Knyga apie Ukmergę

Ukmergė

© Ukmergės rajono savivaldybė

UkmergėInformacinis – reprezentacinis leidinys

Išleistas Ukmergės rajono savivaldybės užsakymu

Leidinio rengėjaUkmergės rajono savivaldybės administracija

RedaktoriaiDalia IvaškevičienėAlgimantas MatiukasJulius Zareckas

Leidinyje panaudotos nuotraukosAudrio BernotoDainiaus VytoEgidijaus Darulio Albino KuliešioDanieliaus KaralioUkmergės rajono savivaldybės administracijos fotografijų rinkiniaiUkmergės kraštotyros muziejaus fotografijų rinkiniai

ŽemėlapiaiUkmergės rajono savivaldybės

Už nuoširdų bendradarbiavimą ir pagalbą rengiant leidinį rengėjai dėkoja VšĮ Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centruiVilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Ukmergės filialuiFotografui Audriui Bernotui

Leidinį maketavo ir parengė spaudai UAB Agentūra „Jungtinės spaudos paslaugos“

UDK 947.45 Uk21

ISBN 978-609-95158-2-3

Turinys

Ukmergės herbas ..................................................................................................................................................................................4

Ukmergės rajonas ...............................................................................................................................................................................6

rajono administracinis sUskirstymas .................................................................................................................................7

UKMERGĖS RAJONO GAMTA 8akmUo mokas ........................................................................................................................................................................................ 14

Veprių krateris .................................................................................................................................................................................... 16

klimatas .................................................................................................................................................................................................. 17

UKMERGĖS ISTORIJOS PUNKTYRAI 20

TARPTAUTINIs bENdRAdARbIAvIMAS 34tarnoVo podgornė (tarnowo podgórne) lenkija .................................................................................................................................. 35

podolės kamenecas (Кам’янець-Подiльський) Ukraina ....................................................................................................................... 35

lyVanai (livani) latvija ................................................................................................................................................................................ 36

kiškUnmaiša (kiskunmajsa) Vengrija ........................................................................................................................................................ 36

herjUnga (herrljunga) švedija ................................................................................................................................................................... 37

VUsteris (Worcester) didžioji britanija ........................................................................................................................................................ 37

heseno žemės VeteraU apskritis (Wetteraukreis) Vokietija ....................................................................................................... 38

tiUringijos žemės UnstrUt-hainicho apskritis (Unstrut-hainich-kreis) Vokietija ............................................................ 38

kolonjo al serijUs (cologno al serio) italija ........................................................................................................................................ 39

UKMERGĖS MIESTAS 40

UKMERGĖS RAJONO ūKIS 48infrastrUktūra .................................................................................................................................................................................. 48

pramonė ................................................................................................................................................................................................... 49

miškininkystė ....................................................................................................................................................................................... 51

žemės ūkis ............................................................................................................................................................................................... 51

SOcIAlINIS IR KUlTūRINIS GYvENIMAS 52šVietimas ................................................................................................................................................................................................. 54

kUltūra, laisValaikis ...................................................................................................................................................................... 60

renginiai ................................................................................................................................................................................................... 64

kūno kultūra ir sportas .............................................................................................................................................................................. 70

lANKYTINOS vIETOS 78

SANTRAUKA 89anglų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbomis ................................................................................................................................................... 89

Ukmergės rajonas

4

UKMERGĖS HERbASHerbą kartu su sugrąžintomis miesto teisėmis Ukmer-

gei suteikė Abiejų Tautų Respublikos karalius Stanislo-vas Augustas Poniatovskis 1792 metų gegužės 22 d. Miesto teisių grąžinimo akte herbas aprašytas taip: „Tai tarsi iš griuvėsių kylantis namas, ant kurio jau išaugusio fasado yra širdis altoriumi tarnaujanti, ant jo pastatyta atversta knyga su užrašu viršuje „Amžinas dėkingumas“, o pačioje atverstos knygos dešinėje – karališkas herbas [veršis] su užrašu „Karaliui“, kairėje pusėje rožė su pen-kiais lapais ir užrašu apačioje „Bičiuliui“. Akte pasakyta, kad tokį herbą pasirinko patys miestiečiai.

Dabartiniame herbo variante jokių užrašų ant herbo nėra. Heraldikos specialistai herbo simboliką aiškina taip: sugriuvęs, bet atstatomas namas reiškia prarastas, o dabar vėl atgautas miestiečių teises, širdis - vilties simbolis, knyga - miestų įstatymas, kuriuo remiantis Ukmergė at-gavo miesto teises, veršis knygos dešinėje pusėje - kara-liškasis Poniatovskių šeimos ženklas, rožė su penkiais lapais kairėje knygos pusėje - tuometinio Ukmergės vai-to J. Kučevskio šeimos ženklas.

Ukm

ergė

s he

rbas

mies

to v

ėliav

a

Ukmergės rajonas

5

Ukmergės rajonas

�

Ukmergės rajonas išsidėstęs į rytus nuo Lie-tuvos centrinės dalies, vakarų Aukštaičių ply-naukštės pietinėje dalyje, teritorijoje, įsiterpu-sioje tarp Aukštaičių aukštumos ir Nevėžio ly-gumos. Ukmergės rajono centro – Ukmergės miesto – geografinės koordinatės – 55 laipsniai 15 minučių šiaurės platumos ir 24 laipsniai 46 minutės rytų ilgumos.

Nuo Ukmergės iki pusiaujo yra apie 6125 km, iki Šiaurės ašigalio – 3877 km, iki nulinio dieno-vidinio – 1443 km.

Atstumas iki Vilniaus – 78 km, Kauno - 69 km, Utenos – 64 km, Panevėžio – 71 km. Ukmergė neretai yra vadinama didžiausia Lietu-vos kryžkele – čia kertasi keli svarbūs ir intensy-viai naudojami keliai: automagistralė Vilnius – Talinas, per Ukmergę važiuojama ir į Sankt Pe-terburgą bei Varšuvą.

Ukmergės rajono plotas – 1395 kv. km,

Ukmergės miesto – 20,45 kv. km. Rajonas iš šiaurės į pietus tęsiasi 47 km, iš vakarų į rytus – 36 km.

Ukmergės rajonas šiaurėje ribojasi su Anykš-čių, šiaurės vakaruose – su Panevėžio, vakaruo-se – su Kėdainių rajonais. Pietvakariuose yra Jo-navos, pietryčiuose – Širvintų ir rytuose – Molė-tų rajonai. Ukmergės rajonas pagal plotą ir gyventojų skaičių priklauso didžiausiai Lietuvo-je Vilniaus apskričiai.

Žemiausia rajono vieta yra vakarinėje rajono dalyje – Nevėžio žemumoje – 42 m. Aukščiau-sia – 223 m yra rytinėje rajono dalyje – Aukštai-čių aukštumoje.

2010 m. sausio 1 d. Ukmergės rajone gyveno 44792 gyventojai, Ukmergėje – 26974. Apie 93 proc. Ukmergės rajono gyventojų yra lietuviai, apie 6 proc. – rusai, po 1 proc. lenkų, ukrainiečių ir baltarusių tautybių gyventojų.

UKMERGĖS RAJONAS

Ukmergės rajonas

7

Rajono administracinis centras – Ukmergės miestas. Čia sutelktos vietos valdžios instituci-jos, dauguma paslaugų, pramonės ir verslo įmonių. Ukmergės plotas – 20,45 kv. km. Miestas suskirstytas į Senamiesčio, Pašilės, Pi-vonijos, Dukstynos ir Pramonės rajonus. Mies-tą į dvi dalis dalija per jį tekanti Šventoji, cen-trinėje miesto dalyje į ją įteka Vilkmergėlės upelė, jų santakoje stovi Ukmergės piliakal-nis – miesto formavimosi pradžios simbolis. Ant Šventosios ir Vilkmergėlės vandenų su-formuotų šlaitų įsikūręs Ukmergės senamies-tis. Mieste gyvena 26974 gyventojai (2010 m. sausio 1 d. duomenys). Ukmergės miesto se-niūnija prižiūri miesto aplinką, tvarko ją, teikia kitas administracines ir socialines paslaugas.

Ukmergės rajonas suskirstytas į 12 seniūni-jų: Ukmergės miesto, Deltuvos, Vidiškių, Sie-sikų, Pivonijos, Taujėnų, Želvos, Pabaisko,

RAJONO AdMINISTRAcINIS SUSKIRSTYMASVeprių, Šešuolių, Lyduokių, Žemaitkiemio. Daugumos jų centrai įsikūrę to paties pavadi-nimo miesteliuose, tik Šešuolių seniūnijos administracija yra Liaušių gyvenvietėje, o Pi-vonijos seniūnijos teritoriją Ukmergės miestas dalija į dvi dalis. Šios seniūnijos administracija įsikūrusi mieste. Seniūnijose teikiama reika-lingiausia informacija kasdieniais ir skubiais, kelionių ir būsto paieškos klausimais, čia iš-duodami reikalingi dokumentai ir pažymos, gyventojams teikiamos konsultacijos. Seniū-nijos prisideda tvarkant gyvenviečių infras-truktūrą, sprendžia seniūnijos gyventojų ko-munalines ir socialines problemas. Seniūnijose įsikūrusios švietimo, kultūros, žemėtvarkos ir kitos agrarinės įstaigos, nedidelės pramonės, paslaugų ir prekybos įmonės. Ukmergės rajo-ne yra 87 stambesnės gyvenvietės, keli šimtai nedidelių kaimų ir vienkiemių.

UkmergëJuodausiai

Virkðèiai

Antakalnis III

LiauðiaiLabeikiai

Antatilèiai Martinonys

Baleliai

Uþulënis

Dainava

Petronys

Belazariðkiai

Jakutiðkiai

Kanèiðkiai

Pageleþiai

Sliþiai Antakalnis

Sukiniai

KulniðkiaiGailiûnai

Vileikiai

Miðniûnai

Toluèiai

Laumënai

Þvynënai

Alionys

Maþeikiðkiai

Vaitkuðkis

Leonpolis

Atkoèiai

Tatkûnai

Laièiai

Obeliai

Paàþuoliai

Reèionys

Ðaukuva

Jurgelionys

Meilûnai

Vaivadiðkiai

Tulpiakiemis

Lënas

Lyduokiai

Vidiðkiai

Ðeðuoliai

Pabaiskas

Vepriai

Deltuva

Siesikai

Taujënai

Þemaitkiemis

Þelva

Taujënø sen.

Pivonijos sen.

Pivonijos sen.

Ðeðuoliø sen.

Lyduokiø sen. Þemaitkiemio sen.

Vidiðkiø sen.

Þelvos sen.

Siesikø sen.

Deltuvos sen.

Vepriø sen.

Pabaisko sen.

ÐIRVINTØ RAJONAS

JONAVOS RAJONAS

MOLËTØ RAJONAS

ANYKÐÈIØ RAJONAS

PANEVËÞIO RAJONAS

KËDAINIØ RAJONAS

UKMERGĖS RAJONO GAMTA

Ukmergės rajono gamta

9


10

Ukmergės rajonas yra beveik Lietuvos vi-duryje. Vakaruose ir šiaurės vakaruose rajono kraštovaizdį formuoja lygumos, rytiniame jo pakraštyje prasideda Aukštaičių aukštuma – kalneliai ir kloniai. Rajoną kerta Šventoji, per amžius abipus krantų suformavusi aukštas te-rasas su įspūdingais vaizdais į jos slėnį. Todėl, nors pusę rajono teritorijos užima žemės ūkio naudmenos, žemės čia nėra labai derlingos ir našios – vyrauja priesmėliai ir priemoliai. Dėl neintensyvios žemdirbystės dalis dirvų ir kul-tūrinių pievų pamažu virsta natūraliomis, kai kurios užauga miškais ir krūmais.

Dvidešimt devyni procentai rajono teritori-jos apaugę miškais (40,4 tūkst. ha). Jie yra įvairūs, tačiau didžiąją dalį (61 proc.) miškų sudaro lapuočiai: beržynai, drebulynai, uosy-nai, baltalksnynai ir juodalksnynai. Apie penk-tadalį miškų ploto užima eglynai, o panašų plotą užimantys pušynai auga daugiausiai palei

Šventosios upę. Drėgnuose šiaurvakarinės ir vakarinės rajono dalies miškuose pasitaiko skroblų. Plotu didžiausi yra Taujėnų, Siesikų ir Šešuolių miškai. Rajono miškuose gyvena taurieji elniai, šernai, stirnos, pilkieji kiškiai, lapės, mangutai, yra briedžių bei vilkų. Gali-ma sutikti ir lūšių. Šalia vandens telkinių gau-siai įsikūrę bebrai. Žvėris medžioja į 15 me-džiotojų klubų ir būrelių susibūrę medžioklės mėgėjai. Komercines ir profesionalias medžio-kles organizuoja Ukmergės miškų urėdija.

Rajone yra 10 073,7 ha vandens telkinių. Poilsiautojų ir žvejų labiausia mėgstami: Ka-drėnų tvenkinys (vadinamas Mūšios užtvan-ka), užimantis 92,8 ha plotą, esantis prie Ukmergės-Utenos kelio; Kurėnų ežeras (89 ha), esantis prie Ukmergės-Panevėžio automa-gistralės; Žirnajų ežeras (192,4 ha), tyvuliuo-jantis 2 km už Pabaisko miestelio. Gausu ežerų prie Žemaitkiemio miestelio: Žemaitkiemio


11

pirmasis (15,7 ha) ir Žemaitkiemio antrasis yra prie pat miestelio, Klepšių (34,7 ha) – 2,5 km už Žemaitkiemio. Šalia didžiausio rajone Lėno (265,5 ha) ežero yra pirmojo Lietuvos Prezi-dento Antano Smetonos gimtinė – Užulėnis. Lėno ir Veprių (37,4 ha) ežeruose gausu įvai-rių vandens paukščių. Šventosios upė ir jos pa-krantės yra ichtiologinis draustinis, įkurtas saugant lašišinių žuvų ir žiobrių nerštavietes. Šventoji, Siesarties ir Širvintos upės, tekančios ir Ukmergės rajono teritorija, yra vaizdingos, įdomios bei mėgstamos vandens turistų.

Sovietiniais laikais Ukmergės rajono žemės ūkio paskirties žemė buvo intensyviai melio-ruojama – daugiau nei pusė jos ploto yra nu-sausinta. Todėl pelkės teužima 2,3 proc. rajono teritorijos, daugiausiai jų išliko pietrytinėje dalyje. Didžiausios iš jų – Kertušos, Laukėnų ir Juodupio aukštapelkės.

Ukmergės rajone gamtininkai 1995 m. ty-rimų metu rado net 80 gyvūnų, augalų ir gry-bų rūšių, įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą. Vėliau buvo rasta dar keliolika Europoje ir Lietuvoje saugomų rūšių, nustatyta naujų jų radimviečių. Laumėnų miške auga retažiedės miglės, miškinės dirsės, statieji atgiriai, peri mažieji ereliai rėksniai, skraido retas drugys – baltajuostis juodsprindis. Petrašiūnų miško pakraštyje veši ištisi sąžalynai mažųjų geguž-raibių, o ąžuolynuose peri juodieji gandrai, gervės. Plačialapiuose Užulėnio ir Gružų miš-kuose auga meškiniai česnakai, baltijinės ge-gūnės. Viliukų miške aptikta reta kerpė – pla-čioji platūžė. Siesarties slėnyje, Vaizgeliškių pievose yra vienintelė Lietuvoje gauruotųjų viksvų radimvietė. Išskirtinės yra Padvilikių kaimo pievos prie Klykūnų miško. Čia veši mažosios gegužraibės, baltijinės ir raudono-sios gegūnės, skaido reti drugiai: mažosios, tamsiosios ir auksuotosios šaškytės, didieji auksinukai, rudmargės hasperijos.


12

Saugant įdomias ar retas teritorijas ir gyvū-nus, draustiniai įkurti Armonos upelio slėnyje (čia krantų atodangose randamos Devono lai-kotarpio suakmenėjusios šarvuotų žuvų lieka-nos), Vidiškių girininkijos, Dukstynos miške (saugomas reliktinis drugys - stepinis perlinu-kas ), Žemaitkiemio apylinkės Berzgainių pi-liakalnio teritorijoje (saugomas piliakalnis ir senovės gyvenvietės liekanos), Barnėnų – Tau-

jėnų girininkijoje ir Užulėnio girininkijos Kintinės spanguolynuose. Saugant unikalius gamtos vaizdus, įkurti Laukėnų ir Aukštuolių kraštovaizdžio draustiniai. Ryškiu reljefu išsi-skiriantys Siesarties ir Žuvintės upelių slėniai paskelbti geomorfologiniais draustiniais.

Rajone yra ir įdomių geologinių paminklų: Krikštėnų apylinkėje, netoli Vilniaus–Panevė-


13

žio automagistralės esantis kontinentinio le-dynmečio palikimas - ozas, vadinamas Barzdos kalnu. Tai ilgas (635 m) vingiuotas pylimas, nutįsęs iš šiaurės į pietus. Jo plotis 30–70 m, aukštis 6–13 m. Šalia jo yra Bartkūnų piliakal-nis ir keli senovės kapinynai. Pašilės girininki-jos Šaltupio miško 67-ame kvartale yra vienas didžiausių Lietuvoje akmenų – Mokas. Jo ilgis – 7 m, plotis – 5 m, aukštis – apie 5 m. Netoli

jo yra kitas stambus riedulys – Šaltupio akmuo. Didelis (4,46 x 3,35 x 2,70 m) akmuo yra prie tilto per Šventąją netoli Veprių. Įdomus ir prie Sukinių kaimo trykštantis „bedugnis“ Žuvin-tės šaltinis – po keliolikos centimetrų skaidraus vandens sluoksniu juda vandens ir smėlio sus-pensija, į kurią be pastangų sulenda 4–5 m il-gio kartys.

Bartkūnų piliakalnis Žuvintės šaltinis


14

AKMUO MOKASŠis didžiulis, su tautos mitologija susijęs

riedulys guli apie 1,2 km į šiaurės vakarus nuo Sukinių kaimo, apie 150 m į pietryčius nuo Šventosios upės kairiojo kranto, ant upės šlai-to, Pašilės girininkijos 67-to miško kvartalo šiaurinėje dalyje, ant kvartalinės linijos. 1,75 km į pietvakarius nuo akmens yra Sukinių pi-liakalnis. Akmenį iš pietų juosia apie 3 m plo-čio, 1,5 m gylio griovys. Jo galiniai šlaitai su-tvirtinti akmenimis. Akmuo netaisyklingos formos, apie 7,5 m ilgio, apie 6 m pločio ir apie 1,7 m aukščio (virš žemės paviršiaus, nuo Moko viršaus iki griovio dugne esančios jo da-lies – apie 3 m). Apie jį žinomas ne vienas pa-davimas. Pasakojama, kad vienam jaunuoliui prisisapnavę, jog galįs paimti brangenybes, pa-slėptas po Moku. Reikia tik nueiti ten vidur-naktį ir atkasti. Taip ir padaręs. Tik priėjęs Moką, ant jo išvydęs didelę rupūžę, kuri tarusi: „Pabučiuok mane ir pasiimk pinigus.“ Jaunuo-lis su pasibjaurėjimu išdrožęs: „Eik tu skradžiai žemę su tais pinigais.“ Tik ištaręs, pinigai po

akmeniu sužvangėję ir kažkur gilyn nugarmė-ję. Mokas giliai žemėn įsmigęs, o rupūžė pra-dingusi. Dar pasakojama, kad dešiniajame Šventosios krante, ties Pakalniškių ir Karvelių kaimais, anksčiau pūpsojusi visa Mokų šeimy-na: Mokas, jo žmona ir vaikai. Bet piemenys ant jų akmenis daužę, laužus kūrenę, šiaip terš-davę, todėl Mokas nutaręs su savo šeima persi-kelti į kitą Šventosios pusę. Devynias dienas ir devynias naktis trukusi ta kelionė. Pagaliau Mokas laimingai įsiropštęs į aukštą krantą ir pažvelgęs atgal, kur jo šeima. Vaikai buvo be-baigią kopti į Šventosios krantą, o žmona, neį-stengusi persiristi per upę, likusi jos dugne. Devynias dienas buvo girdimas jos šauksmas: „Gelbėkit!“ Dar ilgai jos nugara Šventojoje ky-šojusi, sielininkams trukdžiusi, bet paskui į že-mę prasmegusi. Mokas su Mokiukais kitame


15

krante ir dabar tebegulį. Šnekama, kad po akmeniu esą užkeiktų turtų, kurių dar niekas nerado. Garsėjo Mokas ir nemokšų mokymu. Dar 1922 m. Sližių kaimo senieji pasakojo, jog žmonės eidavę prie Moko prašyti, kad sektųsi medžioklė, derėtų javai, moterys susilauktų vaikų. Pasakojama, kad vienas girnakalys su-manęs iš Moko girnas pasidaryti ir ketinęs to akmens atsiskelti, tačiau tuo metu miegas jį apėmęs. Užsnūdęs ir susapnavęs, jog Mokas jam sakąs: „Neliesk manęs, jei nepaklausysi – apaksi.“ Ir girnakalys atsisakęs savo sumanymo. O kitas žmogus, gabalą atskėlęs, rado kraujo kaušą ir apakęs. Daugiau Moko niekas nelietė.

1971 m. Istorijos institutas tyrė akmens aplinką. Ištirtas apie 80 kv. m plotas. Rastos kelios apie 0,5 m skersmens degėsių duobės. Manoma, kad jos yra apeiginio pobūdžio.


1�

vEPRIŲ KRATERISVeprių miestelio, esančio Ukmergės rajono

pietvakariuose, apylinkėse trykšta nemažai šaltinių (tarp jų ir jau minėtas Žuvintės). Ke-letas iš jų, trykštančių Šventosios krantuose, iš žemės gelmių „neša“ mineralinį vandenį. Ga-lima tik spėti, kad tam įtakos turi Veprių sąsa-jos su mineraliniais vandenimis garsėjančiais Druskininkais – Vepriai, kaip ir Druskininkai, yra įsikūrę didžiuliuose asteroidų išmuštuose krateriuose. Žinoma, dabar tų kraterių nė žy-mės nėra – jų buvimas nustatytas tik geologi-nių tyrinėjimų metu.

Veprių krateris atsirado prieš 150–160 mili-jonų metų, kai maždaug 300 m skersmens as-teroidas trenkė į minkštas nuosėdines paleozo-jaus uolienas (smiltainį, klintis). Todėl kraterio gylis buvo per 500 m, jo skersmuo – apie 8 km. Vėliau jį užpildė po sprogimo sukritusios atgal į kraterį uolienų nuolaužos, į kraterį sru-vo vanduo, lygindamas šlaitus ir nešdamas iš-tirpusias druskas, kurios, vandeniui garuojant, pamažu kaupėsi jo dugne. Vėliau ledynmečiai virš jų suformavo sluoksniuotą molio ir smėlio storymę. Viršutiniai grunto sluoksniai susiklo-jo Juros periodu nedideliame ežere, kuris susi-darė krateryje. Dar vėliau kraterį užklojo kvar-tero nuosėdos. Dabar duomenys apie kraterį ir jo uolienas gaunami tik gręžiant gręžinius.

Apytikslį paleokraterio dydį galima įsivaiz-duoti plaukiant Šventąja – vienas jo kraštas buvo maždaug ties stovyklaviete „Senaupė“, kitas – ties Šventosios ir Širvintos santaka. Veprių miestelis įsikūręs apytiksliai šio krate-rio viduryje.


17

KlIMATAS Ukmergės krašto landšaftas – lygumos, vie-

na kita kalvelė ar kalniukas, šiek tiek miškų, vandenų, matyt, ir lemia pakankamai nuosaikų ir iš bendro Lietuvos vidurkio neišsiskiriantį klimatą. Tačiau kartais tam tikrų klimatinių „rekordų“ pasitaiko ir čia. 1959 ir 1963 m. va-sarą Ukmergės apylinkėse tvyrojo 35 laipsnių kaitra, o 1956-ųjų metų žiemą spaudė net 38,3 laipsnio speigas. Dabartinis pasaulio klimato atšilimas nebeleidžia fiksuoti tokių „solidžių“ skaičių – termometro stulpelis nelabai tenu-tolsta nuo nulio žemyn, nors tokių dienų Ukmergėje būna virš 200. Teigiama tempera-tūra laikosi šiek tiek mažiau – apie 150 dienų per metus. 81 vasaros dieną Ukmergėje ter-mometrai rodo daugiau kaip 15 laipsnių šilu-mos, tačiau rugpjūtį šiluma dažnai vėsinama lietumi. Ukmergėje rečiausiai iš visų Lietuvos vietovių tvyro rūkas – tik 38 dienas per metus. Kas jį išsklaido – nelabai aišku, nes vidutinis vėjo greitis Ukmergėje yra tik 3,8 metrai per sekundę. Tad vėjo malūnų statyti tikrai never-ta. Tiesa, 1993 m. vėjo stiprumas siekė net 31 metrą per sekundę. Tai jau tikrų tikriausia au-dra. Tačiau tai reti, išskirtiniai ir ilgam įsimin-tini atvejai.


18


19

UKMERGĖS ISTORIJOS PUNKTYRAI

Ukmergės istorijos punktyrai

22

Pirmąsias žinias apie Ukmergės miesto teri-torijoje gyvenusius žmones suteikia tik arche-ologiniai radiniai. Ankstyviausias palaidojimas dabartinės Ukmergės teritorijoje rastas Dobilo gatvėje, kasant šulinį. Tai V a. gyvenusios mo-ters kapas. Tačiau mokslininkai spėja, kad tai tik atsitiktinai šiose vietose žuvusios ar miru-sios moters palaikai. Daugiau galimybių kal-bėti apie Ukmergės, kaip gyvenvietės, pradžią teikia dar 1960 m. į Ukmergės kraštotyros mu-ziejų patekę du geležiniai ietigaliai, pentinis siauraašmenis kirvis, dvinariai žąslai, peilis bei žalvarinė pasaginė segė riestais galais. Šiuos daiktus, radęs savo darže, muziejui padovanojo V. Kusas, gyvenęs Gedimino gatvės gale. Pa-našu, kad tai turtingo XI a. degintinio kapo laidojimo įkapės. Turint galvoje šio galimo ka-po amžių, jo vietą (už Vilkmergėlės, atokiau nuo Ukmergės piliakalnio) ir Ukmergės pilia-kalnio, kaip miesto ištakų simbolio, datavimą (XI–XIV a.), tikėtina, kad tai yra pirmasis ma-terialus patvirtinimas, jog dabartinėje Ukmer-gės teritorijoje žmonės įsikūrė apie XI a.

XVI a. Bychovco kronikoje Ukmergės įkū-rėju laikomas legendinio Palemono bendra-žygis Dausprungas, siejamas su istoriniu Min-daugo broliu, minimu XIII a. pradžios doku-mente. Dausprungas, vienas iš Deltuvos žemės kunigaikščių, galėjo būti susijęs su Ukmergės, kaip vieno iš Deltuvos žemės valsčiaus, istori-ja, tačiau kaip ir kiek – sunku nusakyti. Tad ši Ukmergės įkūrimo versija vis tik yra pusiau legendinė. Oficiali Ukmergės įkūrimo data – 1333 m. Tada Ukmergė pirmą kartą paminėta rašytiniuose šaltiniuose – Hermano Vartber-gės kronikoje. Joje rašoma, kad tais metais Li-vonijos ordino magistras „...buvo prie Vil-kenbergės“.

Su šaknimi „Vilk-“ miesto pavadinimas bu-vo susijęs iki pat Pirmojo pasaulinio karo: Abiejų Tautų Respublikos laikais miestas buvo vadinamas Vilkomiežu, o Lietuvai tapus Rusi-jos imperijos dalimi – Vilkomiru. Net ir pir-mosios Lietuvos Respublikos laikais vyko dis-kusija apie Vilkmergės vardo sugrąžinimą miestui, tačiau išliko pavadinimas „Ukmergė“,


23

išsirutuliojęs iš XX a. pradžios lietuvių spau-doje (gal net dirbtinai lietuvinant) minimos Aukmergės. Keliose legendose, kuriose kalba-ma apie miesto vardo kilmę, pateikiami su žo-džiais „vilkas“ ir „merga“ (mergina, mergelė) susiję pasakojimai, tačiau kalbininkai spėja, kad šalia vilko vis tik miestui vardą suteikė ne „merga“, o „marga“. Šis archaiškas žodis reiškė šlapynę, drėgną pievą, tad, greičiausiai, mies-tas gavo vardą nuo kokios nors „vilkmargos“, reiškusios vilko pievą.

Miestui pradžią, tikriausiai, davė antrojo tūkstantmečio pradžioje prie piliakalnio susi-darę įtvirtinti papiliai. XIII a. jų buvo du – vie-nas prie pat piliakalnio, kitas atokiau jo – salo-je, susidariusioje Vilkmergėlės žiotyse. Galbūt ir svarbiausias šios vietos kelias (iš Vilniaus į Rygą) taip pat ėjo tarp piliakalnio ir antrojo papilio.

Gali būti, kad 1233 m. Ukmergę pirmą kartą užpuolė kalavijuočiai, tačiau šis faktas rašytiniuose šaltiniuose aiškiai neįvardintas. Pilies puolimai kartojosi 1333, 1365, 1378, 1386 ir 1391 m. Jų metu dažniausiai nukentė-davo papiliai, tačiau 1365 ir 1391 m. buvo su-naikinta ir pilis. 1385 m. paminėtas Ukmergės valsčius, XIV a. pabaigoje Ukmergė minima tarp to meto miestų – pilių. Be papilių, į mies-to sudėtį tikriausiai įėjo ir kitos įvairiose da-bartinio miesto vietose įvairiu laiku atsiradu-sios gyvenvietės. Visas jų kompleksas buvo, matyt, dar gana padrikas ir plėtėsi daugiausia Šventosios dešiniajame krante – Vilkmergėlės slėnyje ir į šiaurės rytus nuo jo – palei kelią į Anykščius.

