Kovo 3 dieną – savival-dos rinkimai. Tai – pi-liečių galimybė į poli-tines paraštes išstum-

ti vietos valdžios atstovus, ne-pateisinusius gyventojų lūkes-čių. Kita vertus, tai ir galimybė išsirinkti valdžioje gerai dirbu-sius ir galinčius dirbti savival-dybių politikus. Ar pasinau-dosime šiomis galimybėmis? Ar po rinkimų vėl dejuosime, piktinsimės ir klausime, kas iš-rinko blogą valdžią?

„Mes, socialdemokratai, siūlome susitelkti, suremti pečius, neužkib-ti ant blizgančių ir rožinių pažadų kabliukų. Ir išrinkti tokią valdžią, tokius merus, kurie supranta gy-ventojų rūpesčius, gyvena tais rū-pesčiais ir nuoširdžiai nori geres-nio gyvenimo visiems“, – inter-viu „Socialdemokratui“ teigia Vi-lija BLINKEVIČIŪTĖ, Euro-pos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirminin-kė, LSDP pirmininko pavaduotoja.

- Vilija, tai kas išrenka blogą valdžią?

- Taip, žinau, yra tas garsusis po-sakis: „Blogą valdžią išrenka geri žmonės, kurie neateina balsuoti“. Iš dalies tam posakiui pritariu, bet jokiu būdu nekaltinu žmonių, ku-rie dėl įvairių priežasčių neateina prie balsadėžių.

Daug keliauju po Lietuvą, susi-tinku su gyventojais, kalbuosi, dis-kutuoju. Visą situaciją žinau iš pir-mų lūpų. Vieni žmonės pabučiuo-ja, kiti išbara, treti palinki sėkmės. Natūralu. Kiekvienam žmogui dėl kažko skauda ir jo problema yra jam pati didžiausia.

Kartais matau, kad dalis žmo-nių mažesniuose miestuose, kai-muose jau praradę viltį, tikėjimą. Valdžios keičiasi, o jų problemos nesprendžiamos. Arba žmonės nori greitų sprendimų, pokyčių. Čia ir dabar. Ir jie teisūs. Esu įsiti-kinusi, jog būtina girdėti, suprasti ir pagal galimybes padėti kiekvie-nam. Juk tokia yra savivaldos pa-

2019 m. vasaris, Nr. 2 (97)www.lsdp.lt

Keliu tikslą socialdemokra-tams!

Neteisybė: kai vienų laimė auga, kiti – palikti už borto

Rajonų ligonines reikia stiprinti, o ne uždarinėti

2 4 4p. p. p. p.

Gintautas Paluckas Rasa Budbergytė Juozas Olekas

Metas grąžinti Lietuvai jos ateitį

Vytenis Andriukaitis

UžimtUmo ir socialinė politika nebegali būti sUvokiama kaip išlaidos. tai – realios socialinės investicijos, prisidedančios prie bendros gerovės.

- O ką tokiam merui pasaky-tumėte?

- Mielas mere, čia kur toks rojus, kuriame Jūs gyvenate, o skurstan-tieji yra išpuikę iki begalybės (visi iki vieno?) ir valdžios apkamšyti pūkinėmis pagalvėmis? Lietuvoje? Čia tiek daug socialinių paslaugų ir paramos neįgaliesiems, vienišoms mamos ir tėčiams, čia taip smar-kiai rūpinamasi visais vaikais ir senoliais, kad jau dar daugiau norėti yra nuodėmė? Ir visa tai Lietuvoje, kurioje turtinė ir pajamų nelygybė, skurdas ir atskirtis – vieni didžiausių Europoje?

Negalima pamiršti, jog socialiniai reikalai – ne iš-laidos, o investicijos į žmo-nes. Toks turi būti požiū-ris – kaip padėti žmogui. Jei jam skauda, tai skau-

da. Ir jokie užkalbėji-mai ar grūmojimai

nepadės.

3 p.

Justinas ArgustAs skirtis. Ji yra arčiausiai žmonių. Ir apskritai linkiu rinkėjams ne-

užkibti ant blizgančių ir rožinių pa-žadų kabliukų. Politikai, kuriems svarbu tik įvaizdis (o žmonės – tik šiaip statistiniai vienetai, skaičiu-kai, klusnūs robotai), neverti bū-ti valdžioje.

Ir iš tiesų šiandien reikia klausti, ne kas išrenka blogą valdžią, o kel-ti kitą klausimą: „Kaip išrinkti ge-rą valdžią?“.

- Ir kaip? Kaip per rinkimus balsuojate Jūs? Kas lemia pasi-rinkimą?

- Žinoma, aš už social- demokratus (šypso-si). Man nuošir-džiai svarbu socialinis jau-trumas: svar-

2

Kaip išrinKti gerą valdžią?

Ir todėl rožė mums svarbi

bu, kad būtų paisoma lygybės, ly-gių galimybių principų, žmogaus teisių.

Jau esu išsakiusi savo pasipikti-nimą ir nuostabą dėl vieno TV re-portažo, bet jis toks pamokantis, kad pasikartosiu.

Gyvenvietė. 7 kilometrai nuo rajono centro. Buvusios mokyklos bendrabutis pertvarkytas į puikius socialinius būstus. Remontai kai-navo 0,5 milijono (didžioji dalis – ES parama). Rajono valdžia tik per

vargus randa norinčių apsigyventi šiuose butuose, nors eilė socialiniam būstui gauti didelė. Ir rajono me-ras, dešinysis politikas, pratrūksta: „Mes nesuprantam, ko norim. Mes esam jau išpuikę nuo begalybės len-gvatų, nuo begalybės pašalpų, nuo begalybės valdžios sudarytų sąlygų, kad mes galim naudotis viskuo. At-sisakyti gyventi tokiame bute yra nuodėmė.“ Ir pasiūlo išbraukti iš laukiančiųjų socialinio būsto eilės visus, kurie atsisakė valdžios pasiū-

lymo. Tarp jų – ir vienišas mamas. Reportažo pabaiga.

Tas dešinysis rajono meras aki-vaizdžiai nesupranta, kad vienišai mamai, dirbančiai mieste, 7 kilo-metrai iki gyvenvietės – didelis ats-tumas. Neprivežios ji savo vaikų į darželius, mokyklas, būrelius ke-liskart per dieną pirmyn atgal. Jai dar ir dirbti reikia.

Už tokį merą niekada nebalsuo-čiau. Ir kitiems patarčiau nebal-suoti.

- Bet juk yra gerų pavyzdžių, kaip tinkamai tvarkytis savival-dybėse?

- Ir džiugu, kad dauguma tų ge-rų pavyzdžių – socialdemokratų merai ir socialdemokratai, esantys valdančiojoje daugumoje.

Kauno rajone praėjusiais metais užregistruotos rekordinės investi-cijos, rekordinis gimstamumas, ky-la atlyginimai. Galima pavydėti ir sakyti, kad bepigu Kauno rajonui,

2 Rinkimai

Keliu tikslą socialdemokratams!

V. Andriukaitis: metas grąžinti Lietuvai jos ateitį

Bičiuliai, kovo 3 d. vyks rin-kimai į savivaldybių tary-bas, gegužės 12 d. – Pre-

zidento, o gegužės 26 d. – Eu-ropos Parlamento rinkimai. Socialdemokratai – vienintelė partija, kuri turi kandidatus vi-sose 60 savivaldybių.

Padarėme daug: idėjos ir pa-siūlymai, sklandus pasiruošimas, mokymai, o dabar – intensyvi agitacijos kampanija. Taigi, „su-derinkime laikrodžius“: kokie yra mums, socialdemokratams, esmi-niai šių rinkimų momentai?

2019-ieji – perspektyvų ir gali-mybių metai: būsime išbandomi

Socialinio teisingumo ir pa-dorumo, o ne tuščių kalbų apie tai – štai ko iš tikrųjų

trokšta Lietuva, įsitikinęs eu-rokomisaras, kandidatas į pre-zidentus Vytenis Andriukaitis, siūlantis šaliai kitą kelią.

V. Andriukaičio vizijoje – Lietu-va, kurioje nei vienas žmogus ne-būtų užmirštas. Lietuva, kurioje vienodas galimybes turi visi jos pi-liečiai. Lietuva, kurios vardas būtų tariamas su pasididžiavimu.

„Vos tris milijonus gyventojų tu-rinti šalis niekaip negali išbristi iš paskutiniųjų pozicijų, vertinant įvairius Europos Sąjungos (ES) sta-tistinius rodiklius, pradedant nuo mažų atlyginimų ir pensijų, nely-gybę palaikančios mokesčių siste-mos iki prastos Lietuvos gyventojų sveikatos būklės ir didelio anksty-vų mirčių skaičiaus. O juk tai rodo realią Lietuvos padėtį, kurią būtina keisti“, – vertina jis.

Žmonės – ne „statistiniai vidurkiai“Ekonomikos augimas daugelio ša-lies gyventojų nepaliečia: penkta-dalis piliečių skursta, trečdalis – ant skurdo ribos. Galimybių nelygybė, anot V. Andriukaičio, yra padalijusi Lietuvą. Šalies bendrasis vidaus pro-duktas (BVP) auga, tačiau galimy-bių gauti geresnį išsilavinimą, ko-kybiškesnę sveikatos apsaugą, prie-šingai, mažėja. Pasitikėjimas vieni kitais – irgi.

„Įvairiose Lietuvos vietovėse suti-kau šimtus žmonių, kuriuos žeidžia socialinė nelygybė, kuriems pabo-do grumtynės dėl valdžios, įstaty-

gintautas PAluckAsLSDP pirmininkas

Justinas ArgustAs

trejais rinkimais. Pats didžiausias išbandymas mums patiems – ti-kėjimas, kad socialdemokratija yra teisingas kelias Lietuvai. Vi-suomenei turime padėti grįžti į normalios diskusijos rėmus.

#Vizija2024Socialdemokratų partija tu-ri principų ir kelrodžių rinkinį, kuris skirtas ne vieniems rinki-mams – apima visą valdžios kai-tos ciklą. Lietuvos akademikai ir praktikai sukūrė socialdemokra-tišką Lietuvos raidos versiją, įvar-dijo konkrečias kryptis Lietuvai, kaip sukurti Gerovės valstybę.

Šis dokumentas ir yra pagrin-das visiems trims artėjantiems rinkimams. Imkite Socialdemo-kratinę viziją Lietuvai iki 2024 m. ir ja dalinkitės: joje rasite Lie-tuvai pritaikytus skandinaviškus sprendimus. Socialdemokratija yra daug daugiau negu progresi-niai mokesčiai. Socialdemokra-tai turi konkrečią alternatyvą vy-

raujančiam neoliberaliam keliui.

Mes keičiamės Apie LSDP atsinaujinimą daug kal-bėjome praėjusių metų vasarą, ta-čiau procesas prasidėjo daug anks-čiau. Atsinaujinimo keliu pasukę socialdemokratai – partija, kuri pri-siima atsakomybę už savo veiks-mus, aiškiai deklaruoja savo idėji-nes nuostatas ir pasižada jų laiky-tis. Tampame atvira ir skaidria or-ganizacija, kurios elgesio kultūra ir principai yra apibrėžti, taigi nebe-lieka dviprasmybių.

Partijoje į svarbiausių sprendimų priėmimą įtraukiamas kiekvienas, grįžtame prie ištakų – sąžiningos visiems valstybės kūrimo. Supran-tu, kad organizacijos kaita yra ilgas procesas. Ir visi trys artėjantys rinki-mai yra to proceso dalis. Kaip ir rin-kimų programos įgyvendinimas.

Pagrindinis iššūkis Susigrąžinti pasitikėjimą. Girdžiu jus, bičiuliai, ir neraminančiai daug

Lietuvos žmonių, kurie pirštu beda į gausybę praleistų progų. Mes visi galime geriau! Didžiulė mūsų po-litinio lauko problema – pas mus kaunasi personalijos, o ne jų idėjos. Socialdemokratai neša kitokios po-litinės kultūros principus: diskusijų ir argumentų.

Aš vis dar prisimenu jūsų emo-cijas iš LSDP konferencijos – jū-sų palaikymą, viltį, entuziazmą, net sportinį pyktį ir esu absoliu-čiai tikras, kad mes iššūkį priima-me garbingai.

Kaip pamatuosime rezultatą? Treji rinkimai – mūsų galimy-bė kaip įmanoma plačiau prista-tyti socialdemokratų idėjas. Tai yra mūsų pareiga. Pareiga kaimy-nams, giminėms, artimiesiems, draugams, kolegoms papasakoti apie Gerovės valstybės modelį ir reikalingus sprendimus.

Socialdemokratinė vizija Lie-tuvai iki 2024 m. tuos sprendi-mus siūlo visoms sritims: kultū-

ra, ekonomika, švietimas, admi-nistravimas. Mūsų užduotis yra tokia, kad kuo daugiau žmonių sužinotų, koks yra kairysis ke-lias, kairioji alternatyva Lietuvai.

Ir visuose rinkimuose mes, so-cialdemokratai, esame vieninte-liai kairiosios politikos atstovai, vienintelės LSDP idėjos ir siū-lomi sprendimai kuria Gerovės valstybę. Garantuoti alternaty-vą dabar valdančiųjų siūlomam keliui – žmonių sumenkinimui ir laikymui tiesiog ištekliais bei valstybės privatizavimui – mū-sų užduotis.

Pabaigai Kažkada prisistačiau kaip „Gin-tautas Paluckas, praktikuojantis socialdemokratas“ ir gavau pasi-aiškinti, ką tai reiškia. Sakau, kad esu socialdemokratas kasdien, ne tik per rinkimus. Bičiuliai, mūsų beveik 18 tūkstančių – parody-kime Lietuvai, ką reiškia būti so- cialdemokratu!

mų nepaisymas, žmonių lūkesčių ignoravimas, neįsiklausymas į jų kasdieninius rūpesčius. Žmonės ne-sutinka būti tik „statistinių vidur-kių“ žmonėmis, nes už tų vidurkių nesimato realių žmonių bėdų. Jie trokšta pokyčių ir tiki solidariais veiksmais, siekiant keisti padėtį“, – sako V. Andriukaitis.

Daugelio piliečių gyvenimas per kelis dešimtmečius nepagerėjo, nes Lietuva nevykdė ir nevykdo so-cialiai teisingos mokesčių politi-kos. Tiesa, primena V. Andriukai-tis, žmonės sako paprasčiau: „Nė-ra teisybės“.

„Vertindami gerovę, mes nega-lime skaičiuoti vien BVP. Kas yra BVP? Tai yra vartojimo dydis, in-vesticijų srautai, eksportas minus importas, bet tai neatspindi žmo-nių gyvenimo kokybės. O neteisy-bė žeidžia labai giliai. Ir ypač tuos, kurie per daug metų taip ir liko to-je pačioje situacijoje. Taip, Lietuvos biudžetas padidėjo, surenkant ne-tiesioginį mokestį – akcizą. Po to padidinami atlyginimai. Tačiau ir vėl padidėja kainos. Perkamoji ga-lia nepasikeičia“, – aiškina V. An-driukaitis.

Jis primena, kad, pavyzdžiui, pa-jamų perskirstymas per biudžetą yra labai mažas. ES esame antri-tre-ti nuo galo. „Visa tai reiškia netektas galimybes. Gana laikyti didelę dalį Lietuvos šešėliniuose santykiuose. Arba vogti pridėtinės vertės mokes-tį. Kas tai yra? Tai yra viešųjų pas-laugų, atlyginimų, visų žmonių gy-venimo kokybės vagystė“, – konsta-tuoja V. Andriukaitis.

Svarbiausia – išgirstiAnot jo, atėjo metas apie visa tai kal-bėti nacionaliniu mastu, sudrebin-

ti Lietuvą. Kylančios kainos, neto-lygiai augantys atlyginimai, sveika-tos paslaugų prieinamumas – tai baimės, kurias šalies piliečiai vardija dažniausiai. Tai, pasak V. Andriu-kaičio, yra pasekmės lig šiol tebe-vykdomos „skaičių politikos“, kuo-met investicijos į žmonių gyvenimo kokybę lieka antrame plane.

„Vaistų yra daug. Pirmiausia – rei-kia išgirsti, ką žmonės kalba, matyti, kaip žmonės gyvena. Investuoti į jų gyvenimo kokybę. Yra daug sociali-nių instrumentų, juos reikia taiky-ti atskiroms žmonių grupėms. Yra visos galimybės turėti teisingesnę mokesčių sistemą, kuri leistų sukur-ti socialinį saugumą daliai žmonių. Ir šiandien tai yra svarbiausia“, – ak-centuoja V. Andriukaitis.

remta solidarumu. Kodėl mes, pilie-čiai, sutinkame, kad mūsų bendro-je piniginėje, t. y. valstybės biudže-te, būtų tiek nedaug pinigų? Todėl, kad 90 % Lietuvos žmonių mano, kad bendros piniginės nėra. Visuo-menė negali toliau egzistuoti, jei jos viešieji finansai tokie menki. Atsa-kymas vienas – mokesčių sistema turi būti principingai peržiūrėta so-cialinio teisingumo linkme”, – sako V. Andriukaitis.

Politikos nuvertėjimas„Gerovės valstybė“, „socialinis tei-singumas“, „progresinė mokesčių sistema“ – kairiosios politikos na-tos tarsi skamba ir kitų kandida-tų į prezidentus kalbose. Tačiau V. Andriukaitis tuo nesistebi – dau-guma kandidatų rinkimų laikotar-piu skelbsis esą „kairieji“. Tačiau, kaip pastebi jis, visada dera pasiti-krinti, ar kandidato pasaulėžiūri-nė pozicija nuosekli.

„Šiuose rinkimuose nematau ki-to kairiųjų kandidato. Tiesa, džiau-giuosi, kad dabar bus daug sąjun-gininkų dėl progresinių mokesčių (šypsosi). Tačiau tai yra prisitaiky-mas, momento gaudymas. Ir tada turime pasekmes, kada viena kal-

bama, kita daroma, trečia galvoja-ma. Čia yra didžiulė politikos nu-vertėjimo bėda“, – apgailestauja jis.

Tikra kairioji politika Lietuvai, pasak V. Andriukaičio, būtina. „Žmonės trokšta socialinio teisin-gumo, padorumo, o ne tuščių kal-bų apie tai. Projektas, kurį įgyven-dinome iki šiol, jau išsisėmė. Taip gyvendami toliau, mes neturėsi-me ateities. Reikia kitų sprendimų. Sprendimų, kurie prisidėtų prie to, kad Lietuvoje būtų darbo vietų, kad jaunimas nevažiuotų ieškoti darbo į kaimynines šalis. Ir sprendimų yra“, – teigia jis.

Socialdemokratas nusiteikęs dis-kutuoti su visais. Anot jo, dar niekas nėra jam papriekaištavęs, kad veikia savanaudiškais tikslais, kad jam ne-rūpi žmonių reikalai. „Turėdamas bendrą 30 metų patirtį leidžiant įstatymus ir juos įgyvendinant tiek nacionalinėje, tiek europinėje er-dvėje, žinau, kaip svarbu klausytis žmonių balso. Moku tai daryti ir galiu pasakyti, kad man yra svar-bus kiekvienas žmogus, jo bėdos ir išgyvenimai. Padėti žmogui, su-teikti jam viltį, parodyti kelią, ieš-koti išeities – tai yra svarbiausia”, – sako V. Andriukaitis.

sUtikaU šimtUs žmonių, kUriUos žeidžia socialinė nelygybė, kUriems pabodo grUmtynės dėl valdžios, įstatymų nepaisymas, žmonių lūkesčių ignoravimas, neįsiklaUsymas į jų kasdieniniUs rūpesčiUs.

Socialinio nesaugumo problemas galėtų padėti spręsti stiprus viešųjų paslaugų sektorius, būtent jis turė-tų garantuoti žmonių saugumą. Ta-čiau, pasak V. Andriukaičio, jis silp- nas ir Europoje, ir Lietuvoje.

„Kodėl bruzda gydytojai, moky-tojai, kultūrininkai, socialiniai dar-buotojai? Todėl, kad viešųjų finan-sų sistema yra labai primityvi, nepa-

32019 m. vasaris, Nr. 2 (97) Savivalda

gediminas kirkilAs Seimo Pirmininko pavaduotojas, Eu-ropos reikalų komiteto pirmininkas, Lietuvos premjeras (2006-2008), LSDP vicepirmininkas

Kaip išrinkti gerą valdžią? kai šalia Kaunas, bet jei meras Va-lerijus Makūnas būtų prastas savi-valdybės vadovas, tokių pasiekimų tikrai nebūtų.

Birštonas gražėja, kyla ir tampa puikiu kurortu. Ačiū Nijolei Dir-ginčienei.

Akmenės rajonas priviliojo vie-nas didžiausių privačių verslo in-vesticijų nepriklausomos Lietu-vos istorijoje. Šimtai milijonų eu-rų. Akmenės rajonas tampa pra-monės centru. Mero Vitalijaus Mi-trofanovo pastangos ir gebėjimai akivaizdūs.

Galima būtų vardinti ir daugiau sėkmingai dirbančių savivaldybių, kurioms vadovauja socialdemokra-tai.

Džiaugiuosi, kad socialdemokra-tų kandidatų į savivaldybių tary-bas ir merus programose vieną iš svarbiausių vietų užima socialiniai klausimai ir siekiama esminių pro-blemų sprendimo.

- Pavyzdžiui, kokių?- Ko gero, nerastume vietos poli-

tiko, kandidato į merus, kuris ne-kalba apie investicijas, apie būtiny-bę kurti naujas darbo vietas. Tačiau kokias darbo vietas?

Norėtųsi, kad būtų kuriamos ko-kybiškos darbo vietos – legalios, ge-rai apmokamos, saugios, sudaran-čios sąlygas derinti darbą ir įsipa-reigojimus šeimai. Ar tai įmano-ma? Žinoma, turime nemažai gerų pavyzdžių didžiuosiuose miestuo-se ir rajonuose. Neseniai lankiausi Kaišiadorių ir Vilkyškių įmonėse, kurios sukuria po tūkstantį darbo vietų ir kuriose darbuotojų dar-bo užmokestis viršija šalies vidur-kį. Tačiau ar visada investicijos yra laukiamos?

Yra pagrįstų įtarimų, kad kai ku-riose savivaldybėse egzistuoja ty-lūs susitarimai neįsileisti investici-jų. Tai daro vietos valdžia su stam-biaisiais vietos verslininkais. Kam neva ta konkurencija. Ateis inves-ticijos, reikės didinti atlyginimus, o ir darbuotojai pradės kelti galvas.

