KLAIPöDOS VALSTYBINöS KOLEGIJOS

SVEIKATOS MOKSLŲ FAKULTETAS

LAISVAI PASIRENKAMI DALYKAI

Sveikatos mokslų fakulteto dekan÷ Vida Staniulien÷ (

Sveikatos mokslų fakulteto prodekan÷ Ingrida Iždonait÷- Medžiūnien÷

Sveikatos mokslų fakulteto prodekan÷ Irena Žubrickien÷

2

TURINYS FITOTERAPIJA 3 RACIONALI MITYBA 4 ODONTOLOGIJOS MADOS IR TENDENCIJOS 5 ODONTOLOGIJOS ISTORIJA IR KULTŪRA 6 NEMEDIKAMENTINö MIEGO SUTRIKIMŲ KOREKCIJA 7 SAHADŽA JOGA (SJ) 8 MASAŽAS 9 AROMATERAPIJA 10 AUTOGENINö TRENIRUOTö 11 RELAKSACINöS METODIKOS 12 LYČIŲ STUDIJOS 13 ŠEIMOS PLANAVIMAS 14 SOCIALINöS INOVACIJOS 15 KARJEROS PSICHOLOGIJA 16 KULTŪRINIŲ – EDUKACINIŲ RENGINIŲ ORGANIZAVIMAS 17 ESTETIKA 18 KULTŪROS ISTORIJA 19 RETORIKA 20 ŠVIESOS TERAPIJA 21 SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ VALDYMAS 22 RYTŲ FILOSOFIJA 23 MADOS ISTORIJA 24 STRESAS IR SAVIREGULIACIJOS PAGRINDAI 25 PIRMOJI MEDICINOS PAGALBA 26 VISUOMENöS SVEIKATA 27 BURNOS SVEIKATOS UGDYMAS BENDRUOMENöJE 28

3

FITOTERAPIJA Apimtis ECTS kreditais: 3 Semestras: rudens Fakultetas: Sveikatos mokslų D÷stytojas: Nijol÷ Zuzait÷ Anotacija ir pagrindin÷s temos: Studentai supažindinami su augalų rūšine įvairove, augalų biochemin÷mis savyb÷mis ir vaistinių augalų veikliosiomis medžiagomis. Supažindinama su vaistinių augalų gydomuoju poveikiu žmogaus organizmui, jų pritaikymu ligų gydymui ir profilaktikai. Aptariamas vaistinių augalų poveikis žmogaus imuninei sistemai. Atskleidžiama šiuolaikin÷s fitoterapijos reikšm÷ ir jos taikymo galimyb÷s ligų gydymui ir sveikatos stiprinimui. Studentai, išklausę šį dalyką, geb÷s teikti konsultacijas d÷l vaistinių augalų naudojimo sveikos gyvensenos ugdymui, įvairių ligų gydymui ir profilaktikai. 1. Augalų sistematika ir rūšin÷ įvairov÷. 2. Augalų biologin÷s veikliosios medžiagos. 3. Fitoterapija ir šiuolaikin÷ farmacija. 4. Augalų gydomosios savyb÷s. 5. Vaistin÷s augalin÷s žaliavos paruošimas. 6. Gydomųjų augalų paruošimo receptūra. 7. Vaistiniai augalai namų vaistin÷l÷je. 8. Augalų naudojimas virškinimo, nervų sistemos, širdies ir kraujotakos organų, urogenitalinių ligų

gydymui ir profilaktikai. 9. Augalų naudojimas odos ligų gydymui ir profilaktikai. 10. Vaistiniai augalai šiuolaikin÷je kosmetikoje. 11. Aromoterapija. 12. Augalų naudojimas kv÷pavimo organų ligų gydymui ir profilaktikai. 13. Fitobalentologija. 14. Vaistinių augalų naudojimas geriatrijoje.

4

RACIONALI MITYBA

Apimtis ECTS kreditais: 3 Semestras: rudens Fakultetas: Sveikatos mokslų D÷stytojas: doc.dr. J.Andruškien÷ Anotacija ir pagrindin÷s temos: Kurso metu studentai supažindinami su mitybos elementais, mitybos raciono ir režimo sampratomis. Akcentuojama mitybos svarba žmogaus sveikatai, normalaus kūno svorio palaikymo principai, fizinio aktyvumo ir mitybos sąsajos. Aiškinami antsvorio ir nutukimo nustatymo ir korekcijos principai. Daug d÷mesio paskaitų metu skiriama riebalų įtakos žmogaus sveikatai aiškinimui, ekologiškos mitybos sampratai. Praktinių užsi÷mimų metu studentai įgija geb÷jimų paskaičiuoti maisto kaloringumą, sudaryti dienos valgiaraštį, priklausomai nuo žmogaus fizinio aktyvumo laipsnio ir išeikvojamos energijos. 1. Mitybos elementai, racionas ir režimas: sampratos, mitybos įtaka vaiko ir suaugusio žmogaus

sveikatai. 2. Ekologiški maisto produktai, maisto priedai ir sveikata. 3. Žmogaus svorio vertinimo metodai. 4. Kūno mas÷s indekso nustatymas ir vertinimas, centrinio nutukimo samprata ir sąsajos su širdies ir

kraujagyslių ligomis. 5. Metabolinio sindromo samprata ir profilaktika. 6. Antsvorio ir nutukimo korekcijos būdai. 7. Fizinio aktyvumo svarba svorio korekcijai. 8. Energijos, gaunamos su maistu, kiekio nustatymas, priklausomai nuo fizinio aktyvumo laipsnio. 9. Konsultavimas antsvorio kontrol÷s klausimais. 10. Motyvacinio interviu samprata ir technika.

5

ODONTOLOGIJOS MADOS IR TENDENCIJOS

Apimtis ECTS kreditais: 3 Semestras: pavasario Fakultetas: Sveikatos mokslų D÷stytojas: Klaudijus Šapkauskas Anotacija ir pagrindin÷s temos: Studentai supažindinami su senąja pasauline odontologijos istorija, dantų skausmų ir netekties priežastimis, gydymu pagal laikmečio galimybes, diskusijose aptarin÷jami įvairaus gydymo prieinamumas skirtingiems visuomen÷s sluoksniams. Istoriniu aspektu apžvelgiamos odontologin÷s mados, odontologijos pasiekimai skirtingais istorijos laikmečiais, suklasifikuojamos ir įvertinamos gydymo tendencijos, gydymo prieinamumas įvairiems visuomen÷s sluoksniams. 1. Senosios medicinos istorijos apžvalga. 2. Odontologijos vieta senov÷s medicinoje. 3. Odontologijos istorija Lietuvoje. 4. Odontologijos specialistų rengimo Lietuvoje raida. 5. Istorijos laikmečių suformuotos dantų gydymo mados. 6. Dantų gydymo prieinamumo apžvalga XXI amžiaus pirmoje pus÷je. 7. „Skausmo“ sąvokos traktavimas ir pagalbos teikimas odontologijos ligoniams kiekviename XXI

amžiaus dešimtmetyje. 8. Odontologijos madų ir tendencijų apžvalga terapin÷je odontologijoje. 9. Odontologijos madų ir tendencijų apžvalga vaikų, chirurgin÷je ir ortopedin÷je odontologijoje.