Vilkmergėlės rytiniame krante apie 1387 m. buvo pastatyta bažnyčia. Ji buvo tolokai nuo piliakalnio ir tuometinio miesto centro, nes, greičiausiai, turėjo būti pilies forpostu. XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje jau išryš-kėjo Ukmergės radialinis planas, kurį formavo ties piliakalniu, netoli upės, suėję keliai iš Del-tuvos ir Kauno, Upytės ir Rygos, Anykščių,


24

Vilniaus. Šventosios pakrantėje, prie piliakal-nio, tikriausiai, atsirado ir pirmoji miesto tur-gavietė. Manoma, kad XV a. pradžioje kalvoje, vėliau pavadintoje Pilies kalnu, į vakarus nuo piliakalnio (kitoje Vilkmergėlės pusėje), buvo pastatyta mūrinė pilis, kuri tapo svarbiausia miesto dominante.

XV a. Ukmergė išaugo. Yra nuomonių, kad po Pabaisko mūšio (1435 m.) miestui bu-vo suteiktos Magdeburgo teisės, be to, leista turėti turgų ir rengti prekymečius. XV a. an-troje pusėje, susidarius dubliuojantiems ke-liams iš Kauno į Anykščius ir iš Vilniaus į Upytę, į šiaurės vakarus nuo piliakalnio ir į šiaurę nuo mūrinės pilies, atokiau nuo Šven-tosios, ėmė klostytis antrasis radiališkai susi-einančių kelių mazgas, davęs pradžią naujam Ukmergės raidos etapui ir jos centro formavi-muisi. Iki XVI a. pradžios šioje kryžkelėje su-sidarė turgaus aikštė. Tad iki tol daugiausia Vilkmergėlės kairiajame krante augęs miestas ėmė kurtis ir dešiniajame jos krante, tik plėtė-si daugiau į šiaurę – palei naująjį Upytės – Ry-gos kelią. Vilniaus kryptimi miestas neaugo, nes pagal to meto karybos reikalavimus į šiau-rę ir pietus nuo pilies vis dar turėjo būti tuš-čias šaudymo laukas.

XVI a. pirmoje pusėje mieste išsiplėtė pre-kyba, 1536 m. jau minimas savas turgaus sai-kas. 1529–1567 metais Ukmergė įrašyta į ne-privilegijuotų Lietuvos miestų ir miestelių są-rašus. 1550 m. miestas buvo išmatuotas valakais, gatvių tinklas ir aikštės forma nepakeisti, gal tik kiek pakoreguoti. Miestas tuo metu susidė-jo iš dviejų dalių: Didžiojo kunigaikščio miesto Vilkmergėlės dešiniajame krante ir Klebono miesto – kairiajame. 1554 m. Didžiojo kuni-gaikščio mieste buvo apie 67 sklypus. Užstaty-tų sklypų aplink keturkampę aikštę buvo 31, Mikailiškių g. – 13, Kauno g. – 1, Bažnyčios g. – 2, Tilto g. – 9. Mieste gyveno apie 500 žmo-nių. 1589 m. ėmus valyti Šventosios vagą, už-draudus upę tvenkti ir leidus pakrantėse statyti


25

prekių sandėlius, pagyvėjo prekyba, imta dau-giau prekiauti su Ryga. 1595 m. įvyko pirmasis dokumentuose užfiksuotas miesto gaisras, di-džioji dalis miesto sudegė.

Po 1566 m. administracinės reformos Ukmergė tapo apskrities (pavieto) centru, kur vyko apskrities seimelių ir žemės teismų sesi-jos. Ukmergės apskritis užėmė didžiąją dalį dabartinės šiaurrytinės Lietuvos, Ukmergė bu-vo šios apskrities pietvakariniame pakraštyje, o šios teritorijos viduriu tekėjo Šventoji. Nuo XVI a. vidurio miestas turėjo tam tikrą savi-valdą – minimi Ukmergės vaitai, tačiau pats miestas iki pat XVIII a. pabaigos priklausė valstybiniam dvarui, kurį valdyti suteikta teisė teismų seniūnams už bajorų bylų nagrinėjimą žemės teisme.

1595 m. Ukmergė pirmą kartą pažymėta LDK žemėlapyje, sudarytame Gerardo Merka-toriaus. 1614 m. vykusiame bajorų seimelyje buvo reikalaujama remontuoti ir sustiprinti Ukmergės pilį. Ar buvo daromi šie darbai – ne-aišku. 1626 m. mieste įsteigta senelių prieglau-da. 1637 m. mieste (be klebono valdų) buvo 52 smuklės, 4 mėsininkai, 82 užstatyti sklypai (dešiniajame Šventosios krante – 74). 1650 m. toje pačioje miesto dalyje gyveno 95 miestie-čių šeimos, 9 amatininkai (apie 580–670 gy-ventojų). Tarp miestiečių minimas vaitas, pa-vaitis, budelis. Didžioji miesto gyventojų dalis – lietuviai, tačiau čia gyveno ir keletas lenkiš-kas bei vokiškas pavardes turėjusių žmonių.

1654–1667 m. Abiejų Tautų Respublikos karo su Rusija pradžioje Ukmergė buvo sude-ginta. Prieš 1674 m. joje pradėjo kurtis žydai, iki 1685 m. jie pasistatė sinagogą, mieste galė-jo būti žydų kanalas, XVII a. pabaigoje – kapi-nės. XVIII a. pradžioje, per Šiaurės karą, mies-tas vėl smarkiai nukentėjo: buvo plėšiamas švedų ir rusų kariuomenių, sudegė bažnyčia, mokykla (kada ji įsteigta, nežinoma), smarkiai apgriauta pilis, nemažai žmonių mirė nuo ma-ro. 1738 m. Ukmergėje tegyveno 40–45 šei-


2�

mos, nemažai iš jų – žydų, jie laikė 25 alaus daryklas ir spirito varyklas. Mieste būdavo tur-gūs ir prekymečiai. Kai kurios gatvės, gerokai sumažėjus sodybų, išnyko.

Apie 1745 m. Ukmergėje įsikūrė pijorų vienuoliai. Jie atidarė 6-ių klasių mokyklą, o 1746 m. prie Kauno kelio pastatė medinę baž-nyčią, kuri buvo į šiaurę nuo buvusios pilies vietoje įsikūrusio seniūno dvaro. Šiuos kom-pleksus teskyrė išplatintos gatvės pavidalo ke-turkampė turgaus aikštė. 1761–1771 m. Ukmergėje veikė atvykstančių iš Vilniaus jė-zuitų misija. 1764 m. buvo pastatyta nauja medinė dviejų bokštų parapinė bažnyčia. Po 1765 m. gaisro mieste buvo 130 sodybų (19 – Šventosios pietiniame krante), iš jų 13 – Kau-no, 12 – Ramygalos, 14 – Anykščių, 11 – Pa-kalnės gatvėse. Prie turgaus aikštės ir Vilniaus gatvėje buvo 61 žydų sodyba. 1773 m. sudegė pijorų vienuolynas su mokykla, ji tais pačiais metais buvo paversta apygardėlės 4-ių klasių mokykla. 1773 m. mieste buvo 167 namai (95 žydų), 23 smuklės, 20 svaigalų daryklų, dirbo 52 amatininkai; 1775 m. veikė 51 krautuvė. 1773 m. sudaryta anksčiausia kol kas žinoma miesto plano schema. 1777 m. atkurta parapi-nė mokykla. 1787 m. per gaisrus miesto centre sudegė parapinė bažnyčia, 89 namai, 6 smu-klės, 51 krautuvė. Atstatant miestą, nutiestas

naujas kelias į Vilnių, į vakarus nuo buvusio. Naujoje vietoje įrengta ir perkėla per Šventąją. 1792 m. gegužės 22 d. Abiejų Tautų Respubli-kos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė Ukmergei miesto teisių Restitucijos (grąžinimo) aktą. Tačiau dėl politinės suirutės valstybėje, Ukmergės dvaro savivalės, savo tei-ses miestiečiai turėjo ginti teismuose ar jėga. Tad visiškos miesto savivaldos jiems nepavyko pasiekti. 1796 m., po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, Ukmergė kartu su di-džiąja Lietuvos dalimi prijungiama prie Rusi-jos imperijos.

1801 m. parengtas pirmasis Ukmergės pro-jektinis planas, atidaryta miesto rotušė. 1804 m. mieste gyveno 1857, o 1811 m. – 2651 gyventojas. Miestas nukentėjo 1812 m., per Prancūzijos kariuomenės žygį į Rusiją ir nuo savavaliaujančių prancūzų bei rusų ka-riuomenių dalinių. Iš prancūzų okupacinės valdžios atlikto Ukmergės gyventojų surašymo matyti, kad 1812 m. Ukmergėje gyveno apie 1900 gyventojų, 68 proc. jų buvo žydai, liku-sioji dalis turėjo lenkiškas ar sulenkintas pavar-des. Lietuviškų pavardžių mieste buvo tik ke-letas. 1818 m. mieste veikė ligoninė ir vaistinė. 1820 m. buvo baigta statyti mūrinė klasicistinė parapinė bažnyčia. 1825 m. mieste gyveno 4143 gyventojai, 502 namai, 37 krautuvės, 3


27

kulto pastatai (parapinė ir pijorų bažnyčios, si-nagoga), 2 mokyklos.

1831 m. sukilimo metu miestas kelis mė-nesius buvo sukilėlių rankose. Mieste jie ga-minosi šaudmenis, kaupė atsargas. Ukmergės apskrities sukilėliai turėjo savo uniformas (pėstininkų – pilki švarkai, mėlynos apykaklės, raitelių – mėlyni švarkai, raudonai violetiniai apykaklių antsiuvai). 1830–1836 m. per Ukmergę, senosiomis Anykščių ir Kauno ga-tvėmis, nutiestas Kauno–Daugpilio plentas, Varšuvos–Sankt Peterburgo trakto dalis. 1835 m. miesto vakariniame pakraštyje pasta-tytas klasicistinis arklių pašto stoties pastatų kompleksas (architektas Vaclovas Ritšelis), 1836 m. – klasicistinė varpinė prie parapinės bažnyčios (arch. Karolis Gregotovičius). 1833 m. mieste gyveno 2597 žmonės, stovėjo 456 namai, buvo 97 krautuvės, 82 smuklės, 2 kalėjimai. Taigi, gyventojų ir namų po 1831 m. sukilimo sumažėjo.

1835 m. miestas atiteko valstybės iždui, o 1837 ar 1838 m. tapo nepavaldus seniūnui. 1837 m. pastatytas naujas tiltas per Šventąją. 1837–1838 m. mieste gyveno 5275 žmonės, buvo 105 krautuvės, 68 smuklės ir arbatinės, dirbo 126 amatininkai, 54 pirkliai, 22 gatvėse ir skersgatviuose stovėjo daugiau nei 450 na-mų. 1842 m. netoli turgaus aikštės, buvusios

dvaro sodybos teritorijoje, buvo pastatyta me-dinė cerkvė. Tais metais mieste gyveno 5096 gyventojai (3495 žydai), buvo apie 550 namų, 10 kulto pastatų, 2 ligoninės, mokykla. 1845 m. buvo uždarytas pijorų vienuolynas. 1847 m. Ukmergė tapo apskrities miestu su atitinkamo-mis teisėmis. Mieste kartą per savaitę būdavo turgūs, vykdavo 2 prekymečiai (mugės).

Nuo XIX a. vidurio Ukmergė dar padidėjo. 1856 m. mieste surašyta 6230 gyventojų (337 amatininkai, 97 pirkliai, 235 krautuvės, 13 pramonės įmonėlių), o 1863 m. – 7480 gy-ventojų. 1865–1869 m. miesto aikštės šiauri-niame šone, buvusios pijorų bažnyčios vieto-je, pastatyta mūrinė cerkvė. 1876–77 m. ati-daryta spirito varykla, degtukų fabrikas, tačiau per du 1877 m. vykusius gaisrus miestas labai nukentėjo – didžioji jo dalis sudegė, bet pade-dant valdžiai bei labdaringų aukų iš Lietuvos, Rusijos ir užsienio dėka buvo atstatyta, lai-kantis esamų sklypų ribų. 1884 m. miestas vėl degė, tačiau iki to laiko gerokai padidėjo mies-to pietinė dalis. 1889 m. Ukmergėje surašyti 16 559 gyventojai (9034 žydai), 328 iš jų – amatininkai.

XIX a. pabaigoje miestas ėmė mažėti, nes jį aplenkė dar XIX a. 8–o dešimtmečio pradžio-je nutiestas geležinkelis. 1897 m. Ukmergėje gyveno 13 532 (7287 žydai) žmonės, mieste


28

buvo 1151 namas (126 mūriniai), 24 kulto pastatai, 2 mokyklos, teatras. Nors 1904 m. Ukmergės centras dar kartą sudegė, prieš Pir-mąjį pasaulinį karą miestas vėl didėjo: 1907 m. jame gyveno 12 977 gyventojai, o 1913 m. – 16 300.

Per Pirmąjį pasaulinį karą mieste smarkiai sumažėjo gyventojų – priartėjus fronto linijai, didžioji dalis žydų buvo prievarta iškeldinti į Jekaterinoslavo ir Poltavos gubernijas, neliko mieste stovėjusios rusų kariuomenės, į Rusijos gilumą buvo evakuotos valstybinės ir valdžios įstaigos, jų darbuotojai. Kaizerinės Vokietijos okupacijos metu Ukmergėje pramonė ir pre-kyba „vos kvėpavo“, gyventojai buvo apdėti įvairiais mokesčiais, rekvizicijomis, mieste la-bai trūko maisto, žmonės faktiškai badavo. Po

Rusijos ir Vokietijos revoliucijų įsivyravusios pokarinės suirutės metu, 1918 m. pabaigoje, mieste ima kurtis Lietuvos Respublikos ir miesto valdžios institucijos. Lapkričio mėnesį sudaroma miesto taryba. 1919 m. pradžioje Ukmergę užima bolševikų kariuomenė, mieste įkuriamas „revkomas“, gyventojai apdedami kontribucijomis. Gegužės mėnesį besikurian-tys Lietuvos kariniai daliniai ir vokiečių sava-noriai išveja juos iš miesto. Ukmergėje nuolat dislokuodami įvairūs lietuviški kariniai jungi-niai, netoliese (ties Želva, Taujėnais) vyksta kariniai susidūrimai su lenkais.

Pamažu sustiprėjus Lietuvos valstybei, atgi-jo ir miestas, plėtojosi jo įvairiatautis kultūri-nis gyvenimas. Mieste sugyveno trys didžiau-sios tautinės diasporos: lietuvių, žydų ir lenkų. Kiekviena iš jų turėjo savo atstovų miesto val-džios įstaigose, švietimo institucijas, įvairialypį kultūrinį ir socialinį gyvenimą atspindinčias visuomenines organizacijas. Ukmergė tapo apskrities centru. Buvo tiesiamos naujos, grin-džiamos ir tvarkomos senos gatvės, vedamas vandentiekis ir kanalizacija, griaunami seni mediniai pastatai, statomi nauji – mūriniai. Vien 1930 m. buvo pastatyta 70 įvairios pa-skirties pastatų. 1931–1939 m. perstatyta pa-rapinė bažnyčia. Mieste vykdavo turgūs, 3–4 prekymečiai. 1933 m. Ukmergėje buvo 463 krautuvės, 3 gimnazijos, amatų mokykla, 6 pradžios mokyklos, keliasdešimt draugijų ir


29

kultūrinių organizacijų. 1932–1935 m. ėjo lai-kraštis „Rytų Lietuva“. 1936 m. per Šventąją pastatytas gelžbetoninis tiltas. 1936 m. mieste buvo 68 gatvės, 1937 m. sudarytas miesto ry-tinės dalies gatvių projektas. 1939 m. mieste gyveno 12 400 gyventojų, veikė daugiau nei 30 pramonės įmonėlių.

Lietuvą okupavus sovietams, mieste vyksta dideli ekonominiai ir socialiniai pokyčiai: už-daromos visos visuomeninės organizacijos ir draugijos, nusavinama apie 190 organizaci-joms ir privatiems gyventojams priklausančių pastatų, įmonių, mokyklose įvesta 10-metė mokymo sistema (vietoje buvusios 13-metės), rusų kalbos mokymas, uždraustas tikybos mo-kymas, žydų mokyklose uždrausta hebrajų kalba, suiminėjami, į kalėjimus uždaromi, tre-miami karininkai, šauliai, mokytojai, turtin-giau gyvenantys ukmergiškiai, inteligentija. Rublį prilyginus litui, smarkiai tuštėja parduo-tuvės. Šalia Lietuvos kariuomenės kareivinių ir aplinkiniuose miškuose įsikuria gausūs Rau-donosios armijos daliniai – ruošiamasi karui.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, po kelių dienų, vokiečių kariuomenė be didesnio pasipriešinimo užima Ukmergę. Vokiečių avi-acijai bombarduojant sovietų kariuomenės au-tomobilių koloną, buvo smarkiai apgriautas Vilniaus ir Kęstučio a. kampe stovėjusių namų kvartalas. Netrukus prasideda ukmergiškių žy-dų žudynės – liepos pradžioje jie buvo suvary-

ti į getą Užupyje, vėliau palaipsniui išžudyti Pivonijos šile. Mieste įsikuria okupacinės val-džios institucijos, mokyklose panaikintas an-glų, prancūzų ir rusų kalbų mokymas, istorijos pamokose reikalauta pabrėžti vokiečių perga-les, arijų rasės išskirtinumą, vokiečių kovą už naująją Europą, tačiau vokiečių valdžia nesiki-šo į mokymo procesą, leido sugrąžinti į moky-klas tikybos dėstymą. Kultūriniame gyvenime taip pat egzistavo tam tikra autonomija: 1942 m. pavasarį Ukmergėje įkurtas pusiau profesi-onalus teatras, gruodžio mėnesį surengta Lie-tuvos dailės paroda, 1944 m. įkurtas muziejus, buvo rodomi spektakliai, leidžiamos knygos, vyko koncertai, kultūriniai vakarai. Žinoma, visa tai vyko žiauraus karo ir fašistinės diktatū-ros, gaudynių priverstiniams darbams, gestapo


30

„priežiūros“ fone. Kasdienis gyvenimas irgi buvo sunkus – atlyginimai ir pagal korteles gaunami maisto kiekiai buvo minimalūs, mies-tiečiai vertėsi sunkiai. Besitraukdami vokiečiai susprogdino dalį tilto, buvusią žydų gimnaziją, tačiau didesnių sugriovimų Ukmergė išvengė. Raudonosios armijos kariai, žuvę kovose už Ukmergę, laidojami Kęstučio aikštėje, vėl per-vadintoje Stalino vardu.

Pokario metai Ukmergei buvo sunkūs ir permainingi: į miestą grįžo totaline prievarta besiremianti sovietinė valdžia, buvo suiminė-jami ir į Sibirą tremiami kuo nors valdžiai ne-įtikę ar visai niekuo dėti žmonės, šalia turgaus aikštės gulėjo nužudytų Lietuvos partizanų kūnai, į ištuštėjusius žydų, ištremtųjų, nuo so-vietinio teroro į Vakarus pasitraukusiųjų na-mus kėlėsi nuo stribų ir sovietinės kariuome-nės karo su partizanais ir prievartinės kolekty-vizacijos besislepiantys kaimų žmonės, sparčiai judėjo Ukmergės „industrializacija“ – kūrėsi smulkios ir stambesnės pramonės įmonės, mieste sparčiai daugėjo gyventojų, netrūko darbo rankų... 1950 m. panaikinta Ukmergės apskritis. Jos teritorija padalinama į Ukmergės, Smėlių, Širvintų ir Kavarsko rajonus. Ukmer-gės senamiestis tampa Ukmergės, Užupis –

Smėlių rajono dalimis. 1951 m. nugriaunamas ir užkasamas Lietuvos Nepriklausomybės de-šimtmečiui pastatytas paminklas „Lituania Restituta“, buldozeriais „sutvarkomos“ žydų kapinės Užupyje. Švč. Trejybės bažnyčia pa-verčiama sandėliu, buvusi žydų sinagoga – sporto mokykla... Subombarduotas kvartalas Kęstučio a. užpilamas žemėmis ir paverčiamas skveru. Gyvenimas buvo keistas – miesto res-toranuose ir smuklėse buvo galima užkandai pigiai nusipirkti juodųjų ikrų, o paprasčiausios juodos duonos – trūko.

Mirus Stalinui, gyvenimas tapo truputį ra-mesnis – nebebildėjo į rytus tremtinių ešelo-nai, ėmė sklaidytis visuotinės baimės rūkas. 1955 m. Ukmergės ir Smėlių rajonai vėl su-jungti į vieną administracinį darinį. Ukmergė vystėsi kaip nedidelis pramonės centras. 1958 m. Užupyje įkurta Gelžbetoninių kons-trukcijų gamykla, 1967 m. – siuvimo fabrikas. Mieste daugėjo naujų namų, ėmė rastis ištisi rajonai: daugiaaukščių namų Dukstynoje (pa-statytas 1961–1976 m.), individualių – Krekš-liuose (pradėtas statyti 1963–1964 m.). Mies-tas toliau didėjo (1959 m. mieste gyveno 14 900, 1970 m. – 21 600 gyventojų). 1962 m. sudarytas miesto vystymosi planas numatė


31

miesto plėtrą į visas puses. Tuo metu Ukmer-gėje stovėjo 1760 gyvenamųjų namų, didžio-ji dalis jų buvo vienaaukščiai, 87 proc. – me-diniai. 1960 m. buvo išardyta siaurojo gele-žinkelio atšaka iš Jonavos į Ukmergę. Po 1964 m. perversmų Sovietų Sąjungos valdžios vir-šūnėse, suteikus kaimo gyventojams daugiau laisvės individualioje žemės ūkio veikloje, parduotuvėse ėmė gausiau rastis maisto pro-duktų, didėjo atlyginimai, žmonės ėmė gy-venti santykinai pasiturinčiai.

XX a. aštuntą–devintą dešimtmetį sovietinė imperija ėmė silpti – ekstensyvus valstybinio ūkio auginimas ėmė strigti, kaimuose ir mies-tuose trūko dirbančiųjų, žmonės gyveno nuo-


32

latinio deficito sąlygomis – įvairiausių rūšių prekės parduotuvėse arba dingdavo ir vėl atsi-rasdavo, arba jų apskritai nebūdavo. Vidutiniai žmonių atlyginimai leido pramisti, nusipirkti vieną kitą drabužį, gal net ir atsidėti kokį rublį „juodai dienai“, tačiau visus šiuos veiksmus reikėjo daryti apgalvotai ir taupant, nes atlygi-nimų augimas sulėtėjo, o prekių kainos, ypač taip vadinamų „ne pirmo būtinumo“ arba „prabangos“, smarkiai šuoliavo aukštyn. Žmo-nės išmoko „prisidurti“ nešdamiesi namo įmo-nėse ar fabrikuose gaminama produkciją. Ukmergėje vyravo tos pačios tendencijos. Miestas plėtėsi (1975 m. pradėtas statyti Pivo-nijos mikrorajonas, daugiabučiai namai ir pra-monės įmonių korpusai kilo vakarinėje miesto dalyje, 1976 m. mieste gyveno 25 800 žmo-

nių), tačiau ši plėtra negarantavo kokio nors proveržio, akivaizdžių kokybinių pokyčių (ži-noma, išskyrus tuos, kurie po 10–15 metų lau-kimo gaudavo butus naujai pastatytuose na-muose). Miesto valdžiai sutelkus dėmesį į miesto pakraščių plėtrą, gerokai mažiau jo liko Ukmergės senamiesčiui, kuris dėl nekokybiš-kų statybinių technologijų ir pajėgumų nebe-buvo reprezentacinė, puošniausia miesto dalis. Neretai čia stovintys namai nesulaukę remon-to tiesiog būdavo nugriaunami.

Prasidėjus sovietinei „perestrojkai“, gyve-nimas susijaukė – tapo įdomu žiūrėti TV, spaudoje ėmė rastis įdomių straipsnių, buvo lengviau išvykti į užsienio šalis, tačiau, kita vertus, parduotuvės galutinai ištuštėjo, vėl at-sirado įvairūs talonai, kortelės, leidusios įsigy-


33

ti vieną ar kitą prekę. Diktato ir cenzūros sil-pnėjimas leido atgaivinti visuomenės galias ir saviraišką, kultūrinio atgimimo, autonomijos, o vėliau ir Nepriklausomybės viltis. 1986 m. Ukmergėje įsikūrė Kultūros fondo iniciatyvi-nė grupė, susibūrė gamtosauginio judėjimo aktyvas. 1988 m. rudenį Kultūros rūmuose įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio inicia-tyvinės grupės susirinkimas, greitai šio Sąjū-džio palaikymo grupės išplito po daugelį miesto įmonių, kūrėsi kaimo vietovėse. 1988 m. lapkritį virš Ukmergės kultūros rūmų su-plazdėjo Trispalvė – virš Kultūros centro iš-kelta Tautinė vėliava. Pradėtas platinti Sąjū-džio laikraštukas „Aistuva“, 1990 m. vasario 16 d. atstatytas paminklas „Lituania Restitu-ta“. Į LTSR Aukščiausiąją Tarybą (Atkuriamą-

jį Seimą) ukmergiškiai išrinko rašytoją K. Sają ir Sąjūdžio Ukmergės tarybos pirmininką K. Grinių. Jie 1990 m. kovo 11 d. tapo Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarais. Kovo 23 d. vykusiuose rinkimuose į rajono tarybą bu-vo išrinkti 57 deputatai – formaliai jau Nepri-klausomos Lietuvos Respublikos rajono tary-bos nariai. Prasidėjo ilgas ir sunkus Lietuvos valstybės atkūrimo, ekonomikos pertvarkymo, pilietinės visuomenės kūrimo kelias, iš esmės tebesitęsiantis iki šiol, kelias, kuriame buvo ir yra visko: laimėjimų ir netekčių, džiaugsmų ir praradimų kartėlio, bendrystės džiaugsmų ir ambicingų intrigų...Tačiau šiandien miestas vėl priklauso patiems ukmergiškiams, toliau savarankiškai dėliojantiems savo miesto istori-jos punktyrus...

Tarptautinis bendradarbiavimas

34

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, Uk-mergėje, kaip ir visoje Lietuvoje, kito gyve-nimas. Pokyčiai neaplenkė ir tarptautinių santykių.

Po 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės akto paskelbimo, sovietinei Maskvos valdžiai paskelbus ekonominę Lietuvos blokadą, vienas Ukrainos miestas kreipėsi į Lietuvos Respubli-kos Seimą, siūlydamas bet kuriam Lietuvos miestui pagalbą. Ukrainiečiai atsiuntė didžiulį sunkvežimį laikraštinio popieriaus, taip rea-guodami į Maskvos bandymą užgniaužti laisvą

TARPTAUTINISbENdRAdARbIAvIMAS

spaudą Lietuvoje. Taip prasidėjo ukmergiškių ir ukrainiečių iš Podolės Kameneco draugystė ir bendradarbiavimas...

Šiandien tarptautinis bendradarbiavimas – ne tik pasižmonėjimas svečiose šalyse, bet ir galimybė pasisemti patirties, susirasti partne-rių bendriems projektams įgyvendinti.

Ryšiai su užsienio šalimis nuolat plečiasi. Bendradarbiaujama kultūros, švietimo, sporto, sveikatos priežiūros, verslo ir kitose srityse. Iš Ukmergės – didžiausios Lietuvos kryžkelės – driekiasi keliai į visas Europos puses.


35

TARNOvO POdGORNĖ (TARNOwO POdGóRNE) lenkijaBendradarbiavimo sutartis pasirašyta 1999 m.

Tarnovo Podgornės valsčius užima 101,4 km plotą, jame gyvena 18000 gyventojų.

Ukmergiškiai bendradarbiauja su Tarnovo Podgorne kultūros, švietimo, jaunimo bei vi-suomeninių organizacijų mainų programose, keičiasi šalių delegacijomis.

POdOlĖS KAMENEcAS(Кам’янець-ПодiльсьКий) Ukraina Bendradarbiavimo sutartis pasirašyta 1991 m.

Ukrainos miestas Podolės Kamenecas, ku-riame gyvena per 99600 gyventojų, įsikūręs šalies vakaruose, Chmelnicko srityje. Nors su-tartis buvo pasirašyta 1991 m., intensyvus bendradarbiavimas prasidėjo 1998 m. Į ukmer-giškių organizuojamus renginius ir šventes at-vyksta Ukrainos meno kolektyvai, keičiamasi dailininkų parodomis, menininkai dalyvauja tradiciniuose lino pleneruose „Plinars“. Uk-mergiškiai kasmet dalyvauja ukrainiečių orga-nizuojamuose renginiuose.

kijevas

Varšuva

tarnoVo podgornė

podolės kamenecas


3�

lYvANAI(lIvANI) latvijaBendradarbiavimo sutartis pasirašyta 2007 m.

Tai miestas – kryžkelė, kaip ir Ukmergė. Šiandien Lyvanai – svarbus geležinkelių ir au-tomobilių kelių mazgas.

4,7 kv. km ploto mieste gyvena 9800 gy-ventojų. Lyvanai garsėja savo senosiomis pra-monės tradicijomis: medienos, durpių ir mo-lio perdirbimo, statybinių medžiagų, stiklo ir celiuliozės gamyba, didžiuojasi Meno ir ama-tų namais. Kasmet vyksta draugiški dailinin-kų, bibliotekininkų, meno, sporto kolektyvų mainai.

KIŠKUNMAIŠA(KISKUNMAJSA) vengrijaBendradarbiaujama nuo 2008 m.

Užsimezgusi kraštiečio tautodailininko, medžio drožėjo, Rimanto Zinkevičiaus ir Kiš-kunmaišos muziejininkų draugystė peraugo į savivaldybių bendradarbiavimą.

Mieste gyvena 12300 gyventojų. Kiškun-maišoje gausu terminių baseinų, logistikos centrų, čia puikiai išvystytas turizmas bei že-mės ūkis.

ryga

budapeštas

kiškUnmaiša

lyVanai


37

HERJUNGA(HERRlJUNGA) ŠvedijaBendradarbiavimo sutartis pasirašyta 2008 m.

Herjungoje gyvena apie 10000 gyventojų. Tai savivaldybė, garsėjanti savo tradicijomis, nuostabia gamta, puikiai išvystyta pramone bei turizmu.

Kontaktai užsimezgė tarp savivaldybių kul-tūros, švietimo, sporto, sveikatos apsaugos ir socialinių darbuotojų. Herjungos savivaldybė yra ukmergiškių įgyvendinamo socialinio pro-jekto partnerė.

stokholmas

herjUnga

vUSTERIS(wORcESTER) didžioji britanijaBendradarbiaujama nuo 2008 m.

