KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO PLANO 2009–2018 M. PATVIRTINIMO

2009 m. vasario 27 d. Nr. T2-81Klaipėda

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) 28 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtinto Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano (Žin., 2002, Nr. 40-1499; 2007, Nr. 122-5003) 6 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių XIII skyriumi, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės atliekų tvarkymo planą 2009–2018 m. (pridedama).

2. Šio sprendimo 1 punktu patvirtinto plano įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę pavesti Savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotiems asmenims. Savivaldybės administracijos direktorius reglamento nustatyta tvarka už šio plano įgyvendinimą atsiskaito Savivaldybės tarybai.

3. Pripažinti netekusiu galios Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 1-409 „Dėl ilgalaikio ir trumpalaikio Klaipėdos miesto atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“.

4. Skelbti apie šį sprendimą vietinėje spaudoje ir visą sprendimo tekstą –Klaipėdos miesto savivaldybės interneto tinklalapyje.

Savivaldybės meras

PRIEDAS

BASAVIMO REZULTATAI: UŽ-20, PRIEŠ-NĖRA, SUSILAIKĖ-1

Rimantas Taraškevičius

Page 1 of 1Klaipėdos miesto portalas

2012.05.31http://old.klaipeda.lt/klaipeda/content/print.jsp?docLocator=4FEAA4660A3711DEA3...

1

PATVIRTINTA Klaipėdos miesto savivaldybės

tarybos 2009 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T2-81

KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO PLANAS

2009 - 2018 M.

TURINYS 1 ĮVADAS ........................................................................................................................................................ 2

2 ESAMOS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO BŪKLĖS APŽVALGA ................................... 2

2.1 KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TURĖTOJAI ....................................................................................................... 2

2.1.1 Gyventojai ir namų ūkiai ............................................................................................................... 2

2.1.2 Juridiniai asmenys ........................................................................................................................ 3

2.2 SUSIDARANTYS, NAUDOJAMI IR ŠALINAMI KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ KIEKIAI, SUSKIRSTYTI ...................... PAGAL ATLIEKŲ RŪŠIS IR SUSIDARYMO ŠALTINIUS ................................................................................. 3

2.3 KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PASLAUGŲ TEIKIMAS GYVENTOJAMS, ĮMONĖMS IR ......................... ORGANIZACIJOMS BEI JŲ POREIKIŲ PATENKINIMAS ................................................................................. 5

2.4 KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ BEI ANTRINIŲ ŽALIAVŲ TVARKYMO SISTEMŲ CHARAKTERISTIKA ..................... IR ĮVERTINIMAS ....................................................................................................................................... 6

2.4.1 Komunalinių atliekų tvarkymo teisinis reglamentavimas .............................................................. 6

2.4.2 Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimas ............................................................... 7

2.4.3 Komunalinių atliekų tvarkymo finansavimas ................................................................................ 9

2.4.4 Mišrių komunalinių atliekų surinkimas ir tvarkymas .................................................................. 15

2.4.5 Antrinių žaliavų surinkimas ir tvarkymas ................................................................................... 15

2.4.6 Kitų specifinių atliekų surinkimas ir tvarkymas .......................................................................... 16

2.5 KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ ŠALINIMO ĮRENGINIAI ..................................................................................... 16

2.6 KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMO, PERKROVIMO, RŪŠIAVIMO, NAUDOJIMO ĮMONĖS IR ĮRENGINIAI .. 17

2.6.1 Komunalinių atliekų tvarkymo įmonės ........................................................................................ 17

2.6.2 Mobili technika ........................................................................................................................... 18

2.6.3 Atliekų priėmimo aikštelės .......................................................................................................... 18

3 ATLIEKŲ TVARKYMO TIKSLAI IR UŽDUOTYS 2009 - 2018 M. .................................................. 19

3.1 EUROPOS SĄJUNGOS IR VALSTYBINIAI ATLIEKŲ TVARKYMO STRATEGINIAI TIKSLAI ............................ 19

3.2 KLAIPĖDOS MIESTO KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO UŽDAVINIAI 2009 - 2018 M. ......................... 19

3.2.1 Viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimas ...................................................... 19

3.2.2 Antrinių žaliavų rūšiavimo galimybės ir priemonės .................................................................... 19

3.2.3 Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas .............................................................. 20

3.2.4 Komunalinių atliekų perdirbimas ir naudojimas ........................................................................ 20

3.2.5 Komunalinių biodegraduojamų atliekų tvarkymas ..................................................................... 20

4 KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ..................... SISTEMOS PLĖTROS STRATEGIJA 2009 - 2018 M. ......................................................................... 21

4.1 KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SUSIDARYMO PROGNOZĖS KLAIPĖDOS MIESTE 2009 - 2018 M. ....................... 21

4.2 NUMATOMI SUTVARKYTI KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ KIEKIAI KLAIPĖDOS MIESTE 2009 - 2018 M. ........... 22

4.3 KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS PLĖTROS ................ IKI 2018 M. SCENARIJAI ......................................................................................................................... 26

4.4 KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS PLĖTROS ................. STRATEGIJA IKI 2018 M. ....................................................................................................................... 29

5 KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ..................... TRUMPALAIKĖ VEIKSMŲ PROGRAMA (2009 - 2012 M.) .............................................................. 31

5.1 VIEŠOSIOS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PASLAUGOS TEIKIMAS ................................................ 31

5.2 ANTRINIŲ ŽALIAVŲ (ĮSKAITANT PAKUOČIŲ ATLIEKAS) RŪŠIAVIMO IR PERDIRBIMO PLĖTRA ................. 31

5.3 DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ SURINKIMO AIKŠTELIŲ ĮRENGIMAS .......................................................... 31

5.4 KOMUNALINIŲ BIODEGRADUOJAMŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS .................................................................. 32

5.5 KITŲ SPECIFINIŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS ........................................................................ 32

5.6 PLANO ĮGYVENDINIMO POVEIKIS VIETINĖS RINKLIAVOS DYDŽIUI ......................................................... 32

6 KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ...................... ILGALAIKĖ STRATEGINĖ VEIKSMŲ PROGRAMA (2009 - 2018 M.) .......................................... 36

2

1 ĮVADAS

Klaipėda – trečiasis pagal dydį Lietuvos miestas ir Klaipėdos regiono centras įsikūręs Kuršių marių ir Baltijos jūros susiliejimo vietoje; tai stambus neužšąlantis jūrų uostas. Klaipėdos miesto plotas – 98,35 km2.

Klaipėdos miesto savivaldybė ribojasi su Klaipėdos rajono ir Neringos savivaldybėmis. 2008 m. sausio 1 d. Klaipėdos mieste gyveno 184 657 gyventojų arba 1884,3 gyventojai km2. Klaipėdos miesto savivaldybės atliekų tvarkymo planas 2009-2018 m. parengtas pagal šių teisės aktų

reikalavimus: − Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016); − Atliekų tvarkymo taisyklių (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2004, Nr. 68-2381).

Planavimo tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir higienos reikalavimus atitinkančios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.

Klaipėdos miesto savivaldybės atliekų tvarkymo plane nustatytos priemonės, užtikrinančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintame Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane (Žin., 2007, Nr. 122-5003) ir 2006 m. gegužės 4 d. Klaipėdos regiono plėtros tarybos sprendimu Nr. 2.2-3 patvirtintame Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo plane 2006-2010 m. nustatytų užduočių įgyvendinimą.

Šis planas atnaujina Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. T2-305 patvirtintą Klaipėdos miesto ilgalaikį ir trumpalaikį atliekų tvarkymo planą (2005-2015 m.).

Šį planą 2008 m. lapkričio - gruodžio mėn. parengė UAB „Ekokonsultacijos“.

2 ESAMOS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO BŪKLĖS APŽVALGA 2.1 KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TURĖTOJAI 2.1.1 Gyventojai ir namų ūkiai

Didžiausias komunalinių atliekų kiekis susidaro buityje, t. y. pas gyventojus. Komunalinių atliekų kiekis ir sudėtis tiesiogiai priklauso nuo gyventojų skaičiaus, jų gyvenamos vietos (daugiabutis ar individualus namas) ir vartojimo (pajamų).

Remiantis 2001 m. visuotinio surašymo duomenimis, Klaipėdos miesto savivaldybėje buvo 192 954 gyventojai, 79 098 namų ūkiai, o vidutinis namų ūkio dydis – 2,43.

Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. sausio 1 d. Klaipėdos mieste gyveno 184 657 gyventojų (2007 m. sausio 1 d. – 185 936 gyv., t. y. pastebima gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija – apie 1 proc.) arba 1884,3 gyventojai km2. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro duomenimis, 2008 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos mieste buvo registruoti 183 635 gyventojai, tačiau iš jų 5737 – nedeklaravę gyvenamosios vietos.

Kaip ir visoje šalyje, taip ir Klaipėdos miesto savivaldybėje pastaraisiais metais pastebima mažėjančio natūralaus gyventojų prieaugio tendencija (žr. 1 lentelė). Ši tendencija prisideda prie bendro gyventojų skaičiaus Klaipėdos mieste mažėjimo.

1 lentelė. Natūrali gyventojų kaita Klaipėdos miesto savivaldybėje

2006 m. sausio 1 d. 2007 m. sausio 1 d.

Gimusių skaičius Natūrali gyventojų kaita Gimusių skaičius Natūrali gyventojų kaita

1792 -300 1860 -239

Šaltinis: Statistikos departamentas.

Statistikos departamento duomenimis, gyventojų ir būstų 2001 m. visuotinio surašymo metu Klaipėdos miesto gyvenamąjį fondą sudarė 1751 individualūs namai ir 1285 individualių namų dalys, kuriuose gyveno apie 13 tūkst. gyventojų, ir 68 779 butai, kuriuose gyveno apie 181 tūkst. gyventojų (94 proc. visų gyventojų).

Statistikos departamento duomenimis, 2007 m. Klaipėdos miesto gyvenamąjį fondą sudarė 2114 individualūs namai ir 68 868 butai, kurių bendras naudingas plotas – 3831,6 tūkst. m2 (vidutinis būsto

3

naudingas plotas – 54 m2)1. Jeigu vertinti, kad iš viso Klaipėdos mieste buvo 70 982 namų ūkiai (individualių namų ir butų suma), tai vidutinis statistinis namų ūkio dydis – 2,6 žmogaus. Jeigu darome prielaidą, kad gyventojų pasiskirstymas pagal būsto tipą išliko toks pat, kaip gyventojų ir būstų 2001 m. visuotinio surašymo metu, butuose 2007 m. turėjo gyventi apie 174 tūkst. gyventojų, o individualiuose namuose – apie 11 tūkst. gyventojų.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinės disponuojamos piniginės pajamos vienam namų ūkio nariui per mėnesį 2007 m. Klaipėdos apskrityje sudarė 822,7 Lt (Lietuvos Respublikoje – 795,7 Lt). Šie statistiniai duomenys leidžia daryti prielaidą, kad Klaipėdos miesto gyventojų vartojimas gali būti didesnis, negu Lietuvos vidurkis, todėl ir susidarančių komunalinių atliekų kiekis gali būti didesnis, nei vidurkis šalyje. 2.1.2 Juridiniai asmenys

Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. sausio 1 d. Klaipėdos mieste veikė 5 912 ūkio subjektai, iš kurių 4 923 – mažos ir vidutinės įmonės. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras už 2008 m. II pusmetį suformavo 85 869 vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo pranešimus (žr. 2 lentelę).

2 lentelė. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėtojų skaičius.

Eil. Nr.

Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojai Bendras skaičius

1. Fiziniai asmenys 80 676 2. Juridiniai asmenys 5 193 Šaltinis: UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras ( 2009 m. sausio 16 d. duomenys).

UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro duomenimis mieste yra 63 garažų (iš jų 2 garažo bendrijos neturi juridinio statuso) ir 18 sodų bendrijos.

2.2 SUSIDARANTYS, NAUDOJAMI IR ŠALINAMI KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ KIEKIAI,

SUSKIRSTYTI PAGAL ATLIEKŲ RŪŠIS IR SUSIDARYMO ŠALTINIUS

Bendras komunalinių atliekų kiekis. Bendras Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų kiekis 2004-2007 m. yra pateiktas 3 lentelėje. Duomenų apie komunalinių atliekų įvežimą ar išvežimą Klaipėdos mieste, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neturi.

3 lentelė. Bendras komunalinių atliekų kiekis Klaipėdos miesto savivaldybėje 2004-2007 m., t.

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. Mišrios komunalinės atliekos* 80 201 88 123 95 267 104 845 Visos komunalinės atliekos** n.d. 94 694 101 001 115 586 Šaltinis: *UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, **Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Kaip matyti iš pateiktų duomenų, sąvartyne šalinamas mišrių komunalinių atliekų kiekis 2004-2007 m. kasmet vidutiniškai augo 9 proc. Bendras komunalinių atliekų kiekis Klaipėdos mieste 2007 m. sudarė 115 586 tonas.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos duomenimis, 2008 m. liepos 1 d. įvedus vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei pradėjus griežčiau vykdyti į regioninius atliekų tvarkymo įrenginius (sąvartyną, kompostavimo aikštelę) patenkančių komunalinių atliekų kiekius, per mėnesį iš Klaipėdos miesto gyventojų ir juridinių asmenų vidutiniškai surenkama apie 6200 tonų komunalinių atliekų (išskyrus antrines žaliavas ir specifines atliekas). Tokiu būdu, galima vertinti, kad sąvartyne per metus bus pašalinta apie 74 tūkst. tonų vietine rinkliava apmokestintų mišrių komunalinių atliekų iš Klaipėdos miesto.

1 UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro duomenimis, į vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojų registrą 2008 m. lapkričio mėn. buvo įtraukta 77 606 butų ir 4298 individualūs namai bei kotedžai.

4

4 lentelė. Komunalinių atliekų kiekiai, įvedus vietinę rinkliavą (2008 m. liepos - spalio mėn.).

Liepos mėn.

Rugpjūčio mėn.

Rugsėjo mėn.

Spalio mėn.

Vidutiniškai per mėn.

Vidutiniškai per metus

Mišrios komunalinės atliekos 5250 5923 5895 6547 5904 70845

Didžiosios atliekos 166 251 331 247 249 2985

Biodegraduojamos atliekos („žaliosios“ atliekos)

37 41 23 109 53 630

Viso komunalinių atliekų 5453 6215 6249 6903 6205 74460

Šaltinis: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Komunalinių atliekų susidarymas pagal šaltinius. Klaipėdos mieste nebuvo atlikta detalių komunalinių atliekų susidarymo tyrimų, o kadangi atliekas surenkančios įmonės komunalines atliekas iš gyventojų ir įmonių, organizacijų ir pan. surenka kartu, todėl tikslių duomenų apie komunalinių atliekų susidarymą pagal šaltinius nėra2. Darant prielaidą, kad vienam gyventojui Klaipėdos mieste per metus susidaro apie 370 kg3 komunalinių atliekų, o įmonėse, organizacijose susidarančių komunalinių atliekų kiekis sudaro apie 25 proc. nuo bendro komunalinio atliekų srauto, Klaipėdos mieste 2008 m. turėtų susidaryti apie 90,5 tūkst. tonų komunalinių atliekų, iš kurių 68 tūkst. tonų – pas gyventojus, 22 tūkst. tonų – įmonėse, įstaigose ir organizacijose (iš jų apie 3000 tonų komunalinių atliekų susidaro įmonėse, turinčiose TIPK leidimus).

5 lentelė. Klaipėdos miesto savivaldybėje 2008 m. susidariusių komunalinių atliekų pagal atliekų susidarymo šaltinį ekspertinis vertinimas.

Susidarymo šaltinis:

Komunalinių atliekų kiekis, t Gyventojų

skaičius Komunalinių atliekų kiekis

gyventojui per metus, kg

Gyventojai 68 323

184 657

370

Įmonės 22 185 120

VISO: 90 508 490

Įvertinus gyventojų pasiskirstymą pagal būsto tipą, galima vertinti, kad daugiausia komunalinių atliekų susidaro daugiabučiuose namuose (apie 94 proc. visų atliekų; 64 tūkst. tonų).

