cmyk

1

cmyk

„Respublikos“ leidinys Nr.18 (907) 2012 m. gegužės 5 d.

Akrobatinio skraidymo meistras Jurgis Kairys, daugiau laiko leidžiantis užsienyje nei Lietuvoje, rytoj, savo jubiliejaus dieną, skubės namo pas artimuosius. Besiilgintis šeimos garsusis lakūnas kartais susimąsto apie tai, ar ne per ilgai užsiiminėja, jo žodžiais tariant, vaikiškais žaidimais ir ar nebūtų geras laikas mesti mėgstamą veiklą ir tapti rimtu verslininku...

5

1000 litų dovana

apsilankytisporto klubuose „Impuls“

skrydis per savo metus

ŠeimaLoreta SungaiLienė: Penki vaikai? kodėL gi ne

Etnomuzikologė Loreta Sungai-lienė, per televiziją vedanti sma-gias vakarones „Duokim garo!“, žavisi daugiavaikėmis šeimomis ir laukiasi jau trečiojo vaikelio. Jeigu Dievas duos, neatmeta galimybės susilaukti ir daugiau atžalų...

3

GeRUmaS „SoS vaikų kaimo“ mama

Jau dešimt metų vilnietė Regina Bareikienė yra viena iš sostinėje įsikūrusio „SOS vaikų kaimo“ mama. Jos širdies šilumos pakan-ka ir savoms, jau ištekėjusioms dukroms, ir likimo nuskriaus-tiems vaikams. Ji laiminga, kai vaikai šypsosi ir vadina ją mama.

4

JuLiauS/BrigitoS SkaitytoJamS

14p.

Jurgio Kairio

Mar

tyno

Am

braz

o nu

otr.

2

cmykcmyk2

Trupmenosj/b laikasMintys

Parengė Deimantė ZAILSKAITĖ

ELikSyRASVasara, vasara... Apsvaiginanti kvapų

ir spalvų simfonijomis, pribloškianti šviesos spindulių kaskadomis, užliejanti šiluma, prasi-smelkiančia iki pat tamsiausių, vėsiausių sie-los kertelių...

Ir jokių kalendorių, jokių mėnesių pava-dinimų mums nereikia vasarai atpažinti - ne-svarbu, ar ji prasiskleidžia įprastu laiku, ar, kaip ir šiemet, žiebia stačia galva žemėn, ne-paisydama dėsningumų, aplenkdama taip ir nesučiurlenusį upeliais pavasarį...

Į kiekvieną žmogelį, į kiekvieną peržiem sužvarbusią sielą vasara byloja asmeniškai - kiekvienam priimtiniausia kalba, kiekvieno patirtis žadinančiais kvapais, vis kitas stygas užgaunančiais vėjo ir prisiminimų gūsiais... Studentui pagrindinis vasaros akcentas - jau išlaikyti egzaminai, gamtos žmonėms - prasi-dedantis palapinių, laužų ir maudynių metas, lepesniems - jūra ir įkaitusiu smėliu kvepianti iš laiko tėkmės išvaduojanti ekstazė paplūdi-myje...

Drybsau dabar saulės atokaitoje savo na-mų balkone, godžiai siurbiu į plaučius saulėto čirenimo, sodrios žalumos, nepaaiškinamo džiaugsmo prisodrintą orą ir svarstau - o jei-gu man, it kokiam alchemikui, būtų leista iš įvairių patirčių, emocijų, kvapų ir reginių eks-traktų menzūrėlėse supilstyti savosios vasa-ros kokteilį? Iš kokių komponentų norėčiau jį suplakti?

Be abejo, tilptų ten ir laužo traškėjimas lakštingalų trelių virpinamoje naktyje, ir basų pėdų girgždėjimas šiltame paplūdimio smėly-je, ir pabaigtų darbų, laikinos, bet nepaprastai svaigios laisvės pojūtis, leidžiantis tam kartui moti ranka į rimtus reikalus, rūpesčius, nieka-da nesibaigiančias buities kebeknes...

Tačiau būtinai dar į šį magišką mišinį įlie-čiau beržų lapų mirgėjimo prieš saulę, nuo karščio ribuliuojančio oro aplink elektros lai-dus, svaiginančio čiobrelių ir džiūstančios žo-lės kvapo, pagardinto migdančiomis žiogų ir bičių melodijomis...

Et, neapsieičiau ir be smilgų bei ražienų subraižytų blauzdų niežėjimo, grįžtant namo po šieno darbų; be sprangių vieškelio dulkių, pakylančių debesiu po kiekvieno pravažiuo-jančio automobilio; be gysločio lapo, prilip-dyto ant bedūkstant nubrozdinto kelio; že-muogių, plaukiojančių saldinto pieno lėkštėje; užuolaidų, pro iki galo atlapotus langus įpūs-tų į vidų ir šokančių baletą kambaryje; baimės ir bet kokio atsargumo pojūtį praradusių šir-šių, ropinėjančių po pernokusias kriaušes pin-tinėje; griausmingo kasrytinio varlių kurkimo kūdroje už lango...

Net juokas suima pagalvojus - pilstyda-mas savosios vasaros kokteilį nesugebėčiau apsieiti net ir be varginančių valandų renkant uogas nuo serbentų krūmų, tų nesvietiško karščio ir akinančios šviesos kupinų valandų, kurių kitados nekenčiau, laikiau bjauriausia privaloma savųjų vasarų dalimi... Raudoni, nuo rūgščių sulčių susiraukšlėję pirštai, brau-kiantys raudonas uogeles į kibirą, ilgakojai vorai, vis nuskuodžiantys per nuogas rankas, senutėlis, musių nutūptas VEF’as, tarp žolių krūmo šešėlyje, iš jo sklindančios jau ir anuo-met senamadiškos lietuvių estrados dainos, su sveikinimais, neapsakomo banalumo eiliuo-tais tostais, linkėjimais pasveikti...

Nors šiandien išties dar neraudonuoja uo-gų karoliukai - dar tik žiedais puošiasi serben-tai, ūmai burnoje pajuntu rūgštų skonį, pare-petuoju, ar dar tebemoku balsu pamėgdžioti varlių kurkimą, pajuntu, kaip plonomis voro kojomis visais mano pojūčiais šviežiai perbė-ga manoji vaikystė, ir suprantu - alcheminis eliksyras užbaigtas.

Girdėt, kaip lepaus malonumo užliūliuotas laikrodis ant kambario sienos tolydžio nustoja tiksėjęs. Dabar jau ne tik man, bet ir jam nieko netrūksta. Dabar - jau tik vasara, vasara...

Rimvydas STAnKevIčIuS

Kas Ką suKūrė

Redita DOMINAITYTĖ

Aktorė Redita Dominaitytė žengė drąsų žingsnį - įkūrė savą teatrą. Pati spektakliuose vaidinsianti aktorė juokauja: jeigu Lietuvos režisieriai nekviečia vaidinti, vadinasi, reikia įkurti savo pačios teatrą, kuriame galėtum vaidinti iki valios. Beje, šis teatras bus išskirtinis ir kitoniškas - spektakliai, kurių pirmasis parodytas gegužės 3-iąją, vyks vis kitoje erdvėje, žiūrint, kokia reikalinga pasirinktam kūriniui. O patys spektakliai neretai primins literatūrinius skaitymus.

Kas Kuo mėgaujasI

Nomeda MARČĖNAITĖ

Stipriai atšilus orams neprilygs-tama televizijos laidų vedėja, dailininkė Nomeda Marčėnaitė mėgaujasi pokalbiais... su išskir-tinėmis Lietuvos asmenybėmis. Ne bet kokiais pokalbiais, bet „skaniais“ ir rodomais per BTV televiziją. Tapusi televizinės lai-dos „Skanus pokalbis“ vedėja No-meda susitinka su įdomiomis asmenybėmis, kurios leidžiasi kalbinamos apie įvairius dalykus - darbus, politiką, gyvenimą ar lai-mę. Laidos kūrimas moteriai yra didžiulis malonumas.

Kas Ko atsIsaKė

Merūnas VITULSKIS

Pasirodo, ne visi lietuviai susi-vilioja geru uždarbiu užsienyje. Dainininkas Merūnas Vitulskis prisipažįsta, kad dėl nenoro skir-tis su artimaisiais jis yra atsisakęs nepaprastai pelningos sutarties užsienyje - keleriems metams padirbėti Prancūzijoje. kai vasa-rą dainininkas išvažiavo geram mėnesiukui padirbėti į Šveicariją, kur tuo metu buvo statomas mu-zikinis spektaklis, jam buvo nepa-prastai ilgu. Jis suprato, kad geriau turėti mažiau spektaklių, bet ne-būti atskirtam nuo šeimos.

Kas dėl Ko nerImauja

Viktorija DAUJOTYTĖ

ką tik pasirodė knyga su svar-biausių humanitarinių ir socia-linių grėsmių bei jų pasekmių Lietuvai įžvalgomis. knygoje „Ne-rimas“ savo mintimis dalijasi li-teratūrologė Viktorija Daujotytė, Valentinas Mikelėnas, Arvydas Šliogeris, Aleksandras Vasiliaus-kas, Vladas Žulkus. Apie nerimą keliančias grėsmes neatsitiktinai knygoje prabyla Lietuvos moks-lų akademijos tikrieji nariai, kurių kiekvienas savaip žvelgia į svar-biausias humanitarines ir socia-lines grėsmes.

Pirmasis gegužės sekmadienis - Motinos diena. Ši pagarbos visoms motinoms, močiutėms - gyvoms ir jau anapus išėjusioms - šventė lietuviams žinoma nuo senų senovės, o pirmąjį gegužės sekmadienį švenčiama paplitus krikščionybei.

Giedrė MILKevIčIūTĖ

Apie Motinos dienos kilmę ir prasmę, apie besilaukiančias mamas ir su tuo palaimingu me-tu susijusius prietarus kalbamės su etnologu, Vilniaus edukolo-gijos universiteto profesoriumi Libertu Klimka.

- Kaip seniai Lietuvoje ir pasaulyje buvo pradėta švęsti Motinos diena?

- Motinos dienos ištakos glūdi senovinėje pavasario šventėje, skirtoje deivei mo-tinai. Šventę jos garbei imta rengti maždaug 250 metų iki Kristaus gimimo.

Žmonės įvairiose šalyse garbino moteriškąsias dievy-bes, nes motina buvo siejama su gyvybės nešėja. Taigi visos Visatos gyvybė buvo aiškina-ma kaip pagimdyta antgamtiš-kos kilmės motinos. Graikai garbino Gėją, romėnai - Arte-midę, egiptiečiai - Izidę, o lie-tuviai - Žemyną. Yra žinoma, kad 1911 metais Motinos die-na buvo švenčiama Jungtinėse

Amerikos Valstijose, Kanadoje, Meksikoje, Japonijoje, Pietų Amerikoje ir Afrikoje. O Lie-tuvoje ši šventė pradėta švęsti 1928 metais.

Mamos tikrai nusipelnė tokios šventės. Moderni vi-suomenė turi atkurti istorijos raidoje padarytas skriaudas, neteisybes moteriai. Juk mo-teris tapatinama su žeme. Kaip ji išaugina vaikus, taip žemė iš-augina derlių. Dievas ir gamta moterį motiną sukūrė tobulai: iš grožio ir išminties. Tačiau žmonių visuomenė, vadovaujant vyriškajai pusei, pasinaudojusi moters prieraišumu namų židi-niui, apribojo jos teises spręsti bendrus genties, tautos, vals-tybės reikalus.

- Sakoma, kad motina šeimoje laiko tris namų ker-tes, gimdo vaikus ir skiria jiems daugiau laiko ir dė-mesio. Tad vien todėl ji turi būti gerbiama.

- Moteris lietuviškoje šei-moje buvo ne tik trijų namų kerčių laikytoja, bet ir pagrin-dinė tautos tradicijų saugotoja bei perteikėja. Lietuvos Di-džiosios Kunigaikštystės tei-synas, valstybės Statutas, kurio pirmoji redakcija buvo priimta 1529 metais, nustatė bausmes už moters skriaudą dukart di-desnes, nei padarytas vyrui - tai ryški paprotinės teisės įtaka. Tradicinėje lietuvių kul-tūroje pagarba motinai būdavo kasdien reiškiama maloniau-siais žodžiais ir švelniausiais jausmais. Tautosakos rinkėjas Vilius Kalvaitis savo 1910 m. išleistoje knygelėje „Lietuviš-kų vardų klėtelė“ surašė net devyniasdešimt devynis ma-lonybinių kreipinių žodžius, kaip pašaukti mamą, mamaitę, motutę, mamulėlę, motinėlytę, mamyčiukę, mamužytę...

- Neginčytina tiesa, kad šeimos laimė yra vaikai.

Kaip gimimo paslaptis būda-vo suvokiama ir atspindima liaudiškuose papročiuose?

- Ogi ypatingu dėmesiu bū-simajai motinai. Ir priesakais, ką jai galima daryti tuo laukimo laikotarpiu, ir ko - jokiais būdais ne. Senovinėse vestuvių apei-gose būtinai būdavo imamasi maginių veiksmų, kad naujoji šeima susilauktų gražaus pul-ko vaikelių. Pirmasis jaunosios šokis - su pasilinkėjimu, „kad bitutės gražiai spiestų“, mat kitados būdavo kreipiamasi į dievaitę Austėją, bičių ir šei-mos globėją, prašant gausaus būrio vaikų.

- Ar pirmo vaikelio besi-laukiančią moterį taip pat dera sveikinti su Motinos diena?

- Manau, kad taip. Toji gy-vybė jau užsimezgusi ir moteris šiandien net žino, kas turi gimti: berniukas ar mergaitė. O seno-vėje jaunamartė savo kūdikėlį pradėdavo auklėti dar negimusį, tik pajutusi sunkumą po širdimi. Toji moters būsena papročiuose nusakoma savitais tikėjimais, draudimais ir skatinimais. Čia susipynę mistiniai ir racionalūs dalykai, tapę žmonių bendrijos elgesio normomis. Žinoma, čia bus įsiterpusios ir krikščioniš-kosios moralės diegtos elgesio taisyklės. Šventai buvo tikima, kad laukiamo vaikelio išvaizda, būdo bruožai bei polinkiai pri-klausys nuo motinos elgsenos. O kadangi vaikų mirtingumas tais senais laikais buvo didelis, tai net ir jo gyvybė. Manyta, kad visi būsimosios motinos nelabai geri poelgiai atsilieps vaiko bū-dui. Jeigu sumeluotų kad ir kokį menkniekį, vaikas užaugęs bus melagis. Jeigu uždrožtų ranka ar rykšte bet kuriam gyvam padarui, vaikas bus mušeika ir žiauruolis. Ir jau gink Dieve, net obuolio iš svetimo sodo nesiklausus nevalia paimti. Štai kiek atodairų, priskirtinų liau-dies pedagogikai ir etikai.

Jos brangiausios, geriausios, švelniausios

n visos gėlės tądien skiriamos mamai

Stasio Žumbio nuotr.

cmyk

3

cmyk / 3

Tradicijosj/b šeima

Etnomuzikologė Loreta Sungailienė (34), nuotaikingų kapelijų varžytuvių „Duokim garo!“ vedėja, Motinos dieną pasitinka džiugiai - jau greitai jos šeimoje turėtų gimti trečias vaikelis. „Moteris turi būti Motina, nes tuomet ji laiminga, jaučianti gyvenimo pilnatvę“, - savo patirtimi dalijasi L.Sungailienė. Daugiavaikėmis šeimomis besižavinti moteris neatmeta galimybės susilaukti ir daugiau vaikų.

Deimantė ZAILSKAITĖ

- Vasarą turėtų gimti jūsų trečiasis vaikelis. Ar kurdami šeimą su vyru iš anksto žino-jote, kad norėtumėte turėti di-delę šeimą?