Vusterio miestas yra Jungtinėje Karalystėje, Anglijoje, Vakarų Midlandso regione. Mieste gyvena apie 93400 gyventojų.

Vusteris garsėja maisto, metalo apdirbimo, porceliano, cemento bei elektronikos pramone.

Ukmergės rajono savivaldybės ryšiai su Vusteriu užsimezgė 2008 m.

londonas

VUsteris


38

HESENO ŽEMĖS vETERAU APSKRITIS(wETTERAUKREIS) vokietija Bendradarbiaujama nuo 1998 m.

Apskritį sudaro 13 miestų ir 25 seniūnijos, joje gyvena apie 299050 gyventojų. Apskri-ties centras – Fridbergas. Fridbergas ir Bad Nauheimas – vieni seniausių partnerių, su ku-riais bendradarbiauja Ukmergės kultūros, sveikatos priežiūros, verslo, švietimo ir sporto įstaigų atstovai, kartu įgyvendindami bendrus projektus.

TIURINGIJOS ŽEMĖS UNSTRUT-HAINIcHO APSKRITIS(UNSTRUT-HAINIcH-KREIS) vokietijaBendradarbiavimo sutartis pasirašyta 1998 m.

Apskritį sudaro 4 miestai ir 43 seniūnijos, joje gyvena apie 111640 gyventojų. Apskri-ties centras – Miuhlhausenas. Bendradar-biaujama su Miuhlhauseno ir Bad Langensal-zos miestais. Keičiamasi meno parodomis, vykdomi bendri kultūros ir jaunimo sporto projektai.

berlynas

berlynas

VeteraU apskritis

heseno žemė

tiuringijos žemė

UnstrUt-hainicho apskritis


39

KOlONJO Al SERIJUS(cOlOGNO Al SERIO) ItalijaBendradarbiavimo sutartis pasirašyta 2005 m.

Kolonjo al Serijus įsikūręs šiaurinėje šalies dalyje, Bergamo provincijoje, Lombardijos re-gione. Mieste gyvena apie 10000 gyventojų.

Keičiamasi šalių delegacijomis, italų jaunių futbolo komanda dalyvauja futbolo turnyruose Ukmergėje. Ši savivaldybė yra ukmergiškių įgyvendinamų tarptautinių projektų partnerė.

roma

kolonjo al serijUs

UKMERGĖS MIESTAS

Ukmergės miestas

42

Ukmergė – vienas seniausių Lietuvos mies-tų, pradėjęs formuotis kartu su besikuriančia Lietuvos valstybe. Šiandien tai vienas iš dides-niųjų miestų – savivaldybių centrų, čia 2009 m. gyveno 27317 gyventojų. Oficiali miesto įkūrimo data – 1333 m.

Viena svarbiausių Ukmergės vietų – sena-miestis, centrinė miesto dalis. Pirminiai sena-miesčio elementai ėmė rastis dar XI–XIII a. aplink Vilkmergėlės ir Šventosios santaką. Joje iki šiol išliko X–XIV a. datuojamas piliakalnis. Netoliese, keli šimtai metrų į šiaurę, XIV a. pabaigoje buvo pastatyta bažnyčia, turėjusi di-delę įtaką tolesniam miesto formavimuisi. Vė-liau miesto raidą veikė mūrinė pilis, nuo XV a. stovėjusi dabartiniame Pilies kalne, dar vėliau (nuo XVII a. antros pusės) – ten pat įsikūręs seniūnijos dvaro centras.

Ukmergė – radialinio plano miestas su tai-syklingo planavimo bruožais. Šį planą miestas įgavo dar XVI a. viduryje, per valakų reformą, o jis galutinai susiformavo XIX a. – XX a. pra-džioje, nutiesus vieną kitą naują gatvę ar patie-sinus kai kurias anksčiau susidariusias. Radia-linį Ukmergės senamiesčio planą lemia tiek pagrindinės (Kauno, Vytauto, Vilniaus, Gedi-mino) gatvės, gerai priderintos prie reljefo, tiek šalutinės (Paupio, Pakalnės, Kranto, Šir-vintų, Darbininkų, Utenos, Antakalnio, Buge-nių, Pavasario, Vėjų, Miškų), susiklosčiusios savaimingai ir dažniausiai nereguliuotos. Pa-grindinės gatvės gana įvairiai sueina į centrinę miesto aikštę (Kęstučio a.).

Urbanistikos komplekso – Ukmergės sena-miesčio – planas organiškai prisitaikęs prie gamtos formų ir elementų (upių, jų šlaitų, kal-vų) bei gana gerai atspindi savitą miesto raidą. Ukmergės urbanistikos komplekso plane iki šiol svarbiausios tos pagrindinės gatvės, kurios tokią reikšmę įgijo pradiniu miesto raidos lai-kotarpiu ir dėl gamtinės situacijos bei miesto padėties jo gynybinių kompleksų atžvilgiu nulėmė miesto plano raidą, pobūdį ir formą.

Ukmergės miestas

43

Tai Deltuvos ir Kauno, Anykščių ir Utenos, Vilniaus ir Pabaisko, Upytės, Panevėžio ir Ry-gos krypčių gatvės. Tačiau vis tik ryškesnės buvo rytų – vakarų krypties gatvės išilgai Šventosios. Kartu nemažą reikšmę plano rai-dai turėjo Vilkmergėlės slėnis. Dėl to Kęstučio aikštė nusitęsusi kaip tik palei Kauno–Daug-pilio plentą. Aikštė susidarė ir išliko pradinėje dabartinio miesto centro vietoje – prie mūri-nės pilies. Be to, miesto ribos taip pat gana ilgą laiką nuo aikštės buvo atitolusios į visas puses beveik vienodai. Tik kai XIX a. pabai-goje Ukmergė labiau išsiplėtė Šventosios deši-niajame krante ir aikštės ekscentrinė padėtis anksčiau užstatytoje teritorijoje tapo akivaizdi, miestas ėmė aiškiau plėtotis ir kairiajame kran-te, o aikštė vėl atsidūrė užstatytos teritorijos centre.

Buvusi turgaus, dabartinė Kęstučio aikštė šią savo pirminę paskirtį šiuo metu „maskuo-ja“ dalyje jos esančiu skveru, tačiau aplink įsi-kūrusios įstaigos šią jos tradicinę paskirtį sa-vaip patvirtina. Kęstučio a. stovi Ukmergės rajono savivaldybės administracijos, Apylinkės teismo, Švč. Trejybės bažnyčios pastatai. Iš šiuolaikinių įstaigų: Kraštotyros muziejus, Tu-rizmo ir verslo informacijos centras, bankai, draudimo bendrovės, parduotuvės.

Tam tikru aikštės pratęsimu galima vadinti Kauno gatvės platinimą XX a. antroje pusėje, – uždarius Šv. Trejybės bažnyčią ir panaikinus jos šventorių, o vėliau, pastačius Kultūros cen-tro pastatą ir nugriovus dar keletą šalia jo ir kitoje gatvės pusėje stovėjusių pastatų, atsivėrė nebūdingos senamiesčiui didžiulės erdvės, pastatų užstatymo linija „atsitraukė“ nuo ga-tvės apie 50 metrų. Šiandieną, be Kultūros centro, šioje erdvėje stovi viešbutis „Big Sto-ne“, restoranas „Vilkmergė“, daug įvairių dide-lių ir mažų parduotuvių, kavinių, kitų smulkių įstaigų. Netoliese, Kauno ir Klaipėdos gatvių sankryžoje, – Lietuvos pašto Ukmergės centri-nis skyrius. Tolėliau – tarpukaryje statyti bu-

vusio Žemės ūkio banko rūmai (dab. „Nord/LB“ banko skyrius), Šaulių namai, viena iš se-namiesčio dominančių – senasis vandentiekio bokštas.

Nuo Kauno ir Deltuvos gatvių sankryžos lengva pastebėti, kad anksčiau čia jau prasidė-davo miesto pakraštys – abipus gatvės dauguma namų mediniai, nedideli. Iš šio bendro kon-teksto išsiskiria klasicistinis buvusios pašto sto-ties pastatas (dab. „Vilkmergės klinika“), nedi-delis daugiabučių namų rajonas, buvusi siauro-jo geležinkelio stotis. Už jos prasideda ištisas pramonės įmonių ir gyvenamųjų namų kom-pleksas, statytas XX a. aštuntame–devintame dešimtmetyje. Čia yra metalo apdirbimo gamy-

Ukmergės miestas

44

klos: AB „Umega“ (buvusi „Vienybė“), UAB „Algbarsa“, elektros skirstomųjų įrenginių ga-mintoja AB „Elga“. Atkūrus Lietuvos Respubli-kos nepriklausomybę, čia pamažu įsikūrė kele-tas stambių prekybos centrų, degalinių, auto-serviso įmonių ir didelė medienos lukšto gamykla UAB „Likmerė“. Tarp šių didelių pra-monės ir prekybos objektų nemažą teritoriją užima mokslo įstaigos: Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos mokomieji ir gamybiniai korpusai, sporto salė ir bendrabutis. Palei šiuos statinius ir įstaigas nutiesta Žiedo gatvė – tam tikra vakarinė miesto riba, apvažiavimas.

Iš Kęstučio aikštės vykstant į priešingą pusę Vytauto gatve, akivaizdžiai matosi, kad miestas intensyviausiai kūrėsi būtent šia kryptimi. Net ir už oficialios rytinės senamiesčio ribos – Ba-sanavičiaus gatvės – dar gana gausu senų mū-rinių ir medinių pastatų, jie, paįvairinti vienu kitu daugiaaukščiu, tęsiasi iki pat Dukstynos daugiaaukščių namų mikrorajono ir sveikatos apsaugos pastatų komplekso bei policijos ko-misariato pastatų gatvės gale. Gatvės pradžioje daug įvairių nedidelių prekybos ir paslaugų

įmonių, o nuo didžiulio Specialiųjų vaikų glo-bos namų pastato (1840 m. statyto kaip apskri-ties bajorų mokykla) jų ima mažėti. Tuojau už jų stovi Vlado Šlaito viešosios bibliotekos vai-kų literatūros skyriaus pastatas (architektūros paminklas – buvęs gydytojo A. Dumbrio na-mas), netoliese ir pati Viešoji biblioteka. Kito-je gatvės pusėje, už kelių šimtų metrų – sece-sinio stiliaus namas, 1913 m. statytas K. De-veikio. Jis įdomus tuo, kad jo fasade pirmą kartą atsikuriančios Lietuvos istorijoje buvo pavaizduotas Vytis. Dar už puskilometrio – raudonų plytų, buvusios žydų ligoninės, staty-tos 1895 m., pastatas, dabar – nestacionarių socialinių paslaugų centras. Kitoje gatvės pu-sėje – nedidelis namas, kuriame gyveno poetas V. Šlaitas. Gatvės pabaigoje - autobusų stotis, už jos - keli dideli prekybos centrai.

Tik Gedimino gatvės pradžioje, pačiame Ukmergės senamiesčio viduryje, įsikūrusios įvairios visuomeninės įstaigos, parduotuvės, tačiau už UAB „Valdo leidykla“ pastato, abie-jose gatvės pusėse stovi beveik vien tik mūri-niai ir mediniai individualūs namai, kurių ra-

Ukmergės miestas

45

jonas tęsėsi iki pat Daukanto gatvėje įsikūrusio Ukmergės urėdijos medelyno. Tačiau dabar kitoje Gedimino gatvės pusėje kuriasi ištisas naujų individualių gyvenamųjų namų kvarta-las – Gedimino gatvė vystosi toliau.

Labai įdomi Vilniaus gatvė. Dešiniajame Šventosios krante ji tęsiasi tik kelis šimtus me-trų, atsiremdama į vienintelį mieste bendrojo eismo tiltą (tiltas, skirtas pėstiesiems, pastaty-tas aukščiau, šalia Sporto centro stadiono). Gatvės pradžia išsiskiria retu namų užstatymu ir įvairių pievelių-vejų tarp jų gausa. Tai sovie-tinio laikotarpio, kai būdavo žymiai lengviau pastatą nugriauti negu jį suremontuoti, pase-kmė. Už upės Vilniaus gatvė kerta nedidelių medinių namų rajoną. Tai natūralu – XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje šiame rajone gyve-no miesto varguomenė: daržininkai, amatinin-kai, darbininkai. Be to, šis rajonas nebuvo la-bai didelis – jo riba susijusi su Antakalnio ir Bugenių gatvėmis, „nubėgančiomis“ į skirtin-gas puses nuo šių gatvių sankryžos su Vilniaus gatve. Netoliese nuo šioje vietoje įsikūrusio prekybos centro „Iki“ yra didelis, retomis pu-šimis apaugęs plotas – buvusios Ukmergės žy-

dų bendruomenės kapinės, įkurtos apie XVII a. pabaigą ir sunaikintos stalinistų 1951 m. Jos byloja, kad labai ilgą miesto istorijos tarpą tai buvo užmiesčio teritorija. Dabar aplink jas pa-statytas Pivonijos daugiabučių namų mikrora-jonas, kelios švietimo įstaigos, lopšelis-darže-lis, daug kitų didelių ir mažų pastatų. Tolėliau dirba kelios pramonės įmonės: UAB „Textili-te“, Ukmergės miškų urėdija. Miestas baigiasi ties Pivonijos šilo riba, tačiau Vilniaus gatvė, pavirtusi senuoju Vilniaus keliu, tęsiasi tolyn

Ukmergės miestas

4�

link dar vieno Ukmergės rajono – Pašilės. Kaž-kada tai buvo atskira gyvenvietė, netgi vals-čiaus centras, turėjęs savo bažnyčią, kapines, mokyklą ir kitus atskiros gyvenvietės atribu-tus, tačiau vėliau, kairiajame Šventosios krante plečiantis Ukmergei, pastačius Pašilėje kelias pramonės įmones, keletą daugiabučių, pradė-jus kursuoti į Pašilę miesto autobusams, ji tapo

Ukmergės dalimi. Pašilės atsiradimas susijęs su netoliese stovėjusiais grafų Kosakovskių dvaro rūmais. Jie 1789 m. pastatė čia mūrinę bažny-čią, turėjo kelias smukles, tad netrukus aplin-kui ėmė kurtis gyvenvietė.

Pasivaikščioję po miestą, grįžkime į jo cen-trą ir „pastudijuokime“ kitas, mažesnes gatves.

Vienuolyno gatvė jungia Kęstučio a. su Vasario 16-osios gatve. Vienuolyno gatvė la-bai trumpa, bet joje gausu įvairių miesto isto-rijos artefaktų. Pats gatvės pavadinimas byloja čia buvus vienuolyną (1745–1845 m. dabarti-nių Kauno ir vienuolyno gatvių kampe buvo vienuolių pijorų vienuolynas). Prekybos cen-tras „Cento“ įsikūręs dar tarpukario Lietuvos laikais čia buvusios autobusų stoties teritori-joje ir pastatuose. Kitose gatvės pusėje – vaikų muzikos mokykla, šalia jos stovintis įdomios architektūrinės formos fasado pastatas – bu-vęs Ukmergės žydų bendruomenės darželis. Net ir šalia esanti taksi stovėjimo aikštelė turi savo istoriją – šioje vietoje įvairūs samdomi automobiliai stovėdavo jau tarpukario Ukmer-gėje. Vienuolyno gatvės pabaigoje – Sporto centras (buvusi Didžioji žydų bendruomenės sinagoga).

Vasario 16-osios gatvė, „bėganti“ lygiagre-čiai Kęstučio aikštės ir Kauno g., jungia palei Vilkmergėlę esančią Kranto ir A. Smetonos gatves. Jos pradžioje dar išlikęs akmeninis grindinys, nuo sankirtos su Gedimino gatve galima išvardinti daug čia buvusių žydų socia-linių objektų: „Talmud-tora“ mokyklą (dab. Dailės mokykla), „Ezro“ draugijos našlaičių prieglaudą (dabar – kavinė „Du bokalai“ ir Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjungos patal-pos), buvusią „Šviesos“ gimnaziją (pastatas 1944 m. susprogdintas), senelių prieglaudą (pastatas nugriautas 1964 m., dabar jo vietoje stovi buvusio darželio pastatas). Vasario 16-osios ir Klaipėdos gatvių kampe yra turgavietė su prekybine hale, o šiaurinėje Klaipėdos gat-vės dalyje – didžiulė, bet santykinai menkai

Ukmergės miestas

47

funkcionuojanti ūkininkų turgavietė. Apskri-tai, buvusiai miesto centre turgavietei pavirtus miesto aikšte (o tai įvyko XIX a. pabaigoje), Ukmergėje turgūs vyko labai įvairiose vietose – ir Pilies parke, ir Vienuolyno gatvėje, ir ūki-ninkų turguje, kol galų gale buvo apsistota ties dabartine vieta.

Tarp Vasario 16-osios ir Kęstučio a. esan-čiuose kvartaluose išsidėstęs ištisas trumpų ga-tvelių tinklas: Giedraičių, Širvintų, Žuvų, Upelio, Kalvių, Medžiotojų. Kiekviena jų turi savo istorijas, abipus jų atsišakojusius namų kiemus, kitas erdves. Šią nedidelę, bet įdomią ar net tapybišką pastatų ir aplink juos esančių erdvių sankaupą yra žymiai lengviau aplankyti ir pamatyti nei bandyti įsivaizduoti „išguldytą“ popieriuje.

O norint atitolti nuo miesto triukšmo ir vaizdo tereikia susirastą ilgą pro piliakalnį pa-lei Šventąją nusitęsusią Paupio (vėliau virstan-čia Kareivinių g.) gatvę ir judant pro ramius nedidelių ant Šventosios šlaitų įsikūrusių na-mų kiemus, pro ilgus AB „Aukmergės baldai“ korpusus išeiti į tuščius laukus, sodus, žaliuo-jančias pakrantes...

Ukmergės rajono ūkis

48

INfRASTRUKTūRA

Ukmergė nuo seno buvo svarbi Lietuvos sankryža – čia susikerta viena didžiausių Lie-tuvos automagistralių A2 Vilnius–Panevėžys–Ryga (tarptautinis koridorius E272, jungiantis Taliną su Minsku) bei automagistralė A6 Kau-nas–Utena, jungianti Varšuvą su Sankt- Peter-burgu. Nuo didžiųjų Lietuvos miestų – Vil-niaus, Kauno, Panevėžio – Ukmergė nutolusi maždaug po 70 km. Tokia geografinė padėtis sudaro puikias sąlygas ne tik pramonės kon-centracijai bei plėtrai, bet ir naujų logistikos, transporto priežiūros, pramogų bei turizmo paslaugų vystymuisi. Rajonas taip pat pasižymi gražiu gamtovaizdžiu, turi turtingą istorinę praeitį ir kultūros paveldą. Geografinė padėtis ir kitos sąlygos sudaro prielaidas Ukmergės ra-jonui tapti išvystytu regionu.

Ne tik geografinė padėtis, bet ir ūkinė inf-rastruktūra, gamtiniai resursai sudaro puikias galimybes verslo plėtrai.

Centralizuotas vandens tiekimas ir nuotėkų tvarkymas Ukmergėje yra vykdomas nuo 1932 metų. UAB „Ukmergės vandenys“ tiekia tik požeminį vandenį iš giluminių gręžinių, kurių gylis 40–180 m. Per parą bendrovė patiekia 3,9 tūkst. m3 vandens ir surenka bei išvalo apie 3,6 tūkst. m3 nuotekų. Vandens vamzdynų il-gis – 342,3 km, o nuotekų vamzdynai siekia apie 205,9 km.

Elektros energija į Ukmergę tiekiama trimis linijomis. Jos visos sujungtos žiedais ir, esant tiekimo sutrikimui, greitai perjungiamos. Aukštos įtampos galingumą Ukmergės rajono elektros vartotojai išnaudoja tik 30 prosc.

UKMERGĖS RAJONO ūKIS


49

Per Ukmergę eina magistralinis dujotiekis. Vietiniai vartotojai sunaudoja tik 16 mln. kub. m dujų per metus. Galimybės prisijungti prie gamtinių dujų tinklų yra neribotos. Dujų ūkis eksploatuoja 166 km dujotiekio tinklų.

PRAMONĖ

Ukmergė turi gilias verslo tradicijas. Nuo seno ji garsėjo metalo, medienos apdirbėjais, statybininkais ir siuvėjais.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir su-griuvus planinei centralizuotai ūkio sistemai, rajono pramoninis potencialas, persiorientuo-jantis į rinkos ekonomiką, skausmingai, tačiau atlaikė to meto išbandymus. Privatizacijos pro-cesai bei privačios iniciatyvos išlaisvinimas pa-laipsniui sąlygojo ir naujų verslų, naujų įmo-nių steigimąsi. 2009 m. pradžioje Ukmergės rajone veikė 5 akcinės bendrovės, 299 uždaro-sios akcinės bendrovės, 214 individualių įmo-

nių, 103 asociacijos, 6 kooperatinės bendrovės, 5 žemės ūkio bendrovės. Beveik pusė (185) šių ūkio subjektų dirbo didmeninės ir mažmeni-nės prekybos srityje, 97 – apdirbamosios ga-mybos, 53 – statybos, 39 – žemės ūkio, miški-ninkystės ir žuvininkystės srityse.

2008 m. duomenimis, rajone iš viso buvo 18700 darbo vietų. Daugiau nei pusėje (54 proc.) Ukmergės rajono įmonių dirba nuo 1 iki 4 darbuotojų. Tokių įmonių daugiausia kaimo vietovėse. Jų veikla susijusi su medienos ir že-mės ūkio žaliavų perdirbimu, siuvimu ir kt.


50

Stambiausios įmonės koncentruojasi Ukmer-gės mieste.

Prioritetinės Ukmergės rajono pramonės šakos yra metalo ir medžio apdirbimas, kelių tiesimas, siuvimo pramonė, statyba, medienos gaminių ir baldų gamyba.

Viena stambiausių ir seniausių (įkurta 1919 m.) – gamykla „Vienybė“ (šiuo metu: AB „Umega“ „Vienybės“ departamentas). Tai ilgametes tradicijas mašinų gamybos ir metalo apdirbimo srityse turinti įmonė. „Vienybės“ ženklu pažymėti gaminiai naudojami įvairiau-siose pramonės šakose: energetikoje, naftos bei dujų pramonėje, chemijos pramonėje, mašinų gamyboje, metalurgijoje, baldų pramonėje.

1967 m. įkurta dabartinė AB „Vilkma“, siu-vanti aukštos kokybės vyriškus marškinius, kurių apie 100 proc. eksportuojama į Skandi-navijos šalis, Vokietiją, Prancūziją, Didžiąją Britaniją, JAV. Bendrovės apyvarta kiekvienais metais kyla: 2006 m. – 17,5 mln. Lt, 2007 m. – 18,1 mln. Lt, 2008 m. – 18,2 mln. Lt. Sparčiai bendrovėje kyla ir darbo našumas.

1999 m. AB „Ukmergės baldai“ įvykdė re-organizaciją, kurios metu ir susikūrė UAB „Aukmergės baldai“. UAB „Aukmergės bal-dai“ specializuojasi įvairios paskirties buities baldų gamyboje – įmonė gamina stalus, ko-modas, indaujas, spintas. Pagrindinė šių baldų gamybos žaliava – natūrali beržo mediena. Pa-grindiniai produkcijos pirkėjai – D.Britanijos, Švedijos, Vokietijos bei Olandijos firmos. 2008 m. įmonė pagamino produkcijos už 25,9 mln. Lt, eksportavo už 24,3 mln. Lt.

Nuo 1993 m. veikia AB „Ukmergės keliai“. Bendrovė per savo gyvavimo laikotarpį atliko svarbius Lietuvai kelių tiesimo bei tvarkymo darbus: kapitališkai tvarkė automagistralę Vil-nius–Ukmergė–Panevėžys, įrenginėjo kelių dangas šiaurrytinėje Lietuvoje. Be įprastų as-falto dangų, įmonė pirmoji šalyje įdiegė plo-nasluoksnio mikroasfalto dangos įrengimo technologiją. Ne mažiau svarbi bendrovės vei-klos sritis – tiltų ir viadukų statyba bei remon-tas. 2008 m. bendrovė atliko įvairių kelių sta-tybos ir remonto darbų už daugiau kaip 56 mln. Lt.

UAB „Algbarsa“ gamybiniai plotai sudaro 7000 m2. Bendras teritorijos plotas – 3,8 ha. 2005 m. įmonėje sumontuota ir paleista meta-lo valymo įrenginių linija bei kompiuterizuo-tas plazminis metalo lakštų pjaustymo įrengi-nys. Per metus bendrovėje pagaminama virš 2000 tonų įvairių įvairaus metalo konstrukcijų. Šiuo metu bendrovės pagrindinė produkcija – elektros oro linijų, transformatorinių pastočių, elektrinių skirstyklių metalo konstrukcijos bei aukštos įtampos elektros linijų metalinės atra-mos, įvairios įvadinės apskaitos spintos. Kitą didelę produkcijos dalį sudaro statybinės kons-trukcijos: metalinės santvaros, kolonos, ryšiai, kelio atitvarai, turėklai, apšvietimo stulpai, moduliniai erdviniai tiltai per geležinkelio pe-rėjas, surenkami metaliniai moduliai, ryšio bokštai. Šie gaminiai yra sertifikuoti „Statybos produkcijos sertifikavimo centre“.


51

MIŠKININKYSTĖ

Viena iš Ukmergės krašto ūkininkavimo sričių – miškininkystė. Viena didžiausių šalyje yra VĮ „Ukmergės miškų urėdija“, kuri valdo 36830 ha valstybinių miškų. Urėdijos miškai, tvarkomi 15 girininkijų, driekiasi per 5 rajo-nus: Ukmergės, Širvintų, Vilniaus, Molėtų ir Anykščių. Čia daugiausia beržynų, kurie su-daro 27 proc. visų medynų, eglynų ir pušynų plotai panašūs – maždaug po 20 proc., uosynų – 6 proc, ąžuolynų – 3 proc. Likusią dalį (23 proc.) sudaro minkštieji lapuočiai – drebuly-nai, baltalksnynai.

Ukmergės miškų urėdijoje vyrauja ūkiniai miškai, kuriuose nukirtus ir pardavus medieną per 90 proc. nenukirsto miško vertės lėšų skiria-ma miškų atkūrimui, ugdymui ir apsaugai, ke-lių tiesimui, rekreacinių objektų – poilsiaviečių, trumpalaikio poilsio aikštelių įrengimui ir kt.

Dabar miškų urėdijos daigyne-medelyne kasmet išauginama apie 1 mln. spygliuočių ir apie 120 tūkst. lapuočių medžių sodmenų. Jais želdomi miškai, dalis sodmenų parduodama įmonėms, organizacijoms, privačių miškų sa-vininkams. Nemažai auginama ir dekoratyvi-nių augalų, iš kurių paklausiausios tujos, gu-dobelės, ligustrai, lanksvos, dygiosios eglės, kalninės pušys. Miškų urėdijos administruoja-moje teritorijoje yra 4 kraštovaizdžio drausti-niai, 6 telmologiniai (pelkių) draustiniai, ento-mologinis, geologinis, hidrografinis, ichtiolo-ginis, istorinis draustiniai bei Kernavės kultū-rinis rezervatas.

Vaizdingas kraštovaizdis, istorinės įžymy-bės, mažieji miško turtai – uogos, grybai, vais-tažolės – o kartais tiesiog įprastas medžių oši-mas traukia ir vietos, ir iš toliau atvykstančius žmonės. Miške jie pailsi, atgauna jėgas. Kie-kvienoje girininkijoje įrengta bent po vieną rekreacinės paskirties objektą. Ateityje, išana-lizavus traukos vietas, stovyklaviečių, atokvė-pio vietų numatyta įrengti daugiau.

ŽEMĖS ūKIS

Visas Ukmergės rajonas yra priskirtas mažai palankių ūkininkauti žemių regionui, bet že-mės ūkio naudmenos sudaro 50 proc., ariama žemė – 34 proc., pievos ir natūralios gany-klos – 15 proc., o sodai ir uogynai – 1 proc. viso žemės fondo.

2007 m. žemės ūkio visuotinio surašymo duomenimis, rajone buvo 4316 ūkių, kuriems priklausė 52310 ha žemės ūkio naudmenų ploto. Vidutinis rajono ūkio dydis siekia 11,0 ha. Taip pat rajone įregistruota 14 žemės ūkio bendrovių, kurioms priklauso 6379 ha žemės ūkio naudmenų ploto, o jų vidutinis ūkio dy-dis – 424,7 ha. Didžioji dalis rajono ūkininkų verčiasi gyvulininkyste ir augalininkyste.

Daugelis ūkių augina galvijus ir kiaules, taip pat rajone plėtojama javininkystė, augali-niai rapsai, grikiai, bulvės, cukriniai runke-liai. Paskutiniais metais itin populiarėja eko-loginė ūkininkystė, kurių pagrindinė specia-lizacija – augalininkystė, gyvulininkystė ir sodininkystė.

Žemės ūkio veikla įvairinama uogų, vaista-žolių auginimu ir gėlininkyste. UAB „Oliseta“, įkurta 1998 m., garsėja specializuota sodinin-kyste ir medelynais. Sėkmingai plėtodama veiklą, UAB „Oliseta“ atstovauja pasaulinio garso kompanijoms S&G flowers ir Elsner PAC Jungpflanzen, vedančioms ir pardavinė-jančioms gėlių daigelius ir sėklas.

SOcIAlINIS IR KUlTūRINIS GYvENIMAS

Socialinis ir kultūrinis gyvenimas

54

Rajone mokinių, beje, kaip ir visoje Lietu-voje, kasmet mažėja, todėl dalis mokyklų, ypač kaime, tiesiog užsidarė. Šio amžiaus pirmai-siais metais moksleivių būta 7,63 tūkst., o pas-taraisiais mokslo metais jų sumažėjo iki 5,2 tūkst.

Institucinis ikimokyklinis ugdymas prade-damas miesto lopšeliuose-darželiuose, kaimo bendrojo lavinimo mokyklų ikimokyklinio ugdymo skyriuose ir mišriose priešmokyklinio ugdymo grupėse. Ukmergės mieste yra moky-kla-darželis ir 6 lopšeliai-darželiai, iš viso tu-rintys 1030 vietų. Ikimokyklinio ugdymo įs-taigos užpildytos 86,5 proc. Kaimiškose rajono vietovėse vaikų lopšeliai-darželiai prijungti prie artimiausių mokyklų (tokio amžiaus vaikų kaime tėra vos per šimtą). Kaimo vietovėse, kuriose nėra ikimokyklinių grupių, vaikams

sudaromos sąlygos ugdytis mišriose priešmo-kyklinio ugdymo grupėse.

