KAIRĖ – DEŠINĖ KAIRĖ – DEŠINĖ RANKA: UGDYMO(SI) RANKA: UGDYMO(SI)

SUNKUMAI IR JŲ SUNKUMAI IR JŲ ĮVEIKIMASĮVEIKIMAS

LORA VALAINIENĖLORA VALAINIENĖ

FUNKCINĖS ASIMETRIJOS FUNKCINĖS ASIMETRIJOS FORMAVIMOSI YPATUMAIFORMAVIMOSI YPATUMAI

• Funkcinė asimetrija – tai vieno Funkcinė asimetrija – tai vieno galvos smegenų pusrutulio galvos smegenų pusrutulio dominavimas.dominavimas.

• Lateralizacija – tai procesas, Lateralizacija – tai procesas, pasiskirstant psichines funkcijas pasiskirstant psichines funkcijas tarp dešiniojo ir kairiojo pusrutulių.tarp dešiniojo ir kairiojo pusrutulių.

MOTORINĖ, SENSORINĖ MOTORINĖ, SENSORINĖ IR PSICHINĖ FUNKCINĖ IR PSICHINĖ FUNKCINĖ

ASIMETRIJA. JŲ ASIMETRIJA. JŲ SĄVEIKA.SĄVEIKA.

MOTORINĖ ASIMETRIJAMOTORINĖ ASIMETRIJA

RANKOSRANKOS– Literatūroje dėl patogumo naudojami trys Literatūroje dėl patogumo naudojami trys

terminai: dešiniarankis, kairiarankis, terminai: dešiniarankis, kairiarankis, ambidekstras. Tarp išvardintų variantų ambidekstras. Tarp išvardintų variantų egzistuoja daug tarpinių. Tačiau svarbiausia, egzistuoja daug tarpinių. Tačiau svarbiausia, kad rankų nelygybė tėra visų žmogaus kad rankų nelygybė tėra visų žmogaus asimetrijų pradžia. Su rankų asimetrija asimetrijų pradžia. Su rankų asimetrija susijusios ne tik motorinės, bet ir sensorinės susijusios ne tik motorinės, bet ir sensorinės bei psichinės asimetrijos.bei psichinės asimetrijos.

– Įdomu tai, kad dažnai nesutampa savęs Įdomu tai, kad dažnai nesutampa savęs vertinimo ir objektyvių tyrimo duomenų vertinimo ir objektyvių tyrimo duomenų išvados. Atlikdamas testus-veiksmus kaip išvados. Atlikdamas testus-veiksmus kaip kairiarankis, tiriamasis mano esąs kairiarankis, tiriamasis mano esąs dešiniarankis.dešiniarankis.

KOJOSKOJOS

• Duomenų apie kojų asimetriją žymiai Duomenų apie kojų asimetriją žymiai mažiau nei apie rankų. Nustatant mažiau nei apie rankų. Nustatant kojų asimetriją, taip pat svarbu kojų asimetriją, taip pat svarbu tiriamojo savęs vertinimas (kurią tiriamojo savęs vertinimas (kurią koją tiriamasis laiko vyraujančia). koją tiriamasis laiko vyraujančia). Naudojami specialiai sukurti Naudojami specialiai sukurti klausimynai, „kojiškumo“ nustatymo klausimynai, „kojiškumo“ nustatymo testai, tačiau jų žymiai mažiau, nei testai, tačiau jų žymiai mažiau, nei padedančių nustatyti „rankiškumą“.padedančių nustatyti „rankiškumą“.

KŪNAS IR VEIDASKŪNAS IR VEIDAS

• Veido kairės ir dešinės pusės Veido kairės ir dešinės pusės asimetriškumą Šafranovskij (1968), asimetriškumą Šafranovskij (1968), rekomenduoja išsiaiškinti, tiriant abiejų rekomenduoja išsiaiškinti, tiriant abiejų veido pusių galimybes išreiškiant veido pusių galimybes išreiškiant emocijas. Suklijavus veido pusių emocijas. Suklijavus veido pusių nuotraukas su jų veidrodiniais nuotraukas su jų veidrodiniais atvaizdais, galime matyti du visiškai atvaizdais, galime matyti du visiškai skirtingus veidus. „...net sunku patikėti, skirtingus veidus. „...net sunku patikėti, kad jos vaizduoja vieną ir tą patį kad jos vaizduoja vieną ir tą patį žmogų“ (I.Šafranovskij,1968). žmogų“ (I.Šafranovskij,1968).