- Kai prašėme tuomečio Plun-gės dekano mus sutuokti (tai buvo 2003 metais), jis lyg ir pajuokau-damas mums iškėlė tokią sąlygą - penki vaikučiai. Aš net šiek tiek nusigandau, galvojau, kad Dievulis nors vieną sveiką vaikelį mums at-siųstų, ir tai jau bus daug džiaugs-mo ir rūpesčių, kur jau čia penki. Per santuokos apeigas dvasininkas linkėjo keturių vaikelių, na, o kai prieš metus kalbėjome telefonu, jis sveikino sulaukus antrosios at-žalos ir paragino ilgai nelaukti, kad tie palinkėjimai pildytųsi. Po tru-putį pildosi. Mano vyras - šeimos žmogus, o ir aš visuomet žaviuosi didelėmis darniomis šeimomis. Kurdami šeimą tiksliai nesitarėme, bet abu, matyt, jautėme, kad vieno vaikelio būtų mažoka.

Motinystė gyvenimą užpildo visiškai naujomis spalvomis, nauja patirtimi, suteikia moters gyvenimui prasmės. Todėl ir Motinos dieną pa-sitinku geros nuotaikos. Džiaugiuosi savo vaikučiais, savimi, savo vyru ir savo artimaisiais, kurie man, aktyviai mamytei, padeda. Motinos dieną vi-sada sveikinu savo mamą, tad ši die-na man svarbi kaip dukrai. Sulaukiu pasveikinimo ir aš, juk mano sūnus jau beveik septynerių ir jis jau žino, kad reikia mamytę sveikinti pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį.

- Nors Motinos dieną oficia-liai pradėta švęsti palyginti ne taip ir seniai, dar gūdžioje se-novėje, be abejonės, buvo pa-gerbiamos moterys - motinos, moteriško prado deivės.

- Tradicinėje lietuvių kultūroje pagarba Motinai būdavo bene kas-dien reiškiama maloniais žodžiais, moteris ar motina buvo aukštinama ir dainose, ir senojoje literatūro-je. Juk moteris lietuvių šeimoje buvo trijų namų kerčių laikytoja ir pagrindinė tradicijų saugotoja bei perteikėja. Dauguma tradi-cinių moters pagerbimo švenčių buvo susijusios su svarbiausiomis šeimos šventėmis. Senovinėse vestuvių apeigose beveik visos

atliekamos apeigos skirtos jau-najai, jos statuso pasikeitimo, jos perėjimo į moterystę momentui. Buvo imamasi maginių veiksmų, kad naujoji šeima darniai, sočiai ir laimingai gyventų, kad susilauktų gražaus pulko vaikelių. Tuo metu, kai jaunieji iškilmingai buvo ve-dami aplink stalą, pamergės ne-mačiomis timpčiodavo staltiesę - vaikelių gims daugiau. Į jungtuvių vežimą kas nors paberdavo saują uogų, o jaunojo namuose nuotaką apipildavo grūdais. Visa tai - vai-singumui pažadinti. Jaunamartė savo kūdikėlį pradėdavo auklėti dar negimusį. Ta moters būsena papročiuose nusakoma savitais tikėjimais, draudimais. Tik pagim-džiusi savo pirmagimį jaunamartė tampa tikrąja marčia, tikra mote-rimi Motina. Vėl keičiasi moters statusas, tačiau lygiateise kaimo bendruomenės nare ji tapdavo tik atlikus Motinos įvesdinimo apeigas. Įvedybos - tai pirmasis kūdikį pagimdžiusios moters iš-ėjimas į bažnyčią, jos ir kūdikio palaiminimas, apeiginės vaišės ta proga. Remiantis etnografiniais tyrinėjimais, moters įvesdinimo į bažnyčią paprotys gyvavo iki XX a. 4-ojo dešimtmečio.

- Jeigu mūsų prosenelės iš-augindavo būrį vaikų, kiek šiais laikais turėti vaikų šeimoje yra normalu?

- Šiais laikais viskas yra nor-malu, jei šeima gyvena darniai, jei ji sugeba patenkinti savo vai-kų fizinius ir dvasinius porei-kius. Jei pradedame svarstyti, kiek vaikų turėti šeimoje yra normalu, atsiranda įvairių ne-reikalingų stereotipų, kurie iš-kreipia tikrąsias šeimos, bendra-vimo, gyvenimo šeimoje verty-bes. Kiekviena šeima sprendžia, kiek vaikučių ji nori, gali auginti. Anksčiau šeima didėjo natūraliai - kiek gamta, Dievulis duoda, tiek reikia auginti. Šiais laikais šeima planuojama, jos dydis reguliuoja-mas. Tai įprasta, šiuolaikiška, bet, pripažinkime, skamba nejaukiai, tarsi kištumėmės į natūralų gam-tos vyksmą, trikdytume jį.

Kita vertus, mano bičiulių rate du, tris ir daugiau vaikučių augi-nančių šeimų daugėja. Gal dau-giavaikė šeima vėl madinga? Svar-

biausia, kad visuomenėje daugia-vaikės šeimos pamažu susilaukia vis daugiau pagarbos ir palaikymo. Mūsų sūnus iki penkerių augo vie-nas. Dabar, kai turi sesutę, mato-me, kad Viliui jos labai trūko. Dar vieno broliuko ar sesutės vyresnė-lis laukia dar labiau, mat jau žino, kad augti smagiau, kai namuose krykštauja broliai, sesės, kai jie kartu žaidžia, pešasi... Vilius jau nebeabejoja, kad tėveliai jį mylės, kai atsiras brolis ar sesuo. Jis jau žino - tėvų meilės pakanka visiems vaikams.

- Deja, lietuvių sparčiai ma-žėja - vaikų gimdoma vis ma-žiau, o emigrantai linkę kur-ti mišrias šeimas. Kyla reali grėsmė mums, lietuviams, iš-nykti...

- Taip, pasaulyje yra mažiau nei milijonas lietuvių šeimų ir kiekvienais metais jų skaičius ir dydis mažėja. Blunka mūsų tauti-nis savitumas. Patys atsisakome, pamirštame per šimtmečius šei-

moje gyvavusių papročių, tradicijų, tikrųjų šeimos vertybių, pagarbos šeimos, giminės nariams. Mūsų tauta ir taip negausi, gimstamu-mas per mažas, o dar taip gau-siai emigruojame... Pražūtinga. Bet reikia neprarasti optimizmo ir stengtis suvokti priežastis. O jos ne tik ekonominės. Gyvenimo tempas, technologijos mus įsuka į tokį sūkurį, kuriame patys pasi-metame ir nebemokame atsirinkti, kas tikra, kas ne, kas amžina, o kas laikina. Manau, kad turėtų keistis visuomenės požiūris į šeimą, į jos vertybes, apskritai į gyvenimą. Tikrosios vertybės turėtų būti diegiamos vaikams nuo mažens. Tėvai vaikams turėtų kalbėti ne apie karjerą, pasiekimus, pinigų galią (tai vaikai savaime sužinos mokydamiesi, studijuodami), o apie šeimą, žmonių atsakomybę vienas kitam, meilę, pagarbą visoms gy-voms būtybėms. Augdami vaikai turi džiaugtis, mėgautis bendra-vimu, buvimu drauge, augančios asmenybės turi būti mokomos

vertinti ir saugoti gyvybę.

- Jūsų šeimoje - patriarcha-tas ar matriarchatas?

- Būna visko. Ir moteriškos val-džios protrūkių, ir vyriško kietumo. Kartais vyras savo protingesniu pasiūlymu įtikina mane pakeisti savo nuomonę, o kartais aš gudriai perkalbu užsispyrusį žemaitį. Nors vyras neretai komentuoja: „Tu ir vėl viską iš anksto suplanavai, tik mano pritarimą nori išgirsti“. Ta-čiau ne visada pritaria arba tenka ilgai įkalbinėti. Svarbiausius šeimos reikalus stengiamės spręsti kartu. Kartais ilgai užtrunka, bet nėra ne-apgalvotų, skubotų sprendimų.

- Ar vyras yra didžiausias jūsų pagalbininkas?

- Mano didžiausi pagalbininkai namuose yra abu mūsų šeimos vy-rai - ir tėtis Dalius, ir sūnus Vilius. Jei ne mano vyro pagalba, nebūčiau taip greit po pirmojo gimdymo grį-žusi į eterį, nebūčiau daug dalykų padariusi ir savo pagrindiniame darbe Lietuvos liaudies kultūros centre. Vyras palaiko mane ir da-bar, kai dar būdama vaiko auginimo atostogose ėmiausi visuomeninės veiklos, pradėjau dalyvauti sociali-nėje-edukacinėje iniciatyvoje „Vi-sa Lietuva skaito vaikams“. Nors kai per daug įsijaučiu į naują ir man įdomią veiklą ir, besilaukda-ma trečio vaikelio, palyginti daug visur dalyvauju skleisdama skai-tymo balsu vaikams idėją, vyras papyksta ir pabara, kad netausoju savęs ir atimu laiką iš šeimos. Kita vertus, tapusi minėtos iniciatyvos ambasadore, kasdien įsipareigojau skaityti savo vaikams, juos ugdyti skaitant, ir tai sąžiningai darau.

- Nuo kada savo vaikučius pradėjote supažindinti su liau-dies kultūros lobynais?

- Sūnų Vilių į savo vadovauja-mų folkloro ansamblių „Virvytė“ ir „Šaltinis“ repeticijas pradėjau ve-žiotis nuo dviejų mėnesių, Liepą - šiek tiek vėliau, tačiau abu vaikai liaudies dainas, lopšines, pasakas girdi jau nuo gimimo. Tiksliau, dar prieš gimdami visa tai girdė-jo, o folkloro renginiuose mamos pilvelyje kartu ir šokdavo. Ir tas kūdikėlis, kuris pakeliui, matyt, bus šokėjas.

„Virvytė“ - jaunų šeimų ko-lektyvas, jame daug vaikučių. Jie mėgsta kartu su tėveliais lankyti repeticijas. Čia jie mokosi ir dai-nelių, ir žaidimų, ir šokių, ir patys pažaidžia, pabendrauja. Smagiausia jiems „nardyti“ tarp šokančių tėve-lių porų ir žaisti „Maišą pakulinį“. Svarbiausia, kad daina, žaidimas, muzika, tradicijos vaikams neper-šamos, nebrukamos per prievartą. Vaikai mato, kaip mielai folkloru domisi, užsiima tėveliai, ir jie pa-mažu tai pamėgsta. Visi augame su daina ir mums tai smagus, pras-mingas buvimas drauge su mūsų tautos tradicijomis. Vaikams mielai dainuoju, skaitau knygeles, pasa-kas. Net ir pusantrų metų Liepa išsėdi keletą minučių ir išklauso skaitomos trumpos istorijos, nes greta - skaitymo balsu klausytis

Loreta Sungailienė bus daugiavaikė mamaSauliaus Venckaus nuotr.

n Trečio vaikelio besilaukianti Loreta Sungailienė nuo mažumės vaikus supažindina su liaudies kultūra

Motinystė gyvenimą užpildo visiškai naujomis spalvomis, nauja patirtimi, suteikia moters gyvenimui prasmės. Todėl ir Motinos dieną pasitinku geros nuotaikos

4

cmykcmyk4

gerumasj/b žmonės

Jau dešimt metų vilnietė Regina Bareikienė (52) yra viena iš sostinėje įsikūrusio „SOS vaikų kaimo“ mama. Jeigu kas nors prieš kelis dešimtmečius būtų pasakęs, kad ji rūpinsis visu būriu vaikų, tiesa, ne savo pagimdytų, bet globojamų šiame neįprastame kaime, moteris būtų tik nusijuokusi. Tokiam gyvenimo žygdarbiui ji tikrai nesirengė. Bet likimas kartais žmogui iškrečia staigmenų.

Giedrė MILKevIčIūTĖ

Taip atsitiko ir medikės darbą il-gą laiką dirbusiai Reginai, bet dėl to ji nė kiek nesigaili. Jos širdies šilu-mos pakanka ir savoms jau ištekė-jusioms dukroms, ir tiems, kuriems ji atstoja biologinę mamą.

Šventei - vaikų spektaklis ir mamos pyragas

Rytoj kiekvienas iš keturiolikos „SOS vaikų kaimo“ namų, kuriuo-se gyvena kiek neįprastos daugia-vaikės šeimos, tiksliau, mamos su 5-6 vaikais, pasipuoš gėlėmis. Vai-kai jau iš anksto piešė piešinėlius, kažką karpė iš popieriaus, karto-jo daineles ir eilėraščius, slapčia rengė namų vaidinimus. Ir visa tai bus skirta joms, čia dirbančioms moterims, kurias jie vadina pačiu brangiausiu vardu. O mamos keps pyragus, surengs vaikams vaišes ir bus laimingos vien tik dėl tos nuoširdžiai graudžios atmosferos. Taip, jos, kaip ir mūsų kalbinta R.Bareikienė, dirba mamomis.

Dirba - valdiškas žodis, nors moterys už tai, kad čia gyvena kartu su likimo nuskriaustais, tė-vų paliktais arba našlaičiais vaikais, jais rūpinasi, juos auklėja ir pri-žiūri, šluosto ašaras ir džiaugiasi mažais pasiekimais, gauna atlygi-nimą. Joms priklauso atostogos, laisvadieniai, bet ne visada jais pasinaudoja. Kai mama kur nors trumpam išvyksta, ją pavaduoja teta, dažnai mamos giminaitė arba draugė. Kodėl? Regina paaiškina: „Čia vaikai turi jaustis kaip tikro-je šeimoje. Pas mus, patys matote, erdvu, jauku, turime nedidelį sodą, kelias lysves, kurias vaikai padeda prižiūrėti. Jų džiaugsmui, turime ir augintinį taksiuką Tobį, ir akvari-umą su žuvytėmis. Drįstu manyti, kad gyvename, ko gero, net geriau ir draugiškiau negu kai kurios ti-kros šeimos“.

Užsukę į dviejų aukštų namą, kuriame įsikūrusi mamos Reginos šeima, užtikome namie beveik vi-sus. Regina pristato vaikus: bro-liams Gyčiui ir Aurimui keturiolika ir dvylika metų, Romui - dešimt, Laurynui aštuoneri, mažiausiam Mindaugėliui, kuris buvo vaikų darželyje, - penkeri. Visi berniu-kai, nors anksčiau, kai ji tik pradėjo

dirbti, šeimoje buvo ir mergaičių. Kai prieš dešimtmetį moteris pra-dėjo dirbti mama, jai teko penki vienos šeimos našlaičiai ir dar du broliukai.

„Iš pradžių buvo labai sunku. Pa-sitaikė momentų, kai gailėjausi, kad atėjau dirbti į „SOS vaikų kaimą“, - prisipažįsta moteris. - Sunkiausia tada, kai vaikai, ypač vyresni, pyktį dėl nuoskaudų ar patyrę patyčias išlieja man. Tenka juos raminti, aiš-kinti, kad gyvenimas ne vien rožė-mis klotas. Svarbiausia įtikinti juos, kad dėl savo likimo jie patys nėra kalti. Per tuos dešimt metų yra buvę visko. Dabar su šiais vaikais man dirbti kur kas ramiau. Įgijau patirties, psichologinių žinių, tik

štai atsakomybės jausmas už juos, mintys, kas jų laukia, kai išeis iš čia į savarankišką gyvenimą, ne-duoda ramybės. Bet juk ir pilnose šeimose augančių vaikų, ypač šiais laikais, kai tėvai dirba užsienyje, laukia visokių netikėtumų“.