6

ODONTOLOGIJOS ISTORIJA IR KULTŪRA

Apimtis ECTS kreditais: 3 Semestras: pavasario Fakultetas: Sveikatos mokslų D÷stytojas: Klaudijus Šapkauskas Anotacija ir pagrindin÷s temos: Studentai supažindinami su odontologijos, kaip amato, evoliucija, aptariami pirmieji rašytiniai šaltiniai, bylojantys apie dantų ligas ir jų gydymą senov÷s Egipto civilizacijoje, Kinijos ankstyvuose rašytiniuose šaltiniuose, Osmanų imperijos klest÷jimo laikais. Akcentuojama, kad tų laikų odontologin÷ pagalba buvo chirurgin÷ – rekonstrukcin÷ (aprašyti veido plastinių operacijų metodai). Aptariama odontologijos mokslo raida, pradedant nuo 1808 m., kuomet Vilniaus Medicinos fakultete buvo įkurta Chirurgijos klinika. Dažniausiai buvo gydoma veido ir žandikaulių patologija. 1922 m. Kaune Lietuvos universitete įkurtas Odontologijos skyrius. 1944 m. odontologija buvo pervardinta į stomatologiją. Odontologijos mokslas suklest÷jo paskutiniaisiais dešimtmečiais, kada naujausi mokslo ir technikos pasiekimai buvo įdiegti į odontologijos mokslą. 1. Senoji medicina rašytiniuose šaltiniuose. 2. Pirmosios odontologin÷s pagalbos apžvalga ir įvertinimas. 3. Pirmoji odontologin÷ pagalba Lietuvoje: galimyb÷s, prieinamumas, efektyvumas. 4. Liaudies ir profesionalios odontologin÷s pagalbos Lietuvoje palyginamoji charakteristika. 5. Odontologijos „mados“ ir „kultūros“ istorin÷je apžvalgoje. 6. Odontologijos, kaip savarankiškos medicinos srities, dabartis ir perspektyvos. 7. Gydymo be skausmo ir be vaistų galimyb÷s šiandienin÷je odontologijoje.

7

NEMEDIKAMENTINö MIEGO SUTRIKIMŲ KOREKCIJA

Apimtis ECTS kreditais: 3 Semestras: pavasario Fakultetas: Sveikatos mokslų D÷stytojas: doc.dr. J.Andruškien÷ Anotacija ir pagrindin÷s temos: Kurso metu studentai supažindinami su normalaus miego fiziologija, miegą sąlygojančiais procesais, miego sutrikimų klasifikacija, rizikos veiksniais ir priežastimis, akcentuojant neteisingos elgsenos, susijusios su miegu, svarbą. Didelis d÷mesys skiriamas pamaininio darbo sąsajoms su nemigos išsivystymu. Kurso metu studentai plačiai supažindinami su įvairiais nemedikamentiniais nemigos korekcijos būdais: kognityvine terapija, miego restrikcija, miego higiena, atsipalaidavimo technikomis, miego dienynu ir pan. Praktinių užsi÷mimų metu studentai įgyja geb÷jimų atpažinti sutrikusio miego priežastis, simptomus ir pateikti rekomendacijas, kaip koreguoti miego sutrikimus nemedikamentin÷mis priemon÷mis. 1. Normalaus miego fiziologija: miegą sąlygojantys veiksniai, aktyvusis ir l÷tasis miegas, jo biologin÷

reikšm÷, miego atsigavimą ir kokybę lemiantys veiksniai. 2. Miego sutrikimų klasifikacija, simptomai, priežastys ir pasekm÷s. 3. Koreguojami ir nekoreguojami miego sutrikimų rizikos veiksniai. 4. Nemedikamentin÷ miego sutrikimų korekcija. 5. Kognityvin÷ terapija, miego restrikcijos technika, elgesio terapija, miego higienos mokymas,

atsipalaidavimo technikų reikšm÷. 6. Progresyvioji raumenų relaksacija, audio relaksacija, kv÷pavimo technika ir kitos atsipalaidavimo

technikos bei jų taikymo galimyb÷s.

8

SAHADŽA JOGA (SJ) Apimtis ECTS kreditais: 3 Semestras: pavasario Fakultetas: Sveikatos mokslų D÷stytojas: Asta Norbutait÷ Anotacija ir pagrindin÷s temos:

SJ yra meditacijos, sveikos gyvensenos ir netradicinio gydymo metodas. Studentai geb÷s nustatyti žmogaus nervų sistemos diagnozę, jos ryšį su fizine ir emocine būkle. Geb÷s naudotis SJ metodu darbe ir asmeniniame gyvenime. Studijos siejasi su: anatomija ir fiziologija, patologine anatomija ir fiziologija, sergančiųjų nervų ligomis kineziterapija.

1. Įvadas į SJ dalyką. Jogos istorija ir lyginamoji analiz÷. 2. SJ meditacijos, sveikos gyvensenos ir netradicinio gydymo metodas. 3. Žmogaus nervų (subtilioji) sistema: centrin÷, periferin÷ ir simpatin÷. 4. SJ muzikos terapija. 5. Pirmas nervinis rezginys. Projekcija žmogaus fiziniame kūne. Ligos ir gydymas. 6. Antras nervinis rezginys. Projekcija žmogaus fiziniame kūne. Ligos ir gydymas. 7. Trečias nervinis rezginys. Projekcija žmogaus fiziniame kūne. Ligos ir gydymas. 8. Ketvirtas nervinis rezginys. Projekcija žmogaus fiziniame kūne. Ligos ir gydymas. 9. Penktas nervinis rezginys. Projekcija žmogaus fiziniame kūne. Ligos ir gydymas. 10. Šeštas nervinis rezginys. Projekcija žmogaus fiziniame kūne. Ligos ir gydymas. 11. Septintas nervinis rezginys. Projekcija žmogaus fiziniame kūne. Ligos ir gydymas. 12. Patirties dalijimasis su SJ praktikuojančiais žmon÷mis.

9

MASAŽAS Apimtis ECTS kreditais: 3 Semestras: pavasario Fakultetas: Sveikatos mokslų D÷stytojas: Asta Norbutait÷ Anotacija ir pagrindin÷s temos:

Studijų dalyko programa skirta koleginių studijų studentams. Dalyko studijos sudaro studentams edukacines galimybes įsisavinant masažo dalyko žinias Dalyko studijose studentai sužinos skirtingų masažo procedūrų veikimo mechanizmą, principus, dozavimą, indikacijas, kontraindikacijas, privalumus ir trūkumus, fiziologinį poveikį žmogaus organizmui. Studentai išmanys masažo procedūrų atlikimo metodikas. Geb÷s savarankiškai taikyti masažą, fizikinius bei natūraliuosius gamtos veiksnius. Studijos siejasi su: profesine kalba, psichologija, profesine etika, anatomija ir fiziologija, neatid÷liotina pagalba, patologin÷ anatomija ir fiziologija.