SENSORINĖ SENSORINĖ ASIMETRIJAASIMETRIJA

• Sensorinė asimetrija suprantama kaip funkcinės Sensorinė asimetrija suprantama kaip funkcinės porinių jutimo organų nelygybės ir skirtingų porinių jutimo organų nelygybės ir skirtingų jautrumo rūšių kairėje ir dešinėje kūno pusėse jautrumo rūšių kairėje ir dešinėje kūno pusėse požymių visuma. Šiai asimetrijai priskiriamos požymių visuma. Šiai asimetrijai priskiriamos įvairios regos, klausos, taktilikos, uoslės ir kitos įvairios regos, klausos, taktilikos, uoslės ir kitos funkcinės asimetrijos formos. funkcinės asimetrijos formos.

• Klausa ir rega nuo kitų sensorinių sferų skiriasi Klausa ir rega nuo kitų sensorinių sferų skiriasi tuo, kad dalyvauja kalbos formavimo procese. Jų tuo, kad dalyvauja kalbos formavimo procese. Jų analizatoriai suvokia žodinius ir raštinius kalbos analizatoriai suvokia žodinius ir raštinius kalbos signalus, tačiau taip pat suvokia ir nekalbinius signalus, tačiau taip pat suvokia ir nekalbinius aplinkos girdimuosius ir regimuosius vaizdinius.aplinkos girdimuosius ir regimuosius vaizdinius.

REGAREGA

• Kiekvienos akies regimieji įspūdžiai nėra Kiekvienos akies regimieji įspūdžiai nėra vienodo intensyvumo. Vyrauja vienos vienodo intensyvumo. Vyrauja vienos kurios nors akies (dažniau dešinės) kurios nors akies (dažniau dešinės) imlumas.imlumas.

• Vyraujanti akis pirmoji nukreipiama į Vyraujanti akis pirmoji nukreipiama į objektą, tuomet kita akis užbaigia bendrą objektą, tuomet kita akis užbaigia bendrą vaizdo koncentravimą, nukreipdama vaizdo koncentravimą, nukreipdama regėjimo ašį į vedančiosios akies fiksacijos regėjimo ašį į vedančiosios akies fiksacijos tašką. Dominuojančios akies vaizdas būna tašką. Dominuojančios akies vaizdas būna pranašesnis už antrosios akies vaizdą. pranašesnis už antrosios akies vaizdą. Objekto fiksavimo metu vyraujanti akis Objekto fiksavimo metu vyraujanti akis “vadovauja“ kitos akies nukreipimui.“vadovauja“ kitos akies nukreipimui.

Atliekant įvairius tyrimus, abiejose Atliekant įvairius tyrimus, abiejose regimojo lauko pusėse vaikams su dešinės regimojo lauko pusėse vaikams su dešinės pusės ir kairės pusės akių asimetrija, pusės ir kairės pusės akių asimetrija, nustatyta, kad tik 12% vaikų su dešinės pusės nustatyta, kad tik 12% vaikų su dešinės pusės asimetrija turėjo raidžių ir žodžių atpažinimo asimetrija turėjo raidžių ir žodžių atpažinimo sunkumų, tuo tarpu su kairės pusės asimetrija sunkumų, tuo tarpu su kairės pusės asimetrija grupėje tokius sunkumus patyrė 57%vaikų grupėje tokius sunkumus patyrė 57%vaikų ( Lefevre, Starck, Lambert, 1977).( Lefevre, Starck, Lambert, 1977).