Komunalinių atliekų sudėtis. Detalių atliekų sudėties tyrimų nei Klaipėdos mieste, nei kituose Lietuvos miestuose pastaruoju metu nebuvo atlikta. Todėl nustatant Klaipėdos mieste susidarančių komunalinių atliekų sudėtį remtasi Stokholmo aplinkos instituto Talino skyriaus (SEIT, Estija) 2007-2008 m. Talino mieste atliktais daugiabučiuose namuose susidarančių komunalinių atliekų sudėties tyrimais ir ekspertiniais vertinimais. 6 lentelėje pateikti ekspertinio vertinimo duomenys apie komunalinių atliekų sudėtį Klaipėdos mieste 2008 m.

6 lentelė. Klaipėdos mieste 2008 m. susidarančių komunalinių atliekų sudėties ir kiekio pagal atliekų srautus ekspertinis vertinimas.

Frakcija Kiekis, % 2008 m.

Biodegraduojamos (maisto ir „žaliosios“) atliekos 41% 37 108

Tame tarpe „žaliosios“ atliekos 2% 1 810

Plastikai 14% 12 671

Tame tarpe plastikinės pakuotės atliekos 9% 8 146

2 Siekiant patikslinti komunalinių atliekų susikaupimo normas Klaipėdos mieste, 2008 m. lapkričio mėn. buvo atlikti kontroliniai komunalinių atliekų konteinerių svėrimai bei nustatytos komunalinių atliekų susikaupimo normos atskiroms vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojų grupėms. Komunalinių atliekų svėrimuose dalyvavo UAB „Ekokonsultacijos“, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir atliekų surinkėjų atstovai. 3 Vertinama, kad komunalinių atliekų susidarymo norma vienam gyventojui galėtų būti apie 2,1 m3/metus. 1 m3 sudaro apie 175 kg (pagal COWI “Atliekų tvarkymo planų rengimas Lietuvos Respublikoje. Rekomendacijos savivaldybėms ir apskritims”), todėl vienam gyventojui gali susidaryti apie 370 kg komunalinių atliekų per metus.

5

Frakcija Kiekis, % 2008 m.

Popierius/kartonas 18% 16 291

Tame tarpe popieriaus/kartono pakuotės atliekos 10% 9 051

Stiklas 9% 8 146

Tame tarpe stiklinės pakuotės atliekos 9% 8 055

Metalas 3% 2 263

Tame tarpe metalinės pakuotės atliekos 2% 1 358

Pavojingos atliekos 1% 724

Didžiosios atliekos 4% 3 620

Kitos nedegios (pvz., statybinės) atliekos 5% 4 525

Kitos degios atliekos (pvz., tekstilės, t. t.) 6% 5 430

Viso komunalinių atliekų: 100% 90 508

Viso pakuočių atliekų 29% 26 609

Viso antrinių žaliavų 44% 39 371

Viso biodegraduojamų atliekų 59% 53 399

Viso degių atliekų 83% 75 121

Viso nedegių atliekų 17% 15 658

Antrinių žaliavų surinkimas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos turimi duomenys apie Klaipėdos mieste surenkamų antrinių žaliavų kiekius pateikiami 7 lentelėje. Palyginti su tais kiekiais, kuriuos galima būtų atskirti iš komunalinių atliekų srauto, surenkama labai nedaug antrinių žaliavų. Daugiausia antrinių žaliavų surenkama iš įmonių ir organizacijų.

7 lentelė. Antrinių žaliavų surinkimas tonomis ir dalis nuo bendro komunalinių atliekų kiekio 2005 - 2007 m.

Metai

Bendras komunali-nių atliekų

kiekis, t

Stiklas Popierius/kartonas Plastikas

Kiekis, t

% nuo bendro kom. atliekų

kiekio

Kiekis, t

% nuo bendro kom. atliekų

kiekio

Kiekis, t

% nuo bendro kom. atliekų

kiekio

2005 m. 94 694 908 0,96 4720 4,98 234 0,25

2006 m. 101 001 821 0,81 3754 3,72 520 0,51

2007 m.* 115 586 1492 1,29 6767 5,85 940 0,81

Šaltinis: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos duomenys. * Duomenų apie atskirą antrinių žaliavų surinkimą (konteineriais) Klaipėdos mieste 2007 m. savivaldybė neturi.

Elektros ir elektroninės įrangos, didžiųjų ir kitų specifinių atliekų srautų surinkimas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos duomenimis, 2007 m. Klaipėdos mieste buvo surinkta apie 300 tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų ir 2500 tonų didžiųjų atliekų, 141 tona naudotų padangų.

Komunalinių atliekų naudojimas ir šalinimas. Duomenys apie sąvartyne pašalintas mišrias komunalines atliekas 2004-2007 m. pateikti 3 lentelėje. 2007 m. sąvartyne buvo pašalinta 104 845 tonos mišrių komunalinių atliekų ir tai sudarė 90 proc. susidarančių komunalinių atliekų kiekio. Likusieji 10 proc. komunalinių atliekų (antrinių žaliavų, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, „žaliosios“ atliekos, naudotos padangos ir t. t.) buvo perdirbti ar sunaudoti.

2.3 KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PASLAUGŲ TEIKIMAS GYVENTOJAMS, ĮMONĖMS IR

ORGANIZACIJOMS BEI JŲ POREIKIŲ PATENKINIMAS

2008 m. sausio 1 d. komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga buvo teikiamos 173 tūkst. Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojų (93 proc.). Aplinkos ministerijos informacija apie komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą didžiuosiuose Lietuvos miestuose 2008 m. sausio 1 d. pateikta 8 lentelėje.

6

8 lentelė. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimas gyventojams didžiuosiuose Lietuvos miestuose 2008 m. sausio 1 d.

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai Panevėžys

Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimas (proc. nuo bendro gyventojų skaičiaus)

100 99,2 93 100 86,9

Nuo 2008 m. liepos 1 d. Klaipėdos miesto savivaldybėje įvedus vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų

surinkimą ir tvarkymą, komunalinių atliekų tvarkymo paslauga teikiama 100 proc. savivaldybės gyventojų. Be mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir tolimesnio tvarkymo paslaugos (žr. plačiau 2.4.3 skyrių),

gyventojams, įmonėms ir organizacijoms teikiamos šios paslaugos: − antrinių žaliavų surinkimas (žr. plačiau 2.4.5 skyrių); − didžiųjų atliekų surinkimas apvažiavimo būdu (žr. plačiau 2.4.6 skyrių); − pavojingų buityje susidarančių atliekų bei elektros ir elektroninės įrangos surinkimas apvažiavimo

būdu (žr. plačiau 2.4.6 skyrių); − „žaliųjų“ atliekų surinkimas ir kompostavimas kompostavimo aikštelėje (žr. plačiau 2.4.6 skyrių).

2.4 KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ BEI ANTRINIŲ ŽALIAVŲ TVARKYMO SISTEMŲ

CHARAKTERISTIKA IR ĮVERTINIMAS

Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima komunalinių atliekų surinkimo, vežimo, rūšiavimo, naudojimo ir šalinimo paslaugas visiems Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams4.

2.4.1 Komunalinių atliekų tvarkymo teisinis reglamentavimas

Bendruosius teisinius atliekų tvarkymo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) ir Atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2004, Nr. 68-2381). Specifinių atliekų srautų tvarkymą reglamentuoja teisės aktai, skirti konkrečiam atliekų tvarkymo būdui (atliekų šalinimui, deginimui, kompostavimui) arba atliekų srautui (pakuočių atliekoms, eksploatuoti netinkamoms transporto priemonėms, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, alyvų, PCB/PCT atliekoms, metalo laužui ir kt.).

Be nacionalinių teisės aktų, komunalinių atliekų tvarkymą Klaipėdos mieste reglamentuoja šie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimai:

− Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. T2-412 „Dėl savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų koncesijos suteikimo tikslingumo“;

− Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. T2-79 „Dėl pritarimo koncesijos sutarties projektui ir įgaliojimų suteikimo“;

− Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. T2-81 Dėl „Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (pakeitimas – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. T2-425 „Dėl 2007 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-81 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“);

− Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. T2-426 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“.

4 Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema neapima nuotekų dumblo, medicininių atliekų, t. y. visų atliekų

kurios savo sudėtimi nėra panašios į buityje susidarančias atliekas.

7

Komunalinių atliekų tvarkymui užtikrinti, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra sudariusi šias sutartis:

− 2005 m. gegužės 31 d. sutartis Nr. J4-530 tarp Klaipėdos regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Neringos miesto, Palangos miesto, Skuodo rajono ir Šilutės rajono savivaldybės);

− 2006 m. liepos 11 d. sutartis Nr. J4-804 su UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru „Dėl pavedimo KRATC suprojektuoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti biodegraduojamų atliekų kompostavimo aikštelę, negabaritinių komunalinių atliekų surinkimo ir rūšiavimo aikštelę bei Klaipėdos miesto komunalinių atliekų sąvartyno, esančio Glaudėnų k., Klaipėdos r., rekultivavimo projekto parengimo, sąvartyno rekultivavimo ir priežiūros po uždarymo“;

− 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartis Nr. J4-831 su UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų perdavimo ir vykdymo“.

2.4.2 Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimas

2002 m. gruodžio 17 d. Europos Komisija ir Lietuvos Vyriausybė pasirašė finansinį memorandumą 2001/LT/16/P/PE/010 dėl projekto „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, kuriame numatė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo ir plėtros etapus, reikalavimus atliekų tvarkymui regione ir projekto finansavimo sąlygas.

Iki 2003 m. liepos 1 d. Klaipėdos miesto komunalines atliekas tvarkė UAB „Klaipėdos krašto atliekų tvarkymas”. Ši bendrovė vykdė ne tik Klaipėdos komunalinių atliekų tvarkymą (mieto sąvartyno eksploataciją) bet ir pavojingų atliekų tvarkymą. 2003 m. balandžio 29 d. UAB „Klaipėdos krašto atliekų tvarkymas” visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą reorganizuoti UAB „Klaipėdos krašto atliekų tvarkymas” ir patvirtino bendrovės reorganizavimo sąlygas. UAB „Klaipėdos krašto atliekų tvarkymas“ buvo reorganizuojama ją skaidant išdalijimo būdu: reorganizuojamos UAB „Klaipėdos krašto atliekų tvarkymas”, kuri po reorganizavimo pasibaigia, turtas, teisės bei pareigos išdalijamos UAB „Klaipėdos pavojingų atliekų aikštelė” (vėliau pakeitusi pavadinimą į UAB „Klaipėdos toksika”) ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kurios po reorganizavimo tęsė atitinkamai pavojingų atliekų tvarkymo ir komunalinių atliekų tvarkymo veiklas. Bendrovės reorganizavimo sąlygose nustatyta, kad po UAB „Klaipėdos krašto atliekų tvarkymas” reorganizavimo komunalinių atliekų tvarkymo veiklą tęs UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau - KRATC). KRATC tampa ES ISPA programos paramos Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemai sukurti naudos gavėjas ir šios sistemos operatorius. Centro dalininkėmis yra visos Klaipėdos apskrities savivaldybės: Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Neringos miesto, Palangos miesto, Skuodo rajono, Šilutės rajono.

2005 m. gegužės 31 d. Klaipėdos regiono savivaldybės pasirašė sutartį, kurioje nustatyti pagrindiniai Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos organizavimo principai:

− Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistema yra vieninga komunalinių atliekų tvarkymo sistema, integruojanti savyje Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Šilutės rajono, Palangos miesto, Neringos, Skuodo rajono savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemas. Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistema turi įgyvendinti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus komunalinių atliekų tvarkymo sistemoms reikalavimus.

− Klaipėdos regiono savivaldybėms pageidaujant bus sudaromos su KRATC koncesijos sutartys, kuriomis savivaldybės perduos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijas KRATC. Šiuo atveju KRATC atsakytų už visą savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo organizavimą. Visa vietinės rinkliavos suma bus pervedama KRATC, o jis organizuos atliekų surinkimo paslaugos pirkimo viešuosius konkursus ir sudarys sutartis su atliekų surinkimo bei transportavimo įmonėmis. Savivaldybių pageidavimu KRATC galės vykdyti ir vietinės rinkliavos administravimo funkciją.

− Klaipėdos regiono savivaldybės, kurios neperduos KRATC komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų, sudarys su KRATC komunalinių atliekų šalinimo sutartis, kuriose bus numatyti abipusiai įsipareigojimai šalinant konkrečioje savivaldybėje susidarančias komunalines atliekas, „solidaraus” sąvartyno vartų mokesčio apskaičiavimo tvarka ir kitos dalyvavimo vieningoje atliekų

8

tvarkymo sistemoje sąlygos. Šiuo atveju regiono savivaldybės pačios organizuos savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų pirkimo viešuosius konkursus.

KRATC uždaviniai yra regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas ir administravimas Klaipėdos apskrities teritorijoje, komunalinių atliekų tvarkymas, komunalinių atliekų sąvartynų ir kitų atliekų tvarkymo objektų statybos, plėtimo bei modernizavimo, saugaus jų eksploatavimo užtikrinimas. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo plane 2006-2010 m. numatytos sekančios KRATC funkcijos, organizuojant vieningą Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemą ir šios sistemos funkcionavimą:

− rengti Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo planų projektus; − vykdyti regiono atliekų turėtojų (gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų) švietimą bei

propagandą komunalinių atliekų tvarkymo klausimais; − sutvarkyti ir uždaryti (rekultivuoti) 38 Klaipėdos regiono sąvartynus; − įrengti ir eksploatuoti 7 savivaldybių atliekų priėmimo punktus (rūšiavimo aikšteles); − įrengti ir eksploatuoti 7 savivaldybių „žaliųjų“ atliekų kompostavimo aikšteles; − pagal savo kompetenciją vykdyti regioninį ir savivaldybių atliekų tvarkymo planus.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo plane 2006-2010 m. numatytos tokios Klaipėdos apskrities viršininko funkcijos:

− Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo planų rengimo organizavimas; − savivaldybių veiksmų įgyvendinant bendras regionines programas koordinavimas; − parama regioninių atliekų tvarkymo įrenginių žemės įsigijimo ar nuomos klausimais ir statybų

priežiūros klausimais; − regioninio atliekų plano įgyvendinimo kontrolė.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo plane 2006-2010 m. nustatyta, kad regiono savivaldybių funkcijos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos rėmuose yra sekančios:

− tvirtinti savivaldybės atliekų tvarkymo teisės aktus (atliekų tvarkymo planus ir atliekų tvarkymo taisykles);

− įvesti vietinę rinkliavą už atliekas bei tvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nuostatus, administruoti vietinės rinkliavos rinkimą ir lėšų tvarkymą;

− sudaryti su KRATC koncesijos sutartis dėl savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo organizavimo arba komunalinių atliekų šalinimo sutartis;

− organizuoti įmonių, teikiančių atliekų surinkimo paslaugas, konkursus, nustatyti jų nugalėtojus ir su jais sudaryti komunalinių atliekų surinkimo paslaugų teikimo sutartis arba perduoti šią funkciją KRATC;

− įvedus vietinę rinkliavą, apmokėti atliekų surinkimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir KRATC už teikiamas paslaugas kaip numatyta atitinkamose sutartyse;

− skirti subsidijas atliekų tvarkymui; − kontroliuoti atliekų surinkimo paslaugas teikiančių įmonių ir KRATC (atliekų tvarkytojo)

veiklą savivaldybės teritorijoje; − kontroliuoti KRATC veiklą, įgyvendinant KRATC akcininko neturtines teises; − kontroliuoti, kaip gyventojai, įmonės ir organizacijos laikosi savivaldybės atliekų tvarkymo

taisyklių; − skirti lėšas savivaldybės atliekų tvarkymo teisės aktų, planų ir programų projektų rengimui; − pagal kompetenciją vykdyti ir kitas funkcijas.

Įgyvendinant įsipareigojimus, kuriant Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemą, 2007 m. liepos 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pasirašė su KRATC koncesijos sutartį Nr. J4-831 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų perdavimo ir vykdymo“ (sutarties projektui Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-79). Šia sutartimi KRATC pavedama teikti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje viešąsias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas ir būti Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriumi.