Moteris džiaugiasi, kad rytoj jų namus aplankys ir jau išėjusios į savarankišką gyvenimą dvi mergi-nos su savo vaikinais, ir, žinoma, su gėlėmis atskubės dvi jos dukros ir du anūkėliai. „Paprastai švenčiame lauke. Vaikai surengia koncertą, pa-dainuoja, o pernai net parodijų apie mūsų reklamas spektakliuką buvo sukūrę, jį vėliau parodė per kaime-lio šventę“, - pasakojo Regina.

Širdyje buvo daug meilės

Daug kas R.Bareikienės klau-sia, kas ją čia priviliojo. Gal atlygini-mas, gal tai, kad gyvenimo sąlygos neblogos. Tokie klausimai kartais ją žeidžia, bet moteris sako, kad jos pasirinkimo dirbti šį nelengvą darbą istorija visai paprasta.

„Esu baigusi medicinos moks-lus. Ilgą laiką dirbau „Vilniaus deg-tinės“ įmonės medicinos punkto vedėja, bet per visus virsmus ne-tekau darbo, - pasakoja Regina. - Su vyru išsiskyriau seniai, suaugo dvi mano dukros. Man tuomet buvo keturiasdešimt. Pajutau gyvenimo

tuštumą, trūko veiklos, o širdyje dar buvo labai daug meilės. Pagal-vojau, kodėl man neiti dirbti su vai-kais. Pamačiau skelbimą, kad ieš-komos moterys, kurios nori dirbti mamomis, ir atėjau. Iš pradžių teko dirbti tetos darbą pas mamą Elizą, kuri yra čia senbuvė. Išleisdavau ją išeiginių, atostogų. Man labai patiko globoti tuos vaikus, kurių likimas nepagailėjo“. Tad Regina apsisprendė dalyvauti „SOS vaikų kaimo“ mamų konkurse. Ir štai nuo 2002 metų pavasario ji tapo septynių vaikų mama. Vyriausiam buvo keturiolika, o jauniausiam tik ką sukakę dveji. Penki buvo vienos šeimos vaikai, o du broliukai jos šeimoje auga iki šiol. „Pamenu, kai įžengiau į šiuos namus, mane ištiko lengvas šokas išvydus tų vai-kų akis: išsigandusias, tiriančias ir nepatiklias. Prisistačiau jiems, kad esu teta Regina, nes pati nedrįsau save pavadinti mama. Pasakiau, kad nuo šiol būsiu su jais, o tada, kai jų širdelės pajus, kad norėtų mane vadinti mama, tai būsiu laiminga. Mažiukai labai greitai mane pradėjo vadinti mama, o štai vyresni išdrį-so tik po kokių trijų savaičių. Taip prasidėjo mano kasdienybė, kurios negaliu pavadinti darbu, nes tai jau yra gyvenimo būdas. Iš darbo gali išeiti, o čia tave pririša atsakomybė tiems vaikams“.

Beje, Reginos dukroms Ievai ir Jovitai mamos pasirinkimas iš pradžių pasirodė keistas. Jos ne iš karto suvokė, kad jų mama dar rū-pinasi visu pulku svetimų vaikų, bet netrukus priprato ir tapo kelių iš jų krikšto mamomis. O Reginos tėvus netrukus berniukai pradėjo vadinti seneliais. „Man smagu, kad vaikai tapo ir mano tikros šeimos nariais. Štai ir „Versmės“ mokykloje, kai jiems tenka piešti giminės medį, mano mokinukai iš vaikų kaimo ne-sutrinka, nesijaučia esą kitokie negu jų klasės draugai. Mat iš manęs yra išklausinėję, kokie buvo mano mo-čiutės iš tėvo ir mamos pusės vardai, ir drąsiai vaizduoja giminės šakas“.

Viskas Dievo valioje

R.Bareikienė pasakoja, kad kai kurie iš vaikų turi biologinius tėčius ar mamas, kai kurie - vyresniuosius brolius arba seseris, tačiau jų dėme-sio beveik nesulaukia. „SOS vaikų kaimo“ taisyklės nedraudžia gimi-nėms lankyti vaikų, pasiimti juos savaitgaliui, bet vaikai dažniausiai artimųjų nesulaukia. „Neįsivaiz-duoju, kokią reikia turėti širdį, kad nepasidomėtum, kaip tavo vaikas auga. O gal kuriai nors pasiklydusiai gyvenimo kelyje tikrai mamai, atsi-sakiusiai savo ydų, pavyktų atžalėlę susigrąžinti, - svarsto moteris. - Juk visko gyvenime būna, viskas Dievo valioje“.

Beje, Regina savo vaikus auklė-ja katalikiška dvasia. Jie visi būriu eina sekmadieniais į Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčioje ren-giamas vaikų mišias. Berniukai, išskyrus patį mažiausią, patarnauja prie altoriaus. „Vaikams visada sa-kau: „Pasimelskite už savo tikras mamas, jos gal kenčia dėl to, kad jus paliko“. Našlaičiai tai daro mie-lai, o štai tie, kurie jaučia širdyje di-džiulę nuoskaudą, man dažnai sako: „Aš to nedarysiu, nes mano mama esi tu ir kitos man nereikia“.

Kas mamai sunkiausia? „La-bai sunku man buvo tik iš pradžių. Žinoma, daugiausia problemų atsi-randa, kai vaikai tampa paaugliais. Tada reikia apsišarvuoti kantrybe, nes pirmiausiai visus tuos „pa-sišiaušusius“ turiu atjausti, su-prasti ir sugerti jų nuoskaudas“, - kalba R.Bareikienė, kuri pirma-dienį išvyksta į Sarajevą (Bosnija ir Hercegovina) atsiimti jai skirto tarptautinės organizacijos „SOS-Kinderdorf International“ padėkos ženklo - auksinio žiedo.

O kas gi kitas tai padarys, jeigu ne mama, artimiausias jiems žmo-gus. Žinoma, mamoms padeda ir čia dirbantys vaikų psichologai, ir logopedai, ir specialieji pedagogai, ir administracija, kuri kruopščiai taiko Lietuvoje tarptautinį „SOS vaikų kaimų“ veiklos modelį. Tačiau mamų „Vilniaus SOS vaikų kaimui“ dar trūksta. Kodėl? „Kai kurios mo-terys neatlaiko atsakomybės naštos, kitoms nepasiseka rasti bendros kalbos su vaikais, vyresnio amžiaus išeina į pensiją ar sušlubuoja svei-kata, - aiškina pašnekovė ir kviečia moteris, kurios turi plačią širdį, pa-sekti jos pavyzdžiu.

Saul

iaus

Ven

ckau

s nuo

tr.

n Mama Regina Bareikienė su savo berniukais Laurynu, Gyčiu, Aurimu ir Romu

Pasakiau, kad nuo šiol būsiu su jais, o tada, kai jų širdelės pajus, kad norėtų mane vadinti mama, tai būsiu laiminga

„SOS vaikų kaimo“ mama

cmyk

5

cmyk / 5

Rytoj akrobatinio skraidymo meistras Jurgis Kairys paminės 60 metų jubiliejų! Tik jubiliatas neruošia didelių iškilmių, nes savo jubiliejų greičiausiai sutiks ore, skrisdamas namo iš svarbaus aviacijos renginio. Tuo labiau kad už jubiliejų lakūnui reikšmingesnės ką tik su artimaisiais atšvęstos Jurginės.

Deimantė ZAILSKAITĖ

- Daug laiko praleisdamas užsienyje, parskrisite į Lietuvą atšvęsti savo jubiliejaus?

- Su artimaisiais švenčiau var-dadienį, kuris buvo balandžio 23-ią-ją, todėl, sakyčiau, šitą pareigą jau esu atlikęs. Nuo seno mūsų Beržės kaime Žemaitijoje labai vertindavo vardadienius. Mama visąlaik pri-mindavo, kada vaikų vardadieniai - tą dieną vyraudavo šventinė nuotai-ka, gražūs sveikinimai. Mes, vaikai, įsimindavome, kada tėvo, mamos vardadieniai. Vyriausieji buvo du Vladai - tėvas ir mano brolis. Toliau buvo mama Zofija, kurios vardadie-nis gegužės mėnesį. Toliau mano - Jurgis ir sesers - Zita.

O gimtadienio data - gegužės 6 d. - daugiau man pačiam reikš-minga. Bet gegužės 5-ąją kaip tik vyks aviacijos šou Švedijoje, Vak-sio mieste, man didžiulė garbė tenai dalyvauti. Tai ir bus mano gimtadienis, nes švęsiu su tūkstan-tinėmis miniomis Švedijoje. Taigi prieš gimtadienį reikia nuskristi per Baltijos jūrą - ją perskristi planuoju gegužės 4 d., jeigu oras geras, savo mažu sportiniu lėktu-vėliu skrisiu tiesiai per Palangą. O gegužės 6 d. iš karto po aviacijos šou skrisiu atgal - namo per Bal-tijos jūrą.

Namiškiai jau dabar įkyriai klausinėja, kaip čia viskas bus su tuo jubiliejumi. Sakau - neturiu jokių minčių. Jubiliejus - anokia čia šventė. Jis daugiau yra man pačiam susimąstyti skirtas: kaip aš pragyvenau, kaip jaučiuosi, ką gero padariau ir ką dar turiu pa-daryti. Šiaip nejaučiu jokio didelio pasikeitimo. Sulaukei tų metų ir susimąstyk, žmogau, o ką tu ten švęsi? Džiaugtis, kad tau šešias-dešimt atėjo? Džiaugiasi galbūt tie, kurie sulaukia aštuoniolikos arba dvidešimt vienų metų, kad dabar bus vertinami kaip suaugę žmonės. O, tada jiems yra šventė! Vyresni žmonės galbūt švenčia, kai jaučia padarę labai svarbius darbus, bet gal ir man tą dieną širdyje bus šventė. Nors kaip aš gyvenau, taip ir toliau gyvensiu po gimtadienio.

Aišku, galėjau padaryti tokį re-klaminį jubiliejų, bet užtenka man dėmesio. Tą dieną noriu ramiai pabūti su savimi.

- Bet tikriausiai visą gyveni-mą peilio ašmenimis vaikščio-jantys lakūnai jubiliejus moka švęsti ir pasiutiškai smagiai?

- Lakūnai švenčia įvairiai - kar-tais labai audringai, kartais ramiai ar įdomiai. Dabar atšvenčiau su rumunais - tai jie man uždėjo tokią šventinę kepuraitę, kitas rumunas irgi gavo tokią kepurę ir dar įjung-tą gėlytę, kuri labai gražiai blizga. Paskui kaip šovė fejerverkai, tai paskendau tuose blizgančiuose popieriukuose - auksiniuose, sida-briniuose, raudonuose, mėlynuose, ir visokiuose kitokiuose. Jaučiausi toks laimingas! Tų popieriukų vi-sur prikrito - ir už apykaklės, ir į kišenes. (Juokiasi.)

Rumunijoje treniruoju jų rinkti-nę - atvažiavau pas juos norėdamas padėti laikinai, bet jie mane nu-sistvėrė ir dabar nebenori paleisti. Ir dabar, gegužės 12 d., vėl prašo grįžti atgal, nes vyksta į svarbias varžybas ir prašo, kad padėčiau jiems pasiruošti. O aš to laiko ne-turiu, man grafikas jau užpildytas. Tai dar nesakiau šeimai, kad galbūt man reikės labai greitai - dar tą pa-čią gegužę - sugrįžti į Rumuniją.

- Tikriausiai artimieji, drau-gai ir kolegos, ieškodami jums dovanų, pirmiausiai atsižvelgia į jūsų profesiją. Todėl ir dovanos - su lėktuvų atributika.

- Taip, o kad kas padovanotų tikrą lėktuvą - kokį naujos kartos - būtų gerai, nes dabar turiu jį drož-tis kaip iš medžio pagaliukų, kad jisai gerai skraidytų. Tikrai man niekas nieko ypatingo nedovanoja, nebent nuperka kokio odekolono.

(Juokiasi.) Labai svarbu, kad tie, kurie gyvena aplinkui, nejaustų įtampos, jog man turi kažką pado-vanoti. Užtenka iš širdies padarytos smulkmenėlės, kad būtų parodytas dėmesys ir žmogus taip perduotų tau dalelę savo širdies.

- Kelerius metus entuzias-tingai organizavote labai rimtas varžybas, skirtas stipriausiems lakūnams pasaulyje. Ar ir šią vasarą vyks „FAI - World Elite Aerobatic Formula“ varžybos, kurios pernai buvo Rygoje?

- Nebus jų. Šiais metais nepla-nuoju, nes dėl tokio įtempto darbų grafiko esu labai užsiėmęs. Rygoje vesdamas šį aviacijos renginį, likau truputį nesupratęs rygiečių - ko jie nori ir ar jie tikrai sugeba padaryti renginį tokio lygio, koks jis ir turė-tų būti. Kartais žmonės labai daug šneka, bet galiausiai viskas išeina visai ne taip. Atvirai kalbant, tai mane šiek tiek nustebino, toliau - jie nevykdo elementarių įsiparei-gojimų, šneka viena, o daro visai ką kita. Bet tai neliečia pagrindinių žmonių - sakykime, politikų - pa-ties mero ir jo pavaduotojų. Juos pavedė kiti žmonės, kurie ėmėsi

viską organizuoti. Galiu pasakyti, kad su ta pačia rygiečių komanda nenoriu užsiimti tokiais tarptau-tinio lygio reikalais, kada jautiesi įsipareigojęs prieš visą pasaulį, o čia šalia - ta pati Lietuva. Tai gal tada geriau apsiraminti, kol dar

priaugsime iki tokio aukšto lygio renginių. Bet tikrai turiu ką veikti - jeigu ne šios varžybos, tai kitkuo užsiimsiu. Visada man labai trūksta laiko kitiems dalykams. Kai imuo-si vieno, kitiems įdomiems rengi-niams, darbams ar lėktuvams galiu skirti mažiau dėmesio.

- Gal dabar daugiau laiko skirsite savo šeimai. Nesijau-čiate taip, kad per įtemptą dar-bo grafiką ir nuolatines kelio-nes stipriai skriaudžiate savo namiškius, kuriems ir taip la-bai stinga jūsų dėmesio?

- Be abejo, nors pabūnu ir su šeima. Kita vertus, kai keliauju, turiu galimybę kartu pasiimti ir žmoną Birutę. Ji džiaugiasi maty-dama mano pasaulį - šiek tiek ki-tokį, negu būnant kartu namuose. Namie galbūt aš ramus, tarsi nieko neturintis bendro su aviacija, bet

kai atsiduriu aviacijos sūkuryje - viskas sukasi aplinkui, viskas yra nepaprastai įdomu. Kai esu toli nuo šeimos, keliaujant po pasaulį man neleidžia jaustis vienišam draugai arba tie patys skrydžiai, arba visa tai, kas mane supa. Nebent kartais jaučiuosi vienišas - kaip dabar - kai norisi pabėgti nuo visų ir pabūti vienam...

Kartais pamąstau, kad per ilgai užsiiminėju vaikiškais žaidimais ir galbūt reikėtų surimtėti - gal kokį biznį įsukti ir pasidaryti rimtu vers-lininku. Apie tai galvojau savaitę, galvoje rezgėsi logiški planai, kol susimąsčiau: bet kodėl jie, padarę didelius verslus, vėliau juos palie-ka kitiems ar visai nuo jų nusišalina ir pradeda žaisti su lėktuvėliais ar skraidymais. Pavyzdžiui, jeigu Ame-rikoje žmonės sveiki ir jų dar biznis nenustekeno galutinai, tai imasi to-kių dalykų kaip akrobatinio skaidy-mo. Ir jie dalį savo gyvenimo džiau-giasi tuo, kas jiems teikia didelį ma-lonumą. Tai aš ir galvoju - aš viską turiu. Kam man dar ką nors keisti - aš galiu žaisti toliau. Mane kviečia į varžybas, į aviacijos šou - tai man yra mėgstamas, suprantamas reika-las, todėl galbūt aš žaidžiu jau įdo-mesniame ir aukštesniame lygyje, ko jie, mėgėjai, negali turėti.