Toks pražūtingas požiūris ve-da į savivaldybės merdėjimą, ma-žus atlyginimus, masinę emigra-ciją, menką socialinę apsaugą. Pa-galiau, anksčiau ar vėliau gali ban-krutuoti ir patys stambieji versli-ninkai. Blogai dar ir tai, kad toks požiūris į žmones ir į konkurenci-ją spaudžia į kampą ir smulkiuosius verslininkus.

Jokiu būdu nesakau, kad tai vyks-ta visur, tačiau tokių savivaldybių Lietuvoje yra.

Mūsų, socialdemokratų, pozi-cija dėl verslo labai aiški, eame už pagarbų dialogą tarp savivaldybių vadovų ir verslo atstovų, tarp darb-davių ir darbuotojų. Dialogu, ben-druomeniškumu paremtas bendra-darbiavimas ir gali, ir turi būti nau-dingas visiems. Ir savivaldybėms, ir darbdaviams ar investuotojams, ir darbuotojams.

- Na, bet juk kartais sakoma: „Jūs, socialdemokratai, tik žuvį dalinti mokate, o juk reikia da-linti meškeres“.

- Už 4 numerį. Drįstu kalbėti už visus socialde-

mokratus. Rūpinsimės senjorais, šeimomis, vienišomis mamomis ir tėčiais, auginančiais vaikus. Ypa-tingą dėmesį skirsime socialinių problemų sprendimui. Ieškosime sąžiningų investuotojų, gerbian-čių darbuotojus.

Ir dar. Mes tikrai norime taikos, o ne karo.

Savivaldybė yra arčiausiai mū-sų esanti valdžia. Vietos valdžios sprendimų pasekmes jaučiame kas-dien: važiuodami automobiliu į darbą, vaikščiodami parke, vesda-mi vaikus į darželį ar mokyklą. To-dėl balsuoti savivaldos rinkimuo-se – labai svarbu. Mūsų visų bal-sai lems, kaip artimiausioje ateity-je gyvensime savo mieste ar rajone.

- Ką dar patartumėte rinkė-jams, kurie nori išrinkti gerą val-džią?

- Paklausti kandidatų, kiek da-bar kainuoja litras pieno ar kepa-las duonos.

O dar geriau paklausti, kaip žmogui išgyventi už 1 eurą per die-ną, nes tiek lieka, sumokėjus visus mokesčius. Politikams, besigirian-tiems didžiule pažanga savivaldy-bėje ar valstybėje pensijų ir visos socialinės apsaugos srityje, pats bai-siausias klausimas: kaip tu išgyveni, žmogau, už 1 ar 2 eurus per dieną?

Taip gyvenančių žmonių Lietu-voje – šimtai tūkstančių. Ir Vilniuje yra taip gyvenančių žmonių.

- O kaip Jūs pati atsakytumėt į savo klausimą?

- Tai nepriimtina, tai valdžios gėda ir būtina didinti valstybės in-vesticijas į žmones. Lietuva per ma-žai skiria lėšų socialinei apsaugai, pensijoms ir švietimui, vaikams. Tai yra faktas. Pensijų ar atlygini-mų didinimas keliolika ar kelias-dešimt eurų gyvenimo nepagerina. Geriausiu atveju padeda išsilaikyti tokiame pačiame, dažnai apgailėti-name, lygyje.

Kai aš matau močiutę, kuri par-duotuvėje prie kasos skaičiuoja mo-netas ir vietoj dviejų sūrelių nusi-perka vieną (nes antram neužtenka centų), man skauda. Kiek dar bus žeminami mūsų žmonės – seno-liai, neįgalieji, vieniši tėvai?

Reikia esminių sprendimų žmo-nių gerovei didinti. Visų žmonių gerovei. Ir čia svarbiausia žodis – visų. Kiekvieno.

> Atkelta iš 1 p.- Tokiai liberaliai propagandai

turiu savų kontrargumentų: gerai, pritariu, būtinai duokim meške-res, net po kelias, bet yra dvi papil-domos sąlygos.

Pirma: prileiskite žmones prie tvenkinių. Tuščiai mojuoti meš-kerėmis laukuose, gatvėse ar prie televizorių – bergždžias reikalas.

Antra: pagautą žuvį leiskite žmo-nėms parsinešti į namus, kad šei-mos, vaikai nebadautų. O likusią laimikio dalį teisingai padalinkite tiems, kurie jau nebegali meškerioti – dėl negalios, sveikatos ar amžiaus.

Tik, va, Lietuvoje dažnai prie tvenkinių neprileidžiama, meške-rės – trumpos ir trapios, o meške-riotojai ir jų darbas – nepagrįstai nupiginti. Pavyzdys su nenoru įsi-leisti investicijų į savivaldybę tai ir iliustruoja.

limybes mokytis, siekiant apsau-goti juos nuo skurdo dabar ir atei-tyje. Būtina užtikrinti ankstyvo-jo ugdymo ir priežiūros paslaugas, kad būtų užkirstas kelias sociali-nei atskirčiai.

Neatsakinga socialinė politika reiškia paveldimą skurdą. Social-demokratų pareiga yra sustabdyti tokią politiką. Sunku patikėti, bet Europos Sąjungoje, turtingiausioje pasaulio bendrijoje, skursta beveik 25 milijonai vaikų. Lietuvoje kas ketvirtas vaikas skursta arba gyve-na skurdo rizikos zonoje.

O ką mes girdime iš Lietuvos valdančiųjų? Kad verkiant reikia krykštaujančių vaikų prezidentū-roje, nes, priešingu atveju, Lietu-va pražus.

O kaip kiti Lietuvos vaikai, tie, kurie nekrykštaus prezidentūro-je? Kas laukia jų?

- Ekonomika auga, atlyginimai kyla. Kas blogai?

- Daugumos gyventojų realios pajamos nekyla, perkamoji galia nedidėja. Galime skaičiuoti viso-kius BVP, nors, kas tai yra, žmo-nės net nesupranta, dėlioti visokius skaičius ir vidurkius, o kaip esame Europos Sąjungoje treti nuo galo, taip ir esame treti nuo galo. Tik ru-munai ir bulgarai blogesnėje situa-cijoje nei Lietuvos žmonės. Tuo vis-kas pasakyta.

neatsakinga socialinė politika reiškia paveldimą skUrdą. socialdemokratų pareiga yra sUstabdyti tokią politiką.

šalies ekonomika aUga, tačiaU daUgelio žmonių gerovė – nepakankamai. pajamų ir galimybių nelygybė žlUgdo valstybę ir jos žmones: ir tUrtėjama, ir skUrstama vis greičiaU.

Vadinasi, arba investuojame į žmones, t. y. į verslą, į švietimą ir socialinę apsaugą, arba suksimės užburtame rate. Taip pat svarbi teisinga mokesčių politika, kuri užtikrintų, kad dideles pajamas gaunantieji prisidėtų prie bendros gerovės.

Šalies ekonomika auga, tačiau daugelio žmonių gerovė – nepa-kankamai. Pajamų ir galimybių ne-lygybė žlugdo valstybę ir jos žmo-nes: ir turtėjama, ir skurstama vis greičiau.

Pritariu daugelio socialdemokra-tų kandidatų pasiryžimui artin-ti socialines paslaugas prie žmo-nių. Nei užmirštų, nei skurstančių žmonių neturi būti. Neturi būti ba-daujančių vaikų, mušamų moterų. Drįstu teigti, kad socialdemokra-tai jau paskelbė nulinę toleranciją skurdui. Kiekvienos šeimos paja-mos negali būti mažesnės už skur-do ribą.

Visa tai reiškia ir dėmesį sociali-niams darbuotojams. Ant jų pečių visu svoriu gula atskirties, nelygy-bės, skurdo pasekmės – visa skau-di realybė, kuri ne visiems mato-ma iš aukštų Vilniaus bokštų. Per maži socialinių darbuotojų atlygi-nimai, per menkas saugumas, vyk-dant pareigas.

- Tai sutampa su Europos so-cialdemokratų idėjomis ir užda-viniais?

- Vienareikšmiškai. Mūsų Euro-poje daug ir visi kalba viena, žmo-nių kalba.

Socialdemokratai teigia: užim-tumo ir socialinė politika nebega-li būti suvokiama kaip išlaidos. Tai – realios socialinės investicijos, pri-sidedančios prie bendros gerovės.

Atėjo laikas greičiau didinti dar-bo užmokestį. Esame įsitikinę, kad darbo užmokestis dar labiau padi-dėtų, jei būtų galima vienodai da-lytis pelnu, ir mes remsime kolek-tyvines derybas, siekiant šio tikslo.

Siekiame kurti tokią Europos minimalaus darbo užmokesčio sis-temą (atsižvelgiant į nacionalinius ypatumus), kad joks darbuotojas nebūtų priverstas gyventi skurde. Reikia ir tinkamų nacionalinių mi-nimalių pajamų sistemų, kurios už-tikrintų, kad nei jaunas, nei garbin-go amžiaus žmogus neskurstų, ne-liktų be pastogės.

Europos Parlamentas mūsų, so-cialdemokratų, dėka balsavo už tai, kad ateityje nebūtų mažinamos (o atvirkščiai didinamos) išlaidos socialinei apsaugai, vaikams, jau-nimui.

- Daug rašyta, kad Jūs Euro-pos Parlamente kaunatės už Vai-kų garantijos iniciatyvą. Kas tai?

- Džiaugiuosi, kad Europos Par-lamentas pritarė skirti beveik 6 mi-lijardus eurų Vaikų garantijos ini-ciatyvai. Tai padės valstybėms tin-kamai pasirūpinti vaikais – jų mo-kymosi, priežiūros, gyvenimo sąly-gomis jau nuo ankstyvos vaikystės. Pirmiausia investuoti turime į jau-niausius mūsų visuomenės narius, užtikrinant vaikams vienodas ga-

- Dažnai savivaldybės giriamos už europinių lėšų panaudojimą aplinkai tvarkyti. Bet ar to pa-kanka?

- Aš visiems merams sakau (ne-būtinai socialdemokratams): šau-nuoliai, asfaltuojate žvyrkelius, jei pinigų yra arba duoda Vilnius ir Europos Sąjunga, tvarkote aikš-tes, šaligatvius. Labai gerai. Pagra-žėjo mūsų miestai, rajonų centrai. Ir tai reikėjo būtinai padaryti. Bet juk to nepakanka. Kas toliau? O kaip vieniši tėvai? Kaip galą su ga-lu nesuduriančių šeimų vaikai? Ne-įgalieji? Senjorai?

Kas važinės tuo asfaltu, vaikščios naujais šaligatviais? Kur žmonės dirbs ir kiek uždirbs, kaip išlaikys šeimas, vaikus?

Kokią idėją siūlo kandidatai, ko-kius darbus numato, kad tas gyve-nimas pagerėtų realiai, šiandien ir ateityje, kad žmonės patikėtų atei-timi ir perspektyva?

Taip turi klausti tie, kurie nori išrinkti gerą valdžią. Aš noriu. To-dėl ir klausiu.

Ir niekada nebalsuokite už tuos politikus ir veikėjus, kurie aiškina, kad pensininkai patys kalti, jog vis dar laukia į namus atnešamų vėluo-jančių pensijų.

- Ką siūlo socialdemokratai?- Yra dideles pajamas gaunan-

ti Lietuva (mažesnioji) ir mažas pajamas gaunanti Lietuva (dides-nioji). Mes, socialdemokratai, sa-vo veiklą skiriame tai didesnei, bet palyginti nedideles pajamas turin-čiai Lietuvai.

Pažvelkim į Lietuvos atlyginimų žemėlapį. Maži atlyginimai savival-dybėse (o tokių savivaldybių – dau-guma) reiškia skurdą ne tik šian-dien, bet ir ateityje, nes maži atly-ginimai reiškia ir mažas pensijas.

Žmonės pavargo laukti ir juos reikia suprasti, nes žmonėms labai sunku išgyventi. Kai kurie ir toliau klimpsta į skurdą – pensinio am-žiaus žmonės, šeimos, auginančios vaikus, ypatingai vieniši tėvai, ne-įgalieji. Net dorai dirbantys žmo-nės. Jaunimas tiesiog protestuo-damas migruoja. Tai yra didžiulis praradimas.

- Ir todėl kovo 3 dieną kviečia-te balsuoti už socialdemokratus?

Aktualijos4 Algų neteisybė: kai vienų laimė auga, kiti – palikti už borto

Rajonų ligonines reikia stiprinti, o ne uždarinėti

Lietuvoje tebesitęsia eko-nomikos augimas, dau-gėja žmonių besijau-

čiančių laimingais, sėkmin-gai susitvarkiusių karjeros ir asmeninį gyvenimą, tačiau šiame fone dar skaudžiau akis bado „paliktųjų už bor-to“ situacija.

Nemaža dalis mūsų gyvento-jų jaučia didelį apmaudą ir netei-sybę, kai, gaudami per praūžusią krizę nušienautas algeles, bando sudurti galą su galu, nors gyveni-mas per dešimtmetį toli nušuolia-vo į priekį ir kainos gerokai išau-go, o didmiesčių „auksinis“ jau-nimas nuolat žurnalų puslapiuo-se ar gyvenimo būdo laidose pa-sakoja apie įgyvendintas svajones.

Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas jau kuris laikas kviečia dirbantiesiems kelti algas, siekiant padidinti vartojimą ir paskatinti ekonomikos augimą. Deja, tik trijose ES šalyse, – Bul-garijoje, Lenkijoje ir Vokietijo-

Po pagarsintų ministe-rijos bandymų įvesti sugriežtintus reikala-

vimus rajonų ligoninėms ir paaiškėjus, kad tokiu būdu siekiama uždaryti bent treč-dalį gydymo paslaugas Lie-tuvos gyventojams teikian-čių įstaigų, „valstiečiai“ savo užmojus nukėlė po rinkimų.

Supratę, kad ligoninių naiki-nimas gali atsisukti prieš juos pa-čius, priešrinkiminių vojažų po rajonus metu valdantieji mėgina neigti informaciją apie rajonų li-goninių likvidavimą. Bet tuo pa-čiu nieko aiškaus nepasako dėl šių ligoninių ateities ir likimo.

Tokius klausimus, kaip „Kas mūsų laukia?“ ar „Ką Jūs siūlo-te?“, mes, socialdemokratai, iš-girstame kiekviename susitikime su rajonų medikais ir visuomene. Mes įsitikinę, kad dėl rajonų ligo-ninių ateities sprendimą turėtų priimti ne ministerija, bet rajo-nų savivaldybės, pasitarę su me-dikais ir gyventojais.

rasa BudBergytėSeimo narė, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoja

Juozas OlekAsLietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys

je, – algų augimas 2010-2017 m. buvo didesnis nei 2000-2009 m. Lietuvoje algos privačiame sekto-riuje taip pat auga kaip ant mie-lių, nes dėl emigracijos yra stip- riai sumažėjusi darbuotojų pa-siūla darbo rinkoje. Skelbiama, kad praėjusiais metais darbo už-mokestis, atskaičius mokesčius, augo 7 proc., o šiemet vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mo-kesčius, augs net 11,5 proc. Pasak dideles algas uždirbančių bankų ekonomistų, tai turėtų būti spar-čiausias algų augimas Lietuvoje nuo 2008 m.

nologijų ar finansų srityse, turi aukštąjį išsilavinimą ir esi 30-40 metų amžiaus; taip pat, jei esi su-kaupęs nemažai patirties, kad ei-tum bent jau vidutinio lygio va-dovaujamas pareigas. Kaune ir Klaipėdoje algų vidurkis yra 100 eurų mažesnis nei Vilniuje, o li-kusioje Lietuvoje – atlyginimai kitokie.

Regionuose iki šiol galingos už-sienio investicijų liūties nesulauk-ta, o smulkus ir vidutinis verslas, pamirštas valdžios, neišgali mo-kėti padoresnių algų savo darbuo-tojams. Regionuose net ir aukšto-jo mokslo diplomas negarantuoja karjeros ir teisingo atlygio, o jau-nimo be patirties įsidarbinimo galimybės ribotos.

Ekonominio bendradarbiavi-mo ir plėtros organizacijos eks-pertai kritikuoja Lietuvą už di-delę algų nelygybę, teigdami, kad maži atlyginimai yra ilgalai-kė problema ir pagrindinė darbo jėgos emigracijos priežastis.

Darbo apmokėjimo dydžio tei-singumas vienaip ar kitaip yra su-sijęs ir su darbo našumu, t. y. vi-dutine dirbančio gyventojo per valandą sukurta šalies bendrojo vidaus produkto dalimi. Atro-dytų, kad kuo našiau dirbi, tuo daugiau uždirbi. Visgi, nors Lie-tuva pagal naujausią EBPO darbo našumo reitingą lenkia kaimynes Latviją, Estiją, Lenkiją, taip pat Čekiją, Vengriją, Graikiją, Por-

tugaliją, Izraelį, Pietų Korėją, Či-lę ir Meksiką, negali nei vienai iš jų prilygti algomis. Keistai atro-do tai, kad Lietuva algomis atsi-lieka nuo valstybių, kurių ekono-minis išsivystymas yra menkes-nis. Pagrįstai kyla klausimas, ko-dėl valdantieji, užuot vykdę rin-kimų pažadus, įgyvendina neoli-beralią politiką, t. y. nesprendžia skurdžių algų klausimo ir taip prisideda prie didžiulių disbalan-sų rinkoje, kai pelnas ir BVP au-ga daugiau nei algos?

Atskirai reikėtų analizuoti ir Lietuvos viešąjį sektorių, kuris apima 3883 valstybės ir savival-dybių biudžetines ir viešąsias įs-taigas ir kuriame dirba 286 tūkst. darbuotojų. Ekonomikos augi-mas ir didelis kvalifikuotų speci-alistų nutekėjimas į Vakarus pri-vertė Lietuvos valdžią gana sim-

boliškai pakelti algas gydytojams, mokytojams, slaugytojams. Šiek tiek buvo padidinti atlyginimai socialiniams ir kultūros darbuo-tojams – kad nepaskęstų skurde.

Tiek politikai, tiek ekspertai, rengiantys mokytojų streikų iš-provokuotą viešojo sektoriaus darbuotojų algų finansavimo iki 2025 m. strategiją, sutaria, kad dabartinė algų skaičiavimo tvar-ka yra neteisinga: algos netoly-gios, o sistema išbalansuota.

Lietuvoje ypač didelis darbo užmokesčio skirtumas tarp va-dovaujamas ir žemesnes pareigas einančių darbuotojų – net 5,6 karto, kai Vakarų Europoje šis skirtumas yra 3 kartai, o Skandi-navijos šalyse – 2,5 karto. Kaip teisingai pastebi ekonomistas R. Lazutka, ši neteisybė gali būti iš-taisyta ir be didelių strategijų.

NoRs LietuvA pAgAL NAujAusią eBpo dARBo NAšuMo ReitiNgą LeNKiA KAiMyNes LAtviją, estiją, LeNKiją, tAip pAt ČeKiją, veNgRiją, gRAiKiją, poRtugALiją, izRAeLį, pietų KoRėją, ČiLę iR MeKsiKą, NegALi Nei vieNAi iš jų pRiLygti ALgoMis.

nemaža dalis mūsų gyventojų jaUčia didelį apmaUdą ir neteisybę, kai, gaUdami per praūžUsią krizę nUšienaUtas algeles, bando sUdUrti galą sU galU, nors gyvenimas per dešimtmetį toli nUšUoliavo į priekį ir kainos gerokai išaUgo.

Rajonų ligoninės, nors yra ne-didelės, turi puikių įvairių sričių specialistų ir teikia gyventojams kokybiškas paslaugas. Mano, kaip mediko ir kaip politiko, many-mu, Sveikatos apsaugos minis-terija turi paisyti naujausių ten-dencijų, organizuodama sveika-tos priežiūros paslaugų teikimą: tyrimai rodo, kad per didelė gy-dymo įstaigų centralizacija ne vi-sada duoda tikėtiną ekonominę naudą ir labai pablogina paslau-gų prieinamumą nutolusių vieto-vių, kaimų gyventojams.

Mes, socialdemokratai, siūlo-me, kad rajonų ligoninės būtų ne uždarinėjamos, bet jose būtų leis-ta dirbantiems gydytojams teikti visas paslaugas pagal turimą kva-lifikaciją, taip pat ir stacionaraus gydymo paslaugas. Jeigu rajonų gydymo įstaigos gali ekonomiš-kai išsilaikyti, tai neturėtų bū-ti uždarinėjamos ar prijunginė-jamos prie kitų gydymo įstaigų.

Šiandien mažose ligoninėse sėk- mingai suteikiamos ne tik terapi-nės paslaugos, bet ir atliekamos sudėtingos operacijos, kurių re-zultatais džiaugiasi ir vietos gy-ventojai, ir medikai. Yra tokių rajoninių ligoninių, pavyzdžiui, Lazdijų, Radviliškio, į kurias at-vyksta pacientai ne tik iš kitų ra-jonų ar miestų, bet ir kaimyninių šalių dėl ypač kokybiškų paslau-gų. Siekiant užtikrinti kokybiš-ką paslaugų teikimą, svarbu, kad

rajonų ligoninėse tinkamai funk- cionuotų priėmimo skyriai ir bū-tų teikiamos konsultacinės pa-slaugos; taip pat būtų pakanka-mai terapinių lovų.

Nors sveikatos apsaugos mi-nistras kovoja su, neva, per dide-liu rajoninėse ligoninėse esančių lovų skaičiumi, didžiausia pro-blema čia yra tai, kad rajonų pa-cientams sunku gauti konsulta-ciją aukštesnio lygio ligoninėse, norint, kad būtų nustatyta diag- nozė ir paskirtas tolimesnis gydy-mas. Ne paslaptis, kad vyresnio amžiaus, lėtinėmis ligomis ser-gantys, brangaus ir ilgo gydymo reikalaujantys pacientai ne visuo-met yra pageidaujami aukštesnio lygio gydymo įstaigose.