Pradinės mokyklos pertvarkytos į pradinio ugdymo skyrius.

Ukmergės rajone yra 19 bendrojo lavinimo, 2 specialiojo ir 2 neformaliojo ugdymo įstai-gos, Technologijų ir Verslo mokykla.

Rajone šiuo metu veikia dvi specialiojo ug-dymo įstaigos, kuriose mokosi moksleiviai su specialiais poreikiais.

Ukmergės Antano Smetonos gimnazija pa-statyta 1938 m. Jos atidaryme dalyvavo ir Pre-zidentas A.Smetona. Per savo gyvavimo isto-riją mokykla buvusi įvairių pavadinimų ir pa-skirčių. 2001 m. rugsėjo 1 d. Antano Smetonos vidurinė mokykla pertvarkyta į realinio ir hu-manitarinio profilių gimnaziją. Šiuo metu joje mokosi 470 mokinių. Žymesni auklėtiniai:

ŠvIETIMAS

Ukmergės antano smetonos gimnazija


55

akademikas Z.Zinkevičius, poetas V.Šlaitas, mokslininkai – R.Baltušis, V.Balžekas, Z.Za-bulis, E.Nekrašas, monsinjoras A.Svarinkas, dailininkas V.Karatajus, žurnalistas A.Čekuo-lis, aktoriai – R.Varnaitė, R.Bružas...

Ukmergės Jono Basanavičiaus pradinė mo-kykla pastatyta 1939 m. Nukentėjusi Antrojo pasaulinio karo metais, mokykla 1944 m. tapo berniukų gimnazija, vėliau, 1949 m., – Ukmer-gės I berniukų vidurine mokykla. Nuo 1954 m. mokykloje pradėjo mokytis ir mergaitės, o 1965 m. mokykloje pradėtas dėstyti sustiprin-tas anglų kalbos kursas. Nuo 2008 m. birželio 22 d. po vidurinio ugdymo programos akredi-tacijos Ukmergės Jono Basanavičiaus vidurinė mokykla tapo gimnazija. Joje mokosi per 400 mokinių.

Ukmergės Užupio vidurinė mokykla duris atvėrė 1918 m. Mokykloje mokosi virš 600 mokinių. 1989 m. šioje mokykloje įsteigtas suaugusiųjų mokymo vakarinis skyrius ir tais pačiais metais pradėta sustiprintai mokyti an-glų kalbos. Šiuo metu mokykloje teikiamos suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos.

Ukmergės „Šilo“ vidurinei mokyklai pir-masis rugsėjis buvo 1988 m. Nuo 2003 m. rug-sėjo 1 d. prie jos prijungta Antakalnio pradinė mokykla, o nuo 2004 m. – Krikštėnų pagrindi-nė mokykla, kuri po metų tapo Krikštėnų pra-

dinio ugdymo skyriumi. „Šilo“ vidurinėje mo-kykloje mokosi daugiau kaip 700 mokinių. Mokykloje veikia vienintelis rajone baseinas.

Ukmergės rajono Siesikų vidurinė mokykla savo įkūrimą sieja su 1773 m. Nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. prie šios mokyklos buvo prijung-tos Tulpiakiemio ir Petronių pradinės moky-klos – jos tapo Siesikų vidurinės mokyklos skyriais. Mokykloje mokosi 255 mokiniai. Žy-mesni auklėtiniai: LR Seimo nariai B.Bradaus-kas, J.Veselka, Lietuvos banko valdybos pirmi-ninkas R.Šarkinas...

Ukmergės rajono Taujėnų vidurinė moky-kla savo veiklą pradėjo 1781 m., vadovaujant vienuoliams. 2002 m. rugsėjo 1 d. Užugirio Antano Smetonos pagrindinė mokykla buvo reorganizuota į Taujėnų vidurinės mokyklos Užugirio Antano Smetonos pradinio ugdymo skyrių. Pradinio ugdymo skyriaus klasių moki-niai liko mokytis istoriniame mokyklos pastate. Čia įsikūręs ir Ukmergės kraštotyros muziejaus filialas. Taujėnų vidurinėje mokykloje mokosi daugiau nei 200 moksleivių. Nuo 2009 m. rug-sėjo 1 d. prie mokyklos prijungtas Balelių pra-dinio ugdymo skyrius.

Ukmergės rajono Veprių vidurinė mokykla veikia nuo 1850 m. Nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. prijungtos Pageležių (dabar jau uždaryta), Sli-žių pradinės mokyklos, nuo 2004 m. balandžio 30 d. prie mokyklos prijungti Sližių ir Veprių vaikų lopšeliai-darželiai. Iš viso mokykloje – 211 ugdytinių.

Siesikų vidurinė mokykla

Ukmergės Senamiesčio pagrindinė mokykla


5�

Mokykla Želvoje įkurta 1909 m. lapkričio 23 d. Prie mokyklos 2004 m. balandžio 30 d. buvo prijungtas Želvos vaikų darželis. Želvos vidurinėje mokykloje – 245 ugdytiniai.

Ukmergės Dukstynos pagrindinė mokykla įkurta 1977 m. Mokykla dalyvauja projekte „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 m. mokiniams“. Mokykloje mokosi 836 mokiniai.

Ukmergės Senamiesčio pagrindinė moky-kla anksčiau mokymo programas dėstė rusų ir lietuvių kalbomis. Sumažėjus Ukmergės rusa-kalbių bendruomenei, 2001 m. ši mokykla bu-vo pertvarkyta į Senamiesčio pagrindinę mo-kyklą lietuvių dėstomąja kalba. 2003 m. rug-sėjo 1 d. prie Senamiesčio pagrindinės moky-klos buvo prijungta Ukmergės Vilkmergėlės pradinė mokykla, o nuo 2005 m. rugsėjo – Lai-čių pagrindinė mokykla, kuri tapo pagrindinio ugdymo skyriumi (dabar pradinio ugdymo). Mokykloje mokosi daugiau nei 400 mokinių.

Ukmergės Pašilės pagrindinė mokykla įkur-ta 1882 m., mokykloje mokosi daugiau kaip 100 mokinių.

Ukmergės rajono Deltuvos pagrindinė mo-kykla minima 1629 m. kaip evangelikų liutero-nų parapinė mokykla. Nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. prie mokyklos buvo prijungta Jakutiškių pa-grindinė mokykla. Deltuvos pagrindinėje mo-kykloje mokosi daugiau nei 130 moksleivių.

Ukmergės rajono Vidiškių pagrindinė mo-kykla 1781 m. minima kaip parapinė mokykla. Nuo 2004 m. balandžio 30 d. prie mokyklos prijungtas Šventupės vaikų lopšelis-darželis. Mokyklą lanko 165 ugdytiniai.

Ukmergės rajono Dainavos pagrindinė mo-kykla dar 1921 m. vadinosi Ratkaučiznos dva-ro pradine mokykla. Kada ji gavo dabartinį pa-vadinimą, tiksliai nežinoma. Nuo 2004 m. ba-landžio 30 d. prie mokyklos prijungtas vaikų lopšelis-darželis. Mokykloje – 92 ugdytiniai.

Ukmergės rajono Pabaisko pagrindinė mo-kykla nuo 1777 m. buvo parapinė mokykla.


57

2003 m. rugsėjo 1 d. prie mokyklos buvo pri-jungta Kulniškių pradinė mokykla. Mokosi 91 mokinys.

Balelių ir Rečionių pagrindinės mokyklos buvo reorganizuotos į universalius daugia-funkcius centrus, kuriuose be švietimo, ugdy-mo paslaugų teikiamos socialinės, kultūrinės paslaugos vietos bendruomenėms.

Ukmergės rajono Žemaitkiemio pagrindinę mokyklą kaip parapinę įstaigą įkūrė jėzuitai 1777 m. Nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. prie moky-klos prijungta Valų pradinė mokykla (dabar jau uždaryta). Žemaitkiemio pagrindinę mo-kyklą lanko 40 mokinių.

Šešuolių pagrindinė mokykla kaip parapinė minima 1777 m. Buvo du, o gal ir daugiau kartų uždaryta. Tikslesnės žinios apie jos vei-klą – nuo XX a. pradžios. 2001 m. prie moky-klos prijungtas Liaušių pradinio ugdymo sky-rius (dabar jau uždarytas). Mokykloje mokosi 62 mokiniai.

Ukmergės jaunimo mokykloje mokosi 53 mokiniai.

Ukmergės mokykla-darželis „Varpelis“ turi 211 ugdytinių.

Ukmergės specialiojo ugdymo centras „Vyturėlis“ ir Ukmergės specialioji mokykla skirtos vaikams su specialiaisiais poreikiais.

Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos istorija prasidėjo 1938 m., kai miesto pakrašty-je buvo pastatyta amatų mokykla. Pokario me-tais čia veikė Žemės ūkio mechanizacijos mo-kykla, o nuo 1960 m. – Žemės ūkio mechani-zacijos technikumas. Nuo 2005 m. mokykla tampa Technologijų ir verslo mokykla. Šian-dien rengia per 20 įvairiausių ir provincijai bū-tiniausių profesijų specialistų: virėjų, krosnių mūrininkų, pramonės įmonių prekybos kon-sultantų ir verslo organizatorių. Mokykloje įsteigtos ir gimnazinės klasės.

Ukmergės muzikos mokykla įsteigta 1956 m. spalio 1 d. buvusios 1-osios vidurinės mo-


58

kyklos patalpose, vėliau perkelta į naują pas-tatą Vienuolyno gatvėje. Mokykloje mokosi 380 mokinių, dirba 38 pedagogai. Daugiau-siai mokinių mokosi fortepijono ir chorinio dainavimo skyriuose, kiek mažiau – styginių instrumentų, akordeono, pučiamųjų instru-mentų skyriuose. Nuo 1994 m. moksleiviai mokomi groti gitara. Mokyklos bendruome-nė aktyviai dalyvauja tarptautiniuose ir šalies muzikiniuose projektuose. Didžiausių pasie-

kimų konkursuose yra pasiekę smuikininkai, violončelininkai, akordeonininkai, daininin-kai. 2005 m. mokyklos auklėtinis Vilius Daš-kevičius (mokytoja Virginija Mažeikienė) ta-po M.Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ remiamu mokiniu. Mokykla didžiuojasi buvusiais au-klėtiniais, tapusiais profesionaliais muzikan-tais: kompozitoriumi Antanu Kučinsku, me-notyrininku Dariumi Kučinsku, muzikologu Jonu Vilimu ir kt.

Ukmergės dailės mokykla įsteigta 1991 m. Pirmojo mokyklos direktoriaus Audriaus Ži-lėno idėja – suburti kūrybingus mokytojus jaunimo meninei saviraiškai ugdyti – pasiteisi-no. Šiuo metu trijose ugdymo programose – pradinio, pagrindinio ir neformaliojo – moko-si 160 mokinių, juos ugdo 8 mokytojai. Šalia tradicinių mokomųjų dalykų – piešimo, spal-vinės raiškos, grafikos, erdvinės plastikos (ke-ramikos, skulptūros pradžiamokslio), kompo-zicijos pagrindų, dailėtyros – mokykloje mo-koma naujųjų technologijų ir naujųjų vizualinių menų. Mokykla nuolat rengia savo mokinių darbų parodas, kūrybines akcijas, dalyvauja miesto, šalies ir tarptautinėse parodose bei konkursuose. Ugdytiniai yra pelnę nemažai diplomų, o baigę mokyklą, profesionalumo


59

sėkmingai siekia aukštosiose meninio ugdymo institucijose. Nuo 2010 m. rugsėjo 1 d., su-jungus Dailės ir Muzikos mokyklas, Ukmergė-je vaikai ugdomi Meno mokykloje.

Nuo 1953 m. savo veiklą pradėjo Ukmergės sporto mokykla, kuri nuo 2009 m. reorgani-zuota į Ukmergės sporto centrą. Centrą lanko 770 mokinių. Dirba 28 treneriai. Čia veikia krepšinio, futbolo, dziudo, stalo teniso, plau-kimo, šachmatų, jėgos trikovės ir neįgaliųjų grupės. Centre išugdyta daug garsių sportinin-kų, iškovota aukštų prizinių vietų ir šalyje, ir užsienyje, olimpiadose. Centro auklėtiniai nuolat gina įvairių Lietuvos rinktinių garbę, yra tapę Europos čempionais ir prizininkais.

Ukmergėje 1994 metais įkurta savivaldy-bės biudžetinė įstaiga – Mokytojų švietimo centras (dabar Ukmergės švietimo centras), kur pedagogai gali kaupti teorines žinias ir su kolegomis dalytis gerąja patirtimi, vadovau-damiesi filosofiniu pagrindimu: „Mes tikimės, kad kertinės šiuolaikinių pedagoginių poky-čių ašys yra žmogus – kaita – bendruomenė.“

1994 m. lapkričio 4 d. Ukmergėje buvo įkurta pirmoji šalyje Pedagoginė psichologinė tarnyba. Tarnyboje teikiamos paslaugos iki-mokyklinio amžiaus vaikams ir moksleiviams, jų tėvams ir globėjams, pedagogams ir kitiems ugdymo specialistams. Čia dirba gydytojas neurologas, logopedas, specialusis pedagogas ir trys psichologai. Specialistai konsultuoja, kaip įveikti bendravimo ir emocinius sunku-mus, psichologines krizes, padeda keisti ir la-vinti socialinius įgūdžius, pasirenkant moky-mosi profilį ir profesiją; pritaiko ugdymo pro-gramas ir metodus, atlieka psichologinius, pedagoginius ir sociologinius tyrimus ugdymo įstaigose. Čia vyksta seminarai, paskaitos, dis-kusijos. Tarnyba bendradarbiauja su šalies Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centru, kitų miestų ir rajonų pedagoginėmis psichologinėmis tarnybomis, kitomis rajono institucijomis, teikiančiomis pagalbą vaikams.


�0

KUlTūRA, lAISvAlAIKIS

Ukmergės rajono gyventojų laisvalaikio už-imtumą, saviraiškos galimybes, bendrą kultū-rinį išprusimą, be kitų faktorių, įtakoja ir biu-džetinių kultūros įstaigų darbas. Šios įstaigos – Ukmergės kultūros centras (Kauno g. 8, tel. (8 340) 63453) ir 21 jo filialas kaimo vietovė-se, Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka (Vytauto g. 22, tel. (8 340) 52278) ir 32 jos filialai bei Ukmergės kraštoty-ros muziejus (Kęstučio a. 5, tel. (8 340) 53957) su filialais Vepriuose ir Užugiryje.

Viešojoje bibliotekoje yra sukaupta per 300 tūkstančių įvairių spaudinių ir dokumen-tų. Bibliotekos skaitytojai, kurių yra daugiau nei 11 tūkstančių, jais gali naudotis namuose arba pačioje bibliotekoje – čia yra net kelios erdvios skaityklos, kuriose reikiamų žinių paieškai galima pasitelkti ne tik bibliotekos fondus, bet ir pasaulinį žiniatinklį – jos gerai kompiuterizuotos. Biblioteka, dalyvaudama įvairiuose valstybiniuose ir tarptautiniuose projektuose, pildo savo filialų paslaugų pobūdį viešaisiais interneto prieigos taškais – jau di-desnė pusė bibliotekos filialų gali pasiūlyti sa-

vo lankytojams nemokamą prieigą prie žinia-tinklio. Šiuolaikinė biblioteka nėra tik knygų keitimo punktas ar informacijos pateikėja. Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje ir jos filia-luose vyksta nuolatinis gyvas kultūrinis proce-sas: susitikimai su rašytojais, poetais, literatais, knygų ir spaudinių, dailės, tautodailės, foto-grafijų parodos, literatūros, muzikos vakarai. Labai populiarios kasmetinės rajono literatų poezijos šventės „Debiutai“ ir „Poezijos ru-duo“, biblioteka yra Ukmergės rajono savival-

Ukmergės kultūros centras

Viešoji biblioteka


�1

dybės literatūrinės Vlado Šlaito premijos įtei-kimo šventės organizatorė ir rengėja. Bibliote-kos veikla yra labai įvairiapusė, įdomi ir kultūriškai paveiki, o kaimo filialai neretai yra vienintelės viešos kultūrinės erdvės, pasibuvi-mo ir bendravimo vietos.

Kraštotyros muziejuje yra keturios eks-pozicinės salės. Trijose iš jų įrengtos ekspozi-cijos atspindi rajono ir miesto istoriją nuo se-niausių laikų iki dabarties, o ketvirtojoje nuo-lat rengiamos dailės, fotografijos, pažintinės ir muziejaus fondų eksponatų parodos. Muziejus ne tik renka, klasifikuoja, prižiūri ir saugo eksponatus, bet ir dalyvauja įvairiuose projek-tuose, rengia ekspedicijas, ruošia ir leidžia lei-dinius, vykdo plačią edukacinę programą miesto mokyklų ir vaikų darželių vaikams. Muziejuje vyksta paskaitos, susitikimai, vide-ofilmų demonstracijos. Muziejininkai vykdo didelį projektą – fotografuoja eksponatus, esančius ekspozicinėse salėse ir fonduose, aprašo juos keliomis kalbomis ir šią informaci-ją įkelia į skaitmenines laikmenas, sudarydami galimybę muziejaus lankytojams greičiau ir plačiau susipažinti su jų dėmesiui pateikiamais muziejaus eksponatais. Veprių filialas, įkurtas vepriškio J. Žentelio asmeninės kolekcijos pa-grindu, atspindi miestelio ir jo apylinkių isto-riją, čia gyvenusių žmonių buitį ir kultūrą. Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos rūpesčiu pastatytoje puošnioje Užu-girio mokykloje kuriasi ir plečiasi Muziejaus Užugirio filialas.

Kultūros centro darbuotojai rengia ir pa-deda rengti valstybines, miesto ir kitas šventes, festivalius, šventinius renginius. Kultūros cen-tre yra geriausiai įrengta ir didžiausia rajone renginių salė, todėl joje nuolat pasirodymus rengia Ukmergės ir gastroliuojantys muzikan-tai, teatralai, lektoriai, rodomi kino filmai. Kultūros centro galerijoje įrengtos dvi parodų salės leidžia vienu metu eksponuoti kelias skir-tingas ekspozicijas. Šokių salėje ne tik šokama,

bet ir rengiami jaukūs džiazo, akustinės muzi-kos vakarai, kitos iškilmės. Kultūros centro pastatas jau keletą metų renovuojamas – pa-gražėjo jo išorė, viduje tapo šviesiau ir šilčiau, tęsiantis renovacijai ir toliau gerės darbo sąly-gos centro darbuotojams, visiems čia besilan-kantiems.

Kita kultūros centro darbo kryptis – žmo-nių saviraiškos poreikių tenkinimas. Dauguma mėgstančiųjų dainuoti, šokti, muzikuoti ar bū-ti scenoje lanko Kultūros centre veikiančius įvairius saviraiškos kolektyvus. Kultūros centre ir jo filialuose yra apie pusantro šimto kolekty-vų, juose laisvalaikį leidžia apie 2 tūkstančius rajono gyventojų. Nemažai kolektyvų gyvuoja jau ne vienerius metus, turi savų tradicijų, pa-siekimų ir laimėjimų.

Kraštotyros muziejus


�2

choras „vyturys“ – susikūrė 1976 m. nuo 1980-ųjų dalyvauja visose dainų šventėse. choras – daugelio įvairių konkursų nugalėtojas ir laureatas, koncertavęs daugelyje lietuvos miestų ir rajonų bei užsienyje. šiuo metu chore dainuoja 50 žmonių. choro repertuare – lietu-vių ir Vakarų europos kompozitorių kūriniai, liaudies dainos. „Vyturio“ choro įkūrėjas, vado-vas, meno vadovas ir dirigentas – a. pocius.

Politinių kalinių ir tremtinių choras „Tremtinys“ įsikūrė 1989 m. nuo 1995 m. chorui vadovauja j. juodienė. choras dalyvavo pasaulio lietuvių dainų šventėse, nuo 1991 m. ren-giamose tremtinių dainų šventėse, koncertuoja rajono kaimuose ir miesteliuose, lanko kaimy-nus. choro repertuare partizanų, tremtinių dainos, lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniai.

Mišrus choras „Magnificat“ puoselėja Ukmergės švč. trejybės bažnyčios gyvąsias dvasines ir kultūrines tradicijas. 2008 m. choras šventė savo 15 metų jubiliejų. nuo 1994 m. choras yra dainų švenčių dalyvis, dalyvavo giesmių šventėse 1998 ir 2000 m. „magnificat“ saugo ir puoselėja kraštiečio dirigento ir kompozitoriaus p. sližio kūrybinį palikimą. choro vadovė – chorvedė r. ališauskaitė.

nesenai įsikūręs, bet jau parengęs kelias programas yra mišrus choras „bočiai“, vado-vaujamas e. žurausko.

folklorinis ansamblis „dagilėlis“ įsikūrė 1985 m. ansamblyje nuolat muzikuoja apie 25 įvairaus amžiaus (23–78 metų) ir profesijų žmonės. ansamblis yra surengęs daugiau nei 250 koncertų, pasirodymų ir vakaronių, dalyvauja dainų šventėse, folkloro festivaliuose, koncertavo Ukrainoje, belgijoje, anglijoje, turkijoje, Vokietijoje ir kt. ansamblio repertuare – Ukmergės krašto dainos, aukštaitijos regiono šokiai, žaidimai, rateliai. Įkūrėja ir vadovė – j. martinkutė.

folkloro ansamblis „Pyniava“ susibūrė 1997 m. ansamblis dalyvauja įvairiose folkloro šventėse ir festivaliuose, koncertuoja rajone ir kaimyniniuose rajonuose. „pyniavos“ vadovė – V. mulevičiūtė-sabaliauskienė.

Mišrus vokalinis ansamblis „Klasika“ susikūrė 2000 m., tačiau jau spėjo tapti įvairių konkursų laureatais. ansamblio repertuare – pasaulio ir lietuvių klasikų, bažnytinė, vokalinio džiazo muzika, harmonizuotos liaudies dainos. ansamblio vadovė – j. martinkutė.

Moterų vokalinio ansamblio „cantilena“ repertuare – lietuvių kompozitorių klasikinė ir šiuolaikinė sakralinė muzika, harmonizuotos lietuvių liaudies dainos. 2000 m. ansamblis giedo-jo šv. jono bazilikoje laterane, šv. petro bazilikoje Vatikane. 2002 m. kolektyvas pelnė lietu-vos liaudies kultūros centro ir pasaulio lietuvių dainų šventės fondo įsteigtą „aukso paukštės“ nominaciją už geriausią vokalinio ansamblio debiutą. ansambliui vadovauja d. petrikienė.

Kapela „Sidabrinė gija“ susibūrė 1995 m. tai mėgstančių muziką pagyvenusių (kai ku-riems jau virš 80-ies ) žmonių kapela. kolektyvas per metus surengia apie 30 koncertų, „sida-brinės gijos“ repertuare – lengvos lietuvių liaudies dainos. kolektyvo vadovas – p. pilka.

linksmą ir trankią liaudišką muziką atlieka Siesikų kaimo kapela „vieversa“. tai tikrai populiarus, įvairiuose renginiuose ir šventėse laukiamas, todėl daug ir dažnai koncertuojantis, įvairiuose konkursuose laurus „skinantis“ kolektyvas. kapelos vadovas – p. geiša.

Ukmergės kultūros centro kaimo kapela – mišrus ir gausus kolektyvas, gerai valdantis ir savo balsus, ir įvairius instrumentus. kapela griežia lietuvišką ir liaudies muziką. kapelai vadovauja V. sereika.


�3

muzikos mokytoja V. Virbalienė ir choreografė V. žiedelienė keliasdešimt mažųjų daininin-kų sutelkė į savarankišką popgrupę „Garsiukai“, dirbančią kultūros centro patalpose. Vai-kai pasirodė tarptautiniame estradinės dainos festivalyje „laumės juosta“, koncertavo moks-leivių festivalyje „rytų lietuvos žiedas“, kituose renginiuose. grupė gražiai bendradarbiauja su kompozitoriumi a. noviku, kuris specialiai „garsiukams“ parašė kelias dainas.

net trims kolektyvams vadovauja kultūros centro choreografė r. Zabielienė: vidutinio amžiaus tautinių šokių kolektyvui, merginų tautinių šokių kolektyvui ir mažųjų šokėjų klasiki-nio šokio studijai.

vidutinio amžiaus tautinių šokių kolektyvas susibūrė 1982 m. jame šoka apie 20 šokėjų. Merginų tautinių šokių kolektyvas „vilkmergės“ repetuoja nuo 1993 m. kolekty-vo šokėjos šoka savitus lietuvių ir kitų tautų merginų šokius. kolektyvas – nuolatinis rajoninių ir respublikinių švenčių dalyvis, koncertavo lenkijoje, latvijoje, prancūzijoje. mažieji šokėjai studijoje mokosi šokio plastikos, judesio pagrindų, susipažįsta su paprasčiausiais lietuviškais šokiais, žaidimais.

Kultūros centre šoka du sportinių šokių kolektyvai, kuriems vadovauja e. merenanu. Viename jų šokėjai, pasirinkę sportinius šokius kaip tam tikrą sporto šaką, daug dirba rengda-mi programą ir rengdamiesi varžyboms, kitame – šokiai yra daugiau laisvalaikio forma. 2003 m. pirmasis sportinių šokių kolektyvas buvo priimtas į lietuvos sportinių šokių federaciją. naujas, bet intensyviai dirbantis bei perspektyvus yra Pramoginių šokių kolektyvas, vado-vaujamas e. suslavičiaus.

Šiuolaikinio šokio kolektyvas „Arabeska“ susikūrė 1993 m. kolektyve šoka virš 60-ies trijų amžiaus grupių vaikų nuo 7 iki 18 metų amžiaus. kolektyvui vadovauja j.gražulevičie-nė. 1997 m. kolektyvas dalyvavo moksleivių dainų šventėje, koncertavo Vilniuje, širvintose. nuo 1997 m., Ukmergėje, „arabeska“ organizuoja kasmetinius respublikinius renginius, į ku-riuos kviečiami šiuolaikinio šokio kolektyvai iš kitų miestų ir rajonų.

gausus kultūros centre teatro mėgėjų būrys.kultūros centro teatras „63 kėdės“ savo veiklą pradėjo 1985-aisiais. pastatyta 15 spek-

taklių, daug scenos mėgėjų turėjo galimybę pabuvoti joje. kolektyvas daugelio teatrų festiva-lių lietuvoje, latvijoje, lenkijoje, estijoje dalyvis ir laureatas. kolektyvo įkūrėjas ir vadovas – V.Česnaitis.

nuo 1996 m. repetuoja Kambario teatras. tai kamerinis teatras, dirbantis nedidelėje studijoje ir statantis daug aktorių ir didelės sceninės erdvės nereikalaujančias pjeses. teatras pastatė 12 spektaklių, teatro vadovė – r. graužinienė, režisierius – j. Zareckas.

vaikų ir jaunimo teatro studija „Nykštukas“ veikia nuo 1991 m. studiją lanko apie 30 vaikų, joje yra dvi skirtingo amžiaus vaikų grupės. nuo 1997 m. studija organizuoja vaikų te-atrų šventę „nenuoramos“. studijai vadovauja t.kvieskienė.

Katino Murklio lėlių teatre yra net trys grupės: paruošiamoji, jaunesniųjų ir suaugusių-jų. lėles gaminti ir valdyti mokosi apie 20 vaikų ir suaugusiųjų. teatro vadovė ir režisierė – n. kovarskienė. teatro spektaklis „molio motiejukas“ buvo pripažintas geriausiu 2008 m. lietuvoje lėlių teatrų spektakliu ir apdovanotas „aukso paukšte“.

būrelis mažesnių ir didesnių vaikų yra susidomėję dailiosios keramikos paslaptimis, ku-rias jiems įminti padeda vadovė V. Vaitkevičienė.


�4

RENGINIAI

Mieste ir rajone kasmet įvyksta apie pusan-tro šimto įvairių renginių, neskaičiuojant su gastrolėmis į mūsų kraštą užsukančių prisista-tymų. Net ir trumpai apibūdinti jų visų yra neįmanoma, paminėti galima tik stambiausius ir svarbiausius...

Didžiausias ir miestelėnams svarbiausias metų kultūrinis renginys – Miesto šventė. Renginys „gimė“ 1998 m., siekiant paminėti ir įprasminti konkretų įvykį – miesto teisių grąžinimo Ukmergei metines. Nuo to laiko ši šventė labai išaugo, jos metu vyksta dešimtys įvairių renginių, ukmergiškiai turi galimybę matyti ir elitinės, ir masinės kultūros pavyz-džių, „sirgti“ sportinėse varžybose, dalyvauti eitynėse arba kitaip minėti šią miestui reikš-mingą datą.

Pavasariais, minint Lietuvos Nepriklauso-mybės atkūrimo dieną, Ukmergėje griaudėja būgnų ir perkusijos festivaliai, jų metu ukmer-giškiai gali pamatyti ir išgirsti geriausius šio muzikinio žanro Lietuvos ir pasaulio atlikėjus. Festivalio metu ne tik koncertuoja perkusijos ir būgnų virtuozai, bet ir vyksta jaunųjų atli-kėjų konkursai, muzikos pamokos visiems no-rintiems. Festivalio iniciatorius – kraštietis perkusininkas S. Auglys.

Pasitinkant Teatro dieną vyksta keli teatri-niai sambūriai: kamerinių teatrų festivalis „Camera obscura“ ir vaikų bei jaunimo teatrų festivalis „Nenuoramos“. Tai skirtingo žanro teatriniai renginiai: „Nenuoramos“ pasižymi dalyvių gausa ir energija, jaunatvišku šurmu-liu, „Camera obscura“ labiau linksta į soli-daus teatrinio „produkto“ pristatymą. Tačiau kiekvienas iš jų turi savo žiūrovų ir gerbėjų, abi šios „teatrinės invazijos“ ugdo ir lavina teatro mėgėjus, gausina teatro meną mylin-čiųjų gretas.

