Jūros vėjo energetikos plėtros - South Baltic Offshore ... · PDF fileJungimas į elektros perdavimo sistem ... Vieninga rinka reiškia viltį, kad energi-jos gamyba ir perdavimo

Jūros vėjo energetikos plėtros perspektyvos pietryčių Baltijoje

Sudarė:

Nerijus Blažauskas,

Klaipėdos universiteto

Baltijos pajūrio aplinkos

tyrimų ir planavimo institutas

Marcin Włodarski,

Lenkijos jūrinio vėjo energetikų bendrija

stasys Paulauskas,

Strateginės savivaldos institutas,

UAB Eksponentė

Studija atlikta vykdant INTERREG IVA projektą Pietų Baltijos jūros vėjo energetikos regionai (South Baltic OFF.E.R)

ISBN 978-9955-18-734-9

© SB OFF.E.R, 2013

Pastaba

Šioje ataskaitoje pateikiama redaktorių nuomonė. Europos Komisija ir Vadovaujančioji institucija neatsako už ataskaitoje pateiktos informacijos naudojimą.

www.southbaltic-offshore.eu

kiti autoriai:

Arūnas Balčiūnas

Viačeslav Jurkin

Ilona Minevičiūtė

Jolita Petkuvienė

Mindaugas Zakarauskas

Mariusz Witoński lenkijos jūrin io vėjo energetikų bendrija

Aleksandras Paulauskas

klaipėdos universiteto Balt i jos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas

lietuvos vėjo energetikų asociaci ja

uaB Eksponentė

strateginės savivaldos institutas

Jūros vėJo ENErgEtikos Plėtros PErsPEktyvos PiEtryčių BaltiJoJE4

turiNys

5turiNys

turiNys

Akronimai ir santrumpos 6

Įžanga 8

1. Vėjo energetikos rinkos augimas 10

1.1 Strateginė vizija 11

1.2 Dabartinė būklė ir perspektyvos 11

2. Tarptautinės teisės aspektai 14

3. Jūros vėjo elektrinių techninės charakteristikos 18

3.1. Pamatai 19

3.2. Jungimas į elektros perdavimo sistemą 21

4. Vėjo greičio matavimai ir aplinkos tyrimai 26

5. Vėjo energetikos plėtros perspektyvos Lietuvoje 30

5.1. Jūros vėjo energetikos pažanga Lietuvoje 31

5.2. Potencialios jūros vėjo elektrinių parkų išdėstymo vietos 33

5.3. Vėjo elektrinių prijungimo prie elektros perdavimo tinklų alternatyvos 34

5.4. Teisinė bazė 39

5.5. Poveikio aplinkai vertinimas 40

6. Vėjo energetikos plėtros perspektyvos Lenkijoje 42

6.1. Jūros vėjo energetikos sektoriaus plėtra Lenkijoje 43

6.2. Jūros vėjo elektrinių parko vystymą reglamentuojančios procedūros 43

6.3. Potencialios jūros vėjo elektrinių parkų išdėstymo vietos 45

6.4. Prijungimo prie elektros tinklo galimybės 46

6.5. Poveikio aplinkai vertinimas 47

7. Jūrinės vėjo energetikos plėtros įrankiai: jūros akvatorijos planavimas 48

Išvados ir rekomendacijos 52


akroNiMai ir saNtruMPos

7akroNiMai ir saNtruMPos

akroNiMai ir saNtruMPos

AEI – atsinaujinantys energijos ištekliai

BVP – bendrasis vidaus produktas

DTU – Danijos technologijos universite-tas

EK – Europos Komisija

EMS – elektromagnetinis suderinamu-mas

EP – Europos Parlamentas

ES – Europos Sąjunga

EWEA – Europos vėjo energetikos asocia-cija

GW – gigavatas

HVAC – aukštos įtampos kintamoji srovė

HVDC – aukštos įtampos nuolatinė srovė

IEZ – išskirtinė ekonominė zona

IJAP – integruotas jūros akvatorijos planavimas

INTERREG – iniciatyva, skirta bendradarbiavi-mo tarp regionų Europos Sąjun-goje skatinti

IT – informacinės technologijos

JAP – jūros akvatorijos planavimas

JVE – jūros vėjo energija / energetika

KS – kintama srovė

kV – kilovoltas

kW – kilovatas

LE – AB „Lietuvos energija“

LWEA – Lietuvos vėjo energetikų asociacija

MW – megavatas

MWh – megavatvalandė

NS – nuolatinė srovė

PAV – poveikio aplinkai vertinimas

SPAV – strateginis pasekmių aplinkai verti-nimas

TEN-E – transeuropinis energetikos tinklas

TWh – teravatvalandė

WWEA – Pasaulinė vėjo energijos asociacija


ĮžaNga

9ĮžaNga

ĮžaNga

Sparti jūros vėjo energetikos sektoriaus plėtra Eu-ropoje ir pasaulyje rodo, kokį didelį potencialą ir galimybes turi vietovės, kuriose elektros energija dar negaminama iš jūros atsinaujinančių energijos išteklių. Per ateinančius 10–20 metų būtent pietry-tiniame Baltijos regione, pasižyminčiame geromis vėjo sąlygomis ir vis dar sąlyginai mažai išnaudo-jama jūros erdve, tikimasi sulaukti didelio JVE augimo. Pirmasis bandymas susipažinti su jūros vėjo energetikos galimybėmis buvo atliktas 2006 m., įgyvendinant projektą „Vėjo energetikos plė-tros Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos jūros rajonuose perspektyvos (POWER)“. Pritariant bendrai Euro-pos, o taip pat ir pasaulio, iniciatyvai skatinti at-sinaujinančių energijos išteklių naudojimą, grupė Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos mokslininkų inicija-vo tarptautinį projektą „Vėjo energetikos atviroje jūroje vystymo perspektyvos Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos jūrinėse teritorijose (POWER)“. Šiam projektui dalis finansavimo lėšų skirta iš Europos Sąjungos INTERREG IIIA programos, Europos re-gioninės plėtros fondo ir TACIS bendradarbiavimo abipus sienos fondo.

Vienas iš pagrindinių projekto rezultatų yra pa-rengtas vadovas potencialiems investuotojams, besidomintiems pietryčių Baltijos jūros rajonais, ypatingą dėmesį skiriant žemėlapiui, kuriame pa-žymėtos vietos, kuriose nėra konfliktų ir kurios yra techniniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu tinkamos ir priimtinos, nustatymui. Šis leidinys yra atnaujinta buvusio leidinio „Vėjo energetikos plėtros Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos jūros rajonuo-se perspektyvos“ versija. Joje pateikiamos naujos žinios ir patirtis, kurias įgyvendinant Pietų Baltijos programos projektą SB-OFFER – „Pietų Baltijos jūros vėjo energetikos regionai“ įgijo tarptautinis konsorciumas, siekiantis pradėti tam tikras jūros vėjo energetikos veiklas per specialias mokymo programas studentams ir potencialiems darbuoto-jams, JVE verslo klasterizavimą, JVE turizmo ska-tinimą ir pan.

Poreikį skatinti energijos gamybą panaudojant at-sinaujinančius energijos išteklius, įskaitant vėjo

energiją, nustatė Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo elek-tros energijos vidaus rinkoje (http://www.mana-genergy.net/products/R80.htm). Dabar didžiausią potencialą ateityje (kartu su saulės energija) turi vėjo energija, ypač įrenginiai atviroje jūroje. Pir-menybė teikiama jūros zonoms, nes vėjo elektrinių statybai sausumoje yra taikomi įvairūs apriboji-mai. Galimybes statyti naujas vėjo elektrines sau-sumoje taip pat riboja mažesnis vėjo energetinis efektyvumas. Naujausios technologijos ir sėkmin-ga jau veikiančių jūros vėjo elektrinių parkų Dani-joje, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje patirtis, rodo didelę jūros vėjo energetikos rinkos perspek-tyvą pietryčių Baltijos regione.

Nepaisant kylančio potencialių investuotojų su-sidomėjimo, Lietuvoje, Rusijoje ir Lenkijoje dar nėra pastatytas nei vienas vėjo elektrinių parkas jūroje. Pagrindinės susidariusios situacijos prie-žastys yra šios: neparengtos nacionalinės strate-gijos dėl vėjo energetikos jūroje vystymo, trūksta aiškių teisės aktų ir jūros akvatorijos planavimo dokumentų, kuriuose būtų išskirti potencialūs sklypai vėjo elektrinių parkams statyti. Nepaisant to, nepriklausomi investuotojai imasi veiksmų. Jie inicijuoja konkrečių vietų galimybių ir PAV stu-dijas. Atsinaujinančių energijos išteklių, įskaitant vėjo, panaudojimas energijai gaminti yra svarbi sudėtinė šių regionų darnios plėtros dalis, galinti atnešti apčiuopiamą teigiamą ekonominę, eko-loginę ir socialinę naudą. Svarbiausias projekto tikslas yra pritraukti potencialius investuotojus į jūros vėjo energetikos vystymą pietryčių Baltijos jūros regione ir tokiu būdu skatinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą. Parengta apžvalga ir rekomendacijos turėtų suteikti aiškesnį vaizdą apie JVE panaudojimo dabartinę būklę ir plėtros potencialą. Šiame vadove siekiama rasti būdų, kaip palengvinti sprendimų priėmimą, pagerinti toles-nę jūros vėjo elektrinių parkų plėtrą ir sumažinti poveikio aplinkai ir investicijų riziką.


1. vėJo ENErgEtikos riNkos augiMas

1

1. vėJo ENErgEtikos riNkos augiMas 11

vėJo ENErgEtikos riNkos augiMas

1.1. strateginė vizi ja

Vienas iš ES strateginių tikslų yra sujungti elektros tinklus bei sukurti vieningą ir darnią Europos elek-tros rinką. Vieninga rinka reiškia viltį, kad energi-jos gamyba ir perdavimo sistemos bus efektyviai paskirstytos, rinka taps konkurencinga bent jau regioniniame lygmenyje. Gamtosauginiu požiūriu darnumas reiškia, kad elektros sistemos atitinka ES aplinkosauginius reikalavimus, ypač didinti elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos ište-klių dalį ir mažinti šiltnamio dujų išmetimus, kartu užtikrinant patikimą aprūpinimą elektros energija už prieinamą kainą.

Išsiplėtusi Europos Sąjunga taps vis labiau pri-klausoma nuo energijos importo. 2006 m. kovo 8 d. Žaliojoje knygoje „Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija“ nurodoma, kad, nesiimant priemonių, per ateinan-čius 30 metų Europos Sąjungos importuojamos energijos poreikis išaugs nuo 50 iki 70 proc.

Sunkiausias uždavinys yra sukurti ir plėtoti realią Europos elektros rinką. Šiuo metu elektros tin-klų pajėgumas yra didžia dalimi nepakankamas siekiant patenkinti augančius mainus ir prekybą. Todėl visose valstybėse narėse svarbu įdiegti papil-domus elektros sistemos pajėgumus. Nacionalinių tinklų sujungimas ir papildomų jungčių statyba yra ekonominės integracijos dalis. Šis visai Europai svarbus tinklas padėtų įveikti vis dar fragmentuotų nacionalinių tinklų trūkumus.

TEN-E gairės, kurias Europos Taryba patvirtino 2006 m. liepos 24 d., yra svarbus politikos ins-trumentas, kuriantis veiksmingą vidaus energe-tikos rinką ir užtikrinantis energijos aprūpinimo saugumą, sujungiant nacionalines rinkas ir sti-prinant ryšius su trečiosiomis šalimis energetikos sektoriuje. Vis tampresniais ryšiais susietos regio-

ninės ir nacionalinės rinkos suteiktų vartotojams galimybę gauti geresnes paslaugas, didesnį įvairių energijos rūšių pasirinkimą už konkurencingas kainas. 2006 m. gairėse išryškėja trys pagrindiniai Europos energetikos politikos tikslai, būtent: dar-numas, konkurencingumas ir saugus aprūpinimas energija.

Šiuo metu visai Europai didžiausią iššūkį dėl ener-gijos gamybos iš atsinaujinančių energijos ište-klių kelia iš vėjo energijos pagamintos elektros, kurios ateityje vis daugiau turėtų būti gaminama jūros vėjo elektrinių parkuose, integracija į aukštos įtampos perdavimo tinklus ir į nutolusius energi-jos vartojimo centrus. Todėl siekiama paspartinti elektros sistemos jungčių statybą ir paskatinti pri-vačias investicijas šioje srityje.