1. Masažo rūšys ir sistemos 2. Masažo poveikis organizmui masažo indikacijos ir kontraindikacijos 3. Pagrindiniai higieniniai reikalavimai masažo procedūrų atlikimui 4. Klasikinio masažo būdai 5. Veido, sprando masažas. Nugaros masažas. 6. Masažas pagal kraujo tek÷jimo kryptį („ČHI-GONŲ“)

10

AROMOTERAPIJA

Apimtis ECTS kreditais: 3 Semestras: pavasario Fakultetas: Sveikatos mokslų D÷stytojas: Daiva Stančaityt÷ Anotacija ir pagrindin÷s temos:

Studijų dalyko programa skirta koleginių studijų studentams. Dalyko studijos sudaro studentams edukacines galimybes susipažinti su aromatų pasauliu ir su pasaulio aromatais. Suteiks žinių apie pagrindinius eterinius aliejus ir jų pritaikymą, naudojimą masažavimo metu, kvapiųjų vonių ruošimui, kompresams ir gydomajai bei relaksacinei terapijai. Dalyko studijose studentai sužinos apie skirtingų aromatinių aliejų panaudojimo galimybes, principus, dozavimą, indikacijas, kontraindikacijas, privalumus ir trūkumus, fiziologinį poveikį žmogaus organizmui. Studentai išmanys eterinių aliejų panaudojimą siekiant pagerinti fizinę ir emocinę būseną. Geb÷s savarankiškai parinkti ir pritaikyti eterinių aliejų naudojimo programą atsižvelgiant į bendrą paciento sveikatos būklę, amžių, pageidavimą.

1. Aroma-terapijos poveikis odai ir nervų sistemai. 2. Augaliniai aliejai, jų chemin÷ sud÷tis, gamybos technologijos. Augalin÷s biologiškai aktyvios

medžiagos. Augalinių aliejų savyb÷s ir naudojimo būdai. Augalinių aliejų laikymo sąlygos ir galiojimo terminai.

3. Pagrindin÷s eterinių aliejų savyb÷s, indikacijos ir kontraindikacijos. 4. Eterinių aliejų cheminiai komponentai ir jų gydomasis poveikis. Eterinių aliejų laikymo sąlygos ir

galiojimo terminai. Eterinių aliejų išgavimo būdai. 5. Eterinių aliejų klasifikacija ir naudojimo būdai. Eterinių aliejų mišiniai ir receptai. 6. Darbo vietos estetinis ir higieninis pasiruošimas ir sutvarkymas. Atpalaiduojantis aroma-terapinis 7. Aroma meridianinis veido masažas 8. Atpalaiduojantis aroma-terapinis nugaros masažas. 9. Atpalaiduojantis aroma-terapinis kojų masažas 10. Atpalaiduojantis aroma-terapinis pilvo masažas 11. Atpalaiduojantis aroma-terapinis bendras kūno masažas

11

AUTOGENINö TRENIRUOTö

Apimtis ECTS kreditais: 3 kreditai Semestras: rudens Fakultetas: Sveikatos mokslų D÷stytojas: Jurgita Boltutien÷ Anotacija ir pagrindin÷s temos:

Nagrin÷jama streso samprata, teoriniai streso bei jo įveikimo modeliai, įvairių gyvenimo sričių stresas bei psichologinio darbo specifika. Streso įveikimui svarbūs socialiniai bei asmenybiniai veiksniai. Aptariama kineziterapin÷s poveikio priemon÷s ir psichologiniai streso profilaktikos valdymo būdai. Įsisavinamos įvairios relaksacijos technikos (progresuojanti raumenų relaksacija, autogenin÷ treniruot÷, ir kt.). Dalykas apima paskaitas, praktinius seminarus bei namų darbus.

1. Stresas, teoriniai ir praktiniai streso atpažinimas ir įveikimo būdai. Jo mažinimo lygiai. 2. Autogenin÷ treniruot÷, jos pakopos. Grupiniai ir individualūs užsi÷mimai. 3. D÷mesingumo ir įsisąmoninimo praktika ir jos atlikimo metodika. 4. Autogenin÷s treniruot÷s atlikimo metodika. 5. Vizualizavimo pratimų taikymas nerimo sutrikimų, įvairaus sunkumo depresijos, įtampos sukeltų

galvos skausmų, taip pat sveikų žmonių atsparumo stresui didinimas. 6. Taikomoji relaksacija, jos mokymas ir metodika. 7. Autogenin÷ treniruot÷ (raumenų įtempimas ir atsipalaidavimo technikos, tik atpalaidavimo

technikos, refleksinio kv÷pavimo pratimai, diferencinio atsipalaidavimo specialūs pratimai, greitojo atsipalaidavimo ir praktinio taikymo) etapai.

12

RELAKSACINöS METODIKOS Apimtis ECTS kreditais: 3 Semestras: rudens Fakultetas: Sveikatos mokslų D÷stytoja: Brigita Vaičiūnien÷ Anotacija ir pagrindin÷s temos:

Studijų dalyko programa skirta koleginių studijų studentams. Studentai supažindinami su teoriniais streso ir jo įveikimo modeliais. Aptariamos fiziologin÷s reakcijos į stresą, streso vaidmuo psichosomatinių ligų patogenez÷je. Aiškinama fizinio aktyvumo ir mitybos svarba streso valdyme. Studentai mokomi streso įvertinimo (diagnostikos) metodų, įvairių relaksacijos technikų teorinių pagrindų ir jų panaudojimo galimybių. Praktinių užsi÷mimų metu studentai bus mokomi autogenin÷s treniruot÷s pagrindų, progresuojančios raumenų relaksacijos, meditacijos, jogos elementų, taikomų streso valdyme. Baigę kursą studentai geb÷s vesti progresuojančios raumenų relaksacijos užsi÷mimą, relaksaciją panaudojant vaizdinius, autogeninę treniruotę.

1. Streso samprata. Jo įvertinimo būdai ir priemon÷s. 2. Fiziologin÷s reakcijos į stresą mechanizmai. 3. Streso valdymo strategijos ir technikos. 4. Streso vaidmuo psichosomatinių susirgimų patogenez÷je. 5. Autogenin÷ treniruot÷. 6. Progresuojanti raumenų relaksacija. 7. Meditacija. 8. Jogos elementų panaudojimas relaksacijai. 9. Fizinis krūvis ir stresas. 10. Kognityvin÷s streso įveikimo technikos.