Ukmergės teatralų pajėgos draugėn subė-ga ir baigiantis metams – jau sena gera tradi-


�5

cija tapo kasmet mažiesiems ukmergiškiams ir jų tėveliams parodyti kokią nors gražią spalvingą pasaką, pateiktą kaip muzika ir šo-kiais gausiai „pagardintą“ spektaklį. Kadangi scenon išeina nebe pirmus metus tą darbą dirbantys teatro mėgėjai, šie spektakliai būna tikrai gražiai surežisuoti ir pastatyti, mažųjų laukiami ir mylimi.

Ukmergės kultūros centre neužmirštas ir kinas. Be kasdienio įvairių komercinių filmų demonstravimo, Centre yra vykdoma ir Kino meno populiarinimo ir prevencijos programa „Kinas+“ (vadovė G. Tušienė). Jos įgyvendini-mo metu pristatomi nekomerciniai kino fil-mai, filmai, demonstruojami įvairiuose Lietu-voje vykstančiuose kino festivaliuose, lietuviš-kas kinas. Rengiami susitikimai su kūrėjais, aktoriais...

Įvairią Lietuvoje kuriamą mėgėjų kino pro-dukciją Ukmergės žiūrovas gali išvysti mėgėjų


��

kino festivalyje „Dublis“. Jo organizatorius – K. Zabiela.

Folkloro muzikos mėgėjų labai laukiamos kasmetinės šventės „Grok, armonika“, rengia-mos žiemos palydų – Užgavėnių – proga. Šio renginio metu savo talentus demonstruoja vi-sų rajono kaimo kapelų muzikantai – ir seni, ir, kas labai džiugina, jauni ar net maži, entu-ziastingai griežiantys liaudiškas melodijas, pri-tariantys joms balsu. Antrąją šv. Velykų dieną liaudiškos muzikos mėgėjai kviečiami „Ant at-šlaimo...“ pas Dėdienytę ir Agotėlę.

Kito žanro dainorėliai iš visos Lietuvos su-važiuoja į kamerinių vokalinių ansamblių šventę konkursą „Šventosios gaida“. Šis, nuo 1998-ųjų rengiamas festivalis yra skirtas puo-selėti vokalinei kūrybai, propaguoti lietuvių liaudies dainavimo tradicijas, čia gali pasivar-žyti geriausi vokalinį meną puoselėjantys Lie-tuvos mėgėjų ansambliai.


�7

Muzika sklinda ir 1812 m. prancūzų ir rusų karo Vilkmergės (Deltuvos) mūšio insceniza-cijos metu, tik tai daugiausiai būna praėjusių amžių kariniai maršai ir žygio dainos. Šis, rea-lų pagrindą istorijoje turėjęs renginys, vyksta kasmet birželio pabaigoje Ukmergėje ir Deltu-vos miestelyje kaip didelis spalvingas, šautuvų ir patrankų šūviais, dūmais ir ugnimis papuoš-tas spektaklis. Šie spektakliai ne tik labai po-puliarūs (ir ne tik tarp ukmergiškių), bet ir leidžiantys savaip garsinti Ukmergės vardą – šis renginys, į kurį atvyksta rekonstruktoriai iš ki-tų šalių, darosi vis labiau žinomas, po truputį įsikomponuoja į panašaus pobūdžio renginių Europoje lauką.

Rajono dailininkai kultūros erdvėje taip pat turi savo terpę. Jau daugiau nei dešimt metų rugpjūtį rengiamas Netradicinės lino dailės simpoziumas „Plinars“. Jo metu iš lino ir jo produktų dailininkai kuria įvairias erdvines ir


�8

plokštumines kompozicijas. Su šia dailėje retai naudojama medžiaga jau susipažino keli šimtai Lietuvos ir užsienio dailininkų.

Kadangi kultūriniai renginiai yra pakan-kamai efemeriški, nedažnai paliekantys „pa-čiupinėjamus“ pėdsakus dėl to neretai pri-mirštami, jų fiksacijai ir nors minimaliai ana-lizei sukurtas tinklapis www.ukmergeskultu-rospuslapiai.lt, leidžiantis plačiau susipažinti su tikrai gausia kultūros įstaigų (ir ne tik) „produkcija“.

Rajono biudžetinių kultūros įstaigų veiklą koordinuoja Ukmergės rajono savivaldybės kultūros skyrius (Kęstučio a. 3, tel. (8 340) 60346). Kultūrinę rajono situaciją svarsto Ukmergės rajono savivaldybės administracijos kultūros taryba, sudaryta iš rajono Savivaldy-bės tarybos, administracijos, kultūros įstaigų ir rajono kultūrinių nevyriausybinių organizaci-jų atstovų.

Rajono kultūros procesą įtakoja ir šios ne-vyriausybinės organizacijos:

Ukmergės kultūros draugija (vad. V. Čes-naitis) rengia ir leidžia kasmetinį Deltuvos kultūros almanachą „Eskizai“. 2010 m. pasiro-dė jau 19-tas šio almanacho numeris. Draugija organizuoja šio leidinio pristatymo ir populia-rinimo renginius.

Ukmergės meno draugija (vad. E. Darulis) vykdo įvairius projektus, susijusius su Ukmer-gės dailininkų kūrybine veikla, rajono istorijos ir etnokultūros paveldo išsaugojimo ir popu-liarinimo darbais.

Kino ir foto klubas „Horizontas“ (vad. A. Kuliešis) vienija dalį Ukmergės rajono foto-menininkų, organizuoja fotosesijas, simpoziu-mus, rengia klubo narių darbų parodas.

Panevėžio bendrijos Ukmergės tautodaili-ninkų draugija (vad. R. Zinkevičius) apjungia rajono tautodailininkus, rengia bendras ir gru-pines sąjungos narių darbų parodas, leidžia tautodailininkų kūrybą ir veiklą propaguojan-čius leidinius.

Jaunimo muzikos klubas ROCKMERGĖ


�9

Ukmergės literatų draugija (vad. L. Janke-liūnienė), vienijanti rajono literatus, propa-guoja jų kūrybą, rengia literatūrinius vakarus, draugijos narių prozos ir poezijos knygų pri-statymus.

Nemenką indėlį į kultūrinio proceso vyks-mą įneša miestelių ir kaimų bendruomenės, kartu su kultūros įstaigų darbuotojais organi-zuojančios įvairias šventes, puošiančios gy-venviečių viešąsias erdves, telkiančios jų gy-ventojus bendriems saviraiškos ir saviveiklos darbams.

Jaunimo muzikos klubas ROCKMERGĖ –klubas, vienijantis žmones, kurie yra neabe-jingi muzikai. Klubo veiklos vizija – per jauno žmogaus savanoriškumą, savarankiškumą ir sa-vivaldą eiti link sąmoningos visuomenės. Klu-bo nariai siekia sukurti palankias sąlygas jauni-

mui ugdytis bei ugdyti kitus per asmeninę ini-ciatyvą ir aktyvų dalyvavimą visuomeninėje kultūrinėje veikloje.


70

KūNO KUlTūRA IR SPORTAS

Rajono kūno kultūros ir sporto sritį kuruo-ja savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrius. Jo pastangomis rengiama ir įgyvendinama kūno kultūros ir sporto vysty-mo rajone programa, organizuojami sporto bei sveikatingumo renginiai, koordinuojama biudžetinių ir nevyriausybinių sporto organi-zacijų veikla.

Ukmergės rajono sporto bazėse vyksta ša-lies ir tarptautinės varžybos, rajono sporto ša-kų pirmenybės ir tradiciniai sveikatingumo renginiai:

Ukmergės sporto centro stadione - Miesto šventės tarptautinis futbolo turny-

ras. Dalyvauja Vokietijos, Lenkijos, Italijos, Latvijos, Belgijos, Prancūzijos, Čekijos jau-nimo komandos;

- Lietuvos galiūnų čempionatas bei Baltijos šalių galiūnų čempionatai.,,Versmės“ automobilių kroso trasoje

- Lietuvos automobilių kroso, ralio-kroso čempionato varžybos;

- Baltijos šalių ralio-kroso čempionato etapo varžybos.Ukmergės sporto centro Šventupės sporto komplekse

- Futbolo treniruotės ir varžybos. Čia treni-ruojasi ir rungtyniauja daugkartinė Lietu-vos moterų futbolo čempionato nugalėtoja ir prizininkė „Textilite“ komanda. Organi-zuojami respublikiniai renginiai, sporto stovyklos.Hipodrome

- Respublikinės žirgų ristūnų lenktynės, Da-lyvauja 40–50 žirgų. Organizuojamos vasa-rą, esant palankioms sąlygoms ir žiemą. Šio sporto lyderiai šalyje – ukmergiškiai vade-liotojai.Sporto centro specializuotoje dziudo salėje

- Respublikiniai ir tarptautiniai dziudo ren-giniai.


71

Ukmergės technologijų ir verslo mo-kyklos sporto komplekse

- Lietuvos tradicinio karatė čempionatas, da-lyvauja iki 100 sportininkų;

- Tarptautinės šokių varžybos „Ukmergė 2009“.Ukmergės žiūrovai pirmą kartą turėjo gali-

mybę savo mieste stebėti tokio aukšto lygio pa-sirodymus. Renginio svečias – Klaipėdos uni-versiteto sportinių šokių klubas „Žuvėdra“. Lietuvos sportinių šokių federacijos reitingo varžybose dalyvavo per 200 porų, dar tiek pat porų pasirodė sportinių šokių vaikų ir jaunimo grupių varžybose.


72

Ukmergės sporto centras – viena iš se-niausių sporto mokymo įstaigų šalyje. Nuo 1953 m. veikusi Sporto mokykla 2009 m. re-organizuota į Ukmergės sporto centrą.

Šių dienų sporto centre vyksta krepšinio, futbolao, dziudo, stalo teniso, plaukimo, šach-matų, jėgos trikovės treniruotės, yra ir neįga-liųjų grupės. Centrą lanko 770 moksleivių, dirba 28 treneriai. Centro darbuotojai organi-zuoja rajono moksleivių, seniūnijų sporto žai-dynes, sveikatingumo renginius.

Centre išugdyta daug žinomų sportininkų šalyje, iškovota aukštų prizinių vietų ir šalyje ir užsienyje. Mokyklos auklėtiniai pastoviai gina įvairių Lietuvos rinktinių garbę ir tampa prizininkais:

1997 m. - Europos sambo imtynių čempionate Renata

Zabielo, Kristina Tutlytė laimėjo sidabro me-dalius, Neringa Gudėnaitė – bronzos medalį.2000 m.

- Europos jaunių sambo imtynių čempionate Airūnė Stamulytė iškovojo III vietą.

,,šilo“ vidurinės mokyklos plaukimo baseine bėgimas ,,pabaiskas – Ukmergė“ skirtas lietuvos Valstybės atkūrimo dienai. dalyvauja 80–120 bėgikų iš lietuvos

- Baltijos šalių merginų futbolo čempionate Lietuvos merginų futbolo rinktinės U19 sudėtyje žaidė 8 sporto mokyklos auklėti-nės. Iškovota I vieta.2001 m.

- Europos jaunių sambo imtynių čempionate Gerda Labunskaitė iškovojo III vietą.

- Pasaulio jaunių sambo imtynių čempionate Diana Pranskūnaitė ir Airūnė Stamulytė laimėjo III vietą.

- Baltijos šalių merginų futbolo rinktinių čempionate Estijoje. Lietuvos merginų fut-bolo rinktinėje žaidė 9 sporto mokyklos au-klėtinės. Iškovota I vieta.2002 m.

- Europos jaunių sambo imtynių čempionate Vitalija Sabaliauskaitė iškovojo II vietą. Ša-rūnė Dragūnaitė, Gerda Labunskaitė ir Lina Gudonytė – I vietą.

- Europos šalių merginų futbolo rinktinių U19 atrankinėse varžybose Lietuvos mergi-nų futbolo rinktinėje žaidė 11 sporto mo-kyklos auklėtinių. Iškovota III vieta.


73

- Baltijos šalių merginų futbolo rinktinių U19 čempionate Lietuvos merginų futbolo rinktinės sudėtyje žaidė 9 sporto mokyklos auklėtinės. Iškovota I vieta.2003 m.

- Europos jaunių čempionate Indrė Pusvaš-kytė iškovojo III vietą.

- Baltijos šalių merginų U19 futbolo čempio-nate Lietuvos merginų rinktinėje žaidė 7 sporto mokyklos auklėtinės. Iškovota I vieta.

- Baltijos šalių žaidynėse dziudo skyriaus au-klėtiniai Domas Jaskūnas, Karolis Orlingis iškovojo III vietos apdovanojimus.2005 m.

- Europos jaunių dziudo čempionate Žilvi-nas Linartas laimėjo VII vietą.

- Europos Olimpinio festivalio jaunių dziudo varžybose Žilvinas Linartas iškovojo III vietą.2006 m.

- Žilvinas Linartas Pasaulio jaunių sambo imtynių čempionate iškovojo III vietą. Eu-ropos jaunių sambo imtynių čempionate – II vietą.

- Gintarė Micytė Europos jaunių sambo im-tynių čempionate – III vieta.

- Sandra Jasionytė Europos jaunių sambo imtynių čempionate – III vieta.2007 m.

- Žilvinas Linartas Tarptautinio Europos Są-jungos „A“ kategorijos jaunimo U20 dziu-do turnyro „Pasaulio taurė“ nugalėtojas.

- Teodoras Aukštuolis Eurazijos šalių jau-nių sporto žaidynių dziudo III vietos lai-mėtojas.

- Sigita Sakalytė Eurazijos šalių jaunių spor-to žaidynių dziudo čempionė. 2008 m.

- Žilvinas Linartas, Europos jaunimo dziudo čempionatas – VII vieta. Tarptautinis Eu-ropos Sąjungos „A“ kategorijos jaunimo U20 dziudo turnyras „Pasaulio taurė“ – I vieta.

- Kornelija Narušytė LR suaugusiųjų dziudo čempionatas – III vieta.

- Baltijos šalių merginų rinktinių U17 ir U19 futbolo čempionatuose Lietuvoje rinktinei atstovavo 14 mokyklos auklėtinių. Laimėtos I ir II vietos.2009 m.

- Žilvinas Linartas tapo Europos jaunimo sambo imtynių čempionu.

- Teodoras Aukštuolis iškovojo Europos jau-nimo sambo imtynių čempionate III vietą.

Centre vykdoma daug įvairiausių varžybų, tarptautinių, respublikinių turnyrų ir tradici-nių sporto švenčių. Didelis dėmesys skiriamas mūsų geriausių sportininkų dešimtuko pager-bimui, kuris organizuojamas mokyklos ben-druomenės Naujametinės šventės metu.

Centras didžiuojasi savo baigusių au-klėtinių tolimesniais pasiekimais:1996 m. Europos jaunimo sambo imtynių

čempionate Karolis Ušinskas laimėjo sidabro medalį bei tapo pasaulio jaunimo sambo imty-nių čempionu.

1997 m. Europos moterų krepšinio čempio-nate Rima Petronytė tapo čempione.

1998 m. Pasaulio krepšinio čempionate Ri-ma Vadapalaitė užėmė IX vietą.

1998 m. Europos jaunimo dziudo čempi-onate Marius Paškevičius laimėjo sidabro medalį.

2000 m. Marius Paškevičius dalyvavo Seu-lo olimpinėse žaidynėse.

2001 m. Europos moterų krepšinio čempi-onate Rima Vadapalaitė ir Vita Miklyčiūtė Lietuvos moterų rinktinės sudėtyje iškovojo IV vietą.

2005 m. Europos moterų krepšinio čempi-onate Lietuvos rinktinės sudėtyje Rima Vada-palaitė-Valentienė ir Vita Miklyčiūtė-Kuktie-nė užėmė IV vietą.

2009 m. Marius Paškevičius Pasaulio dziu-do čempionate iškovojo bronzos medalį. Ma-riaus pirmasis treneris – Lietuvos nusipelnęs treneris Rimantas Lenartavičius.


74

Rajone veikia 22 nevyriausybinės sporto organizacijos. Aktyviausiai dirba ir aukštų sportinių rezultatų pasiekia:

Sporto klubas „vIlKAS“ klubas įkurtas 2003 m. klube sportoja jaunimas bei suaugusieji. klubas pri-

klauso lietuvos muay thai sajungai (lmts), lietuvos bokso federacijai (lbf). pa-grindinės sporto šakos: muay-thai (tailando boksas), kikboksas, boksas. klubo prezidentas Valdas mikalajunas. klubo įkurėjas ir treneris – Vadimas Zelevas, ta-pęs europos kikbokso čempionato Wka prizininku, pasaulio tailando bokso čempi-onato Wka bei iaksa prizininku. profesionalių kikbokso, taibokso turnyrų dalyvis ir nugalėtojas.

klubo sportininkai nuolat dalyvauja lietuvos bei tarptautiniuose turnyruose ir čempionatuose. marius auglys 2008 m. tapo pasaulio kikbokso (Wka) čempionu, silvija morkūnaitė – 2008 m. pasaulio kikbokso (Wka) prizininke.

Ukmergės automobilių sporto klubas klubui vadovauja evaldas Čirba. evaldas Čirba 2003 m. tapo europos ralio čem-

pionato etapo nugalėtoju. Ukmergės ask komanda „lautra motosport“, kuriai ats-tovavo 5 ekipažai, 2004 m. lietuvos automobilių ralio čempinate iškovojo i vietą. absoliučioje įskaitoje evaldo Čirbos ir audriaus pivoro ekipažas iškovojo 2004 m. lietuvos automobilių ralio čempionų titulą. 2008 m. ralyje „aukštaitija 2008“ e.Čirba su a. pivoru iškovojo ii vietą.

Ukmergės automobilių – motociklų sporto klubas klubas veikia 10 metų. per trumpą laiką su rėmėjų pagalba įrengė ,,Versmės“

automobilių kroso trasą bei pasiekė gerų rezultatų. klubui Vadovauja Vladimiras novosiolovas.

klubo komanda 2004 m. lietuvos automobilių kroso čempionato komandinėje įskaitoje iškovojo iii vietą. geriausiai pasirodė: alvydas šidlauskas, automobilių kroso čempionate (automobilių n – 1400 klasė) užimta iii vieta bei paulius šuti-nys, automobilių kroso čempionate (divizijonas 2a) – iV vieta. 2005 m. klubo komanda lietuvos automobilių ralio-kroso čempionate iškovojo i vietą, 2007 m. – ii vietą. komandos atstovas Valmantas radzevičius buvo pirmas asmeninėje įskaitoje. 2008 m. klubas iškovojo antrąsias vietas automobilių kroso ir ralio-kro-so čempionate.

Ukmergės krepšinio klubasdaugelio Ukmergės rajone vykdomų turnyrų nugalėtojai „Ukmergės kk“ po il-

gos pertraukos 2002 m. debiutavo lietuvos krepšinio „b“ lygos 2002 / 2003 m. Viii čempionate. komandos vadovas laimutis žydelis ir komandos treneris Vitali-jus martikonis subūrė stipriausius ir perspektyviausius Ukmergės rajono krepši-ninkus. 2002 / 2003 m. lkbl Viii čempionate Ukmergės komanda užėmė XVii vietą.

M. Auglio apdovanojimas

Valmantas Radzevičius

Varžybų akimirkos


75

2003 / 2004 m. lkbl iX čempionatas Ukmergės ko-mandai buvo jau sėkmingesnis. iškovojusi šešiolika perga-lių ir patyrusi keturiolika pralaimėjimų Ukmergės komanda užėmė iX vietą.

2004 m. buvo įkurta viešoji įstaiga „Ukmergės krep-šinio klubas“. klubas oficialiai pradėjo rūpintis jaunai-siais Ukmergės rajono krepšininkais, kurie pretenduoja patekti į „Ukmergės kk“ komandą. 2004 / 2005 m. lkbl X čempionate „Ukmergės kk“ padarė žymią pažan-gą. „Ukmergės kk“ patekusi į atkrintamąsias varžybas, prasibrovė iki mažojo finalo, kuriame užėmė iV vietą. nuo 2005 m. lkbl pasivadino lietuvos regionų krepšinio lygos asociacija (lrkl). 2005 m. „Ukmergės kk“ debiutavo jau naujame rkl čempionate.

2006 / 2007 m. „rkl“ sezone „Ukmergės kk“ tapo vicečempionais. 2007 / 2008 m. sezone komanda dėl finansinių problemų čempionate nedalyvavo. 2008 / 2009 m. klubo komanda lrkl čempionate iškovojo V–Viii vietą.

Kazimiero Trotos žirgų ūkistai vienas pirmųjų privačių žirgynų lietuvoje, kreipiantis daug dėmesio ristūnų

žirgų sportui ir jo propagavimui. šio žirgyno savininkas kazimieras trota yra vienas garsiausių ir geriausių lietu-

voje trenerių-važiuotojų-profesionalų. jis yra puikus veterinarijos bei arklininkystes selekcijos specialistas ir autoritetas žirginiame sporte.

k. trota ne kartą yra dalyvavęs ir laimėjęs prizines vietas tarptautinėse žirgų lenktynėse užsienyje: rusijoje, Vengrijoje, estijoje. jau keletą metų jis palaiko da-lykiškus ryšius su estų bei suomių žirgininkais.

kazimieras, turėdamas didelę šalies ir tarptautinių varžybų patirtį, puikiai su-pranta ristūnų žirgų sporto ypatybes bei puikiai jas perteikia jaunesnei kartai, o jo pasekėjais šiame sporte bando tapti abu sūnūs kastytis ir albinas.

Sporto klubas ,,vidiškiai“sporto klubas „Vidiškiai“ buvo įkurtas 2001 m. organizacijai vadovauja Vytau-

tas tutlys. sporto klubo pagrindinė sporto šaka – futbolas. moterų futbolo koman-dos reprezentuoja rajoną lietuvos futbolo čempionatuose ir užsienyje.

klubo moterų futbolo komanda „textilite“ 2002 m., 2004 m. lietuvos moterų futbolo uždarų patalpų, didžiojo futbolo čempionatuose ir taurės varžybose laimėjo i vietas. iškovotos trys taurės vieno sezono metu.

2005 metais komanda lietuvos moterų didžiojo futbolo čempionate, taurės varžybose iškovojo ii vietas. laimėjo uždarų patalpų čempionatą ir pirmą kartą lietuvos super taurės varžybas.

Ukmergės KK

Kazimieras ir Kątytis Trotos

Žvaigždžių diena

Žvaigždžių diena


7�

klubas turi moterų dublerių komandą „izobara“, ku-ri rungtyniauja lietuvos futbolo i lygos varžybose. 2005 m. „izobara“ taip pat laimėjo i vietą čempionate.

2005 m. lietuvos moterų futbolo geriausia futboli-ninke buvo pripažinta klubo atstovė gintarė burokaitė. rezultatyviausios žaidėjos prizas atiteko editai lisevi-čiūtei, kuri pelnė 24 įvarčius.

klubo moterų futbolo komandos žaidėjos e. lisevi-čiūtė, r.jackūnaitė, t. rakovskaja, g. burokaitė, s. railaitė, j. lavrenkovaitė, r. mažukėlytė 2005 m. atstovavo lietuvos moterų rinktinę. taip pat dalis jaunesnių žaidėjų atstovavo lietuvos merginų U-19 rinktinei.

2006 m., 2007 m., 2008 m. sezonuose klubo mo-terų futbolo komanda iškovojo prizines vietas lietuvos moterų futbolo a lygos čempionate. geriausios klubo žaidėjos atstovavo lietuvos nacionalinei, jaunimo, jau-nių rinktinėms tarptautiniuose renginiuose.

klubas palaiko ryšius su kitais moterų futbolo klu-bais – estijos piarnu fk, švedijos lorby fk, danijos hillerodi m. savivaldybe, baltarusijos Vitebsko univer-sitetu, latvijos preilio m. sporto mokykla, rusijos kali-ningrado m. savivaldybe.

Ukmergės neįgaliųjų sporto klubas ,,vilkmergė“2008 m. klubas atšventė savo veiklos 20-metį. klu-

bui vadovauja ilgametis klubo pirmininkas anatolijus kuprijaškinas. jis organizuoja rajono, šalies neįgaliųjų sporto varžybas. bendrauja su švedijos neįgalių sporto federacija. iš skandinavijos anatolijus kuprijaškinas ,,parvežė“ į lietuvą boccios žaidimą. klubo veikloje ak-tyviai dalyvauja 50 ukmergiškių. gerų rezultatų klubo nariai pasiekia šalies ir tarptautinėse varžybose. 2005 m. Vilmantas juodis tapo europos neįgaliųjų len-gvosios atletikos varžybų prizininku.

Textilite

Izobara

Lengvosios atletikos komanda Baltijos šaliu čempionate


77

Ukmergės sveikuolių klubasklubui vadovauja nijolė kaselienė. klubas organizuoja sveikatingumo sto-

vyklas, sveiko maisto pristatymus, dalyvauja šalies renginiuose. tradiciškai ištvermingiausi sveikuoliai pirmąjį naujųjų metų rytą organizuoja maudynes šventosios upėje.

Ukmergės moterų krepšinio klubasklubui vadovauja rima boškevičienė. klubo moterų komanda dalyvauja

lietuvos moterų a lygos čempionate. 2008 m. Ukmergėje buvo surengta lie-tuvos moterų a lygos žvaigždžių diena.

Sporto klubas ,,fKK Spartakas“organizacija įsikūrė aktyvaus jaunimo iniciatyva. klubui vadovauja spartakas petrovas. klubo futbolo koman-

da dalyvauja Vilniaus apskrities ,,sekmadienio futbolo lygoje“. klubo krepšininkai rungtyniauja Vilniaus miesto čempionate. jaunimas aktyviai dalyvauja rajone organizuojamose futbolo, krepšinio, tinklinio pirmenybėse.

Šachmatų klubas ,,Juodasis rikis“klubui vadovauja artūras mecelis. renginius puikiai organizuoja tarptautinis meistras Vytautas šlapikas.

šachmatų klubas „juodasis rikis“ organizuoja kasmetinį a. molevičiaus atminimo šachmatų turnyrą. šis turnyras yra gerai žinomas ir populiarus tarp visos lietuvos šachmatininkų, dėl to į šį turnyrą kiekvienais metais susirenka vis daugiau sportininkų iš visos lietuvos. nuo 2007 m. šachmatų klubas „juodasis rikis“ tapo lietuvos šachmatų federacijos nariu ir įgijo teisę dalyvauti jos rengiamose klubinėse varžybose – lietuvos šachmatų lygoje. klubas „juodasis rikis“ subūrė stiprią Ukmergės šachmatininkų komandą, kuri reprezentuoja Ukmergės rajoną įvairiuose šachmatų turnyruose, taip pat ir lietuvos šachmatų lygoje. lietuvos šachmatų lyga – tai prestižinės lietuvos šachmatų varžybos, kuriose rungiasi stipriausi šachmatininkai iš visos lietuvos. 2009 m. Ukmergėje vyko lietu-vos šachmatų lygos finalai.

Ukmergės tradicinio karatė do klubas ,,danas“klubui vadovauja norbertas motiejūnas. treniruotes lanko virš 50 įvairaus amžiaus ukmergiškių. klubas orga-

nizuoja sportines stovyklas, varžybas, seminarus.

Vilmantas Juodis ir Anatolijus Kuprijaškinas

lANKYTINOS vIETOS

Lankytinos vietos

80

Pirmiausia Ukmergės rajone vertėtų ap-lankyti miesto centre esantį piliakalnį (XI–XIV a.). Jo dydis ir forma rodo, kad viduram-žiais čia stovėjo viena stipriausių ir, matyt, viena svarbiausių Lietuvoje medinių pilių. Miesto centre išlikęs piliakalnis – nedažnas reiškinys Lietuvos miestuose, tad galimybė, stovint ant gilia senove ir įdomia istorija al-suojančios piliakalnio viršūnės, pasidairyti į jo papėdėje įsikūrusią šiųdienę Ukmergę – pakankamai unikali.

Besižvalgant į miesto panoramą, akys nea-bejotinai užkliūva už Švč. Trejybės bažnyčios bokšto ir Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažny-čios skliautų. Nors pastaroji po 1931-1939 m. vykusių klasicistinio 1820 m. pastatyto bažny-

čios pastato perstatymų įgavo eklektišką išvaiz-dą, vis tik svarbiausia, kad jos istorinės šaknys siekia net XIV a. pabaigą, kai būtent šioje vie-toje tarp 1387 ir 1392 m. buvo pastatyta viena iš devynių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštys-tės teritorijoje iškilusių pirmųjų katalikiškų bažnyčių. Ir nors tai jau penktas (ar šeštas) šio-je vietoje stovintis bažnyčios pastatas, vis tik jis saugo iš amžių gilumos pulsuojančią šios vietos, kaip galimos pagoniškosios šventvietės, vėliau šiaurinio Ukmergės pilies forposto, is-torinę aurą.

Švč. Trejybės bažnyčia yra gerokai jaunes-nė, tačiau joje, kaip kokiame lęšio fokuse, koncentruojasi miestą niokojusių kataklizmų ir laiko šuorų istorija. 1745 m. šioje vietoje įsi-kūrė vienuolių pijorų vienuolynas, buvo pa-statyta vienuolyno bažnyčia, įkurta mokykla. 1772 m. ši bažnyčia gaisro metu sudegė ir bu-vo atstatyta tik 1788 m. 1845 m. ji buvo cari-nės valdžios uždaryta kartu su vienuolynu, vėl degė. 1869 m. jos vietoje pastatytas stačiatikių, kaip oficialiosios Rusijos imperijos religijos, cerkvės pastatas, stovintis ir dabar. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių okupacinės valdžios cerkvė paverčiama sandėliu, 1919 m. miesto valdžia atidavė šį pastatą katalikams, vėliau ji perduodama vienuoliams marijonams. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia vėl paver-čiama sandėliu, vėliau čia įrengiami santuokų rūmai. Atkūrus Nepriklausomybę, pastatas vėl grįžta Bažnyčios prieglobstin. Tikrai marga ir įdomi istorija...

Netoliese, paėjėjus Vienuolyno gatve kelis šimtus metrų, stovi buvusi Didžioji Ukmergės žydų bendruomenės sinagoga, pastatyta iki 1855 m. Žinoma, dabartinė pastato išvaizda ir funkcijos yra visiškai pakitusios, nes po Antro-jo pasaulinio karo čia įsikūrusi Sporto moky-kla. Tačiau būtent šioje vietoje dar XVII a. pa-baigoje buvo pastatyta pirmoji, medinė, sina-goga. Aplinkui ilgainiui susikūrė ištisas žydų bendruomenės socialinių ir religinių įstaigų Švč. Trejybės bažnyčia

Piliakalnis

Lankytinos vietos

81

kompleksas (dalis jo pavaizduota ant Sporto mokyklos pastato pritvirtintoje memorialinėje lentoje). Nuo XVIII a. vidurio iki XX a. pra-džios žydų bendruomenė buvo vyraujanti tau-tinė bendrija Ukmergėje, lemiantis faktorius, kalbant apie miesto prekybą ir amatus.

