Ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų veiklos ... plano ataskaita...ūkio subjektų priežiūrą vykdančių institucijų link 25-ių priežiūrą vykdančių institucijų

Ūkio subjektų priežiūrą atliekančių

institucijų veiklos konsolidavimo

planas

2 priedas

Rekomendacijos dėl konsolidavimo modelio

2014 m. sausio 31 d.

2

Turinys

Paveikslų sąrašas ....................................................................................................................... 3

1. Įvadas ................................................................................................................................. 4

2. Rekomendacijos dėl konsolidavimo modelio ....................................................................... 4 2.1. Aplinkos apsauga .................................................................................................................... 6 2.2. Infrastruktūros ir statybų sauga ............................................................................................... 9 2.3. Transporto sauga .................................................................................................................. 15 2.4. Vartotojų sauga ..................................................................................................................... 16 2.5. Maisto sauga ir veterinarija ................................................................................................... 22 2.6. Sveikatos apsauga ................................................................................................................. 28 2.7. Švietimo kokybė .................................................................................................................... 32 2.8. Socialinė ir darbo sauga ......................................................................................................... 33 2.9. Visuomenės sauga ................................................................................................................. 35 2.10. Kultūros apsauga ............................................................................................................... 37 2.11. Valstybės pajamų surinkimas ............................................................................................. 40 2.12. Finansų rinkų patikimumas ................................................................................................ 44

3. Poveikio vertinimas .......................................................................................................... 45 3.1. Laukiamas poveikis ............................................................................................................... 45

3.1.1. Alternatyvūs administracinės naštos skaičiavimo modeliai .................................................... 46 3.1.2. Standartinis kaštų modelis ...................................................................................................... 46 3.1.3. Europos šalių patirtis ir pavyzdžiai .......................................................................................... 50 3.1.4. Konsolidavimo poveikis priežiūros sistemai............................................................................ 52

3.2. Įgyvendinimo kaštų įvertinimas ............................................................................................. 54

4. Baigiamosios nuostatos .................................................................................................... 56

3

Paveikslų sąrašas

Paveikslas 1: Konsoliduotas priežiūros institucijų pasiskirstymas pagal sritį ............................................................... 4 Paveikslas 2: Rekomendacijos dėl Aplinkos apsaugos srities pertvarkymo ................................................................. 6 Paveikslas 3: Rekomendacijos dėl Infrastruktūros ir statybų saugos srities pertvarkymo ......................................... 10 Paveikslas 4: Rekomendacijos dėl Transporto saugos srities pertvarkymo ............................................................... 15 Paveikslas 5: Rekomendacijos dėl Vartotojų saugos srities pertvarkymo .................................................................. 17 Paveikslas 6: Rekomendacijos dėl Maisto saugos ir veterinarijos srities pertvarkymo .............................................. 23 Paveikslas 7: Rekomendacijos dėl Sveikatos apsaugos srities pertvarkymo .............................................................. 28 Paveikslas 8: Rekomendacijos dėl Švietimo kokybes priežiūros srities pertvarkymo ................................................ 32 Paveikslas 9: Rekomendacijos dėl Socialinės priežiūros srities pertvarkymo............................................................. 34 Paveikslas 10: Rekomendacijos dėl Visuomenės saugos priežiūros srities pertvarkymo ........................................... 36 Paveikslas 11: Rekomendacijos dėl Kultūros apsaugos srities pertvarkymo .............................................................. 37 Paveikslas 12: Rekomendacijos dėl Valstybės pajamų surinkimo srities pertvarkymo .............................................. 41 Paveikslas 13: Rekomendacijos dėl Finansų rinkų patikimumo srities pertvarkymo ................................................. 44 Paveikslas 14: Galimas institucijų ir priežiūros darbuotojų skaičius po konsolidacijos .............................................. 45 Paveikslas 15: Standartinis naštos ūkio subjektams kaštų modelis ................................. Error! Bookmark not defined. Paveikslas 16: Administracinių prievolių ir susijusių veiklų struktūrinė schema .............. Error! Bookmark not defined. Paveikslas 17: Konsolidacijos poveikio vertinimas .......................................................... Error! Bookmark not defined. Paveikslas 19: Mažiausi tikėtini projekto įgyvendinimo kaštai ........................................ Error! Bookmark not defined. Paveikslas 20: Didžiausi tikėtini projekto įgyvendinimo kaštai ........................................ Error! Bookmark not defined.

Lentelė 1: Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos priežiūros funkcijų atskyrimas ...................................................... 7 Lentelė 2: Žuvininkystės tarnybos funkcijų atskyrimas ............................................................................................... 8 Lentelė 3: Kultūros paveldo departamento funkcijų atskyrimas ............................................................................... 11 Lentelė 4: Nacionalinės žemės tarnybos priežiūros funkcijų atskyrimas ................................................................... 12 Lentelė 5: Statybos produkcijos ir sertifikavimo centro priežiūros funkcijų atskyrimas ............................................. 12 Lentelė 6: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento priežiūros funkcijų atskyrimas ................................. 13 Lentelė 7: Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos funkcijų atskyrimas ...................................................... 13 Lentelė 8: Valstybinio turizmo departamento funkcijų atskyrimas ........................................................................... 18 Lentelė 9: Valstybinės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos priežiūros funkcijų atskyrimas ....................... 19 Lentelė 10: Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos priežiūros funkcijų atskyrimas ................................................. 20 Lentelė 11: Valstybinės augalininkystės tarnybos funkcijų atskyrimas ...................................................................... 24 Lentelė 12: Žuvininkystės tarnybos funkcijų atskyrimas ........................................................................................... 24 Lentelė 13: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento funkcijų atskyrimas ......................................... 25 Lentelė 14: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento funkcijų atskyrimas ......................................... 29 Lentelė 15: Ekstremalių sveikatai situacijų centro priežiūros funkcijų atskyrimas ..................................................... 30 Lentelė 16: Nacionalinio transplantacijos biuro priežiūros funkcijų atskyrimas ........................................................ 31 Lentelė 17: Lietuvos darbo biržos priežiūros funkcijų atskyrimas .............................................................................. 35 Lentelė 18: LR ginklų fondo priežiūros funkcijų atskyrimas ....................................................................................... 36 Lentelė 19: Kultūros paveldo departamento funkcijų atskyrimas ............................................................................. 38 Lentelė 20: Lietuvos radijo ir televizijos komisijos priežiūros funkcijų atskyrimas ..................................................... 39 Lentelė 21: Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos priežiūros funkcijų atskyrimas .................................... 42

4

1. Įvadas

Šiame priede yra pateiktos rekomendacijos, kaip ilgalaikėje perspektyvoje galėtų atrodyti Lietuvos ūkio subjektų priežiūros institucijų žemėlapis ir jų funkcijų pasiskirstymas. Tai tėra preliminarus siūlymas, kurį galima naudoti kaip papildomą medžiagą rengiant detalius institucijų konsolidavimo planus. Šiame etape politikos formavimo klausimai nesprendžiami, siūlytina politikos formavimo ir reglamentavimo klausimus spręsti po antrojo projekto etapo, kuomet Darbo grupės: i. išanalizuos priežiūros srities konsolidavimo galimybes, siekiant detaliai apibrėžti optimalų priežiūros institucijų funkcijų paskirstymą priežiūros srityje bei identifikuos į kitas institucijas perkeltinas, perteklines ar trūkstamas funkcijas; ii. parengs galutinius siūlymus dėl priežiūros srities institucijų veiklos pertvarkymo ir tobulinimo su konkrečiais veiksmų įgyvendinimo planų terminais.

Taip pat priedo trečiojoje dalyje pristatomas preliminarus poveikio, susijusio su konsolidavimo rekomendacijų įgyvendinimu įvertinimas bei galimų reorganizacijos įgyvendinimo kaštų detalizavimas.

2. Rekomendacijos dėl konsolidavimo modelio

Rekomendacijos yra suskirstytos pagal 12 specializuotų pagrindiniame konsolidavimo plano dokumente pristatytų priežiūros veiklos sričių. Pagal rekomenduojamą modelį yra siūloma judėti iš dabar esančių 68-ių ūkio subjektų priežiūrą vykdančių institucijų link 25-ių priežiūrą vykdančių institucijų sistemos.

Naujoje sistemoje rekomenduojama palikti 25 priežiūros institucijas, kiekvienoje srityje išlaikant 1 - 5 ūkio subjektų priežiūros funkcijas atliekančias institucijas. Taip pat rekomenduojama atlikti priežiūros funkcijų koncentraciją – kai kurias institucijas išlaikyti, tačiau iš jų perimti ir į kitas institucijas perkelti ūkio subjektų priežiūros funkcijas. Žemiau esantis paveikslas rodo rekomenduojamą institucijų pasiskirstymą pagal veiklos sritį.

Paveikslas 1: Konsoliduotas priežiūros institucijų pasiskirstymas pagal sritį

Iš dabartinių 68 institucijų 14 institucijų rekomenduojama palikti be ūkio subjektų priežiūros funkcijų. Šių institucijų sąrašas pateikiamas žemiau.

5

� Valstybinė hidrometeorologijos tarnyba � Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

departamentas � Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba � Valstybinis turizmo departamentas � Valstybės dokumentų technologinės

apsaugos tarnyba � Statybos produkcijos sertifikavimo centras � Nacionalinė žemės tarnyba

� Valstybinė augalininkystės tarnyba � Lietuvos darbo birža � Socialinio draudimo fondo valdyba � LR Ginklų fondas � Lietuvos radijo ir televizijos komisija � Nacionalinis organų transplantacijos biuras � Ekstremalių sveikatai situacijų centras

Įgyvendinant šias ūkio subjektų priežiūrą vykdančių institucijų konsolidavimo rekomendacijas būtų siekiama dviejų tipų naudų – tiesioginių ir netiesioginių:

1. Tiesioginės konsolidavimo naudos būtų pasiekiamos dėl efektyvesnio finansinių išteklių naudojimo, kuris yra įmanomas įvykdžius institucijų apjungimą.

Finansinės naudos:

� Veiklos sąnaudų taupymas (administracijos darbuotojų skaičiaus mažinimas, efektyvesnis infrastruktūros naudojimas, centralizuotas pirkimų organizavimas);

� Galimybė vykdyti didesnės apimties bei geresnės kokybės ilgalaikius investicinius projektus.

2. Netiesioginės konsolidavimo naudos būtų pasiekiamos dėl reorganizacijos proceso – vadovų kaitos, organizacinių struktūrų jungimo ar funkcijų perkėlimo iš vienos institucijos į kitą. Tai dažnai sudaro palankias sąlygos iš naujo peržiūrėti ir įvertinti ūkio subjektų priežiūros poreikį bei taikomas praktikas, reorganizuoti priežiūrą vykdančių specialistų darbą sustiprinant jų kompetencijas. Sėkmingai įgyvendinus konsolidavimo procesą galima pasiekti šias netiesiogines konsolidavimo naudas:

Mažesnė našta ūkio subjektams:

� Netikslingų ar perteklinių priežiūros funkcijų atsisakymas; � Priežiūros reglamentavimo, licencijavimo bei informacijos rinkimo procesų suvienodinimas; � Bendrų patikrinimų vykdymas; � Konsultavimo proceso gerinimas.