Asimetriškiausi yra kalbinių (verbalinių - Asimetriškiausi yra kalbinių (verbalinių - raidžių, žodžių, skaitmenų) bei ne kalbinių (ne raidžių, žodžių, skaitmenų) bei ne kalbinių (ne verbalinių - spalvų, veidų, jų emocinių verbalinių - spalvų, veidų, jų emocinių išraiškų) stimulų atpažinimo procesai: pirmieji išraiškų) stimulų atpažinimo procesai: pirmieji geriau suvokiami pateikus juos dešiniajame, o geriau suvokiami pateikus juos dešiniajame, o antrieji - kairiajame regėjimo lauke.antrieji - kairiajame regėjimo lauke.

KLAUSAKLAUSA• Nevienodai garsą priima kairė ir dešinė ausis. Nevienodai garsą priima kairė ir dešinė ausis.

Pagal šį požymį klausos simetrija retesnė už Pagal šį požymį klausos simetrija retesnė už asimetriją. Suvokiant garsą, sklindantį erdvėje, asimetriją. Suvokiant garsą, sklindantį erdvėje, vyrauja dešinės pusės asimetrija (Ananjev, 1961). vyrauja dešinės pusės asimetrija (Ananjev, 1961). Binarinės klausos atveju vienai klaidai, kai garsas Binarinės klausos atveju vienai klaidai, kai garsas dešinėje, tenka keturios- kai garsas kairėje. 14% dešinėje, tenka keturios- kai garsas kairėje. 14% tiriamųjų geriau lokalizuoja garsus kairėje tiriamųjų geriau lokalizuoja garsus kairėje (kairės pusės asimetrija), 57% - dešinėje (dešinės (kairės pusės asimetrija), 57% - dešinėje (dešinės pusės asimetrija) , 29% pripažinta simetrija.pusės asimetrija) , 29% pripažinta simetrija.

• Monourinio suvokimo atveju lokalizavimo Monourinio suvokimo atveju lokalizavimo tikslumas taip pat priklauso nuo garso krypties: tikslumas taip pat priklauso nuo garso krypties: 53% tiriamųjų geriau lokalizuoja garsą dešinėje ir 53% tiriamųjų geriau lokalizuoja garsą dešinėje ir tik 14%- kairėje.tik 14%- kairėje.

LYTĖJIMASLYTĖJIMAS

• Lytėjimas kaip ir akis teikia Lytėjimas kaip ir akis teikia informaciją apie erdvinę objekto informaciją apie erdvinę objekto formą.formą.

• Dešiniarankių jautresnė kairės rankos Dešiniarankių jautresnė kairės rankos oda.oda.

• Dešinės rankos lytėjime dominuoja Dešinės rankos lytėjime dominuoja kinestezinis, o kairės – taktilinis kinestezinis, o kairės – taktilinis jautrumas.jautrumas.

• Skausminis jautrumas didesnis Skausminis jautrumas didesnis nevedančiai rankai ( Luneva, 1976). nevedančiai rankai ( Luneva, 1976).

UOSLĖ IR SKONISUOSLĖ IR SKONIS

• Žmogaus uoslė – viena iš erdvinės Žmogaus uoslė – viena iš erdvinės orientacijos aplinkoje priemonių. orientacijos aplinkoje priemonių. Erdvinė kvapo lokalizacija priklauso Erdvinė kvapo lokalizacija priklauso nuo nervinių procesų sąveikos nuo nervinių procesų sąveikos abiejuose pusrutuliuose.abiejuose pusrutuliuose.

• Nedaug yra dešinės ir kairės Nedaug yra dešinės ir kairės liežuvio pusių receptorių asimetrijos liežuvio pusių receptorių asimetrijos aprašymų. Kiekviena liežuvio pusė aprašymų. Kiekviena liežuvio pusė įnervuota atskirai.įnervuota atskirai.

KŪNO SCHEMAKŪNO SCHEMA

• Kūno schema (t.y. visa, kas kūno Kūno schema (t.y. visa, kas kūno „išgyventa“) įgaunama daugiausia 12 „išgyventa“) įgaunama daugiausia 12 metais ir nėra statiška struktūra, o metais ir nėra statiška struktūra, o pastoviai besiformuojanti. pastoviai besiformuojanti.