Centrinėje miesto aikštėje (Kęstučio a.), ša-lia rajono savivaldybės administracinio pastato įsikūręs Ukmergės kraštotyros muziejus. Žin-geidūs ir besidomintieji miesto istorija čia ti-krai ras į ką pasižvalgyti, papildyti savo žinias, pasigrožėti... Nuo muziejui priklausančio se-nojo gaisrinės bokšto viršūnės atsivers dar vie-na galimybė apžvelgti miesto panoramą.

Šventosios upė į dvi apylyges dalis dalina Ukmergę ir rajoną. Ši vandens „ašis“ apie save „sutraukė“ gražiausius rajono gamtovaizdžius – vyraujantys pušynai, išsidėstę ant banguo-jančių į abi puses upės šlaitų, kuria nuolat kin-tančių gamtinių erdvių peizažus, upės krantai vasaros metu tiesiog „putoja“ sodria krūmų ir žolynų žaluma.

Prie pat rajono ribos su Anykščiu rajonu, šalia Šventosios, įsikūrusi kaimo turizmo sody-ba „Baidarkiemis“. Jau pats jos pavadinimas kalba apie galimybę rasti kieme baidares, su kuriomis galima vandens keliu „perkirsti“ visą rajoną. Tačiau galima čia ir apsistoti, ir nuo aukšto šlaito stebėti ramiai tekančią Šventąją bei ja plaukiančius vandens turistus – Šventoji jiems yra viena mėgstamiausių upių Lietuvoje.

Už kelių kilometrų, šalia upės įsikūrusi Šventupės gyvenvietė. Buvusi dvarvietė (išlikęs XVIII a. pabaigoje statytos centrinės dvaro so-dybos pastatas), vėliau – Ukmergės rajono me-lioratorių centras, dabar Šventupė garsėja Lie-tuvos moterų futbolo sportine baze. Pastaruoju metu gražiame šalia gyvenvietės esančiame Šventosios vingyje kuriasi kempingas su visa jam būdinga infrastruktūra, sporto įrengimais.

Dar žemiau, šalia Mūšios ir Siesarties santa-kų su Šventąja, įsikūrusi žvejų ir poilsiautojų pamėgta poilsiavietė, o netoli jos, kitoje Ukmergės–Utenos kelio pusėje – Didžiosios Kovos apygardos partizanų parkas. Šio parko įkūrimo iniciatorius – netoliese esančiame Ka-drėnų kaime gimęs monsinjoras A. Svarins-kas. Jauname pušyne išdėstyta daug įvairių Lietuvos istorinėms asmenybėms ir reikšmin-giems įvykiams skirtų atminimo ženklų: kry-žių, koplytstulpių, atminimo akmenų.

Artėjant prie Ukmergės, prie vadinamųjų Aukštųjų krantų (vietovardis gana tiksliai nu-sako upės krantų vaizdą toje vietoje), Juodau-sių kaime gyvena ir dirba tautodailininkas, įvairių prizų ir garbės vardų savininkas, puikus medžio drožėjas Rimantas Zinkevičius. Savo jaukioje ir gražioje sodyboje jis yra įsirengęs nedidelį muziejų, kuriame eksponuoja savo darbus ir nedidelę skulptūrėlių, kitų senovės rakandų kolekciją.

Šventoji

Didžiosios Kovos apygardos partizanų parkas

Lankytinos vietos

82

Už Ukmergės, pusiaukelėje tarp Ukmergės ir Veprių, ant aukšto upės kranto guli akmuo Mokas, netoli jo (už maždaug 0,5 km) – Žu-vintės šaltinis. Jis įteka į nedidukę, bet sraunią ir vingiuotą Žuvintės upelę. Šalia jos dunkso vėlyvas Sukinių piliakalnis su išlikusiais pyli-mais ir gynybiniais grioviais (spėjama, kad bū-tent čia buvo Veprių gyvenvietės ištakos). Čia pat – sentikių kapinaitės. Visos šios lankytinos vietos išsidėsčiusios aplink jaukų ir pusiau už-darą slėnį – tylų, ramų ir šiek tiek mįslingą. Šią vietą galima pasiekti ir sausumos keliais – iš Ukmergės priemiesčio – Pašilės vykstant Ko-pūstėlių kaimo pusėn ir pasukus į palei upę ei-nančius miško kelius. Renkantis šį kelionės bū-dą galima aplankyti ir buvusią Kopūstėlių rake-tinę bazę, kur 1960–1987 m. buvo dislokuotos 4 sovietų vidutinio nuotolio branduolinės ra-ketos. Dabar buvusi raketinė bazė gerokai ap-griauta ir pamėgta dažasvydžio entuziastų, bet raketų angarai ir jų paleidimo aikštelės išlikę.

Dar už puskilometrio, dešiniajame Švento-sios krante, įkurta stovyklavietė „Senaupė“. Jo-je galima atsipūsti po kelionės upe, pasistiprin-ti laužavietėje pasigamintais pietumis ar vaka-riene, išsimaudyti kaimiškoje pirtyje, pernak-voti. Netoliese stovi ir stovyklavietės šeiminin-ko Š. Žentelio kaimo turizmo sodyba – galima apsistoti ir ten.

Dar už keturių kilometrų įsikūręs Veprių miestelis. Čia galima išvysti daug įdomių da-lykų: buvusį dvarą, bažnyčią, barokinį koplyts-tulpį, pastatytą Baro konfederacijos įvykių at-minimui, Kalvarijas, kurias Sekminių metu gausiai lanko tikintieji, ežerą su plaukiojančio-mis salomis, K. ir R. Bajorinų kaimo turizmo sodybą. Veprių miestelio tolimesnę ir artimes-nę praeitį galima apžvelgti Ukmergės kraštoty-ros muziejaus Veprių filiale, kur sukaupta virš 7000 eksponatų. Miestelis yra jaukus ir tvar-kingas, jame daug įvairių skulptūrų, kitų er-dvinių akcentų. Dėl šalia esančių upės ir ežero, pušynų jis tampa kurortine, poilsiautojų mė-giama gyvenviete.

Dviračiais arba automobiliais turistai gali apvažiuoti vadinamu „Dvarų žiedu“ ir aplan-kyti Siesikų, Užugirio, Taujėnų, Vaitkuškio, Leonpolio, Veprių dvarų centrines sodybas – rūmus. Taip jau istorija sudėliojo, kad šios iš-likę dvarų sodybos išsidėstę nors ir ne visai taisyklingu, bet tam tikru ratu, žiedu.

Seniausius laikus mena Siesikų rūmai – pi-lis, stovinti šalia rajono vakarinėje dalyje esan-čio Siesikų miestelio, prie to paties pavadini-mo ežero. Pasak tyrinėtojų, rūmai atsirado tarp 1492–1517 m. Renesansinio stiliaus pas-tatą pastatė kunigaikštis Gabrielius Dauman-tas, vėliau prie savo pavardės pridėjęs dar vie-

Veprių muziejus Veprių bažnyčia

Lankytinos vietos

83

ną – Siesickio (Siesikiečio) pavardę. Pradžioje tai buvo pilis – turėjo keturis bokštus, buvo apjuosta vandens tvenkinių, pylimų. Dau-mantų-Siesickių giminei rūmai priklausė iki XVIII a. Vėliau juos kaip kraitį gavo M. A. Radvila. 1746 m. Radvilos rūmus (kartu su dvaru) pardavė Konstantinui Daugėlai. Šiai giminei rūmai priklausė iki pat 1940 m. 1820–1830 m. rūmai buvo perstatyti, įgavo daug klasicizmo architektūros bruožų, buvo panaikinti du bokštai, vienas iš jų perstatytas. Tad mūsų dienų sulaukė tik vienas renesansi-nio stiliaus rūmų bokštas. Daugėlos garsėjo kaip kolekcionieriai, rūmuose buvo sukaupta daug meno kūrinių, rankraščių, numizmati-kos, archeologijos, ginklų kolekcijos. Deja, didelė dalis šių vertybių dingo Pirmojo pa-saulinio karo metais, likusios vertybės „išny-ko“ po 1940 m. okupacijos. Po Antrojo pa-saulinio karo rūmuose buvo mokykla, gyveno mokytojai, tarybinio ūkio, kuriam priklausė rūmai, darbininkai. Vėliau menkai prižiūrimi rūmai buvo naudojami kaip ūkio kontora, sandėliai. Galiausiai jie virto aplūžusiais ir prišnerkštais griuvėsiais. 1990 m. visuomeni-nė organizacija „Taura“ ėmėsi rūmų valymo, tvarkymo ir atkreipė dėmesį į Siesikų dvaro rūmų būklę. 1992–1998 m. rūmai buvo re-montuojami valstybės lėšomis: atstatyti per-denginiai (įrengtos patalpos palėpėse), per-tvarinės sienos, paaukštinti ir perdengti rūmų ir bokštų stogai, atnaujinti bokštai, rekons-truotas renesansinių rūmų planas, pirmojo aukšto langų angos, surastos ir išsaugotos sie-ninės tapybos, senųjų grindų ir kitos XVI–XVII a. architektūros detalės. Šiuo metu rū-mų pastatas priklauso SP UAB „Lietuvos pa-minklai“ ir yra išnuomotas A. Matulaičiui už įsipareigojimą atkurti renesansinę rūmų iš-vaizdą. Tvarkomos ežero pakrantės, tvenki-niai, pylimai, rekonstruotas XVIII a. bravoras, tapęs svečių namais, atliekami rūmų interjero atkūrimo darbai.

Lankantis Siesikų miestelyje, verta būtų ap-lankyti ir renesansinę Siesikų Šv. Apaštalo Bal-tramiejaus bažnyčią, kuri yra antrasis „pagal senumą“ pastatas rajone. Bažnyčią 1537 m. pa-statė broliai Abraomas, Melchioras ir Stanislo-vas Siesickiai. Tiesa, ji buvo pastatyta kaip pro-testantų šventykla ir tik 1680 m. atiteko katali-kams. XVIII a. pradžioje prie bažnyčios pastato buvo pristatytas bokštas ir šią išvaizdą su nedi-deliais pakeitimais bažnyčia išsaugojo iki mūsų dienų. Bokšte – varpinėje yra 3 seni, bažnyčios istorijos pradžią menantys, varpai: 1692 m. lie-tas Absolono Vitvės, antrasis lietas 1701 m. ir trečiasis lietas XVII–XVIII a. sąvartoje. Du paskutinieji funduoti Ukmergės vėliavininko Kristupo Daumanto Siesickio.

Į šiaurę nuo Siesikų, Užulėnyje, stovi pats jauniausias iš istorinių Ukmergės rajono dvarų – Prezidento A. Smetonos vasaros rezidencija. Pats A. Smetona, gimęs valstiečių šeimoje ne-toliese – Užulėnyje (A. Smetonos gimtoji so-dyba neišliko, bet jos vietoje įkurtas atminimo kompleksas – atkurti pirkios pamatai, šulinys, eksponuojamas sodybos maketas), šią reziden-ciją vadino tiesiog „Užugirio kiemu“ ir ateity-je ketino čia įkurti žemės ūkio mokyklą. Bu-vusio palivarko žemes A. Smetonai padovano-jo tautininkai, o centrinę ir kitus sodybos pastatus savo lėšomis pagal architekto F. Viz-baro projektą 1935–1937 m. pasistatė pats

Siesikų dvaro rekonstruotas bravoras

Lankytinos vietos

84

Prezidentas. Rezidencijos rūmai yra tarpuka-rio moderno stiliaus, sudėtingo vidinio plano, sodyboje išlikę daug kitų įvairios paskirties pastatų. „Užugirio kiemas“ įsikūręs ant Lėno ežero kranto, jį iš visų pusių supa sodų ir parko medžiai. A.Smetonai nepavyko įgyvendinti savo svajonės įkurti žemės ūkio mokyklą. Po Antrojo pasaulinio karo ūkiniai sodybos pasta-tai priklausė vietiniam tarybiniam ūkiui, o rū-mai ir kiti šalia stovintys namai – tuberkuliozi-nei sanatorijai. Tačiau drėgnas pelkėto Užugi-rio krašto klimatas nelabai tiko šios ligos gydymui, tad vėliau čia buvo įkurta narkologi-nė ligoninė. 1990 m. ligoniai iš Užugirio buvo iškeldinti, tačiau pastatai stovėjo nors ir pri-žiūrimi, tačiau nenaudojami. Tik 2008 m. Užugirio rezidencijos kompleksas buvo per-

duotas savivaldybei ir parengtas planas čia įkurti reprezentacinį – relaksacinį turistinį objektą.

Apie 15 km į vakarus nuo Užugirio įsikūręs Taujėnų miestelis. Viena iš miestelio domi-nančių – klasicistiniai Taujėnų dvaro rūmai. Pats Taujėnų dvaras yra žinomas nuo XVI a. pradžios, o rūmus apie 1795–1802 metus pa-statė Benediktas Marikonis. Vėliau jų persta-tymo ir tobulinimo darbus darė Radvilos, ku-riems Taujėnų dvaras priklausė iki pat 1940 m. Paskutinis dvaro savininkas buvo Konstantinas Radvila, miręs Sibiro tremtyje 1944 m. Dabar-tinė dvaro rūmų išvaizda – ne visai tokia, kokia ji buvo prieš Antrąjį pasaulinį karą. Karo metu buvo sugriautas vakarinis fligelis ir galerija, jungusi jį su centrine rūmų dalimi, rūmų tūris sumažėjo beveik trečdaliu, tad dabar sunku įsivaizduoti buvusią didingai ištęstą rūmų lini-ją. Šis „linijinis“ išplanavimas pakankamai re-tas ir klasicizmo architektūroje, dažniausiai panašaus stiliaus pastatai būdavo išdėstomi puslankiu. Po Antrojo pasaulinio karo rūmus toliau niokojo kas galėjo ir tik 1960 m. beveik griuvėsiais virtę rūmai imti restauruoti ir pri-taikyti Taujėnų tarybinio ūkio reikmėms. De-ja, restauracija taip pat vyko pusiau savavališ-kai, nelabai kreipiant dėmesį į specialistų res-tauratorių patarimus. Tad jos metu nukentėjo ir rūmų planas, ir išlikusios autentiškos deta-lės. 1993 m. rūmai buvo privatizuoti, bet apie dešimtį metų vėl stovėjo neprižiūrimi ir nio-kojami. Ir tik pasikeitus savininkams, prasidėjo rūmų ir apie jį esančio parko atgimimas. Šiuo metu išvalytas parkas ir jame esantys tvenki-niai, suremontuota dalis rūmų patalpų, kuria-mas atitinkamos stilistikos interjeras, tvarkoma rūmų išorė. Rūmų šeimininkas R. Stackevičius entuziastingai stengiasi atkurti rūmų grožį ir didingumą, pritaikydamas dvaro rūmų pastatą reprezentacinėms verslo reikmėms.

Vaitkuškio dvaras, kažkada stovėjęs gana atokiai nuo Ukmergės, dabar atsidūręs šalia

Užugirio dvaras

Taujėnų dvaro rūmai

Lankytinos vietos

85

miesto ribos, garsus ne tiek savo istorija ar re-prezentacinių rūmų architektūra, kiek nuo 1764 m. čia gyvenusios didikų Kosakovskių giminės vienos iš atšakų atstovų biografijų ir darbų reikšmingumu.

Pirmasis iš Kosakovskių – Mykolas, įsigijęs Vaitkuškį ir pavertęs ji savo rezidentiniu dvaru, buvo garsus keistai ir skandalingai. Pats būda-mas Abiejų Tautų Respublikos politinio elito aukščiausių sluoksnių atstovas, dalyvaudamas įvairiuose politiniuose epizoduose ir besibyli-nėdamas su kitais didikais, jis vis tik labiausiai žinomas kaip Infliantų vyskupo Juozapo Kosa-kovskio ir paskutiniojo LDK Didžiojo Etmono Simono Kosakovskio brolis. Pastarieji, Abiejų Tautų Respublikos saulėlydžio metu pasitelkę Rusijos imperijos galią, maksimaliai įtakojo karaliaus ir valstybinės valdžios veiksmus, plėsdami valstybėje Rusijos įtaką. Todėl T. Kosciuškos sukilimo metu 1794 m. balan-džio 24 d. sukilėlių buvo nubausti myriop. Be šių tragiškų šeimyninės biografijos puslapių, M. Kosakovskis pasižymėjo tuo, kad vadovavo Šventosios valymo ir pritaikymo laivybai dar-

bams bei pastatė gražią mūrinę bažnyčią neto-li dvaro išaugusioje Pašilės gyvenvietėje.

Mykolo Kosakovskio sūnus Juozapas Domi-nykas, pradžioje buvęs savo dėdžių įtakoje ir palaikęs jų pažiūras bei talkinęs jiems, vėliau aktyviai prisidėjo prie Napoleono žygių, 1812 m. organizavo lietuvių ginkluotus dalinius, jiems vadovavo mūšiuose su rusų kariuomene Rusijoje, Baltarusijoje ir Lietuvoje, buvo su-žeistas, tęsė kovas Vakarų Europoje ir buvo ap-dovanotas aukščiausiais Prancūzijos kariniais ordinais. 1831 m. sukilimo metu buvo vienas iš Ukmergės apskrities sukilėlių vadovų.

Jo sūnus, Vaitkuškio paveldėtojas, Stanislo-vas Feliksas buvo įvairiapusiškais pomėgiais ir gabumais garsėjęs žmogus. Rašė komedijas lenkų ir prancūzų kalbomis, tapė paveikslus, projektavo statinius (1857–1862 m. Vaitkuškio rūmai buvo perstatomi pagal jo projektą), do-mėjosi egiptologija, 1851–1861 m. buvo Len-kijos karalystės Heraldinės komisijos nariu ir pirmininku, rinko meno kūrinius, senienas, senovinius ginklus, sukaupė didžiulę bibliote-ką (po jo mirties šie rinkiniai pakliuvo į Vait-kuškį). Taip pat 1820 m. Vaitkuškyje, o vėliau ir kituose savo dvaruose sumažino lažą iki 104 dienų per metus, panaikino duokles, dvaro ju-risdikciją pakeitė valstiečių savivalda, įsteigė valstiečių teismus, kaimuose steigė mokyklė-les, prieglaudas, ligonines, savišalpos kasas, pats tobulino žemės ūkio ir kitokios paskirties techniką, įkūrė pirmą Vaitkuškio apylinkėse cukraus fabriką. Be to, Stanislovas Feliksas buvo turtingiausias iš Kosakovskių. Būdamas Imperatoriškųjų rūmų ceremonmeisteriu ir besilankydamas Sankt Peterburgo aukštuome-nės salonuose, susipažino su grafaite Aleksan-dra de Laval. 1829 m. ją vedęs gavo milžinišką kraitį – Čedajevkos ir Papūzų dvarus Penzos ir Simbirsko gubernijose, Archangelsko kalnų pramonės įmones Urale, paveikslų kolekciją. Rusijoje S. F. Kosakovskis turėjo 16 000 bau-džiauninkų. Beje, Aleksandra de Leval-Kosa-

Vaitkuškio dvaro rūmų bokštas

Lankytinos vietos

8�

kovska, Peterburgo ir Varšuvos aukštuomenės dama, pamilo ir prisirišo prie Vaitkuškio. Nors ji mirė Varšuvoje, paskutinis jos noras – atgul-ti Pašilės kapinėse – buvo išpildytas (Stanislo-vas Feliksas taip pat ten palaidotas).

Jų sūnus Stanislovas Kazimieras – didelės erudicijos ir gabumų žmogus. Daugiausiai dir-bo genealogijos ir heraldikos srityse, užėmė įvairias tarnybas Heraldikos komisijoje, parašė 3 tomų genealoginį darbą „Monografie histo-ryczno – genealogiczne niektorych rodzin pols-kich“, straipsnių apie LDK bajorų gimines, me-muarus „Praeities prisiminimai. Surašyti vai-kams ir anūkams“. Pats nupiešė nemažai herbų. S. K. Kosakovskis vienas pirmųjų Lietuvoje ėmė domėtis fotografija, Vaitkuškio dvare XIX a. antroje pusėje įrengė fotolaboratoriją, nuo-traukose užfiksavo daug šeimos, Vaitkuškio dvaro rūmų, parko, bažnyčios, Ukmergės mies-to, Varšuvos rūmų, dvarininkų, valstiečių, sam-dinių buities ir kitų vaizdų. Jo, fotografo – me-nininko, talentas buvo įvertintas diplomais tarptautinėse ir vietinėse fotografijos parodose: Varšuvos (1889, 1897, 1901 m.), Vitebsko (1903 m.), Londono (1903 m.), Panevėžio (1903 m.). 1879–1883 m. jis buvo Ukmergės miesto burmistru („Miesto galva“), mieste įkū-rė gaisrininkų tarnybą ir pastatė naują miesto rotušę. 1905 m. miręs grafas S. K. Kosakovskis ilsisi Pašilės kapinėse šalia savo motinos.

Paskutinis Vaitkuškio paveldėtojas, jauniau-sias Stanislovo Kazimiero sūnus Jonas Eusta-chijus (g. 1900 m.) dvarą valdė tik formaliai. 1911 m. išvykęs į Varšuvą, dėl Pirmojo pasau-linio karo ir po jo sekusių politinių ir teritori-nių permainų į jį nebegrįžo. Vaitkuškio rūmai ir juose buvę įvairūs rinkiniai ir kolekcijos Pir-mojo pasaulinio karo metais buvo grobstomi rūmus užėmusių vokiečių kareivių, apiplėšti Ukmergę užėmusių bolševikų, nyko nuo blogų laikymo ir saugojimo sąlygų. Dvaro pastatuose buvo įkurdintas Lietuvos kariuomenės 1-ojo pėstininkų pulko dalinys (iki 1932 m. pab.).

1926 m. rūmų patalpose buvo įrengta našlaičių prieglauda. 1939 m. prasidėjus Antrajam pa-sauliniam karui dvare apgyvendinti internuoti Lenkijos kareiviai. 1940 m. sovietų valdžios dvaras nacionalizuojamas. 1941 m. liepos–rug-pjūčio mėnesiais naciai dvare kalino žydus, ir iš čia varė juos į „mirties duobes“ Pivonijos šile. Rūmai smarkiai nukentėjo Antrojo pasau-linio karo metais. Pokario metais apleisti ir be-šeimininkiai dvaro rūmai ardomi ir niokojami nyko. Šiuo metu liko tik perstatytas (1984 m.) bokštas ir rūmų kairiosios dalies fragmentai. Džiugu, kad atsirado žmonių, kuriems šie griuvėsiai pasirodė vertingi ir gražūs – dabarti-nė rūmų likučių savininkė S. Juozapavičiūtė po kruopelytę įpučia jiems šilumos ir gyvybės.

Nedidelis Leonpolio dvaro rūmų pastatas taip pat stovi netoli Ukmergės, ant Šventosios kranto. Susiklosčiusi istorinė tradicija sieja šio pastato ištakas su 1721 m. Radvilų pastatytais medžioklės namais. 1846–1849 m. rūmai buvo remontuoti, perstatyti, įgavo išvaizdą, nepaki-tusią iki mūsų dienų. Paskutinis rūmų (ir kitų aplink išsidėsčiusių ir iki šiol išlikusių dvaro pastatų) klestėjimo periodas 1921–1940 m. Tada dvaras priklausė daktarui M. Deveniui ir čia buvo įkurtas pavyzdinis, klestintis ūkis. Po Antrojo pasaulinio karo dvaro rūmuose buvo apgyvendinti žmonės, įkurdintos mokykla ir biblioteka. 1999 m. pastatas buvo grąžintas M. Devenio palikuonims. Bet jie tesugebėjo tik įpusėti rūmų remonto ir atnaujinimo darbus ir

Krikštėnų dvaras

Lankytinos vietos

87

pardavė pastatą UAB „Amber forest“. Tačiau, pasak mokslininkų, Leonpolio dvaro rūmai sle-pia kur kas sudėtingesnę ir ankstyvesnę istoriją – kai kurie rūmų rūsio mūro fragmentai yra gotiški, tad galėjo būti sumūryti dar XVI a. Rūmų vieta (šalia perkėlos per Šventąją), kitų legendinių ir pusiau legendinių vietų (Ročkal-nio, kur esą buvo palaidotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Utenio tėvas Kukovaitis, Sukinių – Pilaitės piliakalnio, Moko akmens) artumas sufleruoja, jog jie turėjo būti statomi kaip gy-nybinė pilis. Remiantis XIX a. pradžios inven-toriais, aprašančiais išlikusius ankstesnės staty-bos fragmentus, galima teigti, kad Leonpolio rūmai – pilis buvo pastatyti ne vėliau XVII a. Taigi Radviloms galima priskirti nebent rūmų – pilies rekonstrukciją ir XVIII–XIX a. pra-džios interjerus.

Gana panaši istorija yra ir su Veprių dvaro rūmais. Iki šių dienų išlikęs buvusio Veprių dvaro reprezentacinis pastatas, vadinamas „pastatu su kolonomis“, pastatytas Pliaterių tik XIX–XX a. sandūroje. 1921 m. jis buvo naci-onalizuotas ir atiduotas čia įkurtai žemės ūkio mokyklai, kuri įvairiomis formomis ir pavadi-nimais veikia iki šių dienų. Rūmų pastate bu-vo mokyklos biblioteka, tačiau dabar pastatas stovi tuščias ir priklauso Turto fondui. Įdo-miausia Veprių dvaro rūmų istorija slepiasi šalia esančioje kalvelėje, kurią vietiniai žmo-nės vadina piliakalniu. Ukmergės kraštotyros muziejaus Veprių filiale eksponuojamos rene-sansinės plytos ir kokliai. Jų fragmentų vieti-niai gyventojai vis dar randa kalvelės viršuje esančiuose daržuose. Rašytiniuose šaltiniuose užsimenama, kad dar XIX a. pabaigoje čia sto-vėjusius griuvėsius ardė ir labai geros kokybės plytas naujų dvaro pastatų statybai naudojo Pliaterio ūkvedžiai. Vepriškiai yra pastebėję, kad patvinus pro šalį tekančiai Geležės upelei jos vandenys išsilieja po laukus, beveik pusiau apjuosdami vadinamąjį piliakalnį. O XX a. pa-baigoje statant ant jo viršaus gyvenamuosius

namus, statybininkai atidengė didžiulius, virš metro storio pamatų ir sienų fragmentus. Visi šie faktai byloja, kad XVI–XVII a. ant šios kal-vos stovėjo dideli renesansiniai rūmai-gynybi-nė pilis, priklausę Kęsgailoms, Oginskiams, vėliau Šemetoms, kurie, matyt, buvo smarkiai nuniokoti Šiaurės ar Livonijos karų metu ir is-torija jiems nesuteikė šanso sulaukti mūsų dienų.

Griaunamosios įvairių karų jėgos ne kartą purtė Ukmergę ir jos apylinkes, nešė sugriovi-mus ir nelaimes. Tačiau tai jau istorija, kurios kai kurie faktai pažymimi ir mūsų dienomis. 1435 m. į pietus nuo Ukmergės įvyko didelis mūšis (istorikų pavadintas Šventosios–Pabais-ko) tarp Žygimanto Kęstutaičio vadovaujamos Lietuvos kariuomenės, jam talkinusių Lenki-jos, čekų riterių ir Švitrigailos vadovaujamos LDK rusiškų kunigaikštysčių karių rinktinės, kuriai sąjungininku buvo Livonijos ordino ka-riauna. Šį, kovos dėl Lietuvos Didžiosios Ku-nigaikštystės Didžiojo kunigaikščio sosto, mū-šį laimėjo Žygimanto Kęstutaičio pusė, mūšyje buvo sutriuškintos Livonijos ordino pajėgos, šis ordinas galutinai prarado savo įtaką LDK. Mūšio laimėtojas šioje vietoje pastatė bažny-čią, skyrė jos išlaikymui dideles žemės valdas. Taip, aplink bažnyčią kuriantis gyvenvietei, gimė Pabaisko miestelis („pobojowisko“ len-kiškai – mūšio laukas). Šį savo „gimimo fakto-rių“ pabaiskiečiai kas penkeri metai mini di-dele miestelio švente, simbolinėje mūšio vie-

Paminklas Pabaisko mūšiui

Lankytinos vietos

88

toje įrengė atminimo koplytstulpį ir aukurą, aplink sodinamas parkas. Į šį darbą įsijungė ir Lietuvos Respublikos kariuomenė – čia sodin-damas Kariuomenės ąžuolynas.

Daug įvairių karinės istorijos įvykių „iš-puolė“ Deltuvos miesteliui. 1768 m. ties Del-tuva su rusų kariuomene kovėsi Baro konfe-deratai, 1812 m. birželio 28 d. čia įvyko pir-masis prancūzų–rusų karo mūšis, 1919 m. kovo 28 d. šalia Deltuvos „gimė“ Lietuvos ka-riuomenės artilerija – buvo iššautas pirmasis sviedinys iš ką tik įsigytų patrankų. Šis sviedi-nys, pataikęs į Deltuvos klebonijoje buvusį bolševikų kariuomenės štabą, nesprogo, bet paliko iki šiol išlikusią žymę pastato sienoje. O prancūzų–rusų karo epizodas kasmet pažy-mimas vienu didžiausiu Lietuvoje Napoleono epochos karo istorijos renginiu – Vilkmergės (Deltuvos) mūšio inscenizacija. Be šių kariškų dalykų, Deltuvoje galima apžiūrėti ir buvu-

sios evangelikų reformatų bažnyčios griuvė-sius. Šis Antrojo pasaulinio karo pabaigoje sugriautas statinys yra trečiasis seniausias pas-tatas Ukmergės rajone – jis buvo pradėtas sta-tyti 1629 m. ir be didelių perstatymų ar pa-keitimų išstovėjo iki 1944 m. Deltuvoje įsikū-rusi evangelikų reformatų bendruomenė nepraranda vilties atstatyti šį istorijos ir archi-tektūros paminklą.