Efektyvesnė priežiūra:

� Atsakomybės už priežiūros sritį išgryninimas bei didesnių poveikio galių sutelkimas vienoje institucijoje;

� Geresnės galimybės didesnėje institucijoje stiprinti kompetencijas, dalintis gerosiomis priežiūros praktikomis.

Kiekvienos srities rekomendacijos detalizuojamos ir išaiškinamos žemiau esančiose dalyse, kartu pateikiant konsolidavimo ar funkcijų perskirstymo argumentus bei siektinas reorganizacijos naudas.

Šiame dokumente Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri yra vienintelė institucija, priskirta kitai veiklos sričiai, nėra analizuojama ir nėra pateiktos rekomendacijos dėl šios institucijos konsolidacijos. Ši institucija paliekama atskira su visomis sau šiuo metu priklausančiomis funkcijomis. Viešųjų pirkimų tarnyba savo funkcijomis atlieka valstybinių subjektų priežiūrą ir jos konsolidavimas galėtų būti svarstomas kartu su Valstybės kontrole.

6

2.1. Aplinkos apsauga

Aplinkos apsaugos srityje ūkio subjektų priežiūros veiklą vykdo:

� Aplinkos apsaugos agentūra rūpinasi valstybės politikos vykdymu aplinkosaugos srityje bei metodiškai vadovauja regioniniams aplinkos apsaugos departamentams.

� Regioniniai aplinkos apsaugos departamentai užtikrina aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymą regionuose, vykdo ūkio subjektų inspektavimus, užsiima licencijavimu.

� Valstybinė miškų tarnyba organizuoja valstybinę miškų kontrolę. � Lietuvos geologijos tarnyba rūpinasi valstybės požeminių gelmių išteklių nacionaline priežiūra. � Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba vykdo hidroelektrinių tvenkinių naudojimo priežiūrą. � Žuvininkystės tarnyba prižiūri žuvų bei vėžių išteklius, rūpinasi tvariu šių išteklių naudojimu ir

vykdo šiose srityse veikiančių ūkio subjektų priežiūrą.

Žemiau yra pateikiamas siūlomas sektoriaus pertvarkymo modelis.

Paveikslas 2: Rekomendacijos dėl Aplinkos apsaugos srities pertvarkymo

Srities pertvarkymo tikslas(-i)

Institucijų konsolidavimu Aplinkos apsaugos srityje siekiama sukoncentruoti visas aplinkosaugines kompetencijas vienoje vietoje ir tokiu būdu užtikrinti kompleksinę visos Aplinkos apsaugos srities priežiūrą.

Srities pertvarkymo rekomendacijos

Rekomenduojama Aplinkos apsaugos srityje sukurti jungtinę Aplinkos apsaugos agentūros bei Regioninių aplinkos apsaugos departamentų instituciją, kuri į savo sudėtį įtrauktų Valstybinės miškų tarnybos, Lietuvos geologijos tarnybos bei Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ūkio subjektų priežiūros funkcijas. Naujoji institucija sistemiškai visame sektoriuje užtikrintų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą, vykdytų licencijavimą, inspektavimą, konsultavimą bei efektyviai įgyvendintų valstybės politiką aplinkos apsaugos srityje. Šios institucijos nepilna dalimi būtų įtrauktos į šią naujai formuojamą instituciją:

� Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba išliktų - būtų iškeliamos tik ūkio subjektų priežiūros funkcijos (hidroelektrinių tvenkinių valdytojų priežiūra). Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje būtų paliekamos visos kitos nepriežiūros funkcijos, į kurių apimtį patenka patikimos hidrometeorologinės informacijos rinkimas ir teikimas, informacijos apie paviršinio vandens objektų hidrologinį režimą, orus, klimato kaitą bei jo įtaką aplinkai ir valstybės ūkio veiklai, teikimas

7

ir kitos nepriežiūros veiklos. Žemiau pateikiamas institucijos funkcijų atskyrimas į priežiūros ir ne priežiūros funkcijas.

Lentelė 1: Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos priežiūros funkcijų atskyrimas

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

Priežiūros funkcijos Nepriežiūros funkcijos

� Vykdo hidroelektrinių tvenkinių naudotojų priežiūrą;

� Atlieka kitas priežiūros funkcijas.

� Formuoja ir įgyvendina valstybės politiką hidrometeorologijos srityje;

� Vykdo hidrometeorologinius stebėjimus, dalyvauja vykdant valstybinio aplinkos monitoringo programą;

� Rengia meteorologines, hidrologines, jūrines hidrometeorologines, ultravioletinės saulės spinduliuotės indekso, karščio indekso bei vėjo žvarbumo prognozes, taip pat įspėja apie gaivalines nelaimes, stichinius, katastrofinius reiškinius ir staigius orų pokyčius, bendrojo ozono sluoksnio nykimą;

� Teikia informaciją apie paviršinio vandens objektų hidrologinį režimą, orus, klimato kaitą bei jo įtaką aplinkai ir valstybės ūkio veiklai;

� Kaupia duomenų bazes, teikia duomenis Pasaulio duomenų bankams, Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastrui;

� Leidžia informacinius leidinius, sudarinėja metraščius;

� Atlieka hidrometeorologinės paskirties matavimo priemonių patikrą ir išduoda liudijimus;

� Dalyvauja ir atstovauja Lietuvos Respubliką Pasaulinės meteorologijos organizacijos prie Jungtinių Tautų darbe;

� Atlieka kitas nepriežiūros funkcijas.

� Iš Žuvininkystės tarnybos į naująją aplinkosaugos instituciją būtų iškeliamos tik tos priežiūros

funkcijos, kurios yra susijusios su žuvų bei vėžių išteklių išsaugojimu, taip pat funkcijos susijusios su žvejybos infrastruktūros plėtojimu. Visos kitos funkcijos, kurios yra susijusios su maisto grandine (institucija prižiūri subjektų veiklos atitikimą reikalavimams žuvininkystės produktų prekybos (pardavimo ir supirkimo), sandėliavimo, vežimo ir perdirbimo srityse), būtų iškeliamos į Maisto saugos ir veterinarijos priežiūros instituciją. Žemiau pateikiamas institucijos funkcijų atskyrimas į aplinkosaugines ir funkcijas, susijusias su maisto sauga.

8

Lentelė 2: Žuvininkystės tarnybos funkcijų atskyrimas

Žuvininkystės tarnyba

Su aplinkos apsauga susijusios funkcijos Su maisto sauga ir veterinarija susijusios funkcijos

Priežiūros funkcijos:

� Vykdo paskirtų žvejybos kvotų ir leistinų sugavimų k̨ontrolę;

� Vykdo sužvejotų žuvų apskaitos tvarkymo priežiūrą;

� Atlieka ūkio subjektų duomenų ̨ teikimo apie žvejybą jūrų vandenyse priežiūrą;

� Vykdo žvejybos įrankių naudojimo kontrolę;

� Nustato žvejybos vietos ir laiko reguliavimus;

� Vykdo mėgėjų žvejybos jūrų vandenyse priežiūrą;

� Vykdo Lietuvos Respublikos žvejybos laivų variklio galios priežiūrą.

Kitos funkcijos:

� Vykdo žuvivaisos darbus natūralių vandens telkinių žuvų ištekliams atkurti;

� Skatina gerosios užsienio šalių praktikos įsisavinimą Lietuvoje žuvivaisos srityje;

� Atlieka kitas su aplinkos apsauga susijusias funkcijas.


� Vykdo jūrų vandenų žvejybos produktų pirminio pardavimo ir supirkimo reikalavimų laikymosi priežiūrą;

� Vykdo ne mažesnių negu nustatyto minimalaus dydžio žuvų sandėliavimo, vežimo, perdirbimo arba supirkimo priežiūrą;

� Reguliuoja ne žvejybos draudimo metu sužvejotų šviežių žuvų sandėliavimo, vežimo, perdirbimo, pardavimo arba supirkimo tvarką;

� Nustato produktų, draudžiamų sandėliuoti, vežti, perdirbti ar parduoti, naudojimo reikalavimus;

� Vykdo pirminio jūrų vandenų žvejybos produktų pardavimo aukciono būdu priežiūrą.

Kitos funkcijos:

� Plėtoja žvejybos infrastruktūrą bei skatina žvejybos laivyno ir žuvų perdirbimo pramonės modernizavimą siekiant didinti jų konkurencingumą tarptautinėse rinkose;

� Plėtoja akvakultūrą ir didina jos konkurencingumą;

� Atlieka kitas su maisto sauga susijusias funkcijas.

Rekomenduojama ne tik perskirstyti šiuo metu atliekamas funkcijas, bet ir įvertinti jų reikalingumą, ieškoti optimalesnių tikslų pasiekimo būdų ir skatinti tolimesnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą siekiant išvengti galimų funkcijų besidubliavimų ateityje (pavyzdžiui, vykdant žuvų sugavimų kontrolę lyginant pagautų žuvų kiekį ir rinkoje parduotų žuvų kiekį).

Naujai kuriama Aplinkos apsaugos priežiūros institucija vykdytų visas priežiūros ir nepriežiūros funkcijas, šiuo metu vykdomas Aplinkos apsaugos agentūros, Regioninių aplinkos apsaugos departamentų, Valstybinės miškų tarnybos ir Lietuvos geologijos tarnybos. Taip pat Aplinkos apsaugos priežiūros institucija vykdytų Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vykdomas priežiūros funkcijas ir visas priežiūros ir nepriežiūros Žuvininkystės tarnybos funkcijas, susijusias su aplinkos apsauga. Institucijų funkcijos detaliau pristatomos 1-ajame priede „Priežiūros institucijų analizė”.

Rekomendacijos dėl naujų institucijų pavaldumo. Aplinkos apsaugos priežiūros instituciją siūloma paskirti tiesiogiai pavaldžia Aplinkos ministerijai.