1.2. dabartinė būklė ir perspektyvos

Remiantis naujausia Pasaulinės vėjo energetikos asociacijos (WWEA) ataskaita1, 2012 m. birželio mėn. pabaigoje pasauliniai vėjo energijos gamybos pajėgumai viršijo 270 GW, palyginus su 94 GW galia 2007 m. pabaigoje. Tai rodo, kad vėjo ener-getikos rinka nuolat auga. Nuo 2009 m. eksploa-tuojami pajėgumai pasaulyje didėja maždaug 40 GW per metus (159 GW 2009 m., 197 GW 2010 ir 237 GW 2011 m.). Didžiausios vėjo energetikos rin-kos išliko tos pačios – Kinija, JAV, Vokietija, Ispa-nija ir Indija kartu sudaro 74 proc. pasaulinių vėjo energijos gamybos pajėgumų.

1997 m. Europos Komisija baltojoje knygoje dėl atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo energijai gaminti nustatė, kad 2010 m. ES turėtų būti įrengta 40 000 GW galios vėjo elektrinių. Šis 1 http://www.wwindea.org/webimages/Half-year_

report_2012.pdf

12

1

Jūros vėJo ENErgEtikos Plėtros PErsPEktyvos PiEtryčių BaltiJoJE

tikslas buvo pasiektas dar 2005 metais ir penke-riais metais aplenkė nustatytą terminą. Vėjo ener-getikos pajėgumai Europoje išaugo nuo 86 GW

2010 m. iki 94 GW 2011 m., t. y. 11 proc. Didžiau-sios rinkos Europoje ir toliau išlieka Vokietija su 30 GW pajėgumais, Ispanija – 22 GW, Italija ir

kiausių rinkų, pvz., Rumunija (didesnis nei 4 000 proc. Augimas, bendra galia siekia 591 MW), Kro-atija (161 proc., 70 MW), Bulgarija (112 proc., 375 MW), Lietuva (69 proc., 154 MW), Lenkija (53 proc., 1,1 GW) ir Vengrija (47 proc., 295 MW).

Europa ir toliau išlaiko pirmaujančio žemyno po-ziciją jūros vėjo energetikos srityje. Čia įrengta 96 proc. vėjo elektrinių. 2010 m. jūros vėjo elektrinių galia siekė 2,9 GW (3,5 proc. Bendros įrengtos vėjo elektrinių galios). Tikimasi, kad 2020 m. bendra jūros vėjo elektrinių galia sieks 40 GW, o 2030 m. – 150 GW (1.1 lentelė). 2010 m. pabaigoje jūros vėjo elektrinės pagamino 10,6 Twh arba 5,8 proc. Visos vėjo elektrinių pagamintos energijos3. Spėjama, kad 2020 m. ir 2030 m. JVE sudarys atitinkamai apie 25 proc. Ir 49 proc. Bendros vėjo energetikos galios. Šiuo metu atviroje jūroje yra įrengta 1 371 vėjo elektrinė. 53 vėjo elektrinių parkų dešimtyje valstybių tinklo Europos vandenyse bendra galia siekia 3,8 GW4.3 EWEA, 2012. Green Growth - The impact of wind

energy on jobs and the economy. ISBN 978-2-930670-00-3

4 EWEA, 2012. The European offshore wind industry key 2011 trends and statistics.

Prancūzija – 7 GW, Jungtinė Karalystė – 6,5 GW ir Portugalija – 4,4 GW.

Europos vėjo energetikos rinka ketina ir toliau augti. Pasak WWEA2, iki 2020 m. Vokietijoje vėjo energetika sudarys 20–25 proc. Tiekiamos ener-gijos, o tai yra 150 TWh arba 45 GW elektros, pagamintos sausumoje esančių elektrinių, ir 10 GW – jūros vėjo elektrinių. Ispanijoje tikimasi, kad iki 2020 m. elektrinių įrengtoji galia sudarys 38 GW, įskaitant 370 MW mažų vėjo elektrinių ir 3 GW jūros vėjo elektrinių įrengtąją galią. Jungti-nė Karalystė, pirmaujanti pagal jūros vėjo išteklių panaudojimą visame pasaulyje, turi tikslą iki 2020 m. pasiekti, kad 15 GW energijos būtų pagaminta sausumos vėjo elektrinių, o 13 GW – jūros vėjo elektrinių. Italijoje nustatytas oficialus tikslas iki 2020 m. pasiekti, kad jos elektrinių įrengtoji galia būtų 12 680 MW, t. y., daugiau nei padvigubinti dabartinę įrengtąją galią. Lenkija tikisi iki 2020 m. pasiekti 8,6 GW įrengtąją galią.

Remiantis 2011 m. duomenimis, Rytų Europos valstybės yra tarp besiformuojančių ir dinamiš-2 http://www.wwindea.org/webimages/WorldWindEnergy

Report2011.pdf

1.1.lentelė. Vėjo elektrinių pajėgumai Europoje. Šaltinis: EWEA

[In GW] 2007 2008 2009 2010 2020 2030Sausumoje 55,4 63,2 73,0 81,4 190 250Jūroje 1,1 1,5 2,1 2,9 40 150

13

1

1. vėJo ENErgEtikos riNkos augiMas

vėJo ENErgEtikos

riNkos augiMas

Pateikta statistika rodo stulbinamą vėjo energe-tikos sektoriaus augimą, kuris nėra susijęs tik su vėjo elektrinių skaičiumi. Kaip nurodoma 2012 m. parengtoje EWEA ataskaitoje dėl „žaliojo“ au-gimo, 2010 m. vėjo energetikos sektorius (tiesio-giai ir netiesiogiai) sukūrė virš 32 mlrd. Eurų arba 0,26 proc. ES bendrojo vidaus produkto (BVP). Vėjo energetikos pramonė auga greičiau nei ES ekonomika. Tokia tendencija greičiausiai bus ma-toma bent du ateinančius dešimtmečius. Vėjo pramonė turi didelės įtakos kitiems ekonomikos sektoriams. Ji tapo susijusių pramonės šakų, pvz., elektros ir elektroninių įrenginių, metalo, IT, staty-bos medžiagų ir projektų, transporto ir logistikos, finansavimo ir draudimo, mokslinių tyrimų, turiz-

mo ir t. t., augimo varomoji jėga. Būtent šie eko-nomikos sektoriai netiesiogiai prisideda prie vėjo energetikos dalies ES BVP. Tiesioginį indėlį įneša investuotojai į vėjo energetiką, gamintojai ir kiti paslaugų teikėjai.

Užimtumas yra kitas svarbus rodiklis, rodantis vėjo energetikos rinkos potencialą. Vėjo energetikos pramonė sukuria virš 150 000 tiesioginių darbo vietų, dar 120 000 darbo vietų sukuria susiję sek-toriai. Nors toks netiesioginis užimtumas nuolatos didėja (5–8 proc. per metus nuo 2007 m.), tiesio-giai ir netiesiogiai sukurtų darbo vietų proporcija lieka tokia pati.


2. tarPtautiNės tEisės asPEktai

15

2

2. tarPtautiNės tEisės asPEktai

tarPtautiNės tEisės asPEktai

Pagrindinės nuostatos, reglamentuojančios inžine-rinių įrenginių statybą, eksploataciją ir naudojimą pakrantės valstybių išskirtinėse ekonominėse zo-nose yra apibrėžtos Jungtinų Tautų 1982 m. Jūrų teisės konvencijoje. Pagal šią konvenciją pakrantės valstybės naudojasi suverenitetu savo teritorinėje jūroje – zonoje iki 12 jūrmylių atstumu nuo kran-to. Išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ – iki 200 jūrmylių nuo kranto) pakrantės valstybė turi suve-renias teises saugoti ir valdyti gamtos išteklius bei kitaip tyrinėti ir eksploatuoti išskirtinę ekonominę zoną, pavyzdžiui, gaminti energiją vandens, srovių ir vėjo pagalba (56 straipsnis).

Konvencijos 60 straipsnis pakrantės valstybėms suteikia teisę išskirtinėje ekonominėje zonoje sta-tyti ir leisti bei reglamentuoti tam tikrų objektų statybą, eksploatavimą ir naudojimą:

• dirbtinių salų;• įrenginių ir statinių, jei tuo siekiama 56 straips-

nyje numatytų bei kitų ekonominių tikslų;• įrenginių ir statinių, kurie gali kliudyti išskir-

tinėje ekonominėje zonoje naudotis pakrantės valstybės teisėmis.

Visuotinė pareiga – saugoti ir išsaugoti jūros aplinką nustatyta XII konvencijos dalyje. Pagal šią dalį valstybės, pagal galimybes, kartu arba pavie-niui privalo imtis visų būtinų priemonių, siekiant išvengti, sumažinti ir kontroliuoti galimą jūros aplinkos teršimą iš bet kokio šaltinio, tam naudo-damos visas veiksmingiausias priemones kuriomis valstybės disponuoja. Valstybės privalo dėti visas pastangas, kad jų vykdoma jūros aplinkos apsau-gos politika būtų suderinta su kitomis valstybėmis (194.1). Priemonės, skirtos taršai mažinti ar jai išvengti, turi apimti visus jūros aplinkos teršimo šaltinius:

• teršimą iš kitų įrenginių ar įrengimų, eksplo-atuojamų jūros aplinkoje, visų pirma priemo-nėmis, kurios užkerta kelią avarijoms ir yra

taikomos avariniais atvejais, užtikrina jūroje atliekamų darbų saugą bei reglamentuoja tokių įrenginių ar įrengimų projektavimą, statybą, įrengimą, eksploatavimą ir darbuotojų kom-plektavimą (194.3d);

• priemones, būtinas saugoti ir išsaugoti retas ar pažeidžiamas ekosistemas, taip pat natūralią terpę nykstančioms ar pavojuje atsidūrusioms rūšims bei kitoms jūros gyvybės formoms, taip pat toms, kurioms gresia išnykimas (194.5).

Laivybos saugumo klausimai detalizuoti 60 straipsnyje, pagal kurį pakrantės valstybėms nu-statytos šios pagrindinės pareigos:

• bet kokie apleisti ar nenaudojami įrenginiai ir statiniai turi būti pašalinti, kad būtų galima už-tikrinti navigacijos saugumą (60.3);

• laivybos bei dirbtinių salų, įrenginių ir statinių saugumo užtikrinimui gali būti sukurtos pagrįs-to dydžio saugumo zonos aplink tokias dirbti-nes salas, įrenginius ir statinius (60.4);

• saugumo zonų plotį nustato pakrantės valstybė, atsižvelgdama į taikomus tarptautinius stan-dartus. Šios zonos turi būti tokios, kad atitik-tų dirbtinių salų, įrenginių ir statinių prigimtį bei funkcijas ir neviršytų 500 m atstumo aplink minėtus objektus, matuojant nuo kiekvieno jų išorinio krašto taško (60.5);

• dirbtinės salos, įrenginiai ir statiniai bei saugu-mo zonos aplink juos negali būti kuriami, jei tai galėtų trukdyti tarptautinei laivybai ypač svar-biais jūrų koridoriais (60.7).

Pakrantės valstybės taip pat privalo saugoti arche-ologinės ir istorinės vertės objektus, rastus jūroje (303). Jų iškėlimas iš dugno teritorinėje jūroje ir gretutinėje zonoje (24 jūrmylių atstumu nuo kran-to) be valstybės sutikimo, pagal šį straipsnį būtų „jos teritorijoje bei teritorinėje jūroje galiojan-čių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimas“. Šio straipsnio nuostatos nekeičia „savininkų, kurių ta-patybė gali būti nustatyta, teisių, gelbėjimo teisės


2

ar kitų jūrų teisės normų, taip pat įstatymų ir prak-tikos, susijusios su kultūriniais mainais“.

Prisijungusios prie Europos Sąjungos naujosios valstybės narės įsipareigojo veikti tam tikra kryp-timi elektros sektoriuje. Svarbiausios kryptys yra nubrėžtos šiuose dokumentuose:

• Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rin-kos bendrųjų taisyklių. Tai pagrindinis Euro-pos teisės aktas, užbaigiantis elektros energijos vidaus rinkos kūrimą, atskiriant perdavimo ir paskirstymo kainas bei akcentuojant nediskri-minuojančią prieigą prie perdavimo ar paskirs-tymo sistemų ir nedidelę koncentraciją rinkoje;

• Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1228/2003 dėl tarpvalstybinių elek-tros energijos mainų nustato elektros energi-jos perdavimo tarp valstybių narių taisykles.

Jis nusako pagrindinius tarifų nustatymo ir pajėgumų paskirstymo principus. Reglamento nuostatų taikymas yra privalomas;

• Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1364/2006/EB nustato gaires transeuropi-niams energetikos tinklams;

• Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2001/77/EB iškelia sąlygas, kad elektros, pa-gamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis sudarytų 22 proc. Nuo bendro elektros vartojimo. Tačiau ši užduotis naujoms valsty-bėms narėms yra ženkliai mažesnė;

• Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB nustato šiltnamio efektą sukelian-čių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje;

• 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją.

