PANEVĖŽIO LOPŠELIS-DARŽELIS „DRAUGYSTĖ“

IKIMOKYKLINIO UGDYMO(SI) PROGRAMA

„ŽINGSNELIS PO ŽINGSNELIO“

PANEVĖŽYS

2013

DARBO GRUPĖ

1. Daiva Margelienė – lopšelio-darželio „Ramunė“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui;2. Vaiva Gasparavičienė – lopšelio-darželio „Ramunė“ priešmokyklinio ugdymo pedagogė;3. Genė Žukauskienė –– lopšelio-darželio „Ramunė“ auklėtoja;4. Eglė Adomaitienė – lopšelio-darželio „Ramunė“ auklėtoja;5. Loreta Asačiovienė – lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ l. e. direktoriaus pavaduotojos ugdymui pareigas;6. Eglė Mačinskienė – lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ logopedė;7. Rimutė Nagelienė – lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ auklėtoja;8. Ramunė Juknienė – lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ auklėtoja.

2

TURINYS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 4

II. UGDYMO TURINIO SUDARYMO PRINCIPAI 9

III. TIKSLAS. UŽDAVINIAI 10

IV. UGDYMO TURINYS, METODAI IR PRIEMONĖS 11Ugdymo turinys pagal ugdomąją aplinką 12Ugdymo turinys pagal projektus 44

V. UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS 89

VI. NAUDOTI ŠALTINIAI IR LITERATŪRA 104

3

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Lopšelis-darželis „Draugystė“. Teisinė forma - savivaldybės biudžetinė įstaiga. Tipas – ikimokyklinio ugdymo mokykla. Steigėjas Panevėžio miesto savivaldybė. Adresas: Panevėžys, Žemaičių g. 23, LT-36001; Žemaičių g. 18, LT-36130.

1.1 Mokytojų kvalifikacija

„Draugystė“ įsteigtas 2013 m. rugsėjo 1 d.. Įstaigoje iš viso dirba 87 darbuotojai, iš jų 41 pedagogas: 26 ikimokyklinio ugdymo mokytojai, 5 priešmokyklinio ugdymo pedagogai, 6 logopedai, 1 specialusis pedagogas, 2 meninio ugdymo pedagogai. Aukštąjį išsilavinimą turi 26 mokytojai, aukštesnįjį – 15 mokytojų. 37 mokytojai yra atestuoti: 2 – auklėtojo, 1- logopedo, 27 – vyresniojo auklėtojo bei 7 - metodininko kvalifikacines kategorijas. Neatestuoti 4 mokytojai.

Ikimokyklinės mokyklos mokytojai nuolat kelia kvalifikaciją kursuose, seminaruose, metodiniuose renginiuose. Aktyviai dalyvauja miesto, šalies renginiuose. Rengia ir vykdo įvairius su ugdymu susijusius projektus. Yra parengę metodinių mokymo priemonių rekomendacijų. „Draugystės“ bendruomenė yra atvira naujovėms, domisi naujausia pedagogine – ugdomąja literatūra ir įgyvendina priimtinausias naujoves. Įstaigoje vyrauja pozityvus požiūris į dorovines vertybes.

Įstaigoje dirba atsakingi, kūrybiški, iniciatyvūs pedagogai. Ugdytojų komanda puikiai išmano vaiko raidos dėsningumus ir parenka veiklą kiekvienam vaikui, visai grupei. Pedagogai vadovaujasi požiūriu, kad ugdymas(is) – paties vaiko veikla, o ugdytojai vaikams sudaro tinkamas sąlygas, kada reikia – suteikia pagalbą. Visa bendruomenė siekia vieno tikslo, kad mokykloje vaikui būtų saugu, linksma, gera, kad jis patirtų kuo daugiau naujų įspūdžių ir teigiamų emocijų.

1.2 Regiono savitumas

Ikimokyklinio ugdymo mokykla „Draugystė“ yra pietrytinėje Panevėžio dalyje. Visai netoli miesto centras, tad darželio vaikai dažnai lankosi Laisvės aikštėje, Senvagėje. Ikimokyklinukai su savo ugdytojais visada aktyviai dalyvauja miesto šventėse, savivaldybės organizuojamuose renginiuose. Organizuojamos ekskursijos į miesto savivaldybę, kraštotyros muziejų, policijos komisariatą, priešgaisrinės apsaugos tarnybą. Taip pat rengiamos išvykos po Panevėžio rajoną - Ustronės knygnešių muziejų, Smilgių etnografinę sodybą, Burbiškių dvarą, Upytės linų muziejų, Kleboniškio muziejų, Stumbryną, gamtos mokyklą, ūkininkų sodybas.

Artimiausia „Draugystės“ aplinka mikrorajone, kurioje ugdomi ir ugdosi vaikai, yra ,,Skaistakalnio‘‘ pagrindinė mokykla, parduotuvės „Maxima“, „Vasaris“, paštas, šeimos klinika, vaistinė, biblioteka, ,,Žagienės“ upelis.

1.3 Įstaigos savitumas

„Draugystė“ – ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kurioje vaikų ugdymo grupės komplektuojamos iš vieno amžiaus vaikų (nuo 1 iki 7 m.) ir mišrios vaikų ugdymo grupės. Lopšelyje- darželyje „Draugystė“ veikia dvi grupės specialiųjų poreikių vaikams su kalbos ir kitais komunikaciniais sutrikimais. Specialusis ugdymas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011m. rugsėjo 30d. įsakymu Nr. V-1775 „Mokinio specialiųjų ugdimosi poreikiu (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdimosi skyrimo tvarkos aprašas“. Specialiojo ugdymo grupes lanko 3-6 metų amžiaus vaikai turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdimosi poreikių. Specialiojo ugdymo paskirtis – padėti specialiųjų poreikių vaikui ugdytis, mokytis pagal gebėjimus, įveikti socialinę atskirtį. Ugdymas organizuojamas įvertinus SUP, mokytojai pritaiko ugdymosi turinį, aplinką vaiko poreikiams. Specialiųjų poreikių vaikai, lankantys specialiojo ugdymo grupes, gauna savalaikę intensyvią specialistų pagalbą.

Įstaiga dirba pagal 2013 m. parengtą programą „Žingsnelis po žingsnelio“, „Ankstyvojo ugdymo vadovą“, ir „Bendrąją priešmokyklinio ugdymo(si) programą“. Lopšelis-darželis „Draugystė“ turi savo tradicijas – darželio gimtadienis, Advento vakarai, inkilėlių kėlimo šventė, Paukščių sugrįžimo diena, Sekminės, „Lik sveikas, darželi!“, „Rudenėlio šventė“ – Kleboniškių kaimo buities muziejuje, Ustronės J. Tumo-Vaižganto ir knygnešystės muziejuje, šeimos diena, sporto šventės su mikrorajono vaikais, tėveliais,

4

sveikatos savaitės. Rašomas įstaigos metraštis. Bendraujama ir bendradarbiaujama su ,,Skaistakalnio‘‘ pagrindine mokykla, teatru „Menas“, Panevėžio rajono savivaldybės centrine biblioteka, Gamtos mokykla ir kt.. Organizuojamos išvykos į „Saugaus eismo klasę“, netoli esantis Skaistakalnio parkas suteikia galimybę vaikams būti gyvoje gamtoje visais metų laikais.

Įstaigos bendruomenė aktyviai dalyvauja Panevėžio miesto bei respublikiniuose renginiuose, parodose, konkursuose.

Įstaigoje nuolat rūpinamasi darželio savitumu: siekiama, kad kiekviena grupė būtų įdomi savo aplinka, vykdomais projektais.

Ugdymas grindžiamas savo tautos kultūros vertybėmis. Tenkinami šeimų poreikiai. Jų pageidavimu veikia rytinė budinti grupė nuo 6.30 val. ir vakarinė iki 20.00 val. grupė, nes yra tėvų, dirbančių iki 19. 00 val. ar ilgiau. Galimas 4 valandų buvimas grupėje. Įstaigą lanko ir rajono vaikai. Lopšelį – darželį lanko rusakalbiai vaikai, broliai ir seserys, daugiavaikių šeimų vaikai, Panevėžio romų bendruomenės vaikai. Dirbantys logopedai, siekia patenkinti kalbos sutrikimus turinčių vaikų poreikius.

„Draugystėje“ vyksta krepšinio pradmenų treniruotės, vedamos profesionalių krepšinio trenerių, veikia meno studija su ugdytiniais ir tėveliais, pageidaujantys lanko anglų kalbos valandėles.

1.4 Ugdymo ir ugdymosi poreikiai

„Žmogaus prigimčiai išsiskleisti padeda ugdymas. Gamta žmogų apdovanoja įvairiais pradais, bet visi jie yra tik užuomazgos ir linkimai, visi jie ilgisi ugdomosios pagalbos savo išsiskleidimui“ (Maceina, 2000).

Programa remiasi valstybiniais ikimokyklinį ugdymą reglamentuojančiais dokumentais ir kitais teisiniais Lietuvos Respublikos aktais.

Valstybės švietimo strategijų 2003 – 2012 metų nuostatose teigiama, kad turi būti išplečiamos ikimokyklinio ugdymo paslaugos, akcentuojama, kad ugdymas visų pirma turi būti atveriamas socialinę atskirtį patiriantiems iš socialinės rizikos šeimų vaikams. Įstaigoje teikiamos priešmokyklinio ugdymo, logopedų paslaugos, į lopšelį priimami vaikai nuo 1 metų, kas suteikia tėvams didesnę pasirinkimo galimybę dirbant. Strateginiame plane numatytos psichologo paslaugos. Rizikos šeimos - aktuali tema įstaigos pedagogams, nes pastaruoju metu tokių šeimų daugėja, todėl tik ikimokyklinės mokyklos paslaugos vienintelis ir lemtingas išsigelbėjimas, nes gali padėti sumažinti neigiamą aplinkos įtaką vaikų raidai bei pakoreguoti vaikų pasirengimą mokyklai. Mokytojai vykdo įvairų informacinį darbą, bendradarbiauja su specialistais (vaikų teisių atstovais, psichologais ir kt.) ir kt..

Kaip numatyta švietimo strategijose, ikimokyklinė mokykla sudaro sutartis su tėvais ir prisiima atsakomybę už kiekvieno vaiko ugdymo kokybę joje (4 psl.). Ieškoma naujų būdų stiprinant ir plėtojant sąveiką su vietos bendruomene.

„Kiekvienas vaikas yra nepakartojamas, turi skirtingus pomėgius ir įgūdžius, mokosi skirtingu būdu. Kiekvieno ugdymosi poreikiai yra unikalūs“ (Mokykla, 1997). Įstaigą lanko labai įvairių poreikių ir gebėjimų vaikai. Vieni turi specialiųjų ugdymosi poreikių, kiti - ugdymo spragų šeimoje, dar kiti yra ypač gabūs. Labai svarbu pastebėti gabius, talentingus vaikus, sudaryti visas reikiamas sąlygas atsiskleisti jų talentams. Juk talentas – tai ne tik asmenybės, bet ir tautos vertybė (Rajeckas, 2001). Ugdytojų komanda (auklėtojos, logopedai, specialusis pedagogas, administracija) stengiasi pažinti vaiką, įvertinti jo gebėjimų lygį ir ugdymosi poreikius. Padarius išvadas, ugdymas yra individualizuojamas. Tai taip pat ir švietimo strategijų (5 psl.), Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatos (29 str.).

Programa vadovaujasi Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija, kurioje teigiama, kad daug dėmesio skiriama vaiko sveikatinimo programoms, vaiko psichikos sveikatos gerinimui (3.3.26). Lopšelio – darželio „Draugystė“ prioritetas yra sveikas vaikas. Mokytojai turi vieningą nuostatą, kad terapijos reikia ir sveikam vaikui. Terapijos sąvoka labai plati. Tai ne tik įvairios sveikatinimo priemonės, padedančios augti sveikam. „Auklėjimas ir saviaukla turi puoselėti kūno ir sielos sveikatą“ (Žilienė, 2002). Saugant ir stiprinant vaikų sveikatą, svarbus vaidmuo tenka ugdymo kaitai, vaiko sveikos gyvensenos supratimo ugdymui. Tačiau būtina siekti, kad „tiek šeimoje, tiek mokyklos bendruomenėje ir visoje visuomenėje sveikata būtų vertinama kaip esminė gyvenimo vertybė, kaip dvasinė išmintis ir dorovinė norma“. Juk „vaiko pasisveikinimas ir atsisveikinimas, padėkojimas už paprastus, kasdienius dalykus, tvarkingumo, ypač savarankiškumo ir atsakomybės, pasitikėjimo savo jėgomis, darbštumo ir aktyvumo, santūrumo, gebėjimo prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų, draugų, ugdymasis“ – taip pat sveikatos ugdymas. Tai įpročiai,

5

stiprinantys dvasinę, asmeninę ir socialinę sveikatą. Juos išsiugdę „vaikai gebės įveikti iškylančius kasdieninius sunkumus, valdyti savo emocijas, stresus, būti savarankiški, atsakingi ir pasitikintys savimi, lengviau prisitaikys greitai besikeičiančioje visuomenėje“.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje teigiama, kad „nei vienas vaikas neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimyninį gyvenimą“ (16 str.). Tuo pabrėžiama visų žinių apie kiekvieną vaiką konfidencialumo svarba ugdymo įstaigoje. Visi „Draugystės“ mokytojai ir kiti darbuotojai gerai tai žino bei vykdo. Auklėtojos tėvų susirinkimuose aptaria tik bendrus aktualius visiems tėvams klausimus, o apie kiekvieną vaiką bendrauja individualiai, skelbimų lentose taip pat tik bendra informacija. Mokytojų susirinkimuose susidariusios ugdymo, bendradarbiavimo su šeimomis ir kitos problemos aptariamos neįvardinant konkrečių asmenų. Vaiko gerovės komisijos nariai, logopedai, slaugytoja, administracija taip pat laikosi konfidencialumo principo.

Pagarba tėvams, savo kultūriniam identitetui, kalbai ir vertybėms – labai svarbūs aspektai ugdyme. Tai tarsi „laiptai, kuriais žengiama tautos ugdyme“. Ypač dabar yra brangintinos mūsų tautos tradicijos, kalba, literatūra, menas ir istorija, nes dideli emigracijos ir nutautėjimo, „protų“ nutekėjimo mąstai, didelė neigiama televizijos, kitų informacijos sistemų įtaka, įstojus į Europos Sąjungą, neišvengiamas susidūrimas su svetimų kultūrų laimėjimų pasisavinimu. Todėl ikimokyklinio ugdymo programa turi „realizuoti ne vieną kurią vienašališką pedagoginę tendenciją, bet pilnutinio ugdymo reikalavimus“. Pilnutiniu ugdymu stengiamasi kiekvieną realų žmogų išvystyti ir parengti gyvenimui. Tikras ugdymas visada yra visuotinis, „nes ugdymas kaip menas ir kaip praktika būtinai išsisklaido pagal konkrečias žmogaus būsenas“. Tai atspindi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 29 straipsnį.

„Ugdymas yra sąmoningas ir tikslingas suaugusios kartos veikimas į nesuaugusiąją, kurio tikslas yra vesti ją į fizinį ir dvasinį subrendimą, reikalingą jos gyvenimo tikslams siekti“ (Šalkauskis, 1992).

Ikimokyklinės mokyklos „Draugystė“ mokytojams priimtinos žinomų Lietuvos pedagogų, mąstytojų, filosofų – S. Šalkauskio, A. Maceinos, Šatrijos Raganos, Vydūno - išsakytos mintys apie ugdymą, mokymą. Mokyklos misija, atspindinti S. Šalkauskio žodžius, yra – užtikrinti vaiko fizinį, psichinį ir socialinį vystymąsi pagal amžiaus ypatumus, ugdymo procesą organizuoti visuminio ugdymo metodų principais, siekti kokybiško vaiko brandumo, puoselėti visas vaiko galias, lemiančias asmenybės vystymosi sėkmę tapti besimokančia bendruomene, atvira nuolatinei kaitai. Tam, kad garantuotų ikimokyklinio ugdymo programos kokybę ir užtikrintų mokyklos misijos įgyvendinimą, įstaigos mokytojai vadovaujasi egzistencialistine ir progresyvistine filosofine ugdymo kryptimis. Jų idėjos teigia, kad kiekvienas ugdytojas turi būti ugdytinis, o kiekvienas ugdytinis – ugdytojas, jie mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaudami, kad ugdytiniai – individualybės, kad jie skirtingi, todėl neįmanoma visų vienodai ugdyti. Akcentuojamas ugdytinio gebėjimas spręsti problemas, vertinti informaciją, situaciją, vertinami aktyvūs ugdymo metodai. Mokytojas – ne visažinis specialistas, o ugdymo proceso organizatorius. „...Kiekvienas vaikas turi būti gerbiamas, jaustis saugiai, skatinamas pasitikėti savimi, atskleisti vertingiausius asmenybės pradus. Vaiko niekas nebara ir nežemina“ (Žilienė, 2005). „Draugystės“ ugdytojams artimas visuminis požiūris į žmogų ir pasaulį. Ugdyti vaiką - „tobulinti visas jo esybės dalis, visą jo prigimtį: ir fizinį, ir dvasinį pradą“. Anot Vydūno filosofijos – žmogus yra Visatos dalelė, kuriai “lemta gyventi vienybėje su Visuma“. Ikimokyklinės mokyklos „Draugystė“ ugdymo programa remiasi humanistinės pedagogikos nuostatomis, nes, „besiplečiant laisvai rinkai, nesibaigiant negatyviems „vakarietiškos kultūros“ reiškiniams, įvairioms krizėms, mums reikia humanistinės pedagogikos, padedančios suvokti save, patikėti kitu ir gerbti jį, atgauti dvasinę pusiausvyrą“ (Žilienė, 2005).

Ši programa skirta vaikams nuo 1 iki 6 metų, jų šeimoms ir pedagogams. Programa rengta, atsižvelgiant į lankančių vaikų amžių, gebėjimus bei jų poreikius, tėvų pageidavimus, bendruomenės siūlymus. Pasikeitus teisės aktams, keičiasi ir programos atitinkami punktai (dalys). Pagrindiniai įstaigos programos principai, tikslai ir uždaviniai orientuoti į vaikų ugdymosi poreikius – poreikis būti saugiam, mylimam, prižiūrėtam, poreikis judėti, poreikis kalbėti ir būti išklausytam, poreikis žaisti ir veikti, poreikis pažinti, sužinoti, poreikis bendrauti, tyrinėti, būti pripažintam, poreikis išreikšti save, poreikis skaityti, rašyti, mokytis, poreikis būti individualiam, poreikis būti toks kaip visi, kartu su visais (spec. poreikių vaikai, gabieji).

6

1.5 Įstaigos filosofija

Ikimokyklinės mokyklos „Draugystė“ ugdytojams priimtinos žinomų XX amžiaus mąstytojų, pedagogų, filosofų teorijos.

H. Gardnerio intelektų įvairovės teorija.Ugdymo tikslai psichologiniu požiūriu.Įrodyta, jog vaiko gabumus lemia įgimtų savybių ir aplinkos sąveika. Tai reiškia, kad šie gabumai gali

arba sunykti, arba atsiskleisti. Juos sunku pamatyti ir skatinti skleistis. Įvairius žmogaus gabumus puoselėti gali padėti intelekto pažinimo ir plėtojimo modeliai. Vienas iš jų yra amerikiečių intelekto tyrėjo, Harvardo universiteto psichologijos profesoriaus H. Gardnerio apibrėžtas modelis.

1. Kalbinis intelektas: gebėjimas taikliai vartoti (gimtąją ar užsienio) kalbą, siekiant išreikšti savo mintis, mąstyti ir suprasti kitus. Šiuo intelektu pasižymintys vaikai labai mėgsta patys pasakoti, jie gerai įsimena naują informaciją. Tai, kad šiam intelektui skiriamas ypatingas dėmesys, liudija mūsų įstaigos pasakorių popietės, juoko vakarai, mįslių konkursai.

2. Muzikinis intelektas: gebėjimas mąstyti per muziką, suvokti, atpažinti, įsiminti, pakeisti bei perteikti muzikinį raštą ir ritmus. Šiuo intelektu pasižymintys vaikai mėgsta patys sau dainuoti, ritmuoti. Jie yra dėmesingi klausytojai, būna jautrūs garsams, kuriems kiti abejingi. Ankstyvasis muzikinis ugdymas daro esminę įtaką daugeliui kitų intelekto sričių. Darželyje muzika ir muzikavimas yra neatsiejama kasdieninio gyvenimo dalis.

3. Loginis matematinis intelektas: sugebėjimas operuoti skaičiais, aibėmis bei matematiniais veiksmais. Šiuo intelektu pasižymintys vaikai mėgsta strateginius žaidimus, galvosūkius, eksperimentus. Juos domina matematiniai pratimai bei užduotys, daiktų ir reiškinių kategorijos bei sąryšiai. Vaikai domisi kompiuterių. Įstaigoje šis intelektas plėtojamas matematinėmis veiklomis, didaktiniais, stalo bei strateginiais žaidimai.

4. Erdvinis intelektas: gebėjimas teisingai suvokti vizualinius dalykus, mintyse jais eksperimentuoti ir įsivaizduoti supančią aplinką erdvinėmis formomis. Šiuo intelektu pasižymintys vaikai mąsto vaizdiniais, nuolat piešia, konstruoja, maketuoja, mėgsta dėliones, žavisi labirintais. Dėlionės, origamiai, dailės veiklos, įvairūs judesio žaidimai yra žaismingos erdvinio intelekto plėtojimo priemonės, kurių gausu įstaigoje.

5. Kinestetinis (judėjimo) intelektas: mokėjimas meistriškai naudotis savo kūnu ką nors gaminant, kuriant ir net sprendžiant problemą. Šiuo intelektu pasižymintys vaikai mėgsta įvairias fizines veiklas, rankdarbius, meistravimą, rankų miklumo reikalaujančias užduotis. Kasdienės judriosios veiklos, aktyvūs žaidimai gamtoje, ritmika – tai, kas padeda plėtoti kinestetinį intelektą darželyje.

6. Asmeninis (personalinis) intelektas: gebėjimas save kontroliuoti, žinoti ribas bei mokėti protingai valdyti savo jausmus. Personaliniu intelektu pasižymintys žmonės yra motyvuoti, gerai žino savo galimybes, supranta save, savo jausmus ir dažnai mus traukia. Palankių sąlygų kiekvieno vaiko asmenybės skleidimuisi sudarymas – „Draugystės“ užduotis ir iššūkis.

7. Tarpasmeninis (socialinis) intelektas: gebėjimas suprasti kitus žmones ir jautriai su jais bendrauti, būti komunikabiliam, empatiškam. Darželyje nuolat vaikai mokomi bendrauti, bendradarbiauti ir būti tolerantiškiems. Asmeninis ir tarpasmeninis intelektai yra glaudžiai susiję tarpusavyje ir drauge sudaro emocinį intelektą.

8. Natūralistinis intelektas: pagarbi ir tausojanti meilė gamtai, mokėjimas jautriai ją ir jos reiškinius stebėti.Įstaigos aplinka – medžiai, pievelė, krūmai, gėlynai – itin palanki aplinka natūralistinio intelekto plėtojimui.

9. Egzistencinis intelektas: gebėjimas suvokti esminius būties klausimus ir ieškoti atsakymų į juos.

E. Eriksonas sukūrė asmenybės nuolatinio keitimosi gyvenime teoriją. Jis akcentavo, kad kiekvienoje vystymosi stadijoje žmogui iškyla specifinės problemos (raidos krizės), nuo kurių išsprendimo priklauso tolimesnis asmenybės vystymasis:

1. Jeigu tėvai teigiamai išsprendžia krizę SAUGUMAS – NESAUGUMAS kūdikystėje (nuo gimimo iki 1 metų), vaikas išmoksta pasitikėti kitais asmenimis, kurie rūpinasi jo svarbiausiais poreikiais, pavyzdžiui, maitinimu, jo šiluma, švara ir fiziniu kontaktu.

2. Ankstyvoji vaikystė 1 – 3 metai. AUTONOMIŠKUMAS – GĖDA. Vaikas mokosi savimi pasirūpinti: mokosi naudotis tualetu, valgyti, vaikščioti, kalbėti arba abejoja savo sugebėjimais. Ankstyvojo

7

amžiaus grupių auklėtojos, kad ir daug padėdamas mažyliams, nuolat juos pagiria, skatina savarankiškumą, džiaugiasi vaiko noru mokytis.

3. Žaidimų amžius 3 – 6 metai. INICIATYVUMAS – KALTĖ. Vaikas nori atlikti daugelį veiksmų, ką moka ir atlieka suaugusieji, todėl jis kartais peržengia ribas ir jaučiasi dėl to kaltas. Ugdytojai padeda vaikams suvokti tas ribas ir sako : „Laimingas tas vaikas, kuris žino ribas“.

D. Trister Dodge Svarbiausia yra išugdyti vaikų gebėjimą gerai sutarti su kitais, bendradarbiauti, aktyviai pažinti pasaulį

ir įgyti įgūdžius, kurie praverstų gyvenime.Programos tikslai apima 4 vaiko raidos sritis:

1. Socialinė ir emocinė sritis. Vaikas išsiugdo savarankiškumą, pasitiki savimi, geba save kontroliuoti, laikosi grupės taisyklių ir dienotvarkės, bendrauja, dalijasi žaislais, veikia šalia ir greta.

2. Fizinė raida. Lavinami stambieji raumenys – išlaiko pusiausvyrą, bėgioja, šokinėja, mėto ir gaudo. Lavinama smulkioji motorika – dėliojamos mozaikos, dėlionės, aplikacijos, užsegamos ir atsegamos sagos, lipdoma, piešiama, rūšiuojama ir pan.

3. Pažinimo raida. Vaikai skatinami įgyti tokių mąstymo gebėjimų, kurie padeda spręsti problemas, formuoti klausimus ir mąstyti logiškai.

4. Kalbos raida. Vaikai, bendraudami su kitais, plečia savo žodyną, mokosi klausytis, dalyvauja pokalbiuose, supranta rašytinės kalbos paskirtį, pažįsta raides ir bando rašyti.

J. Dewey – pragmatikas, nurodęs jungti teoriją ir praktiką.Kiekviena mokykla, norėdama sužinoti ar ji viską padaro, kad parengtų individą atsakingai ir

efektyviai dirbti, turi nuolat keistis.Ikimokyklinio ugdymo mokykla „Draugystė“ yra atvira visuomenei ir visada pasirengusi pokyčiams.

Charakterio ir asmenybės ugdymas turi susilaukti daug dėmesio, juk vaiko domėjimasis aplinka yra jo augančių galių ženklas.

Mūsų pedagogai tas galias suranda. Ugdymo procesas vyksta ne vien mokykloje, bet ir už jos ribų. Ugdytojai tikisi pareigingo, išsilavinusio ir atsakingo piliečio.

A. Maslow – amerikiečių psichologas ir vienas iš humanistinės psichologijos įkūrėjų. Jis labiausiai žinomas kaip poreikių hierarchijos teorijos autorius. A. Maslow išrikiavo poreikius tokia prioritetine tvarka:

1. Fiziologiniai: kvėpavimas, maistas, vanduo, miegas.2. Saugumo: kūno, šeimos, sveikatos, apsisaugojimo nuo žalos.3. Socialinio ryšio: draugystė, meilė, prisirišimas.4. Savivertės: savivertės jausmas, pasitikėjimas savimi, pagarba kitiems, pagarba iš kitų, savigarba,

sėkmė, dėmesys.5. Savęs realizavimo: moralė, kūrybingumas, spontaniškumas, problemų sprendimas, faktų priėmimas,

išankstinių nusistatymų neturėjimas.Pirmieji 2 poreikiai ypač svarbūs ankstyvajame amžiuje. Fiziologiniams ir saugumo poreikiams

skiriame daugiausiai dėmesio. Likusieji 3 poreikiai aktualūs labiau vyresniems vaikams.A. Maslow daugiausia dėmesio skyrė aukščiausiam poreikiui iš jo sukurtos piramidės – savęs

realizavimo poreikiui. Jis manė, kad save realizuoti poreikis toks stiprus, kaip ir poreikis valgyti arba kvėpuoti. Jeigu žmogus šito poreikio nepatenkina, jis nesijaučia laimingas. Mes visi norime, kad mūsų vaikai būtų laimingi.

8

I. UGDYMO TURINIO SUDARYMO PRINCIPAI

Įstaigos savitumas, pasirinkta ugdymo filosofija, ugdymo turinys, metodai sąlygoja šiuos pagrindinius ugdymo principus:

DIFERENCIJAVIMO principas Ugdymo procesas grindžiamas individualių vaiko fizinių psichinių galių, socialinių ypatybių pažinimu. Atsižvelgiama į vaiko ar vaikų grupės ugdymo(si) poreikius. Ugdymo tikslai diferencijuojami ir individualizuojami, parenkamos atitinkamo sudėtingumo užduotys ir ugdymo priemonės. Sudaromos palankios ugdymui(si) sąlygos vaikams, turintiems specialiųjų ugdymo(si) poreikių.

HUMANIŠKUMO principas Pripažįstama teisė būti kitokiam, vaikas gerbiamas kaip asmenybė, turinti ryškių prigimtinių bruožų, kuriuos reikia padėti ugdyti. Vaiko ugdymas remiasi dorine kultūra, pagarba, pripažintomis vertybėmis. Mokama gerbti skirtingų tautybių žmones, vaikai skatinami pažinti kitas kultūras. Sudaryti sąlygas ugdytis socialinės atskirties, specialiųjų poreikių, gabiems vaikams.

INDIVIDUALIZAVIMO principas Programoje prioritetas teikiamas kiekvieno vaiko išsivystymo lygio nustatymui, asmenybės pažinimui. Ugdymo turinys pritaikomas taip, kad atitiktų skirtingus vaiko gebėjimus, poreikius, polinkius, stilių, tempą ir kt. Individualiai parinkta grupės įranga, priemonės, pedagogo veikla leidžia kiekvienam įveikti sunkumus ir patirti sėkmę. Ugdymo turinys bei aplinka pritaikoma specialiųjų poreikių vaikų ugdymui(si).

TAUTIŠKUMO principas Padėti augančiam vaikui natūraliai perimti tautos kultūros papročius, tradicijas. Vaikai supažindinami su tautosakos kūrinėliais, liaudies šokiais, žaidimais, dainomis, darbo įrankiais, papročiais, drabužiais ir kt. Tautiškumo pradmenys ugdomi išnaudojant kiekvieną situaciją, ,,čia ir dabar.“

DEMOKRATIŠKUMO principas Kuriama aplinka, skatinanti vaikų gebėjimą veikti ir gyventi pagal demokratijos principus. Skatinama vaikų iniciatyva, gebėjimas priimti savarankiškus sprendimus, apginti savo nuomonę. Ugdomas tolerantiškas, iniciatyvus, mokantis bendrauti su kitais žmonėmis vaikas. Įstaigoje gerbiamos ir puoselėjamos šeimos, kitų tautų tradicijos.

TĘSTINUMO principas Laiduoja tinkamą perėjimą nuo ugdymo(si) šeimoje prie ugdymo(si) ikimokyklinėje įstaigoje, o vėliau – prie ugdymo(si) priešmokyklinėje grupėje. Atsižvelgiant į turimą vaiko patirtį, gebėjimų lygmenį, individualias ugdymo(si) perspektyvas.

