1

K r a š t o a p s a u g o s m i n i s t r ė

a t a s k a i t a2 0 0 8 – 2 0 1 2

2 3

I. Veikla Vyriausybėje

2008 m. įvykę rinkimai ir žmonių sprendimas lėmė, kad pirmą kartą gyve-nime tapau Vyriausybės nare, atsakinga už krašto apsaugą, todėl didžiąją dalį savo, kaip politikės, darbo laiko privalė-jau skirti šiai sričiai. seime likau dirbti nacionalinio saugumo ir gynybos komi-tete, todėl darbas jame ir Vyriausybėje buvo labai susijęs.

šiai Vyriausybei teko ypač sunkus laikotarpis. tik pradėjus dirbti paaiškėjo tikroji ekonominė ir finansinė padėtis. pagrindinis krizės smūgis teko kaip tik 2009 m. pradžiai, o 2009–2010 m. buvo patys sunkiausi. Lietuva, kaip ir kitos Baltijos valstybės, ekonominį sunkmetį patyrė visu smarkumu. Lietuvoje ekono-mikos augimas 2009 m. krito beveik 15 proc. bendrojo vidaus produkto (BVp). Kaimyninėje Estijoje ekonomikos nuos-mukis siekė 14,3 proc., o Latvijoje – 17,7 proc. tačiau šiandien ramia sąžine galiu pasakyti, kad ši Vyriausybė padarė

viską, ką galėjo, kad kiek įmanoma la-biau sušvelnintų krizės poveikį Lietuvai ir jos žmonėms. Dabar tai lengva įrodyti, matant procesus, vykstančius graikijo-je ir kitose pietų Europos valstybėse, laiku nežengusiose reikalingų žingsnių, kuriuos žengėme mes. tai jos turi da-ryti šiandien, tačiau dar skausmingiau, tempdamos paskui save į ilgalaikį nuos-mukį ir visą likusią Europą.

pasaulio šalys labai vertina andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės veiksmus. 2011 m. Lietuvos ekonomika buvo viena iš sparčiausiai atsigaunan-čių tarp Europos sąjungos šalių, praėju-siais metais pavyko sumažinti nedarbą (2011 m. nedarbas siekė 15,4 proc. – tai 2,4 proc. mažiau nei 2010-aisiais).

norėčiau padėkoti visiems žmonėms, skambučiais, laiškais parėmusiems mus tuo nelengvu metu. Buvo be galo svar-bu pajusti Jūsų, suprantančių situacijos rimtumą, paramą.

galynėdamiesi su krize ir ją įveikę, turėjome užsibrėžę ir kitų labai svarbių tikslų. Vienas svarbiausių, kurio siekti Lietuva privalės ir po rinkimų, – tai ener-getinis saugumas. Jeigu šiandien neiš-spręsime problemų, susijusių su mūsų visiška energetine priklausomybe nuo vieno šaltinio, t. y. rusijos, ateityje gali iškilti pavojus mūsų valstybingumui, ne-priklausomybei. todėl naujos atominės elektrinės statyba ir elektros tinklų su-jungimas su Europos tinklais (primenu, kad iki šiol Lietuvos elektros tinklai su-jungti su rusijos tinklais), suskystintųjų dujų terminalo statyba, žaliosios ener-getikos plėtra – patys svarbiausi darbai, kuriuos mūsų karta privalo atlikti, kad mūsų vaikai gyventų iš tikrųjų nepri-klausomoje Lietuvoje, o dujų kainos pri-klausytų nuo rinkos – ne nuo Kremliaus užgaidų.

mūsų Vyriausybei ir man skaidrumas buvo vienas svarbiausių prioritetų. šis ministrų kabinetas aktyviai kovojo su šešėline ekonomika, valstybė pradėjo valytis ir stiprėti, daugelyje sričių – nuo energetikos, ekonomikos iki teisėsau-gos – valstybės institucijos pradėjo kilti iš sąstingio ir pagaliau pradėjo ryžtingai ginti visuomenės interesus.

tad noriu Jums papasakoti, kokius darbus dirbau krašto apsaugos siste-moje, – ne tik papasakoti, bet ir pateikti konkrečių pavyzdžių. „Tikrai daugiau dalykų padarytume, jei nelaikytume jų neįmanomais.“ (Chrétien Malesherbes)

4 5

Ekonomikos nuosmukis lėmė, kad biudžeto išlaidas teko mažinti drastiš-kai, – krašto apsauga taip pat buvo ne išimtis. nuo 2008 iki 2011 m. finansa-vimas šalies gynybai sumažėjo 376,6 mln. Lt. atitinkamai gynybos išlaidų procentinė dalis nuo BVp per šį laiko-tarpį sumažėjo iki 0,8 proc., o mūsų įsi-pareigojimas nato skirti 2 proc. nuo BVp kol kas tėra siekiamybė, kuri, tikiu, ateityje taps realybe. 2011 ir 2012-aisiais metais pavyko išlaikyti tą patį finansavimo lygį.

