KAIP SUKURTI PALANKIĄ APLINKĄ SOCIALINIAM VERSLO …socialinnovation.lv/wp-content/uploads/2017/09/makets-2017-LT.pdf · Socialinis verslas visgi yra naujovė - sukurta prieš 5-6

Šiuo projektu Socialinio verslo tarp jaunimo plėtra ir skatinimas yra vykdomi Erasmus+ programos ir bendrafinansuojamas Europos Sąjungos.

Autorius yr atsakingas už tūrinį, kuris neatspindi Europos Komisijos nuomonės ar kitos finansinės institucijos.

KAIP SUKURTI PALANKIĄ APLINKĄ SOCIALINIAM VERSLO PLĖTRAI TARP

JAUNIMO

Intellectual output 1

Projekto pavadinimas: Socialino verslo plėtra ir vystymasis jaunimo sėktoryje

Erasmus+ Key action 2: Strateginės partnerystės jaunimo srityje

Projekto nuorodos numeris: 2016-2-LV02-KA205-001191

Autoriai: Anita Stirāne, Renāte Lukjanska, Angel Casal, Austė Ćerniauskaitė, Lucy Topaloff, Alice Mazzarella

Pagalbininkai: Adele Bērziņa, Polina Kolobova, Alo Raieste, Airina Grudzinskaitė and Jolanta Blažaitė

Ypatinga padėka: Jevgenija Kondurova, Madara Ūlande, Miglė Paškevičiūtė, Emanuele de Donno, Coralie Gaudoux, Sami Deweerdt ir MakeSense bendruomenė

Šiuo projektu Socialinio verslo tarp jaunimo plėtra ir skatinimas yra vykdomi Erasmus+ programos ir bendrafinansuojamas Europos Sąjungos.Autorius yr atsakingas už tūrinį, kuris neatspindi Europos Komisijos nuomonės ar kitos finansinės institucijos.

KAIP SUKURTI PALANKIĄ APLINKĄ SOCIALINIAM VERSLO PLĖTRAI TARP

JAUNIMOGAIRĖS JAUNIMO ORGANIZACIJOMS

3Guidelines “How to facilitate development of social business incubation for youth” is an intellectual output of project “Development and promotion of social business within youth sector” executed under the Erasmus+ program and co-financed by the European Union.

Turinys

TURINYSĮvadas ...............................................................................................................................................................5

Socialinis verslumas – kas tai? ..............................................................................................................................................5

Kodėl jaunimo organizacijos tai svarbios suintersuotos šalys? ......................................................................................6

Gairių tikslai ................................................................................................................................................................................7

1. Bendras aprašymas apie jaunimo sektorių, šiuolaikinės socialinio verslo paramos organizacijas partnerių šalyse ................................................................................................................................................................8

1.1. Latvija ..................................................................................................................................................................................8

1.1.1. Jaunimo NVO bendras aprašymas, jaunimo centrų vaidmuo tarp jaunimo................................................8

1.1.2. Jaunimo sektoriaus įsitraukimo į SV lygis ..........................................................................................................9

1.1.3. Pagrindinės organizacijos ir veiklos, remiančios jaunimo socialinį verslą ...................................................9

1.2. Lietuva ...............................................................................................................................................................................11

1.2.1. Jaunimo NVO bendras aprašymas, jaunimo centrų vaidmuo tarp jaunimo..............................................11

1.2.2. Jaunimo sektoriaus įsitraukimo į SV lygis ........................................................................................................12

1.2.3. Pagrindinės organizacijos/veiklos, remiančios jaunimo socialianį verslą .................................................13

1.3. Estija ...................................................................................................................................................................................15

1.3.1. Bendras jaunimo NVO aprašymas, viešųjų jaunimo centrų vaidmuo jaunimo sektoriuje ......................15

1.3.2. Jaunimo sektoriaus įsitraukimo į SV lygis ........................................................................................................15

1.3.3. Pagrindinės organizacijos/veiklos, palaikančios jaunimo socialinį verslą .................................................16

1.4. Italija ...................................................................................................................................................................................17

1.4.1. Jaunimo sektoriaus įsitraukimo į SV .................................................................................................................17

1.4.2. Pagrindinės organizacijos, veiklos, remiančios jaunimo socialinį verslą ....................................................17

1.5. Prancūzija .........................................................................................................................................................................18

1.5.1. Jaunimo sektoriaus įsitraukimo į SV .................................................................................................................18

1.5.2. Pagrindinės organizacijos, veiklos, remiančios jaunimo socialinį verslą ....................................................20

2. Internetinė apklausa – kaip skatinti SV tarp jaunimo....................................................................................22

2.1. Atsakiusių struktūra ........................................................................................................................................................22

2.2. Jaunimo organizacijų apklausos analyzė 3 šalyse: Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje .............................................22

2.3. Išvados ..............................................................................................................................................................................25

3. Tikslinių grupių diskusija – kaip remti jaunimo organizacijas siekiant skatinti SV tarp jaunimo ....................26

3.1. Tikslinės grupės diskusijos apie suinteresuotų šalių požiūrius aptarti galimus jaunimo paramos mechanizmus socialinio verslo inkubatoriui .....................................................................................................................26

3.1.1. Latvija .......................................................................................................................................................................26

3.1.2. Lietuva ......................................................................................................................................................................27

3.1.3. Estija .........................................................................................................................................................................27


Contents

3.2. Skirtingai šaliai atitinkamos išvados ir rekomendacijos apie socialinio verslo vystymosi paramą tarp jaunimo .....................................................................................................................................................................................28

3.2.1. Latvija .......................................................................................................................................................................28

3.2.2. Lietuva ......................................................................................................................................................................29

3.2.3. Estonia ......................................................................................................................................................................30

4. Geriausi pavyzdžiai apie sėkmingą socialinio verslo paramą tarp jaunimo ....................................................31

4.1. Lavija .................................................................................................................................................................................31

4.2. Lietuva ...............................................................................................................................................................................32

4.3. Estija ...................................................................................................................................................................................34

5. Išteklių kompendiumas SV skatinimui pagelbėti .........................................................................................36

5.1. Ištekliai įkvėpimui ............................................................................................................................................................36

5.2. Interaktyvios tinklaveikos priemonės ..........................................................................................................................37

5.3. Medžiagos saviugdai ......................................................................................................................................................37

5.4. Finansavimo ištekliai, sutelktinis finansavimas (crowd-funding) ........................................................................39

6. Metodai jaunimo lyderiams ir organizacijoms ..............................................................................................44

6.1. SENSE fiction ....................................................................................................................................................................44

6.2. Laikykis! (Hold-up!) .........................................................................................................................................................46

Bibliografija .....................................................................................................................................................49


Įvadas

ĮVADASEuropos Sąjunga (ES) apidūdina jaunimo darbiningumą kaip vieną iš nuolatinių tėminių užduočių, išskiriant socialiai aktyvaus jaunimo įtraukimą, jaunimo darbingumo vaidmuo darbo rinkoje, bei perėjimas nuo švietimo į darbo rinką. Europos Sąjungos šalyse, per pastarąjį dešimtmetį, ekonomiškai aktyvaus 15 iki 30 metų jaunimo kiekis sumažėjo, kartu su jais sumažėjo ir jų ekonominė veikla.

ENTREPRENEURSHIP 2020 ACTION PLAN, arba Verslumo veiksmų planas 2020 tvirtina, kad poreikis išnaudoti verslumo potencialą yra. Viena iš galimybių sumažinti nedarbingumą ir padaryti Baltijos šalis labiau konkurencingesnes yra sukurti tinkamus paramos mechanizmus skirtus jaunimo verslumui, ypatingai socialiniam verslumui.

Šitos gairės yra skirtos prisidėti prie jaunimo iniciatyvų ir susidomėjimo verslu, ypač socialinio verslumo skatinimui.

SOCIALINIS VERSLUMAS – KAS TAI?

Socialinis verslumas (ir toliau šiame dokumente – SV) tai nauja sąvoka netik Balijos šalyse, bet ir aplink pasaulį, įsitvirtinusi tik neseniai. Praeitame šimtmetyje, jau 80 metų kaip, Europoje vis daugiau bendruovių yra atidaroma su pagrindiniu tikslu - atnešti ne finansinės naudos savo įkūrėjui, bet naudos bendruomenei. Tokie tikslai siekia atkreipti dėmėsį į svarbias bendruomenės problemas, kurios vis nėra išspręstos ar privatus sektorius nėra prisidėjęs dėl finansų stygiaus.

Iš pradžių, dauguma socialinių įmonių buvo naudojamos kūriant naujas darbo vietas tam tikroms žmonių grupėms, tokioms kaip žmonės su negalioms ar ilgai be darbo esantiems žmonėms. Per pastarasuosius trisdešimt metų, SV sąvoka ganėtinai pasikeitė – dabar socialinių įmonių skaičius ženkliai padidėjo, priartėjus prie kelių šimtų tūkstančių. Jie netik sukuria darbo vietas skirtingoms žmonių grupėms, bet ir gamina produktus ar teikia paslaugas, tuo tarpu atkrepiant dėmėsį į bendruomenei svarbių problemų įvairumą.

Socialinio verslo apimtis gali būti gan dinamiška, bet svarbiausias galimybes galima pastėbėti šiose srityse: 75% veiklumo priklauso socialinėms paslaugoms, darbingumui ir mokymams, aplinkosaugai, švietimo, ekonomikos, socialiniai ir bendruomenės vystymuisi. Likusieji 25% socialinių įmonių veikia kultūros, mokslo, sveikatos, būsto garantijos, verslo asociacijų, teisės ir politinėms misijoms jų srityje. Socialinės įmonės gali taip pat patraukti dėmėsį į socialines problemas susijusias su aplinkosauga, švietimu ir populiarinti pilietiškumą kuriuo galima pasiekti palankių permainų bendruomenėje.


Įvadas

Socialinis verslas – tai verslas kuris padeda išspręsti visuomenines problemas su verslo įrankiais – įmonė pagamina produktus ar suteikia paslaugas su tikslu stengtis nugalėti socialines problemas, o ne atnešti piniginį pelną verslo savininkui. Socialinės įmonės efektyvumą puikiai išduoda jos sėkmingai surasti socialinių problemų sprendimai.

Socialinio verslininko misija – daryti įtaką žmonių gyvenimams, o ne skaičiuoti

uždirbtus pinigus.

Nuotrauka 1. Motyvacija pradėti socialinį verslą, socialinio verslo aksileratoriaus jaunimui Latvijoje 2017m. dalyvių apklausa.

Bendrai tariant, dare nėra bendrai sutarto socialinio verslininko, SV ir socialinių įmonių apidūdinimų, tiek Jungtinės Valstijose, tiek Europoje. Tačiau SV tai verslas kuris siekia pasiūlyti naujoviškų sprendimų dar nepatenkintiems socialiniams poreikiams, o pajamų generavimas suprojektuotas reinvestuoti į socialinių įmonių vystymąsi.

KODĖL JAUNIMO ORGANIZACIJOS TAI SVARBIOS SUINTERSUOTOS ŠALYS?Svarbų vaidmenį jaunimo verslumo švietime užima jaunimo organizacijos. Jos turi galimybę savyje sukaupti pačias efektyviausias jaunimo iniciatyvas, stebėti su kuriomis problemomis susiduria jaunimas ir juos eleminuoti sėkminga veikla.

Socialiniai verslininkai pradeda projektus kurie

sukuria sprendimus visuomeniniams ir

aplinkosaugos uždaviniams, tuo tarpu sukuriant

solidų verslo modelį. Jų tikslas –teigiamai poveikti bendruomenę ir generuoti

pakankamą biudžetą savo aktyvumui palaikyti

ilgesniam laikotarpiui.


Įvadas

Vietos savyvaldybės jaunimo centrai - tai vieta kur jaunimui gali būti suteiktas neformalus švietimas, praktinė patirtis įvairiose srityse. Tokie centrai taip pat yra informacijos šaltinis jaunimui.

Šitos gairės skirtos suteikti bendrą informaciją apie tai kas yra pagalbininiai mechanizmai jaunimo socialinio verslumo startuoliams, ir parodyti kitų partnerių šalių patirtį padedant socialiniam verslui jaunimo srityje.

Atskira dalis yra skirta parodyti praktinę informaciją apie jaunimo grupes, kad skatinti socialinio verslo idėjų vystymąsi tarp jaunimo.

GAIRIŲ TIKSLAI„Socialinio verslo vystymasis ir skatinimas tarp jaunimo“ darbo grupės siekis šių gairių tūriniu parodyti įžvalgą apie jaunimo organizacijų struktūrą Baltijos šalyse. Šių gairių tikslas – jaunimo dalyvavimo galimybės ir tendencijos Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje su vizija išanalizuoti jaunimo interesus skatinant SV. Taip pat, yra svarbu pateikti informaciją apie prieinamus paramos mechanizmus ir metodiką apie socialinio verslo idėjų ir projektų vystymąsi ir skatinimąsi. Galiausiai, gairės pateikia apžvalgą apie partnerių šalių – Prancūzijos ir Italijos patirtį ir metodikas kurios gali būti pritaikytos ir Baltijos šalyse.

Atsižvelgiant į specifinius socialinių įmonių operacinius tikslus, pradinė parama skirta žinomumui ir fininsiniam aspektui, šiais svarbiais metodais: inkubatoriais, akseleratoriais, tematinėmis sesijomis, sutelktiniu finansavimu. Būtent jie suteikia reikiamą paramą ir palaiko jaunųjų kompanijų pirmuosius žingsnius kurios siekia aukštumų!

Ištirti ir tuo pačiu motyvuoti suinteresuotas šalis, šios gairės skirtos jaunimo organizacijoms ir centrams, setelkia dėmėsį į šiuos tikslus:

Pateikti bendrą aprašymą apie jaunimo organizacijas Baltijos šalyse ir jų galimą ryšį su SV parama;

Pateikti rezultatų analyzę, kuri buvo padaryta projekto apie socialinį verslumą darbo grupe. Ši analyzė yra apie paramos mechanizmus ir jaunimo organizacijų potencialuipasiekti kliūtys;

Pateikti sėkmingus pavyzdžius apie jaunimo socialinio verslo idėjų paramą ir skatinimą

Patekti rekomendacijas

Pateikti praktinę medžiagą apie paramos mechanizmus ir metodologijas

TIKSLAS 1

TIKSLAS 2

TIKSLAS 3

TIKSLAS 4

TIKSLAS 5


1. Bendras aprašymas apie jaunimo sektorių, šiuolaikinės socialinio verslo paramos organizacijas partnerių šalyse

1. BENDRAS APRAŠYMAS APIE JAUNIMO SEKTORIŲ, ŠIUOLAIKINĖS SOCIALINIO VERSLO PARAMOS ORGANIZACIJAS PARTNERIŲ ŠALYSEŠita skiltis pateikia trumpą jaunimo organizacijų Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje struktūros apžvalgą ir jų dalis jaunimo sektoryje ir bendrai apidūdina jaunimo įtraukimą į SV.

Tačiau pati svarbiausia šios apžvalgos dalis yra organizacijų skatinančių socialinį verslumą apibūdinimas, įskaitant socialinio verslo akseleratorius, inkubatorius ir kitas programas. Taip pat, pritaikytas bendras aprašymas apie socialinio verslo paramą ir skatinimąsi Italijoje ir Prancūzijoje.

1.1. LATVIJA

1.1.1. Jaunimo NVO bendras aprašymas, jaunimo centrų vaidmuo tarp jaunimo.Jaunimo reikalus Latvijoje reglamentuoja trys pagrindiniai teisiniai dokumentai:

• Jaunimo reikalų teisinis aktas• Jaunimo reikalų vyriausybės veiksmų planas 2016-2020• Jaunimo reikalų skatinimo planas savyvaldybėse

Jaunimo reikalų politika – tai nukreiptų veiksmų sąrašas skirtas kiekvienai šalies politikos sričiai, kuris skatina visapusišką jaunimo vystymąsi, jo integraciją į visuomenę ir gyvenimo kokybės gerinimą. Vyriausybės jaunimo politika vykdoma valdžios institucijomis ir savyvaldybių institucijomis. Teisės aktas taip pat apibrėžia savyvaldybių teisę sukurti jaunimo centrus kurie padės skatinti jaunimo iniciatyvas, dalyvavimą sprendimų priėmime ir viešajame gyvenime.

Jaunimo centras (jaunimo iniciatyvų centras) – tai vienas iš įgyvendinimo įrankių savyvaldybės darbe su jaunimu ir institucijų darbo su jaunimo dalis. Jaunimo centras tai viena svarbiausių pakopų tarp „aktyvaus“ ir „neaktyvaus“ jaunojo žmogaus. Tai vieta, kur jaunimas su skirtingais interesais ir gyvenimo patirtimi, susitinka draugiškoje, atviroje ir palaikančioje aplinkoje. Jaunimo centras bendradarbiauja su institucijomis ir žmonėmis kurie susiję su jaunimo politikos įgyvendinimu.

Tačiau, už savyvaldybės rybų, jaunimo organizacijos tampa jaunimo asociacijomis, registruotomis asociacijų ir fondų registre, kaip ir jaunimo organizacijų sąraše, kurie laikosi Teisės akto kriterijomis. Šiuo metu (Gegužė 2017) Latvijos jaunimo organizacijų registre yra užregistruotos 29 jaunimo organizacijos kurios laikosi Teisės akto kriterijų ir kurios įtraukia 5273 aktyvaus jaunimo (http://www.izm.gov.lv/lv/jaunatne/jaunatnes-organizaciju-saraksts).

Svetainėje, sukurtoje Latvijos Švietimo ir Mokslo Ministerijos iniciatyvų ir vystymosi skyriaus, www.jaunatneslietas.lv yra paminėta 427 Latvijos švietimo institucijų, susijusių su tam tikrais interesais, jaunimo centrų, jaunimo srities specialistų ir jaunimo organizacijų. Tarp šitų institucijų yra 160 jaunimo centrų ir 93 jaunimo organizacijų.

Bendrai tariant, iki 2017 m. Gegužės mėn. buvo 17821 asociacijų ir fondų užregistruotų Latvijoje (Statistics of Register of Enterprises of Republic of Latvia); http://www.ur.gov.lv/statistika.html?a=1091). Pagal el. Platformos www.ngolatvia.lv duomenis, iš 77 organizacijų tikslinės grupės, veikia 51 NVO, dirbančių su vaikais ir jaunimu.

http://www.izm.gov.lv/lv/jaunatne/jaunatnes-organizaciju-saraksts

http://www.jaunatneslietas.lv

http://www.ur.gov.lv/statistika.html?a=1091

http://www.ngolatvia.lv



1.1.2. Jaunimo sektoriaus įsitraukimo į SV lygisSocialinis verslas visgi yra naujovė - sukurta prieš 5-6 metus. Tačiau jų vis dar nėra daug, ir tie - smulkūs. Dauguma verslininkų - tai jauni žmonės, motyvuoti ir dynamiški. Yra tokių, kurie užsiėma ekonomine veikla nevyriausybinėje aplinkoje, kuri turi pakankamą pajėgumą tapti socialiniu verslu su specialiuoju statusu ir misija. Tai didžiausias potencialas tokiai veiklai tapti socialiniu verslu ir paversti savo statusą į visuomenei svarbius darbus.

