-
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
VETERINARINĖS MAISTO SAUGOS PROGRAMA
MAGISTRANTŪROS IŠTĘSTINĖS STUDIJOS
UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA
Laurencija Strolienė
KARVIŲ SLAPTO MASTITO SUKĖLĖJŲ PAPLITIMAS
SKIRTINGU METŲ LAIKU
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas
Prof. dr. J.Šiugždaitė
Kaunas
2015
-
2
TURINYS
SANTRAUKA
SUMMARY
ĮVADAS...................................................................................................................................6
1. LITERATŪROS
APŽVALGA.............................................................................................8
1.1. Pieno cheminė
sudėtis.................................................................................................8
1.1.1. Bakteriocidinės pieno
savybės........................................................................10
1.2. Karvių slaptas
mastitas..............................................................................................11
1.2.1. Slapto mastito priežastys
...............................................................................12
1.2.2. Slapto mastito
diagnostika..............................................................................14
1.2.3. Slapto mastito
gydymas..................................................................................16
1.2.4. Slapto mastito
profilaktika..............................................................................18
1.3. Somatinės ląstelės ir pieno
kokybė............................................................................20
1.3.1. Somatinių ląstelių įtaka pieno biocheminiams
rodikliams.............................22
1.4. Karvių slapto mastito sergamumo situacija
Lietuvoje...............................................24
2. TYRIMO METODIKA IR
ORGANIZAVIMAS...............................................................26
2.1. Mastito sukėlėjų nustatymo metodai
........................................................................28
3.
REZULTATAI.....................................................................................................................34
3.1. Tiriamųjų pieno ūkių X1 rezultatų
analizė................................................................34
3.2. Tiriamųjų pieno ūkių X2 rezultatų
analizė………………………….............................38
3.3. Tiriamųjų pieno ūkio X3 rezultatų
analizė................................................................42
4. REZULTATŲ
APTARIMAS..............................................................................................46
IŠVADOS
..............................................................................................................................49
LITERATŪRA.......................................................................................................................50
-
3
DARBAS ATLIKTAS UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Karvių
slapto mastito sukėlėjų
paplitimas skirtingu metų laiku “.
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir
užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu
visą panaudotos literatūros
sąrašą.
2015 04 30 Laurencija Strolienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2015 04 30 Laurencija Strolienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
2015 04 30 Jūratė Šiugždaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE
2015 04 30 Saulius Petkevičius
(aprobacijos data) (katedros/instituto vedėjo/jos vardas,
(parašas)
pavardė)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės (–riaus) parašas)
-
4
SANTRAUKA
Autorius: Laurencija Strolienė
Tema: KARVIŲ SLAPTO MASTITO SUKĖLĖJŲ PAPLITIMAS SKIRTINGU
METŲ LAIKU
Darbo vadovė: Prof. Dr. J.Šiugždaitė
Atlikimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
Veterinarijos akademijos
Užkrečiamųjų ligų katedra.
Darbo apimtis: 53 puslapiai, 10 paveikslų, 3 diagramos, 9
lentelės.
Darbo tikslas:
Išanalizuoti karvių slaptojo mastito sukėlėjų paplitimą pagal
sezoniškumą, esant
skirtingoms laikymo ir melžimo sąlygoms.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti somatinių ląstelių skaičiaus ir karvių mastito
sukėlėjų paplitimą pagal
sezoniškumą ūkiuose X1 kai karvės melžiamos tvartiniu
laikotarpiu – stovėjimo vietose į
pieno liniją, ganykliniu – melžimo aikštelėse.
2. Įvertinti somatinių ląstelių skaičiaus ir karvių mastito
sukėlėjų paplitimą pagal
sezoniškumą ūkiuose X2 kai karvės melžiamos tvartiniu
laikotarpiu stovėjimo vietose į
kibirus, ganykliniu – melžimo aikštelėse, taip pat į
kibirus.
3. Įvertinti somatinių ląstelių skaičiaus ir karvių mastito
sukėlėjų paplitimą pagal
sezoniškumą ūkiuose X3 kai karvės laikomos pririštos ir melžimas
atliekamas automatizuotai,
du kartus per parą.
2012–2014 metų atliktų tyrimų duomenimis iš tiriamųjų pieno ūkių
(X1, X2 ir X3)
iširtų 525 mėginių Staphylococcus aureus nustatytas – 30 proc.,
Streptococcus agalactiae –
10 proc., Streptococcus dysgalactiae – 2 proc. atvejų. Iš gautų
duomenų matyti, dažniausiai
mastito sukėlėjai paplitę vasaros ir pavasario, mažiausiai
rudens ir žiemos sezonais.
-
5
SUMMARY
Developed by: Laurencija Strolienė
Subject: Spreading of cows subclinical mastitis agents in
different season
Supervised by: Prof. Dr. J.Šiugždaitė
The place of work: Lithuanian University of Health Sciences
Veterinary Academy the
Department of Infectious Diseases.
The amount of work: 53 pages, 10 pictures, 3 diagrams, 9
tables.
The aim of work: To analyze the prevalence of bovine subclinical
mastitis pathogens
by seasonality at different storage and milking conditions.
Work objectives:
1. To assess the SCC and prevalence of bovine mastitis pathogens
farms X1 when cows
are milked during indoor period – at a holding places in milk
line and in pasture period –
milking at milking parlors.
2. To assess the SCC and prevalence of bovine mastitis pathogens
farms X2 when cows
are milked during indoor period at a holding places in buckets
and in pasture period – milking
at milking parlors, as well as buckets.
3. To assess the SCC and prevalence of bovine mastitis pathogens
farms X3 when cows
are considered to be tied and automated milking is performed
twice a day.
2012–2014 research carried out in dairy cattle farms (X1, X2 and
X3) has showed that
from 525 investigated samples the main agents of subclinical
mastitis is Staphylococcus
aureus occurred – 30 percent, Streptococcus agalactiae – 10 per
cent., Streptococcus
dysgalactiae – 2 percent of cases. The obtained data show mostly
mastitis pathogens
prevalent in the spring and summer, at least the autumn and
winter seasons.
-
6
ĮVADAS
Dėl padidėjusio pieno poreikio, sparčiai vystosi pieno pramonė,
pieno ūkiai stambėja,
pagaminama daugiau produkcijos. Padaugėjus pieno produkcijai,
padaugėjo ir karvių
sveikatos problemų bei sutrumpėjo karvių ilgaamžiškumas. Šie
pasikeitimai reikalauja
techninio progreso melžimo sistemose, kad karvės būtų melžiamos
saugiai, mitybos racionu
balansavimo, laikymo konfortabiliuose tvartuose, kad būtų gauta
aukšta produktų kokybė ir
išsaugota gyvulių sveikata. Didėjant karvių produktyvumui,
padaugėjo ir karvių sergamumas
tešmens uždegimu. Dėl karvių tešmens uždegimo ūkininkai patiria
vis daugiau nuostolių.
Ypač daug nuostolių pienininkystės ūkiai patiria dėl slapto
mastito, kuris nuo 15 iki 40
kartų plačiau paplitęs nei klinikinis. Apie 30–60 proc. karvių
nuolat serga slaptuoju mastitu,
kurį daug sunkiau aptikti ir yra visos bandos mastito sukėlėjų
šaltinis. Ekonominiai nuostoliai
apima pieno produkciją, pieno realizavimo praradimą, brokavimo
dažnumą, veterinarinius
gydymo kaštus. Dėl šios ligos patiriami didžiuliai nuostoliai,
20–25 proc. sumažėja primilžiai,
pablogėja pieno kokybė (sumažėja baltymų apie 1 proc., kazeino
6–18 proc., laktozės 5–20
proc., riebalų 4–12 proc., kalcio, fosforo ir kalio, prastėja ir
pieno skonis), karves (apie 30–35
proc. sergančiųjų) anksčiau laiko tenka išbrokuoti (Japertas,
Japertienė, 2010).
Vienas iš svarbiausių slaptojo mastito požymių – padidėjęs
somatinių ląstelių skaičius
piene. Sveikos karvės piene jų būna mažiau kaip 100 tūkst./kub.
cm (Rudejevienė, 2007).
Mokslininkai įrodė, kad melžti karves kas dvylika valandų yra
optimaliausia, kai jos
melžiamos du kartus per parą. SLS piene daug priklauso nuo
taisyklingos melžimo
darbotvarkės, kuri apima skirtingas melžimo operacijas (tešmens
ir spenių paruošimas
melžimui, spenių dirginimas, pirmųjų pieno čiurkšlių numelžimas,
melžiklių užmovimas ant
spenių, melžiklių numovimas pamelžus ir efektyvi spenių
antiseptika po melžimo) ir nuo šių
operacijų trukmės. Teisingai atliekamos melžimo procedūros yra
svarbios mastito prevencijai
ir užtikrina visišką pieno išmelžimą iš tešmens. Taip pat
tyrėjai įrodė, kad daugiau kaip 50
proc. melžimo proceso laiko užtrunka pats melžimas. Dabartiniu
metu melžimo operacijos vis
labiau mechanizuojamos. Netaisyklingas melžimas gali pailginti
pieno atleidimo laiką,
tuomet didėja rizika susirgti tešmens uždegimais. Slaptu mastitu
Lietuvoje serga apie 56 proc.
karvių, Norvegijoje – 24,1 proc., Prancūzijoje – 20–30 proc.,
Suomijoje – 37,9 proc.,
Danijoje – 49,9 proc., Švedijoje – 33 proc. laktuojančių
karvių.
Informacija apie somatinių ląstelių skaičių dažnai naudojama
slapto mastito paplitimo
stebėsenai (ypač kurį sukelia patogeniniai mikroorganizmai).
Labai svarbu stebėti ar
sergamumas mastitu bandoje mažėja ar didėja, kokie
mikroorganizmai sukėlė mastitą
-
7
patogeniniai, ar aplinkos, ar abiejų grupių mikroorganizmai,
.
Darbo tikslas: Išanalizuoti karvių slaptojo mastito sukėlėjų
paplitimą pagal
sezoniškumą, esant skirtingoms laikymo ir melžimo sąlygoms.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti SLS ir karvių mastito sukėlėjų paplitimą pagal
sezoniškumą ūkiuose X1 kai
karvės melžiamos tvartiniu laikotarpiu – stovėjimo vietose į
pieno liniją, ganykliniu –
melžimo aikštelėse.
2. Įvertinti SLS ir karvių mastito sukėlėjų paplitimą pagal
sezoniškumą ūkiuose X2 kai
karvės melžiamos tvartiniu laikotarpiu stovėjimo vietose į
kibirus, ganykliniu – melžimo
aikštelėse, taip pat į kibirus.
3. Įvertinti SLS ir karvių mastito sukėlėjų paplitimą pagal
sezoniškumą ūkiuose X3
kai karvės laikomos pririštos ir melžimas atliekamas
automatizuotai, du kartus per parą.
-
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Pieno cheminė sudėtis
Pienu vadinаmas iš vieno ar kelių melžimų surinktаs laktuojančių
gyvulių tešmens
normаlios sekrecijos produktas, skirtas tiesiogiai vartoti arba
perdirbti, į kurį nepridėta jokių
priedų ir iš kurio nepašalintos jokios sudedamosios dalys
(Gudonis, 2009). Pienas yra
žinduolių gyvūnų pieno liaukos sekretas, kuris yra skirtas
jaunikliui maitinti. Jame yra visų
maisto medžiagų, reikalingų organizmui augti: riebalų, baltymų,
angliavandenių ir
mineralinių medžiagų (1 lentelė). Pieno sudėtyje yra svarbių
maisto komponentų: vitaminų,
fermentų, organinių rūgščių, hormonų, imuninių medžiagų.
Nustatyta, kad pienas jungia
daugiau nei 200 įvairių medžiagų, reikalingų žmogaus organizmo
ląstelėms atsinaujinti ir
energijai gauti.
1 lentelė. Karvių pieno cheminė sudėtis, (procentais)
Sudėtinės dalys Nuo – iki Vidutiniškai
Vanduo 82,7–90,7 87,5
Sausosios medžiagos 9,3–17,3 12,5
Riebalai 2,7–7,0 3,8
Baltymai: 2,0–5,0 3,3
kazeinas 1,8–4,5 2,7
albuminas 0,2–0,7 0,5
globulinas 0,05–0,15 0,1
Kiti baltymai 0,05–0,2 0,1
Nebaltyminiai junginiai 0,02–0,08 0,05
Pieno cukrus (laktozė) 4,0–5,3 4,7
Mineralinės medžiagos 0,5–1,0 0,7
Dujos 3,0–15,0 7,0
-
9
Mokslininkų nustatyta, kad pienui virškinti reikia mažiausiai
virškinamųjų sulčių. Taigi,
pienas turi dietinių savybių, aktyvina virškinamojo trakto
darbą, reguliuoja organizmo
rūgštingumą ir šarminę pusiausvyrą.