ATSINAUJINIMO principas Sparčiai kintant aplinkai, priimant gausios informacijos iššūkius, ugdomas gebėjimas nebijoti pokyčių ir mokėti juos įtakoti, rinktis, spręsti problemas, mąstyti, analizuoti.

INTEGRALUMO principas Garantuojama vaiko ugdymo šeimoje ir ikimokyklinėje įstaigoje darna, kad skleistųsi harmoninga vaiko asmenybė, kad būtų siekiama fizinio, psichinio ir socialinio ugdymo, kad vaikas pažintų pasaulį per veiklą ir jutiminę patirtį.

9

III. TIKSLAS. UŽDAVINIAI

TIKSLAS

Atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, kurti sąlygas, padedančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius.

UŽDAVINIAI

1.Kurti saugią, funkcionalią, vaiko poreikius ir gebėjimus atitinkančią ugdymo(si) aplinką. 2.Plėtoti pozityvius vaiko – šeimos – pedagogo santykius, grindžiamus partneryste, abipusiu pasitikėjimu. 3.Saugoti, stiprinti vaiko fizinę, psichinę, sveikatą, tenkinti aktyvumo ir judėjimo poreikį, palengvinti vaiko adaptaciją naujoje ugdymosi aplinkoje. 4.Vertinti, branginti vaiko aktyvumą, iniciatyvumą pedagoginiame procese, atskleisti ir plėtoti kiekvieno individualius gabumus. 5. Skatinti vaiką kaupti naują patirtį per pagrindinę veiklą – žaidimą. 6. Puoselėti savo krašto tradicijas, papročius, etninės kultūros pradus. 7.Teikti kvalifikuotą pagalbą vaikams su kalbos ir kitais komunikacijos sutrikimais.

10

IV. UGDYMO TURINYS, METODAI IR PRIEMONĖS

Ugdymo turinys programoje ,,Žingsnelis po žingsnelio“ modeliuojamas pagal ugdomąją aplinką ir pagal projektus.

Pagal ugdomąją aplinką: ankstyvajame amžiuje pagal erdves (rekomenduojamos – judėjimo, ramybės, vaidmeninių žaidimų, kūrybinė erdvės), ikimokykliniame – pagal veiklos centrus (rekomenduojami centrai – menų, statybinių žaidimų, valgio gaminimo, matematikos – konstravimo, gamtos tyrinėjimų, smėlio - vandens, kalbos, muzikos, vaidmeninių žaidimų, lauko žaidimų). Kiekvienoje erdvėje ar veiklos centre vaikai turi galimybes ugdytis socialinę, pažinimo, kalbos, meninę, sveikatos saugojimo kompetencijas. Ugdomoji veikla planuojama savaitei. Jei vaikai susidomėję ir turi idėjų- tema gali būti plėtojama ilgesnį laiką. Temas ugdomajai veiklai siūlo vaikai, tėvai, pedagogai. Jos gali būti pasirenkamos pagal metų laikus, kalendorines šventes, svarbius laikmečio įvykius. Vaikai ugdomi, taikant tradicinius ir netradicinius ugdymo(si) metodus ir priemones, ugdymo(si) turinys orientuojamas į visuminį vaiko ugdymą(si).

Pagal projektus: ugdymo turinys parengtas ankstyvajam ir ikimokykliniam amžiui ir išdėstytas projektais. Projektinė veikla vykdoma 2 būdais:

Vykdomas bendras mokyklos metinis projektas aktualiausia tema einamiems metams. Kiekviena grupė vykdo trumpalaikius, ilgalaikius projektus pagal: siūlomas programos temas,

šventes, tradicijas, iškilusias grupėje problemas, vaikų poreikius norus, idėjas.Prieš ugdymo turinio išdėstymą yra pateiktas kiekvienos kompetencijos apibūdinimas. Ugdymo turinyje

vaikų veiksenos atliepia visas ugdymo kompetencijas. Ugdymo turinį sudaro keturios dalys: vaikų veikla, vaikų šventės, darželio tradicijos ir vaikų kelionės. Planuojamam ugdymo turiniui įgyvendinti siūlomi ugdymo metodai ir pagrindinės priemonės, aplinka.

Meninio ugdymo pedagogai, logopedai, specialusis pedagogas savo veiklos planus derina su įstaigos ikimokyklinio ugdymo(si) programa.

Lopšelis – darželis vykdydamas ikimokyklinio ugdymo(si) programą už ikimokyklinio ugdymo krepšelio lėšas perka priemones: ugdymo procesui reikalingą literatūrą, ugdymo priemones, žaislus, vaikiškus baldus, staliukus, kėdutes, lauko įrengimus ir priemones, priemones vaikų poilsiui organizuoti – lovytes, čiužinukus, programoje apibrėžtam ugdymo turiniui įgyvendinti.

11

UGDYMO TURINYS PAGAL UGDOMĄJĄ APLINKĄ1 – 3 METŲ VAIKAMS

Judėjimo erdvė

Ugdomos šios kompetencijos: sveikatos, pažinimo, socialinė, komunikavimo, meninė

Ugdymo turinys Vaiko veiksenos Priemonės

Tenkinti didėjantį vaiko poreikį judėti, skatinti jo fizinį aktyvumą. Lavinti viso kūno judesius. Ugdyti ir lavinti sensorinius, motorinius, tobulinti manipuliacijos įgūdžius. Lavinti įgytus vertikalaus judėjimo, bei pusiausvyros išlaikymo įgūdžius. Skatinti įvaldyti vis naujus judėjimo būdus, palaikyti sudėtingesnių judesių eksperimentavimą. Puoselėti individualias fizines galias: judrumą, vikrumą, drąsą, pasitikėjimą savimi. Ugdyti savarankiškumo įgūdžius. Stiprinti psichinę ir fizinę vaiko sveikatą. Padėti vaikui pažinti savo kūną ir fizines galimybes. Pratinti vaiką orientuotis erdvėje, išvengti kliūčių, keisti judėjimo kryptį ir greitį, judėti ritmiškai, pradėti judėti ir sustoti pagal signalą. Ugdyti savisaugos jausmą, skatinti vis drąsiau tyrinėti supančią aplinką. Atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualias įgimtas fizines galias. Suteikti įvairių galimybių lavinti judesius ir smulkiąją motoriką, skatinti drąsiau įveikti kliūtis. Ugdyti pasitikėjimą savo jėgomis.

Suptis sūpuoklėmis, čiuožti nuo kalnelio, užlipti ir nulipti kopėtėlėmis. Važinėtis mašinomis – paspirtukais, juos stumdyti, traukti, važiuoti triratuku. Siekti, pašokti, liesti, baksnoti, judinti, tampyti ir gaudyti, sūpuoti pakabinamus žaislus, įveikti kliūtis, įlipti ir išlipti į tam skirtas dėžes, landžioti, šokinėti, mėtyti į krepšį kamuolius, rinkti juos, pagauti, spirti, prikrauti , vežti, iškrauti dideles kalades su mašina. Dėlioti, bet kokios formos daiktus į jiems skirtas tokio pat pavidalo įdubas ar vietas. Teisingai eilės tvarka vieną į kitą įdėti tuščiavidures dėželes, formeles, kibirėlius, mažėjančia tvarka užmauti bokštelio žiedus, parinkti dangtelius kelių dydžių dėžutėms. Grupuoti daiktus pagal spalvą, dydį, paviršiaus savybes. Segti sagas, sukti varžtus ir įvairius buteliukus, žaisti pirštelių žaidimus.

Sūpuoklės, triratukai, įvairių dydžių kamuoliai, kamuoliai šokinėjimui, balionai, kopėtėlės, įvairaus dydžio kartoninės dėžės, pakabinami žaislai, gumos, pastatomas krepšys, tunelis, didelės mašinos, didelės kaladės, ratukiniai žaislai, neaukštos lipynės ir čiuožimo kalneliai, nameliai. Magnetofonas, barškučiai, kaspinai, lankai, kėgliai, parašiutas. Sensoriniam ugdymui: kaištukai, dėlionės, užkabinami žaislai, bokšteliai su žiedais, piramidės. Pedagogų pagamintos priemonės varstymui, segiojimui, spalvų skyrimui.

12

Vaidybinė erdvė

Ugdomos šios kompetencijos: socialinė, komunikavimo, meninė, pažinimo, sveikatos

Ugdymo turinys Vaiko veiksenos Priemonės

Turtinti sensorinę patirtį. Plėsti žodyną. Ugdyti gebėjimą suprasti žaislo, daikto paskirtį, vartojimo būdą, skatinti savarankiškai veikti su daiktais, žaislais. Lavinti penkis jutimus. Ugdyti gebėjimą kūrybingai mąstyti ir įveikti sunkumus. Skatinti intelektinę, socialinę, meninę vaikų raidą. Lavinti vaizduotę. Ugdyti gebėjimą veikti vienam ir su draugu, dalintis žaislais. Formuoti higienos ir savitvarkos įgūdžius. Ugdyti tvarkingumo įgūdžius .Lavinti dėmesį, atmintį. Formuoti elementarius elgesio kultūros įgūdžius. Ugdyti gebėjimą pamėgdžioti suaugusiųjų veiksmus, atlikti paprastus paprašymus. Teikti vaikams meninių įspūdžių. Skatinti emocingai reaguoti į įvairias situacijas. Ugdyti pasitikėjimą savo jėgomis. Ugdyti savarankiškumo įgūdžius. Skatinti pasidžiaugti gražiais žaislais, objektais jų spalvomis, formomis, faktūra. Ugdyti gebėjimą įgyti pažintinės veiklos įgūdžių. Skatinti vaiko aktyvumą, žingeidumą. Formuoti mandagumo įgūdžius. Ugdyti gebėjimą saugiai elgtis aplinkoje. Skatinti atkurti įv. situacijas. Tobulinti žaidimus su siužetiniais žaislais, siekti, kad atsirastų paprasčiausios kūrybinio žaidimo užuomazgos. Ugdyti gebėjimą žaidžiant netrukdyti vienas kitam, nesistumdyti. Skatinti saugoti žaisliukus, jų nelaužyti. Ugdyti vaikų samprotavimo ir problemų sprendimo pradmenis.

Mėgdžioti suaugusiųjų veiksmus: virti, valgyti, migdyti lėlytes ir pan. Žaisti su žaislais, bei buities priemonėmis. Naudoti daiktus tam tikram tikslui pasiekti (kubelius – bokštui statyti, antklodę – lėlei užkloti ir pan.) Žaisti siužetinius žaidimus. Dalintis žaislais. Manipuliuoti įv. daiktais: apžiūrėti, nešioti, mėtyti, stumdyti ir pan. Žaidžiant vietoj realių daiktų naudoti žaisliukus arba kitus daiktus (kubeliu lyginti suknelę, lėlę maitinti ne šaukšteliu, o pagaliuku ir pan.). Žaisti su pirštininėmis lėlėmis. Imituoti žinomų personažų veiksmus ir kalbą (kačiukas – miaukia ir pan.). Persirengti nesudėtingais rūbais: liemene, kepure ir pan. Vartoti mandagius žodžius: labas, ačiū, atia. Gestais, mimika, balsu, reikšti savo jausmus, išgyvenimus. Mėgdžioti paukščių, gyvūnų elgesį ir garsus. Kartoti kartu su pedagogu rodomus veiksmus. Žaisti vienam ir su draugu, padėti žaisliukus į vietą.Žaidimai: ,,Verdu košytę,“ ,,Pamaitinkime lėlytę,“ ,,Pastatykime meškučiui namelį“ir kt.Deklamuoti dvieilius, ketureilius, dainuoti daineles, rodyti judesius, atitinkančius dainelių turinį, lopšines. Groti muzikos instrumentais, žaislais.

Įvairios karūnėlės, skaros, skraistės, suaugusiųjų rūbai, lėlės kūdikiai, lėlių rūbeliai, rankinės, stalo teatras, pirštininės lėlės, minkšti žaislai. Siužetinių – vaidmeninių žaidimų atributika (kirpykla, ligoninė, virtuvė, parduotuvė), valgio gaminimo įrankiai, indeliai, lėlės, maisto produktų muliažai, vaikiškos lovytės, vežimėliai, baldeliai, muzikiniai instrumentai. Akmenukai, kaštonai, medžio ripkelės, dangteliai, buteliukai, gyvūnų ir žmonių figūrėlės, nenaudojamas telefonas, laikrodis, fotoaparatas. Pedagogų pagamintos priemonės.

13

Ramybės erdvė

Ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, socialinė, pažinimo, meninė, sveikatos

Ugdymo turinys Vaiko veiksenos Priemonės

Padėti vaikui adaptuotis ir saugiai jaustis lopšelio grupėje. Siekti išlaikyti ryšį tarp lopšelio ir namų Ugdyti gebėjimą klausyti, suprasti kalbą bei kalbėti. Skatinti kalbinį bendravimą su suaugusiais ir bendraamžiais. Ugdyti gebėjimą susikaupti, skatinti vaikų smalsumą.Ugdyti vaikų norą klausytis smulkiosios tautosakos, grožinės literatūros kūrinių, skatinti domėtis knygelėmis, paveikslėliais, grupės vaikų nuotraukomis. Tyrinėti aplinką. Formuoti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, gebėjimą žaisti vienam, mažose grupelėse. Lavinti smulkiąją motoriką.

Bendrauti individualiai su vaiku, maža grupele vaikų, visa grupe. Skaityti, deklamuoti dvieilius, ketureilius, dainuoti, niūniuoti lopšines. Vartyti knygas, žiūrėti iliustracijas, šeimos ir grupės nuotraukas. Skatinti pavadinti daiktus, pasakoti, komentuoti. Grupuoti daiktus pagal spalvą, formą, dydį. Dėlioti nesudėtingas dėliones. Žaisti siužetinius žaidimus. Surinkti daiktus ir padėti į jiems skirtą vietą.Nusiraminti, atsipalaiduoti, gulint palapinėje, žiūrint pro langą, glaudžiantis prie minkšto žaislo, prie suaugusiojo.

Namelis - palapinė, supama kėdė ar fotelis, minkšti žaislai, knygelės, lėlės, lėlių drabužėliai, čiužinukai, pagalvėlės, įvairios knygos, erdvinės popierinės figūrėlės, meninės fotografijos. Medinės, kartoninės dėlionės. Dideli karolių burbulai, didelės sagos. Priemonės su užtrauktukais, sagų segiojimui, rūbų segtukai, virvutės, konstruktoriai ir kt. stalo žaidimai. Įvairių spalvų mediniai, nerti kamuoliukai. Šeimos nuotraukos, aplinkos vaizdų paveikslėliai.CD grotuvas. Pedagogų pagamintos priemonės.

14

Kūrybinė erdvė

Ugdomos šios kompetencijos: meninė, pažinimo, komunikavimo, socialinė, sveikatos

Ugdymo turinys Vaiko veiksenos Priemonės

Ugdyti gebėjimą pačiam tyrinėti, eksperimentuoti, susipažinti su įvairiomis meninės raiškos priemonėmis.Lavinti rankos judesius. Ugdyti suvokimą apie daiktų savybes (spalvą, formą, dydį, kiekį). Skatinti žaisti šalia vienas kito, mažomis grupelėmis su visais grupės vaikais, palaikyti teigiamas vaikų emocijas. Plėsti sensorinį vaiko patyrimą, sudaryti sąlygas kaupti sensorinius įgūdžius apie aplinkos daiktus ir reiškinius, skatinti reikšti emocijas žodžiais, judesiais, pasidžiaugti savo ir kitų darbais. Ugdyti savarankiškumo, tvarkingumo įgūdžius. Mokyti atlikti įvairius veiksmus su didaktiniais žaislais. Lavinti vaikų kalbą- kalbėjimo ir kalbos supratimą, skatinti bendrauti su šalia esančiais. Skatinti vaikus ,,keverzoti. Ugdyti pasitikėjimą savo jėgomis.

Manipuliuoti su įvairiais žaislais, daiktais, gamtine medžiaga, buitinėmis atliekomis. Eksperimentuoti su dailei, lipdymui, aplikacijai skirtomis medžiagomis, tapyti, piešti įvairia technika, naudojant įvairias medžiagas. Verti, mauti, statyti, konstruoti. įvairius bokštus, piramides. Rūšiuoti, grupuoti daiktus. Tautodailės kūrinių: mezginių, medžio dirbinių, molinukų apžiūrėjimas, tyrinėjimas. Žaidimai su smėliu ir vandeniu.

Įvairūs dažai skirti piešti pirštais, pieštukai, plastilinas, modelinas, molis, įvairaus dydžio teptukai, peiliai plastelinui pjaustyti, atspaudai, molbertai.. Mezginiai, medžio dirbiniai, molinukai. Įvairaus formato, įvairaus dydžio popierius,flomasteriai, balta ir spalvota kreida, žirklės bukais galais. Akmenukai, medžių šakelės, plunksnos, siūlų gijos, medžio drožlės, kaspinai, popieriaus dėžutės, kartono gabalai, medinės lazdelės, įvairūs buteliukai. Įvairios kaladėlės, piramidės, konstruktoriai, įvairūs žaislai. Priemonės skirtos žaidimams su vandeniu ir smėliu. Šlapias smėlis. Pedagogų pagamintos priemonės.

15

Muzikinė veikla Ugdomos šios kompetencijos: meninė, socialinė, komunikavimo, pažinimo, sveikatos

Ugdymo turinys Vaiko veiksenos Priemonės

Ugdyti natūralų poreikį klausytis įvairios muzikos kūrinėlių. Lavinti klausą, atmintį, dėmesį. Pratinti dėmesingai klausytis suaugusiojo dainuojamų linksmų, švelnių, ramių dainų, liaudies melodijų. Skatinti dainuojant derintis prie pedagogo intonacijos. Ugdyti socialinę vaikų raidą. Lavinti viso kūno judesius. Ugdyti koordinaciją. Lavinti estetinius vaiko jausmus. Teikti vaikams meninių įspūdžių, džiugių akimirkų. Ugdyti norą džiaugtis muzikos instrumentais, jų spalvomis, forma. Skatinti emocingai balsu ir judesiu reaguoti į įvairaus pobūdžio muziką. Formuoti gebėjimą pakartoti ritminius pedagogo judesius atliekamus pagal įvairią muziką. Ugdyti gebėjimą jausti muzikos ritmą, intonaciją. Formuoti sensorinius įgūdžius. Plėsti žodyną. Formuoti veiksminį vaiko mąstymą, gebėjimą naudotis įvairiais muzikos instrumentais( barškučiais, kaladėlėmis ir t.t.). Skatinti vaikų smalsumą, išradingumą. Ugdyti savarankiškumą. Formuoti elementarius elgesio kultūros įgūdžius, žadinti užuojautą, jautrumą suaugusiems ir vaikams. Įgyti pažintinės veiklos įgūdžių. Skatinti aktyvumą, suteikti kuo daugiau laisvės, saviraiškos. Ugdyti bendradarbiavimo įgūdžius. Tobulinti gebėjimą mėgdžioti, jausti muzikos nuotaikas. Ugdyti gebėjimą skirti muzikos tempą ir aukšto bei žemo registro muziką

Intonuoti: mėgdžioti gugavimo, juoko, verkimo, kalbėjimo intonacijas. Supažindinti su lietuvių liaudies instrumentais, jais groti. Mėgdžioti vaikų balsus. Naudoti kuo įvairesnes balso intonacijas. Klausytis, niūniuoti lopšines. Mėgdžioti muzikos garsumo, aukščio, tembro ir kitus pokyčius. Mėgdžioti aplinkoje girdimus gamtos ir mechaninius garsus, išreikšti juos įvairia intonacija, plojimu, beldimu, trepsėjimu. Groti įvairiais muzikiniais instrumentais, žaislais (barškučiais, kaladėlėmis, būgneliais, varpeliais ir kt.). Klausytis įvairios muzikos ( lopšinių, klasikinės, folkloro ir t.t.). Dainuojant daineles apie šuniuką, kačiuką ir pan. rodyti žaisliukus ir su jais daryti dainos turinį atitinkančius judesius. Pasisveikinti, atsisveikinti (veido išraiška, dainele, judesiu). Belsti kaladėlėmis ( į grindis, vieną į kitą). Kartu su pedagogu dainuoti kai kuriuos garsus, skiemenis, trumpus žodžius, judesiu parodyti kada muzika tyli – garsi. Vaikščioti įvairiomis kryptimis būreliu, suktis po du, ploti pagal muziko ritmą. Sustoti rateliu. Paduoti draugui ranką. Klausytis kontrastingos muzikos kūrinių ( polkos – lopšinių ir pan.).Atlikti atitinkamus judesius ( šokinėti kaip kiškutis, supti lėlytę). Vaikščioti, bėgioti pagal lėtesnį ir greitesnį tempą. Judesiu parodyti aukšto ir žemo registro muziką (striksi kiškiukai, šleivoja meškiukai). Dainuoti daineles pagal amžių.

Pianinas, akordeonas, metalofonas, įvairūs barškučiai, traukinio švilpukai, molinės švilpynės, kastanjetės, varpeliai, tarškutis, skambantys kamuoliukai, įvairūs skambantys žaisliukai, būgneliai, lūpinės armonikėlės. Mokytojų pagaminti muzikos instrumentai. Mediniai šaukštai, įvairaus storio ir ilgio medinės lazdelės, bambukinės lazdelės. Plastmasinės, medžiaginės, megztinės, kartoninės natos. Pėdelės tempui: greitas – lėtas. Dūdelės, plastmasiniai buteliai, įvairios kaladėlės, akmenėliai, triola, trikampis, skudučiai.Mikrofonas, kompaktinės plokštelės, kasetės. Teatro lėlės, persirengimo kostiumai. Lankai, kamuoliai. Tautiniai rūbai. Šokiams reikalinga atributika (lašeliai, gėlytės ir pan.). Minkšti žaisliukai. Elektriniai muzikiniai instrumentai.

16

Lauko žaidimai

Ugdomos šios kompetencijos: sveikatos, pažinimo, komunikavimo, socialinė, meninė

Ugdymo turinys Vaiko veiksenos Priemonės

Skatinti vaikus aktyviai judėti, pažinti artimiausią aplinką. Ugdyti domėjimąsi augalais ir gyvūnais. Plėsti vaizdinius apie suaugusiųjų darbus (kiemsargio, vairuotojo). Supažindinti su įvairiomis formomis, dydžiais (didelis akmuo – mažas akmuo). Skirti ir pavadinti šviesą ir tamsą, svarbiausius gamtos reiškinius (pučia vėjas, sninga, lyja). Aktyviai judėti įvairiais būdais ir įvairiomis priemonėmis. Plėsti vaiko sensorinį patyrimą. Lavinti mąstymą, dėmesį, viso kūno judesius. Sudaryti sąlygos vaikų teigiamoms emocijoms reikštis. Ugdyti draugiškus tarpusavio santykius.

Pasivaikščioti po darželio teritoriją, prie ,,Žagienės“ upelio. Stebėti, tyrinėti gamtą. Stebėti suaugusiųjų darbus ir įrankius. Žaidimai su smėliu ir vandeniu. Važinėjimasis paspirtukais, dviratukais, mašinėlėmis. Žaislų tampymas, stumdymas. Supimasis sūpuoklėmis, čiuožimas nuo kalnelio, užlipimas ir nulipimas kopėtėlėmis, žaidimai su sviediniais. Knygelių vartymas ir skaitymas, dainavimas, niūniavimas, pirštelių žaidimai.Važinėjimasis rogutėmis, sniego kasiojimas, pylimas, judrūs žaidimai.

Dviratukai, triratukai, mašinos bei mašinėlės, paspirtukai, įvairių dydžių kamuoliai, kopėtėlės, kalneliai, laipteliai. Žaislai žaidimams su smėliu (kibirėliai, kastuvėliai, sieteliai, įvairių dydžių formelės, medžių šakelės, kaštonai, lapai, akmenukai). Vonelės vandeniui, lėlytės, įvairūs buteliukai, muilo burbulai, semtuvėliai, lėlių rūbeliai. Skėčiai, palapinė, kėdutės bei staliukas, knygelės. Baseinai. Pedagogų pagamintos priemonės.

17

3 – 6 METŲ VAIKAMS

Menų centras

Ugdomos šios kompetencijos: meninė, komunikavimo, pažinimo, socialinė, sveikatos

Ugdymo turinys Vaiko veiksenos Priemonės

Ugdyti vaikų kūrybiškumą, smalsumą, vaizduotę, iniciatyvą.Padėti vaikui atrasti meninės raiškos būdus, lavinančius mąstymą, padedančius pažinti pasaulį, išreikšti savo patirtį. Suteikti galimybę bendrauti be žodžių, sudaryti galimybę saviraiškai, atsipalaiduoti emociškai.Pasitikėti savo jėgomis, natūraliai, laisvai, drąsiai ir savitai išreikšti save asmenine kūryba.Siekti, kad formuotųsi vaiko estetinė nuostata (estetinis skonis, harmonijos pojūtis ir kt.) .Skatinti vaikų kūrybinės veiklos savitumą. Suteikti vaikui žinių apie meninės raiškos priemones, įvairias technikas; padėti atsiskleisti dailės mokėjimų ir įgūdžių pradmenims. Sudaryti sąlygas ir paskatinti vaikus išbandyti įvairias raiškos priemones ir medžiagas, bei aptarti jų galimybes.Stengtis, kad vaikai pajustų kūrybos džiaugsmą.Sudaryti vaikams sąlygas savo pasirinktomis priemonėmis išreikšti įspūdžius, mintis, jausmus, norus, svajones ir kt. Skatinti vaikus eksperimentuoti su įvairiomis dailės priemonėmis ir medžiagomis, skiriant tam laiką ir vietą.Ugdyti ir lavinti linijos, formos, spalvos, faktūros, medžiagų struktūros pajautimą.Ugdyti vaikų kalbą, skatinti vaikus kalbėti apie savo ar kitų

Tapyti pirštais, plaštaka, mažesniais, didesniais teptukais, senais dantų šepetukais, švirkščiamaisiais buteliukais, vatos tamponais, servetėlėmis, glamžytu popieriumi, kempinę, daržovių gabalėliais, piešti šukomis.Radinių antspaudai (plastikinių šakučių, buteliukų dangtelių, siūlų ričių, kartono ritinėliais, didelėmis sagomis, virvelėmis, siūlais, muilu, vašku).Dėmių liejimas, pūtimas.Tapyti ant vaškinėmis kreidelėmis nupiešto piešinio.Lieti, maišyti, tapyti dažais ant sulenkto lapo pusės. Daryti įvairių augalų lapų, žiedų, sėklų – atspaudus. Raižyti grandikliais ant vašku padengto popieriaus. Piešti klijais leidžiant jiems sudžiūti ir nuspalvinti tarpus vaškinėmis kreidelėmis. Piešti ant smėlio, sniego. Naudoti batikos techniką (dalyvaujant suaugusiam žmogui).Vaško lašelių batika. Šablonų atspaudai. Skaidrių spaudai. Aplikuoti išplėšiant įvairias formas, jas iškerpant, užklijuojant ant popieriaus ar kitos medžiagos.Aplikuoti smulkias mozaikas, ornamentus, plėšiant smulkiom skiautelėmis, glamžant, sukant popierių.Aplikuoti gamtine medžiaga, buitinėm atliekom, aplikavimą derinti su piešiniu, atspaudavimu, tapymu. Karpyti žirklėmis: tiesias, lenktas, apvalias linijas, formas.Lankstyti iš popieriaus ir įvairių medžiagų, konstruoti.Durstymo technika: išbadyti įvairias linijas, figūras.

Molbertas, prijuostės, rankogaliai. Įvairaus dydžio, rūšių popieriaus lapai, įvairaus dydžio teptukai, dantų šepetėliai, šukos, švirkščiami buteliukai, šiaudeliai, voleliai.Vandeniniai dažai, akvarelė, guašas, pieštukai (paprasti, spalvoti), flomasteriai (įv. storio, su atspaudukais, purškiami), vaškinės kreidelės, grafitinės kreidelės, kreida.Spec. dažai, pagaminti iš kukurūzų, krakmolo, muilo drožlių.Žvakės.Skirtingų formų poroloninės kempinėlės, vatos gumulėliai, sagos, kamščiai, siūlų ritės, kartono ritinėliai, banguotas kartonas. Žirklės (kairiarankiams) ir plastikiniai peiliukai. Plastikiniai trafaretai.Spalvotas, krepinis, rašomasis, pergamentinis, toninis, kalkinis, vyniojamas, dovanų popierius. Servetėlės, vienkartiniai rankšluosčiai, laikraščiai, žurnalai, tapetai, saldainių popierėliai. Klijai (įvairūs), lipni juosta.Vašeliai, adatos, siūlai, virvelės, kaspinėliai, medžiagų atraižos, vilnos likučiai.Kiaušinių dėkliukai, vienkartinės lėkštelės, puodeliai, jogurto indeliai, tuščios degtukų dėžutės,

18

kūrinius. Nedrausti bendrauti kuriant, plėsti žodyną, padėti suvokti priežasties ir pasekmės dėsnius – kaip ir kodėl tai atsitinka. Atpažinti savo vardą, kai auklėtoja užrašo, pačiam pradėti rašyti savo vardą.Suteikti galimybę dirbti su kitais ir dalintis, išmokyti palaukti savo eilės, pajusti atsakomybę ir rūpintis priemonėmis.Vesti vaikus į parodas, vaikiškus spektaklius, koncertus, mokant elgtis parodų salėse, kine, teatre.Orientuoti vaikus žiūrėti vaikiškas televizijos laidas bei paklusti protingiems ir argumentuotiems suaugusiųjų pasiūlymams, ką jiems žiūrėti – pažintines laidas apie gamtą, informacines laidas apie kitas šalis, žmonių papročius, koncertus ir kt. Saugoti vaikus nuo bauginančių, dirginančių, triukšmingų laidų (ikimokyklinukams patariama per dieną žiūrėti ne daugiau kaip 1 val.). Neleisti jiems pervargti.Sudaryti vaikams sąlygas matyti įvairių kultūrų vaikų ir suaugusiųjų kūrinius – meno reprodukcijų albumus, menines ir buities fotografijas; įvairiai – realistiniu, fantastiniu, abstrakčiu, tautodailiniu stiliumi – iliustruotas knygas; tautodailės kūrinius; drožinius (raižinių pjaustymai, žirgeliai ant stogo); kalimus (saulutės, vėjarodės), mezginius, audimus, nėrinius (jų raštus, spalvų derinius), margučius, verbas, tautinius rūbus, papuošalus ir kt.; apžiūrėti Panevėžio mieste esančias skulptūras, koplytstulpius, paminklus ir kt. Ugdyti pagarbą kultūros ir meno paveldui.Pratinti piešti, lipdyti, klijuoti ir kt. švariai, tvarkingai, pasiruošti priemones ir

Siuvinėti spalvotais siūlais ant popieriaus, kartono, paralono, medžiagos, vienkartinių indelių nupieštame eskize, išbadytose skylutėse.Austi iš popieriaus juostelių, siūlų, gamtinės medžiagos.Daryti, pinti ir nerti kutus, juosteles.Lipdyti – iš vieno gabalo (skulptūrinis principas) iš kelių gabalų panaudojant įvairią gamtinę medžiagą (konstrukcinis principas), puošti lipdinius brūkšneliais, taškeliais, papildyti smulkiomis detalėmis (pvz.: gėlių lapeliais, kruopomis, makaronais ir kt.), lipdyti ant plokštumos (kartono, medžio, gabalo ir kt.).Formuoti lipdomąją medžiagą formavimas (išploti, sulenkti, užlankstyti kraštus, suapvalinti juos, suvolioti rutuliukus, pagaliukus, suriesti juos ir t.t.).Žaisti su šlapiu smėliu, sniegu (jį nuspalvinant). komponuoti gyvas ar džiovintas puokštes, rišti verbas.Rinkti gamtinę medžiagą (medžių lapus, kriaukleles, akmenukus, šakeles, vaisių sėklas).Projektuoti erdvines kompozicijas (kabančias arba ant tvirto pagrindo).Lėlių gamyba – lėlės iš popierinių maišelių, ant pagaliukų, lėlės iš kojinės ar pirštinės, iš gamtinės medžiagos, antrinių žaliavų, marionetes. Gaminti kaukes ir dekoracijas vaidinimams – dažant, aplikuojant, siuvant, siuvinėjant. Tyrinėjant spalvas atrasti, kokios spalvos dera ir kokios nedera, pajausti priešingas spalvas; šviesios – tamsios, šiltos – šaltos, linksmos – liūdnos ir kt.

torto dėžės, tuščių tualetinio popieriaus ir popierinių rankšluosčių ritinėliai.Plastelinas, sūri tešla, molis, modelinas, gamtinė medžiaga (akmenukai, kriauklelės, kaštonai, gilės, sėklos, lapai, gėlės, šakelės), smėlis.Vielutės, sąvaržėlės, mediniai skalbinių spaustukai, jų puselės, pagaliukai, kaištukai, mediniai žiedeliai, mediniai ir plastikiniai karoliukai, gumelės, medžio ir pieštukų drožlės, plastikiniai buteliukai.Įvairios sėklos, džiovintos gėlės, lapai, žolės, kiaušinių lukštai, makaronai, kruopos, riešutų kevalai, plunksnos.Skylamušis, susegėjas.Nuotraukų, reprodukcijų albumai, meno dirbiniai, verbos, kaukės, tautiniai rūbai, kompaktinės plokštelės su įvairaus žanro muzika. Pedagogų pagamintos priemonės.

