KADA SMUIKAS KADA SMUIKAS PRADPRADĖĖJO JO JUOKTISJUOKTIS

Sako, kadaise Sako, kadaise smuikas nemokėjęs smuikas nemokėjęs

linksmai juoktis ir tik linksmai juoktis ir tik verkdavęs.verkdavęs.

Kartą vienas smuikininkas Kartą vienas smuikininkas ėjo pagiriu. Beeidamas labai ėjo pagiriu. Beeidamas labai pavargo, tad padėjo smuiką pavargo, tad padėjo smuiką

ant kelmo, o pats išsitiesė ant kelmo, o pats išsitiesė žolėje pailsėti ir netrukus žolėje pailsėti ir netrukus

užmigo.užmigo.

Smuikas sunkiai Smuikas sunkiai atsiduso, likęs vienas, atsiduso, likęs vienas,

ir ėmė graudžiai ir ėmė graudžiai raudoti.raudoti.

Tuo metu pro šalį lėkė Tuo metu pro šalį lėkė klevo sėkla. Išgirdusi klevo sėkla. Išgirdusi

verksmą, susigraudino, verksmą, susigraudino, nutūpė šalia smuiko ir nutūpė šalia smuiko ir

ėmė klausinėti, ko jis taip ėmė klausinėti, ko jis taip gailiai raudąs.gailiai raudąs.

-Kaip neraudosiu, - atsakė Kaip neraudosiu, - atsakė smuikas. – Aš esu nelaimingas smuikas. – Aš esu nelaimingas našlaitis. Neprisimenu nei savo našlaitis. Neprisimenu nei savo tėvo, nei motinos, nei brolių, nei tėvo, nei motinos, nei brolių, nei

seserų. Einu per pasaulį, seserų. Einu per pasaulį, apraudodamas sunkią našlaičio apraudodamas sunkią našlaičio dalią.Oi, nežinau, ką atiduočiau, dalią.Oi, nežinau, ką atiduočiau,

kad sutikčiau nors vieną savo kad sutikčiau nors vieną savo giminaitį.giminaitį.

-Jeigu tau tiek tereikia, tai Jeigu tau tiek tereikia, tai nusišluostyk ašaras, - linksmai nusišluostyk ašaras, - linksmai nusijuokė klevo sėkla. – Aš esu nusijuokė klevo sėkla. – Aš esu

artmiausia tavo giminė.artmiausia tavo giminė.- Tu?..- nusistebėjo smuikas. – Niekus - Tu?..- nusistebėjo smuikas. – Niekus kalbi, brangioji. Ar aš nematau, kad kalbi, brangioji. Ar aš nematau, kad

mudu vienas į kitą visiškai mudu vienas į kitą visiškai nepanašūs?nepanašūs?

-- Gerai, - tarė klevo sėkla. – Gerai, - tarė klevo sėkla. – Jeigu netiki, tai aš papasakosiu, Jeigu netiki, tai aš papasakosiu, ką girdėjusi iš savo tėvo klevo, ką girdėjusi iš savo tėvo klevo,

kuris gyvena aname girios kuris gyvena aname girios pakraštyje, prie upelio. pakraštyje, prie upelio.

Paklausyk.Paklausyk.

Tai buvo prieš kokį Tai buvo prieš kokį šimtą metų. Toli nuo šimtą metų. Toli nuo

šios girios gyveno trys šios girios gyveno trys sesutės klevo sėkliukės. sesutės klevo sėkliukės. Kartą pakilo smarkus Kartą pakilo smarkus rudens vėjas, pagriebė rudens vėjas, pagriebė visas tris sėkliukes ir visas tris sėkliukes ir

nunešė.nunešė.

Viena jų buvo Viena jų buvo sunkesnė, užkliuvo už sunkesnė, užkliuvo už

bažnyčios stogo, bažnyčios stogo, nukrito ant nukrito ant

šventoriaus, ir toje šventoriaus, ir toje vietoje išaugo šakotas vietoje išaugo šakotas

klevas.klevas.- Žinau, - tarė - Žinau, - tarė

smuikas. – Sykį aš ėjau smuikas. – Sykį aš ėjau pro bažnyčią ir mačiau pro bažnyčią ir mačiau

klevą.klevą.

-O antrą sesutę vėjas nubloškė į upelį, - O antrą sesutę vėjas nubloškė į upelį, - pasakojo toliau klevo sėkla.- Vanduo buvo pasakojo toliau klevo sėkla.- Vanduo buvo

sraunus, pagriebė ją ir atnešė į šią girią. Gal sraunus, pagriebė ją ir atnešė į šią girią. Gal būtų ir į jūrą nuplukdęs, bet, vargšelė, įstrigo būtų ir į jūrą nuplukdęs, bet, vargšelė, įstrigo

viksvose. Po kelių dienų į tą vietą atėjo žmonės viksvose. Po kelių dienų į tą vietą atėjo žmonės žvejoti. Užmetė tinklą, ištraukė sėkliukę kartu žvejoti. Užmetė tinklą, ištraukė sėkliukę kartu

su dumbliais į krantą, ir toje vietojesu dumbliais į krantą, ir toje vietoje išaugo išaugo mano tėvas klevas.mano tėvas klevas.

