5 1,5

Technologijos:

Turizmas ir mityba 1 1,5

Statyba ir medžio apdirbimas 1 1,5

Tekstilė ir apranga 1 1,5

42

Ugdymo sritys ir dalykai

Minimalus

pamokų

skaičius

Pamokų skaičius (neakivaizdiniu mokymo

proceso organizavimo būdu)

Verslas ir vadyba bei mažmeninė

prekyba 1 1,5

Kūno kultūra: 1,5

Bendroji kūno kultūra 0,5 1,5

Pasirinkta sporto šaka 0,5 -

Pasirenkamieji dalykai, dalykų

moduliai

(Ekonomikos pagrindai,

Minimalus dalykų skaičius

mokiniui

Neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu

besimokantiesiems – 7 dalykai pasirinktu dalyko kursu.

Neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu – 0–9 grupinės

konsultacijos per savaitę.

Pamokos laikinosioms grupėms

sudaryti

6 valandos per savaitę per dvejus metus besimokantiesiems

neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu.

Individualios konsultacijos Neakivaizdiniu proceso organizavimo būdu dalykų individualioms

konsultacijoms skiriama 0–4 savaitinių pamokų per dvejus mokslo

metus

Lentelės duomenų paaiškinimas. Lentelėje nurodoma dvejų mokslo metų savaitinių pamokų suma. Programos apimties

skiltyje nurodomas kursas valandomis, o skliaustuose – mokymosi klasėje ir individualaus mokymosi valandų skaičius.

21. Neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantieji pagal vidurinio

ugdymo programą laiko visų savo individualaus ugdymo plano dalykų įskaitas. Įskaitų skaičius yra toks,

kiek pamokų per savaitę skiriama mokytis dalykui, tačiau įskaitų per mokslo metus negali būti mažiau

negu trys, jei ugdymo procesas organizuojamas trimestrais, ir ne mažiau negu dvi, jei ugdymo procesas

organizuojamas pusmečiais. Besimokantiesiems vidurinio ugdymo programos dalykų (išskyrus užsienio

kalbas) pagal išplėstinį dalyko programos kursą įskaitų negali būti mažiau kaip aštuonios per dvejus

mokslo metus.

22. Atskirais atvejais, esant mažam besimokančiųjų neakivaizdiniu mokymo proceso

organizavimo būdu skaičiui, gali būti formuojama besimokančiųjų neakivaizdiniu mokymo proceso

organizavimo būdu grupė. Dalykams mokytis neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu

grupėje turi būti skiriama iki 15 procentų bendrųjų ugdymo planų 279 punkte dalykui skiriamų pamokų

skaičiaus.

23. Įskaitų skaičius vidurinio ugdymo neakivaizdinėse klasėse (grupėse) per vienus mokslo

metus:

Mokomasis dalykas Bendrasis

kursas

Išplėstinis kursas

Etika / Tikyba 2 -

Lietuvių kalba ir literatūra 4 5 -

Privaloma užsienio kalba - - 4

Pasirenkamoji užsienio kalba - - 4

Istorija 2 3 -

Geografija 2 3 -

Matematika 3 5 -

Informacinės technologijos 2 3 -

Biologija 2 3 -

43

Mokomasis dalykas Bendrasis

kursas

Išplėstinis kursas

Fizika 2 3 -

Chemija 2 3 -

Dailė 2 - -

Muzika 2 - -

Technologijos 2 - -

Laisvai pasirenkamieji dalykai - - 2

44

2015–2017 mokslo metų

pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų ugdymo planų

5 priedas

JURBARKO ANTANO GIEDRAIČIO-GIEDRIAUS GIMNAZIJOS DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL DARBO GRUPĖS SUDARYMO UGDYMO PLANUI PARENGTI 2015–2016 IR

2016–2017 MOKSLO METAMS

2015 m. gegužės 21 d. Nr. VO-80

Jurbarkas

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Švietimo ir moklso ministro 2015 m. gegužės 6d.

įsakymo Nr. V-457 „2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo

proagramų bendrieji ugdymo planai“ I skyriaus II skirsnio 17 papunkčiu,

1. S u d a r a u darbo grupę gimnazijos ugdymo planui parengti 2015–2016 m. m. ir 2016–

2017 m.m. tokios sudėties:

Alvydas Januškevičius, direktorius, grupės vadovas;

Ona Enčerienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, narys;

Irena Giedraitienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, narys;

Jolanta Gudelienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, narys;

Loreta Tamošaitienė, psichologė, narys;

Nijolė Greičiuvienė, socialinė pedagogė, narys;

Jonas Laurinaitis, istorijos mokytojas, narys;

Vilija Bartusevičienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, narys;

Ona Stanaitienė, vokiečių kalbos mokytoja, narys;

Birutė Galbogienė, matematikos mokytoja, narys;

Janina Ašutaitytė, biologijos mokytoja, narys.

Direktorius Alvydas Januškevičius

45

JURBARKO ANTANO GIEDRAIČIO-GIEDRIAUS GIMNAZIJOS DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL UGDYMO PLANUI PARENGTI 2015–2016 IR 2016–2017 M. M. DARBŲ

PASKIRSTYMO PAGAL VEIKLOS SRITIS

2015 m. gegužės 25 d. Nr. VO-86

Jurbarkas

Vadovaudamasis 2015 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. VO-80 „Dėl darbo grupės

sudarymo ugdymo planui parengti 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metams“:

1. N u r o d a u ugdymo plano rengimo darbinės grupės nariams parengti ugdymo

plano projektą pagal nurodytas sritis:

1.1. Pagrindinio ugdymo programos vykdymas, II skyrius, atsakinga direktoriaus

pavaduotoja ugdymui Jolanta Gudelienė;

1.2. Vidurinio ugdymo programos vykdymas, III skyrius, atsakingos direktoriaus

pavaduotojos ugdymui Irena Giedraitienė ir Ona Enčerienė;

1.3. Mokymosi pasiekimų gerinimas ir mokymosi pagalbos teikimas, I skyriaus

šeštas skirsnis, atsakinga psichologė Loreta Tamošaitienė;

1.4. Sveikata ir gerovė mokykloje, I skyriaus ketvirtas skirsnis; Mokyklos ir mokinių

tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimas, I skyriaus septintas skirsnis, atsakinga socialinė

pedagogė Nijolė Greičiuvienė;

1.5. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas, I skyriaus dešimtasis skirsnis,

atsakingas istorijos mokytojas ekspertas Jonas Laurinaitis;

1.6. Mokinių mokymosi krūvio reguliavimas, I skyriaus vienuoliktasis skirsnis,

atsakinga biologijos mokytoja metodininkė Janina Ašutaitytė;

1.7. Ugdymo diferencijavimas, I skyriaus penktasis skirsnis, atsakinga vokiečių

kalbos mokytoja metodininkė Ona Stanaitienė;

1.8. Ugdymo turinio integravimas, I skyriaus devintasis skirsnis, atsakinga

matematikos mokytoja ekspertė Birutė Galbogienė.

Direktorius Alvydas Januškevičius