Latvijos verslai, kurie yra palyginami su socialiniais verslais, yra adaptuoti prie tam tikrų aplinkybių kurios užtikrina jų veiklos tikslus. Ypatingai, tokie verslai yra aktyvūs nevyriausybinėje erdvėje kaip asociacijos ar fondai, rėčiau - kaip prekiautojai.

Socialiniai verslai gali būti suformuoti ir su leidžiamu ekonominės veiklos kiekiu, skirtu nevyriausybinėms organizacijoms (asociacijos, fondai), kurie galų gale vistiek negalėtų išgyventi be finansavimo ar projektų paramos. Jauni ir veiklūs socialiniai verslininkai (kurie nori paveikti ir įnešti pokyčius į visuomenę) sukuria socialinius verslus per komerciškas veiklas, kaip ribotos atsokomybės įmones ar akcinės bendrovės.

Bandomasis projektas apie socialinių įmonių nustatymą ir jų ekonominio poveikio vertinimą Latvijoje (“Bandomasis Projektas Identifikuoti Socialines Įmones ir Įvertinti Jų Ekonominį poveikį Latvijoje”) buvo įgyvendintas Latvijos Prekybos, Pramonės ir Amatų Rūmų Asociacijos su Europos Sąjungos parama. Iš 1296 įtrauktų į apklausą kompanijų (nevyriausybinės organizacijos nebuvo įtrauktos) atsakymai buvo surinkti iš 1164 arba 89,8%. Iš atsakiusiųjų, tik 3% mano kad jie yra susiję su socialiniu verslu Tik 2% atsakiusių panaudoja pelną pasiekti užmanytus socialinius tikslus. Dauguma jų yra mikro įmonės ir smulkieji verslai (69% ir 22% atitinkamai). Iš bendro darbuotojų skaičiaus, 4% darbuotojų yra iš socialinės atskirties rizikos grupės.

Atsižvelgiant į šiuos skaičius, negalima atskirai kalbėti apie jaunimo įtraukimo į socialinį verslą lygį, nes tyrimas dar nebuvo atliktas šiuo klausimu, bei tai nėra šių gairių tikslas. Mūsų atžvilgiu, supratimas apie jaunimo įtraukimo lygį gali atnešti reikiamą paaiškinimą apie jaunimo įtraukimo lygį į verslumą.

Kaip aptariama EBPO ataskaitoje “Investuok į Jaunimą: Latvija” 2, jaunimo nedarbingumas Latvijoje sparčiai išaugo dėl prastos demografinės tendencijos: nuo 2002 m. Jaunimo 15-29 m. Amžiaus skaičius sumažėjo 23%. Ta pati ataskaita apibendrino EUROSTAT doumenis kad ES 2016 metais, vidutiniškai 5% jaunų žmonių tarp 20 ir 24 metų yra dirbantys savo paties įmonėje, ir apytiksliai 8% tokių - amžiaus grupėje 25-29 m. Abiejose amžiaus grupėse Latvijoje, nuosavos įmonės nėra populiarios – apie 4% ir 6,5% atitinkamai. Tuo pačiu verta pabrėžti kad skaičiai yra didesni nei Estijoje ar Lietuvoje.

1.1.3. Pagrindinės organizacijos ir veiklos, remiančios jaunimo socialinį versląLatvijoje nėra daug organizacijų palaikančių socialinio verslo skatininmą. Tačiau tos kurios veikia, yra visapusiškai atsiduodančios jaunimo socialinio verslo veiklai ir palaiko jaunimo idėjas, pateikiant praktinę paramą, tokią kaip akseleratorius arba inkubatorius. Latvijoje yra trys pagrindinės organizacijos atviros naujiems nariams:

New Do(o)r Riga tai tarptautinė socialinių inovacijų platforma su veiklos centru Rygoje, sukurta 2013 m. Ši platforma veikia Latvijoje su parama nuo kultūrinės ir švietimo bendruomenės Migrash, Rietumu banku ir Izraelio ambasada Latvijoje. Taip pat, šią platformą palaiko daugybė višųjų ir komercinių organizacijų Latvijoje, Švedijoje, Izraelyje, Ukrainoje ir kitose šalyse. New Do(o) r Riga atidaro socialinio verslo akseleratorių naujoms paraiškoms kiekvienais metais su nemokama dalyvavimo galimybe.

Svetainė: http://newdoor.lv/en/

http://newdoor.lv/en/



Reach for Change Latvia tai tarptautinių organizacijų filialas kuris palaiko idėjas kurios gali pagerinti vaikų gyvenimą. Reach for Change Latvia suteikia socialinio verslo akseleratorių ir inkubatorių, kaip ir finansinę paramą. Individualūs asmenys ar organizacijos gali pateikti paraišką kad gauti paramą nuo Reach for Change kiekvienais metais per atvirą konkursą.

Svetainė: http://reachforchange.org/en/

Creative Industries Incubator (Neformalių pramonių inkubatorius) vadovaujant Investicijų ir Vystymosi agentūros Latvijoje, LIAA. Tai vienas iš inkubatorių, sukurtų prie LIAA kuri pritaiko paramą socialinio verslo idėjų savininkui ir kviečia socialinio verslo startuolius pateikti paraišką inkubatoriui ir prieš-inkubatorių rėmimui. Neformalaus verslo inkubatorius - tai parama kūrybai ir verslininkams su aplinka, reikalinga pradėti verslą ar išplėsti idėją, konsultaciją bendrais verslo klausimais, mokymąsi, patarti ir patenkinti finansavimą.

Svetainė: http://www.liaa.gov.lv/lv/fondi/2014-2020/biznesa-inkubatori

Tuo pačiu metu, yra svarbu paminėti organizacijas kurios aprūpina aplinka socialinio verslo vystymuisi, informacijos paramą ir viešąjį švietimą.

Pagrindinė organizacija, kuri sukuria SV “eko-systemą” tai Latvijos Socialinio Verslo Asociacija (Social Entrepreneurship Association of Latvia – SEAL), tai narių organizacija skirta organizacijoms, verslams, asmenims, kurie nori vystyti SV Lavijoje. Šiuo metu SEAL apima daugiau nei 50 narių – NVO, fondai, socialinio verslo įmonės, aktyvistai ir ekspertai.

Svetainė: https://www.socialauznemejdarbiba.lv/

Socialinių Inovacijų centras (Social innovation centre) (SIC) suteikia neformalų švietimą apie socialines inovacijas, SV, politinius procesus, politikos formavimą socialiai remtiems bendruomenės grupėms, integraciją ir bandymus atnešti visuomenės dalyvavimą socialinėse ir politinėse procesose į aukštesnįjį lygį. Pagrindnis tikslas - vystyti socialinių inovacijų ir verslumo idėją kaip strateginį įrankį patvariai plėtrai. Nuo 2010-ųjų SIC parengė lekcijas apie socialines inovacijas, socialinį verslą ir organizavo renginius savyvaldybėse apie socialinius pokyčius skirtus jaunimui, mokytojams, studentams ir kitiems suiteresuotoms šalims, kuriuos domina socialinis augimas ir teigiami pokyčiai bendruomenėje. Taip pat SIC sukūrė daugybę mokomosios medžiagos skirtos socialinio verslo startuoliams ir savivaldybėms.

Svetainė: http://socialinnovation.lv/en/

http://reachforchange.org/en/

http://www.liaa.gov.lv/lv/fondi/2014-2020/biznesa-inkubatori

http://www.liaa.gov.lv/lv/fondi/2014-2020/biznesa-inkubatori

https://www.socialauznemejdarbiba.lv/

http://socialinnovation.lv/en/



Savęs ugdymo, kompetencijų ir socialinio verslo jaunimo centras – OISTABA tai daugiafunkcionali, organizuota, pritraukianti dėmėsį ir progresyvi vieta kur jaunimas gali gauti ar pagerinti savo įgūdžius ir kompetencijas reikalingus socialiniam verslui per skirtingas veiklas, įgyti naujos patirties ir praleisti laiką plėtojant kompetencijas kurios reikalingos šiuolaikiniam jaunimui: asmeninius ( sukurti pasaulinį vaizdą) ir profesionalius įgūdžius, mokslines, bendravimo ir socialines kompetencijas, taip pat kaip ir vadovavimo ir proceso veiklos kompetencijas. Centras organizuoja skirtingas veiklas – mokymus, kūrybingas dirbtuves, konkursus, specialius klubus (verslo, kalbų, foto, vaizdo, žaidimų ir t.t.) – jaunimui rūpiamoms temoms, konsultacijas apie galimas Europos Sąjungos programas ir procesą gauti paramą, skirtingų jaunimo organizacijų pradėtas priemones, susipažinusias su verslo galimybėmis Ogre regione.

Svetainė: https://oistaba.lv/

1.2. LIETUVA

1.2.1. Jaunimo NVO bendras aprašymas, jaunimo centrų vaidmuo tarp jaunimoLietuvoje, NVO yra vadinamos organizacijos kurios yra užregistruotos pagal Asociacijų Įstatymą, Labdaros Fondų Įstatymą ir Viešųjų įstaigų įstatymą. Viešųjų įstaigų įstatymas – tai daugiausia organizacijų apimantis įstatymas. Pagal NVO įstatymą, priimtą 2014-aisiais, terminas NVO neapima tas organizacijas, kurios nėra visuomenei naudingos, bet tik tos kurios dirba savo narių labui.

Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apibūdina jaunimo NVO kaip legaliai įtraukta asociacija kurioje jaunimas sudaro 2/3 visų narių, ir/ar skėtinė asociacija, kuri turi daugiau nei 2/3 jaunimo organizacijų tarp savo narių. Lietuvoje, jaunas žmogus – tai žmonių grupė nuo 14 iki 29 metų. Jaunimo iniciatyva yra suprantama kaip jaunimo veikla, jaunimo poreikiams tenkinti. Organizacijos, kurios dirba su jaunimu yra - tai tie juridiniai vienetai, kurių veiksmai yra nukreipti į jaunimą ir jo poreikius. Tokios organizacijos laikosi jaunimo politikos, yra suprantamos kaip veiksmai nukreipti į problemų sprendimų generavimą ir paramos aplinką, palaikančią asmeninį augimą ir jaunimo socialinei integracijai plėtoti. Taip pat, jos apima ir veiksmus, nukreptus į jaunimo tolerancijos ir supratumo plėtojimą bendruomėnėje ir jos atskirose grupėse. Pagal prieinamą statistinę informaciją, 648 NVO dirba su jaunimu (gali įskaityti ir jaunimo NVO).

Dvi institucijos, abi įsteigtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turi būti paminėtos kaip labai artimos jaunimo NVO ir darančios jų veiksmams įtaką. Jaunimo reikalų departamentas analyzuoja kokios būklės yra jaunimo organizacijos ir kitos organizacijos dirbančios su jaunimu. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) užtikrina jaunimo dalyvavimą NVO ir organizacijų interesų atstovavimą.

Daugybė organizacijų jaunimui įkurtos Lietuvos miestose atstovauja skirtingų jaunimo grupių interesus ir dažniausiai neapriboja jų veiklą vienoje srityje.

Nacionaliniame lygyje, Lietuvos NVO akiratyje galima paminėti Lietuvos moksleivių sąjungą (LMS), Jaunimo organizaciją Darbas, Visuomninę jaunimo organizaciją „Jaunimo mainai ir bendradarbiavimas“, Jaunimo organizacijų sąjungą „ Apskritasis stalas“ – visos yra svarbios nes netik skatina jaunimo dalyvavimą skirtingose veiklose, bet ir atstovauja jaunimo interesus. Regionalinės jaunimo organizacijos dalyvauja politikos kūrime per regionalines jaunimo organizacijų sąjungas, o nacionalinės organizacijos – per Lietuvos jaunimo organizacijų tarybą. LiJOT, būdama didžiausia jaunimo organizacija Lietuvoje, vienija nacionalines jaunimo organizacijas ir regionalines jaunimo

https://oistaba.lv/



organizacijų sąjungas, siekia įtvirtinti narių pasitikėjimą savimi ir savo jėgomis, jų finansinį savarinkiškumą kuriant finansinius mechanizmus ir skatinant verslumą, įgalinant jauną žmogų kurti savo ir valstybės gerovę.

Jaunimo Tarptautinio Bendradariavimo Agentūra (JTBA) tai dar viena svarbi organizacija. Jos pagrindinis tikslas vystyti jaunimo tarptautinį bendradarbiavimą ir sėkmingą Lietuvos jaunimo dalyvavimą ES programuose ir projektuose jaunimui.

Lietuva turi 36 atvirus jaunimo centrus ir 134 atviras jaunimo erdves visoje šalyje. Atviri jaunimo centrai tai juridiniai vienetai ar jų filialai dirbantys su jaunimu ir teikiantys socialinės, pedagoginės ir psihologinės pagalbos paslaugas. Atvira jaunimo erdvė - tai erdvė skirta aprūpinti vietą darbui su jaunais žmonėmis, įsikūrusi švietimo, sporto ar socialinėje įstaigoje, kurioje naudojama metodinė bazė ir įranga.

Bendrai tariant, visuomeniniai jaunimo centrai turi mažiau įtakos nei jaunimo NVO. Nors kai kurie SV bruožai gali būti įtraukti į jų veiklas, jaunimo NVO turi didesnį potencialą vystyti SV Lietuvoje.

1.2.2. Jaunimo sektoriaus įsitraukimo į SV lygisNepaisant Ashoka International pastangų 2005 m. įvesti koncepciją Lietuvoje ir pirmo finansinio mechanizmo „Burės“ atsiradimo 2009 m., SV skaitomas kaip naujiena Lietuvoje. Socialinio verslo idėja buvo priimta 2015 m. Būtent nuo 2015 m. SV veiklos populiarumas vis didėja. Tačiau, SV idėja vis tiek reikalauja teisinio pagrindo, kuris padėtų siekti socialinio verslo tikslus.

Dauguma jaunimo organizacijų nelaiko SV kaip prioretetą, tačiau kai kurios organizacijos ir institucijos dalinai įtraukia SV į savo veiklas ar vysto SV.

Mūsų dienomis, žinomumo didinimas tai svarbiausia užduotis ir daugelis veiklų šioje srityje yra sutelktų ugdyti žmones kas yra socialinis verslas. Viena tokio švietimo iniciatyvų yra metodika, kurią mokytojas gali įtraukti į savo dalyko programą. Metodiką parengė Britų taryba ir buvo pritaikyta Lietuvos kontekste. Kol kas dešimt mokyklų ir švietimo centrų dalyvauja programoje, kurią plečia Socifaction projektai.

Universitetai ir aukštojo išsilavinimo institucijos Lietuvoje dažniau dalyvauja projektuose kurie palaiko SV. Jie tai daro per konferencijas ir studentų varžybas, kurios pritraukia ir vietinių ir tarptautinių studentų dėmėsį. Taip pat, yra daugelis renginių mokiniams, siekiančių supažindinti juos su SV. Kasmetinis socialinių inovacijų festivalis “BiZzZ” pritraukia daugiau nei 200 žmonių, kurie nori sužinoti daugiau apie socialinio verslo iniciatyvas. Per pastaruosius metus, visi projektai ir renginiai, orientuoti į jaunimo dėmėsio į socialinį verslą pritraukimą, buvo sėkmingi. Projektas Socifaction padėjo daugiau nei 200 verslininkų paspartinti savo verslus, kaip ir kiti renginiai ir projektai padėjo socialinio verslo idėjų savininkams dar labiau. Bendrai tariant, socialinio ir verslo sektorių susivienijimas lėtai, bet įsitvirtina Lietuvoje, kaip byloja sparčiai augantis verslų, siekiančių socialinių permainų, skaičius ir net Ekonomikos Ministerijos įsteigti kasmetiniai pripažinimo apdovanojimai geriausiems verslininkams Lietuvoje.



1.2.3. Pagrindinės organizacijos/veiklos, remiančios jaunimo socialianį versląKaip jau paminėta, nėra daug organizacijų kurios teikia SV pirmenybę. Tačiau yra keletas privačiai veikiančių iniciatyvų kurios palaiko SV ir remia jo vystymąsi. Apačioje yra kelios organizacijos kurios plėtoja SV Lietuvoje:

ISM University Student Representatives (ISM Universiteto Studentų Atstovybė) organizuoja Creative Shock competition (Kūribingo šoko rungtynes), kasmetinės tarptautinės socialinio verslo varžybos studentams. Kiekvienais metais dalyviai susirenka išspręsti realaus gyvenimo verslo, rinkodaros ir PR problemas socialiniams verslams ir organizacijoms. Tuo tarpu, kol studentai susipažįsta su problemomis kurios kyla socialiniams verslininkams ir supranta labiau kas SV iš tiesų yra, socialiniai verslai renka idėjas kurios gali padėti išspręsti jiems kilusias problemas. LCC tarptautinis universitetas Klaipėdoje organizuoja Sustainability Jam ir Socialinio Verslumo savaitę. 2017 m. pavasarį Kauno Technologijų Universitetas prilobė Changemakers’ON – tarptautinę socialinio verslo konferencija ir varžybas. Socialiniai verslininkai buvo pakviesti praleisti savaitgalį dirbant su skirtingų sferų ekspertais, versti idėjas tvariu verslu. Kazimiero Simulavičiaus Universitetas siūlo studijų programą apie socialinį verslą ir inovacijas. Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas siūlo skirtingus studijų programas ir modulius šioje srityje.

Svetainė: http://creativeshock.lt/

Junior Achievement (Jaunasis Pasiekėjas, JA) tai tarptautinė NVO, skirta spręsti pagrindines jaunų žmonių socialines ir ekonomines problemas, suteikiant galimybę pakeisti jų ateitį ir ekonominę sėkmę. JA turi komandą Lietuvoje, kuri dirba su moksleiviais ir veda programas 9-12 kl. mokiniams. Jie skatina SV per socialinės atsakomybės nominacijas, organizuojamas sutdentų mūgėse 10 kartų per metus.

Svetainė: http://www.lja.lt/

Versli Lietuva (Enterprise Lithuania) – viešoji įstaiga, Ūkio ministerijos įsteigta agentūra, kuri skatina verslumą, verslo tvarumą, palaiko daugelį SV iniciatyvų, tokias kaip Verslo konsultantų tinklas ir didina SV populiarumą Lietuvoje lankydamiesi skirtinguose šalies mietose tam, kad konferencijose supažindinti žmones su socialinio verslo koncepcija. Be to, ši įstaiga sukūrė nacionalinį mentorių tinkle, kuris dirbo per 6 menėsius 2016 m. Versli Lietuva nemokamai konsultuoja smulkiojo verslo klausimais, įskaitant ir socialinius verslininkus, kas yra labai svarbu, nes dauguma socialinių verslininkų neturi verslo patirties.