pavyko pakeisti kariuomenės strateginę kryptį

Krašto apsaugos sistema yra nauja struktūra, sukurta nepriklausomoje Lie-tuvoje. Džiaugiuosi, kad man teko dirb-ti su motyvuotais, Lietuvą mylinčiais žmonėmis, tikrais patriotais. tačiau at-ėjusi radau labai daug problemų. Įstojus į nato tuometinės valdžios sprendimu daugiausia dėmesio nutarta skirti da-lyvavimui tarptautinėse operacijose. Buvo nuspręsta, kad mums patiems rūpintis savo krašto gynyba jau nebe-reikia. manyta, kad jei kils karinis konf-

liktas, ateis ir mus apgins kiti. per šiuos ketverius metus didžiausiu savo darbu laikau pakeistą šalies gynybos strate-ginę kryptį – dabar Lietuvos teritorijos gynyba ir dalyvavimas tarptautinėse operacijose yra vienodai svarbūs. pa-rengta ir priimta Valstybės ginkluotos gynybos koncepcija, parengti operaci-niai planai. Žinoma, kad tai įgyvendin-tume praktiškai, reikia dar labai daug pastangų, o svarbiausia – lėšų. Ekono-minės krizės metu to neįmanoma buvo padaryti, tačiau priimti visi strateginiai dokumentai, kuriais remiantis reikia siekti užsibrėžto tikslo.

Valstybės gynimo tarybą sudaro Respublikos Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas

II.Veikla Krašto apsaugos ministerijoje

6 7

Kiekvienoje sistemoje svarbiausia yra žmonės, todėl 2009 m. kariuomenės vadu tapus arvydui pociui ypatingą dėmesį skyrė-me skaidrumui ir personalui, t. y. kad patys geriausi ir tinkamiausi žmonės eitų pareigas, susijusias su materialiniu aprūpinimu, karių mokymu ir kt. Be to, ypatingą dėmesį skyrė-me kovai su girtavimu, nors šioje sistemoje to buvo mažiau nei visoje visuomenėje. mums per šiuos ketverius metus pavyko tai sustab-dyti ir pasiekti, kad alkoholio vartojimas net ir ne tarnybos metu būtų netoleruojamas.

pradėtas rengti kariuomenės rezervas

Kartu su kariuomenės vadovybe nuspren-

dėme pertvarkyti kariuomenės struktūrą taip, kad ji taikos meto sąlygomis būtų labai pana-ši į tą struktūrą, kurios reiktų ginantis. iki šiol buvusi kariuomenės struktūra nebuvo pritai-kyta tam atvejui, jei kiltų koks nors konfliktas. taigi dabar ji yra pertvarkoma taip, kad visa Lietuvos teritorija būtų tinkamai ginama.

rengiant kariuomenės rezervą žengtas la-bai svarbus žingsnis – seime priimta nauja Karo prievolės įstatymo redakcija. Įgyvendi-nant įstatymą, tikimasi pritraukti į kariuome-nę kuo daugiau jaunų žmonių, kurie išmoktų pagrindinių dalykų – kaip elgtis su ginklu, krizinėse situacijose ir pan. Be to, įstatyme įtvirtinta skatinimo sistema suteiktų jaunuo-

liams, atlikusiems privalomąją karo tarnybą, galimybių lengviau įsidarbinti valstybės tar-nyboje, gauti 50 proc. finansavimą už studi-jas aukštosiose mokyklose ar papildomą balą stojant į jas, o darbdaviams, išleidusiems jaunuolius į bazinius karinius mokymus, tei-kiama subsidija. po daugiau kaip 10 metų pertraukos 2011 m. atnaujinti ir kartotiniai rezervo karių mokymai, kuriuose įgūdžius at-naujino 96 kariai, šiais metais planuojame pakviesti apie 400.

nuo šių metų rugsėjo aukštosiose mo-kyklose atnaujiname jaunesniųjų karininkų vadų mokymus.

Formuluojant gynybos politikos nuostatas parengta nacionalinio saugumo strategija, ji pristatyta visuomenei, akademinei bendruo-menei, pateikta seimui svarstyti. parengtas ir Lietuvos karinės strategijos projektas, jame numatyti Lietuvos ginkluotųjų pajėgų panaudojimo būdai, leisiantys užtikrinti vals-tybės saugumą.

narystė nato – svaresnė

svarbiausiu šios kadencijos laimėjimu lai-kyčiau tai, kad mes kartu su nato pradėjo-me planuoti savo gynybą, turime rimtų gy-nybos planų, deja, dėl suprantamų priežasčių negaliu viešai išplėtoti šios temos daugiau. tačiau galiu užtikrinti, kad esu labai laiminga, jog man teko dirbti tuo metu, kai įvyko es-minis nato požiūrio į mūsų regiono gynybą

2011 m. spalio 8 d. Su priesaiką davusiomis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos I kurso kariūnėmis

2011 m. rugpjūtis. Su kartotinių rezervo mokymų kariais

2012 m. balandis. NATO gynybos ministrų susitikimas

7

8 9

lūžis. šiandien galiu pasakyti, kad nato yra pasirengusi ne tik teoriškai, bet ir praktiškai apginti Baltijos regioną.