19

sutvarkyti veiklos vietą. Lavinti vaikų pastabumą, atmintį, pirštų ir riešo judesius, lytėjimo judesius.Tobulinti gebėjimą vizualiai skirti objektus. Skatinti viso kūno judesius, lytėjimo pojūčius, derinti akies ir rankos koordinaciją. Siekti, kad meninė išraiška natūraliai kiltų iš vaiko individualybės, jo amžiaus galimybių. Sukurti turtingą, įvairią, estetišką, skatinančią protinę ir kūrybinę veiklą, aplinką. Atsargiai naudotis dailės priemonių reikmėmis. Saugoti akis, burną ir veidą. Baigus darbą susitvarkyti savo darbo vietą, nusiplauti rankas. Skatinti gerbti kitų kūrybinius sumanymus, suteikti pasitenkinimą ne tik savo ir kitų darbais, nedaryti kategoriškų vertinimų. Skatinti tėvus prisidėti renkant medžiagą dailės darbams. Dalintis su vaikais savo žiniomis, patirtimi apie dailę, meną.

20

Kalbos centras

Ugdomas šios kompetencijos: komunikavimo, socialinio, meninė, pažinimo,sveikatos

Ugdymo turinys Vaiko veiksenos PriemonėsTenkinti vaikų poreikį bendrauti ir pažinti pasaulį.Padėti vaikui atrasti save ir atskleisti savo individualybę ir polinkius. Padrąsinti vaiką išreikšti žodžiais (kalbėti, deklamuoti, pasakoti, žaisti kalba, vaidinti), vaizdais (piešti), formomis (lipdyti, konstruoti), judesiais (šokti, vaidinti), garsais (dainuoti, groti), savo mintimis, emocijomis, dvasios būkle.Padėti vaikui būti kito suprastam patikslinti jo mintį, jei reikia jo frazę, sakinį.Skatinti kalbinį aktyvumą, kūrybingumą. Siekti kad vaikai sugebėtų ne vien tik aiškiai, taisyklingai kalbėti, bet ir išklausytų kitą.Plėsti vaikų supratimą apie įvairius bendravimo ir pasaulio pažinimo būdus.Plėsti vaikų supratimą apie bendravimą žodžiu, raštu, ženklais (pvz. kurčnebylių kalbą, piešiniais, mimika).Formuoti bendravimo įgūdžius: pratinti kalbėtis su auklėtoja; keliais vaikais; klausant visai grupei; pakartoti; jei kitas nesuprato; nepertraukti kalbančiojo; nenukrypti nuo pagrindinės pokalbio temos; vartoti kalbos etiketo žodžius (mokyti padėkoti, pasiklausti, sveikintis, atsiprašyti, atsisakyti, palinkėti ir kt.).Skatinti vaiką kalbėti didesnei auditorijai, pratinti nenukrypti nuo pagrindinės pokalbio temos, nepertraukti kalbančiojo. Perteikti pasakojimo, apibūdinimo, svarstymo, diskutavimo, aiškinimo, informavimo pradmenis. Ugdyti pagarbą gimtajai kalbai, toleranciją kitoms kalboms.Padėti suvokti vaikui kalbos

Skaityti knygeles, enciklopedijas, grožinės literatūros knygeles, įsiminti mįslių, patarlių, priežodžių, eilėraščių.Skatinti dalyvauti improvizuotose vaidinimuose, sieti iliustracijų turinį su tekstu, patiems iliustruoti.Nuolat su vaiku akcentuoti žodžių frazių, tekstų prasmę. Sieti naujas prasmes su jau suvoktomis, ir patirtimi. Paaiškinti, atskleisti, gyvenviečių, piliakalnių, ežerų, upių, miškų, medžių, gėlių, gyvūnų, grybų, uogų, gatvių, daiktų, žmonių profesijų, mėnesių pavadinimų prasmę. Pvz.: Merkinė – miestas prie Merkio, Panevėžys – prie Nevėžio, drebulės lapai labai dreba vėjuje ir kt.Drąsinti vaikus eksperimentuoti, žaisti kalba – prigalvoti naujų žodžių, deformuoti jau žinomus, kurti savo kalbą.Skatinti rimuoti bereikšmius žodžius, frazes, plepėti suaugusiems nesuprantamus dalykus. Klausyti smulkiosios tautosakos kūrinių – skaičiuočių, greitakalbių, garsų pamėgdžiojimų, pasakų be galo, mįslių, kreipimųsi į gamtą (saulę, vėją, lietų), burtų, padrąsinti pačius kurti.Siūlyti žaisti įvairius kalbinius žaidimus, žaisti įvairiu garsumu, greičiu, įvairia intonacija, tariant tuos pačius žodžius, pučiant balioną, plunksną, muilo burbulus.Klausyti muzikos, dainuoti, groti.Skatinti mėgdžioti įvairius garsus (gyvūnų, paukščių balsus, vėjo ūžesį, griaustinio dundėjimą, lietaus teškėjimą) kitokius garsus (darbų garsus – kalimo, pjovimo, malimo), skambesį, traškėjimą, tuksenimą ir t.t.Siekti, kad vaikai galėtų pavadinti kasdienės aplinkos įprastus daiktus, drabužius, baldus, žaislus, indus ir kt., augalus (gėlės, medžius),

Knygos vaikams: (knygelės, žurnalai, vaikiškos enciklopedijos, dailės albumai ir kt.); žaislinės knygelės vaikams (su iškirptais langeliais, perspektyviniu vaizdu, turinčios vaizdo ir garso efektų), vaikų auklėtojos gamybos knygelės, pasakų veikėjų siluetai, figūrėlės, skirtukai, popierius (kortelės, juostelės, lapeliai). Asmeninė knygelė, rašikliai, pieštukai, popieriniai lipdukai, atvirukai, vokai, laiškų rašymo lapeliai, stalo žaidimai su raidėmis, užrašais, skirtais kalbai ugdyti; kubeliai, automobiliai ir kt. su užrašais; pasakų, muzikos įrašai (kompaktiniai diskai, garso kasetės); receptų knygos, telefonų knygos vaikų žaidimams. Vaikiška spausdinimo mašinėlė, kopijavimo aparatas, kompiuteris. Popieriaus kortelės vardui, užrašams, Lietuvos ir regiono žemėlapiai. Lietuvos Respublikos vėliava, gaublys, saugaus eismo ir elgesio kortelės, paveikslėliai, dėlionės, stalo žaidimai, nuotaikų kortelės, kalendoriai.Bibliotekėlė, magnetofonas, pagalvėlės, kilimėlis, vaikiški baldai. Priemonės knygelių gamybai. “Autoriaus kėdė”, susegėjas, kalkinis popierius, žaislinis telefonas, flanelinė lenta, širmelės, siužetiniai

21

prasmę.Padėti vaikui suvokti ir pažinti pasaulį bei save.Skatinti vaikus perprasti žodžio, kalbos prasmę (suvokti nežinomo žodžio reikšmę iš konteksto, mimiką, kitų reakciją).Plėtoti vaikų kalbinės klausos ir tarties, žodžių darybos bei skaitymo, sakinių darybos ir kt. įgūdžius.Siekti, kad vaikas šnekėtų taisyklingai, suteikti galimybę bendrauti, atskleisti save bei pažinti pasaulį.Leisti vaikams kalbėti tarmiškai.Pratinti vaikus valdyti balso stiprumą, kalbėjimo tempą, intonacijos.Skatinti vaikus mėgdžioti įvairius garsus.Turtinti vaikų žodyną. Išgyvendinti iš vaikų kalbos barbarizmus.Taisyti vaikų kalbą, kai jie nederina žodžių giminę, skaičiumi, painioja veiksmažodžių laikus, daiktavardžių, būdvardžių linksnius. Taisyti prielinksnių, prieveiksmių vartojimo klaidas. Skatinti vaikus domėtis žodžių sudėtimi, įvairiais žodžių sudarymo būdais ir juos sudarinėti. Lavinti pažintinius gebėjimus – kiekvieną žodį galima užrašyti ir perskaityti.Ugdyti vaikų kalbos estetinę nuostatą.Perteikti vaikams tautos tradicines vertybes, tautos papročius. Siekti, kad pajustų dorinius principus.Padėti atskleisti vaikų poreikį skaityti ir rašyti.Formuoti pirmuosius skaitymo ir rašymo įgūdžius, eksperimentuoti su sakytine ir rašytine kalba.Drąsinti ir skatinti vaikus, bandančius imituoti raštą, bendrauti grafiniu būdu – perteikti savo emocijas, mintis piešiniais, ženklais, raidėmis.

gyvūnus, paukščius, daržoves, vaisius, veiksmus, daiktų ir reiškinių požymius (pvz.: šiltas, didelis, giedras, lipnus, juokingas, vilnonis, vasarinis).Mokyti vaikus spalvų ir atspalvių (pvz.: melsva, pilkšva, tamsiai violetinė), savaitės dienų, mėnesių, grybų, uogų, skaičių pavadinimų, erdvės (pvz.: čia, ten, arti, toli, kairėn, dešinėn), laiko (pvz.: vakar, rytoj), kiekio (pvz.: daug, mažai), santykių pavadinimų. Mokyti etikos žodžių (pvz.: ačiū, dėkui, prašom), žmonių giminystės pavadinimų (pvz.: pusbrolis), rengimosi veiksmų(pvz.: juostis, vilktis, autis), žmonių profesijų, technikos, medžiagų (geležinis, gintarinis) pavadinimų.Vartoti apibendrinamuosius žodžius (indai, miestai, upės).Nuolat sekti, pasakoti, deklamuoti, skaityti, dainuoti įvairius tekstus. Siekti, kad vaikai patys vaidintų ir stebėtų vaidinimus.Skaityti įvairių žanrų literatūrą (ne tik tautosaką, grožinę, bet ir dalykinę literatūrą; aprašomojo – publicistinio pobūdžio kūrinius (apie Tėvynės praeitį, gamtą, žymius žmones, žmonių darbus, papročius, tradicijas, šventes ir kt.); tekstus, populiariai perteikiančias mokslo žinias, pasiekimus, informacinio pobūdžio tekstus (pvz.: žodžio ar frazeologizmo paaiškinimą iš žodyno, žaidimo taisykles, valgiaraštį, valgio receptą, orų prognozę).Skatinti kūrybinę vaikų iniciatyvą, kurti pasakas be galo, pasakoti individualiai ar bendrai, sugalvoti mįslių, pabaigą ar pradžią pasakojimui, improvizuoti vaidinant, piešiant.Formuoti pasakojimo įgūdžius apie savo patyrimą, išgyvenimus.Mokyti pasakoti pagal paveikslėlius nuosekliai, planingai, vaizdingai. Pakartoti atsakant į klausimus.Mokyti deklamuoti smulkiosios tautosakos kūrinius, eilėraščius, posmelių ištraukas, dainuoti, groti.Mokyti apibūdinti perskaitytų

žaislai (lėlės, vežimėliai, įvairių profesijų atributai), popierinės lėlės, pirštukinės lėlės, šešėlių teatras; įvairių dydžių raidelės (iš vielos, molio), Stalo teatras, televizorius, tautinė atributika, pieštukai, trintukai, flomasteriai, popierius (liniuotas, lygus, spalvotas, kartonas, tapetai). Pedagogų pagamintos priemonės.

22

Bandantiems kopijuoti, formuoti asmeninį raštingumo supratimą.Lavinti akių judesius, pirštų, riešo lankstumą, girdimąjį ir regimąjį suvokimą. Formuoti ryšį tarp grafinio simbolio (raidės, vatos) ir garso suvokimo, žodžių pastebėjimo ir atpažinimo, raidžių pažinimo. Garso išskyrimo žodyje, skaitymo ir rašymo krypties suvokimo įgūdžius.Formuoti skaitymo ir rašymo mokymosi motyvaciją.Ugdyti vaikų meilę knygai, siekti, kad suprastų jog kūrinys turi pradžią ir pabaigą, yra veiksmas, įvykių seka, skirtingi veikėjai. Supažindinti su įvairiais rašytiniais šaltiniais.Skatinti netiesioginiais būdais vaikų poreikį skaityti ir rašyti.Specialiosios paskirties grupėse su kalbos ir komunikacijos sutrikimais kalbos lavinimas vyksta pagal sudarytą kiekvienam vaikui planą – programą.

kūrinėlių veikėjus, interpretuoti, vertinti jų poelgius, ryšius, įvykius; nusakyti veiksmo vietą, laiką; sekti pasakojimo raidą.Supažindinti su keliais vaikų literatūros autoriais, dailininkais.Supažindinti, kad yra ne tik vaikų knygos, bet ir laikraščiai, žurnalai, iliustruotos enciklopedijos, albumai. Lankytis bibliotekoje.Papasakoti vaikams apie knygos kelią (nuo medžio iki knygos).Gaminti knygeles piešiant, kopijuojant raides ir žodžius, pratinti taisyklingai laikyti piešimo priemones, atlikti ritmiškus dinamiškus rankų judesius.Vaidmeninių žaidimų metu įtraukti vaikus į aktyvius pašnekesius, diskusijas, dainuoti, muzikuoti, žaisti ritminius pirštukų žaidimus, suvokiant kalbos pasikartojimo žaismą.Žaisti didaktinius žaidimus.Skatinti domėtis raidėmis, žodžiais, juos kopijuoti.Plėsti vaikų supratimą apie įvairius bendravimo ir pasaulio pažinimo būdus (betarpiškas kalbėjimas ir pokalbis telefonu), bendra veikla, kelionės, televizijų programų žiūrėjimas, radijo laidų, įrašų klausymas, knygų (albumų, iliustruotų enciklopedijų) žiūrėjimas, spektaklių, filmų, parodų, muziejų lankymas).Suteikti elementarių žinių apie saugų elgesį, išaiškinti šviesoforo spalvų reikšmes, kur galima pereiti gatvę ir kaip negalima elgtis gatvėje.Paaiškinti vaikams į ką kreiptis pasiklydus gatvėje, prekybos centre, minioje ir kt.Pratinti vaikus atsargiai elgtis su žirklėmis, plaktuku, peiliu ir kitais aštriais įrankiais.Padėti vaikams suvokti, kodėl be suaugusiojo leidimo negalima naudotis degtukais, valgyti nežinomo maisto ir kt.Pratinti būti atsargiems su nepažįstamais žmonėmis.Kuo daugiau suteikti žinių apie dvasinius, fizinius, socialinius,

23

kultūrinius žmonių gyvenimo ypatumus. Supažindinti su žmogaus kūnu, gyvenimo linija, gyvenimo būdais, apranga, mityba. Suteikti žinių apie namus, jų įvairovę, aiškinti, kad žmonės turi šeimas. Supažindinti su transporto priemonėmis, profesijomis.Mokyti orientuotis laike.Supažindinti su tautiniais simboliais (vėliava, herbu, himnu), lietuvių kaimynais (latviais, estais ir t.t.), kultūros ir istorijos paminklais (pilimis, piliakalniais, bažnyčiomis ir k.t.), artimiausiomis gamtos įžymybėmis. Supažindinti su šventėmis, jų tradicijomis ir papročiais, susijusiais su šeimos gyvenimu (krikštynos, vestuvės, laidotuvės, Motinos diena ir kt.) bendruomenės gyvenimu (Vėlinės, Kalėdos, Užgavėnės, Velykos, Joninės ir kt.) ir su tautos gyvenimu.

24

Gamtos tyrinėjimų – smėlio ir vandens centras

Ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, meninė, komunikavimo, socialinė, sveikatos

Ugdymo turinys Vaiko veiksenos PriemonėsGAMTOS TYRINĖJIMAIPadėti vaikui pažinti pasaulį, ugdyti pagarbą, gimtajam kraštui, žemei, gyvybei.Skatinti pajusti žmogaus ir gamtos ryšį.Skatinti pajusti gamtos didingumą, įvairovę ir grožį.Suteikti galimybę tyrinėti, eksperimentuoti, stebėti, klausinėti, lyginti, klasifikuoti, bendrauti, laukti rezultatų ar juos numatyti, sukaupti dėmesį, apibendrinti.Lavinti regėjimo, lytėjimo, uoslės pojūčius.Mokyti sisteminti žinias apie gyvąją ir negyvąją gamtą.Padėti stebėti įprastus dalykus, bei įvykius.Lavinti kalbą, turtinti žodyną naujais žodžiais, suteikti žinių apie gamtos reiškinius, augalus, gydomuosius augalus, gyvūnus, vabzdžius.Gilinti stebėjimo, lyginimo, prognozavimo ir bendravimo įgūdžius.Ugdyti savisaugos jausmą.Mokyti saugiai elgtis su įvairiais daiktais, įrankiais, medžiagomis. Atsargiai elgtis su gyvūnais, nežinomais augalais, vabzdžiais.Mokyti atsargiai elgtis gamtoje, prie vandens telkinių.

Įrengti mini gamtos muziejų darželio grupėje, kuris suteiks galimybę pamatyti ir pačiupinėti įvairiausius daiktus, skatinti atradimus.Sudaryti sąlygas auginti gyvūnus, stebėti jų elgesį, bendravimą tarpusavyje, su žmonėmis, vystymąsi. Stebėti paukščius ir gyvūnus pievoje, parke, sode, miške, Jaunųjų gamtininkų centre.Stebėti įvairius gyvūnus, paukščius, augalus, knygų iliustracijose, fotografijose.Piešti gamtą, pvz.: gyvūnus, paukščius, lipdyti juos, dainuoti apie juos, vaidinti.Klausyti kūrinių (grožinės literatūros, tautosakos, lengvų pažintinių tekstų) apie gyvūnus, paukščius, augalus.Pasakoti apie savo gyvūnus auginamus namie, (gal net vieną kitą atsinešti į darželį).Auginti kieme ar patalpoje gėles, daržoves, daiginti įvairių javų sėklas (pvz.: avižas Velykoms).Stebėti prižiūrimų augalų augimą, žydėjimą ir t.t..Pasivaikščiojimų, kelionių ir ekskursijų metu pažinti miškų, sodų, parkų medžius, augalus. jei yra galimybių aplankyti muziejų, parodas, rinkti gamtinę medžiagą .Aiškinti vaikams, kad žmogus, pats būdamas gamtos dalis, atsako už gamtos išsaugojimą.Supažindinti su gamtos reiškiniais pavojingais žmogui (potvyniais, sausromis, žemės drebėjimais, uraganais).Aiškinti įvairius oro (giedra, lietus, sniegas, kruša, šlapdriba, šerkšnas, plikšala, perkūnija, griaustinis), gamtos (vaivorykštė, saulės – mėnulio užtemimai) reiškinius.Supažindinti su augalų, gyvūnų įvairove, jų sandara, gyvenimo būdu, nauda.

Aitvarai, akmenėliai, atsuktuvai, batų dėžės, cukrus, durpės vazoniniams augalams, guminės juostos, kartoniniai kiaušinių dėkliukai, vaisių kaulai, kavos indeliai, kempinės, kibirėliai, klijai, kompasas. Kalendoriai: metų, savaitės, orų. įv. laikrodžiai, laistytuvas, ledų pagaliukai, magnetai, muilas, muilo burbulai, piltuvėliai, plaktukai, plastmasiniai maišeliai, plastmasiniai puodeliai, puodeliai su padalom, sėklos, replės, seni žurnalai, siūlai, skystas muilas, spynos ir raktai, stetoskopas, svirtinės svarstyklės, šaukštai, švitrinis popierius, termometras, valgomieji dažai, varžtai ir veržlės, vinys, virvelės, žaisliniai laiveliai, žvakės, lapai, žievės, medžio gabalėliai, kriauklės, paukščių plunksnos, didinamieji stiklai, spalvoti rutuliukai, dėklai iš putplasčio, įvairių dydžių tušti plastmasiniai buteliai, butelių kamščiai, kartono gabalai, audeklo atraižos, kailio gabaliukai, kreidelės, įvairus popierius, medžių šakelės, sodinukai ar sėjinukai. Žaisliniai laiveliai. Pedagogų pagamintos priemonės.

25

SMĖLIS – VANDUOUgdyti gebėjimą pasaulį pažinti pojūčiais. Suteikti vaikams galimybę veikti savarankiškai, spontaniškai. Skatinti aktyviai tyrinėti, suprasti, paklausti, atrasti atsakymus į klausimus. Ugdyti vaiko gebėjimą sutelkti dėmesį, suvokti, įsiminti, samprotauti, spręsti problemas, kritiškai mąstyti. Skatinti vaiko pažintinį aktyvumą, žingeidumą. Aiškinti vandens ir smėlio savybes, skatinti tyrinėti ir bandyti naujas medžiagas. Formuoti matematinius pradmenis. Skatinti perprasti masės pastovumo dėsnius. Lavinti akies ir rankos

Sudaryti sąlygas eksperimentuoti įvairiose situacijose su įvairiomis medžiagomis.Skatinti tyrinėti ir bandyti naujas medžiagas. Skatinti vaikus kiek galima išsamiau (pagal amžiaus galimybes) ištirti su einama tema, susijusias medžiagos priemones, užduodant klausimus.Pasivaikščiojimo metu integruoti gamtos tyrinėjimus. Piešti medžių šešėlius, lyginti lapus, jų spalvas, ieškoti pėdų purve, patiems antspauduoti, klausytis paukščių balsų, stebėti vabzdžius, prižiūrėti aplinką, gėlių darželį, klausyti upelio čiurlenimo, medžių ošimo, lietaus barbenimo, vėjo ūžimo ir kt.Suteikti vaikams galimybę tirti fizines vandens savybes (pvz.: įmesti į vandenį įvairius daiktus), naudoti eksperimentams valgomus dažus, muilą ir kitokias medžiagas kurios skęsta arba plūduriuoja.Atlikti bandymus su magnetais, metalo drožlėmis ir kitais metaliniais daiktais.

Taškyti vandenį, plukdyti ir skandinti įv. daiktus, pilstyti tą patį smėlio ir vandens kiekį į skirtingos formos indus, vertinti kur daugiau, kur mažiau. Lyginti sausą ir šlapią smėlį, atlikti įvairius bandymus. Suprasti medžiagų savybes: smėlis birus, sausas, drėgnas, lipnus; vanduo teka šiltas, šaltas; sniegas baltas, lipnus, purus, tirpstantis ir kt. Tapyti ant plytelių, medžių, pastatų, grindų ir popieriaus, merkiant teptukus į vandenį. Stebėti kaip vandeniui išdžiuvus, piešinys išnyksta. Kopijuoti piešinius, simbolius, raideles šlapiame smėlyje. Inscenizuoti įvairių literatūrinių kūrinių ar realaus gyvenimo siužetus. Imituoti mokslinį tyrimą. Įsirengti terariumą, stebėti terariume vandens būvio kitimą, supažindinti su vandens savybėmis: garavimu ir garų kondensavimu. Gaminti spalvotą ir baltą popierių. Nustatyti tirpias medžiagas (cukrų, druską,

Smėlis, sniegas, ledo kubeliai, skėčiai, koštuvai. Šiaudeliai, uolienų pavyzdžiai, žvakės, veidrodžiai, žemė, molis. Vėjo malūnai, vandens malūnai, spyruoklės, įv. grimztantys ir plūduriuojantys daiktai. Pedagogų pagamintos priemonės.

26

koordinaciją, vystyti piršto ir riešo judesius. Suteikti galimybę aiškintis matematinius santykius manipuliuojant konkrečiais daiktais, praktiškai veikti tikrovėje: lyginti, apibūdinti, matuoti, rūšiuoti, tyrinėti, eksperimentuoti. Skatinti suvokti ir atskirti ,,plūdžius“ ir ,,grimzdžius“ daiktus. Plėsti sensorinius įgūdžius, įtvirtinti daiktų ir jų savybių suvokimą, skatinti suprasti elementarų priežastinį ryšį tarp kai kurių reiškinių. Formuoti medžiagų savybių vaizdinius, lavinti vaikų kūrybiškumą, vaizduotę, formuoti darbinius įgūdžius. Tenkinti poreikį veikti nedidelėmis grupelėmis. Formuoti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Ugdyti socialinius įgūdžius. Lavinti kalbą, turtinti žodyną įv. terminais, sąvokomis. Tobulinti ir įtvirtinti monologinės kalbos įgūdžius. Ugdyti meilę gimtajam kraštui, skatinti taupyti gamtinius išteklius. Mokyti saugiai elgtis su įv daiktais, medžiagomis. Ugdyti atsakingumo ir tvarkingumo įgūdžius. Suteikti džiugių emocijų, skatinti džiaugtis veiklos rezultatais.

želatiną ir kt.). Eksperimentus, bandymus, tyrinėjimus, pastebėjimus, rezultatus nupiešti, užrašyti lentelėse, knygelėse Kurti įvairius piešinius su smėliu ir klijais. Iš smėlio ir vandens formuoti žemės paviršių. Stebėti kaip pilant vandenį, išnyksta smėlio kalnai. Iš vandens, smėlio, kriauklių, gintaro, žaislinių žuvyčių sukurti jūros dugną vaizduojantį povandeninį pasaulį.

27

Vaidmeninių žaidimų – valgio gaminimo centras

Ugdomos kompetencijos: socialinė, komunikavimo, meninė, pažinimo, sveikatos

Ugdymo turinys Vaiko veiksenos PriemonėsVAIDMENINIAI ŽAIDIMAI Tenkinti natūralų vaiko poreikį žaisti. Ugdyti kūrybiškumą. Skatinti spontaniškai, savarankiškai veikti. Praplėsti savo ir aplinkinio pasaulio suvokimą. Lavinti penkis jutimus. Padėti įžvelgti modelius ir suvokti ryšį. Skatinti išreikšti emocijas ir jausmus. Ugdyti gebėjimą kūrybingai mąstyti ir įveikti sunkumus. Ugdyti savigarbą. Tenkinti vaikų poreikį žaisti individualiai, nedidelėmis grupelėmis bei komandomis. Lavinti viso kūno judesius. Skatinti susikaupti, lavinti vaizduotę. Atskleisti visuomeninių vaidmenų ir santykių suvokimą. Ugdyti gebėjimą suvokti gerai bei prasčiau išsivysčiusius gebėjimus, pomėgius, nemėgstamus dalykus. Lavinti pažinimo įgūdžius , suvokti ryšius, perprasti etalonus, sisteminti informaciją. Ugdyti gebėjimą kurti ir vykdyti planus. Padėti suvokti praeities, dabarties įvykius, ateities vizijas, planus. Skatinti intelekto raidą. Teikti vaikui galimybę aiškintis elementarias matematikos sąvokas. Skirti medžiagas ir daiktus į grupes, kategorijas. Plėsti vaikų mokslinių sąvokų apimtį. Ugdyti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Turtinti žodyną, lavinti kalbą. Skatinti įsijausti į pasirinkto personažo kalbą, manieras, būdus. Formuoti teigiamus tarpusavio santykius: draugiškumą, tarpusavio pagalbą, organizuotumą, mokėjimą laikytis žaidimo

Atkurti pažįstamas scenas, pasakas, istorijas. Imituoti šeimos narių elgesį. Rinktis įvairių savo bendruomenės narių vaidmenis. Mėgdžioti girdimus garsus. Mėgdžioti regimus veiksmus. Rinktis situacijas, pagrįstas tikrais ar tariamais vaidmenimis ( rūpintis kūdikiu, vairuoti automobilį ir pan.). Pažinti realųjį pasaulį. Spręsti gyvenimiškas problemas. Kartoti, pervaidinti, sugyvinti savo potyrius. Sąmoningai rinktis kito žmogaus vaidmenį ar elgesio būdą ( dedasi gaisrininkais, gesinančiais gaisrą ir pan.). Naudoti daiktus , padedančius atrodyti kitu asmeniu ( sėdėti ant kaladės ir vairuoti „ sunkvežimį“ ir pan.). vaidinti įvairius dialogus, situacijas. Persirengti įvairiais rūbais, kaukėmis. Lyginti daiktus, objektus. Ieškoti skirtumų ir panašumų. Kelti klausimus ir apibendrinti, remtis įvairiom situacijom. Dalintis mintimis, bendrauti, fantazuoti. Vaidinti su kaukėmis žinomas pasakas bei savo sukurtas istorijas. Vaidinti su pieštukinėmis, popierinėmis, medžiaginėmis lėlytėmis. Patiems pasigaminti įvairių vaidinimui reikalingų priemonių (atsižvelgiant į vaikų amžių). Vaidinti pantomimą, šešėlių teatrą, šaradas. Žaisti siužetinius žaidimus. Žiūrėti knygeles su žinomų pasakų personažų piešinėliais, pasigaminti reikiamas kaukes ir kitas papildomas detales. Sekti lietuvių liaudies pasakas, niūniuoti lopšines. Pasiskirstyti vaidmenimis skaičiuočių, susitarimo pagalba. Inscenizuoti legendas, padavimus, istorinius

Žaislinė viryklė, kriauklė, stalas, lentynos, lova lėlėms, įv. spintelės, žaislinė sofa, kėdutės, veidrodis, vežimėliai lėlėms. Batai, batų dėžutės. Įv. muzikiniai instrumentai, čiužiniai, dėžės, didelės tuščiavidurės kaladės, drabužiai persirengti, eilėraščių ir pasakėlių knygelės, gyvūnų paveikslėliai, kailis, kaklaraiščiai, kaladėlės, karūnos, kaukės, kaukių dalys – uodegos, ausys, nosys, kojinės, pirštinės. Perukai, piltuvėliai, popierinės lėkštės, popieriniai rankšluosčiai, puodai, keptuvės, žaisliniai telefonas, kompiuteris, laikrodis, kasos aparatas, pinigai, spausdinimo mašinėlė, darbastalis, dulkių siurblys, svarstyklės, magnetofonas. Palapinės, skėčiai, parašiutas, balionai, aitvarai, muilo burbulai, kamuoliai. Įvairių dydžių ir rūšių lėlės: popierinės, pirštukinės, vaikų, pedagogų, tėvelių pagamintos lėlės. Stalo teatro lėlės, šešėlių teatro lėlės. Parduotuvės reikmenys: ( kasos aparatas, žaisliniai pinigai, etiketės su kainomis, įvairios skardinės, buteliukai, dėžutės, įpakavimo priemonės; vaisių, daržovių, įvairių prekių maketai; pirkinių maišeliai; svarstyklės; įvairūs užrašai). Kavinės, virtuvės reikmenys: (žaisliniai indeliai, vienkartiniai indeliai, stalo įrankiai, staltiesės, servetėlės, valgiaraštis, žaisliniai pinigai, prijuostės, padėklai, vazeles su gėlėmis.). Mokyklos reikmenys: (sąsiuviniai, rašomoji lenta, kreida, pieštukai, flomasteriai, knygelės, dienoraštis, dienynas, žurnalai). Ligoninės, gydytojo reikmenys – žaisliniai pleistras, termometras, bintai, stetoskopas, vata, tvarstis, švirkštai. Seselės-gydytojo apranga, tušti vaistų, vitaminų buteliukai, popierius ( receptams), rašiklis, padidinamasis stiklas, telefonas ir

28

taisyklių. Siekti, kad žaidimo metu vaikai patirtų estetinį pasigėrėjimą. Ugdyti valingus veiksmus. Formuoti dorovinius – estetinius santykius. Skatinti pamėgdžioti suaugusiojo darbo veiksmus. Siūlyti pagal amžių patiems pasigaminti vaidybines lėles. Skatinti vaikus bandyti naujus vaidmenis, naują veiklą. Ugdyti kritišką mąstymą. Formuoti vaikų gebėjimą parinkti vietą žaidimui, sukurti tinkamą nuotaiką. Ugdyti gebėjimą nuosekliai atlikti vaidmenis ir veiksmus. Palaikyti vaikų norą žaisti bendrus žaidimus bei plėtoti siužetą. Skatinti domėjimąsi knygomis, plėtoti vaikų kūrybinius sugebėjimus. Skatinti vaikus kurti, improvizuoti, pasitikėti savo jėgomis. Ugdyti gebėjimą saugiai elgtis aplinkoje. Laikytis elementarių elgesio taisyklių. Įtvirtinti higienos ir savitvarkos įgūdžius. Įgyti žinių apie saugų eismą. Supažindinti su tautinėmis, šeimos šventėmis, jų tradicijomis ir papročiais. Ugdyti pagarbą savo istorijai. Supažindinti su smulkiąja tautosaka, skatinti ja remtis įvairios veiklos metu.