• Susikūrus šiai sistemai, keičiasi visas Susikūrus šiai sistemai, keičiasi visas vaiko elgesys:vaiko elgesys:– staiga stiprėja funkcinė dešinės ir kairės rankų staiga stiprėja funkcinė dešinės ir kairės rankų

nelygybė, nelygybė, – greičiau vystosi dalykinė jų veikla, greičiau vystosi dalykinė jų veikla, – formuojasi tipiška žmogui vizualinė – motorinė formuojasi tipiška žmogui vizualinė – motorinė

koordinacija,koordinacija,– regėjimo procesai plečiasi tiek regėjimo regėjimo procesai plečiasi tiek regėjimo

laukuose, tiek erdvine kryptimi. laukuose, tiek erdvine kryptimi.

PSICHINĖ ASIMETRIJAPSICHINĖ ASIMETRIJA

• Psichinė asimetrija – išskiriama, kaip Psichinė asimetrija – išskiriama, kaip svarbiausia žmogaus asimetrija – tai svarbiausia žmogaus asimetrija – tai aukščiausias funkcinės žmogaus asimetrijos aukščiausias funkcinės žmogaus asimetrijos pasiekimas. Būtent psichinės veiklos pasiekimas. Būtent psichinės veiklos formavime smegenų pusrutulių funkcijų formavime smegenų pusrutulių funkcijų asimetrizacija pasiekia ribą. Tai pasireiškia asimetrizacija pasiekia ribą. Tai pasireiškia tuo, kad galvos smegenų pusrutuliai tuo, kad galvos smegenų pusrutuliai „atsako“ už psichinius procesus, kurie „atsako“ už psichinius procesus, kurie skirtingai organizuojami erdvėje ir laike. skirtingai organizuojami erdvėje ir laike.

• Vaikų alalikų rankų jėgoje nėra asimetrijos Vaikų alalikų rankų jėgoje nėra asimetrijos ( Iljin, 1961 ). ( Iljin, 1961 ).

Kai kuriuos literatūroje publikuojamus Kai kuriuos literatūroje publikuojamus duomenis, galima interpretuoti kaip duomenis, galima interpretuoti kaip liudijimą apie motorinės ir sensorinės liudijimą apie motorinės ir sensorinės asimetrijos įtakojimą psichinės asimetrijos įtakojimą psichinės žmogaus būsenos kitimui. Psichinės žmogaus būsenos kitimui. Psichinės asimetrijos supratimui ypač svarbu asimetrijos supratimui ypač svarbu visapusiškai išanalizuoti kalbą. Būtent visapusiškai išanalizuoti kalbą. Būtent jos atsiradimas kokybiškai pakeitė jos atsiradimas kokybiškai pakeitė psichiką, suteikdama žmogui psichiką, suteikdama žmogui abstraktaus pasaulio pažinimo abstraktaus pasaulio pažinimo gebėjimus. gebėjimus.

KAIRIARANKYSTĖ - KAIP KAIRIARANKYSTĖ - KAIP SAVARANKIŠKA SAVARANKIŠKA

PROBLEMAPROBLEMA• Kairiarankė žmonijos mažuma beveik nėra Kairiarankė žmonijos mažuma beveik nėra

ištirta. ištirta. • Visuomenių požiūryje į kairiarankius Visuomenių požiūryje į kairiarankius

dažnai išryškėdavo menkinantis atspalvis. dažnai išryškėdavo menkinantis atspalvis. • Kairiarankis priverstas prisitaikyti prie Kairiarankis priverstas prisitaikyti prie

gyvenimo, kuris patogus tik gyvenimo, kuris patogus tik dešiniarankiams. Štai kodėl dešiniarankiams. Štai kodėl kairiarankiškumas laikytas „rimtu kairiarankiškumas laikytas „rimtu trūkumu gyvenimui visuomenėje“. trūkumu gyvenimui visuomenėje“.