- Ir tu iš ten atlėkei? – susidomėjo - Ir tu iš ten atlėkei? – susidomėjo smuikas.smuikas.

- Iš ten, - atsakė klevo sėkla. – Bet tu - Iš ten, - atsakė klevo sėkla. – Bet tu paklausyk, kas atsitiko su trečiąja paklausyk, kas atsitiko su trečiąja

seserimi.seserimi.

Ji nukrito į ganyklą, pataikė tiesiai ant aviganio Ji nukrito į ganyklą, pataikė tiesiai ant aviganio šunies ir įsivėlė jo gauruose.šunies ir įsivėlė jo gauruose.

Tą pačią dieną aviganį šunį užpuolė kitas šuo ir Tą pačią dieną aviganį šunį užpuolė kitas šuo ir pradėjo vytis. Vijosi, vijosi, kol į pagirį atsivijo. O kai pradėjo vytis. Vijosi, vijosi, kol į pagirį atsivijo. O kai į pagirį atsivijo, abudu šunys puolė vienas kitą ir taip į pagirį atsivijo, abudu šunys puolė vienas kitą ir taip

susipjovė, kad gaurai lakstė į visas šalis.susipjovė, kad gaurai lakstė į visas šalis.

Mano giminaitė nebeišlaikė, Mano giminaitė nebeišlaikė, nupuolė ant žemės ir nupuolė ant žemės ir

pasislėpė duobutėje. Čia buvo pasislėpė duobutėje. Čia buvo šilta,, drėgna ir jauku. šilta,, drėgna ir jauku.

Sėkliukė nebenorėjo niekur Sėkliukė nebenorėjo niekur eiti ir, bijodama, kad vėjas jos eiti ir, bijodama, kad vėjas jos

vėl nenuneštų, įsikibo vėl nenuneštų, įsikibo šaknelėmis į žemę. Paskui šaknelėmis į žemę. Paskui

išleido daigą, ėmė augti, ir per išleido daigą, ėmė augti, ir per kokį pusšimtį metų išaugo kokį pusšimtį metų išaugo

toks dailus klevas, kad toks dailus klevas, kad kiekvienas gėrėjosi jį kiekvienas gėrėjosi jį

pamatęs.pamatęs.

-Taaaip... Plati jūsų giminė...- Taaaip... Plati jūsų giminė...- pavydžiai atsiduso smuikas.pavydžiai atsiduso smuikas.- Bet neilgai gyveno klevas, - - Bet neilgai gyveno klevas, - kalbėjo toliau sėkla.- Vieną kalbėjo toliau sėkla.- Vieną dieną pagirin atėjo žmonės, dieną pagirin atėjo žmonės, nukirto jį, nuvežė į miestą, nukirto jį, nuvežė į miestą, išpjovė lentas, išdžiovino ir išpjovė lentas, išdžiovino ir pardavė į smuikų dirbtuvę.pardavė į smuikų dirbtuvę.

-Ką tu sakai? –Ką tu sakai? – nusistebėjo nusistebėjo smuikas. – Nejaugi aš kilęs smuikas. – Nejaugi aš kilęs

iš medžių giminės?iš medžių giminės?- Tavo stygos susuktos iš - Tavo stygos susuktos iš

veršio žarnų, strykas veršio žarnų, strykas padarytas iš ašutų, o tu pats padarytas iš ašutų, o tu pats esi išdrožtas iš medžio, ir esi išdrožtas iš medžio, ir ne iš paprasto medžio, bet ne iš paprasto medžio, bet iš tikro mano dėdės klevo, iš tikro mano dėdės klevo,

nes smuikus daro tik iš nes smuikus daro tik iš klevų.klevų.

-Jeigu taip, tai iš tiesų tu esi artimiausia mano giminaitė. - pašoko smuikas,

neapsakomai nudžiugęs.- Ne. Tu dar turi seną tėvą, kuris tavęs

labai išsiilgo.- Sūneli, - atsiliepė kelmas dusliu

balsu. – Argi jau pamiršai mane? Bet kur tau beprisiminti, jei dar nebuvai

gimęs, kai aviganis šuo atnešė mane į šią vietą, kur aš užaugau, paskui mane nukirto, supjaustė ir padarė iš manęs

tave...

-Oi koks aš laimingas, kad Oi koks aš laimingas, kad turiu tokią plačią giminęturiu tokią plačią giminę!! – –

sušuko smuikas ir pirmą kartą sušuko smuikas ir pirmą kartą gyvenime iš džiaugsmo ėmė gyvenime iš džiaugsmo ėmė

juoktis.juoktis.

Štai kodėl sako, kad Štai kodėl sako, kad nuo to laiko smuikas ir nuo to laiko smuikas ir

graudžiai verkia, ir graudžiai verkia, ir linksmai juokiasi.linksmai juokiasi.