įvykius („ Gedimino sapnas“, „ Jūratė ir Kastytis“ ir pan.). Pratinti laikytis elgesio taisyklių: kreiptis į visus mandagiai, atsakinėti reikiama intonacija, savarankiškai sveikintis, padėkoti, atsiprašyti už netinkamą elgesį. Tinkamai elgtis su žaislais, juos tausoti. Pažaidus sudėti viską į vietas. Asmeniškai patirti gero ar blogo draugo bei savo elgesio pasekmes. Saugiai žaisti.

kt.). Policininko reikmenys: kepurė, apranga, reguliavimo lazdelė, kelio ženklai, mašinos, švilpukas, vairas, prožektorius, žaislinis radijo imtuvas, telefonas ir kt.).Pedagogų pagamintos priemonės.

VALGIO GAMINIMAS Formuoti valgio gaminimo pradmenis. Ugdyti valgymo įpročius. Lavinti socialinius, savarankiškumo įgūdžius. Supažindinti su sveikos mitybos principais. Lavinti koordinaciją, pirštų ir riešo judesius. Teikti žinių apie sveikatai naudingus ir žalingus produktus. Skatinti domėtis produktų kilme bei gaminimo būdais. Formuoti savitvarkos, buitinio darbo įgūdžius. Ugdyti norą atlikti

Tyrinėti virtuvės reikmenis pilant vandenį į puodelius, dubenis, plakiklius. Matuoti ir pilti sausus produktus ( miltus, kruopas ir kt.). Ragauti ir palyginti šviežias ir virtas daržoves ir vaisius. Maišyti ir matuoti ( kakavą piene, uogienę jogurte). Tepti peiliu sviestą, medų, riešutinį sviestą. Spausti sultis rankine sulčiaspaude. Lupti pirštais (virtus kiaušinius, bananus, apelsinus ir kt.). Pjauti peiliu ( atsižvelgiant į vaikų amžių). Skusti skustuku, tarkuoti

Įvairi buitinė technika: elektrinė plytelė, sumuštinių keptuvė, vaflinė, mikseris, virdulys. Maistui pjaustyti skirtos lentelės. Stalo įrankiai. Peiliai, žirklės, dubenys, vienkartiniai indai, laikrodis, termometras, svarstyklės. Matavimo šaukštai, mediniai šaukštai, mentelės. Padažinės su dangteliais ( didelės ir mažos), piltuvėlis, plaktuvai, puodeliai su tūrio padalomis. Šiaudeliai, sieteliai, samtis, skustukai, trintuvės, indai įvairiems negendantiems produktams ( kruopoms, druskai, cukrui ir kt.)

29

darbinius įsipareigojimus, gebėjimą nugalėti sunkumus. Skatinti vaikų pažintinį aktyvumą, žingeidumą. Skatinti tyrinėti maisto produktus, patirti visus džiaugsmus ir pavojus, susijusius su valgio gaminimu. Ugdyti pasitikėjimą savo jėgomis, pratinti eksperimentuoti. Plėsti vaizdinius apie suaugusiųjų darbą bei jo visuomeninę paskirtį. Skatinti nuosekliai atlikti veiksmų eigą. Tobulinti ir įtvirtinti monologinės kalbos įgūdžius. Plėsti žodyną įvairiais terminais vartojamais valgio gaminimui. Skatinti naudotis receptų knygomis, kurti savo receptus, derinti produktus, eksperimentuoti. Ugdyti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Formuoti estetinius išgyvenimus ir kūrybinius gebėjimus. Įtvirtinti savitvarkos įgūdžius. Ugdyti valios savybes, siekti veiklos tikslingumo. Skatinti vaikų pažintinį aktyvumą, pastabumą. Ugdyti uolumą dirbant, siekimą baigti pradėtą darbą, apgalvoti veiklos tikslą, sumanymą. Skatinti susikaupti, išlaikyti dėmesį ties atliekama veikla. Skatinti vaikų iniciatyvą padėti draugui, suaugusiajam. Palaikyti gerą vaikų nuotaiką. Supažindinti su nacionaliniais valgiais - gilinti tautos tradicijas ir papročius. Plėsti žinias apie kitų tautų virtuvę. Ugdyti pagarbą ir toleranciją kitiems žmonėms, jų skoniui, valgymo kultūrai. Ugdyti serviravimo pradmenis. Formuoti vaišingumo įgūdžius. Skatinti saugiai elgtis su aštriais stalo įrankiais ir buitiniais prietaisais.

rankine tarka. Naudoti mikserį ( vaisių, pieno ir jogurto gėrimai). Kurti receptų knygeles. Brinkyti želatiną. Lydyti sviestą. Esant galimybėms stebėti, kaip kyla mielinė tešla, aiškintis kodėl taip atsitinka. Pastebėti, kad nuo karščio padažas tirštėja, o šokoladas – skystėja. Verti vaisių, daržovių vėrinukus. Plėšyti salotas, pjaustyti vaisius, daržoves. Tarkuoti įvairius produktus ( sūrį, bulves, morkas ir kt.). Serviruoti stalą. Rengti temines maisto gaminimo popietes: „Sveikas kaip ridikas“, „ Mažasis smaližius“, „ Vaišės darželio gimtadieniui“, „ Patiekalai tik iš lietuviškų daržovių ir vaisių“, „ Egzotiški patiekalai“ ir kt. ( temas pasirinkti atsižvelgiant į grupės , darželio aktualijas, šventes). Gaminti tortus, juos papuošti . Pjaustyti įv. vaisius, daržoves, juos džiovinti, stebėti kaip keičiasi forma spalva, skonis. Pasakoti, diskutuoti, kurti, eksperimentuoti. Gaminti patiekalus atsižvelgiant į metų laikus. Susitvarkyti veiklos vietą. Gaminant valgį laikytis higienos taisyklių.

Prijuostės, rankšluosčiai, įv. lėkštės, salotinės, puodeliai, servetėlės, staltiesės, muilas, vazelės. Receptų knygos, stalo serviravimo knygos. Vaikų sukurtos receptų knygelės. Priemonės knygelių kūrybai.

30

Statybinių žaidimų centras

Ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, meninė, komunikavimo, socialinė, sveikatos

Ugdymo turinys Vaiko veiksenos Priemonės Tyrinėti kalades. Ugdyti kūrybiškumą, vaizduotę, iniciatyvą, draugiškus tarpusavio santykius. Lavinti pirštų, riešo ir viso kūno judesius, koordinaciją. Tenkinti vaikų poreikį žaisti nedidelėmis grupelėmis. Tobulinti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Ugdyti gebėjimą veikti vienam ir su draugu, dalintis turimomis kaladėmis. Skatinti derinti žaidybinius veiksmus, drauge siekti bendro tikslo. Ugdyti kūrybiškumą statant pagal brėžinius, projektus, maketus, paveikslėlius ir kt. Siekti, kad vaikai skirtų ir pavadintų statybines detales. Skatinti panaudoti detales atsižvelgiant į statymo, konstravimo savybes. Siekti, kad vaikai analizuotų, aptartų statinio pavyzdį : išskirtų pagrindines dalis, palygintų jas pagal dydį, formą. Nustatyti dalių išdėstymą vieną kitos atžvilgiu. Ugdyti gebėjimą numatyti statybos veiksmų eigą. Skatinti suprasti statinių konstrukcijos priklausomybę nuo paskirties. Siekti, kad statant atsižvelgtų į pedagogo pateiktą užduotį. Supažindinti su geometrinėmis figūromis. Skatinti pažinti ir skirti jas regėjimo, lytėjimo bei judėjimo pojūčiais. Skatinti rasti aplinkoje atitinkamos formos daiktų. Ugdyti protinius vaikų gebėjimus : pastabumą, mokėjimą stebėti, lyginti, įžvelgti skirtumus bei panašumus, jų požymius. Ugdyti gebėjimą jungti daiktus pagal bendrus jų požymius, sudaryti iš dalių visumą. Skirti realias statybines priemones nuo žaislinių. Įtvirtinti žmonių

Statyti įvairius statinius. Formuoti uždaras erdves. Lyginti, matuoti įvairias kalades, statinius. Dėti statymo priemones eilėmis. Statyti tiltus. Spręsti statant iškilusius „ techninius“ sunkumus. Įvardinti sukurtus statinius. Kopijuoti užrašus, pasigaminti saugaus eismo ženklus, šviesoforą. Kopijuoti gatvių, miestų, parduotuvių pavadinimus. Naudoti statant įvairius žaislus, indelius bei kitas priemones reikalingas įgyvendinant sumanymams. Statyti įvairias pilis ( Trakų pilį, Gedimino pilį ir kitas). Sukurti gimtojo miesto, darželio, gatvės, namų, maketus. Statinius pritaikyti įvairiems žaidimams. Stebėti daiktų svorio skirtumus. Atlikti įvairius eksperimentus. Nebijoti patirti nesėkmių, kai nuvirsta statinys, aiškintis pusiausvyros dėsnius. Atkurti žinomus pastatus, objektus. Iš kaladėlių sudėti horizontalias eiles. Sukrauti kalades viena ant kitos. Statyti įvairias dekoratyvines formas, statinius. Statyti kartu su kitais vaikais, dalintis kaladėmis, priemonėmis. Bendrai planuoti ir naudotis statiniais. Pasiekti iš anksto numatyto tikslo. Užsimerkus, liečiant nusakyti formas. Atrasti grupėje įvairias formas. Statyti kaladėles nuo didžiausios iki mažiausios. Su liniuote, centimetru, sprindžiu, pieštuku, virvute matuoti statinių aukštį, plotį. Savo matavimus užrašyti lentelėse, knygelėse. Pabūti projektuotojais, norimus statyti statinius nusipiešti popieriuje, paskui pabandyti tokius pat pastatyti. Sverti kalades. Tyrinėti reiškinius, procesus ir sąvokas :

Įvairaus dydžio ir formų - keturkampės, stačiakampės, trikampės kaladės ir kūgiai. Kaladės iš įvairių medžiagų: medinės, plastmasinės, paraloninės, plastikinės ir kt. Įvairių spalvų, dydžių ir formų konstruktoriai. Mediniai kubeliai. Dideli kubai. Įvairios dėžutės ir dėžės: nuo arbatos, batų iki televizoriaus ir t.t. Cilindrai. Lazdelės. Ilgos ir trumpos lentelės. Trikampiai, nuožulnios plokštuminės kaladės. Įvairių dydžių mašinos, lėlytės, minkšti žaisliukai, pastatomi žvėreliai, ženklai, namai, medžiai. Virvės, palapinės, įvairios medžiagų atraižos, skėčiai. Fotonuotraukos, knygos, enciklopedijos. Priemonės knygelių, brėžinių kūrimui: piešimo albumai, liniuotės, pieštukai, spalvotas popierius, plastelininiai klijai, spalvoti pieštukai, skaičių, raidžių trafaretai, įvairūs užrašai. Tautinė atributika: vėliava, įvairių pilių maketai, moliniai nameliai. Liniuotė, svarstyklės, centimetras. Pedagogų pagamintos priemonės.

31

profesijas. Įtvirtinti saugaus eismo taisykles. Ugdyti atsakomybę už savo elgesį žaidimo metu. Skatinti saugiai statyti statinius. Statymo priemones naudoti pagal paskirtį. Sudaryti sąlygas plačiai naudoti gamtinę medžiagą. Turtinti vaikų žodyną, dialoginę, monologinę kalbą. Ugdyti kalbinę bendravimo kultūrą, skatinti palankią, draugišką pokalbio formą. Ugdyti gebėjimą įsisavinti mokslo ir matematikos pradmenis. Tobulinti socialinius įgūdžius. Ugdyti pasitikėjimą savimi. Skatinti norą tyrinėti reiškinius, procesus ir sąvokas. Formuoti smulkiosios ir stambiosios motorikos įgūdžius. Skatinti išlaikyti statinių pusiausvyrą. Ugdyti tvarkingumo įgūdžius . Palaikyti gerą vaikų nuotaiką. Ugdyti tautiškumą. Skatinti tausoti gamtos išteklius. Pastebėti lietuvių architektūros požymius. Pajusti pasididžiavimą ir grožėjimąsi tautos statiniais ( pilimis, bažnyčiomis, tiltais, paminklais ir pan.). Ugdyti draugiškus santykius su kitos tautybės vaikais.

dydžio, formos, svorio, aukščio, tūrio, erdvės, krypties, modelio, atitikimo, pusiausvyros, stabilumo, matavimo, skaičiavimo, panašumo, skirtingumo, lygiavertiškumo. Kurti savo bendruomenės modelį. Žaisti vaidmeninius žaidimus: statybininkus, kelininkus, dizainerius, architektus, projektuotojus, policininkus, „ namus“. Skaityti, vartyti knygeles apie statinius. Aiškintis naujų žodžių reikšmes. Pasakoti, diskutuoti. Sutvarkyti veiklos vietą. Plauti statymo priemones muilu ir vandeniu. Žaisti saugiai, draugiškai dalintis priemonėmis.

32

Matematikos ir konstravimo centras

Ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, meninė, komunikavimo, socialinė, sveikatos

Ugdymo turinys Vaiko veiksenos PriemonėsUgdyti matematinio mąstymo įgūdžius.Tobulinti konstravimo įgūdžius. Ugdyti gebėjimą matematikos sąvokas vartoti kasdieniniame gyvenime. Lavinti loginį mąstymą. Formuoti supratimą, kad skaičius nepriklauso nuo daiktų didumo, tarpo tarp jų ir išdėstymo formos. Ugdyti ir lavinti kūrybiškumą, vaizduotę. Formuoti gebėjimą orientuotis laike, erdvėje. Ugdyti gebėjimą konstruoti grupelėmis. Formuoti dorovinius, estetinius jausmus, darbinius įgūdžius. Ugdyti ir lavinti linijos, formos, spalvos, faktūros, skaičių, medžiagų struktūros pajautimą. Formuoti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Ugdyti socialinius įgūdžius. Ugdyti vaikų kalbą, turtinti žodyną matematikos sąvokomis, terminais. Ugdyti gebėjimą skirti daiktų padėtį savo kūno atžvilgiu ir vienas kito atžvilgiu. Formuoti supratimą apie skaičiaus sandarą. Ugdyti gebėjimą dėlioti ir skaičiuoti daiktus iš eilės didėjimo ir mažėjimo tvarka. Skatinti suvokti kiekio pastovumą. Lavinti vaikų pastabumą, atmintį, pirštų ir riešo judesius, lytėjimo judesius. Ugdyti matematinį problemų sprendimo būdą. Tobulinti gebėjimą vizualiai skirti objektus, juos lyginti. Ugdyti gebėjimą tyrinėti, eksperimentuoti, stebėti, klausinėti, lyginti, klasifikuoti, numatyti rezultatus, apibendrinti. Formuoti savisaugos, atsakingumo įgūdžius. Ugdyti gebėjimą plėtoti skaičių teorijas, geometrijos sąvokas, tobulinti spalvų suvokimą, kūrybinį mąstymą, susipažinti su magneto savybėmis. Suteikti galimybę aiškintis matematinius santykius manipuliuojant konkrečiais daiktais, praktiškai veikti tikrovėje.

Taisyklingai skaičiuoti daiktus, žaisliukus . Pasakyti iš eilės visus skaitvardžius, rodant iš eilės kiekvieną daiktą. Derinti skaitvardžių ir daiktavardžių giminę, skaičių ir linksnį, paskutinį skaitvardį priskirti visai daiktų grupei. Lyginti dvi lygias daiktų grupes. Skaičiuoti ir atskaičiuoti daiktus pagal pasakytą skaičių ar pateiktą pavyzdį. Skaičiuoti garsus ir judesius. Lyginti kelintinį ir kiekinį skaičiavimą, taisyklingai atsakant į klausimus: „ Kelintas?“, „ Kiek iš viso?“. Lyginti mažiau kontrastingus daiktus pagal ilgį, plotį, aukštį, didumą, storį: pridedant juos vieną prie kito, iš akies, naudojantis sąlyginiu matu (trečiu daiktu). Judėti nurodyta kryptimi : pirmyn, atgal, kairėn, dešinėn. Skirti paros dalis pagal gamtos reiškinius. Dėlioti plyteles didesne plokštuma ( horizontaliai), pridedant vieną prie kitos ( platus kelias ir kt.), statyti plyteles mažesne plokštuma ( vertikaliai) vienodu atstumu vieną nuo kitos ( lanku – tvorelė, keturkampiu – mašinų stovėjimo aikštelė ir kt.). Konstruoti pagal pavyzdį, pasiūlymą, sumanymą. Įvairiai formuoti statinį: vieną detalę pakeisti kita, dėti detales vieną ant kitos, vieną šalia kitos. Dėlioti daiktus dešine ranka iš kairės į dešinę. Nustatyti savo kūno dalių erdvinę padėtį ( nosis – priekyje ir t.t.). Su daiktais atlikti sudėties ir atimties veiksmus. Tyrinėti judesio, spalvos, garso, padėties, kiekybės pastovumą ir pasikartojimą. Kopijuoti skaičiukus. Kurti knygeles. Žymėti kalendorių. Matuoti ir

Žaidimai su kauliukais. Liniuotės, ruletės, metrai, juostelės, kaspinėliai. Žaisliniai pinigai, žaislinės svarstyklės. Minkšti, guminiai, plastmasiniai žaisliukai. Įvairūs skaičiukai: plastmasiniai, mediniai, popieriniai, medžiaginiai ir t.t. Knygelės su paprastais, aiškiai parašytais skaičiais ir įdomiais paveikslėliais skaičiuoti. Įvairaus dydžio indeliai su padalomis. Šaukšteliai, samčiai. Skaičiavimo pagaliukai. Popierius, spalvoti pieštukai, flomasteriai, žirklės, klijai. Įvairios dėlionės, kaištukų lentos, „ Lego“ ir „Loto“ konstruktoriai. Gamtinė medžiaga: kaštonai, gilės, akmenukai,kriauklytės ir kt. Sagos, butelių dangteliai, spalvoti karoliukai. Kiaušinių dėklai. Konstruktorių rinkiniai. Medinių kaladėlių rinkiniai. Nedideli kubeliai. Skaičiai ant grindų. Matavimo prietaisai: auklėtojų pagamintos ir vaikų sumanytos, lygiapėdės svarstyklės, spyruoklinės svarstyklės ir kt.). Mozaikos. Magnetinės lentos. Skaitytuvai, žaislinė skaičiavimo mašinėlė, kompiuteris. Telefonai, kasos aparatas. Žaidimai su paveikslėliais ir skaitmenimis, atimties ir sudėties veiksmams. Magnetiniai skaičiai, surenkamieji žaislai nuo didžiausio iki mažiausio ( bokštai, piramidės ir kt.). Lenta su vinukais. Pedagogų pagamintos priemonės.

33

Ugdyti gebėjimą analizuoti, aptarti statinio pavyzdį : išskirti pagrindines dalis, palyginti jas pagal dydį, formą. Nustatyti dalių išdėstymą vieną kitos atžvilgiu. Formuoti smulkiosios ir stambiosios motorikos įgūdžius. Ugdyti tvarkingumo įgūdžius. Lavinti vaikų kūrybiškumą, vaizduotę, darbinių įgūdžių pradmenis.

žymėti savo ūgį ant sienos. Lyginti įvairius svorius svirtinėmis svarstyklėmis. Sukonstruoti paprastą laikrodį. Sukonstruoti smėlio, vandens laikrodžius. Skaičiuoti, rūšiuoti sagas, gamtines medžiagas. Žaisti su magnetine lenta. Verti karoliukus, seklytes, kaštonus, šiaudelius. Žaisti domino, loto, įvairius stalo žaidimus. Matuoti, sverti įvairius daiktus. Pasigaminti pinigus.

34

Muzika

Ugdomos šios kompetencijos: meninė, komunikavimo, pažinimo, socialinė, sveikatos

Ugdymo turinys Vaiko veiksenos PriemonėsUgdyti vaikų jautrumą muzikai, gebėjimą įsiklausyti ir emocingai ją suvokti. Formuoti norą klausytis muzikos, ją įsiminti ir atlikti. Gausinti muzikinius įspūdžius, lavinti klausą. Įgyti supratimą apie pagrindinius muzikos elementus – tempą, dinamiką, tembrą. Skirti muzikos nuotaiką, žanrus. Atpažinti girdėtus kūrinius, instrumentus. Lavinti vaikų muzikinius gabumus, muzikos atlikimo( dainavimo, ritmikos, grojimo) įgūdžius, kūrybinę vaizduotę. Ugdyti meilę, pagarbą etno muzikai. Žadinti estetines emocijas, prisidėti prie tautinių tradicijų saugojimo, jų tęstinumo. Ugdyti domėjimąsi kalendorinėmis šventėmis, savo krašto papročiais, dainų, žaidimų įvairove, savitumais. Ugdyti gebėjimą salėje elgtis saugiai. Formuoti savisaugos, atsakingumo įgūdžius. Lavinti vaiko emocinį vystymąsi ir socialinę raidą. Lavinti kalbą, turtinti žodyną, vartoti muzikinius terminus. Sudaryti galimybę saviraiškai, atsipalaiduoti emociškai. Pasitikėti savo jėgomis, natūraliai , laisvai, drąsiai ir savitai išreikšti save asmenine kūryba. Lavinti viso kūno judesius, tobulinti koordinaciją. Ugdyti vaikų muzikinį intelektą bei jausmų kultūrą, turtinti ir plėtoti vaikų muzikinės kalbos patirtį. Ugdyti susikaupimo ( tylos klausymo), supančių garsų akustinės analizės bei muzikos klausymo įgūdžius. Formuoti bendradarbiavimo įgūdžius. Formuoti saugaus elgesio įgūdžius. Ugdyti mandagumą vieni kitiems. Pramogų metu klausyti įvairių

Klausytis įvairios muzikos (klasikinės,vaikiškos,populiarios ir kt.). Atskirti lietuvių liaudies ir klasikinę muziką. Dainuoti įvairias daineles. Klausytis ir suvokti kontrastinio pobūdžio muzikos kūrinius, emocingai reaguoti į jų nuotaikas, apibūdinti vartojant terminus ( linksma, greita, rami, energinga ir t.t.). Išgirsti, įsijausti į žmogaus skleidžiamus, muzikinius, gamtos garsus, jais domėtis, atpažinti, tyrinėti, atkurti. Klausytis gamtos garsų, medžių šlamėjimo, jūros ošimo, žolės šnarėjimo, paukščių balsų, natūralių, aplinkos, žmogaus skleidžiamų garsų, muzikos instrumentais atliekamų kūrinėlių, įrašų. Eksperimentuoti, tyrinėti, atrasti ir išreikšti muzikos nuotaiką žaidimuose. Savarankiškai muzikuoti, pasirikti mėgstamą muziką, muzikos instrumentą. Pasigaminti muzikos instrumentus (barškučius, švilpynes, būgnelius ir kt.). Patikrinti ar instrumentas saugus ir tinkamas naudoti. Žaisti ratelius, šokti šokius. Išreikšti ritmą plojant, trepsint kojomis, mušant būgneliais, akmenukais, lazdelėmis, šaukštais ir kt.. Parinkti muzikos instrumentus pasakų veikėjams. Naudoti ritmą, atkuriant vaizdus, situacijas. Groti nesudėtingas melodijas. Spragsėti pirštais, belsti pakaitom tai viena, tai kita koja, ranka. Šokti pakaitiniu, polkos, šoniniu žingsneliu, eiti atbulomis. Judesius atlikti grakščiai, šokant išlaikyti visos grupės darną, rato lygumą. Pratinti berniukus mandagiai pakviesti šokiui mergaites, o jam pasibaigus palydėti į vietą. Didinti ir mažinti ratuką. Šokti poromis. Dainuoti po viena ir su draugu. Improvizuoti, dainuoti daineles apie savo žaisliukus. Pratinti tinkamai kvėpuoti ( įkvėpti diafragma) . Dainuoti užsimerkus,

Pianinas, akordeonas, metalofonas, įvairūs barškučiai, traukinio švilpukai, molinės švilpynės, kastanjetės, varpeliai, tarškutis, skambantys kamuoliukai, įvairūs skambantys žaisliukai, būgneliai, lūpinės armonikėlės. Pedagogų pagamintos priemonės muzikinei veiklai. Mediniai šaukštai, įvairaus storio ir ilgio medinės lazdelės, bambukinės lazdelės. Plastmasinės, medžiaginės, megztinės, kartoninės natos. Natelių lenta. Pėdelės ( tempui: greitas – lėtas). Dūdelės, guminės juostelės, plastmasiniai buteliai, įvairios kaladėlės, akmenėliai, triolė, trikampis, skudučiai.Mikrofonas, magnetofonas, kompaktinės plokštelės, kasetės. Teatro lėlės, persirengimo kostiumai. Lankai, kamuoliai. Tautiniai rūbai. Juostelės, kaspinai, kepurės, klumpės. Šokiams reikalinga atributika ( lašeliai, gėlytės ir pan.). Minkšti žaisliukai.

35

muzikos žanrų ( šiuolaikinės, lietuvių liaudies folkloro, klasikinės ir kt.). Lavinti plastiškumą. Suteikti džiugių akimirkų.

užsidengus vieną ausį ( išgirsti vidinę klausą). Dainuoti mėgdžiojimo pratimus – pedagogas dainuoja frazę – vaikai ją atkartoja. Kurti melodijas. Dainuoti draugo vardą, kurti judesius skambant muzikai. Susipažinti su lietuvių liaudies instrumentais, jais groti. Numatomi renginiai: ,,Rudens vėrinys,” ,,Darželio gimtadienis,” ,,Rudens vakarojimai,” ,,Advento vakaras,” Susitikimai su Kalėdų seneliu, ,,Žiemos šventė,“ ,,Užgavėnės,“ ,,Lietuvos gimtadienis,“ Teatro savaitė, Velykų šventė, Motinos diena.Netradiciniai renginiai: ,,Talentų šou,“ ,,Vaikystės šalis“ ir kt.

36

Kūno kultūros valandėlės

Ugdomos šios kompetencijos: sveikatos, meninė, komunikavimo, pažinimo, socialinė

Ugdymo turinys Vaiko veiksenos PriemonėsUgdyti gebėjimą saugoti ir stiprinti sveikatą. Teikti žinių apie sveikatą, higieną, sveiką gyvenseną, sportą. Ugdyti vertybines nuostatas: nusiteikimą tobulinti savo kūną ir dvasią, augti sveikam, stipriam, atspariam ligoms, siekti tapti ištvermingam, greitam ir darbingam. Didinti organizmo atsparumą infekcinėms ligoms ir kitiems nepalankiems veiksniams, formuoti taisyklingą vaiko laikyseną, stiprinti pėdos raumenis, siekiant išvengti plokščiapėdystės, formuoti judėjimo įgūdžius, pratinti išmoktus judesius ir veiksnius taikyti žaidimuose ir kitoje kasdieninėje veikloje.Ugdyti fizines vaiko savybes: greitumą, vikrumą, ištvermę, jėgą. Ugdyti gebėjimą atsipalaiduoti po psichinių ir fizinių krūvių.Ugdyti teigiamas dorovines savybes: gerumą, draugiškumą, sąžiningumą, kuklumą ir kt.Ugdyti gebėjimą valdyti spontaniškas pykčio, agresijos ir kt. apraiškas, susitarti tarpusavyje, dalytis žaislais ir inventoriumi, gerbti varžovą.Formuoti žmogaus ir judesio grožio supratimą, gebėjimą vertinti grožį ir kurti jį fizine veikla.Ugdyti valingus charakterio bruožus: norą būti atkakliam, drąsiam, ryžtingam, pasitikėti savo jėgomis. Formuoti gebėjimą laikytis veiklos ir poilsio režimo, higienos taisyklių.Skatinti vaikus kontroliuoti savo kūno laikyseną stovint, sėdint, einant. Taisyklingai priimti pradines padėtis. Ugdyti

ĖJIMAS, BĖGIMAS, PUSIAUSVYROS PRATIMAIEiti, bėgti: tiesiai, nedidelėmis grupelėmis, visa grupe.Vorele (įv būdais-pirštų galais, kulnimis ir kt.) salės, aikštelės, pakraščiais, pagal daiktinius orientyrus, keičiant vedančiuosius.Tarp dviejų nubrėžtų linijų.