Ne kartą yra nutikę taip, kad, iš rajono atvežus ligonį į kurią

nors didmiesčio ligoninę, grei-tosios pagalbos automobilis turi laukti tris-keturias valandas, kol ligoniui bus atlikti pakartotiniai tyrimai ir pacientas arba bus pa-guldytas į miesto ligoninę, arba grąžintas atgal į rajono ligoninę. Mūsų manymu, iš rajonų ligoni-nių į centrines gydymo įstaigas siunčiamiems ligoniams turėtų būti sudaryti „žalieji“ koridoriai, t. y. pacientai turėtų būti guldomi

į ligoninę ir gydomi be papildo-mų, pakartotinių tyrimų. Į rajo-nų ligonines galėtų būti nukrei-piami lengviau sergantys ar ilga-laikio stacionaraus gydymo rei-kalaujantys ligoniai.

Be to, reikėtų panaikinti keletą ministro Verygos biurokratinių tvarkų ir suteikti galimybę rajo-nų ligoninėms pasinaudoti šiuo-laikinėmis technologijomis, ne-reikalaujant įdarbinti kai kurių specialistų, pavyzdžiui, radiolo-gų: vietoj to, sudaryti galimybę ligoninėms pasinaudoti skaitme-niniu rentgenu, nuotraukas įver-tinant nuotoliniu būdu. Taip pat būtų galima diskutuoti apie ma-žose savivaldybėse esančių rajo-ninių ligoninių ir pirminių svei-katos centrų sujungimą.

Šiandien rajonų ir universite-tinės ligoninės bendradarbiauja, gydant širdies kraujagyslių ligas, kai rajono ligoninėje, įtarus mio-kardo infarktą ir suteikus sku-bią pagalbą, ligonis pervežamas į universitetinę ligoninę, kurio-je, patikslinus diagnozę, skiria-mas gydymas, o tuomet ligonis grąžinamas į rajono ligoninę to-limesniam gydymui.

Mes, socialdemokratai, įsitiki-nę, kad rajonų ligoninės kartu su terapijos ar terapijos ir chirurgi-jos padaliniais bei sustiprintais priėmimo skyriais ir konsultaci-jų paslaugomis turi išlikti. Mato-me, kad to paties nori ir tūkstan-čiai Lietuvos žmonių, patvirtinę tai savo parašais.

Įdomiomis įžvalgomis dalija-si darbo rinkos ekspertai, paste-bėdami, kad daugiausiai uždirb-ti gali, jeigu: gyveni Vilniuje, dir-bi užsienio kapitalo įmonėje tele-komunikacijų, nekilnojamo tur-to, draudimo, informacinių tech-

mes įsitikinę, kad dėl rajonų ligoninių ateities sprendimą tUrėtų priimti ne ministerija, bet rajonų savivaldybės, pasitarę sU medikais ir gyventojais.

> 14 p.

52019 m. vasaris, Nr. 2 (97) NuomonėAlgų neteisybė: kai vienų laimė auga, kiti – palikti už borto

Daugiau moterų politikoje

Aukščiausio lygio vado-vų vieši pasisakymai, neišprusimas ir po-

litinės kultūros stoka stab-do valstybės demokrati-jos vystymąsi, didina socia-linę neteisybę ir nelygybę.

Modernėjančioje Lietuvoje atsi-randa vis daugiau moterų, kurios nebijo siekti karjeros, kurti verslą, kovoti dėl vienodo atlygio, imtis ak-tyvios sprendimų priėmėjos vaid- mens. Tik labai gaila, kad, jei jos „iššoka aukščiau bambos“, pasišai-pymas, pasmerkimas tampa viešas ir labai „skanus“, o tai atbaido kitas moteris būti proaktyviomis.

Labai dažnai tenka girdėti: mote-rų niekas nediskriminuoja, jos turi visas galimybes siekti karjeros, no-rimas pareigas gali užimti bet ku-ri, juk svarbiausia – kompetencija ir t. t. Kartais tenka net gerokai pa-vargti, kad įrodytum, jog ne taip jau viskas paprasta. Galbūt daliai vyrų sunku suprasti, kaip moteris veikia išankstinės visuomenės nuostatos, tam tikrų vaidmenų, darbų prisky-rimas vyriškiems ir moteriškiems, ir panašūs dalykai.

Pavyzdžiui, neretai, gimus vaike-liui, nusprendžiama, kad mama turi eiti vaiko priežiūros atostogų ir lai-kinai pasitraukti iš darbo rinkos. Tokį pasirinkimą dažniausiai le-mia tai, kad mama uždirba mažiau nei tėtis. Ji iš darbo rinkos iškrenta 2-3 metams, o jeigu šeimoje dau-giau vaikų – tai ir ilgesniam laiko-

Orinta LeiputėLietuvos socialdemokračių moterų sąjungos pirmininkė, LSDP pirmininko pavaduotoja

je ir politinėje veikloje? Kažin... Gal sakysite, kad šeimoje kažkam reikia aukotis, kad moterys pačios taip nusprendžia, bet čia ir yra didžiau-sia problema. Visuomenės spaudi-mas, tradicijos lemia tokį moterų elgesį, o ilgalaikės to pasekmės yra mažesnė moterų ekonominė galia, menkesnės karjeros galimybės, ma-žesnės pajamos, kurios, beje, įtako-ja ir senatvės pensijos dydį, didesnis socialinis nesaugumas.

Statistikos departamento duo-menimis, Lietuvoje darbo užmo-kesčio atotrūkis tarp vyrų ir mo-terų – 14,2 %. Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrū-kis 2017 m. buvo tarp 35-44 me-tų amžiaus darbuotojų (20,6 %), o mažiausias – tarp jaunesnių nei 25 metų darbuotojų (12,5 %). Mato-mai, didžiausias atotrūkis yra tuo laikotarpiu, kai gimdomi ir augi-nami vaikai. Atlyginimų skirtumui taip pat įtakos turi ir vyrų bei mo-terų pasiskirstymas pagal ekonomi-nės veiklos rūšis, profesijas, išsilavi-nimą, darbo stažą ir kt. Vyrai daž-niau dirba geriau apmokamų pro-fesijų darbą, jie dažniau užima va-dovaujamas pareigas ir t. t.

Lygių galimybių kontrolieriaus

tarnyba kartu su įvairiomis nevy-riausybinėmis organizacijomis, ins-titucijomis bando keisti situaciją, bet labai gaila, kad nėra valstybinio požiūrio į lyčių lygybę, per mažai viešų diskusijų šiuo klausimu, trūks-ta politinės valios.

dalyvautų sprendimų priėmimo procese. Štai Lietuvos parlamente yra 30 moterų (21 %) iš 141 Seimo nario. Latvijoje šis skaičius mažes-nis, t. y. 16 moterų (16 %) iš 100 da-bartinio Latvijos parlamento (Sa-eima) narių. Estijoje moterų dalis parlamente (Riigikogu) didžiausia: iš 101 nario – 27 moterys (27 %).

Moterų atstovavimas visų trijų Baltijos šalių vyriausybėse panašus. Iš 14 Latvijos vyriausybės narių – 3 moterys (21 %); tik suformavus šios kadencijos valdančiųjų vyriausybę, joje taip pat buvo 3 moterys (20 %) iš 15 vyriausybės narių, deja, dabar nėra nei vienos; o Estijos vyriau-sybėje iš 15 narių – 4 moterys (27 %). Kalbant apie savivaldybių tary-bas – situacija taip pat nedžiugina. Moterų atstovavimas čia taip pat yra menkas. 2011-2015 m. kaden-cijos savivaldybių tarybose moterų buvo vos 25 %.

Artėjant savivaldos rinkimams, svarbu priminti, kad būtina keisti situaciją. Atsinaujinusi ir moderni Lietuvos socialdemokratų partija, kurios vienas iš prioritetų – lygių galimybių Lietuva – didelį dėme-sį skiria lyčių lygybės įtvirtinimui. Siekiame, kad būtų mažinama ly-čių nelygybė, atverti keliai sociali-niam teisingumui, užtikrintos ga-limybėms derinti šeimos ir profesi-nį gyvenimą, auginant vaikus, siek-ti karjeros, užtikrinta ori senatvė.

Lietuvos socialdemokratai viso-se savivaldybėse iškėlė kandidatus į merus. Tarp jų – 14 šaunių, kom-petentingų ir vertų rinkėjų pasitikė-jimo moterų. Iškelti 2164 kandida-tai į savivaldybių tarybas, tarp jų 44 proc., t. y. 950, yra moterys. Svarbu teisingai pasirinkti. Džiugintų, jei-gu bent tokiomis proporcijos būtų atstovaujamos moterys po kovo 3 d. įvyksiančių rinkimų.

seniūnijų galias sUstiprinti leistų: vidinė savivaldybių decentralizacija, tikslUs miesto ir kaimo seniūnijų fUnkcijų apibrėžimas ir atskyrimas bei ilgalaikė savivaldos vystymo strategija.

tarpiui. Sugrįžti po vaiko auginimo „atostogų“ į darbą, bėgant metams, vis sunkiau, o ir bendraamžiai vyrai per tą laikotarpį, kol moteris augino vaikus, padaro karjerą ir juos pavyti tampa sudėtinga, reikia žymiai dau-giau laiko ir pastangų. Nepamirš-kime ir to, kad moteris dažniau nei vyras ima nedarbingumą, susirgus vaikui ar kitam šeimos nariui, nes fi-nansinis nuostolis šeimai mažesnis.

Kita vertus, ar visos dirbančios ir mažus vaikus auginančios moterys turi galimybę po darbo kelti kvali-fikaciją arba dalyvauti visuomeninė-

Lietuvos seniūnijose vėl permainų metas?

Šiandien viešojoje erdvė-je neretai galime išgirs-ti diskusijas apie galimy-

bę įvesti tiesioginius seniūnų rinkimus.

Šiuo metu seniūnai į pareigas ski-riami konkurso būdu penkerių me-tų kadencijai. Ši nustatyta kadencija šiek tiek apriboja seniūnų, ypač ge-rai dirbančių ir gyventojų palaiko-mų, veiklos galimybes. Visgi, jei se-niūnai būtų renkami (renkamų se-niūnų idėja kilo dar 2015 m., įve-dant tiesioginius merų rinkimus), be vykdomosios valdžios, t. y. seniū-nų, turėtų atsirasti ir atstovaujamo-

ji valdžia, t. y. renkamos tarybos. Lenkijoje veikia į mūsų seniūni-

jas panaši struktūra – gminos (vals-čiai). Valsčiai yra visiškai savaran-kiški, valdo biudžetą, žemę, renka mokesčius, turi tarybas ir burmis-trus. Tai vadinamoji antros pako-pos savivalda. Visgi, ar vertėtų prie tokios struktūros pereiti ir Lietu-vai, sukurti naujas, mažas 455 sa-vivaldybes, kyla abejonių. Gal ver-čiau pasirinkti efektyvesnį kelią ir, pasiremiant geraisiais kitų šalių pa-vyzdžiais, stiprinti dabartinių se-niūnijų savarankiškumą, tuo pa-čiu efektyviau įtraukti gyventojus į valdymą?

Tų Lietuvos seniūnijų, kurios sa-varankiškai valdo finansus ir ku-rioms patikėta nemažai funkcijų, gyventojai yra patenkinti, nes pas- laugos jiems teikiamos greičiau, pi-giau ir efektyviau. Visuomeninės organizacijos taip pat džiaugiasi, nes gauna didesnę administraci-nę pagalbą. Deja, taip yra ne visur. Gaila, kad kartais vadovaujamasi blogais pavyzdžiais.

Seimo valstybės valdymo ir sa-vivaldybių komitete kalbama apie seniūnijų galių stiprinimą. Mano, kaip Lietuvos savivaldybių seniū-nų asociacijos prezidento nuomo-

ne, tai pasiekti leistų trys dalykai: vidinė savivaldybių decentralizaci-ja, tikslus miesto ir kaimo seniūni-jų funkcijų apibrėžimas ir atskyri-mas bei ilgalaikė savivaldos vysty-mo strategija.

Manau, kad, planuojant vidinę savivaldybių decentralizaciją, reikia laikytis subsidiarumo principo, ir dėl to įstatymai turėtų būti labiau imperatyvūs: pavyzdžiui, turėtų būti nustatyta, kad kiekvienoje sa-vivaldybėje ne mažiau kaip 10 proc. lėšų skiriama seniūnijų reikalams. Tos lėšos, pirmiausiai, turėtų būti skirtos ne seniūnijos administraci-

niam aparatui išlaikyti, o bendruo-menių ir nevyriausybinių organiza-cijų poreikiams tenkinti.

Šiuo metu seniūnijoms skiriama

nuo 0,2 % iki 14 % bendro savival-dybės biudžeto. Ten, kur tas pro-centas didesnis, rezultatai geresni, nes seniūnijos gali priimti strategiš-kai svarbius sprendimus, pritrauk-ti investuotojų, dalyvauti dideliuo-se projektuose. Seniūnijoms svar-bu turėti galimybę tvarkyti aplin-ką, teikti paslaugas arba prižiūrėti jų teikimą kartu su žmonėmis – pabrėžiu, kartu su žmonėmis. Kai neturi, ką duoti, nepritrauki ir žmo-nių. Kai žmonės negali pareikšti nuomonės, priimti sprendimų, iš-važiuoja svetur – jaustis reikalin-giems yra labai svarbu.

Kalbant apie nedidelių kaimiš-kųjų arba kelias dešimtis tūkstan-čių gyventojų turinčių miesto se-niūnijų veiklą, svarbu numatyti ne tik bendras visai Lietuvai, bet ir pa-pildomas, konkrečiam rajonui svar-bias funkcijas – kad būtų atliepiami žmonių poreikiai. Kaimiškose teri-torijose esančios seniūnijos įgyven-dina kitas užduotis nei miestų ar ra-jonų centrų seniūnijos. Pirmosios daugiau orientuojasi į bendradar-biavimą su bendruomene, gyvento-jų poreikių išklausymą ir gyvenimo kokybės gerinimą. Kaimų seniū-nijose seniūnas yra bendruomenės telkėjas; taip pat investicijų planuo-

tojas, čia daug efektyviau naudoja-mos lėšos, tariantis su gyventojais. Čia vyksta tikrasis ūkininkavimas.

Mieste, kur paslaugos teikiamos centralizuotai, didesnis dėmesys skiriamas gyvenamųjų kvartalų aplinkos tvarkymui, laisvalaikio ir poilsio erdvių kūrimui. Tad atlieka-mos funkcijos turėtų būti įvertintos pagal gyventojų skaičių, teritorijos plotą ir joms turėtų būti skirtos ati-tinkamos lėšos. Negali būti seniū-nijai priskirta funkcija, nenumatant lėšų jai įgyvendinti.

Seniūnijų kokybiškai veiklai už-tikrinti reikalinga ne trumpalaikė, ne vienos politikų kadencijos laiko-tarpiui pritaikyta savivaldybių stra-tegija. Ją taip dažnai keičiame. Vals-tybė turi susimąstyti apie tai, kad kaimai yra kapiliarai, aprūpinantys krauju širdį – Vilnių ir Kauną, ku-ri šiuo metu dirba su permušimais. Jei pradėsime naikinti kapiliarus – mokyklas, darželius, seniūnijas, nie-kur nenueisime... Reikia kalbėti ne tik apie savivaldybių vidinę decen-tralizaciją, bet ir visos valstybės de-centralizaciją. Kažkada ES pinigus reikėjo investuoti į žmones, o ne į pastatus. Pastatai stovi, bet žmo-nių juose nėra. Būtina, kad kraujas pasiektų smulkiausius kapiliarus.

Kęstutis VilkAuskAsLietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas

Savivaldybių tarybų sudėtis pagal lytį (vyrai , moterys )

200

1997 m. lietuvosrespublikossavivaldybiųtarybų rinkimai1997-03-23

2000 m. lietuvos respublikos savivaldybių tarybų rinkimai2000-03-19

2002 m. lietuvos respublikos savivaldybių tarybų rinkimai2002-12-22

2007 m. lietuvos respublikos savivaldybių tarybų rinkimai2007-02-25

2011 m. lietuvos respublikos savivaldybių tarybų rinkimai2011-02-27

2015 m. lietuvos respublikos savivaldybių tarybų rinkimai2015-03-01

400

600

800

1000

1200

1400

2018 m. buvo lyčių lygybės dar-bo rinkoje metai. Prieš dvejus me-tus įsigaliojus naujam Darbo ko-deksui, atsirado nemažai naujovių, kurios vis dar nėra taikomos prak-tikoje: pavyzdžiui, darbdavys priva-lo darbovietėje taikyti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrin-das principus, arba, jeigu įstaigoje ar įmonėje dirba daugiau nei penkias-dešimt žmonių, turi priimti ir įgy-vendinti lygių galimybių politikos priemones ir kt.

Praėjusiais metais buvo pareng-tas dokumentas, kuris turėtų pa-dėti savivaldybėms tinkamai įgy-vendinti Lyčių lygybės integravimo strategiją. Užtikrinant lyčių lygybę, savivaldybės privalo atsižvelgti į tai, jog jos yra ne tik viešųjų paslaugų teikėjos, bet ir darbdaviai, tad bū-tina atkreipti dėmesį ir į darbuoto-jų interesus.

Siekiant iš esmės pakeisti situa-ciją lyčių lygybės srityje, būtina už-tikrinti, kad kuo daugiau moterų

Moterų skaičius Baltijos šalių parlamentuose:Lietuva: 141 Seimo narys, iš jų – 30 moterųLatvija: 100 parlamento (Saeima) narių, iš jų – 16 moterų Estija: 101 parlamento (Riigikogu) narys, iš jų– 27 moterys

Moterų skaičius Baltijos šalių vyriausybėse:Lietuva: 15 vyriausybės narių – 0 moterųLatvija: 14 vyriausybės narių – 3 moterysEstija: 15 vyriausybės narių – 4 moterys

> 14 p.

Frakcijos naujienos6

Tauragė – mano gimtasis kraštas. Su juo sieju sa-vo ateitį. Jis gali būti sė-

kmingas tiek, kiek sukuria ga-limybių visiems rajono gyven-tojams. Šiandien dažnai ma-tau kliovimąsi vien rinka, įvai-rių institutų skelbiamais indek-sais, neretai norime prieš ki-tus atrodyti geresni nei esame.

O tikrovėje eilinio piliečio bal-sas negirdimas, valdžia priiminėja sprendimus už uždarų durų, lyg tai būtų ne rajono ar šalies gyventojų, o uždaros grupelės žmonių reikalas.

Situaciją privalu keisti iš esmės, nes tik vieningas rajonas pajėgus susitvarkyti su savo bėdomis ir ne-gandomis. Esu pasiruošęs visus gir-dėti ir kalbėti visų tauragiškių var-

Darius PetrOšiusLSDP kandidatas į Tauragės rajono merus

suteikiamą paslaugą. Vienas iš įstatymo pataisų inicia-

torių Seimo narys Linas Balsys, tei-gia, kad chaosas dėl laiku neprista-tytų į namus pensijų įvyko dėl ne-tinkamo viešųjų paslaugų pirkimo reglamentavimo.

„Tokia chaotiška situacija susi-klostė todėl, kad kai kuriose vie-tovėse pensijų į namus pristatymo viešuosius pirkimus laimėjo įmo-nės, kurios nebuvo pajėgios paslau-gą teikti laiku ir kokybiškai. Priė-mus mūsų siūlomas pataisas, pen-sijų pristatymo į namus paslaugą galėtų teikti tik universalios paslau-gos teikėjas. Ši pataisa garantuotų pensijų pristatymo į namus patiki-mumą, skaidrumą, o taip pat leis-tų „Sodrai“ sutaupyti lėšas, kurios dabar išleidžiamos atskirų viešųjų pirkimų kiekvienoje savivaldybėje organizavimui“, – sako L. Balsys

Šiuo metu universalias paslaugas teikia AB „Lietuvos paštas“, tačiau tokių paslaugų teikėjomis gali tap-ti ir kitos įmonės, kurios įvykdytų numatytus reikalavimus.

„Pensijų pristatymo vėlavimas ne tik pažeidžia teisėtus senjorų lūkes-čius, bet ir sukuria socialines įtam-pas, kursto nepasitikėjimą valstybe. Ypatingai svarbu sutvarkyti teisinį reguliavimą taip, kad išvengtume tokių incidentų kaip šią žiemą, kai žmonės dėl ženklaus pensijų vėla-vimo susidūrė su realia grėsme ne-užtikrinti gyvybiškai būtinų porei-kių – nusipirkti maisto, vaistų, susi-mokėti už komunalines paslaugas“, – sako socialdemokratė Dovilė Ša-kalienė.

Mano vizija tauragės rajonui – sKAidRus, ModeRNus, pAtogus gyveNti, AtviRAs veRsLui iR sveČiAMs

socialdemokratų frakcijos seime siūlymai

R. Budbergytė, susitikusi su tarptautiniais rinkimų stebėtojais, suabejojo VRKVyriausioji rinkimų komisija ga-li būti pažeidžiama ir neužtikrin-ti tinkamo trejų šiemet vyksiančių rinkimų organizavimo – tokius

Socialdemokratai ketina įpareigoti premjerą surasti naują ministrąSeimo socialdemokratai registra-vo įstatymo pataisas, kuriomis sie-kiama įpareigoti premjero parei-gas einantį valstybės pareigūną laikytis atsakingo valstybės valdy-mo principo ir ne vėliau kaip per 15 dienų pateikti šalies preziden-tui naują ministro kandidatūrą.

„Taip negali būti, kad Vyriau-sybės vadovas ima ir nusprendžia, jog Vyriausybė gali dirbti tik su dalimi jos narių. Įstatymais yra nustatyta, kad Vyriausybę suda-ro ministras pirmininkas ir mi-nistrai. Vadinasi, turi būti paskir-ti visų ministerijų vadovai, kole-gialiai formuojantys, priimantys Vyriausybės sprendimus, atsa-kingi už savo ministerijų įtakos sritis“, – sako Seimo socialdemo-kratų frakcijos seniūnas Julius Sa-batauskas.

Seimo nariui nesuprantami premjero pareiškimai, kad kol kas neketina iš viso skirti aplin-kos ministro. Juo labiau, kad ir ministro skyrimas nėra vienas-menis premjero sprendimas. Mi-nistrų kandidatūras, jų reputaci-ją ir kompetencijas vertina ir pre-zidentė, prisiimdama atsakomy-bę už kandidatą, siūlomą į vienas aukščiausių valstybėje pareigų – ministrus.