Organizuodamas komunalinių atliekų surinkimo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje paslaugas, KRATC 2008 m. birželio 30 d. pasirašė sutartis „Dėl komunalinių atliekų surinkimo Klaipėdos miesto

9

teritorijoje, jų tvarkymo ir išvežimo šalinti į Klaipėdos regioninį sąvartyną paslaugo teikimo“ su šiais atliekų vežėjais:

− UAB „Cleanaway Klaipėda“; − UAB „Specialus autotransportas“; − UAB „Švaros diena“.

Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje pagal 2008 m. rugsėjo 11 d. sutartį Nr. J16-58 tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kuusakoski“, veikia komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildanti surinkimo sistema, apimanti šiuos atliekų srautus: metalinių pakuočių atliekas, eksploatuoti netinkančias transporto priemones, akumuliatorių atliekas, naudotas padangas, elektros ir elektroninės įrangos atliekas.

2.4.3 Komunalinių atliekų tvarkymo finansavimas

2005 m. gegužės 31 d. Klaipėdos regiono savivaldybių pasirašytoje sutartyje nustatyti pagrindiniai Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos finansavimo principai:

− Visos Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos finansavimo pagrindas yra principo “teršėjas moka” įgyvendinimas, kuris realizuojamas regiono savivaldybėms įvedant vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą.

− Visi Klaipėdos regiono atliekų turėtojai „solidariai“ apmoka tik atliekų transportavimo kaštų nuo atskiros savivaldybės iki regioninio sąvartyno skirtumą, įvedant skirtingus „sąvartyno vartų” mokesčius atliekoms, atvežtoms iš skirtingų regiono savivaldybių (kuo labiau nutolusi savivaldybė arba transportavimo kaštai didesni, tuo „sąvartyno vartų” mokestis mažesnis). Transportavimo kaštus nuo konkrečios savivaldybės iki regioninio sąvartyno solidariai dengia visų regiono savivaldybių atliekų turėtojai.

− Vietinės rinkliavos rinkimą organizuoja savivaldybės. Vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą dydis turi kompensuoti atliekų sistemos administravimo, atliekų surinkimo, rūšiavimo ir transportavimo, vietinės rinkliavos surinkimo bei sąvartyno eksploatavimo, infrastruktūros plėtimo, uždarymo ir priežiūros uždarius išlaidas. Vietinės rinkliavos lėšos gali būti naudojamos tik šiame punkte išvardytoms išlaidoms kompensuoti. Atskiroms regiono savivaldybėms pageidaujant sudarius su KRATC koncesijos sutartis, kuriomis savivaldybės perduos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijas KRATC, vietinės rinkliavos administravimo funkcijos gali būti perduotos KRATC.

− Siekiant užtikrinti visos regiono atliekų tvarkymo sistemos vieningumą bei solidaraus rinkliavos dydžio taikymo principą, Klaipėdos regiono savivaldybės, tvirtindamos atliekų tvarkymo planus bei taisykles, skaičiuodamos rinkliavos dydį naudoja tą pačią metodiką bei standartus. Atskiros regiono savivaldybės (kurortai, nacionaliniai parkai ir pan.), gali nustatyti griežtesnius komunalinių atliekų surinkimo reikalavimus, atsižvelgiant ir į atliekų susidarymo sezoniškumą.

Taigi, Klaipėdos mieste atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema organizuojama ir plėtojama taip, kad visas tvarkymo išlaidas apmokėtų atliekų turėtojas pagal principą „teršėjas moka“.

2007 m. liepos 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos su KRATC pasirašyta koncesijos sutartimi Nr. J4-831 KRATC pavedamas vietinės rinkliavos rinkimo organizavimas ir vykdymas (rinkliavos apskaičiavimas atskiriems subjektams, sąskaitų išrašymas, jų išsiuntimas, neapmokėtų sąskaitų išieškojimas). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybėje įvesta nuo 2008 m. liepos 1 d. KRATC sudarė vietinės rinkliavos mokėtojų registrą, atidarė specialiąsias įmokų surinkimo sąskaitas ir organizuoja vietinės rinkliavos surinkimą. Visos sukauptos rinkliavos lėšos patenka į Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetą ir naudojamos tik komunalinių atliekų tvarkymo išlaidoms padengti.

Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydis. Į vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą dydį įskaičiuotos antrinių žaliavų, didžiųjų, buityje susidarančių pavojingų, biodegraduojamų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo, mišrių komunalinių atliekų šalinimo sąvartyne sąnaudos, atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo ir jų uždarymo bei priežiūros po uždarymo sąnaudos. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 nustatyta, kad vietinė rinkliava atskiroms Vietinės rinkliavos mokėtojų grupėms apskaičiuota, kai vienos tonos vietinės rinkliavos dydis yra 203 Lt (du šimtai trys litai). Vienos tonos komunalinių atliekų iš Klaipėdos miesto priėmimo į Dumpių regioninį sąvartyną tarifas („vartų mokestis“) yra 50,45 Lt be pridėtinės vertės mokesčio (viso - 59,53 Lt).

9 lentelėje pateikiamos gyventojams nustatytos įmokos (tarifai arba vietinės rinkliavos dydžiai) už komunalinių atliekų tvarkymą kituose Lietuvos miestuose.

10

9 lentelė. Atliekų turėtojų įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą kituose Lietuvos miestuose, Lt.

Eil. Nr.

Savivaldybė Įmokos dydis daugiabučių namų

gyventojams už vieną kvadratinį metrą ploto per mėnesį, Lt

Įmokos dydis gyventojui per metus, Lt

1. Vilniaus miesto 0,23 -

2. Kauno miesto* - 56,4

3. Panevėžio miesto* - 38,13

4. Šiaulių miesto - 56

5. Neringos miesto 0,27 -

* Dar neveikia regioninis atliekų sąvartynas.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 patvirtinti vietinės rinkliavos dydžiai ir metinės atliekų susikaupimo normos pateiktos 10 lentelėje.

Jeigu vertinti, kad Klaipėdos mieste vienam gyventojui susidaro 370 kg komunalinių atliekų, tai vienas gyventojas per metus už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą turėtų mokėti apie 75 Lt.

Esant nustatytai vietinei rinkliavai už nuosavybės ar kita teise priklausančio bendrojo ploto vienetą ir vidutiniam statistiniam būsto plotui – 54 m², namų ūkis daugiabutyje gyvenamajame name per metus turėtų mokėti apie 186 Lt. Kadangi vidutinis statistinis namų ūkio dydis – 2,6 žmogaus, vienas gyventojas vidutiniškai turi mokėti apie 72 Lt per metus (žr. 2.1 skyriuje pateiktas prielaidas), t. y. mažiau, negu už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas apmokestinus pagal gyventojų skaičių.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinės disponuojamos piniginės pajamos vienam namų ūkio nariui per mėnesį 2007 m. Klaipėdos apskrityje sudarė 822,7 Lt. Jeigu vertinama, kad vienas gyventojas per mėnesį už komunalinių atliekų tvarkymą moka 6 Lt, tai sudaro 0,73 proc. nuo pajamų.

11

10 lentelė. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžiai Klaipėdos mieste.

Eil. Nr.

Registro tipas

Pagrindinė tikslinė nau-

dojimo paskirtis ir plotas, m2

Pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties apibūdinimas

Vietinės rinkliavos

dydžio parametras

Metinė atliekų

susikau-pimo

norma, t

Metinis vietinės rinklia-

vos dydis, Lt

1. Pastatas Gyvenamosios Vieno arba dviejų butų gyvenamas namas-pastatas, kotedžas, skirtas gyventi vienai arba dviems šeimoms, kurių visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos

Vienas gyvenamas

namas, kotedžas 1,626 330,00

2. Pastatas Gyvenamosios Trijų ir daugiau butų (daugiabutis) gyvenamas namas-pastatas, skirtas gyventi trims ir daugiau šeimų, kurių visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos

Bendrojo ploto m2 (maks.

apmokestina-mas vieno buto bendras plotas

95 m2)

0,017 3,44

3. Pastatas Viešbučių ir poilsio

Pastatai, skirti trumpalaikiam apgyvendinimui (viešbučiai, moteliai, svečių namai ir kt.), taip pat pastatai, skirti žmonių visaverčiam fiziniam ir dvasiniam poilsiui (turizmo centrai, poilsio namai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, medžioklės nameliai ir kt.)

Bendrojo ploto m2

0,009 1,84

4. Pastatas

Administracinės, specialiosios, transporto ir religinės

Pastatai, skirti administraciniams tikslams (bankai, paštas, valstybės ir savivaldybės įstaigos, ambasados, teismai, biurai, kontoros, kiti įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai), taip pat pastatai, skirti specialiesiems tikslams (karinių vienetų pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kt.), taip pat pastatai, skirti transporto reikmėms, susiję su transportavimu (oro uosto, jūros ir upių laivyno, geležinkelio ir autobusų stočių pastatai, judėjimų ir iešmų postų, dispečerinių, uosto terminalų, signalų perdavimo, švyturių, muitinių pastatai ir kt.), taip pat pastatai, skirti religiniams tikslams (bažnyčios, cerkvės, koplyčios, sinagogos, maldos namai, katedros ir kt.)

Bendrojo ploto m2

0,009 1,84

5. Pastatas

Prekybos

Pastatai, skirti didmeninei ir mažmeninei prekybai (prekybos centrai, maisto ir alkoholinių gėrimų parduotuvės, visą parą veikiančios parduotuvės, vaistinės, gėlių salonai, prekybos paviljonai, dengtas turgus ir kt.)

didesni kaip 500 m2 bendrojo ploto Bendrojo ploto

m2

0,040 8,12

nuo 100 m2 iki 500 m2 bendrojo ploto

0,020 4,12

12

Eil. Nr.

Registro tipas

Pagrindinė tikslinė nau-

dojimo paskirtis ir plotas, m2

Pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties apibūdinimas

Vietinės rinkliavos

dydžio parametras

Metinė atliekų

susikau-pimo

norma, t

Metinis vietinės rinklia-

vos dydis, Lt

iki 100 m2 bendrojo ploto

0,024 4,88

iki 500 m2 bendrojo ploto

Knygynai, fotoprekių, rūbų, pramoninių prekių, ne maisto parduotuvės ir kt. 0,009 1,84

6. Pastatas Paslaugų, gamybos ir pramonės

Pastatai, skirti paslaugoms teikti (pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai ir kt.) taip pat pastatai, skirti gamybai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos perdirbimo įmonės, energetikos pastatai, kalvės, skerdyklos, gamybinės laboratorijos ir kt.)

Bendrojo ploto m2

0,018 3,68

7. Pastatas Maitinimo Pastatai, skirti žmonių maitinimui ir pramogoms (valgyklos, restoranai, kavinės, barai, lošimo namai ir kt.)

Bendrojo ploto m2

0,024 4,92

8. Pastatas Garažų* Pastatai, skirti transporto priemonėms laikyti ir remontuoti Viena garažo

valda 0,094 19

9. Pastatas

Sandėliavimo ir žemės ūkio (fermų, ūkio, šiltnamių)

Pastatai, skirti ką nors laikyti (saugyklos, bendro naudojimo sandėliai, specialūs sandėliai, kiti pastatai, skirti produkcijai laikyti), taip pat pastatai, skirti žemės ūkio produkcijai auginti, gaminti ir laikyti (kiaulidės, karvidės, arklidės, veršidės, paukštidės, daržinės, svirnai, garažai, šiltnamiai ir kt.)

Bendrojo ploto m2

0,0004 0,084

Sandėliai, kuriuose vykdoma prekyba 0,022 4,48

10. Pastatas Kultūros, mokslo ir sporto

Pastatai, skirti kultūros reikmėms ir vešiesiems pramoginiams renginiams (teatrai, kino teatrai, kultūros namai, klubai, bibliotekos, muziejai, archyvai, parodų rūmai, planetariumai, radijo ir televizijos pastatai ir kt.), pastatai skirti švietimo ir mokslo reikmėms (institutai ir mokslinio tyrimo įstaigos, observatorijos, meteorologijos stotys, laboratorijos (išskyrus gamybines), bendrojo lavinimo, profesinės ir aukštosios mokyklos, vaikų darželiai ir kt.), taip pat pastatai, skirti sportuoti (sporto salės, teniso kortai, baseinų, čiuožyklų, jachtklubų, šaudyklų, stadionų, maniežų pastatai ir kt.)

Bendrojo ploto m2

0,004

0,80

11. Pastatas Gydymo

Pastatai, skirti gydymo reikmėms, kuriuose teikiama medicininė pagalba žmonėms ir gyvūnams (ligoninės, klinikos, poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, specialiųjų įstaigų sveikatos apsaugos pastatai, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai, veterinarijos gydyklų ir kt.)

Bendrojo ploto m2

0,009 1,84

12. Žemės sklypas

Žemės ūkio (sodų)*

Sodas Vienas sodo

sklypas 0,370 75,00

13

Eil. Nr.

Registro tipas

Pagrindinė tikslinė nau-

dojimo paskirtis ir plotas, m2

Pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties apibūdinimas

Vietinės rinkliavos

dydžio parametras

Metinė atliekų

susikau-pimo

norma, t

Metinis vietinės rinklia-

vos dydis, Lt

13. Statiniai ir kitos paskirties pastatai, kurių negalima priskirti aukščiau išvardytiesiems pastatams Bendrojo ploto

m2 0,010 2,04

14. Statiniai ir kitos paskirties pastatai, kuriuose veikla nevykdoma Bendrojo ploto

m2 0 0

15. Nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai, kurie teikia komercines paskirties ir / ar viešąsias paslaugas ir deklaruoja komunalinių atliekų kiekį

Viena atliekų tona

203,00

*Kai garažas ar sodas priklauso bendrijai – vietinės rinkliavos mokėtojas yra bendrija

14

Apmokestinimo už komunalinių atliekų tvarkymą bazės pasirinkimas. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, 2008 m. 13 savivaldybių (22 proc. šalies savivaldybių) mokesčiai už komunalinių atliekų tvarkymą daugiabučių namų gyventojams apskaičiuojami priklausomai nuo nuosavybės ar kita teise priklausančio bendrojo (naudingojo) ploto, 4 savivaldybėse (7 proc.) daugiabučių namų gyventojams patvirtintos fiksuotos metinės rinkliavos už butą ir 43 savivaldybėse (71 proc.) šie mokesčiai apskaičiuojami priklausomai nuo bute gyvenančių asmenų skaičiaus. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad 33 savivaldybėse (55 proc.) individualių namų savininkams mokesčiai už komunalinių atliekų tvarkymą apskaičiuojami pagal faktiškai išvežtą ir sutvarkytą komunalinių atliekų kiekį, 20 savivaldybių (33 proc.) šie mokesčiai apskaičiuojami pagal name gyvenančių asmenų skaičių ir 7 savivaldybėse (12 proc.) – priklausomai nuo nuosavybės ar kita teise priklausančio bendrojo (naudingojo ploto).

Vis daugiau Lietuvos savivaldybių už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas apmokestina pagal plotą, nes ne visi gyventojai deklaruoja gyvenamąją vietą. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras duomenimis, 2008 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos mieste buvo 183 635 statistiniai gyventojai, tačiau iš jų 5737 – be gyvenamosios vietos, todėl realiai už atliekų tvarkymą gali mokėti tik 177 898 asmenys. Tai reiškia, kad skaičiuojant vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pagal gyventojų skaičių, rinkliavos dydis vienam gyventojui turėtų būti padidintas bent 4 proc., o įvertinus migraciją, negyvenančius studentus ir pan. – dar bent 10 proc., todėl vietinė rinkliava vienam gyventojui pabrangtų bent 14 proc. – iki 85,5 Lt/metus vienam gyventojui ir iki 214 Lt/metus vidutiniam statistiniam namų ūkiui.