Pienas yra sudėtinga koloidinė sistema, kurios vienos medžiagos
(pieno cukrus,
mineralinės medžiagos) ištirpusios vandenyje – dispersinėje
terpėje, o susidarę tirpalai yra
dispersijos terpė kitoms medžiagoms – riebalams ir baltymams
(Petereit ir kt., 2009).
Vanduo. Tai viena būtiniausiu sudėtinė pieno dalis, kurioje
ištirpusios įvairios
sausosios pieno medžiagos. Apie 95–97proc. pieno vandens yra
laisvo, t. y. nesusijungusio su
kitomis pieno dalimis. Kita vandens dalis (2–2,5 proc.)
adsorbuota, t.y. susijungusi su
baltymais, polisacharidais ir kt.
Sausosios medžiagos. Kai pienas išdžiovinamas 102–105°C
temperatūroje iki
pastovios masės, lieka sausosios pieno medžiagos. Jas sudaro
visos pieno sudėtinės dalys,
išskyrus vandenį ir dujas. Nuo sausųjų medžiagų kiekio priklauso
maistinė pieno vertė.
Pieno riebalai. Tai mišinys trigliceridų, t.y. glicerolio ir
riebiųjų rūgščių esterių.
Riebalai yra viena iš svarbiausių pieno sudėtinių dalių. Jie
lengvai asimiliuojami ir žmogaus
organizmui reikalingi kaip energijos šaltinis.
Į pieno riebalų sudėtį įeina įvairios riebiosios rūgštys:
sočiosios ir nesočiosios. Pieno
riebaluose yra apie 60 proc. sočiųjų riebiųjų rūgščių ir apie 40
proc. neprisotintų riebiųjų
rūgščių. Nuo jų kiekio priklauso pieno riebalų ir sviesto
savybės. Pieno riebaluose padaugėjus
sočiųjų riebiųjų rūgščių, sviestas tampa kietas, trapus, o
padaugėjus nesočiųjų riebiųjų rūgščių,
minkštas. Pieno riebalų sudėčiai įtakos turi gyvulio veislė,
laktacijos periodas, pašarai ir kitos
aplinkybės. Pieno riebaluose ištirpusios pigmentinės medžiagos
(ksantofilas, laktoflavinas,
karotinas) suteikia riebalams gelsvą spalvą.
Baltymai. Tai svarbiausia pieno sudėtinė dalis. Baltymai
sintetinami pieno liaukoje iš
aminorūgščių, kurias čia atneša kraujas. Piene yra daugiau kaip
20 įvairių baltymų. Juos
galima skirstyti į atskiras grupes: kazeiną ir jo frakcijas,
išrūginius baltymus (laktoalbuminą ir
globuliną) ir jų frakcijas, riebalų rutulėlių plėvelių ir kitus
baltymus. Pieno baltymuose yra
visų nepakeičiamųjų amino rūgščių (Prieiga per internetą:
[žiūrėta 2013 11 19]).
Pieno cukrus (laktozė). Pieno cukraus būna tik piene. Piene jis
yra ištirpęs, o išskirtas
iš pieno, jis esti kristalų pavidalu. Maistingumu jis prilygsta
paprastam cukrui, tik ne taip
saldus.
Fermentai. Tai baltyminės medžiagos, kurias gamina pieno liaukos
ląstelės ir pieno
mikroorganizmai. Piene yra hidrolizuojančių fermentų: lipazės,
fosfatazės, laktazės, amilazės,
-
10
proteazių, lizocimo.
Dujos. Piene, kaip ir kiekviename su oru susisiekiančiame
skystyje, yra dujų. Bendras
ištirpusių dujų kiekis šviežiame piene sudaro apie 12,5 mg/100
ml pieno arba litre yra 50–80
ml dujų. Iš jų 55–70 proc. sudaro CO2, 5–10 proc. – O2 ir 20–30
proc. – N2 (Prieiga per
internetą: [žiūrėta 2014 10 09]).
Karvės sveikata, pieno kiekis ir kokybė labai priklauso nuo to,
kaip pasiruošiama melžti
(Staniškienė ir kt., 2007). Aukštos kokybės pieno produktus
galima pagaminti tik iš
aukščiausios kokybės pieno. Pieno kokybė vertinama, nustačius
somatinių ląstelių skaičių
(SLS) ir bendrą bakterinį užterštumą (BBU). Maisto produktų
kokybė – tai ne tik fizinės,
cheminės, mikrobiologinės maisto produktų charakteristikos,
sąlygojančios jų tinkamumą
tenkinti tam tikrus vartotojo fiziologinius poreikius, bet ir
maisto saugą nusakantys rodikliai,
kurių didžiausios leidžiamos koncentracijos nustatytos teisės
aktuose (Tamošiūnas ir
Mikalauskienė, 2009). Viena iš pagrindinių priežasčių, neigiamai
veikiančių pieno kokybę,
yra mikroorganizmai. Jų gausu patalpų ore, ant gyvulio odos,
tešmens, blogai išplautuose
pieno induose ir kt. Todėl norint gauti geros kokybės pieną,
reikia ne tik mokėti tinkamai ir
švariai pamelžti karvę, bet ir sudaryti gyvuliui švarią, kuo
mažiau mikroorganizmais užterštą
aplinką (Mišeikienė ir kt., 2011).
1.1.1. Bakteriocidinės pieno savybės
Šviežiai pamelžtas pienas turi medžiagų, slopinančių
mikroorganizmų dauginimąsi ir
tam tikrą laiką išlaikančių natūralias pieno savybes. Tokias
baktericidines medžiagas gamina
sveikas tešmuo. Jų kiekis tešmenyje priklauso nuo gyvulio
sveikatos, tešmens būklės,
laktacijos laikotarpio. Nors sveikame karvės tešmenyje yra visos
palankios sąlygos (drėgmė,
maisto medžiagos, temperatūra) bakterijoms daugintis, jos
dauginasi labai pamažu, o daugelis
net žūsta. Pieno savybė stabdyti ir naikinti mikrobus vadinama
baktericidiškumu, laikas, kurį
pienas tų savybių turi – baktericidine faze (Stankūnienė ir kt.,
2008).
Baktericidinių medžiagų kiekis piene labai sumažėja gyvuliui
susirgus virškinamojo
trakto ligomis, mastitu ir kt.
Mastitu sergančių karvių piene bakteriocidinių medžiagų labai
sumažėja.
Bakteriocidinės medžiagos jautrios didelei temperatūrai, dauguma
jų suyra pakaitinus 20 min.
+70 °C temperatūroje. Lakteninai inaktyvuojami pakaitinus 74°C
temperatūroje ilgiau kaip
20 minučių. Pieną džiovinant nedidelėje temperatūroje,
baktericidinės medžiagos išlieka. Jų
yra ir pieno milteliuose. Pieno bakteriocidinės fazės trukmė
labai priklauso nuo pieno
-
11
temperatūros. Ji pailgėja staiga atšaldžius tik pamelžtą pieną
(2 lentelė).
2 lentelė. Pieno bakteriocidinės fazės trukmės priklausomybė nuo
pieno
temperatūros
Pieno
temperatūra
°C
Bakteriocidinės
fazės
trukmė, val.
Pieno
temperatūra,
°C
Bakteriocidinės
fazės
trukmė val.
37 2 13–14 18
30 2,3 10 24
25 6 5 36
16–18 7,6 0 48
Kaip nurodo Gurjar A, Gioia G ir kt. (2012m.) pieno
bakteriocidinės fazės trukmė
priklauso ir nuo pieno užteršimo mikrobais: kuo daugiau mikrobų
piene, tuo trumpesnė ši
fazė. Todėl pienas, gautas laikantis visų sanitarijos
reikalavimų ir negausiai užterštas
mikrobais, išsilaiko gerokai ilgiau negu pienas, gausiai
užterštas mikrobais (Prieiga per
internetą: [žiūrėta 2014 12 19]).
Pieno bendras bakterinis užterštumas didėja, kai:
� tešmuo gausiai plaunamas vandeniu, o viena pašluoste šluostomi
visų karvių
tešmenys;
� nuplautas tešmuo nenusausinamas;
� pienas prieš patekdamas į šaldytuvą pilstomas į tarpinius
indus (pilamas į kibirus tvarte);
� melžiama į senas, deformuotas pieno linijas, kurios prastai
išplaunamos;
� pienas filtruojamas (košiamas) prastos kokybės filtrais;
� pienas nepakaknkamai atšaldomas;
� plovimui naudojamas nekokybiškas vanduo;
� netinkamai plaunami pieno indai ir melžtuvai;
� netinkamai įrengti pieno blokai (Stankūnienė ir kt.,
2008).
1.2. Karvių slaptas mastitas
Mastitas – tešmens (pieno liaukos) uždegimas yra dažniausiai
pasitaikanti melžiamų
karvių liga. Dėl mastito pasikeičia pieno sudėtis, sumažėja
pieno sintezė, pablogėja dietinės ir
technologinės savybės. Slaptas mastitas – tai tešmens uždegimas,
kuomet parenchiminiame
-
12
audinyje vykstantys uždegiminiai procesai nėra kliniškai
išreikšti. Uždegimas yra apsauginė
reakcija į žalingų veiksnių poveikį tešmeniui (Aniulis,
2007).
Karvių mastitas perdirbamajai pramonei buvo ir liks vienu iš
svarbiausių trukdžių
gaminant aukštos kokybės pieno produktus. Jei klinikinė forma
registruojama 2–5 proc
laktuojančių ir užtrūkintų, tai slaptuoju uždegimu serga iki 50
proc. karvių. Lietuvoje šia
uždegimo forma serga 44–47 proc. karvių. Sergant piene didėja
somatinių ląstelių skaičius,
keičiasi jo technologinės savybės: silpnėja rūgimas, pieno
rūgšties ir šliužo fermento poveikis,
pienas mažiau termostabilus. Karvių pieno kokybė priklauso ne
vien nuo tešmens
sveikatingumo, bet ir nuo jų mitybos, laikymo bei priežiūros
sąlygų, amžiaus, laktacijos, metų
laiko. Karvei sergant slaptu mastitu, dėl pieno produkcijos
sumažėjimo per laktaciją patiriame
virš 120 € nuostolio. Lietuvoje 17 pieno įmonių turi ES
sertifikatus. Pusės pagaminto pieno
kokybė atitinka ES standartus, todėl Lietuvos pieno produktai
pasiekia tolimiausius pasaulio
kraštus.
1.2.1. Slapto mastito priežastys
Hurley ir kt. (2003) teigimu galima išskirti pagrindinius
požymius: hipogalaktija,
sumažėjęs laktozės, baltymų, riebalų kiekis ir padidėjęs
somatinių ląstelių skaičius piene.
Sergant slaptu mastitu, kartais pastebima atrofija ar dalinė
pažeisto tešmens ketvirčio
induracija, spenio kanalo susiaurėjimas. Tačiau šie pakitimai
pastebimi tik užsitęsus slaptam
tešmens uždegimui.
Dauguma autorių nurodo, kad svarbiausias slapto mastito požymis
– padidėjęs
somatinių ląstelių skaičius piene (Prieiga per internetą:
[žiūrėta
2013 02 15]).
Dažniausiai tešmens infekcija karvės suserga pirmaisiais
laktacijos mėnesiais ir 80 proc.
atvejų jos serga visą laktacijos laikotarpį. Dėl kiekvienos
infekcijos užsikrėtusios karvės piene
padaugėja somatinių ląstelių. Pieno nuostolis, susirgus karvei
mastitu, yra iki 25 proc. pieno
per laktaciją. Vien tik dėl vieno tešmens ketvirčio uždegimo
pieno per laktaciją sumažėja net
iki 12 proc. Mastitu persirgusių karvių produktyvumas ne
visuomet atsikuria toks, koks buvo
iki ligos, nes negrįžtamai pasikeičia alveolinis audinys, tad
kai kurias karves tenka išbrokuoti.