9

Siekiamos srities pertvarkymo naudos

Šiuo metu Aplinkos apsaugos srityje priežiūrą vykdančių institucijų veikla nėra vykdoma efektyviai. Pastebima pavaldumo problema tarp Aplinkos ministerijos, AAA ir RAAD. AAA neužtikrina pakankamo ir efektyvaus metodinio vadovavimo RAAD. Dėl šios priežasties pastebima atvejų, kai skirtingi RAAD skirtingai įgyvendina ir traktuoja jų veiklą reguliuojančius teisės aktus bei metodinius nurodymus. Atsiranda sąlygos susidaryti dirbtiniams regionų konkurencijos skirtumams. Taip pat Aplinkos apsaugos srityje pastebimas didelis ūkio subjektus prižiūrinčių institucijų skaičius. Konsolidavus institucijas būtų pasiekta:

� Funkcijų bei pavaldumo išgryninimas. Visos šioje dalyje veikiančios institucijos vienokia ar kitokia forma rūpinasi aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių sauga. Be to, AAA bei RAAD turi smarkiai persidengiančias kompetencijų sritis. Tiek AAA, tiek RAAD veikia toje pačioje srityje, prižiūri itin panašius ūkio subjektus bei turi daug sutampančių kompetencijų aplinkos apsaugos srityje. Šiuo metu nėra iki galo išgrynintas RAAD tiesioginis pavaldumas, nes RAAD yra tiesiogiai pavaldūs ministerijai, tačiau tuo pačiu metu AAA metodiškai vadovauja Regioniniams aplinkos apsaugos departamentams.

� Priežiūros naštos mažinimas ūkio subjektams. Vertinant iš ūkio subjekto pusės, institucijų konsolidavimas sumažintų patiriamą administracinę naštą: atsirastų galimybė koordinuoti inspektavimus. Taip pat tiek AAA, tiek RAAD užsiima veiklos licencijavimu tiems patiems ūkio subjektams, pavyzdžiui, AAA išduoda taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, o RAAD vertina bei išduoda taršos leidimus. Sutelkus licencijavimą vienose rankose būtų įgyvendinamas vieno langelio principas bei mažėtų patiriama našta ūkio subjektams. Suvienodinta ir efektyvi konsultavimo sistema sumažintų neatitikimo riziką ūkio subjektų veiklą reglamentuojantiems reguliavimams.

� Vienodos priežiūros politikos vykdymas skirtinguose regionuose. Įvykdžius konsolidavimo pertvarką, visi RAAD būtų po viena skėtine institucija, kuri visuotinai užtikrintų tokią pačią priežiūros politiką procesiniame lygmenyje, suvienodėtų atskirų regionų konkurencingumas bei veiklos skaidrumas. Be to, naujoji aplinkos apsaugos priežiūros institucija įtraukusi tiek geologijos, tiek miškų tarnybos funkcijas būtų pajėgi įgyvendinti kompleksinę aplinkos priežiūrą visos šalies teritorijoje.

Ūkio subjektų priežiūrą vykdančių institucijų Aplinkos apsaugos srityje konsolidavimas turėtų atnešti realios naudos ūkio subjektams. Taip pat būtų pasiektas vienodesnis, kompleksinis valstybės politikos vykdymas šioje srityje.

Pagrindinė srities konsolidavimo nauda

� Vienodos aplinkos apsaugos priežiūros politikos vykdymas skirtinguose Lietuvos regionuose bei prižiūrinčių institucijų funkcijų ir pavaldumo išgryninimas.

� Administracinių ir IT kaštų sutaupymai preliminariai šioje srityje galėtų siekti iki 4.4 mln. litų1 kasmet.

2.2. Infrastruktūros ir statybų sauga

Infrastruktūros ir statybų saugos srityje ūkio subjektų priežiūrą vykdo:

� Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija yra viena pagrindinių šioje srityje priežiūrą vykdančių institucijų. Ji rūpinasi, kad teritorijų planavimas bei pačios statybos būtų vykdomos teisėtai, vadovaujantis visais šią veiklą reguliuojančiais teisės aktais. Taip pat institucija dalyvauja valstybės politikos formavime bei vykdyme infrastruktūros ir statybų saugos srityje.

1 Kaštų apskaičiavimo metodika aprašoma 52 psl., 3.1.4. skirsnyje "Konsolidavimo poveikis priežiūros sistemai”

10

� Valstybinė energetikos inspekcija šioje srityje vykdo valstybinę energetikos kontrolę, taip pat vykdo energetikos objektų priežiūrą.

� Nacionalinė žemės tarnyba rūpinasi valstybės politikos vykdymu žemėtvarkos, kadastrinių bylų ir geodezinių matavimų srityje, vykdo žemės reformas bei žemės panaudojimo kontrolę, taip pat vykdo žemėtvarkos planavimo darbus.

� Statybos produktų sertifikavimo centras yra atsakingas už statybos srities objektų bei ten dirbančių specialistų atestavimą, sertifikavimą.

� Kultūros paveldo departamentas, kuris yra atsakingas už saugomo kultūros paveldo tvarų naudojimą nesukeliant rizikos galimam žalos sukėlimui.

� Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas iš ūkio subjektų priežiūros funkcijų vykdo objektų atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams kontrolę bei didelių pramoninių avarijų prevenciją.

� Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba šioje srityje vykdo ryšių rinkos infrastruktūros valstybinę priežiūrą.

� Valstybinė atominės energetikos inspekcija vykdo branduolinės saugos valstybinę priežiūrą. Taip pat rūpinasi radiacine sauga, verčiantis branduolinės energetikos srities veikla su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais.

Žemiau yra pateikiamas siūlomas srities konsolidavimo modelis.

Paveikslas 3: Rekomendacijos dėl Infrastruktūros ir statybų saugos srities pertvarkymo


Konsolidacija Infrastruktūros ir statybų saugos srityje yra siekiama koncentruoti srities priežiūros kompetencijas vienoje vietoje. Tokiu būdu yra siekiama supaprastinti šios srities priežiūrą ir naštą ūkio subjektams. Tikimasi, jog, konsolidavus bei pertvarkius šį sektorių, statybų bei infrastruktūros sritys galės laisviau vystytis Lietuvoje.

11


Rekomenduojama sukonsoliduoti daugumą visos statybų grandinės bei infrastruktūros priežiūros funkcijų į naują Infrastruktūros ir statybos priežiūros instituciją. Naujoji institucija vykdytų valstybės politiką bei kontrolę žemės planavimo, statybų planavimo, statybų bei infrastruktūros priežiūros srityse.

� Statybų bei infrastruktūros saugos srityje yra rekomenduojama kurti konsoliduotą priežiūros instituciją, kuri apjungtų Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, Valstybinę energetikos inspekciją, Nacionalinę žemės tarnybą, Statybos produkcijos sertifikavimo centro priežiūros funkcijas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento priežiūros funkcijas bei Kultūros paveldo departamento funkcijas statybų ir infrastruktūros saugos srityje.

� Kultūros paveldo funkcijos, susijusios su Infrastruktūros ir statybų sritimi priskiriamos Infrastruktūros ir statybos priežiūros institucijai. Kitos departamento funkcijos paliekamos vykdyti Kultūros paveldo departamentui. Žemiau pateikiamas institucijos funkcijų atskyrimas į funkcijas, susijusias su Infrastruktūros ir statybų sauga bei kitas funkcijas.

Lentelė 3: Kultūros paveldo departamento funkcijų atskyrimas

Kultūros paveldo departamentas

Funkcijos susijusios su Infrastruktūros ir statybų saugos sritimi

Funkcijos susijusios su Kultūros apsaugos sritimi


� Išduoda pritarimą statybos leidimui ir rašytinį pritarimą kitam statybą leidžiančiam dokumentui, jei statinys yra kultūros paveldo objektas arba yra kultūros paveldo objekto teritorijoje/vietovės teritorijoje ar jo apsaugos zonoje (įskaitant pritarimą kapitalinio remonto projektui, paprastojo remonto projektui, supaprastintos statybos projektui, supaprastintam rekonstravimo projektui, kapitalinio remonto aprašui, paprastojo remonto aprašui, griovimo projektui, griovimo aprašui, supaprastinto griovimo aprašui, pastato paskirties keitimo projektui);

� Kontroliuoja veiklą valstybiniuose draustiniuose, susijusią su draustinių nuostatuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytais paveldosaugos reikalavimais.

� Atlieka kitas susijusias funkcijas.


� Vykdo prekybos antikvariniais daiktais priežiūrą;

� Vykdo kultūros apsaugos specialistų veiklos atitikimo reikalavimams priežiūrą;

Kitos funkcijos:

� Vykdo kultūros paveldo objektų pripažinimo saugojamais inicijavimo, organizavimo ir finansavimo veiklą;

� Vykdo kultūros paveldo vertybių registro tvarkymo darbus;

� Organizuoja kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų įkainojimą;

� Atlieka kitas funkcijas.

� Nacionalinės žemės tarnybos nepriežiūros funkcijos, susijusios su žemės fondo administravimu,

būtų paliekamos Nacionalinėje žemės tarnyboje. Ši institucija nebevykdytų ūkio subjektų priežiūros. Žemiau pateikiamas institucijos funkcijų atskyrimas į priežiūros ir ne priežiūros funkcijas.

12

Lentelė 4: Nacionalinės žemės tarnybos priežiūros funkcijų atskyrimas

Nacionalinė žemės tarnyba


� Vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę;

� Vykdo asmenų, rengiančių žemėtvarkos planavimo dokumentus, atliekančių geodezijos ir kartografijos darbus (geodezininkų) ir nekilnojamų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus (matininkų), priežiūrą;

� Tikrina nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylas;

� Žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra;


� Prižiūri nuolat veikiančių GPS stočių tinklą;

� Užsiima žemėtvarkos projektų rengimu;

� Vykdo piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinius atkūrimą

� Vykdo asmeninių ūkių žemės įteisinimo darbus;

� Apima ir valstybinės žemės nuomos ir laikino panaudojimo suteikimą ūkio subjektams;

� Vykdo žemės paėmimą visuomenės poreikiams, žemės atidavimo ir pardavimo funkcijas;

� Atlieka kitas nepriežiūros funkcijas.

� Statybos produkcijos sertifikavimo centro funkcijos būtų išgrynintos iškeliant priežiūrą (pastatų

energinio naudingumo sertifikavimas) į naują jungtinę Statybos ir infrastruktūros saugos instituciją. Statybos produkcijos sertifikavimo centras liktų be ūkio subjektų priežiūros funkcijų (institucijoje liktų specialistų, įmonių, kitos statybos produkcijos ir vadybos sistemų sertifikavimas). Žemiau pateikiamas institucijos funkcijų atskyrimas į priežiūros ir ne priežiūros funkcijas.

Lentelė 5: Statybos produkcijos ir sertifikavimo centro priežiūros funkcijų atskyrimas

Statybos produkcijos ir sertifikavimo centras


� Vykdo pastatų energinio naudingumo sertifikavimą;

� Pastatų energinio naudingumo ekspertų atestavimas;

� Statybos specialistų atestavimas;

� Statybos srityje dirbančių įmonių atestavimas;

� Statybos produktų ir jų gamybos kontrolės sistemų sertifikavimas;


� Vertina statybos produktus; � Vykdo specialistų atestavimą; � Vykdo įmonių atestavimą; � Vykdo vadybos sistemų sertifikavimą; � Atlieka kitas nepriežiūros funkcijas.

� Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento2 priežiūros funkcijas rekomenduojama ilgainiui

iškelti į naują jungtinę Statybos ir infrastruktūros saugos instituciją. Būtų paliekamos ekstremaliųjų įvykių likvidavimo ir padarinių šalinimo, gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų bei specialiųjų objektų priešgaisrinės apsaugos funkcijos. Rekomenduojama perkelti funkcijas etapiškai, pirmiausia prie Statybos ir infrastruktūros saugos institucijos prijungiant su statybų projektais susijusią priežiūrą, o kitu etapu perkeliant nuolatinę pastatų, statinių ir kitų objektų priešgaisrinę priežiūrą. Žemiau pateikiamas institucijos funkcijų atskyrimas į priežiūros ir ne priežiūros funkcijas.

2 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas yra analizuojamas į apimtį kartu įtraukiant ir 10 apskričių

priešgaisrinių gelbėjimo valdybų.

13

Lentelė 6: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento priežiūros funkcijų atskyrimas

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas


� Vykdo valstybinę priešgaisrinę priežiūrą;

� Vykdo ekstremaliųjų situacijų ir gaisrų prevenciją Lietuvoje;

� Tikrina statinių projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir dalyvauja statybos užbaigimo procedūrose;


� Likviduoja ekstremaliuosius įvykius ir šalina padarinius;

� Organizuoja gyventojų evakuacijos darbus; � Vykdo gaisrų gesinimą ir gelbėjimo darbus; � Vykdo specialiųjų objektų priešgaisrinę

apsaugą; � Atlieka kitas nepriežiūros funkcijas.

Statybos ir infrastruktūros saugos institucija vykdytų visas priežiūros ir nepriežiūros funkcijas, šiuo metu vykdomas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos ir Valstybinės energetikos inspekcijos. Taip pat Statybos ir infrastruktūros saugos institucija vykdytų Nacionalinės žemės tarnybos, Statybos produktų sertifikavimo centro ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento šiuo metu atliekamas priežiūros funkcijas bei Kultūros paveldo departamento ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos priežiūros funkcijas, kurios yra susijusios su statybų ir infrastruktūros sauga. Institucijų funkcijos detaliau pristatomos 1-ajame priede „Priežiūros institucijų analizė”.

� Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos priežiūros funkcijos būtų skeliamos į dvi dalis. Funkcijos, susijusios su infrastruktūros priežiūra, būtų keliamos į naują jungtinę Statybos ir infrastruktūros saugos instituciją. Likusios priežiūros, ekonominės ir reguliacinės, funkcijos būtų perkeliamos į Vartotojų saugos srities Reguliuojamų rinkų priežiūros instituciją. Žemiau pateikiamas institucijos funkcijų atskyrimas į su Infrastruktūra ir statybų sauga bei su Vartotojų sauga susijusias funkcijas.

Lentelė 7: Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos funkcijų atskyrimas

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

Funkcijos susijusios su Infrastruktūros ir statybų sauga

Funkcijos susijusios su Vartotojų sauga

� Užtikrinti ryšių tinklų ir saugumo priežiūrą;

� Užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje naudojama aparatūra ir įrenginiai atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojančius privalomus reikalavimus;

� Užtikrinti aparatūros ir įrenginių elektromagnetinį suderinamumą;

� Atlieka kitas su Infrastruktūros ir statybų sauga susijusias priežiūros funkcijas.

� Pašto sektoriaus priežiūra kontroliuojant Pašto įstatymo laikymąsi;

� Elektroninių ryšių sektoriaus peržiūra kontroliuojant Elektroninių ryšių įstatymo laikymąsi;

� Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių rinkos priežiūra, siekiant užtikrinti, jog rinkoje būtų kokybiški, saugūs, ES reikalavimus atitinkantys radijo ryšio įrenginiai ir telekomunikacijų galiniai įrenginiai;

� Aparatų rinkos priežiūra elektromagnetinio suderinamumo srityje;

� Sertifikavimo paslaugų teikėjų veiklos priežiūra;

� Atlieka kitas su Vartotojų apsauga ir ne maisto sauga susijusias priežiūros funkcijas.

14

� Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija būtų palikta nekonsoliduojama dėl itin specializuotos ir didelės rizikos priežiūros veiklos.

Rekomendacijos dėl naujų institucijų pavaldumo. Infrastruktūros ir statybos priežiūros instituciją siūloma paskirti pavaldžia Aplinkos ministerijai. Alternatyviai, galima svarstyti šią instituciją palikti nepriklausomą (atskaitingą LR Vyriausybei) Aplinkos ministerijos kuravimo srityje, kadangi konsoliduojamos institucijos šiuo metu pavaldžios 5 skirtingoms ministerijoms.


Siūlomas konsolidavimo planas padidintų efektyvumą statybų ir infrastruktūros saugos valstybinės kontrolės ir ūkio subjektų reguliavimo srityse:

� Statybų ir infrastruktūros saugos srityje konsolidavimas leistų įgyvendinti konsoliduotą bei sistemišką valstybės politikos priežiūrą. Nauja Statybos ir infrastruktūros saugos institucija kompleksiškai vykdytų priežiūrą sektoriuje visose srityse.

� Būtų sudarytos sąlygos institucijos, kuri užsiimtų ne vienkartine statybų procesų metu vykdoma, bet nuolatine su statinių sauga susijusios priežiūros funkcija, formavimui.

� Statybų ir infrastruktūros sektoriaus konsolidavimas leistų sukurti visą sektorių kompleksiškai prižiūrinčią instituciją, kuri efektyviai galėtų vystyti teisinį reglamentavimą nustatant reguliavimą ir reikalavimus atitinkančius rinkos realijas bei poreikius. Taip pat atsirastų galimybė sistemiškai peržiūrėti bei įgyvendinti statybų bei infrastruktūros sektoriaus priežiūrą. Pavyzdžiui, atsirastų galimybė išgryninti atsakomybių pasiskirstymą už jau pastatytus ir eksploatuojamus gyvenamuosius ir negyvenamuosius objektus bei kitus pastatus.

� Ūkio subjektams būtų mažinama našta ir taupomi resursai sutelkiant priežiūrą vienoje vietoje. Pavyzdžiui, Kultūros paveldo departamento bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento priežiūra būtų įgyvendinama principu „20:80”, kai nauja jungtinė statybos ir infrastruktūros saugos tarnyba vykdydama priežiūrą savo klausimynuose tikrintų 20% aspektų, kurie turėtų potencialą atnešti 80% naudos. Kultūros paveldo departamentas ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įsijungtų tik tuo atveju, jeigu pirminių patikrų metu būtų pastebėti neatitikimai. Tokiu būdu būtų pasiektas mažesnis ūkio subjektų apkrovimas bei efektyviau būtų panaudojami valstybės resursai.

Pertvarkius ūkio subjektų priežiūrą statybų bei infrastruktūros saugos srityje, turėtų reikšmingai sumažėti patiriami sunkumai ūkio subjektams: būtų lengviau gaunami statybų leidimai ir greičiau rengiami dokumentai bei projektai, bendras konsultavimosi kanalas sutaupytų ūkio subjektų skiriamą laiką, taip pat tikėtinas administracinės naštos mažėjimas. Būtų skatinamas spartus sektoriaus vystymasis.


� Paprastesnė, sklandesnė, efektyvesnė ir operatyvesnė statybą vykdančių ūkio subjektų priežiūra: visų su statybomis susijusių leidimų išdavimas, patikrinimų atlikimas, derinimas ir konsultavimas būtų sutelktas vienoje priežiūros institucijoje.

� Bendras politikos formavimas sektoriuje įgalintų priežiūros sistemą vystytis tokiu tempu, kuriuo vystosi prižiūrima pramonė ir rinkos: būtų vieningai įgyvendinamas modernus sektoriaus reglamentavimas ir reguliavimo politika, nestabdanti naujovių ir plėtros pramonėje.

� Administracinių ir IT kaštų sutaupymai preliminariai šioje srityje galėtų siekti iki 2.7 mln. litų kasmet.

15

2.3. Transporto sauga

Transporto saugos srityje priežiūrą vykdo keturios institucijos:

� Civilinės aviacijos administracija yra atsakinga už priežiūrą aviacijos srityje. � Lietuvos saugios laivybos administracija yra atsakinga už priežiūrą jūrų navigacijos ir laivybos

srityje. � Valstybinė geležinkelio inspekcija yra atsakinga už priežiūrą geležinkelių transporto srityje. � Valstybinė kelių ir transporto inspekcija yra atsakinga už priežiūrą kelių transporto srityje.

Žemiau yra pateikiamas siūlomas sektoriaus konsolidavimo modelis.

Paveikslas 4: Rekomendacijos dėl Transporto saugos srities pertvarkymo


Transporto saugos srityje yra siekiama sutaupyti institucijų administravimui skiriamas lėšas apjungiant administracines funkcijas.


Rekomenduojama visų keturių pagrindinių transporto saugą prižiūrinčių institucijų vykdomas administracines funkcijas sutelkti vienoje institucijoje.

Šios srities institucijų analizė atskleidžia, jog tiek pagal prižiūrimus ūkio subjektus, tiek pagal priežiūros funkcijas (prižiūrimus objektus) šios institucijos viena su kita nesikerta ir nesukelia betikslės naštos ūkio subjektams. Dėl šių priežasčių visų institucijų vykdomų priežiūros funkcijų apjungimas nėra siūlomas.


Sujungiant Civilinės aviacijos administracijos, Lietuvos saugios laivybos administracijos, Valstybinės geležinkelio inspekcijos bei Valstybinės kelių transporto inspekcijos administracines funkcijas būtų pasiekti finansiniai sutaupymai efektyviau organizuojant apie trijų šimtų aštuoniasdešimties šiuo metu keturiose skirtingose institucijose dirbančių darbuotojų darbą administracijos darbuotojų lygyje.

Nemanome, jog įgyvendinus konsolidavimo planą transporto saugos priežiūros srityje būtų pasiektas priežiūros naštos sumažinimas ūkio subjektams. Visgi, toks žingsnis sumažintų administracinius ir IT kaštus.


� Šio sektoriaus konsolidavimas didžiausią efektą turės administracinių ir IT kaštų sutaupymo srityje, kurie preliminariai galėtų siekti iki 2.2 mln. litų kasmet.

16

2.4. Vartotojų sauga

Vartotojų saugos srityje ūkio subjektų priežiūrą vykdo:

� Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gina vartotojus nuo nesąžiningos komercinės ūkio subjektų veiklos.

� Valstybinė ne maisto produktų inspekcija vykdo atitinkamų rinkų priežiūrą, vartotojų apsaugą, licencijų išdavimą bei tabako ir alkoholio gaminių naikinimą.

� Valstybinis turizmo departamentas prižiūri šioje srityje veikiančius ūkio subjektus, vykdo licencijavimą bei konsultavimą.