Kur dėti pradinukus per karantiną?Lygiai prieš metus, siaučiant gripo epidemijai, kai pradinukų tėvams, kaip ir šiemet, kilo dilema, kur pa-likti vaikus, kai mokyklose paskel-biamas karantinas, socialdemokra-tai Juozas Olekas ir Julius Sabataus-kas užregistravo įstatymo projektą, siūlantį, kad pradinių klasių vaikus, kai mokyklose paskelbiamas karan-tinas dėl epidemijos, galėtų prižiū-rėti vienas iš jų tėvų ar globėjų, gau-damas už karantino laikotarpį ne-darbingumo išmokas.

„Tokia tvarka galioja lopšelius-darželius lankančių vaikų tėvams – jie gauna nedarbingumo išmokas per karantiną. Pradinių klasių vai-kai reikalauja panašios priežiūros: juos taip pat nesaugu palikti vienus namuose, todėl būtų logiška mokėti nedarbingumo išmokas ir tėvams, per karantiną prižiūrintiems pradi-nukus“, – sako vienas siūlymo ini-ciatorių Juozas Olekas.

Seimas pritarė, kad tokį social-demokratų siūlymą verta svarstyti. Deja, „valstiečių“ premjero Sauliaus Skvernelio vyriausybė pareiškė ne-pritarianti siūlymui.

Pradinių klasių vaikų tėvai, šie-met paskelbus karantiną daugelyje mokyklų, vėl priversti vestis vaikus į darbą, skubiai ieškoti stovyklų ir visaip kitaip sukti galvą, kur palik-ti vaikus.

cijos atstove R. Budbergyte susitikę Demokratinių institucijų ir žmo-gaus teisių biuro atstovai stebėjosi, kodėl Lietuvoje tiek mažai mote-rų valdžios institucijose: Vyriausy-bėje nėra nei vienos ministrės mo-ters, Seime moterys sudaro tik 20 %

du, nes savivaldą aš matau kaip gy-vą institutą, dirbantį visiems rajo-no žmonėms. Laikas gilinti demo-kratiją mūsų savivaldybėje: tai vie-tos referendumai, apklausos, kad gyventojai turėtų galimybę tiesio-giai pareikšti savo nuomonę ir iš-sakyti kritiką dėl įvairių priimamų sprendimų.

Savivaldybės valdomų įmonių UAB „Dunokai“, UAB Tauragės butų ūkis privatizavimas, Taura-gės ženklo – „malūnėlio“ sukūri-mas už pasakiškus pinigus, vaikų darželio privatizavimas – sprendi-mai, kurie turėjo būti priimti tik ge-rai išdiskutavus su gyventojais, o ne už uždarų durų. Jei norime ne tik deklaratyviai būti modernūs ir pa-laikyti ryšį su žmonėmis, sukurki-me programėlę mobiliesiems įren-giniams, kurios pagalba gyventojai gaus ne tik svarbiausią informaciją apie savivaldos reikalus, bet ir patys galės pasisakyti apie savo džiaugs-mus ir rūpesčius.

Mažinkime biurokratiją, atida-rydami stiklines duris: trumpinki-me gyventojų prašymų nagrinėjimo laiką, nelaukdami įstatymuose nu-statytų terminų pabaigos. Išeikim iš puošnių rūmų: padarykim taip, kad, gimus kūdikiui, nereikėtų tė-

vams važiuoti į Civilinės metrika-cijos skyrių pasiimti gimimo liu-dijimo. Juk civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojas pats galėtų pas tėvus atvažiuoti, kartu su lauk- nešėliu jaunajam tauragiškiui, su siūlymu tėvams deklaruoti gyve-namąją vietą ir užsirašyti į eilę dar-želyje. Ten pat, palatoje, malonus tarnautojas galėtų viską užpildyti, palinkėti sėkmės ir išvažiuoti. Juk įmanoma? Parodykime dėmesį sa-vo žmonėms!

Sutvarkysime miesto centre esan-tį ūkininkų turgelį, neatiduosime jo privatizavimui, kad ir kaip kaž-kas to norėtų. Kiekvieną dieną ja-me apsiperka šimtai tauragiškių. Tai svarbi vieta smulkiajam preky-bininkui. Toks turgelis, koks yra šiandien, neatitinka nei prekybi-ninkų, nei pirkėjų lūkesčių.

Jau daugelį metų kalbėdami apie savivaldą mūsų rajone, girdime tik apie verslo interesus ir Lietuvos lais-vosios rinkos instituto skelbiamus indeksus, dėl kurių ir priimami da-liai verslo atstovų naudingi spren-dimai. Tačiau emigracijos mastas išlieka milžiniškas – kasmet pra-randame apie 800 darbingų rajo-no gyventojų. Girdėjome pažadus sukurti ne mažiau kaip 3000 darbo

vietų, tačiau po ketverių metų turi-me tą patį dirbančių žmonių skai-čių. Reikia suprasti, kad savivaldy-bė darbo vietų nekuria – ji privalo teikti kokybiškas viešąsias paslau-gas. Politikai ir verslo atstovai turi būti partneriai, tačiau savivaldybė negali tapti vienos verslo grupuo-tės protegavimo įrankiu. Turi bū-ti aiškus abipusis kompromisas ir skaidrūs sprendimai.

Rizikuoju būti nepopuliarus, bet ne apie emigrantų susigrąžinimą ar sugrįžimą šiandien reikia kal-bėti. Ryšiai su diaspora yra svarbūs ir negali nutrūkti. Tiek valstybės, tiek savivaldos institucijos priva-lo dėti visas pastangas, kad čia li-kusių žmonių gyvenimas gerėtų. Pradėkime keisti požiūrį į žmo-nes. Nežadėkime to, ko nesugebė-sime įgyvendinti. Nėra tokio eko-nominio recepto, kuris leistų stai-ga stipriai padidinti atlyginimus ar kažką duoti. Tam, kad kažką gau-tum, pirmiausiai reikia pačiam kaž-ką duoti.

Šiandien mes norime, kad mū-sų draugai, vaikai, anūkai grįžtų į gimtinę. Bet 200 vaikų laukia ei-lėje patekti į darželį. Elementarus aplaidumas ir neūkiškumas. Vietoj to, kad renovuotų turimą darželio

pastatą ir išspręstų problemą, savi-valdybė priima sprendimą pasta-tus parduoti, o po to maunasi kel-nes per galvą: ieško, kur išsinuomo-ti patalpas darželiui. Kur logika?

Apšviesta, sutvarkyta gatvė ar namo kiemas, patraukli mokyk- la ir sutvarkytas apšviestas stadio-nas – tai, ko reikia mums visiems kiekvieną dieną.

Tauragės rajonas yra vienas iš daugiausiai žvyrkelių turinčių miestų apskrityje. Mūsų koman-dos tikslas – per ketverius metus pasiekti, kad 80 proc. miesto gat- vių būtų asfaltuotos.

Daugumos mokyklų stadionai yra apgailėtinos būklės, o mūsų vaikų sveikata spėriai ritasi žemyn. Jeigu mums tikrai rūpi jaunas žmo-gus, mes privalome suteikti visas są-lygas aktyviai leisti laisvalaikį. Tau-ragei reikia modernių, apšviestų, atvirų sporto aikštynų, kuriais galėtų naudotis visi gyventojai ne ugdymo proceso metu.

Sutvarkę turimą turtą, galime planuoti įrengti universalią spor-to ir laisvalaikio areną, kurios la-bai trūksta dideliems renginiams.

Pradėkime rūpintis žmonėmis dabar! Kartu spręskime didžiau-sius rajono skaudulius.

nuogąstavimus, susitikusi su rin-kimų stebėjimą organizuojančio Demokratinių institucijų ir žmo-gaus teisių biuro prie ESBO atsto-vais, išreiškė Seimo narė Rasa Bud-bergytė.

„Yra pagrįstų abejonių, ar dabar Lietuvoje veikianti VRK turi pa-kankamai patirties, gebėjimų ir yra politiškai nepriklausoma, kad už-tikrintų rinkimų teisėtumą, tin-kamą kandidatų ir jų programi-nių nuostatų pristatymą, ypač nu-tolusių nuo centrų vietovių gyven-tojams, stringa ir rinkimų debatų organizavimas“, – sakė socialde-mokratė.

Su Seimo socialdemokratų frak-

Seimo narių, o Europos Parlamente Lietuvai atstovauja tik dvi moterys, kandidate į prezidentus registravo-si tik viena moteris.

Socialdemokratai pataisomis siekia, kad nepasikartotų neatneštų pensijų istorijaSocialdemokratų frakcija, siekda-ma, kad nebepasikartotų situaci-ja, kai pensijų pristatymas į na-mus atskiruose regionuose smar-kiai vėlavo, įregistravo Socialinio draudimo pensijų įstatymo patai-sas. Priėmus šias pataisas, pensijas į namus galės pristatyti tik univer-saliosios pašto paslaugos teikėjas, galintis garantuoti tinkamą, laiku

Nemėgstu žarstyti skambių pažadų. Esu nuoseklus, kaip ir

ankstesnių kadencijų metu, ketinu laikytis socialdemokratinių nuos-tatų, bet niekada neatmesiu gerų, žmonėms naudingų pasiūlymų, jei juos pateiks ir kitų partijų atstovai. Labiau nei partinius interesus verti-nu demokratiją ir ja grįstą vadybą. Matau, kad nūdienos aplinkoje dažnai stokojama paprasto žmogiš-kumo, kad žmonių santykiuose veši negeri dalykai, todėl, jei teks būti meru, labai daug dėmesio skirsiu tam, kad grįžtų susikalbėjimas tary-boje, kad būtų gerbiama kiekvieno nuomonė, kad nė vienas nebūtų atstumtas ar kitaip žeminamas dėl to, kad yra vienos ar kitos partijos narys arba dėl to, kad kitaip mąsto, turi kitokį požiūrį. Siekiu vienyti, o ne skaldyti.

Mano svarbiausias uždavinys yra pagerinti kasdienį žmogaus gyvenimą. Noriu, kad kiekvienas Telšių krašto žmogus jaustųsi laimingas, turėtų darbą ir galėtų išlaikyti šeimą, leisti į darželius ir mokyklas vaikus, kad nepritekliai nesugriautų asmeninės laimės, kad laimingi ir sveiki augtų vaikai, kad

būtų gerbiami vyresnieji, kad nė vieno nebūtų atstumto, neišklausy-to, palikto.

Sieksiu sukurti palankią žmo-gaus sveikatai ir saugią socialinę aplinką, efektyviai tvarkyti rajono ūkio reikalus, sudaryti sąlygas žmo-nėms gauti kokybišką išsilavinimą, puoselėti bendražmogiškas verty-bes, ugdyti atsakomybės jausmą už savo krašto ir visos šalies gerovę.

Siekdami įgyvendinti išsikeltus tikslus, kartu su komanda remsime smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą, sieksime pritraukti investicijas, užtikrinti patogų viešąjį transportą, kokybiškas ir visiems prieinamas švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugas, tinkamai pasirūpinti pagyvenusiais asmenimis, neįga-liaisiais.

Man itin svarbi regionų politika. Šiuo metu vis labiau ryškėja skir-tumai tarp didžiųjų miestų ir visos likusios Lietuvos, todėl stengsiuosi deramai atstovauti Telšių rajono savivaldybei, ypač, kai priimami valstybinės reikšmės sprendimai, ir visada atkreipsiu dėmesį į tai, kad Telšiai yra Žemaitijos sostinė.

KęSTučio GuSARoVo Vizija 2019 – 2023 Metai

Mūsų siūlymai 72019 m. vasaris, Nr. 2 (97)

Savivalda: reformos ir ateities iššūkiai

Vienas svarbiausių šių metų įvykių Lietuvo-je bus kovo 3 d. vyk-

siantys savivaldybių tarybų rinkimai, paliesiantys kiek- vieną Lietuvos gyventoją.

Nuo šių rinkimų rezultatų la-biausiai priklauso eilinio piliečio gyvenimas. Juk nuo to, kokios sudėties bus savivaldybės taryba, kokia bus dauguma, priklauso ir sprendimų priėmimas, ir pačios tarybos darbas. Savivaldos lau-kia nemaži iššūkiai.

2018 m. savivaldybėse buvo panaikinti Vaiko teisių apsau-gos skyriai, šios funkcijos atsi-dūrė po SADM sparneliu, ta-

erika MotiejausKienėKazlų Rūdos savivaldybės adminis-tracijos direktoriaus pavaduotoja,kandidatė į Kazlų Rūdos savivaldy-bės tarybą

Kandidato į telšių rajono merus Kęstučio gusarovo sėkmės ženklas – jubiliejinė narystės sukaktis

čiau ar savivaldybėms dėl to pa-sidarė lengviau? Ne. Dalis šių skyrių anksčiau vykdytų funkci-jų liko priskirta savivaldybėms: vaikų laikinoji, nuolatinė globa, globėjų mokymai liko savivaldy-bės funkcijomis, finansuojamo-mis ne iš valstybės, bet iš savi-valdybių biudžetų. Ar Vyriau-sybė pridėjo bent vieną kitą eurą paliktoms funkcijoms vykdyti? Belieka tik liūdnai nusišypsoti ir palinguoti galva. Nei paliko, nei pridėjo.

Su panašiais iššūkiais savival-dybės susiduria ir švietimo sri-tyje. Naujas mokytojų darbo ap-mokėjimo modelis sukėlė nema-žai galvos skausmo mokytojams, mokyklų vadovams, savivaldybės darbuotojams ir politikams. Vie-niems tai tapo proga užsidirbti politinių dividendų, o kitiems –

srėbti gerai pasvilintą košę. Šiuo klausimu teko bendrauti su mo-kytojais, mokyklų vadovais ir tik vienetai galėjo pasidžiaugti ge-resnėmis darbo sąlygomis. Da-lies mokytojų atlyginimai su-mažėjo, dalies nepasikeitė arba padidėjo nežymiai, tačiau dėl šios reformos atsirado nemažai papildomų darbo valandų. Apie vadovus net nekalbu. Galima sa-

optimizavimas, centralizavimas ne tik eiliniams savivaldybės gy-ventojams, bet ir savivaldos ins-titucijose dirbantiems žmonėms tapo kone kasdiene ašaka gerk- lėje. Kol kas centrinės valdžios veiksmuose, lemiančiuose po-kyčius žemesnėse grandyse, ga-lime įžvelgti ne kryptingą dar-bą, o girto buldozerininko pa-sivažinėjimą po žalią pievą. Kas bus po to – mažai kam įdomu.

Kaip gyvensime ateityje, ne-žinome nė vienas, tačiau bent jau prieš kelerius metus aukš-tesniosios valdžios sprendimus buvo galima prognozuoti, apie juos buvo informuojama iš anks-to. Norisi tikėti, kad šiandieninė situacija laikina, tačiau, liaudies išmintis byloja, nėra nieko pasto-vesnio už laikinumą. Tačiau ti-kėjimas – galinga jėga.

kyti, kad praėjusi vasara buvo skirta ne poilsiui, o kasdieniams apmąstymams, kaip reikės dirb-ti nuo rugsėjo 1 d., ir pasiruoši-mui naujiems mokslo metams, kai nebuvo aiškaus ir konkre-taus darbo užmokesčio skaičia-vimo reglamentavimo.

Dabar jau buvusi kultūros mi-nistrė, sukvietusi savivaldybių merus, vos ne per prievartą ra-gino juos pasirašyti memoran-dumą, pagal kurį savivaldybės savo biudžetuose turėtų rasti ir skirti papildomas lėšas kultūros darbuotojų atlyginimams, kaip ir ministerija – po 19 eurų papil-domai prie darbo užmokesčio. Tačiau savivaldybių biudžetai ne guminiai, neištempsi jų iki bega-lybės, be to ir toks padidinimas – kelia graudų juoką.

Reorganizavimas, pertvarka,

Socialdemokratai yra tvirti ir žinantys, ką su-geba, mokantys ir no-

rintys dirbti. Mūsų šūkis: „Žmonių vardu“. ir tą mes sa-kome tvirtai ir iš visos širdies.

Lietuvos socialdemokratų parti-jos Telšių skyriuje – virš 340 na-rių: į darbą vardan Telšių rajono gyventojų gerovės jie žengia tvir-tu ir veržliu žingsniu!

Žemaičiai dirba nuosekliai ir nuolat, o ne tik prieš rinkimus. Telšių socialdemokratų koman-doje – įvairių profesijų atstovai, žinantys, ko reikia žmogui ir ge-bantys siekti tikslo.

Per paskutinius Telšių rajono savivaldybės tarybos rinkimus gyventojai daugiausiai mandatų skyrė socialdemokratams. Virš 1 000 rinkėjų pirmumo balsų sulaukė tik trys rajono politikai – taip pat socialdemokratai. O šviesaus atminimo socialdemo-kratų lyderis tapo pirmuoju tie-siogiai išrinktu meru Telšių ra-jono savivaldybėje.

Kokia sėkmės priežastis? Darbštumas ir matomi darbo re-zultatai. Pagarba ir dėmesys žmo-gui. Veržlumas ir dedamos pas- tangos dėl Telšių rajono gerovės. Telšių socialdemokratai pasisako

jis buvo paskirtas Telšių rajono savivaldybės administracijos di-rektoriaus pavaduotoju, po de-šimties metų, 2016 m. sausio 28 d., – mero pavaduotoju. Šiuo me-tu dirba privačiame sektoriuje.

„Į Telšių rajono mero postą kandidatuoju gerai žinodamas mūsų krašto žmonių problemas, realią dabartinę rajono būklę ir savivaldybės tarybos veiklos ga-limybes. Daugybė darbų pradė-ta ir atlikta, daug – suplanuota. Esu įsitikinęs, kad visose srity-se yra būtinas sėkmingų darbų tęstinumas: džiaugdamiesi tuo, kas padaryta, turime nesustoti ir stengtis, kad gyvenimas Žemai-tijos sostinėje ir rajone vis gerė-tų. Darbo vietų kūrimas, jauni-mo užimtumo didinimas, rajono infrastruktūros gerinimas, rajo-

1. PATiRTiS. Politinėje veikloje dalyvauja 20 metų, t. y. nuo

1999-ųjų. Turi vadovaujamo dar-bo patirties: 10 metų dirbo Telšių rajono savivaldybės administra-cijos direktoriaus pavaduotoju, dvejus su puse metų – mero pavaduotoju. Šiuo metu dirba privačiame sektoriuje. Visa tai leidžia plačiau pažvelgti į eilinio žmogaus poreikius.

2. ŽMoGiŠKuMAS. Gerbia žmogų ir dirba jo labui. Dirba

taip, kad būtų paisoma kiekvieno nuomonė, kad nė vienas nebūtų atstumtas ar žeminamas dėl to, kad kitaip mąsto, turi kitokį požiūrį. Vadovaujasi posakiu: „pareigos laikinos, o žmogišku-mas amžinas“.

3. DARBŲ TęSTiNuMAS. Tęsia pradėtus darbus, dirba ne

tik prieš rinkimus, bet nuolat ir nuosekliai, sprendimus priima nešališkai. Nemėgsta tuščios pompastikos, yra prieš drastiš-kas reformas, kurios neduoda žmonėms jokios naudos. Neskina laurų, kurie jam nepriklauso.

4. NAuJŲ TiKSLŲ ĮGYVENDi-NiMAS. Nesustoja prie pa-

darytų darbų. Sau ir kitiems kelia realias užduotis ir jas įgyvendina.

5. KoMANDiNiS DARBAS. Sie-kia vienyti, o ne skaldyti. Vie-

nodai gerbia jaunystę ir brandą. Sulaukęs prašymo, visada ieško galimybės padėti, bet niekada nežada to, ko negalės ištesėti. Yra teisingas pavaldiniams ir garbin-gas politikoje.

Kodėl Telšiams reikia bū-tent Kęstučio Gusarovo?

ir kokiame rajone jis norėtų gy-venti. Aš ir mano komanda esame realistai: nemažai problemų dar yra neišspręsta, mes tai žinome ir stengiamės, kad šių problemų nebeliktų. Tik suvokdami gyven-tojų problemas ir lūkesčius, mes galėsime toliau kurti tokį rajoną, kuriame gyventi gera. Tikiu ir ži-nau, kad Telšių socialdemokratai yra pajėgūs tai padaryti!“, – sako kandidatas į merus.

LSDP Telšių skyriaus informacija.

remsime smUlkaUs ir vidUtinio verslo plėtrą, sieksime pritraUkti investicijas, Užtikrinti patogų viešąjį transportą, kokybiškas ir visiems prieinamas švietimo ir sveikatos priežiūros paslaUgas, tinkamai pasirūpinti pagyvenUsiais asmenimis, neįgaliaisiais. esame realistai:

nemažai problemų dar yra neišspręsta, mes tai žinome ir stengiamės, kad šių problemų nebeliktų.

už darbų tęstinumą ir naujų tiks-lų įgyvendinimą, todėl kandida-tu į merus kelia Kęstutį Gusarovą – visuomenės gerbiamą ilgametį politiką, gebantį tinkamai atsto-vauti rajono žmonėms ir savival-

dybės įstaigai. K. Gusarovas – ilgametis social-

demokratas, partijos narių greto-se nuo 1999-ųjų. Į merus kandi-datuoja dvidešimtaisiais savo na-rystės partijoje metais. Gal tai – likimo siųstas ženklas?

Telšiškis dvylika metų ėjo svar-bias pareigas Telšių rajono savi-valdybėje: 2006 m. sausio 26 d.

no įvaizdžio stiprinimas – tai (ir daug daugiau) yra mūsų tikslas, dėl kurio mes dirbame. Stengiau-si ir toliau sieksiu, kad Telšiai gra-žėtų, o žmonių gyvenimas gerėtų materialia ir dvasine prasmėmis“, – teigia K. Gusarovas.

Kandidato į merus priorite-

tas – bendrystė su gyventojais. „Lankausi atokiausiose vietovė-se, tad žinau, ko žmogui trūksta

Mūsų siūlymai8

partija – mūsų ir visos lietUvos komanda!

Birštono socialdemokratai: už stabilumą, darbų tęstinumą ir naujoves, vardan birštoniečių, vardan vis gražėjančio ir augančio Birštono

Sutelkime Pamario krašto bendruomenę ateities darbams

nijolė dirginčienėLSDP Birštono skyriaus pirmininkė, kandidatė į merus

Antanas MArtinkusLSDP kandidatas į Šilutės rajono merus

Kartu su šeima Birštone gy-vename jau beveik ketu-riasdešimt metų. Nuo

2007 m. esu išrinkta Birštono mere ir jau tris kadencijas at-sakingai atlieku savo pareigas ir tęsiu pradėtus darbus.