Dar vienas proveržis, įvykęs šiuo lai-kotarpiu, yra nato vykdomos pratybos mūsų regione ir konkrečiai Lietuvoje. Kiekvienos kariuomenės uždavinys yra siekti, kad kovinis rengimas užtikrintų karių pasiruošimą prireikus stoti į mūšį nedelsiant. taigi bendros pratybos su nato ir aljanso karių dalyvavimas čia, kartu su mumis, yra pati konkrečiausia narystės nato išraiška.

2011 m. pirmą kartą suorganizuotos svarbios pratybos, kurių metu Lietuvoje buvo dislokuota nato vadavietė, išaugo bendras pratybų skaičius, jos vis labiau

orientuojamos į mūsų, priimančiosios šalies, pajėgumų stiprinimą ir pasiren-gimą šalies gynybai.

Vienas svarbiausių nato mato-mumą mūsų regione užtikrinančių ele-mentų yra Baltijos valstybėse vykdoma nato oro policijos misija. per šį laiko-tarpį pavyko pasiekti, kad misija tap-tų ilgalaikė (anksčiau buvo nustatytas terminas iki 2014 m.). pastaraisiais metais sustiprėjo rusijos karinis ak-tyvumas virš Baltijos jūros ir šiandien jau niekam nekyla abejonių, kad tokios misijos reikia. siekdami didinti oro po-licijos patrauklumą, kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis sutarėme gerokai padidinti savo indėlį į šią misiją.

Esame paribio valstybė, ties mūsų sienomis baigiasi nato ir Europos sąjungos erdvė. šalia Baltijos valsty-bių vykstantys procesai kol kas nėra džiuginantys. rusijoje vyksta karinė reforma, modernizuojamas, militari-zuojamas Karaliaučiaus kraštas. ten diegiamos pačios naujausios priešlėk-tuvinės, priešraketinės sistemos, ga-linčios numušti taikinius 400 km ats-tumu, taip pat ir puolamojo pobūdžio raketos „iskander“, galinčios nuskrieti 500 km. man sunkiai suvokiama, kodėl rusija to ėmėsi, tačiau kartu su nato esame pasiryžę daryti viską, kad regi-one nekiltų karinė įtampa.

2009 m. spalio 9 d. Lietuvoje lankėsi NATO Generalinis Sekretorius Andersas Foghas Ramussenas 2011 m. spalio 5 d. NATO gynybos ministrų susitikimas

10 11

nuo bendradarbiavimo – integracijos link

Lietuvos, Latvijos ir Estijos glaudus ryšys gynybos srityje yra gyvybiškai svarbus visoms trims valstybėms. Kartu įgyvendiname nato oro policijos misi-ją, esame įsteigę bendrą tartu veikiantį Baltijos gynybos koledžą (BaLtDEF-CoL), kuriame rengiami Baltijos ir kitų valstybių karininkai.

tiek Lietuvos, tiek Latvijos speci-aliųjų operacijų pajėgos kartu veikia operacijoje afganistane, Kandahare.

Bendradarbiaudamos Lietuva, Latvija ir Estija vykdo šiuos pagrindinius trišalius projektus: Baltijos oro erdvės stebėjimo sistemos BaLtnEt modernizavimo pro-jektą, Baltijos šalių teritorinių vandenų išminavimą atliekančios Baltijos karinės jūrų eskadros BaLtron projektą, taip pat kartu skiria personalą ir lėšų Baltijos gynybos koledžui BaLtDEFCoL. pasku-tiniame gynybos ministrų susitikime pa-skelbėme dvi naujas iniciatyvas: pirmoji (BaLttrain) – mokymo tikslais bendrai naudoti šalių turimą infrastruktūrą ir po-

ligonus; antroji – bendrai suformuotus karinius vienetus (iki bataliono dydžio) skirti budėti kartu su nato greitojo rea-gavimo pajėgomis.

Džiaugiuosi mūsų santykiais su Len-kijos gynybos ministerija, itin gerais abiejų valstybių kariuomenių vadų tar-pusavio ryšiais ir tęsiamais bendrais projektais. Lietuviai ir lenkai turi su-prasti, kad gynybos kontekste esame lyg siamo dvyniai – nėra Lenkijos sau-gumo be saugių Baltijos valstybių, kaip ir mūsų saugumo be ta pačia kryptimi žvelgiančios Lenkijos.