2. tarPtautiNės tEisės asPEktai 17


3. Jūros vėJo ElEktriNių tEchNiNės charaktEristikos


3 Jūros vėJo ElEktriNių tEchNiNės

charaktEristikos

Kuriant dabartinių JVE sistemų konstrukcijas buvo pasinaudota sausumoje statomų analogų pa-tirtimi. Tokios elektrinės jau daugiau kaip dešimt metų yra statomos sekliuose vandenyse. Pritaikius įvairiems gyliams ir geografinėms platumoms tin-kamas sistemas, jūros vėjo išteklių panaudojimo technologijos buvo išplėtotos iki didelės galios. Šiuo metu gaminama visa eilė didelių, jūros sąly-goms pritaikytų, vėjo elektrinių. Nors ilgalaikės jūros vėjo išteklių panaudojimo perspektyvos yra palankios, daug sunkumų iškyla sprendžiant vėjo elektrinių našumo, kvalifikuotų darbuotojų paren-gimo, tinkamo aptarnavimo (pvz., specialių laivų), poveikio vietos aplinkai, konkurencijos dėl vietos su kitais jūros plotų naudotojais, suderinamumo su Europos elektros tinklų infrastruktūra ir sau-gaus vėjo elektrinių prijungimo prie elektros tinklų problemas. Plėtojant technologijas naudojančias jūros vėją elektros energijai gaminti, didžiausias dėmesys yra skiriamas dviem aspektams:

• vėjo elektrinių galiai;• tvirtinimui prie jūros dugno.Vėjo energijos patrauklumo didėjimą sąlygoja to-bulėjanti gamyba ir mažėjančios vėjo elektrinių sąnaudos. Per pastaruosius 25 metus nomina-li elektrinių galia padidėjo nuo 30 kW iki 6 MW. Vėjaračio skersmuo padidėjo nuo 15 iki 115 m ir daugiau. Bokšto aukštis pasiekė 115 m ir didesnį aukštį.

Atsižvelgiant į vėjo greičio pasiskirstymo dėsnin-gumus jūroje, nėra būtina didinti elektrinės bokšto aukštį. Juolab, kad didesnės elektrinės sukelia di-desnių techninių problemų. Naujų elektrinių vėja-mačio vėjaračiai dažniausiai montuojami 90–95 m aukštyje, o vėjaračio menčių skersmuo siekia 140 m. Siekiant sumažinti vėjaračio ir menčių svorį, naudojamas kombinuotas anglies pluoštas. Dėl elektrinių priežiūros sunkumų ir didelių sąnaudų, elektrinės jūroje taip pat turi būti patikimesnės, ly-ginant su analogiškomis elektrinėmis sausumoje.

Šiuolaikinės elektrinės kompensuoja vėjo greičio pokyčius pasukdamos savo mentes. Be to, naudo-damos įvairius jutiklius jos nesunkiai prisitaiko prie skirtingo greičio vėjo gūsių, dėl kurių greitai keičiamas menčių kampas, siekiant sumažinti vėjo elektrinių susidėvėjimą. Šie jutikliai galėtų būti pa-prasti akcelerometrai, įmontuojami optinių skai-dulų jutikliai, kurie stebi menčių, reaguojančių į vėjo gūsius, formos pokyčius, ir, žvelgiant į ateitį, lazeriniai „radarai“, kurie leidžia elektrinei nu-matyti vėjo greičio pokyčius. Svarstant kokio tipo konstrukcijas pasirinkti – pastovaus ar kintamo greičio, vis dažniau pirmenybė teikiama kintamo greičio vėjo elektrinių konstrukcijoms.

3.1. Pamatai

Dar daugiau naujovių susiję su vėjo elektrinių tvir-tinimo prie jūros dugno sprendimais. Tiesioginio tvirtinimo prie dugno technologijos paprastai tai-komos seklios jūros sąlygomis (iki 50 m gylyje).

Dažniausiai išskiriami keli pagrindiniai pamatų tvirtinimo prie jūros dugno konstrukcijų tipai: ma-syvaus gelžbetonio pamatas, vienpolis, trikojis ir karkasinės (angl. jacket) atramos (3.1 pav.).

Galingus masyvaus gelžbetonio ir vienpolį pamatus lengva suprojektuoti, todėl jie dažnai pasirenkami iki 30 m gylio vandenyse. Vienpoliai pamatai sta-tomi smėlėtame grunte. Kadangi dėl mažo sverto peties ši konstrukcija negali išlaikyti didelių hori-zontalaus spaudimo jėgų, jos bendras atsparumas yra mažas.

Trikojės konstrukcijos dažniausiai statomos dides-niame nei 25 m gylyje. Šio tipo konstrukcija buvo sukurta Šiaurės jūros vietovei, kur jūros gylis siekia apie 40 m. Bendras trikojo pamato atsparumas gali būti palyginamas su karkasiniu pamatu, bet trikojį pamatą sudaro mažiau dalių, todėl jo statyba yra lengvesnė ir pigesnė.


3

Karkasinių atramų konstrukcijos pasižymi dideliu atsparumu ir maža konstrukcijos mase, todėl ge-riausiai tiktų statant jūros vėjo elektrines tose gi-lesnėse vietose, kur gylis siekia nuo 25 iki 50 m.

Žvelgiant dar toliau į ateitį, vėjo elektrinių įrengi-mui dar gilesnėse zonose numatoma naudoti plū-duriuojančias vėjo elektrines. Dėl plūduriuojančių konstrukcijų vėjo elektrines galima statyti praktiš-kai bet kurioje jūros vietoje. Tolstant nuo konti-nentinio šelfo, kuris gali būti keli šimtai kilometrų nuo kranto (Baltijos jūroje jis yra iki 150 km nuo pakrantės valstybių kranto), šie gyliai gali siekti 50 m. Toks gylis greičiausiai yra per didelis bokštams statyti. Ant plūduriuojančių platformų statomos jūros vėjo elektrinės teikia daug vilčių plėsti vėjo energetiką jūros rajonuose:

• didžiausią jūros akvatorijos dalį sudaro plotai kuriuose jūros gylis siekia 30–60 m, juose po-tencialiai gali būt įrengti vėjo elektrinių parkai;

• mažiau aplinkosaugos problemų, nėra vizualios taršos;

• geras mobilumas – visi vėjo elektrinių parkai gali būti pastatyti jūros rajone su geriausiomis ekonominėmis sąlygomis (vėjo elektrinės našu-mą lyginant su jos įrengimo ir priežiūros išlai-domis).

Paskaičiuota (šaltinis: DTU), kad 400–500 tonų sveriantys pamatai kainuoja 1,76–3,3 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, kad 5 MW bokštas kainuoja apie 13 mln. eurų, pamatams skiriama 14–25 proc. ben-drų investicijų.

3.1 pav. Galimi vėjo elektrinių parkų pamatų statybos variantai. Šaltinis: DTU.


3 Jūros vėJo

ElEktriNių tEchNiNės

charaktEristikos

3.2. Jungimas į e lektros perdavimo sistemą

Elektros energijos perdavimui iš jūros vėjo elek-trinių parkų naudojamos technologijos daugiausia priklauso nuo parko dydžio ir jo atstumo iki krante esančio prijungimo prie elektros tinklų taško. Ga-limi du jūros vėjo elektrinių parko prijungimo prie elektros sistemos būdai:

• Aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) kabeliais – tradicinė technologija, naudojama, kai elektra tiekiama ilga grandine (daugiau kaip 100 km), jūros vėjo elektrinių parkui prijungti naudojamas keitiklis, ir yra įrengtas sinchroni-nis kondensatorius.

• Aukštos įtampos kintamosios srovės (HVAC) kabeliais – energijos perdavimas 110 kV ir di-desnės įtampos elektros kabeliais 100 km ar didesniu atstumu. Pasirinkus didesnės įtampos perdavimą, gali atsirasti problemų dėl reakty-viosios galios generavimo kabelyje (stipri srovė įkrauna kabelį), padidėja tos galios kompensa-vimo poreikis.

HVDC perdavimas gali būti naudojamas visiems elektros perdavimo tinklams arba tik žemėje esančiai jos daliai. Pastaruoju atveju jūros vėjo elektrinių parko platformose nebereikia įrengti konvertavimo stoties. Pavyzdžiui, „HVDC Light“ sistemos 65 MW terminalas užima maždaug 800 m2 plotą. Nuolatinės srovės perdavimas naudojant „HVDC Light“ sistemą yra dviejų polių, todėl eli-minuojamas magnetinis laukas. Nuolatinės srovės kabeliai turi didesnę įtampos varžą ir ilgesnį tar-navimo laiką, lyginant su kintamos srovės kabe-liais. Be to, nuolatinės srovės perdavimo kabelis yra pigesnis. Tačiau perduodant nuolatine srove būna daugiau nuostolių. Atlikus 160 MW jūros vėjo elektrinių parkų tyrimą paaiškėjo, kad 55 km ilgio kabeliu perduodant nuolatinę srovę, jos nuos-

toliai sudaro iki 6 proc., o kintamąją srovę – 2 proc. „HVDC Light“ sistema leidžia pritaikyti įtampą ir reaktyviąją galią, o taip pat ji gali pagerinti elektros kokybę ir dinamines sistemos savybes. Papildomi įrenginiai, skirti kompensuoti nepastovią elektros energijos gamybą, taip pat tampa nereikalingi.

Mažas pajūrio zonoje įrengtų elektros tinklų pajė-gumas gali tapti ribojančiu veiksniu sparčiai jūros vėjo energetikos plėtrai. Norint didelius jūros vėjo elektrinių parkus prijungti prie elektros perdavimo sistemos, reikės išplėsti elektros tinklus ir padidin-ti jų pajėgumus.

Siekdamos integruotis į ES elektros sistemą, Balti-jos valstybės plėtoja tris pagrindines naujas jungia-mąsias linijas su Europos šalimis (3.2 pav.):

• Estija–Suomija („Estlink“, 350 MW, statyba baigta 2006 m. pabaigoje);

• Lietuva–Lenkija (1 000 MW, HVDC, ketinama baigti 2015 m.);

• Lietuva–Švedija (700 MW, HVDC, ketinama baigti 2015 m.).

„Estlink“ jungties povandeninis kabelis, jungian-tis Talino miesto pakraštyje esančią Harku 330 kV konvertavimo stotį ir netoli Helsinkio miesto esan-čią Espoo 440 kV konvertavimo stotį, pirmą kartą suvienijo Baltijos ir Šiaurės šalių elektros rinkas.

Elektros perdavimo sistemos operatorė AB „Lietu-vos energija“ (Lietuva) ir „PSE Operator“ (Lenkija) 2008 m. vasario 12 d. Varšuvoje pasirašė akcinin-kų sutartį dėl bendrojo kapitalo įmonės Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemoms sujungti. AB LITGRID (elektros perdavimo sistemos operatorė, atskirta nuo AB „Lietuvos energija“) ir „PSE Operator“ pa-gal sutartį priklausys po 50 proc. bendrosios įmo-nės akcijų kiekvienam. Elektros tinklų sujungimui reikės pastatyti 154 km ilgio aukštos įtampos (400 kV) dvigubos grandinės elektros perdavimo liniją nuo Alytaus (Lietuva) iki Elko (Ełk) miesto (Lenki-


3

3.2 pav. Šiuo metu veikiančių ir planuojamų įrengti elektros tinklų jungčių žemėlapis. Šaltinis: LE

NORDEL

Švedija

Norvegija

Suomija

Estija

RusijaLatvija

Lietuva

Baltarusija

Ukraina

Lenkija

Vokietija

Danija

Čekija

Integruotos ir NVS sistemos

UCTE CENTRAL

ESTLINK350 MW11.2006

Lietuva – Švedija 1000 MW

Lietuv – Lenkija 1000 MW


3 Jūros vėJo


charaktEristikos

ja) (3.3 pav.). Šį Lenkijos–Lietuvos tinklų sujungi-mo projektą ketinama baigti 2015 m.

Nutiesus jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų, būtų galima užbaigti Baltijos energetinį žiedą, kuris sujungtų Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos ir Lenkijos elektros tinklus. Taip Baltijos elektros tinklai būtų integruoti į ben-

drą Europos elektros rinką ir Elektros perdavimo koordinavimo sąjungos (EPKS) sistemą, o kartu aprūpintų elektros energija Lenkijos šiaurės rytų dalį.

AB „Lietuvos energija“ ir Švedijos elektros perda-vimo sistemos operatorė „Svenska Kraftnat“ 2008 m. vasario mėn. užbaigė galimybių studiją dėl elek-

3.3 pav. Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimo žemėlapis. Šaltinis: AB „Litgrid“, 2012


3

3.4 pav. Lietuvos ir Švedijos elektros tinklų sujungimo projektiniai metmenys. Šaltinis: AB „Litgrid“, 2012

tros jungčių tarp Lietuvos ir Švedijos elektros siste-mų statybos (3.4 pav.). „NordBalt“ projekto tikslas – sujungti Lietuvos ir Švedijos elektros energijos sistemas. Šios linijos apytikslis ilgis būtų 450 km, galia – 700 MW. Jungtį sudarytų aukštos įtampos nuolatinės srovės povandeniniai kabeliai ir kon-

vertavimo stotys Lietuvoje ir Švedijoje. Jungtį pla-nuojama paleisti 2015 m. gruodžio mėn.