Dairantis po kitas 15-ka Ukmergės rajono parapijų bažnyčių, neabejotinai įdomu pama-tyti Šešuolių bažnyčią, perstatytą ir dabartinę išvaizdą įgavusią 1761 m. Bažnyčios architek-tūra specialistų įvardijama „liaudišku baroku“. Panašiu laiku statytos medinės Deltuvos katali-kų bažnyčios architektūra nusakoma „liaudišku klasicizmu“. Viena seniausių bažnyčių rajone buvo pastatyta Lyduokiuose (1623 m.), tačiau XIX a. pabaigoje ji buvo visiškai perstatyta ir pavirto vidurine dabartinės neobarokinės baž-nyčios nava. Įdomi, dėl panašumo į Vilniaus Arkikatedros Bazilikos centrinį frontoną vieti-nių žmonių dažnai vadinama „mažąja katedra“, yra Taujėnų miestelio bažnyčia, pabaigta staty-ti 1858 m. O pati „jauniausia“, pastatyta 1923–1924 m. yra Lėno bažnyčia. Jos statybos istori-ja yra susijusi su Prezidento A. Smetonos var-du: jo lėšomis įrengtas bažnyčios didysis altorius, o 1935 m., matyt, ne be Prezidento „patarimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė skyrė lėšų bažnyčios bokšto statybai.

Apie daugelį kitų daugiau ar mažiau įdo-mių ir lankytinų Ukmergės rajono vietų gali papasakoti Ukmergės centre, Vienuolyno ga-tvės ir Kęstučio aikštės kampe, įsikūręs Ukmer-gės turizmo ir verslo informacijos centras. Čia apsilankius galima sužinoti įvairių Ukmergės senamiestyje stovinčių pastatų ir kitų objektų istorijas, įsigyti įvairios su Ukmergės lankyti-nomis vietomis susijusios informacinės me-džiagos. Šiame centre galėsite įsigyti suvenyrų su Ukmergės miesto simbolika, šio krašto tau-todailininkų darbų.Taujėnų miestelio bažnyčia

Pabaisko šventės fragmentai

Santrauka

89

BLAZON OF UKMERGĖ. The blazon and the returned town laws were provided to Ukmergė by the king of Polish-Lithuanian Commonwealth Stanislovas Augustas Poniatovskis on 22 May 1792. The blazon was described in the Act of Restoration of Town Laws and it was declared that such a blazon was chosen by the citizens. Special-ists of heraldry explain the symbolism of the blazon as follows: the ruined but renewable house signifies the lost, but regained rights of citizens; the heart is a symbol of hope; the book is the law of towns on the ground of which Ukmergė regained its town laws; the calf on the right side of the book is the royal sign of the Poniatovskiai; the rose with five leaves on the left side of the book is a family sign of J. Kučevskis, the then governor of Ukmergė.

UKMERGĖ DISTRICT. Ukmergė is often called the largest crossroad of Lithuania. Two important international roads cross here. Even four major Lithuanian cities – Vilnius (78 km), Kaunas (69 km), Panevėžys (71 km) and Utena (64 km) are situated close to the town.

Ukmergė district borders on Anykščiai, Panevėžys, Kėdainiai, Jonava, Širvintos and Molėtai districts. Such convenient geographical position determines possibilities for business expansion, rapid development of leisure and tourism services. On 1 January 2010 there were 44 792 residents in Ukmergė district, including 26 974 town residents. Lithuanian residents of the district amount to 93 percent, Russians – 6 percent, Poles, Ukrainians and Byelorussians – 1 percent respectively.

Today Ukmergė is proud of 13 remarkable mounds, 10 reserves, and a lot of monuments of historical and cultural heritage. The pictur-esque old town of Ukmergė is one of the oldest ones in Lithuania. The cosy village of Užulėnis is the birthplace of the first president of Lithuania Antanas Smetona. His manor is still extant there.

ADMINISTRATIVE DIVISION OF THE DISTRICT. The town of Ukmergė is the administrative centre of the district. Local authori-ties, majority of services, industrial and business enterprises are con-centrated in town. The area of Ukmergė covers 20.45 square kilome-

tres. The town is divided to residential quarters of Senamiestis (Old town), Pašilė, Pivonija, Dukstyna and Pramonė (Industrial). There are 12 administrative units in Ukmergė district, i.e. the one of the town of Ukmergė, of Deltuva, Vidiškiai, Siesikai, Pivonija, Taujėnai, Želva, Pa-baiskas, Vepriai, Šešuoliai, Lyduokiai and Žemaitkiemis. Residents are provided with information and being consulted in the administrative units, documents and certificates are issued.

NATURE. Almost one third of the territory of the district is cov-ered by forests (40.4 thousand ha). Deciduous trees make the majority of it. The royal stags, boars, roes, foxes, moose, wolves and lynxes locate in these forests. Nearly 80 species of flora, fauna and mushrooms which are included in the book of the endangered animals and plants, i.e. the Red List of Lithuania, are found in the nature of the district. 10 reserves have been founded in the district for their preservation.

There are 10 073.7 ha of watersheds in the district. The most favorite ones for holidaymakers and fishermen are Kadrėnai pond,

WAPPEN VON UKMERGĖ. König des Staats Polen - Litauen Stanislaus August Poniatovski hat für Ukmergė das Wappen mit den zu-rückgegebenen Stadtrechten am 22 Mai 1792 verleiht. Das Wappen wurde im Protokoll der Rückgabe der Stadtrechte beschrieben und es wurde ge-sagt, dass die Stadtbewohner solches Wappen selber gewählt haben. Die Fachmänner der Heraldik erklären die Symbolik des Wappens folgend: zer-störtes, aber wieder aufgebautes Haus bedeutet verlorene, aber wieder zurückgegebene Rechte der Stadtbewohner; das Herz ist ein Symbol der Hoffnung; das Buch - Gesetz der Städte, aufgrund von welchem Ukmergė die Stadtrechte wiedererlangt hat; das Kälbchen auf der rechten Buchseite – königliches Zeichen der Familie Poniatovski; die Rose mit fünf Blättern auf der linken Buchseite – Zeichen der Familie von damaligen leitenden Person J. Kučevskis in Ukmergė.

BEZIRK VON UKMERGĖ. Ukmergė wird oft als größter litauischer Kreuzweg genannt. Hier überschneiden sich zwei wichtige internationale Straßen. Neben Ukmergė liegen sogar vier litauische Großstädte –Vilnius (78 km), Kaunas (69 km), Panevėžys (71 km) und Utena (64 km). Bezirk

Ukmergė grenzt an Bezirken Anykščiai, Panevėžys, Kėdainiai, Jonava, Širvintos und Molėtai. Dank solcher bequemen geographischen Lage der Stadt entstehen ausgezeichnete Möglichkeiten für die Unternehmens-entwicklung, für eine rasche Entwicklung von Unterhaltungs- und Touris-musdienstleistungen. Am. 1 Januar 2010 im Bezirk Ukmergė haben 44 792 Einwohner gelebt, 26 974 – von denen haben in der Stadt gelebt. 93 Prozent der Einwohner des Bezirks Ukmergė sind Litauer, 6 Prozent – Rus-sen, je 1 Prozent sind Polen, Ukrainer und Weißrussen.

Heute ist Ukmergė stolz auf ihre 13 wunderschönen Walburgen, auf 10 Naturschutzgebiete, auf eine Menge Geschichte- und Kulturerbe-denkmale. Eine bildhafte Altstadt Ukmergė ist eine der ältesten Altstädte in Litauen. Im gemütlichen Dorf Užulėnis wurde der erste litauische Prä-sident Antanas Smetona geboren. Hier ist seine Grundherrschaft erhalten geblieben.

ADMINISTRTATIVE GLIEDERUNG DES BEZIRKS. Verwal-tungszentrum des Bezirks ist die Stadt Ukmergė. Hier befinden sich örtli-che staatliche Institutionen, die Mehrheit der Dienstleistungen werden

hier erbracht. Hier befindet sich die Mehrheit der Industrie und Gewerbe-unternehmen. Die Fläche von Ukmergė beträgt 20,45 km². Die Stadt ist relativ in Wohnviertel Senamiestis, Pašilė, Pivonija, Dukstyna und Pramonė eingeteilt. Im Bezirk Ukmergė befinden sich 12 Gemeindeämter der Stadt Ukmergė: Deltuva, Vidiškiai, Siesikai, Pivonija, Taujėnai, Želva, Pabaiskas, Vepriai, Šešuoliai, Lyduokiai, Žemaitkiemis. In Gemeindeäm-tern können die Einwohner die Auskunft bekommen, hier werden Unter-lagen und Bescheinigungen ausgestellt, die Beratungen durchgeführt.

NATUR. Die Wälder bedecken fast ein Drittel des Territoriums von Bezirk (40,4 Tausend Hektar). Laubbäume machen den größten Teil der Wälder aus. In Wäldern leben die Rothirsche, Wildschweine, Rehen, Fuch-se, es gibt Elche, Wolfe und Luchse. Im Bezirk sind mehr wie 80 Tier-Pflan-zen- und Pilzarten, die in die Rote Liste gefährdeter Arten – in das litau-ische Rote Buch aufgenommen sind. 10 Naturschutzgebiete wurden im Bezirk gegründet um diese Arten zu schützen.

Im Bezirk sind 10 073,7 Hektar Gewässer. Die Erholungssuchende und Fischer mögen am liebsten den Stausee Kadrėnai, die Seen Kurėnai

BLASON D‘Ukmergė. Le blason et le droit urbain restitué a été concédé à Ukmergė par le roi de la République des Deux Nations (Lituanie - Pologne) Stanislovas Augustas Poniatovskis en 22 mai 1792. Le blason est décrit dans l‘acte de la restitution du droit urbain. On dit que ce blason a été choisi par les citoyens. Les spécialistes d‘hé-raldique expliquent le symbolisme du blason: la maison détruite mais restaurée signifie le droit urbain ordinaire mais restitué; le cœur c‘est le symbole de l‘espoir; le livre signifie la loi urbaine à base de laquelle Ukmergė a repris son droit urbain; le veau qui se trouve à droite de la livre est le symbole royal de la famille Poniatovskiai; la rose à cinq feuilles qui se trouve à gauche de la livre, c‘est le signe de la famille de dirigeant d‘Ukmergė, J. Kučevskis.

DISTRICT D‘Ukmergė. Très souvent on dit qu’Ukmergė est le plus grand carrefour de la Lituanie. Deux routes internationales im-portantes se croisent ici. Quatre grandes villes sont situées autour d‘Ukmergė - Vilnius (78 km), Kaunas (69 km), Panevėžys (71 km) et

Utena (64 km). Le district d‘Ukmergė confine aux districts d‘Anykščiai, Panevėžys, Kėdainiai, Jonava, Širvintos, Molėtai. Cette position géo-graphique permet la croissance du business, le développement des services du loisir et du tourisme. Conformément aux données du 1 janvier 2010, la population du district d’Ukmergė a fait 44 792 ha-bitants, parmi eux - 26 974 habitaient dans la ville. 93 pour cent des habitants du district d‘Ukmergė sont les Lituaniens, 6 pour cent – les Russes, 1 pour cent – les Polonais, 1 pour cent - les Ukrainiens et 1 pou cent - les Biélorusses.

Aujourd‘hui la région d‘Ukmergė est connue par 13 forts de colline merveilleux, 10 réserves, beaucoup de monuments du patri-moine historique ou culturel. La vieille ville pittoresque d‘Ukmergė est une des plus vieilles en Lituanie. Le premier président de la Lituanie est né dans le village d‘Užulėnis. Son manoir existe encore.

DIVISION ADMINISTRATIVE DU DISTRICT. Ukmergė est le centre administratif du district. La plupart des institutions gouverne-

mentales, entreprises des services, d’industrie et d’affaires sont concentrées là. La superficie d‘Ukmergė est 20,45 kilomètres carrés. La ville est divisée en quartiers de Senamiestis (la vieille ville), Pašilė, Pivonija, Dukstyna et Pramonė (industrie). Il y a 12 seniūnija (une petite division administrative) : de la ville d’Ukmergė, de Deltuva, de Vidiškiai, de Siesikai, de Pivonija, de Taujėnai, de Želva, de Pabaiskas, de Vepriai, de Šešuoliai, de Lyduokiai, de Žemaitkiemis. Les habitants y peuvent se renseigner et se faire délivrer des documents, extraits nécessaires et recevoir les consultations.

NATURE. Les forêts composent un tiers du territoire du district (40,4 ha). La plupart de ces forêts sont les forêts de feuillés. Le cerf élaphe, le porc sauvage, le chevreuil, le renard, l’élan, le loup et le lynx habite dans les forêts du district. Plus de 80 espèces animales et végé-tales du district sont inscrites au Liste Rouge de Lituanie, c’est-à-dire au livre des espèces animales et végétales et des champignons proté-gés. Dix réserves ont été fondées pour protéger ces espèces.

УКМЯРГСКИЙ ГЕРБ. Герб вместе с возвращёнными пра-вами города 22 мая 1792г. Укмярге предоставил Станислав Ау-густ Понятовский, король Республики обоих Народов (Литвы-Польши). Описание Герба находится в Акте возвращения прав города и там сказано, что такой герб выбрали сами горожане. Специалисты геральдики символику герба объясняют так: разва-лившийся, но восстанавливаемый дом означает потерянные, но снова возвращенные права горожан; сердце – символ надежды; книга – городской закон, на основе которого Укмярге вернула права города; телёнок на правой стороне книги – знак королевс-кой семьи Понятовских; роза с пятью листьями на левой стороне книги – знак семьи Йо.Кучевского, тогдашнего войта Укмярге.

УКМЯРГСКИЙ РАЙОН. Укмярге часто называют самым большим перекрёстком Литвы. Здесь пересекаются две важные международные дороги. Рядом с Укмярге расположены четыре больших города Литвы – Вильнюс (78км), Каунас (69км), Пане-вежис (71км) и Утена (64км). Укмяргский район граничит с

Аникщяйским, Паневежским, Кедайняйским, Йонавским, Шир-винтским и Молетским районами. Такое удобное географическое положение города создаёт отличные условия для развития про-мысла и услуг по туризму и развлечениям. 1 января 2010г. в Укмяргском районе было 44792 жителя, из них 26974 – в городе. 93 проц. жителей Укмяргского района литовцы, 6 проц. – рус-ские, по 1 проц. поляков, украинцев и белорусов.

Сегодня Укмяргский край может гордиться 13 изумитель-но красивыми курганами, 10 заповедниками, множеством па-мятников исторического и культурного наследия. Живописный старый город Укмярге является одним из старейших в Литве.

В уютной деревне Ужуленис родился Антанас Смятона, первый Президент Литвы. Здесь сохранилось и его имение.

АДМИНИСТРАТИВНОЕ ДЕЛЕНИЕ РАЙОНА. Админист-ративный центр района – город Укмярге. Здесь находятся все управляющие институции, множество предприятий услуг, про-мышленности и промысла. Площадь Укмярге – 20,45км2. Город

условно разделён на кварталы жилых домов: Сянамиестис, Па-шиле, Пивония, Дукстина и Прамонес. В Укмяргском районе 12 округов старосты – города Укмярге, Дялтувос, Видишкяй, Сие-сикай, Пивонии, Тауенай, Жялвы, Пабайскаса, Вяпряй, Шяшуо-ляй, Лидуокяй, Жямайткемис. В округах старосты жители могут получить информацию, здесь выдаются документы и справки, даются консультации.

ПРИРОДА. Почти третья часть территории района покры-та лесами (40,4 тыс. гект.). Большую часть из них составляют лиственные деревья. В лесах обитают благородные олени, каба-ны, косули, лисы, есть лоси, волки и рыси. В районе насчитыва-ется свыше 80 видов животных, растений и грибов, записанных в Красную книгу Литвы, книгу охраняемых растений и животных. Для них в районе основано 10 заповедников.

В районе есть 10 073,7 гект. водоёмов. Самые посещаемые отдыхающими и рыбаками – водохранилище Кадренай и озёра Куренай и Жирнаяй. Самое большое озеро в районе – озеро Ленас

Santrauka

90

Kurėnai and Žirnajai lakes. Lėnas lake (265.5 ha) is the largest one in the district with Užulėnis, the birthplace of the first president of the Republic of Lithuania Antanas Smetona, in the vicinity. Tourists prefer two rivers – the Šventoji and the Siesartis. There are some interesting geological monuments in the district: an esker, the inheritance of the continental ice-age, called the hill of Beard; a stone named Mokas, one of the largest ones in Lithuania, which lies in Šaltupis forest of Pašilė forestry Office. Its length is 7 m, width – 5 m and the height is about 5 m. The “bottomless” source of Žuvintė springs close by the stone in the nearby of the village Sukiniai. Several sources of mineral water spring in the neighbourhood of Vepriai. The town of Vepriai is located in the centre of a huge palaeocrater which was blasted by an asteroid 150-160 million years ago.

DOTTED LINES OF THE HISTORY OF UKMERGĖ. Only ar-chaeological findings provide information about the first residents of the territory of the town of Ukmergė. They testify that people settled

in this territory around 11th century. Year 1333 is the official date of the foundation of Ukmergė. That was the year when Ukmergė was first mentioned in written documents, i.e. in the chronicle of Hermani de Wartberge. In the 14th century Ukmergė was mentioned among con-temporary towns – castles. It is supposed that the Magdeburg rights were conferred on the town in 1435. In 1554 there were 500 residents in town. In 1595 Ukmergė was first marked on the map of the Great Duchy of Lithuania. Most buildings of the town were wooden, there-fore Ukmergė suffered from fires time and again. The first Jews started settling in Ukmergė around 1674. Since then their population was growing constantly so from the beginning of 19th century till World War I Jews constituted the majority of Ukmergė residents. On 22 May 1792 Ukmergė regained the town laws. In 1812 there were about 1900 town residents. In 1847 Ukmergė became the town of the County of the Russian Empire with appropriate rights. Two huge an-nual fairs and one market per week took place in the town. At the end

of 19th century the town began decreasing. At the end of 1918 local authorities and institutions of the Republic of Lithuania began to be established in town. With gradual strengthening of the Lithuanian state, the town also revived. The three largest national diasporas: Lithuanians, Jews and Poles got along with each other. Each of them had their own representatives in local authorities, educational institu-tions and public organizations which represented versatile cultural and social life. Ukmergė was the centre of the county and the fourth largest town in Lithuania. The composition of town dwellers changed strongly because of Nazi and Soviet occupations – the community of Jews was killed; the major part of the intelligentsia moved to the West or was exiled. Rural inhabitants, terrified by the soviet collec-tivization, moved to town. In 1950 the county of Ukmergė was abol-ished. The monument “Lituania Restituta”, built for 10th anniversary of the independence of Lithuania, was demolished in 1951; the ceme-tery of Jews was tread by bulldozers. The Holy Trinity Church was

und Žirnajai. Der größte See im Bezirk ist See Lėnas (265,5 Ha). Neben diesem See liegt Užulėnis - die Heimat des ersten Präsidenten der Repu-blik Litauen Antanas Smetona. Die Touristen mögen am liebsten zwei Flüssen - Šventoji und Siesartis. Im Bezirk befinden sich interessante geo-logische Denkmale: Erbe der kontinentalen Eiszeit ist ein Os, welches als Berg Barzda genannt wird, im Wald Šaltupis des Forsthauses Pašilė ragt einer der größten Steine in Litauen Stein Mokas, welcher 7 m lang, 5 m breit , ungefähr 5 m hoch ist. Nicht weit entfernt von ihm, neben dem Dorf Sukinių tritt „bodenlose“ Quelle Žuvintė aus. In der Umgebung des Städtchens Vepriai, treten einige Mineralwasserquellen aus. Städtchen Vepriai liegt im Zentrum des riesigen Einschlagkraters, der vor 150-160 Mio. Jahren durch den Einschlag eines Asteroiden entstanden wurde.

GESCHICHTE VON UKMERGĖ. Dank Artefakte kann man die Kenntnisse über die ersten Leute, die auf dem Territorium der Stadt Ukmergė gelebt haben, erlangen. Bei diesen Artefakten handelt es sich darum, dass im gegenwärtigen Territorium die ersten Leute ungefähr im XI. Jahrhundert sich eingerichtet haben. Offizielles Gründungsdatum von

Ukmergė ist 1333. Zu dieser Zeit wurde Ukmergė zum ersten Mal in den schriftlichen Quellen, in der Chronik Hermann von Wartberge erwähnt. Am Ende des XIV Jahrhunderts wurde Ukmergė zwischen den Städten – Schlössen erwähnt. Man meint, dass ungefähr 1435 erlangte die Stadt Magdeburger Rechte. Im Jahr 1554 haben in der Stadt ungefähr 500 Leute gelebt. 1595 wurde Ukmergė zum ersten Mal auf der Landkarte des Großfürstentums gekennzeichnet. Die Mehrheit von den Stadtgebäuden war aus Holz, deshalb Ukmergė hat mehrere Male durch die Brände ge-litten. Ungefähr 1674 haben die Juden in Ukmergė angefangen zu woh-nen, nachher hat sich ihre Zahl ständig erhöht und von dem Anfang des XIX. Jahrhunderts bis zum I. Weltkrieg die Mehrheit der Einwohner von Ukmergė, waren solche, deren Nationalität war jüdisch. Am 22. Mai 1792 wurden für Ukmergė die Stadtrechte zurückgegeben. Im Jahr 1812 haben in Ukmergė ungefähr 1900 Einwohner gelebt. Im Jahr 1847 wurde Ukmergė Stadt des Kreises des russischen Imperiums und erlangte ent-sprechende Rechte. In der Stadt haben alljährlich 2 große Messen statt-gefunden und einmal pro Woche wurde Markt organisiert. Am Ende des

XIX. Jahrhunderts hat sich die Stadt verringert. Am Ende des Jahres 1918 wurden in der Stadt die staatlichen Behörden der Republik Litauen ge-gründet. Allmählich hat nach der Verstärkung des litauischen Staates auch die Stadt wieder aufgelebt. In der Stadt haben drei größte Diaspora gelebt: litauische, jüdische und polnische. Jede von diesen Diaspora hatte ihre Vertreter in staatlichen Behörden, in Schulträger, sowie hatte gesell-schaftliche Organisationen, die verschiedenartiges kulturelles Leben wi-derspiegeln. Ukmergė war Kreiszentrum, die Viertgrößte Stadt Litauens. Sowjetische und nationalsozialistische Okkupation haben solchen Ein-fluss ausgeübt, dass die Zusammensetzung der Stadtbewohner sich stark verändert hat – jüdische Gemeinde wurde vernichtet, die Mehrheit der Intelligenten wurden entweder verbannt, oder haben nach Westen aus-gezogen um dort zu leben, in die Stadt haben massenhaft Dorfleute eingezogen, die Angst vor sowjetischer Kollektivierung hatten. 1950 wurde Kreis Ukmergė abgeschafft, 1951 wurde Denkmal „Lituania Resti-tuta“, welches stand im Zentrum der Stadt und für zwanzigsten Jahrestag der Unabhängigkeit gewidmet wurde, zerstört, mit den Planierraupen

Il y a 10 073,7 ha des eaux. Les vacanciers et pêcheurs préfèrent l’étang de Kadrėnai, le lac de Kurėnai et de Žirnajai. Le lac de Lėnas (265,5 ha) – au bord duquel est situé le village Užulėnis, le village natal du premier président de la République de Lituanie - est le plus grand dans la région. Les touristes préfèrent les rivières de Šventoji et de Siesartis. Il y a beaucoup de monuments géologiques intésessants dans la région : l’héritage de la période glaciaire continentale - un esker, nommé la colline de Barbe; la pierre Mokas, une des plus gran-des en Lituanie, qui « dorme » dans le bois de Šaltupys de la sylvicul-ture de Pašilė. Il a 7 mètres de longueur, 5 mètres de largeur, 5 mètres de haut. À proximité de cette pierre, près du village de Sukiniai, la source « insondable » de Žuvintė jaillit. Plusieurs sources d’eau miné-rale jaillissent aux abords du bourg de Vepriai. Ce bourg est fondé au centre du cratère énorme qui a été piqué par astéroïde, il y a 150-160 million d’années.

LIGNES EN POINTILLÉS D‘HISTOIRE D‘UKMERGĖ. Seule-ment les découvertes archéologiques fournissent des informations concernant les premiers habitants du territoire d’Ukmergė. Ils témoi-gnent que les premiers habitants se sont installés dans ce territoire à l’onzième siècle. La date officielle de la fondation d’Ukmergė est 1333. En 1333, la ville a été mentionnée dans les sources écrites - les annales d’Hermani de Wartberge - pour la première fois. Au quator-zième siècle Ukmergė a été nommée ville-château du temps. On es-time que le droit de Magdebourg a été consenti à Ukmergė en 1435. En 1554, il y avait 500 habitants en Ukmergė. En 1595, la ville a été indiquée dans une carte géographique de la Grand-duché de Lituanie pour la première fois. La plupart des bâtiments de la ville ont été en bois, donc Ukmergė a été affectée par le feu de nombreuses fois. Les Juifs ont commencé à s’installer en 1674. Ensuite leurs nombre mon-taient et les Juifs constituaient la majorité des habitants d’Ukmergė depuis 19e siècle jusqu’au début de la Première Guerre mondiale. Le

droit urbain a été restitué le 22 mai 1792. En 1912, il y avait 1900 habitants. En 1847, Ukmergė est devenue la ville de district de l’Em-pire russe et reçu les droits appropriés. Chaque année deux foires et chaque semaine les marchés ont été organisés. À la fin de 19e siècle, la ville a commencé à diminuer. En 1918, les institutions gouverne-mentales de la République de Lituanie et les institutions municipales commencent à s’installer. La ville renaît quand l’État se refait. Trois grands groupes nationaux, les Lituaniens, les Juifs et les Polonais, habitaient en Ukmergė. Chaque groupe avait ses représentants dans les institutions gouvernementales de la ville et d’instruction ainsi que les organisations publiques qui reflétaient la vie culturelle et sociale de ces groupes. Ukmergė étaient le centre d’apskritis (subdivision territoriale) et la quatrième des plus grandes villes de Lituanie. La structure des habitants de la ville changeait pendant l’occupation so-viétique et nazie - la communauté juive a été massacrée, la majorité des intellectuels sont partis à l’Occident ou ont été envoyés en exile ;

(265,5 гект.), рядом с которым находится Ужуленис - родина Ан-танаса Смятоны, первого Президента Литовской Республики. Ту-ристами любимы две реки – Швянтойи и Сесартис. Район богат и интересными геологическими памятниками – наследство от кон-тинентального ледникового периода – озас, так называемая гора Борода. В лесу Шалтупяй Пашиляйского лесничества находится один из огромнейших камней в Литве – камень Мокас. Его длина – 7м, ширина – 5м, высота – около 5м. Недалеко от него, рядом с селом Сукиняй, хлещет «бездонный» родник Жувинес. В окрест-ностях городка Вяпряй есть несколько источников минеральной воды. Сам городок Вяпряй расположен в центре огромного па-леократера, который 150-160 млн. лет назад выбил астероид.

ПУНКТИРЫ УКМЯРГСКОЙ ИСТОРИИ. Только по археоло-гическим находкам можно судить о первых людях, живших на территории города Укмярге. Здесь люди поселились примерно в XI в. Официальная дата основания города – 1333г. Тогда Укмярге впервые упомянута в письменных источниках – в хронике Гер-

мана Вартберге. В конце XIV в. Укмярге упоминается среди горо-дов – замков того времени. Предполагается, что около 1435г. городу присвоены Магдебургские права. В 1554г. в городе жило около 500 человек. В 1595г. Укмярге впервые отмечается на карте ЛВК (Литовского Великого Княжества). Многие здания в городе были деревянными, поэтому Укмярге не раз терпела от пожаров. Примерно в 1674г. в Укмярге начали поселяться евреи, позже их число всё возрастало и с начала XIX в. до I мировой войны жите-лей еврейской национальности было множество в городе Укмяр-ге. 22 мая 1792 г. Укмярге возвращены городские права. В1812г. в Укмярге жили около 1900 жителей. В 1847 г. Укмярге стала уез-дным городом Российской империи с соответствующими права-ми. Ежегодно в городе организовывались 2 большие ярмарки, раз в неделю был рынок. В конце XIX в. город стал уменьшаться, в конце 1918г. в городе начали создаваться институции власти города и Литовской Республики. Постепенно окрепло Литовское государство, ожил и город. В нём ладили три самые большие на-

циональные диаспоры: литовцы, евреи и поляки. У каждой из них были свои представители в местной власти, в учреждениях про-свещения, в общественных организациях, отражающих разную культурную и социальную жизнь. Город Укмярге был уездным центром, четвёртым по величине городом в Литве.

Советская и нацистская оккупации сильно изменили состав городских жителей – была истреблена еврейская община, боль-шая часть интеллигентов отступили на Запад или были сосланы, в городе массово поселялись сельские жители, напуганные советс-кой коллективизацией. В 1950г. упразднен Укмяргский уезд, в1951г. в центре города разрушен памятник «Lituania Restituta», посвящённый десятилетию Независимости Литвы, бульдозерами уничтожено еврейское кладбище, костёл Св. Троицы превращён в склад, на месте Великой синагоги основана спортивная школа...

Укмярге развивалась как небольшой промышленный центр. Город рос и расширялся: в 1959г. здесь жило 14900 жите-лей, в 1970г. – 21600 жителей. В ноябре 1988г. над Укмяргским

Santrauka

91

transformed into a storehouse; the Great Jews synagogue was re-placed by the sport school.

Ukmergė developed as a small industrial centre. The town grew and expanded: there were 14 900 residents in 1959 and 21 600 in 1970. In October 1988 the National flag was raised above the Culture Centre of Ukmergė. On 16 February 1990 the monument “Lituania Restituta” was rebuilt. 57 deputies, formally the members of Council of new and independent Republic of Lithuania, were elected in the elections which took place on 23rd March of the same year. A long and difficult way of restoration of the Lithuanian state and self-govern-ment of the district as well as of economic reform and creation of civil society started.

INTERNATIONAL COOPERATION. Roads to all parts of Eu-rope run from Ukmergė. International cooperation is a perfect op-portunity to find friends, gain experience, find partners for the realiza-tion of joint projects. The cities – partners of Ukmergė are: Tarnowo

Podgórne (Poland), Кам’янець-Подільський (Ukraine), Līvāni (Latvia), Kiskunmajsa (Hungary), Herrljunga Kommun (Sweden), Wetteraukreis (Germany), Unstrut-Heinich-Kreis (Germany), Comune di Cologno al Serio (Italy), Worcester (Great Britain), Жодзiнa (Bela-rus), Ашмяны (Belarus).