Lietuva siekia glaudesnio bendradar-biavimo su šiaurės Europos šalimis

ši Vyriausybė nuolat pabrėžė inte-gracijos į šiaurės Europą svarbą. šiau-rės Europos regionas, kurio dalis yra ir Lietuva, turi labai gerą galimybę tapti visos Europos lyderiu, jo plėtrai reika-linga saugi aplinka, tad šalių bendra-darbiavimas gynybos srityje yra tam būtina sąlyga. 2011 m. Baltijos šalys buvo priimtos į šiaurės šalių tarpusavio bendradarbiavimo grupę. tikimės, tai duos pradžią sėkmingiems projektams, pradedant bendru dalyvavimu Europos sąjungos kovinių grupių veikloje ir kt.

Lietuva siekia glaudesnio, konkretesnio praktinio bendradarbiavimo su šiaurės ir Baltijos šalimis gynybos srityje. taip pat ypač svarbios bendros šalių pastan-gos kibernetinės gynybos ir energetinio saugumo srityse. šiame kontekste įvyko svarbus pokytis švedijos gynybos politi-koje. švedija nusprendė atsisakyti neu-traliteto politikos ir priėmė svarbų nuta-rimą, kad jei būtų užpultos kaimyninės Europos sąjungos valstybės, ji neliktų nuošalyje.

šiaurės šalys (ypač Danija), praktiš-kai ir politiškai rėmusios mūsų strategi-nių tikslų įgyvendinimą, išlieka aktyvios partnerės toliau vystant Lietuvos kari-

11

nius pajėgumus. Bendradarbiavimo su Danija kontekste pažymėtinas ilgalaikis LitBrig projektas, padedantis įgyven-dinti prioritetinį Lietuvos kariuomenės tikslą – sukurti nato reikalavimus ati-tinkančią Lietuvos brigadą, pasirengu-sią vykdyti įvairias operacijas.

2010 m. birželio 16 d. Lietuvoje su oficialiu vizitu lankėsi Lenkijos gynybos ministras Bogdanas Klichas 2011 m. gegužės 26 d. Trijų Baltijos valstybių gynybos ministrai

2011 m. birželio 7 d. Su Švedijos gynybos ministru Stenu Tolgforsu pasirašytas Lietuvos ir Švedijos tarpusavio susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje

2011 m. gruodžio 12 d. Lietuvoje su oficialiu vizitu lankėsi Danijos gynybos ministras Nickas Hækkerupas (spaudžia ranką viceministrui gynybos politikai Vytautui Umbrasui)

10

12 13

svarbus stiprus dvišalis ryšys su Jungtinėmis amerikos Valstijomis

Ypač norėčiau pasidžiaugti pastarų-

jų ketverių metų bendradarbiavimu su Jungtinėmis amerikos Valstijomis (JaV). nato šiandien yra stipri tiek, kiek sti-prus transatlantinis ryšys tarp Europos ir JaV. taip susiklostė istoriškai, kad amerikos indėlis į aljanso karinius pa-jėgumus sudaro apie 75 procentus. Kar-tu tai yra ir problema, kadangi Europos valstybės gynybai neskiria pakankamo finansavimo.

Lietuvai svarbu išlaikyti stiprų dvi-šalį ryšį su JaV – tai yra mūsų valsty-bingumo pagrindas. šios kadencijos metu lankiausi Jungtinėse Valstijose tris kartus – du kartus susitikau su gynybos sekretoriumi robertu gatesu, o trečiąjį – su Leonu panetta. šie susitikimai buvo labai konkretūs ir davė apčiuopiamų rezultatų. su JaV gynybos srityje ben-dradarbiaujame įvairiapusiškai, pavyz-džiui, glaudžiai bendradarbiauja mūsų ir amerikos specialiųjų operacijų pajė-gos. per ketverių metų laikotarpį daug dėmesio skyrėme bendroms pratyboms mūsų regione, mūsų, priimančiosios ša-lies, paramos ir planavimo pajėgumų stiprinimui. Kartu su JaV pensilvanijos gvardija tęsėme dalyvavimą operacijoje afganistane.2009 m. balandis. Į misiją Afganistane išlydžiu Lietuvos karius

2011 m. spalis. NATO gynybos ministrų susitikimas su JAV gynybos sekretoriumi Leonu Panetta

2009 m. vasario 12 d. Susitikimas su JAV gynybos sekretoriumi Robertu Gatesu

14 15

afganistane rengiamės perduoti at-sakomybę už saugumą vietos valdžiai

šios kadencijos metu teikėme para-mą tarptautinėms saugumo palaikymo pajėgoms (isaF) vykdant operaciją af-ganistane.