� Lietuvos metrologijos inspekcija kontroliuoja kaip gamintojai, pardavėjai ir naudotojai, naudodami matavimo priemones tiesioginio pardavimo sandoriuose atsiskaitymams bei kitose teisinio metrologinio reglamentavimo srityse, atlikdami banko, mokesčių, pašto operacijas, matavimuose, kai nuo jų rezultatų priklauso baudos ar žalos atlyginimo dydis, laikosi Metrologijos įstatymo ir kitų teisinę metrologiją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

� Lošimų priežiūros tarnyba prižiūri azartinių lošimų bei didžiųjų loterijų organizavimą. � Lietuvos prabavimo rūmai vykdo tauriųjų metalų ir brangakmenių rinkos priežiūrą. � Lietuvos metrologijos tarnyba atlieka teisinį metrologinį reglamentavimą ir rūpinasi matavimų

vieningumu Lietuvoje. � Nacionalinis akreditacijos biuras akredituoja bandymų ir kalibravimo laboratorijas, kontrolės

įstaigas, darbuotojų, gaminių ir vadybos sistemų sertifikavimo įstaigas. � Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija vykdo asmens duomenų valdytojų, veikiančių viešajame

ir privačiajame sektoriuje ir tvarkančių asmens duomenis automatiniu būdu ir/arba neautomatiniu būdu susistemintose duomenų rinkmenose.

� Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba vykdo įmonių, turinčių saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos licencijas, priežiūrą.

� Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos pagrindinis tikslas yra padėti vyriausiajam Lietuvos archyvarui įgyvendinant bei formuojant archyvaro politiką ir įgyvendinant valstybinį archyvų bei dokumentų administravimą.

� Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba prižiūri ūkio subjektų konkurenciją ribojančius veiksmus ir vykdo koncentracijų priežiūrą.

� Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) vykdo energetikos bei transporto srityse veikiančių ūkio subjektų kainų bei tarifų priežiūrą.

� Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) šioje srityje siekia užtikrinti veiksmingos konkurencijos elektroninių ryšių rinkose sąlygas.

Papildomai produktų saugos srityje priežiūrą vykdo Muitinės departamentas. Rekomendacijos dėl Muitinės departamento priežiūros veiklos pateikiamos kartu su siūlymais Valstybės pajamų surinkimo priežiūros srityje. Atsižvelgiant į sinergiją su mokesčių ir įmokų surinkimu, produktų saugos priežiūros funkcijas siūloma išlaikyti Muitinės departamento kompetencijų apimtyje, todėl institucija šioje dalyje nenagrinėjama.

Žemiau yra pateikiamas siūlomas Vartotojų saugos sektoriaus konsolidavimo modelis.

17

Paveikslas 5: Rekomendacijos dėl Vartotojų saugos srities pertvarkymo


Konsolidacija Vartotojų saugos srityje yra siekiama mažinti naštą ūkio subjektams, mažinant priežiūros institucijų ir patikrinimų skaičių bei subalansuoti sektorių priežiūrą, sutelkiant resursus į tas priežiūros sritis, kuriose rizika yra didžiausia. Tuo pačiu siekiama išgryninti atsakomybę už priežiūrą, kadangi šiuo metu atsakomybė paskirstyta dideliam skaičiui atskirų institucijų. Papildomai, koncentruoti suderinamas priežiūros kompetencijas vienoje vietoje.


Visą vartotojų apsaugos, ne maisto produktų ir paslaugų saugos priežiūrą siūloma vykdyti penkiose atsakingose institucijose: Vartotojų saugos priežiūros institucijoje, Nacionaliniame akreditacijos biure, Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryboje, ir Reguliuojamų rinkų priežiūros institucijoje. Detalesnės rekomendacijos dėl šių institucijų formavimo pateikiamos žemiau.

� Vartotojų saugos priežiūros institucija yra kuriama Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos, Lietuvos metrologijos inspekcijos, Lošimų priežiūros tarnybos, Lietuvos prabavimo rūmų ir Lietuvos metrologijos tarnybos pagrindu.

� Lietuvos prabavimo rūmų prijungimui įvykdyti reikalingas institucijos juridinio statuso pakeitimas įvertinant institucijos finansavimą bei išsprendžiant uždirbamų pajamų atskaitos atskyrimo klausimą.

� Taip pat rekomenduojama perkelti ir Valstybinio turizmo departamento priežiūros funkcijas, paliekant ne priežiūros funkcijas toliau vykdyti Valstybės turizmo departamentui. Žemiau pateikiamas šios institucijos funkcijų atskyrimas į priežiūros ir ne priežiūros funkcijas.

18

Lentelė 8: Valstybinio turizmo departamento funkcijų atskyrimas

Valstybinis turizmo departamentas

Priežiūros funkcijos Ne priežiūros funkcijos

� Atlieka turizmo, kurortų ir kurortinių teritorijų rinkos stebėseną;

� Teikia konsultacijas ir metodinę pagalbą dėl tinkamo teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymosi;

� Taiko prevencines priemones ir atlieka tarptautinių politinių ir visuomeninių sankcijų įgyvendinimo turizmo srityje priežiūrą;

� Atstovauja turistų (vartotojų) teisėms; � Išduoda kelionių organizatoriaus, kelionių

agentūros ar kelionių agento pažymėjimus; � Atlieka kitas priežiūros funkcijas.

� Dalyvauja atliekant strateginį Lietuvos turizmo veiklos planavimą;

� Rengia turizmo ir poilsio infrastruktūros ir rinkodaros projektus;

� Priima turizmo paslaugas reguliuojančius teisės aktus;

� Atlieka turizmo rinkų ir Lietuvos turizmo paslaugų ir produktų tyrimus;

� Steigia ir valdo turizmo informacijos sistemą;

� Atlieka nacionalinio konferencijų biuro funkcijas;

� Nustato turizmo specialistų kvalifikacinius reikalavimus;

� Tiria ir prognozuoja turizmo specialistų rengimo poreikį ir organizuoja jų kvalifikacijos tobulinimą;

� Steigia ir koordinuoja turizmo informacijos centrus užsienyje;

� Skatina turizmo verslo asociacijų ir kitų asociacijų veiklą turizmo srityje;

� Atlieka kitas ne ūkio subjektų priežiūros funkcijas.

� Į Vartotojų saugos priežiūros instituciją rekomenduojama perkelti Valstybės dokumentų

technologinės apsaugos tarnybos priežiūros funkcijas. Kaip ne priežiūros institucija, liktų valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba, kurios veikla apima valstybinės politikos įgyvendinimą dokumentų technologinės apsaugos srityje, naujų technologijų pritaikymą ir kt. nepriežiūros veiklas. Žemiau pateikiamas institucijos funkcijų atskyrimas į priežiūros ir ne priežiūros funkcijas.

19

Lentelė 9: Valstybinės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos priežiūros funkcijų atskyrimas

Valstybinė dokumentų technologinės apsaugos tarnyba


� Išduoda, patikslina saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos licencijas, sustabdo licencijų galiojimą, panaikina licencijų galiojimo sustabdymą, panaikina licencijas;

� Tikrina, kaip įmonės, turinčios saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos licencijas, laikosi licencijuojamos veiklos sąlygų;

� Prižiūri, kaip gaminami saugieji dokumentai ir saugieji dokumentų blankai, technologinės apsaugos priemonės ir etalonai;

� Tikrina, ar pagaminti saugieji dokumentai ir saugieji dokumentų blankai atitinka etalonus;

� Surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus ir bylas perduoda nagrinėti teismui;


� Priskiria ir tvirtina konkrečias technologinės apsaugos priemones technologinės apsaugos priemonių lygiui. nurodo technologinės apsaugos priemonių techninius duomenis;

� Rengia saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų grafinius projektus;

� Rengia technologinės apsaugos priemonių aprašus;

� Organizuoja technologinės apsaugos priemonių vertinimą ir teikia išvadas;

� Kaupia, sistemina, analizuoja duomenis apie dokumentų blankų klastojimą, jų kiekius ir užregistruotas nusikalstamas veikas, nustatytus saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų klastojimo atvejus ir būdus;

� Ieško technologinės apsaugos priemonių ir organizuoja jų vertinimą;

� Valdo ir tvarko Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų registrą;

� Atlieka kitas ne priežiūros funkcijas.

� Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos vykdomas ūkio subjektų priežiūros funkcijas

rekomenduojama perkelti į Vartotojų saugos priežiūros instituciją. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba toliau vykdytų pagrindines savo funkcijas – įgyvendintų archyvų ir dokumentų srities valstybinį administravimą. Žemiau pateikiamas institucijos funkcijų atskyrimas į priežiūros ir ne priežiūros funkcijas.

20

Lentelė 10: Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos priežiūros funkcijų atskyrimas

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba


� Išduoda licencijas juridiniams ir fiziniams asmenims teikti dokumentų tvarkymo, saugojimo paslaugas;

� Prižiūri, kaip įmonės laikosi licencijuojamos veiklos sąlygų;


� Teikia derinimo išvadas dėl kitų valstybės institucijų ir įstaigų parengtų su archyvų ir dokumentų valdymo politika susijusių teisės aktų projektų, kitų dokumentų;

� Formuoja vienodą dokumentų valdymo praktiką valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose ir įmonėse;

� Sprendžia valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių veiklos dokumentų perdavimo valstybės archyvams klausimus;

� Organizuoja ir koordinuoja valstybės archyvuose saugomų dokumentų skaitmeninio turinio kūrimą, duomenų kaupimą ir tvarkymą, informacijos apie saugomus dokumentus sklaidą;

� Rengia Lietuvos Respublikos poziciją Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose nagrinėjamais klausimais, taip pat dalyvauja, kai pozicijas rengia kitos valstybės institucijos ir įstaigos;

� Pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos interesams Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose;

� Atlieka kitas ne priežiūros funkcijas.

Naujai sukurta Vartotojų saugos priežiūros institucija vykdytų visas priežiūros ir ne priežiūros funkcijas, šiuo metu atliekamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos, Lietuvos metrologijos inspekcijos, Lošimų priežiūros tarnybos, Lietuvos prabavimo rūmų ir Lietuvos metrologijos tarnybos. Taip pat Vartotojų saugos priežiūros institucija vykdytų Valstybinio turizmo departamento, Valstybinės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos šiuo metu vykdomas priežiūros funkcijas. Institucijų funkcijos detaliau pristatomos 1-ajame priede „Priežiūros institucijų analizė”.

� Politikos formavimo funkcijos, vykdomos Lietuvos metrologijos tarnybos, turėtų būti atskirtos nuo priežiūros funkcijų, potencialiai perkeliant į Ūkio ministeriją. Taip pat svarstytinas tabako ir tabako gaminių naikinimo funkcijos perkėlimas į kitas institucijas.

� Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pagal Europos Sąjungos galiojančius teisės aktus privalo veikti nepriklausomai, taigi liktų nepakitusi.