- Dabar, kai mada rašyti gar-sių žmonių biografijas, gal pana-ši knyga pasirodys ir apie jūsų įdomų su padangėmis susietą gyvenimą?

- Daug kas norėjo parašyti, bet man labiau norėtųsi albumo su skry-džių nuotraukomis. Yra labai įdomių nuotraukų, kad ir su buvusiais skry-džiais po tiltais. Man taip rodosi, kad žmonėms būtų įdomu tai pamatyti ar prisiminti, kaip ten buvo Kaune, Vilniuje ar dar kur kitur.

- O grįžus į savo šalį jums nebūna čia per niūru? Jūs trykš-tate stebėtinu ir neblėstančiu gyvenimo džiaugsmu ir pozi-tyvumu, tarsi būtumėte visai ne lietuvis...

- Taip, nes man visas gyve-nimas kaip džiaugsmas ir kaip nuolat besitęsiančios atostogos. Ko gero, žemaičiai tikrai nėra lietuviai. (Juokiasi.) Jeigu rimtai, pasižiūrėkite, vis dėlto kokie sma-gūs žmonės yra lietuviai - tarp jų tikrai yra labai įdomių žmonių, kurie tikrai įdomiau mąsto, turi daug fantazijos, jaučia gyvenimo malonumą. Taip, lietuviai kartais šiek tiek liūdni. Ir galiu pasakyti, jeigu žmonės turi bent kiek humo-ro jausmo, jiems tikrai yra smagiau gyventi. Jeigu turi daugiau fanta-zijos - jie gali savo gyvenimą paį-vairinti įdomesniais dalykais. Taigi Lietuvoje visai neblogai gyventi. Įvairiose šalyse sutinku draugų, kurie prisipažįsta - mes Vilniuje buvome, kaip pas jus ten faina ir gražu. Kartą prancūzai, atvažiavę čia, į Vilnių, kaip į kokį užkampį, pasakė nustebę: „O, kaip čia pas jus švaru“. Žinote, ką aš jiems at-sakiau? Aš pasakiau - taigi ne Par-yžius. (Juokiasi.) Ir daugiau nepa-sigirdo jokių komentarų, kad neva mes gyvename užkampyje.

sukakTisj/b žmonės

Jurgis Kairys jubiliejų pasitinka ore

Užtenka iš širdies padarytos smulkmenėlės, kad būtų parodytas dėmesys ir žmogus taip perduotų tau dalelę savo širdies

n Akrobatinio skraidymo meistras Jurgis Kairys jubiliejų ruošiasi sutikti be pompastikos

Viliaus Mačiulaičio nuotr.

6

cmykcmyk6

aisTraj/b žmonės

Septintas dailininko A.Čepausko malonumasTarp meno pasaulio žmonių Alfonsas Čepauskas žinomas kaip keturis dešimtmečius kuriantis grafikas, pabandęs savo talentą ir skulptūros bei tapybos srityse. O štai prisiekę sudėtingų kelionių mėgėjai, ypač vyresnio amžiaus, pamena jį, surengusį legendinius žygius motociklais per dykumas ir Tolimuosius Rytus. Tas pats pažinimo troškulys, noras save išbandyti įvairiose gyvenimo situacijose, kurti tai, ką liepia širdis, skatina 83-ejų vyrą nepasiduoti metų naštai.

Giedrė MILKevIčIūTĖ

„Kad tik spėčiau viską, ką esu suplanavęs, kad tik kokia liga nepri-kibtų“, - sako kelių knygų apie eks-librisus, mažosios grafikos aplankalų apie senąsias istorines lietuvių že-mes autorius, kupinas stebėtino vi-tališkumo, minčių ir jausmų gilumo bei išminties. Jo galva pilna įvairių sumanymų, jis nepailstantis teminių ekslibrisų ir mažosios grafikos paro-dų organizatorius, - viena jų, skirta Spaudos laisvės dienai, gegužės 3 dieną atidaryta sostinės Technikos bibliotekoje.

Vitališkumo receptas

Apsilankę dailininko ir keliautojo bute sostinės T.Ševčenkos gatvė-je, nenustembame pamatę, kad jo darbo kambaryje, kuris kartu yra ir dirbtuvė, yra visko: antikvariniai laikrodžiai kabo greta grafikos darbų ir diplomų už nuopelnus ir kūryboje, ir turizme. Ant kitos kambario sie-nos įsikūrusios nedidelės medinės skulptūros, o ant stalo, kaip pats Al-fonsas sako, meninė netvarka.

„Žmona Marija žino, kad nieko čia judinti ar perkelti iš vienos vie-tos į kitą negalima, nes čia viskas, ko man reikia, po ranka“, - kalba žilagalvis. Jis pastaruoju metu įni-kęs į istorinės tematikos grafiką, teberašo knygas ir straipsnius, orga-nizuoja parodas. Ilgametis Lietuvos ekslibrininkų klubo vadovas, dabar garbės prezidentas nuo seno susi-žavėjęs ne tik smulkiuoju grafikos kūriniu, ženklinančiu knygos mėgė-jų savastį, bet ir istorija, geografija, atradimais ir dar daug kuo.

Iš kur 83-ejų žmogus semiasi tiek energijos? „Čia gal kalti ir ma-no genai, kad dar, dėkui Dievui, esu gyvybingas. Mano mamos giminė ilgaamžė. Gal dar to gyvybingumo pridėjo ir tai, kad mama mane labai ilgai maitino krūtimi. Nepraradau dar nė vieno danties. Mano bičiu-liai juokauja: dantingi žmonės kitus griaužia“, - kvatoja pašnekovas ir ginasi, kad iš tiesų taip nėra.

Alfonsas nelabai įsivaizduoja sa-ve, dirbantį kokį nors konkretesnį, o ne su kūryba susijusį darbą. „Ne-tapau pasaulinio garso įžymybe, bet

pasirinkau tą sritį, kuri man teikia malonumą, jeigu norite, palaimą. Esu įsitikinęs, kad tik kuriantis žmogus gali būti laimingas, - kal-ba dailininkas. - Kai ką nors dirbu, nejaučiu nei sunkumo, nei nuovar-gio. Niekada nestokojau nei minčių, nei idėjų“.

Žilagalvis prisipažino, kad bevar-tydamas kai kuriuos į aplankalus ar albumus sudėtus savo darbus pats nustemba ir mintyse pats savęs pa-klausia: „Kaipgi aš čia taip įdomiai sugalvojau?“

Ištvermės kilometrai motociklais

Prieš keletą dešimtmečių, dar sovietiniais laikais (1969-1982 me-tais), A.Čepauskas su bičiuliais mo-tociklais keliavo sudėtingiausiais maršrutais - po Vidurinės Azijos dykumas, Tolimuosius rytus, Ura-lą, Pamyrą, Tian Šanį. Tokiems žy-giams galėjo ryžtis tik patys iš-tvermingiausi ir drąsiausi plieninių žirgų entuziastai. Tokius dabar mes vadiname baikeriais. Tad ir paklau-siau keliautojo, tris kartus pelniusio SSSR motociklų turizmo čempio-no vardą, ar jų tuometinė motoci-klininkų kompanija buvo panaši į šiandieninius baikerius. „Ne, tikrai nebuvome panašūs. Neturėjome nei tokios išskirtinės aprangos su viso-kiais blizgančiais papuošalais, nei stilingų odinių drabužių, nei tokių aukštos klasės galingų motociklų. Bet turėjome savyje kitko - noro įveikti dykumas ir kalnų keliukus, pamatyti tuos tolimus kraštus, su-sipažinti su ten gyvenančiais žmo-nėmis ir, žinoma, papasakoti jiems apie Lietuvą. Mūsų misija tuomet buvo iš tiesų nelengva ir nepaprastai įdomi“, - atsiduso pašnekovas.

Tai buvo seniai, bet tas nelen-gvas ir tam metui drąsias keliones Alfonsas prisimena iki smulkmenų. Kur motociklai įklimpo, kur suge-do, kas priėmė nakvoti, pas ką teko svečiuotis ir kaip pačiam garbingiau-

siam turkmėnų svečiui dalyti avino galvą... O kad nepasimirštų kai ku-rie ypač svarbūs ir galbūt draugams įdomūs dalykai, įspūdžius ėmė užra-šinėti. „Tai dariau ir dėl savęs, nes pradėjęs rašyti sugrįžtu į tą nuoty-kių kupiną metą. Prisiminimai mane ima jaudinti iš naujo ir aš užmirštu, kiek man metų. Man atrodo, kad aš

vėl trenkiuosi tuo motociklu, ir vėl viską matau, jaučiu“, - aiškina savo neseniai parašytų šešių nedidelių nuotraukomis iliustruotų knygelių pasirodymą autorius. Tos kelionių apybraižos pavadintos - „Septintasis malonumas: kelionės motociklu“. Tad ir pasmalsavau, kokie gi kiti šeši A.Čepausko gyvenimo malo-numai. „Na, pirmiausia tai regėjimo malonumas, tuomet girdėjimo, lytė-jimo, skonio, raumenų miklinimo,

o šeštą taip pat esu sugalvojęs, tik nedrįstu sakyti, - mįslingai šypsosi pašnekovas. - O visa tai sujungia žodžiai PAŽINIMO TROŠKULYS“. „Manau, kad mano tie prisiminimai, kai kurių sudėtingesnių situacijų aprašymai gali būti naudingi tiems, kurie sugalvos motociklais patraukti tais nelengvais maršrutais, - tvirtina keliautojas. - Štai, pavyzdžiui, mū-sų patarimas pirmą kartą vykstan-tiesiems į dykumą: per smėlynus reikia važiuoti dideliu greičiu, nes kitaip ratai įklimps...“

Poringės istorinėmis temomis

Nesuviliojo Alfonso siuvėjo amatas, kurio jis išmoko iš savo dėdės tauragiškio. Atitarnavo kele-rius privalomus metus sovietinėje armijoje. Grįžęs namo įstojo į Kauno taikomosios dailės technikumą, o jį sėkmingai baigęs gavo paskyrimą dirbti žurnalo „Mokslas ir technika“ meniniu redaktoriumi: „Štai čia ir prasidėjo mano ir darbinis, ir kū-rybinis kelias. Susidomėjęs mažąja grafika, sukūriau pirmuosius eksli-brisus, o kartu ir lakštinės grafikos paveikslų. Per savo ilgą gyvenimą jų esu padaręs tiek, kad ir nebesu-skaičiuosi. Paskutiniai mano sukurti grafikos darbai - Lietuvos istorijos

tema. Štai mano grafikos lakštų improvizacijų ciklas „Trapėnų kro-nikos“. (Trapėnai, pasak istorijos šaltinių, buvo gana stambi Žemaiti-jos valda, kuriai šiandien priklausytų Jurbarko, Raseinių rajono, Tauragės ir Šilalės rajonų pakraščiai, - aut. past.) Beje, garsieji Pilėnai stovėjo kažkur šiame krašte. O paskiausias grafikos aplankalas - „Karšuvos po-ringė“, primenantis Lietuvos istoriją nuo viduramžių. Jis su tauragiškių pagalba netrukus turėtų būti išleis-tas kaip albumas“.

Netoli Skaudvilės gimęs A.Če-pauskas vaikystėje ir jaunystėje ne kartą yra išvaikščiojęs istorinės Karšuvos žemės takais, kopęs į to paties pavadinimo piliakalnį. Alfonsą kūrybai įkvėpė ir nuostabi gamta, ir turtinga šio krašto istorija, legen-dos, liaudies menas ir žmonės. „Tai mano romantiškos improvizacijos istorinėmis temomis, nepreten-duojančios į mokslinius atradimus, bet skatinančios pasitelkti fantaziją ir pabandyti įsivaizduoti gyvenimą ir įvykius šiame krašte prieš keletą šimtmečių. Gal viskas taip ir buvo“, - šypsosi dailininkas.

Poilsis nuo grafikos

Be grafikos, gal prieš 20 metų dailininkas pabandė savo išmonę visai kitame žanre - medžio skulp-tūroje. „Čia man prireikė žinių, įgytų dar Kauno dailiųjų amatų mokykloje: ir tašyti, ir skaptuoti, ir kaltuoti, ir vieną kitą prakaito lašą nubraukti. Tai yra mano poilsis nuo grafikos, o grafika - poilsis nuo skulptūros, - juokiasi menininkas. - Pradėjau savo fantazijas įgyvendinti ir metale. Me-talą aš karpau siauromis juostelėmis, jas lankstau, kniedinu ir kažkas įdo-maus išeina. Pabandžiau ir akmenėlį rėžti su tam tikrais įrankiais. O dar kartais ir nutapau vieną kitą paveiks-lą, kuris primena keliones. Viskas man įdomu“, - sako menininkas, ne veltui draugiškai žmonos ir draugų vadinamas visų galų meistru.

Saul

iaus

Ven

ckau

s ir a

smen

inio

alb

umo

nuot

r.

Esu įsitikinęs, kad tik kuriantis žmogus gali būti laimingas

n Prie europos - Azijos riboženklio urale (1988)

cmyk

7

cmykcmyk

�

cmyk

INTERNETE - www.REspublIka.lT 2012 m. gegužės 5 d., šeštadienis RaŠYkITE MuMs: sportas@respublika.netLeidinys Nr. 36 (214)

dienraščio „respublika“ priedas

lietuvos vertybės - šeima ir krepšinisAsmenybė �

Jau paaiškėjo visos krepšiniui neabejingos šeimos, kurios gegužės pabaigoje Klaipėdoje kovos dėl Kazimiero Budrio taurės. Šių metų tradicinis šeimų krepšinio turnyras skirtas ne tik Lietuvos krepšinio 90-mečiui, bet ir anapus išėjusiems žinomiems šalies krepšininkams bei treneriams prisiminti.

Darius ČIUŽAUSKAS„Respublikos“ žurnalistas

Finalininkai aiškūsDėl patekimo į Kazimiero Bud­

rio taurės šeimų krepšinio turnyro finalinį etapą varžėsi beveik trys dešimtys šeimų iš visos Lietuvos. Didžiuosiuose šalies miestuose ir miesteliuose surengti septyni at­rankos turnyrai.

Teisė paskutinį gegužės savait­galį (25­27 d.) uostamiestyje kovoti dėl K.Budrio taurės suteikta tik pa­čioms stipriausioms komandoms ­ tai Stoniai (Švėkšna), Pupiai (Kau­nas), Venskai (Plungė), Kiūpeliai (Klaipėda), Kibildžiai (Druskinin­kai), Giedraičiai (Vilnius) ir Ka­čerauskai (Šiauliai).

Iš viso finaliniame turnyro eta­pe jų bus aštuonios. Prie septynių savo atrankos grupėse varžovus nugalėjusių ekipų prisidės praėju­sių metų turnyro nugalėtoja Kas­paravičių šeima iš Platelių. Kaspa­ravičiai K.Budrio taurę jau yra lai­mėję šešis kartus. Penkerius me­tus jie tai darė iš eilės.

Pernai vykusiame jubiliejinia­me 35­ajame turnyre plateliškiai pasiekė istorinę pergalę, krepši­nio aikštelėje įveikę legendinio Arvydo Sabonio šeimą ir taip ap­kartinę ilgai lauktą jos debiutą šeimų varžybose. Po šio pralaimė­jimo Saboniai turėjo tenkintis tik trečiąja vieta.

„Labai smagu, kad atrankos tur­nyruose dalyvavo daug naujų ko­mandų. Dvi iš jų net tapo nugalėto­jomis ir pateko į finalą“, ­ „Sporto žmonėms“ sakė K.Budrys.