Dideliu nubrėžtu ratu, ratu susikabinus rankomis.Tarp išdėstytų daiktų.Eiti bėgti, ant žemės padėta lenta. Einant peržengti per daiktus, gulinčius ant žemės (lazdos, kaladėlės, kėgliai).Eiti (pakelta lenta, suoleliu).Eiti stora virve, lazda pristatomuoju žingsniu.Išsisklaidžius, po signalo surasti savo vietą voroje.Eiti lenta su smėlio maišeliu ant galvos.Poromis susikabinus rankomis, keičiant kryptį.Įvairiomis rikiuotės formomis (vora, ratuku), po signalo surasti savo vietą.Eiti virve, padėta vingiais.Pagal auklėtojos signalą kaitalioti ėjimą su bėgimu.Eiti ir bėgti su paprasčiausiais rankų ir liemens judesiais.Eiti ir bėgti nuožulnia lenta, suoleliu, pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu.Eiti plokščiu lanku, padėtu ant grindų, tiesiai ir šonu (pristatomuoju žingsniu).Eiti, bėgti dviese, trise, įv. susikabinus rankomis (prieš save, viršuje ir t.t.).Vorele ir po vieną ir poromis keičiant tempą darant posūkius.Pabėgti nuo gaudančiojo, pavyti bėgantįjį.Eiti, bėgti plačiu žingsniu per kliūtis.Eiti ir bėgti su gimnastikos lazda,

Kėgliai, lankai, įv. ilgio virvės, lazdos, šokdynės, įv. dydžio ir sunkumo kamuoliai, smėlio maišeliai, kaladėlės, barškučiai, puslankiai, taikiniai, įv. kopėčios, gimnastikos sienelės, kubai, batutas, gimnastikos suoleliai, nuožulnus suolelis, čiuožynė, šokinėjimo kamuoliai, supynės – laipteliai, “arkliukai” – lazdos, rodyklės, miestučiai. Badmintono raketės, futbolo vartai, paspirtukai, dviračiai, rogutės, čiužiniai, gamtinė medžiaga, kibirėliai, dėžutės, padalomoji medžiaga: vėliavėlės, kaspinai, vairai, karūnėlės, švilpukai, nameliai, palapinės, “parašiutai”, “kalneliai”–laipiojimui. Baseinas, maži kamuoliukai. Takeliai su nelygiu paviršiumi. Trikrepšis. Krepšinio lankai, krepšinio kamuoliai, futbolo kamuoliai, Pėdučių ir delniukų takelis. Skraidančios lėkštės, skraidantys žiedai, riboženkliai, šokinėjimo klasė, tiltelis. Pedagogų pagamintos priemonės.

37

gebėjimą sportuoti pagal taisykles.Ugdyti vaikų gebėjimą laisvai reguliuoti kvėpavimą, būnant ramios būsenos ir atliekant fizinius pratimus (derinant kvėpavimą pro nosį ir pro burną).Ugdyti vaikų gebėjimą pajausti savo kūno svorį, jo skriejimo greitį, judėjimo inerciją, atsispyrimo stiprumą, vartojamą jėgą ir jos kryptį.Ugdyti gebėjimą valdyti priemones, suteikti joms atitinkamą padėtį erdvėje, judėjimo kryptį.Lavinti vaikų orientaciją erdvėje, vestibiulinį aparatą, gebėjimą nustatyti atstumą iš akies, įvertinti judėjimo greitį ir atitinkamai priderinti judesius (pvz. judant su slidėmis, riedučiais, pačiūžomis, paspirtukais, dviratukais).Pratimus ir žaidimus parinkti atsižvelgiant į vaikų išsivystymą ir pasirengimą, judėjimą, įgūdžius, charakterio bruožus. Ugdyti toleranciją priešininkui.Ugdyti vaikų atkaklumą pratinant pasiekti užsibrėžtą tikslą, iki galo atlikti užduotį, nugalėti kliūtis, įveikti sunkumus. Plėsti žodyną sportiniais terminais.Ugdyti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Formuoti savisaugos, atsakingumo, komandiškumo jausmą. Ugdyti pagarbą gimtinei, kultūrai, propaguojamoms sporto šakoms, Panevėžio mieste populiarioms sporto šakoms.Įtvirtinti saugaus ir draugiško sportavimo taisykles (pvz.: nešokti nuo gimnastikos sienelės, nes gali užsigauti, negalima atimti kamuolio iš draugo, nes ir draugas nori įmesti į krepšį). Skatinti pajausti sporto teikiamus malonumus.

laikant ją už nugaros, sulenktomis rankomis.perbėgti pro sukamą šokdynę.

ŠUOLIAIPašokti siekiant daiktą (barškutis, virvutė).Peršokti per nedidelę kliūtį.Šokinėti abiem kojomis judant į priekį.Nušokti nuo paaukštinimo, į lauką, nušokant peršokti per virvelę, padėtą ant grindų.Peršokti per dvi linijas.Šokti iš lanko į lanką, atsispiriant abiem kojomis.Šokinėti vietoje abiem kojomis po signalo pasisukti nurodyta kryptimi, pritūpti.Šokti iš vietos į tolį, peršokti akmenukus, lazdas ir kt. Šokinėti nuo kojos ant kojos, judant į priekį.Suspaudus tarp kojų kokį daiktą šokinėti abiem kojomis pirmyn.Šokinėti per nejudamą virvutę einant ir bėgant.Šokinėti per sukamą ilgą šokdynę.Šuoliukai viena koja iš lauko į lauką.

MĖTIMAISulaikyti auklėtojos paridentą sviedinį ir ridenti jai atgal.Ridenti, sviedinį vienas kitam ir pro vartus.Mesti laisvai sviedinį į priekį ir bėgti jį pagauti.Išmesti sviedinį į viršų ir jį sugauti.Ridenti sviedinį vienas kitam iš įvairių padėčių viena ir abiem rankomis.Mesti didelį sviedinį į žemę ir sugauti jį, mesti didelį sviedinį į viršų ir sugauti.Einant ridenti sviedinį suoleliu.Mesti sviedinį į viršų, leisti nukristi ir atšokusi sugauti.Ridenti sviedinį į vartus taikyti į daiktus, kėglius, sviedinius ir kt.Iš už galvos abiem rankomis mesti sviedinį į tolį.Mesti smėlio maišelį į horizontalų taikinį.Mėtyti sviedinį viena ranka aukštyn, ir gaudyti abiem rankomis.Mėtyti sviedinį vienas kitam ir

38

gaudyti.Einant ir bėgant ridenti sviedinį tiesiai, vingiais tarp daiktų.Mėtyti į tolį dešine ir kaire ranka (mažus sviedinukus, kankorėžius, smėlio maišelius ir kt.).Atmušti atšokusį sviedinį nuo žemės dešine ir kaire ranka kelis kartus iš eilės.Mėtyti į judamą taikinį sniego gniūžtes ir sviedinius.Varyti sviedinį dešine ir kaire ranka. Permesti sviedinį per tinklą, virvutę, vienas kitam ir jį sugauti.

LAIPIOJIMASEiti keturpėsčia (keliais, delnais), pralendant pro virvutę.Eiti keturpėsčia (keliais, delnais) “meškos” žingsniu.Ropoti lenta, gimnastikos suoleliu.Pralįsti pro virvutę, lanką neliečiant rankomis grindų.Šliaužti grindimis.Laipioti nuožulniomis kopėčiomis, aukštyn ir žemyn pristatomuoju žingsniu.Laipioti gimnastikos sienele aukštyn, žemyn.Pralįsti, perlipti gimnastikos suolelį, rastą, buomą.Pralįsti pro lazdą, virvutę, lanką šonu pristatomuoju žingsniu ir priekiu.Ropoti vienavardžiu ir įvairiavardžiu būdu, remiantis dilbiais ir keliais.Perlipti suolelį ropojant (delnais ir pėdomis).Prašliaužti pro kliūtį (lanką, virvutę ir kt.) ropom atsirėmus alkūnėmis ir keliais.Užlipti gimnastikos sienele į viršų, pereiti į kitą pusę ir nulipti žemyn.Šliaužti suoleliu pilvu, prisitraukiant rankomis.Perlipti per įv. kliūtis, beždžionių kopėčias, piramides ir kt.Kūno kultūros pratybos.Veikla sporto kambaryje.Rytinė mankštaMankštos pertraukėlės. Fiziniai pratimai pasivaikščiojimo metu (judrieji žaidimai, sporto pratimai ir žaidimai).Sveikatos valandėlės.Savarankiškas vaikų judėjimas.

39

Sporto pramogos.Sporto šventės (žiemą – vasarą su tėvais).Sveikatos dienos.Judrūs žaidimai, ramūs žaidimai, estafetės.Vasarą – važinėjimas triračiu, dviračiu, paspirtuku, šokinėjimas šokdyne, krepšinis, futbolas, miestučiai, badmintonas.Žiemą – važinėjimas rogutėmis, slydimas ledo takeliais, slidinėjimas, čiuožimas.Dalyvauti mieste rengiamose varžybose, sveikatingumo projektuose. Aplankyti Aukštaitijos stadioną, stebėti vykstančias varžybas.Žinoti Lietuvos ir Panevėžio žymius sportininkus

40

Lauko žaidimai

Ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, sveikatos, socialinė, komunikavimo, meninė

Ugdymo turinys Vaiko veiksenos PriemonėsUgdyti socialinius įgūdžius, fizinę, emocinę ir intelekto raidą, suteikti žinių apie elgesio kultūrą, mokyti laikytis taisyklių, elgtis savarankiškai, didinti pasitikėjimą savimi, įveikti sunkumus.Lavinti viso kūno raumenis: bėgiojant, šokinėjant, šokuojant, laisvai judant.Skatinti vaikus laipioti, tolygiai lavinant viršutinę ir apatinę kūno dalis, tobulinant pusiausvyrą ir judesių koordinaciją.Lavinti pirštų ir riešo judesius.Padėti suvokti savo kūno galimybes įvairioje aplinkoje ir erdvėje.Pamažu ir kasdien lavinti fizinę jėgą, judesių derinimą, pusiausvyrą ir ištvermę.Lavinti įgūdžius reikalingus sportuojant ir užsiiminėjant kūno kultūra.Įdiegti vaikams sporto įgūdžius, kuriuos jie ugdys visą gyvenimą.Skatinti vaikus bendrauti tarpusavyje ir su suaugusiais.Siekti, kad vaikai kauptų socialinio bendravimo įgūdžius, išmoktų susikaupti, pasikeisti, palaukti savo eilės, bendradarbiauti, susidraugauti, nesivaržyti vienas kito.Supažindinti su savo bendruomene, artimiausia aplinka, gimtuoju miestu.Ugdyti tinkamą savęs vertinimą`, pasitikėjimą savo jėgomis.Suvokti savo kūno galimybes, išmokyti valdyti judesius, jausti pasitenkinimą augant pasitikėjimui fizinėmis jėgomis.Skatinti grožio pajautimą, kaupti patirtį visais pojūčiais.Skatinti vaikus rūpintis aplinka.Tikslinti vaikų sampratą apie spalvas, skaičius, formas ir dydžius.

Kasti smėlį ir žemę, rinkti akmenukus, ar kt. smulkius daiktus, žaisti lauko žaidimus. Stovėti kopėtėlių viršuje, suptis sūpuoklėmis, šliaužti tuneliu.Leisti triukšmauti, dainuoti, šūkauti.Organizuoti ekskursijas.Žaisti vaidmeninius – siužetinius žaidimus, pvz. “Keliautojas” – pasinaudojant keliais triratukais, dviračiais, paspirtukais, kelio ženklais.Kalbėti su vaikais apie jų jausmus, nuotaikas.Uostyti gėles, čiupinėti žemę, klausytis žiogų svirpimo, paukščių čiulbėjimo, upelio čiurlenimo, mėgautis saulės spinduliais.Stebėti natūralių spalvų įvairovę (lapų, gėlių, dangaus, pastatų).Skaičiuoti, rūšiuoti (kiek gėlių pražydo nuo vakar, kiek besimėtančių aikštelėje šiukšlių reikia surinkti, kiek kartų supasi sūpuoklėse ir t.t.).Kiekvieną dieną žymėti gamtos kalendorių. Analizuoti situacijas, klausinėti ir aiškinti apie gamtos reiškinių sąryšingumą, temperatūrų kaitą ir vandens garavimą.Sudaryti galimybes stebėti, judėti, liesti, apčiuopti, užuosti ir patirti.Sudaryti sąlygas pasėti sėklas, pasodinti gėles – stebėti, kaip jos auga, tyrinėti, eksperimentuoti, laistyti, prižiūrėti, tręšti, žymėti jų augimą, matuoti, lyginti dydžius ir formas.Žaisti su vandeniu. Rengti iškylas medžių pavėsyje.Smėlio dėžėje statyti įv. miestus, bokštus, pilis, upes, kepti ,,skanėstus“, žarstyti rankomis smėlį stebint, kaip jis byra pro pirštus.Pilti smėlį su kastuvėliais į kibirėlius ir jį nešioti, vaikščioti per smėlį basiems ar apsiavusiems, mokyti

Čiuožimo kalneliai, gimnastikos sienelės, kliūčių ruožai, kopetėlės, medžiai, sūpuoklės, tilteliai (mediniai), virvinės kopėtėlės, palapinės, lauko baldeliai, skėčiai, baseinai.Lankai, kamuoliai, kėgliai, kaladėlės, puslankiai, kalneliai, suoleliai, šokinėjimo kamuoliai, maži kamuoliai, šokdynės, šokinėjimo gumos, kaspinai, vėliavėlės, smėlio maišeliai, virvės, lazdos, badmintono raketės, taikiniai, vairai, traukiamos mašinėlės, aitvarai.Triratukai, paspirtukai, dviračiai, mašinos. Slidės, rogutės, čiuožynės.Plastmasiniai kibirėliai, laistytuvėliai, dubenys, semtuvėliai, šaukštai, įv. dydžių samteliai, įv. automobiliai, traukinukai, garvežiai, piltuvėliai, rėčiai, įv. formelės, mažos kartoninės dėžutės, senos medinės ir plastmasinės kaladėlės, natūralūs daiktai pvz. kriauklės, lapai. Patiesalai, rankšluosčiai, kreidelės, įv. prietaisai eksperimentams pvz. padidinamasis stiklas.Juodžemis gėlių sodinimui.Klijai popierius, molis, plastelinas, pieštukai, flomasteriai, kempinė, teptukai. Žaislai, siužetiniams žaidimams pvz. gydytojo rinkinys ir kt. Pedagogų pagamintos priemonės.

41

Mokyti vaikus suprasti priežasties ir pasekmės ryšius, augimo dėsnius, supažindinti su naujais įrankiais, augalais, spalvomis ir formomis.Išmokyti stebėti ir analizuoti situacijas.Skatinti intelekto raidą.Supažindinti apie temperatūrų kaitą ir vandens garavimą.Lavinti vaikų vaizduotę ir išradingumą.Skatinti vaikų asmenybės sklaidą.Išradingai pasinaudoti oro sąlygomis, pasimėgauti visokiu oru.Skatinti vaikus galvoti apie tai ką jie mato, atsakyti į klausimus ir klausti patiems.Pasitikėti vaikais ir leisti jiems tyrinėti, nesikišti kol nebūtina. Leisti vaikams patiems išspręsti tarpusavio nesutarimus. Ugdyti gebėjimą pagal galimybes rūpintis savo sveikata ir saugumu.

išlaikyti pusiausvyrą. Konstruoti ir statyti greitkelius, namus, miestus ir kt. Iš antrinių žaliavų pasidaryti namus, palapines, parašiutus.Po lietaus stebėti smėlyje paliekamas lašų žymes, patyrinėti ar giliai įsisunkia vanduo, kasti vagas upeliams ir stebėti, kaip jie teka.Žiemą kasti sniegą, iš sniego statyti tunelius, bokštus, tiltus, sniego senius.Žiemą palikus dubenį su vandeniu stebėti kaip stingsta o po to tirpsta ledas.Sniego statinius aplieti vandeniu, kad suledėtų.Tapyti pėda, kojų pirštais ant patiestos ilgos popieriaus juostos.Tapyti pirštais ir teptuku, dažyti pastatus, medžius. Žiemą tapyti ant sniego, puošti bei tapyti sniego skulptūras.Pūsti muilo burbulus, žaisti su vandeniu.Stebėti sruvantį vandenį, tekantį Žagienės upelį, įmesti į srovę akmenuką ar lapą ir stebėti, kas atsitiks, plukdyti popierinius laivelius.Parodyti vaikams medžių šakelių atžalas, sprogstančius lapelius, lašelių žymes ant namo sienų. Judėti įvairiais būdais, greitai, lėtai, apsimesti gyvūnais, šokinėti ant vienos kojos, ražytis, judėti poromis, atliepiant muziką ar ritminį motyvą. Bėgioti lauke. Šokinėti per nedideles saleles, iš vieno apskritimo į kitą, sekant įmintais pėdsakais, pagal muzikos ritmą, mėgdžioti šokuojančius gyvūnus, šokinėti nuo neaukštų tvirtų dėžių, ant vienos kojos, ant abiejų kojų ar šokinėti poromis. Žaisti su kamuoliais: mėtyti , spardyti kamuolį į taikinį, kuo aukščiau išmesti kamuolį, po to pagauti abiem rankomis, arba viena ranka. Varinėti įv. dydžio kamuolius mušant į žemę.Mėtyti kamuolius į nedidelius taikinius, ridenti kamuolius vienas kitam sėdint ratu.Įveikti kliūčių ruožus, peršokti,

42

perlipti, persiristi.Žaisti judrius žaidimus.Žaisti ramiame kampelyje, kur vaikai galėtų pailsėti, atvėsti ar tiesiog pabūti vieni.Skaityti, vartyti knygutes, ruošti vaidinimus, dainuoti, muzikuoti, kurti naujas dainas, prisiminti senas.Iškylauti, ruošti bendras vaišes, pratinti vaikus dalintis, vaišinti kitus.Aplankyti netolimus gyvenamosios vietovės objektus, keliauti į “Skaistakalnio” parką, “Kaizerlingo” miškelį prie “Žagienės” upelio.Aplankyti Jaunųjų gamtininkų centrą, Kraštotyros muziejų, Stumbryną, Linų muziejų, pabuvoti ant Čičinsko kalno, Burbiškių dvare.Nuvykti į parduotuvę, vaistinę, biblioteką, gaisrinę, policiją, į Pajuostės karinį dalinį, “Skaistakalnio” pagrindinę mokyklą, į teatrą, koncertą.

43

UGDYMO TURINYS PAGAL PROJEKTUS

ANKSTYVASIS AMŽIUS

Eksperimentuodami, tyrinėdami ir atrasdami vaikai pasisemia informacijos. Ankstyvojo amžiaus vaikams veiklos motyvą sukelia žaislas arba stebimo žaidimo pavyzdys, taip pat asmuo, dalyvaujantis, bendraujantis žaidime, ypač suaugusysis. Ankstyvojo amžiaus vaikų grupėje auklėtoja yra pagalbininkas, padedantis įvairiais būdais skatinti ir plėtoti žaidimą, sudaryti sąlygas pasireikšti vaikų aktyvumui, suteikti naujų įspūdžių, kas skatina vaikų domėjimąsi aplinkiniu pasauliu ir patirties kaupimą. Kadangi žaidimai labai svarbūs mažų vaikų gyvenime, reikia kuo anksčiau suteikti galimybę žaidžiant lavinti pažintinius gebėjimus, meninį suvokimą, judėjimo, savitvarkos, bendravimo ir savarankiškumo įgūdžius, susipažinti su aplinkiniu pasauliu. Mažyliai, ankstyvojo amžiaus grupėje, turi jausti visapusišką globą bei priežiūrą, rūpinimąsi jų saugumu bei sveikata.

SAVITVARKA

Vaikas: geba tinkamai laikyti ir savarankiškai valgyti šaukštu; geria iš puodelio; auklėtojai padedant naudojasi tualetu; padeda auklėtojai, patys sutvarko žaislus; auklėtojai padedant rengiasi; nusiplauna rankas, nusiprausia veidą; suvokia, kas yra ir kam skirtas muilas; geba naudotis rankšluosčiu, šukomis; žino, kad valgant reikia laikytis švaros; moka savarankiškai atsisėsti ant kėdutės; geba pavalgius padėkoti, pristumti kėdutę prie stalo.

KŪNO JUDESIAI, AKIES IR RANKOS KOORDINACIJA

Vaikas: bėga į priekį; šokinėja vietoje ant abiejų kojų; pastovi ant vienos kojos; stovi ir vaikšto ant pirštų galų; ridena, spiria, pagauna kamuolį; lipa aukštyn ir žemyn laiptais; nušoka nuo vieno laiptelio; peršoka per nedidelę kliūtį; meta kamuolį per galvą; veria karolius, laiko žirkles; taisyklingai laiko teptuką, pieštuką; minko plastiliną, molį, tešlą.

DAIKTŲ, ERDVĖS IR LAIKO SUVOKIMAS

Vaikas: palietęs atpažįsta žinomą daiktą;

44

kiša koją į batą, o ranką į rankovę; sutelkia žvilgsnį žiūrėdamas į paveikslėlį, fotografiją, savo atvaizdą veidrodyje; suneria didelius rutuliukus, sudeda žaislo detales vieną ant kitos; kaišo, dėlioja nesudėtingas detales; lipdo iš tešlos; žaidžia su smėliu ir vandeniu.

SAVIVOKA

Vaikas: rodo stiprų „aš“ pojūtį; jaučiasi stiprus, kūrybingas, viską gebantis; tyrinėja aplinką; geba įvertinti save ir pradeda suprasti apibūdinimus – gražus, geras, mylimas, išdykęs ir pan.; bando kontroliuoti save; save ir kitus vadina vardais; nori viską daryti pats; pažįsta šešias ar daugiau kūno dalių; jausmus reiškia bendraudamas; išreiškia jausmus žaisdamas simbolinius žaidimus; rūpinasi kitais.

KALBOS IR BENDRAVIMO ĮGŪDŽIAI

Vaikas: derina žodžius, jungia žodžius į trumpus sakinukus; klausosi trumpų pasakų, pasakojimų; vartoja daugiskaitą; kalbėdamas fantazuoja; išreiškia savo norus, pageidavimus; supranta klausimus „kas?“, „kur?“; supranta neiginius „ne“, „negalima“ ir kt.; apibūdina jam žinomus daiktus, veiksmus, parodo juos paveikslėlyje; padeda daiktus „į“, „ant“, „šalia“, „po“; vardina dienas, įvykius; žino savo ir artimųjų vardus, žmonių ir gyvūnų kūno dalių, dažniausiai vartojamų buities daiktų,

transporto priemonių pavadinimus; domisi kitais; geriau supranta kitų jausmus; geba pasirinkti veiklą, paragintas įsijungia į žaidimą, palaukia savo eilės; jaučia vis didesnį malonumą žaisdamas su bendraamžiais, mėgsta vaidmeninius žaidimus; pradeda tapatinti save su to paties amžiaus ir lyties vaikais; bendraudamas su kitais labiau valdo impulsyvumą; domisi suaugusiųjų darbu; dalyvauja grupės veikloje 10 – 15 min..

SUPAŽINDINIMAS SU APLINKA IR KITA VEIKLA

Vaikas: parodo ir įvardina gėlę, medį, žolę, gyvūną, jų spalvą ir pan.; žino vaisių ir daržovių pavadinimus, jų išorines savybes, skonį; žino vandens savybes (šiltas, šaltas, su juo prausiamasi); pažįsta smėlio savybes (sausas, drėgnas);

45

pažįsta ir parodo paveikslėliuose kai kuriuos naminius gyvūnus ir paukščius; pažįsta ir parodo paveikslėliuose kai kuriuos laukinius gyvūnus, paukščius, vabzdžius; pavadina pagrindines išorines kūno dalis, judesius; viena ranka pastato bokštą ar piramidę ir pan.; sudeda daiktus į krūveles ar vieną ant kito; grupuoja daiktus, žaislus pagal dydį, formą, spalvą, paskirtį; skiria keturias spalvas; randa porą; grupuoja daiktus pagal aštuonias spalvas; rūšiuoja, skirsto, dėlioja daiktus pagal požymius: kieti – minkšti, švelnūs – šiurkštūs, ir pan.; skiria priešingus veiksmus: nusirengti – apsirengti, atsegti – užsegti, ir pan.; žaidžia vaizduotės žaidimus, pvz.: dėžė – tai namas, kaladėlė – tai mašina ir pan..

MUZIKA

Vaikas: klauso kontrastingos muzikos ir atlieka atitinkamus judesius (šokinėja kaip kiškiukai, šokinėja kaip

varliukai, supa lėlytę ir pan.; ritmiškai barškina barškučius, muša būgnelį; sustoja rateliu, eina susikibę rankomis, ploja, trepsi, stuksena kaladėlėmis pagal muziką; dainuoja kartu su auklėtoja (vieni dainuoja, kiti ploja, treti mėgdžioja judesiu arba stebi; muzikinių žaidimų metu atkartoja rodomus judesius; ploja, trepsi, linguoja, šokinėja, pritupia, sukioja rankų plaštakas, sukasi po vieną ir po du, imituoja

žaidimų personažus, keičia judesius pagal muziką.

DAILĖ

Vaikas: piešia spalvotais pieštukais, kreidelėmis, guašu, vandeniniais dažais; plėšo popierių, karpo, klijuoja; orientuojasi popieriaus lape; „keverzoja“ vertikalius ir horizontalius brūkšnius popieriaus lape; Piešia, tapo didelius ir mažus apskritimus, įvairius jų derinius; skiria, vardina parodytas spalvas; žaidžia nupieštu piešiniu; valdo žirkles; volioja, spaudžia molį, plastiliną, druskos tešlą; moka minkyti nedidelį kiekį plastilino, molio, sūrios tešlos.

ŠVENTĖS

šoka, dainuoja, aktyviai dalyvauja švenčių pramogėlėse; emocingai reaguoja į auklėtojos veiksmus; atlieka inscenizavimo veiksmus; žiūri stalo, lėlių teatro vaidinimus, aktyviai įsijungia į veiksmą – kartu su veikėjais ploja, trepsi,

pamėgdžioja garsus ir pan

46

IKIMOKYKLINIS AMŽIUS

SOCIALINĖ KOMPETENCIJA

Vaiko socialinė kompetencija priklauso nuo amžiaus ir jo gyvenimiškos patirties. Vaikas mąsto, suvokia pasaulį kitaip nei suaugęs. Jam reikia daug kartų tikrinti, bandyti samprotavimų teisingumą. Vaikas turi savitą pažinimo stilių, tempą. Jo bandymai, mėginimai, žaidimai padeda pajusti pasisekimo jausmą, ugdo savigarbą, savęs ir kitų pažinimą. Vaikas pajunta, jog gali savarankiškai pažinti, bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais ir suaugusiais, dalintis patirtimi, spręsti problemas. Pagrindiniai socialinės kompetencijos tikslai – skatinti natūralų vaiko domėjimąsi savimi, bendraamžiais, suaugusiais, jų sukurtu daiktų pasauliu; skatinti įgyti bendravimo ir bendradarbiavimo bei problemų sprendimo patirtį; sudaryti galimybę ugdytis dorinius jausmus – meilę artimui, šeimai, gamtai, Tėvynei.

Vaikas: žino, kaip atsiranda nauja gyvybė; pažįsta savo kūną: vidaus ir išorės organus; rūpinasi savo ir kitų kūno sveikata ir gera savijauta; pasitiki savimi ir savo gebėjimais; suvokia save, kaip savitą ir ypatingą asmenį; suvokia augimą, kaip natūralų žmogaus keitimąsi; atpažįsta ir įvardija savo jausmus; geba suvokti savo poreikius; suvokia savo teises ir geba atpažinti situacijas, kai jos yra pažeidžiamos; geba prisiimti atsakomybę už savo elgesį; geba suvokti ir atpažinti rizikingas situacijas, pavojingas vietas, nesaugų elgesį ir blogus kitų

ketinimus; suvokia rizikingo elgesio pasekmes; pasitiki savimi bendraudamas; geba reikšti ir atpažinti jausmus bei ketinimus; geba susipažinti, prisistatyti, pakalbinti; geba išklausyti, pajusti kitą; geba suvokti savo ir kitų nuotaikų kaitą; suvokia save kaip šeimos narį ir pareigas jai; žino šeimos rūpesčius ir džiaugsmus; žino, kas yra giminės ir pažįsta juos; žino, kad ne visi vaikai gyvena šeimose – yra ir našlaičių, užjaučia juos; žino „kaimynų“ sąvoką; žino, kad bendruomenėje žmonės yra susiję vieni su kitais; suvokia savo unikalumą ir nepakeičiamumą; geba suvokti ir atpažinti žmonių panašumus bei skirtumus; suvokia, kas yra draugystė ir draugai; geba kritiškai mąstyti; geba susitarti, priimti bendrą sprendimą ir laikytis jo; geba bendradarbiauti ir siekti bendro tikslo; geba rasti išeitį iš sudėtingos situacijos; geba suprasti, kad visi vaikai yra svarbūs ir turi lygias teises; geba ieškoti išeičių, kai nesutampa poreikiai ir interesai žaidimų metu; supranta, kad kiekvienas žmogus turi teisę jausti ir išreikšti ne tik gerą savijautą, bet ir sunkius

jausmus – pyktį, skausmą, liūdesį;

47

geba pasakyti „ne“, jei kas provokuoja rizikingą elgesį; atsispiria pagundoms ir tvirtai laikosi taisyklių, susitarimo; klausinėja ir nori sulaukti atsakymų; geba atpažinti situacijas, kai turi teisę ieškoti paramos ir pagalbos; geba susivaldyti ir nepakenkti sau ir kitiems patekus į keblią ar konfliktinę situaciją.

KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJA

Ikimokyklinio ugdymo prasmę siejant su vaiko asmenybės branda, jo poreikiais ir gebėjimais, iškyla ypatinga kalbinio ugdymo svarba. Svarbu suvokti kalbą kaip mąstymo išraišką, elgesio ir veiklos sąlygą, lemiančią kiekvieno kalbančiojo, klausančiojo, skaitančiojo, rašančiojo saviraišką ir gyvenimą. Gimtosios kalbos paskirtis – išugdyti asmens komunikacinę kompetenciją, sudarančią prielaidas kiekvieno ugdytinio pilnutinei raidai. Kalbos ugdymas yra glaudžiai susijęs su tautine sąmone. Ugdytojų uždavinys yra ne tik mokyti ugdytinius kalbėti, bet ir skiepyti pagarbą gimtajam žodžiui, tautos kultūrai, padėti suvokti save kaip tautos kultūros tęsėją, puoselėtoją.

Vaikas: klausosi sekamų pasakų, sakmių, padavimų, skaitomų grožinės ir pažintinės literatūros kūrinių,

deklamuojamų eilėraščių, muzikos įrašų; klausosi smulkiosios tautosakos įrašų, paukščių balsų pamėgdžiojimų, gamtos garsų, stengiasi juos

išgirsti, atpažinti gamtoje, pratinasi juos pakartoti; seka girdėtas pasakas, pasakoja pasakojimus ir kuria savo; aiškinasi žodžių prasmę, reikšmę, vartojimą, ieško panašiai skambančių žodžių; domisi knygomis, įvairiais vaikiškais leidinukais; kuria savo knygas, iliustruoja jas, rengia parodėles; pasakoja apie savo mėgstamus kūrinius, autorius, žurnaliukus, TV laidas, herojus, bando

argumentuoti savo pasirinkimą; pažįsta raides (pagal amžių); rašo popieriuje, molyje, smėlyje, dėlioja raides iš gamtinės ir kt. Medžiagos, lanksto iš popieriaus; moka parašyti savo vardą; žino, kad pasaulyje yra daug kalbų; komentuoja, kaip supranta nežinomus žodžius; kuria lankstinukus, knygeles, skelbimus, kvietimus ir kt.; įsidėmi vaizdingus posakius, patarles ir pan. ir stengiasi juos pavartoti kasdieniniame gyvenime; dalyvauja pokalbyje; pasakoja pagal paveikslėlius; atsako į klausimus; atpasakoja neilgus pasakojimus, įvykius; apibūdina žaislus, daiktus, vaisius, daržoves, gyvūnus, augalus, metų laikus ir kt.; nuosekliai ir rišliai pasakoja savo asmeninius įspūdžius; spontaniškai sugalvoja pasakojimą nurodyta tema; geba atlikti reikiamus artikuliacinius judesius; geba pamėgdžioti, pakartoti; geba sukaupti dėmesį; atsako į klausimus žodžių junginiais, trumpais sakiniais; moka teisingai vartoti kalbos dalių linksnius, gimines, skaičius, asmenis; skiria kalbos dalis; iškelia joms klausimus (pagal amžių); moka sudaryti taisyklingus sakinius; randa nurodytą garsą tarp kitų garsų; skiria pirmą ir paskutinį žodžio garsą; kontroliuoja savo ir kitų kalbą.