Karvės mastitu dažniausiai suserga dėl nepalankių išorinių ir
vidinių veiksnių
sumažėjus organizmo rezistentiškumui. Mastitas paverčia pieną
netinkamu maistui arba
netinkama žaliava pieno produktams (Japertienė, Japertas,
2011).
-
13
Mastitą gali sukelti mechaniniai, fiziniai, cheminiai ir
biologiniai veiksniai. Mastito
sukėlėjai skirstomi į tris grupes:
– Mikroorganizmai, kurie patenka į tešmenį kontakto keliu
(Staphylococcus aureus,
Streptococcus agalactiae, Staphylococcus epidermidis ir
kt.);
– mikroorganizmai (Escherichia coli, Enterobacter sp.,
Streptococcus uberis, Candida
genties mielės), iš aplinkos patenkantys į tešmenį laktogeniniu
keliu;
– specifiniai ligos sukėlėjai (Mycoplasma bovis, TBC, snukio ir
nagų ligos, raupai ir kt.).
Karvės mastitais dažniau serga intensyvios laktacijos metu po
apsiveršiavimo
(Šalomskienė ir kt., 2012). Telyčios, atvestos vasarą, serga
dažniau, nei atvestos žiemą. Mastito
plitimui įtakos turi ir laktacijos trukmė.
Mastitą sąlygoja ir genetiniai faktoriai: spenio forma,
sfinkterio tonusas, spenio kanalo
anatomija, karvės amžius. Tinkama bandos ir individuali karvių
priežiūra – vieni iš pagrindinių
kriterijų, mažinančių SLS piene. Didėjančiam SLS laktacijos metu
turi įtakos melžimo
reikalavimų nesilaikymas, netvarkinga melžimo linija, tešmens
paruošimas ir spenių
antiseptikos taisyklių nesilaikymas (Staniškienė ir kt.,
2007).
Melžimo metu perlaikyti melžimo aparatai yra gana dažna mastito
priežastis. Gyvulio
amžius, kūno masė, atvedimo laikas, primilžiai, veislė,
pakratai, kraują siurbiantys vabzdžiai ir
kiti faktoriai turi įtakos mastitui atsirasti. Kuo karvė
jaunesnė, tuo ji atsparesnė mastito
sukėlėjams. Kuo didesnis primilžis, tuo atsparumas mažesnis (1
pav.).
-
14
1 pav. Mastito plitimo keliai ( Prieiga per internetą
http://www.saanendoah.com/mastitishtml. )
Šalomskienė ir kt., (2012) nurodo, kad slaptojo mastito
etiologijoje svarbiausią
vaidmenį vaidina biologinis veiksnys. Mastitą sukeliančios
bakterijos skirstomos į
patogenines ir sąlyginai patogenines. Slaptąjį mastitą
dažniausiai sukelia Staphylococcus
aureus, Streptococcus agalactiae, Streptococcus dysgalactiae,
Streptococcus uberis,
Enterococcus faecalis ir Enterococcus faecium, Escherichia coli,
Pseudomonas aeruginosa,
Corinebacterium pyogenes, mikoplazmos, ir kt. Tačiau dažniausiai
būna mišri mikroflora.
1.2.2. Slapto mastito diagnostika
Vienas iš pagrindinių tešmens uždegimo rodiklių yra padidėjęs
somatinių ląstelių
skaičius. Didžiausią pieno somatinių ląstelių dalį sudaro
leukocitai arba baltieji kraujo
kūneliai. Piene esančius leukocitus sudaro: 50 proc.
neutrofilai, 36 proc. limfocitai ir 14 proc.
makrofagai (Zootechniko žinynas, 2007). Tyrimai, kurių metu buvo
identifikuojamas ląstelių
tipas piene, parodė, kad epitelinės ląstelės retai patenka į
tešmens, taip pat ir į užtrūkusio
tešmens sekretą. Šių ląstelių kiekis svyruoja nuo 0 iki 7 proc.
viso ląstelių skaičiaus. Taigi,
-
15
somatinių ląstelių skaičius laktacijos pabaigoje padidėja ne dėl
epitelinių ląstelių atsidalijimo.
Atsiradus greitai ląstelių skaičiavimo technikai ir greitiesiems
diagnostikos testams,
somatinių ląstelių skaičiaus (SLS) nustatymas tapo pačia
populiariausia pieno kokybės bei
sergančių karvių nustatymo priemonė visame pasaulyje (Aniulis ir
kt., 2001). Nustatyta, kad
somatinių ląstelių skaičius yra paveldimas (Prieiga per
internetą: [žiūrėta 2014 12 12]). Somatinių ląstelių skaičiui
piene, be fiziologinių
faktorių, dažniausiai įtakos turi patologiniai procesai
tešmenyje (Aniulis, 2007).
SLS karvių piene nustatomas tiesioginiu (Presuoto–Brido),
elektroniniu („Fossomatic“,
„Anadis“, „Somacope MK2“ ir kt.) ir netiesioginiu (greitieji
diagnostikos testai: CMT,
Mastestas, Mastirapid, Mastitis test NK ir kt.) metodais. Be to,
tešmens uždegimu
sergančioms karvėms išaiškinti yra pasiūlyta melžiant matuoti
pieno temperatūrą, elektrinį
laidumo, pieno čiurkšlės stiprumą.
Nustatant SLS tiesioginiu (Preskoto–Brido) metodu, piene
esančios ląstelės yra
nudažomos, o vėliau, stebint pro mikroskopą, jos
suskaičiuojamos. Šis metodas yra pamatinis.
SLS nustatymas elektroniniu metodu naudojant „Somascope MK2“
veikia
fluorooptoelektroniniu principu. Pirmiausiai tiriamas pienas
sumaišomas su dažomuoju
tirpalu. Šis mišinys patenka į prietaiso dalį – kiuvetę, kuri
apšviečiama specialios
ultravioletinės lempos skleidžiamais spinduliais. Kiekviena
nudažyta ląstelė švyti, o speciali
kompiuterio programa suregistruoja gautus signalus ir taip
suskaičiuoja pieno somatinių
ląstelių skaičių. Vienas iš paprastesnių, nesunkiai atliekamų
SLS nustatymo metodų yra
netiesioginis (greitaisiais diagnostikos testais). Dabar
daugelyje pasaulio šalių standartizuoti
testai SLS piene nustatyti. Dažniausiai naudojamos paviršiaus
aktyviosios medžiagos ir
indikatoriai. Iš žinomiausių testų naudojami šie: CMT
(California Mastitis Test), Mastestas,
Mastitis test NK ir kiti. Testų sudėtyje esančios paviršiaus
aktyviosios medžiagos suardo
somatinių ląstelių sieneles ir jų branduolius bei skatina jų
agliutinaciją į gumulėlius. Suirusios
ląstelės pienui suteikia klampumą ir tąsumą. Kuo didesnis
somatinių ląstelių skaičius piene,
tuo mišinys klampesnis (Špakauskas, 2000).
Kai Mastitis test NK sumaišomas su pienu, esant padidėjusiam
ląstelių skaičiui,
mišinio tankis pasikeičia ir nustatomas skirtingo klampumo
gelis. Pakitusios pH pienas
pakeičia mišinio spalvą. Preparatas yra raudonos spalvos, o
geltona spalva rodo rūgščia terpę
(Prieiga per internetą: [žiūrėta 2015 01 25]).
Mišinio spalva pasikeičia dėl skirtingos terpės pH. Teigiama
reakcija rodo, kad 1ml
pieno yra daugiau nei 200000 ląstelių (Prieiga per internetą:
[žiūrėta 2015 01 05]).
-
16
Mastitų diagnozavimui būtina atlikti ir klinikinį tešmens bei
sekreto tyrimą, sekreto
fiziko–cheminį tyrimą, sekreto citologinį ir bakteriologinį
tyrimą.
Vieni paprastesnių, nesunkiai atliekamų nesudėtinga laboratorine
įranga, yra greitieji
diagnostikos metodai. Greitieji diagnostikos metodai puikiai
tinka diagnozuoti mastitą
gamybos sąlygomis, tačiau įvertinant pieno kokybę būtina žinoti
absoliutų somatinių ląstelių
skaičių piene. Tam yra pasitelkiama šiuolaikinė technika,
aparatai Fossomatic, Somascop
MKZ (Aniulis, 2007). Sveikų karvių pieno pH yra (6,5–6,8).
Mastitų atveju pH gali
parūgštėti (pH6,8).( Rudejevienė, 2007).
Slapto mastito diagnostikai siūloma matuoti pieno elektros
laidumą (PEL). Pieno
elektrinis laidumas – atvirkštinis rodiklis pieno varžai,
dažniausiai priklausantis nuo
kraujagyslių tvirtumo. Teigiama, kad šiuo rodikliu galima
pasinaudoti diagnozuojant mastitą
(Norberg, 2005).
Špakauskas, Klimienė ir Matusevičius (2006) ištyrė, kad
elektrinis pieno laidumas
svyruoja nuo 4,3 mS/cm iki 5,7 mS/cm. Tais atvejais, kai karvė
serga tešmens uždegimu,
elektrinis laidumas didėja nuo 6,1 mS/cm iki 8,5 mS/cm. Didėjant
elektriniam laidumui (nuo
6,1 mS/cm iki 8,5 mS/cm), pieno somatinių ląstelių skaičius
padidėja nuo 500 tūkst./ml iki
1500 tūkst./ml.
Norberg (2005), Juozaitienė ir kt. (2010) nustatė, kad, didėjant
somatinių ląstelių
skaičiui piene, didėja ir elektrinis laidumas. Tai siejasi su
vyresnių karvių greičiau tekančiu
pienu.
Nors PEL tyrimu galima nustatyti iki 53–55 proc. slaptų mastitų,
Lietuvoje šie tyrimai
nėra populiarūs (Aniulis, Japertas, 2001). Labai svarbu
bakteriologiškai ištirti pieno bandinius,
nustatyti išskirtų mikroorganizmų jautrumą antibiotikams.
Apibendrinant, galime teigti, kad sumažėjęs pieno primilžis yra
vienas aiškiausių
mastito simptomų. Produktyvumo sumažėjimas priklauso nuo
uždegimo laipsnio, kuris
nustatomas pagal SLS piene. Mastito diagnozavimui naudojamas
Kalifornijos mastitinis
testas – CMT, greitasis diagnostikos metodas, matuojamas pieno
elektros laidumas (PEL).
1.2.3. Karvių slapto mastito gydymas
Įprastai mastitai gydomi plataus veikimo spektro antibiotikais:
tetraciklinu, gentamicinu,
ampicilinu, cefalosporinais, rifamicinu (Kondrotaitė ir kt.,
2013).
Kad infekcija neišplistų, sergančias karves būtina gydyti
nedelsiant. Dažniausiai
naudojami antibakterinių medžiagų deriniai, kurie švirkščiami į
raumenis arba į tešmens
-
17
ketvirčius. Gydymo efektyvumas sumažėja dėl blogo antimikrobinių
vaistų prasiskverbimo į
tešmens audinius (dėl lokalinės edemos, pieno latakėlių
užsikimšimo, pieno fizinių ir
cheminių savybių pakitimo), antimikrobinių medžiagų plovimo iš
audinių (pienui tekant iš
alveolių), sukėlėjų inkapsuliacijos ar įsiskverbimo į ląstelių
vidų, antimikrobinių medžiagų
susijungimo su kraujo plazmos bei pieno baltymais ir dalinės
inaktyvacijos (Klimienė, 2003).
Karvėms galima skirti kompleksinius preparatus, kuriuose vienos
grupės antibiotikai
papildytų kitos grupės antibiotikų poveikį (Rudejevienė,
2007).
Tešmuo – jautrus organas, reaguojantis į mažiausius organizmo
negalavimus. Todėl
sergančių karvių gydymas turėtų būti labai tikslus atsižvelgiant
į karvės imuninės sistemos
būklę, gydyti reikia tik tais antibiotikais, kuriems jautrus
sukėlėjas. Kitaip bus skatinamas
atsparių (antibiotikams) sukėlėjų dauginimasis. Kandangi
uždegimas gali atsinaujinti,
rekomenduotina pasveikusią karvę papildomai ištirti praėjus 14
ar 21 dienai (Prieiga per
internetą: [žiūrėta 2014 07 09]).
Ūžtrūkusių karvių terapija yra efektyvesnė negu terapija
laktacijos metu, nes
antibiotikai yra išmelžiami. Laktacijos metu atsisakoma pieno,
kuris turi antibiotikų likučių,
dėl to turime ekonominių nuostolių (Prieiga per internetą:
[žiūrėta 2015 01 09]).