Svetainė: http://www.enterpriselithuania.com/en

http://creativeshock.lt/

http://www.lja.lt/

http://www.enterpriselithuania.com/en



Reach for Change tai nepelno siekianti tarptautinė organizacija kuri veikia ir Lietuvoje. Organizacija padeda socialiniams verslininkams ar “Pokyčių lyderiams” plėtoti inovatyvius sprendimus, užtikrinančius palankesnį ir saugesnį pasaulį vaikams. Reach for Change suteikia finansinę pagalbą ir verslo ekspertų ar profesinių tinklų prieinamumą.

Svetainė: http://reachforchange.org/en/

Geri Norai (Good Wishes) tai organizacija kuri padeda verslams ir NVO įtvirtinti jų socialinę atsakomybę. Geri Norai organizuoja neformalaus švietimo ir tinko renginius socialiniams verslininkams, tokius kaip Socialinų Lyderių Pusryčiai ar Gerų idėjų vakarėlis. Taip pat su kitų organizacijų pagalba, jie veda daugybę iniciatyvų ir projektų, tokius kaip Socifaction ir BizZz, SV festivalis.

Svetainė: http://www.gerinorai.lt/

NVO Avilys (NGO Hive) – tai bendradarbiaujanti erdvė, kuri palaiko NVO ir socialinius verslininkus. NVO Avilys suteikia galimybę nuomotis ofisus už prieinamą kainą ir veikia kaip platforma dialogams, partnerystėms, patirties apsikeitimams tarp socialinių verslininkų ir kitų NVO. NVO Avilys taip pat yra kasmetinio aukščiausiojo lygio socialinio verslumo susitikimo, Socifaction projekto ir BiZzZ festivalio pagrindinis organizatorius.

Svetainė: http://www.nvoavilys.lt/

Socifation – tai vienas aktyviausiai veikiančių projektų Lietuvoje, palaikančių socialinį verslumą, kuris priėmė skirtingas formas per pastaruosius tri metus. Socifaction prasidėjo kaip akseleratoriaus programa Lietuvos ir Latvijos verslininkams. 140 socialinių verslininkų dalyvavo programoje. Šiuo metu Socifaction dirba su 60 socialinių verslų iniciatyvomis, 15 savyvaldybėse.

Kaip pirmoji akseleratoriaus programa Lietuvoje, Socifaction įrodė kad parama socialiniams verslininkams tai sekmės formulė sėkmingų įdėjų įgyvendinimui, iš kurių jau 72 tapo pilnaverčiais socialiniais verslais. Akseleratorius su 14-30 metų žmonėms dirbo trejais etapais (trečiasis etapas buvo nukreiptas žmonių su neįgalumais pagalbai). Verslininkai gavo platų mokymąsi kaip kurti įdėją, kaip užsiimti reklama, tvarkyti finansus ir išbandyti savo paslaugas ar produktus sukeliančius pokyčius bendruomenei. Tai Socifaction sekasi padaryti per seminarus, dirbtuves ir socialinio verslo įstaigų apsilankymus. Kiekvienai komandai tarp mokymų buvo paskirta po mentorių. Socifaction dabar jau pasiekė naują lygį su nauju vardu: Socifacion: Regioninė Socialinio Verslo Plėtra, orientuotas į socialinius verslus regionuose ir bendruomenėse esančiose už sostinės ribų.

Svetainė: http://socifaction.com/

http://lithuania.reachforchange.org/lt/

http://www.gerinorai.lt/

http://www.nvoavilys.lt/

http://socifaction.com/



1.3. ESTIJA

1.3.1. Bendras jaunimo NVO aprašymas, viešųjų jaunimo centrų vaidmuo jaunimo sektoriujeEstijos teisės aktai nenumato apribojimų ar nurodo tik būtiną paskirtį dėl kurios NVO gali būti įkurta. Specialūs registraciniai skyriai miesto ar apskirties teismuose turi savo sąrašuose nepelno siekiančias organizacijas ir fondus. Šiuo metu yra apie 20 000 NVO užregistruotų Estijoje.

Jaunimo asociacija tai nepelno siekianti asociacija kurios du trečdaliai narių – jaunieji žmonės, o jos tikslas – organizacija ir jaunimo darbo vykdymas. Aplamai tariant, NVO Estijoje yra skirtas, per darbą su jaunimu, sudaryti sąlygas jaunimui išlikti veikliems ir aktyviems už šeimos ribų, gauti reikiamą formalų švietimą ir dirbti norimą darbą. Kasmetinių dotacijų priėinamumą jaunimo asociacijoms nustato šiuo būdu: jaunimo asociacija, kurios narių skaičius siekia 500, kurių darbas apima trečdalį šalies teritorijos. Viešųjų jaunimo centrų vaidmenį reglamentuoja įstatymai prie Jaunimo Darbo Akto ir Vietinės Sąvyvaldybės organizacijos Akto. Jaunimo centras – tai jaunimo darbo agentūra kurios veiksmai yra vietos savyvaldybių ar nepelno siekiančių asociacijų orgaizuoti. Jaunimo centras turi plačiausią paslaugų, susijusių su jaunimu, pasirinkimą ir veikia kaip pagrindinis jaunimo darbo teikėjas.

1.3.2. Jaunimo sektoriaus įsitraukimo į SV lygisKad suprasti koks jaunimo sektoriaus įsitraukimo į SV lygis yra Estijoje, galima vadovautis esančio tyrimo apie modelius jaunimo verslumo identitetui nustatyti duomenimis. Tyrimas buvo atliktas Akselio Kirch‘o, Tarmo Tuisk‘o 2015 m.

Šitas tyrimas duoda galimybę išsamiau nustatyti jaunimo identifikavimą ir jų įsitraukimą į verslumą. Be šito tyrimo yra dar kito tyrimo rezultatai, kurie nustato Studentų požiūrį ir ketinimus verslumo atžvilgiu Talino Technologijų Universitete. Tyrimas atliktas Urve Venesaar, Ene Kolbre and Toomas Piliste. Šito tyrimo tikslas buvo nustatyti studentų požiūrius ir ketinimus verslumo atžvilgiu, jų asmeninės charakteristikos ir ateities planai verslumui.

Studentų požiūriai į verslumą buvo įvertinti per jų motyviaciją pradėti savo verslą. Vienas populiariausių nuomonių išsakė apie ambicijas būti savarankiškais: išsakė apie ketinimus saves realizuoti ir daugiausiai išsakyta nuomonė apie galimybės paiešką užsidirbti geresnę algą. Nors skirtingos tikslinės grupės vertino savo motivaciją verslumui skirtingai, tyrimo atsakymuose požiūriai į verslumą yra susiję labai tiksliai su jų ketinimais pradėti naują verslą. Tie, kas išreiškė didesnę motyvaciją pradėti naują verslą, galvojo apie jo pradžią artimiausioje ateityje, o tie kas išreiškė menkesnę motyvaciją, galvojo apie verslo pradžios nukelimą į tolimesnę ateitį.

Abiejų tyrimų rezultatai, pateikti aukščiau, padeda nustatyti skirtingus aspektus, kurie veikia jaunimo įsitraukimo į SV lygį. Įtraukti aspektai: kaip verslumas yra suprantamas teoriškai kai mokomas per formalų švietimą, ka jaunieji verslininkai daro, socialų ir šeimos padėtį netik tų, kurie jau yra susiję su SV, bet ir tų, kurie tik galvoja tapti socialiniais verslininkais.



1.3.3. Pagrindinės organizacijos/veiklos, palaikančios jaunimo socialinį verslą

Estijos Socialinio Verslo Tinklas buvo įkurtas 19 socialinio verslo įmonių Balandžio 11 d. 2012, nepelno siekianti asociacija, kurios nariai – tai 48 pagrindinių socialinio verslo įmonių Estijoje. Estijos Socialinio Verslo Tinklo pagrindinis tikslas – padidinti socialinio verslo įmonių skaičių, organizacinius gebėjimus ir socialinio verslo socialinę įtaką. Kad užsibrėžti tikslai būtų pasiekti, jie turi veikti kaip advokatinė organizacija; palaikyti socialinius verslus (socialinių verslų vystymąsi ESEN programos yra sukoncentruotos didinti pelningumą ir mastą, gerinti kokybę ir jų veiksmų įtaką, panaudojant skirtingus metodus, tokius kaip kūrybingą mąstymą ir veiksmų mokymasį. 2016 m. jie sukūrė bandomąjį internetinį sprendimą, kuris siekė aprūpinti viešasias organizacijas (įskaitant socialinius verslus) priemonėmis pateikti, analyzuoti ir bendrauti apie savo socialinį indėlį.

Svetainė: https://sev.ee/en/

Socialinio Verslumo Inkubatorius (SEIKU) yra pirmas Estijos SV inkubatorius. Jis buvo įkurtas 2013 m. su socialinio verslo įmonės Domus Dorpatensis pagalba ir NFCS pirmaisiais metais. Inkubatoriaus tikslas – padėti vietiniams žmonėms, nepelno siekiančioms organizacijoms ir kitoms suinteresuotoms šalims, kurios siekia išspręsti socialines problemas.

Inkubatoriaus programa įskaito į save mokymus ir mokymąsi, konsultavimą, mentorystę ir darbą nuomojomose patalpose. Pirmeji aštoni socialiniai verslai buvo pradėti Spalio mėn. 2013 m. Svarbiausia šio inkubatoriaus nauda bendruomenei yra kolektyvinė pagalba ir bendravimas.

Svetainė: http://seiku.ee/en/

Gerų norų fondas (Heateo SA) tai vienintelė filantropinė įmonės organizacija Baltijos šalyse. Pagrindinis tikslas – padėti įgyvendinti socialines iniciatyvas su ddesniu poveikių bendruomenei (socialinius verslus ir asociacijas, bei fondus). Projektai ir organizacijos kurie rodo didesnį potencialą išspręsti itin svarbias problemas Estijos bendruomenėje, yra pasirenkami į portfolio. Kai kurios iš šitų organizacijų yra sukurtos Gerų Norų Fondo, o kai kurios atrenkamos atsižvelgiant į jų įgyvendintų projektų efektyvumą. Portfolio organizacijų padėjėjai yra finansinių investicijų profesionalūs konsultantai – savanoriai iš Swedbank’o, Hill & Knowlton, KPMG, Fontes ir t.t.). Svabiausia tokio organizacijų portfolio nauda yra bendraamžių parama ir bendradarbiavimas.

Svetainė: http://www.heategu.ee/

https://sev.ee/en/

http://seiku.ee/en/

http://www.heategu.ee/



1.4. ITALIJA

1.4.1. Jaunimo sektoriaus įsitraukimo į SVSocialinio verslo veikla dar nėra visiškai žinoma ir integruota į įprasto verslo praktiką. Turint tai omeny, dėl aukšto jaunimo nedarbingumo lygio (39,1% 2016 m.), vis daugiau projektų susijusių su socialiniu verslu ir labiausiai jaunimo sektoryje yra siūloma ir palaikoma. Krizės būklė visgi laikosi virš naujų galimybių, kurios jeigu nėra palaikomos, gali išnykti. Pagal Italijos Prekybos ir Pramonės Rūmus, apie 56000 verslo įmonių vadovų Italijoje – jaunesni nei 25 m, ir skaičiai vis auga, nepaisant Italijos visiškai tradicinio verslo modelio. Daugiausia verslo įmonių ya Lombordia regione (šiaurės Italija) ir Campanija regione (pietų Italija), kas atskleidžia iniciatyvų pasiskirstymą Italijoje. Nors 2016 m. verslo įmonių, vadovaujamų jaunesniais nei 25 m. sumažėjo -5,6% palyginus su 2015 m. svarbu pabrėžti, kad didesnis socialinio verslo projektų, startuoliu, iniciatyvų, inkubatorių procentas yra nukreiptas į jaunimą, tuo pačiu padėda prisiartinti prie idėjos, kad inovacijos ir socialinis verslas - tai alternatyva mūsų ateities vietinei ir tarptautinei ekonomikos sistemai. Italijoje, tradicinės kompanijos prarado apie 500 000 darbo vietų tarp 2008 ir 2014 m., nors darbuotojų skaičius socialiniuose kooperatyve išaugo nuo 340 000 iki 407 000, kas yra rekordinis augimas 20,1%.

Pagrindinės socialinio verslo paramos galimybės (suprantamos kaip ekonominė, švietimo ir informatyvi parama) jaunimo sektoryje numatomos tik iš vyriausybinių institucijų, universitetų, privačių kompanijų ir NVO.

1.4.2. Pagrindinės organizacijos, veiklos, remiančios jaunimo socialinį versląBūtent per perėjimo fazę, tarp vidurinės mokyklos baigimo ir naujų pasiekimų pradžios, jaunimo centrai neša strateginę reikšmę. Pagrindinis jaunimo centrų vaidmuo yra informuoti jaunimą ir suteikti jiems informacijos ir veiklos apie švietimą, stažuotes, darbo rinką, mokymus, renginius. Italijoje, jaunimo centrai vis daugiau specializuojasi informuojant jaunimą apie profesionalius mokymus ir organizuoja kultūrinius renginius.

Pastaruoju metu galima pastebėti socialinio verslo projektų paausėjimą ir tobulėjimą, daugiausia iš prisidėjusių galima pabrėžti universitetus ir savivaldybes. Šios ekonominės krizės metu Italijoje, pagrindinis tikslas vis išlieka skatinti jaunimą atrasti savo kūrybingumo potencialą, kuris gali jiems padėti profesionaliame gyvenime. Todėl diskusijos apie verslumą ir idėjos apie jį tampa tokios aktualios ir reikšmingos. Taip pat negalima užmiršti ir ilgos jaunimo centrų tradicijos (nuo XVI amžiaus) kuriuos organizavo bažnyčios, be abėjo su visiškai kitokiomis paslaugomis, turinčiomis daugiau ryšių su vaidinimu ir agregavimu. Iš įstatymų pusės, Įstatymas 49/97, str. 28 ( Nevyriausibinių organizacijų tinkamumo pripažinimas) apibrėžia nevyriausybinių organizacijų struktūrą (http://www.cooperazioneallosviluppo.esteri.it/pdgcs/italiano/LeggiProcedure/Legge4987/pdf/legge_49.pdf).

Mes pasirinkome geriausius pavyzdžius su skirtingais būdais palaikyti jaunimo SV Italijoje.

ONLY THE BRAVE („Tik drąsieji“)

Tik Drąsieji fondas tai privačiai laikomas fondas, patronojanti įmonė skirtingiems įžymomiems Italijos mados prekės ženklams, kuri nuo 2008 m. pasirinko investuoti į SV. Jos tikslas yra pasirinkti startuolių projektus iš skirtingų sričiu (žemės ūkio, švietimo, sveikatos, vandens, energijos, verslo, moterų, komunikacijų) su misija kovoti prieš socialinę nelygybę ir prisidėti prie tvarios plėtros nepalakioje situacijoje esantiems žmonėms ir sritims visame pasaulyje. Finansavimas teikiamas tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek tarptautiniu.

Svetainė: http://www.otbfoundation.org/projects/

http://www.cooperazioneallosviluppo.esteri.it/pdgcs/italiano/LeggiProcedure/Legge4987/pdf/legge_49.pdf

http://www.cooperazioneallosviluppo.esteri.it/pdgcs/italiano/LeggiProcedure/Legge4987/pdf/legge_49.pdf

http://www.otbfoundation.org/projects/



POLIHUB

POLYHUB tai Politecnico di Milano inkubatorius, vadovaujamas Milano Politecnico Fondu su Milano miesto savyvaldybės parama per instrumentinę įmonę PoliHub Servizi Srl. Tai universiteto paramos pavyzdys. PoliHub’s pagrindinė veiklos kryptis tai technologijos ir inžinerija, su misija palaikyti inovacijos startuolius su keičiamo dydžio verslo modeliu ir prastumti visapusiškos naudos apsikeitimą tarp Akademijos, skirtingų stratuolių ir gerai žinomų bendrovių susijusių su inovacijomis.

Svetainė:: http://www.polihub.it/

WESTART

WESTART tai viena iš puikiausių pavyzdžių kur startuoliai rungiasi kas atneš didesnę naudą bendruomenei. WESTART įsikūrusi Neapolyje. Tai Think Tank (idėjų kalvė) bendradarbiaujant su Impact ir Rotaract Partenopea, siekiantys sukūrti ekosistemą, kuri skleistų geriausius pavyzdžius ir kūrybingumą, norint atnešti naudą bendruomenei ir aktyviai ruoštų verslininkus kurie gali pateikti savo sekmingo verslo modelį bedruomenės naudai.

Svetainė: http://www.westartitaly.com/

1.5. PRANCŪZIJA

1.5.1. Jaunimo sektoriaus įsitraukimo į SVPrancūzų pavyzdys mums parodo kad netik finansinis rėmimas startuoliams ir socialiniam verslui yra svarbus, bet yra gyvybiškai svarbu didinti supratimą apie SV su bendruomenės dalyvavimu. Organizacija MakeSense sukuria galimybę kiekvienam piliečiui tapti pokyčių agentu, bendrai su kitais atsakyti tvariais sprendimais socialiems ir aplinkosaugos iššūkiams. MakeSense bendruomenės skaičiai: 2000 paremtų verslininkų, daugiau nei 3000 mobilizuotų piliečių, 100 įtrauktų miestų aplink pasaulį.

Įtraukti bendruomenę ir stipri verslininko asmenybė – du dalykai reikalingi ir MakeSense bendruomenėje jie suteikia savo aiškų apibrėžimą ir sąvybių rinkinį: Socialiniai verslininkai sukūria savo įmonę su pagrindiniu tikslu išspręsti socialines ir aplinkosaugos problemas.

Sąlygos:• Tiesiogiai įtakoti naudos gavėjus• Dirbti link tvaraus verslo modelio• Pelnas naudojamas plečiant įmonę ir tobulinti produktą ar paslaugas• Bent vienas žmogus išbando sprendimus per 6 menėsius

Tuo pačiu metu Prancūzijoje, kaip ir bet kurioje panašiai išsivysčiusioje šalyje, socialiniai verslininkai susiduria su komunikacijų, verslo veiklos, juridiniais sunkumais kol vysto savo projektą. Piliečiai nori būti įtraukti prendžiant tokias problemas, kurios jiems rūpi, bet nežino kur pradėti. Didieji žaidėjai, tokie kaip korporacijos ir viešosios institucijos nori turėti sveriamą balsą dėl savo turtų sprendžiant sunkumus ir atnešant teigiamus pokyčius... Bet nežino kaip tai daryti konkrečiai!

http://www.polihub.it/

http://www.westartitaly.com/



Pagrindiniai jaunimo paramos mechanizmai socialinio verslo inkubacijai:• Suteikti galios studentams kad jie pradėtų veiklą: MOKYMAI;• Remti socialinio verslo akseleraciją;• Kūrti BENDRUOMENES ir įgyvendinti kolektyvinių veiksmų sistemą;• ĮKVĖPTI per renginius ir žiniasklaidą.