2008 m. spalio mėn. KRATC atliko tyrimą, pasirenkant skaičiavimams tankiai apgyvendintą Klaipėdos miesto mikrorajoną tarp Taikos pr. ir Rumpiškės g. Skaičiuojant vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą vienam deklaravusiam savo gyvenamąją vietą, turėtų būti taikomas 7,92 Lt/mėn. rinkliavos dydis arba 95,05 Lt/metus (suma, gaunama padalinus Klaipėdos miesto atliekų tvarkymo sistemos sąnaudų dalį, tenkančią gyventojams iš gyventojų skaičiaus). Atrinktuose 23 daugiabučiuose deklaravusių gyvenamąją vietą žmonių yra 2225, todėl metinė rinkliavos suma būtų 211 486 Lt. Skaičiuojant vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą priklausomai nuo gyvenamojo būsto ploto, kuris atrinktuose 23 daugiabučiuose yra 48 973 m², bendra metinė vietinės rinkliavos suma sudarytų 170 426 Lt. Mokant nuo gyvenamojo būsto ploto vieno asmens mokama vidutinė metinė rinkliava sudaro 76,6 Lt. Tokiu būdu, mokama nuo ploto vietinė rinkliava gyventojui yra sąlyginai pigesnė. Skaičiuojant vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą vienam deklaravusiam savo gyvenamąją vietą gyventojui, vietinė rinkliava padidėtų 24 proc.

Apmokestinant pagal gyventojų skaičių, ypatingai sunkiose sąlygose atsidurtų daugiavaikės šeimos ar šeimos auginančios 2 ir daugiau vaikų, todėl be lengvatų sistemos joms būtų sunku išsiversti, o tai labai brangintų rinkliavos administravimo sistemą ir verstų didinti įkainius kitiems atliekų turėtojams. Be to, apmokestinant pagal gyventojų skaičių, nedideli būstai (kur didelė tikimybė, kad gyvena ir nedideles pajamas turintys gyventojai) subsidijuotų turtinguosius savivaldybės gyventojus, atitinkamai daugiau vartojančius ir turinčius daugiau atliekų. Įvertinant tai, kad nedidelius būstus turintys gyventojai turi mažesnes pajamas ir vartojimą, esama apmokestinimo sistema labiausiai atitinka principą „teršėjas moka“ principą ir yra labiausiai socialiai orientuota.

Gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimas. Atliekų tvarkymo sistema turi remtis gamintojo atsakomybės už gaminio poveikį aplinkai principu, nes gamintojas, priimdamas svarbius sprendimus gaminio ir technologinio proceso projektavimo ir gamybos organizavimo stadijose, turi didžiausią įtaką šio poveikio formavimui. Vadovaujantis šiuo principu, gamintojai ir importuotojai turi prisiimti pilną atsakomybę už jų į vidaus rinką išleistų gaminių ir pakuočių poveikį aplinkai viso būvio ciklo metu nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo, įskaitant gaminių ir pakuočių atliekų surinkimo, perdirbimo, naudojimo ir šalinimo sistemos organizavimą ir (ar) finansavimą, Vyriausybės nustatytų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduočių įgyvendinimą, informacijos apie gaminius ir pakuotes ir jų atliekų tvarkymą teikimą šių gaminių naudotojams ir atliekų tvarkytojams.

Lietuvoje gamintojo atsakomybės principas taikomas šių atliekų tvarkymui: − pakuočių; − elektros ir elektroninės įrangos; − transporto priemonių; − alyvų; − baterijų ir akumuliatorių ir kitų apmokestinamųjų gaminių (pvz., padangų).

Šių atliekų tvarkymas turėtų būti pilnai dengiamas gamintojų ir importuotojų bei neįskaitomas į įmokas už komunalinių atliekų tvarkymą. Deja, šis principas praktiškai nėra pilnai įgyvendinamas, nes antrinių žaliavų surinkimo sąnaudos tik iš dalies padengiamos pajamomis už šias žaliavas. Tiesioginis savivaldybės administracijos bendradarbiavimas su pakuočių atliekų gamintojais ir importuotojais iki šiol nevyksta.

15

Mieste veikia tik viena savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildanti surinkimo sistema, pagal kurią metalinių pakuočių atliekas, eksploatuoti netinkančias transporto priemones, akumuliatorių atliekas, naudotas padangas, elektros ir elektroninės įrangos atliekas iš gyventojų surenka UAB „Kuusakoski“.

2.4.4 Mišrių komunalinių atliekų surinkimas ir tvarkymas

Mišrių komunalinių atliekų surinkimui taikoma konteinerinė atliekų surinkimo sistema. Mišrioms komunalinėms atliekoms iš individualių namų valdų surinkti naudojami 120, 140 arba 240 litrų talpos konteineriai. Mišrioms komunalinėms atliekoms surinkti iš daugiabučių gyvenamųjų namų, įstaigų, įmonių ir organizacijų naudojami kolektyviniai 660-1100 litrų talpos konteineriai. Dažnai į tuos pačius kolektyvinius konteinerius metamos tiek gyventojų, tiek įmonių ir organizacijų komunalinės atliekos.

11 lentelė. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriai Klaipėdos mieste 2008 m. spalio mėn.

Viso konteinerių

120-240 l, vnt.

660-1100 l, vnt.

1100 l (TIPK įmonėse), vnt.

7000-38000 l, vnt.

UAB „Specialus autotransportas“

6649 2715 3706 114 114

UAB „Švaros diena“ 1 791 473 1088 230 -

UAB „Cleanaway Klaipėda“ 144 29 115 -

Viso: 8584 3217 5253 114

Vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis, Klaipėdos mieste mišrių

komunalinių atliekų konteineriai tuštinami: − kolektyvinio naudojimo, skirti daugiabučių namų gyventojams ir įmonėms ne rečiau kaip tris

kartus per savaitę; − individualiose namų valdose, įmonių, įstaigų, organizacijų uždarose teritorijose, kolektyvinio

naudojimo sodų bendrijose, garažų bendrijose ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Atliekų surinkėjai privalo periodiškai plauti ir dezinfekuoti konteinerius.

Visos surinktos mišrios komunalinės atliekos vežamos į regioninį atliekų sąvartyną, esantį Dumpių kaime (Klaipėdos rajonas). 2.4.5 Antrinių žaliavų surinkimas ir tvarkymas

Vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis, Klaipėdos mieste antrinės žaliavos renkamos konteineriais ir apvažiavimo būdu. Labiausiai paplitęs antrinių žaliavų surinkimo būdas – surinkimas į stiklo, popieriaus / kartono, plastiko atliekų konteinerius.

12 lentelė. Antrinių žaliavų surinkimo konteineriai Klaipėdos mieste 2008 m. spalio mėn.

Viso

konteinerių

UAB „Specialus autotransportas“

UAB „Cleanaway Klaipėda“

UAB „Švaros diena“

n.d. 3,3 m3, vnt. 1,5 m3 2,5 m3

Stiklo atliekų konteineriai, vnt. 260 103 110 47

Popieriaus ir kartono atliekų konteineriai, vnt.

244 87

110 18 29

Plastikų atliekų konteineriai, vnt.

165 108 10 18 29

Viso: 669 298 230 83 58

2008 m. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija gavo iš Aplinkos ministerijos administruojamos Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšomis įsigytus 80 komplektų naujų varpo formos antrinių žaliavų surinkimo konteinerius. Naujus varpo formos antrinių žaliavų surinkimo konteinerius aptarnauja UAB „Specialus autotransportas“ ir UAB „Švaros diena“.

16

Atliekų surinkėjai privalo antrinių žaliavų surinkimo konteinerius tuštinti ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o vietose, kur nėra antrinių žaliavų konteinerių – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Surinkimas apvažiavimo būdu vykdomas apie tai iš anksto informavus atliekų turėtojus ir savivaldybės administraciją apie antrinių žaliavų surinkimo ir išvežimo grafiką.

Konteineriai antrinėms žaliavoms rinkti, kur yra galimybė, statomi aikštelėse kartu su komunalinių atliekų surinkimo konteineriais (daugiabučių gyvenamųjų namų kvartaluose), o individualių namų kvartaluose įrengiamos tik antrinių žaliavų konteinerinės aikštelės. 2008 m. sausio 1 d. Klaipėdos miesto savivaldybėje buvo 263 konteinerių aikštelės, skirtos antrinėms žaliavoms surinkti (viena aikštelė 707 gyventojams).

Klaipėdos mieste antrinių žaliavų rūšiavimo linijos įdiegtos UAB „Cleanaway Klaipėda“ ir UAB „Specialus autotransportas“. Numatoma įsigyti ir mobilią rūšiavimo liniją Klaipėdos regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne.

2.4.6 Kitų specifinių atliekų surinkimas ir tvarkymas

Vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis, buityje susidarančios pavojingos, elektros ir elektroninės įrangos, didžiosios, biodegraduojamos atliekos iš atliekų turėtojų surenkamos apvažiavimo būdu, specialiuose konteineriuose ir priimamos atliekų priėmimo punkte.

Klaipėdos mieste atliekų surinkėjai biodegraduojamas atliekas privalo išvežti kartą per savaitę (išskyrus žiemos metu pagal poreikį, bet ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį), didžiąsias atliekas – ne rečiau kaip kartą per savaitę, buityje susidarančias pavojingas bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas – ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Atliekų surinkėjas privalo iš anksto informuoti atliekų turėtojus ir savivaldybės administraciją apie jų surinkimo ir išvežimo grafikus. Buityje susidarančių pavojingų bei elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo ir išvežimo grafikuose turi būti nurodyta surinkimo vieta, data ir laikas.

Biodegraduojamos („žaliosios“) atliekos priimamos ir tvarkomos regioninėje kompostavimo aikštelėje prie Glaudėnų sąvartyno.

Dalis pavojingų ir kitų specifinių buityje susidarančių atliekų yra surenkama naudojantis 2008 m. UAB „Kuusakoski“ įdiegta komunalinių atliekų surinkimo sistemą papildančia atliekų surinkimo sistema, apimančia metalinių pakuočių atliekas, eksploatuoti netinkančias transporto priemones, akumuliatorių atliekas, naudotas padangas, elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Šios atliekos priimamos bendrovės terminale Minijos g. 162, Klaipėdoje, sutartyje su savivaldybės administracija numatytomis sąlygomis.

Pagal sutartį su Aplinkos ministerija, UAB „Žalvaris“ surenka galvaninius elementus. Įmonė Klaipėdos miesto švietimo įstaigose, lopšeliuose-darželiuose, degalinėse, įmonėse, prekybos centruose pastatė 76 specialius galvaninių atliekų surinkimo konteinerius. Šių atliekų surinkimas finansuojamas Aplinkos ministerijos administruojamos Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšomis.

Savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema neapima farmacinių, medicininių, statybinių atliekų tvarkymo. Vaistai iš gyventojų surenkami per visuomenės vaistines Farmacinių atliekų tvarkymo taisyklių (Žin., 2000, Nr. 68-2056) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Medicininės infekuotos atliekas sveikatos priežiūros įstaigos tvarko Lietuvos higienos normos HN 66:2008 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Statybinės atliekos priimamos už papildomą mokestį. Statybinės atliekos tvarkomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintų „Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių“ (Žin., 2007, Nr. 10-403 ) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2.5 KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ ŠALINIMO ĮRENGINIAI

2007 m. gruodžio 14 d. Dumpiuose, Klaipėdos rajone, atidarytas Klaipėdos regioninis atliekų sąvartynas. Šis nepavojingų atliekų sąvartynas yra 14 km nuo Klaipėdos miesto. Paskaičiuota, jog per metus iš Klaipėdos regiono į regioninį sąvartyną bus atvežama apie 160 tūkst. tonų atliekų. Sąvartyne, kuris užima 21,3 ha plotą, tilps apie 2 mln. tonų atliekų. Planuojama, kad jis veiks apie 20 metų. Iki 2009 m. vidurio Dumpių sąvartynas liks vienintelis, į kurį bus galima vežti komunalines atliekas. Visi kiti 38 senieji šiukšlynai apskrityje bus uždaryti.

17

2.6 KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMO, PERKROVIMO, RŪŠIAVIMO, NAUDOJIMO ĮMONĖS IR ĮRENGINIAI

2.6.1 Komunalinių atliekų tvarkymo įmonės

Klaipėdos regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną eksploatuoja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC), o komunalines atliekas iš Klaipėdos miesto pagal sutartį su KRATC veža:

− UAB „Cleanaway Klaipėda“; − UAB „Specialus autotransportas“; − UAB „Švaros diena“.

Atliekas tvarkančių įmonių registro (ATĮR) duomenimis, Klaipėdos mieste 2008 m. lapkričio mėn. veikė 37 atliekų tvarkymo įmonės (žr. 13 lentelę), surenkančios (atliekų tvarkymo kodas S1) atliekų sąrašo 20 grupės (komunalinės atliekos) atliekas, tačiau didžioji jų dalis – metalo supirkimo aikštelės.

13 lentelė. Atliekų tvarkymo įmonės Klaipėdos mieste.

Nr. ĮMONĖS PAVADINIMAS VEIKLA 1. UAB „AKRONITA SERVICE“ Mišrios komunalinės atliekos 2. UAB „ANABAZIS“ Metalo, antrinių žaliavų, stabdžių skysčio surinkimas 3. UAB „APK“ Metalo supirkimo aikštelė 4. UAB „BALTIJOS BUNKERIAVIMO

AGENTŪRA“ Mišrių komunalinių atliekų, antrinių žaliavų, liuminescencinių lempų surinkimas

5. UAB „BITUVIS“ Biologiškai suyrančių medžiagų, popieriaus, kartono, didžiųjų atliekų surinkimas

6. UAB „Cleanaway Klaipėda" Mišrių komunalinių atliekų, EEĮ, biologiškai suyrančios virtuvių ir valgyklų atliekos, parkų sodų tvarkymo atliekos, smulkūs metalo gaminiai, antrinės žaliavos, didžiosios atliekos, vaistai, dažai, rašalas, klijai, dervos, plovikliai

7. UAB „DĖVĖDRA“ Dėvėtų drabužių surinkimas 8. UAB „DORVINA“ Metalo supirkimo aikštelė 9. UAB „EMP RECYCLING"

KLAIPĖDOS VEIKLAVIETĖ EEĮ atliekų, pavojingų atliekų (pvz., baterijų ir akumuliatorių), metalo surinkimas

10. UAB „ERGERA“ Metalo supirkimo aikštelė 11. UAB „FEROLITAS“ Metalo supirkimo aikštelė 12. UAB „GELEŽIES LAUŽAS" Metalo supirkimo aikštelė 13. UAB „JLE“ Mišrių komunalinių atliekų, antrinių žaliavų surinkimas. 14. UAB „KLAIPĖDOS ŽELDINIAI“ Mišrių komunalinių atliekų, parkų, sodų tvarkymo atliekų surinkimas. 15. UAB „KLAIPĖDOS KELEIVIŲ IR

KROVINIŲ TERMINALAS“" Mišrių komunalinių atliekų, antrinių žaliavų, biologiškai suyrančių virtuvės atliekų, uosto akvatorijos atliekų surinkimas

16. UAB „KLAJUSVA“ Plastikų surinkimas 17. UAB „KUUSAKOSKI" EEĮ, popieriaus/kartono, baterijų ir akumuliatorių, metalo ir kt.

atliekų surinkimas 18. UAB „LIETMETAS“ Metalo supirkimo aikštelė 19. UAB „LINMETA“ Metalo supirkimo aikštelė 20. UAB „MAIŠELIS" Plastikų atliekų surinkimas ir perdirbimas 21. UAB „METALŲ BAZĖ“ Metalo supirkimo aikštelė 22. UAB „METINPEKSA“ Metalo supirkimo aikštelė 23. UAB „METVA" Juodųjų metalų supirkimo aikštelės 24. UAB „MG ANTRINĖS ŽALIAVOS“ Metalo supirkimo aikštelė 25. UAB „MIESTO TVARKA“ Parkų ir sodų tvarkymo atliekų surinkimas 26. UAB „NONFERA“ Metalo supirkimo aikštelė 27. UAB „OLANSIJA“ Didžiųjų atliekų, plastikų surinkimas 28. UAB „RESOTA“ Juodųjų metalų supirkimo aikštelė 29. UAB „RESOTA“ Metalo supirkimo aikštelė 30. UAB „SPECIALUS

AUTOTRANSPORTAS“ Mišrių komunalinių atliekų, didžiųjų atliekų, biologiškai suyrančių atliekų, popieriaus, kartono surinkimas

31. UAB „STASMILA“ Metalo supirkimo aikštelė 32. UAB „SUBARĖ“ Spalvotųjų metalų supirkimo aikštelė 33. UAB „ŠVAROS DIENA“ Antrinių žaliavų, mišrių komunalinių atliekų, turgaviečių atliekų,

surinkimas. Septynių rezervuarų dumblas 34. UAB „TOLMETAS“ Spalvotųjų metalų supirkimo aikštelė

18

Nr. ĮMONĖS PAVADINIMAS VEIKLA 35. UAB „TORLINA“ Spalvotųjų metalų supirkimo aikštelė 36. UAB „ŽALIASIS TERMINALAS“ Mišrių komunalinių atliekų, gatvių valymo atliekų surinkimas 37. UAB „ŽALVARIS“ Atskirai surenkamos frakcijos

Klaipėdos mieste antrinių žaliavų rūšiavimo linijos įdiegtos UAB „Cleanaway Klaipėda“ ir UAB

„Specialus autotransportas“. Atliekas tvarkančių įmonių registro (ATĮR) duomenimis, Klaipėdos mieste plastiko atliekas perdirba

UAB „Maišelis", popieriaus ir kartono atliekas – AB „Klaipėdos kartonas“, medines pakuotes ir medienos atliekas – UAB „Švaros diena“ ir AB „Klaipėdos mediena", statybines atliekas – UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija "Bega" ir UAB „Eudanas“.