Sergančių karvių pieno bandinius bakteriologiniam tyrimui
geriausiai imti baigiant
melžti, nes slaptasis uždegimas dažniausiai pažeidžia alveoles,
o paskutinis pienas ir
išmelžiamas iš alveolių. Nepasveikusias karves, kad neplatintų
šių greitai plintančių sukėlėjų,
reikia išbrokuoti. Gydant visas užsikrėtusias bandos karves
vienu kartu, galima sunaikinti
sukėlėją (Prieiga per internetą: [žiūrėta
2014 12 19]).
Veterinarijoje mastitams gydyti naudojamiems antibiotikams
didėja mikrobų
atsparumas antibakteriniams vaistams. Todėl pakartotinis gydymas
tampa neefektyvus. Dar
viena neigiama gydymo antibiotikais pasekmė – likučiai gyvulio
organizme ir produkcijoje.
Dėl išvardytų priežasčių mastitų gydymui vis dažniau naudojami
homeopatiniai vaistai.
Japertas, Stankūnienė (2006) teigia, kad subklinikinius mastitus
ir padidėjusį somatinių
ląstelių skaičių galima įveikti be antibiotikų.
Homeopatiniai preparatai stiprina bei aktyvina organizmą bei jo
apsaugines reakcijas,
imuninę sistemą. Homeopatiniai vaistai turi sužadinti
nusilpusias natūralias organizmo jėgas,
preparatai priverčia patį organizmą nugalėti ligą. Kadangi jie
gaminami iš augalinės kilmės
žaliavų, todėl neturi jokių šalutinių reiškinių. Homeopatiniai
vaistai švirkščiami po oda, į
raumenis. Panaudojus homeopatinius preparatus jau po 24 val.
pastebimas ženklus SLS
-
18
sumažėjimas. Tačiau pastebėta, kad homeopatiniai preparatai
geriau tinka gydant lėtinį
klinikinį mastitą nei slaptąjį (Rudejevienė, 2007).
Mastito gydymo efektyvumas priklauso ir nuo bendros karvės
organizmo būklės, geros
medžiagų apykaitos ir imuniteto. Efektyviausias gydymas yra
ligos pradžioje, tačiau priklauso
ir nuo mastito formos, eigos, ligos sukelėjų bei priežasties. Be
homeoptinių preparatų,
antibiotikų ir kt. gali būti naudojami kalcio intraveniniai
preparatai, vitamininiai priedai,
novokaino blokados – senos, geros, laiko išbandytos priemonės
kovojant su karvių mastitu
( Klimienė, 2003).
Mastitus galima gydyti ir lazeriu (Prieiga per internetą:
[žiūrėta 2014 11 20]). Lazerio spindulių poveikyje
padidėja leukocitų aktyvumas, mažėja uždegimo simptomai ir kt.
Prieš gydymą ir trys
savaitės po gydymo lazeriu pieno sudėtis beveik nekinta. SLS
sumažėja terapinio seanso
pabaigoje. Ryškus skirtumas tarp gydytų ir sveikų karvių pieno
pastebimas praėjus trims
savaitėms po gydymo (Rudejevienė, 2007).
Apibendrinant galime teigti, kad efektyviausias gydymas yra
ligos pradžioje, bet labai
priklauso ir nuo mastito formos, eigos, ligos sukelėjų bei
priežasties, bendros karvės
organizmo būklės. Veterinarijoje mastitams gydyti naudojami
homeopatiniai vaistai, lazerio
spinduliuotės, antibiotikai, kompleksiniai preparatai,
antibakterinių medžiagų deriniai.
1.2.4. Karvių slaptojo mastito profilaktika
Pieno liaukos uždegimo gydymas – vienas brangiausių ir
sudėtingiausių, todėl būtina
naudoti profilaktikos priemones.
Mastito profilaktikos tikslas – sumažinti sukėlėjų kiekį karvių
bandoje. Tam reikia
sudaryti tinkamas mitybos bei laikymo sąlygas. Svarbų vaidmenį
atlieka ir laiku atliekama
diagnostika, melžimas, melžimo technika, tešmens higiena
(Šernienė, Sekmokienė, 2006;
Paulauskas, 2009).
Pagrindinėmis mastitų profilaktikos priemonėmis laikomos:
laikymo sąlygos,
pilnavertis ir subalansuotas šėrimas, tinkamas melžimas bei
tešmens paruošimas melžimui,
tinkamai eksplotuojama melžimo technika, ankstyva mastito
diagnostika, tešmens sanitarinės
bei higieninės priemonės, mastitu sergančių karvių atskyrimas
(Veterinarijos gydytojo
vadovas, 1991; Urbšienė; Paulauskas, 2008).
Pagrindinės mastito profilaktinės priemonės:
* optimalios karvių laikymo sąlygos (šiltos ir sausos
guoliavietės, gera tvarto
-
19
ventiliacija, tvartai be skersvėjų, dažnas mėšlo šalinimas iš
karvių stovėjimo vietų ir kt.);
* pilnavertis ir subalansuotas šėrimas (būtina atsižvelgti į
energetinių ir mineralinių
medžiagų poreikį priklausomai nuo karvės amžiaus, laktacijos
laikotarpio, pieningumo,
aplinkos ir kt. veiksnių);
* tinkamas tešmens paruošimas melžimui (prieš uždedant
melžiklius, speniai turi būti
sveiki, švarūs ir sausi; kad neplistų tiesioginio kontakto būdu
plintantys tešmens uždegimo
sukėlėjai, rekomenduojama kiekvienai karvei naudoti atskirą
servetėlę; nuvalius spenius, į
specialų indelį su juodu įdėklu turi būti numelžiamos pirmosios
pieno čiurkšlės ir įsitikinama,
ar karvė neserga klinikiniu tešmens uždegimu);
* tinkamai eksploatuojama melžimo technika (būtina taisyklingai
uždėti melžiklius;
vengti vakuumo svyravimo melžimo metu; prieš nuimant melžimo
aparatus, būtina išjungti
vakuumą; svarbu kruopščiai plauti gumines melžimo aparatų dalis,
jas periodiškai keisti,
švariai laikyti visus melžimo įrenginius; būtina kasmetinė
melžimo įrangos patikra);
* spenių antiseptika prieš ir po melžimo;
* ankstyva mastito diagnostika (kartą per mėnesį visos melžiamos
karvės turi būti
ištiriamos ekspres diagnostikos testais (CMT, Mastestu ar kt.)
ar neserga slaptuoju mastitu;
reikėtų tikrinti likus 10–14 dienų iki užtrūkimo ir po
apsiveršiavimo praėjus 8–10 dienų; taip
pat turi būti tikrinamos ir visos užtrūkusios karvės, nuolat
stebima jų tešmens būklė);
* efektyvus tešmens uždegimu sergančių karvių gydymas laktacijos
ir užtrūkimo
periodu;
* mastitu sergančių karvių atskyrimas (esant galimybei, mastines
karves reikia laikyti
atskirai nuo sveikų, jas pažymėti, melžti paskutines);
* lėtiniu mastitu sergančių karvių brokavimas (reikėtų brokuoti
tokias karves: jau
užsikrėtusias nuo praėjusių metų ir nepasveikusias po gydymo
užtrūkimo metu; karves, kurių
tešmens ketvirčiai kieti ar deformuoti, tešmuo nukaręs,
sužalotais spenių galiukais ir tris
kartus per laktaciją sirgusias klinikiniu mastitu (Urbšienė,
2012).
Apibendrinant galime teigti, kad geriausia kovos priemonė su
mastitu – profilaktika
(Prieiga per internetą:
[žiūrėta 2014 11 20]). Karves reikia šerti kokybiškais pašarais,
tvarte turi būti tinkamas geras
mikroklimatas, sausa ir švaru, jas reikia taisyklingai melžti
(tinkama melžimo agregatų būklė,
tinkamai paruoštas tešmuo, neperlaikomi melžikliai), pamelžus
atliekama spenių antiseptika,
gerai išplaunamos ir dezinfekuojamos melžtuvės. Karvės turi būti
laikomos sausose, gerai
pakreiktose patalpose, o tvartai gerai vėdinami nesudarant
skersvėjų. Mėšlą ir srutas reikia
šalinti reguliariai. Mastitu sergančias karves melžti tada, kai
pamelžiamos sveikos karvės.
-
20
Vengti tešmens traumų. Sergančias karves reikia kuo skubiau
gydyti, o pasikartojančiu
mastitu sergančias brokuoti, nes jos yra mastito infekcijos
šaltinis visai bandai. Karves, kurių
tešmenys smarkiai pažeisti uždegimo, patariama pripažinti
netinkamomis (Prieiga per internetą:
[žiūrėta 2014 11 20]).
Mastitą gydyti reikia kuo efektyvesnėmis priemonėmis, kad karvės
išgytų kuo greičiau.
1.3. Somatinės ląstelės ir pieno kokybė
Visose išsivysčiusiose pieninkystės šalyse, siekiant nustatyti,
ar pienas yra gaunamas iš
sveikų, nesergančių tešmens ligomis karvių, tiriamas somatinių
ląstelių skaičius (SLS). Tai
yra vienas iš lengviausių ir pigiausių metodų, norint įsitikinti
ar pienas tinkamas vartoti. Jei
kuris nors tešmens ketvirtis pažeistas infekcijos ir jame
prasidėjęs uždegimas, somatinių
ląstelių piene labai padaugėja. Sveikų karvių piene jų būna
nedaug 10–200 tūkst./ml.
Atsižvelgiant į įvairių veiksnių (šėrimo, laktacijos periodo,
sveikatos būklės, amžiaus, veislės,
metų laiko) įtaką karvės organizmui, sveikų karvių piene
leidžiamas somatinių ląstelių
skaičius iki 400 tūkst./ml. Karvei susirgus tešmens uždegimu bei
kitomis ligomis, somatinių
ląstelių padaugėja net iki kelių dešimčių milijonų. Laktacijos
pabaigoje arba tuoj po
apsiveršiavimo jų taip pat būna daugiau 1–6 mln./ml. Tokiame
piene padidėja baltymų kiekis,
tačiau iš jo negalima pagaminti aukštos kokybės rūgštaus pieno
produktų, sūrių (2 pav.).
2 pav. Somatinių ląstelių skaičiaus įtaka pieno sudėties
rodikliams
(S.Savickis, 2011)
*Paaiškinimas: R–riebalai; B–baltymai, L–laktozė
Mokslininkų tyrimų duomenimis, somatinių ląstelių skaičius
padidėja ne tiktai dėl
infekcijos, įtakos turi daugelis veiksnių (Green et al., 2006;
2008). Todėl atsižvelgiant į
-
21
įvairių veiksnių (sveikatos būklės, laktacijos periodo, šėrimo,
amžiaus, veislės, metų laiko)
įtaką karvės organizmui, ir nuo 2004 metų gegužės 1 d. superkamo
pieno kokybei taikomus
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus
reikalavimus, sveikų karvių piene
somatinių ląstelių skaičius turi neviršyti 400 tūkst/ml
(„Reikalavimai žalio pieno, termiškai
apdoroto geriamojo pieno ir pieno produktų gamybai“) (Lukauskas
ir kt., 2005; Pauliukas ir
kt., 2005).
Uždegiminė reakcija tešmenyje lemia pieno kiekybinius ir
kokybinius pokyčius,
padidėja kraujagyslių pralaidumas, dėl to kraujo baltymai, kitos
sudėtinės dalys ir
uždegiminės ląstelės iš kraujo patenka į pieną. Dėl ligos pieną
gaminančios epitelio ląstelės
tampa mažiau produktyvios, dėl to sumažėja primilžis. Ląstelėms
suirus, į pieną patenka jų
fermentai, dėl kurių veiklos pagaminami nepageidaujamo skonio ir
kvapo produktai, kurie
labai greit genda. Stiprėjant uždegimui pieno sudėtis panašėja į
kraujo, nes sudėtinės dalys iš
kraujo apytakos patenka į pieno liauką, sutrinka baltymus
skaidančių fermentų veikla:
baltymai skaidomi ne tik pačiame tešmenyje ar pamelžtame piene,
bet ir iš jo pagamintuose
produktuose. Tai lemia perdirbamo pieno savybes ir maistinę
vertę. Mastitu sergančių karvių
pieno pasikeičia ne tik biocheminės, bet ir fizinės savybės. Dėl
stipraus uždegimo pieno pH
pakinta nuo 6,6 iki 7, padidėja pieno klampumas, kadangi
padidėja ląstelių skaičius ir serumo
baltymų kiekis, tačiau sumažėja pieno tankis, o užšalimo
temperatūra gali padidėti dėl
sumažėjusio laktozės kiekio.