Jaunimo dalyvavimas – tai bendruomenės dalyvavimo dalis ir yra paremta bendruomenės ir specifinės remiančios ekosistemos kūrimu. 49 „Hotspot“ koordinatorių ir 16 „Hotspot“ kick-startuolių kurie šiuo metu dirba su konkrečiomis programomis plečiant MakeSense savo 42 atitinkamuose vietose „hotspot‘ose“ (MakeSense Skyriai).

CJDES (Centres des jeunes, dirigeants et acteurs de l’économie sociale; Centras jaunimui, socialinės ekonomikos režisieriams ir aktoriams) tai užsiimančių veikėjų tinklas, vieta mainams, apsvarstymams, pasiūlymams ir veikloms. Jie organizuoja renginius, vakarienes ir debatus apie Socialinį Verslumą. Svetainė: http://cjdes.org/

L’ESPER (L’Economie Sociale Partenaire de l’Ecole de la République; Respublikinės Socialinės Ekonomikos Mokyklos Partneris) leidžia mainus ir dialogus tarp savo narių ( 46 sveikatos draudėjų, kooperatyvų ir darbo organizacijų) ir plėtoti SV tarp jaunimo, Prancūzijos Respublikos vertybes ir Laïcité. Profesoriai ir mokytojai gali prašyti ESPER jeigu jie nori įtraukti šias temas savo mokymo įstaigose.Svetainė: http://lesper.fr/

Kiekvienas Prancūzijos regionas siūlo skirtingus įrankius ir išteklius susijusius su SV. Pavyzdžiui, “Atelier” Paryžiuje ir jo apylinkėse, ir jų programa SUCCESS! Veikia vardant žinomumo apie SV sklendimo jaunimui 18 – 30 m.Svetainė: http://www.vosvaleursfontcarriere.fr/

http://cjdes.org/

http://lesper.fr/

http://www.vosvaleursfontcarriere.fr/



1.5.2. Pagrindinės organizacijos, veiklos, remiančios jaunimo socialinį verslą

Chambre Regionales de l’Economie Sociale et Solidaires (CN CRES) Regioniniai Socialumo ir Solidarumo Ekonomikos Rūmai – tai vyriausybinė institucija. CN CRES yra atsakinga už naujai suinteresuotų SV priėmimą, informaciją platinimą ir tinkamą kriptį naujai suinteresuotiems socialiniu verslu žmonėms duodanti. Galų gale, CN CRES suteikia įrankius naujiems verslininkams pradėti verslą. CN CRES taip pat turi svetainę skirtą darbo patarimams ir vadovauja forumams kurie skirti jauniems žmonėms priartinti prie SV darbo rinkos.

Svetainė: http://www.cncres.org/accueil_cncres

AVISE tai inžinerijos ir išteklių centras. Avise skatina SV plėtrą, palaikant atsiradimą, įtvirtinimą ir socialinės naudos struktūros masto pokyčius. Avise grindžiamas nacionaliniu lygmeniu, taigi netiesiogiai dirba su įrankių ir išteklių pasiskirstimu, o ne tikslioje teritorijoje.

Avise turi:• Interneto svetainę avise.org, su įrankiais kaip didinti sąmoningumą apie SV tarp jaunimo• Pilna ataskaita apie “Kaip didinti sąmoningumą apie SV tarp jaunimo”• Vadovą kaip rasti darbą SV• Video medžiaga kaip padaryti SV populiarų tarp jaunimo: “Tu connais I’ESS?” “Ar tu žinai apie SV?”• Medžiaga kaip organizuoti renginį socialiniams verslininkams• Žiniasklaidos medžiaga “Sakyk Taip!” apie socialinių verslininkų pasiekimus (populiari tarp Prancūzų jaunimo – pozytivi media)

Svetainė: http://www.avise.org/

Animafac tai studentų iniciatyvų ir organizacijų paramos tinklas. Animafac turi daug resursų apie profesionalią integraciją ir apie nepelno siekiantį pasaulį. Svetainė sukurta specialiai studentams. Kitos programos yra skirtos naujausiems bakalaurams (Pro’Pulse), arba jauniems verslininkams (pépinière l’Arsenal).

Bendrijos kurios paskatina socialiniam verslui:

La confédération générale des Scop – tai tinklas kuris palaiko kūrimą, reprise ir įmonių transformaciją naudojant kooperatyvinę gamybą (Scop) arba Scic (kooperatyvinį susidomėjimą). Jie siūlo pedagoginę sąsają ir tinkamai informuoja profesionalus apie kooperatyvus.

Solidarité étudiante vadovauja veikla bendradarbiavimui, organizuoja veiksmus solidarumo link ir padeda studentų gyvenime. Jie padeda organizuoti “ Studento savaitę su Socialiniu verslu” kiekvieną Rugsėjo mėnesį.

Šitos bendrijos taip pat sujungia socialinius verslininkus su inkubatoriais,kada prasideda jų projektai.

http://www.cncres.org/accueil_cncres

http://www.avise.org/



Enactus palaiko studentus, kad jie galėtų pradėti savo socialinio verslo įmonę. Jie siūlo mokymus, renginius, nacionalines ir tarptautines varžybas. Enactus įsipareigoja su universitetais ir mokyklomis didinant sąmoningumą apie SV. Jie taip pat siūlo profesionalią konsultaciją savo nariams.

Svetainė: http://enactus.fr/

MakeSense skatina SV. Jie suteikia mokymus sąvanoriams kad jie galėtų sugalvoti sprendimus su socialiniais verslais iškylusiams sunkumams ar padeda tapti socialiniais verslininkais patiems. MakeSense tai pat turi verslo filialą (CommonSense), kuris dirba kad sukūrtų bendruomenes didžiosise kompanijose. Jų filialas “SenseSchool” atneša verslumą į universitetus ir mokyklas.

Svetainė: https://www.makesense.org/

Ticket for Change padeda jaunimui kovoti su sunkumais šiuolaikiniame gyvenime. Jie taip pat sukūrė internetinius kursus ir palengvina jauniems socialiniams verslininkams jų pirmaisiais verslo žingsniais.

Svetainė: http://www.ticketforchange.org/

http://enactus.fr/

https://www.makesense.org/

http://www.ticketforchange.org/


2. Internetinė apklausa – kaip skatinti SV tarp jaunimo

2. INTERNETINĖ APKLAUSA – KAIP SKATINTI SV TARP JAUNIMOKad surinkti reikiamą informaciją apie jaunimo centrų vaidmenį, ir sukurti bendrą aprašymą apie jaunimo NVO, buvo atlikta apklausa „Socialinio verslo skatinimas tarp jaunimo“ Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje.

Keli tikslai buvo apibrėžti šioje apklausoje: nustatyti jaunimo įsitraukimo į organizuojamus renginius lygį ir kokia jų nuomonė apie juos; jaunimo interesai ir žinių spektras turint omeny jų susipažinimą su klientais; nustatyti jaunimo požiūrius apie socialinių problemų išmanymą ir jaunimo indėlis į tų problemų sprendimus ir SV. Apklausa taip pat parodė organizacijų entuziazmą skleisti žodį apie SV, organizuoti renginius ar kitas veiklas, paramą ir informaciją reikalingą skatinimui.

2.1. ATSAKIUSIŲ STRUKTŪRAIš viso, 93 Balijos šalių jaunimo organizacijų dalyvavo apklausoje: 30 Latvijoje, 37 Lietuvoje ir 26 Estijoje, kas yra pakankama informacija, kad išanalyzuoti situaciją. Vidutiniškai, 40% atsakiusių (48,6% Lietuvoje) yra iš provincijos, kol 60% - iš miestų.

Daugiausia organizacijų turi daugiau nei 5 metų darbo su jaunimu patirtį (vidutiniškai 47,6%). Beveik trečdalis organizacijų išsakė kad jaunimo įsitraukimo trukmė į jų organizacijų veiklą aprėpia nuo 1 iki 5 metų (vidutiniškai 40,06%).

Jaunimo, dalyvaujančio organizacijų veiklose, skaičius keičiasi kas menėsį visose šalyse: 20 iki 50 jaunų žmonių Latvijoje (20%), Lietuvoje – 37,8%, Estijoje – 45,4%; daugiau nei 50 jaunų žmonių dalyvauja Latvijoje – 20%; Lietuvoje – 29,7%, Estijoje – 13,6%. Mažiau nei 20 dalyvaujančių žmonių Latvijoje 60%, Lietuvoje – 32,4%, Estijoje – 40,9% visose jaunimo organizacijų parengtuose renginiuose.

Analyzuojant bendrą Baltijos šalių NVO atmosferą, būtina paminėti svarbiausius finansavimo šaltinius, kuriuos gauna organizacijos. Dauguma organizacijų gauna paramą nuo fondų, projektų ir programų – 46,7% Latvijoje, 43,2% Lietuvoje ir 40,9% Estijoje. Taip pat, 13,5% Lietuvos atsakiusiųjų palaiko regioninis fondas, mažiau paramos gaunama nuo savivaldybių (8,1%), tuo tarpu Latvijoje jaunimo organizacijos kurios yra finansuojamos iš savivaldybių biudžeto sudaro 40%, o Estijoje – 9%. Svarbu paminėti, kad 16.2% Lietuvių atsakiusiųjų išreiškė kad negauna jokio finansavimo ir naudoja kitokius išteklius palaikyti savo verslą, Latvijoje - 6,7% neturi jokio biudžeto, o Estijoje - 9% dirba pelno pagrindu.

Galima teigti kad pagrindinis Baltijos šalių NVO finansavimo šaltinis yra fondai, projektai, programos, o parama gaunama nuo vyriausybės – nėra tinkama (išskyrus Latvijos pavyzdį).

2.2. JAUNIMO ORGANIZACIJŲ APKLAUSOS ANALYZĖ 3 ŠALYSE: ESTIJOJE, LATVIJOJE IR LIETUVOJEŠita dalis siekia parodyti išsamesnę analyzę apie veiksmus ir jaunimo dalyvavimą pasiūlytose apklausos atsakiusiųjų organizacijų veiklose, ypač susijusiose su verslumo švietimu. Taip pat yra jaunimo supratimo apie socialines problemas ir noras su jomis kovoti analyzė.

Dėl jaunimo paklausos ir jų dalyvavimo organizacijų veiklose, apie trečdalis atsakiusiųjų sakė kad naujų įgūdžių įsigijimas ir praktinė pagalba įgyvendinant jų idėjas yra lygiaverčiai dalykai. Atsakiusieji sakė, kad jauniems žmonėms kurie yra susiję su jų organizacijų veiklomis, bendravimo momentas su panašiai mąstančiais žmonėmis irgi yra



svarbus faktorius. Didžiausia motyvacija jaunimui – būti kartu. Daugiausia motyvacijos šaltiniai visose šalyse beveik nesiskyrė: pramoga, nauji įgūdžiai, praktinė pagalba su idėjomis projektams. Latvijoje, menkiausio dėmėsio sulaukė moralinė pagalba ir padrąsinimas, kartu su pramoga, kuri buvo dažniausiai pasirinkta kaip antrinė motyvacija, o ne pagrindinė. Galima padaryti išvadą, kad patenkinti, dalyvaujančio jaunimo organizacijų veiklose, jaunojo žmogaus poreikius - esminis dalykas.

Jeigu mes siekiame labiau suprasti ko jaunimas nori kada jie yra įtraukti į jaunimo organizacijų veiklą, mes turime pasitelkti kelis faktorius: vienas – ypatingos organizacijų veiklos į kurias jaunimas yra įtrauktas; kitas – organizacijos parama jaunimui šios apklausos variantų ribose.

Apklausoje, mes klausėme atsakiusiųjų nuomonę apie jaunimo dalyvavimo lygį, siekiant spręsti socialines problemas. Vidutiniškai, daugiau nei pusė dalyvaujančių apklausoje tiki kad jaunimas turi gerą bendrą supratimą apie socialines problemas, bet jie neturi noro jas išspręsti. Tokį norą spręsti socialines problemas išreiškė 37,8% Lietuvoje, 47% Estijoje ir tik 16,7% Latvijoje. Latvijoje, taip pat buvo nurodytas gana didelis jaunų žmonių skaičius, kurie net nepastėbi socialines problemas kurias reikia spręsti – 23,7%.

Vienas svarbiausių aspektų, paminėtų atsakiusių į apklausą, yra kad jaunimas nejaučia esą galintis spręsi socialines problemas dėl išorinių aplinkybių, tokių kaip nepalanki aplinka ir paramos trūkumas (vidutiniškai 40%). Apie 20% sakė kad jaunieji žmonės yra linkę įpareigoti kitus, apie 14% atsakiusiųjų mano kad jaunimui trūksta pasitikėjimo, dėl tendencijos galvoti kad jaunimas negali kontroliuoti ar pakeisti situacijų. Kiti paminėjo kad jaunimas paprasčiausiai neturi idėjų kai padėti pasauliui ir išspręsti problemas ir tai kad jaunimas nėra suinteresotas ieškoti sprendimų.

Pagal atsakiusiųjų duomenis, apie trečdalį jaunimo jaučiasi optimistiškai ir linkę ieškoti socialinėms problemoms sprendimų. Be to, jie ieško ir galimybių pasidalinti geriausiais pavyzdžiais. 29,4% Lietuvoje ir 16б7% Latvijoje sakė kad jaunimas gali numatyti socialines problemas, bet jie nenori pabandyti išspręsti jas, trečdalis aksakiusiųjų paminėjo, kad jaunimas aktyviai dalyvauja socialinių problemų sprendime.

Atsakius į klausimą apie tai ar jaunimas galvoja apie verslą kaip priemonę kurios dėka galima spręsti socialines problemas; teigiami ir neigiami rezultatai pasiskirstė beveik tolygiai: Lietuvoje 51,4% prieš 48,6%, Estijoje 52,2% prieš 47,8% ir tik Latvijoje daugiausia atsakiusiųjų tvirtina manantys kad jaunimas nemato verslo kaip vieną iš priemonių spręsti socialines problemas – 26,7% prieš 73,3%.

Pakelti klausimą apie tai, kokie yra svarbiausi faktoriai trukdantys jaunimui užsiimti verslu kaip viena iš pagrindinių socialinių problemų sprendimų: 70,3% Lietvoje, 52,4% Estijoje ir 60% Latvijoje tiki kad jaunimas mano verslas esą priemonė socialinėms sunkumams spręsti, tačiau jie mano kad tokią idėją sunku įgyvendinti praktiškai. Likusios nuomonės pasiskirstė panašiai tarp tų, kurie nemato verslo kaip sprendimo socialinėms problemoms ir tų, kurie kas mano kad jaunimas negalvoja apie verslą kaip vieną iš priemonių spręsti socialines problemas.

Galima padaryti išvadą kad daugiausia jaunimo turi teigiamus požiūrius į verslą kaip efektyvų būdą spręsti socialines problemas, bet svarbu paminėti, kad Baltijos šalyse mes pritrunkame teigiamų pavyzdžių ir praktikos.

Sekantieji klausimai buvo nukreipti suprasti kaip jaunimo organizacijos paskirsto (jeigu išvis tai daro) informaciją tarp jaunimo apie skirtingas verslo plėtros galimybes ir jaunimo verslumo skatinimą (įskaitant SV). Latvijoje ir Estijoje daugiau nei 70% atsakiusiųjų išsakė kad jie informuoja jaunimą apie skirtingas galimybes plėtoti jų verslo idėjas, išskyrus mažą išimtį Lietuvoje, kur 48.6% sakė skatinantys jaunimą,ir net 51,4% paminėjo kad jie nedaro to. Pagrindinis įrankis kurį naudoja informacijai platinti buvo paminėta kaip tikslinių renginių ir veiklų organizaciją, o antras populiariausias atsakymas buvo paminėta informacijos pateikimas internetu. Kiti instrumentai kurie buvo paminėti: atspausdinta informacija, prieinama organizacijų patalpuose, el.pašto ir socialinių tinklų naudojimas.



Organizacijų atstovai užsiminė kad siekiant skatinti jaunimo verslumą (įskaitant SV), vienas iš reikalingų faktorių tai finansnė pagalba, einanti kartu su informacija apie galimybės kur gauti papildomą finansavimą, pvz. Idėjų realizacijai (žmogaus ir laiko ištekliai) ir jaunimo bandomieji projektai. Taipogi, iš šitos apklausos, mes matome kad kitas svarbus dalykas yra mokymai. Mokymai gali būti socializuoti (specialūs technologiniai mokymai specialistams ir mokymai jauniems mokytojams) ir net ekspertų instruktavimas, kurie neformaliai gali kalbėti su jaunimu ir padėti jiems rasti jų kelią ir paskatinti juos.

Kartu su šita iformacija, buvo pabrėžta kad jaunimo organizacijoms trūksta sekančios paramos ir informacijos:• Specialistai kas prižiūrėtų specialius mokymus apie specialiųjų finansavimo šaltinių prieinamumą• Specialistų kas neformalioje aplinkoje gali bendrauti i motyvuoti jaunimą galvoti apie tai kaip išspręsti problemas.• Kūribingų mokymisi• Informacija apie tokias galimybes, pvz. Finansavimas ir netik.

Paskutenysis ir vienas svarbesnių klausimų, kokie konkretūs veiksmai būtų įdomūs janimui jūsų mieste, regione ar kaime?

Tokie atsakymai gali praversti kaip pagrindas veiksmų socialinio verslo skatinimui tarp jaunimo planams:

Tokie atsakymai gali praversti kaip pagrindas veiksmų socialinio verslo skatinimui tarp jaunimo planams:

• Turėti daugiau mentorių kad padėtų su socialinio verslo idėjų vystymusi.• Sėkmingų istorijų vakarai, socialinių verslininkų presentacijos, susitikimai su jais• Apsilankymai socialinio verslo įmonėse• Praktika socialinio verslo įmonėse• Galimybė pabūti „Šešėliu“ socialinio verslo įmonėje• Socialinio verslininko verslo apžvalga• Vasaros praktika socialinio verslo įmonėje• Dalyvavimas tematinėse grupėse socialiniuose tinkluose• Socialinių problemų paieška, brainstorming‘as ir formavimas kol ieškoma pačių

optimaliausių sprendimų• Mentorių pagalba socialinio verslo idėjų plėtrai• Mokymai, kursai apie socialinį verslumą• Privatus finansavimas nuo privačių įmonių ar asmenų.



2.3. IŠVADOSAtsižvelgiant į apklausos duomenis, aišku kad jaunimo organizacijos yra suinteresuotos skatinti verslumą tarp jaunimo ir yra sėkmingai tai darančios kaip ir remiančios SV pripažinimą ir jaunimo dalyvavimą. Svarbiausi rezultatai yra tiesiogiai sisiję su jaunimo interesais spręsti socialines problemas, bet pasiūlyti reikiamą informacinę ir praktinę paramą yra pagrindiniai dalykai.