Nauja pavardė - Giedraičiai

Šiais metais turnyro finale iš­vysime ir praeityje garsaus krep­šininko Andriaus Giedraičio šeimą. 2000­ųjų Sidnėjaus olimpinių žai­dynių bronzos medalio laimėtojas, Lietuvos krepšinio lygos ir Belgi­jos čempionas, Lenkijos krepšinio lygos prizininkas pergalingai de­biutavo Vilniuje surengtame prieš­paskutiniame atrankos turnyre.

Giedraičiai aikštelėje įveikė to­

kius turnyro senbuvius kaip Zai­kauskai ir Šliogeriai. Praeityje ne kartą varžovus į neviltį taikliais tri­taškiais variusiam A.Giedraičiui puikiai talkino du broliai su atžalo­mis. O geriausiu atrankos turnyro žaidėju pripažintas jo 14­metis sū­nus Dovydas.

Pasak turnyro organizatoriaus K.Budrio, jau kitais metais prie A.Giedraičio gali prisidėti ir dau­giau ne taip seniai krepšinio aikš­telėse žibėjusių ir dar tebežibančių krepšininkų.

„Šiauliuose vykusių atrankinių kovų pasižiūrėti atėjo ne tik žino­mas treneris Antanas Sireika, bet ir krepšininkai Mindaugas Žukaus­kas ir Robertas Giedraitis. Pasta­riesiems mintis suburti savo šei­mos komandą taip patiko, kad pa­žadėjo su savo artimaisiais būtinai dalyvauti mūsų turnyre“, ­ džiau­gėsi K.Budrys.

Pagarba išėjusiesiems

Šių metų K.Budrio taurės šei­mų krepšinio turnyras skirtas ne tik Lietuvos krepšinio 90­mečiui paminėti. Jo metu prisiminti ir pa­gerbti šiai sporto šakai nusipelnę, tačiau jau anapus išėję žmonės.

Kiekvienas atrankos turnyras dedikuojamas konkrečiam asmeniui, dažnai nepelnytai primirštam ar net visai užmirštam. Švėkšnoje pagerb­tas Sigitas Urmulevičius, Plungėje ­ Vitas Klimas, Kaune ­ Petras Bu­zelis, Klaipėdoje ­ Vladas Knašius, Panevėžyje ­ Vidmantas Paškaus­kas, Šiauliuose ­ Rimas Imenavičius, Vilniuje ­ Rimas Girskis.

„Tai žmonės, kurie krepšiniui ir apskritai sportui atidavė visą savo gyvenimą. Sunku ir pasakyti, koks jausmas apima, kai matai jų artimų­jų džiaugsmą ir net ašaras, kad jiems brangus žmogus prisimena­mas ir gražiai pagerbiamas“, ­ sakė K.Budrys.

Kiekvienam atrankos turnyrui išleistos specialios programėlės, kuriose trumpai priminti minėtų asmenų laimėjimai bei nuopelnai. Komandos aplankė jų kapus, padė­jo gėlių ir uždegė žvakutes.

Mintys apie Pasaulio lietuvių žaidynes

Nors iki turnyro finalo liko tik mėnuo ir jo organizavimu užsii­mančiam K.Budriui darbo netrūks­ta, klaipėdietis randa laiko ir atei­ties planams. O jie sukasi apie ki­tais metais Klaipėdoje vyksiančias devintąsias Pasaulio lietuvių spor­to žaidynes.

„Planuojame, kad vienas atran­kinis turnyras vyks Jungtinėse Amerikos Valstijose. Greičiausiai Čikagoje, kurioje daug sportuojan­čių lietuvių. Jame geriausiai pasi­rodžiusios kelios komandos atvyk­tų žaisti į Lietuvą. Jau žinome, kad Klaipėdoje vyksiančiame turnyro

finale tikrai dalyvaus viena koman­da iš Anglijos. Būtų puiku, jei pa­vyktų suburti ir pakviesti nors trumpam grįžti į Tėvynę po visą pa­saulį išsibarsčiusias lietuvių šei­mas, neabejingas krepšiniui“, ­ tvirtino K.Budrys.

Šeima - pati brangiausia

Visame pasaulyje analogų ne­turinčias varžybas kovo viduryje 76­ąjį gimtadienį atšventęs K.Bud­rys pradėjo rengti 1977 m. Po pir­mųjų rungtynių uostamiestyje tur­nyras greitai tapo respublikinis, vėliau Pabaltijo ir buvusios Sovie­tų Sąjungos. Šeimų dvikovos taip išpopuliarėjo, kad išplaukė ir į tarp­tautinius vandenis.

„Šeima yra pats brangiausias

turtas ir didžiausia vertybė, ją pri­valo puoselėti kiekvienas. Dabar pas mus apie tai tik šnekama ir nieko nedaroma. Juk kuo daugiau darnių ir sveikų šeimų gyvens valstybėje, tuo ji bus stipresnė. Vi­so to galima pasiekti per krepšinį, kuris Lietuvoje taip pat yra verty­bė. Jį žaisdamos šeimos tvirtėja, auga jų kolektyviškumas ir paga­liau didėja gimstamumas, ko mums Lietuvoje trūksta. Smagu žiūrėti, kaip mažiausi vaikai krepšinio aikštelėje laksto kartu su vyres­niais broliais, seserimis, tėvais, dėdėmis ir net seneliais. O dabar mūsų šeimos dažniausiai susiburia tik per laidotuves“, ­ kodėl kilo mintis rengti būtent šeimų varžy­bas, atskleidė K.Budrys.

K.Budriui pavyko įgyvendinti

dar vieną savo sumanymą ir įkur­ti Lietuvos šeimų krepšinio lygą. Prie šios idėjos įgyvendinimo ak­tyviai prisidėjo ir olimpinis čem­pionas Modestas Paulauskas.

„Kiek galėjome, garsinome šį turnyrą. Jame sklando olimpinė dvasia, o ją kaip niekas kitas, pati­kėkite, esu patyręs olimpinėse žai­dynėse. Turėjome puikią progą varžytis su kitomis šeimų koman­domis, būdami aikštelėje su savo broliais, seserimis ir vaikais. Tai yra nuostabu ir unikalu. Tai puikus pavyzdys kitiems“, ­ neabejojo M.Paulauskas.

Legendinio krepšininko šeima K.Budrio taurę į viršų kėlė net aš­tuonerius metus iš eilės ir niekam iki šiol nepavyko pagerinti šio re­zultato.

PAVyZDys. Beveik keturis dešimtmečius šeimų krepšinio idėją puoselėjantis Kazimieras Budrys pernai bronzos medaliu apdovanojo ir Arvydą Sabonį

�

Eimanto Chachlovo nuotr.

8

cmykcmyk

8

cmyk

Sporto žmonės 2012 m. gegužės 5 d., šeštadienis2

krepšinis

Balandžio 30 d. trakų rajone įvyko iškilmingas 18-ojo lietuvos moterų krepšinio lygos čempionato uždarymo renginys, jo metu buvo pagerbtos trys prizininkės komandos ir geriausios čempionato žaidėjos. Šventę papuošė ne tik būrys gražių merginų, bet ir visų dalyvių gera nuotaika, kurią dar labiau sustiprino vasariškas oras.

Šiais metais aukso medalius vėl iškovojo Manto Šerniaus treniruoja-ma Kauno „Viči-Aisčių“ komanda. Prieš dvejus metus į Kauną iš Vil-niaus persikėlusi komanda LMKL čempionate triumfavo 13-ąjį sezoną iš eilės ir 15-ąjį kartą per visą lygos istoriją. Pirmą kartą finalo serijoje prireikė penkerių rungtynių. Antrąją vietą užėmė Vilniaus „Kibirkšties“, o trečiąją - Kauno rajono „Sirenų“ krepšininkės, kurios mažajame fina-le įveikė Šiaulių „Rūtos“ ekipą.

LMKL generalinė direktorė Au-dra Ginelevičienė džiaugėsi, kad pa-galiau ir moterų krepšinyje atsiranda tokių komandų kaip Lietuvos vyrų krepšinio lygoje „Lietuvos rytas“ ir „Žalgiris“. „Negalima sakyti, kad pi-nigai nieko nelemia, tačiau moterų krepšinyje reikia įdėti ir daug širdies. Pavyzdžiui, „Kibirkšties“ treneris Tadas Stankevičius atsisukdavo į at-sarginių suolelį, o ten būdavo ketu-rios traumuotos žaidėjos, bet jis ga-lėdavo suteikti tiek noro ir energijos, kad joms du kartus pavyko net kau-nietes įveikti. O jų juk ir biudžetas bent tris kartus didesnis, ir žaidėjos geresnės. Tačiau jei labai nori ir labai stengiesi, tikrai viskas įmanoma“, - sakė A.Ginelevičienė.

LMKL generalinei direktorei

pritarė ir Lietuvos krepšinio fede-racijos prezidentas Arvydas Sabo-nis. Pasak jo, visada vyrų čempio-natuose vykdavo atkakli kova iki paskutinės akimirkos, o moterų ly-goje viskas būdavo ramiau. Tačiau šiemet viskas buvo kitaip. „Tiesiog pasaka. Juk moterų krepšinis nėra toks populiarus ir nėra taip lengva prisikviesti mergaites treniruotis. Taigi, kad būtų kuo daugiau tokių sezonų. Tiesą sakant, mačiau tik vienas varžybas, nes buvau išvykęs, bet džiaugiuosi, kad taip įvyko, net po penkerias varžybas. Tai istorinis dalykas. Gerai būtų, kad tai pasikar-totų kuo dažniau“, - sakė LKF pre-zidentas.

Naudingiausia čempionato žaidė-ja pripažinta Vilniaus „Kibirkšties“ vidurio puolėja Gintarė Pet ronytė. 23-ejų 195 cm ūgio krepšininkė LM-KL čempionate sužaidė 23 rungty-nes. Jos pelnytų taškų vidurkis buvo

nugalėtojos. Kauno „Viči-aistės“ lietuvos čempionių titulo kol kas niekam perleisti nesiruošia

Šventinį vakarą papuošė gražuolės krepšininkės

Mados. Į šventę atskubėjo pasipuošusios Vilniaus „Kibirkšties“ krepšininkės

kovotoja. dėl atšokusių kamuolių šį sezoną geriausiai kovojo sandra Baliutavičiūtė

naudingiausia. Vilniaus „Kibirkšties“ žaidėja gintarė Petronytė

rezultatyviausia. rasa Žemantauskaitė-matlašaitienė pelnė daugiausiai taškų

pasaka. lKF prezidentas arvydas sabonis sezoną apibūdino žodžiu „pasaka“

cmyk

9

cmyk

9

cmyk

Sporto žmonės2012 m. gegužės 5 d., šeštadienis 3

savaitės giMtadieniai

česlovas NORVAIŠA(1935 m. gegužės 7 d.)

Sportinių šokių šokėjas, treneris ir teisėjas. Daugkartinis Lietuvos čem-pionas, „Sūkurio“ klubo vadovas.

Vladas VITKAUSKAS(1953 m. gegužės 7 d.)

Alpinistas, pirmasis Baltijos šalių atstovas, įkopęs į visų žemynų aukš-čiausias viršukalnes.

Jolanta JANKEVIČIENĖ(1967 m. gegužės 9 d.)

Rankininkė. 1988 m. su Vilniaus „Egle“ laimėjo IHF taurę. Buvusi fe-deracijos generalinė sekretorė.

Antanas SIREIKA(1956 m. gegužės 11 d.)

Krepšinio treneris. 2001-2006 m. vadovavo Lietuvos vyrų rinktinei. 2003 m. Europos čempionas.

Vidas GINEVIČIUS(1978 m. gegužės 11 d.)

Krepšininkas. 2004 m. su Lietu-vos vyrų rinktine užėmė ketvirtąją vietą olimpinėse žaidynėse.

Aleksandras KOSAUSKAS(1941 m. gegužės 5 d.)

Ilgametis Kauno „Žalgirio“ ir Lie-tuvos vyrų krepšinio rinktinės fizinio parengimo treneris.

Jurgis KAIRYS(1952 m. gegužės 6 d.)

Akrobatinio skraidymo meistras, konstruktorius ir bandytojas. Daug-kartinis pasaulio taurės laimėtojas.

Jonas VALANČIŪNAS(1992 m. gegužės 6 d.)

Lietuvos rinktinės krepšininkas, Europos jaunučių ir jaunių čempio-nas, pasaulio jaunimo čempionas.

Egidijus BALČIŪNAS(1975 m. gegužės 7 d.)

Baidarininkas, pasaulio ir Euro-pos čempionatų nugalėtojas, daug-kartinis prizininkas.

Stasys BARANAUSKAS(1962 m. gegužės 7 d.)

Buvęs Vilniaus „Žalgirio“ futbo-lininkas. Su šia komanda iškovojo 1987 m. TSRS čempionato bronzą.

Kūno Kultūros Ir sPorto dePartamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

„Sporto žmonių“ leidybą dalinai fi nansuoja kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas

Vyginto Skaraičio nuotr.

19,1, atkovotų kamuolių - 14,3, blo-kuotų metimų - 3,1, o naudingumo balų - 32.

Už rezultatyvumą apdovanota Kauno rajono „Sirenų“ gynėja Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė (36 rungt./619 tšk.), o už kovą po krep-šiais dėl kamuolių - Šiaulių „Rūtos“ puolėja Sandra Baliutavičiūtė (38 rungt./371 kam.). Daugiausiai rezul-tatyvių perdavimų atlikusi (195) ir daugiausiai kamuolių perėmusi (104) „Kibirkšties“ gynėja Sakeli Deniels (Sakellie Daniels) apdova-nojimų iškilmėse nedalyvavo. 32 rungtynes sužaidusiai amerikietei prizai buvo įteikti anksčiau.

G.Petronytės teigimu, svajonė apie pirmąją vietą buvo, tačiau visos

Vilniaus komandos krepšininkės puikiai žinojo, su kuo žaidžia. „Se-zonas buvo tikrai puikus. Pamenu, kai anksčiau LMKL žaidžiau Vil-niaus TEO ekipoje. Tada važiuoda-vome į visas rungtynes ir, galima sakyti, žinojome, kad laimėsime. Būdavo klausimas tik kokiu skirtu-mu. Tik kelerios rungtynės per se-zoną buvo labiau įtemptos. O dabar kovojame su buvusia TEO ir finalo serijoje sugebame laimėti dvejas rungtynes. Tai nuostabu“, - sakė G.Petronytė.

Vidurio puolėja taip pat pridūrė, kad „Kibirkšties“ sėkmės priežastis anaiptol nėra tik G.Petronytė. „Tai komandos nuopelnas. Esame išskir-tinė ekipa savo puikiu mikroklima-

tu, gera atmosfera. Einame į rung-tynes ir visos sergame viena už ki-tą, nes turime bendrą tikslą. Esame viena didelė šeima“, - kalbėjo G.Pe-tronytė.

Uždarymo šventėje susirinku-siuosius linksmino Raigardo Taut-kaus vadovaujamas Šampaninis cho-ras. Taip pat savo triukus demons-travo magas Mantas Wizard. Jis ne tik gerokai pralinksmino visus šven-tės svečius ir krepšininkes, bet ir kviesdavosi jas užimti mago asisten-čių vietas. Po oficialiosios dalies krepšininkės atsipalaidavo ir šven-tinį vakarą su kitais dalyviais tęsė šokių aikštelėje.

Aistė LABINAITĖ

Šventinį vakarą papuošė gražuolės krepšininkės

atsipalaidavo. linksmos „sirenų“ krepšininkės šventinį vakarą mielai pozavo prie ežero

10

cmykcmyk10

skaiTiniaij/b laikas

Olandų impresionisto Vinsento van Gogo (Vincent van Gogh) kūryba - tarsi neaprėpiamos kosmoso platybės, kurias gali tyrinėti visi, nuo dailininkų ir menotyrininkų iki medikų ir astronomų. O neseniai ja susidomėjo ir genetikai.