� Nacionaliniam akreditacijos biurui, kaip nacionalinei akreditavimo įstaigai, keliami reikalavimai yra nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. liepos 9 d. reglamentu (EB) Nr. 765/2008. Šio reglamento 4 str. 6 dalyje yra numatyta, jog nacionalinė s akreditacijos įstaigos pareigos ir funkcijos turi būti griežtai atskiriamos nuo kitų nacionalinių valdžios institucijų pareigų ir funkcijų. Taip pat yra reikalaujama, kad akreditacijos biuras savo veiklą vykdytų nepriklausomai nuo išorinių jėgų. Dėl minėtų priežasčių rekomenduotina palikti Nacionalinį akreditacijos biurą nekonsoliduotą.

� Reguliuojamų rinkų priežiūros institucija yra sukuriama apjungiant Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, dalį Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos funkcijų ir geležinkelių

21

įmonių priežiūros funkciją, šiuo metu vykdomą Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos. Institucijoje rekomenduojama sutelkti ekonomines, kainos nustatymo, analitinių ir rinkų tyrimo kompetencijas. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos priežiūros funkcijos, susijusios su infrastuktūros kontrole, rekomenduojama perduoti Infrastruktūros ir statybos saugos sričiai.

Reguliuojamų rinkų priežiūros institucija vykdytų visas priežiūros ir nepriežiūros Valstybinės kainų kontrolės ir energetikos komisijos funkcijas bei Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos priežiūros funkcijas, susijusias su Vartotojų sauga. Institucijų funkcijos detaliau pristatomos 1-ajame priede „Priežiūros institucijų analizė”.

� Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, kuri yra atsakinga už valstybinės konkurencijos politikos vykdymą ir priežiūrą, liktų nepakitusi, išskyrus geležinkelių kontrolės funkciją, patenkančią į reguliuojamų rinkų priežiūros instituciją. Kompetencijų sinergija gali būti pasiekta apjungus Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybą su reguliuojamų rinkų priežiūros institucijomis (RRT, VKEKK), tačiau EBPO rekomenduoja šias priežiūros institucijas išlaikyti atskiras3. Taip pat pagal ES rekomendaciją, konkurenciją užtikrinančios tarnybos taip pat turėtų veikti nepriklausomai.

Papildomai, tais atvejais, kai prekės ir paslaugos neįeina į Vartotojų saugos priežiūros institucijos veiklos apimtį (pavyzdžiui, Visuomenės sveikatos centrų priežiūros veikla sveikatos apsaugos srityje), siekiant sutrumpinti vartotojų skundų ar užklausimų nagrinėjimo terminą bei pagerinti kokybę, rekomenduojama atitinkamoms institucijoms suteikti poveikio priemonių taikymo teisę.

Rekomendacijos dėl naujų institucijų pavaldumo. Vartotojų saugos priežiūros instituciją siūloma palikti nepriklausoma Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitinga institucija Ūkio ministerijos kuravimo srityje. Reguliuojamų rinkų priežiūros instituciją siūloma palikti nepriklausoma Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga institucija Ūkio ministerijos kuravimo srityje.


Įgyvendinus visas rekomendacijas būtų galima pasiekti šias konsolidavimo naudas:

� Subalansuota sektorių priežiūra ir efektyvesnis rizikos valdymas. Suvienijus minėtų institucijų specialistų kompetencijas ir apie ūkio subjektus sukauptą informaciją, būtų sudarytos prielaidos efektyvesnei priežiūros veiklai. Koordinuota priežiūra leistų įsivertinti rizikingiausias sritis bei atitinkamai valdyti turimus priežiūros resursus.

� Koordinuota priežiūra ir tikslingesni tikrinimai leistų sumažinti skiriamą laiką inspektavimui. Taip būtų mažinama našta ūkio subjektams bei efektyviau panaudojami turimi žmogiškieji bei finansiniai resursai.

� Konsoliduota vartotojų, ne maisto produktų ir paslaugų priežiūra leistų užtikrinti kompleksinę vartotojų apsaugą.

� Administracinių kaštų optimizavimas. Jungiant didelį kiekį mažų institucijų – vietoje septynių institucijų rekomenduojama viena - sudaromos sąlygos reikšmingam kaštų optimizavimui.

Įgyvendinus siūlomas rekomendacijas bei apjungus turimas kompetencijas, tikimasi pagerinti vartotojų apsaugą ir užtikrinti aukštą kokybę ne maisto produktų ir paslaugų saugos priežiūros srityje.


� Būtų užtikrinta vieninga ne maisto produktų ir paslaugų priežiūra ir vykdomi tikslingesni tikrinimai;

� Itin ženkliai sumažintas priežiūros institucijų skaičius, sujungiant analogiškas ir/ar panašias funkcijas vykdančias institucijas;

� Administracinių ir IT kaštų sutaupymai šioje srityje preliminariai galėtų siekti iki 2.4 mln. litų kasmet.

3 „Ryšys tarp reguliuojamų rinkų priežiūros ir konkurencijos užtikrinimo institucijų“ (angl. Relationship between

regulators and competition authority), EBPO, 1998

22

2.5. Maisto sauga ir veterinarija

Analizės dalyje buvo išnagrinėtos 5 Maisto saugos ir veterinarijos sričiai priskiriamos institucijos, atliekančios priežiūros funkcijas, susijusias su maisto grandinės kontrole:

� Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri prižiūri visas įstaigas, įmones ir organizacijas, užsiimančias maisto gamyba ir tvarkymu, veterinarija, žemės ūkiu ar daro tiesioginę įtaką maisto kokybei: atlieka veterinarinių vaistų, pašarų, maisto produktų transportavimo, sandėliavimo, produktų kokybės atitikties reikalavimams priežiūrą.

� Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba, kuri prižiūri veislininkyste užsiimančius ūkio subjektus išduoda leidimus verstis veikla, konsultuoja metodiniais klausimais, tikrina, ar subjektai laikosi veiklos vykdymo reikalavimų ir vertina gyvulių veislių kokybę (siekdami pasiekti kuo aukštesnį veislių produktyvumą).

� Valstybinė augalininkystės tarnyba, Valstybinė augalininkystės tarnyba, kuri prižiūri žemės ūkiu bei mažmenine ir didmenine augalų, augalinių produktų ir kitų susijusių objektų prekyba užsiimančius ūkio subjektus: užsiima fitosanitarine augalų, augalinių produktų ir kitų susijusių objektų kontrole, vykdo augalų apsaugos produktų ir trąšų, tiekiamos rinkai augalų dauginamosios augalų medžiagos priežiūrą, sertifikuoja augalų dauginamąją medžiagą, atlieka grūdų supirkimo priežiūrą, valstybės nuosavybės teise priklausančių grūdų kontrolę, grūdų sandėlių licencijavimą ir jų veiklos priežiūrą ir kitas funkcijas.

� Žuvininkystės tarnyba, kuri prižiūri žuvininkyste besiverčiančius ūkio subjektus: atlieka tikrinimus bei konsultuoja siekiant užtikrinti subjektų veiklos atitikimą reikalavimams žuvininkystės produktų prekybos (pardavimo ir supirkimo), sandėliavimo, vežimo ir perdirbimo srityse.

� Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, kuris prižiūri narkotikų, alkoholio ir tabako gamintojus, prekiautojus, vežėjus bei prekursorius: atlieka veiklos licencijavimus, organizuoja prevencines priemones, vykdo rinkos kontrolę bei kitas funkcijas.

Atlikta priežiūros institucijų, veikiančių Maisto saugos ir veterinarijos srityje, analizė atskleidė realias galimybes racionaliau organizuoti šiuo metu vykdomas priežiūros funkcijas pasitelkiant institucijų konsolidavimo metodiką. Žemiau pateiktas Maisto saugos ir veterinarijos srities konsolidavimo planas, susidedantis iš rekomendacijų, konsolidavimo tikslo, pagrindimo bei laukiamų konsolidavimo naudų.

23

Paveikslas 6: Rekomendacijos dėl Maisto saugos ir veterinarijos srities pertvarkymo


Konsolidavimas Maisto saugos ir veterinarijos srityje vykdomas siekiant sumažinti naštą ūkio subjektams bei pagerinti rizikos valdymą sutelkiant visos maisto grandinės priežiūrą vienoje institucijoje. Našta ūkio subjektams tikėtinai sumažės dėl retesnių patikrinimų, tuo tarpu rizikos valdymas galimai pagerės dėl platesnio ir intensyvesnio informacijos dalinimosi ir sutelktų kompetencijų.


Rekomenduojama sukurti naują Maisto saugos ir veterinarijos instituciją, kuri atliktų visas priežiūros funkcijas, susijusias su maisto grandinės sauga:

� Gyvulių ir žuvų pašarų, auginimo preparatų, augalų apsaugos priemonių ir trąšų taikymo ir rinkos kontrolę;

� Gyvulių veislių produktyvumo ir genofondo priežiūrą; � Maisto produktų transportavimo, sandėliavimo ir tranzito kontrolę; � Maisto tvarkymo subjektų priežiūrą; � Maisto, alkoholio ir tabako mažmeninės ir didmeninės prekybos subjektų kontrolę.

Siekiant sutelkti visos maisto grandinės priežiūrą vienoje institucijoje, siūloma sujungti šias institucijas:

� Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (visa institucija). Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dėl savo paskirties, dydžio bei regioninės struktūros gali būti naudojama kaip pagrindinė struktūra, pagal kurią bus formuojama nauja Maisto saugos ir veterinarijos priežiūros institucija.

� Valstybinė augalininkystės tarnyba (dalis institucijos). Siūloma atskirti ir prie Maisto saugos ir veterinarijos priežiūros institucijos prijungti tik priežiūros funkcijas atliekančius specialistus, dėl mažų sinergijų paliekant su augalų veislių registravimu ir apsauga susijusias funkcijas ir kitas ne su ūkio subjektų priežiūra susijusias dalis atskiroje institucijoje. Alternatyviai, siekiant neišskaidyti susijusių kompetencijų gali būti svarstomas visos institucijos prijungimas prie Maisto saugos ir veterinarijos institucijos arba ieškomas optimalesnis institucijos skaidymo variantas.

24

Lentelė 11: Valstybinės augalininkystės tarnybos funkcijų atskyrimas

Valstybinė augalininkystės tarnyba

Priežiūros funkcijos Kitos funkcijos

� Vykdo trąšų ir tręšiamųjų produktų kontrolę;

� Vykdo įvežamų, išvežamų ir tiekiamų rinkai vaisių ir daržovių rūšiavimo, pakavimo vietose ir didmeninėje prekyboje atitikties prekybos standartams kontrolę;

� Vykdo fitosanitariją;

� Vykdo augalų apsaugos produktų rinkos kontrolę;

� Vykdo grūdų, dauginamosios medžiagos kokybės ir trąšų naudojimo kontrolę;

� Vykdo valstybės rezervo maistinių grūdų atsargų kiekio ir kokybės kontrolę;

� Vykdo genetiškai modifikuotų organizmų kontrolę.