Visos krašto apsaugos sistemos lau-kia nemaži iššūkiai – tinkamai pasireng-ti Lietuvos vadovaujamos goro provin-cijos atkūrimo grupės veiklos baigimui ir atsakomybės už saugumą provincijoje perdavimui afganistano valdžiai. Žinau, kad daug kas Lietuvoje nesupranta, kodėl mūsų kariai turi dalyvauti šioje operacijoje, tačiau jei mes norime, kad mus gintų sąjungininkai, ypač JaV, turi-me išlikti solidarūs ir padėti amerikai, 2001 m. rugsėjo 11 d. užpultai afga-nistane susiformavusių teroristinių gru-puočių.

Džiaugiuosi, kad visi politikai, ne-paisant jų priklausomybės partijoms, po apsilankymo afganistane man sako, jog yra nustebinti ir sužavėti mūsų karių profesionalumo. Beje, nuo nepriklau-somybės atgavimo apie 6 tūkstančiai Lietuvos karių yra dalyvavę vienokio ar kitokio pobūdžio misijose. tai – neįkai-nojama patirtis rengiantis ir savo pačių krašto gynybai.

isaF operacija afganistane leido

Lietuvai atsiskleisti ir kaip tranzito vals-tybei. užsienio valstybių karinių pajėgų išvedimas iš afganistano per Lietuvą suteiktų ne tik politinį matomumą tarp sąjungininkų, bet ir didelę ekonominę naudą valstybei. pavyzdžiui, 2011 m. isaF tranzitu per Lietuvą pasinaudojo JaV (pervežta 2000 konteinerių) ir Vo-kietija (150 konteinerių), Klaipėdos uos-tas uždirbo apie 50 tūkst. Lt pelno.

Bendradarbiauta ne tik su nato šali-mis – 2010 m. lankiausi pietų Korėjoje, o 2012 m. kovo mėnesį – Kinijos Liaudies respublikoje. su šių šalių gynybos mi-nistrais pasirašiau dvišales sutartis gy-nybos srityje. pasirašytomis sutartimis siekiama stiprinti dvišalius santykius ir partnerystę, plėtoti bendradarbiavimą abiem pusėms naudingose srityse.

2010 m. spalis. Akimirka Afganistane2012 m. balandžio 25 d. Krašto apsaugos viceministras Mykolas Juozapavičius išlydi karius į misiją Afganistane

16 17

Kariuomenė modernizuojama palaipsniui

nors 2008 m. buvo akivaizdu, kad artėja ekonominė krizė, tuometinė va-dovybė nusprendė įsigyti minų paieš-kos laivų, sisu krovininių ir techninės pagalbos sunkvežimių, kuriems reikėjo ypač daug lėšų, o jų naudojimas – ne-ekonomiškas. ši ministerijos vadovybė paveldėjo ir skolas (pavyzdžiui, 2008 m. pabaigoje nebuvo finansuota dalis in-vesticijų projektų), taip pat buvo neat-siskaityta už pirkinius – minų paieškos laivus, sisu sunkvežimius, g-36 šautu-vus. 2009 m. pradžioje radome beveik 44 mln. Lt skolą už minų paieškos laivus, apie 11 mln. Lt – už sisu sunkvežimius, ryšių įrangą ir kt. Be to, 2008 m. pabai-goje socialdemokratai apie 19,8 mln. Lt atseikėjo kalėdinėms premijoms, nors pasauliui jau buvo smogusi ekonominė krizė. Dėl nepakankamo finansavimo daugumos karinių vienetų, ypač užti-krinančių logistikos funkcijų vykdymą, įranga tebėra pasenusi ir susidėvėjusi. taigi, atsižvelgdama į finansinius apri-bojimus, keletą metų krašto apsaugos sistema stengėsi išlaikyti turimus pa-jėgumus, reikalingus šalies gynybai ir tarptautiniams įsipareigojimams vykdy-ti, – negalėjo būti rimtų kalbų apie nau-jos ginkluotės įsigijimą.

Vis dėlto vertėtų pažymėti, kad nors

taupant lėšas dažnai buvo įsigyjama mažiau ginkluotės ir karinės įrangos, atsisakoma papildomos įrangos, bet pagal galimybes susidėvėjusi ginkluo-tė ir karinė technika buvo keičiama į naują, atitinkančią nato reikalavimus. sunkmečio sąlygomis sugebėta baigti mokėti už transporto lėktuvus ir auto-matinius šautuvus, sudaryta sutartis dėl oro erdvės stebėjimo sistemos projekto įgyvendinimo. Kaip teigiamą postūmį vertinčiau parengtas ilgalaikes pajėgu-mų vystymo koncepcijas, jų įgyvendina-mumo studijas ir planus.