• Analizuojant daugelio autorių nuomones, Analizuojant daugelio autorių nuomones, patvirtinama tai, kad vaikus būtina lavinti patvirtinama tai, kad vaikus būtina lavinti pagal jų prigimtinius polinkius. pagal jų prigimtinius polinkius.

Gyvenimo ir darbo Gyvenimo ir darbo sureguliavimas, pagrįstas sureguliavimas, pagrįstas

ne tik funkcinės daugumos, ne tik funkcinės daugumos, bet ir mažumos žmonių bet ir mažumos žmonių organizacijos žinojimu, organizacijos žinojimu, atitinkantis natūralius atitinkantis natūralius

biologinius visų visuomenės biologinius visų visuomenės narių polinkius, skatintų narių polinkius, skatintų

kiekvienos asmenybės kiekvienos asmenybės harmoningą vystymąsi.harmoningą vystymąsi.

Nepakankamai diferencijuota Nepakankamai diferencijuota funkcinė asimetrija ir kalbos funkcinė asimetrija ir kalbos raida bei emocijų ir elgesio raida bei emocijų ir elgesio

problemos.problemos.• Dėl pažinimo procesų neišlavėjimo, Dėl pažinimo procesų neišlavėjimo,

kuriuos sąlygoja nepakankamai kuriuos sąlygoja nepakankamai diferencijuota funkcinė asimetrija, diferencijuota funkcinė asimetrija, galimi šie vaikų kalbos bei galimi šie vaikų kalbos bei komunikacijos sutrikimai: komunikacijos sutrikimai: – mikčiojimas; mikčiojimas; – kalbos raidos sutrikimai; kalbos raidos sutrikimai; – fonologiniai sutrikimai; fonologiniai sutrikimai; – sulėtėjusi kalbos raida; sulėtėjusi kalbos raida; – skaitymo ir rašymo procesų skaitymo ir rašymo procesų

įsisavinimo sunkumai. įsisavinimo sunkumai.

ERDVINĖS SĄVOKOS ERDVINĖS SĄVOKOS

• Tyrime dalyvavo 50 ugdytinių, 6,6 – Tyrime dalyvavo 50 ugdytinių, 6,6 – 7,6 metų amžiaus7,6 metų amžiaus

0

10

20

30

40

50

60

70

80

80% 60% 54% 64%

VIDURYJE

VIRŠUJE

APAČIOJE DEŠINĖJE

APAČIOJE KAIRĖJE

ERDVINIŲ ERDVINIŲ VAIZDINIŲ VAIZDINIŲ SUVOKIMASSUVOKIMAS

0

10

20

30

40

50

60

70

80

73% 8% 19%

SUVOKIA

SUVOKIA SUSUAUGUSIOJO PAGALBA

NESUVOKIA

• Tyrime dalyvavo 50 ugdytinių, Tyrime dalyvavo 50 ugdytinių, 6,6 – 7,6 metų amžiaus6,6 – 7,6 metų amžiaus

DEŠINĖS IR KAIRĖS DEŠINĖS IR KAIRĖS RANKOS RANKOS

SKYRIMASSKYRIMAS

0

5

10

15

20

25

30

35

40

32% 28% 40%

SKIRIA

SKIRIA SU NEŽYMIAPAGALBA

NESKIRIA

Tyrime dalyvavo 50 ugdytinių, 6,6 – 7,6 metų amžiausTyrime dalyvavo 50 ugdytinių, 6,6 – 7,6 metų amžiaus