� Suteikia augalų veislių teisinę apsaugą;

� Organizuoja kontrolinių augalų veislių pavyzdžių surinkimą, saugojimą ir augalų veislių atpažinimą;

� Organizuoja ir kontroliuoja augalų veislių ūkinio vertingumo tyrimų metodiškai joms vadovauja;

� Tvarko ir rengia Lietuvos Respublikoje saugomų augalų veislių ir Nacionalinį augalų veislių sąrašus, augalų veislių ūkinio vertingumo tyrimo duomenis ir informaciją apie augalų veisles;

� Atlieka kitas funkcijas.

� Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba (visa institucija). Institucija jungiama dėl

didelių sinergijų su Valstybine maisto ir veterinarijos inspekcija dalyje atliekamų funkcijų – vykdomų veterinarinių tikrinimų veislynuose ir sėklintojų veiklos priežiūros. Nors dalis Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos funkcijų nėra susijusi su maisto grandinės sauga, dėl mažo institucijos dydžio bei neišskaidomų veislininkystės specialistų kompetencijų siūloma jungti visą instituciją.

� Žuvininkystės tarnyba (dalis institucijos). Rekomenduojama atskirti Žuvininkystės tarnybos funkcijas, susijusias su maisto grandinės sauga, nuo funkcijų, kurios skirtos įvykdyti aplinkosauginę valstybės politiką. Šiuo atveju priežiūros funkcijų tikslai būtų išgryninti ir funkcijos būtų atliekamos sinergijose su atitinkamų kvalifikacijų specialistais. Siūloma atskirti žuvininkystės funkcijas ties „vandens paviršiumi” – aplinkosaugos institucijoms priskiriant žuvies, kaip gyvosios gamtos priežiūrą, vandenyje: pagavimų kvotų skirstymą ir tikrinimą, žvejybos įrangos tikrinimą, tuo tarpu Maisto saugos ir veterinarijos priežiūros tarnybai – visas priežiūros funkcijas, susijusias su žuvies, kaip maisto produkto, gabenimu, sandėliavimu, ir pardavimu. Žemiau pateikiamas institucijos funkcijų atskyrimas į aplinkosaugines ir susijusias su maisto sauga.

Lentelė 12: Žuvininkystės tarnybos funkcijų atskyrimas

Žuvininkystės tarnyba

Su aplinkos apsauga susijusios funkcijos Su maisto sauga ir veterinarija susijusios funkcijos


� Vykdo paskirtų žvejybos kvotų ir leistinų sugavimų k̨ontrolę;

� Vykdo sužvejotų žuvų apskaitos tvarkymo priežiūrą;

� Atlieka ūkio subjektų duomenų ̨ teikimo apie žvejybą jūrų vandenyse priežiūrą;


� Vykdo jūrų vandenų žvejybos produktų pirminio pardavimo ir supirkimo reikalavimų laikymosi priežiūrą

� Vykdo ne mažesnių negu nustatyto minimalaus dydžio žuvų sandėliavimo, vežimo, perdirbimo arba supirkimo priežiūrą;

25

� Vykdo žvejybos įrankių naudojimo kontrolę;

� Nustato žvejybos vietos ir laiko reguliavimus;

� Vykdo mėgėjų žvejybos jūrų vandenyse priežiūrą;

� Vykdo Lietuvos Respublikos žvejybos laivų variklio galios priežiūrą;

Kitos funkcijos:

� Vykdo žuvivaisos darbus natūralių vandens telkinių žuvų ištekliams atkurti;

� Skatina gerosios užsienio šalių praktikos įsisavinimą Lietuvoje žuvivaisos srityje;

� Atlieka kitas su aplinkos apsauga susijusias funkcijas.

� Reguliuoja ne žvejybos draudimo metu sužvejotų šviežių žuvų sandėliavimo, vežimo, perdirbimo, pardavimo arba supirkimo tvarką;

� Nustato produktų, draudžiamų sandėliuoti, vežti, perdirbti ar parduoti, naudojimo reikalavimus;

� Vykdo pirminio jūrų vandenų žvejybos produktų pardavimo aukciono būdu priežiūrą;

Kitos funkcijos:

� Plėtoja žvejybos infrastruktūrą bei skatina žvejybos laivyno ir žuvų perdirbimo pramonės modernizavimą siekiant didinti jų konkurencingumą tarptautinėse rinkose;

� Plėtoja akvakultūrą ir didina jos konkurencingumą;


� Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (dalis institucijos). Tabako ir alkoholio

kontrolė prijungiama prie Maisto saugos ir veterinarijos tarnybos dėl tikrinimų sinergijų: pagrindiniai ūkio subjektai – mažmeninės ir didmeninės prekybos atstovai, kurių dokumentus ir veiklą galėtų tikrinti kartu su maisto produktų kokybe. Visas su narkotinėmis medžiagomis susijusias priežiūros funkcijas siūloma perduoti Sveikatos apsaugos institucijai, kuri kontroliuoja vaistų ir susijusių medžiagų rinką. Visas ne priežiūros funkcijas taip pat rekomenduojama perduoti sveikatos priežiūros institucijoms dėl aukšto funkcijų suderinamumo ir panašumo.

Lentelė 13: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento funkcijų atskyrimas

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

Su sveikatos apsauga susijusios funkcijos Su maisto sauga susijusios funkcijos


� Išduoda narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų importo, eksporto ir kitus leidimus;

� Teikia konsultacijas ir vykdo kitas prevencines priemones;

� Pagal kompetenciją taiko atitinkamas poveikio priemones.

Kitos funkcijos:

� Vykdo narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalos mažinimo programas;

� Vykdo alkoholio ir tabako paklausos ir pasiūlos mažinimą;

� Teikia žemo slenksčio paslaugas;

� Dalyvauja Jungtinių Tautų Narkotikų ir


� Išduoda ir panaikina tabako gaminių ir alkoholio produktų gamybos, didmeninės prekybos licencijas, licencijas verstis tabako auginimu, leidimus bei pažymėjimus ir atlieka kitus susijusius veiksmus;

� Prižiūri, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi nustatytosios tabako gaminių, alkoholio produktų gamybos, prekybos, licencijavimo tvarkos.


26

nusikalstamumo biuro projekte „ŽIV/AIDS prevencija tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų bei jų priežiūra Estijos, Latvijos ir Lietuvos kalinimo įstaigose“.

� Vykdo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pirminę prevenciją;

� Vykdo narkomanijos, bendrąją, atrankinę bei tikslinę prevenciją.

� Vykdo asmenų, priklausomų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, reintegracija į visuomenę ir į darbo rinką;

� Vykdo socialinės atskirties problemų sprendimo programas;

� Atlieka kitas su sveikatos apsauga susijusias funkcijas;

� Atlieka kitas su sveikatos apsauga susijusias priežiūros funkcijas.

Pastaba: taip pat rekomenduojama prijungti Viešąją įstaigą Ekoagros, atsakingą už ekologiškų ūkių ir produktų sertifikavimą.

Maisto saugos ir veterinarijos priežiūros institucija vykdytų visas priežiūros ir nepriežiūros funkcijas šiuo metu vykdomas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos. Taip pat Maisto saugos ir veterinarijos priežiūros institucija vykdytų Valstybinės augalininkystės tarnybos priežiūros funkcijas, Žuvininkystės tarnybos su maisto sauga susijusias funkcijas ir Narkotikų, alkoholio ir tabako departamento funkcijas, susijusias su tabako ir alkoholio rinkos dalyvių priežiūra. Institucijų funkcijos detaliau pristatomos 1-ajame priede „Priežiūros institucijų analizė”.

Rekomendacijos dėl naujų institucijų pavaldumo. Maisto saugos ir veterinarijos instituciją siūloma palikti nepriklausoma, atskaitinga Lietuvos Respublikos Vyriausybei institucija Žemės ūkio ministerijos kuravimo srityje.


Šiuo metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tik dalinai rūpinasi valstybinės maisto grandinės sauga: pilnai apima apsaugą tik ties gyvūninės kilmės maistu, tuo tarpu augalininkystės ir žuvininkystės srityse Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prižiūri tik dalį susijusių procesų. Trąšų ir augalų apsaugos priemonių priežiūra yra patikėta Valstybinei augalininkystės tarnybai, nors šios sritys daro didelę įtaką galutinei augalininkystės produktų kokybei, kuri yra tik vėliau tikrinama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Matomos didelės sinergijos ir sąveika tarp šių institucijų – pirmiausia, abi institucijos prižiūri institucijas veikiančias toje pačioje ekosistemoje, kurios priežiūra šiuo metu vykdoma skirtingų priežiūros institucijų. Pastebimi funkcijų persidengimai ir pakartotini tikrinimai, didinantys naštą ūkio subjektams (pavyzdžiui, pakartotinai vykdomi šviežių vaisių ir daržovių kokybės, nitratų ir kitų medžiagų likučio tikrinimai, neaiškus atsakomybių pasiskirstymas dėl prieskoninių žolelių bei salotų priežiūros). Taigi, konsolidavus priežiūros institucijas, atsirastų galimybė sumažinti inspektavimo naštą, tenkančią ūkio subjektams, taip pat – efektyviau naudoti biudžeto lėšas bei pagerinti institucijų vidinius procesus ir efektyvumą. Laukiamos konsolidavimo naudos prisidės prie vykdomos priežiūros efektyvinimo ir dabartinės priežiūros sistemos problematikos – ūkio subjektų dubliavimosi, prižiūrimų objektų dubliavimosi bei ir institucijų dydžio.

Ūkio subjektų dubliavimasis. Prižiūrimų ūkio subjektų dubliavimasis kelia naštą ūkio subjektams dėl didelio tikrinimų skaičiaus, skirtingų konsultavimosi kanalų bei institucijų reglamentavimų, eikvojančių ūkio

27

subjektų resursus. Konsolidavimas tikėtinai palengvins šią naštą ūkio subjektams. Laukiami efektai yra išvardinti žemiau.

� Vieningas reglamentavimas ir reglamentavimo įgyvendinimas. Reglamentavimas, inicijuojamas vienos institucijos, yra aiškesnis ir patogesnis ūkio subjektams. Taip pat vieningai rengiami įstatymų projektai ir siūlymai yra lengviau patvirtinami vyriausybės, pasiekiamas procesinis efektyvumas. Priimti reglamentavimai yra greičiau ir patogiau įgyvendinami pritaikant vienodas procedūras. Be to, vienoda informacija pasiekia visus institucijos lygmenis; šiuo metu tas pats informacijos srautas skirtingas institucijas pasiekia per ilgesnį laiką ir pakeitimai vyksta nevienodu tempu bei forma.