48

SVEIKATOS SAUGOJIMO KOMPETENCIJA

Sveikata – žmogaus fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, didžiausia jo vertybė. Vaikai turi prigimtinę ir konstitucinę teisę augti, gyventi sveikai, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kurių reikia jų fiziniam, dvasiniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi.

Sveikatos ugdymo pagrindai formuojasi ankstyvoje vaikystėje. Nemažai įtakos šiam procesui daro ikimokyklinė ugdymo įstaiga. Čia saugoma ir stiprinama fizinė ir psichinė vaiko sveikata, sudaromos sąlygos, tenkinančios augančio organizmo poreikį judėti, vykdomos korekcinės pratybos (jei reikia), dedami saugios ir sveikos gyvensenos pamatai. Žinios apie sveikatą vaikams perteikiamos laisvai bendraujant, žaidžiant, pramogaujant, sportuojant. Ikimokyklinė įstaiga ugdo teigiamą nuostatą į savo ir kitų sveikatą.

Vaikas: įsimena savo vardą, pavardę, namų adresą; saugiai elgiasi su svetimais, mažai pažįstamais žmonėmis; pakantus kitiems kitokiems žmonėms (seniems, invalidams, sergantiems, už save jaunesniems, su

negale); suvokia savo ir kitų gyvybės ir sveikatos vertę, moka prireikus pakviesti pagalbą; mato, išgirsta, pajunta kitą; geba reikšti jausmus, pasitikėjimą savimi, bendraujant su kitais, pajaučia kito emocinę būseną ir

nuostatą padėti; atpažįsta ir suvokia žmonių panašumus bei skirtumus; susidraugauja ir palaiko draugystę; randa išeitį iš sudėtingos situacijos, tobulina partneriškumo ir bendradarbiavimo gebėjimus; laikosi savo nuomonės, susitarimo, taisyklių; prisiima atsakomybę už savo elgesį; ieško išeities, pagalbos, kai yra skriaudžiamas, kai pažeidžiamos vaiko teisės; geba pasakyti „ne“, jei kas provokuoja rizikingą elgesį, susilaiko nuo rizikingo elgesio; geba susivaldyti, nepakenkti sau ir kitiems; užjaučia vienišą ir atstumtą, padeda jam; gerbia gamtą, saugo ją; žino ir laikosi saugaus elgesio taisyklių darželyje; geba saugiai naudotis buitinėmis – techninėmis priemonėmis; žino, kaip reikia elgtis būnant šalia gatvės, einant per gatvę; pažįsta kelių eismo ženklus (reikiamus), žino šviesoforo paskirtį, spalvas ir jų paskirtį; žino saugaus elgesio su ugnimi taisykles; žino, moka ir taiko kultūrinius – higieninius įgūdžius; žino, moka ir taiko sveikos mitybos įpročius; žino fizinio lavinimo svarbą žmogaus organizmui; geba atlikti orientacijos erdvėje, pusiausvyros, kūno koordinacijos lavinimo pratimus; geba realiai vertinti savo kūną, jo fizines galias, ištvermę, individualumą, tikėjimą sėkme.

49

PAŽINIMO KOMPETENCIJA

Vaikas patirs pažinimo džiaugsmą, kai jam bus sudarytos sąlygos pačiam patirti, atrasti. Vaikas visą laiką smalsauja, klausinėja, stebi, tyrinėja, eksperimentuoja. Labai svarbu skatinti vaikų smalsumą, ugdyti sensoriką, lavinti mąstymo operacijas, turtinti vaizdines pasaulio pažinimo formas. Spartus vaizdinio mąstymo, vaizduotės lavėjimas, suteikia galimybę gyventi fantazijų pasaulyje. Vaiko kūrybiniai pradai turi būti puoselėjami, padedant išlaikyti vaikui jų individualumą. Vaikas, dalyvaudamas įvairioje veikloje, lengvai įgyja naujų žinių apie supantį pasaulį. Pažinimas remiasi turima patirtimi, ją kryptingai plėtojant bei gilinant. Vaikas, pažindamas ir tyrinėdamas pasaulį, domisi viskuo, kas jį supa. Pažindamas aplinką, jis ima kritiškai, logiškai mąstyti, suvokti priežasties ir pasekmės nuoseklumą, atrasti panašumus ir skirtumus, daryti išvadas, apibendrinimus.

Vaikas: tyrinėja gamtą – augalus ir gyvūnus; žino įvairius gyvūnus – naminius gyvūnus ir žvėris, naminius ir laukinius paukščius, vandens ir

sausumos gyvūnus bei paukščius, roplius, vabzdžius ir kt., juos pažįsta; žino įvairius augalus – medžius, krūmus, gėles, žoles, vandens augalus, juos pažįsta; žino apie daržoves, jų įvairovę, teikiamą naudą žmogaus organizmui, jas pažįsta; žino apie vaisius, uogas, vaismedžius, vaiskrūmius, jų įvairovę, teikiamą naudą žmogaus organizmui,

pažįsta; žino apie vaistinius augalus ir jų svarbą bei teikiamą naudą žmogui; žino ir taiko atsargaus elgesio taisykles su gyvūnais ir augalais; žino gyvojo organizmo ir aplinkos vienovę; suvokia žmogaus ir gamtos taikų egzistavimą, bendradarbiavimą; suvokia gamtos apsaugos svarbą; suvokia gyvūnų globos svarbą; žino ir taiko saugaus elgesio gamtoje taisykles; suvokia oro ir klimato reiškinius: lietus, sniegas, kruša, lijundra, rasa, vėjas ir kt.; stebi gamtą įvairiu metų laiku; geba pastebėti gamtos permainas įvairiu metų laiku (spalvos, šviesa ir pan.); stebi augalų pokyčius įvairiu metų laiku; stebi gyvūnų elgesį įvairiu metų laiku; suvokia ir žino apie dangaus kūnus (Mėnulis, Saulė, planetos, žvaigždės); žino Mėnulio įtaką gyvybei; žino Mėnulio fazes; žino ir supranta Saulės įtaką gyvybei; suvokia, kas yra Pasaulis, Žemė; suvokia, kad Žemė sukasi apie savo ašį; suvokia, kad Žemė sukasi aplink Saulę; žino Žemės paviršiaus įvairovę; žino apie Žemės gelmių turtus; žino apie Lietuvos naudingąsias iškasenas; žino apie vandenį ir jo savybes; suvokia vandens reikšmę gyvybei; suvokia vandens svarbą buityje; žino Lietuvos upes, ežerus; žino artimiausios gyvenamosios aplinkos upelius, upes, ežerus; žino apie Baltijos jūrą;

50

žino apie gintarą; žino ir įvardija Lietuvos valstybės simboliką, tautinius simbolius; žino apie pasaulį, tautas, valstybes; žino apie Lietuvą; žino Lietuvos istorijos reikšmingus faktus (pagal amžių); moka padavimų, sakmių ir pan.; žino, kas yra gimtinė; žino ir išvardija didžiausius Lietuvos miestus; žino Panevėžio istoriją ir dabartį, žymiausias vietas; žino savo rajono istoriją,dabartį, žymiausias vietas. tyrinėja gaublį, žemėlapius,planus, maketus, enciklopedijų knygas; turi laiko tėkmės pojūtį – praeitis, dabartis, ateitis; suvokia ir skiria paros dalis, jas pavadina; suvokia parų keitimąsi, vartoja sąvokas – šiandien, rytoj, vakar; suvokia savaitės laiko tėkmę; žino savaitės dienų seką, įvardija savaitės dienas; suvokia metų laikus, jų seką pagal gyvenimo ritmą ir kalendorinių švenčių ciklą; žino, kada gimimo diena; pastebi laiko tėkmės požymius – paros, savaitės, mėnesio, metų trukmę; supranta, kad laikas matuojamas; skiria metų laikų kaitą; supranta, kas yra mėnuo, kiek jų yra, žino pavadinimus; supranta, kas yra metai; žino, kas yra laikrodis, kam jis skirtas, turi laikrodžio pažinimo pradmenis; skiria daiktų ir savo padėtį erdvėje; suvokia daiktų formas, dydžius, spalvas, paviršius; suvokia daiktų panašumus ir skirtingumus; suvokia visumos ir dalies santykį (išardyti ir vėl sudėti); turi supratimą apie daiktų ir reiškinių įvairovę; pasako daikto paskirtį; supranta apibendrinančius žodžius: žaislai, drabužiai, avalynė, baldai, indai ir kt.; žino medžiagą, iš kurios padarytas daiktas; lygina daiktus pagal įvairius požymius; grupuoja daiktus pagal įvairius požymius; įvardija ryšius tarp daiktų, reiškinių ar jų grupių; žino funkcinius ryšius, suvokia nuoseklumo, priežasties – pasekmės ryšius; supranta kiekybinį žymėjimą skaičiumi; manipuliuoja įvairių daiktų grupėmis; turi elementarų supratimą apie daiktų grupių lygybę ir nelygybę; pažįsta skaitmenis nuo 1 iki 9, moka juos parašyti; atlieka operacijas su pinigais; vartoja dydį apibūdinančias sąvokas; lygina daiktus pagal ilgį, aukštį, plotį, svorį, storį ir pan.; atkreipia dėmesį į daiktų formas, atpažįsta jas; grupuoja daiktus pagal formas, spalvas ir kt.; skiria spalvas ir atspalvius; atpažįsta daiktų paviršių savybes; žino į kokius žmones ar tarnybas gali kreiptis į bėdą pakliuvęs vaikas; naudojasi įvairiais buities, asmeniniais daiktais, žino jų pavadinimus, žino saugaus elgesio taisykles; eksperimentuoja su mažiau pažįstamais daiktais; supranta elektrinių, stiklinių, aštrių daiktų ir prietaisų keliamą pavojų, stengiasi jo išvengti.

51

MENINĖ KOMPETENCIJA

Menas yra vienas iš efektyviausių ugdymo veiksnių. Jis žadina vaiko estetinius išgyvenimus, skatina gebėjimus įsivaizduoti, pajausti, kurti, grožėtis, lavina meninį suvokimą, atsiranda pirmieji estetiniai vertinimai. Tai stimuliuoja vaiko meninę veiklą ir vaikui atsiranda poreikis savo įgūdžius, išgyvenimus, įspūdžius, jausmus, nuotaiką, mintis bei santykį su pasauliu, išreikšti menine forma. Vaikas turi būti skatinamas imtis kūrybos. Meno paskirtis – puoselėti ir turtinti vaiko jautrumą, intelektą, padėti jam žengti į estetikos ir meno pasaulį. Menu siekiama išlaisvinti vaiko sielą.

Ikimokyklinė įstaiga suteikia vaikui galimybę sukaupti estetinio, socialinio, moralinio ir dvasinio augimo patirtį. Dailės, muzikos, dramos, choreografijos raiška padeda įgyti bendravimo vaizdu, judesiu, garsu įgūdžius. Menas yra veiksminga priemonė įtraukti vaikus į ugdymo procesą ir gerinti jų pasiekimus. Meninis lavinimas padeda išsiugdyti pagrindinius mąstymo būdus, kūrybingumą, kritinį mąstymą, gebėjimą kelti bei spręsti problemas, pasitikėjimą savimi. Gerėja santykiai tarp vaikų ir suaugusiųjų. Meninis lavinimas skatina socialinę raidą, intelektualinę pažangą.

MUZIKOS KLAUSYMASIS

Vaikas: pajunta estetines muzikos savybes; kaupia muzikinius įspūdžius; diferencijuoja ryškesnes muzikos išraiškos priemones (tempą, tembrą, dinamiką ir pan.); laisvai reiškia save muzika (improvizuoja, kuria ir pan.); tyrinėja muzikinį ir nemuzikinį garsų pasaulį; skiria gamtos garsų, darbo įrankių bei kitokius garsus; įsiklauso į savo „vidinę muziką“ ir žmogaus kalbos melodingumą, ritmą, tempą; klausosi „gyvos“ muzikos; klausosi įvairių muzikos įrašų; klausosi liaudiškos muzikos, kas padeda geriau pažinti tradicijas; įgyja supratimą apie muzikos instrumentus; atpažįsta kokiais instrumentais atliekamas kūrinys; įgyja supratimą apie kai kuriuos muzikinius kalbos elementus: skiria tempą (lėtas – greitas, vidutinis – labai greitas); skiria dinamiką (tyliai – garsiai, forte – piano, tylyn – garsyn); skiria tembrą (storai – plonai, aukštai – žemai, šviesus – tamsus); skiria muzikos nuotaiką (linksma – liūdna, gyva – rami, iškilminga – graudi, energinga –

verksminga); skiria žanrą (daina, šokis, ratelis, polka, lopšinė, liaudies daina, estradinė daina); atpažįsta girdėtus kūrinius ir pasako kas atlieka (solistas, choras, orkestras, vyras, moteris, vaikas); žino kas kuria muziką; žino sąvokas – dirigentas, dainininkas, pianistas, smuikininkas ir kt.; savo žodžiais apibūdina muziką, ją išgyvena, perteikia įvairiais būdais – balsu, instrumentais,

improvizacija, judesiais ir pan.; išgyventą muziką piešia ar vaizduoja grafiškai.

DAINAVIMAS

52

Vaikas: dainuoja balso ir intonacijos lavinimo pratimus, panaudojant lietuvių muzikinį folklorą – gamtos

garsų pamėgdžiojimus, skaičiuotes, erzinimus ir pan.; dainuoja su suaugusiuoju, girdi save ir šale esantį; jaučia malonumą dainuoti visur – kieme, grupėje, namuose, šventėse; dainavimą palydi ritminiais judesiais; dainuoja grupėmis, su instrumentiniu pritarimu arba be jo; žaidžia kvėpavimą lavinančius žaidimus; žino taisyklingą laikyseną; moka greitakalbes, šūkavimus, priežodžius, patarles; tiksliai intonuoja ir išmėgina savo balsą; prtaiko imitacinius judesius visų tipų dainoms; žino kokia atliekamos dainos nuotaika, išreiškia ją mimika, patomia ir balso intonacija; įvertina savo balso dinamiką, nusako ritmą; tyrinėja melodiją; dainuoja lietuvių ir užsienio liaudies, populiarias pramogines dainas, gieda giesmes.

RITMIKA

Vaikas: ritmiškai ir aiškiai atlieka judesius pagal muziką; savarankiškai sudaro ratuką, eina susikibę rankomis, sukasi į abi puses,po vieną ir poromis; iš vieno ratuko sudaro du, landžioja „gyvatėle“, didina ir mažina ratuką, eina ir šoka šoniniu bei

dvigubu žingsneliu; moka įvairias ritmo raiškos galimybes (su medinėm lazdelėm, šaukštais, kaladėlėm, tuščiais buteliais,

akmenėlais, kaštonais, kriauklėmis, konkorežiais ir pan.); groja vaikiškais instrumentais; kūno dalimis išgauna ritmą (mirksi, kilnoja pečius, linksi galva, ploja, trepsi, caksi ir pan.); ritminius istrumentus ir kūno judesius panaudoja saviraiškai; atlieka skirtingo tempo ratelius ir šokius; žaidžia įvairius muzikinius žaidimus; gamina iš įvairios medžiagos ritminius instrumentus ir jais atlieka pratimus; pritaria dainavimui, akomponuoja šokiams, rateliams, improvizuoja.

IMPROVIZACIJA IR JOS KŪRYBA

Vaikas: improvizuoja, kuria ritminius motyvus instrumentais, trepsi, ploja, stuksena; bando inscenizuoti dainas, ratelius, kuria jiems judesius; kuria melodijas mįslėms, patarlėms, atsakymus „muzikiniams“ klausimams; improvizuoja įvairioje kitoje veikloje; patiria teigiamų emocijų; suvokia estetinę pasaulėjautą; įgytus įgūdžius pritaiko įvairių švenčių, pramogų metu.

DAILĖ

Vaikas: geba jausti savo jausmus laisvai, savitai, sąmoningai, spontaniškai; suvokia dailės kūrinius, aplinkos daiktus, gamtos ypatumus;

53

įžvelgia ryšį tarp realaus pasaulio regimųjų dailės vaizdinių simboliniais vaizdais; tyrinėja, eksperimentuoja įvairias medžiagas, priemones, dailės technikas ir panaudoja savo

kūryboje; išgyvena kūrybinį džiaugsmą, atsipalaiduoja, nusiramina kurdamas; jautriai suvokia gamtos, aplinkos grožį, siekia jį kurti; lavina savo kūno dalis atkurdamas realų pasaulį.

PIEŠIMAS

Vaikas: geba surasti aplinkoje, gamtoje linijų pasaulį; geba pajusti linijos piešimą ir dėmės išreiškimą; pieštuku, flomasteriu, kreida, medžio anglimi, pagaliuku ant įvairaus dydžio popieriaus lapo sniego,

smėlio veda linijas, linijų kreives, ornamentus; reiškia savo nuotaiką linijomis, spalvomis, klausant muzikos kūrinius; bando atkurti tai ką matė ir mato, prisiminė, ką girdėjo; geba išvedžioti žmogaus ar žvėrelio siluetą, jų veido simbolius ir kitas dalis ar detales; piešia draugui dovanėlę, atviruką, piešiniu išreiškia linkėjimus; piešia įvairias geometrines figūras, savo plaštakos, pėdos kontūrus, apvedžioja trafaretų formas, iš jų

išgauna norimą piešinį, paveikslą; mato ir aiškina gamtos linijas įvairiu metų laiku, vedžioja raštuotus daiktus linijomis savo pirštu ar

pagaliuku; naudoja įvairias piešimo technikas.

TAPYMAS

Vaikas: pamato ir atranda spalvų pasaulį; save išreiškia spalva; geba pajausti spalvą; tapo įvairiomis priemonėmis, kurias pasiūlo aplinka, gamta; tapo akvarele, guašu; tapimui naudoja skirtingas formas ir spalvas, įvairų popierių ar audinį; stebi gamtoje įvairius pėdsakus – paukščių, gyvūnų, žmonių, mašinų padangų ir bando juos nutapyti; eksperimentuoja pirštais, delnais, teptuko viršūnėle, šonu ir vos paliečiant popieriaus lapą ar stipriai

prispaudžiant; puošia piešinius gamtos daiktų antspaudais (lapeliai, akmenėliai, žievė, žiedelis ir pan.); derina įvairius trafaretus, naudoja įvairias geometrines figūras, nesudėtingas formas, ornamentus,

karpinius; naudoja 2, 3, o vėliau daugiau spalvų, jas lieja, išgauna trečią spalvą; tapinius derina su štampavimu, vaškinėm kreidelėm ir pan.; naudoja įvairias tapybos technikas; spalvomis reiškia savo ir kitų žmonių nuotaiką, gamtos pasikeitimą, gali tapydamas vaidinti.

LIPDYMAS

Vaikas: pastebi ir randa daikto formą erdvėje; pajunta daikto plastiką, konstrukcines savybes; išreiškia save forma; lipdo iš įvairių medžiagų (molio, plastilino, drėgno smėlio, sniego, tešlos);

54

bando smėlyje, sniege padaryti savo piršto, plaštakos, pėdos-bato, mašinėlės ratukų, rogių, gamtinės medžiagos antspaudus;

dirba su plastilinu, moliu, tešla minkant, ištempiant, spaudžiant pirštais; lipdo iš atskirų dalių, po to savo darbelį sujungia; bando raižyti ant plokščios faktūros paviršiaus, išlyginto molio plokštelės; lipdinius margina guašu, akvarele.

KONSTRAVIMAS

Vaikas: atranda įvairias formas ir erdvės derinius, konstrukcijas, pajunta jų santykius; išreiškia save forma erdvėje; laisvai veikia su įvairiomis medžiagomis didelėje ir mažoje erdvėje; konstruoja iš medinių, plastmasinių, kartoninių medžiagų įvairius daiktus, juos papildo audinių

skiautėmis, gamtine medžiaga, siūlais ir pan.; panaudoja klijus, plastiliną, dažus; bando pinti kasas, rišti mazgelius.

APLIKAVIMAS

Vaikas: geba pamatyti plokščią formų pasaulį; išreiškia save dekoratyviniu vaizdu – apibendrinta forma, spalva, komponavimu; iš įvairaus storumo, spalvų popieriaus, laikraščių, žurnalų, kitokių buitinių atliekų – plėšo, lanksto,

klijuoja plokščias ir pusiau plokščias formas; piešia, kerpa įvairias geometrines figūras, dėlioja iš įvairių formų ornamentus, klijuoja jas; prie aplikacijos piešia smulkias detales, puošia kitaip; kerpa pagal savo nupieštus kontūrus nesudėtingus kontūrus, dėlioja pagal siužetą ir priklijuoja; pasigamina įvairių figūrų ir su jomis vaidina; kerpa perpus ar keturgubai sulenktą popierių; iškerpa įvairius daiktus iš popieriaus – saules, gėles namus ir pan.; eksperimentuoja priklijuodami ant didelių figūrų mažas detales; spontaniškai derina aplikavimą su piešimu, tapymu, štampavimu, lipdymu, papildant gamtine

medžiaga, kiaušinio lukštais; pasigamina kaukes šventėms; piešia ir aplikuoja regimos informacijos vaizdus – raides, ženklus, skaičius, reklamą.

ŠTAMPAVIMAS

Vaikas: atranda ir pamato daiktų paviršiaus savybes; pajaučia spalvą, faktūrą, komponavimą; štampuoja įvairiais daiktais: daržovėmis, pagaliukais, žaisliukais, siūlais, kamšteliais, teptukais,

kempine, pirštuku, delnu, gamtine medžiaga ir kt..

VAIDYBA

Vaikas:

55

vaidina žaisdamas; vaidindamas perteikia regimuosius vaizdinius, įvairių formų patirties išgyvenimus, reiškia įspūdžius; pajunta estetinį santykį su gyvenamąja aplinka; pajunta kalbos jausmą, suvokia kalbos skambumą, grožį, turtina, gilina ją; bendrauja su bendraamžiais, kitais vaikais ir suaugusiais; vaidinant naudoja žodines ir judesių išraiškas,; vaidina su partneriais ir be jų; jaučiasi saugūs ir kūrybingi, laisvi; pasitiki savimi, savo gebėjimais; kuria scenarijus, skirstosi vaidmenimis; patys kuria dekoracijas savo improvizacijoms; kuria vaidmeninius kostiumus aktoriams; kuria spektaklius pagal grožinės literatūros kūrinius; sceninius vaizdelius, spektaklius rodo kitiems vaikams, suaugusiems; vaizdelius, spektaklius paįvairina dainelėmis, kūno judesiais, šokiais, improvizacijomis pagal

muziką; bendraudami su žiūrovais plečia savo gyvenimiškų įgūdžių patirtį, kelia savęs vertinimo lygį; pajunta vaidybos teikiamą malonumą ir grožį; vaidina su lėlėmis pagal literatūrinius, muzikinius, istorinius, pačių sukurtus siužetus; gamina įvairias lėles iš įvairių medžiagų: popierines, pieštukines, lazdelines ir pan.; žino žodžių rašytojas, poetas, dramaturgas, dailininkas, režisierius, apšvietėjas ir kt. reikšmę.

ŠOKIS

Vaikas: judėdamas savo vidiniu ritmu, improvizuodamas laisvai juda pagal muziką; nejaučia įtampos; judesius pats kuria ir be pastangų juos atlieka; kartoja suaugusiųjų rodomus judesius, mokosi ratelių bei šokių; šoka lietuvių liaudies bei kitų tautų šokius, pajunta tautos charakterį, susipažįsta su tautiniais

kostiumais, raštais; pastebi tautinių šokių kostiumų, charakterio panašumus bei skirtumus, plečia supratimą apie kitų

tautų kultūras; labiau pažįsta ir pajunta savo kūną, mokosi jį valdyti; judesį susieja su muzika, ritmu, nuotaika; išreiškia savo charakterį, temperamentą; pagal muziką kuria įvairius gamtos reiškinius(lietus, pūga, vėjas ir kt.), vaizduoja įvairius gyvūnus

(eisena, elgesys, skleidžiami garsai ir kt.); patirtį, įgytą šokant, improvizuojant, naudoja vaidinant; išlieja savo jausmus, energijos perteklių; pajunta savo kūno lankstumą, grožį, savo reikšmingumą, pasitikėjimą savo jėgomis, įsivertina savo

galimybes.

MENO KŪRINIŲ PAŽINIMAS

Vaikas: pajunta ir suvokia praeities ir dabarties meno kūrinius; suvokia ir pajunta gamtos grožį; suvokia kultūrinių objektų kultūrinę reikšmę ir istorinę vertę; suvokia dailininkų, architektų ir kitų menininkų kūrybą; vartant knygeles, iliustracijas įžvelgia realų arba fantastinį pasaulį; dailės ir kituose meno kūriniuose pastebi įvairius raiškos būdus: ploną ar storą liniją, šviesią ar

tamsią, šiltą ar šaltą spalvą, lygų ar šiurkštų paviršių, apvalią ar kampuotą formą;

56

pateikia idėjas, mintis, kokiais raiškos būdais galima pagaminti daiktą ar kūrinį; skiria natūralias medžiagas: medieną, odą, audinį, gintarą, geležį, akmenį, molį, smėlį, šiaudą, siūlą,

popierių, skystas medžiagas; pasiūlo idėjas ką iš kokios medžiagos galima pagaminti, apibendrina spalvą, dydį, formą; skiria simbolius, ženklus, schemas; pajunta tautodailės, dizaino linijų, spalvų, ornamentų, formų išdėstymo darną; supranta, kad tautinis kostiumas, liaudies ornamentai, margučiai yra tautos praeities, ryšio su gamta,

tikėjimo vertybių atspindys ir simbolis; skaitant įvairius kūrinius susipažįsta su žodžiais – menininkas, poetas, rašytojas, dramaturgas,

dailininkas, dizaineris, tapytojas, keramikas ir pan..

R U G S Ė J I S

I. V A I K Ų V E I K L A

MĖNUO PROJEKTAS VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

RUGSĖJIS Siūlomos temos:„Aš tarp draugų. Mano norai“, „Laiškelį rašau ant klevo lapo“, „Aš esu žmogus. Gyvenu sveikai“, „Auksinio rudens sukurta nuotaika“, „Gausus rudens derlius“.

susipažįsta, prisistato, pakalbina, reiškia jausmus bei ketinimus, susitaria, bendradarbiauja

žaidžia, sumano ketinimą, pasikviečia draugus;

linksminasi šventėje;

piešia savo draugą;

dainuoja daineles, žaidžia ratelius;

rūpinasi savo ir kitų sveikata bei saugumu.

Metodai:žaidimai, meninė raiška, pokalbiai, parodėlės.

Priemonės:paveikslai, nuotraukos, vardų kortelės, nuotaikų paveikslėliai, enciklopedijos, laiško pavyzdžiai, muzikiniai įrašai, knygos.

Grupė, darželio kiemas, paštas, salė, draugo sodyba

I I. V A I K Ų Š V E N T Ė S

MĖNUO ŠVENTĖ SIŪLOMA APLINKA

VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

RUGSĖJISSiūlomos temos: „Rudenėli, kaip gražu“.

Ustronės J. Tumo –

suvokia ir džiaugiasi rudens

Metodai:žaidimai, dainelės,

57

Vaižganto ir knygnešystės muziejus arba Kleboniškių kaimo buities muziejus, parkas, salė

nuotaika; kuria bendrą

šventinį išgyvenimą.

vaidinimai, parodėlės.

Priemonės:vaisiai, daržovės, enciklopedijos, video įrašai, paveikslai.

Darželio gimtadienis

„Gimtadienį švęsk su draugais“.

Salėje, kieme.

ruošiasi, puošiasi, puošia grupę, salę;

rengia parodėles; džiaugiasi,

tyrinėja buvusių švenčių nuotaikas;

kuria atvirukus, kvietimus;

dainuoja, deklamuoja, šoka- tai išreiškia save;

patiria staigmenų džiugių emocijų;

suvokia save kaip bendruomenės narį;

atskleidžia kūrybinę išmonę;

didžiuojasi darželiu;

pajunta bendravimo džiaugsmą;

kuria šventišką nuotaiką.

Metodai:meninė kūryba, meninė raiška, inscenizavimas, žaidimai, parodėlės.

Priemonės:tortai, priemonės puošimui, nuotraukos, grupių šventinė atributika, įvairūs muzikiniai įrašai.

III. D A R Ž E L I O T R A D I C I J O S

MĖNUO DARŽELIO TRADICIJA

VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

RUGSĖJIS Rugsėjo 1-oji

Siūlomos temos:„Sugrįžome mes vėlei“, „Mes draugaujame“.

džiaugiasi susitikimu su draugais;

išreiškia save muzika, judesiu, daina;

Metodai:rateliai, muzikiniai žaidimai, judrūs žaidimai, pokalbiai.

Priemonės:įvairūs muzikiniai

Salė, darželio kiemas

58

nuotaikingai bendrauja;

saugiai juda.

įrašai, puošimo priemonės.

IV. V A I K Ų K E L I O N Ė S

MĖNUO SIŪLOMOS TEMOS

IŠVYKOS, KELIONĖS VAIKŲ VEIKSENOS

RUGSĖJIS „Laiškelį parašiau ant klevo lapo“

Kelionė į paštą džiaugiasi rudenėlio nuspalvintais lapais;

kuria savo laiško draugui kompoziciją;

patiria ypatingai džiugius išgyvenimus.

„Daržovių paradas“ Ustronės J. Tumo – Vaižganto ir knygnešystės muziejus arba Kleboniškių kaimo buities muziejus, parkas, salė

pajunta senovinės sodybos ypatumus;

stebisi eksponatais ir sodu;

didžiulio kiemo erdvėje išreiškia save improvizuodami;

skanauja ir mėgaujasi rudens gėrybėmis.

59

S P A L I S

I. V A I K Ų V E I K L A

MĖNUO PROJEKTAS VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

SPALIS Siūlomos temos:„Gyvūnai šalia mūsų“, „Meilė mano augintiniui“, „Skrenda, eina, šliaužia, ropoja“, „Gyvūnėlio prašymas“, „Mes skirtingi ir panašūs“, „Miško dovanos man ir gyvūnams“, „Lietuvos paukščiai. Išskris ir vėl sugrįš paukšteliai“, „Paukščių kelias“.

pajunta žmogaus ir gyvūnų ryšių pastovumą, įvairovę, reikšmingumą;

supranta gyvūnus, draugauja su jais;

stengiasi būti atsargus;

netrikdo gyvūnų gyvenimo ritmo;

ugdosi globos jausmą;

mėgdžioja gyvūnų judesius;

supranta, kad gyvūnas gyva būtybė;

suvokia, kad gyvybę reikia saugoti;

meninėje veikloje

Metodai:žaidimai, pokalbiai, meninė raiška, pasakojimai, tyrinėjimai, stebėjimai, parodėlės, dainavimas, inscenizavimas.