sustabdytas lėšų švaistymas sistemoje

siekdami sutaupyti lėšų, atsakingai leidžiame krašto apsaugai skirtus asi-gnavimus. tarkim, partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena: 2008 m. šiam renginiui buvo iš-leista beveik 200 tūkst. Lt, o 2011 m. daug mažiau – apie 32 tūkst. Lt. nema-nau, kad pastaroji šventė buvo prastes-nė. atvirkščiai – daugelis sako, kad mūsų viešųjų ryšių specialistai ir kariuomenė įdėjo labai daug pastangų ir širdies, tad šventė buvo gerai organizuota ir įdomi.

tai įrodė, kad galima dirbti kitaip. refor-muota ir Karo prievolės administravimo tarnyba, kuri veikė, nors ankstesnė va-dovybė šaukimą į kariuomenę sustabdė. ši institucija per metus atsieidavo apie 16 mln. Lt, joje dirbo apie 250 žmonių.

Be to, reprezentacijai Krašto apsau-gos ministerija 2008 m. išleido beveik 1,5 mln. Lt, 2009 m. – 309 tūkst. Lt, o 2010 m. – 153 tūkst. Lt.

ministro atlyginimas 2008 m. pabai-goje siekė 16 tūkst. 700 Lt per mėne-sį, apie pusę šios sumos buvo skiriama ministro fondui neatsiskaitytinai ir be mokesčių.

Vidutinis ministro atlyginimas 2011 m. buvo apie 7 tūkst. 660 Lt, o reprezenta-cijai skiriama šiek tiek daugiau nei 2 tūkst. Lt per mėnesį, už kuriuos būtina atsiskaityti.

galiu pasidžiaugti tuo, kad stt, at-sižvelgusi į nedidelį korupcijos laips-nį krašto apsaugos sistemoje, priėmė sprendimą korupcijos rizikos analizės neatlikti. Be to, antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto ap-saugos ministerijos, bendradarbiauda-mas su kitomis šalies specialiosiomis tarnybomis, ypač atidžiai stebėjo di-džiausių ir svarbiausių krašto apsaugos sistemoje vykdomų projektų įgyvendini-mo skaidrumą ir užkirto kelią neteisė-tiems veiksmams bei galimiems pažei-dimams viešųjų pirkimų srityje.

Krašto apsaugos ministerija efekty-viai atlieka valdymo funkcijas

noriu akcentuoti du dalykus: nato daug kalbama apie išmaniąją gynybą (angl. smart defence). manau, mes net ir nevadindami to išmaniąja gynyba per šiuos keletą metų padarėme nemažai, kad galėtume išleisdami mažiau pinigų padaryti daugiau. taigi išmanioji gyny-ba jau yra taikoma sistemoje.

galiu pasidžiaugti, kad, remiantis ministro pirmininko tarnybos atliktu valstybės institucijų ir įstaigų veiklos efektyvumo vertinimu, Krašto apsaugos ministerija efektyviau nei vidutiniškai atlieka beveik visas valdymo funkcijas (pvz., Krašto apsaugos ministerijoje ma-žiausios arba vienos mažiausių išlaidų komandiruotėms, personalo ir nekil-nojamojo turto valdymui). ministerijai pavaldžioms įstaigoms priklauso vieni žemiausių aukščiausio ir vidurinio rango vadovų atlyginimai. Įstaigos prie Krašto apsaugos ministerijos taip pat pasižy-mi aukštesniu nei vidutiniškas darbuo-tojų skaičiumi vienam vadovui, patiria gerokai mažesnes nei grupės mediana komandiruočių ir nekilnojamojo turto administravimo išlaidas.

Būtina spręsti krašto apsaugos finansavimo klausimą

net ir sumažėjus krašto apsaugos finansavimui, per visą kelerių metų lai-kotarpį reikėjo atsakingai ir taupiai leisti skirtas lėšas. šis ekonominis sunkmetis privertė atidžiau vykdyti pirkimus, valdy-ti finansus. Daug dėmesio ir toliau sky-rėme krašto apsaugos institucijų valdy-mo reformos įgyvendinimui, personalo, infrastruktūros valdymo tobulinimui ir kt. per keletą metų į vieną Krašto ap-saugos ministerijos bendrųjų reikalų departamentą sujungtos Leidybos ir in-formacinio aprūpinimo, autoūkio ir Ūkio tarnybos, nuosekliai siekiama atsisakyti tarnybinių butų. Vykdomos ir kitos refor-mos, kurios leis sutaupyti daugiau lėšų.