13

LYČIŲ STUDIJOS Apimtis ECTS kreditais: 3 Semestras: rudens, pavasario Fakultetas: Sveikatos mokslų D÷stytojas: doc. dr. Sigita Kraniauskien÷ Anotacija ir pagrindin÷s temos:

Kursas skirtas visų studijų programų studentams. Tikslas – supažindinti studentus su lyčių problematika, aptarti pagrindines socialin÷se lyčių teorijose keliamas id÷jas, jų kilmę ir raidą. Išklausę kursą studentai žinos skirtingų lyčių problemų bei sąveikos socialines prielaidas, geb÷s parinkti tinkamą terminologiją ar teoriją, apibūdinti su lyčių problematika susijusią socialinę situaciją bei reiškinį, suvoks feminizmo vertybines nuostatas bei jų raiškos ypatumus visuomen÷je. 1. Lyties apibr÷žimai: biologin÷ ir kultūrin÷ lytis. 2. (Socio)biologin÷s lyčių teorijos. 3. Socialin÷s lyčių teorijos. 4. Lyčių socializacija. 5. Lyčių nelygyb÷s teorijos. Feminizmas. 6. Darbo rinkos stratifikacija pagal lytį. 7. Socialinių lyčių santykių problemos. 8. Lyčių sąveika šeimos institute. Santuoka ir parteryst÷. 9. Žmogaus seksualumas.

14

ŠEIMOS PLANAVIMAS Apimtis ECTS kreditais: 3 Semestras: rudens, pavasario Fakultetas: Sveikatos mokslų D÷stytojas: doc. dr. Akvil÷ Virbalien÷ Anotacija ir pagrindin÷s temos:

Studentai, klausydami studijų dalyką „Šeimos planavimas“, išpl÷s asmeninį suvokimą apie šeimos sampratą, suvoks santuokos sakramento svarbą šeimos gyvenime. Studijuodami savarankiškai, studentai išmanys Lietuvos šeimos politikos modelį, suvoks moters ir vyro santykių darnos svarbą šeimoje, sąmoningai įsisavins prieraišios t÷vyst÷s teoriją, žinos krikščionišką požiūrį apie lytiškumą, išmanys biologinius vaisingumo pažinimo pagrindus, geb÷s diskutuoti apie lytiškumo sampratą ir svarbą šeimoje, mok÷s natūraliai planuoti šeimą.

1. Krikščioniška antropologija. 2. Santuokos sakramento samprata: krikščioniškas mokymas. 3. Šeimos samprata. 4. Šeimos kūrimo modeliai: krikščioniškas ir liberalusis. 5. Šeimos politika ir teis÷ Lietuvoje. 6. Šeimos vertyb÷s. Terapinis šeimos planavimas. 7. Moters ir vyro santykiai šeimoje. 8. Sąmoninga motinyst÷s ir t÷vyst÷s pradžia. 9. Sutuoktinių darnaus bendravimo ypatumai. 10. Prieraišios t÷vyst÷s teorija. 11. Biologiniai vaisingumo pažinimo pagrindai. 12. Žmogaus lytiškumo pagrindai. 13. Krikščioniškas požiūris į lytiškumą. 14. Natūralaus šeimos planavimo psichologiniai pagrindai.

15

SOCIALINöS INOVACIJOS Apimtis ECTS kreditais: 3 Semestras: rudens, pavasario Fakultetas: Sveikatos mokslų D÷stytojas: Skaidr÷ Račkauskien÷ Anotacija ir pagrindin÷s temos:

„Socialinių inovacijų“ dalyko atsiradimą aukštosiose mokyklose diktuoja šiuolaikinio gyvenimo poreikiai. Inovaciniai procesai, jų įkūnijimas naujose socialinių paslaugų teikimo formose sudaro socialin÷s gerov÷s šalyje pl÷tros pagrindą. Socialinių inovacijų procesas, apimantis mokslinių žinių virtimo inovacija procesą, apibūdinamas kaip laipsniška įvykių seka, kurios metu inovacija išauga iš id÷jos į konkrečią paslaugą ir paskiriama praktiniam vartojimui. Dalyko tikslas – kūrybiškai analizuoti ir vertinti socialinių paslaugų procesą, ieškoti naujų socialinių paslaugų formų naudojant inovatyvius darbo metodus. „Socialinių inovacijų“ disciplinoje atskleidžiami būdingi inovacinei veiklai bruožai, išskirtos pagrindin÷s funkcijos, uždaviniai, šiuolaikiniai inovacijų valdymo metodai ir formos, aptariami naujų paslaugų sukūrimo ir realizavimo valdymo klausimai, analizuojamos inovacijų ir inovacin÷s veiklos efektyvumo vertinimo kryptys, pateikiamos projekto ir projekto vadybos sampratos, apibūdinamos projekto vadybos funkcijos.

1. Inovacijų vadybos esm÷ ir reikšm÷ socialinių paslaugų sektoriuje. 2. Inovacinis procesas ir klasifikacija. 3. Inovacijų aplinka ir info-struktūra. 4. Inovacin÷s veiklos strateginis planavimas. 5. Inovacin÷s kūrybos metodai. 6. Paslaugų inovacijos samprata ir vertinimas. 7. Inovacin÷s veiklos efektyvumo analiz÷.

16

KARJEROS PSICHOLOGIJA Apimtis ECTS kreditais: 3 Semestras: rudens, pavasario Fakultetas: Sveikatos mokslų D÷stytojas: Džiuginta Valeckien÷ Anotacijas ir pagrindin÷s temos:

Kursas skirtas supažindinti studentus su karjeros raidos ypatumais bei pagrindin÷mis teorinio profesinio pasirinkimo ir profesinio elgesio paradigmomis, pagrindin÷mis profesinio pasirinkimo teorijomis, aptarti karjeros raidos problemas bei veiksnius, įtakojančius karjeros raidą, numatyti individualios karjeros perspektyvas ir karjeros projektavimo, darbo paieškos, gyvenimo stiliaus planavimo aspektus. 1. Tapatumo formavimasis ir karjeros planavimas: profesin÷s karjeros ypatumai ir pagrindin÷s

profesinio elgesio paradigmos. 2. Karjeros ciklas: psichologinių karjeros teorijų apžvalga - atitikimo teorijos, poreikių teorijos,

vertybių teorijos, psichoanalitin÷s teorijos, raidos teorijos. 3. Socialinis karjeros sąlygotumas: veiksniai, įtakojantys karjeros pasirinkimą - rinka, tradicijos ir

nuostatos šeimoje, socialin÷ pad÷tis, lyčių vaidmenys ir karjera, asmenybiniai ypatumai. 4. Darbo struktūros kaita: studijos, įsidarbinimas, bedarbyst÷. Lytis ir karjera. Bedarbių, kitų rizikos

grup÷ms priklausančių individų profesin÷s karjeros ypatumai. 5. Profesinis pasirinkimas ir profesin÷ atranka: personalo atrankos ypatumai, įvertinimo problema

profesiniame pasirinkime ir atrankoje. Pagrindiniai įvertinimo metodai.