Vienas iš perspektyviausių sprendinių, skirtų po-tencialių jūros vėjo elektrinių pagamintai elektros energijai perduoti yra transeuropiniai elektros tin-klai „Supergrid“ (3.5 pav.). Europos Komisija savo


3 Jūros vėJo


charaktEristikos

3.5 pav. Transeuropinio tinklo „Supergrid“ vizija. Šaltinis: Airtricity.

komunikate dėl energetikos politikos (patvirtintas 2007 m. balandžio mėn.) pateikė idėją Baltijos, Šiaurės ir Viduržemio jūrose įrengtus didelės ga-lios jūros vėjo elektrinių parkus sujungti 1 000 kV

HVDC elektros kabeliu. Šio sprendinio dėka jūros vėjo elektrinių parko galios veiksnys padidėtų 10–20 proc. Be to, tai leistų sujungti Europos elektros rinkas ir išplėstų prekybą elektros energija.


4. vėJo grEičio MataviMai ir aPliNkos tyriMai

274. vėJo grEičio MataviMai ir aPliNkos tyriMais

4vėJo grEičio MataviMai ir aPliNkos tyriMai

Prieš nuspręsdamas investuoti, bet kuris potenci-alus operatorius įvertins, kiek elektros energijos būtų galima pagaminti planuojamame rajone. Toks vertinimas grindžiamas vyraujančio vėjo matavi-mais ir pagal tai sudarytomis skirtingų gamintojų ir tipų elektrinėse gaminamos energijos kreivėmis. Gamintojas, savo ruožtu, siekdamas optimizuoti vėjo elektrines, analizuoja pagaminamos energijos kreives. Įrengtų vėjo elektrinių operatorius pagal energijos kreives tikrina, ar jos atitinka gamintojo nurodytus techninius duomenis.

Iki šiol duomenys apie vėją buvo sėkmingai renka-mi atliekant matavimus netoli vėjo elektrinių par-kų pastatytuose stacionariuose meteorologiniuose bokštuose. Daugeliu atvejų šie matavimai nesiekia elektrinės bokšto aukščio, nes padidinus stiebo aukštį, padidėja ir visos meteorologinės įrangos kaina. Kitas stacionarių matavimo bokštų trūku-mas yra tas, kad jie paprastai nesuteikia galimybės detaliai įvertinti vėjo savybių įvairiuose vėjo elek-trinių parko vietose. Galingesnių vėjo elektrinių atsiradimas padidino tikslių vėjo matavimų dides-niame aukštyje poreikį. Tai taip pat aktualu statant elektrines toliau nuo kranto ir dideliuose gyliuose. Tai dar labiau padidins vėjo elektrinių parkų įren-gimo sąnaudas susijusias su meteorologinių bokš-tų įrengimu. Šiuo atveju tobulas sprendimas būtų mobilus vėjo matavimo įrenginys. Su jo pagalba būtų galima išmatuoti į parką patenkančio vėjo rė-žimą, jo srautą už parko ribų įvairiuose aukščiuose, net gerokai virš aukščiausio jėgainės mentės taško. Kol kas mobilių meteorologinių stočių matmenys yra gerokai per dideli, tačiau toks nuotolinio mata-vimo įrenginys, užtikrinus pakankamą matavimų tikslumą, būtų patikimas sprendimas (Antoniou ir kt., 20065). Jūros vėjo elektrinių parkų vietų pa-

5 Antoniou I., Jørgensen H. E., Mikkelsen T., Frandsen S., Barthelmie R., Perstrup C., Hurtig M. Offshore wind profile measurements from remote sensing instruments, 2006

rinkimui didelę reikšmę gali turėti ne tik bendros taisyklės ir reglamentai, reguliuojantys jūros vėjo elektrinių parko projektavimą, bet ir vėjo sąlygos, kiti aplinkos komponentai bei poveikio aplinkai as-pektai.

Helsinkio konvencijos 7 straipsnis (Poveikio aplin-kai vertinimas) nustato: „Kai planuojamos veiklos, kurios gali sukelti žymų neigiamą poveikį Baltijos jūros rajono jūrinei aplinkai, poveikio aplinkai įvertinimas yra būtinas sutinkamai su tarptautine teise ar tarpvalstybinėmis taisyklėmis, taikomomis atsakingai Šaliai, tai ta Konvencijos Šalis infor-muoja Komisiją ir kitas Konvencijos Šalis, kurios gali būti paveiktos tarpvalstybinio poveikio Bal-tijos jūros baseine. Atsakinga Konvencijos Šalis konsultuojasi su bet kuria kita Konvencijos Šalimi, kuri gali patirti tokį tarpvalstybinį poveikį, jei kon-sultacijos yra privalomos pagal tarptautinę teisę ar tarpvalstybines taisykles, taikomas atsakingai Konvencijos Šaliai“.

Helsinkio komisijos rekomendacija 17/3 nustato planuojamos veiklos aplinkosauginės svarbos kri-terijus:

• Dydis: planuojamos veiklos mastas yra didelis tokiam veiklos tipui;

• Vieta: planuojamos veiklos vieta yra konvenci-jos rajone, arti tarptautinės sienos, arti ypatin-gai jautrios aplinkos ar svarbios teritorijos;

• Poveikis: planuojama veikla gali sutrikdyti na-tūralius hidrologinius (įskaitant nuosėdų per-našą), hidrocheminius ir biologinius (pvz., žuvų ir jūros žinduolių) režimus; gali lemti pavojingų medžiagų išsiskyrimą (eksploatacinį, avarinį).

Taigi, pagal Helsinkio konvenciją perspektyvių vėjo elektrinių parkų statyba greta kaimyninių


4

šalių jūros sienos yra galima pasikonsultavus su kaimyninės valstybės kompetentingomis institu-cijomis. Analogiški reikalavimai taip pat nustaty-ti ir Konvencijoje dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (ESPOO konvencija, 19916).

Lietuva ir Lenkija perkėlė SPAV, PAV, Buveinių ir Paukščių direktyvų reikalavimus į nacionalinę tei-sę, tačiau jos netaikomos Rusijai, kadangi ji nėra ES narė. Reikėtų pažymėti, kad SPAV turėtų būti atliktas prieš PAV. Strateginis pagrindinių progra-mų ar planų poveikio aplinkai vertinimas atlieka-mas siekiant nustatyti planuojamos veiklos įvairių alternatyvų poveikį aplinkai. Vėjo elektrinių jūroje atveju tai gali apimti planuojamų vietų jėgainių parkams vertinimą dėl jų tinkamumo tolimesniam vystymui. Tai gali būti pagrindas priimant sprendi-mą ir pasirenkant konkrečią parko vietą. SPAV yra naudingas įrankis leidimus išduodančioms institu-cijoms ir veiklos iniciatoriams. Jis sudaro sąlygas nustatyti potencialias plėtros vietas, identifikuoti galimą poveikį, sutaupo laiko, lėšų ir kt.

PAV paprastai yra taikomas detaliam planuojamos ūkinės veiklos projektų vertinimui. Jis yra privalo-mas, vertinant didelės apimties ES projektų povei-kį aplinkai. Vėjo elektrinių jūroje atveju PAV apima atskiro parko statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimą. Foninė jūros aplinkos būklė dar prieš statybą taip pat turėtų būti įvertinta. PAV kontekste turi būti nustatyta, aprašyta ir įvertinta tiesioginė ir netiesioginė planuojamos veiklos įtaka aplinkai, pateikti duomenys, reikalingi sprendimų priėmimui. Saugomų vertybių ir jų jautrumo są-

6 http://www.unece.org/environmental-policy/treaties/environmental-impact-assessment/about-us/espoo-convention.html

veika su jūros vėjo elektrinių parko poveikio veiks-niais ne tik parodo, kokios saugomos vertybės gali nukentėti priimant sprendimą. Ši poveikių sąveika gali tapti pagrindu nesuteikti leidimo vėjo elektri-nių parkų statybai, todėl ją būtina nuodugniai iša-nalizuoti poveikio aplinkai studijoje.

Tiesiogiai su sprendimų priėmimu dėl parkų plė-tros susijusios sąveikos būtų šios:

• jūros paukščių išstūmimas, trikdymas ar susi-dūrimai su statomomis ir eksploatuojamomis vėjo elektrinėmis;

• migruojančių paukščių susidūrimai ar nukry-pimas nuo migracijos kelių dėl vėjo elektrinių statybos ir eksploatacijos;

• jūros žinduolių išstūmimas arba pakenkimas jiems dėl triukšmo statybos ir eksploatacijos metu;

• pakenkimai jūros faunai dėl nuosėdų dispersi-jos, vibracijos ir elektromagnetinių laukų;

• sutinkamų (būdingų) žuvų rūšių pasikeitimas dėl naujų buveinių atsiradimo (kietas dirbtinis pamatas, konstrukcijos);

• žala bentosinėms bendrijoms dėl užstatymo, nuosėdų kaitos bei kietų dirbtinių pamatų, konstrukcijų atsiradimo;

• poveikis vandens stratifikacijai, ypač Baltijos jūroje;

• vizualus poveikis gamtovaizdžiui;• jūros tarša dėl susidūrimo su laivu.

Pagal planuojamų jūros vėjo elektrinių parkų sta-tybos sprendimų priėmimo procese nustatytas

294. vėJo grEičio MataviMai ir aPliNkos tyriMais

4vėJo grEičio MataviMai

ir aPliNkos tyriMai

poveikių sąveikas, konkrečių jūros ekosistemų pa-blogėjimo įvertinimui reikia žinių kaip apie speci-finius poveikio faktorius, taip ir apie jūros aplinkos saugomų gyvų ir negyvų vertybių, esančių nagrinė-jamame rajone, savybes. Informacija apie esamas aplinkos vertybes bei jų įvertinimas yra būtinos iš-samios poveikio prognozės sąlygos.

Formaliam SPAV procedūrų taikymui dėl vėjo elek-trinių parkų vystymo reikia, kad tai būtų oficialus planas ar programa. Tai turi nuspręsti atitinkamos valdžios institucijos. Kol kas turima nedaug infor-macijos apie SPAV procedūras ir metodologiją.


5. vėJo ENErgEtikos Plėtros PErsPEktyvos liEtuvoJE

31

5


vėJo ENErgEtikos Plėtros PErsPEktyvos

liEtuvoJE

5.1. Jūros vėjo energetikos pažanga lietuvoje

Norvegijos elektros bendrovei „Nord Trondelag Electricity Board“ padedant, Lietuvos vėjo energe-tikos rinka atsirado dar 1993 m. Nuo tada sausu-moje buvo įrengta nemažai vėjo elektrinių. Pirmieji bandymai ištirti jūros potencialą buvo 2006–2008 m., Lietuvos vėjo energetikų asociacijai, Strategi-nės savivaldos institutui ir Klaipėdos universite-to Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo

institutui įgyvendinant INTERREG IIIa projektą „POWER – Jūros vėjo energetikos vystymo pers-pektyvos Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos Kaliningra-do srities jūrinėse teritorijose“. Atlikta galimybių studija parodė, kad Lietuvos IEZ ir teritoriniuose vandenyse 20–40 m gylyje būtų galima įrengti vėjo elektrinių parkus, kurių bendra galia siektų 1 GW (5.1 pav.).

Jūros vėjo energetikos vystymo vizija remiasi išsa-mia esančios teisinės sistemos ir kliūčių analize bei jūros erdvės naudojimo ir nacionalinių institucijų nustatytų JVE tikslų įvertinimu. JVE galimybes

5.1 pav. 2008 m. JVE plėtrai numatyti rajonai


5

aiškiai suprato potencialūs investuotojai, inves-tuojantys į greitai besivystančią rinką. Tam buvo parengti trys poveikio aplinkai vertinimai, kurių metu įvertintos ne tik POWER projekto metu nu-statytos, bet ir kelios papildomos vietos. Tačiau dėl formalių netikslumų ir naujiems įrenginiams jūro-je nepakankamos teisinės bazės, projektai nebuvo galutinai patvirtinti ir iki šiol nė vienas neįgyven-dintas.

Dėl atsinaujinančios energijos poreikio ir didelio investuotojų ir tyrėjų spaudimo laikytis ES įsi-pareigojimų 2011 m. gegužės mėn. buvo priim-tas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Šio įstatymo vienas straips-nis yra specialiai skirtas jūros vėjo energijai. An-

trasis svarbus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsipareigojimas yra iki 2013 m. sausio 1 d. parengti JVE vystymo, aukcionų ir pagamintos elektros su-pirkimo kainų reguliavimo sistemą, kuri paskatin-tų jūros vėjo elektrinių parkų planavimą ir plataus masto tyrimus.