Pirmą kartą pieno somatinės ląstelės aprašytos 1838 metais
(Turner, 1952). Vėliau
įvairiais tyrimais buvo nustatyta, kad somatinės ląstelės
įtakoja gyvulio sveikatą, pieno
kokybę. Kai somatinių ląstelių per daug, pasikeičia pieno
sudėtis, pieno produktai būna
blogesnės kokybės (Juozaitienė ir kt., 2004).
Paskutinių tyrimų duomenimis, somatinių ląstelių skaičiaus
padidėja ne tiktai dėl
infekcijos, įtakos turi ir sezoniškumas, laikymo sąlygos,
gyvulio amžius bei veislė. I.
Pečiulionienė, K. Pauliukas teigia, kad pieno kiekis, sudėtis ir
somatinių ląstelių skaičius
priklauso nuo metų laiko.
Didžiausią svarbą somatinių ląstelių skaičiui turi karvės,
kurios serga slaptu mastitu.
Pagal ES reikalavimus žaliame piene somatinių ląstelių skaičius
negali viršyti 400 tūkst./ml.
Kuo daugiau somatinių ląstelių piene, tuo jis žemesnės kokybės
ir menkesnės vertės
(Taikomojo tyrimo Nr. MT/11–19 ataskaita, 2012).
Kai pieno liaukoje uždegimo nėra, somatinių ląstelių skaičius
būna apie 200 tūkst./ml.,
vyrauja epitelinės ląstelės. Kai pieno liaukoje yra uždegimas,
vyrauja leukocitai, ir somatinių
ląstelių skaičius padidėja iki 500 tūkst./ml. Jeigu somatinių
ląstelių skaičius piene didesnis
-
22
kaip 400 tūkst./ml., galima įtarti, kad karvės serga slaptuoju
mastitu (Paulauskas, 2010).
Tyrimais nustatyta, kad karvių, kurių piene SLS yra nuo 200 iki
300 tūkst./ml – yra
infekuotas bent vienas tešmens ketvirtis; 301–400 tūkst/ml –
infekuoti du tešmens ketvirčiai;
401–750 tūkst/ml – infekuoti trys tešmens ketvirčiai. Kai visame
piene SLS yra didesnis nei
751 tūkst/ml – infekuotas yra visas tešmuo arba labai stipriai
infekuoti trys ketvirčiai
(Špakauskas, Jodkonis, 2001; Sederevičius, 2004; Antanaitis,
2010).
Tyrimais nustatyta, kad somatinių ląstelių skaičiui 1 ml piene
padidėjus 100 tūkst.,
pieno primilžis sumažėja 2,5 proc. (Rudejevienė, 2007).
Apibendrinant galime teigti, kad SLS didėjimas piene – pirmasis
slaptojo mastito
požymis. Jei vidutinis SLS neviršija 100 tūkst./ml banda sveika,
bet didesnis kaip 200
tūkst./ml. SLS dažniausiai rodo, kad karvė serga slaptuoju
mastitu. SLS piene itin padidėja po
traumų, veikiant cheminėms medžiagoms arba infekcinių ligų
sukėlėjams.
1.3.1. Somatinių ląstelių įtaka pieno biocheminiams
rodikliams
Manoma, kad sergant mastitu sumažėja pieno gamyba ir kinta visų
pieno sudedamųjų
dalių santykis (Barbano ir kt., 2006). Piene padaugėja somatinių
ląstelių, sumažėja laktozės.
Praktiškai nekinta pieno riebalų ir labai mažai kinta pieno
baltymų koncentracija. Sergančių
slaptuoju mastitu karvių piene sumažėja bendrųjų baltymų (1
proc.), kazeino (6–18 proc.),
laktozės (5–20 proc.), riebalų (4–12 proc.) (Rudejevienė,
2007).
Biocheminiai ir fiziniai pokyčiai neigiamai veikia pieno
perdirbimo kokybę. Iš
mastitinio pieno kokybiškų ir saugių produktų neįmanoma
pagaminti visų pirma dėl to, kad
jame yra mažiau sausųjų medžiagų, blogai koaguliuoja kazeinas,
mažesnis pieno stabilumas
aukštoje temperatūroje (Vaitlokas, 2005).
Mastitas turi įtakos ne tik pieno kiekiui, bet ir jo kokybei.
Stiprėjant uždegimui,
cheminė pieno sudėtis panašėja į kraujo, nes sudėtinės dalys iš
kraujo apytakos filtruojamos į
pieno liauką. Pagrindinių sudedamųjų dalių kiekis pieno
sausosiose medžiagose sumažėja nuo
5 iki 15 procentų (Japertas, Japertienė, 2010).
Subklinikiniu mastitu sergančių karvių kraujo serume, palyginti
su sveikomis, kalcio
yra daugiau. Teigiama, kad kai kurios baltymų frakcijos jungiasi
su mineralinėmis
medžiagomis, todėl padidėjęs baltymų kiekis turi įtakos
mineralinių medžiagų koncentracijai.
Tai netiesiogiai patvirtina ryšį tarp kraujo baltymų ir
mineralinių medžiagų. Mineralinių
medžiagų koncentracija per 90 parų po veršiavimosi
neapsivaisinusių ir apsivaisinusių karvių
kraujo serume yra panaši, bet magnio ir fosforo yra mažiau.
Fosforo koncentracijai serume
-
23
įtakos turi pieno kokybė ir kiekis, todėl mažesnė jo
koncentracija neatspindi karvės sveikatos
būklės. Pastebėta, kad pieno sudėtis kinta priklausomai nuo
karvės sveikatos. Pieno sudėties
pokyčiai, sergant mastitu ir kitomis ginekologinėmis ligomis,
prieštaringi (Žilaitis, 2008).
Dėl tešmens uždegimo piene padaugėja fermentų, padidėja
biocheminis jo aktyvumas.
Kai kurios iš šių savybių jau daug metų yra naudojamos mastitui
nustatyti. Suaktyvėjusi
biocheminė veikla piene gali neigiamai paveikti rūgščių produktų
fermentaciją (Prieiga per
internetą: [žiūrėta 2014 06
20]).
Pieno pramonei svarbiausi oksiduojantys (katalazė, fosfatazė,
peroksidazė, ksantino
oksidazė), lipolitiniai (lipoproteinų lipazė, bakterinės
lipazės) ir proteolitiniai fermentai
(pieno proteinazė, plazminas, bakterinė proteinazė). Jų veikla
uždegimo paveiktame piene yra
pastebimai suaktyvėjusi, palyginti su sveikų karvių pienu. Dėl
šios priežasties iš mastitinio
pieno pagamintų produktų kvapas, skonis ir struktūra būna
pakitusi.
Mastitu sergančių karvių pieno pasikeičia ne tik biocheminės,
bet ir fizinės savybės. Dėl
stipraus uždegimo pieno pH padidėja nuo 6,6 iki 7. Padidėja
pieno klampumas, kadangi
padidėja ląstelių skaičius ir serumo baltymų kiekis. Pieno
tankis sumažėja, o užšalimo
temperatūra gali truputį padidėti dėl sumažėjusio laktozės
kiekio. Mastitinio pieno
oksidacinės–redukcinės savybės pablogėja dėl infekuojančių
bakterijų veiklos ir mažo
deguonies kiekio. Pagrindinių sudedamųjų dalių kiekis pieno
sausosiose medžiagose
sumažėja 5–15 proc. Labai pasikeičia riebalų sudėtis. Dėl šių
priežasčių suprastėja pieno
produktų kokybė.
Biocheminiai ir fiziniai pokyčiai neigiamai veikia pieno
perdirbimo kokybę. Tačiau
gamybos procese ne visuomet pastebimi mastitinio pieno
perdirbimo trūkumai, nes paprastai
jis sumaišomas su dideliu normalaus pieno kiekiu. Iš gero ir
mastitinio pieno mišinio
pagaminti produktai gali būti blogesnio kvapo, jie greičiau
genda. Be to, vartojant užterštus
patogeninėmis tešmens bakterijomis ir jų toksinais pieno
produktus, kyla pavojus žmogaus
sveikatai (Žilaitis, 2008).
Didėjant somatinių ląstelių skaičiui mažėja pieno
termostabilumas. Nors sergančių
mastitu karvių pieno pasterizacija labai nepablogėja, tačiau net
10 proc. mastitinio pieno
sumažina bendrąjį termostabilumą labai aukštoje temperatūroje.
Be to, jei mišinyje buvo daug
mastitinio pieno, pasterizuoto pieno kokybė būna blogesnė,
sutrumpėja jo laikymo terminas
(Japertienė, Japertas, 2006).
Mastitinis pienas sukelia techninių problemų ir sviesto
gamyboje: dėl riebalų rūgščių
sudėties pokyčių, laisvų riebalų rūgščių pertekliaus ir
suaktyvėjusios lipazės veiklos pakinta
-
24
sviesto skonis. Be to, pailgėja sviesto sukimo laikas,
specifinis sviesto kvapas formuojasi
lėčiau, nes sutrinka kvapo bakterijų augimas (Japertienė,
Japertas, 2006).
Iš mastitinio pieno sunkiau pagaminti ir sūrius. Dėl ligos
sukėlėjų, natūralių
antibakterinių medžiagų ir antibiotikų likučių sutrinka raugo
bakterijų augimas ir rūgščių
susidarymas. Pienas sutraukiamas lėčiau, ilgiau noksta ir
fermentuojasi sūriai.
Mastitinis pienas blogiau sutraukinamas ir dėl to, kad jame
mažiau kazeino, daugiau
išrūginių baltymų, netinkamas kalcio ir fosforo santykis,
padidėjęs pH. Dėl šių priežasčių ir
mažesnio sausųjų medžiagų kiekio, sumažėja sūrio išeiga, lėčiau
formuojasi sūrio akys, jo
skonis apkarsta. Šveicarijoje atliktais tyrimais nustatyta, kad
Emmenthal sūrio gamyba
sutrinka jau tuomet, kai somatinių ląstelių skaičius piene
viršija 300 tūkst./ml. Kai somatinių
ląstelių skaičius sumažėja iki 100 tūkst./ml, sūrio išeiga
padidėja 4 proc. pagerėja ir jo kokybė
(Japertienė, Japertas, 2006).
Apibendrinant galime teigti, kad mastitu sergančių karvių pieno
pasikeičia ne tik
biocheminės, bet ir fizinės savybės. Sergančių slaptuoju mastitu
karvių piene sumažėja
bendrųjų baltymų, kazeino, laktozės bei riebalų. Biocheminiai ir
fiziniai pokyčiai neigiamai
veikia pieno perdirbimo kokybę, sunkiau pagaminti sūrius,
sviestą. Iš mastitinio pieno
mišinio pagaminti produktai gali būti blogesnio kvapo, jie
greičiau genda.
1.4. Karvių slapto mastito sergamumo situacija Lietuvoje
Karvių mastito tyrimų situacija Lietuvoje 2013–2014 m.
analizuota pagal Lietuvos
valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) metines
ataskaitas, Nacionalinės
veterinarijos laboratorijos (NVL) ir šalies apskričių
valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų
laboratorijų ataskaitas, kontroliuojamų karvių bandų
produktyvumo apyskaitas bei Lietuvos
žemės ūkio konsultavimo tarnybos sudarytus galvijų produktyvumo
duomenis. Karvių,
sergančių mastitu, pienas laboratoriniams tyrimams buvo renkamas
iš visų Lietuvos rajonų
skirtingo dydžio karvių bandų įvairiu metų laiku. Mastito
bakteriologinis tyrimas atliktas
NVL ir dešimtyje šalies apskričių valstybinių maisto ir
veterinarijos tarnybų laboratorijose.
VMVT kasmetinėse ataskaitose nurodoma, kad slaptu mastitu
suserga 21,06 proc. visų
sirgusių karvių. Pagal kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo
apyskaitas dėl tešmens
susirgimų kasmet išbrokuojama vidutiniškai 10,05proc.
kontroliuojamų karvių ir 5,01proc.
dėl mažo produktyvumo, t. y. karvės, kurių produkcija sumažėja
persirgus mastitu. NVL ir
apskričių VMVT laboratorijose per analizuojamą laikotarpį
ištirta 58 819 karvių, sirgusių
mastitu. Daugiausia karvių tirta 2013 (10 062), ir 2014 (13 369)
metais. Daugiausia tyrimų
-
25
(81,3proc. visų bandinių) atlikta Kauno, Marijampolės,
Panevėžio, Šiaulių, Utenos apskrityse.