Priemonės:gyvūnų paveikslai, matytų gyvūnų nuotraukos, kūrinėliai apie gyvūnus, video įrašai, knygos apie gyvūnus, muzikiniai įrašai su gyvūnų garsų, eisenos pamėgdžiojimais.

Grupė, salė, artimiausia aplinka, upelio pakrantė, Skaistakalnio parkas

60

išreiškia įspūdžius.

I I. V A I K Ų Š V E N T Ė S

MĖNUO ŠVENTĖ SIŪLOMA APLINKA

VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SPALIS Siūlomos temos:„Mano augintinis“, „Myliu ir globoju“.

Augintinių nuotraukų paroda su mokyklos pradinukais

Salė arba darželio kiemas

Darželio galerija, mokyklos foje

pasakoja apie savo numylėtinį;

supranta, kokia svarbi pasaulyje gyvūnų diena;

improvizuoja, žaidžia;

patiria ryšį su gyvūnu.

stebi skirtumus ir panašumus tarp savo ir kitų augintinių.

Metodai:pasakojimai, pokalbiai, žaidimai, meninė raiška, inscenizavimas, parodos.

Priemonės:augintiniai, video ir garso įrašai, gyvūnų nuotraukos, kūrinėliai apie gyvūnus.

III. D A R Ž E L I O T R A D I C I J O S

MĖNUO DARŽELIO TRADICIJA

VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

SPALIS Sporto šventė

Siūlomos temos:„Skrenda, eina, šliaužia, ropoja“, „Sportuokim drauge su rudens saulute“.

pajunta žaidimų džiaugsmą;

džiaugiasi smagiu judesiu;

geba sportuoti, valdyti savo kūną.

Metodai:judrūs, sportiniai žaidimai, estafetės, varžybų elementai.

Priemonės:rudens sporto priemonės

Kiemas

61

IV. V A I K Ų K E L I O N Ė S

MĖNUO SIŪLOMOS TEMOS

IŠVYKOS, KELIONĖS VAIKŲ VEIKSENOS

SPALIS „Gyvūnai - mūsų draugai“

Kelionė į Gamtos mokyklą

susipažįsta su Gamtos mokykloje augina - mais gyvūnais;

suvokia gyvūnų globos ir priežiūros svarbą;

patiria daug džiugių emocijų;

parodo rūpinimąsi gyvūnais – nuveža jiems daržovių;

dalinasi patirtais įspūdžiais;

patirtus įspūdžius išreiškia piešiniu.

62

L A P K R I T I SI. V A I K Ų V E I K L A

MĖNUO PROJEKTAS VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

LAPKRITIS Siūlomos temos:„Rudenėlį palydint“, „Ramybė žibintų mieste“, „Medelio prašymas“, „Kloja žemę lapų šilkas“, „Žmogus ir medis“, „Skundžias lapkritis sušlapęs“, „Rugelis žiemkentėlis“, „Bitė ritė baltaragė“, „Duonelė ant mano delno“.

susikaupia, pajunta ramybę gamtoje ir žmoguje;

įsijaučia į slėpiningą gamtos gyvenimą;

stengiasi apmąstyti rudens prasmę;

stebi oro permainas ir kaitą;

pajunta vaistažolių šilumą ir sveikatą;

žino labiausiai paplitusias vaistažoles ir naudingas jų savybes;

aptaria gamtos pokyčius – nukrinta lapai, sušąla žemė, ilsisi, saugo apmirusį grūdą, užmigusį medį;

Metodai:žaidimai, pokalbiai, diskusijos, tyrinėjimai, meninė kūryba, stebėjimas, arbatos paruošimas, arbatžolių apžiūrėjimas.

Priemonės:įvairūs žibintai, paveikslai apie rudenį, video įrašai apie rudenį, rugiai, rugių varpos, senoviniai duonos kepimo rakandai, duona, medus, įvairios arbatžolės, tautosakos kūriniai apie duoną, lietuvių liaudies žaidimų muzikiniai įrašai.

Grupė, salė, darželio kiemas, kapinės

63

bando suprasti duonos kelią ir grūdo prasmę;

pajunta meilę duonai ir žmogui;

gerbia duoną ir ją auginančius žmones;

pajunta medaus, arbatos šilumą;

žaidžia žaidimus apie duonos auginimo darbus;

gėrisi tautosakos lobiais apie duoną, grūdą;

dainuoja ir deklamuoja apie medų ir biteles, duoną;

meninėje veikloje naudoja augalinius simbolius;

pajunta bendros veiklos džiaugsmą.

I I. V A I K Ų Š V E N T Ė S

MĖNUO ŠVENTĖ SIŪLOMA APLINKA

VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

LAPKRITIS Siūlomos temos:„Uždegsime žvakelę...“.

Grupėse arba salėje

susikaupia, pajunta ramybę;

prisimena tuos, kurie išėjo.

Metodai:pokalbiai, pasakojimai, meninė raiška.

Priemonės:žvakės, poezijos ir prozos rinkiniai, klasikinės muzikos įrašai.

64

Darželio vardadienis -„Ateik ir tu su draugu ...“, „Draugo diena“

Salėje, kieme.

ruošiasi, puošiasi, puošia grupę, salę;

rengia parodėles; džiaugiasi,

tyrinėja buvusių švenčių nuotaikas;

kuria atvirukus, kvietimus;

dainuoja, deklamuoja, šoka- tai išreiškia save;

patiria staigmenų džiugių emocijų;

suvokia save kaip bendruomenės narį;

atskleidžia kūrybinę išmonę;

didžiuojasi darželiu;

pajunta bendravimo džiaugsmą;

kuria šventišką nuotaiką.

Metodai:meninė kūryba, meninė raiška, inscenizavimas, žaidimai, parodėlės.

Priemonės:priemonės puošimui, grupių šventinė atributika, įvairūs muzikiniai įrašai.

Duonos kelias

Siūlomos temos:„Duonelė ant mano delno“.

Grupėse arba salėje

pajunta pagarbą duonai;

patiria džiugių emocijų.

Metodai:pokalbiai, pasakojimai, tyrinėjimai, žaidimai, inscenizavimas, parodėlės, meninė raiška.

Priemonės:duona, rugiai, tautodailės dirbiniai, senoviniai duonos kepimo rakandai, video įrašai, lietuvių liaudies dainų ir žaidimų įrašai.

65

III. D A R Ž E L I O T R A D I C I J O S

MĖNUO DARŽELIO TRADICIJA

VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

LAPKRITIS Siūlomos temos:„A – ta – ta, - tai skani arbata“.

geria arbatėles grupėse įvairiu metų laiku;

pajunta džiaugsmą būti šalia.

Metodai:arbatėlės gėrimas, vaistažolių prisiruošimas, medaus skanavimas.

Priemonės:įvairios vaistažolės, medus, skanėstai prie arbatos, įvairūs kūrinėliai, paveikslai, muzikos įrašai.

Grupės

IV. V A I K Ų K E L I O N Ė S

MĖNUO SIŪLOMOS TEMOS

IŠVYKOS, KELIONĖS VAIKŲ VEIKSENOS

LAPKRITIS „Mūsų duonelė“

„Kur randu duonelę“

Kelionė į kepyklą

Kelionė į parduotuvę

stebi ir tyrinėja aplinką; patiria naujų įspūdžių; stebi duonos kepimo

procesą; suvokia, kaip duona

ateina ant mūsų stalo.

66

G R U O D I SI. V A I K Ų V E I K L A

MĖNUO PROJEKTAS VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

GRUODIS Siūlomos temos:„Atbėga briedis devynragis...“, „Advento kalendorius“, „Sveikai maitinuosi“, „Laukiame saulės sugrįžimo“, „Jau skamba Kalėdų varpai“, „Mėnesių kelionė baigės - ją užklojo baltos snaigės“.

pasigamina Advento kalendorių;

skaičiuoja ir sugyvina skaitmenis;

domisi lietuvių liaudies tradicijomis ir papročiais;

domisi ir gardžiuojasi sveiku maistu;

vakaroja su tėveliais, seneliais, dainuoja daineles, žaidžia tradicinius tautosakos žaidimus, grožisi tautodailės kūriniais;

džiaugiasi ramiu bendravimu;

parodo save ir stebi kitus;

puošia Kalėdų eglutę;

gamina žaisliukus.

Metodai:žaidimai, ramus bendravimas, meninė kūryba, pasakojimai, pokalbiai, valgių gaminimas, inscenizacijos.

Priemonės:Advento kalendorius, tautosakos kūriniai, video įrašai, tautodailės kūriniai, įvairūs Kalėdiniai žaisliukai iš įvairios medžiagos (kankorėžiai, šiaudeliai ir pan.), įvairios Kalėdinės eglutės, kalendorių pavyzdžiai, Advento valgiai, šviesos stalas (Kalėdiniai piešiniai ant stiklo, tapymas ant drobės).

Grupė, salė, biblioteka

67

I I. V A I K Ų Š V E N T Ė S

MĖNUO ŠVENTĖ SIŪLOMA APLINKA

VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

GRUODIS Siūlomos temos:„Advento vakarai“, „Kalėdų senelio mes laukėm ilgai“.

Salėje su tėveliais

išgyvena šventės laukimo nuotaikas;

puošia aplinką: grupę, salę ir pan.;

puošiasi šventei patys;

džiaugiasi sulaukę senelio,

linksminasi; džiaugiasi

kalėdinėmis dovanomis.

Metodai:pokalbiai, pasakojimai, ramus bendravimas, Advento valgių ragavimas, žaidimai, meninė kūryba, vaidinimai, meninė raiška.

Priemonės:Advento valgiai, priemonės puošimui, Advento kalendoriai, Kalėdinės muzikos įrašai, karnavaliniai rūbai.

III. D A R Ž E L I O T R A D I C I J O S

MĖNUO DARŽELIO TRADICIJA

VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

GRUODIS Netradicinė Kalėdų eglutė

Siūlomos temos:„Neįtikėtina eglutė“, „Žiema vasara žaliuoja“.

gamina netradicines eglutes;

pajunta artėjančių švenčių nuotaikas;

atskleidžia savo išmonę, kūrybiškumą.

Metodai:parodos, inspiracijos.

Priemonės:meninės kūrybos priemonės, paveikslai, nuotraukos.

Darželio patalpos

68

Advento vakarai:„Šventės belaukiant...“, „Adventinės žvakelės šviesoje“

domisi lietuvių liaudies tradicijomis ir papročiais;

vakaroja su tėveliais, seneliais, dainuoja daineles, žaidžia tradicinius tautosakos žaidimus, grožisi tautodailės kūriniais;

džiaugiasi ramiu bendravimu;

parodo save ir stebi kitus;

ragauja Advento laikotarpio tradicinius lietuvių patiekalus.

Metodai:pasakojimai, žaidimai, bendravimas, inscenizacijos, meninė raiška.

Priemonės:tautodailės kūriniai,įvairi literatūra apie lietuvių liaudies Advento tradicijas ir papročius, giesmių įrašai, tradiciniai Advento patiekalai, Advento angelų paveikslėliai, albumai.

Salė, grupės

IV. V A I K Ų K E L I O N Ė S

MĖNUO SIŪLOMOS TEMOS

IŠVYKOS, KELIONĖS

VAIKŲ VEIKSENOS

GRUODIS „Advento vainikas“, „Advento tradicijos“

Išvyka į biblioteką, išvyka į sportinį renginį ( kalėdinis krepšinio turnyras ir pan.)

patiria naujų įspūdžių; nuotaikingai ruošiasi; gamina papuošalus

Kalėdinei eglutei.

69

S A U S I SI. V A I K Ų V E I K L A

MĖNUO PROJEKTAS VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

SAUSISSiūlomos temos:„Augu ir keičiuosi“, „Mano diena“, „Mano įpročiai ir poreikiai“, , „Aš saugus, kai žinau“, „Rieda metų ratai“, „Trys karaliai“.

suvokia mėnesių ir metų nuolatinę kaitą;

įsitikina, kad ir augdamas, keisdamasis lieka tuo pačiu asmeniu;

domisi laikrodžiu;

suvokia svarbiausius savo gyvenimo įvykius;

suvokia paros dalių kaitą;

pastebi objektyvius laiko tėkmės požymius;

per patirtį suvokia savo jausmų įvairovę;

geba veikti šalia;

geba reikšti ir atpažinti veiksmus bei ketinimus;

geba klausytis, matyti ir pajusti kitą;

geba valdyti savo kūną;

geba sportuoti;

elgesio darželyje,

Metodai:žaidimai, pokalbiai, diskusijos, stebėjimai, tyrinėjimai, bandymai „užrašyti“ savo mintis, meninė kūryba, meninė raiška, bendravimas.

Priemonės:kalendorius, laikrodžiai, plakatai, paveikslai (pagal temą), video įrašai, enciklopedijos, dėlionės, ūgio matuoklis, svarstyklės, kiekvieno vaiko nuotraukų albumai, policininkų, gaisrininkų, greitosios pagalbos mašinėlių modeliai, jų atributika, saugaus elgesio darželyje, gatvėje plakatai, šviesos stalas.

Grupė, salė, Skaistakalnio pagr. m – klos sporto salė, darželio kiemas, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, policijos komisariatas, prie sankryžos.

70

gatvėje, kieme ir pan. taisykles;

žino, kad policininkai gaisrininkai, gydytojai padeda nelaimėje;

geba atpažinti pavojingas, rizikingas situacijas;

skiria gėrį nuo blogio.

patirtus įspūdžius ir išgyvenimus perteikia meninėje veikloje.

I I. V A I K Ų Š V E N T Ė S

MĖNUO ŠVENTĖ SIŪLOMA APLINKA

VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SAUSIS Siūlomos temos:„Besmegenių nuotykiai“

Kieme dainuoja, deklamuoja , šoka – taip išreiškia save;

patiria staigmenų, džiugių emocijų;

atskleidžia kūrybinę išmonę;

pajunta bendravimo džiaugsmą;

kuria šventišką nuotaiką.

Metodai:meninė kūryba, meninė raiška, inscenizavimas, žaidimai.Priemonės:priemonės puošimui, įvairūs muzikiniai įrašai.

71

III. D A R Ž E L I O T R A D I C I J O S

MĖNUO DARŽELIO TRADICIJA

VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

SAUSIS Sporto šventė

Siūlomos temos:„Su rogutėm nuo kalniuko“, „Sniego mūšis“.

pajunta žaidimų džiaugsmą;

džiaugiasi smagiu judesiu;

geba sportuoti, valdyti savo kūną.

Metodai:judrūs, sportiniai žaidimai, estafetės, varžybų elementai.

Priemonės:žiemos sporto priemonės.

Darželio kiemas, Skaistakalnio parkas

IV. V A I K Ų K E L I O N Ė S

MĖNUO SIŪLOMOS TEMOS

IŠVYKOS, KELIONĖS

VAIKŲ VEIKSENOS

SAUSIS „Su rogutėm“

„Tik švarūs dantys – sveiki dantys“, „Aš augu sveikas"

Išvyka į Skaistakalnio parką

Ekskursija į odontologijos kabinetą, šeimos kliniką, vaistinę

gerai praleidžia laiką gamtoje;

grūdinasi oru; judėdami patiria naujų

įspūdžių, atsipalaiduoja.

susipažįsta, tyrinėja, suvokia paskirtį;

suvokia kaip reikia rūpintis sveikata;

patiria išvykos džiaugsmą;

patiria naujų įspūdžių.

72

V A S A R I S

I. V A I K Ų V E I K L A

MĖNUO PROJEKTAS VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

VASARIS Siūlomos temos:„Namai namučiai...“, „Kiekvienam sava pastogė“, „Čia aš gyvenu“, „Močiutės pirkelėje“, „Geltona, žalia ir raudona – aš vėliavėlę nupaišiau...“

domisi gyvūnų būstų įvairove;

stebi ir aptaria artimiausios aplinkos pastatus, jų įvairovę ir paskirtį;

savo įspūdžius reiškia meninėmis priemonėmis;

džiaugiasi savo ir kitų kūryba;

pažįsta, žino, įvardija Lietuvos simboliką;

varto albumus apie Panevėžį, atpažįsta lankytinas vietas;

noriai pasakoja apie močiutės sodybą;

susipažįsta su Lietuvos praeitimi, tradicijomis.

Metodai:žaidimai, viktorinos, pokalbiai, pasakojimai, diskusijos, stebėjimai, meninė kūryba, inscenizacijos, muzika.

Priemonės:enciklopedijos, paveikslai, Lietuvos simbolika, albumas apie Panevėžį, albumai apie Lietuvą, tautosakos kūriniai, lietuvių liaudies dainų įrašai, „močiutės skrynia“, nuotraukos, knygos, dėlionės, grožinės literatūros kūriniai, lėlių, stalo teatras.

Grupė, salė, močiutės kiemas, močiutės sodyba, draugo namai, artimiausia aplinka.

73

I I. V A I K Ų Š V E N T Ė S

MĖNUO ŠVENTĖ SIŪLOMA APLINKA

VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

VASARIS Lietuva – mano Tėvynė

Siūlomos temos:„Mano šalelė -Lietuva“, „Čia aš gimiau“.

Grupėse, salėje

pajunta meilę Tėvynei;

džiaugiasi savo krašto gamta;

didžiuojasi, kad yra lietuviai;

meninėmis priemonėmis išreiškia savo jausmus gimtinei;

linksminasi, suvokia šventės prasmę.

Metodai:pasakojimai, pokalbiai, meninė kūryba, meninė raiška.

Priemonės:enciklopedijos, knygos, žemėlapiai, video įrašai, muzikiniai įrašai, Lietuvos simbolika, albumai apie Lietuvą, Lietuvos himno įrašas.

IV. V A I K Ų K E L I O N Ė S

MĖNUO SIŪLOMOS TEMOS

IŠVYKOS, KELIONĖS

VAIKŲ VEIKSENOS

VASARIS „Mano Panevėžys“ Kelionė į miesto savivaldybę

svečiuojasi miesto savivaldybėje;

kultūringai elgiasi viešoje vietoje;

patiria naujų įspūdžių; stebi ir tyrinėja aplinką; didžiuojasi savo miesto

architektūra.

„Žymūs Lietuvos žmonės“

Išvyka į miesto renginius

74

K O V A S

I. V A I K Ų V E I K L A

MĖNUO PROJEKTAS VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

KOVAS Siūlomos temos:„Gamta – mūsų namai“, „Gamtos karalystėje“, „Saugok Žemę!“, „Amatų dienos‘‘, „Mano kūrybinis pasaulis“, „Aš artistas“, „Aš kuriu teatrą“.

aktyviai domisi supančia aplinka;

įpranta tvarkyti ir gražinti aplinką;

brangina žaliąjį pasaulį;

menine raiška ir kūryba (šokiu, muzika, rankų darbais ir kt.) išreiškia savo jausmus.

kuria improvizacijas;

nusiteikia būti išmoningu, kūrybingu;

nori išreikšti save;

geba persikūnyti

Metodai:žaidimai, inscenizacijos, pokalbiai, konkursai, parodėlės, diskusijos, meninė kūryba, spektakliai, bendravimas, viktorinos.

Priemonės:video įrašai, enciklopedijos, paveikslai, gaublys, kaukės, vaidmeniniai kostiumai, knygos, dekoracijos, dailės reikmenys, šviesos stalas.

Grupė, salė, darželio kiemas, teatras

I I. V A I K Ų Š V E N T Ė S

MĖNUO ŠVENTĖ SIŪLOMA APLINKA

VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

KOVAS Kaziuko turgus

Siūlomos temos:„Kas pirks, kas parduos“.

Darželio patalpose

ruošiasi, gamina prekes turgui;

suvokia ir išgyvena tradicinės pasaulėjautos dvasią;

Metodai:meninė kūryba, meninė raiška, inscenizavimas, žaidimai, parodėlės.

Priemonės:pasigaminti daiktai

75

patiria džiugių emocijų;

pardavimui, video, muzikiniai lietuvių liaudies dainų, žaidimų įrašai, dirbiniai.

Kovo 11 – oji

Siūlomos temos:„Aš – lietuvis“.

Salėje didžiuojasi būdamas lietuviu;

suvokia šventės prasmę;

deklamuoja, dainuoja Lietuvai.

Metodai:pokalbiai, pasakojimai, meninė raiška, inscenizacijos.

Priemonės:albumai apie Lietuvą, įvairios kitos knygos, Lietuvos simbolika, Lietuvos himno įrašas, lietuvių tautiniai rūbai.

Žemės diena

Siūlomos temos:„Aš noriu švarios Lietuvėlės, skaidrių ežerėlių...“.

Salėje tyrinėja Žemės rutulį – gaublį;

suvokia, kad esame Žemės vaikai;

dainuoja, deklamuoja apie Žemę;

džiaugiasi gamta;

suvokia gamtos grožio ekologinę vertę;

nusiteikia džiugiai švęsti.

Metodai:pokalbiai, pasakojimai, meninė raiška, inscenizacijos, tyrinėjimai.

Priemonės:enciklopedijos apie Žemę, apie gamtą, gaublys, žemėlapiai, poezijos kūrinių rinkiniai, muzikiniai įrašai.

Teatro savaitė

Siūlomos temos:„Aš artistas“.

Salėje kuria improvizacijas;

nusiteikia būti išmoningu, kūrybingu;

nori išreikšti save;

geba persikūnyti.

Metodai:meninė raiška, inscenizacijos, pasakojimai, pokalbiai

Priemonės:kaukės, kostiumai vaidinimams, knygos, video įrašai, muzikiniai įrašai.

76

III. T R A D I C I J O S

MĖNUO PROJEKTAS VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

KOVAS Inkilėlių kėlimo šventė

Siūlomos temos:„Sugrįžo paukšteliai“, „Gandrinės“.

stebi aplinkos paukščius, džiaugiasi jais, pažįsta;

klausosi paukštelių giesmių, juos pamėgdžioja;

sužino apie paukščių įvairovę ir gyvenimo būdą;

pajunta globos ir atsakomybės jausmą;

džiaugiasi iškeltais inkilais.

Metodai:stebėjimas, tyrinėjimas, pokalbiai, garsų pamėgdžiojimas, dainelės, mįslės, patarlės.

Priemonės:enciklopedijos, paveikslėliai, įvairūs literatūros kūriniai apie paukščius, jų būstus, gyvenimo būdą, įrašai su paukščių giesmėmis, inkilai, karūnos, šventiniai kostiumai, muzikiniai įrašai.

Darželio kiemas, salė

Teatro savaitė

Siūlomos temos:„Žaidžiame teatrą“, „Seku, seku pasaką“.

išreiškia save judesiu ir kalba;

įsijaučia į artisto ir žiūrovų vaidmenis;

sukuria šventę sau ir kitiems.

Metodai:improvizacijos, žaidimai, pamėgdžiojimai, meninė raiška.

Priemonės:kaukės, kostiumai vaidinimams, muzikiniai įrašai, dekoracijos pagal scenarijų.

Salė, grupės

77

IV. V A I K Ų K E L I O N Ė S

MĖNUO SIŪLOMOS TEMOS

IŠVYKOS, KELIONĖS

VAIKŲ VEIKSENOS

KOVAS „Aš teatre“ Išvyka į teatrą apžiūri ir tyrinėja teatro aplinką;

stebisi meno šventovės didingumu;

stebi ir džiaugiasi tikrų aktorių vaidybą;

suvokia save kaip žiūrovą;

pasisemia įkvėpimo teatrinei veiklai.

„Mes - žemės vaikai“ Išvykos į renginius mieste, skirtus Žemės dienai

vaidina ir pasijunta tikru aktoriumi;

suvokia ir jaučia atsakomybės jausmą;

patiria naujų įspūdžių; saugiai elgiasi naujoje

aplinkoje.

78

B A L A N D I SI. V A I K Ų V E I K L A

MĖNUO PROJEKTAS VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

BALANDISSiūlomos temos:„Mano knygelės dar plonos“, „Mane kalbina knygos lapeliai“ „Mano mėgstamiausia pasaka“, „Aš kuriu knygą“, „Seku, seku pasaką“, „Žodis skriaudžia, žodis glaudžia“.

tyrinėja, varto knygas, pažįsta jų turinį ;

domisi knygų autoriais;

geba atpažinti poezijos ir

prozos kūrinių knygas;

kūrybiškai save išreiškia kuriant knygeles;

džiaugiasi vartydami ir patys kurdami knygas;

mokosi iš teigiamų veikėjų;

atskiria gėrį nuo blogio;

jaučia pagarbą knygai ir ją kuriantiems žmonėms.

Metodai:meninė kūryba, meninė raiška, inscenizacijos, pokalbiai, parodėlės, pasakojimai,bendravimas, žaidimai.

Priemonės:įvairios senovinės ir šiuolaikinės knygos, albumai apie knygos kūrimo kelią, video įrašai.

Salė, biblioteka, grupė, spaustuvė, knygynas, mokykla

79

I I. V A I K Ų Š V E N T Ė S

MĖNUO ŠVENTĖ SIŪLOMA APLINKA

VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

BALANDIS Šv. Velykos

Siūlomos temos:„Margučio prasmė“, „Gražiausias margutis“, „Vaikų Velykėlės“, „Mes ridenam margučius“, „Pats dažysiu kiaušinius“.

Salėje ir grupėse

laukia šventės; žino Šv. Velykų

papročius; žino margučio

prasmę; džiaugiasi

margučio raštais; patiria kūrybos

džiaugsmą; plečia tautinę

savimonę; ridena margučius,

linksminasi; dalinasi Šv.

Velykų įspūdžiais.

Metodai:pasakojimai, pokalbiai, meninė kūryba, meninė raiška, inscenizacijos, žaidimai.

Priemonės:kiaušiniai, margučių raštų pavyzdžiai, lietuvių liaudies žaidimų, dainų įrašai, įvairios knygos apie lietuvių liaudies Velykų papročius.

III. D A R Ž E L I O T R A D I C I J O S

MĖNUO DARŽELIO TRADICIJA

VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

BALANDIS Vaikų pagamintų knygelių paroda

Siūlomos temos:„Papuošiu darželį savo knygelėmis“.

gamina savos kūrybos knygeles;

pasijunta kūrėjais;

džiaugiasi savo ir kitų darbais;

varto, tyrinėja įvairias knygas, domisi jų forma,

Metodai:improvizacijos, meninė kūryba, stebėjimas, tyrinėjimas, aptarimas.

Priemonės:meninės kūrybos priemonės, įvairios knygos.

Darželio patalpos

80

iliustracijom, medžiaga.

IV. V A I K Ų K E L I O N Ė S

MĖNUO SIŪLOMOS TEMOS

IŠVYKOS, KELIONĖS

VAIKŲ VEIKSENOS

BALANDIS „Svečiuose pas knygeles“,„Knygų namai“

Išvyka į biblioteką apžiūri ir tyrinėja bibliotekos aplinką;

suvokia jos paskirtį; džiaugiasi knygų

įvairove ir gausa; susipažįsta su

bibliotekininko darbu; žino kaip elgtis

bibliotekoje; patiria naujų įspūdžių.

81

G E G U Ž ĖI. V A I K Ų V E I K L A

MĖNUO PROJEKTAS VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

GEGUŽĖ Siūlomos temos:„Sodams pražydus“, „Mano gėlynėlis“, |„Šeima – mano didžiausia vertybė“, „Šeimoje aš laimingas ir saugus“, „Šviesk ir šildyk savo meile“.

suvokia save kaip šeimos narį;

myli, gerbia savo mamą;

išradingai kuria dovanėles mamai;

žino šeimos narių pareigas;

vertina šeimos tradicijas;

Metodai:meninė raiška, meninė kūryba, inscenizacijos, pokalbiai, parodėlės, žaidimai, bendravimas,pokalbiai, muzika.

Priemonės:vaikų motinų, šeimų nuotraukos, video įrašai, enciklopedijos, giminės medis, loto apie profesijas, kūriniai , muzikiniai įrašai.

Grupė, salė

I I. V A I K Ų Š V E N T Ė S

MĖNUO ŠVENTĖ SIŪLOMA APLINKA

VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

GEGUŽĖ Motinos diena

Siūlomos temos:„Šviesk ir šildyk

Grupėse išradingai kuria šventinę aplinką;

ruošia dovanėles mamai;

Metodai:meninė kūryba, meninė raiška, inscenizacijos,

82

savo meile“, „Man mamytė kaip saulytė“.

rodo meilę ir pagarbą mamai;

drauge su mama linksminasi.

parodėlės.

Priemonės:priemonės puošimui, gaminamų dovanėlių, sveikinimų, pavyzdžiai, poezijos rinkiniai, įvairios knygos, nuotraukos, piešti motinų portretai, muzikiniai ir video įrašai.

III. D A R Ž E L I O T R A D I C I J O S

MĖNUO DARŽELIO TRADICIJA

VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

GEGUŽĖ Sporto šventė su mikrorajono vaikais arba su tėveliais

Siūlomos temos:„Mums būtina judėti“, „Aš sveikas, kai judu“.Šeimos šventė „Graži mūsų šeimynėlė...“

žino sportavimo reikšmę sveikatai;

džiaugiasi smagiu judesiu;

pajunta bendravimo džiaugsmą.

Metodai:judrūs, sportiniai žaidimai, estafetės, varžybų elementai.

Priemonės:sporto priemonės, muzikiniai įrašai.

Darželio kiemas

83

IV. V A I K Ų K E L I O N Ė S

MĖNUO SIŪLOMOS TEMOS

IŠVYKOS, KELIONĖS

VAIKŲ VEIKSENOS

GEGUŽĖ „Pavasario žiedai“ Išvyka su tėveliais, seneliais į Burbiškio dvarą

patiria naujų įspūdžių; džiaugiasi bendravimu; džiaugiasi žiedų gausa; pasisemia įkvėpimo

kūrybinei veiklai; stebi ir tyrinėja aplinką,

augalus.

„Ūkininko sodyboje“ Kelionė į ūkininko sodybą su tėveliais

stebi ir tyrinėja kaimo sodybos aplinką ir gyvūnus;

dalinasi įspūdžiais, juos perteikia meninėje veikloje.

84

B I R Ž E L I SI. V A I K Ų V E I K L A

MĖNUO PROJEKTAS VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

BIRŽELIS Siūlomos temos:„Vasarėlė taką mina“, „Pagaukim svajonių drugelį“, „Aš paaugau per metus“, „Grūdinuosi – augu sveikas“, „Tyrinėju, atrandu, bet pavojų išvengiu“, „Sveika aplinka“.

suvokia augimą, kaip natūralų žmogaus keitimąsi;

suvokia, kad savo kūnu reikia rūpintis;

suvokia sveikatos svarbą žmogui;

žino sveikos gyvensenos būdus;

žino sveikos mitybos įpročius;

supranta grūdinimosi svarbą organizmui;

geba atpažinti rizikingas situacijas;

svajoja, išsako laisvės pojūtį;

suvokia save kaip asmenybę.

Metodai:tyrinėjimai, bandymai, žaidimai, pokalbiai, pasakojimai, viktorinos, diskusijos, parodėlės, meninė raiška, meninė kūryba.