2.6.2 Mobili technika

Informacija apie Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje veikiančių atliekų vežėjų naudojamas šiukšliavežes pateikta 14 lentelėje. Komunalines atliekas vežančios įmonės transporto parką palaipsniui atnaujina, tačiau net pusės naudojamų šiukšliavežių modeliai pasenę, eksploatacijos trukmė viršija 10 metų.

14 lentelė. Atliekų vežėjų naudojamos šiukšliavežės (2008 m. lapkričio mėn. duomenys).

Eil. Nr.

Mobili technika (markė)

Tūris, m3

Suspaudimo laipsnis

Pagaminimo / įsigijimo metai

Kokių atliekų išvežimui naudojama

1. MB AXOR 1824L 16,2 n.d. 2008 Mišrių komunalinių

2. MB ACTROS 2532L 21,9 n.d. 2008 Mišrių komunalinių

3. MB ACTROS 2532L 21,9 n.d. 2008 Mišrių komunalinių

4. MAN TGA 26.310 22 n.d. 2004 Mišrių komunalinių

5. MB ATEGO 1823 16 n.d. 2004 Mišrių komunalinių

6. MB ATEGO 1518 12 n.d. 2004 Mišrių komunalinių

7. MB ATEGO 1823 16 n.d. 2004 Mišrių komunalinių

8. MB 2528 Atego 22 1:3 2004 Mišrių komunalinių

9. MAZ 53373 14 n.d. 2002 Mišrių komunalinių

10. MB 2528 Atego 22 1:3 1999 Mišrių komunalinių

11. MB 1820 18 n.d. 1997 Antrinių žaliavų

12. MAN 18.222 14 n.d. 1996 Mišrių komunalinių

13. MB 2527 20 1:6 1996 Mišrių komunalinių

14. MAN 24.232 18 1:6 1992 Mišrių komunalinių

15. MB 1717 22 1:3 1992 Mišrių komunalinių

16. MB 1722 22 1:3 1991 Antrinių žaliavų

17. MB 1617 22 1:3 1989 Antrinių žaliavų

18. MB 2628 22 1:3 1985 Antrinių žaliavų

2.6.3 Atliekų priėmimo aikštelės

Vykdant Klaipėdos regioninės atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projektą, Klaipėdos mieste iki 2009 m. gruodžio 31 d. yra numatyta įrengti didžiųjų atliekų, antrinių žaliavų ir statybinių atliekų surinkimo ir tvarkymo aikštelę Tilžės g. 66A.

Šiuo metu Klaipėdos mieste yra įrengta tik viena didžiosioms atliekoms laikinai sandėliuoti skirta aikštelė. Didžiųjų atliekų aikštelė yra įrengta daugiabučių namų savininkų bendrijos „Smiltelė“ iniciatyva atliekų surinkėjų lėšomis tarp Budelkiemio g. 10 ir 12 namų. Aikštelė yra aptverta, 48 m2 pločio. Per metus iš šios aikštelės atliekų surinkėjai išveža apie 5 t didžiųjų atliekų.

19

3 ATLIEKŲ TVARKYMO TIKSLAI IR UŽDUOTYS 2009 - 2018 M. 3.1 EUROPOS SĄJUNGOS IR VALSTYBINIAI ATLIEKŲ TVARKYMO STRATEGINIAI TIKSLAI

2008 m. lapkričio 19 d. patvirtinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų, kurioje šalims narėms nustatyta užduotis iki 2020 m. mažiausiai 50 proc. (vertinant atliekų kiekį) bent jau tokių namų ūkių atliekų medžiagų, kaip popierius, metalas, plastikas ir stiklas, ir galbūt kitos kilmės atliekų, jei šie atliekų srautai panašūs į namų ūkių atliekas, paruošti pakartotinai naudoti ir perdirbti.

Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane (Žin., 2007, Nr. 122-5003) nustatyti šie atliekų tvarkymo strateginiai tikslai Lietuvai:

− iki 2009 m. užtikrinti viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos visuotinumą, kokybę ir prieinamumą;

− ne vėliau kaip nuo 2009 m. vidurio nepavojingas atliekas šalinti tik ES reikalavimus atitinkančiuose regioniniuose nepavojingų atliekų sąvartynuose;

− iki 2011 m. pabaigos uždaryti visus aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų neatitinkančius sąvartynus;

− iki 2013 m. perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 50 proc. komunalinių atliekų.

3.2 KLAIPĖDOS MIESTO KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO UŽDAVINIAI 2009 - 2018 M.

Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo užduotys nustatytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintu Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu (Žin., 2007, Nr. 122-5003) ir 2006 m. gegužės 4 d. Klaipėdos regiono plėtros tarybos sprendimu Nr. 2.2-3 patvirtintu Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo planu 2006-2010 m.

3.2.1 Viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimas

Kaip nustatyta Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane, Klaipėdos miesto savivaldybė, atsižvelgdama į tai, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga yra viešoji paslauga, iki 2009 m. turi užtikrinti, kad ji būtų visuotinė, geros kokybės, prieinama (įperkama) ir atitiktų aplinkos apsaugos, techninius - ekonominius ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.

Visuotinumo principas laikomas užtikrintu, kai viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga teikiama ne mažiau kaip 95 proc. savivaldybės teritorijos asmenų, kuriems toje teritorijoje nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai (išskyrus žemės sklypus be pastatų), kurie kitu pagrindu teisėtai valdo ar naudoja šiuos objektus.

3.2.2 Antrinių žaliavų rūšiavimo galimybės ir priemonės

Kaip nustatyta Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane, visiems komunalinių atliekų turėtojams turi būti užtikrinamos antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalo) rūšiavimo galimybės ir priemonės. Klaipėdos miesto savivaldybė turi parengti ir (ar) patvirtinti konteinerių aikštelių išdėstymo schemas ir užtikrinti, kad 2008 m. būtų pastatyti specialūs konteineriai, skirti antrinėms žaliavoms surinkti. Minimalūs antrinių žaliavų surinkimo reikalavimai:

− įrengti gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę 600 gyventojų šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose; − gyvenamuosiuose individualių namų kvartaluose ir miesteliuose, sodų ir garažų savininkų

bendrijų teritorijose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę prie pagrindinio išvažiavimo iš tokio kvartalo ar bendrijos teritorijos arba įvažiavimo į juos, šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams (bendrijų nariams) patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose; − atskirai rinkti antrines žaliavas (esančias komunalinėse atliekose) iš įmonių, įstaigų ir

organizacijų į specialius konteinerius ir (arba) naudojant kitas surinkimo priemones. Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane taip pat reikalaujama pastatyti specialius

konteinerius, skirtus antrinėms žaliavoms surinkti viešosiose vietose, kuriose dėl dažno gyventojų lankymosi

20

ir aptarnavimo specifikos susidaro daug antrinių žaliavų, taip pat laikinuosius specialius konteinerius viešųjų renginių metu. Konteineriai ir jų pastatymo vietos turi būti estetiški ir patogūs lankytojams, atitikti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.

Jeigu nėra techninių galimybių pastatyti specialių konteinerių arba jų naudojimas ekonomiškai netikslingas, leidžiama taikyti kitas antrinių žaliavų surinkimo priemones ir būdus (pvz., antrinių žaliavų surinkimas specialiais maišais, antrinių žaliavų turėtojų apvažiavimas ar kita).

3.2.3 Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas

Kaip nustatyta Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane, Klaipėdos miesto savivaldybė turi užtikrinti, kad iki 2009 m. būtų įrengta ne mažiau kaip viena didelių gabaritų atliekų (baldų, statybos ir griovimo, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, naudotų padangų, pavojingų buitinių atliekų, antrinių žaliavų, biodegraduojamų atliekų) surinkimo aikštelė 50 tūkst. gyventojų, tačiau ne mažiau kaip viena tokia aikštelė savivaldybės teritorijoje, taip pat šios atliekos surenkamos ir kitokiais būdais (pvz., apvažiuojant turėtojus). Gyventojams atstumas iki tokių aikštelių turėtų būti ne daugiau kaip 5 kilometrai.

3.2.4 Komunalinių atliekų perdirbimas ir naudojimas

Kaip nustatyta Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane, Klaipėdos miesto savivaldybė iki 2013 m. turi užtikrinti, kad šalinamų komunalinių atliekų kiekis neviršytų 50 proc. susidariusių savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų per metus. Kitos susidariusios komunalinės atliekos (50 proc.) turi būti perdirbtos ar kitaip panaudotos.

Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo plane 2006-2010 m. Klaipėdos miestui nustatytos siektinos antrinių žaliavų surinkimo vertės, išreikštos procentais nuo bendro komunalinių atliekų kiekio, pateikiamos 15 lentelėje. Šios vertės paskaičiuotos, perkeliant ankstesnės redakcijos Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano nuostatas, kurių 2007 m. redakcijoje nebeliko. Tačiau atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų užduotis, komunalinių atliekų tvarkymo sistema turi būti planuojama tokiu būdu, kad „iki 2020 m. mažiausiai 50 proc. bent jau tokių namų ūkių atliekų medžiagų, kaip popierius, metalas, plastikas ir stiklas, ir galbūt kitos kilmės atliekų, jei šie atliekų srautai panašūs į namų ūkių atliekas, būtų paruošiamos pakartotinai naudoti ir perdirbti“.

15 lentelė. Siektinas antrinių žaliavų surinkimas 2007-2024 m., proc. nuo bendro komunalinių atliekų

kiekio.

3.2.5 Komunalinių biodegraduojamų atliekų tvarkymas

Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatyta, kad biodegraduojamos atliekos turi būti

tvarkomos tokiu būdu, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biodegraduojamos atliekos sudarytų: − iki 2010 m. – ne daugiau kaip 75 proc. 2000 m. biodegraduojamų komunalinių atliekų; − iki 2013 m. – ne daugiau kaip 50 proc. 2000 m. biodegraduojamų komunalinių atliekų; − iki 2020 m. – ne daugiau kaip 35 proc. 2000 m. biodegraduojamų komunalinių atliekų.

Vykdydamos šias užduotis, savivaldybės, remiantis Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano nuostatomis, atsižvelgdamos į kiekvieno regiono specifiką ir regionų bendradarbiavimo galimybes, privalo taip organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kad:

− „žaliosios atliekos“, t. y. sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biodegraduojamos atliekos, būtų surenkamos ir apdorojamos kompostavimo įrenginiuose. Turi būti skatinamas ir individualus „žaliųjų“ atliekų kompostavimas;

− iki 2010 m. būtų įdiegtas mechaninis biologinis apdorojimas arba atskiras komunalinių biodegraduojamų atliekų surinkimas ir šių atliekų apdorojimas;

2007 – 2009 m. 2010 – 2024 m.

Popierius ir kartonas 4,5% 7,0%

Stiklas 2,4% 3,7%

Plastikas 1,2% 2,4%

21

− atskirai surinktos komunalinės biodegraduojamos atliekos būtų kompostuojamos, o gautas kompostas naudojamas įvairioms reikmėms;

− biodujos būtų išgaunamos komunalinių biodegraduojamų atliekų anaerobinio pūdymo įrenginiuose ir toliau naudojamos. Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane reikalaujama, kad atskirai surinktos komunalinės

biodegraduojamos atliekos būtų perdirbamos arba kitaip naudojamos. Komunalinių biodegraduojamų atliekų tvarkymo sistemos turi būti kuriamos laikantis šių prioritetų:

− komunalinių biodegraduojamų atliekų tvarkymas, kai išgaunama energija ir išsaugomos maistinės medžiagos;

− komunalinių biodegraduojamų atliekų tvarkymas, kai energija neišgaunama, bet išsaugomos maistinės medžiagos. Kad būtų įdiegta komunalinių biodegraduojamų atliekų tvarkymo sistema, savivaldybės iki 2010 m.,

atsižvelgdamos į regionų bendradarbiavimo galimybes, privalo užtikrinti, kad kiekviename atliekų tvarkymo regione būtų sudarytos sąlygos apdoroti (kompostuoti ir (ar) anaerobiškai pūdyti) komunalines biodegraduojamas atliekas ir informuoti visuomenę apie savivaldybės teritorijoje numatomą komunalinių biodegraduojamų atliekų tvarkymo būdą, taip pat skatinti individualų kompostavimą.

Diegiant komunalinių biodegraduojamų atliekų apdorojimo pajėgumus, Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane savivaldybėms rekomenduojama atsižvelgti į kuriamus komunalinių nuotekų valymo dumblo pajėgumus ir jų teritorijose esančių įmonių, kuriose susidaro ūkinės komercinės veiklos biodegraduojamų gamybos atliekų, galimybes įsilieti į kuriamas komunalinių biodegraduojamų atliekų tvarkymo sistemas. 4 KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO

SISTEMOS PLĖTROS STRATEGIJA 2009 - 2018 M.

Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo plane 2006-2010 m. nustatytos priemonės neužtikrina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintame Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane (Žin., 2007, Nr. 122-5003) nustatytų užduočių įgyvendinimo iki 2018 m., todėl rengiant Klaipėdos miesto savivaldybės atliekų tvarkymo planą, nepakanka perkelti regioniniame plane numatytų priemonių.

Šiame skyriuje pateikiamos atliekų susidarymo prognozės bei nagrinėjamos įvairios komunalinių atliekų tvarkymo alternatyvos (scenarijai).

4.1 KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SUSIDARYMO PROGNOZĖS KLAIPĖDOS MIESTE 2009 - 2018 M.

Susidarančių komunalinių atliekų kiekis 2009-2018 m. priklausys nuo gyventojų skaičiaus kitimo ir vartojimo augimo. Remiantis ankstesnių metų Statistikos departamento duomenimis, galima prognozuoti, kad gyventojų skaičius per artimiausius 10 metų Klaipėdos mieste nežymiai mažės (0,1 proc.). Prognozinis gyventojų skaičiaus kitimas Klaipėdos mieste 2009 -2018 m. pateiktas 16 lentelėje.

16 lentelė. Prognozinis gyventojų skaičiaus kitimas Klaipėdos mieste 2009 - 2018 metais.

2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

184 472 184 288 184 104 183 919 183 736 183 552 183 368 183 185 183 002 182 819

Atsižvelgiant į pasaulinę ekonominę krizę, Finansų ministerijos prognozuojamą BVP ir vartojimo augimo lėtėjimą5, taikoma prielaida, kad 2009 m. komunalinių atliekų susidarymas vienam gyventojui, palyginus su praėjusiais metais, mažės 1 proc., 2010 m. išliks stabilus, o likusiu planuojamu laikotarpiu – kasmet didės 1 proc. Informacija apie prognozinius komunalinių atliekų susidarymo kiekius 2009-2018 m. Klaipėdos mieste pateikta 17 lentelėje.

5 2008 m. spalio mėn. Finansų ministerijos skelbiamais Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos duomenimis, numatomas 2009 m. -4,8 proc., 2010 m. -0,2proc., 2011 m. 4,5 proc. BVP augimas.