Teigiamai koreliavo bakteriologiškai ištirtų mastitu sergančių
karvių skaičius su karvių
skaičiumi apskrityse (r= 0,8807–0,8766). Mastito priežastis
59,74 proc. atvejų – S. aureus,
15,1 proc. – Sterptococcus agalactiae, 0,62 proc. – Pseudomonas
aeruginosa ir 0,97 proc. –
Corynebacterium spp. Daugiausia (4 093) iš mastitinio pieno
išskirta ir identifikuota S.
aureus 2013 m. – 73,49 proc. visų sukėlėjų, tačiau patikimo
statistinio skirtumo nėra (p>0,05).
90,48 proc. visų bandinių buvo slaptojo ir 9,52 proc. klinikinio
mastito. Daugiausia tirta
mastitu sergančių jaunų (2–4 m.) arba vidutinio amžiaus (5–7 m.)
karvių. Tarp jų patikimo
skirtumo nebuvo (p>0,05). Statistiškai patikimai (p
-
26
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
Tiriamasis darbas atliktas panaudojus 2012–2014 metų VĮ “Pieno
tyrimai,, duomenis.
Analizavome 30 skirtingo laikymo ir melžimo būdo (po 10) ūkių
karvių slapto mastito sukėlėjų
paplitimą pagal sezoniškumą.
Pieno ūkiuose X1 visos karvės (750 galvijų) laikomos pririštos
stovėjimo vietose
tvartiniu laikotarpiu, o ganykliniu laikotarpiu lauke palaidos.
Tvartiniu laikotarpiu, karvės
melžiamos stovėjimo vietose į pieno liniją. Melžimui naudojama
nepilnai automatizuota
(nebuvo automatinio melžikių nuėmimo) „Interpuls“ įranga.
Ganykliniu laikotarpiu karvės
melžiamos melžimo aikštelėse.
Iš visų sergančių slaptu mastitu karvių X1 ūkiuose pasirinktinai
buvo tirti 175 karvių
pieno mėginiai.
Pieno ūkiuose (X2) karvės (800 galvijų) laikomos pririštos
stovėjimo vietose tvartiniu
laikotarpiu, o ganykliniu laikotarpiu lauke palaidos. Tvartiniu
laikotarpiu karvės melžiamos
stovėjimo vietose į kibirus. Ganykliniu laikotarpiu karvės
melžiamos melžimo aikštelėse, taip
pat į kibirus. Melžiant karves rankomis, sunku išvengti pieno
užteršimo mechaninėmis
dalelėmis ir mikroorganizmais. Tačiau, griežtai laikantis
sanitarinių, higieninių reikalavimų,
galima pamelžti tokį pat kokybišką pieną, kaip ir melžtuvais.
Geriausias mežimo būdas –
kumštinis. Jam būdingas laipsniškas spenio suspaudimas ir
nežymus jo patraukimas žemyn.
Melžiant rankomis, stipriai dirginami nerviniai mazgeliai
speniuose, o tai skatina aktyvų
pieno atleidimą. Speniai suspaudžiami 60–70 kartų per
minutę.
Iš visų sergančių slaptu mastitu karvių X2 ūkiuose pasirinktinai
buvo tirti 200 karvių
pieno bandiniai.
Pieno ūkiuose X3 gyvuliai (850 galvijų) laikomi žiemos sezonu
pririštos tvarte saitais, o
vasaros sezonu ganomos ganykloje palaidos aptverta ganykla
elektriniu piemeniu. Melžimas
karvių atliekamas automatizuotai naudojama pilnai automatizuota
„Milkmaster“ melžimo
įranga., du kartus per parą, laikantis higienos reikalavimų.
Iš visų sergančių slaptu mastitu karvių X3 ūkiuose pasirinktinai
buvo tirti 150 karvių
pieno mėginiai.
Tyrimo metu netiesioginiu tyrimo metodu – CMT (Kalifornijos
mastito testas) nustatoma
ar karvės serga slaptu mastitu. Šiam testui atlikti iš karvės
tešmens numelžiama 3 ml pieno iš
visų tešmens ketvirčių. Į taip paruoštą pieną įpilamas toks pat
kiekis (3 ml) Kalifornijos mastito
testo (CMT) reagento ir stebima reakcija (3 lentelė):
-
27
– (neigiama reakcija) kai pieno ir reagento mišinio
konsistencija nepakinta. Somatinių
ląstelių skaičius 100 000–250 000 ląst./ml
+ (silpnai teigiama) kai turinys tampa klampus, gleivėtas. SLS
siekia nuo 400 000 – 1,5
milijonų ląst/ml.
+ + (teigiama reakcija) kai susidaro labai gleivėtas turinys,
nuo indelio vidurio “slenka
lėtai” žemyn. SLS siekia nuo 800 000–5 milijonų ląst/ml.
+ + + (reakcija labai teigiama) kai turinys tampa tirštas.
Susidariusi masė panaši į
drebučių masę. Piene SLS daugiau, kaip 5 milijonų ląst/ml.
3 lentelė. Pieno reakcijos įvertinimas greitaisiais diagnostikos
testais.
Balai
Mišinio konsistencijos
pakitimas
Atitinkamos SLS
ribos tūkst./ml
SLS ribos
tūkst./ml
1
(reakcija neigiama)
Mišinio konsistencija vienalytė
skysta be matomų pakitimų
5000
8100
Bakteriologiniams tyrimams buvo imami pieno mėginiai. Prieš
imant pieno pavyzdį
nuvalomi karvių tešmenys ir speniai. Pieno pavyzdžiai buvo imami
į sterilius mėgintuvėlius.
Prieš imant pavyzdį į mėgintuvėlį, pirmos pieno čiurkšlės
nunumelžtos į atskirą indą, ir
įvertinta ar nėra spenyje pūlių, krešulių. Tuomet, nuėmus
dangtelį nuo mėgintuvėlio, paimama
apie 2 ml pieno iš karvės spenio, mėgintuvėlis uždengiamas
dangteliu. Visi paimti mėginiai
buvo dedami į šaldytuvą – konteinerį ir vežami tirti į
laboratoriją.
Bakteriologiniai tyrimai buvo atlikti pagal LST EN ISO/IEC 17025
standarto
reikalavimus laboratorijoje. Mastito sukėlėjai identifikuoti
pagal standartizuotą metodiką SDP
-
28
5.4.4.B.6 „Pagrindinių mastitą sukeliančių bakterijų nustatymas
piene“(2009).
Metodas pagrįstas mastito sukėlėjų, esančių pieno mėginyje,
sugebėjimu aerobinėmis
sąlygomis ant standžios agarizuotos mitybos terpės 37 °C ± 1 ºC
temperatūroje per 24 val. –
72 val. suformuoti tik jiems būdingas kolonijas (nenustatomi
anaerobiniai mastito sukelėjai,
mikoplazmos, mikobakterijos).
Somatinių ląstelių skaičius nustatytas prietaisais „Somascope
MK2“ („Delta
Instruments“, Olandija) ir „Fossomatic“ („Foss Electric“,
Danija) (3 pav.).
3 pav. Somatinių ląstelių skaičius nustatymo prietaisai
„Somascope MK2“
ir „Fossomatic“
2.1. Mastito sukėlėjų nustatymo metodai
Pieno mėginiai skirti mastito sukėlėjų nustatymui privalo būti
konservuojami, kitaip į
laboratoriją nėra priimami, nes toks mėginys nebetinkamas
tyrimams. Rekomenduojama
naudoti VĮ “Pieno tyrimai” paruoštus indelius su specialiu
konservantu.
Asmuo, prieš imdamas pieno mėginį privalo nusiplauti ir
dezinfekuoti rankas. Tuomet
karvės tešmuo ir speniai turi būti nuvalomi dezinfekciniame
tirpale sumirkyta servetėle, ir
prieš imant mėginį į mėgintuvėlį reikia numelžti pirmasias 4–5
pieno čiurkšles į kitą indelį.
Kiekvieno tešmens ketvirčio speniai yra valomi atskiromis,
dezinfekciniame tirpale
sudrėkintomis, servetėlėmis. Tuomet galima imti pieno mėginį į
mėgintuvėlį. Mėgintuvėlį
geriausia laikyti įstrižai spenio atžvilgiu, siekiant sumažinti
pašalinių medžiagų patekimą į
pieno mėginį. Jei pieno mėginys imamas iš atskirų tešmens
ketvirčių tuomet į indelį yra
numelžiama 6–8 pieno čiurkšlės arba apytiksliai 15 ml pieno. Jei
imamas bendras pieno
mėginys tuomet į tą patį mėgintuvėlį iš kiekvieno tiriamo
tešmens ketvirčio yra numelžiama
po apytiksliai vienodą kiekį. Uždarius indelį, jį reikia
pavartyti 4–5 kartus. Iki tyrimo
pradžios mėginys turi būti laikomas 4°C ±2ºC ir neilgiau iki
trijų parų.
Laboratorijoje daromas pasėlis, t.y. 10 mikrolitrų pieno iš
tiriamojo mėginio yra sėjama
-
29
and kraujo agaro su eskulinu ir tam tikru būdu yra išskaidomas
ant agaro paviršiaus, kad
galėtų išaugti pavienės mikroorganizmų kolonijos. Tuomet tokie
paruošti pasėliai yra
patalpinami į termostatą 24–72 val. 36–38 ºC temperatūroje.
Ant kraujo agaro su eskulinu auga visos pagrindinės mastitą
sukeliančios bakterijos. Tai
bendrosios paskirties augimo terpė naudojama bakterijų
kultivacijai, selektyviai izoliacijai ir
diferenciacijai.
Šios terpės pagalba yra nustatomas mikroorganizmų gebėjimas
gaminti hemolizinus.
Hemolizinų sukeltas hemolizės laipsnis padeda diferencijuoti
tokių genčių, kaip
Staphylococcus, Streptococcus ir Enterococcus rūšis.
Beta hemolizė yra visiška hemolizė. Šis hemolizės tipas yra
apibūdinamas koloniją
supančia permatoma zona. Beta hemolizė būdinga Staphylococcus
aureus, Streptococcus
pyogenes ir Staphylococcus agalactiae rūšims.
Dalinė hemolizė yra vadinama alfa hemolize. Paprastai kolonijos
yra apsuptos žalia,
permatoma zona. Streptococcus pneumoniae ir Streptococcus mitis
yra alfa hemoliziniai.
Gama hemolizė, kuomet nėra hemolizės požymių. Nėra pastebimų
praskaidrėjimo zonų
aplink kolonijas. Streptococcus epidermidis yra gama hemolizinis
streptokokas.
Dažymas Gramo būdu leidžia nustatyti mikroorganizmų morfologiją.
Bakterijos pagal
spalvą, kuria nusidažo dažant šiuo metodu, yra skirstomos į
gramteigiamas ir gramneigiamas.
Bakterijų priskirimą vienai iš šių grupių lemia bakterijos
ląstelės sienelės struktūros ypatybės.
Gramteigiamų ląstelių sienelėje dėl storo peptidoglikano
sluoksnio užsilaiko genciano
violetinio dažai, o gramneigiamose bakterijose šis dažas
neužsilaiko, kadangi šių bakterijų
peptidoglikano sluoksnis yra daug plonesnis.
Dažymo gramo metodu eiga. Užlašinama 1–2 lašai tiriamojo mėginio
ant objektinio
stiklelio ir su kitu stikleliu paskleidžiama vienodai per visą
objektinio stiklelio plotą. Palikti
tol kol mėginys nudžius. Tuomet fiksuojama liepsna. Tepinėlį
reikia greitu judesiu prabraukti
du tris kartus virš liepsnos. Negalima perkaitinti, kadangi tai
gali lemti klaidingus rezultatus.
Metanolis yra fiksavimo liepsna alternatyva. Tepinėlis gali būti
fiksuojamas pridedant vieną
ar du lašus metanolio ant išdžiuvusio tepinėlio, nusausinus
metanolio perteklių paliekama
išdžiūti.
Tuomet reikia užlašinti tiek genciano violetinio tirpalo, kad
tepinėlis būtų visiškai
apsemptas. Palaukti 30 sekundžių ir po to atsargiai nuplauti
dažą po kranu silpna vandens
srovele. Nereikia gausiai ar stipriai plauti, kadangi intensyvus
plovimas ir stipri vandens
srovė gali pašalinti dažus iš gramteigiamų bakterijų. Šiuo
dažymo etapu nusidažo abiejų
-
30
grupių bakterijos.