Atsižvelgiant į atsakiusių paminėtas priemones skatinti SV, yra svabu skatinti bendradarbiavimą tarp esamų socialinių verslininkų, remiančių organizacijų, tokių kaip asociacijos ir jaunimo organizacijų parengti bendri renginiai. Tai gali tapti pakvietimu dialogui ir diskusijoms su jaunimu tam kad skatinti sąmoningumą apie socialinį verslą ir galimybes padaryti šitą pasaulį geresnį su socialinio verslo pagalba.

Šitose gairėse mes pateikiame informacijos aprašą apie praktinę paramą, prieinamą praktikuojantiems socialiniams verslininkas Baltijos šalyse, akseleratoriams, inkubatoriams ir paramos organizacijoms, ir siūlo žvilgsnį į geriausių praktikų ir pavyzdžių. Šitame dokumente jus taip pat rasite dvi metodikas, specialiai sukurtas kaip įrankis pritraukti daugiau jauimo dalyvauti ieškant sprendimų socialinėms problemoms ir galimybei uždengti spragas tarp socialinių verslų.


3. Tikslinių grupių diskusija – kaip remti jaunimo organizacijas siekiant skatinti SV tarp jaunimo

3. TIKSLINIŲ GRUPIŲ DISKUSIJA – KAIP REMTI JAUNIMO ORGANIZACIJAS SIEKIANT SKATINTI SV TARP JAUNIMO Projekto „Socialinio verslo vystymas ir skatinimas tarp jaunimo“, darbo grupė surengė tikslinės grupės diskusiją. Šio projekto darbo grupė surinko skirtingus suinteresuotus narius – socialinio verslo paramos organizacijas, ir jaunimo organizacijas, kartu su universitetais, kad atpažinti pagrindinius faktorius lemiančius SV vystymąsi. Kad nuspręsti kas sulaiko jaunimą nuo įsitraukimo, ieškoti galimus veiksmus kad skatinti socialinio verslo pripažinimą, sukurti bendradarbiavimą ir abipusią paramą. Pirmoji šio skyriaus dalis numato bendrą, lemiančių SV vystymąsi faktorių, aprašymą ir nepakankamą pripažinimą, kol antroji dalis setelkia dėmėsį išvadoms ir rekomendacijoms kaip teigiamai pakeisti situaciją.

3.1. TIKSLINĖS GRUPĖS DISKUSIJOS APIE SUINTERESUOTŲ ŠALIŲ POŽIŪRIUS APTARTI GALIMUS JAUNIMO PARAMOS MECHANIZMUS SOCIALINIO VERSLO INKUBATORIUITrys tikslinių grupių diskusijos Baltijos šalyse ir interviu Italijoje ir Prancūzijoje buvo surengti šio projekto mastais. Jų tikslas – suprasti galimo socialinio verslo paramos aplinką ir nurodyti galimus paramos mechanizmus.

Tam kad prieiti pri bendro supratimo apie galimus jaunimo paramos mechanizmus socialinio verslo inkubacijai, tikslinės grupės ieškojo atsakymų į tokius klausimus:

1. Kaip SV gali būti populiarintas tarp jaunimo ir kodėl tai svarbu?2. Kokios yra pagrindinės kliūtys jaunimui pradėti socialinį verslą?3. Kokie yra galimi paramos mechanizmai, švietimo i finansų srityse?4. Kokią įtaką jaunimo centrai daro SV skatinant jį tarp jaunimo?5. Kokią įtaka gali padaryti jaunimo centrų vieta skatinant socialinio verslo vystymąsi tarp jaunimo? Kaip sukurti tokia įtaką?

Tikslinė grupė Latvijoje buvo surengta Rygoje, Sausio menėsį 2017 m. Ir surinko kartu skirtingas suinteresuotas šalis: Asociacija Socialiniam Verslui, trijų skirtingų verslo inkubatorių atstovai ir jaunimo oganizacijų atstovai. Tikslinės grupės diskusijos Lietuvoje vyko Kovo menėsį ir surinko dalyvius, atstovaujančius vyriausybę, nacionalinius NVO, nuomonių ekspertus ir NVO kurie skatina verslumą Lietuvoje. Tikslinė grupė Estijoje buvo surinkta sausio mėn. 2017 iš skirtingų suinteresuotų šalių su įvairia patirtimi: vidurinis išsilavinimas, aukštasis išsilavinimas, jaunimo darbuotojai, mokytojai ir užsienio atstovai. Interviu rezultatai Italijoje ir Prancūzijoje įtraukti į specialų skyrių „Jaunimo įtraukimas į SV“ patektoje anksčiau.

Šitai kartai labai svarbu užsiimti reikšmingais dalykais ir SV gali padėti šituo

atžvilgiu.

3.1.1. LatvijaLatvijoje, šiais laikais yra didelė mokomosios medžiagos įvairovė ir skirtingos informacijos apie SV, kuri yra prieinama, bet nepristatoma jaunimui. Jaunimui trūksta supratimo kas yra SV. Neužtenka tik paminėti „štai yra interneto svetainė, štai kur ieškoti“ Jauniems žmonėms norisi viską išbandyti, pabandyti nuveikti. Pastaruoju metu jaunimas pasidaro vis aktyvesnis už verslo ribų, bet ir nevyriausybinėje erdvėje, bandant spręsti socialines problemas, dirbti su kūribingais ir kultūriniais projektais, nori dirbti su vaikais, jaunimu, rizikos grupėmis.



Jaunimo įsitraukimas į SV yra esminis dalykas dėl to, kokius sprendimus jaunimas priims dabar, nuo to priklauso kokia bus mūsų ateitis, kaip dirbs verslininkai. Kuo daugiau jaunimas yra informuotas apie SV, labiau socialiai atsakingi socialūs verslininkai bus!

Tačiau yra daugiau kliūčių kurie trūkdo jauniems žmonėms pradėti socialų verslą:• Išsami informacijos santrauka ką galima naudoti jaunimo centruose ir bendra informacija apie SV yra neprieinama;• Motyvacija. Ko jaunimas iš tikrųjų nori? Ar įmanoma priversti visus kūrti savo verslą jeigu jaunimas neturi ambicijų, tam tikros agresijos, nenori išeiti iš savo “komforto zonos”. Geriausia tai įvertinti – jei jaunimas pats rodo troškimą užsiimti;• Naudų krepšelis taip pat yra svarbus argumentas ar pradėti socialų verslą;• Socialinio verslo potencialas. Jeigu socialinis verslas nėra populiarintas, jis nėra „matomas“, jaunimas nebus įtrauktas. Jį reikia reklamuoti vizualiai ir remti finansiškai;• Verslumo baimė, nes tai atrodo labai sudėtingas užsiėmimas, bet tai ir yra sudėtingas ir pilnas iššukių dalykas;• Žmogaus būdas kuris pradėda socialinį verslą – dažniausiai tai ne “verslininko” tipo, bet daugiau labdaros tipo žmogus. Sėkmingai socialaus verslo komandai turi būti mišinys asmenybių, kur vienas yra socialiai aktyvus, kitas verslo orientuotas. Tokia komanda turi būti sukurta kad būtų galimybė pakeisti mąstyseną, ugdyti apie verslą.• Išmanumo trūkumas; svarbu pateikti geriausius pavyzdžius iš viso pasaulio, siekiant parodyti kad kiekvienas gali pasipelnyti iš šitos verslo formos.

3.1.2. LietuvaEsančios prielaidos:

• Lietuvos Švietimo ir Mokslo Ministerija pabrėžė SV kaip savo prioritetą. Ministerija palaiko bendradarbiavimą tarp socialinių verslo įmonių ir mokslo.• Finansinės paramos mechanizmai yra sukoncentruoti Lietuvos regionose, didesnė investicijų dalis yra aprūpinama per provincijų vystymąsi programas.• JTBA tikslai pateikti tarptautinėse gairėse nukrepti į socialinio verslo skatinimą, gali būti suprantami kaip paramos mechanizmas, kuris skatina SV tarp jaunimo.• NVO sektorius yra svarbi sritis kur socialinis verslas yra skatinamas.• Akseleratorius Reach for Change, jaunimo lyderystės programas miestuose ir regionuose ir Socifaction projektas – tarp pagrindinių paramos mechanizmų skatinančių SV idėją.• Universitetų vadovaujamos programos siūlo paramą švietimui jauniems socialiniams verslininkams ir Lietuvos mokslo hakatonas ChangeMakers’ON tai dar vienas švietimo paramos mechanizmas.

3.1.3. EstijaEstijos tikslinė grupė buvo susitelkusi į būdus kaip galima skatinti SV tarp jaunimo, pabrėžė kad daugiau pastangų turi būti investuota į darbą su socialinės žiniasklaidos platformomis ir rinkodara, susitikimai akis į akį su verslininkais, akcentuojant sėkmingus atvėjus ir naudojant viešuosius išteklius (töötukassa). Vidurinės ir aukštosios mokyklos taip pat gali dalyvauti skatinant socialinį verslą didinant informuotumą ir bendruomenės gerovę.

Estijoje, kaip ir kitose šalyse tokios pat problemos kaip minėta ir prieš tai – žinių stoka, drąsos, mentorystės, motyvacijos ir koncentracijos stygius, bet įskaitant ir paramą provincijoms, nes jos išlieka konservatyvių požiūrių prieš pokyčius ar naujas idėjas.

„Jaunimas = patirties neturintis žmogus“

Pradėti tradicinį ar socialinį verslus – susiduri su biurokratija. Taigi tai užimantis daug laiko procesas surasti partnerius ir investorius kurie turėtų norą kovoti su šiomis problemomis.

Kaip bendras atsakymas nuo apklausos dalyvių, pagrindine problema galima laikyti



3.2. SKIRTINGAI ŠALIAI ATITINKAMOS IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS APIE SOCIALINIO VERSLO VYSTYMOSI PARAMĄ TARP JAUNIMORekomendacijos apačioje yra grįstos tikslinių grupių diskusijų apžvalgomis. Nors mūsų rekomendacijos konkrečiai susijusios su tinklaveika ir finansavimu, reikia turėti omeny kad SV netaps integruotu tarp jaunimo, kol bendrai remianti SV aplinka nebus sukurta, įskaitant ir pozityvią žmonių nuomonę ir politinį norą integruoti paramą SV į jaunimo politiką ir švietimo sistemą. Atskiros pastangos yra ribotos, bet sėkmingos, o sisteminis sąmoningai nukreiptas darbas keliomis bet apibrėžtomis kriptimis sukurtų sinergiją, leidžiančią pasiekti geresnių rezultatų. Apačioje aprašyti rezultatai nuo kiekvienos šalies tikslinių grupių diskusijų yra aktualios netik toje šalyje kuri yra nurodyta, bet ir kitose Baltijos šalyse.

3.2.1. LatvijaIšvados:

• Jaunimo centrai tai nėra tik vieta kur galima rasti inofrmacijos apie SV, bet ir geras socialinių problemų stebėjimo taškas. Stebint daug situacijų, socialinės problemos gali būti išspręstos. Nustatant tokias situacijas, idėjas galima vystyti per idėjų generavimo programas, demolas, kūriant idėjas grupėse arba su ekspertų pagalba.• SV pagrindai tai socialinių problemų sprendimas, taigi yra svarbu surasti problemą, išmėginti ją ir ieškoti sprendimų, ir kaip rezultatas, sukurti verslo idėją:

1) Problemos apžvalga;2) Sprendimų paieška;3) Sprendimo sampratos prezentacija;4) Idėjos vystymas verslumo link.

• Vietinės dotacijos(pašalpos) geriausioms idėjoms/ projektams bendradarbiaujant su savyvaldybėmis, vidurinėmis mokyklomis ir vietiniu verslu. Dėmėsys į užbaigtų projektų rungtynes, pritrauktas pačių savyvaldybių, bet tuo pačiu metu jaunimo centrai gali padėti įtakoti temų pasirinkimą, pvz. Skirti daugiau dėmėsio socialinių problemų sprendimams.• Jaunimo centrų vaidmuo – organizuoti tinklus ir pagrindų pasirinkimą, kad tolimesnis darbas su pagrindiniu jaunimu – kas yra suinteresuotas specifinėje srityje ir supranta kas tai yra.



Rekomendacijos jaunimo socialinio verslo vystymuisi:• Yra svarbu sukurti vieną SV agentūra, kurioje būtų susitelkusios galimos medžaigos, sąvanorių konsultantai, vieta kur kiekvienas gali gauti pirmą ir pilną konsultaciją iš karto; kuri įkvėptų, papasakotų ir pamokytų apie SV, suteiktų bent 2-3 galimus paramos blokus – verslo konsultacijas ir susisiekimą su kitais bendraminčiais(tinklaveika/networking‘as);• Informatyvūs vakarai ir susitikimai, įkvėpiantys pasakojimai, taip pat ir istorijos apie nesėkmes jaunimo centruose;• Sukurti stažuotės galimybes socialinėse įmonėse;• Galimybė pabūti „šėšėliu“ SV;• SV pats turi tapti prieinamu ir duoti galimybę savę pažinti;• Priimti į SV darbą mokinius vasarą;• SV bendruomenės ženklo atpažinimas;• Kalbėti su mokyklomis ir duoti mokiniams užduotis spręsti tam tikras socialines problemas mokyklų projektų savaitės eigoje.

3.2.2. LietuvaSusisiekimas su kitais bendraminčiais ir profesionalais (tinklaveika/networking‘as) ir priemonės paskatinti ir palaikyti SV. Tinklaveika turi būti stiprinama trimis krypimis:

1. Suprojektuoti ir įgyvendinti tinklaveikos srategijas tam, kad padaryti SV matomą ir palaikomą bendruomenės:• Kųrybinga socialinių tinklų kampanija, įskaitant tokius elementus kaip Facebook konkursus, publikuojant YouTube video medžiagas, hashtag‘ai (raktiniai žodžiai), dalintis savo paskyroje, balsuoti už SV idėjas, rekomendacinė video ir vaizdo medžiaga gali padaryti didelį skirtumą pritraukiant bendruomenės dėmėsį į SV.• Originalūs rėmėjaiai jau esančios svetainės.

2. Sukurti ir skatinti tinklaveikos priemones, padedančias jaunimui vaizduoti ir pristatyti save socialinio verslininko vaidmenyje:

• Socialinio verslo vadovą galima rasti www.verslilietuva.lt/lt/socialinis-verslas - tai gera įžanga šitai temai, interaktyvus įrankis padėda suinteresuoties asmenims sužinoti daugiau kas yra socialinis verslininkas ir kaip pradėti savo socialinį verslą, taip pat padėda pritraukti žmogaus dėmėsį. • Mentorystė labai svarbi priemonė skatinti SV ir gali veikti kartu su interaktyviomis priemonėmis ir tinklais.

3. Strategiškai nukrepti dėmėsį ir stiprinti tinklaveiką, skirtą palaikyti esančią socialinio verslo bendruomenę.• Paskatinti bendravimą ir ryšių nustatymą tarp vyriausybinių agentūrų, NVO, nuomonių lyderių, universitetų, vietinių bendruomenių; tų kurie puoselėja ir skatina socialinio verslo idėją.• Socialinio verslo idėjas iš užsienio kuriuos galima panaudoti Lietuvoje ir skatinti interaktyviomis priemonėmis arba kaip atskirą rubriką vienoje iš specialiai skirtų svetainių

http://www.verslilietuva.lt/lt/socialinis-verslas



Rekomendacijos jaunimo SV skatinimui Lietuvoje:• Tam kad sukurti tam tikrus mechanizmus skatinti jaunimo socialinį verslumą, yra svarbu suprasti jaunuosius žmones ir jų poreikius• Politinė valia tai svarbus faktorius norint atpažinti jaunimo grupes suinteresuotas socialiniu verslu• Svarbu skatinti koncepciją tarp vyriausybės atstovų susijusių su jaunimo politika ir valstybės tarnautojus kurie dirba su jaunimu, tokie kaip Lietuvos Darbo Biržos jaunimo skyrius• Finansiniai ištekliai nacionaliniu būdų yra riboti. Sisteminis vyriausybės požiūris reikalingas skatinant SV ilguoju laikotarpiu• Viešosios nuomonės formavimas tai svarbi užduotis nes kai kurios bendruomenės nusiteikusios priešiškai jaunimo iniciatyvų atžvilgiu ir daug energijos reikalauja būtinai paramai susitelkti vietiniu politiniu lygiu• Tam kad skatinti socialinį verslą, yra svarbu stiprinti skirtingas galimas priemones susijusias su NVO ir pilietine visuomene.• Švietimas užima svarbų vaidmenį ugdant bendruomenę ir suteikiant jaunimui galios su pagrindinėmis žiniomis apie socialinį verslą ir jo kūrimą• Investicijos į aktyviuosius jaunuosius žmones suinteresuotus SV yra rekomenduojamas• Turima socialinio verslo bendruomenė turėtų būti palaikoma ir stiprinama, skatinant bendradarbiavimą ir bendravimą tarp organizacijų, nuomonių lyderių, universitetų, vietinių bendruomenių, tų, kurie užsiima socialinio verslo idėjų puoselėjimu ir skatinimu• Partnerystės skatinimas tarp jaunimo nuomonių lyderių, verslo žmonių ir ekspertų dirbančių socialinėms problemoms sprendimų link• Interaktyvus kursas lietuvių kalba kuris apima trumpas paskaitas, užduotis, verslo įkūrimo pagrindus• Dalintis sekmės istorijomis apie jaunus žmones kas jau įgyvendino savo SV idėjas• Mentorystė kaip svarbi priemonė• Socialinio verslo idėjų iš užsienio skatinimas, kurios gali būti panaudotos Lietuvoje • Kūriant socialinį tinklą kuriame gali rasti ir pasidalinti socialinio verslo idėjomis• Lietuvos didžiausi miestai ir miesteliai turi būti pirminiai centrai skatinantys socialinį verslą• Reikia atsižvelgti į globalią socialinę patirtį ir taikyti Lietuvoje, pvz duomenų apie socialinio verslo įmones, socialines franšizes ir socialinių verslų valdomų NVO bazės kūrimas

3.2.3. Estonia• Suteikti galios jaunimui išreikšti savo nuomonę/poreikius/susirūpinimus;• Aplinkos puoselėjimas kad naujos idėjos būtų kūriamos ir įgyvendinamos (įskaitant bandomuosius procesus), panašių interesų žmonės;• Jaunimo darbuotojų palaikymas kad dialogas inicijotas, o ne tik kalbėti apie jį (sunki dalis rėmimui)• Pačių jaunųjų ekspertų sampratos apie nusisekimus ir nesėkmes (rankiniu būdu, interaktyviu, vaizdo/video medžaigomis – atkreipti dėmėsį);• Naudoti visas turimas ir galimas socialines platformas / priemones;• Sėkmingos istorijos kaip pavyzdžiai toliau.