22

17 lentelė. Prognoziniai komunalinių atliekų susidarymo Klaipėdos mieste kiekiai 2009 - 2018 m. (tonomis per metus).

Metai 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Pas gyven-tojus:

67 572 67 505 68 112 68 724 69 342 69 965 70 594 71 229 71 869 72 515

Įmonėse 21 941 21 919 22 116 22 315 22 515 22 718 22 922 23 128 23 336 23 546

Viso: 89 513 89 423 90 227 91 038 91 857 92 683 93 516 94 357 95 205 96 061

Remiantis 2.2 skyriuje pateiktais komunalinių atliekų sudėties vertinimais ir, darant prielaidą, kad ši sudėtis nesikeis, 18 lentelėje pateikta planuojamu laikotarpiu susidarančių komunalinių atliekų sudėties prognozė Klaipėdos miesto savivaldybėje. 4.2 NUMATOMI SUTVARKYTI KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ KIEKIAI KLAIPĖDOS MIESTE

2009 - 2018 M.

19 lentelėje pateikti pagal 3.2 skyriuje nustatytas komunalinių atliekų perdirbimo ir naudojimo užduotis apskaičiuoti atliekų kiekiai, kuriuos Klaipėdos mieste reikia sutvarkyti, norint šias užduotis įgyvendinti.

Nustatant biodegraduojamų atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimo užduotis buvo naudojamas Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo plane 2006-2010 m. pateiktas vertinimas, kad 2000 m. sąvartyne buvo pašalinta apie 31 207 tonų Klaipėdos mieste susidariusių biodegraduojamų atliekų6.

Plėtojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, Klaipėdos miestui nustatyta užduotis nuo 2013 m. panaudoti ne mažiau kaip 50 proc. komunalinių atliekų (t. y., apie 46 tūkst. tonų komunalinių atliekų 2013 m.). Šis uždavinys bus pasiektas įgyvendinant biodegraduojamų atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimo užduotis, plečiant antrinių žaliavų ir kitų specifinių atliekų atskirą surinkimą ir paruošimą perdirbimui.

6 Nustatant biodegraduojamų atliekų tvarkymo užduotis, buvo atlikti alternatyvūs skaičiavimai. Ekspertų vertinimais, Lietuvoje 2000 m. iš viso sąvartynuose buvo pašalinta apie 1 mln. 85 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų. Biodegraduojamos atliekos mišriose komunalinėse atliekose 2000 m. sudarė 48 proc., tai yra 2000 m. sąvartynuose buvo pašalinta apie 510 tūkst. tonų komunalinių biodegraduojamų atliekų arba 146 kg vienam gyventojui. Klaipėdos mieste 2001 m. gyveno 192 954 gyventojai, todėl remiantis šiais vertinimais, 2000 m. sąvartynuose galėjo būti pašalinta apie 28 tūkst. tonų Klaipėdos mieste susidariusių biodegraduojamų atliekų.

23

18 lentelė. Komunalinių atliekų sudėties prognozė Klaipėdos mieste 2009 - 2018 m. (tonos per metus).

Frakcija Kiekis, % 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Biodegraduojamos (maisto ir „žaliosios“) atliekos 41% 36700 36700 36993 37326 37661 38000 38342 38686 39034 39385

Tame tarpe „žaliosios“ atliekos 2% 1790 1790 1805 1821 1837 1854 1870 1887 1904 1921

Plastikai 14% 12532 12532 12632 12745 12860 12976 13092 13210 13329 13449

Tame tarpe plastikinės pakuotės atliekos 9% 8056 8056 8120 8193 8267 8341 8416 8492 8568 8645

Popierius/kartonas 18% 16112 16112 16241 16387 16534 16683 16833 16984 17137 17291

Tame tarpe popieriaus/kartono pakuotės atliekos 10% 8951 8951 9023 9104 9186 9268 9352 9436 9520 9606

Stiklas 9% 8056 8056 8120 8193 8267 8341 8416 8492 8568 8645

Tame tarpe stiklinės pakuotės atliekos 9% 7967 7967 8030 8102 8175 8249 8323 8398 8473 8549

Metalas 3% 2238 2238 2256 2276 2296 2317 2338 2359 2380 2402

Tame tarpe metalinės pakuotės atliekos 2% 1343 1343 1353 1366 1378 1390 1403 1415 1428 1441

Pavojingos atliekos 1% 716 716 722 728 735 741 748 755 762 768

Didžiosios atliekos 4% 3581 3581 3609 3642 3674 3707 3741 3774 3808 3842

Kitos nedegios (pvz., statybinės) atliekos 5% 4476 4476 4511 4552 4593 4634 4676 4718 4760 4803

Kitos degios atliekos (pvz., tekstilės, t. t.) 6% 5371 5371 5414 5462 5511 5561 5611 5661 5712 5764

Viso komunalinių atliekų: 100% 89 513 89 423 90 227 91 038 91 857 92 683 93 516 94 357 95 205 96 061

Tame tarpe pakuočių atliekų 29% 26317 26317 26527 26765 27006 27249 27494 27741 27990 28242

Tame tarpe antrinių žaliavų 44% 38938 38938 39249 39602 39958 40317 40679 41045 41414 41786

Tame tarpe biodegraduojamų atliekų 59% 52813 52813 53234 53713 54196 54683 55174 55670 56171 56676

Tame tarpe degių atliekų 83% 74296 74296 74889 75562 76241 76927 77618 78316 79020 79730

Tame tarpe nedegių atliekų 17% 15486 15486 15609 15750 15891 16034 16178 16324 16470 16619

24

19 lentelė. Numatomi sutvarkyti komunalinių atliekų kiekiai Klaipėdos mieste 2009 - 2018 m., tonomis.

2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Komunalinių atliekų susidarymas, tonomis 89 513 89 423 90 227 91 038 91 857 92 683 93 516 94 357 95 205 96 061

A. PLANUOJAMAS ANTRINIŲ ŽALIAVŲ SURINKIMAS IR PARUOŠIMAS PERDIRBIMUI (PAGAL KLAIPĖDOS REGIONINĮ ATLIEKŲ TVARKYMO PLANĄ)

Planuojama sutvarkyti popieriaus/kartono (PK) atliekų, % nuo bendro atliekų kiekio

4,5 7,0 7,0 7,0 7,0 7,0 7,0 7,0 7,0 7,0

Planuojama sutvarkyti PK atliekų, tonomis 4028 6260 6316 6373 6430 6488 6546 6605 6664 6724

Planuojama sutvarkyti PK atliekų, % nuo susidarančių PK atliekų 25 39 39 39 39 39 39 39 39 39

Planuojama sutvarkyti stiklo atliekų, % nuo bendro atliekų kiekio 2,4 3,7 3,7 3,7 3,7 3,7 3,7 3,7 3,7 3,7

Planuojama sutvarkyti stiklo atliekų, tonos 2148 3309 3338 3368 3399 3429 3460 3491 3523 3554

Planuojama sutvarkyti stiklo atliekų, % nuo susidarančių stiklo atliekų 27 41 41 41 41 41 41 41 41 41

Planuojama sutvarkyti plastiko atliekų, % nuo bendro atliekų kiekio 1,2 2,4 2,4 2,4 2,4 2,4 2,4 2,4 2,4 2,4

Planuojama sutvarkyti plastikų atliekų, tonos 1074 2146 2165 2185 2205 2224 2244 2265 2285 2305

Planuojama sutvarkyti plastiko atliekų, % nuo susidarančių plastiko atliekų 13 27 27 27 27 27 26 26 26 26

Viso planuojama sutvarkyti antrinių žaliavų (AŽ), tonomis: 7251 11714 11820 11926 12033 12141 12251 12361 12472 12584

Planuojama sutvarkyti antrinių žaliavų, proc. nuo AŽ kiekio 19 30 30 30 30 30 30 30 30 30

B. PLANUOJAMAS ANTRINIŲ ŽALIAVŲ SURINKIMAS IR PARUOŠIMAS PERDIRBIMUI (PAGAL EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVĄ 2008/98/EB DĖL ATLIEKŲ)

Planuojama sutvarkyti PK atliekų, % nuo susidarančių PK atliekų 37 39 41 43 45 47 50 52 55 57

Planuojama sutvarkyti PK atliekų, tonomis 5962 6260 6625 7019 7436 7878 8346 8842 9368 9925

Planuojama sutvarkyti stiklo atliekų, % nuo susidarančių stiklo atliekų 22 26 29 32 35 39 43 47 51 57

Planuojama sutvarkyti stiklo atliekų, tonos 1772 2127 2358 2617 2905 3224 3578 3972 4408 4893

Planuojama sutvarkyti plastiko atliekų, % nuo susidarančių plastiko atliekų 9 10 12 14 16 18 20 23 25 28

Planuojama sutvarkyti plastiko atliekų, tonos 1128 1297 1504 1745 2024 2349 2654 3000 3390 3831

Planuojama sutvarkyti metalo atliekų, % nuo susidarančių metalo atliekų 22 26 29 32 35 39 43 47 51 57

Planuojama sutvarkyti metalo atliekų, tonos 492 591 655 727 807 896 994 1103 1224 1359

25

2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Viso planuojama sutvarkyti antrinių žaliavų (AŽ), tonomis: 9354 10274 11142 12108 13172 14347 15573 16917 18390 20007

Planuojama sutvarkyti antrinių žaliavų, proc. nuo AŽ kiekio 24 26 28 31 33 36 38 41 44 48

C. VALSTYBINĖ BIODEGRADUOJAMŲ ATLIEKŲ TVARKYMO UŽDUOTIS

Biodegraduojamų atliekų šalinimas sąvartyne (% nuo 2000 m. kiekio) 77 75 72 69 50 49 48 47 46 45

Biodegraduojamų atliekų šalinimas sąvartyne, tonomis: 24029 23405 22469 21533 15604 15291 14979 14667 14355 14043

Reikia sutvarkyti biodegraduojamų atliekų, tonomis: 29370 29407 30344 31701 38109 38904 39703 40507 41315 42128

Tame tarpe popieriaus/kartono atliekų, tonomis (A): 4028 6260 6316 6373 6430 6488 6546 6605 6664 6724

Tame tarpe popieriaus/kartono atliekų, tonomis (B): 5962 6260 6625 7019 7436 7878 8346 8842 9368 9925

Tame tarpe „žaliųjų“ atliekų, tonomis: 1790 1790 1805 1821 1837 1854 1870 1887 1904 1921

Tame tarpe kitų biodegraduojamų atliekų, tonomis (A): 23552 21357 22223 23508 29842 30563 31287 32015 32747 33482

Tame tarpe kitų biodegraduojamų atliekų, tonomis (B): 21618 21357 21914 22862 28836 29172 29487 29778 30043 30282

D. PLANUOJAMAS BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲ ATLIEKŲ (PAGAL KLAIPĖDOS REGIONINĮ ATLIEKŲ TVARKYMO PLANĄ) IR KITŲ SPECIFINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR PARUOŠIMAS PERDIRBIMUI/NAUDOJIMUI

Planuojama sutvarkyti buityje susidarančių pavojingų atliekų, % nuo bendro atliekų kiekio

0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1

Planuojama sutvarkyti buityje susidarančių pavojingų atliekų, tonomis 90 89 90 91 92 93 94 94 95 96

Planuojama sutvarkyti EEĮ atliekų, tonomis 738 737 736 736 735 734 733 733 732 731

Planuojama sutvarkyti naudotų padangų, tonomis 553 553 552 552 551 551 550 550 549 548

E. VALSTYBINĖ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ NAUDOJIMO (ĮSKAITANT PERDIRBIMĄ) UŽDUOTIS

Reikia sunaudoti komunalinių atliekų (50 %), tonomis 45928 46341 46758 47178 47602 48030

Planuojama sunaudoti atliekų, tonomis (A+C+D užduotys): 33973 36242 37226 38633 45090 45935 46785 47640 48499 49363

Planuojama sunaudoti atliekų, tonomis (B+C+D užduotys): 34143 34801 36239 38169 45223 46750 48307 49958 51714 53586

26

4.3 KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS PLĖTROS IKI 2018 M. SCENARIJAI

Komunalinių biodegraduojamų atliekų tvarkymas yra pagrindinis atliekų tvarkymo uždavinys planuojamu laikotarpiu. Siekiant sumažinti biodegraduojamų atliekų šalinimą sąvartynuose, galimi šie biodegraduojamų atliekų tvarkymo būdai:

− atskirai surinktų biodegraduojamų atliekų kompostavimas / anaerobinis pūdymas (atskirai arba su kitais atliekų srautais);

− mišrių komunalinių atliekų mechaninis – biologinis apdorojimas; − mišrių komunalinių atliekų deginimas atliekų deginimo įrenginyje.

Atsižvelgiant į atliekų tvarkymo alternatyvas, galimi keletas Klaipėdos miesto savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtros iki 2018 m. scenarijų (žr. 20 lentelė). Kadangi šie scenarijai rengiami ilgalaikei perspektyvai (2018 m.), jie buvo vertinami pagal valstybinių komunalinių atliekų tvarkymo užduočių įgyvendinimo galimybes:

− perdirbti ar kitaip panaudoti 50 proc. komunalinių atliekų (Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas (Žin., 2007, Nr. 122-5003));

− paruošti pakartotinai naudoti ir perdirbti 50 proc. bent jau tokių namų ūkių atliekų medžiagų, kaip popierius, metalas, plastikas ir stiklas (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų);

− biodegraduojamos atliekos turi būti tvarkomos tokiu būdu, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biodegraduojamos atliekos sudarytų ne daugiau kaip 35 proc. 2000 m. biodegraduojamų komunalinių atliekų (Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas (Žin., 2007, Nr. 122-5003)). 0 scenarijus „Esama situacija“. Esant nuliniam scenarijui, išlieka šiuo metu taikomi komunalinių

atliekų tvarkymo būdai, t. y. sąvartyne bus šalinama 88 proc. Klaipėdos mieste susidarančių komunalinių atliekų, o perdirbama/kompostuojama – 11 proc. Jeigu komunalinių atliekų tvarkymo sistema išliks nepakitusi, ilgalaikėje perspektyvoje Klaipėdos miestas negalės įgyvendinti nei vienos komunalinių atliekų tvarkymo užduoties.

1 scenarijus „Intensyvus perdirbimas“. 1-ojo scenarijaus atveju numatyta, kad perdirbimui bus paruošiama 80 proc. komunalinių atliekų sraute susidarančių popieriaus/kartono atliekų, 80 proc. – stiklo, 50 proc. – plastiko, 90 proc. – metalo, o visos susidarančios „žaliosios“ atliekos bus kompostuojamos. Tokiu atveju bus perdirbama (įskaitant kompostavimą) 33 proc. bendro komunalinių atliekų srauto, o sąvartyne bus šalinama apie 67 proc. Šio scenarijaus įgyvendinimas leis užtikrinti tik atliekų perdirbimo užduotį, tačiau liktų neįgyvendintos biodegraduojamų atliekų tvarkymo ir komunalinių atliekų naudojimo užduotys.

2 scenarijus „Intensyvus deginimas“. 2-ojo scenarijaus atveju numatyta, kad perdirbimui bus paruošta Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo plane nustatyti antrinių žaliavų kiekiai (13 proc. komunalinių atliekų srauto: popieriaus/kartono – 38 proc., stiklo – 40 proc., plastiko – 16 proc. nuo susidarančių atitinkamo antrinių žaliavų srauto), visos susidarančios „žaliosios“ atliekos bus kompostuojamos, o likusios atliekos (85 proc.) – deginamos, išgaunant energiją. Šio scenarijaus įgyvendinimas leis užtikrinti biodegraduojamų atliekų tvarkymo ir komunalinių atliekų naudojimo užduotis, tačiau liktų neįgyvendinta Europos Sąjungos komunalinių atliekų perdirbimo užduotis.

3 scenarijus „Intensyvus biologinis apdorojimas“. 3-ojo scenarijaus atveju numatyta, kad perdirbimui bus paruošta Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo plane nustatyti antrinių žaliavų kiekiai (13 proc. komunalinių atliekų srauto: popieriaus/kartono – 38 proc., stiklo – 40 proc., plastiko – 16 proc. nuo susidarančių atliekų), be to biologiškai apdorojama (t. y. sukompostuojama ar anaerobiškai supūdoma) 60 proc. susidarančių „žaliųjų“ ir maisto atliekų. Nors bus biologiškai apdoroti labai dideli komunalinių atliekų kiekiai, šio scenarijaus įgyvendinimas neužtikrins nei vienos komunalinių atliekų tvarkymo užduoties įgyvendinimo.