GEBĖJIMAS GARSUS IR RAIDESGEBĖJIMAS GARSUS IR RAIDES JUNGTI Į SKIEMENISJUNGTI Į SKIEMENIS

26%39%

35%

JUNGIA

JUNGIA SUSUAUGUSIOJO PAGALBA

NEJUNGIA

AUDIOVIZUALINIAUDIOVIZUALINIAI AI

MOTORINIAI MOTORINIAI RYŠIAIRYŠIAI

15%

20%

65%

GERAI

SU PAGALBA

NEATLIEKA

• Apie vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, Apie vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, lateralizacijos ir audiovizualinių ryšių ypatumus, lateralizacijos ir audiovizualinių ryšių ypatumus, jų tarpusavio ryšį, rašo logopedė D. jų tarpusavio ryšį, rašo logopedė D. Kavaliauskienė (1997). Autorė atliko tyrimus ir Kavaliauskienė (1997). Autorė atliko tyrimus ir nustatė, kad vaikų su normalia kalbos raida nustatė, kad vaikų su normalia kalbos raida audiovizualiniai ryšiai yra brandesni nei to audiovizualiniai ryšiai yra brandesni nei to paties amžiaus (6-erių metų) vaikų su sutrikusia paties amžiaus (6-erių metų) vaikų su sutrikusia kalbos raida. Žemas audiovizualinių ryšių kalbos raida. Žemas audiovizualinių ryšių brandumo lygis nustatytas 21% vaikų su brandumo lygis nustatytas 21% vaikų su normalia ir 58% vaikų su sutrikusia kalbos raida. normalia ir 58% vaikų su sutrikusia kalbos raida.

• Kuo sunkesnis kalbos sutrikimas, tuo žemesnis Kuo sunkesnis kalbos sutrikimas, tuo žemesnis audiovizualinių ryšių brandumas. Ištyrusi vaikų audiovizualinių ryšių brandumas. Ištyrusi vaikų lateralizaciją, autorė nustatė, kad mišrios ir lateralizaciją, autorė nustatė, kad mišrios ir kairiosios lateralizacijos atvejų tarp vaikų, kairiosios lateralizacijos atvejų tarp vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, yra beveik pusė turinčių kalbos sutrikimų, yra beveik pusė (46%). Tarp jų vaikai, kurių lateralizacija (46%). Tarp jų vaikai, kurių lateralizacija nesusiformavusi, sudaro 30%.nesusiformavusi, sudaro 30%.

Vaikų, kuriems nepakankamai Vaikų, kuriems nepakankamai išlavėjusi kalba, foneminiai bei išlavėjusi kalba, foneminiai bei

vizualiniai procesai; vizualiniai procesai; audiovizualiniai motoriniai ryšiai, audiovizualiniai motoriniai ryšiai,

pagrindinės ugdymo gairės:pagrindinės ugdymo gairės:• Skatinti stebėti ir pažinti aplinkinį pasaulį Skatinti stebėti ir pažinti aplinkinį pasaulį

visais penkiais pojūčiais vienu metu: įsižiūrėti, visais penkiais pojūčiais vienu metu: įsižiūrėti, išgirsti, ragauti, uostyti, pajusti kūnu ir patirtus išgirsti, ragauti, uostyti, pajusti kūnu ir patirtus įspūdžius bei pojūčius pagal gebėjimus išreikšti įspūdžius bei pojūčius pagal gebėjimus išreikšti kalba ( pasakojimas iš vaikų asmeninės kalba ( pasakojimas iš vaikų asmeninės patirties).patirties).

• Sudaryti tinkamas sąlygas kryptingam vaiko Sudaryti tinkamas sąlygas kryptingam vaiko ugdymui, t.y. kad vaikas vienu metu, girdėtų, ugdymui, t.y. kad vaikas vienu metu, girdėtų, liestų, uostytų, ragautų..., o patirtus įspūdžius liestų, uostytų, ragautų..., o patirtus įspūdžius bei pojūčius pagal gebėjimus – kalba reikštų; bei pojūčius pagal gebėjimus – kalba reikštų; taip bus lavinami tarpsensoriniai ryšiai.taip bus lavinami tarpsensoriniai ryšiai.

• Skatinti kuo daugiau pamatyti, sužinoti vaizdų Skatinti kuo daugiau pamatyti, sužinoti vaizdų pavidalu ir atskirai – žodine forma.pavidalu ir atskirai – žodine forma.

• Vaiką pagirti, paskatinti, pasidžiaugti bent Vaiką pagirti, paskatinti, pasidžiaugti bent minimaliais jo pasiekimais. minimaliais jo pasiekimais.