17

KULTŪRINIŲ – EDUKACINIŲ RENGINIŲ ORGANIZAVIMAS Apimtis ECTS kreditais: 3 Semestras: rudens, pavasario Fakultetas: Sveikatos mokslų D÷stytojas: Elyt÷ Barzdžiukien÷ Anotacija ir pagrindin÷s temos:

Dalyko studijų metu studentai supažindinami su laisvalaikio filosofiniais, socialiniais, kultūriniais aspektais, renginio dramaturgijos pagrindais, istorine laisvalaikio raida, švenčių tradicijomis, papročiais, apeigomis, ritualu, simbolika, kultūrinių renginių organizavimo metodika, renginių režisūros pagrindais bei įvairiomis kultūrinių - edukacinių renginių formomis ir jų organizavimo ypatumais, valstybinių, kalendorinių, tradicinių švenčių specifika,scenin÷s erdv÷s vizualinio apipavidalinimo galimyb÷mis, protokolinių renginių organizavimo ypatumais, literatūrinio- režisūrinio scenarijaus rengimo ypatumais.

Išklausę kursą studentai mok÷s kurti įvairias laisvalaikio programas, rengti scenarijus, organizuoti ir režisuoti įvairių formų kultūrinius - edukacinius renginius. Žinos bendražmogiškų vertybių pasirinkimo kriterijus, vertybių sistemas bei vertybinio idealo vaidmenį asmenyb÷s tobul÷jimui. Geb÷s gerbti pilietin÷s visuomen÷s narių socialinį, kultūrinį, kalbinį ir etninį tapatumą, saugoti ir pl÷toti ne tik prigimtinę, bet ir visą Lietuvos kultūrą, praturtintą tautinių mažumų patirtimi, remtis įgytomis kompetencijomis tobulinant savo asmenybę bei kuriant darbo bendruomen÷je žmogaus nuolatinio dorovinio tobul÷jimo atmosferą.

1. Laisvalaikio samprata. Istorin÷ laisvalaikio raida. 2. Kultūrinių - edukacinių renginių metodikos bruožai. 3. Švent÷s samprata, funkcijos, visuomenin÷ reikšm÷, tradicijos, papročiai, apeigos, ritualai, simbolika. 4. Kultūrinių - edukacinių renginių formos ir jų organizavimo ypatumai. 5. Pramogin÷s veiklos organizavimo ir vedimo metodika. 6. Meniniai - publicistiniai renginiai ir jų organizavimas. 7. Poezijos teatro formos - montažas, publicistin÷ kompozicija, poezijos spektaklis, jų rengimo ir režisavimo 8. ypatumai. 9. Renginių vizualinis scenin÷s erdv÷s apipavidalinimas, scenografijos estetiškumo problemos. 10. Kalendorinių, valstybinių, tradicinių švenčių organizavimo ypatumai. 11. Kalendorinių švenčių apeigų ir papročių kilm÷, jų atspind÷jimas dabarties švenčių renginiuose. 12. Pagrindiniai renginio dramaturgijos aspektai. 13. Renginių scenarijų rūšys, jų charakteristika. 14. Menin÷s medžiagos naudojimo renginyje ypatumai.

18

ESTETIKA

Apimtis ECTS kreditais: 3 Semestras: rudens, pavasario Fakultetas: Sveikatos mokslų D÷stytojas: Elyt÷ Barzdžiukien÷ Anotacija ir pagrindin÷s temos: Estetinis ugdymas aktuali ir svarbi kaip savarankiška ir kaip sudedamoji asmenyb÷s ugdymo dalis. Mokant estetikos, pagrindinis vaidmuo tenka menui, labai įvairiai įsiliejančiam į žmonių dvasin÷s kultūros struktūrą, perteikiančiam socialinį patyrimą, gyvenimišką išmintį, sukauptą per visą žmonijos istoriją. Dalyku siekiama suteikti estetikos istorijos žinių, atskleisti estetinių vertybių įvairovę, pagrindinių estetinių kategorijų (grožis, didingumas, tragiškumas, komiškumas, harmonija ir kt.) specifiką. Apžvelgti grožio teorijų istorinę kaitą, pagrindinių meno krypčių, stilių ir koncepcijų teorinius aiškinimus. Analizuoti įvairaus amžiaus žmonių estetinio ugdymo ypatumus, estetin÷s kultūros, pasaul÷žiūros bei pasaul÷jautos vertybin÷s orientacijos pakitimus. Dalyko studijų metu studentai supažindinami su pamatin÷mis grožio teorijomis, architektūros, fotografijos, teatro ir kino bei televizijos meno estetika, estetinio ugdymo metodais ir formomis. D÷stomasis dalykas pad÷s ugdyti studentų estetinį išprusimą, estetinius jausmus, estetinį skonį, formuoti estetin÷s tikrov÷s suvokimo mok÷jimus, suvokti estetikos ryšį su kitomis pažinimo sritimis (menu, etika, kultūra), išmoks analizuoti klasikinio ir šiandienos meno reiškinius. 1. Estetikos samprata. Estetiniai poreikiai. 2. Estetika ir dvasinis asmenyb÷s ugdymas. Istorin÷ estetinio ugdymo id÷jų apžvalga. 3. Estetin÷ saviaukla. 4. Estetinis pasaulio suvokimas. Grožio samprata. Estetin÷ kultūra. 5. Estetikos kategorijos: grožis ir bjaurumas, jų santykis mene. 6. Estetin÷s gamtos ypatyb÷s: gamta – grožio šaltinis. 7. Žmogaus grožio supratimas Europos kultūros istorijoje. 8. Rytų ir kitų šalių estetikos ir meno filosofijos tradicijos. 9. Buities ir elgesio kultūra. Estetin÷ kultūra buityje, darbo estetika. 10. Bendravimo kultūra. Estetinis skonis, estetinis suvokimas ir mada.