4. Geriausi pavyzdžiai apie sėkmingą socialinio verslo paramą tarp jaunimo

4. GERIAUSI PAVYZDŽIAI APIE SĖKMINGĄ SOCIALINIO VERSLO PARAMĄ TARP JAUNIMO

4.1. LAVIJA

Young Folks tai jaunimo organizacija, turinti 20 lyderių ir 180 narių nuo 12 iki 25 metų, taip pat ir vaikų nuo 2 iki 12 metų, tėvai ir draugai - iš viso skaičiuojama apie 1000 žmonių. YF Misija paprasta- padėti jaunimui rasti savo kelią gyvenime kad būti laimingam. Lyderiai iš skirtingų grupių (fotografai, aktoriai, savanoriai, šokėjai, menininkai, žurnalistai, virėjai, dizaineriai, mokytojai, projektų vadovai ir t.t.) formuoja YF struktūrą. YF turi trumpą istoriją: 2014 m. Grupė žmonių sugalvojo ir sukūrė socialinį verslą. 2015 m. YF tapo Reach for Change socialinio verslo inkubatoriaus narė ir su jo pagalba pradėjo projektų veiklą, įsteigė organizacijos struktūrą ir strategiją tolimesniam vystymuisi. 2016 m. Sutelktinio finansavimo platforma buvo sukurta pagelbėti jaunimo iniciatyvų įgyvendinimui. Iki 2020 m. Planuojama pastatyti jaunimo centrą ir tapti pilnaverčiu ir stabiliu socialiniu verslu.

Svetainė: http://youngfolks.lv/?lang=lv

Tėvų apribojimai, laiko trūkumas – tai priežastys kodėl šeimos negali kokybiškai praleisti laiką kartu, kas sukuria atstumto vaiko ir vienišumo jausmą šeimoje. Pagrindinis Pasakų Namai (Fairy House) tikslas – spręsti šitą problemą. Jau 2016 m. projektas palaikė 100 vaikų. Pasakų Namai sukūrė pasakų stalo žaidimą, kuris netik padeda tėvams atpažinti vaikų problemas, bet ir gerai praleisti laiką kartu. Žaidžiant žaidimus, vaikai dažnai papasakoja apie sunkumus pasakodami pasaką ir taip pat mėgaujasi praleistu kartu laiku. Po to, kai stalo žaidimas pasirodė sėkmingu, Anna nusprendė vystyti jį toliau ir sukūrė mobiliąją programėlę, kuri leidžia šeimoms praleisti laiką kartu, net jeigu juos skiria tolimas atstumas. Mobilioji programėlė netik turi žaidimą, bet ir planuojama įtraukti ir žvaigždučių kalendorių ir vaiko-tėvų susitarimą. Pavyzdžiui, vaikas padės tėvams namie, ruoš namų darbus ir gaus gerus pažymius, kol tėvai, savo ruožtu, apdovanos jį kuo nors. Pasakų Namai tai Reach for Change socialinio verslo inkubatoriaus dalis nuo 2016 m.

Svetainė: http://www.skazki.lv/

http://youngfolks.lv/?lang=lv

http://www.skazki.lv/



„Kojinės tai rėčiausiai aukojama garderobo dalis į vaiku namus ar benamių prieglobsčius. Mes tai ištaisysime!” Geroji Bezdžionė (Good Monkey) tai socialinis verslas kuris projektuoja ir parduoda ilgainiui patvarias kompresines kojines aktyvaus būdo žmonėms. Kiekvienai parduotai kojinių porai atitinka paaukota į vaikų ar jaunimo centrus. Kojinių pagrindinė charakteristika – komfortas ir tvarumas dėl švelnios medvilnės medžiagos ir kulną palaikančios kompresinės technologijos, kuri pagerina kraujo apytaką ir sumažina puslelių atsiradimą. Būk geras ir Daryk gerą (#dogood (#DariLabu))

Gera Bezdžionė yra New Do(o)r Riga socialinio verslo inkubatoriaus narė.

Svetainė: https://www.facebook.com/goodmonkeylv/

Projektas „Pasakyk man“ (Tell Me) siekia organizuoti ir vesti Lėlių Teatro pamokas ir dirbtuves vaikams 7-10-mečiams gyvenantiems vaikų globos namuose Latvijoje ir taip skatinti draugišką ir geranorišką aplinką vaikų ekspresijai ir kūrybingumui. Dirbtuvių metu, vaikai netik išmoksta kaip pastatyti lėlių spektaklį, bet ir kaip pagaminti lėles ir dekoracijas patiems. Vaikai demonstruoja savo lėlių pasirodimus ir dalinasi savo patirtimi. Šio projekto pastangos susitelkusios į viešojo dėmėsio pritraukimą į vaikų bendravimo problemas ir emocinę paramą jaunimui vaikų globos namuose. Mes sukūrėme rankų darbo lėlių pagaminimo rinkinį su knygomis. Knygos pasakoja istorijas, kuriomis charakteristinėmis savybėmis lėlės pasižymi ir kaip kurti scenarijų spektakliui. Knygose yra vaikų globos namų auklitinių piešiniai. Lėšos sukauptos nuo rinkinių pardavimų yra naudojomos projektui palaikyti.

Pasakyk man (Tell Me) yra New Do(o)r Riga socialinio verslo inkubatoriaus dalis.

Svetainė: https://www.facebook.com/tellmepuppets

4.2. LIETUVA“Lech Lecha Design” - tai socialinio verslo projektas kūriantis drabūžių ir aksesuarų kolekcijas ir produktus iš paaukotų naudotų drabužių. Socialiai trapūs žmonės, kenčiantys nuo skurdo, benamystę, ar turintys priklausomybės istoriją prisidėjo prie drabūžių kolekcijos kūrybos per meno terapijos sesijas. Lech Lecha išsiskyrė nuo kitų ir akseleratorių programoje - gavo vieną pagrindinių apdovanojimų - stažuotę savo pasirinkimo socialinio verslo įmonėje bet kur Europoje sužinoti iš pirmų lupų ką reiškia dirbti ir vadovauti tokia įmone. Ji jau pristatė savo naująją kolekciją ir savo ruožtu sėkmingai pritraukė daugybę žmonių dėmėsio.

Svetainė: https://www.facebook.com/lechlechadesign/

https://www.facebook.com/goodmonkeylv/

https://www.facebook.com/tellmepuppets

https://www.facebook.com/lechlechadesign/



Versli Lietuva – Socialinio verslo Mentorių programa – veikė nuo Kovo iki Spalio mėn. 2016 m. Socialiniai verslininkai buvo kviečiami teikti greitasias konsultacijas socialinio verslo kūrėjams. Socialiniai verslininkai turėjo 5 min pasikonsultuoti su kiekvienu mentoriumi pasirašiusiu programai. Po tokio greito pokalbio abu mentoriai ir verslininkai turėjo pasirinkti po 3 žmones, kuriems jie norėtų tapti montoriumi / gauti informacijos. Jei tik dalyvis ir mentorius pasirinko vienas kitą, tada jie gali pratęsti konsultacijas, nes įvyko „match“(atitikimas). Tie, kuriems nepavyko surasti suvo “pusę” buvo skatinami registruotis generalinei mentorystės tinklo platformai. Programos metu, verslininkai reguliariai susitikdavo su savo mentoriais ir dalyvavo bendrose sesijose su kitomis grupėmis kad pasidalinti patirtimi ir projekto eiga, arba rasti sprendimus iškeltoms problemoms. Programos pabaigoje visos grupės pristatydavo savo progresą. Iniciatyvos, kurios gaudavo naudos nuo Savanorystė verslui programos, socialinio verslo iniciatyva kuri naudoja kompanijų komandinio ugdymo ir tvirtinimo kaip būdą pakinkyti savo profesionalius įgūdžius ir panaudoti juos padedant NVO išspręsti savo nustatytas problemas. „CoolUkis“ tai socialinė iniciatyva, kurios tikslas įgydami teorinės ir praktinės sodininkystės pagrindus, nariai padės išspręsti senjorų socialinės atskirties problemą ir skatinti sveiką gyvenseną, bendruomeniškumą ir draugiškumą. Taip pat programa siekia steigti dar vieną ciklą, su pastebėjimais ir korektyvais nuo pirmojo ciklo.

Svetainė: http://www.coolukis.lt/

Junior Achievement Lietuva („Jaunasis pasekėjas“) rengia verslo konkursus vidurinės mokyklos vyresnių klasių moksleiviams. Kad dalyvauti, moksleiviams reikia sukūrti tikrą kompaniją su mokytojo ir verslo konsultanto pagalba. Pačiam socialiai atsakingam verslui -skirta nominacija. Daugeliu atvejų, tokios idėjos galiausiai tapdavo socialinėmis verslo įmonėmis. Nors programa ir nėra sukurta skatinti socialinį verslą, ji gali atvesti prie tokio rezultato. Kaip pavyzdį galima imti Night Flash, Kauno Vyturio Gimnazijos studentų sukurtas verslas siekiantis pagerinti žmonių matomumą tamsoje ir sumažinti kelių eismo įvykių dėl blogo matomumo. Night Flash gamina ir parduoda atšvaitus ir aksesuarus susijusius su saugumu.

Svetainė: https://www.facebook.com/MMBnightFlash/

“Savanorystė verslui” – socialinio verslo iniciatyva kuri naudoja kompanijos komandos ugdymą ir formavimą kaip būdą pakinkyti savo profesionalius įgūdžius ir panaudoti juos padedant NVO ir trečiojo sektoriaus organizacijoms išspręsti savo nustatytas problemas. Keturi verslininkai kurie pradėjo šią iniciatyvą turėjo praeitį susijusį su socialiniu darbu, bei savanoryste. Todėl jie žinojo puikiai su kokiomis problemomis susiduria NVO, be to dar

http://www.coolukis.lt/

https://www.facebook.com/MMBnightFlash/



vedė mokymus tiesiogiai susijusius su jų nauja iniciatyva. Tačiau jiems truko patirties ir paprasto žodyno kad padaryti save ir savo socialinio verslo įmonę patrauklią jų būsimiems klientams. Mentorystės programa padėjo jiems efektyviai išsakyti ir „parduoti“ savo paslaugas tikslinei rinkai, pateikiant save kompanijoms kaip dėmėsio vertą investiciją , kuri padėda išspręsti HR (žmogiškieji ištekliai) problemas jie galimai turi.

Svetainė: http://www.savanorysteverslui.lt/

„Caritas Works“ tai socialinis verslas, kurio tikslas – socialinę atskirtį patiriančių asmenų (iš įkalinimo įstaigų grįžusių, benamių ir kt.) įdarbinimas ir integracija į nuolatinę darbo rinką. Jie daro žvakutes, kurios yra parduodamos bažnyčioms, laidotuvių namams ir individualiems pirkėjams.

Svetainė: https://www.facebook.com/caritasworks

4.3. ESTIJAMTÜ SOTSIAALNE AGENTUUR “KAASAAITAJAD” / Happy GIFTS – Laimingos dovanos – tai interneto portalas kuris duoda galimybę padėti labdaros organizacijoms jų kasdieniniame gyvenime. Galima ką nors nusipirkti ar gauti paslaugų pasiūlymą, tuo pačiu paaukoti lėšas ir kartu palaikyti vieną iš organizacijų (pvz. Maisto Bankas, Estijos Gyvūnų Apsaugos Asociacija ir t.t.) kas padėtų jų veiklai tuo metu.

Iš kur tie pinigai ir ką gero jie padaro?Apmokėjimai padaryti svetainėje iš karto yra pervedami į pasirinktą labdaros fondą.

Svetainė: www.happygifts.ee

MTÜ MARDU STUUDIO – Tai idėjų akseleratorius Soomaa regione, kuris ateityje nori išaugti į atvirą studio, darbo erdvę kūrybingiems žmonėms. Menininkų apgyvendinimu ir mokymo programomis, smulkūs verslai Viljandi ir ärnumaa yra remiami produkto ir paslaugų vystyme. Įmonė užsiima socialiai draugiškais dizainais ir įgūdžių bei patirties mainais su mikro ir smulkiais verslais.

Iš kur tie pinigai ir ką gero jie padaro? Mardu užsidirba nuo prekių pardavimo ir naudoja lėšas siekdami padidinti dizaino ir kūribingų industrijų patirties sverto rodyklį ir kitas įmonei rūpiamas sritis.

Svetainė: http://www.mardu.ee/

http://www.savanorysteverslui.lt/

https://www.facebook.com/caritasworks

http://www.happygifts.ee

http://www.mardu.ee/



NVO PLAYBACK tai jaunimo tinklas su džiaugsmingu meistriškumo įgūdžiais kurie kūria rankų darbo žaislus mažyliams ir vaikams. Visi žaislai yra pagaminti iš perdirbtų medžiagų ir turi papildomos meilės kaip slaptąjį ingredientą! NVO „Game Gourm“, SOPS skėtinė organizacija, kurios tikslas pritraukti bendruomenės dėmėsį į tai kad tėvai sėdintys namie su vaikais norėtų būti įtraukti į darbo rinką su papildomu lankstumu, kad išlaikyti gebėjimą konkuruoti darbo rinkoje vėliau.

Iš kur tie pinigai ir ką gero jie padaro?Uždirbti pinigai nuo žaislų pardavimo yra naudojami atlyginimui žaislus gaminančioms mamoms ir meistrams išmokėti.

Svetainė: https://www.facebook.com/sopsdisain

TempID – GERIAUSIO METŲ socialinio verslo nugalėtojas – Savaitės Startuolis nuo genius.ee! TempID tai žemos kainos lipdukų tipo pacientų ID, stebintis ir užrašantis kūno temperatūrą. Naudojant NFC ir naujausius chip‘o technologijas su tinkamu SW, medicininiu požiūriu pagrįstą informaciją renkantis prietaisas.

Produkto prezentacija nacionalinėje Estijos rytinėje tiesioginėje programoje Terevisoon.

Nuoroda: TempID in Terevisioon

Produkto demonstracija per ETV tiesioginę podcast laidą Ringvaade Nuoroda: TempID in Ringvaade Prototron top 20: (http://prototron.ee/)

Pakviestas dalyvauti didžiausioje Europoje startuolių susivažiavime: (https://hackjunction.com/)

Straipsnis Postimees: http://tehnika.postimees.ee/3909859/eestlased-leiutasid-temperatuuri-mootva-plaastri

Baltijos Didžiausio hard ir software hackathon’e Technohack 2016 m. laimėtojas.

Didžiausias potenciali startuolių idėja, nominuota tiesiogiai į Ajujaht Top 30 (http://www.ajujaht.ee/)

Svetainė: http://tempid.ee/

https://www.facebook.com/sopsdisain

http://prototron.ee/

https://hackjunction.com/

http://tehnika.postimees.ee/3909859/eestlased-leiutasid-temperatuuri-mootva-plaastri

http://tehnika.postimees.ee/3909859/eestlased-leiutasid-temperatuuri-mootva-plaastri

http://www.ajujaht.ee/

http://tempid.ee/


5. Išteklių kompendiumas SV skatinimui pagelbėti

5. IŠTEKLIŲ KOMPENDIUMAS SV SKATINIMUI PAGELBĖTI Šitas skyrius siūlo medžiagas ir išteklius kuriuos galima naudoti ir jaunimui su socialinio verslo idėjomis ir metodai jaunimo centrams kurie nori skatinti ir vystyti socialinį verslą ir bendradarbiauti gerinant socialinio verslo eko-sistemą.

5.1. IŠTEKLIAI ĮKVĖPIMUIKas yra socialinis verslas? (2 min video medžiaga nuo SENS) Animacinis filmukas sukurtas paaiškinti SV koncepciją bendrai visuomenei ir didinti sąmoningumą apie tokio verslo svarbą.

http://socialinnovation.lv/en/what-is-social-entrepreneurship-2-min-video-from-sens/

Majora Carter – 3 vietinio eko-verslumo istorijos TEDxMidwest. Majora Carter yra aplinkosaugos ir ekologinio teisingumo aktyvistė, kuri iš naujo apibrėžė aplinkosaugos lygybės sritį, pradedant Pietų Bronkse (South Bronx) XXI amžiaus pabaigoje. Dabar ji vadovauja vietiniu ekonomikos vystymo sąjūdžiu visoje JAV.

http://socialinnovation.lv/en/majora-carter-3-stories-of-local-eco-entrepreneurship-at-tedxmidwest/

„Socialiniai verslininkai: Skinant kelią socialiniams pokyčiams“ filmas, sukurtas Skoll Foundation. 2009 m. Skoll Foundation pabaigė trumpą filmuką apie SV. Tai geras būdas papasakoti kaip SV progresavo per tris dešimtmečius. Jis prasideda nuo Mohammad Yunus iš Grameen Banko ir įtraukė interviu su keliais socialiniais verslininkais šioje srityje, įskaitant Sally Osberg iš Skoll Foundation, Bill Drayton iš Ashoka, Jacqueline Novogratz iš Acumen Fondo, John Elkington iš Volans, rašytojas David Bornstein.

http://socialinnovation.lv/en/social-entrepreneurs-pioneering-social-change-film-by-skoll-foundation/

Jane McGonigal tai žaidimų dizainerė kuri dirba Ateities Institute Palo Alto.

Žaidimai gali pakeisti pasaulį į geresnę pusę (TED konferencija).

http://socialinnovation.lv/en/jane-mcgonigal-gaming-can-make-a-better-world-at-ted-conference/

10 filmų kurie įkvėpia pakeisti pasaulį į geresnę pusę. Tai ganėtinai naujų filmų sąrašas kurie įkvėpia pakeisti pasaulį į gerenę pusę. Tikimes Jūms patiks!

http://socialinnovation.lv/en/10-movies-to-inspire-making-the-world-a-better-place/





http://socialinnovation.lv/en/social-entrepreneurs-pioneering-social-change-film-by-skoll-foundation

http://socialinnovation.lv/en/social-entrepreneurs-pioneering-social-change-film-by-skoll-foundation







5.2. INTERAKTYVIOS TINKLAVEIKOS PRIEMONĖSHoryou – veiksmų orientuotas socialinis tinklas skirtas socialiai naudingams veikloms. Jie apjungia organizacijas, asmenis ir rėmėjus į bendrą internetu-pagrįstą globalią bendruomenę. Svetainė: https://www.horyou.com/

Pasaulinis Socialinio verslo tinklas ( „Global Social Entrepreneurship Network“, GSEN) – tai nauja platforma, siekianti sukurti galimybę bendradarbiauti socialiniams verslininkams ir sudaryti didesnę paramą paprastiems socialiems verslininkams. GSEN taps tarpusavio skolinimosi tinklu inkubacijai, vystymuisi ir augimui pradinėje, socialinių verslininkų paramos aplink pasaulį, stadijoje. Svetainė: www.gsen.global

Socialinių verslo įmonių tinklas (Social venture network, SVN) – apjungia žmones į nuolat augančią inovatyviai mąstančių lyderių ir socialinių verslininkų bendruomenę, padėti jiems pagerinti savo verslus, patobulinti savo lyderystės įgūdžius ir padidinti savo įtaką. Svetianė: http://svn.org/

Balticlab – inovatyvumo ir lyderystės programa, vadovaujama kartu su Baltijos jūros šalių Taryba ir Švedijos Institutu. Programa suburia verslininkus ir kūrybingus žmones iš Baltijos jūros regiono kartu ištirti naujas perspektyvas ir įkvėpimo šaltinius ateičiai. Svetainė: http://balticlab-online.eu/

Social Enterprise BSR – per šitą platformą susidaro galimybė sujungti sprendimus ir problemas ir socialinius novatorius su kitais suinteresuotais asmenimis ir tuo pačiu sukurdami didesnę vertę bendruomenei. Svetainė: http://www.socialenterprisebsr.net/

http://www.socialenterprisebsr.net/database/ Pirmoji interaktyvi ir integruota mokslo ir veiklumo platforma Šiaurės ir Baltijos jūros zonoje siekianti pakeisti pasaulį į vietą kur informacija liejasi, žinomumas ir socialinių inovacijų vystymasis vyksta laisvai ir pozityviai. Platforma yra susitelkusi į save mokymo medžiagas, bendradarbiavimo priemones ir socialinių verslo įmonių sąrašą.