� Vieningas konsultavimas. Viena iš pagrindinių apkrovų ūkio subjektams – žinoti skirtingų institucijų reikalavimus, terminus, inspektavimo taisykles ir procedūras. Kartu su Maisto saugos ir veterinarijos inspekcijos sukūrimu, būtų įdiegtas vieningas konsultavimo kanalas visais su maistu, jo ruoša ar susijusių temų klausimais.

Prižiūrimų objektų dubliavimasis. Maisto saugos ir veterinarijos srityje šiuo metu pastebimi institucijų dubliavimaisi tarp tikrinamų objektų, tačiau tikėtinas potencialas sinergijos kompetencijose nėra išnaudojamas, tuo tarpu prižiūrimi ūkio subjektai patiria papildomą naštą. Atlikus siūlomus konsolidavimo veiksmus laukiama naudų, išvardintų žemiau.

� Efektyvesnis rizikos valdymas ir mažesnis tikrinimų skaičius. Suvienijus minėtų institucijų specialistų kompetencijas ir apie ūkio subjektus sukauptą informaciją, tikėtina, jog rizikos valdymas bus tobulesnis ir tikrinimų skaičius ūkio subjektams galimai sumažės. Geresnis rizikos valdymas veda į netiesioginius sutaupymus ūkio subjektams bei efektyvų biudžeto lėšų panaudojimą dėl mažesnių laiko sąnaudų ir tikslingesnių tikrinimų.

� Mokslinės ir tiriamosios patirties sklaida. Sujungus institucijų mokslinę bazę, tikėtina pasiekti aukštesnę tyrimų atlikimo kokybę ir didesnį tarptautinį konkurencingumą. Taip pat galimas didesnis karjeros patrauklumas mokslo atstovams ir savo srities specialistams dėl paaukštinimo, tobulėjimo galimybių didesnėje institucijoje.

� Greitesnis reagavimas į pažeidimus. Maisto grandinės saugos užtikrinimo procese reagavimo laikas vaidina didelės svarbos vaidmenį. Maisto gamybos etape atradus grėsmę žmogaus sveikatai, grandininis efektas užkertamas kuo ankstesnėje stadijoje, kuo greičiau nuo atradimo laiko. Sujungus šiuo metu atskiras priežiūros institucijų funkcijas į vieną darinį, laukiamas artimesnis ir efektyvesnis maisto grandinės saugoje dalyvaujančių specialistų bendradarbiavimas. Tokiu būdu būtų operatyviau reaguojama į svarbius nusižengimus ir informacija būtų sparčiau perduodama visiems susijusiems subjektams.

Institucijų dydis. Mažas dalies Maisto saugos ir veterinarijos srityje veikiančių institucijų dydis neleidžia išnaudoti masto ekonomijos teigiamų efektų, stabdo vidinių kompetencijų plėtrą bei neefektyviai naudoja biudžetą administracinėms reikmėms. Be aukščiau įvardintų mokslinės ir tiriamosios patirties sklaidos, efektyvesnio rizikos valdymo ir kitų naudų, įvykdžius siūlomą konsolidavimą, tikimasi racionaliau panaudoti biudžetą.

� Administracinių kaštų sutaupymas. Įprastai, sujungus institucijas, administraciniai kaštai sumažėja apie 20%-30%.

Įgyvendinus ūkio subjektų priežiūrą vykdančių institucijų konsolidavimo planą Maisto saugos ir veterinarijos

srityje, būtų pasiekta su maistu susijusios grandinės visuotinė sisteminė priežiūra. Naujo priežiūros modelio

pagalba būtų sumažinta našta tenkanti ūkio subjektams, vienoje institucijoje sutelktos susijusios

kompetencijos ir efektyviau naudojamas skiriamas valstybės biudžetas.


� Būtų įgyvendinta vieninga visos maisto grandinės priežiūra: pagerintas rizikos valdymas, panaikintos besidubliuojančios funkcijos pagreitintų reagavimo laiką, padidintų priežiūros kokybę ir sumažintų naštą ūkio subjektams.

28

� Administracinių ir IT kaštų sutaupymai preliminariai šioje srityje galėtų siekti iki 2.5 mln. litų kasmet.

2.6. Sveikatos apsauga

Sveikatos apsaugos srityje ūkio subjektų priežiūrą vykdo:

� Valstybinė ligonių kasa vykdo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekio ir kokybės, suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitikimo nustatytiems reikalavimams, priežiūrą.

� Radiacinės saugos centras vykdo medicinos, odontologijos, veterinarijos ir pramonės įstaigų, kurios dirba su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais, veiklos priežiūrą.

� Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba vykdo medicinos prietaisų rinkos ir medicinos praktikos priežiūrą.

� Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba rūpinasi, kad Lietuvos rinkoje būtų tik saugūs ir geros kokybės vaistai. Taip pat tarnyba atlieka farmacinės veiklos licencijavimą.

� Visuomenės sveikatos centrai prižiūri kaip ūkio subjektai laikosi valstybinės visuomenės sveikatos politikos.

� Lietuvos bioetikos komitetas vykdo biomedicininių tyrimų ir klinikinių vaistinių preparatų tyrimų bioetinę kontrolę bei priežiūrą.

� Ekstremalių sveikatai situacijų centras vykdo asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo veiklai ekstremaliųjų situacijų atvejais valstybinę priežiūrą ir kontrolę.

� Nacionalinis transplantacijos biuras rūpinasi donorinių ligoninių, transplantacijos centrų priežiūra ir audinių bankų priežiūra.

Žemiau yra pateiktas rekomenduojamas Sveikatos apsaugos sektoriaus konsolidavimo modelis.

Paveikslas 7: Rekomendacijos dėl Sveikatos apsaugos srities pertvarkymo

29


Konsolidavimas sveikatos apsaugos srityje vykdomas siekiant sutelkti kompetencijas ir išgryninti funkcijas, užtikrinti aiškų ir efektyvų atsakomybių pasiskirstymą ir į turinio ir kokybės patikrą orientuotą priežiūros sistemą tuo pačiu mažinant naštą, tenkančią ūkio subjektams.


Sveikatos apsaugos srityje rekomenduojama turėti dvi sveikatos apsaugos priežiūrą atliekančias institucijas:

� Valstybinę ligonių kasą (kartu su teritoriniais padaliniais), atliekančią tas pačias funkcijas, kurias vykdo ir šiuo metu.

� Valstybinę sveikatos priežiūros instituciją, vykdančią kompleksinę fizinių ir ūkio subjektų, teikiančių sveikatinimo paslaugas, dirbančių su medicininės apskrities gaminiais bei atliekančių tyrimus, priežiūrą. Į šią instituciją būtų sujungiami Radiacinės saugos centras, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Visuomenės sveikatos centrai, Lietuvos bioetikos komitetas. Taip pat rekomenduotina perkelti ūkio priežiūros funkcijas iš Ekstremalių sveikatai situacijų centro bei Nacionalinio transplantacijos biuro. Šios institucijos funkcijas siūloma papildyti ir teise imtis poveikio priemonių, susijusių su dabartine Visuomenės sveikatos centrų veikla, kurias šiuo metu turi tik Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Papildomai į Valstybinę sveikatos priežiūros instituciją siūloma perkelti ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento funkcijas, susijusias su narkotikų, tabako ir alkoholio sričių prevencija bei narkotikų kontrolės programomis, įskaitant ne priežiūros funkcijas (reabilitacijos organizavimo ir kt.). Kitą dalį – tabako ir alkoholio kontrolę, kaip nurodyta Maisto saugos ir veterinarijos dalyje, rekomenduojama perkelti į Maisto saugos ir veterinarijos instituciją. Žemiau pateikiamas institucijos funkcijų atskyrimas į dvi grupes: su sveikatos apsauga ir su maisto sauga susijusias funkcijas.

Lentelė 14: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento funkcijų atskyrimas

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

Su sveikatos apsauga susijusios funkcijos Su maisto sauga ir veterinarija susijusios funkcijos


� Išduoda narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų importo, eksporto ir kitus leidimus;

� Teikia konsultacijas ir vykdo kitas prevencines priemones;

� Pagal kompetenciją taiko atitinkamas poveikio priemones.

Kitos funkcijos:

� Vykdo narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalos mažinimo programas;

� Vykdo alkoholio ir tabako paklausos ir pasiūlos mažinimą;

� Teikia žemo slenksčio paslaugas;

� Dalyvauja Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuro projekte „ŽIV/AIDS prevencija tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų bei jų priežiūra Estijos, Latvijos ir Lietuvos kalinimo įstaigose“.

� Vykdo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo


� Išduoda ir panaikina tabako gaminių ir alkoholio produktų gamybos, didmeninės prekybos licencijas, licencijas verstis tabako auginimu, leidimus bei pažymėjimus ir atlieka kitus susijusius veiksmus;

� Prižiūri, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi nustatytosios tabako gaminių, alkoholio produktų gamybos, prekybos, licencijavimo tvarkos.


30

pirminę prevenciją;

� Vykdo narkomanijos, bendrąją, atrankinę bei tikslinę prevenciją.

� Vykdo asmenų, priklausomų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, reintegracija į visuomenę ir į darbo rinką;

� Vykdo socialinės atskirties problemų sprendimo programas;

� Atlieka kitas su sveikatos apsauga susijusias funkcijas;

� Atlieka kitas su sveikatos apsauga susijusias priežiūros funkcijas.

Valstybinė sveikatos priežiūros institucija vykdytų visas priežiūros ir nepriežiūros funkcijas šiuo metu vykdomas Radiacinės saugos centro, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, Visuomenės sveikatos centrų ir Lietuvos bioetikos komiteto. Taip pat ši institucija vykdytų Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento su narkotikų rinka susijusias priežiūros funkcijas bei visas su sveikatos apsauga susijusias ne priežiūros funkcijas bei Ekstremalių sveikatai situacijų centro ir Nacionalinio transplantacijos biuro vykdomas priežiūros funkcijas. Institucijų funkcijos detaliau pristatomos 1-ajame priede „Priežiūros institucijų analizė”.

Valstybinės ligonių kasos funkcijas, kartu su teritoriniais padaliniais, rekomenduojama išlaikyti dabartinėje struktūroje, kadangi Valstybinės ligonių kasos vykdomos priežiūros funkcijos yra artimesnės valstybės biudžeto panaudojimo nei sveikatinimo paslaugų kokybės priežiūrai.

Taip pat, atsižvelgiant į priežiūros paslaugų apimtis visos veiklos kontekste ir veiklos specifiką, siūloma Ekstremalių sveikatai situacijų centrą bei Nacionalinį transplantacijos biurą išlaikyti kaip atskiras įstaigas, į Valstybinės sveikatos priežiūros instituciją perkeliant tik jų šiuo metu vykdomas ūkio priežiūro

Documents

Ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų veiklos ... plano ataskaita...ūkio subjektų priežiūrą vykdančių institucijų link 25-ių priežiūrą vykdančių institucijų