Kitas esminis žingsnis yra sudaryti galimybes per-eiti nuo JVE vizijos prie realaus jos įgyvendinimo – 2012 m. Aplinkos ministerijos inicijuotas strate-ginis sprendimas papildyti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą jūrinių teritorijų dalimi. Projektui vadovaujantis Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas sudarė konsorciu-mą su profesionaliais projektuotojais, kartografais

5.2 pav. JVE plėtrai numatyti rajonai ir projektai pagal PAV, 2012 m.

33

5


vėJo ENErgEtikos

Plėtros PErsPEktyvos

liEtuvoJE

ir mokslininkais, kurie suteikė profesinių žinių apie jūros erdvėje esančią ir planuojamą struktūrą. Šalia kitų jūros išteklių, integruoto planavimo pro-ceso metu buvo sudarytas vėjo kaip potencialaus atsinaujinančios energijos išteklio žemėlapis (5.2 pav.). Šis žemėlapis leidžia nustatyti konkrečius prioritetus konkretiems jūros rajonams, kuriuose JVE vystymas turėtų didžiausios ekonominės ver-tės ir mažiausią poveikį ekosistemai. Planą numa-toma baigti 2013 m. lapkričio 1 d.

Pramonė įrodė esanti pasirengusi patenkinti au-gančios rinkos poreikius. Vienas iš gerosios prak-tikos pavyzdžių – Vakarų Baltijos laivų statykla, jau dabar gaminanti vėjo elektrinių pamatus ir elektros pastotę JVE projektams. Ji taip pat pasta-tė vėjo elektrinių parko atviroje jūroje įrengimui ir aptarnavimui skirtą laivą „Windlift1“ (šiuo metu jis dirba Šiaurės jūroje).

5.2. Potencial ios jūros vėjo elektrinių parkų išdėstymo vietos

Renkantis tinkamiausią vietą jūros vėjo elektrinių parko statybai, būtina atsižvelgti į tam tikras būti-nas sąlygas:

• jūros gylį. Techniškai pagrįstas gylis yra 50 m;• vėjo greitį. Modeliavimo duomenys prieš fakti-

nius (metinius) matavimus pasirinktoje vietoje;• jūros dugno geologiją. Jūros dugno geologinė

struktūra, optimali pamatų įrengimui ir kabelių tiesimui;

• perdavimo tinklus. Atstumas nuo kranto ir iki jo, esančios pastotės, esančių ir suplanuotų elektros linijų galia;

• dabartinį ir planuojamą jūros erdvės naudoji-mą;

• esantį gamtos paveldą ir išteklius;• ekonominės veiklos apribojimus (rezervuotas

zonas ir vystymui pavojingas vietas).Atsižvelgiant į šias sąlygas, buvo nustatytos 6 po-tencialios zonos jūros vėjo energetikai vystyti Lie-tuvos IEZ (5.3 pav.).

Pagal naujus tyrimus gyliuose iki 50 metrų gali būti įrengta 1201 vėjo turbina, kurių suminė galia sudarytų 7206 MW.

Pagrindinės nustatytų teritorijų charakteristikos pateikiamos toliau esančioje lentelėje.

Nustatytos teritorijost1 t2 t3 t4 t5 t6

atstumas nuo kranto / iki kranto, km 25-59 5-15 15-26 2,5-25 2,3-45 83-97

Plotas, km2 677 113 64 70 225 62Jūros gylis, m 20-50 20-30 30-40 20-40 20-50 50 vidutinis metinis vėjo greitis, m/s 9-9,5 8,5-9,3 8,7-9,3 8,7-9 8,5-9,3 >9,5vėjo elektrinių skaičius (vėjaratis Ø 107–120)

845-671 140-112 79-63 87-69 281-224 78-62


5

5.3. vėjo elektrinių pri jungimo prie elektros perdavimo t inklų alternatyvos

Lietuvos elektros tinklus valdo dvi bendro-vės – elektros perdavimo tinklų operatorius AB „LITGRID“ ir elektros skirstomųjų tinklų opera-torius AB „LESTO“.

AB „LITGRID“ valdo elektros

srautus Lietuvoje ir užtikrina stabilų nacionali-

nės elektros sistemos veikimą. Ji taip pat atsako už Lietuvos elektros rinkos integraciją ir vystymą bei elektros perdavimo tinklų plėtrą – strateginius elektros jungčių su Švedija ir Lenkija projektus. AB „LESTO“ atsako už elektros skirstymą visoje Lietu-vos teritorijoje žemos ir vidutinės įtampos linijo-mis bei tinklų techninę priežiūrą.

Tinklų sistema vakarinėje Lietuvos dalyje, palei pakrantę, yra tinkamiausia vieta jūros vėjo elektri-nių parkų prijungimui prie 110 kV galios elektros

5.3 pav. Jūros naudojimas ir potencialios JVE teritorijos

5

5. vėJo ENErgEtikos Plėtros PErsPEktyvos liEtuvoJE 35

vėJo ENErgEtikos


liEtuvoJE

5.4 pav. Lietuvos elektros energetikos sistemos 330–110 kV tinklų plėtros planas 2012–2021 m., AB „Litgrid“, 2012


5

tinklų (raudonos linijos) (5.2 pav.). Tinkamiausios 110 kV pastotės yra Nidoje, Palangoje ir Šventojo-je. 330 kV galios tinklai (žalios linijos) yra išsidės-tę toli nuo kranto, ir šiuo metu dar tiesiami (žalia punktyrinė linija). Tik Klaipėdos 330 kV pastotė galėtų būti panaudota jūros įrenginių prijungimui prie elektros perdavimo tinklų. Tiesą sakant, ši pastotė taip pat bus panaudota šiuo metu tiesiamai „NordBalt“ jungčiai (violetinė punktyrinė linija), jungsiančiai Lietuvos ir Švedijos elektros tinklus.

Atsižvelgiant į dabartinę situaciją ir tinklų plėtros projektus, galimi keli vėjo elektrinių parkų jūroje jungimo į šalies elektros perdavimo tinklus spren-diniai – dezintegruotas, integruotas ir transbaltijos jungimas.

Dezintegruotas sprendinys (5.5 pav.) siūlo jungti atskirai kiekvieną jūros vėjo elektrinių parką. Bet kurio regiono prijungimas prie sausumos tinklo ir vienos iš pastočių (Nidoje, Palangoje, Šventojoje ar Klaipėdoje) būtų planuojamas atskirai nuo kitų projektų. Viena vertus, dezintegruotas jungimas neatitinka Baltijos jūros regiono strateginio tikslo

vystyti organizuotos jūrinės infrastruktūros plė-tros koridorius (kabelius ir vamzdynus), kita ver-tus – kol Lietuva neturi jūros akvatorijos plano, dezintegruotas jungimas ir jungties planavimas yra vienintelė svarstytina galimybė.

Kombinuotas jungimas (5.6 pav.) – jungtinis kelių parkų jungimas, kai nepriklausomi jūros vėjo elek-trinių parkai prijungiami prie vienos jūrinės pas-totės, kuri, savo ruožtu, povandeniniu koridoriumi (pvz., koridoriumi, esančiu „NordBalt“ trasoje) yra prijungta prie sausumo tinklo. Statyti jūrinius koridorius taip pat yra vienas iš sprendinių, papil-dant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį pla-ną jūrinių teritorijų dalimi.

Transbaltijos prisijungimo galimybė užtikrina, kad jūros vėjo elektrinių parkuose gaminama energija būtų perduodama tarptautiniu mastu (parduoda-ma) per regioninius ar globalius tinklus, taip inte-gruojant jungiančius jūros vėjo elektrinių parkus į kaimyninės šalys ir su kitomis Baltijos jūros regio-no elektros rinkomis.

37

5


vėJo ENErgEtikos


liEtuvoJE

5.5 pav. Dezintegruoto potencialių JVE parkų prijungimo pagrindinė schema


5

5.6 pav. Kombinuoto potencialių JVE parkų prijungimo pagrindinė schema

39

5


vėJo ENErgEtikos


liEtuvoJE

5.4. teisinė bazė

Atskirų normatyvinių dokumentų, reglamentuo-jančių vėjo elektrinių, kabelių jūroje projektavimo, statybos, eksploatacijos darbus, nėra parengta. Tam tikri techniniai duomenys dėl vėjo elektrinių prijungimo yra nustatyti tik Vėjo elektrinių prijun-gimo prie Lietuvos elektros energetikos sistemos techninėse taisyklėse (Ūkio ministro 2004-04-06 įsakymas Nr. 4-102) ir Elektros energijos vartotojų, gamintojų, energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tai-syklėse (Ūkio ministro 2006-07-12 įsakymas Nr. 4-272)

Iki 20 m gylio priekrantės juostoje statinių ir įrenginių statybą reglamentuoja Pajūrio juostos, Statybos ir Saugomų teritorijų įstatymai. Toliau esančių statinių ir įrenginių statybą reglamentuo-ja Jūros aplinkos apsaugos ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymai (toliau – PAV įstatymas). Statant didesniame nei 20 m gylyje rei-kia gauti Aplinkos ministerijos sutikimą. Tačiau Aplinkos ministerija nėra nustačiusi tokio sutiki-mo suteikimo tvarkos.

Kiti svarbūs techniniai standartai:

1. LST EN 61000-3-6 Elektromagnetinis suderi-namumas (EMC). 3 dalis. Ribos. 6 skyrius. (IEC 61000-3-6);

2. LST EN 61000-3-7 Elektromagnetinis suderi-namumas (EMC). 3 dalis. Ribos. 7 skyrius. (IEC 6100-3-7);

3. LST EN 61400-11 Vėjo turbinų generatorių sis-temos. 11 dalis. Akustinio triukšmo matavimo metodai. (IEC 61400-11);

4. LST EN 61400-12-1 Vėjo turbinos. 12-1 dalis. Elektrą gaminančių vėjo turbinų galios charak-teristikų matavimai (IEC 61400-12-1:2005);

5. LST EN 61400-21 Vėjo turbinos. 21 dalis. Prie tinklo prijungtų vėjo turbinų elektros energijos kokybės charakteristikų matavimas ir vertini-mas (IEC 61400-21:2008);

6. LST EN 61400-22 Vėjo turbinos. 22 dalis. Ati-tikties tikrinimas ir sertifikavimas (IEC 61400-22:2010);

7. LST EN 61400-24 Vėjo turbinos. 24 dalis. Ap-sauga nuo žaibo (IEC 61400-24:2010);

8. LST EN 60870-5-101 Nuotolinio valdymo įrenginiai ir sistemos. 5-101 dalis. Perdavimo protokolai. Pagrindinių nuotolinio valdymo už-davinių standartas (IEC 60870-5-101:2003);

9. LST EN 60870-5-104 Nuotolinio valdymo įren-giniai ir sistemos. 5–104 dalis. Perdavimo pro-tokolai. Tinklo prieiga dėl IEC 60870-5-101, naudojant standartinius transportinius profi-lius (IEC 60870-5-104:2000);

10. LST EN 50160 Viešųjų skirstomųjų tinklų tie-kiamos elektros įtampinės charakteristikos;

11. LST 1567:1999 Bendrųjų žemosios įtam-pos elektros tiekimo tinklų vardinės įtampos (HD 472 S1).

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu esanti Lietuvos teisinė ir administracinė sistema neteikia paramos bei nesiima iniciatyvų vėjo energetikos vystymui jūroje.

Pagal esamus teisės aktus ir dabartinę jūros vėjo elektrinių parko įrengimo leidimo išdavimo prakti-ką, leidimas statybai susideda iš dviejų etapų:

I. PAV studija;

II. leidimas statybai (susideda iš techninio projek-to ir statybos plano).


5

5.5. Poveikio aplinkai vertinimas

Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą (to-liau – PAV įstatymas7) ir Lietuvos Respublikos jū-ros aplinkos apsaugos įstatymą8, PAV studija yra privaloma pirmame planuojamos ūkinės veiklos etape. PAV procedūroms pradėti leidimo nerei-kia, tačiau potencialus investuotojas turi prisiimti komercinę riziką ir visas susijusias išlaidas. PAV studija turi būti rengiama vadovaujantis Aplin-kos ministro įsakymu Nr. 406 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos (vėjo elektrinių įrengimo) poveikio aplinkai vertinimo rekomendacijų R 44-03 patvir-tinimo“. Planuojant įrenginių jūroje statybą, daug dėmesio turi būti skiriama laivybos saugumui ir re-agavimui į taršos nafta incidentus. Taip pat reikia įvertinti galimas išlaidas, skirtas finansinėms kom-pensacijoms žvejams už prarastus sugavimus bei žuvų išteklių nuostolius. Klaipėdos regiono aplin-kos apsaugos departamentas yra PAV ataskaitą vertinanti ir sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos (teigiamą ar neigiamą) priimanti atsakinga institucija.