2015 m., pirmą kartą Lietuvoje surengtų tiesioginių merų rinki-mų metu, gavau gyventojų pasiti-kėjimą ir buvau tiesiogiai išrinkta mere. Atstovauju Lietuvos socialde-mokratų partijai, kuriai visada svar-biausia buvo ir bus Žmogus ir jo ge-rovė. Mes pasisakome už gyvenimo kokybę, už socialinį teisingumą, už kiekvieno birštoniečio orų, laimin-gą gyvenimą. Asmeniškai pažįs-tu daugelį iš Jūsų, žinau rūpesčius, problemas, siekius, idėjas miestui ir bendruomenei. Per pastaruosius ketverius metus, dirbant kartu su Jumis, pavyko nuveikti daug dar-bų, pasiekti, kad gyvenimo kokybė Birštone gerėtų, kad Birštonas tap-tų žinomu ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Akivaizdu, kad be aiškios vizijos, be ilgalaikės strategijos, be darnaus komandinio darbo to ne-būtume pasiekę.

Pastaruosius 4 metus didžiulį dė-

Švėkšna – vienas gražiau-sių mūsų krašto gamtos kampelių, praturtintas is-

torijos ir kultūros paminklais.

Į Šv. Apaštalo Jokūbo bažny-čią sumainyti aukso žiedų atvyks-ta jaunavedžiai iš visos Lietuvos ir net kaimyninių šalių, unikalus dva-ro parkas sutraukia būrius turistų. Švėkšnos vardas nuolat girdimas: išskirtinė pagarba darbštuoliams, parama ir pagalba varge ar ligoje, 100 metų jubiliejų švęsianti „Sau-lės“ gimnazija, išugdžiusi ne vieną šviesuolį. Gėlių kilimai, išskirti-niu dizainu pasižyminčios Kalė-dų eglės, Šv. Velykų margučiais iš-puoštas medis, amatų puoselėjimas demonstruoja mūsų pagarbą tradi-cijoms ir istorijai. Mes garsėjame ir

mesį skyrėme birštoniečių gyve-nimo kokybės gerinimui. Buvo rekonstruotas Birštono pirminės sveikatos priežiūros centras, už-baigta Birštono gimnazijos rekons-trukcija, sutvarkytas vaikų lopše-lio-darželio „Vyturėlis“ kiemas ir vidaus įranga.

Džiaugiamės, kad į Birštoną bu-vo pritrauktos didelės investicijos: po 30-ties metų pagaliau naujam gyvenimui prikeltas sveikatingu-mo kompleksas „Vytautas mineral SPA“, atidaryti nauji „Eglės“ sanato-rijos gyvenamieji korpusai, gydyk- los ir SPA centras, pradėta vieš-bučio „Royal SPA Residence“ re-konstrukcija. Buvo rekonstruota „Tulpės“ sanatorijos „Baltoji vila“, „Versmės“ sanatorija, įpusėjo dau-giafunkcinio sporto centro staty-ba, rekonstruota Birštono mies-to šarvojimo salė, seniūnijos pas-tatas, S. Moravskio koplyčia, ben-druomenės poreikiams pritaiky-tos Siponių krašto bendruome-nės patalpos.

Pastaruoju metu buvo renovuo-ti 35 daugiabučiai gyvenamieji na-mai, rekonstruotos gatvės, atnau-jinti šaligatviai, išasfaltuoti žvyrke-liai, nutiesti dviračių takai, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Siekiant gyvenimo kokybės, bu-vo atnaujintos susidėvėjusios šilu-minių tinklų trasos, vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų linijos, modernizuoti nuotekų va-lymo įrenginiai. Atidaryti nauji viešbučiai, svečių namai, SPA cen-trai, kaimo turizmo sodybos, gro-žio salonai, butikai, veiklą pradėjo virš dešimties naujų maitinimo įs-taigų – dabar Birštone jų yra apie trisdešimt.

Ir toliau nuosekliai siekėme, kad Birštonas būtų sveikatos kurortas, kuriame su „Birštoniečio kortele“ gyventojai gautų lengvatas. Biršto-

sportininkų laimėjimais, išleistų knygų gausa, įvairiomis šventė-mis, kurių metu sukurta šiluma sklinda į bendruomenę. Ji – mū-sų stiprybė ir pamatas. Tik kartu su ja galime dar daugiau nuveikti, sėkmingiau plėtoti turizmą, kur-ti gerbūvį.

Dirbdamas Šilutės rajono sa-vivaldybės taryboje, sukaupiau

svarios politiko patirties. Akty-viai dalyvaudamas Švėkšnos se-niūnijos bendruomenės veikloje, supratau, kaip svarbu bendrauti su žmonėmis, tartis, suprasti ir pažinti. Sakoma, kad daug ran-kų didžią naštą pakelia. Ir tai yra tiesa. Pavieniui klystama, būriu – ne. Kandidatuodamas į rajono mero postą, esu pasirengęs telkti ir jungti, savo ir žmonių idėjas pa-versti darbais, prisidedančiais prie krašto gerovės.

Gerbiu savo kolegas, savivaldy-bės tarybos narius, man svarbi jų nuomonė, mokausi iš jų. Tikiu, kad dirbsime išvien, visi kartu, nuolat tardamiesi. Kalbėdami su gyventojais, būtinai įsiklausysi-me į jų nuomonę, pageidavimus. To mums šiuo metu labai trūksta. Žinau, kad darbų ir iššūkių daug, bet mūsų, politikų, rajone irgi ne-

kysime sveikos šeimos ir sveikos gyvensenos idėjas ir projektus, ska-tinsime inovacijas ugdymo įstaigo-se, neformalųjį vaikų užimtumą, užimtumą vasaros metu, kursime jaunimo erdves.

Ir toliau tvarkysime kurorto inf-rastruktūrą, tęsime daugiabučių namų renovaciją, sudarysime sąly-gas verslų kūrimuisi Birštone, siek-sime, kad Birštone ir toliau būtų kuriamos naujos darbo vietos, plė-tosime žaliojo ir ekologiško Biršto-no idėją ir projektus.

Birštonas ir toliau išliks kokybiš-kų kultūros, sporto renginių kuror-tu – čia toliau bus organizuojami tradiciniai kultūriniai renginiai ir festivaliai. Sieksime į Birštono savi-valdybę pritraukti jaunus specialis-tus, įgyvendinsime „Birštono var-tų“ projektą, stengsimės, kad Birš-tonas taptų „Darbostogų sostine“. Skatinsime Birštono krašto emi-grantų grįžimą, sieksime, kad jie gyventų ir dirbtų Birštono savival-dybėje; sieksime, kad savivaldybėje dirbtų profesionali komanda. Tęsi-me tarptautinį bendradarbiavimą, didinsime kurorto žinomumą, to-

liau kursime kokybiško ir unika-

laus kurorto įvaizdį. Kaip ir anksčiau, nuolat rengsi-

me susitikimus su bendruomenė-mis, darbo kolektyvais, jaunimu, įsiklausysime į gyventojų pageidavi-mus ir nuomonę. Tik visi kartu nu-spręsime, ko dar reikia Birštonui, ko reikia jo žmonėms.

Socialdemokratų kandidatų į Birštono savivaldybės tarybą sąra-šą sudaro 29 birštoniečiai. Mūsų komandoje pedagogai, gydytojai, verslininkai, kultūros darbuotojai, ūkininkai, socialiniai darbuotojai, pasaulyje garsūs sportininkai. Są-raše yra 17 moterų ir 12 vyrų, dau-giau nei trečdalis bičiulių rinkimuo-se dalyvauja pirmą kartą. Jauniau-siam kandidatui – 24 metai, o ben-dras kandidatų amžiaus vidurkis – 48 metai.

Birštono socialdemokratų šūkis – „Vardan Birštono žmonių!“. Esa-me pasiryžę ir toliau dirbti Jums! Balsuodami už kandidatę į merus Nijolę Dirginčienę ir Birštono so-cialdemokratus, Jūs balsuojate už stabilumą, darbų tęstinumą ir nau-joves, vardan birštoniečių, vardan vis gražėjančio ir augančio Biršto-no! Mūsų sąrašo Nr. 4!

niečiai taip pat visiškai nemokamai gali naudotis naujai įrengta viešąja sveikatinimo infrastruktūra: mi-neralinio vandens galerija „Birutės vila“, garinimo bokštu „Druskupis“, Kneipo sodu.

Patraukliai sutvarkyti kurorto skverai, parkai nuolat papildomi naujomis skulptūromis. Pritrauk-tos privačios investicijos per 4 metus leido sutvarkyti dalį apleistų pasta-tų ir sukurti Birštone apie 600 nau-jų darbo vietų. Privačios iniciatyvos ir investicijų dėka sukurta daug ak-tyvaus laisvalaikio pramogų ir pas-laugų: vandenlenčių ir batutų ant vandens parkas; dviračių, paspirtu-kų nuoma; įvairios ekskursijos, edu-kaciniai užsiėmimai, degustacijoms skirti turai, skrydžiai oro balionais, jodinėjimas žirgais, pasivažinėjimas karietomis ir kitos pramogos. Di-džiulį dėmesį šiuo laikotarpiu sky-rėme Birštono vardo garsinimui ir Birštono kurorto įvaizdžio forma-vimui. Džiugu, kad Birštono ku-rortą atranda vis daugiau žmonių, kad mes, čia gyvenantys, jau dabar galime didžiuotis Birštonu!

Tęsdami pradėtus darbus, ir atei-tyje įsipareigojame už-tikrinti kokybišką so-cialinių ir sveikatos pas-laugų teikimą gyvento-jams, sieksime, kad ir toliau švietimas, kultū-ra ir sportas būtų prio-ritetinės veiklos sritys, remsime NVO progra-mas ir iniciatyvas, ska-tinsime gyventojų įsi-traukimą į sprendimų priėmimą. Siekiant pa-lankesnių sąlygų šei-moms, remsime nefor-malųjį vaikų ir suaugu-sių švietimą, teiksime kompleksinės pagalbos šeimai paslaugas, palai-

mažai, net 25, o su administraci-jos vadovais – 27! Daugiau kalbė-kimės, tarkimės su tais, kurių in-teresams mes atstovaujame.

Vietos gyventojai mums prie-kaištauja, kad su jais praradome svarbų ir šiais laikais brangų tar-pusavio ryšį. Turime pripažinti savo klaidas, iš jų pasimokyti, eiti į priekį. Jiems, šilutiškiams, kaip ir mums, rūpi, koks bus miestas. Rūpi, ar saugosime medžius Šilu-

tės gatvėse, ar pastatysime naują autobusų stotį, parką? Tikrai taip. Kartu su gyventojų pagalba, pa-darysime daug. Taupumas, vie-šumas, skaidrumas ir teisingu-mas bus mūsų veiklos pagrindas, ginklas prieš korupciją, piktnau-džiavimą.

Esu verslininkas, žinau sąžinin-gos konkurencijos naudą visuo-menei ir verslui. Man – 52 metai, su žmona Aušra užauginome dvi dukras. Kai asmeninio gyvenimo ir politiko patirtis sudedu į krūvą, jaučiu jėgų antplūdį ir norą dirb-ti, kad Šilutės rajonas kiekvienam taptų jo mieliausiu kraštu.

Socialdemokratai remiasi ke-turiomis svarbiausiomis politinė-mis idėjomis. Tai yra Lygybė, Tei-sybė, Pažanga ir Bendrystė. Jeigu jos paženklintų mūsų visų ateities kelią, nusivylusių juk nebūtų?

kandidatUodamas į rajono mero postą, esU pasirengęs telkti ir jUngti, savo ir žmonių idėjas paversti darbais, prisidedančiais prie krašto gerovės.

4Numeris

LSDP kandidatai į Birštono savivaldybės tarybą

Mūsų siūlymai 92019 m. vasaris, Nr. 2 (97)

Kodėl Plungei reikia socialdemokratų?

Palangos paradoksas – daugiausia turistų, mažiausios algos

tadas šetkAuskisLSDP kandidatas į Plungės rajono merus

svetlana grigOriAnLSDP kandidatė į Palangos miesto merus

Dabartinė Plungės val-džia skiria didelį dėmesį „tvarkymuisi“, tačiau ne-

susimąsto, ar bus kam džiaug-tis šia „tvarka“. Mes į rajono gy-ventojų problemas žvelgiame daug giliau.

Socialdemokratų kandidatų į Plungės rajono savivaldybės tarybą sąraše – žmonės, žinantys ką ir kaip reikia nuveikti, kad Plungės krašto žmonių gyvenimas gerėtų.

Dėmesys konkurencingoms darbo vietomsAtrodo, kad „valstiečių“ pažadai kurti rojų regionuose kažkur pa-simetė. Gal išsibarstė Vilniaus gat- vėse, o gal pasiklydo klaidžiuose Seimo koridoriuose? Kyla pagrįs-tas klausimas, kodėl nacionalinei valdžiai nerūpi regionų politika?

Per pastaruosius ketverius metus negirdėjome Plungėje apie investuo-tojų planus kurti konkurencingas darbo vietas. Nesigirdi ir vietinės valdžios iniciatyvų, kaip tuos inves-tuotojus pritraukti. Šiandien Plun-gės rajone vidutinis darbo užmo-kestis yra mažiausias Telšių apskri-tyje. „Sodrai“ paskelbus šiuos duo-menis, didelės reakcijos nesulauk-ta. O gal valdžioje turime pernelyg daug verslininkų arba jų atstovų,

Būdama palangiške, noriu pasidžiaugti – ir lietuviai, ir iš užsienio atvykstan-

tys svečiai tikrai myli Palangą. Remiantis statistika, Palanga iš visų keturių Lietuvos kuror-tų yra mėgstamiausia ir lanko-miausia.

Praėjusių metų duomenimis (3 pirmų ketvirčių), turistų Birštone apsilankė 105 573 tūkst., Druski-ninkuose – 251 519 tūkst., Nerin-goje – 72 272 tūkst. Palanga ta-po lydere. Mano tėviškę, oficialiais duomenimis, aplankė net 299 332 tūkst. svečių.

Skaičiai tikrai įspūdingi ir džiu-ginantys. Turistai, be jokios abejo-nės, generuoja pajamas visiems: vie-tiniams gyventojams, verslui, na ir, žinoma, papildo miesto biudžetą tūkstantinėmis sumomis.

Vis dėlto, tai yra tik viena meda-lio pusė. Kita – kur kas liūdnesnė. Palangiškiai sukviesdami, priimda-mi ir aptarnaudami didžiausią kie-kį turistų, pasirodo, uždirba ma-žiausiai. Vidutinis atlyginimas „į rankas“ Palangoje trečiąjį praėjusių metų ketvirtį siekė vos 565 eur. Tai yra net 10 procentų mažiau nei už-dirba Birštono savivaldybės gyven-tojas. Pastarasis, lyginant visus 4 ku-

kurie bijo konkurencijos?Gerai suvokiame, kad be sukur-

tos patrauklios infrastruktūros lauk-ti naujų investuotojų yra tas pats, kas gaudyti žuvį tuščiame tvenkiny-je. Jeigu socialdemokratais pasitikės rinkėjai, naujai sukurtų darbo vietų naudą pajus kiekvienas rajono gyven-tojas. Tai reikš didesnę konkurenci-ją tarp darbdavių, darbuotojams – didesnius atlyginimus, o rajono biu-džetui – surinktus mokesčius. Reikia nepamiršti ir stambių investuotojų naudos smulkiajam verslui. Atsira-dus naujoms darbo vietoms, atsiras didesnis poreikis maitinimo, apgy-vendinimo ir kitų paslaugų.

Svarbiausia, kaip keisis gyventojų pajamos, atėjus naujiems investuo-tojams ir atsiradus didesnei konku-rencijai darbo rinkoje.

rortus, uždirba daugiausiai.Natūralu, kad kyla nemažai klau-

simų, iš kurių vienas svarbiausių – kur slypi „šaknis“? Kodėl egzistuo-ja tokia gyventojų pajamų nelygybė tarp skirtingų kurortų? Galbūt ne-planuojama, kur ir kaip investuoti?

Atsakymą matau pro savo langą. „Ne paplūdimių“ sezono metu ga-tvės Palangoje tuščios. Tas didysis turistų antplūdis trijų, šią vasarą už-

Savivaldybės kontroliuojama pirminė sveikatos priežiūraKalbėdami apie jautriausias žmonių gyvenimo sritis, nega-lime pamiršti ir gyventojų svei-katos klausimų. Mūsų rajonas – išskirtinis. Plungėje pirmi-nės sveikatos priežiūros įstaigos privatizuotos, savivaldybė čia nevaidina jokio vaidmens. Šio-je srityje dirbantys verslininkai nieko blogo čia nemato, teigia, jog dėl to tik efektyviau teikia-mos paslaugos.

Su tuo sutikti negalime. Šių dienų aktualijos rodo, kad vers-lininkams mažiausiai rūpi, kaip

ir kokias paslaugas gaus gyven-tojai. Uždarinėjami nepelningi kaimų medicinos punktai. Gy-ventojų sveikata Plungėje pa-versta komercijos objektu.

Sveikata – brangiausias žmo-nių turtas. Neleisime, kad svei-katos priežiūra būtų kontroliuo-jama verslo, inicijuosime, kad dalis pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų pereitų Plun-gės rajono savivaldybės žinion.

Rajonas patrauklus jaunoms šeimomsJaunos šeimos, jauni išsilavinę,

kūrybingi ir savimi pasitikintys žmonės yra mūsų rajono atei-

tis. Darbo vietos, gyvenamosios aplinkos pritaikymas yra svar-biausieji kriterijai, pagal kuriuos vietą įsikurti renkasi jauni žmo-nės. Didžiausią dėmesį skirsi-me saugios ir sveikatai palan-kios aplinkos sukūrimui visose ugdymo įstaigose. Ne tik miesto centre, bet ir visame Plungės ra-jone turi atsirasti daugiau saugių žaidimų aikštelių vaikams, turi būti užtikrintas vaikų užimtas po pamokų.

Pokyčių kelią pasirinkę social- demokratai ateina turėdami aiš-kią viziją ir kviesdami Plungės krašto žmones į valdymą pa-žvelgti atsakingiau.

lygiai, Palangoje atvykstančių tu-ristų skaičius skirtingais ketvir-čiais skiriasi keliais kartais.

Turistų daugiausiai – algos ma-žiausios. Realybė prasilenkia su lo-gika. Dabartinė Palangos miesto valdžia, nors problemą gerai žino, bet spręsti jos negeba. Šis klausi-mas yra toks skausmingas kuror-to vadovams, kad jie, užuot ieško-ję sprendimų, statosi gynybines barikadas.

Dėl šios priežasties palangiškiai priversti tenkintis žemesniais at-lyginimais, skursta dėl turizmo sezoniškumo. Tai ne žmonių, o miesto politikų strateginių spren-dimų stokos problema. Nesudėlio-jami prioritetai, investicijos nenu-kreipiamos į objektus, kurie galėtų tapti traukos centrais ne vien vasa-ros atostogų įkarščio metu.

Galbūt kažkam kyla minčių, kad privatūs būsto nuomotojai tiesiog nedeklaruoja pajamų, to-dėl jos ir neatsispindi oficialioje

palangiškiai sUkviesdami, priimdami ir aptarnaUdami didžiaUsią kiekį tUristų, pasirodo, Uždirba mažiaUsiai.

atlyginimų statistikoje. Bet, akivaiz-du, kad tie, kurie nedeklaruoja nuo-mos pajamų, nedeklaruoja ir atvy-kusių turistų, todėl pastarieji šiaip ar taip lieka neįtraukti į oficialiąją statistiką.

Sprendimų rasti tikrai įmano-ma. Mes galime ir toliau plėto-ti pasiteisinusią praktiką ir kas antrą žiemos ir rudens savaitgalį budinti miestą renginiais, tokiais kaip „Stintų šventė“ arba apstaty-ti margučiais Basanavičiaus gatvę. Patirtis rodo, kad minėtos inicia-tyvos pasiteisina ir netgi šaltą va-sarį ar balandį bent porai dienų grąžina Palangai vasaros pulsą.

Ir vis dėlto, tai tebus trumpa-laikis reiškinys, kosmetinis „re-montas“ problemai užglaistyti. Vien stintų šventės ar margučių alėjos palangiškių algų nepadi-dins. Žmonės nevažiuos šimtus ar tūkstančius kilometrų dėl vie-no renginio ir nakvynės pajūry-

je. Reikalinga išvystyta infras-truktūra ir platus paslaugų asor-timentas – kad atitiktų kiekvieno žmogaus poreikius.

Gerai, kad netrukus atsidarys Palangos baseinas. Vis dėlto, tu-rėdami nuostabų kraštovaizdį, aplinką ir išvystytą infrastruk-tūrą, tikrai galime pasiūlyti ir pa-siūlysime turistams kur kas dau-giau – nuo įspūdingiausio Bal-tijos šalyse apžvalgos bokšto iki Palangos „Snow arenos“ ir atvi-rų čiuožyklų.

Manau, valdžia negali šiaip imti ir padidinti žmonių atlyginimų, bet ji privalo sukurti tokią aplin-ką, kurioje sudarytos sąlygos už-sidirbti ir kuri patraukli visiems – tiek poilsiautojams, tiek inves-tuotojams. Didesni turistų srau-tai sąlygos darbo vietų kūrimą-si, verslo plėtrą, konkurenciją dėl darbuotojų ir natūraliai kils atly-ginimai. Aš tuo tikiu.

2018k3

silaikius šilumai, keturių mėnesių džiaugsmas. Bet tai, ką uždirba pa-langiškiai per kelis saulėtus mėne-sius, turi išdalinti visiems likusiems metams ir todėl lieka su trupiniais. Statistika tik patvirtina liūdną rea-lybę. Ne veltui sulaukiame kritikos, kad visus metus čia dirba tik Baltijos jūra. Tačiau ir jūra yra bejėgė sukvies-ti daugiau turistų į mūsų kraštą šal-tuoju sezonu.