19

KULTŪROS ISTORIJA Apimtis ECTS kreditais: 3 Semestras: rudens, pavasario Fakultetas: Sveikatos mokslų D÷stytojas: Elyt÷ Barzdžiukien÷ Anotacija ir pagrindin÷s temos:

Kultūros istorijos, kultūrinio paveldo išmanymas yra neatsiejama asmenyb÷s kultūros dalis. Kursu „Kultūros istorija“ siekiama suteikti žinių apie Vakarų ir Lietuvos kultūrų raidą, sąsajas, mokyti studentus analizuoti, vertinti ryškiausius Lietuvos kultūros reiškinius. Dalyko studijų metu studentai supažindinami su antikinio pasaulio kultūrų ypatumais, 9-12 a. Lietuvių genčių materialine ir dvasine kultūra, baltų kultūra, krikščionyb÷s įtaka viduramžių kultūrai, rašto kultūra, reformacijos įtaka Lietuvos kultūrai. Aptariami Renesanso, Baroko, Klasicizmo epochos meno kultūros ypatumai, Lietuvių liaudies etnin÷ kultūra: kalba, papročiai, buitis, lietuvių liaudies meno ypatumai: senovin÷ simbolika lietuvių liaudies mene, lietuvių liaudies keramika, skulptūra, metalo dirbiniai, papuošalai, tautiniai rūbai. Analizuojama 20 a. pr. Lietuviškos kultūros pl÷tot÷: Lietuviškos mokyklos, draugijų veikla, spauda, teatras, muzikinis gyvenimas, architektūra, dail÷. Studentai supažindinami su Mažosios Lietuvos kultūra, šiandienine Lietuvos kultūra. Išklausę šį kursą studentai geb÷s aiškinti pagrindines sąvokas, tur÷s argumentuotą nuomonę kultūros istorijos klausimais, geb÷s įžvelgti Lietuvos kultūros savitumą, vertinti Lietuvos kultūros pokyčius, kultūrinį paveldą. Įgis sociokultūrinio ugdymo kompetenciją, pagrindin÷se sociokultūrinio ugdymo srityse: rekreacija (poilsis ir laisvalaikis), švietimas ir aukl÷jimas, menas ir kultūra, bendruomen÷s kūrimas. 1. Kultūra, civilizacija ir istorija. 2. Senosios kultūros ir jų istorinis vaidmuo. 3. Antikinio pasaulio kultūrų apžvalga. Krikščionyb÷s įtaka vidurinių amžių kultūrai. 4. Renesansas ir humanizmas Europoje ir Lietuvoje. 5. Baroko ir jo atmainų menas Vakarų Europoje ir Lietuvoje. 6. Klasicizmo menas Vakarų Europoje ir Lietuvoje. 7. Modernizmas ir jo kryptys Vakarų Europoje ir Lietuvoje. 8. Baltų kultūros bruožai. 9. Feodalizmo laikotarpio kultūra Lietuvoje. Lietuvių liaudies menas. 10. Lietuvos kultūros vystymosi tendencijos XX-XI a.

20

RETORIKA Apimtis ECTS kreditais: 3 Semestras: rudens, pavasario Fakultetas: Sveikatos mokslų D÷stytojas: Elyt÷ Barzdžiukien÷ Anotacija ir pagrindin÷s temos: Retorika - tai verbalin÷s komunikacijos ugdymas orientuotas į būsimos profesijos poreikių sritį. Dalyko studijų metu siekiama formuoti studentų retorikos (iškalbos), menin÷s kalbos, balso, judesių raiškos mok÷jimus, įgūdžius, būtinus s÷kmingai profesinei veiklai. Studentai supažindinami su retorikos pagrindais, raida, su įvairių viešųjų kalbų tipais, viešųjų kalbų rengimo būdais bei sakymo ypatumais, prezentacijų rengimo, meninio teksto skaitymo mintinai metodika, viešų ginčo kalbų rengimo būdais. Retorikos mokymas padeda įgyti kalbos technikos bei viešo kalb÷jimo įgūdžių, kurie padeda studentams įtaigiai kalb÷ti ir veikti auditoriją. Išklausę kursą studentai žinos iškalbos teorijos pagrindus, iškalbos meno raidos ypatumus, viešųjų kalbų rengimo ir sakymo būdus, scenos kalbos lavinimo, kalbos technikos įgūdžių ugdymo metodus, geb÷s atrasti, pažinti save kaip kalb÷toją, mokantį skambiai, raiškiai ir veiksmingai kalb÷ti klausytojų auditorijai, lavinti kalb÷jimą svetimu (kito autoriaus) tekstu, kompleksiškai įtraukiant visą kalbančiojo psichofizinį aparatą. Geb÷s ugdytis motyvaciją edukacinei veiklai ir įgyti edukacines kompetencijas, bei remtis įgytomis kompetencijomis tobulinant savo asmenybę. 1. Iškalbos meno raida. 2. Klasikin÷s retorikos bruožai, oratoriai ir jų principai. 3. Retorikos raida Lietuvoje, jos santykis su retorikos raida Vakarų Europoje. 4. Viešųjų kalbų rūšys ir jų charakteristikos. 5. Viešos kalbos rengimo ypatumai. Planavimas, įžangos ir pabaigos rengimas. 6. Iliustracin÷s medžiagos pateikimas. Interviu organizavimo principai. 7. Viešųjų kalbų sakymo būdai. 8. Viešųjų kalbų klausytojų tipai ir klausymosi ypatyb÷s. 9. Oratoriaus kultūra. Skaitovo, oratoriaus kūno judesių, kalbos, balso raiška, bendravimo su

auditorija 10. ypatumai. 11. Auditorijos baim÷s ir jaudinimosi šalinimas. 12. Geras šiuolaikinis oratorius pagal D. Karnegį. 13. Meninių tekstų skaitymo mintinai ypatumai. 14. Poezijos skaitymo ypatumai. 15. Socialinių - buitinių kalbų rengimo, sakymo ypatumai. 16. Savo balso pažinimas ir jo formavimas. Oratoriaus balso valdymas.

21

ŠVIESOS TERAPIJA Apimtis ECTS kreditais: 3 Semestras: pavasario Fakultetas: Sveikatos mokslų D÷stytojas: Undin÷ Beloglavkien÷ Anotacija ir pagrindin÷s temos:

Studentai bus supažindinami su šviesos terapijos įranga ir poveikiu. Analizuojama fizinių veiksnių ir šviesos terapijos poveikiu organizmui. Studentai mokomi įvertinti ir nustatyti paciento būklę šviesos terapijos procedūros atlikimo metu. Mokoma laikytis sanitarinių higienos reikalavimų. Studentai mokomi atlikti šviesos terapijos procedūras. Analizuojamos problemin÷s situacijos, iškilusios procedūros atlikimo metu ir šių problemų sprendimo būdai. Studentai, išklausę modulio kursą, gali taikyti žinias grožio terapijos specialisto praktikoje.

1. Medicinin÷s reabilitacijos samprata, istorijos apžvalga, rūšys pagrindai. 2. Gydymas poliarizuota šviesa. 3. Senieji šviesos terapijos metodai. 4. Fizikin÷s šviesos bangos savyb÷s. 5. Šviesos terapijos veikimo mechanizmas. 6. Šviesos terapijos dozavimas. 7. Šviesos terapijos principai. 8. Gydomasis šviesos terapijos poveikis. 9. Šviesos terapijos procedūrų atlikimo technika ir metodika. 10. Aktyvių ir pasyvių šviesos terapijos priemonių pritaikymas kosmetologijoje. 11. Šviesos terapijos procedūros. 12. Vartotojų poreikiai. Šiandienin÷s aktualijos. Šviesos terapijos tyrimo rezultatų pristatymas. 13. Klinikiniais tyrimais pagrįstų duomenų analiz÷.