Jei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departa-mentas, išnagrinėjęs PAV studiją bei PAV subjektų išvadas, priima teigiamą sprendimą, galima pra-dėti antro etapo procedūras statybos leidimui gau-ti. Pirmiausiai turi būti parengtas vėjo elektrinių parko techninis projektas. Prieš pradedant rengti techninį projektą, reikia gauti projektavimo tech-ninių sąlygų sąvadą. Kadangi vėjo elektrinių stie-bas yra aukštesnis nei 15 m, šie statiniai priskiriami ypatingiems statiniams. Jų projektavimas ir staty-ba turi būti atliekami vadovaujantis Statybos įsta-

7 Lietuvos Respublikos Seimas, 2005-06-21 įstatymas Nr. X-258.

8 Lietuvos Respublikos Seimas, 1997-11-13 įstatymo Nr. VIII-512 45 ir 48 str.

tymo9 reikalavimais ir STR „Ypatingi statiniai“10. Parengtas techninis projektas turi būti ekspertų teigiamai įvertintas ir tik po to patvirtinamas. Vė-liau išduodamas leidimas statybai. Statoma pagal parengtą statybos planą.

Preliminariai buvo įvertintas visų 6 potencialių zonų jūros vėjo energetikai vystyti poveikis skirtin-giems gamtos komponentams: geologinėms sąly-goms, buveinėms jūros dugne, žuvims, paukščiams ir susijusioms saugomoms teritorijoms, vizualiai taršai. Taip pat buvo įvertintas jų poveikis skirtin-gai ekonominei veiklai, įskaitant laivybai, žuvinin-kystei, gramzdinimui ir mineraliniams ištekliams, inžinerinei infrastruktūrai.

Geologinės sąlygos. Galimas neigiamas povei-kis jūros dugno vientisumui. T2, T4 ir T5 zonose pastatyti JVE įrenginiai turėtų tik vietinį poveikį sedimentaciniams procesams ir dugno nuosėdų formavimuisi. Toks poveikis pasireikštų dėl pa-kitusių sąlygų (srovių, nuosėdų migracijos, kau-pimosi ir erozijos dugne). Visose zonose pamatai prasiskverbtų pro visą kvartero storymę į prekvar-tero sluoksnius arba liktų kietuosiuose kvartero sluoksniuose. Inžinerinės–geologinės sąlygos pa-matų įrenginiams yra palankios.

Buveinės jūros dugne. JVE parko pamatų vietoje gali būti sunaikintos dugno buveinės. Statybų metu padidėjęs vandens drumstumas turėtų neigia-mą poveikį dugno organizmams, tačiau pastačius pamatus atsirastų antrinių buveinių struktūros. Daugelyje pasirinktų zonų nėra reikšmingų dugno buveinių. Vienintelė T2 zona ribojasi su svarbiais rifais.

Žuvys. Triukšmas ir vibracija statybų metu gali iš-gąsdinti žuvis arba turėti joms fizinį poveikį. Dėl padidėjusio vandens drumstumo gali pasunkėti maitinimosi sąlygos, o pastatytų pamatų vietoje

9 Žin. 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-359710 Žin., 2002, Nr. 43-1639

41

5


vėJo ENErgEtikos


liEtuvoJE

apskritai dingti žuvų maitinimo šaltinis. Teigiamą poveikį turėtų turėti jėgainės eksploatavimo metu išaugęs potencialių maitinimosi objektų kiekis ir naujos nerštavietės atsiradimas. T1, T3 ir T6 zo-nose nenumatytas joks poveikis žuvų migracijai ir neršimui. T2, T4 ir T5 zonos yra netoli svarbių žuvų migracijos kelių ir nerštaviečių.

Paukščiai. Tikėtina, kad didžiausią poveikį pajus migruojantys ir žiemojantys paukščiai. Statybų metu netiesioginį poveikį gali turėti žuvų, kaip maitinimosi šaltinio, išbaidymas. Jūros vėjo elek-trinėms pradėjus veikti, paukščiai gali atsitrenk-ti į elektrines. Tik T3 ir T4 zonos yra atokiau nuo paukščiams svarbių teritorijų, T1 ir T6 – iš dalies sutampa su „Natura 2000“ tinklo plėtrai skirtomis tyrimo teritorijomis, o T2 ir T5 – iš dalies sutampa su paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis.

Saugomos teritorijos. Galimas poveikis saugomam paveldui, todėl šiai sričiai būtinas ypatingas dėme-sys. Tik T4 ir T5 zonos ribojasi su Kuršių nerijos nacionaliniu parku. Kitos zonos yra atokiau nuo saugomų teritorijų.

Grunto gramzdinimas ir mineraliniai ištekliai. Bū-tina atsižvelgti į smėlio ir naftos išteklius, nes jie konkuruoja dėl tos pačios jūros erdvės. Tik T1 zona sutampa su potencialiomis naftos gamybos vieto-mis. Tačiau ši informacija nėra tiksli, kol nebus tin-kamai ištirti esantys ištekliai.

Inžinerinė infrastruktūra. Inžinerinė infrastruk-tūra vaidina svarbų vaidmenį planuojant pamatų dėjimo ir kabelių tiesimo vietas. Vėjo elektrinių įrengimo ir kabelių tiesimo planus gali riboti ka-belių saugos zonos. Visos pasirinktos zonos yra toli nuo povandeninių kabelių ir vamzdynų. Tik T1 ker-ta neaiškios kilmės kabeliai.

Laivyba. Jūros vėjo elektrinių parkai turi būti sta-tomi saugiu atstumu nuo laivybos juostų, reidų ir inkaraviečių. T5 ir T6 zonos yra toli nuo pagrindi-nių laivybos koridorių, todėl neturi jokios įtakos laivybai. Visos kitos zonos yra toli, bet ribojasi su svarbiais laivybos koridoriais, todėl reikia įrengti tinkamas buferines (saugos) zonas.


6. vėJo ENErgEtikos Plėtros PErsPEktyvos lENkiJoJE


6vėJo ENErgEtikos Plėtros PErsPEktyvos

lENkiJoJE

6.1. Jūros vėjo energetikos sektoriaus plėtra lenkijoje

2011 m. Lenkijos teisės aktai buvo iš esmės pa-keisti, suteikiant stimulą jūros vėjo energetikos sektoriaus plėtrai Lenkijoje. 2011 m. birželio mėn. Lenkijos Parlamento priimtos Lenkijos jūros rajo-nų ir jūros administravimo įstatymo pataisos už-degė žalią šviesą prašymų išduoti leidimus jūros vėjo elektrinių parkams statyti teikimui. Naujoji įstatymo redakcija sumažino kliūtis, kurios buvo sukurtos siekiant išnaudoti naftos ir dujų išteklius jūroje. Pagrindinės pataisos yra susijusios su sta-tinių jūroje eksploatavimo trukme, kuri dabar yra 30 metų su galimybe pratęsti dar 20 metų (anks-čiau buvo 5 metai), ir leidimo dėl vietos išdavimo mokesčio sąlygomis. Pirminėje įstatymo redakci-joje buvo reikalaujama iš karto sumokėti mokestį, kurio vertė yra 1 proc. bendros investavimo išlai-dų sumos. Naujoje redakcijoje numatyta galimybė sumokėti mokestį per 4 kartus, priklausomai nuo projekto etapo. Tik 10 proc. mokesčio turi būti su-mokėta priėmus sprendimą dėl vietos.

Šiuo metu investuotojai, aktyviai veikiantys at-sinaujinančių išteklių sektoriuje, laukia, kol bus parengtas Atsinaujinančių energijos išteklių įstaty-mas, kuriame turėtų būti nustatyti nauji atsinauji-nančios energijos projektų paramos mechanizmai. Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros Lenkijoje paramos sistema apibrėžiama Energetikos įstaty-me. Ji taip pat paremta žaliųjų sertifikatų schema. Lyginant su dabartine sistema, naujoje įstatymo redakcijoje pristatoma schema, kai paramos lygis priklauso nuo technologijos ir „korekcinio koefici-ento“. Koeficientai veikia kaip mechanizmas, lei-džiantis išdėstyti technologijas pagal prioritetus. Koeficiento svoris lemia, kiek žaliųjų sertifikatų

išduodama 1 MWh elektros, pagamintos iš atsi-naujinančių išteklių. Šiuo metu galutinė įstatymo redakcija yra rengiama. Tikimasi, kad Lenkijos Parlamentas priims įstatymą ne anksčiau kaip 2013 m. pabaigoje. Atsinaujinančių išteklių įstaty-mas sulaukė prieštaringų nuomonių dėl koeficien-to svorio konkrečioms technologijoms ir paramos laikotarpio, kuris tikimasi, kad bus 15 metų.

6.2. Jūros vėjo elektrinių parko vystymą reglamentuojančios procedūros

Jūros vėjo elektrinių parkų statybą Lenkijos iš-skirtinėje ekonominėje zonoje reglamentuoja pa-grindiniai teisės aktai, apibrėžiantys investavimo procesus, įskaitant Statybos įstatymą ir Įstatymą dėl prieigos prie informacijos apie aplinką, jos ap-saugą ir poveikio aplinkai vertinimą (kuris dažnai vadinamas PAV įstatymu). Tačiau pagrindinis tei-sės aktas, leidžiantis bet kokią statybą jūroje, yra Jūros rajonų įstatymas. Formalią tvarką sudaro šie pagrindiniai žingsniai:

• vietos leidimo (leidimo statyti ir eksploatuoti dirbtines salas, statinius ir įrenginius) išdavimo tvarka;

• aplinkosaugos leidimo išdavimo tvarka;• leidimo sujungti išdavimo tvarka;• sprendimo dėl povandeninių kabelių tiesimo ir

priežiūros išdavimo tvarka;• aplinkosaugos leidimo eksporto kabeliui išdavi-

mo tvarka;• vėjo išteklių analizė (įskaitant būtinas formalias

procedūras);• tinklų jungties vietos sausumoje leidimo išda-

vimo tvarka;


6

• statinių jūroje ir sausumoje statybos leidimo iš-davimo tvarka;

• lengvatos elektros gamybai iš atsinaujinančių išteklių suteikimo tvarka;

• jūros vėjo elektrinių parko paleidimas.

Administracinė tvarka, pagal kurią išduodamas vietos leidimas (oficialiai vadinamas leidimu staty-ti ir eksploatuoti dirbtines salas, statinius ir įrengi-nius Lenkijos jūros rajone), yra nustatyta Lenkijos jūros rajonų ir jūros administravimo įstatyme (ofi-cialus žurnalas, 2003.153.1502, su pakeitimais).

Vietos leidimus išduoda Lenkijos transporto, sta-tybos ir jūros ūkio ministras. Jeigu yra jūros ra-jonų akvatorijos valdymo planas, leidimą išduoda atitinkamos Jūros rajono tarnybos direktorius. Šis leidimas reikalingas jūros vėjo elektrinių par-ko statyboms. Perdavimo kabelių tiesimui reikia kito administracinio sprendimo dėl povandeninių kabelių ir vamzdynų tiesimo ir priežiūros Lenkijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Kabelių ir vamz-dynų, kertančių vidaus jūros vandenis ir teritorinę jūrą, atveju sprendimą priima atitinkamos Jūros rajono tarnybos direktorius.

Vietos leidimo išdavimo administracinė tvarka vykdoma konkurso būdu. Investuotojui pateikus paraišką, Ministerija paskelbia kvietimą teikti ki-tas paraiškas dėl to paties, pirmojoje paraiškoje nurodyto, sklypo. Be kita ko, kvietime pateikiama ši informacija:

• sklypo vieta, nurodyta geografinėmis koordina-tėmis;

• sklypo paviršius;• svarbiausi atrankos kriterijai.

Kitoms paraiškoms taikomi vertinimo kriterijai:

• kaip planuotos investicijos atitinka jūrų vidaus vandenų akvatorijos valdymo planą arba, jeigu tokio plano nėra, paraiškoje nurodyto rajono

tinkamumą naudoti nurodytoms funkcijoms. Kriterijus patenkinamas, jeigu gaunamas mi-nisterijų, atsakingų už ekonomiką, kultūrą, nacionalinį paveldą, žemės ūkį ir kaimo plėtrą, aplinką, vidaus reikalus ir administraciją, gyny-bą, teigiamas įvertinimas.

• pasiūlyti leidimo galiojimo terminai, įskaitant planuojamų investicijų pradžią, pabaigą ir pa-naudojimą;

• finansiniai ištekliai, kurių reikia avansiniam mokesčiui, kuris sudaro 10 proc. bendros mo-kesčio sumos, sumokėti per 90 dienų nuo vietos leidimo įsigaliojimo;

• suplanuotų investicijų finansavimas, įskaitant nuosavą kapitalą, kreditus, paskolas ir siūlomą bendrąjį finansavimą iš viešųjų fondų;

• investuotojų gebėjimai užtikrinti žmogiškuo-sius išteklius, techninę ir logistinę bazę supla-nuotoms investicijoms įgyvendinti;

• suplanuotų investicijų prisidėjimas prie ES ir nacionalinių sektorinių politikos sričių įgyven-dinimo. Ministerija įvardija investicijų finansa-vimą kaip svarbiausią atrankos kriterijų.