Pirmas ir ketvirtas metų ketvirčiai Palangai yra skurdūs: trūksta turistų, atitinkamai – gyventojams pajamų. Skirtingai negu Birštone ir Druski-ninkuose, kuriuose turistų srautai per visus metus pasiskirsto bene to-

darbo užmokestis(mėnesinis, eur)

druskininkų sav.

druskininkų sav.birštono sav.neringos sav.palangos m. sav.

birštono sav. neringos sav. palangos m. sav.608,5 624,7 621 565,7

LSDP kandidatai į Birštono savivaldybės tarybą

LSDP kandidatai į Plungės rajono savivaldybės tarybą

2017 4-as ketvirtis 2017 3-ias ketvirtis 2017 2-as ketvirtis 2017 1-as ketvirtis

turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose, asmenys

0

50000

100000

150000

200000

.

10 Mūsų siūlymai

Pavel trusOVLSDP kandidatas į Švenčionių rajono savivaldybės tarybos narius

Normalu rūpintis ateiti-mi. Rūpinamės savimi, vaikų ir artimųjų, gimi-

naičių ir kaimynų gyvenimu. Aišku, rūpesčio mastai yra skir-tingi, bet jų visuma lemia mū-sų lūkesčius, įtakoja ateities planus ir vizijas.

Dažnai sakoma, kad taip jau su-tvarkytas šiuolaikinis pasaulis, kad mūsų interesams kažkas turi atsto-vauti, kad savarankiškai rūpintis galime tik savo namų buitimi, o vi-sa kita už mus padarys valdžia. Ne-

Švenčionių rajonas. Kokia jo ateitis?

nebijokime atsakomybės ir kUrkime ateitį patys, pradėdami būtent nUo savęs.

svarbu, valstybės ar savivaldybės. O ką gero valstybei ar gimtajam

kraštui davėme patys? Ar tikrai tin-kamai atlikome pilietines pareigas? Nebijokime atsakomybės ir kurki-me ateitį patys, pradėdami būtent nuo savęs.

Kandidatuodamas į Švenčionių rajono savivaldybės tarybos narius, jaučiu didelę atsakomybę už gim-tąjį kraštą ir savęs klausiu, ką gero padariau Švenčionių rajonui? Ga-lėčiau vardyti, ką nuveikiau, dirb-damas unikalios Švenčionių rajono gamtos labui, ką gražaus sukūriau, bet, svarbiausia, ne atlikti darbai, o noras ir pareigos jausmas dirbti kraštui, kuriame užaugau ir gyve-nu su šeima. Būtent pareigos jaus-mas skatina rūpintis ne vien savo, bet ir kitų gyvenimais.

Augau Švenčionyse, čia baigiau mokyklą, vėliau išvykau studijuo-ti į Vilnių, įgijau magistro laipsnį. Po studijų grįžau į Švenčionis, nes myliu savo kraštą, noriu čia gyven-ti ir dirbti. Sugrįžęs radau vos vie-ną kitą renovuotą daugiabutį, vaka-rais ištuštėjusį, be gyvybės ženklų miestą. Metai iš metų rajonu rūpi-

laikinai einančius pareigas), trūks-ta 5 gydytojų specialistų. Kai ku-rios Švenčionių rajono seniūnijos neturėjo nuolatinių seniūnų. Ra-jonas turtingas nepaprasto grožio gamta, jame tyvuliuoja 284 ežerai, tačiau negalime pasigirti išvystyta turizmo infrastruktūra, teturime tik 4 įrengtus poilsiui skirtus pap- lūdimius.

Čia kyla visuotinės laimės pojū-čio klausimai. Ar, užklupus ligai, rasiu savo rajone pagalbą ir gausiu kokybišką gydymą? Ar, atėjęs į se-niūniją, sutiksiu žmogų, kuris nuo-širdžiai padės? Ar gatvėse pamaty-

Politika turi atsisukti veidu į Panevėžio žmonesramūnas VyžintasLSDP kandidatas į Panevėžio miesto merus

ilgą laiką mūsų miestui nesi-sekė. Valdžioje keitėsi įvai-rių partijų deleguoti asme-

nys, pamiršdami pagrindinį savivaldybės tarybos tikslą – tarnauti ne sau, o žmonėms.

Nesibaigiantys skandalai, da-bartinio mero galimi korupci-niai nusikaltimai nuvylė žmones.

Panevėžio socialdemokratai įsi-tikinę, kad miestiečių netenkina įsivyravusi pajamų nelygybė, di-džiulė socialinė atskirtis ir grės-mingi emigracijos mastai. Visa tai yra nespręstų problemų pasekmė.

2015 m., tapęs savivaldybės administracijos direktoriaus pa-vaduotoju ūkio reikalams, pra-dėjau miestui reikalingus dar-bus: sutvarkėme 47 daugiabučių namų ir įstaigų įvažas, atsisakėme miesto vaizdą darkiusių kioskų prie autobusų stoties. Deja, pasi-keitė politinė situacija, socialde-mokratams tenka dirbti opozici-joje, pradėti darbai sustojo.

Eidami į rinkimus, žinome, kad Panevėžio miestas bus sėkmin-gas tiek, kiek sukurs galimybių savo gyventojams. Jaučiame gy-ventojų lūkesčius, įžvelgiame di-delį nepasitikėjimą dabartiniu valdymu. Atvirumas, viešumas, bendravimas ir bendradarbiavi-mas, tarybos narių mobilumas ir operatyvumas bus pagrindi-niai mūsų darbo instrumentai. Esame įsitikinę, kad savivaldy-

centuojame išankstinės ligų pro-filaktikos svarbą ir prevencijos būtinybę. Poliklinikose ilgėja pa-cientų eilės, jas sumažinti nebus paprasta. Priimsime politinius ir organizacinius sprendimus, kad atsakingos įstaigos parengtų lau-kimo eilių mažinimo planus. Su-vokiame, kad socialinė slauga ir sveikatos apsauga, ypatingai sen-jorams, yra du neatskiriami da-lykai. Užtikrinsime, kad nekiltų problemų juos derinant.

Socialinė atskirtis palieka vis gilesnę žymą mūsų žmonių gyve-nimuose. Sudėtingiausiose situa-cijose atsiduria vieniši asmenys, jaunos šeimos su vaikais, bedar-biai. Kiekvienam iš jų reikalinga vis kitokia pagalba. Siekiant mū-sų mieste sumažinti skurdą, neuž-tenka vien nevyriausybinių orga-nizacijų globos, savivaldybės įstai-gų dėmesio. Teks aktyviai dirbti su kitomis valstybinėmis įstai-gomis, ministerijomis, kad galė-tume suteikti tinkamą materia-linę paramą socialiai remtinoms

šeimoms ir vienišiems asmenims. Pastebime, kad kai kurie po-

litikai vengia pripažinti smurto artimoje aplinkoje egzistavimą. Mums ši tema nėra „tabu“. Su-siduriantys su smurtu artimoje aplinkoje turi gauti skubią pa-galbą, o jų saugumas privalo būti užtikrintas. Čia labai svarbus so-cialinių darbuotojų indėlis. Ne-žiūrinti skirtingų kompetencijų, krūvių ir darbo pobūdžio, visų jų tikslas vienas – padėti žmo-gui. Tai nėra lengva. Tam reikia ir fizinės, ir daug vidinės jėgos. Socialinių darbuotojų darbo už-mokesčio didinimas mažiausiai 10 procentų ir laikinojo atokvė-pio paslaugų plėtojimas bus mūsų pirmieji darbai socialinėje srityje.

Miesto aplinka turi kelti teigia-mas emocijas. Panevėžyje atversi-me duris pokyčiams. Panaikinsi-me teisines kliūtis, trukdančias daugiabučių bendrijoms plėsti automobilių stovėjimo aikšteles, pritrauksime Europos Sąjungos paramą miesto infrastruktūros modernizavimui ir plėtrai. Pasau-liui ir Lietuvai žengiant į priekį, didinsime elektromobilių krovi-

mo taškų skaičių ir užtikrinsime nemokamą jų parkavimą visame mieste. Lapkričio 1 d. suteiksime panevėžiečiams galimybę viešuo-ju transportu keliauti nemoka-mai, o iki 2021 m. baigsime savo pradėtus darbus – pastatysime naują autobusų stotį.

Mūsų miesto ateitis yra vaikai ir jaunimas. Pradėsime nuo ikimo-kyklinio ugdymo. Mums trūks-ta specialiosios pagalbos specia-listų darželiuose ir bendrojo lavi-

panevėžio miestas bUs sėkmingas tiek, kiek sUkUrs galimybių savo gyventojams.

savivaldybės administracija privalo tartis sU panevėžiečiais ir dėl biUdžeto formavimo, ir dėl svarbių darbų įgyvendinimo.

bės administracija privalo tartis su panevėžiečiais ir dėl biudžeto formavimo, ir dėl svarbių darbų įgyvendinimo.

Laukia nemenki iššūkiai. Reiks didinti savivaldybės įstaigų pas-laugų prieinamumą, užtikrinti galimybę jas gauti internetu. Ne-delsdami sukursime interaktyvų žemėlapį, kviesime gyventojus jame žymėti iškilusias opiausias problemas.

Gyvename senstančioje visuo-menėje. Sveikatos priežiūros pas-laugų kokybė yra ypatingai aktu-ali mūsų miestui. Siekdami ma-žinti gyventojų sergamumą, ak-

nimo mokyklose. Kviesime spe-cialistus iš visos Lietuvos, ragin-sime sugrįžti išvykusius pane-vėžiečius, remsime gabių jaunų žmonių studijas. Prieš dešimtį metų valdininkų išdalintus pa-žadus ištesėsime mes. Sureguliuo-

sime darželiuose dir-bančių specialistų ir pedagogų darbo krū-vius, įvesime aiškią ir adekvačią atlyginimų sistemą.

Metai iš metų dirb-dami dėl geresnio žmonių būvio, žino-dami opiausias proble-mas, ateiname keisti ir keistis. Kartu su Pane-vėžio žmonėmis, dėl jų ir su jais.

Šiandien rajonu rūpinasi naujos politinės jėgos, prieš 2015 m. savi-valdybių tarybų rinkimus vadintos „ne savais“. Žvelgiant iš šalies, atro-do, kad mūsų krašte gyvenimas pa-gerėjo: sparčiai renovuojami dau-giabučiai, rekonstruojamos gatvės ir t. t. Bet socialdemokratinis mąs-tymas verčia esamą situaciją vertin-ti objektyviau.

Švenčionių rajone 2018 m. mirė trigubai daugiau gyventojų nei gi-mė. Jaunimas nenoriai grįžta į sa-vo kraštą. Trūksta specialistų. Per 4-erius metus Švenčionių ligoninė-je pasikeitė 4–5 vadovai (įskaitant

nosi tie patys žmonės. Bendrauda-mas su gyventojais, sužinojau, kad jie netiki, jog gali ką nors pakeisti, mano, kad viską sprendžia vietos valdžia, skirstanti žmones į „savus“ ir „svetimus“.

siu besišypsančius vietos gyvento-jus ir nuostabia gamta besidžiau-giančius turistus?

Kai esi sveikas, turi darbą ir ga-limybę įdomiai bei turiningai leis-ti laisvalaikį, kai prieinamos koky-biškos viešosios paslaugos, gali jaus-tis laimingu. Už Švenčionių rajoną yra atsakingas kiekvienas gyvento-jas, nes tik jis vertina politikų pa-žadus ir pasirenka žmones, kuriems bus suteikta teisė rūpintis kiekvie-no iš mūsų gyvenimu.

Todėl turime atsakingai ruoš-tis kiekvienam valstybės valdymo žingsniui. Vienas iš jų – artėjantys 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių ta-rybų rinkimai.

LSDP kandidatai į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą

Švenčionys. Nuotr. Mariaus Semaškos

112019 m. vasaris, Nr. 2 (97) Mūsų siūlymaiMums svarbi žmonių nuomonė

Rinkimai – ne grožio kon-kursas, į juos Šiaulių rajo-no socialdemokratai vi-

sada eidavo rimtai nusiteikę.

Artėjantys savivaldybių tarybų rinkimai nėra išimtis. Mūsų pro-gramoje nėra skambių, madingų lozungų – „proveržis“, „lyderystė“,

Jonas kiriliAuskAsLSDP kandidatas į Šiaulių rajono merus

„darna“. Mums svarbesnės yra idė-jos, pasiūlymai – jų nemažai išgirs-tame bendraudami su žmonėmis.

Rajone sunku rasti darbą, išva-žiuoja jaunimas, daugelį metų mir-tingumas didesnis už gimstamumą, drastiškai mažėja gyventojų kai-muose ir miesteliuose, sunku smul-kiam ir vidutiniam verslui, žmonės neturi pinigų, gilėja socialinė atskir-tis ir kt. Tai bendri skauduliai, ku-riuos turėsime išspręsti.

Atėjo laikas galvoti apie darbo vietų kūrimą, pritraukiant į rajoną gamybos įmones. Šis tikslas social-demokratams yra prioritetinis. Sa-vivaldybė, naudodamasi kitų Lietu-vos savivaldybių patirtimi, privalo skatinti verslininkus kurti ilgalaikes darbo vietas. Motyvacijos priemo-nių gali būti įvairių. Pavyzdžiui, iš-mokant įmonei iki 2000 eurų kom-pensaciją už darbo vietos įkūrimą.

Smulkius ir vidutinius verslinin-kus galima remti ir kitaip. Savival-

dybė neišnaudoja turizmo galimy-bių. Kiekvienais metais į Kryžių kalną atvyksta apie 400 000 Lietu-vos ir užsienio turistų. Turime su-kurti rajone palankią turizmui in-frastruktūrą. Nesunku suskaičiuo-ti, kiek galėtų uždirbti smulkusis ir vidutinis verslas, jeigu, pavyzdžiui, 200 000 turistų paliktų rajone nors po 10 eurų. O jeigu dar čia sustotų, apsilankytų, kažką įsigytų į pajūrį vykstantys poilsiautojai?

Reikia lankstesnio požiūrio į ug-dymo proceso organizavimą, mato-me mokyklų tinklo optimizavimo problemų. Pradinių klasių moki-niai, kuriems mokykla toli nuo gy-venamosios vietos, galėtų būti mo-komi nuo 9 valandos. Mokinukai ilgiau pamiegotų, o autobuso, ve-žančio atgal į namus, lauktų trum-piau. Tuštėjančios mokyklos galėtų tapti vietos bendruomenės centrais. Po jų stogu galėtų įsikurti medici-nos punktas, biblioteka, vietos ben-druomenės namai, kultūros cen-

robert duchneVičLSDP kandidatas į Vilniaus rajono merus

Dešimtmečius Vilniaus rajoną valdanti Lietu-vos lenkų rinkimų akci-

ja-Krikščioniškų šeimų sąjun-ga (LLRA-KŠS) savo rankose turi visą savivaldybės admi-nistracinio aparato kontrolę.

Šios partijos išlikimo instinktas yra toks stiprus, kad demokratija ir pati savivaldos esmė yra nustumtos į šoną. Visa tai lemia, kad gyvento-jai iš esmės nedalyvauja priimant sprendimus savivaldybėje, sprendi-mai nuleidžiami iš viršaus ir kartais net neatspindi gyventojų poreikių, nėra paisoma mažumos nuomonės. Daugelis politinių oponentų kriti-kuoja LLRA-KŠS, tačiau nepagal-voja, kaip šios partijos politikų vie-toje dirbtų patys. Užsisėdėjusiems reikia rodyti pavyzdį. Gyventojai laukia drąsių politikų, gyventojams reikia alternatyvos.

Reikia tikros savivaldosPradėkime nuo tinkamo Vietos sa-vivaldos įstatymo įgyvendinimo. Jame aiškiai reglamentuota, kaip turi veikti savivalda. Svarbus vai-dmuo tenka seniūnaičiams. Bū-tent jie, neatlygintinai veikiantys konkrečioje vietovėje, seniūnijoms

Vilniaus rajonas gali geriau!teikia informaciją apie gyventojų problemas, poreikius, perduoda gy-ventojų idėjas, pristato jų nuomo-nę. Deja, šiuo metu tik nedaugely-je Vilniaus rajono seniūnijų seniū-naičiai veikia aktyviai. Dažniau-siai jie net nėra susipažinę su savo funkcijomis, nežino kokios jų veik- los galimybės, o gyventojai netu-ri informacijos apie tai, kas jiems atstovauja. Dėl to būtina užtikrin-ti skaidrius seniūnaičių rinkimus, kuriuose dalyvautų kuo daugiau gyventojų ir skirti deramą dėmesį seniūnaičių mokymams.

Reikia visiems dirbančių politikų Bandydami susikrauti politinius dividendus ir įtikti savo rinkė-jams, savivaldos politikai daž-nai rūpinasi tik dalies gyventojų problemomis. Taip tarp kai ku-rių seniūnijų atsiranda skirtis ir išauga gyventojų priešprieša po-litikams. Dalindami gyventojus į savus ir nesavus rinkėjus, poli-tikai dažnai užmiršta, kad savi-valda turi dirbti visiems. Pagal realų gyventojų poreikį turi bū-ti steigiamos ikimokyklinio ug-dymo grupės, tvirtinami auto-busų tvarkaraščiai ir plėtojama infrastruktūra, tvarkomi ir pri-žiūrimi keliai bei gatvės. Manau, kad didelė dalis rinkėjų, neatsi-žvelgdami į politinę priklauso-mybę, visada palaikys tuos poli-tikus, kurie dirba dėl jų gerovės. Savivaldybėje sau tinkamą vietą turi rasti įvairaus amžiaus ir po-reikių žmonės. Senjorams, jauni-mui, šeimoms su mažais vaikais turi būti sudarytos sąlygos akty-viai leisti laisvalaikį ir užtikrin-tas užimtumas.

Reikia daugiau investicijų į socialines paslaugasAugantis socialinių paslaugų po-reikis kuria Vilniaus rajone pui-kią veiklos nišą. Vis dažniau gir-

dalindami gyventojUs į savUs ir nesavUs rinkėjUs, politikai dažnai Užmiršta, kad savivalda tUri dirbti visiems.

manaU, kad didelė dalis rinkėjų, neatsižvelgdami į politinę priklaUsomybę, visada palaikys tUos politikUs, kUrie dirba dėl jų gerovės.

dime apie vietų gerontologijos centruose stygių, atokvėpio ir ki-tų paslaugų trūkumą. Investavę į socialinių paslaugų plėtrą ir ska-tindami privačių socialinių pas-laugų teikėjų steigimąsi, tenkin-

Mūsų pRogRAMoje NėRA sKAMBių, MAdiNgų LozuNgų – „pRoveRžis“, „LydeRystė“, „dARNA“. MuMs svARBesNės yRA idėjos, pAsiūLyMAi, – jų NeMAžAi išgiRstAMe BeNdRAudAMi su žMoNėMis.

Pagerbdami kultūrą puoselėjan-čius ir rajonui nusipelniusius žmo-nes, teiksime ne tik padėkos raš-tus ar nominacijas, bet ir finansines premijas. Didinsime knygų leidybai skirtą finansavimą.

Rajone gyvena daug gabaus jau-nimo, kuris mokosi sporto ir me-no mokyklose, lavina savo įgūdžius ugdymo įstaigose. Privalome jiems užtikrinti galimybę išvykti į kon-kursus, varžybas, turime skatinti jų trenerius ir mokytojus. Turime su-daryti sąlygas vaikams siekti spor-tinės karjeros ir tuo pačiu garsinti mūsų rajoną.

Laikas rajonui sugrąžinti Lietu-vos futbolo ir krepšinio lyderio var-dą. Sporto mokykloje šias sporto šakas renkasi gausus vaikų būrys, tačiau naujų Česnauskių ar Moc-kevičių dar neišauginome. Turime ryžtis sporto komplekso statybai ra-jone ir Daugėlių futbolo stadiono re-novavimui.

Nežadame to, ko negalėsime įgyvendinti. Jeigu rinkėjai mumis pasitikės, iš peties imsimės darbų:

- Sudarysime verslui sąlygas kurti ilgalaikes darbo vietas;

- Skatinsime turizmo ir poilsio infrastruktūros plėtrą;

- Įgyvendinsime kaimo moky-klos, kaip bendruomenės kultūros židinio, idėją;

- Įsteigsime krašto muziejų; už- tikrinsime kultūros renginių įvairo-vę ir prieinamumą.

Bendromis pastangomis, kartu su rajono žmonėmis, įgyvendinsi-me visus siekius. Rinkitės atsinau-jinusią socialdemokratų komandą ir jų kandidatą į merus. Rinkitės atsakingai.

tras. Tokiu būdu būtų taupomos lėšos pastatų išlaikymui ir priežiū-rai; sutaupyti pinigai panaudojami kitoms svarbioms reikmėms.

Kultūros įstaigų tinklas turėtų būti pertvarkytas: reikėtų atsisa-kyti sovietmečiu statytų kultūros namų, kuriems reikalinga brangi rekonstrukcija. Čia nejauku besi-lankantiems žmonėms ir dirban-tiems kultūrininkams.

Gyventojų apklausos rodo, kad pasigendama spektaklių, koncer-tų, parodų. Norima daugiau pro-fesionaliojo meno, kokybiškų ren-ginių. Skandalinga, kad dar iki šiol rajone neįsteigtas krašto muziejus. O juk pats laikas pradėti išsamius krašto istorijos tyrinėjimus, kurie, siejant praeitį su dabartimi, padė-tų formuoti teigiamą rajono įvaizdį.

Dailės galerijos įkūrimas būtų dar vienas svarbus darbas. Joje de-ramą vietą užimtų krašto meno kū-rėjų dirbiniai. Tam numatytume fi-nansavimą.

Siekiant glaudesnio bendradar-biavimo su gyventojais, reikia įpa-reigoti seniūnus konsultuotis su gy-ventojais dėl atliekamų darbų. Gy-ventojus galima įtraukti į savivaldy-bės valdymą, suteikiant jiems teisę išreikšti nuomonę dėl dalies biu-džeto lėšų panaudojimo jų gyve-namojoje seniūnijoje.

tume mūsų savivaldybės gyvento-jų poreikius ir gautume papildo-mų įplaukų į savivaldybės biudže-tą. Suteiktume kokybiškas pas-laugas senjorams, neįgaliesiems, vaikams ir nuo smurto nukentė-jusiems asmenims.

Vilniaus rajonas gali tapti pui-kia vieta žmonėms gyventi, dirb-ti ir poilsiauti. Tačiau tai pasiekti galime tik dirbdami kartu su vi-sais gyventojais. Nedidelės gyven-tojų galimybės dalyvauti valdymo procese tik nutolina mus nuo tik- ros savivaldos. Bijodami pralai-mėti rinkimuose, politikai neretai išsižada ryžto keisti situaciją ir bi-jo naujovių. Delsti negalima. Pri-valome kurti šiandien.