Tuomet tepinėlis užpilamas Liugolio tirpalu. Palikti apie 1
minutę, tuomet vėl atsargiai
ir švelniai nuskalauti tepinėlį jį laikant tam tikru kampu.
Šiame etape susidaro kristalo
viotelo–jodo kompleksai, kurie iš gramteigiamų ląstelių
nebepasišalina.
Blukinimas su etanoliu. Šis žingsnis yra esminis. Svarbu jį
atlikti tiksliai laikantis
nurodymų. Etanolis pilamas ant pasvirai laikomo tepinėlio, tol
kol nutekantis skystis tampa
skaidrus. Tuomet tepinėlis atsargiai praskalaujamas tekančiu
krano vandeniu. Šiuo etapu,
paprastai kristalo violetinio–jodo kompleksai išsiplauna tik iš
gramneigiamų bakterijų.
Po to užpilama safranino tirpalo ir palaukus 30 sekundžių
safranino perteklius
nuplaunamas su vandeniu. Paliekama nudžiūti. Tuomet galima
mikroskopuoti imersiniu
objektyvu.
Taigi gramteigiamos bakterijos bus violetinės, o gramneigiamos
bakterijos bus rožinės
ar rausvos spalvos.
Kalio hidroksido testas atliekamas norint patvirtinti Gramo
dažymo metodu gautą
rezultatą. Reikia uždėti ant objektinio stiklelio tiriamų
bakterijų vieną ar dvi kolonijas ir
užlašinti 1 lašą KOH ant ląstelių viršaus. Reakcijai įvykti
stikelis paliekamas vienai minutei.
Po to reikia įdėti kilpelę į mišinį, esantį ant stiklelio ir
tuomet kilpelė yra po lėto traukiama į
viršų. Gramneigiamos bakterijos turi palyginti ploną sienelę
todėl jos suyra. DNR medžiaga
yra išlaisvinama iš ląstelių, ko rezultate suspensija tampa
tąsi, lipni. Gramteigiamos bakterijos,
turinčios gana storą peptoglikaninę sienelę, nepakinta ir todėl
emulsija išlieka vandeninga.
Taigi, jei suspensija tampa tąsi, tai nurodo, kad tiriamieji
mikroorganizmai yra
gramneigiamos bakterijos, o jei suspensija nepakinta, tai nurodo
gramteigiamas bakterijas.
Katalazės testas yra naudojamas nustatyti organizmus gaminančius
katalazės fermentą
ir atliekamas norint atskirti Staphylococcus spp. nuo
Streptococcus spp. Bakterijų gaminamas
katalazės fermentas detoksikuoja vandenilio peroksidą
suskaldydamas jį į vandenį ir dujinį
deguonį. Būtent dėl išsiskiriančio dujinio deguonies susidaro
akivaizdžiai matomi burbuliukai,
kas ir nurodo katalazei teigiamą reakciją. Staphylococcus spp.
ir Micrococcus spp. yra
katalazei teigiamos, o Streptococcus ir Enterococcus gentims
būdinga katalazei neigiama
reakcija.
Koaguliazės testas atliekamas gramteigiamoms, katalazei
teigiamoms bakterijų rūšims
norint identifikuoti koaguliazei teigiamą Staphylococcus aureus.
Koaguliazė tai enzimas,
kurio įtakoje kraujo plazma sutirštėja. Koaguliazė yra
Staphylococcus aureus virulentiškumo
faktorius. Šiuo testu yra diferencijuojama Staphyloccocus aureus
nuo koaguliazei neigiamų
stafilokokų rūšių.
-
31
Manitolio druskos agaras kartu yra ir selektyvi ir diferencinė
terpė. Ši terpė yra
selektyvi Staphylococcus rūšims, kurie gali gyventi aplinkoje su
didele druskos koncentracija.
Tai yra priešinga Streptococcus rūšims, kurių augimas yra
selektyvus esant tokioms druskų
koncentracijoms, kaip manitolio druskos agare. Diferencinis
ingridientas manitolio druskos
agare yra manitolio cukrus. Staphylococcus aureus geba naudoti
manitolį kaip maisto šaltinį
kartu sudaro ir rūgščius fermentacijos šalutinius produktus kas
sumažina terpės pH. Terpės
rūgštingumas lemia pH indikatoriaus – fenolio raudonojo spalvos
kitimą į geltoną. Taigi
Staphylococcus aureus geba fermentuoti manitolį, tuo tarpu pvz.
Staphylococcus epidermidis
– ne.
Latekso agliutinacijos reakcija naudojama nustatyti
Staphylococcus aureus. Latekso
reagentas yra padengtas fibrinogenu ir IgG. Staphylococcus
aureus bakterijai būdinga
koaguliazė ir proteinas A, kas leidžia identifikuoti mažiausiai
98 proc. šių mikroorganizmų.
Staphylococcus aureus bakterijai būdinga koaguliazė, kuri gali
būti laisva arba surišta,
pastaroji dar yra vadinama agliutinacijos faktoriumi ir išlieka
prisitvirtinusi prie
mikroorganizmo ląstelės sienelės. Koaguliazė įgalina fibrinogeną
formuoti krešulį, o
proteinas A, randamas ant ląstelės paviršiaus, geba prisijungti
prie imunoglubulino Fc dalies.
Teigiama reakcija yra tuomet, kai bakterijos koaguliazė ir
proteinas A sureaguoja su reagente
esančiais fibrinogenu ir IgG, ir to rezultate matoma
agliutinacija, įvykusi per 20 sekundžių, o
reakcijos įvykusios praėjus šiam 20 sekundžių laikotarpiui turi
būti ignoruojamos.
Taip pat yra nustatyta korealiacija tarp Staphylococcus aureus
DNazės aktyvumo ir
koaguliazės aktyvumo. Agare esanti deoksiribonukleininė rūgštis
geba aptikti
deoksiribonukleazę–DNazę, kuri depolimerizuoja DNR. Inkubuoti
lėkšteles 18–24 val.
35–37°Ctemperatūroje. Po terpės su tiriamąja kultūra
inkubacijos, lėktštelė yra užpilama su
1N HCl, kuri sukelia polimerizuotos DNR iškritimą nuosėdomis,
kas sukelia terpės
neskaidrumą. Paliekama 2 min. leidžiant rūgščiai prasiskverbti į
terpę. Mikroorganizmai,
kurie ardo DNR sukuria skaidrią depolimerizuotos DNR zoną aplink
savo augimo vietą. Tuo
tarpu terpė tolėliau nuo inokuliacijos vietos bus neskaidri ir
balkšva dėl polimerizuotos DNR.
DNazei neigiamų mikroorganzimų išaugimo atveju nebus matoma
skaidri zona aplink
bakterijas.
CAMP testu galima diferencijuoti ne tik kitus stafilokokus, bet
ir Staphylococcus aureus.
Įtariant Staphylococcus aureus bakteriją ant kraujo agaro yra
pasėjama Staphylococcus
agalactiae kultūra siauro brūkšnelio pavidalu per lėkštelės
centrą. Tiriamieji kamienai turi
būti sėjami kuo arčiau t.y. apie 2–3 mm nuo Streptococcus
agalactiae brūkšnio. Tiriamuosius
mikroorganizmus galima priskirti Staphylococcus aureus rūšiai
jei pasėlių susidūrimo vietoje
-
32
matomas kastuvėlio ar pjautuvo formos hemolizės zona.
Įtariant Streptococcus agalactiae yra naudojami žinomi
Staphylococcus aureus
kamienai. Per lėkštelės centrą brėžiamas brūkšnys, o tiriamieji
kamienai yra brėžiami
statmenai Staphyloccocus aureus brūkšniui, kuo arčiau (2–3 mm),
tačiau brūkšneliai negali
susiliesti. Reakcija yra teigiama, kuomet matoma strėlės ar
trikampio formos padidėjusios
hemolizės zona esanti brūkšnelio gale, esančio arčiau
Staphylococcus aureus brūkšnio. Esant
tokiai reakcijos interpretacijai galima teigti, kad tiriamieji
kamienai yra Streptococcus
agalactiae.
Lėkštelės inkubuojamos 35–37°C laipsnių temperatūroje 18–24 val.
Rekomenduojama
vengti inkubacijos anaerobiškomis sąlygomis, nes tiriant A
grupės streptokokus galimi
klaidingai teigiami rezultatai.
Eskulino reakcija yra atliekama tikrinant streptokokus.
Enterococcus ir tam tikri
streptokokai, ypač Streptococcus uberis, hidrolizuoja glikozidą
eskuliną iki eskuletino ir
dekstrozės. Eskuletinas reaguodamas su geležies druskomis,
esančiomis terpėje, formuoja nuo
tamsiai rudos iki juodos spalvos kompleksą. Geležies citratas
agare naudojamas kaip
indikatorius eskulino hidrolizei ir eskuletino susiformavimui.
Taigi, aplink kultūras
hidrolizuojančias eskuliną susidaro nuo tamsiai rudos iki juodos
spalvos zonos, kurios
matomos UV (366nm) šviesoje.
PYR yra greitasis kolorimetrinis testas skirtas identifikuoti
tam tikroms bakterijų
grupėms. Šis testas paremtas enzimo pirolidonilo arilamidazės
aktyvumu arba gebėjimu
fermentiškai hidrolizuoti L–pirolidonil–β–naftilamidą (PYR).
Filtrinio popieriaus diskai yra impregnuoti
L–pyrolidonilo–beta–naftilamidu (PYR),
kuris tarnauja, kaip substratas aptinkantis pirolidonilo
arilamidazę (PYRazė). Enzimas sukelia
substrato hidrolizę, ko rezultate beta naftilamidas duoda
spalvinę reakciją. Tyrimo metu
paimtą koloniją reikia švelniai paskleisti tam tikroje disko
zonoje ir palikti kambario
temperatūroje 2 minutes. Tuomet įlašinti vieną lašą spalvos
ryškalo ir stebėti reakciją.
Reakcija teigiama jeigu 1 min. bėgyje atsiranda (šviesiai)
rožinė/raudona (vyšninė) spalva.
Neigiamos reakcijos metu spalva nekinta. Teigiama PYR reakcija
leidžia manyti, kad tai A
grupės steptokokams priskiriamas Streptococcus pyogenes ar
enterokokai. PYR neigamas yra
Streptococcus uberis.
Streptokokai, kurie nehidrolizuoja eskulino gali būti visų
pirmiausia vertinami pagal
hemolizės zoną. Tuomet atitinkamai, atsižvelgus į hemolizę, yra
parenkami latekso
agliutinacijos testai. Akivaizdi alfa hemolizė būdinga
Streptococcus dysgalactiae, kuris
tvirtinamas C streptokokų latekso agliutinacijos testu. Beta
hemolizė būdinga Streptococcus
-
33
pyogenes ir Streptococcus agalactiae, kurie patvirtinami
atitinkamai A ir B grupės
streptokokų latekso agliutinacijos testais.
Pagal Lancefield klasifikaciją dalis streptokokų yra išskiriami
į skirtingas grupes pagal
specifinius karbohidratinius antigenus esančius and bakterijos
ląsteslės sienelės. Būtent
streptokų latekso agliutinacijos testas yra skirtas nustatyti
kuriai grupei tiriamasis
streptokokas priklauso. Testo rinkinys susideda iš šešių
buteliukų, kiekviename iš jų yra 1,5
ml latekso dalelių padengtų streptokokų grupių antiserumais, tai
būtų grupės A, B, C, D, F
ir G.
Gramneigiamos bakterijos yra tiriamos chromokulto agaru. Užsėtas
terpes, agaru į viršų,
reikia inkubuoti 35–37°C 24 val. laikotarpiui. Tyrimas
grindžiamas koliforminių bakterijų
gaminamos galaktosidazės gebėjimu skaidyti Salmon–GAL substratą.
Taigi, Salmon–GAL
substratas yra naudojamas norint identifikuoti koliformų
gaminamą β–D–galaktosidazę. Šiam
fermentui sąveikos su Salmon–GAL substratu rezultate matomos nuo
oranžinės (lašišą
primenanti spalva) iki raudonos spalvos koliformų kolonijos.