Prieš išduodant leidimą, savo įvertinimus pateikia Kultūros ir nacionalinio palikimo, Žemės ūkio ir kaimo plėtros, Aplinkos, Vidaus reikalų ir admi-nistracijos bei Gynybos ministerijos. Ministerijos pateikia savo įvertinimus per 90 dienų nuo prašy-mo gavimo.

Ministerija gali atsisakyti išduoti vietos leidimą, jeigu tokio leidimo išdavimas gali kelti pavojų:

• jūros ištekliams ir aplinkai;• nacionaliniam ūkiui;• valstybės gynybai ir saugumui;• jūrų eismo saugai;• žuvininkystės jūroje saugai;• oro eismo saugai;• povandeniniam archeologiniam palikimui;• jūros dugno mineralinių išteklių ir Žemės vi-

daus tyrimų, tyrinėjimų ir panaudojimo saugai.


6vėJo ENErgEtikos


lENkiJoJE

Ministerija yra atsisakiusi išduoti vietos leidimus daugiau kaip 20 investuotojų. Pagrindinė tokio atsisakymo priežastis yra neigiamas Aplinkos, Že-mės ūkio ir kaimo plėtros bei Gynybos ministerijų vertinimai, kuriuose teigiama, kad vėjo elektrinių statyba ir eksploatavimas gali pakenkti žuvinin-kystei jūroje arba povandeniniams mineraliniams ištekliams.

6.3. Potencial ios jūros vėjo elektrinių parkų išdėstymo vietos

Naujoje įstatymo redakcijoje įvardijami rajonai, kuriuose galima statyti jūros vėjo elektrinių par-kus. Jame taip pat nustatyta, kad tokių parkų ne-galima statyti vidaus vandenyse ir 12 jūrmylių nuo kranto, todėl vienintelė vieta, kur jas leidžiama sta-tyti yra Lenkijos išskirtinė ekonominė zona (IEZ).

Čia jūros vėjo elektrinių parkams skirta teritorija užima 3 500 km2, tačiau dėl įvairių techninių apri-bojimų sumažėja iki 2 000 km2. Atsižvelgiant į vėjo elektrinių išdėstymo tankį, Lenkijos IEZ techninis potencialas yra 10 GW. Jis gali keistis priklausomai nuo vėjo elektrinių įdėstymo tankio.

Lenkijos transporto, statybos ir jūros ūkio minis-terija paskelbė žemėlapį, kuriame pažymėtos Len-kijos IEZ teritorijoje esantys rajonai, tinkami jūros

vėjo elektrinių parkams statyti. Į šiuos plotus iš dalies patenka „Natura 2000“ tinklui priklausan-tys jūrų rajonai, išsidėstę Slupsko (Słupsk) duburio šiaurės ir šiaurės rytų dalyje, pietų centrinio dubu-rio pietinėje ir pietvakarių dalyje ir Pomeranijos įlankos rytinio krašto šiaurinėje dalyje.

Lenkijos transporto, statybos ir jūros ūkio minis-terija, atsakinga už vietos leidimų išdavimą, gavo 65 paraiškas. Iki 2013 m. kovo mėn. devyniolika prašymų buvo patenkinta, už 7 leidimus – visiš-kai sumokėta. Ministerija neskelbia informacijos apie išduotus leidimus, jų gavėjus ar kitų duomenų apie sklypus, kuriuose planuojamos investicijos. Šiuo metu pateikiama tik pagrindinė informaci-ja apie planuojamus jūros vėjo elektrinių parkus. Tam tikri duomenys, pvz., vėjo elektrinių skaičius ar tankis, gauti iš koeficientų ir prielaidų dėl vėjo elektrinių galios. Daroma prielaida, kad įrengiamų vėjo elektrinių galia bus ne mažesnė kaip 5 MW. Toliau esančioje lentelėje pateikiami duomenys apie kelis potencialius projektus.

6.4. Pri jungimo prie elektros t inklo gal imybės

Pirmieji planuojami jūros vėjo elektrinių parkai Lenkijoje turėtų būti pastatyti dešimtmečio pabai-goje. Jie greičiausiai bus atskirai jūra ir sausuma jungiami prie tinklo mazgų Żarnowiec, Wierzbięcin

6.1. lentelė. JVE plotai kuriems pateiktos lokalizacijos priskyrimo paraiškos

investuotojas sklypo plotas [km2] Planuojama galia [MW] vėjo elektrinių skaičius„kulczyk investments“ 152,53 1500 300„kulczyk investments“ 120 1200 240„PgE“ 108,19 900 180„PgE“ 189,35 1500 300„PgE“ 130,78 1050 210„PkN orlEN“ 131,08 1200 240„dEME“ 49,38 200 40


6

ir Dunowoir. Iki šiol elektros perdavimo tinklų ope-ratorius suteikė investuotojams du leidimus jung-tis – 1,2 GW „Kulczyk Investments“ ir 1 GW „PGE“. Tačiau toliau vystant jūros vėjo elektrinių parkus Lenkijos IEZ, bus būtina užtikrinti elektros perda-vimą. Aplinkos apribojimai, t. y. rajonai, įtraukti į „Natura 2000“ tinklą ir užimantys didelę Lenkijos pakrantės dalį, gali pakenkti naujų jungčių jūra ir sausuma plėtrai.

„BIG Invest Group“ bendradarbiaujant su Lenkijos jūros vėjo energetikos organizacija parengta kon-cepcija dėl Lenkijos jūros vėjo energijos tinklų šiuo metu svarstoma su nacionaliniu elektros perdavi-mo tinklų operatoriumi ir kitais suinteresuotaisiais subjektais. Pagal šią koncepciją vėjo elektrinių parkai, kurie turėtų būti statomi Lenkijos IEZ, yra prijungiami ir toliau integruojami su „NordBalt“ povandeniais elektros kabeliais, jungiančiais Šve-

diją ir Lietuvą. „NordBalt“, kaip ir „SwePol Link 2“, elektros kabelio tiesimas turėtų baigtis 2015 m. In-tegracija su Europos tinklais galėtų pagerinti Len-kijos elektros perdavimo tinklų funkcionalumą.

Pagrindiniai sistemos elementai yra jūrų centrai, palengvinantys energijos perdavimą iš jūros vėjo elektrinių parkų į sausumą ir tuo pat metu vei-kiantys kaip pagrindinių jungčių mazgai, integruo-jantys tarptautines ir vidaus perdavimo sistemų jungtis; integruotos jūros ir sausumos jungtys, jungiančios jūrų centrus ir veikiančios kaip bendra energijos perdavimo infrastruktūra; tarptautinių ir vietos sistemų jungtys, įskaitant HVDC tarptautinę jungtį su „NordBalt“ kabeliu, jungtį prie Vokietijos ir Danijos sistemos bei kabelius, kurie jungia jūrų centrus ir palengvina energijos perdavimą įvairio-mis kryptimis nacionalinės elektros perdavimo sis-temoje ir tarptautiniu mastu.

6.1 pav. Lenkijos jūros vėjo energijos tinklų koncepcija iki 2030 m.


6

47

vėJo ENErgEtikos


lENkiJoJE

6.5. Poveikio aplinkai vertinimas

Aplinkosaugos leidimas yra svarbus administ-racinis sprendimas, kurio reikia kreipiantis dėl statybos leidimo. Aplinkosaugos leidimo išdavi-mo tvarka nustatyta Įstatyme dėl prieigos prie informacijos apie aplinką, jos apsaugą ir poveikio aplinkai vertinimą. Proceso eiga priklauso nuo in-vesticijos rūšies:

a visada neigiamas poveikis aplinkai;

b potencialiai neigiamas poveikis aplinkai.

Investicijos, kurios visada turi neigiamą povei-kį aplinkai ir galimai neigiamą poveikį aplinkai, apibrėžtos Ministrų Tarybos nutarime (oficialus žurnalas, 2004.257.2573). Anksčiau investicijos, kurios turi neigiamą poveikį aplinkai, apėmė vėjo elektrinių parkus, kurių galia yra daugiau kaip 100 MW. Tokiu atveju buvo taikoma PAV procedūra ir rengiama PAV ataskaita. Nepaisant to, esant sudė-tingiems projektams investuotojai kreipiasi į atitin-kamas institucijas (pakrančių regionų (Gdansko ir Ščecino) aplinkosaugos regioninius direktoratus), kurios nusprendžia, ar reikia rengti PAV ataskaitą, pateikia rekomendacijas dėl ataskaitos apimties ir stebėsenos metodų.

Remiantis dabartine investuotojų į JVE patirtimi, PAV ataskaitos ir stebėsena apima šiuos aspektus:

• hidrologinės sąlygos;• hidrocheminės sąlygos;• jūros dugnas;• mineraliniai ištekliai;• nuosėdos;• akustinis fonas;• bentosinės bendrijos;• ichtiofauna;• jūros žinduoliai;• šikšnosparniai;• jūrų paukščiai ir migruojantys paukščiai;• archeologija;• kraštovaizdis;• kiti jūros rajonų naudotojai (laivyba, aviacija,

žuvininkystė).

Stebėsenos laikotarpis trunka nuo 13 iki 18 mė-nesių, o rezultatai galioja 4 metus. Jeigu aplinko-saugos leidimas neišduodamas per 4 metus nuo stebėsenos nutraukimo, gali reikėti atlikti papildo-mą metinę stebėseną.


7. JūriNės vėJo ENErgEtikos Plėtros ĮraNkiai: Jūros akvatoriJos PlaNaviMas


7JūriNės vėJo

ENErgEtikos Plėtros ĮraNkiai: Jūros

akvatoriJos PlaNaviMas

7. Jūrinės vėjo energetikos plėtros įrankiai: jūros akvatorijos planavimas

Jūros vėjo energetikos rinkos plėtra priklauso nuo vėjo išteklių, jūros aplinkos ir žmogiškųjų veiksnių, siejamų su kita veikla jūroje. Siekiant tinkamai nu-statyti potencialias vietas jūros vėjo elektrinių par-kams, reikia išanalizuoti dabartinį jūros erdvės panaudojimą ir vyraujančias aplinkos sąlygas. Nustatant kitus jūros erdvės naudotojus, toliau išvardyti aspektai buvo įvardyti, kaip potencialiai prieštaraujantys vėjo elektrinių statymui:

laivybos maršrutai. Akivaizdu, kad vėjo elek-trines, kaip papildomą kliūtį saugiai laivybai, būti-na planuoti už pagrindinių laivybos maršrutų, taip išvengiant eismo spūsčių ir susidūrimo rizikos;

Povandeniniai įrenginiai. Statant pamatus ir tiesiant kabelius taip pat būtina atsižvelgti į jūros dugne esančius įrenginius. Kabeliai turi būti tiesia-mi lygiagrečiai arba virš esančių vamzdynų;

karinių pratybų vietos. Šios vietos užima ne-mažą vidaus ir teritorinių vandenų, labiausiai tinkančių atsinaujinančios energijos plėtrai, dalį, tačiau ankstyvoje planavimo stadijoje į jas atsi-žvelgti negalima. Nėra jokios oficialios laivyno strategijos, kurioje būtų apibrėžta, kurias vietas reikia aplenkti ir kodėl. Laivynas turėtų iniciatyviai dalyvauti planavimo procedūrose nuo pradžių, o ne tik reaguoti, kaip iki šiol;

žvejyba. Žvejyba tinklais turi būti draudžiama vėjo elektrinių parko teritorijoje ir kabelių, jun-giančių parką su sausuma, saugos zonose. Kelios iš vietų, kurios labiausiai tinka atsinaujinančios energijos gamybai, taip pat yra labai žuvingos, to-dėl reikia pagalvoti apie kompensacijas. Ilgainiui

vėjo elektrinės gali sukurti tinkamas sąlygas žuvų veisimui ir netgi marikultūrai;

saugomos teritorijos. Svarbiausia laikytis „Natura 2000“ teritorijoms taikomų apribojimų. Dažniausiai pasitaikanti problema yra paukščių trikdymas ir mirštamumas nuo susidūrimų, tačiau patikimų duomenų apie tai nėra. Ta pati problema yra aktuali ir jūros žinduoliams;

kultūros paveldas. Liekanų ar gyvenviečių sta-tinių jūroje nėra pakankamai daug. Todėl tai gali tapti kliūtimi, tik rengiant konkrečių vietų deta-liuosius jūros planus;

rekreacija. Pagrindinės problemos yra jūros kraštovaizdžio blogėjimas ir pramoginė navigacija;

Mineralų gavyba. Smėlio / žvyro (ar gintaro) gavyba vėjo elektrinių parke yra techniškai sudė-tingas procesas, kuris gali kelti didelį pavojų parko įrenginiams. Vienintelis sprendimas yra rengiant jūros naudojimo strateginius planus nustatyti, ku-rios jūros erdvės ekonominio panaudojimo formos yra prioritetinės. Naftos ir dujų gavybos atveju konfliktai nėra tokie akivaizdūs, nes šiuolaikinės technologijos leidžia išgauti šiuos išteklius iš po vėjo elektrinių.