Garsiojoje V.Van Gogo serijo-je „Saulėgrąžos“ galima pamatyti keistų gėlių. Įprastuose saulėgrą-žų žieduose centre esantį tamsų ratą supa stambūs aukso spalvos žiedlapiai. O V.Van Gogo paveiks-luose matome, kad žiedų centrinis diskas slepiasi po pasišiaušusiomis tamsiai oranžinėmis ataugomis. Iki šiol buvo manoma, kad tai yra genijaus fantazijos. Pasirodo - ne. V.Van Gogas skrupulingai įamžino mutaciją, kuri kai kada būdinga saulėgrąžoms. Tokią išvadą padarė Džordžijos universiteto mokslinin-kai (JAV). Kas per mutacija, dėl ku-rios žiedai įgauna tokią keistą „gau-ruotą“ formą? Mokslininkai spėja, kad žiedo pasikeitimo priežastis - genų CYC mutacija. Šie genai ne

tik veikia saulėgrąžoms giminingų žiedų sandarą - „Van Gogo gėlės“, kuriose beveik nėra centrinio dis-ko, praktiškai negali daugintis. Vabzdžiai neturi ką apdulkinti. O kaip tokių mutantų genai veikia, mokslininkai nežinojo, todėl nuta-rė atlikti eksperimentą. Norėdami gauti saulėgrąžas „kaip Van Gogo“, genetikai sukryžmino paprastą sau-lėgrąžą su pusiau mutavusia, tai yra tokia, kurios centrinis diskas buvo ne itin „pasišiaušęs“. Tokie augalai dar galėjo daugintis. Taip mokslininkai išaugino garsiąsias saulėgrąžas. Mokslininkai įsitikinę, kad jos atsirado dėl geno HaCYC2c mutacijų, mat jis įsiskverbia į visus augalo audinius ir paverčia jį „gau-ruotu“ bei nevaisingu. Nustatytoji mutacija, kurią įamžino genijus, nėra labai paplitusi, ji pasirodo at-sitiktinai ir greitai iš populiacijos išstumiama.

Okeanologija: žvilgsnis iš kosmoso

Kartą NASA specialistai, gė-rėdamiesi V.Van Gogo paveikslu „Žvaigždėta naktis“, pastebėjo, kad kažką panašaus matė savo la-

boratorijose, savo kompiuteriuose. Patikrino ir pasirodė, kad išties: ši drobė ir NASA sudarytas vandeny-no srovių modelis yra daug kuo pa-našūs. Priminsime, kad paveiksle vaizduojamos didžiulės žvaigždės, kurias supa mirgančios šviesos aureolės. Vienos blyškios aukso spalvos, kitos tarsi įkaitusios iki baltumo - sukuriamas sukimosi įspūdis, tarytum sukasi gelsvi sū-kuriai. Beje, šiuo efektu pasinau-dojo graikų inžinierius elektrikas ir dailininkas Petrosas Vrelis (Petros Vrellis), sukūręs šio paveikslo inte-raktyvią reprodukciją. Ją kurdamas jis panaudojo sensorinį ekraną ir instrumentus „openFrameworks“. Jei pirštu paliečiamas animuotas paveikslas, jį galima keisti pagal savo skonį, o paskui suteikti jam pirmykštį pavidalą. Visa ši spiralės formos besisukanti konstrukcija primena vandenyno sroves, kai į jas žiūrima iš kosmoso. NASA modelis buvo sukurtas įgyvendinant moks-lo projektą, tyrinėjantį vandenyno vaidmenį būsimųjų klimato pasi-keitimų scenarijuje. Jis vadinasi „Vandenyno klimato įvertinimas, fazė II (ECCO2)“. Kaip aiškina NA-SA specialistai, sudarius pasaulio vandenyno modelį buvo pastebėti sūkuriai ir srovės, kurios išnešioja šilumą ir anglies dvideginį po visą pasaulio vandenyną. Interaktyvus modelis ECCO2 imituoja vandeny-no sroves bet kokiame gylyje, bet mokslininkai specialiai pasidomėjo tik paviršinėmis srovėmis, kad jas būtų galima sulyginti su V.Van Go-go pavaizduotais sūkuriais. Be to, paaiškėjo, kad tokius pačius „Van Gogo sūkurius“ sudaro ir milžiniš-kos žalsvos fitoplanktono sankau-pos tamsiuose vandenyse aplink Švedijai priklausančią Gotlando salą Baltijos jūroje. Fitoplankto-nas - tai mikroskopinio dydžio jū-ros augalai, kurie yra labai svarbi vandenyno maisto grandinės dalis. Kai jis žydi, povandeninės srovės maisto medžiagas nuneša į saulės apšviečiamą vandenyno paviršių, tuomet tie mikroskopiniai augalai auga ir dauginasi.

Kai kurie specialistai mano, kad motinos gamtos sūkuriai yra daug įmantresni negu dailininko

impresionisto nutapytieji, bet tai yra visai suprantama. Juk gamtos „drobė“ - milžiniška planeta, o ne 73,7x92,1 cm dydžio paveikslas. Be to, ir pats šedevro autorius buvo ne geriausios formos. V.Van Gogas tapė „Žvaigždėtą naktį“ 1889 m. birželį, gydydamasis psichiatrijos ligoninėje netoli Sen Remi. Jį kamavo sunkūs depresijos priepuoliai. Ir tik retomis ramybės valandėlėmis jis visiškai atsidėdavo tapybai. Būtent „Žvaigž-dėtą naktį“ dar bandė pataisyti V.Van Gogas savižudybės naktį.

Astronomija: didžiojo Mėnulio fenomenas

O ne pernelyg seniai V.Van Go-gas sudomino amerikietį astro-nomą Donaldą Olsoną iš Techaso universiteto. Jis atkreipė dėmesį į paveikslą, pavadintą „Mėnulio pa-tekėjimas“. Jame raudonas Mėnulis išlenda iš už kalno viršūnės ir viską apšviečia grėsminga raudonai oran-žine šviesa. Galbūt tai teka Saulė ir dailininkas tiesiog supainiojo pavadinimus? - stebėjosi dailėtyri-ninkai. Labai jau didelis ir ryškus tas Mėnulis. Bet galimybės pati-krinti nebuvo, nes nežinoma tiksli paveikslo nutapymo data. Atlikęs savo tyrimą, D.Olsonas nustatė: paveikslas nutapytas 1889 m. lie-pos 12 d. Tądien Vinsentas gulėjo toje pačioje Sen Remi psichiatrijos ligoninėje ir tapė paveikslą, žiūrė-damas pro palatos langą. Tai buvo vadinamoji Mėnulio iliuzija, tvirtina astronomas, tai yra optinė iliuzija, kai nedaug virš horizonto pakilęs Mėnulis atrodo maždaug pusantro karto didesnis, palyginti su tuo, kaip jis atrodo būdamas aukštai danguje, nors jo projekcija akies tinklainėje abiem atvejais vienoda. Astronomas paaiškino ir tai, iš kur atsirado keisti šešėliai kalno papėdėje. Pasirodo, kad V.Van Gogas šį paveikslą tapė per du kartus - pradėjo vakare, o baigė ryte. Todėl pavaizdavo vakare tekantį Mėnulį, o šešėliai kalno pa-pėdėje atsirado todėl, kad juos metė ryte tekanti Saulė. Visi specialistai įsitikinę: nepaisant to, kad V.Van Gogas dažnai leisdavo sau naudoti visokius impresionistinius triukus kaip nenatūraliai ryškios spalvos ir

iškreipta perspektyva, jis niekada neiškreipdavo tikrovės. Pavyzdžiui, astronomai ištyrinėjo kelis V.Van Gogo nakties dangaus paveikslus ir įsitikino, kad visi jie astronomi-jos požiūriu nutapyti tiksliai. Vie-name iš jų, „Baltas namas naktį“, pavaizduota didžiulė žvaigždė virš namo. Paaiškėjo, kad tai buvo Ve-nera. Dieną, kai buvo nutapytas šedevras, 1890 m. birželio 16-ąją, ji švietė itin ryškiai.

Parengė Milda KunSKAITĖ

Van Gogo paveiksluose - ateities žinios

MintysKiekvieną kartą, kai matau

žvaigždes, pradedu svajoti - ly-giai taip pat nevalingai, kaip sva-joju žiūrėdamas į juodus taškus, kuriais geografiniame žemėlapy-je pažymėti miestai. Kodėl, klau-siu savęs, šviesūs taškai dangaus skliaute turi būti mažiau pasie-kiami negu juodi taškai Prancū-zijos žemėlapyje? Panašiai kaip mus veža traukinys, kai važiuoja-me į Ruaną arba Taraskoną, mirtis mus nuneša į žvaigždes. Beje, čia neginčytina tik viena: kol gyve-name, negalime vykti į žvaigždę, lygiai kaip numirę negalime sėsti į traukinį. Visiškai tikėtina, kad cholera, sifilis, džiova, vėžys iš esmės yra ne kas kita, kaip dan-gaus susisiekimo priemonės, atliekantys tokį patį vaidmenį kaip garlaiviai, omnibusai, trau-kiniai Žemėje. O natūrali mirtis nuo senatvės yra tas pats, kas judėjimas pėsčiomis“.

(Vinsentas van Gogas)

n vinsento van Gogo serijoje „Saulėgrąžos“ galima pamatyti keistų gėlių

cmyk

11

cmyk / 11

požiūrisj/b rašyToja

Šiuo metu labai populiarių detektyvų autorė Tatjana Ustinova gimė 1968 m. Maskvoje, baigė Maskvos fizikos ir technikos institutą, dirbo televizijoje. Pirmąjį detektyvą parašė 1999 m. Žinoma rašytoja su žurnalistais kalbėjosi apie žmogiškąsias aistras, kurios valdo visą pasaulį ir kiekvieną iš mūsų.

Apie nusikaltimus

Kas žmogų pastūmėja nusikalsti? Mano romanuose žmogžudysčių moty-vas būna daug kas. Ir pinigai, ir pavydas, ir rizika... Tačiau nė vienas detektyvų autorius neaprašinėja realių įvykių. Na, jeigu tai ne prezidento Kenedžio (Ken-nedy) nužudymas ir ne Maiklo Džek-sono (Michael Jackson) nunuodijimas vaistais... Iš tiesų 99 proc. nusikaltimų tikrovėje įvyksta dėl buitinių dalykų. Kai kvailys mirtinai nusigeria, griebia kirvį ir trenkia žmonai per galvą. Taškas. Tokios rūšies nusikaltimuose nebūna aistrų, nebūna briliantų, milijoninių pali-kimų arba Klodo Monė (Claude Monet) paveikslo, paslėpto senoviniame piani-ne. O būna tik, deja, juoda kasdienybė, buitis, susijusi su alkoholiu arba narko-tikais. O dar žmonės visiškai nemoka ir nenori tvardytis, nes vykstant revo-liucijoms ir karams mes visiškai prara-dome savigarbą... Man regis, šiandien reikia iš visų jėgų ją ugdyti, pirmiausia savo, o paskui vaikų ir aplinkinių. Tai lengviau, negu atrodo! Nesikeikti vie-šose vietose, nemesti idiotiškos bulvių traškučių pakuotės ant žemės. Na, nu-nešk, žmogau, tą popierėlį iki šiukšlių dėžės, negi patrūksi? Visa, ką sakau, daug lengviau negu samprotauti apie savigarbos jausmą nacionaliniu mastu. Ir visiškai prieinama kiekvienam. Kai visiems aplinkiniams nedemonstruoji, kad tu kietuolis, erelis, aplinkui esančių žmonių neverti dėl tavęs kentėti arba krimstis, - tai ir yra savigarba.

Apie godumą

Vos tik aukso veršis pasirodė pa-saulyje, kartu su juo atsirado godumas. Būtent dėl šio jausmo iki paskutinio siūlo apiplėšiamas vargšas arba skurs-ti paliekama buvusi žmona... Institute turėjau tokį pažįstamą Seriožą, kuris praėjusio amžiaus paskutinį dešimtme-tį labai greitai išmoko daryti pinigus - tais laikais nemenkus. Pradėjo jis nuo to, kad padalijo lentynas šaldytuve. Sau pirkdavo jogurtus „Danon“, o žmonai ir sūnui - ne. Prisiminus tai, mane užplūs-ta pirmapradis siaubas. Kas išaugo iš berniuko, aš nežinau, ir man baisu apie tai net pagalvoti. Kodėl moterys teka iš išskaičiavimo? Iš godumo pinigams, tingumo ir pavydo turtingoms drau-gėms! Gražuolės - grožis, pabaisos - pinigai. Jeigu tu, nuostabioji grožio konkurso nugalėtoja, nenori parsi-duoti, tai ir neparsiduok. O jeigu nori, suprask, kad bet kuris sandoris turi sąlygas. Tai kontraktas. Net jeigu jis nepasirašomas, tu turi atiduoti sielą velniui, laikytis tų sąlygų ir pateisinti vyro lūkesčius.

Apie meilę

Kad ir kaip patetiškai tai skambėtų, tiksliai žinau: pasaulis laikosi ant meilės. Esu įsitikinusi: visos kalbos apie šeimos kaip institucijos žlugimą - pramanas. Dievas mus sukūrė poromis, puselėmis, o ne trejetais, penketais, aštuonetais... Normalioje šeimoje žmonėms įdomu kartu, jiems norisi pakerėti sutuoktinio vaizduotę. Jiems svarbu remtis vienas į kitą. O atsiremti galima tik į tai, kas priešinasi. Todėl idilės tikrose šeimo-se niekuomet nebus. Ir tai yra puiku! Keičiantis nuomonėmis, matai pasaulio įvairovę. O po vieną matome monoch-romiškai... Kažko nemato mergaitės, kažko nesupranta berniukai. Mes vie-ni kitus papildome. Kur man priešinasi mano vyras - mokslininkas? Ogi visur! Iš tiesų mano vyras - labai sunkaus būdo žmogus. Tai tiesa ir visai ne ko-ketavimas! Esu jo žmona daugiau kaip du dešimtmečius ir nieko nelaimėjau perauklėjimo srityje. Jis niekad neatsi-mena, kur nukišo raktus nuo mašinos arba užsienio pasą, nežino, kuo skiriasi žieminiai batai nuo vasarinių, vos pas-ninga. Mano vyras pamiršta, kiek vai-kų vedasi su savimi. Turime du sūnus ir dukterėčią. Nuvažiavo į parką. Vaikų neįprastas skaičius - ne du, o trys. Tai juk sunku, neįmanoma įsidėmėti! Paskui prasideda lakstymas šen ir ten, dingusio vaiko paieškos. Viskas, ką pasakoju, aiš-ku, būtų siaubinga, jeigu nebūtų štai to pamatinio jausmo, kuris vadinasi Meilė. Man mano vyras - geriausias žmogus pasaulyje, pats gražiausias vyras. Man patinka, kaip jis mąsto, kaip tyli, kaip vairuoja mašiną, patinka jo nepapras-tas padorumas. Tai daug svarbiau už išmėtytas puskojines, užmirštus raktus ir pamestą pasą. Aš rimtai manau, kad seksualiausia vyro kūno dalis - smege-nys. Ir žmogus, su kuriuo tau įdomu kalbėtis, miegoti, valgyti, visada tau bus svarbiausias. Kiti jam neprilygs, netiks, tarsi ne pagal ūgį parinktos kelnės...

Mes gyvename čia ir dabar. Šią minu-tę. Reikia sakyti mylimam žmogui, kad jį mylime. Visiškai nebūtina deklamuoti eilėraščius arba kasdien dovanoti rožes. Galima jam patiekti neįprastus pusryčius, nupirkti juokingą kepurę arba netikėtai paskambinti ir pasakyti: „Kaip man sma-gu tave girdėti!“ Ir to užteks.