22

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ VALDYMAS Apimtis ECTS kreditais: 3 Semestras: pavasario Fakultetas: Sveikatos mokslų D÷stytojas: Viljaras Reigas Anotacija ir pagrindin÷s temos:

Sveikatos priežiūros įstaigų valdymo dalykas skiriamas biomedicinos ir socialinius mokslus studijuojantiems studentams, siekiant susipažinti su sveikatos sistemoje veikiančiomis įstaigomis bei jų valdymu. Šio dalyko metu nagrin÷jami sveikatos priežiūros įstaigų tipai, paslaugų teikimo lygmenys, lyginami sveikatos priežiūros ir kitų organizacijų valdymo principai, analizuojamas sveikatos priežiūros sistemos finansavimas, biudžeto sudarymas, paslaugų efektyvumo ir kokyb÷s vertinimas, pokyčiai ir novacijos medicinoje, pasipriešinimo pokyčiams valdymas. Studentai baigę šį dalyką žinos skirtumus ir panašumus tarp verslo ir sveikatos priežiūros įstaigų valdymo, organizacijos išteklių valdymo, paslaugų kokyb÷s analiz÷s organizacijos ir pacientų atžvilgiu, geb÷s tinkamai įvertinti nacionaliniu lygmeniu skiriamą apmok÷jimą už sveikatos priežiūros paslaugas, tinkamai valdyti neatitikimus ir nepageidaujamus įvykius medicinoje, mok÷s sudaryti ir valdyti asmens sveikatos priežiūros įstaigos biudžetą, mok÷s paaiškinti skirtumus teikiantys sveikatos sistemos paslaugas pirminiame, antriniame ir tretiniame lygiuose.

1. Įvairių šalių nacionalin÷s sveikatos sistemos. 2. Sveikatos priežiūros sistemų valdymo tipai. 3. Teis÷ į sveikatos priežiūrą. 4. Lietuvos sveikatos politikos formavimo raida. 5. Įrodymais pagrįstas sveikatos priežiūros valdymas. 6. Asmens sveikatos politika ir strategijos. 7. Sveikatos priežiūros įstaigos strategijos rengimo principai, įgyvendinimas ir kontrol÷. 8. Kokyb÷s užtikrinimo ir gerinimo veiklos sveikatos įstaigoje organizavimas. 9. Sveikatos priežiūros prieinamumas ir teikiamų paslaugų kokyb÷. 10. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokyb÷s reglamentavimas. Neatitikčių ir nepageidaujamų

įvykių valdymas. 11. Pokyčiai ir novacijos sveikatos priežiūros įstaigose. 12. Medicinos personalo pasipriešinimo pokyčiams ir novacijoms valdymas. 13. Komandinis darbas sveikatos priežiūros įstaigose. 14. Sveikatos priežiūros paslaugų lygiai: pirminis, antrinis ir tretinis. 15. Sveikatos priežiūros paslaugų rinkos samprata, sud÷tis ir specifikacija. 16. Sveikatos priežiūros sistemos finansavimo šaltiniai. 17. Sveikatos priežiūros paslaugų apmok÷jimas. 18. Sveikatos priežiūros įstaigos biudžeto formavimas ir įgyvendinimas.

23

RYTŲ FILOSOFIJA Apimtis ECTS kreditais: 2 Semestras: pavasario, rudens Fakultetas: Sveikatos mokslų D÷stytojas: Daiva Stančaityt÷ Anotacija ir pagrindin÷s temos:

Susitikimų metu studentai bus supažindinti su holistin÷s asmeninio tobul÷jimo sistemos - jogos teorija ir praktika. Įgytas jogos filosofijos žinias mokysis pritaikyti sveikatos ugdymo srityje bei savo kasdienin÷je gyvensenoje. Praktinių užsi÷mimų metu studentai bus mokomi, įvairių kv÷pavimo (pranajamos), pratimų (asanų) ir meditacijos (fizinei ir protinei sveikatai palaikyti/stiprinti) technikų.

1. Įvadas į jogos filosofiją. 2. Karma ir reinkarnacija. 3. Keturi jogos keliai ir penki principai. 4. Žmogus, trys jo kūnai ir funkcijos. 5. Prana – gyvybin÷ energija. 6. Proto lygmenys ir funkcijos. 7. Asanų praktikavimo bendrieji d÷sningumai. 8. Asanų atlikimo technika. Poveikis kūnui, protui ir sielai. 9. Atsipalaidavimas ir praktikavimo technikos. 10. Pranajama (kv÷pavimo) ir praktikavimo technikos. 11. Meditacija ir praktikavimo technikos.

24

MADOS ISTORIJOS DALYKO APRAŠAS Apimtis ECTS kreditais: 2 Semestras: rudens Fakultetas: Sveikatos fakultetas D÷stytojas: Lolita-Loreta Žulpien÷ Anotacija ir pagrindin÷s temos:

Dalyko tikslai ir turinys parenkami atsižvelgiant į standartų ir reglamentų reikalavimus bei studijų programų tikslus. D÷stomo dalyko temos, užsi÷mimų formos ir metodai derinami su studijų siekiniais. Kurse tik aktualios mados istorijos temos, jos supažindina studentus su kultūros ir kostiumo istorijos pagrindais, estetiniais mados idealais. Taip pat supažindina studentus su mados sąvokomis ir koncepcijomis, istoriniais vystymosi etapais. Nagrin÷jami mados atsiradimo, kaitos, stiliaus ir tradicijų raida nuo seniausių laikų iki XXI a. pradžios, aptariami jų pokyčiai postmodernistin÷je visuomen÷je. Kurse išskiriamos pagrindin÷s mados funkcijos, nagrin÷jama mados raida remiantis kultūriniais, ekonominiais ir socialiniais faktoriais pasaulyje ir Lietuvoje. Dalyko kurse analizuojami mados stiliai, jų įvairov÷ skirtinguose regionuose, įvairių socialinių grupių požiūris į madą ir jos pokyčius. Kurse taip pat nagrin÷jama estetin÷ mados kultūros samprata ryšyje su fotografijos, reklamos ir dizaino menu. Mados istorija tampriai siejasi su kitais Studijų programos dalykais. Ryškūs tarpusavio ryšiai su kultūros istorija, filosofija, estetika, dekoratyvine kosmetika, kosmetologija, nuo kurių mados istorija neatsiejama. Studentai skatinami dalyvauti integruotoje šių dalykų projektin÷je veikloje, siekiant tobulinti jų įgyjamas profesines kompetencijas. Išklausę modulio kursą, studentai gali jas taikyti Grožio terapijos praktikoje.