4 scenarijus „Perdirbimas ir biologinis apdorojimas“. 4-ojo scenarijaus atveju numatyta, kad perdirbimui bus paruošiama 50 proc. komunalinių atliekų sraute susidarančių antrinių žaliavų (popieriaus/kartono, stiklo, metalo – po 60 proc., plastiko – 30 proc. nuo susidarančių atliekų), atskirai surenkama ir biologiškai apdorojama (t. y. sukompostuojama ar anaerobiškai supūdoma) apie 22 proc. susidarančių „žaliųjų“ ir maisto atliekų, o likusios atliekos – šalinamos sąvartyne. Šio scenarijaus įgyvendinimas leis užtikrinti tik Europos Sąjungos komunalinių atliekų perdirbimo užduotį, tačiau liks neįgyvendintos biodegraduojamų atliekų tvarkymo ir komunalinių atliekų naudojimo užduotys.

27

20 lentelė. Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtros iki 2018 m. scenarijai.

Eil. Nr.

Scenarijai Rūšiavimas, perdirbimas,

proc.

Biologinis apdorojimas (kompostavimas/anaerobinis

pūdymas), proc.

Deginimas su energijos atgavimu,

proc.

Šalinamos atliekos, proc.

Biodegraduojamų atliekų šalinimo

sąvartyne mažinimo užduotis

(2020 m.)

50 proc. naudojimo užduotis (2013 m.)

50 proc. perdirbimo

užduotis (2020 m.)

0 Nulinis scenarijus (2007 m.) 11 1 0 88 - - -

1 Intensyvus perdirbimas 31 2 0 67 - - +

2 Intensyvus deginimas 13 2 85 (pelenai - 26)* + + -

3 Intensyvus biologinis apdorojimas

13 25 0 62 - - -

4 Perdirbimas ir biologinis apdorojimas

22 11 0 67 - - +

5 Perdirbimas ir deginimas 22 2 76 (pelenai - 23)* + + +

6 Perdirbimas, biologinis apdorojimas ir deginimas

22 11 67 20* + + +

7 Perdirbimas ir mechaninis biologinis apdorojimas (MBA) (anaerobinis pūdymas/ kompostavimas + kuro iš atliekų (RDF) paruošimas)

22 78**

Mechaninis biologinis apdorojimas

(pelenai - 9)* MBA atliekos –

20-35** + + +

* Po komunalinių atliekų deginimo susidaro sąvartyne šalinami pelenai (apie 30 proc. nuo deginamų atliekų svorio). ** Mechaninis biologinis apdorojimas, po kurio 40 proc. atliekų kuro deginama su energijos išgavimu (31 proc. nuo bendro kiekio), likusios – šalinamos po apdorojimo ir / arba panaudojamos kaip kompostas.

28

21 lentelė. Komunalinių atliekų tvarkymo srautai, esant skirtingiems atliekų tvarkymo scenarijams (pagal 2008 m. atliekų kiekius), tonos.

Eil. Nr.

Scenarijai Rūšiavimas, perdirbimas,

proc.

Biologinis apdorojimas

(kompostavimas/anaerobinis

pūdymas), proc.

Deginimas su

energijos atgavimu,

proc.

Šalinamos atliekos, proc.

0 Nulinis scenarijus 9956 905 - 79647

1 Intensyvus perdirbimas 28057 1810 - 60640

2 Intensyvus deginimas 11766 1810 76931 (Pelenai – 23079)

3 Intensyvus biologinis apdorojimas

11766 22627 - 56115

4 Perdirbimas ir biologinis apdorojimas

19912 9956 - 60640

5 Perdirbimas ir deginimas 19912 1810 68786 (Pelenai – 20636)

6 Perdirbimas, biologinis apdorojimas ir deginimas

19912 9956 60640 (Pelenai – 18192)

7 Perdirbimas ir mechaninis biologinis apdorojimas (MBA) (anaerobinis pūdymas/ kompostavimas + kuro iš atliekų (RDF) paruošimas)

19912

70596 (RDF – 28238; žemos kokybės kompostas – 17649; šalinamos

atliekos – 14119)

(Pelenai – 8472) MBA atliekos –

14119-31768

5 scenarijus „Perdirbimas ir deginimas“. 5-ojo scenarijaus atveju numatyta, kad perdirbimui bus

paruošiama 50 proc. komunalinių atliekų sraute susidarančių antrinių žaliavų (popieriaus/kartono – 60 proc., stiklo – 60 proc., plastiko – 30 proc., metalo – 60 proc. nuo susidarančių atliekų), visos susidarančios „žaliosios“ atliekos bus kompostuojamos, o likusios atliekos (76 proc.) bus deginamos, išgaunant energiją. Šis scenarijus leis užtikrinti visų komunalinių atliekų tvarkymui nustatytų užduočių įgyvendinimą.

6 scenarijus „Perdirbimas, biologinis apdorojimas ir deginimas“. 7-ojo scenarijaus atveju taip pat numatyta, kad perdirbimui bus paruošiama 50 proc. komunalinių atliekų sraute susidarančių antrinių žaliavų (popieriaus/kartono, stiklo, metalo – po 60 proc., plastiko – 30 proc. nuo susidarančių atliekų), atskirai surenkama ir biologiškai apdorojama (t. y. sukompostuojama ar anaerobiškai supūdoma) apie 22 proc. susidarančių „žaliųjų“ ir maisto atliekų, o likusios atliekos o likusios atliekos (67 proc.) bus deginamos, išgaunant energiją. Šis scenarijus leis užtikrinti visų komunalinių atliekų tvarkymui nustatytų užduočių įgyvendinimą.

7 scenarijus „Perdirbimas ir mechaninis biologinis apdorojimas“. 7-ojo scenarijaus atveju taip pat numatyta, kad perdirbimui bus paruošiama 50 proc. komunalinių atliekų sraute susidarančių antrinių žaliavų (popieriaus/kartono, stiklo, metalo – po 60 proc., plastiko – 30 proc. nuo susidarančių atliekų). Visos likusios komunalinės atliekos pateks į mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginį. Vertinama, kad po mechaninio biologinio apdorojimo gaunama aukšto kaloringumo atliekų frakcija (40 proc. į įrenginį patenkančio atliekų kiekio), kurią galima deginti tam pritaikytuose atliekų deginimo įrenginiuose, daug organikos turinti drėgna atliekų frakcija (25 proc.), kuri toliau biologiškai apdorojama, o apie 20 proc. likusių atliekų po apdorojimo būtų šalinama sąvartyne. Šis scenarijus taip pat leis užtikrinti visų komunalinių atliekų tvarkymui nustatytų užduočių įgyvendinimą.

Taigi, Klaipėdos miesto komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra iki 2018 m. gali būti planuojama pagal 5, 6 arba 7 scenarijuje numatytus atliekų tvarkymo būdus, kurie leis užtikrinti visų komunalinių atliekų tvarkymui nustatytų užduočių įgyvendinimą.

Kaip matyti iš 22 lentelėje pateikto atliekų deginimo, išgaunant energiją, biologinio apdorojimo ir mechaninio-biologinio apdorojimo palyginimo, kiekvienas iš šių atliekų tvarkymo būdų turi privalumų ir trūkumų.

29

22 lentelė. Atliekų deginimo, išgaunant energiją, biologinio apdorojimo ir mechaninio biologinio apdorojimo palyginimas.

Privalumai Trūkumai

Deginimas su energijos išgavimu

− Tinka urbanizuotoms teritorijoms, nes gaunama šiluma ir elektra (naudojant iš dalies atsinaujinantį energijos šaltinį - atliekas)

− Sumažėja sąvartyne šalinamų atliekų tūris (90%) ir svoris

− Sąvartyne šalinamos tik apdorotos atliekos

− Didelės investicijos ir atitinkamai – paslaugos kaina

− Kadangi didelės pastovios sąnaudos (ilgalaikio turto nusidėvėjimas), reikia užtikrinti operatoriui nuolatinį atliekų srautą

− Susidaro pelenai (30%) ir pavojingas šlakas (3-6%, brangus tvarkymas)

− Technologija „jautri” deginamų atliekų kaloringumui (tiek per mažam, tiek per dideliam)

Biologinis apdorojimas

− Sumažėja sąvartyne šalinamų atliekų tūris (25-50 proc.) ir sąvartyno dujų bei filtrato susidarymas

− Apdorojamos biologiškai skaidžios atliekos

− Galima apdoroti su kitomis atliekomis (dumblu, popierium)

− Gaunamas produktas (kompostas), kurį galima panaudoti, arba energija (anaerobinio pūdymo metu)

− Kvapai

− Technologija tinkama tik biologiškai skaidžių atliekų tvarkymui

− Technologija jautri priemaišoms (plastikų, stiklo), todėl reikalauja tinkamo pirminio paruošimo

− Ribotos produktų panaudojimo (rinkos) galimybės, todėl, pvz., anaerobinio procese metu gautas atliekas gali tekti šalinti

− Biologinio komunalinių atliekų apdorojimo tradicijų Lietuvoje nebuvimas

Mechaninis biologinis apdorojimas (MBA)

− Mažesnės investicijos ir operacinės sąnaudos, lyginant su atliekų deginimu

− Tinka mažesniems, kaimiškiems regionams

− Technologijos „lankstumas”, atsižvelgiant į poreikius (pvz., reikalavimus kuro iš atliekų paruošimui), atliekų sudėtį ar kaloringumą

− Atliekų srautų kontrolė

− Suderinamumas su kitomis atliekų tvarkymo technologijomis (deginimu ir šalinimu)

− Kvapai, dulkės

− Ribotos po MBA susidarančio žemos kokybės komposto panaudojimo galimybės (sąvartyno perdegimams ar triukšmo barjerams)

− Didesni šalinamų atliekų kiekiai, lyginant su deginimu

− Priklausomybė nuo kitų atliekų tvarkymo būdų

− Ribotos aukšto kaloringumo frakcijos realizavimo galimybės

− Biologinio komunalinių atliekų apdorojimo tradicijų Lietuvoje nebuvimas

4.4 KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS PLĖTROS STRATEGIJA IKI 2018 M.

Atsižvelgiant į atliekų tvarkymo teisinės bazės pokyčius (pvz., gamintojo atsakomybės principo

įgyvendinimą) ir regioninės atliekų tvarkymo sistemos kūrimą, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje 2009 - 2018 m. laikotarpiu bus vykdoma per regioninę, savivaldybės ir gamintojų/importuotojų organizuojamą (ar finansuojamą) komunalinių atliekų tvarkymo sistemą (žr. 23 lentelę).

Planuojamu laikotarpiu (2009 - 2018 m.) numatoma įgyvendinti 4.3 skyriuje numatytą 5 scenarijų: t. y. siekti atskirai surinkti ir paruošti perdirbimui nuolat didėjančius antrinių žaliavų kiekius, visas susidarančias „žaliąsias“ atliekas, kitas perdirbimui tinkamas atliekas, o likusias mišrias komunalines atliekas – deginti, išgaunant energiją.

Kadangi didžioji komunalinių atliekų sraute susidarančių antrinių žaliavų dalis – pakuočių atliekos, todėl tikimasi, kad planuojamu laikotarpiu bus pakeista nacionalinė gamintojų atsakomybės principo įgyvendinimą reglamentuojanti teisinė bazė ir bus sukurtos prielaidos tiesioginiam savivaldybių ir gamintojų / importuotojų bendradarbiavimui. Planuojama, kad antrinių žaliavų atskiro surinkimo ir paruošimo perdirbimui plėtra bus vykdoma pakuočių atliekų tvarkymui licencijuotų gamintojų ir importuotojų organizacijų, pasirašius sutartis su savivaldybės administracija / KRATC dėl pakuočių atliekų surinkimo

30

sąnaudų kompensavimo. Tokiais pat principais tikimasi tvarkyti ir kitus atliekų srautus, kuriems taikomas gamintojo atsakomybės principas: elektros ir elektroninės įrangos atliekas, naudotas padangas, baterijas ir akumuliatorius ir t. t. Ateityje šių atliekų tvarkymo sąnaudos neturėtų būti įtrauktos į vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą tvarkymą.

Mišrių komunalinių atliekų deginimas planuojamas naujoje termofikacinėje elektrinėje, kurią UAB „Fortum Klaipėda” numato pastatyti Klaipėdoje, šalia Lypkių rajoninės katilinės (Lypkių g. 57). Įmonė planuoja, kad energijai išgauti būtų naudojama ir dalis Klaipėdos regione susidarančių komunalinių atliekų (apie 170 tūkst. tonų per metus). Planuojama naujos elektrinės eksploatacijos pradžia – 2012 m. Jeigu naujos termofikacinės elektrinės investicinis projektas nebūtų įgyvendintas, Klaipėdos miesto savivaldybė kreiptųsi į Klaipėdos apskritį dėl Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo plano atnaujinimo, numatant kitų regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių diegimo investicinio projekto inicijavimą, pasinaudojant Europos Sąjungos Sanglaudos fondo parama.

23 lentelė. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimas ir komunalinių atliekų tvarkymo

paslaugų teikimas Klaipėdos mieste.

* surinkimas per atliekų priėmimo aikštelę ** sprendimas turi būti priimtas regioniniame lygmenyje, ilgalaikėje perspektyvoje

Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos

Sistemos organizavimas Paslaugų teikimas

Reg

iono

sa

viva

ldy-

bės

per

K

RA

TC

Savi

vald

ybė

Gam

into

jai

ir

impo

rtuo

-to

jai

KR

AT

C

Pri

vatu

s se

ktor

ius

1. Mišrių komunalinių atliekų surinkimas + + - - +

2. Mišrių komunalinių atliekų ar pelenų šalinimas regioniniame sąvartyne

+ - - + -

3. Mišrių komunalinių atliekų deginimas + + - - +

4. „Žaliųjų“ atliekų atskiras surinkimas + + - + * +

5. „Žaliųjų“ atliekų kompostavimas + + - + -

6. Maisto atliekų atskiras surinkimas** + + - - +

7. Maisto atliekų apdorojimas** + + - + +

8. Antrinių žaliavų (įskaitant pakuočių atliekas) surinkimas

+ + + + * +

9. Antrinių žaliavų (įskaitant pakuočių atliekas) apdorojimas ir tolimesnis perdirbimas/naudojimas

- - + - +

10. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimas + + + + * +

11. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų perdirbimas/naudojimas

- - + - +

12. Kitų specifinių atliekų, kurioms taikomas gamintojo atsakomybės principas (pvz., naudotos padangos, baterijų ir akumuliatorių atliekos) surinkimas

+ + + + * +

13. Kitų specifinių atliekų, kurioms taikomas gamintojo atsakomybės principas (pvz., naudotos padangos, baterijų ir akumuliatorių atliekos) tvarkymas

- - + - +

14. Kitų specifinių atliekų (pvz., buityje susidarančių pavojingų atliekų) surinkimas

+ + - + * +

15. Kitų specifinių atliekų (pvz., buityje susidarančių pavojingų atliekų) tvarkymas

+ + - - +

31

5 KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO TRUMPALAIKĖ VEIKSMŲ PROGRAMA (2009 - 2012 M.)

Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo trumpalaikė veiksmų programa 2009 - 2012 m. pateikta 24 lentelėje. Pagrindiniai komunalinių atliekų tvarkymo uždaviniai, kuriuos numatoma spręsti Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo trumpalaikėje veiksmų programoje 2009 - 2012 m.:

− viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimas; − antrinių žaliavų rūšiavimo ir perdirbimo plėtra; − didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas; − komunalinių biodegraduojamų atliekų tvarkymas; − kitų specifinių komunalinių atliekų tvarkymas.