-
34
3. REZULTATAI
3.1. Tiriamųjų pieno ūkio X1 slaptojo mastito duomenų
analizė
Kaip jau buvo minėta pieno ūkiuose X1 visos karvės (750 galv.)
laikomos pririštos
stovėjimo vietose tvartiniu laikotarpiu, o ganykliniu
laikotarpiu lauke palaidos. Tvartiniu
laikotarpiu karvės melžiamos stovėjimo vietose į pieno
liniją.
Ganykliniu laikotarpiu karvės melžiamos melžimo aikštelėse.
Tvartai gerai vėdinami,
palaikoma pastovi temperatūra, yra automatizuotas vandens
tiekimas, vienai karvei tenka
viena girdykla, mėšlas transporteriu šalinamas nuolat. Karvės
šeriamos pagal ūkyje
sudarinėjamus racionus. Užtrūkusios karvės ir sergančios karvės
laikomos atskirai nuo
laktuojančių karvių. Ūkiuose X1 naudojamos po melžimo
antiseptinės medžiagos.
Sezono įtaka labiausiai pastebima pieno kiekiui, sudėčiai ir
somatinių ląstelių skaičiui
piene. Padidėjęs primilžis per parą turi įtakos pieno sudėčiai
ir somatinių ląstelių skaičiaus
piene mažėjimui. Didėjančiam somatinių ląstelių skaičiui
laktacijos metu turi įtakos melžimo
reikalavimų nesilaikymas, netinkamas tešmens paruošimas ir
spenių antiseptikos taisyklių
nesilaikymas.
Tiriant karvių tešmens ketvirčius greitosios diagnostikos metodu
naudotas CMT
reagentas. Naudojant CMT reagentą tyrimo metu nustatyta, kad X1
ūkiuose sveiki karvių
ketvirčiai buvo nustatyti – 60 proc. (450), su vienu pažeistu
ketvirčiu – 10 proc. (75) ir visi
ketvirčiai – 30 proc. atvejų (225). Iš visų sergančiu slaptu
mastitu karvių X1 ūkiuose
pasirinktinai buvo tirti 175 karvių pieno mėginiai. Atliktų
mikrobiologinio tyrimų duomenys
nurodyti 4 lentelėje.
-
35
4 lentelė. Mastitinio pieno bandinių bakteriologinio tyrimo
rezultatai X1 ūkiuose
(proc.)
Sukėlėjai
Stafilokokai
Tyrimo
metai
S. aureus
Streptokokai Enterobakterijos Patogeninės
mielės
2012 73,2 31,9 34,1 63,1 53,6
2013 70,8 34,8 33,1 62,4 50,3
2014 72,8 32,4 32,9 61 52,8
Vidurkis 72,3 32,7 33,4 62,2 52,2
Ištyrus 175 karvių pieno bandinius, slaptą mastitą dažniausiai
sukėlė Staphylococcus genties – 72
proc. (4 pav.)
4 pav. X1 tiriamųjų ūkių karvių mastito sukėlėjai (proc.)
Pagal atliktus tyrimus, paaiškėjo, kad slapto mastito sukėlėjų,
vasaros sezonais per
2012–2014m. labiausiai buvo paplitęs Staphylococcus aureus (5
pav.)
Mažiausias paplitimas tuo pačiu laikotarpiu buvo nustatytas
Streptococcus dysgalactiae
bakterijų, kurių paplitimas buvo 0,77 proc. tirtų mėginių. Taip
pat, vasaros sezonais per
2012–2014m. buvo nustatyti tokie sukelėjai, kaip Enterococcus
spp. ir mieliagrybiai. Šių
sukėlėjų paplitimas vyravo nuo 50,3 proc. iki 63,1 proc.
Bendrai, vasaros sezonais buvo
didesnė paplitusių mastito sukėlėjų įvarovė lyginant su žiemos
laikotarpiu.
Atlikti tyrimai parodė, kad rudens sezonais 2012–2014 m. taip
pat labiausiai paplitę
buvo Staphylococcus aureus – 31,42 proc., antroje vietoje buvo
gramneigiamos lazdelės.
Mažiausiai paplitęs vasaros sezonu buvo Streptococcus
dysgalactiae ir gramteigiamos
lazdelės – tik 7,12 proc. Taip pat nustatyta daugiau nei vieno
mastito sukelėjų išskirtų iš vieno
mėginio, paplitimo įvairovė visais metų sezonais. Labiausiai
paplitę buvo Staphylococcus
-
36
aureus 26,35 proc., toliau sekė Staphylococcus spp. –21,02
proc.
Tyrimai parodė, kad rudens sezonu, taip pat kaip žiemos sezonu,
nustatyta daugiau nei
vieno sukėlėjo išskirtų iš vieno pieno mėginio, variantai.
Labiausiai paplitę buvo
Staphylococcus aureus –27,62 proc., antri pagal paplitimą buvo
Staphylococcus spp – 20,18
proc., kurių paplitimas buvo 1,37 karto mažesnis.
33
12
8
1
6
15Staphylococcus aureus
Staphylococcus spp.
Streptococcus agalactiae
Streptococcus dyssgalactiae
gramteigiamos lazdeles
gramneigiamos
5 pav. X1 tiriamųjų ūkių karvių mastitą dažniausiai
sukeliantys
mikroorganizmai (proc.)
Išvedus trijų metų (2012–2014) vidurkį, buvo nustatyta.
Rudens sezonu:
• sveikų karvių skaičius, kurių somatinių ląstelių kiekis
neviršija 200 tūkst./ cm3, sudarė
93proc.
• karvės, kurių somatinių ląstelių kiekis svyruojantis nuo 200 –
400 tūkst./ cm3, sudarė
5 proc.
• karvių, kurių somatinių ląstelių skaičius viršijo 400 tūkst./
cm3, sudarė 2 proc.
Žiemos sezonu:
• sveikų karvių skaičius, kurių somatinių ląstelių kiekis
mažesnis nei 200 tūkst./ cm3
sudarė 91 proc.
karvės, kurių somatinių ląstelių kiekis svyruojantis nuo 200 –
400 tūkst./ cm3, sudarė
8 proc.
• karvių, kurių somatinių ląstelių skaičius viršijo 400 tūkst./
cm3, buvo 1,4 proc.
Vasaros sezonu:
• sveikų karvių skaičius, kurių somatinių ląstelių skaičius
mažesnis nei 200 tūkst./ cm3
sudarė 87 proc.
• karvės, kurių somatinių ląstelių kiekis svyruojantis nuo
200–400 tūkst./ cm3 sudarė 10
proc.
• karvių, kurių somatinių ląstelių skaičius viršijo 400 tūkst./
cm3, buvo 3 proc.
-
37
Pavasario sezonu:
• sveikų karvių skaičius, kurių somatinių ląstelių skaičius
mažesnis nei 200 tūkst./ cm3
sudarė 91 proc.
• karvės, kurių somatinių ląstelių kiekis svyruojantis nuo
200–400 tūkst./ cm3 sudarė 7
proc.
• karvių, kurių somatinių ląstelių skaičius viršijo 400 tūkst./
cm3, buvo 1 proc.
Metų laiko įtaka SLS nurodyta 1diagramoje.
1 diagrama. Metų laiko įtaka SLS X1 ūkiuose
90,8 86,792,9 90,8
7,1 10,1 5,1 8,11,0 3,0 2,0 1,4
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Pavasaris Vasara Ruduo Žiema
SLS, tūkst./ml proc.
SLS iki 250 tūkst./ml % SLS 250-400 tūkst./ml % SLS >400
tūkst./ml %
Analizuojant šių ūkių (X1) karvių piene esančių SLS atskirais
metų periodais nustatyta,
kad bandose visais metų laikotarpiais (pavasario, vasaros,
rudens ir žiemos) SLS siekė iki 250
tūkst/ml. 86,86–92,93 proc. atvejų. Žemas somatinių ląstelių
skaičius atitinka aukštos
kokybės reikalavimus. Tik 13,14–7,07 proc. SLS buvo didesnis nei
250 tūkst/ml. Geros
kokybės pienas rodo karvių sveikatingumą visais metų
laikotarpiais.
Analizuojant pagrindinių pieno sudėtinių dalių (riebalų,
baltymų, laktozės) kiekius
pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemos laikotarpiais pastebėta, kad
tiriamosiuose pieno ūkiuose
(X1) laktuojančių karvių vasaros laikotarpyje piene buvo mažiau
riebalų (5 lentelė).
-
38
5 lentelė. Metų laiko įtaka karvių produktyvumui X1 ūkiuose
Metų laikas Analizuojamų
karvių skaičius
Riebalai, proc. Baltymai, proc. Laktozė, proc.
pavasaris 175 4,163 3,207 5,03
vasara 173 3,650 3,211 4,902
ruduo 175 4,597 5,918 4,846
žiema 179 4,809 3,256 4,937
Vidurkis 175 4,431 3,878 4,936
3.2. Tiriamųjų pieno ūkių (X2) slaptojo mastito duomenų
analizė
Pieno ūkiuose (X2) karvės (800 galvijų) laikomos pririštos
stovėjimo vietose tvartiniu
laikotarpiu, o ganykliniu laikotarpiu lauke palaidos. Tvartiniu
laikotarpiu karvės melžiamos
stovėjimo vietose į kibirus. Ganykliniu laikotarpiu karvės
melžiamos melžimo aikštelėse, taip
pat į kibirus. Ganykliniu laikotarpiu karvės ganomos
ganyklose.
Tiriant karvių tešmens ketvirčius greitosios diagnostikos metodu
nustatyta, kad X2
ūkiuose sveiki tešmens ketvirčiai nustatyti – 70 proc. karvių
(560), su pažeistu vienu ketvirčiu
– 5 proc. karvių (40), o su visais tešmens ketvirčiais – 25
proc. karvių (200). X2 ūkiuose
pasirinktinai buvo tirti 200 karvių pieno bandiniai. 6 lentelėje
nurodyti karvių mastito
sukėlėjai.
-
39
6 lentelė. Mastitinio pieno bandinių bakteriologinio tyrimo
rezultatai X2 ūkiuose
(proc.)
Sukėlėjai
Stafilokokai
Tyrimo
metai
S. aureus
Streptokokai Enterobakterijos Patogeninės
mielės
2012 71,1 27,8 38,0 61,1 50,1
2013 70,8 29,7 40,4 58,0 51,3
2014 69,4 31,4 37,1 59,1 47,8
Vidurkis 70,4 29,7 33,4 62,2 52,2
X2 ūkių tiriamųjų karvių 2012–2014 m. slaptą mastitą dažniausiai
sukeliantis
mikroorganizmas buvo Staphylococcus genties (6 pav.)
70,4
33,462,2
52,2
Stafilokokai
Streptokokai
Enterobakterijos
Patogenines mieles
6 pav. X2 tiriamųjų ūkių karvių mastito sukėlėjai (proc.)
Slapto mastito sukėlėjų, pavasario sezonais per 2012–2014m.
labiausiai buvo paplitęs
Staphylococcus aureus – 29,7 proc. (7 pav.)
Mažiausias paplitimas tuo pačiu laikotarpiu buvo nustatytas
Staphylococcus
dysgalactiae bakterijų, kurių paplitimas buvo – 2,03 proc. tirtų
mėginių. Taip pat, pavasario
sezonais per 2012–2014m. buvo nustatyti tokie sukelėjai, kaip
Streptococcus šeimos
mikroorganizmai ir mieliagrybiai. Šių sukėlėjų paplitimas vyravo
nuo 33,4 proc. iki 52,2 proc.
Bendrai, pavasario sezonais buvo didesnė paplitusių mastito
sukėlėjų įvarovė lyginant su
žiemos laikotarpiu.
Atlikti tyrimai parodė, kad rudens sezonais 2012–2014m. taip pat
labiausiai paplitę
buvo Staphylococcus aureus – 29,7 proc. antroje vietoje buvo
gramneigiamos lazdelės.
Mažiausiai paplitęs rudens sezonais buvo Streptococcus
dysgalactiae ir gramteigiamos
lazdelės – 3,91 proc. Taip pat nustatyta daugiau nei vieno
mastito sukelėjų išskirtų iš vieno
-
40
mėginio, paplitimo įvairovė visais metų sezonais. Labiausiai
paplitę buvo Staphylococcus
aureus – 29,7 proc. toliau sekė Staphylococcus spp. – 21,02
proc.
Tyrimai parodė, kad rudens sezonu, taip pat kaip žiemos sezonu,
nustatyta mažiausiai
slapto mastito sukelėjų nei kitais metų sezonais, bet daugiau
nei vie