• Naudoti multisensorinį būdą (suvokiant Naudoti multisensorinį būdą (suvokiant visais pojūčiais ). Jis pats tinkamiausias, visais pojūčiais ). Jis pats tinkamiausias, ugdant vaikus, kuriems pagal amžių ugdant vaikus, kuriems pagal amžių nepakankamai išlavėję vizualiniai procesai ( nepakankamai išlavėję vizualiniai procesai ( suvokimas rega ) ir nesusiformavę suvokimas rega ) ir nesusiformavę audiovizualiniai motoriniai ryšiai. Vaikas audiovizualiniai motoriniai ryšiai. Vaikas vienu metu turėtų matyti (suvokimas rega), vienu metu turėtų matyti (suvokimas rega), girdėti suaugusiojo žodinę instrukciją girdėti suaugusiojo žodinę instrukciją ( suvokimas klausa ), liesti, pats atlikti ( suvokimas klausa ), liesti, pats atlikti veiksmą (suvokimas per judesį ), veiksmą (suvokimas per judesį ), savarankiškai pagal gebėjimus verbalizuoti savarankiškai pagal gebėjimus verbalizuoti ir girdėti savo kalbą.ir girdėti savo kalbą.

• Žinoti, kad įvairi vaizdinė medžiaga Žinoti, kad įvairi vaizdinė medžiaga ( paveikslėliai, nuotraukos, schemos, ( paveikslėliai, nuotraukos, schemos, iliustracijos ir kt.) yra tik papildoma iliustracijos ir kt.) yra tik papildoma priemonė pasauliui pažinti.priemonė pasauliui pažinti.

• Vaizdiniu būdu įsisavinamą medžiagą Vaizdiniu būdu įsisavinamą medžiagą pateikti kiek įmanoma supaprastintai.pateikti kiek įmanoma supaprastintai.

• Naudoti trijų matmenų ( erdvines) Naudoti trijų matmenų ( erdvines) raides, skaitmenis, geometrines formas raides, skaitmenis, geometrines formas ir kitus simbolius, kurie turėtų būti ir kitus simbolius, kurie turėtų būti ganėtinai dideli, spalvingi, šiurkštūs.ganėtinai dideli, spalvingi, šiurkštūs.

• Dėlioti bei piešti daiktus ir simbolius Dėlioti bei piešti daiktus ir simbolius įvairiose plokštumose ( ant lentos, įvairiose plokštumose ( ant lentos, sienų, grindų, langų, stalo, popieriaus sienų, grindų, langų, stalo, popieriaus lapo...).lapo...).

• Užduotis atlikti nuosekliai, neskubant, Užduotis atlikti nuosekliai, neskubant, žaidžiant kartu su vaikais. Nuolat žaidžiant kartu su vaikais. Nuolat skatinti jų emocijas, patyrimus bei skatinti jų emocijas, patyrimus bei išgyvenimus pažįstant pasaulį.išgyvenimus pažįstant pasaulį.

LATERALIZACIJOS, LATERALIZACIJOS, INTELEKTINIŲ GEBĖJIMŲ INTELEKTINIŲ GEBĖJIMŲ IR SPECIFINIŲ PAŽINIMO IR SPECIFINIŲ PAŽINIMO

SUTRIKIMŲ SĄVEIKASUTRIKIMŲ SĄVEIKA• Specifiniai pažinimo sutrikimai – tai Specifiniai pažinimo sutrikimai – tai

nepakankamas atskirų pažintinių funkcijų nepakankamas atskirų pažintinių funkcijų išsivystymas dėl minimalių smegenų išsivystymas dėl minimalių smegenų disfunkcijų.disfunkcijų.

• Šio darbo tikslas įrodyti, kad funkcinės Šio darbo tikslas įrodyti, kad funkcinės asimetrijos formavimosi sudėtingas procesas, asimetrijos formavimosi sudėtingas procesas, daro didelę įtaką pažinimo funkcijoms, o nuo daro didelę įtaką pažinimo funkcijoms, o nuo intelektinių gebėjimų priklauso sutrikimų intelektinių gebėjimų priklauso sutrikimų lygis bei jų įveikimo galimybės ( t.y. šie lygis bei jų įveikimo galimybės ( t.y. šie procesai vienas kitą sąlygoja ). procesai vienas kitą sąlygoja ).