5.1 VIEŠOSIOS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PASLAUGOS TEIKIMAS

Klaipėdos mieste Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane (Žin., 2007, Nr. 122-5003) nustatyta atliekų tvarkymo užduotis – užtikrinti visuotinumo principą, teikiant viešąją komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą, – jau įgyvendinta, nes ši paslauga, įvedus vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teikiama daugiau kaip 95 proc. savivaldybės teritorijos asmenų, kuriems toje teritorijoje nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai, kurie kitu pagrindu teisėtai valdo ar naudoja šiuos objektus.

Planuojamu laikotarpiu numatomos šios su viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimu susijusios priemonės:

− komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų konkurso organizavimas (pasibaigus teisminiam procesui) ir tolimesnis komunalinių atliekų surinkimo paslaugų teikimas;

− mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo schemos parengimas ir tvirtinimas;

− mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių įrengimo rėmimas; − komunalinių atliekų susidarymo ir sudėties tyrimų vykdymas; − visuomenės informavimas apie teikiamas paslaugas ir vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų

surinkimą ir tvarkymą. 5.2 ANTRINIŲ ŽALIAVŲ (ĮSKAITANT PAKUOČIŲ ATLIEKAS) RŪŠIAVIMO IR PERDIRBIMO

PLĖTRA

Skatinant antrinių žaliavų rūšiavimo ir perdirbimo plėtrą planuojamu laikotarpiu numatomos šios priemonės:

− antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo schemos parengimas ir tvirtinimas; − antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių įrengimo rėmimas; − pakuočių atliekų surinkimo plėtra, bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais (pvz.,

antrinių žaliavų konteinerių pirkimas / susitarimas dėl atliekų surinkimo sąnaudų padengimo); − visuomenės švietimas ir informavimas apie antrinių žaliavų rūšiavimo naudą ir galimybes.

5.3 DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ SURINKIMO AIKŠTELIŲ ĮRENGIMAS

Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę Klaipėdos mieste (Tilžės g. 66A) planuojama įrengti iki 2010 m., tačiau šios aikštelės nepakanka, kad būtų įvykdytos Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano užduotys. Įgyvendinant Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytas užduotis, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija turi užtikrinti, kad būtų įrengta ne mažiau kaip keturios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Tai numatoma įgyvendinti, organizuojant konkursą komunalinės atliekoms tvarkyti ir įtraukiant papildomų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimo ir eksploatavimo paslaugų teikimą į konkurso sąlygas.

32

5.4 KOMUNALINIŲ BIODEGRADUOJAMŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

Siekiant įgyvendinti valstybines biodegraduojamų atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimo užduotis,

pirmiausia turi būti sutvarkytos (atskirai surinktos ir sukompostuotos) „žaliosios“ atliekos. Tačiau pagrindinė komunalinių biodegraduojamų atliekų tvarkymo priemonė – atliekų deginimo įrenginio Klaipėdos mieste investicinio projekto įgyvendinimas. Kaip numatyta 4.4 skyriuje, mišrių komunalinių atliekų deginimas numatomas naujoje termofikacinėje elektrinėje, kurią UAB „Fortum Klaipėda” planuoja pastatyti Klaipėdoje, šalia Lypkių rajoninės katilinės (Lypkių g. 57). Planuojama naujos elektrinės eksploatacijos pradžia – 2012 m. Jeigu naujos termofikacinės elektrinės investicinis projektas nebūtų įgyvendintas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kreiptųsi į Klaipėdos apskritį dėl Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo plano atnaujinimo, numatant kitų regioninių atliekų tvarkymo įrenginių diegimo investicinio projekto inicijavimą, pasinaudojant Europos Sąjungos Sanglaudos fondo parama.

5.5 KITŲ SPECIFINIŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

Siekiant saugiai surinkti ir sutvarkyti specifines komunalines atliekas, planuojamu laikotarpiu numatomos šios priemonės:

− elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo plėtra, bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais (susitarimas dėl atliekų surinkimo sąnaudų padengimo);

− specifinių atliekų (įskaitant ir apmokestinamųjų gaminių atliekų) surinkimas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir apvažiavimo būdu;

− visuomenės švietimas ir informavimas apie buityje susidarančių pavojingų atliekų žalą aplinkai ir visuomenės sveikatai, tvarkymo galimybes.

5.6 PLANO ĮGYVENDINIMO POVEIKIS VIETINĖS RINKLIAVOS DYDŽIUI

Didžiausią įtaką vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžiui turės komunalinių biodegraduojamų atliekų tvarkymo užduočių įgyvendinimas. Biodegraduojamų atliekų tvarkymo technologijų diegimo investicijos ir vidutinės operacinės sąnaudos Europos Sąjungos šalyse7:

− Atliekų deginimas (200 tūkst. tonų atliekų deginimo įrenginiui reikalingos apie 250 mln. Lt investicijos, o operacinės sąnaudos sudaro vid. 126 - 189 Lt/t);

− Mechaninis – biologinis apdorojimas (metiniai pajėgumai – 25 - 200 tūkst. tonų; investicijos – 38 - 126 mln. Lt; vid. operacinės sąnaudos – 158 Lt/t);

− Anaerobinis pūdymas (metiniai pajėgumai – 5-60 tūkst. tonų; investicijos 50 - 60 tūkst. tonų pajėgumų bioreaktoriui – 42 - 122 mln. Lt; vid. operacinės sąnaudos – 118 Lt/t);

− Aerobinis kompostavimas (metiniai pajėgumai – 2 - 100 tūkst. tonų; investicijos Hi tech 40 tūkst. tonų pajėgumų įrenginiui – 6 - 38 mln. Lt; vid. operacinės sąnaudos – 59 - 105 Lt/t). UAB „Fortum Klaipėda” parengtame naujos termofikacinės elektrinės verslo plane numatyta, kad už

priimtą ir sudegintą vieną toną komunalinių atliekų KRATC turėtų mokėti apie 80 Lt; tiek pat elektrinė mokėtų KRATC už pelenų vienos tonos šalinimą regioniniame sąvartyne. Įgyvendinus atliekų deginimą naujoje elektrinėje vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 2012 m. galėtų išaugtų nuo 220,21 iki 275,13 Lt/t, t. y. apie 25 proc. (UAB „Verslo raktas“ 2008 m. paskaičiavimais).

7 Last. S. An Introduction to Waste Technologies. January 2008.

33

24 lentelė. Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo trumpalaikė veiksmų programa 2009 - 2012 m.

Užduotis Priemonė Atsakinga institucija

Atlikimo terminas

Orientacinis lėšų poreikis, tūkst.Lt

Finansavimo šaltiniai

1. Viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos

teikimas

1.1. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų konkurso organizavimas

Savivaldybė, KRATC

Pasibaigus teisminiam

procesui - -

1.2. Komunalinių atliekų surinkimo paslaugų teikimas KRATC,

Atliekų vežėjai nuolat

16 000 - 20 000 kasmet

Savivaldybės biudžetas

1.3. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo schemos parengimas ir tvirtinimas

Savivaldybė 2009 m. - -

1.4. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių įrengimo rėmimas

Savivaldybė 2010-2012 m. 100

kasmet Savivaldybės

biudžetas

1.5. Komunalinių atliekų susidarymo ir sudėties tyrimų vykdymas

KRATC 2009-2012 m. 20

kasmet KRATC lėšos

1.6. Visuomenės informavimas apie teikiamas paslaugas ir vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą

Savivaldybė, KRATC,

Atliekų vežėjai 2009-2012 m.

20 kasmet

Savivaldybės biudžetas,

KRATC lėšos

2. Antrinių žaliavų rūšiavimo ir

perdirbimo plėtra

2.1. Antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo schemos parengimas ir tvirtinimas

Savivaldybė 2009 m. - -

2.2. Antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių įrengimo rėmimas

Savivaldybė 2010-2012 m. 50

kasmet Savivaldybės

biudžetas

2.3. Pakuočių atliekų surinkimo plėtra, bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais (pvz., antrinių žaliavų surinkimo konteinerių pirkimas / susitarimas dėl atliekų surinkimo sąnaudų padengimo)

Savivaldybė, KRATC,

Gamintojai ir importuotojai

2010-2012 m.

Priklausys nuo Vyriausybės

nustatytų atliekų tvarkymo užduočių

gamintojams ir importuotojams

Gamintojų ir importuotojų lėšos

34

Užduotis Priemonė Atsakinga institucija

Atlikimo terminas

Orientacinis lėšų poreikis, tūkst.Lt

Finansavimo šaltiniai

2.4. Visuomenės švietimas ir informavimas apie antrinių žaliavų rūšiavimo naudą ir galimybes

Savivaldybė, KRATC, Atliekų

vežėjai, Gamintojai ir importuotojai

2009-2012 m. 20

kasmet

Savivaldybės biudžetas, KRATC lėšos, Gamintojų ir importuotojų lėšos

3. Didelių gabaritų atliekų surinkimo

aikštelių įrengimas

3.1. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės Tilžės g. 66A įrengimas

KRATC 2009 m. 4 000 ES Sanglaudos

fondo, KRATC lėšos

3.2. Papildomų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimo ir eksploatavimo paslaugų įtraukimas į komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų konkurso sąlygas

Savivaldybė, KRATC

Pasibaigus teisminiam

procesui - -

4. Komunalinių biodegraduojamų atliekų tvarkymas

4.1. Atliekų deginimo investicinio projekto įgyvendinimas

Privatus operatorius 2009-2012 m. 460 000 Privačios lėšos

4.2. Mišrių komunalinių atliekų deginimas, išgaunant energiją

Privatus operatorius 2012 m. 126-189 Lt/t* Savivaldybės

biudžetas

4.3. Biodegraduojamų atliekų atskiro surinkimo paslaugos teikimas

Atliekų vežėjai 2009-2012 m. Sąnaudos

įtrauktos į vietinės rinkliavos už komunalinių

atliekų surinkimą ir tvarkymą dydį

Savivaldybės biudžetas

4.4. Biodegraduojamų atliekų kompostavimas KRATC 2009-2012 m. Savivaldybės

biudžetas

4.5. Visuomenės švietimas ir informavimas apie individualaus „žaliųjų atliekų“ kompostavimo galimybes

Savivaldybė, KRATC,

Atliekų vežėjai 2009-2012 m.

20 kasmet

Savivaldybės biudžetas,

KRATC lėšos

5. Kitų specifinių komunalinių atliekų

tvarkymas

5.1. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo plėtra, bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais (susitarimas dėl atliekų surinkimo sąnaudų padengimo)

Savivaldybė, Gamintojai ir importuotojai

2009-2012 m.

Priklausys nuo Vyriausybės

nustatytų atliekų tvarkymo užduočių

gamintojams ir importuotojams

Gamintojų ir importuotojų lėšos

35

Užduotis Priemonė Atsakinga institucija

Atlikimo terminas

Orientacinis lėšų poreikis, tūkst.Lt

Finansavimo šaltiniai

5.2. Specifinių atliekų (įskaitant ir apmokestinamųjų gaminių atliekų) surinkimas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir apvažiavimo būdu

Atliekų vežėjai, KRATC,

Gamintojai ir importuotojai

2009-2012 m.

Sąnaudos įtrauktos į vietinės

rinkliavos už komunalinių

atliekų surinkimą ir tvarkymą dydį / Apmokestinamųjų gaminių tvarkymo lėšos priklausys nuo Vyriausybės nustatytų atliekų

tvarkymo užduočių

gamintojams ir importuotojams

Savivaldybės biudžetas,

Gamintojų ir importuotojų lėšos

5.3. Visuomenės švietimas ir informavimas apie buityje susidarančių pavojingų atliekų žalą aplinkai ir visuomenės sveikatai, tvarkymo galimybes

Savivaldybė, KRATC,

Atliekų vežėjai 2009-2012 m.

5 kasmet

Savivaldybės biudžetas,

KRATC lėšos

*Vidutinės sąnaudos Europos Sąjungos šalyse (Šaltinis: Last. S. An Introduction to Waste Technologies. January 2008)

36

6 KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ILGALAIKĖ STRATEGINĖ VEIKSMŲ PROGRAMA (2009 - 2018 M.)

Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo ilgalaikė strateginė veiksmų programa bus peržiūrėta po ketverių metų, atnaujinant Klaipėdos miesto savivaldybės atliekų tvarkymo plano įgyvendinimą.

25 lentelė. Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo ilgalaikė strateginė veiksmų programa 2009 - 2018 m.

Tikslas Užduotis

Priemonė Atsakinga institucija

Atlikimo terminas

Finansavimo šaltinis

Užtikrinti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos,

atitinkančios aplinkosaugos,

techninius-ekonominius ir

higienos reikalavimus,

funkcionavimą

1. Viešosios komunalinių atliekų tvarkymo

paslaugos teikimas

1.1. Komunalinių atliekų surinkimo paslaugos teikimas

KRATC, Atliekų vežėjai

2009-2018 m. Savivaldybės

biudžetas

1.2. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo schemos parengimas ir šių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių įrengimo rėmimas

Savivaldybė 2009-2018 m.

Savivaldybės

biudžetas

1.3. Komunalinių atliekų susidarymo ir sudėties tyrimų vykdymas

KRATC 2009-2018 m. KRATC lėšos

1.4. Visuomenės informavimas apie teikiamas paslaugas ir vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą

Savivaldybė, KRATC,

Atliekų vežėjai 2009-2018 m.

Savivaldybės biudžetas,

KRATC lėšos

2. Antrinių žaliavų rūšiavimo ir perdirbimo

plėtra

2.1. Antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo schemos parengimas ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių įrengimo rėmimas

Savivaldybė 2009-2018 m.

Savivaldybės

biudžetas

2.2. Pakuočių atliekų surinkimo plėtra, bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais

Savivaldybė, KRATC,

Gamintojai ir importuotojai

2010-2018 m.

Gamintojų ir

importuotojų lėšos

2.3. Visuomenės švietimas ir informavimas apie antrinių žaliavų rūšiavimo naudą ir galimybes

Savivaldybė, KRATC,

Atliekų vežėjai, Gamintojai ir importuotojai

2009-2018 m.

Savivaldybės biudžetas,

KRATC lėšos, Gamintojų ir

importuotojų lėšos

37

Tikslas Užduotis

Priemonė Atsakinga institucija

Atlikimo terminas

Finansavimo šaltinis

3. Didelių gabaritų atliekų

surinkimo aikštelių įrengimas

3.1. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės Tilžės g. 66A įrengimas

KRATC 2009 m. ES Sanglaudos fondo

ir KRATC lėšos

3.2. Papildomų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimo ir eksploatavimo paslaugų įtraukimas į komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų konkurso sąlygas

Savivaldybė, KRATC

Pasibaigus teisminiam

procesui -

4. Komunalinių biodegraduojamų atliekų

tvarkymas

4.1. Mišrių komunalinių atliekų deginimas, išgaunant energiją

Privatus operatorius 2012-2018 m. Savivaldybės

biudžetas

4.2. Biodegraduojamų atliekų atskiro surinkimo paslaugos teikimas ir kompostavimas

Atliekų vežėjai, KRATC

2009-2018 m. Savivaldybės

biudžetas

4.3. Maisto atliekų atskiro surinkimo galimybių studijos parengimas ir bandomojo (demonstracinio) projekto įgyvendinimas

Savivaldybė,

KRATC

2013-2015 m.

Savivaldybės biudžetas,

kiti finansavimo šaltiniai

4.4. Visuomenės švietimas ir informavimas apie individualaus „žaliųjų atliekų“ kompostavimo galimybes

Savivaldybė, KRATC,

Atliekų vežėjai 2009-2018 m.

Savivaldybės biudžetas,

KRATC lėšos

5. Kitų specifinių komunalinių atliekų

tvarkymas

5.1. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo plėtra, bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais

Savivaldybė, Gamintojai ir importuotojai

2009-2018 m. Gamintojų ir

importuotojų lėšos

5.2. Specifinių atliekų surinkimas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir apvažiavimo būdu

KRATC, Atliekų vežėjai, Gamintojai ir importuotojai

2009-2018 m.

Savivaldybės biudžetas,

Gamintojų ir importuotojų lėšos

5.3. Visuomenės švietimas ir informavimas apie buityje susidarančių pavojingų atliekų žalą ir tvarkymo galimybes

Savivaldybė, KRATC,

Atliekų vežėjai 2009-2018 m.

Savivaldybės biudžetas,

KRATC lėšos