Švenčionys. Nuotr. Mariaus Semaškos

Kuršėnai. Nuotr. Ingos Liauškienės

Mūsų siūlymai12Kandidatė į Skuodo rajono meres Daiva Budrienė: visada siekiu teisingumo, už tai kovoju

Energinga ir nepailstanti visuomenininkė, karjeros aukštumų pasiekusi Dai-

va Budrienė pasiruošusi nau-jam gyvenimo posūkiui – pa-siryžo kandidatuoti į Skuodo rajono meres.

Kaip teigia pati D. Budrienė, no-ras organizuoti, telkti ir jungti ne-leidžia ramiai gyventi. Darbas kul-tūros centre, Skuodo visuomeninio maitinimo įstaigoje, rajono savival-dybės administracijoje suformavo bendravimo ir organizacinius įgū-džius ir atvedė į politiką. Šiandien D. Budrienė yra Skuodo rajono me-ro pavaduotoja.

„Vyras Remigijus yra didžiausia mano varomoji jėga. Jis, kai labiau-siai reikia, sugeba įkvėpti drąsos. Dukra Monika, sūnus Tadas, vai-kaitė Gabrielė – mano palaikymo komanda“, – neslepia geros nuotai-kos Daiva.

Kodėl nusprendėte eiti šiuo keliu?- Nuo politikų, kurie vadovaus

Skuodo rajonui, labai daug kas pri-klauso. Penkiolikti metai dirbu Skuodo rajono savivaldybėje, tris kadencijas taryboje, ketverius me-tus – vicemere. Turėjau galimybę mokytis, sukaupiau daug žinių, drą-sos, ryžto ir noro dirbti. Esu nuosek- li, nekeičiu nei pažiūrų, nei partijų. Turiu puikią komandą, kurioje vy-resniųjų patirtis dera su jaunatviška energija. Savo darbu įrodžiau, kad esu politikė, į kurią visi gali drąsiai kreiptis, kurią galima kritikuoti, kuri girdi pasiūlymus ir pastabas.

- Jei skuodiškiams būtų pa-skelbta, kad, kas nori, tas tegul ir užima mero kėdę, kiek tokių atsirastų, ir ar mokėtų tinkamai elgtis? Esate vicemerė, pažinote valdžios skonį, ar jis saldus?

- Tiesioginiai merų rinkimai atvėrė galimy-bę kandidatuo-ti kiekvienam Lietuvoje gyve-nančiam pilie-čiui. Žmonės nuspręs, kuris politikas geriau-siai atstovaus jų interesams. Dir-bant ne paviršu-tiniškai, o pras-mingai, krūvis yra didelis. Ne-pakanka sėdėti kabinete. Rei-kia nuolat ben-drauti su insti-tucijomis, lan-kytis jose, ma-tyti kuo gyvena žmonės.

Skuodo rajono socialdemokratų siekiamybė yra ne tik mero postas, bet ir toks garbingai rinkimuose iškovotų mandatų skaičius, kuris leistų formuoti valdančiąją daugu-mą. Meras privalės būti puikus dip- lomatas, galintis suburti dirbančią ir veiklią komandą.

Svarbiausias dalykas, kuriam li-kau ir liksiu ištikima – nežadėti to, ko negaliu ištesėti ir nemeluo-ti rinkėjams. Visada siekiu teisin-gumo, už tai kovoju.

- Ar sutinkate, kad politikos pasaulį formuoja charizmatiški individai ir asmenybės?

- Politinis kelias, ypač moteriai, yra sunkus. Politikoje nepakanka būti gražiai ir mėgstamai, svarbu spręsti problemas, kurių niekas nenori matyti.

Nuosekliai veikiant, galima daug pasiekti, galima įgyvendinti visus savo užmojus, inicijuoti rea-lius pokyčius. Žmonės, kurie dir-ba, nenuleidžia rankų, siūlo idė-jas, sprendimus, visuomet atneša pokyčių.

- Viena skuodiškė užsiplieskė, kai pamatė fotoalbume „Skuo-do kraštas. Gamta ir žmonės“ Jū-

no 142 kapo duomenis, o darbai užtruko kelis metus.

Esu dėkinga vienuolikai auto-rių, už idėją ir galutinį vaizdą šio projekto įgyvendintojai, Kuršių genties istorijos ir kultūros popu-liarinimo klubo „Pilsots“ narei, siuvėjai Irmai Šaltytei-Šimkienei.

Šiuo metu kostiumas laikinai eksponuojamas Skuodo muzie-

darbuotojai ar studentai. Nesvar-bu, ką jos reiškia aplinkiniams, aš žinau, ką jos reiškia man. Jos at-siranda, įvykus kažkam svarbaus mano gyvenime. Manau, kad jų bus dar ne viena.

- Kokią matote Skuodo rajono ateitį, vystymosi kryptis?

- Pirmiausia, reikia peržiūrėti Skuodo rajono savivaldybės stra-teginį plėtros planą. Jame numa-tyta, kaip sukurti daugiau darbo vietų ir padidinti darbo užmokes-tį. Nedarbas, mažos algos, neiš-plėtotas verslas, verslo iniciatyvų stoka lemia didėjančią emigraci-ją į kitus Lietuvos miestus, ypač didmiesčius, į užsienį, neigiamus demografinius rodiklius.

Turizmo plėtra, įvairių renginių (festivalių) organizavimas, kul-tūros paveldo puoselėjimas gali mums padėti. Verslumo ir prak-

sų nuotrauką: „Kaip ji gali teig-ti, kad mes kuršiai! Mes žemai-čiai!“. Esate „kuršininkė"?

- Visiems patikti neįmanoma. Tai, ką darau, man teikia malonu-mą. Laimi tie, kurie nebijo būti sa-vimi ir nesistengia patikti.

Turime kiek galima daugiau ži-noti apie savo praeitį ir istoriją. Skuodo ir jo apylinkėse kuršiai gyveno iki pat XIII a. Branginu savo kraštą, domiuosi jo istorija. Mažai kas belikę kultūriškai gry-no šiais laikais, turime saugoti sa-vo savastį. Štai, pavyzdžiui, kad ir Apuolė. Ji laikoma lietuviškosios ir latviškosios kuršių žemės sostine. Šios vietovės praeitį primena kro-nikos, kuriose rašoma, kad XIII a. piliakalnis priklausė kuršiams. Džiaugiuosi, kad legendomis api-pintas Apuolės piliakalnis tampa ypatingu traukos tašku, čia vasa-ros pabaigoje vyksta Baltijos re-

esU nUosekli, nekeičiU nei pažiūrų, nei partijų. tUriU pUikią komandą, kUrioje vyresniųjų patirtis dera sU jaUnatviška energija

svarbiaUsias dalykas, kUriam likaU ir liksiU ištikima – nežadėti to, ko negaliU ištesėti ir nemelUoti rinkėjams. visada siekiU teisingUmo, Už tai kovojU.

tinių gebėjimų mokymas, pagalba pradedantiesiems verslą, paramos verslui sistemų kūrimas, jaunimo verslumo ugdymas bus svarbūs žingsniai, kuriant konkurencin-gas darbo vietas tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuose.

Savivaldybė turėtų padėti vietos ūkininkams ir smulkiems versli-ninkams parduoti savo produk-ciją, sudarydama tam palankias sąlygas.

Skuodo rajono savivaldybės biu-džetas, valstybės funkcijoms vyk-dyti skirtos biudžeto lėšos ir biu-džetinių įstaigų ir savivaldybės įmonių generuojamos lėšos – šal-tinis, iš kurio Skuode išlaikoma apie 1000 darbo vietų.

Mano tikslas telkti ir skatinti įs-taigas nemažinti teikiamų viešų-jų paslaugų, užtikrinti jų kokybę, skatinti sėkmingai įsisavinti Eu-ropos Sąjungos ir kitas lėšas; taip pat užtikrinti gebėjimą generuoti finansus, teikiant įvairias paslau-gas. Kiekviena įstaiga turi turėti vystymosi strategiją, gebėti pri-traukti papildomų lėšų, investuo-ti į inovacijas. Savivaldybė turėtų čia padėti, būti partnere, prisiimti dalį finansinės naštos.

Kalbino Pranas Šarpnickis

giono senovės genčių karybos ir amatų festivaliai. Aplinkui tvy-ranti tyla, karybos klubų atkuria-mas žilos senovės gyvenimas ver-čia XXI a. žmones pajusti, kokia didi mūsų praeitis.

George Santayana sakė: „Tie, kas negali atsiminti praeities, yra pasmerkti tai pakartoti“. Praei-ties įvykiai yra puikus pavyzdys ir pamokymas dabarčiai, įspėji-mas ateičiai.

- Gyvenimas jus atvedė į is-torinę-rekonstrukcinę veiklą. Kaip tai atsitiko?

- Gyvenime daug paradoksų. Nežinau, gal tai mistika, o gal magija, bet visuomet jaučiu, kas atsitiks (juokiasi). Kiekvienas juk kuriame savo istoriją, o joje vi-sada vietą randa ir mūsų svajo-nės, neišvengiamai tampančios gražia realybe. Svajonės pildosi, mums tereikia nepamiršti svajo-ti, nes svajonės mūsų nepamirš-ta. Rekonstrukcinė veikla – ma-no pomėgis.

Kai prieš keturiolika metų nu-sprendžiau užsiimti tuo, kas man patinka, pradėjau taupyti pini-gus. Rekonstruoti kuršišką kos-tiumą buvo nelengva: jis atkur-tas pagal IX a. Palangos kapiny-

juje. Noriu, kad ateinantys lan-kytojai galėtų pamatyti, kaip at-rodė IX a. kuršė moteris.

- Tuomet, kaip gi dera tatui-ruotės ant Jūsų rankų? Konser-vatyvių pažiūrų žmones tai turė-tų nuteikti skeptiškai.

- Turiu tris tatuiruotes ir nesi-gailiu. Mes bijome neigiamo po-žiūrio, neigiamų komentarų. Ne-verta savęs varžyti, nes patirtis ro-do, kad ilgainiui savigrauža žmo-gų sugniuždo. Tatuiruotes daro-si įvairūs žmonės: tiek jauni, tiek vyresni, tiek vadovai, tiek paprasti

2004 – 2009 m. kadencijai išrink-ta į savivaldybės tarybą, Daiva tuo-met buvo jauniausia tarybos narė. Stebėjo, mokėsi, kaupė patirtį, rei-kalingą tolimesnei politikės veiklai. 2012 m. išrinkta Lietuvos social- demokratų partijos Skuodo sky-riaus pirmininke. Nuo 2015 m. – Skuodo savivaldybės tarybos narė.

Didžiąją savo gyvenimo dalį D. Budrienė atiduoda visuomeni-nei veiklai. Skuodo jaunimo centro prezidentė, Jaunimo organizacijų sąjungos pirmininkė, Nacionali-nės jaunimo reikalų koordinatorių asociacijos valdybos narė, Skuodo rajono Kulų bendruomenės pirmi-ninkė, Skuodo krašto bendruome-nės narė – visuomeninės pareigos, kurioms įvairiais gyvenimo perio- dais D. Budrienė skyrė dalį savo laisvalaikio.

- Kandidatuojate į rajono savi-valdybės tarybą ir merės postą.

Mūsų siūlymai 132019 m. vasaris, Nr. 2 (97)

Socialdemokratinių vertybių ir vietos savivaldos santykisarūnas dudėnasLSDP kandidatas į Ukmergės rajono savivaldybės tarybos narius

Modesta petrausKaitėLSDP kandidatė į Panevėžio rajono tarybos narius

Sakoma, kad didžioji po-litika yra Seime, Vyriau-sybėje, o vietos savival-

doje sprendžiami tik ūkiniai reikalai, jokios politikos ar ideologinių nuostatų čia nė-ra.

Nemanau, kad toks požiūris teisingas. Viskas priklauso nuo mero, nuo tarybos narių požiūrio ir supratimo. Nors laikau save vis dar jaunu politiku, esu sukaupęs nemažą politinę patirtį. 2007 m. buvau išrinktas Ukmergės rajono savivaldybės tarybos nariu. Susi-pažinau su savivaldos procesais, supratau sėkmingo planavimo, savalaikio projektų įgyvendini-mo svarbą. 2012 m. buvau išrink-tas Lietuvos Respublikos Seimo nariu. Keturi metai Seime ir šeši metai savivaldoje praplėtė akiratį, išmokė kūrybiškai dirbti, drau-giškai bendradarbiauti, tobulėti kartu su žmonėmis.

Lėšos ir resursai visuomet yra ir bus riboti. Jų visuomet trūks-ta. Dėl šios priežasties požiūris ir prioritetų pasirinkimas yra labai svarbūs, nuo jų priklauso, kaip mes tvarkome viešuosius reika-lus. Savivalda – žemesnis valdy-

mo lygmuo, deja, jos institucijos stokoja galios veikti, nors yra la-bai svarbios kasdieniame žmo-gaus gyvenime. Savivaldybės me-ras, taryba ir administracija nuo-lat sprendžia gyventojų sveikatos, švietimo, gyvenamosios aplinkos, laisvalaikio, patogios infrastruk-tūros klausimus. Nuo savivaldy-bės vadovo, nuo jo komandos, ir, be abejonės, nuo ideologinių nuostatų, priklauso, kokie spren-dimai bus priimti, kokie priorite-tai pasirinkti.

Priimtų sprendimų rezultatai ge-rai matomi Lietuvos savivaldybėse. Pažvelkime į vaikų darželius. Su šia

problema nesusitvarkė nei Vilnių valdę konservatoriai, nei dabar čia šeimininkaujantys liberalai. Įdo-mumo dėlei palyginkime pana-šias Tauragės ir Mažeikių savival-dybes. Tauragės liberalai miesto centre esančias darželio patalpas pardavė. Matyt, galvojo, kad vaikų mažės ir darželių nereiks. Kita ver-tus, kas gali paneigti, kad tokiu bū-du tiesiamas kelias privačiam vers-lui? Taigi, kai Tauragėje laisvų vie-tų skaičius darželyje yra problema, Mažeikiuose viskas gerai. Mažei-kiams vadovauja socialdemokratas Antanas Tenys su komanda, Tau-ragei – liberalai.

Tokiuose paprastuose, žemiš-kuose dalykuose pasireiškia ide-ologinės nuostatos ir vertybės. Visiems prieinamas ir kokybiš-kas švietimas yra socialdemokra-tų prioritetas, savivaldos institu-cijos privalo tuo pasirūpinti. Li-beralus požiūris yra kitoks. Štai vilniečiai suka galvas, kaip gauti vietą vaikui valstybiniame darže-lyje. Juk ne iš gero gyvenimo ma-žieji vedami į privačius darželius, samdomos auklės, dirbama pa-mainomis. Darželių klausimas savivaldybei, kurios biudžetas yra 679 milijonai eurų, yra neišspren-džiamas? Išsprendžiamas, viskas priklauso nuo vadovų požiūrio. Gali būti, kad siekiama sukurti kuo palankesnę terpę privačiam sektoriui.

Požiūris į žmogų, jo atlieka-mą darbą savivaldybėse yra skir-tingas. Ar socialinių darbuotojų padėjėjų ir į kaimus važinėjan-čių mokytojų kuro išlaidas libe-ralai kompensuotų? Abejoju. O štai Kelmėje, vadovaujant social-demokratui Vaclovui Andruliui ir stipriai jo komandai, tai buvo padaryta.

Mūsų svarbiausias tikslas yra bendruomeniškumo stiprinimas ir piliečių įtraukimas į problemų sprendimą. Akmenės rajonas gali būti geruoju pavyzdžiu. Socialde-mokratai, vadovaujami Vitalijaus Mitrofanovo, sudaro daugumą rajono taryboje. Čia priimami

inovatyvūs sprendimai, nebijo-ma naujovių. Akmenės savivaldy-bė nepabūgo prisiimti atsakomy-bės ir pirmoji iš valstybės perėmė socialinių išmokų mokėjimą. Tai pasiteisino, nes vietinė bendruo-menė geriau žino, kam parama reikalinga, o kas ja piknaudžiau-ja. Efektyviau administruojant lėšas, atsirado galimybė finan-suoti kitas socialinės srities reik- mes, pakelti socialiniams ir ki-tiems darbuotojams atlyginimus.

Paprastas ir nuoširdus bendra-vimas su piliečiais, įsiklausymas ir reikalingų sprendimų priėmi-mas – socialdemokratų bruožas. Neringos merui Dariui Jasaičiui ir jo komandai žinomos visos vie-tos žmonių problemos. Betarpiš-kas bendravimas lemia žmonių pasitikėjimą.

Pateikiau keletą pavyzdžių, rodančių, kaip ideologinės ver-tybės atsispindi konkrečiuose vietos savivaldos sprendimuose. Neteisūs tie, kurie sako, kad so-cialdemokratija yra atgyvenusi ideologija ir neaktuali XXI a. Socialdemokratija yra reikalin-ga žmonėms.

Tikiu, kad, vadovaudamiesi socialdemokratinėmis vertybė-mis ir principais, sugebėsime at-gauti ir sustiprinti žmonių pa-sitikėjimą socialdemokratija ir Lietuvos socialdemokratų parti-ja. Tik taip galėsime kurti darnią Lietuvos visuomenę.

Ar Lietuvos politikai skatina patyčias?Kandidatė į Skuodo rajono meres Daiva Budrienė: visada siekiu teisingumo, už tai kovoju

Tautos išrinktuosius Seime stebime kasdien. Mums rūpi, kaip jie laikosi poli-

tikų elgesio kodekso, kuriame įtvirtinti teisingumo, padoru-mo, pavyzdingumo, nešališ-kumo ir atsakomybės princi-pai.

Seimo narys turėtų laikytis aukš-čiausių elgesio standartų, tačiau ar tikrai taip yra? Ar politinė arena vis labiau nepanašėja į mokyklos kori-doriuje besistumdančių vaikų būrį?

Formuojama nauja politinė patyčių „kultūra“Drįstu teigti, jog šiuo metu labiau-siai paplitusi patyčių rūšis yra Sei-me klestinčios politinės patyčios. Viešojoje erdvėje nuolat matome vienas kitą šmeižiančius valdžios vyrus ir moteris. Smūgiuoti į sil-pnąsias oponento vietas ir tokiu būdu užkariauti visuomenės prie-lankumą tapo norma.

Netgi tada, kai į Seimo narius nukreipiamos televizijų kameros, subtilus oratorinis menas nede-monstruojamas. Drabstomasi įžei-džiančiomis frazėmis ir komenta-rais. Kaip gi atrodo mūsų valstybė, kai vienas aukščiausių šalies vadovų – premjeras liepia Seimo nariams užsikišti burnas? Na, ką gi, kaip

šauksi, taip atsišauks. Vyriausybės vadovui pristačius ataskaitą, viena kandidatė į prezidentus išvadina jį neadekvačiu ir kelią klausimą dėl jo sveiko proto! Kultūros komite-to pirmininkas ir valdančiųjų lyde-ris R. Karbauskis, komentuodamas akibrokštą, kai Artūras Skardžius į Seimą atsinešė kulkų suvarpytą tai-kinį su užrašu „Gabrielius“ ir kar-tu su Agne Širinskiene iš to smagiai juokėsi, sakė: „Čia skonio reikalas (...). Aš į šią vietą žiūriu kaip į tam tikrą humorą, galbūt tokį šiek tiek užribinį, bet ką darysi – mes tokio-je visuomenėje gyvename, kur tai priimtina“. Rodos, politikas nieko blogo čia neįžvelgia.

Tuo pačiu metu šie tautos išrink-tieji šaukte šaukia, kad patyčios vi-suomenėje – opi problema. Ypač, ugdymo įstaigose.

Šnekų ir veiksmų priešpriešaŠnekų ir veiksmų priešprieša verčia susimąstyti, ar nevengiantys pašai-pų žmonės gali būti socialiai atsa-kingi ir formuoti programas vaikų patyčių prevencijai?

gramos ar aprašo, kaip turėtų elgtis pedagogas patyčių situacijoje. Tuo metu skaičiai kalba patys už save. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje savižudybių procentas yra didžiau-sias ES – 100 000 gyventojų tenka 32 savižudybės.

Tyrimais įrodyta, jog nestab-domos patyčios žlugdo motyva-ciją, kūrybiškumą, saviraišką, pa-sitikėjimą savimi. Vaikai, iš kurių tyčiojamasi, vengia bendrauti, jei problema nesprendžiama, tampa uždarais, bijančiais reikšti savo nuomonę žmonėmis. Vaikai, pa-tyrę patyčias mokykloje, dažniau

tampa psichologinio smurto dar-be aukomis. Toks įprastas, bene kasdienis reiškinys mokykloje, gali tapti nebrandžios, uždaros ir silpnos visuomenės priežastimi.

Akivaizdu, kad situa-cija ugdymo įstaigose yra tragiška. Kuriamos pro-gramos neveikia, remian-tis statistiniais duomeni-mis kasmet Lietuvoje nu-sižudo viena gimnazijos klasė. Regionuose situ-acija vis prastėja: pasta-ruoju metu dauguma ra-jono mokyklų užveria du-ris, mokiniai iš savo „sau-gios zonos“ turi keliauti į gimnazijas, kur, pasikei-tus aplinkai ir žmonėms, neretai prasideda paty-čios. Regionuose trūks-ta socialinių pedagogų, bakalauro laipsnį turin-čio psichologo atlygini-mas siekia vos 460 eurų (už etatą), kai tuo tarpu Lietuvoje minimalus atlyginimas 430 eurų?!

Tiesa, verta paminėti, jog nuo šių metų sausio 1d. mokyklų psicholo-gų darbo užmokesčio koeficientas kyla nuo 4,09 iki 5,09 ir atlygimas turėtų siekti 560 eurų. Deja, įvedus etatinį mokytojų darbo apmokėji-mą, pagalbos specialistams pinigų „lentynėlėse“ nebeliko, šiuo metu trūksta 20 milijonų eurų. Jei savi-valdybės savo biudžetuose neras pa-pildomų lėšų, mokyklų darbuoto-jai sulauks ne didesnių atlyginimų, o atleidimo lapelių.