SPECIFINIAI PAŽINIMO SPECIFINIAI PAŽINIMO SUTRIKIMAISUTRIKIMAI

87%

13% Kompleksiniaisutrikimai (suvienu vyraujančiusutrikimu)

Sutrikimai bekompleksų

SPECIFINIAI PAŽINIMO SPECIFINIAI PAŽINIMO SUTRIKIMAISUTRIKIMAI KOMPLEKSINIAI KOMPLEKSINIAI

– – SU VIENU VYRAUJANČIU SU VIENU VYRAUJANČIU SUTRIKIMUSUTRIKIMU

29%

27%

27%17%

GIRDIMOJOSUVOKIMO IRLINGVISTINIAI

REGIMOJOSUVOKIMO

SKIRTINGOMODALUMOKOORDINACIJŲSUVOKIMO

ATMINTIES

Kompleksiniai specifiniai pažinimo sutrikimai ir asmenybės ypatumai

79%

21%Mokiniai suelgesio ir emocijųproblemomis

Elgesio ir emocijųproblemų nėra

Mokiniai su specifiniais pažinimo sutrikimais

87%

13%Įvairūskompleksiniaispecifinių pažinimosutrikimų deriniai

Specifiniaipažinimosutrikimai bekompleksų

SPECIFISPECIFINĖS MOKYMOSI NĖS MOKYMOSI NEGALĖS IR JŲ ĮVEIKIMASNEGALĖS IR JŲ ĮVEIKIMAS

• Mokiniai nesugeba išmokti skaityti, rašyti ar Mokiniai nesugeba išmokti skaityti, rašyti ar skaičiuoti taip sparčiai, kaip išmoksta jų skaičiuoti taip sparčiai, kaip išmoksta jų bendraamžiai. Būtina taikyti specialius ugdymo bendraamžiai. Būtina taikyti specialius ugdymo metodus bei parinkti tikslingą individualų metodus bei parinkti tikslingą individualų pateikiamos medžiagos įsisavinimo tempą. pateikiamos medžiagos įsisavinimo tempą.

• Specifiniai pažinimo sutrikimai „neatsirado“ – jie Specifiniai pažinimo sutrikimai „neatsirado“ – jie buvo sėkmingai logopedų koreguojami buvo sėkmingai logopedų koreguojami dešimtmečius, nors neturėjo šio pavadinimo. Ir dešimtmečius, nors neturėjo šio pavadinimo. Ir dar kartą norisi priminti, kad terminas „specifiniai dar kartą norisi priminti, kad terminas „specifiniai pažinimo sutrikimai“ sąlyginai sutartinis. pažinimo sutrikimai“ sąlyginai sutartinis. Mokslinėje literatūroje aptinkama įvairių sąvokų ir Mokslinėje literatūroje aptinkama įvairių sąvokų ir apibrėžimų, aptariančių vaiko raidos disfunkciją, apibrėžimų, aptariančių vaiko raidos disfunkciją, kuri lemia mokymosi sutrikimus. Atlikti įvairūs kuri lemia mokymosi sutrikimus. Atlikti įvairūs tyrimai bei ilgametė praktinio darbo patirtis tyrimai bei ilgametė praktinio darbo patirtis leidžia teigti, kad funkcinės asimetrijos leidžia teigti, kad funkcinės asimetrijos formavimosi ypatumai ir intelektiniai gebėjimai formavimosi ypatumai ir intelektiniai gebėjimai yra priklausomi vienas nuo kito. yra priklausomi vienas nuo kito.

Kairiarankių mokymas Kairiarankių mokymas rašytirašyti

• Svarbiausi yra šie faktoriai: Svarbiausi yra šie faktoriai: – Popieriaus, kuriame rašoma, Popieriaus, kuriame rašoma,

padėtis.padėtis.– Rankos ir riešo padėtis.Rankos ir riešo padėtis.– Rašymo priemonės laikymas.Rašymo priemonės laikymas.