1. Estetin÷ mados kultūros samprata. 2. Mados teorija: sąvokos ir funkcijos. Mados tendencijos, raida ir ciklai. 3. Mados istoriniai vystymosi etapai.Pasaulio mados autoritetai ir stiliai. 4. Nacionalinių Lietuvos regionų kostiumų ypatumai. 5. Istorin÷ Mados kostiumų ir įvaizdžių analiz÷ civilizacijų kultūrų kontekste nuo seniausių laikų iki 6. viduramžių : Egiptas, Antikin÷ Graikija ir Roma, Bizantija. 7. Istorin÷ ir stilistin÷ mados kostiumų analiz÷ remiantis socialiniais faktoriais: romaninis, gotikinis, 8. renesansinis, barokinis, rokoko, klasicistinis kostiumai. 9. Kostiumo raidos XIX-XX a. analiz÷ pagal estetinius mados idealus ryšyje su reklama, fotografija, 10. dizainu. 11. XX a. Mados istorijos dinamiškos kaitos priežastingumo analiz÷. Kūr÷jai-modeliai- vartotojai. 12. Mados industrijos prognoz÷s. 1.

25

STRESAS IR SAVIREGULIACIJOS PAGRINDAI Apimtis ECTS kreditais: 3 Semestras: rudens, pavasario Fakultetas: Sveikatos mokslų D÷stytojas: Daiva Narvilien÷ Anotacija ir pagrindin÷s temos:

Studijų dalyko programa skirta koleginių studijų studentams. Studijuojantys pagal šią studijų dalyko programą studentai įgys teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, susipažins su streso samprata, stresą sukeliančiais veiksniais (stresoriais), bus mokomi atpažinti organizmo reakciją į stresorius ir streso padarinius, profesinį sudegimą. Studentai mokomi analizuoti patiriamą stresą ir konfliktus organizacijose, parinkti ir pritaikyti tinkamus streso savireguliacijos/įveikimo būdus.

1. Psichologin÷ streso samprata. 2. Organizmo reakcija į stresorius ir streso padariniai. Profesinis sudegimas. 3. Stresas asmenyb÷s raidos požiūriu. 4. Stresas organizacijose. Konflikto samprata, tipai priežastys, konfliktų valdymas organizacijose. 5. Streso savireguliacijos/įveikimo būdai.

26

PIRMOJI MEDICINOS PAGALBA Apimtis ECTS kreditais: 3 Semestras: rudens, pavasario Fakultetas: Sveikatos mokslų D÷stytojas: Daiva Narvilien÷ Anotacija ir pagrindin÷s temos:

Studijų dalyko programa skirta koleginių studijų studentams. Studijuojantys pagal šią studijų dalyko programą studentai įgys teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, susipažins su pirmosios medicinos pagalbos tikslais, aplinkos patikra ir saugumu, geb÷s atpažinti gyvybei pavojingas būkles, įvertinti ir užtikrinti kv÷pavimą, kraujotaką; atlikti esminius pirmosios medicinos pagalbos veiksmus, siekiant išsaugoti nukent÷jusio žmogaus gyvybę ar sustabdyti žalojančius veiksnius; geb÷s suteikti pirmąją medicinos pagalbą gyvybei pavojingų būklių, trauminių sužeidimų, ūminių būklių, apsinuodijimų ir aplinkos veiksnių sukeltų sužalojimų atvejais. 1. Pirmosios medicinos pagalbos tikslai. Pavojinga būkl÷ ir pirmosios medicinos pagalbos veiksmai. 2. Gyvybei pavojingos būkl÷s. Įvairaus amžiaus asmens pradinio gaivinimo standartas. Užspringusio

asmens gaivinimo algoritmas. 3. Pirmosios pagalbos priemon÷s, jų naudojimo metodai. Žaizdos. Trauminiai sužeidimai. 4. Ūmin÷s būkl÷s: alpimas, diabetin÷ būkl÷, insultas, traukuliai. 5. Apsinuodijimai, nerezorbuotų nuodų pašalinimas. 6. Aplinkos veiksnių sukelti sužalojimai.

27

VISUOMENöS SVEIKATA Apimtis ECTS kreditais: 3 Semestras: rudens Fakultetas: Sveikatos mokslų D÷stytojas: doc.dr. J.Andruškien÷

Anotacija: Kurso metu studentams pateikiama informacija apie sveikatos sampratą ir sveikatą lemiančius veiksnius, akcentuojant gyvensenos svarbą. Kurso metu aptariama mirtingumo struktūra Lietuvoje ir kitose ES šalyse. Studentai supažindinami su didžiaisiais ir antraeiliais l÷tinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniais, jų nustatymo ir vertinimo metodika bei profilaktikos galimyb÷mis. Studentai supažindinami su žinomiausių epidemiologinių tyrimų metu gautais rezultatais, leidžiančiais objektyviai įvertinti visuomen÷s sveikatos rodiklius ir atskirų ligų rizikos veiksnius.

Pagrindin÷s temos: Mirčių priežasčių struktūros analiz÷. Pagrindin÷s Lietuvos ir kitų ES šalių gyventojų mirčių priežastys, mirčių priežasčių struktūros dinamika. Didieji ir antraeiliai l÷tinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai, jų įtaka sveikatai ir gyvenimo kokybei. Arterin÷ hipertenzija, hipercholesterolemija, rūkymas, antsvoris, nesaikus alkoholio vartojimas, antsvoris, nutukimas ir kiti sveikatos rizikos veiksniai, jų nustatymas ir vertinimas. Minimalios intervencijos principo esm÷, efektyvumas ir taikymo galimyb÷s.

28

BURNOS SVEIKATOS UGDYMAS BENDRUOMENöJE

Apimtis ECTS kreditais: 3 Semestras: rudens Fakultetas: Sveikatos mokslų D÷stytojas: doc.dr. J.Andruškien÷

Anotacija: Kurso metu studentams pateikiama informacija apie burnos sveikatos sampratą ir burnos sveikatą lemiančius veiksnius, biologin÷s pusiausvyros sampratą, vietinius ir sisteminius periodonto ligas predisponuojančius veiksnius ir jų kontrolę. Didelis d÷mesys skiriamas dantų ÷duonies ir periodonto ligų pagrindiniam rizikos veiksniui – bakteriniam apnašui. Diskutuojama apie bakterinio apnašo kontrol÷s būdus, lyginamas jų efektyvumas. Studentams pristatoma burnos sveikatos ugdymo bendruomen÷je samprata, aptariami burnos sveikatos ugdymo principai ir galimyb÷s įvairiose bendruomen÷s grup÷se.

Pagrindin÷s temos: Burnos sveikatos samprata. Labiausiai paplitusios burnos ir dantų ligos, jų simptomai, rizikos veiksniai ir profilaktika. Dantų ÷duonis: būtini faktoriai ÷duonies atsiradimui ir jų kontrol÷ individualiame ir bendruomen÷s lygmenyje. Fluoro preparatų naudojimas, silantavimas, mitybos korekcija. Periodonto ligos: bakterinio apnašo kontrol÷s reikšm÷ ir būdai. Taisyklingas dantų valymas, papildomų individualios burnos higienos priemonių naudojimas. Motyvacinio interviu metodika dirbant su įvairiomis bendruomenių grup÷mis.