Vietiniai šaltiniai

Lietuva

Versli Lietuva mentorystės tinklas – virtualiai galima surasti ir susisiekti su mentoriumi, kuris parems ir padės Jūsų versle.

Facebook’o grupės įskaitant: Socialinis Verslas ir Socialinės Iniciatyvos; Gera idėjų vakarėlių bendruomenė.

5.3. MEDŽIAGOS SAVIUGDAISaviugda – tai labai svarbus dalykas, kuris dalinai lemia SV sėkmę. Tvirtinama kad ankstyvam etapui, socialiniai verslininkai turi visalaik ieškoti galimybių patobulinti jų žinias rinkodaroje, įtakos įvertinimas, verslo modelio formavimas, finansai ir t.t. Dėl to, mūsų, nuolat dinamiškame pasaulyje, pasidaro lengviau paspėti ir pasinaudoti naujomis technologijomis ir metodais, nors šansas tapti pasyviu, bei sulėtinti vystymąsi išlieka.

Kelios tarptautinės online mokymo platformos siūlo kursus ir mokymus nemokamai arba žemomis kainomis. Štai keli pavyzdžiai:

Kaip pakeisti pasaulį (How to Change the World)– Coursera kursas nuo Wesleyano Universiteto. Kaip pakeisti pasaulį kurso kilmė – Socialinio Gėrio Aukščiausiojo lygio susitikimas Niujorke 92 Gatvėje Y. Susitikimas surinko pasaulio kūrybingiausius verslininkus, rašytojus, akademikus ir politinius lyderius diskusijai apie inovatyvų mąstymą ir technologijas, kurie pagelbės kovoti su globaliomis problemomis.

Kurso tūrinys:Savaitė 1: Kas yra socialus gėris? Nuo bendrų iki moralinių revoliucijų.Savaitė 2: Skurdas, gerovė ir tvarumasSavaitė 3: Klimato pokyčiai ir tvarumasSavaitė 4: Ligos ir Globalus Sveikatos aprūpinimas

https://www.horyou.com/

http://www.gsen.global

http://svn.org/

http://balticlab-online.eu/

http://www.socialenterprisebsr.net/

http://www.socialenterprisebsr.net/database/



Savaitė 5: Moterys, Švietimas ir Socialiniai pokyčiaiSavaitė 6: Švietimas, Socialiniai tinklai ir aktyvismas

Kursas: https://www.coursera.org/learn/world-change

Dizaino rinkinys: Dizainas žmogaus vidury

Kursas Dizainas žmogaus vidury tai septynių savaičių mokymo planas kuris spažindins Jūs su koncepcija “Dizainas žmogaus vidury” ir kaip šitas būdas gali paveikti inovacijas, veiksmingus ir tvarumą atnešantys sprendimai. Šitas kursas skirtas tiems kam idėja apie socialinį verslą ir dizainą žmogaus vidury – naujiena. https://course.novoed.com/design-kit-2016-2

Įgalinant verslininkus sukurti geresnį pasaulį – Verslumas ugdant socialinę kaitą. Šita paskaita apie naujos mąstysenos ugdymą ir mokymas naudoti naturaliomis sąlygomis išbandytas priemones ir technikas, gyvybingumui ir efektyviems sprendimams geresniam pasauliui – sprendimai kurie savarankiškai palaikantys verslo modelius.https://open.sap.com/courses/sbw1

Verslo modeliai už pelno ribų – socialinio verslumo paskaita. 3 val. paskaitos prezentacija, kurią pateikė Alexandras Ostervalderis, “Verslo Modelių Generavimas” autorius, iš Osterwalder Strateginio supaparastinimo skyriaus Jacobs’o Universitete, Bremene, Vokietijoje skirta impACT programai Rugpjūčio 25 d. 2009 m. http://socialinnovation.lv/en/business-models-beyond-profit-social-entrepreneurship-lecture/

• +Acumen – siūlo pasaulinės klasės online kursus kurie suteikia įkvėpimo mąstyti kitaip ir mokytis kartu, prisijungiant prie besimokinančių ir veikiančių su degančiu įkvėpimu pakeisti pasaulį į gerąją puę (plusacmen.org) +Acumen taip pat vadinama mokykla socialiniams verslininkams ir siūlo geriausią medžiagą ir paskaitas.• EdX – tai internetinė platforma kuri duoda galimybę skaityti ar klausyti pasaulio geriausias paskaitas. edX misija Palengvinti geros kokybės švietimo prieinamumą kiekvienam bet kur (edx.org)• YouTube – tai aktyvaus ugdymo šaltinis. Daugelis mokytojų ir profesionalų iš viso pasaulio naudoja YouTube kad pasidalinti savo žiniomis ir patirtimi.• Ted talks – ted.com susitelkusi daugiau nei 100 skirtingų video medžiagų kolekciją, įkvėpti ir motyvuoti žiūrovus. Dauguma pokalbių yra susiję su veikla, siekiančia padaryti pasaulį geresnį, inovacijas ir pokyčius, video verta pažiūrėti ir mokytis nuo sėkmingų pavyzdžių.

Taip pat patariama užsukti ir į bibliotekas, knygynus, interneto knygų parduotuves kad rasti medžiagos apie SV, verslo vystymąsi, verslo analyzę, socialinę inovaciją ir t.t. Knygos kaip pavyzdys:

• Business Model Generation: A Handbook for Visionaries, Game Changers, and Challengers - Alexander Osterwalder• Value Proposition Design: How to Create Products and Services Customers Want (Strategyzer) - Alexander Osterwalder• “For Dummies” book series - different authors• Coaching for Performance: The Principles and Practices of Coaching and Leadership (People Skills for Professionals) - Sir John Whitmore

Mokymo medžiagos sukurtos Socialinės Inovacijos Centru “Kaip pasirinkti tinkamą verslo modelį”, “Socialinės įtakos vertinimo medžiaga” ir palaikančiosios video medžiagos.

https://www.coursera.org/learn/world-change

https://course.novoed.com/design-kit-2016-2

https://open.sap.com/courses/sbw1

http://socialinnovation.lv/en/business-models-beyond-profit-social-entrepreneurship-lecture/



Vietiniai šaltiniaiLatvija

• Seminarai ir dirbtuvės organizuoti NVO nams: http://www.iksd.riga.lv/public/56036.html https://www.facebook.com/RigasNVOnams/?fref=ts • Seminarai organiazuoti LIAA (Latvijos Investicijų ir Vystymosi agentūra) http://www.liaa.gov.lv/lv/calendar • Paskaitos, seminarai ir dirbtuvės organizuotos Socialinio verslumo asociacija Latvijoje ir kitų suinteresuotų asmenų. https://www.socialauznemejdarbiba.lv/

Lietuva

• - Socialinio verslo gidas sukurtas Versli Lietuva.

Patariama sekti naujausias žinias iš nacionalinių ir tarptautinių šaltinių susijusių su socialiniu verslu socialinių tinkle ir informacijos centruose, kurias galima rasti savyvaldybėse ir jaunimo centruose.

5.4. FINANSAVIMO IŠTEKLIAI, SUTELKTINIS FINANSAVIMAS (CROWD-FUNDING)

Sutelktinio finansavimo platformos:

1. http://impactyouth.eu/ - pirma sutelktinio finansavimo platforma, skirta jaunimo socialiniam verslui: ImpactYouth tęsia sutelktinio finansavimo platformos www.kelkbures.lt, kuri padėjo Lietuvos socialinio verslo atstovam ir jų rėmėjams rasti vieniems kitus, veiklą. Platforma, įsteigta 2009 m., atgimė ir siūlo platesnę socialinio verslo finansavimo erdvę. Naujoji www.impactyouth. eu platforma skatina jaunus žmonės kurti ir plėtoti socialinį verslą. Sutelkdama finansavimą, ši platforma leidžia mažiems ir vidutinio dydžio verslams, startuoliams ir bendruomeniniams projektams rasti lėšų, o investuotojams pristato naujas, inovatyvias verslo idėjas ir projektus, kurie padeda spręsti įvairias vietos ir regiono socialines problemas.

Parengėme pristatymą, paaiškinantį, kaip socialinio verslo idėją įkelti į www.impactyouth.eu platformą – jį rasite https://youtu.be/nuP5bY-1aBw

http://www.iksd.riga.lv/public/56036.html

https://www.facebook.com/RigasNVOnams/?fref=ts

https://www.facebook.com/RigasNVOnams/?fref=ts

http://www.liaa.gov.lv/lv/calendar

https://www.socialauznemejdarbiba.lv/

http://impactyouth.eu/

http://www.kelkbures.lt

http://www.impactyouth.eu

https://youtu.be/nuP5bY-1aBw

https://youtu.be/nuP5bY-1aBw



Platformoje laukiame 14 – 35 metų amžiaus Baltijos šalių jaunimo socialinio verslo idėjų (jaunesnius dalyvius turi teisiškai atstovauti tėvai/globėjai). Mažiausia renkama teikiamo projekto suma – 500 eurų, o tam, kad projektas būtų laikomas įvykusiu, jis turi pritraukti ne mažiau 75% projekte nurodytos sumos.

Patalpinti idėją svetainėje - paprasta:

1 žingsnis – parenkite verslo idėjos pristatymą tekstu ir vaizdine medžiaga; rekomenduojame įkelti ir video. Nepamirškite aprašyti siūlomą atlygį – produktą arba paslaugą;

2 žingsnis – apskaičiuokite, kokios sumos reikia projektui įgyvendinti (atkreipkite dėmesį, jog projektų publikavimas platformoje yra nemokamas, tačiau imamas 7% mokestis nuo suriktų lėšų bankų ir kitų finansinių paslaugų mokesčiams apmokėti);

3 žingsnis – jūsų projektą populiarinti padės investuotojams siūlomas atlygis, pavyzdžiui, reklaminiai marškinėliai, puodeliai, jūsų pirmieji pagaminti produktai, ir pan.;

4 žingsnis – pradėkite lėšų rikimo kampaniją. Jos sėkmė priklausys nuo to, kaip sėkmingai projekto autorius reklamuos savo projektą, patrauks visuomenės dėmesį. Naudokite socialinius tinklus, įtraukite draugus ir pažįstamus, prašykite jų skleisti žinią apie projektą!

5 žingsnis – Jei pavyko surinkti reikiamas lėšas – sėkmės įgyvendinant idėją!

Pasaulyje veikia daug sutelktinio finansavimo platformų, ir jų bendrieji veikimo principai labai panašūs. Platformos skiriasi mokesčių dydžiu, lėšų rinkimui skiriamu laiku, sritimis ir temoms kurioms jos telkia lėšas. Žemiau pateikta informacija apie pasaulio žinomiausias sutelktinio finansavimo platformas, kurios remia socialinį verslą, projektus , turinčius socialinį poveikį ir paramos projektus.

2. www.Kickstarter.com

Priima ir remia įvairių sričių projektus. Platformos mokestis 5%, papildomai imamas mokestis dengti finansinių tarpininkų paslaugoms, viso apie 12% projekto surinktos sumos. Tik tam tikrose šalyse inicijuoti projektai gali telkti lėšas platformoje, Baltijos šalys tarp jų nepatenka.

3. www.StartSomeGood.com

StartSomeGood - sutelktinio finansavimo platforma, skirta plataus socialinio poveikio projektams ir organizacijoms. Platforma yra interaktyvi, o jos kūrėjai dirba drauge su idėjų autoriais kampanijos metu, derinat idėjos ir platformos viziją ir tikslus. Platforma atvira projektams iš viso pasaulio. Komisinis mokestis nenurodomas.

4. www.Indiegogo.com

Viena populiariausių socialinio poveikio projektų finansavimo platforma, tačiau lyginant su kitomis platformoms, ima didesnį projekto administravimo mokestį: 5% nuo surinktos sumos, plius papildomi 3% ir fiksuotas finansinio tarpininkavimo mokestis. Siūlo dvi finansavimo galimybes – priimant bet kokią sumą, kurią pavyko surinkti, arba tik 100% surinkus nurodytą projekto sumą.

5. www.Rockethub.com

RocketHub yra pirmaujantis pasaulyje verslininkų socialinis tinklas, ir kiekviena kampanija tampa šios bendruomenės nare. Platforma yra nustačiusi mokesčius bei griežtus reikalavimus dalyviams ir pagalbos teikimo taisykles.

6. www.Pozible.com

Pozible leidžia projektų rengėjams pristatyti idėjas tikslinėms auditorijoms visame pasaulyje. Jei žmonėms patinka tai ką kuriate, jie palaikys jus įsipareigodami paremti finansiškai. Projektų rengėjai siūlo atitinkamą įsipareigojimo dydžiui atlygį. Mokestis imamas tik tuomet, jei kūrėjas pasiekia tikslą. Mokestis gali būti 3-5% plius mokesčiai finansiniams tarpininkams. Platforma taip pat padeda megzti ryšius tarp kūrėjų ir sponsorių.

http://www.Kickstarter.com

http://www.StartSomeGood.com

http://www.Indiegogo.com

http://www.Rockethub.com

http://www.Pozible.com



7. www.Causes.com

Įkurta 2007 San Francisco, CA, Causes yra technologijų kompanija, siūlanti platformą ir įrankius, skirtus padėti kurti geresnį pasaulį. Platforma publikuoja projektus tik platformos valdytojų patvirtinus projektus o jų rengėjams sutikus laikytis numatytų platformos naudojimo reikalavimų.

8. www.Razoo.com

Platforma siūlo galimybę telkti lėšas bet kokiems visuomenei naudingiems projektams, tame tarpe labdaros ir ilgalaikėms iniciatyvoms. Siūloma keletas paslaugų paketų; administravimo mokestis nenumatytas.

9. www.Crowdrise.com

Pirmaujanti lėšų telkimo platforma skirta nepelno organizacijoms, kampanijoms ir renginiams. CrowdRise yra GoFundMe dalis; abi drauge šios platformos yra sutelkę milijardus dolerių ir turi bene didžiausią sutelktinio finansavimo patirtį pasaulyje.

10. www.Fundly.com

Fundly siūlo asmenims ir pelno nesiekiančioms organizacijoms telkti lėšas bet kokio pobūdžio projektams. Fundly platformos mokestis - 4.9% + kredito kortelės aptarnavimo paslauga, sudaranti 2.9% nuskaitytos sumos + $.30 operacijos mokestis.

11. www.Plumfund.com

Platforma siūlo galimybę telkti lėšas įvairiems labdaros ir socialinio verslo projektams, netaikant publikavimo mokesčio ir siūlant vienus mažiausių aptarnavimo mokesčių.

Kaip matote, pasaulyje yra daug galimybių telkti lėšas, tačiau prieš pradedant reikia susipažinti su kiekvienos platformos tikslais ir reikalavimais. Jeigu idėja atitinka platformos tikslus o jos rengėjai nuoširdžiai ja tiki, niekas nesutrukdys pradėti socialinį verslą!

http://www.Causes.com

http://www.Razoo.com

http://www.Crowdrise.com

http://www.Fundly.com

http://www.Plumfund.com



Baltijos Fondas – tai daugiau nei 300 finansavimo instrumentų kurie užtikrina bendradarbiavimą Baltijos jūros regione. Svetainė: http://funding.balticsea-region.eu/

D-Prize – tai apdovanojimas, kuriuo siekiama plėsti skurdo mažinimo sprendimus padaryti maksimaliai prieinamus pasaulyje. Daug skurdo mažinimui sugalvotų sprendimų jau egzistu-oja; užduotis paskirstyti šiuos sprendimus tiems kam labiausiai jų trūksta. D-prize šią užduotį sprendžia metant iššukį socialiniams verslininkams kad būtų sukurtos geresnis būdas paskirstyti išbandytus gyvenimą aplengvinančias technologijas ir finansuoti pirmaisiais žingsniais einančius startuolius kurie parodo geriausius rezultatus.Svetainė: https://www.d-prize.org/

BMW Fondas – Bendradarbiauja ir palaiko organizacijas kurios siekia pagerinti aplinką social-iniams verslams. BMW Fondas remia finansiškai ir konsultuoja socialinius verslininkus, kurie studijuoja šią temą akademiškai ar moksliškai, arba padeda nunešti socialinių verslininkų prob-lemas ir sunkumus į politinę ar socialinę aplinką. Svetainė: http://www.bmw-stiftung.de/en/

Įmonė Ananda, socialinio verslo fondas – vienas iš pagrindinių verslo kapitalo investorių so-cialiniam verslui Europoje. Ananda investuoja į socialinius pokyčius “ant savo slenksčio” – didžiausiose Europos kompanijose ir sprendžiant socialines poblemas regione. Svetainė: http://www.socialventurefund.com/en

Darbo ir socialinių inovacijų programa (EaSi) – ES lygio finansavimo instrumentas kuris skat-ina aukštą kokybės ir tvarų darbiningumo lygius su tinkamo socialinio draudimo garantija, kovojant su socialiniu atsiskyrimu ir skurdu, pagerinant darbo sąlygas. Svetainė: http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1081

Skoll Foundation (Fondas) - vadovauja didesnio masto pokyčiais investuodami į, bendradar-biaujant ir garbinant, socialinius verslininkus ir inovatorius kurie padeda spręsti pasaulio didžiausias problemas. Svetainė: http://skoll.org/

Ashoka – Socialiniai verslinankai – tai socialinių pokyčių variklis ir pavyzdiniai modeliai žmonijai. Ashoka nustato ir investuoja į pirmaujančius socialinius verslininkus ir padeda jiems pasiekti didžiausių socialinių pokyčių. Svetainė: https://www.ashoka.org/

Vietiniai šaltiniaiLietuva

Socialinio verslo fondas – Lietuvos vyriausybės ir Europos Sąjungos bendra iniciatyva, ve-dama Ūkio Ministerijos. Jeigu jūsų teisinė registracija yra provincijoje, jūs galite pretenduoti paramai.

Vietinės žmonių atstovavimo grupės – iniciatyvos, skirtos nepalankioje situacijoje esantiems žmonėms ir verslumo skatinimas

3sektorius.lt – trečiojo sektoriaus finansavimas jeigu jūsų organizacija yra regisruota arba turite planą įkurti NVO.