Šiuo metu nėra konkrečios pro-

drįstU teigti, jog šiUo metU labiaUsiai paplitUsi patyčių rūšis yra seime klestinčios politinės patyčios.

argi tai ne UžbUrtas ratas? politikai, viešai tyčiodamiesi vieni iš kitų, skatina tai daryti visUomenę, to moko ir mūsų vaikUs, kUrie neilgai trUkUs Užims senųjų politikų vietą.

mūsų svarbiaUsias tikslas yra bendrUomeniškUmo stiprinimas ir piliečių įtraUkimas į problemų sprendimą.

Kaip elgiamės mes? Patys to ne-pastebėdami juokiamės, komen-tuojame, perpasakojame politikų pažertus ,,perliukus“, dalijamės in-formacija darbovietėse, namuose, girdint vaikams. Nesusimąstome, kad viešai skleidžiama informaci-ja, nors ir nenurodo, kaip galvo-ti, bet netiesiogiai formuoja mū-sų požiūrį.

Argi tai ne užburtas ratas? Po-litikai, viešai tyčiodamiesi vieni iš kitų, skatina tai daryti visuo-menę, to moko ir mūsų vaikus, kurie neilgai trukus užims senų-jų politikų vietą.

Tai gal jau metas sąmoningu-mo didinimo akciją „Mėnuo be patyčių“ perkelti į LR Seimą?

Problemos14Parašykite prašymą „Sodrai“ užsimerkę. Ar pavyko?

Televizijos laidos, pritai-kytos regos ir klausos negalią turintiems žmo-

nėms, – vienas iš slenksčių, kuriuos teko įveikti, tapus Seimo nare.

Gerai suprantu kurčiųjų, aklų-jų ir silpnaregių, jų interesams ats-tovaujančių draugijų ir sąjungų atstovų lūkesčius ir siekius didin-ti televizijos transliuojamų pro-gramų prieinamumą negalią tu-rintiems žmonėms.

Lietuvos kurčiųjų draugija siū-lo, kad nuo kitų metų LRT pro-gramų prieinamumas klausos ne-galią turintiems žmonėms bū-tų ne mažesnis kaip 25 proc. ir kiekvienais metais didėtų po 15 proc. Regos problemų turintys as-menys labiausiai pageidauja filmų pritaikymo jų poreikiams – vaiz-dinio įgarsinimo ir siekia, kad bent 10 proc. LRT kuriamo turi-nio būtų pritaikyta aklųjų ir silp- naregių poreikiams.

LRT televizijos serialas „Lais-vės kaina. Disidentai“ įrodė, kad laidas, skirtas negalią turintiems žmonėms, patogu žiūrėti visiems. Pavyzdžiui, dirbant su kompiute-riu, yra patogu įsijungti filmą su įgarsintais dialogais.

Seimas pritarė mano pasiūly-toms įstatymo pataisoms, kad vi-suomeninis transliuotojas turėtų rodyti kur kas daugiau laidų su tit- rais arba vertimu į gestų kalbą, taip pat dalį laidų pritaikyti regos negalią turintiems žmonėms, t. y. įgarsinti rodomus vaizdus.

Laidų, pritaikytų regos nega-lią turintiems žmonėms, Lietu-voje nebuvo. Tik 2019 m. visuo-meninis transliuotojas atsigręžė į neregių ir silpnaregių auditoriją. Žmonės su klausos negalia gali suprasti kiek daugiau nei 5 proc.

LRT programų. 2018 m. trans-liuojamų originalios produkcijos programų su subtitrais buvo 5,8 proc., su vertimu į lietuvių gestų kalbą – 5,4 proc.

Klausos ar regos sutrikimų tu-rintiems žmonėms trūksta ne tik laidų, bet ir kitų informacijos ga-vimo priemonių. Kol laužėme ie-tis dėl televizijos, liko neišspręs-tas kitas opus klausimas – neįga-liųjų poreikiams nepritaikytos valstybės ir savivaldybių institu-cijų ir įstaigų interneto svetainės.

Žaibiškai kintančių techno-logijų amžiuje beveik viskas (in-formacija ir bendravimas) kelia-si į internetą. Nuotolinis aptar-navimas tampa daug patogesnis, greitesnis ir efektyvesnis. Deja, tai neprieinama neįgaliems asme-nims. Valdžia šią žmonių grupę tiesiog paliko „už borto“.

Maždaug 6 tūkstančiai negir-dinčiųjų, 40 tūkstančių neprigir-dinčiųjų, daugiau nei 15 tūkstan-čių regos negalią turinčių žmo-nių yra tokie pat mūsų šalies pi-liečiai. Jie nori naudotis valstybės institucijų teikiamomis paslau-gomis taip pat, kaip ir negalios neturintys.

Jau tapo įprasta užsisakyti as-

raminta popoVienė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narė

mens dokumentą – pasą ar ID kortelę – internetu. O ką daryti, jeigu interneto svetainė nepritai-kyta neįgaliam žmogui? Tada jis nubaudžiamas dvigubai. Ne tik važiuoja į Migracijos departa-mentą, bet dar priverstas lauk-ti eilėje. Turintys skaitymo arba klausos sutrikimų, nematantieji ar silpnai matantieji, negali nau-dotis „Sodros“, Valstybinės mo-kesčių inspekcijos, Seimo, Vy-riausybės, savivaldybių, polikli-nikų, ligoninių, ugdymo įstaigų ir kt. tinklalapiais.

ma? Juk Lietuva yra įsipareigo-jusi Europos Sąjungai valstybės institucijų tinklalapius sutvar-kyti taip, kad žmonės su negalia galėtų jais naudotis – deklaruo-ti pajamas, užpildyti prašymą, užsiregistruoti į priėmimą ir t. t.

Technologijų proveržio laikais toks įsipareigojimas nestebina. Tereikia noro ir atsakomybės. Neužmirškime, kad Lietuva pri-valo įgyvendinti Jungtinių Tau-tų Neįgaliųjų teisių konvenci-jos nuostatas ir 2018 m. sukur-tus tinklalapius pritaikyti neį-galiesiems iki 2019 m. rudens. Laiko liko nedaug. Gal girdė-jote ką nors konkretesnio šiuo klausimu?

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovai ne kartą siūlė konsultacijas valstybiniam sek-toriui. Valstybinė mokesčių ins-pekcija jau ne pirmus metus su jais bendradarbiauja. Tačiau tai tik vienas iš nedaugelio gražių

Valstybės tarnyboje taip pat ma-tome didžiulę neteisybę: praėju-siais metais algos valstybės tarnau-tojams augo mažiausiai. Valstybės biudžetas neleistinai menkai per-skirstomas. Valdantieji, nepaisy-dami to, kad nuo krizės praėjo de-šimt metų ir ekonomika sparčiai auga, neatstato bent jau iki krizės buvusio pareiginės algos bazinio dydžio, kuris šiandien yra beveik 6 proc. mažesnis nei 2008 m.

Vidutinis darbo užmokestis per 10 metų padidėjo tik 15,6 proc., nors infliacija per dešimtmetį au-go beveik 26 proc. Rengiamoje viešojo sektoriaus darbo apmo-kėjimo strategijoje daug kalbama apie per didelį valstybės tarnau-tojų skaičių, apie būtinybę efek-

Algų neteisybė: kai vienų laimė auga, kiti – palikti už bortovidUtinis darbo Užmokestis per 10 metų padidėjo

nors infliacija per dešimtmetįtik 15,6%augo beveik26%

padidinUs perskirstymą per biUdžetą 3 proc., viešojo sektoriaUs darbUotojų algas būtų

padidinti 54%

tyvinti jų veiklą, nors patys auto-riai pripažįsta, kad Lietuvoje vie-šojo sektoriaus finansavimas daug mažesnis (ketvirtadaliu) nei ES vidurkis, skaičiuojant procentinę dalį nuo BVP. Padidinus perskirs-tymą per biudžetą 3 proc., viešojo

sektoriaus darbuotojų algas būtų galima padidinti 54 proc., nelau-kiant 2025 m. Akis bado ir nesu-balansuoti pareiginiai koeficientai bei teisingo bazinio dydžio indek-savimo mechanizmo nebuvimas.

Užuot gerinę mokesčių surin-kimą ir teisingai apmokestinę tur-tuolius, valdantieji imituoja rūpestį mokytojais ir ugniagesiais, kurda-mi ilgalaikes strategijas, tarsi būtų

nepajėgūs suprasti, kad duonos kąs-niui uždirbti reikia šiandien. Ne tik regionuose, bet ir visoje Lietuvoje senjorai ir šeimos, auginančios vai-kus, skursta dėl kainų augimo. Taip pat skurstama dėl nedarbo, dėl ne-saugaus, nedeklaruoto darbo. Jauni asmenys išnaudojami, pasitelkiant neapmokamas savanorystės sutar-tis, o labiau patyrę – iš kitų šalių atvežant pigią darbo jėgą, kai ku-

riamos nesąžiningos konkurenci-jos sąlygos, dirbant rizikingą dar-bą įvairiose platformose, dirbant pagal ne viso darbo laiko sutartis arba priverstinį darbą pagal indi-vidualias sutartis (kai darbdaviai, užuot sudarę darbo sutartis, pri-verčia darbuotoją dirbti pagal indi-vidualios veiklos pažymas, ir tokiu būdu nemoka dalies mokesčių, pa-likdami darbuotojus be tam tikrų socialinių garantijų).

Deja, kad ir kiek bekalbėtume, bet socialinis dialogas yra nepakan-kamas, žmonės nėra atgavę pasiti-kėjimo ir įgiję pakankamai drąsos jungtis į profsąjungas ir reikalauti ne tik saugaus darbo, socialinių garantijų, bet ir teisingo atlygio už darbą.

seimas pritarė mano pasiūlytoms įstatymo pataisoms, kad visUomeninis transliUotojas tUrėtų rodyti kUr kas daUgiaU laidų sU titrais arba vertimU į gestų kalbą, taip pat dalį laidų pritaikyti regos negalią tUrintiems žmonėms, t. y. įgarsinti rodomUs vaizdUs.

bendraUjU sU neįgaliais žmonėmis, girdžiU ir mataU, kad jie nUsivylę valdžios abejingUmU. pažadai „kada nors“, paaiškinimai „nėra lėšų“ jiems netinka. visaverčiais visUomenės nariais jie nori būti šiandien, kasdien, kaip ir mes visi – girdintys ir matantys.

Bendrauju su neįgaliais žmo-nėmis, girdžiu ir matau, kad jie nusivylę valdžios abejingumu. Pažadai „kada nors“, paaiškini-mai „nėra lėšų“ jiems netinka. Visaverčiais visuomenės nariais jie nori būti šiandien, kasdien, kaip ir mes visi – girdintys ir matantys.

Dažnai girdžiu giriantis, kad IT išsivystymo srityje Lietuva beveik neatsilieka nuo Japonijos. Gal ir taip, bet kodėl neatsiran-da tokių specialistų, kurie imtų ir pritaikytų valdiškas interneto svetaines tai visuomenės daliai, kuri kol kas valdžios ignoruoja-

pavyzdžių. Ar neatsitiks taip, kad iki nu-

matyto termino likus itin mažai laiko, Lietuva suskubs pritaikyti valstybinių institucijų interneto svetaines? Ar tokiu atveju galėsi-me kalbėti apie darbų kokybę?

> Atkelta iš 4 p.

152019 m. vasaris, Nr. 2 (97) PožiūrisDemokratija arba mirtis!Algirdas daVidaVičiusFilosofas, mentorius

Kas dar neskaitė to Fa-cebook postuose, ne-matė kalbant įvairių

ekspertų ar nemanė, kad tai rimta – žinokite, kad iš tikro demokratija ne vien provin-cialioje Lietuvoje, bet ir vi-same pasaulyje (net ir „se-nose“ demokratinėse šaly-se), patiria beveik mirtinus iššūkius.

Tiek pati demokratijos kaip piliečių valdžios idėja, tiek kon-kreti parlamentinės demokrati-jos valstybingumo forma tampa vis trapesnės.

Atėjo laikas kiekvienam mąs-tančiam ir jaučiančiam piliečiui bet kurioje atskiroje demokrati-nėje valstybėje tuo pasirūpinti, ir kuo labiau. Tas „pasirūpinti“ ne-išvengiamai reikš atsisakyti kai kurių demokratijos raidą stab-dančių idėjų, pavyzdžiui, vad. „kraujo ir dirvos“ nacionalizmo

ir vienkiemių, smulkaus savininko egoizmo. Tą padaryti bus sunku, bet mums čia Lietuvoje dera pra-dėti jau dabar.

Pagrindinis pavojus labai aiškus: demokratija tiesiog nustos veikti, pavirs autokratija, tironija, diktatū-ra, monarchija ar oligarchija. Reži-mų pavadinimai čia ne itin svarbu – svarbu yra tai, kad Abraomo Lin-kolno demokratijos formulė (val-džia priklausanti žmonėms, jų pa-čių vykdoma ir jiems betarnaujanti) greitai gali pavirsti nebeįtikinančia mantra. Daugumai dings pojūtis, kad jie turi demokratinių konstitu-cijų jiems žadamą „balsą“ užtikrin-ti saugumą bendrame gyvenime ir bent kiek palyginamas klestėjimo galimybes sau ir saviškiams.

Tuomet ateina visus šituos da-lykus neva užtikrinsianti „kieta ranka“, kuri magiškai išvalys gy-venimo erdvę nuo netvarkos, nu-sikalstamumo, nedarbo, šiukšlių ir šiukšlėmis ar kitokia bjaurasti-mi laikomų asmenų. Tų, kurių bi-jodami balsavo ir Donaldo Trum-po, ir Brexit‘o, ir Marie Le Pen, ir Teisės ir Teisingumo Lenkijoje ar FIDESZ Vengrijoje ir, galimai, bal-suos propatria.lt tinklo pagrindu besikursiančių politinių organi-zacijų Lietuvoje rinkėjai.

Trys globaliai veikiančios prie-žastys – klimato kaita, globalaus kapitalizmo ekonominė ir techno-loginė įtaka bei nacionalinių-teri-torinių valstybių modelio trūku-mai – nuo šiol vis labiau lems mū-sų visų poreikį arba galiausiai at-sisakyti demokratijos, arba ją pri-taikyti šiems iššūkiams taip, kad ji „veiktų“, t. y. atliktų nuo pat 18-o amžiaus prisiimtą misiją: sukurti tokią visus piliečius įtraukiančią

valdžios sistemą, kuri perskirs-tytų gyvenimo gerovės galimy-bes tarp tų piliečių kuo tolygiau, sukurtų kuo mažiau gyvenimo pralaimėtojų ir suteiktų „antrą šansą“.

Tačiau dabar ši pilietinio per-skirstymo mašina net ir „senos“ demokratijos šalyse nebedirba taip, kaip bent žadėta prieš kelis šimtus metų. Pirma, kapitalizmo raida visiškai pakeitė ekonomines ir technines sąlygas to, kaip ma-terialiai mes galime gyventi, ko esame verčiami norėti ir kaip bei ką žinome apie pasaulį. Globalios korporacijos ir stambiausių tarp-tautinių investuotojų grupės ne

kiantis mus iš Svetur, atims ne tik mūsų gerovės likučius, bet ir pačią „tautinę savastį“. Visa tai yra kvai-la iliuzija, nei tos susikurtos 19 a. tautinės tapatybės yra istoriškai senos ir „natūralios“, nei kas nors jas ketina atimti – viso labo, teks vis labiau susidurti su kitų tapaty-bių žmonėmis ir kurti naujas, pla-tesnes tapatybes, pavyzdžiui, „eu-ropiečio“.

Be abejo, praktiškai nesustabdo-ma, masinė migracija tiems, kurie turi bent kokią nuosavybę ir vie-tinę tautinę tapatybę kelia poky-čių ir prisitaikymo baimę. Tačiau bet kokios baimės akys didelės ir neprotingos, o kolektyvinė baimė, kuria manipuliuoja trumpalaikių tikslų vedami antidemokratiniai demagogai, yra prasčiausias pata-rėjas ir sprendėjas.

Tad vietoje to, kad, kaip propa-tria.lt auditorijos, svaigtume nuo neįmanomų įgyvendinti Trum-po užsidarymo tautinėse sieno-se svajonių, turėtume mokytis ir perteikti kitiems tris svarbiausius šiuolaikinio demokrato piliečio gebėjimus. Pirma, tai sąmonin-ga ir atkakli atjauta ne vien sau ir „saviškiams“, bet ir visiems, bet

Algų neteisybė: kai vienų laimė auga, kiti – palikti už borto

demokratija ne vien provincialioje lietUvoje, bet ir visame pasaUlyje (net ir „senose“ demokratinėse šalyse), patiria beveik mirtinUs iššūkiUs. tiek pati demokratijos kaip piliečių valdžios idėja, tiek konkreti parlamentinės demokratijos valstybingUmo forma tampa vis trapesnės.

daUgUmai dings pojūtis, kad jie tUri demokratinių konstitUcijų jiems žadamą „balsą“ Užtikrinti saUgUmą bendrame gyvenime ir bent kiek palyginamas klestėjimo galimybes saU ir saviškiams.

kiekvienas nUolat tUrime būti pasirengę mesti iššūkį savai ir kitų svetimo baimei, ją nUraminti, kviesti išsigandUsiUs mąstyti, atjaUsti ir demokratiškai drąsiai veikti kartU.

demokratiškai atskaitingos įstai-gos, o praktiškai nepriklausomos nuo piliečių – ir juolab vartotojų – valios baronijos.

Šalia to paaiškėja, kad dar nese-niai su atsinaujinimu ir pavasariu sietos tautininkiškumo ar nacio-nalizmo idėjos, nors suteikia iliuzi-jų užsidaryti savo mažose, jaukio-se ir saugiose nuo pasaulio audrų rumšiškėse, visai negali to pasiū-lyti – daugiausiai, ką gali, sutelkti ir žaisti mūsų Svetimo baimėmis, neva tas Svetimas, ateinantis ir vei-

kuriam kitam, kaip iš esmės lygia-verčiam žmogui. Antra, tai tvirtas pasirengimas ir neatgrasomas sie-kis taikyti demokratinius princi-pus bet kur gyvenime, su bet kuo, su kuo tik ką nors veiki, pradedant nuo mūsų šeimų ir baigiant pa-čia ES. Trečia – kritinis, aktyvus mąstymas kaip nuoseklus, atviras, atkaklus bendrai patiriamos mū-sų gyvenimo tikrovės supratimas, aiškinimasis.

Dar svarbiau – kiekvienas nuo-lat turime būti pasirengę (o LSDP Lietuvoje galėtų tapti to pavyz-džiu) mesti iššūkį savai ir kitų Sve-timo baimei, ją nuraminti, kvies-ti išsigandusius mąstyti, atjaus-ti ir demokratiškai drąsiai veikti kartu.

Rinkimai16

Redaktorė: Monika Čiuldytė-Kačerginskienė (8 659 99 440). Redakcija: Linas Jonauskas, Justinas Argustas, Irmina Frolova-Milašienė, dizaineris Antanas Brazauskas.El. paštas: infocentras@lsdp.lt. Redakcinė kolegija: Jolanta Bielskienė, Gediminas Černiauskas, Liutauras Gudžinskas, Aldona Jeleniauskienė, Rimantas Kairelis, Mindaugas Kluonis, Auksė Kontrimienė, Orinta Leiputė, Jurga Marcinkevičiūtė, Vytautas Plečkaitis, Artūras Rudomanskis, Vaidas Rusys, Lukas Vaigauskas, Vilma Vaitiekūnaitė, Arkadijus Vinokuras, Ridas Viskauskas. Politinė reklama bus apmokėta iš LSDP rinkimų sąskaitos. Spaustuvė – UAB Lietuvos ryto spaustuvė; užsakymo nr. SM-0000033577, tiražas 22000 egz. Leidėjas – LSDP. ISSN 2029-3933.

Mūsų šalies ekonomika auga, ta-čiau daugelio žmonių gerovė – ne. Pajamų ir galimybių nelygy-bė dalija Lietuvą. Į gatves einan-tys ir per langus lipantys moky-tojai, protestuojantys medikai, pykstantys kultūros darbuotojai – visa tai liudija, kad priėjome lūžio tašką.

Neteisybės jausmas Lietuvoje didelis. Pinigų valstybėje daugė-ja, o galimybių – toli gražu ne vi-siems. Už viską turime susimokė-ti kelis kartus: už darželį vaikui, iš-silavinimą, gydymą ir taip toliau.

Pasukę atsinaujinimo keliu mes, socialdemokratai, kviečiame kal-

bėti apie kairiųjų kelią Lietuvai. Socialdemokratinėje vizijoje iki 2024 metų siūlome sprendimus, grįstus pagarbos žmogui ir teisin-gumo principais.

Mes sakome, kad politika nėra vien šalti skaičiai, bejausmiai op-timizavimai ir neapgalvotos refor-mos. Lietuvos žmonių gyvenimo kokybė turi būti matuojama pa-garbos, prasmės, reikalingumo ir teisybės jausmu. Dabartinė val-džia apie tai net nekalba.

Pradėkime nuo savivaldos. Keiskime požiūrį.

Miestu ar rajonu galime di-džiuotis, tačiau jie sėkmingi tiek,

4

Gerbti, girdėti ir ginti. Kiekvieną.

LSDP sąrašo rinkimuose numeris

Gintautas PALucKASLietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas

kiek sukuria ir užtikrina galimy-bių visiems savo gyventojams.

Daugelio miestų ir rajonų val-džios dešimtmečius sąmoningai laikėsi nuošalyje, palikdamos sa-vo problemas spręsti patiems

žmonėms arba tą atsakomybę patikėdamos rinkai. Rinka yra laisvė. Stipriųjų laisvė veikti silp- nųjų sąskaita.

Šiuose savivaldybių rinkimuo-se palaikykite mūsų siūlymą grą-

žinti miestų Taryboms ir Merams atsakomybę ir pareigą padėti silp- nesniems, atjausti suklydusius, padrąsinti besistengiančius ir kurti galimybes ne tik pinigų tu-rintiems, bet VISIEMS.

2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų biuletenių pavyzdžiai

4

PAV Y Z D Y SLIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲPARTIJA

4

PAV Y Z D Y SLIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲPARTIJA

Tarybų rinkimų biuletenis

PAV Y Z D Y SLIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲPARTIJASocialdemokratas(-ė)

PAV Y Z D Y SLIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲPARTIJASocialdemokratas(-ė)

Merų rinkimų biuletenis

„Socialdemokratą“ gali gauti LSDP skyrių būstinėse, o elektroninę versiją – LSDP tinklalapyje.