Jeigu krašto apsaugos finansavimo klausimas ir toliau nebus sprendžiamas, visi išvardyti teigiami pokyčiai strategi-niame lygmenyje gali likti be praktinio įgyvendinimo. Kariuomenės vystymasis gali sustoti ir regresuoti. Be to, jei dar bent dvejus trejus metus tęsis tokia pa-dėtis, kokia yra dabar su finansavimu, Lietuva turės apsispręsti dėl kariuome-nės dydžio. Dabartinė Lietuvos kariuo-menė yra labai nedidelė, net per maža, todėl ją mažinti būtų labai pavojinga, žinant, kokioje geopolitinėje aplinkoje mes gyvename.

18 19

sukurta integruota jūrų stebėjimo sistema

nuo šių metų vasaros Krašto apsau-

gos, Vidaus reikalų ir susisiekimo mi-nisterijos turės galimybę matyti bendrą integruotą Baltijos jūros ir Kuršių ma-rių vaizdą, leisiantį greitai ir efektyviai keistis informacija apie galimus sienos pažeidimus, jūros užteršimą, kontraban-dą, neteisėtą žvejybą, vykdant paieškos ir gelbėjimo darbus. to buvo siekiama daugiau kaip 15 metų, todėl džiaugiuosi, kad pagaliau pavyko.

Įsteigtas Energetinio saugumo centras

Lietuva buvo viena iš aktyviausių są-jungininkių, nuosekliai pasisakiusių už poreikį didinti aljanso vaidmenį ener-getinio saugumo srityje. Įgyvendindami naujojoje nato strateginėje koncepcijo-je išsakytą nuostatą energetiniam sau-gumui skirti daugiau dėmesio, 2011 m. sausį Lietuvoje įsteigėme Energetinio saugumo centrą. tikimės, kad netrukus šis centras taps nato kompetencijos centru ir duos postūmį tolesniam ener-getinio saugumo klausimo sprendimui aljanso kontekste. Lietuvos pastangos energetinio saugumo srityje įvertintos ir Čikagoje priimtoje nato valstybių va-dovų deklaracijoje.

2011 m. sausio 14 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos patalpose Vilniuje atidarytas Energetinio saugumo centras

LIETUVOS RESPUBLIKOS 2011 METŲ BIUDŽETO ASIGNAVIMAI

VALSTYBĖS BIUDŽETAS26 334,1 mln. Lt

ES parama6 921,1 mln. Lt

SODRA11 095,8 mln. Lt

PRIVALOMOJO SVEIKATOS

DRAUDIMO FONDAS4 168,8 mln. Lt

SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲIŠLAIDOS

6 520,4 mln. Lt

VALSTYBĖS FINANSŲVALDYMAS

4 036,4 mln. Lt

SVEIKATOS APSAUGA4 685,1 mln. Lt

ŠVIETIMAS IR MOKSLAS6 152 mln. Lt

SOCIALINĖ APSAUGA14 956,6 mln. Lt

ŽEMĖS ŪKIS2 889,8 mln. Lt

VIEŠOJI TVARKA, VISUOMENĖS APSAUGA

IR TEISINGUMAS2 566 mln. Lt

TRANSPORTAS IR RYŠIAI

2 016,9 mln. Lt

APLINKOS APSAUGA

1 159,9 mln. Lt

GYNYBA1 047,3 mln. Lt

KULTŪRA IR RELIGIJA

895,8 mln. Lt

KITOS ĮSTAIGOS IR INSTITUCIJOS

340,7 mln. LtENERGETIKA399,3 mln. Lt

KAM869,7 mln. Lt

20 21

istorinės atminties saugojimas

radviliškio rajone, minaičių kaime, atstatėme bunkerį, kuriame Lietuvos partizanų vadai 1949-aisiais pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKs) tarybos deklaraciją. 2010 m. paminė-jome Žalgirio mūšio metines – liepos 17 d. istoriniame griunvaldo lauke Len-kijoje įvyko Žalgirio mūšio inscenizaci-ja. pirmą kartą inscenizacijoje Vytauto Didžiojo vaidmenį atliko Lietuvos atsto-vas, Lietuvos kariuomenės karininkas majoras Donatas mazurkevičius.

2011 m. švedijos gotlando saloje ir šventojoje organizavome renginius, kurių metu buvo prisiminti kovotojų už Lietuvos laisvę istoriniai žygiai per Bal-tijos jūrą 1944–1953 m. ir įamžinti Lie-tuvos pasipriešinimo okupacijai dalyviai, prisiminti jų ryšiai su šį pasipriešinimą rėmusiomis Vakarų valstybėmis.