Versli Lietuva – galimybė atrasti jums reikiamą paramos rinkinį

Kredito unijos – linkę būti daug palankesni nei bankai

ImpactYouth (kelkbures.lt tęsinys) – suteilktinio finansavimo platforma kuri tiesiogiai nukreipta į jaunimo ir socialinius verslus.

http://funding.balticsea-region.eu/

https://www.d-prize.org/

http://bmw-foundation.org/de/en

http://www.socialventurefund.com/en

http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1081

http://skoll.org/

https://www.ashoka.org/



Latvija

YoungFolks – sutelktinio finansavimo platforma kuri padeda vaikų ir jaunimo svajonėms išspildyti! http://youngfolks.lv/home/?lang=en

Projektu banka – tai vietinė sutelktinio finansavimo platforma įvairioms idėjoms ir projektams. https://projektubanka.lv/

Tarp 2017 ir 2022, Latvijos Socialinio Aprūpinimo Ministerija (SAM) bendradarbiaujant su finansine institucija Altum planuoja įgyvendinti Europos Socialinio Fondo projektą Nr.9.1.1.3 / 15 / I / 001 “Support for social entrepreneurship” (Socialinio verslumo parama), kuriuo SAM siekia pripažinti socialinius verslininkus ir bus atsakinga už pašalpų (ne paskolų!) paskirstymą ir jau egzistuojančioms ir naujai sukurtoms socialinėms įmonėms su didžiausia suma EUR 50 000.

Daugiau informacijos: http://www.lm.gov.lv/text/3496

EstijaPašalpos (dotacijos)

EAS Versli Estija, įkurta 2000 m., skatina verslo ir regioninę politiką Estijoje ir yra viena didžiausių institucijų nacionalinėje paramos sistemoje. Be verslumo skatinimo, ji suteikia finansinę pagalbą, konsultacijas, bendradarbiavimo galimybes ir mokymus skirtus verslininkams, tyrimų institucijoms, visuomenei ir nepelno siekiančiam sektoriui.

Startuolių dotacija: siekia palaikyti įmonių kūrimą kurios turi daug pozityvaus vystymosi potencialo. Jie norėtų išplėsti regionalinį verslumą ir eksportuotojų skaičių.

Įmonių vystymosi programa: nukreipia dėmėsį į krupščiai suplanuotą vystymąsi, pagerintą veiksmų planavimą, inovacijų įsteigimą ir produkto gerinimą. Vystymosi programos metu, kiekviena dalyvaujanti įmonė turi išleisti naują produktą ar paslaugas kurios yra labiau pelningos nei jų pirmtakiai.

Sutelktinis finansavimas

Estija šiuo metu pirmauja sutelktinio finansavimo atžvilgiu visoje Europoje. Pradėtas 2009 m. su vietinėmis sutelktinio finansavimo platformomis su pavadinimu isePankur (dabar Bondora). 2015 m. Estija užėmė antrąją vietą nuo bendros kapitalo sumos. Nors Estijos rinka tik 1M+ žmonių, labai svarbus potencialas kurį sukuria estai vitualioje erdvėje – suvilioti el-pilietybės, neseniai vyriausybės įsteigtos Estijoje.

Vietinės platformos

Estija turi daug platformų, dažniausiai dirbančių tarpvalstybiniu mastu.

Bondora.com – jos tikslas tapti skolinimo platforma visoje Europoje. Bondora jau turi sutelk-tinio finansavimo licenziją Jungtinėje Karalystėje ir dabar platformos finansinę veiklą prižiū-rinti institucija (FCA, Financial Conduct Authority).

Hooandja.ee tai Estijos “pradedantysis”, įkurtas 2012 m. ir turintis daugiau nei 43 000 reguliarių aukotojų ir pagalbininkų ir jų vartotojų bazė skelbia įskaitanti žmones iš 180 šalių.

Investly.co tai pirmasis verslo sutelktinio finansavimo, skolinimo ir sąskaitos gamybos plat-forma Estijoje (įsteigta 2014 m.) kuri šiais metais atidarė savo parduotuvę Londone.

Fundwise.me tai pirmoji nuosavo turto remianti platforma įkurta 2015 m. (sutelktinio finan-savimo centras)

http://youngfolks.lv/home/?lang=en

http://youngfolks.lv/home/?lang=en

https://projektubanka.lv/

http://www.lm.gov.lv/text/3496


6. Metodai jaunimo lyderiams ir organizacijoms

6. METODAI JAUNIMO LYDERIAMS IR ORGANIZACIJOMSŠiame skyriuje mes pristatome dvi metodologijas sukurtas organizacijos MakeSense (Prancūzija) ir tęsia sėkmingą jų panaudojimą savo veikloje skatinant socialinį verslą ir visuomenės sąmoningumą. Daugiau informacijos apie MakeSense galima rasti šių gairių 1 Skyriuje.

6.1. SENSE FICTION

“MakeSense Sense Fiction dirbtuvė įsivaizduoti SV idėjas kad atnešti socialines ir aplinkosaugos sprendimus“.

Kas yra SenseFiction?

SenseFiction tai kūrybingumą skatinanti dirbtuvė įgalinanti piliečius kurti SV projektą. Nuo 3 valandų iki 2 dienų, grupėse po žmones, dalyviai yra vadovaujamiesi vyriausiojo pagalbininko kuria savo projektą.

Kokie yra SenseFiction tikslai?

• Padėti piliečiams kurti savo projektus susijusius su socialiniu verslu• Padeda žmonėms susitikti ir kurti projektus kartu, komandoje• Palaiko juos įgyvendinant jų projekto idėjas• Didinti entuziazmą tarp dalyvių pradėti nuosavą verslą

Kokie dalyviai?

• Jauni verslininkai kurie nori spręsti globalias problemas, kas ju turi idėjas ar projektus ir ieško komandos vystyti juos.• Būsimi verslininkai kurie nori ką nors pradėti, kovoti už gerus tikslus, bet nežino kur and kaip pradėti. Jie nori atrasti idėją, sprendimą ir suburti tam komandą.• Smalsūs žmonės kurie yra motyvuoti prisidėti prie naujų idėjų atsiradimo and vystymosi sprendžiant opias socialines ir aplinkosaugos problemas.

Kaip ilgai trunka SenseFiction?

• Atsižvelgiant į jūsų tikslus, jūs esate tas kuris sukurs SenseFiction formatą.• SenseFiction dažniausiai trunka nuo ą valandos iki kelių dienų; tai nulems kaip toli jūs norite dalyviai nueitų (ir išteklių kiekis, kuri jūs paruošėte renginiui)



Kokie yra galimi SenseFiction formatai:

• 1val30min SenseFiction: atrasti/suprasti kas yra kūribinga dirbtuvė• 5val SenseFiction (klasikinis formatas): Įsivaizduok/mesk iššūkį projekto koncepcijai• 1 diena SenseFiction: Sukurti detalią idėją ir projekto dalyvio patirtį • 2 dienų Dirbtuvė

4 SenseFiction etapai:

• Įkvėpimo fazė: Leisti dalyviams suprasti ką reiškia diegti naujoves• Išleisti analyzę:

• Apibrėžti kokia yra tiksli problema kuriai sprendimo ieškoma• Leisti visiems grupės dalyviams vienodai informuotiems apie dalyką

• Kolektyvinis naujų idėjų svartymas leisti idėjoms atsirasti, tiesiogiai susijusioms su pasirinkta problema.• Socialinio startuolio koncepcijos kūrimas arba pasiūlytos idėjos patobulinimas

Trumpas SenseFiction dirbtuvės planas ir apibūdinimas

Šita medžiaga skirta kaip parama supažindinti partnerius ir SenseFicion Libijoje organizatorių su SenseFiction, po to kai buvo susitarta organizauoti tokia dirbtuvę. Elsa, MakeSense MENA regione bendruomenės kūrėja, susitiko su universiteto bendruomenės aptarnavimo centru po to kai jai buvo pasiūlyta suburti tokią dirbtuvę.

Klasikinė metodologija:

Įžanga ir įkvėpimo etapas:

• Kas yra MakeSense (kūrėjai, jeigu šis formatas) + Susipažinti su Partneriais/šio renginio bendra organizatorius • Socialinio verslo studijavimas ir geresnis supratimas su pavyzdžiais kaip sukurti socialinio verslo įmonę

Komandos kūrimas:

• Komandos formuojasi pačios, ir visi kiti gali prisijungti priklausomai nuo kalbos, kuria komandos pristatys problem jie nori išspręsti• Tai galima padaryti prieš renginį

Socialinių/aplinkosaugos problem nagrinėjimas:

• Nustatyti problemos šaknis• Ištirti skirtingas iniciatyvas kurios jau egzistuoja ( problema / socialinio verslo rinka)• Apibrėžti problemos mastą

Kolektyvinis naujų idėjų svartymas:

• Pasidalyti visomis idėjomis kad sugalvoti sprendimus, dėl Naudos Gavėjų, būdai generuoti pajamų tiekimą, unikalus vertės pasiūlymas• Idėjų dalinimas su post-it lipdukais

Istorijų lenta:

• Pavyzdžiais ir modeliais nusakyti vartotojo patirtį

Veiksmų planas:

• Apibrėžti hipotezę įvertinimui• Apibrėžti veiksmus kuriuos nuveikti ateityje

Kalbos paruošimas:

• Išmokti kaip pristatyti savo kalbą



Čia Jūs rasite specialią medžiagą sukurtą padėti surengti ir įgyvendinti jūsų SenseFiction Dieną!

Kaip organizuoti jūsų SenseFiction? ir 5v val. SenseFiction Vadovas

Prisijunkite prie MakeSense bendruomenės https://www.facebook.com/groups/gangmakesense/?fref=ts

6.2. LAIKYKIS! (HOLD-UP!)

Naudojant šitą metodologiją, MakeSense palaikė 1373 socialinius verslininkus aplink pasaulį ir padėjo bei įkvėpė 1853 socialinius verslininkus. Taigi kodėl gi nepasinaudoti šita metodologija ir padėti naujiems socialiniams verslininkams surasti geriausias idėjas tolimesniam verslo vystymuisi?

Hold-up! (Laikykis) tai gerai nukreipta, stebimas kolektyvinis naujų idėjų svarstymas kuriame dalyviai padeda socialinio verslo įmonei „atkasti“ geriausias idėjas verslo vystymuisi. Renginio pradžioje, idėjos/verslo/sprendimo savininkai pristato labai konkretų iššūkį, kuriam reikia naujų, šviežių idėjų, nestandartinių sprendimų. Vėliau, dalyviai pateikia savo pasiūlymus, idėjas ir rekomendacijas sprendžiant problemą.

Hold-up! Tai mažojo masto renginys, reikalaujantis vienos socialios idėjos/verslo/sprendimo iššūkio, mentoriaus ir 6-20 dalyvių – jaunųjų žmonių kurie atstovauja skirtingas sritis, su skirtingomis patirtimis ir požiūriais, kurie yra suinteresuoti kūrti gėrį ir prisidėti sprendžiant socialias problemas apie 3 valandas!

http://socialinnovation.lv/wp-content/uploads/2017/08/SenseFiction_organization_manual_LT.pdf

http://socialinnovation.lv/wp-content/uploads/2017/08/SenseFiction_5_hour_Manual_LT.pdf

https://www.facebook.com/groups/gangmakesense/?fref=ts



1. Iš pradžių – Jūs turite surasti iššūkį!

Bent ę savaites prieš Hold-up! Jūs turite susitikti su socialiniu verslininku apklausti ir išaiškinti koks iššūkis bus pasiūlytas Hold-up! Jums prireiks apie 1 val. Diskusijoms su socialiniu verslininku.

2. Suformuluokite iššūkį vienu klausimu: Kaip..... ?

3. Suformuluokite kokių rezultatų reikiama nuo Hold-up!

Jums prireiks:

➔Stalo + kėdžių➔Apie 400 post-its lipdukų ir 15 pieštukų ar markerių (jus galite paprašyti verslininko atnešti kažkokias rašymo priemones)

Procedūra:

Pasveikinti dalyvius1- Įžanga – 20 min

Oganizatorių pristatymasSocialinio verslininko kalbaIššūkio, tikslų ir apribojimų pristatymasKlausimai ir Atsakymai susiję su iššūkiuŽaidimas „ledus pralaužti“

2- Įkvėpimo siena – 15 min3- Kolektyvinis naujų idėjų svartymas – 30 min

Nepamirškite priminti dalyviams apie taisykles4- Sprendimų kūryba – 45 min5- Sprendimų pristatymas – 10 min

Dėkojimai ir paaiškinimas apie galimybę suburti mini-bendruomenę



Pagrindinės taisyklės:

Idėjos išimtinai. Išsakyk savo idėją tik pora žodžių, ne istorija.Dirbkite su kitų dalyvių idėjomis (Klausydami kitų idėjų, gali sukelti naujų idėjų atsiradimą)Ekspresionizmas – leiskite kitiems išsisakyti ir neteiskite kitų (čia nėra blogų ar neteisingų idėjų nei jūms nei kitiems) Aktyvumas – tikslas pasiekti 100 idejų. Nusiteikite laviruoti kiekies vs kokybė šitoje dalyje.Laisvė. Išsireiškite laisvai, siūlykite idėjas garsiai ir pasistenkite pasilinksminti!

Kiekviena idėja turi būti išsakyta ir užraųyta ant post-it lipdukų;1 idėja per viena post-it lipduką.

Nuotraukos iš Hold-up sesijų

Čia jūs galite rasti konkrečia medžiagą sukurtą specialiai padėti su Hold-up! Organizacija.Kaip organizuoti Hold-Up?

Video medžiaga

MakeSense patarimai dirbtuvėms: https://www.youtube.com/watch?v=MuOEKWrFkJI

MakeSense patarimai iššūkiams formuoti: https://www.youtube.com/watch?v=ROZn9M5NR-E

Prisijunk prie MakeSense bendruomenės: https://www.facebook.com/groups/gangmakesense/?fref=ts

http://socialinnovation.lv/wp-content/uploads/2017/08/HoldUp_manual_LT.pdf

https://www.youtube.com/watch?v=MuOEKWrFkJI

https://www.youtube.com/watch?v=ROZn9M5NR-E

https://www.facebook.com/groups/gangmakesense/?fref=ts


Bibliografija

BIBLIOGRAFIJA1. Aksel Kirch, T. T. (2015, 09). Kaunas University of Technology, European Integration Studies. (K. U. Technology, Producer) Retrieved 03 2017, from Kaunas University of Technology, Kaunas University of Technology: http://www.eis.ktu.lt/index.php/EIS/article/view/12808;

2. e-estonia. (n.d.). Retrieved 07 19, 2017 from e-estonia: https://e-estonia.com;

3. crowdfundinghub. (n.d.). CrowdfundingHub. Retrieved 07 19, 2017 from CrowdfundingHub: http://www.crowdfundinghub.eu/current-state-of-crowdfunding-in-estonia/;

4. Estonia, Foundation Archimedes Youth Agency in. (n.d.). mitteformaalne. Retrieved 07 19, 2017 from mitteformaalne: http://mitteformaalne.ee

5. EEA AND NORWAY GRANTS. (2014, 11 06). http://eeagrants.org/. Retrieved 03 25, 2017, from http://eeagrants.org/:http://eeagrants.org/News/2014/Social-entrepreneurship-helping-young-people-into-work

6. Estonia, M. o. (2010, 06 17). Republic of Estonia, Ministry of Educacion and Research. Retrieved 03 25, 2017, from https://www.hm.ee/en/activities/youth/youth-work;

7. Kirch, M. (2004, 7 7). Riigikogu. Retrieved 03 25, 2017, from Riigikogu: https://www.riigikogu.ee/msi_arhiiv/ ch_research.html#DESI;

8. Ministry of Educacion and Reseach of Republic of Estonia. (n.d.). hm.ee. Retrieved 07 19, 2017 from hm.ee: https://www.hm.ee/en/activities/youth/financing-youth-work;

9. Network, E. S. (2012, 04 11). SEV. (SEV, Editor) Retrieved 03 25, 2017, from SEV: http://sev.ee/en/;

10. Parliament), R. (. (1998, 05 01). Riigikogu (Estonian Parliament). Retrieved 03 25, 2017, from Riigikogu: https://www.riigiteataja.ee/en/eli/ee/510042014003/consolide/current;

11. Parliament, E. (2010, 06 17). Riigikogu. Retrieved 03 25, 2017, from https://www.riigiteataja.ee/en/eli/520122013004/consolide;

12. Parliament, E. (1993, 06 02). Riigikogu. Retrieved 03 25, 2017, from Riigikogu: https://www.riigiteataja.ee/en/eli/509012014003/consolide;

13. Services, I. C. (2014). A map of social enterprises and their eco-systems in Europe. London : ICF Consulting Services;

14. StatCounter GlobalStats. (n.d.). StatCounter GlobalStats. From http://gs.statcounter.com/social-media-stats/all/estonia;

15. Taru, M. (2010). Youth Work in Tallinn: the Positive Impact on Young People. Studies of Transition States and Societies, STSS , 2 (2)

16. Urve Venesaar, E. K. (2006, 2). Tallinn University of Technology. Retrieved 03 25, 2017, from Tallinn University of Technology: https://www.researchgate.net/publication/24137730_Students’_Attitudes_and_Intentions_ toward_Entrepreneurship_at_Tallinn_University_of_Technology

17. Youth law (Jaunatnes likums, came into force 01.01.2009)

18. Youh policy implementing plan 2016-2020 (Jaunatnes politikas īstenošanas plāns 2016.-2020.gadam)

19. Youth policy development plan for municipalities (Jaunatnes politikas attīstības plāns pašvaldībās)

http://www.eis.ktu.lt/index.php/EIS/article/view/12808

https://e-estonia.com

http://www.crowdfundinghub.eu/current-state-of-crowdfunding-in-estonia/

http://mitteformaalne.ee

http://eeagrants.org/News/2014/Social-entrepreneurship-helping-young-people-into-work

https://www.hm.ee/en/activities/youth/youth-work

https://www.riigikogu.ee/msi_arhiiv/ch_research.html#DESI

https://www.riigikogu.ee/msi_arhiiv/ch_research.html#DESI

https://www.hm.ee/en/activities/youth/financing-youth-work

http://sev.ee/en/

https://www.riigiteataja.ee/en/eli/ee/510042014003/consolide/current

https://www.riigiteataja.ee/en/eli/520122013004/consolide

https://www.riigiteataja.ee/en/eli/509012014003/consolide

http://gs.statcounter.com/social-media-stats/all/estonia

https://www.researchgate.net/publication/24137730_Students’_Attitudes_and_Intentions_toward_Entrep

https://www.researchgate.net/publication/24137730_Students’_Attitudes_and_Intentions_toward_Entrep

Documents

KAIP SUKURTI PALANKIĄ APLINKĄ SOCIALINIAM VERSLO …socialinnovation.lv/wp-content/uploads/2017/09/makets-2017-LT.pdf · Socialinis verslas visgi yra naujovė - sukurta prieš 5-6