Parengė Milda KunSKAITĖ

T.Ustinova: „Pasaulis laikosi ant meilės“

12

cmykcmyk

grafologijaj/b Įdomybės

Apie žmogaus charakterį, protinius gebėjimus, emocionalumą galite sužinoti labai daug, net jei nė sykio nesate matę to žmogaus. Tai padaryti leidžia grafologija - mokslas apie rašyseną.

Tai ne mokslas, kuriuo naudoja-si kriminalistai. Ezoterinė grafologi-ja panaši į astrologiją ir su ja susijusi maždaug tiek pat, kiek astrologija ir astronomija.

Ar iš tikrųjų braižas atspindi vidi-nę žmogaus būseną ir charakterį?

Dar XIX a. pabaigoje keli žinomi Europos mokslininkai, pasitelkę eks-perimentinės psichopatologijos ži-nias, tai patvirtino. Hipnoze jie įteig-davo žmogui, kad jis gudrus, suktas ir t.t., o tuo pat metu versdavo rašyti diktuojamą tekstą. Kiekvienu atveju braižas vis kitoks, visiškai nepanašus į įprastinį. Tarkim, įteigus, kad jis - Napoleonas, braižas atspindėdavo ryžtą, iniciatyvumą, išradingumą.

Naudodamiesi grafologų ezoteri-kų nustatytais ryšiais tarp žmogaus braižo ir vidinio pasaulio, jūs patys galite (įsigilinę į jo ranka ant voko užrašytą adresą, didžiąsias raides ir t.t.) įžvelgti asmenybės savybes.

Paraštės

Siauros kairėje: autorius taupus ir smulkmeniškas.

Plačios kairėje: veiklus, plačios prigimties.

Labai plačios iš bet kurios pusės rodo dosnumą ir pagyrūniškumą.

Jei paraštės iš kairės ir dešinės nevienodo pločio - žmogus nerū-pestingas ir išlaidus.

Būna, kad kairysis kraštas vis siaurėja ar platėja. Pirmuoju atveju tai egoizmo, taupumo, šykštumo požymis: antruoju - dosnumo ir išlaidumo.

Tas, kuris stengiasi prirašyti visą lapą ir nepalieka paraščių, pa-prastai ir savo gyvenime nepalieka vietos kitiems žmonėms.

Eilučių pakrypimas

Visi rašo skirtingai: vienų eilu-tės lygios, kitų kyla į viršų, trečių leidžiasi žemyn. Ką tai rodo?

Tiesios: ramybė, pasitikėjimas, valia, blaivus protas, patiklumas.

Kylančios aukštyn: garbės troš-kimas, valia, drąsa, patiklumas, nuoširdumas, pasitikėjimas savimi, optimizmas.

Besileidžiančios žemyn: apatija, nepasitikėjimas savimi, sentimen-talumas, melancholija.

Jei eilutės banguoja, vadinasi, jas rašė gudrus, apsukrus žmogus, o gal net begėdis.

Kai kuriems būdinga kiekvie-ną kitą žodį pradėti vis aukščiau ar žemiau, - toks tekstas primena la-bai ilgus laiptus. Žinovai sako, kad pirmajam rašiusiųjų tipui būdingas aktyvumas, nepasitikėjimas, parei-gos jausmas, antrajam - atsargumas, garbės troškimas, ištvermė, pasiti-kėjimas, blaivumas.

Atstumas tarp žodžių

Kai tarpai maždaug vienodi - nei per dideli, nei per maži, vadinasi,

gyvenime viskas klojasi gerai.Jei tarpai tarp žodžių pernelyg

dideli, greičiausiai rašančiajam sun-ku bendrauti. Jis nori išstumti kitus ir užimti visą erdvę.

Raidžių pasvirimas

Kai kurie žmonės rašo taip, lyg raidės lipte liptų ant eilutės. Tokie au-toriai nesantūrūs, karštakošiai, greitai įsižeidžiantys ir sentimentalūs.

Kitų raidės, priešingai, verti-kalios, tarsi kareiviukai rikiuotėje.

Eidami susitikti su tokios rašyse-nos autoriumi žinokite: jis stiprios valios, susitvardantis, santūrus, šaltas, labai dorybingas.

Daugumos žmonių raidės kryps-ta į dešinę, bet yra ir originalų, ku-rių raidės pasvirusios į kairę. Tai dažniausiai atkaklūs, užsispyrę, gudrūs, nepatiklūs žmonės.

O jei rašoma taip, kad vienos rai-dės griūva į dešinę, kitos - į kairę, tarsi būtų girtos, tokie asmenys yra kapri-zingi, nepasitikintys savimi, neryžtin-gi, bet apdovanoti humoro jausmu.

Raidžių forma

Ji irgi gali nemažai pasakyti apie jūsų korespondentą.

Smulkios raidės: pastabumas, šaltakraujiškumas, ramybė, paslap-tingumas, sąmojingumas, rūpestin-gumas, garbėtroška.

Apskritos: išdidumas, savimei-lė, išradingumas, veiklumas, ryž-tingumas.

Plačios: protas, energija, nerū-pestingumas.

Siauros: santūrumas, smulkme-niškumas, šykštumas, stropumas, pedantiškumas.

Veržlios ir apskritos: žmogus lengvo charakterio, linkęs ben-drauti.

Visos raidės žodžiuose tarsi sujungtos į ištisinę liniją: geras lo-giškas mąstymas.

Jei žmogus rašo stipriai spaus-damas, jis greičiausiai sėslus, turi griežtą požiūrį į gyvenimą, uolus, nerangus. Jei priešingai - silpno charakterio, neryžtingas, jautrus ir nuolaidus.

Braižo ypatumai

Įmantrus braižas rodo garbės troškimą, nepasitenkinimą, išorinio spindesio pomėgį.

Lėtas ir ramus - ramybę, san-tūrumą.

Virpantis, kampuotas - nervin-gumą, bailumą, nepasitikėjimą ir neryžtingumą.

Gražus, kaligrafiškas - silpno charakterio, nesavarankiškumo ženklas.

Laisvas, paltus braižas išduoda išradingumą, aktyvumą, smalsumą, vikrumą, linksmą būdą.

Jei raidės viena su kita nesu-jungtos, jas rašė intuicija, svajin-gumu apdovanotas, išsiblaškęs žmogus.

Skyrybos ženklai

Taškas:riebus - žmogui būdingas sti-

prus gyvuliškas pradas, juslumas;vos matomas - drovumas, švel-

numas, baikštumas;panašus į kablelį - smalsumas;apskritai nėra - paklusnumas,

silpnas charakteris.Kablelis:trumpas ir storas - valios jėga,

atsargumas;ilgas ir plonas - svajingumas,

silpnas būdas;labai nutolęs nuo žodžio - beva-

lis, silpno charakterio.Taigi žmogaus braižas, rašyse-

na - tarsi atversta knyga, tik reikia mokėti ją skaityti.

Pagal užsienio spaudą

Plunksnos paslaptis mūsų rankose

Braižas atspindi vidinę žmogaus būseną ir charakterį

Valdemaro Antropiko nuotr.

cmyk

13

cmyk / 13

Mūšos meškeriotojai gegužę laiko geriausiu šapalų meškeriojimo mėnesiu - stambūs oranžiniais pelekais pasidabinę šapalai telkiasi į būrelius ir ties nerštavietėmis medžioja aukšles ir gružlius.

viktoras ARMALIS

Gausus valgiaraštis

Gegužė - ne balandis, kai ša-palai dar pasninkavo po žiemoji-mo giliuose duburiuose ir godžiai stverdavo kiekvieną sotesnį kąsnį - slieką, musės lervų vėrinuką ar mažą blizgutę. Gegužės pradžioje vyksta upinių nėgių nerštas, o jo sulaukę šapalai įsisuka į atsargumą pamiršusių nėgių būrius kaip vie-sulas ir šluoja sprindinius unguriu-kus primenantį grobį dešimtimis. Senieji meškeriotojai dar prisime-na, kaip kelias pirmąsias gegužės dienas šapalus būdavo galima ypač sėkmingai vilioti plūdinėmis ir dug-ninėmis užmetamu masalu - upi-nėmis nėgėmis. Jie stverdavo šį skanėstą beatodairiškai, todėl tuo laikotarpiu pavykdavo sugauti net kelis kilogramus sveriančių egzem-pliorių. Dabar upinės nėgės - Rau-donojoje knygoje, naudoti jų kaip masalo negalima, tad ir šis meš-keriojimo metodas primirštamas, tačiau yra puiki išeitis - dirbtinės upinių nėgių ir jų lervų imitacijos. Viena sėkmingiausių Europoje nau-dojamų versijų - masalas „LB San-del Slug“ (14 cm), kurį sukūrė danų kompanijos „Savagear“ ekspertai. Šis guminukas absoliučiai tikro-viškai imituoja upinę nėgę. Tačiau šapalų viliojimo nėgių imitacijomis laikas - trumpas, pirmoji gegužės dekada, o paskui šapalai tampa įnoringi, nes jų valgiaraštyje atsi-randa geriausių restoranų virtuvės verti patiekalai - buožgalviai, varlių jaunikliai, įvairūs moliuskai, tačiau svarbiausia, jog pradeda skraidyti karkvabaliai, kurių pliumpsėjimas į vandenį šapalus varo iš proto. Kuo galima sugundyti šapalus, kurie da-bar renkasi patiekalus iš gausaus valgiaraščio?

Kur šapalai slepiasi?

Kuriuo metu ir kuriose upių vietose gegužę geriausia vilioti ša-palus? Patyręs šapalautojas Kęstu-tis Mizgys, kuris kaip savo penkis pirštus pažįsta kiekvieną Minijos pėdą nuo Šernų tilto iki srauniųjų Dituvos vingių, teigia, kad reikia vadovautis auksine taisykle: nuo ankstyvo ryto šapalai išsirikiuoja že-miau slenksčių, tačiau, saulei kylant link zenito, artėjant vidurdieniui, iš pradžių patys stambiausieji, o paskui ir vidutiniokai pamažu traukiasi į še-šėlį. Gurguliuojančios srovės užuo-lankose lieka tik uodelius stvarstan-tys jaunikliai. Šapalai, matyt, vengia laikytis viduryje upės, nes tampa labai matomi saulės nutviekstame vandenyje. Žemiau slenksčių daž-

niausiai plyti smėlėti duburiai, pa-mažu pereinantys į dešimtis metrų besidriekiančias seklumas, suplau-tas iš geltono smėlio. Tokie upės plotai dieną primena prožektorių nutviekstą koncertų salės sceną. Tik apniukusiomis dienomis arba kai saulė tik retkarčiais švysteli pro de-besų properšas, žvitrūs auksašoniai storasprandžiai ilgėliau šmirinėja ties akmenuotais slenksčiais. Na, o po vidudienio ir beveik iki saulės laidos šapalai kursuoja sietuvose ir griovose, srovės išplautose po nusvirusiomis nuo krantų žilvičių kasomis. Jos taip patikimai gožia vandenį, kad po ta kepure šapalų niekada neįžiūrėsi, tačiau, be jokios abejonės, jie ten tyko grobio. Todėl tokiose upėse kaip Minija, Šešupė, Dubysa ar Šventoji šapalų geriausia ieškoti ties stačiais krantais, apau-gusiais žilvičių atvašynais. Na, o kur upių krantai - lėkšti ir vagos plačiai išsiliejusios, šapalai tūno tamsiadug-niuose duburiuose arba užuolankose už įsibridusių į srovę išvartų ar jų kelmų bei smėlėtame išplautų duo-bių dugne, virš kurio draikosi srovės plaikstomos vandenžolės.

Įgimtas įtarumas

Prieš trisdešimt metų, kai meš-keriotojai šapalus šiokiu metų laiku dar viliodavo graužavirbomis, t.y.

nėgių lervomis, primenančiomis unguriukus ir aptinkamomis užta-kių dumble, kad šapalai nesibaidytų žvilgančių saulėje svarelių, šviną ap-klijuodavo geldučių puselėmis. Šis faktas rodo, kad šapalai ne tik dabar, bet ir meškeriojimo aukso eros lai-kais buvo ne tik godūs, bet ir įtarūs. Šiais laikais šapalai meškeriojami ne tik dugninėmis ir plūdinėmis, bet ir spiningu. Čia naudojami dirbtiniai masalai. Jų įvairovė - didelė, kokį rinktis - sukrę, guminuką, vartiklę? Tikimybė suvilioti minėtais masalais šapalą - reali, tačiau tinkamiausias gegužės mėnesį spiningo masalas - vobleris. Mat šis masalas turi ne vieną pranašumą, kuriais nepasižy-mi kitų tipų spiningo masalai. Vie-nas jų - voblerių plūdrumas. Šiuo metų laiku geriausia šapalus vilioti vobleriais, lengvesniais už vandenį. Kodėl? Prisiminkite, koks skanėstas šapalui - mieliausias? Tai karkvaba-lis, dar vadinamas grambuoliu. Šie stambūs vabalai gegužės ir birželio mėnesiais kaip įgelti skraido pau-piais ir dešimtimis krenta į vande-nį. Tačiau karkvabaliai neskęsta, o kepėstuoja vandens paviršiuje pa-šėlusiai dūgzdami sparneliais, ma-tyt, tikėdamiesi išdžiovinti juos ir vėl pakilti į orą. Deja, šioms viltims nelemta išsipildyti, nes karkvaba-lių bruzdesys vandens paviršiuje tučtuojau privilioja šapalus. Bulk...

Ir vandens paviršiuje tik raibuliai nuvilnija. Šis sąlyginis refleksas - stipresnis už šapalų įtarumą, todėl jie atakuoja visus plūduriuojančius objektus, nors kiek primenančius karkvabalius. Tad, užmetus voble-rį žemiau slenksčio, ypač tokioje

vietoje, kur tėkmė pamažu neša jį po žilvičių „stogu“, nereikia sku-bėti gramzdinti masalo. Tegu sau laisvai nuplaukia keletą metrų, nes labai dažnai šapalai atakuoja sro-vės plukdomą vobleriuką ir patys pasikerta. Žinoma, toks masalas turi būti kelių centimetrų dydžio ir forma priminti stambų vabalą. Vienas garsiausių lenkų spiningi-ninkų Piotras Piskorskis, sukūręs plejadą „Salmo“ voblerių, pasakojo, kad specialiai tokiai žūklei skirtas jo vobleris „Salmo Tiny“ (ilgis - 3 cm, svoris - 2,5-3 g). Šis „crank“ tipo vobleriukas paneria vos 30-50 cm, todėl idealiai tinka šapalų ir me-knių žūklei atviruose plotuose. P.Piskorskis pabrėžia, kad vilioti iš duburių šapalus geriau kitu mode-liu - trijų centimetrų „Salmo Hor-net Deep Runner“, t.y. ilgaliežuviu masalu, kuris per keliolika sekun-džių paneria į trijų metrų gelmę. Šis masalas - agresyvaus žaismo, todėl kelia labai stiprius virpesius, duburio prieblandoje beveik visada išprovokuojančius šapalus stverti netikrą grobį.

masalaij/b žūklė

vyniok ant ūso

Meškeriotojo Maskuotė

Šapalai akylai stebi vandens paviršių, tyko-dami grobio, o tai reiškia, kad jie neblogai mato ir objektus, pasirodančius ant kranto. Jei lankoje besigananti karvė šapalams - įprastas reginys, tai meškeriotojo siluetas siejasi su grėsme. Jei šapalai pastebėjo pernelyg prie jų prisiartinu-sį meškeriotoją, laimikio tikėtis neverta. Todėl labai svarbu turėti spiningą, kuriuo galima toli užmesti lengvus masalus, kad galėtum laikytis tinkamos distancijos. Tačiau nuo atsitiktinumų niekas neapsaugotas - gali nepastebėti tinkamo duburio ir prieiti pernelyg arti, o tokiais atvejais gelbsti nekrintanti į akis apranga: klasikinės spi-ningininko ekipuotės pavyzdys - pilkos kelnės ir žalsva „Norfin“ striukė su gobtuvu. Svarbu, kad apranga pasižymėtų vadinamosiomis žmogaus odos savybėmis, t.y. išgarintų į išorę prakaitą.