Jūros vėjo energetika yra labai sparčiai Baltijos jūroje plėtojama veikla, kuriai reikia jūros erdvės, būtina turėti tinkamų žinių, kaip ir kur statyti nau-jus įrenginius. Viena vertus, jūros atsinaujinančioji energetika konkuruoja su tradiciniu jūros panau-dojimu, kita vertus, būtent JVE paskatino JAP pro-ceso atsiradimą daugelyje Baltijos jūros regiono valstybių. Kiekviena nauja ir vystoma veikla suku-ria tam tikrą spaudimą jūros ekosistemai. Didėjant spaudimui, didėja poreikis produktyviai, efektyviai ir koordinuotai valdyti jūros erdvę ne tik naciona-liniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu. JAP metodai nacionaliniame lygmenyje turi atitikti tarptautinę perspektyvą ir atvirkščiai. Tik taip bus užtikrintas tinkamas sprendimų priėmimo ir planavimo pro-cesas. Europos Komisija labai remia tarpvalstybi-


7

nį bendradarbiavimą JAP srityje, tačiau neaišku, kaip tą pasiekti. Nacionalinės JAP iniciatyvos nėra pakankamai integruotos į tarptautinį kontekstą, o BJR valstybės paprastai neturi pakankamo pagrin-do, kuris skatintų bendradarbiavimą ateityje. Eu-ropos Komisija turi ribotas galimybes tai pakeisti: savanoriškos gairės, skatinančios tarpvalstybinį bendradarbiavimą; individualių regionų projektų ir iniciatyvų rėmimas; JAP ekspertų darbo gru-pių sudarymas; netgi JAP direktyvos, kuri sukurtų bendradarbiavimo pagrindą, priėmimas.

Apskritai Pietų Baltijos jūroje nėra daug vietos JVE zonavimui, išskyrus Vokietiją, Daniją ir Švediją. Danijoje jūros atsinaujinančių energijos išteklių zonavimas jau pradėtas, bet anaiptol nebaigtas. Švedijoje 2009 m. kovo mėn. priimtas Nuoseklios jūrų politikos įstatymas tapo teisiniu pagrindu at-sinaujinančios energetikos plėtrai jos teritorinėje jūroje ir IEZ. Pietų Baltijos jūroje daugelis valsty-bių neturi išsamaus JAP. Šiame regione nėra jokio integruoto jūros akvatorijos planavimo, išskyrus Vokietijoje, kuri turi integruotą JAP politiką, ir Lenkijoje, kur Jūros rajonų ir jūros administravi-mo įstatymas numato jūros akvatorijos planavimą nuo 2003 m.

Nuo 2012 m. Lietuva rengiasi papildyti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą jūrinių te-ritorijų dalimi. Šis JAP procesui svarbus žingsnis

bus oficialiai žengtas artimiausiais metais. Naujai įsteigta Švedijos valstybinė jūrų aplinkos ir van-dens valdymo agentūra rūpinasi programos ir pla-no parengimu. Valstybės agentūrų ir savivaldybių padedama agentūra vadovauja JAP darbui. Jūros akvatorijos planas turėtų būti parengtas trims ra-jonams: Botnijos įlankai, Baltijos jūrai, Skagerakui ir Kategatui.

JAP yra būtina sėkmingos plėtros jūroje sąlyga. Tvari plėtra ir JVE augimas regione priklauso nuo to, kaip gerai koordinuojami įvairūs su JAP susiję aspektai, įskaitant laiko planavimą, sausumos ir jūros tinklų infrastruktūrą, duomenų formatus ir prieinamumą, tyrimų metodologiją ir pastangas, bei kaip įgyvendinamos kelios valdymo priemo-nės, įskaitant leidimų išdavimą. Akivaizdu, kad daugiašaliai JAP metodai ir tarpvalstybinis koordi-navimas suteikia jūros vėjo energetikai papildomo produktyvumo. Tai sumažintų planavimo riziką gamintojams (suinteresuotųjų pusių įsitraukimas į procesą mažina konfliktus nuo pradinio planavi-mo etapo); suteiktų daugiau galimybių vėjo parkų išdėstymui (moksliškai pagrįstas jūros erdvės sky-rimas JVE parkui ir tinklams); sumažėtų išlaidos dėl bendros infrastruktūros; sumažėtų įrenginių poveikis aplinkai ir padidėtų jų ekonominis pro-duktyvumas.



išvados ir rEkoMENdaciJos

53išvados ir rEkoMENdaciJos

išvados ir rEkoMENdaciJos

Šis vadovas buvo parengtas remiantis kiek daugiau nei dvejų metų ekspertų darbu realizuojant ES kai-mynystės programos projektą „Vėjo energijos plė-tros Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos jūros rajonuose perspektyvos-POWER“ bei kiek daugiau nei trejų metų darbu prie Pietų Baltijos programos projekto SB-OFFER – „Pietų Baltijos jūros vėjo energetikos regionai“, kurį įgyvendino tarptautinis konsorciu-mas, siekiantis pradėti tam tikras jūros vėjo ener-getikos veiklas. POWER projekto rezultatai aiškiai rodo, jog vėjo generuojamos elektros energijos PR Baltijos jūroje vystymas yra ekonomiškai ir tech-niškai įmanomas. Nepaisant šiuo metu esančių trukdymų ir netikrumo, investicijų į naują veiklos sritį rizika, kurią gali sau prisiimti potencialus in-vestuotojas, gali atsipirkti. Santykinai vangus pie-tryčių Baltijos jūrinės akvatorijos naudojimas bei tuo pat metu stebimas aktyvus atsinaujinančios energetikos skatinimas ES mastu (žr. neseniai pri-imtą Klimato paktą), kartu sudaro labai palankias sąlygas tokio tipo ūkinės veiklos vystymosi jūroje pradžiai. Tačiau, šių svarbių projektų įgyvendini-mui reikalingi dideli pakeitimai teisiniame ir admi-nistraciniame lygmenyje.

Siekiant nustatyti aiškią tvarką jūros vėjo energeti-kai plėtoti, būtina sukurti:

- „vieno langelio“ sistemą, t. y. sudaryti elek-tros iš AEĮ gamintojams / investuotojams ga-limybę kreiptis tik į vieną oficialią instituciją, sprendžiant visus administracinius ir teisinius klausimus pagal aiškias ir supaprastintas pro-cedūras, pvz., skiriant vieną instituciją, atsakin-gą už leidimų išdavimą;

- atviros rinkos sąlygas, t. y. konkursų organiza-vimo tvarką tam, kad įgyvendinami projektai būtų vertinami ir atrenkami pagal iš anksto pa-rengtas tikslias konkurso sąlygas ir kriterijus. Taip pat reikia parengti vėjo elektrinių parkams skirtų sklypų įteisinimo tvarką.

Parengus dokumentus / rekomendacijas dėl aplin-kos būklės stebėjimo, geologinio-geofizinio ploto ištyrimo, o taip pat laivybos saugumo, avarijų li-kvidavimo klausimais, specialias projektavimo ir statybos sąlygas ir t. t., būtų žymiai pagreitinta ir supaprastinta leidimų išdavimo tvarka.

Tolimesniame etape svarbus PAV ir SPAV doku-mentų parengimas siekiant įvertinti jūros vėjo elektrinių parkų statybos, įrengimo ir eksploata-vimo metu daromą poveikį jūros aplinkai. Ši in-formacija turėtų būt naudojama kaip pagrindas priimant tolimesnius sprendimus dėl projektų įgy-vendinimo ir leidimų išdavimo. Dėl savo didesnės apimties JVE planavimo metu atliekamas SPAV.

SPAV metodiką reikia tobulinti. Prioritetas turėtų būti skiriamas standartų, skirtų su projektais su-sijusiems tyrimams, pvz., aplinkosaugos stebėjimo programų SPAV ir (arba) PAV nustatymui (tyri-mų trukmė, kritinių vietų skaičius, tyrimo stotys, steigiamos aplinkosaugos ir kitiems techniniams duomenims, pavyzdžiui, apie laivybą, hidromete-orologiją, pradinių tyrimų metodą ir dažnumą ir pan., rinkti), detalizavimui ir suderinimui su kom-petentingomis institucijomis. Koordinuotas aplin-kos stebėsenos ir techninių duomenų rinkimas sutaupytų laiko ir išlaidų, susijusias su potencialių vietų vertinimu. Rekomendacijos ir nurodymai turėtų būti rengiami ir vėjo elektrinių parkų pro-jektavimo tikslais, pvz., nustatant geologinių-ge-ofizinių tyrimų apimtis ir detalumą, o taip pat ir techninių-konstrukcinių parametrų standartus.

Kita svarbi projekto išvada – būtina neatidėliojant pradėti integruoto jūros akvatorijos planavimo dar-bus, planuojant jūros vėjo elektrinių parkų vietas. Kol kas tik Lenkija yra pristačiusi jūros akvatorijos planavimo dokumentų rengimo teisinę bazę, kuri taip pat turi būti tobulinama. POWER projektas buvo svarbus žingsnis pristatant jūros akvatorijos planavimo principus. Pavyzdžiui, siekiant apsau-


goti jūros gamtinius išteklius ir aplinką bei ypa-tingą ekologinę ir strateginę vertę turinčius jūros rajonus, produktyviausi žvejybos rajonai, saugo-mos ir „NATURA 2000“ teritorijos buvo traktuo-jamos kaip netinkamos jūros vėjo elektrinių parkų statybai. Taip pat buvos siekiama išvengti konflik-tų su kitais jūros naudotojais ir parkų vietos nebu-vo parenkamos arti laivybos kelių, inkaraviečių ir uostų akvatorijų. Nuo pat pradžios turi įsitraukti specialistai ir visuomenės atstovai. Pietryčių Balti-jos regiono šalių didžiausias iššūkis – kuriant gerai veikiančią teisinę bazę ir institucinius mechaniz-mus įgyvendinant integruoto jūros akvatorijos pla-navimo principus. Lenkijoje ir Lietuvoje šio plano parengimą skatina ES bendroji jūros politika ir Mėlynosios knygos veiksmų planas. HELCOM pa-rengta Bendroji jūros erdvės planavimo koncepcija (angl. „Broad Maritime Spatial Planning“ concept) turi įtakos visoms Baltijos valstybėms, įskaitant ir Rusiją. Bendros Baltijos jūros vizijos kūrimas iš suderintų Baltijos jūros regiono valstybių vystymo planų yra vienas iš svarbiausių veiksmų, užtikri-nant integruotą jūros erdvės naudojimo planavi-mą. Tokia tarptautinė vizija (bendrasis akvatorijos planas) yra būtina, renkantis saugią ir ekonomiškai

tinkamą vietą jūros vėjo elektrinių parkams ir jų įrenginiams, ypač energijos perdavimo tinklams.

Tarptautinis bendradarbiavimas elektros ener-gijos tiekimo ir tinklų optimizavimo klausimais taip pat reikalingas, eliminuojant vieną iš esminių trukdančių veiksnių – šiuo metu esančius elektros energijos tinklų trūkumus. Nepaisant esamų ir planuojamų energijos jungčių tarp Baltijos regiono šalių, naujos investicijos į tinklų modernizavimą yra būtinos. Planuojant naujus elektros perdavimo tinklus, privaloma inicijuoti techninių ir ekonomi-nių galimybių studijas, ypatingą dėmesį skiriant Transeuropinio energijos perdavimo tinklo jūroje („Supergrid“ koncepcija) išvystymui šiame Baltijos jūros regione, taip padidinant planuojamų JVE efektyvumą.

Pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas turi būti numatytas rengiamose arba tikslinamose naciona-linėse vėjo energetikos plėtros programose ir stra-tegijose.

INTERREG IVA projektas Pietų Baltijos jūros vėjo energetikos regionai (South Baltic OFF.E.R)www.southbaltic-offshore.eu

Klaipėdos universitetas

Jūros vėjo energetikos plėtros perspektyvos pietryčių BaltijojeSudarė Nerijus Blažauskas, Marcin Włodarski, Stasys Paulauskas

Klaipėda, 2013SL 1335. 2013 04 17. Apimtis 7 sąl. sp. l. Tiražas 350 egz. Klaipėdos universitetas, Herkaus Manto g. 84, 92294 KlaipėdaTel. +370 398 846, www.corpi.ku.lt

Documents

Jūros vėjo energetikos plėtros - South Baltic Offshore ... · PDF fileJungimas į elektros perdavimo sistem ... Vieninga rinka reiškia viltį, kad energi-jos gamyba ir perdavimo