Jonas Žemaitis-Vytautas paskelbtas Lietuvos prezidentu

2009 m. kovą mano siūlymu seimas LLKs tarybos prezidiumo pirmininką Joną Žemaitį-Vytautą paskelbė Lietuvos respublikos prezidentu. seimo priimto-je deklaracijoje pripažįstama, kad nuo 1949 m. vasario 16 d. – LLKs tarybos deklaracijos priėmimo dienos – iki mir-ties – 1954 m. lapkričio 26 d. – LLKs ta-rybos prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis buvo kovojančios prieš okupaciją Lietu-vos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs respublikos prezidento pareigas. ši de-klaracija – daugiau simbolinis nei juridi-nis aktas, ateities kartoms išsaugantis svarbią informaciją apie tuometines rezistentų kovas. Kaune J. Žemaičiui-Vy-tautui buvo atidengtas paminklas.

remiame Lietuvos šaulių sąjungą

Lietuvos šaulių sąjunga yra artimiau-sia krašto apsaugai visuomeninė orga-nizacija, padedanti užtikrinti nacionalinį saugumą, telkianti valstybės piliečius aktyviai prisidėti prie valstybės gynybi-nės galios didinimo, visuomenės pilieti-nio, patriotinio ugdymo. atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos šaulių sąjunga prisi-

deda prie kariuomenės veiklos vykdy-dama šaulių karinį rengimą, padėdama organizuoti savanorišką piliečių karinį rengimą, šaulių sąjungos įstatymo pa-keitimais siekiame sudaryti galimybę kariuomenei padėti aprūpinti visus šau-lius uniformomis.

Džiugu, kad praėjusiais metais 43 jaunieji šauliai dalyvavo trijų savaičių baziniuose karių savanorių kursuose.

Minaičių bunkeris prieš restauraciją Minaičių bunkerį po restauracijos 2011 m. gruodį aplankė Baltijos valstybių gynybos ministrai 2012 m. balandžio 27 d. Krašto apsaugos viceministrė Indrė Pociūtė-Levickienė su konkurso „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę?“ laureatu ir jo mokytoju

22 23

Visuomenės požiūris į krašto apsaugą gerėja

Kasmet atliekame visuomenės nuo-monės tyrimus. pagerėjo visuomenės požiūris į būtinumą mokyti žmones ginti Lietuvą – tam pritariančių žmonių skai-čius išaugo. praeitais metais vyko bazi-nių karinių mokymų reklamos kampani-ja, šiais metais bandysime daryti tą patį. sveikintina, kad visuomenę su krašto gynyba padeda supažindinti karininkai.

Esu įsitikinusi, kad būtina palaikyti glau-dų ryšį tarp kariuomenės ir visuomenės, ugdyti jaunąją kartą ir ją supažindinti su krašto gynyba, todėl stengiuosi aplan-kyti kuo daugiau Lietuvos gimnazijų, vi-durinių, aukštųjų mokyklų ir papasakoti jaunimui apie šalies saugumą.

iššūkiai krašto apsaugos sistemai

ateityje būtina ir toliau tęsti pradė-tus darbus pagal strateginiuose doku-mentuose numatytas kryptis. turime ir toliau tęsdami dalyvavimą tarptautinė-se operacijose kurti krašto gynybinius pajėgumus. Esminė sąlyga šiam tikslui pasiekti – tinkamas krašto apsaugos, kariuomenės finansavimas. Vadovau-jantis principu „kai duodu – tai imu“ bū-tina krašto apsaugos sistemą tobulinti

taip, kad Lietuva taptų visaverte nato nare. iki šiol narystė nato buvo supran-tama pagal principą „beveik neduodu, bet daug imu“. Lietuvai reikia, kad nato būtų stipri ir kad būtų užtikrintas aljan-so, taip pat ir JaV (pagrindinių Lietuvos saugumo garantų) matomumas regio-ne. mūsų valstybė privalo turėti stiprias ir gerai parengtas ginkluotąsias pajė-gas, kad priešiškos valstybės nedrįstų jos užpulti. Lietuvos kariuomenė turi būti mobili, gebėti savarankiškai ir kar-tu su sąjungininkais vykdyti valstybės ir aljanso gynybos užduotis, būtina toliau skirti daug dėmesio rezervo formavi-mui ir rengimui. Be abejonės, privalome remti pilietiškumo ir patriotiškumo ug-dymą, skatinti karinį piliečių rengimąsi valstybės gynybai.

Atsakingoji redaktorė Ugnė naujokaitytėKalbos redaktorė Jurgita Kulitienė Dizainerė inga Dambrauskienė Nuotraukų autoriai: alfredas pliadis, andrius Vaitkevičius, giedrė maksimovič, Kam archyvas

2012 06 05. tiražas 15 000 egz. išleido Lietuvos respublikos krašto apsaugos ministerija, totorių g. 25/3, Lt-01121 Vilnius. spausdino Lietuvos kariuomenės Karo kartografijos centras, muitinės g. 4, Domeikava, Lt-54359 Kauno r.

Paskaita apie krašto gynybą Utenos Dauniškio gimnazijos auklėtiniams

24

uDK 355(474.5) Kr88

isBn 978-609-412-025-1© Lietuvos respublikos krašto apsaugos ministerija