Masalai, erzinantys šapalus

Žūklės prognozė50 proc. teisybėsgeriausias laikas žūklei pagal kibimo kalendorių š.m.

geguŽės 6 d.6.00-9.30, 13.00-13.30, 16.00-18.30 val.

geguŽės 12 d.7.00.-10.00, 15.30-16.00, 19.30-21.00 val.

n Žemiau tiltų visada patruliuoja šapalai, tykantys krentančio į vandenį grobio

n Šis šapalas susigundė į duburį už išvartos nugramzdintu, imituojančiu aukšlę masalu

n Mėgstamas šapalo užkandis - „Savagear LB Sandeel Slug“ upinės nėgės imitacija

n Taškuotas vobleris „Salmo Beetit“ puikiai imituoja ant

vandens nutūpusį karkvabalį

n Šią vabalo imitaciją „Tiny“ galima nuplukdyti po žilvičių šakomis ir panardinti į duburį

n „Salmo Gripp Crank“ vobleris, sukeliantis vandens paviršiuje

kunkuliavimą, ypač tinka šapalams iš vandenžolių išvilioti

Saul

iaus

Ven

ckau

s nuo

tr.

14

cmykcmyk14

galvosūkiaij/b žaidimai

kryŽiaŽodis

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

Vertikaliai: kalpokaitė. Viliojimo. Nei. koloritas. akla. Budelis. Sėkla. rokada. Obis. Vadas. talinas. Dali. Mokinasi. Ora-nas. rytas. Povo. Masė. eli-tas. avinėlis. Mis. Sonetas. kvapas. edas. Pialos. it. Po. Melas. kardas. ratu. emi-lis. Vestas. Savam. Surikas. Mintis. Vici. anas. kaltos. Slėnin. tos. Sparnas. tOP. ta-ja. Ozas. kvaišas. kiparisas.

HOrizONtaliai:kur. Domino. almodovaras. erata. lekalas. Minos. Šoko-ladinės. Mikas. rida. elas. Vilisas. Senelis. Sv. ledas. Pa. Šonas. toritas. kai. esė. akytas. Marš. Gei. kolitas. Vilna. albinas. kentas. ko. kainas. Pastos. Sas. kirtis. litas. Sinavadas. ti. Valas. Op. Pipos. Spa. Ponas. Vės. ravėti. Ol. avinas. imitacija. raitelis. tuminas.

PažyMėtuOSe laNGeliuOSe: Virtuozas.

PRAėJuSiOS SAVAiTėSatsakyMai

Penkis savaitgalius iš eilės dovanojame dviem skaitytojams po 100 Lt vertės čekį sporto klubuose „impuls“.

SPręSkite kryžiažodį ir Laimėkite 1000 Litų:

Kryžiažodžio atsakymą siųs-kite žinute numeriu iki gegužės 10 d. Žinutės kaina - 1 Lt.1390

SmS

PaVyzDyS: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

100 lt vertės čekį sporto klubuose „Impuls“ laimėjo:• Januškevič Feliksas

(Vilnius)• Semeto Jadviga (Vilnius)

PRAėJuSiOS SAVAiTėS prizo laiMėtojai

Dėl prizo prašome skambinti tel. 238-70-31, 238-70-32

iki gegužės 8 d. 17 val.

šacHMatai

Nr.1 V.Uncikeris - O.Sarapu, 1970 m. Baltieji pradeda ir laimi.

Nr.2 S.Reševskis - B.Ivanovičius, 1976 m. Juodieji pradeda ir laimi.

Nr.3 M.Talis-O.Averkinas, 1973 m. Baltieji pradeda ir laimi.

PRAėJuSiOS SAVAiTėS atsakyMai

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

3

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

2

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

1

1 padėtis1.Rb5! ab5 2.ab4 1:0.

2 padėtis1.Žf5! (1... ef5 2.Vh2+ Kg8 3.Vg3+; 1... Žd7 2.Vh2+ Kg8 Vg3+; 1... Vb8 2.Bh7+) 1:0.

3 padėtis1... Vf4! (2.Žf4 Be1+) 0:1.

Šachmatų mėgėjams proto mankštą rengia tarptautinis meistras, Lietuvos šachmatų čempionas Algirdas BANDZA.

„Impuls“ klubai:• Vilnius

Ozo g. 41 kareivių g. 14 L.Asanavičiūtės g. 15 Savanorių pr. 28 Fabijoniškių g. 97

• Kaunas Baltų pr. 16

• Šiauliai Vairo g. 2

• Panevėžys Parko g. 14

cmyk

15

cmyk / 15

kakuro

galvosūkiaij/b žaidimai

išbrauk sudoku

(GEGuŽėS 7-13 D.)Horoskopas

avinai kitą savaitę užsimanys visur su-spėti, bet galiausiai

niekur nepateks. Kad šito iš-vengtumėte, pasirinkite kurį nors vieną tikslą. Numatykite aiškų planą ir griežtai jo laikyki-tės. Tuomet jums seksis tvarkyti reikalus. Finansinė padėtis gera, bet dabar nevertėtų skolinti pi-nigų ir pirkti didelių pirkinių.

jaučių kitą savai-tę laukia susitikimai su naujais žmonėmis.

Labai tikėtini ir jūsų finansinės padėties pokyčiai į gerąją pusę. Kai kurie šio Zodiako ženklo at-stovai pakeis aplinką. Nors kai kurių svarbių sprendimų priėmi-mą teks atidėti.

dvynių kitą savai-tę laukia įdomūs su-sitikimai ir dalykiniai

kontaktai. Jums suteikiama pui-ki galimybė imtis seniai numa-tytų rimtų projektų. Nenusimin-kite, jei iš pradžių viskas klosis ne taip, kaip įsivaizdavote.

vėžiai turi atmin-ti, kad niekada nega-lima elgtis su aplinki-

niais taip, kaip jūs nesielgtumė-te su savimi. Galimas daiktas, kad pernelyg stačiokiškas arti-mųjų bendravimas su jumis kitą savaitę bus atsakomoji reakcija į analogišką jūsų elgesį.

liūtai kitą savaitę tiesiog privalo kon-troliuoti visas savo

emocijas ir elgesį. Jūs turėsite apsišarvuoti kantrybe artimų žmonių atžvilgiu. Su giminai-čiais bendraukite kūrybiškai, tuomet išvengsite nesusiprati-mų. Jums darbe tikriausiai atsi-vers naujos perspektyvos.

mergelės turės puikią progą palypėti karjeros laiptais ir pa-

siekti įspūdingų verslo rezulta-tų. Jūsų sugebėjimas rasti tinka-mus sprendimus ir bičiulių bei partnerių parama padės sudary-ti prielaidas būsimam finansi-niam skrydžiui.

svarstyklės, kaip visada, bus dė-mesio centras. Aplin-

kiniai pasirengę jums padėti ir su džiaugsmu parems visas jūsų iniciatyvas. Tai leis be ypatingų pastangų spręsti jus dominan-čius klausimus ir realizuoti visus sumanymus.

skorpionui ki-tą savaitę bus sunku suprasti partnerio el-

gesio motyvus - jis kai kuriais klausimais gali ignoruoti jūsų nuomonę. Stenkitės neuždavi-nėti nereikalingų klausimų, ypač jei gerai nesuprantate, kas vyksta.

šauliai turės ga-limybę realizuoti sa-vo iniciatyvas, susiju-

sias su profesine veikla. Tam pa-sitelkite savo organizacinius su-gebėjimus ir mokėjimą raciona-liai skirstyti laiką. Galiausiai tai teigiamai atsilieps darbo rezulta-tams. Poilsio dienomis pasikvies-kite svečių, susitikimai su drau-gais jums bus labai naudingi.

ožiaragiai ki-tą savaitę turi būti dėmesingi aplinki-

niams. Dabar tinkamas metas gerinti įvairių kartų santykius šeimoje. Stenkitės galvoti ne tik apie save ir savo norus, tuomet jums pavyks išvengti daugelio konfliktų.

vandeniai atei-nančią savaitę turi vi-sas galimybes tapti

pastebimomis figūromis. Aplin-kiniai skirs jums kur kas daugiau dėmesio. Kai kalbėsitės su žmo-nėmis, stenkitės būti taktiškesni ir mandagesni.

žuvims vertėtų imtis remonto darbų bute arba vasarna-

myje. Jūs seniai puoselėjate to-kią idėją, bet dėl įvairių priežas-čių negalėjote jos realizuoti. At-einančiomis dienomis atsikraty-kite senų nereikalingų daiktų.

Eidami nuo vienos raidės prie kitos (tik ne įstrižai), išbraukite pateiktus žodžius. Atsakymas - žodis iš neišbrauktų raidžių.

Pateiktų skaičių kombinacijos išbraukiamos įvairiomis kryptimis ( ), o atsakymas - likusių neišbrauktų skaitmenų suma.

JautiS

n kompozitorius Vytautas LAURUŠAS(1930 m. gegužės 8 d.)

n Operos solistė Asmik GRIGORIAN(1981 m. gegužės 12 d.)

n kompozitorius Laimutis VILKONČIUS(1950 m. gegužės 13 d.)

pagalbinės SkAičių SuMų REikŠMėS3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

PRAėJuSiOS SAVAiTėS atsakyMai

5 9 47 6 5

19 6 33 5 7 4 17 1 2

7 4 34 2

9 1 6

3 9 4 69 3 7 2 8

7 6 51 3 2 8 6

2 9 3 1 71 8 4 2

8 2 13 5 7 4

5 4 1 7 9 8 3

Parengė : „Galvosūkių klubas”

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

PRAėJuSiOS SAVAiTėS atsakyMai

4 7 9 6 3 8 2 5 15 2 3 9 7 1 6 8 48 6 1 4 5 2 3 7 91 3 8 5 9 7 4 6 26 9 5 1 2 4 8 3 77 4 2 3 8 6 1 9 53 1 4 7 6 5 9 2 89 8 7 2 4 3 5 1 62 5 6 8 1 9 7 4 3

5 9 8 2 3 7 1 4 67 3 4 1 6 9 5 2 86 1 2 5 4 8 7 9 31 4 5 7 8 6 9 3 22 7 6 3 9 1 4 8 53 8 9 4 2 5 6 7 14 2 7 6 5 3 8 1 98 6 1 9 7 2 3 5 49 5 3 8 1 4 2 6 7

PRAėJuSiOS SAVAiTėS atsakyMai

20 R Ė Č I U S

16

cmykcmyk16

Motinos dienai džiazo muzikanto ir pedagogo Artūro Noviko sūnūs - trylikametis Paulius ir devynerių Simas - mamai Jurgai Novikienei (40), kaip patys sako, geriausiai mamai pasaulyje, padarė ypatingą dovaną... Prižiūrimi močiutės berniukai darže prisiskynė rabarbarų, tada maišė tešlą ir kepė rabarbarų pyragą pagal senovišką receptą. Iš netikėtumo J.Novikienė liko be žado - ko jau ko, bet sūnų kepto pyrago tai tikrai nesitikėjo.

Deimantė ZAILSKAITĖ

Motinos diena džiazo muzikan-to ir pedagogo A.Noviko namuo-se iš anksto nebūna suplanuota, nes šeima turi labai daug darbų ir užsiėmimų, ypač jeigu numaty-ti koncertai. „Per Motinos dieną sūnūs visada mane nustebina ir padaro mielą rankų darbo dovaną, padovanoja pačių nupieštą gražų piešinį. Prieš kelias dienas, kai Paulius žaidė krepšinį ir nulaužė tulpę, atbėgo pas mane su gėle ir pasakė: „Čia su būsima Motinos diena, kad nepyktum“. (Juokiasi.) O Simas, žinau, kad dovaną yra pa-sislėpęs - labai ėjo slėpti, sakė, taip sunku išturėti nepasakius. Tai aš va labai laukiu staigmenos, - šypsosi J.Novikienė. - Beje, kai buvo mano gimtadienis, tai aš tokį siurprizą ga-vau nuo sūnų - didžiulį ant drobės nupieštų gėlių paveikslą. Pasislėpę

pas močiutę visą mėnesį sūnūs jį piešė, kai šalia nebuvo manęs. O kai aš atvažiuodavau, jie staigiai visus dažus ir paveikslą pakišdavo po lova, kad tik nieko nesuuosčiau. Ir aš net nemirktelėjau, nieko net neįtariau, kad jie man ruošia gim-tadienio dovaną. Įsivaizduojate, ant didžiausios drobės abu piešė gėles. Stebiuosi, kad ir dažus sugebėjo patys nusipirkti, ir nusivežti visus

reikiamus įrankius pas močiutę. Žodžiu, dviese nupieštas jungtinis piešinys, tiesa, dar nepasirašytas, mane nustebino labiausiai“.

Per Motinos dieną Novikų šei-ma būtinai važiuoja pasveikinti mo-čiučių - Jurga sveikina savo anytą, su kuria palaiko gražius ir drau-giškus santykius. Vilniuje gyvena ir Jurgos mama - tai Motinos die-nos proga jai paprastai padovanoja

praktišką dovaną. O jeigu geras oras, tai visi susirenka Antakalnyje esančiuose Novikų namuose.

Su sūnumis moteris taip pat jaučiasi labai artima. „Kitados jau-nėlis Simas, man leidus į namus atsivesti bendraklasių, pasakė, kad jam labai pasisekė su mama, - maloniausią ausiai sūnaus kompli-mentą įsiminė J.Novikienė. - Taip ir darbus visus esu susidėliojusi,

kad sūnus galėčiau visur suvežio-ti, mat jie mokosi M.K.Čiurlionio menų mokykloje, dailės klasėje. O savaitgalį tėtis veža Paulių į krep-šinį. O Simas labai rimtai žaidžia stalo tenisą, todėl su tėčiu tra-diciškai penktadienį ištaiko, kad galėtų abu eiti žaisti stalo tenisą. Sek madienį vakare visi einame į pirtį - tai taip pat mūsų šeimos tradicija“.

Pyrago diena Novikų namuosemaisTasj/b saviTarna

Vyginto Skaraičio nuotr.

rabarbarų pyragas

n Jurga novikienė apstulbo, kai Motinos dienos proga sūnūs pasišovė kepti rabarbarų pyragą

JuMs REIKės:

• 7 rabarbarų kotų,

• 3 kiaušinių,

• stiklinės cukraus,

• žiupsnelio druskos,

• stiklinės miltų,

• 200 g. grietinės (mažas indelis),

• pusę šaukštelio sodos,

• cinamono,

• cukraus pudros. n Kuo storesnius rabarbarų kotus nulupkite ir supjaustykite piršto storumo kubeliais.

Beje, rabarbarus novikai augina savo darže. n Paimkite tešlai maišyti skirtą indą ir įmuškite tris kiauši-

nius, įberkite stiklinę cukraus bei išplakite medine mentele.

n Į grietinę įdėkite reikiamą kiekį sodos, miltų ir gerai išmaišykite, tada sudėkite plaktų kiaušinių masę, įberkite žiupsnelį druskos. viską gerai išmaišykite, kol pasidarys vientisa tešlos masė.

n Tešlą suverskite į formą, gražiai išdėliokite rabarbarų kubelius, apibarstykite cinamonu ir pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 180 laipsnių. Kepkite neilgai - 30-40 minučių.

n Kai pyragas iškeps, jį pagražinkite cukraus pudra. Pyragą supjaustykite ir patiekite su vaniliniais ledais.