Priemonės:enciklopedijos, ūgio matuoklė su veidrodžiu, sveikos mitybos piramidė, įvairūs muzikiniai įrašai, įvairūs kūriniai, knygelė „Ikimokyklinuk, sveikas būk“ ir kompaktinis diskas, videoskopas, padidinimo stiklas, šviesos stalas.

Artimiausia aplinka, Skaistakalnio parkas, Staniūnų miškelis, pieva, upelio pakrantė.

85

I I. V A I K Ų Š V E N T Ė S

MĖNUO ŠVENTĖ SIŪLOMA APLINKA

VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

BIRŽELIS Tėvo diena

Siūlomos temos:„Tėveli, aš tave labai myliu“.

Grupėse išradingai kuria šventinę aplinką;

rodo meilę ir pagarbą tėčiui;

drauge linksminasi su tėčiu;

ruošia dovanėles tėčiui.

Metodai:meninė kūryba, meninė raiška, inscenizacijos, parodėlės.

Priemonės:priemonės puošimui, gaminamų sveikinimų, dovanėlių pavyzdžiai, poezijos rinkiniai, įvairios knygos, nuotraukos, piešti tėvų portretai, muzikiniai ir video įrašai.

Rasos šventė. Joninės

Siūlomos temos:„Nupyniau vainikėlį...“.

Grupėse, darželio kieme, Skaistakalnio parke, pievoje

susipažįsta su lietuvių liaudies tradicijomis;

žino magišką žolynų galią per Jonines;

moka įvairių žaidimų, burtų;

moka pinti vainikus;

suvokia gamtos virsmą.

Metodai:meninė kūryba, meninė raiška, inscenizacijos.

Priemonės:nupinti vainikai, kūriniai apie lietuvių liaudies Joninių šventimo tradicijas, papročius, burtai, žaidimai, muzikiniai lietuvių liaudies dainų, žaidimų įrašai.

86

III. D A R Ž E L I O T R A D I C I J O S

MĖNUO DARŽELIO TRADICIJA

VAIKŲ VEIKSENOS

SIŪLOMI METODAI,

PRIEMONĖS

SIŪLOMA APLINKA

BIRŽELIS Sveikatos savaitė

Siūlomos temos:„Sveikatos abėcėlė“.

Vaikystės šventė „Pasitinkant vasarėlę“

suvokia savo ir kitų sveikatos vertę;

žino įvairius sveikatos saugojimo būdus;

žino sveikos mitybos įpročius;

žino grūdinimosi būdus;

suvokia, kad sveika gyvensena – sveikas žmogus;

žino vandens reikšmę;

žino medaus vertę;

suvokia judėjimo svarbą;

suvokia geros nuotaikos svarbą.

Metodai:judrūs, sportiniai žaidimai,grūdinimosi valandėlės, sveiko maisto dienos, tyrinėjimas, meninė raiška, inscenizacijos, pokalbiai. Priemonės:enciklopedijos, įvairi literatūra apie sveikos mitybos įpročius, grūdinimosi priemonės, sporto priemonės, priemonės vandens procedūroms, paveikslai, nuotraukos, medus, įvairūs vaisiai, daržovės, įvairūs muzikiniai įrašai, sveiko maisto reklamos žurnalai, higienos priemonės.

Darželio kiemas, salė, grupės

87

IV. V A I K Ų K E L I O N Ė S

MĖNUO SIŪLOMOS TEMOS

IŠVYKOS, KELIONĖS

VAIKŲ VEIKSENOS

BIRŽELIS „Nupinsime vainiką...“ Kelionė į pievą patiria naujų įspūdžių; susipažįsta su augalais,

augančiais pievoje; žino lietuvių liaudies

tradicijas; žino žolynų maginę

galią per Jojines; moka pinti vainikėlius.

88

V. UGDYMO(SI) PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS

Vertinimas – tai nuolatinis informacijos apie vaiką, jo ugdymo(si) ypatumus bei daromą pažangą kaupimas, interpretavimas ir apibendrinimas. Vaikai vertinami du kartus metuose (rudenį ir pavasarį) Įvertinimui naudojamos ankstyvojo amžiaus vaikų ir ikimokyklinio amžiaus vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimo lentelės. Specialiųjų poreikių vaikams gali būti taikomas tarpinis vertinimas

Surinkta vaiko pažangos vertinimo medžiaga kaupiama ,,Vaiko aplanke“ ir gali būti pateikiama tėvams, naudojama ugdymo individualizavimui, planavimui tobulinti. Tai gali būti: vaiko darbelių pavyzdžiai, vaiko stebėjimų aprašymai, vaiko mintys, interviu su vaiku, specialistų komentarai, tėvų pastebėjimai, nuotraukos.

Ankstyvojo amžiaus vaikų pažanga ir pasiekimai kaupiami ,,Vaiko dienoraštyje,” kurį rašo auklėtojos ir tėvai. Dienoraštyje aprašomas vaiko elgesys lopšelyje, bendravimas su bendraamžiais ir suaugusiais, fiksuojami įvykę pokyčiai. Dienoraštis pildomas priklausomai nuo situacijos – adaptaciniu laikotarpiu dažniau, vėliau – kartą per dvi savaites.

Tėvai (globėjai) su grupės pasiekimais supažindinami susirinkimų metu. Su individualia vaiko pažanga ir pasiekimais, tėvai (globėjai) supažindinami individualiai. Jiems parodoma surinkta medžiaga, prašoma papildomos informacijos, duodamos papildomos užduotėlės į namus. Būtina pasidžiaugti vaiko sėkme, darbeliais, ypatingais pasiekimais.Pastaba. Pridedama: Ankstyvojo amžiaus vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimas Ikimokyklinio amžiaus vaikų pažangos ir pasiekimų vertiniumas (lentelės pagal vaikų amžių)

89

Ankstyvojo amžiaus vaiko pažangos ir pasiekimų vertinimas

Vaiko vardas, pavardė, amžius -------------------------------------------------------------------------

Grupės auklėtojos vardas, pavardė ------------------------------------------------------------------

Atvyko į grupę (data) -------------------------

I vertinimas (10 mėn.), II vertinimas (05 mėn.)

Eil.Nr.

Turinys

Pradžia VystymasisSusiformavę gebėjimai, mokėjimai, įgūdžiai

Ruduo Ruduo

Pavasaris Ruduo Pavasaris

Pavasaris Ruduo Pavasaris

Pavasaris

Domėjimasis kitais

1. Dalyvauja mažos grupelės veikloje.

2. Mėgsta vaidmeninius žaidimus.

3. Mėgdžioja suaugusiojo veiksmus.

4. Atpažįsta ir parodo nuotraukose save, mamą, tėtį ir kt.).

5. Pasako berniukas, ar mergaitė.

6. Vis labiau trokšta būti pastebimas ir vertinamas.

7. Supranta kitų jausmus.

8.Jaučia vis didesnį malonumą žaisdamas su bendramžiais ir tyrinėdamas.

Savivoka

1. Save ir kitus vadina vardais.

2.Jaučiasi stiprus, viską sugebantis, kūrybiškas. Tyrinėja viską iš eilės.

3. Save ir kitus įvertina apibūdinimais (geras, blogas).

4. Pažįsta pagrindines kūno dalis.

5.Rodo stiprų savojo “aš” pojūtį, atsakydamas “Ne”, kai ko nors prašoma.

6.Skiria savo asmeninius žaislus, daiktus nuo kitų.

7.Dalinasi žaislais, daiktais su kitais vaikais.

Kalbos ir bendravimo įgūdžiai

1. Kartoja tariamus garsus, žodžius.

90

2.Naudoja mandagumo žodžius (ačiū, prašau, viso gero ir t.t.).

3. Geba kalbėti 2-4 žodžių sakiniais.

4. Kurį laiką klausosi skaitomo pasakojimo.

5. Pradeda žaisti vaizduotės žaidimus.

6. Klausinėja ,,kas“ ir ,,kur?“

7. Bendrauja žodžiais, kūno judesiais, mimika.

Jausmų raiška

1. Valdo savo norus ir elgesį.

2. Gali pasirnkti vieną iš dviejų žaislų ar daiktų.

3.Supranta savo jausmus, mokosi juos pavadinti.

4.Didžiuojasi savo darbeliais ir kūrinėliais.

5.Supranta ir reaguoja į auklėtojos žodžius,siūlymus

6.Vis labiau pasitiki savo muzikinėmis galiomis.

7. Žodžiais pavadina kai kuriuos vidinius išgyvenimus ar pojūčius – “Linksma, “Baisu”, “Skauda”,

Kūno judesiai, akies ir rankos veikimo derinimas

1. Suveria karolius.

2. Gali pastovėti ir eiti ant pirštų galų.

3. Geba žaisti atsitūpęs.

4. Perlipa per lazdą, žaislą, slenkstį.

5. Nušoka nuo vieno laiptelio.

6. Pašoka nuo žemės.

7. Spiria kamuolį.

8.Lipdamas laiptais stato koją ant kiekvienos pakopos.

9.Bando vaizduoti kažką panašaus į apskritimą.

10. Moka laikyti žirkles. Bando kirpti.

11. Piešia flamasteriais, vaškinukais, akvarele, guašu.

12.Pilsto vandenį iš didesnio indo į mažesnius.

13.Supranta sąvokas ,,vienas, daug, didelis, mažas’’

Tikslinga veikla ir įrankių naudojimas

91

1.Maudamas žiedus ant stiebo, neima nieko, kas neturi viduryje skylės. Mauna tik žiedus ir kt. daiktus su skyle.

2.Rūšiuoja, skirsto arba dėlioja daiktus

3.

Žaidžia su daiktais vaizduotės žaidimus (kaladėlė – tai sunkvežimis, didelė kaladė – autobusas, dėžė – namas) ir kt.

4. Valgo šaukštu beveik neišliedamas

5.Vis dažniau tiksliau naudoja įrankius ir kt. buities daiktus: kibirėlį, kastuvėlį, plaktuką, lazdeles ir t.t.

6.

Ketinimui, sumanymui įgyvendinti spaudžia mygtukus, rankenas, atkabina kabliuką, bando segioti sagas, išvynioti.

Savarankiškumas

1. Kitiems padedant, naudojasi tualetu

2. Bando savarankiškai rengtis

3. Geria iš puoduko.

4. Apsiauna batus, šlepetes.

5. Savarankiškai pasirenka tapymo priemones, spalvas.

6.Tvarko žaislus, dėdamas juos į vietas.

7. Dažnai sako ,,Aš pats”

PEDAGOGO KOMENTARAI (rudenį ir pavasarį)

Kas gerai sekasi.

Kas sunkiau pavyksta.

3-4 metų vaiko pažangos ir pasiekimų vertinimas92

Vaiko vardas, pavardė .....................................................................................................

Amžius............................................................. Gimimo data ...................................

Auklėtojų vardai ir pavardės............................................................................................................

Ruduo (data)................................................... Pavasaris (data)..............................

1.KalbaEil.Nr.

Turinys Pradžia Vystymasis Susiformavęgebėjimai,mokėjimai,{gūdžiai

Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris1. Kalba suprantamai, bet daro klaidų.2 Mėgsta daug kalbėti.3. Savo įspūdžius reiškia trumpais sakiniais.

4. Deklamuoja trumpus ( 1posmo) eilėraščius.

5. Vartoja daug maloninių, mažybinių žodžių.

6. Kalba apie save vartodamas įvardžius

7. Išvardija, ką mato paveikslėlyje.8. Kalbėdamas derina žodžių giminę.

9. Pasako, ką nupiešė, sukonstravo.

2. Socialinė ir emocinė raidaEil.Nr.

Turinys Pradžia Vystymasis Susiformavęgebėjimai,mokėjimai,

įgūdžiaiRuduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris

1. Sutaria su kitais vaikais.2. Sutaria su suaugusiais.3. Žaidžia šalia vaikų vienas.4. Žaidžia su vienu ar dviem vaikais.5. Dalyvauja grupiniuose žaidimuose.6. Netrukdo kitiems žaisti.7. Pasidalija žaislus8. Turi vieną ar keletą draugų.9. Neverkia paliekamas darželyje.10. Lengvai prisitaiko prie pokyčių.11. Yra pakankamai atsargus su

nepažįstamais.12 Elgiasi pagarbiai su suaugusiais

3. Pažinimo įgūdžiai

93

Eil.Nr.

Turinys Pradžia Vystymasis Susiformavęgebėjimai,mokėjimai,

įgūdžiaiRuduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris

1. Pažįsta ir pavadina pagrindines spalvas.

2. Grupuoja žiedus, kalades pagal dydį.

3. Įsimena trumpus eilėraščius, daineles.

4. Supranta daiktų paskirtį.5. Surenka iš dalių( 10-15) žaislus, loto.

6. Supranta praeitį ir dabartį: yra, buvo.

7. Pavadina naminius gyvūnus.8. Domisi knygelėmis, pasako ką mato pav.

9. Domisi suaugusiųjų darbu.10. Smalsus, dažnai užduoda klausimą: Kas

čia?

4. Viso kūno judesiai

Eil.Nr.

Turinys Pradžia Vystymasis Susiformavęgebėjimai,mokėjimai,

įgūdžiaiRuduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris

1. Eina, bėgioja laisvai įveikdamas kliūtis.

2. Šokinėja per nedideles kliūtis, bet dažnai užkliūva.

3. Šokinėja į priekį ant abiejų kojų.4. Nušoka nuo nedidelio paaukštinimo.

5. Pralenda pro įvairias kliūtis.

6. Eidamas suoleliu, rąstu, lenta, išlaiko pusiausvyrą ( neilgai).

7. Laipioja neaukštomis kopetėlėmis.8. Meta ir pagauna kamuolį, sviestą iš

nedidelio atstumo.

9. Juda pagal muzikos ritmą.10. Važinėja triračiu tiesiai ir geba pasukti.

5. Pirštų ir riešo judesiai

94

Eil.Nr.

Turinys Pradžia Vystymasis Susiformavęgebėjimai,mokėjimai,įgūdžiai

Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris1. Atsuka ir užsuka įvairius varžtelius.2. Piešia kreidelėmis, pieštuku, tapo teptuku.

3. Iš plastiko lipdo kamuoliukus ir kt.

4. Stato pilis iš kaladėlių, smėlio.5. Stengiasi užsisegti ir atsisegti

sagas, raišioja raištelius.

6. Suveria rutuliukus ant virvutės.7. Dėlioja stambesnes mozaikas.8. Žirklėmis bando kirpti juosteles.

9. Iš keliolikos dalių sudeda paveikslėlius

6. Savarankiškumo įgūdžiai

Eil.Nr.

Turinys Pradžia Vystymasis Susiformavęgebėjimai,mokėjimai,

įgūdžiaiRuduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris

1. Jeigu pasiekia, paima norimą daiktą, žaislą.

2. Valgo beveik nelaistydamas maisto.3. Bando pats apsivilti, apsiauti.4. Nusiplauna ir šluostosi rankas.5. Nori viską daryti pats, nors ne visada

sekasi. 6. Kreipiasi pagalbos į suaugusįjį.

Pirmo vertinimo išvados ir rekomendacijos.

Antro vertinimo išvados ir rekomendacijos.

Specialistų rekomendacijos

4-5 metų vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimas

95

Vaiko vardas, pavardė.......................................................................................................................

Amžius............................................................. Gimimo data ...................................

Auklėtojų vardai ir pavardės............................................................................................................

Ruduo (data)................................................... Pavasaris (data)..............................

1. KalbaEil.Nr.

Turinys Pradžia Vystymasis Susiformavęgebėjimai,mokėjimai,{gūdžiai

Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris1. Taisyklingai taria beveik visus kalbos

garsus.2 Pradeda pokalbį su to paties amžiaus

vaiku.3. Pasakoja apie tai ką sukūrė.4. Raiškiai deklamuoja eilėraščius.5. Derina žodžių giminę

6. Klabėdamas vartoja sudėtingus sakinius.

7. Kalba apie priežastis vartodamas jungtukus.

8. Atpasakoja teksto turinį, gali painioti faktus.

9. Pradeda sekti trumpas pasakas, istorijas.

10. Pasakoja, ką mato iliustracijose.

2. Socialinė ir emocinė raidaEil.Nr.

Turinys Pradžia Vystymasis Susiformavęgebėjimai,mokėjimai,

įgūdžiaiRudu

oPavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris

1. Sutaria su kitais vaikais ir suaugusiais.

2. Prašo pagalbos iš suaugusiųjų ir vaikų.

3. Paslaugus, padeda kitiems.4. Žaidžia šalia vaikų vienas.5. Žaidžia su vienu ar dviem vaikais.6. Dalyvauja grupiniuose žaidimuose.7. Netrukdo kitiems žaisti.8. Džiaugiasi savo laimėjimais9. Pasidalija su kitais žaislais.10. Laikosi taisyklių, bet aklai joms

nepaklūsta, moka paaiškinti, motyvuoti savo elgesį.

96

11. Realiai suvokia savo gebėjimus, kas sekasi gerai ir kas prasčiau.

12. Gerbia ir užjaučia neįgalius, senyvo amžiaus žmones ir pan.

13. Iškilus konfliktinei situacijai, sugeba mandagiai paaiškindamas apsiginti.

14. Atidus ir dėmesingas gyvūnams , augalams.

15. Pasitiki savo jėgomis

3. Pažinimo įgūdžiaiEil.Nr.

Turinys Pradžia Vystymasis Susiformavęgebėjimai,mokėjimai,įgūdžiai

Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris1. Pažįsta ir randa aplinkoje

pagrindines spalvas.

2. Grupuoja, klasifikuoja, lygina daiktus pagal vieną savybę.

3. Skaičiuoja iki 10 ir daugiau.4. Vartoja sąvokas : vakar, šiandien, rytoj.

5. Išmano augalų, gyvūnų pavadinimus.6. Turi elementarių žinių apie saugų eismą.

7. Moka atmintinai 4-5 eilėraščius.8. Domisi grožine, pažintine literatūra, TV

laidomis.9. Pažįsta ir suranda vardo pirmą raidę,

keletą didžiųjų raidžių10. Kopijuoja savo vardą.11. Yra labai smalsus, klausinėja: kas,

kodėl?12. Mėgsta eksperimentuoti, tyrinėti13. Stebi kas vyksta jį supančiame pasaulyje

4. Viso kūno judesiai

Eil.Nr.

Turinys Pradžia Vystymasis Susiformavęgebėjimai,mokėjimai,

įgūdžiaiRuduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris

1. Eina, bėgioja laisvai įveikdamas kliūtis.2. Eidamas suoleliu, rąstu, apsisuka ir

sugrįžta atgal.

3. Šokinėja nuo paaukštinimo.4. Važinėja dviračiu ir geba pasukti. 5. Šokinėja pakaitomis ant vienos kojos.

97

6. Lipa aukštyn kopėtėlėmis, gimnastikos sienele, pereina į kitą pusę ir nusileidžia.

7. Meta kamuolį kitam.9. Ridendamas kamuolį, pataiko į vartus.

10. Mušinėja kamuolį vietoje ( 5-6 ir daugiau kartų).

11. Juda ir keičia judesius paisydamas muzikos tempo ir pobūdžio.

12 Iš laikydamas pusiausvyrą, čiuožia ledo takeliais

5. Pirštų ir riešo judesiaiEil.Nr.

Turinys Pradžia Vystymasis Susiformavęgebėjimai,mokėjimai,įgūdžiai

Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris1. Sulanksto popierių į kelias dalis.2. Apvedžioja geometrines figūras, kt.

kontūrus3. Iškerpa žirklėmis nupieštas figūras ir kt.

4. Dėlioja ornamentus kaip smulkias mozaikas.

5. Užbrūkšniuoja ( horizontaliomis, vertikaliomis)linijomis tuščias erdves

6. Konstruoja iš stambesnių konstrukcijų.

7. Piešia ir tapo naudodamas įv. priemones.

8. Mėgdžioja rašymą. 9. Parašo keletą didžiųjų raidžių. 10. Brėžia linijas, apskritimus ir kt. figūras. 11. Veria sagas, karolius

6. Savarankiškumo įgūdžiai

Eil.Nr.

Turinys Pradžia Vystymasis Susiformavęgebėjimai,mokėjimai,

įgūdžiaiRuduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris

1. Savarankiškai plauna rankas, veidą.2. Stengiasi pats apsirengti, apsiauti.3. Priminus tvarko savo daiktus, žaidimo

vietą.4. Pavalgo be suaugusiojo pagalbos.

98

5. Kai nesiseka kreipiasi pagalbos į suaugusį.

7.Išvados, numatomi ugdymo tikslai

Eil.Nr.

Turinys Pradžia Vystymasis Susiformavęgebėjimai,mokėjimai,

įgūdžiaiRuduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris

1.2.3.4.5.6.

Pirmo vertinimo išvados ir rekomendacijos.

Antro vertinimo išvados ir rekomendacijos.

Specialistų rekomendacijos

5-6 metų vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimas

99

Vaiko vardas, pavardė.......................................................................................................................

Amžius............................................................. Gimimo data ...................................

Auklėtojų vardai ir pavardės............................................................................................................

Ruduo (data)................................................... Pavasaris (data)..............................

1. KalbaEil.Nr.

Turinys Pradžia Vystymasis Susiformavęgebėjimai,mokėjimai,{gūdžiai

Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris1. Kalba ypač daug ir palyginti

taisyklingai.2 Klausinėja, ką reiškia nežinomi žodžiai.3. Gali paaiškinti kai kurių žodžių

reikšmes.4. Moka atmintinai 4-5 eilėraščius.5. Moka patarlių, mįslių, priežodžių.6. Atpasakoja įvykį.

7. Nuosekliai dėsto savo mintis.

8. Pasakoja išgalvotas istorijas.

9. Pastebi savo ir draugų kalbos klaidas.

10. Seka gerai žinomą pasaką.

2. Socialinė ir emocinė raida

Eil.Nr.

Turinys Pradžia Vystymasis Susiformavęgebėjimai,mokėjimai,

įgūdžiaiRuduo Pavasar

isRuduo Pavasaris Ruduo Pavasaris

1. Suvokia ne tik savo,bet ir kitų šeimų buvimą

2. Pasidalija su kitais daiktus ir žaislus.3. Žaidžia šalia vaikų vienas.

4. Ištikus nesėkmei, paguodžia vaikus.5. Dalyvauja grupiniuose žaidimuose.6. Neverkia išsiskirdamas su tėvais.

7. Džiaugiasi savo laimėjimais.8. Suvokia, kad be namų ir darželio

yra ir kitas pasaulis.

9. Supranta ir prisitaiko prie darželio dienotvarkės ir taisyklių.

10. Bendrauja ir sutaria su bendraamžiais bei suaugusiaisiais.

11. Padeda kitiems, yra draugiškas.12. Seka kitų pavyzdžiu.

100

13. Gerbia ir užjaučia neįgalius, senyvo amžiaus žmones ir pan.

3. Pažinimo įgūdžiaiEil.Nr.

Turinys Pradžia Vystymasis Susiformavęgebėjimai,mokėjimai,įgūdžiai

Ruduo Pavasar Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris1. Skiria spalvas, suranda jas

aplinkoje bei pavadina.

2. Suvokia ir paaiškina kitiems pagrindines saugaus eismo taisykles.

3. Išmano, iš ko pagaminti daiktai, nusako jų paskirtį, naudojimo galimybes.

4. Rūšiuoja, klasifikuoja daiktus pagal keletą savybių: formą, dydį, spalvą.

5. Supranta ateities įvykių laiką, pvz. kad po savaitės bus gimtadienis.

6. Žino ir pasako kur gyvena.7. Skaičiuoja iki 10 ir daugiau.8. Pažįsta daug didžiųjų raidžių9. Bando skaityti.10. Išvardija savaitės dienas.11. Išvardija metų laikus, nusako jų

požymius.12. Tiksliai vartoja sąvoka: rytoj,

šiandien, vakar13. Domisi grožine, pažintine literatūra.TV laid.

14. Turi žinių apie suaugusiųjų darbą, profesijas

4. Viso kūno judesiai

Eil.Nr.

Turinys Pradžia Vystymasis Susiformavęgebėjimai,mokėjimai,

įgūdžiaiRuduo Pavasari

sRuduo Pavasaris Ruduo Pavasaris

1. Eina, bėgioja laisvai įveikdamas kliūtis.

2. Šokinėja nuo įvairių įrengimų lengvai nusileisdamas ant abiejų kojų.

101

3. Išlaiko pusiausvyrą lėčiau ir greičiau eidamas įvairiais siaurais paaukštinimais.

4. Šokinėja iš vietos atsispirdamas abiem kojom.

5. Pabėga nuo gaudančiojo.

6. Laipioja ir kybo ant įv. įrengimų

7. Varo kamuolį pirmyn.

8. Dešiniąja ir kairiąja ranka atmuša keliskart nuo žemės atšokusį kamuolį.

9. Valdo kamuolį kojomis.

10. Važinėja dviračiu įveikdamas kliūtis.

11. Važinėja paspirtuku.

12. Juda ir keičia judesius paisydamas muzikos tempo ir pobūdžio.

13. Pralenda pro įvairaus pločio, aukščio ir ilgio kliūtis.

14. Atlieka šuoliukus siekdamas pakabinto daikto.

5. Pirštų ir riešo judesiai

Eil.Nr.

Turinys Pradžia Vystymasis Susiformavęgebėjimai,mokėjimai,įgūdžiai

Ruduo Pavasaris

Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris1. Lanksto iš popieriaus ir kt.

medžiagų.2. Viską atlieka dešiniąją ( ar

kairiąja) ranka.3. Kopijuoja ar parašo savo vardą.4. Mėgdžioja laiko, recepto rašymą.5. Lanksto iš popieriaus ir

kitokių medžiagų įvairius daiktus.

6. Kuria įvairius meninės veiklos darbelius iš smulkių detalių.

7. Konstruoja iš smulkių detalių įv. modelius

8. Piešia ir kerpa įvairius daiktus.9. Tvarkingai tepa klijus.

10. Bando siūti. 11. Moka iš vieno indo į kitą pilstyti

vandenį.

102

6. Savarankiškumo įgūdžiai

Eil.Nr.

Turinys Pradžia Vystymasis Susiformavęgebėjimai,mokėjimai,

įgūdžiaiRuduo Pavasari

sRuduo Pavasaris Ruduo Pavasaris

1. Savarankiškai plauna rankas, veidą.

2. Savarankiškai apsirengia ir nusirengia.

3. Padeda žaislus į vietą.4. Atlieka įsipareigojimus ir

užduotis.5. Rūpinasi savo fiziniu saugumu.

6. Pats sprendžia problemas..7. Geba savarankiškai pasirinkti

norimą veiklą.

Pirmo vertinimo išvados ir rekomendacijos.

Antro vertinimo išvados ir rekomendacijos.

Specialistų rekomendacijos

VI. NAUDOTA LITERATŪRA IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI

103

1. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr.23-593; 2011, Nr. 38-1824).2. Lietuvos Respublikos Seimo 2003-08-20 nutarimas Nr. IX – 1569 “Dėl vaiko gerovės valstybės politikos

koncepcijos patvirtinimo” Žin., 2003, Nr. 52-2316).3. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005-04-18 įsakymas Nr. ISAK – 627 “Dėl

ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo” (Žin., 2005, Nr. 52-1752; 2011, Nr. 71-3448).4. Lietuvos Respublikos Seimo 2003-07-04 nutarimas Nr. IX – 1700 “Dėl valstybinės švietimo strategijos

2003-2012 metų nuostatų” (Žin., 2003, Nr. 71-3216).5. Jungtinių tautų vaiko teisių konvencija, ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr.

I – 983.6. Ankstyvojo ugdymo vadovas / Monkevičienė O. (sud.) – v.: Minklės leidykla, 2001.7. Artyn vaiko. Knyga auklėtojoms, studentams, dėstytojams ir tėvams. – Vilnius, 1997.8. Artyn vaiko. Knyga auklėtojoms, studentams, dėstytojams ir tėvams 2. – Vilnius, 1998.9. Atvirų visiems vaikams grupių kūrimas. Specialiųjų poreikių vaikų integravimas (2-6 m.). Step by step –

Gera pradžia. – V.: Gimtasis žodis, 2000.10. Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa. – V.: Švietimo aprūpinimo centras, 2003.11. Ikimokyklinio ugdymo gairės. Programa pedagogams ir tėvams. – V.: Leidybos centras, 1993.12. Į vaiką orientuotas ugdymas nuo gimimo iki trejų metų. Knyga ugdytojams. / Steb by step – Gera

pradžia. V.: Lietus, 2001.13. Į vaiką orientuotų grupių kūrimas (3-6 m.). Knyga auklėtojai. / Steb by step – gera pradžia. – V.: Lietus,

1997.14. Stankevičienė L. “Vaikų šventės” – M., 2002.15. Katinienė A. “Muzikinio auklėjimo ir lavinimo vaikų darželyje metodika” – K., 1983.16. Žukauskienė R. raidos psichologija. – V.: “Margi raštai”, 1996.17. Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo koncepcija / tautinė mokykla. / - Vilnius, 1989.18. Rauckis J., Drungilienė D. Ankstyvojo amžiaus vaikų kūno kultūros programa. – 2003.19. Verseckienė O., Marciukas F., ir kt. Po tėviškės dangum. etninio ugdymo gairės. – 1995. 20. Priešmokyklinio ugdymo turinio įgyvendinimas. Metodinės rekomendacijos. – V.: Švietimo aprūpinimo

centras, 2004.21. Staerfeld Eric, Mahiasen Rask Christian. Pedagogika ir demokratija. V.: Aidai, 1999.22. Vaikų darželio programa “Vėrinėlis”. – V.: Leidybos centras, 1993.23. Gage N.L.., Berliner D.C. Pedagoginė psichologija. – V.:1994.24. Maceina A. Tautinis auklėjimas. – K., 1991.25. Rauckis J. Fizinio auklėjimo vaikų darželyje metodika. – Kaunas, 1981.26. Adaškevičienė E. Vaikų fizinės sveikatos ir kūno kultūros ugdymas. Klaipėda, 2004.27. Adaškevičienė E. vaikų fizinio ugdymo pedagogika. Egaldo, 1994.28. Hansen K. A., Kaufman R. K., Saiper S. Ugdymas ir demokratijos kultūra. V.: Lietus, 1997.29. Wourtsakis H., K. Vaikų metų karuselė. – V. Lektūra, 2001.30. Čepienė L. Pas motulę augau. – V., 1990.31. Gutauskas S. Lietuvių liaudies kalendorius. – V., Vyturys, 1991.32. Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti. Vilnius, 2006.33.Diane Trister Dodge, Sherrie Rudick, Kai- lee Berke. Ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybiškumo

ugdymas. ,,Presvika,“ 2008.34. Diane Trister Dodge, Laura J Colker, Cate Heroman. Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo

ugdymas. ,,Presvika,“ 2007.35. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-12-12 įsakymas Nr.V- 2368 ,, Dėl švietimo

aprūpinimo standartų patvirtinimo.“36. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-11-30 įsakymas Nr. V- 2310 ,,Dėl bendrojo

ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašo patvirtinimo.“

37. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-04-11 įsakymas Nr.V-579 ,,Dėl mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo.“

38. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-07-08 įsakymas Nr.V-1228 ,,Dėl specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo.“

39. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-07-21 įsakymas Nr.V-1393 ,,Dėl socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo.“

104

40. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-09-30 įsakymas Nr.V-1795 ,,Dėl mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo.“

__________________

105