TOWN OF UKMERGĖ. Ukmergė is one of the oldest towns in Lithuania, formation of which was started with the state of Lithuania. Official date of its foundation is year 1333. Legends, inwrought with historical facts, remind an ancient name of the town, Vilkmergė. Once there lived a witchdoctor in the forest. She was called Vilkmergė. The son of duke Dausprungas, Tautvilas, was attacked by wolves while hunting in that forest. The young man was saved from death by a pretty girl, the witchdoctor. She tamed and chased away the ravening wolves. Duke Dausprungas built a castle on the mound, on the bank of the river Šventoji and named it Vilkmergė after the witchdoctor. Soon the town started establishing at the foot of the mound.

Today Ukmergė is one of major towns – municipality centres. Only a few old towns in Lithuania have survived till nowadays devas-tation of time and hardships and the old town of Ukmergė is among them. Its adornment is the mound, surrounded by the stream Ukmergėlė. Once upon a time a masonry castle stood on the hill. A gross park reminds it at present. The main streets of the town meet at the central Kęstučio square. The administration of Ukmergė district municipality, the District Court, the Holy Trinity Church, Regional mu-seum, Tourism and Business Information Centre, banks, insurance companies and shops are located around the square. The town has been expanding in various directions, retaining the old architecture and varying it with the new one.

INFRASTRUCTURE. Ukmergė has always been an important crossroad of the state as one of the largest highway of Lithuania A2 Vilnius – Panevėžys – Riga (international corridor E272 connecting Tallinn and Minsk) as well as the highway A6 Kaunas – Utena con-

wurde der Friedhof von Juden vernichtet, die Dreifaltigkeitskirche wurde als Lager benutzt, anstelle einer jüdischen Synagoge wurde eine Sport-schule eingerichtet...

Ukmergė hat sich als ein nicht großes Industriezentrum entwik-kelt. Die Stadt hat sich vergrößert und sich erweitert: Im Jahr 1959 haben hier 14 900 Einwohner gelebt, im Jahr 1970 haben 21 600 Einwohner gelebt. Im November des Jahres 1988 auf dem Kulturzentrum wurde eine nationale Fahne gehisst, und am 16. Februar 1990 wurde das Denkmal „Lituania Restituta“ wiederaufgebaut. Am 23 März derselben Jahres hat die Wahl in den Rat des Bezirks stattgefunden und 57 Abgeordnete, die Mitglieder des Bezirks des Vorstandes der neuen, Unabhängigen Repu-blik Litauen wurden gewählt. Langer und schwieriger Weg des litau-ischen Staates, der Wiederherstellung der Stadtverwaltung des Bezirks, der Neugestaltung der Wirtschaft, des Schaffens der bürgerlichen Gesell-schaft hat angefangen.

INTERNATIONALE ZUSAMMENARBEIT. Die Straßen erstrecken sich aus Ukmergė in alle Seiten von Europa. Internationale Zusammenar-

beit ist eine ausgezeichnete Möglichkeit um Freunde zu finden, um Erfah-rungen zu sammeln, Partner zu finden um gemeinsame Projekte ausfüh-ren zu können. Die Städte, die Partner der Stadt Ukmergė sind: Tarnowo Podgórne (Polen), Кам’янець-Подільський (Ukraine), Līvāni (Lettland), Kiskunmajsa (Ungarn), Herrljunga Kommun (Schweden), Wetteraukreis (Deutschland), Unstrut-Heinich-Kreis (Deutschland), Comune di Cologno al Serio (Italien), Worcester (Großbritannien), Жодзiнa (Weißrussland), Ашмяны (Weißrussland)

DIE STADT UKMERGĖ. Ukmergė ist eine der ältesten litauischen Städten, die gemeinsam mit dem sich zu gründendem litauischen Staat sich gestaltet hat. Offizielles Datum der Gründung der Stadt ist Jahr 1333. Die Legenden, welche mit der Tatsache der Geschichte sich verflechten haben, erinnern den alten Namen der Stadt, der Vilkmergė war. Ehemals hat eine Weissagerin im Wald gelebt. Die Leute haben sie Vilkmergė ge-nannt. Einmal hat in diesem Wald der Sohn Tautvilas des Fürsten Dau-sprungas gejagt und die Wölfe haben ihn überfallen. Ein hübsches Mäd-chen, die Weissagerin war, hat den Jüngling gerettet. Sie hat die raubgie-

rige Wölfe gebändigt und vertrieben. Der Fürsten Dausprungas hat auf dem Wallburg, der am Ufer des Flusses Šventoji stand, die Burg gebaut und er hat diese Burg zu Ehren der Weissagerin Vilkmergė genannt. in kurzer Zeit hat sich die Stadt am Fuße des Wallburges gegründet.

Zurzeit ist diese Stadt eine von den größeren Städten, die Zentren der Stadtverwaltungen sind. Nur ein paar aus litauischen Altstädten ha-ben unsere Tage erreicht, und die Altstadt von Ukmergė ist eine aus diesen Altstädten. Ihr Schmuck ist der Wallburg, den der Bach Ukmergėlė um-schlingt. auf dem gegenwärtigem Wallburg hat ein Mauer-Burg gestan-den. Jetzt erinnert an ihn der üppige Park. Die Hauptstraßen der Stadt münden in den zentralen Kęstutis Platz. Rundum den Platz befinden sich die Verwaltung der Stadtverwaltung des Bezirks Ukmergė, das Amtsge-richt, die Dreifaltigkeitskirche, Museum der Heimatkunde, das Business- und Tourismusinformationszentrum, die Bänke, die Versicherungsgesell-schaften, die Läden. Die Stadt hat sich in verschiedene Richtungen ge-gründet, und die aufbewahrte alte Architektur wurde durch neue verschiedenartig gestaltet.

les habitants rurales, apeurés par la collectivisation soviétique, démé-nageaient dans la ville. L’apskritis d’Ukmergė a été abolie en 1950. En 1951, le monument « Lituania Restituta », dédié au dixième anniver-saire de l’indépendance de Lituanie, a été démoli, le cimetière juif piétiné par les bulldozers, l’Église de la Sainte Trinité transformée en dépôt, la Grande Synagogue remplacée par l’école de sport… Ukmergė se développait comme une petite ville industrielle. Elle grandissait et s’élargissait : il y avait 14 900 habitants en 1959, res-pectivement 21 600 en 1970. Le drapeau national a battu sur le centre culturel en novembre 1988. Le monument « Lituania Restituta » a été reconstitué le 16 février 1990. Le 23 mars 1990, 57 députés ont été élus au Conseil de district - les membres du Conseil de district de la République de Lituanie nouvellement indépendante. La route longue et difficile de la reconstitution de l’État de Lituanie, et de l’autogestion de district, et la route de réformation d’économie et de création de la société civile a commencée.

COOPÉRATION INTERNATIONALE. Les routes d’Ukmergė mènent vers toutes les directions de l’Europe. La coopération interna-tionale est la possibilité de trouver des amies, acquérir de l’expérience, trouver des partenaires pour les projets communs. Les pays – parte-naires d’Ukmergė sont: Tarnowo Podgórne (la Pologne), Кам’янець-Подільський (l’Ukraine), Līvāni (la Lettonie), Kiskunmajsa (la Hon-grie), Herrljunga Kommun (la Suède), Wetteraukreis (l’Allemagne), Unstrut-Heinich-Kreis (l’Allemagne), Comune di Cologno al Serio (l’Italie), Worcester (le Royaume – Uni), Жодзiнa (la Biélorussie), Ашмяны (la Biélorussie)

VILLE D‘UKMERGĖ Ukmergė est une des plus vieilles villes de Lituanie. Il a commencé à se former avec la formation de l’État. La date officielle de la fondation de la ville est 1333. Les légendes et les données historiques rappellent le nom ancien de la ville – Vilkmergė. Une fois une devineresse habitait dans la forêt. Elle a été nommée Vilkmergė. Un jour Tautvilas, le fils de prince Dausprungas, a été atta-

qué par les loups en chassant. Il a été sauvé par une belle fille, la de-vineresse. Elle a apprivoisée et chassé les bêtes dévorantes. Dausprun-gas a construit le château sur le monticule du bord de la rivière Šventoji et l’a nommé Vilkmergė à la louange de la devineresse. Peu de temps après, la ville a commencée à se former.

Aujourd’hui Ukmergė est une des villes majeures – centres des municipalités. On n’a survécu que quelques vieilles villes à cause de temps et désastres, mais la vieille ville d’Ukmergė est une des ces heu-reuses. Le monticule ceint de cours d’eau d’Ukmergėlė est son orne-ment. Un château de briques était sur la colline. Un parc feuillu le remé-more. Les rues principales de la ville se croissent dans la place centrale de Kęstutis. L’administration de la municipalité du district, le Tribunal Régional, l’Église de la Sainte-Trinité, le musée régional, l’Office d’infor-mation de tourisme et d’affaires, les banques, les entreprises d’assu-rance, les magasins sont installés autour de la place. La ville a été for-mée vers les directions différentes, préservant l’architecture ancienne.

центром культуры заколыхался Национальный флаг, 16 февраля 1990г. восстановлен памятник «Lituanika Restituta». 23 марта того же года на выборах в районный совет было избрано 57 депутатов – членов формально нового районного совета Независимой Ли-товской Республики. Началась длинная и тяжёлая дорога восста-новления районного самоуправления, экономической перестрой-ки, создания гражданского общества Литовского Государства.

МЕЖДУНАРОДНОЕ СОТРУДНИЧЕСТВО. Из Укмярге до-роги идут во все стороны Европы. Международное сотрудничес-тво – это отличная возможность найти друзей, поделиться опытом, найти партнёров для внедрения общих проектов. У Ук-мярге есть городa-партнёры: Tarnowo Podgórne (Польша), Кам’янець-Подільський (Украина), Līvāni (Латвия), Kiskunmajsa (Венгрия), Herrljunga Kommun (Швеция), Wetteraukreis (Герма-ния), Unstrut-Heinich-Kreis (Германия), Comune di Cologno al Serio (Италия), Worcester (Великая Британия), Жодзiнa (Белоруссия), Ашмяны (Белоруссия).

ГОРОД УКМЯРГЕ. Укмярге – один из старейших городов Литвы, формироваться начал вместе с создаваемым государс-твом Литвы. Официальная дата основания города – 1333г. Ле-генды, переплетённые с историческими фактами, помнят старое имя города – Вилкмярге. Когда-то в лесу жила знахарка. Люди её называли Вилкмярге. Однажды на охотившегося в том лесу Таутвиласа, сына князя Дауспрунга, напали волки. От гибели юношу спасла красивая девушка – знахарка. Она укротила и прогнала хищных волков. На городище, находившимся на бере-гу реки Швянтойи, Князь Дауспрунг построил замок и в честь знахарки назвал Вилкмярге. Скоро у подножья городища начал создаваться город.

Сегодня это один из больших городов – центров самоуп-равления. До нашего времени сохранилось лишь несколько старых городов Литвы, среди них и старый город Укмярге. Его украшение – городище, опоясанное речкой Укмяргеле. На тепе-решней Замковой горе когда-то стоял кирпичный замок. Теперь

о нём напоминает только пышный парк. Основные улицы города сходятся на центральную площадь Кястучё. Вокруг площади уст-роились администрация самоуправления Укмяргского района, участковый суд, костёл Св.Троицы, Краеведческий музей, ин-формационный центр по туризму и ремеслу, банки, страховые общества, магазины. Город основывался в разных направлени-ях, сохранённую старую архитектуру разнообразила новая.

ИНФРАСТРУКТУРА. С давних времён город Укмярге был важным перекрёстком Литвы – здесь пересекаются одна из ав-тострад Литвы – А2 Вильнюс-Паневежис-Рига (международный коридор Е272, соединяющий Таллин с Минском) и автострада А6 Каунас – Утена, соединяющая Санкт-Петербург с Варшавой. Та-кое географическое положение создаёт отличные условия не только для концентрации и расширения промышленности, но и для развития новых услуг логистики и эксплуатации транспорта, развлечений и туризма. Развитая инфраструктура, природные ресурсы также создают превосходные возможности для разви-

Santrauka

92

necting Warsaw and St. Petersburg, cross here. Such a geographical position creates favourable conditions not only for concentration of industry and its expansion but also for development of new logistics, transport maintenance, leisure and tourism services. Infrastructure of economy and natural resources also allows business expansion. JSC “Ukmergės vandenys“ supplies underground water from deep mining holes (40-180 metres of depth). Electric power is supplied by 3 lines joined in thimbles, and, in case of trouble, the lines are switched quik-kly. An arterial gas-pipe crosses the town and possibilities of joining the networks of natural gas are unlimited.

INDUSTRY. FORESTRY. AGRICULTURE. Ukmergė has deep business traditions. At the beginning of 2009 5 stock companies, 299 joint stock companies, 214 personal enterprises, 103 associati-ons, 6 cooperative companies, 5 companies of agriculture operated in the district. The largest companies are concentrated in town. Wood and metal working, road building, sewing industry, construc-

tion, manufacturing of wood products and furniture are priority branches of industry. The largest companies are: stock company “Ukmega” and joint stock company “Algbarsa” (metal working), stock company “Vilkma” (sewing), JSC “Aukmergės baldai” and JSC “Narbutas & Ko” (production of furniture), JSC „Likmerė“ (fibre-board), stock company “Ukmergės keliai” (highways and over bridges construction).

One of the largest public institutions in the country, “Ukmergės miškų urėdija” (Ukmergė directorate of forests) possesses 36 830 ha of national forests.

The entire Ukmergė district is considered to be a less favourable region for farming. Following the data of 2009, there were 4 316 farms in the district. The average size of them was 11.0 ha. In addition to this, there were 14 companies of agriculture, registered in the dis-trict. Their average size was 424.7 ha. Most of the farmers in the dis-trict are engaged in stock-raising and crop production.

SOCIAL AND CULTURAL LIFE. EDUCATION. There are 19 schools of general education, including 2 gymnasiums and 6 se-condary schools, in the district. Besides, 2 institutions of special edu-cation and 2 institutions of non-formal education operate here. Ukmergė School of Technologies and Business prepares specialists of more than 20 various professions. Teachers of Music Division of the School of Arts teach children the secrets of music; the school takes an active participation in various international and national musical pro-jects; its trainees also perform successfully in international and natio-nal competitions for young musicians. Art Division of the School of Arts, which constantly arranges exhibitions of its students and creati-ve actions, participates in local, national and international exhibitions and competitions. Its trainees have won quite a few diplomas and certificates, some of them seek for successful professional career in art institutions of higher education. Groups of basketball, football, judo, ping-pong, swimming, chess, power-lifting, triathlon and the one for

INFRASTRUKTUR. Seit alters her war Ukmergė eine wichtige li-tauische Kreuzung, denn hier überschneiden sich eine der größten litau-ischen Autobahnen A2 Vilnius – Panevėžys – Ryga (internationaler Kor-ridor E272, der Tallinn und Minsk verbindet) sowie die Autobahn A6 Kaunas – Utena, die Warschau und Sankt Petersburg verbindet. Dank solcher geographischen Lage entstehen ausgezeichnete Bedingungen für die Konzentration und für die Erweiterung der Industrie, sowie für die Entwicklung der neuen Logistikdienstleistungen, Dienstleistungen der Wartung von Transport, sowie der Unterhaltungs- und Tourismusdienst-leistungen. Dank wirtschaftlicher Infrastruktur, Naturressourcen entste-hen perfekte Möglichkeiten für die Erweiterung des Unternehmertums. UAB „Ukmergės vandenys“ liefern unterirdisches Wasser aus den tiefen Bohrlochen, deren Tiefe ist 40-180 Meter. Die Stromversorgung in Ukmergė erfolgt durch 3 Linien, die mit den Ringen verbunden sind und im Falle der Störung rasch umgeschaltet werden. Eine Erdgasleitung in Ukmergė dient den unbegrenzten Möglichkeiten sich an die Erdgasnetze anzuschließen.

INDUSTRIE. FORSTWIRTSCHAFT. LANDWIRTSCHAFT. Ukmergė hat tiefe Unternehmenstraditionen. Am Anfang des Jahres 2009 waren im Bezirk 5 Aktiengesellschaften, 299 Geschlossene Aktien-gesellschaften, 214 Einzelunternehmen, 103 Assoziationen, 6 Kooperati-onsgesellschaften, 5 landwirtschaftliche Gesellschaften tätig. Die größten Unternehmen von Ukmergė konzentrieren sich in der Stadt. Vorrangige Industriezweige des Bezirks sind die Metall- und Holzverarbeitung, Stra-ßenbau, Nähen - Industrie, Bau, Herstellung der Holzerzeugnisse und Möbel. Die größte Unternehmen sind: AB „Ukmega“ und UAB „Algbarsa“ (Metallverarbeitung), AB „Vilkma“ (Nähen), UAB „Aukmergės baldai“ und UAB “Narbutas & Ko” (Herstellung von Möbel), UAB „Likmerė“ (Faserplat-ten), AB “Ukmergės keliai” (Autobahnbau, Viaduktbau).

Eine der größten im Land ist staatliches Unternehmen „Ukmergės miškų urėdija“, welches über eine Fläche von 36830 ha staatliche Wälder verwaltet. Gesamter Bezirk Ukmergė wurde dem benachteiligten Gebiet zugeordnet. Gemäß den Angaben vom Jahr 2009 waren 4316 landwirt-schaftliche Betriebe im Bezirk. Ihre durchschnittliche Größe ist 11,0 ha.

Im Bezirk wurden 14 landwirtschaftliche Gesellschaften eingetragen, deren durchschnittliche Größe des Betriebs ist 424,7 ha. Der größte Teil von Bauern des Bezirks betreiben Tierhaltung und pflanzliche Erzeugung.

SOZIALES UND KULTURELLES LEBEN. BILDUNG. Im Bezirk Ukmergė sind 19 allgemein bildende Schulen von denen sind 2 Gymna-sien und 6 Mittelschulen. Auch sind 2 Einrichtungen der Sonderbildung und 2 Einrichtungen der nichtformellen Bildung tätig. In der Technologi-en- und Wirtschaftsschule von Ukmergė (Ukmergės technologijų ir verslo mokykla) lernen die Fachleute, die mehr wie 20 verschiedene Berufe er-werben. Kunstschule von Ukmergė lehrt die Schüler zu musizieren, nimmt aktiv an den internationalen sowie nationalen Musikprojekten teil. Ihre Auftritte in den verschiedenen nationalen und internationalen Wettbewerben sind ausgezeichnet. In der Kunstschule von Ukmergė fin-den ständig Ausstellungen ihrer Schüler und schöpferische Aktionen statt. Die Kunstschule nimmt an den städtischen, nationalen und interna-tionalen Ausstellungen sowie Wettbewerben teil. Die Lernende haben viele Diplome erhalten, ein Teil von ihnen strebt nach dem Schulabschluss

INFRASTRUCTURE. Ukmergė est un carrefour important. Un des autoroutes les plus grandes A2 Vilnius-Panevėžys-Riga (le corri-dor international E272 qui joint Tallinn et Minsk) et l’autoroute A6 Kaunas – Utena (qui joint Varsovie et Saint – Petersburg) se croisent. Telle position géographique permet non seulement la concentration et la croissance de l’industrie mais aussi le développement des servi-ces de logistique, d’entretien des véhicules, des divertissements, de tourisme. L’infrastructure d’économie et les ressources naturelles per-mettent aussi le développement d’affaires. La société par actions „Ukmergės vandenys“ (Les cours d’eaux d’Ukmergė) fournit l’eau souterrain des sources abyssales de 40-180 mètres de profondeur. L’énergie électrique est fournie par trois lignes qui sont jointes par les anneaux alors, en cas de dérangement les lignes sont changées. Un gazoduc magistral traverse la ville alors les possibilités de se joindre aux réseaux de gaz naturel sont illimitées.

INDUSTRIE. FORESTERIE. AGRICULTURE. Ukmergė a des traditions profondes d’affaires. Au début de 2009, il y avait 5 sociétés par actions, 299 sociétés anonymes, 214 entreprises individuelles, 103 associations, 6 sociétés coopératives, 5 sociétés d’agriculture. Les en-treprises les plus grandes fonctionnent dans la ville. Les branches de l’industrie prioritaires en Ukmergė sont le traitement de métal et bois, la construction des routes, l’industrie de la couture, la construction, production de meubles et de produits de bois. Les entreprises les plus grandes : une société par actions « Ukmega » et une société anonyme « Algbarsa » (traitement de métal), une société par actions « Vilkma » (couture), une société anonyme « Aukmergės baldai » et une société anonyme “Narbutas & Ko” (production de meubles), une société anonyme „Likmerė“ (panneau fibreux), une société par actions « Ukmergės keliai » (construction des autoroutes et des viaducs).

Une des plus grandes sylvicultures de Lituanie, institution publi-que « Ukmergės miškų urėdija » gère 36830 ha des forêts nationales.

Le district d’Ukmergė est nommé peu favorable pour l’agricul-ture. En 2009 il y avait 4316 fermes dans la région. La grandeur moyenne de ces fermes était 11,0 ha. Il y a aussi 14 sociétés d’agricul-ture qui sont 424,7 ha de grandeur moyenne. La plupart d’agricul-teurs pratiquent l’élevage et la production végétale.

VIE SOCIALLE ET CULTURELLE. INSTRUCTION Il y a 19 écoles d’éducation générale dans le district d’Ukmergė, 2 gymnases et 6 écoles secondaires inclus. Il y a aussi 2 écoles d’instruction spé-ciale et 2 écoles d’instruction informelle. Une école de technologie et affaires d’Ukmergė préparent les spécialistes de plus de 20 métiers. Les enfants de l`École des Beaux-Arts d’Ukmergė apprennent la mu-sique, participent aux projets musicaux nationaux et internationaux, se présentent aux concours de jeunes musiciens avec succès. L’école organise les expositions des œuvres de ses élèves, les actions créati-ves, participe aux expositions et concours locaux, nationaux et inter-nationaux. Les élèves gagnent des diplômes, plusieurs d’entre eux

тия ремесла. ЗАО «Укмяргес вандянис» («Укмяргские воды») поставляет подземную воду из глубинных скважин, глубина ко-торых достигает 40-180м. Электричество в Укмярге подаётся 3 линиями, которые соединены кольцами, и если случаются пере-бои в снабжении, они быстро устраняются. Через Укмярге прохо-дит магистральный газопровод, поэтому возможности подклю-читься к сети природного газа беспредельны.

ПРОМЫШЛЕННОСТЬ. ЛЕСОВОДСТВО. СЕЛЬСКОЕ ХО-ЗЯЙСТВО. В Укмярге есть глубокие традиции ремесла. В начале 2009г. в районе действовало 5 акционерных обществ, 299 закры-тых акционерных обществ, 214 индивидуальных предприятий, 103 ассоциации, 6 кооперативных обществ, 5 обществ сельского хозяйства. Крупнейшие предприятия концентрируются в городе Укмярге. В районе приоритетными считаются такие промышлен-ные отрасли, как обработка металла и дерева, строительство, производство мебели и деревянных изделий. Крупнейшие пред-приятия: АО «Вилкма» (шитьё), ЗАО «Аукмергес балдай» и ЗАО

«Нарбутас & Ko» (производство мебели), ЗАО «Ликямре» (фиб-ровый картон), АО «Укмяргес кяляй» (строительство дорог, мос-тов). Одно из крупейших в стране ГП «Укмяргское лесничество» владеет 36830 га государственных лесов.

Весь Укмяргский район причисляется к региону мало бла-гоприятных земель для сельского хозяйства. В районе насчитыва-ется более 4300 хозяйств. Их средняя величина достигает 11,0 га. Также в районе зарегистрировано 14 обществ сельского хозяйс-тва, величина которых – 424,7 га. Большая часть земельных собственников района занимаются животноводством и растение-водством.

СОЦИАЛЬНАЯ И КУЛЬТУРНАЯ ЖИЗНЬ. ПРОСВЕЩЕ-НИЕ. В Укмяргском районе находится 19 школ общего образова-ния, из них 2 гимназии и 6 средних школ. Также действуют 2 специальных и 2 учреждения неформального развития.

Укмяргская школа технологий и ремесла выпускает спе-циалистов 20 разных профессий.

В Укмяргской школе искусств в музыкальном отделе дети обучаются музыке, активно участвуют в музыкальных междуна-родных и отечественных проектах, превосходно выступают на конкурсах юных исполнителей в стране и за рубежом.

Художественный отдел Укмяргской школы искусств посто-янно устраивает выставки работ своих учеников, творческие ак-ции, участвует в международных, отечественных и городских выставках и конкурсах. Воспитанники получили немало дипло-мов, некоторые, окончив школу, совершенствуют свои професси-ональные навыки в высших художественных учебных заведени-ях. В Укмяргском спортивном центре действуют группы по баскет-болу, футболу, дзюдо, настольному теннису, плаванию, шахматам, силовому троеборью, есть отдельные группы людей с недугом. В центре воспитано много известных спортсменов, заняты высокие призовые места в стране и за рубежом, на олимпиадах.

КУЛЬТУРА. ОТДЫХ.Деятельность культурных заведений влияет на общее культурное образование и возможности само-

Santrauka

93

disabled persons operate in the Sport Centre of Ukmergė. A lot of fa-mous athletes have been educated in the centre and lots of victories have been gained in the country, abroad or in the Olympic Games.

CULTURE, LEISURE. The leisure of Ukmergė district inhabit-ants, possibilities for self-expression and general cultural sophistica-tion are influenced by the activities of cultural institutions. Different showpieces, reflecting the cultural and historic past of Ukmergė, are exhibited in the Regional museum and its branches of Vepriai and Užugiris. The public library of Vladas Šlaitas stores over 300 thousand of various documents and printed literature. The library and its branch offices develop the network of public Internet access; organize differ-ent events designed for popularization of books and reading. The employees of the Culture Centre participate arranging national, local and other events and festivals. There are about 150 circles of self-ex-pression in the Culture Centre and its branch offices, including three mixed choirs, four vocal ensembles, two folk groups, a pop-group of

children, four dance groups, two theatre groups for adults and one for children, a circle of ceramics for children, etc. About 2 thousand resi-dents of the district spend their free time there. Quite a few circles have operated for a long time and have their traditions, achievements and victories. The following public organizations of culture operate in the town of Ukmergė and its district: Ukmergė cultural association, Art association, film and photo club “Horizontas”, Ukmergė associa-tion of folk artists, litterateurs’ association, youth music club “Rockmergė” and others.

EVENTS. About 150 various cultural events take place in Ukmergė every year. The largest one is Town festival. It was first organized in 1998, commemorating the anniversary of the return of town laws. Every spring an international festival of drums and percussion roars in Ukmergė. Traditionally, 11th March, the holiday of reestablishment of Lithuanian independence is commemorated during this festival. The festival attracts audience from the region,

foreigners and residents of large cities eager to participate in an unu-sual event and give a sense to their leisure while listening to excep-tional music.

At the beginning of every summer, simulation of “Vilkmergė battle” takes place in a small town of Deltuva. Clubs of war history from Lithuania and foreign countries revive the fight of the armies led by the Emperor of France Napoleon Bonaparte and the tsar of Russia Alexander I, which took place in this very place in 1812.

A few theatre events, including chamber theatre festival “Camera Obscura” as well as children and youth theatre fes-tival “Nenuoramos” take place on the threshold of International Day of Theatre. The art of cinema is being popularized in the Culture Centre of Ukmergė. The programme of cinema and prevention “Ki-nas+“ allows to present non-commercial movies, arrange meetings with authors of films and actors. Folk music lovers are invited to an-

erfolgreich nach Weiterbildung in Hochschulen der Kunstausbildung. Im Sportzentrum Ukmergė sind Basketball- Fußball- Judo- Tischtennis Schwimmen- Schach- Kraftdreikampf- und Behindertengruppen tätig. Im Zentrum wurden viele berühmte Sportler herangezogen, Podestplätze wurden sowohl im Land, als auch im Ausland, in Olympiaden errungen.

KULTUR, FREIZEIT. Die Arbeit der Kulturbehörden übt Einfluss auf die Freizeitbeschäftigung, Selbstverwirklichung, allgemeinte kultu-relle Bildung der Einwohner des Bezirks Ukmergė aus. Im Museum der Heimatkunde in Ukmergė und in seinen Filialen in Vepriai und Užugiris werden Exponate, welche kulturelle und geschichtliche Vergangenheit des Gebiets Ukmergė widerspiegeln, exponiert. In der öffentlichen Bi-bliothek Vladas Šlaitas werden mehr als 300 Tausend verschiedene Druckschriften und Unterlagen aufbewahrt. Bibliothek und ihre Filiale erweitern öffentliche Internetnetze, organisieren verschiedene Veranstal-tungen, die der Popularisierung der Bücher und des Lesens beitragen. Die Mitarbeiter des Kulturzentrums nehmen an Vorbereitung der staatlichen Feiertagen, Stadtfesten und anderen Veranstaltungen teil. Im Kulturzen-

trum und in seinen Filialen sind ca. 150 Kollektive der Kunstselbstver-wirklichung tätig: drei gemischte Chöre, vier Vokalensembles, zwei Ka-pellen, Popgruppe der Kinder, vier Tanzkollektive, zwei Theatergruppen für Erwachsene und eine Theatergruppe für Kinder, Feinkeramikzirkel für Kinder und andere. Ungefähr 2 Tausend Bezirkseinwohner verbringen dort die Freizeit. Viele Kollektive existieren schon mehrere Jahre, haben eigene Traditionen, Errungenschaften und Gewinne. In der Stadt und im Bezirk von Ukmergė sind gesellschaftliche Kulturorganisationen tätig: Kulturverein von Ukmergė, Kunstverein, Kino- und Photoklub „Horizon-tas“, Volkskunstverein, Literatenverein, Musikklub für Jugend „Rockmergė“ und andere.

VERANSTALTUNGEN. Alljährlich finden ungefähr 150 verschie-dene Kulturveranstaltungen im Bezirk statt. Die größte davon ist die Stadtfeier. Dieses Fest wurde im Jahr 1998 „geboren“ wenn der Jahres-tag der Zurückgabe der Stadtrechte für die Stadt gefeiert wurde. Frühlings donnert indernationales Trommel- und Perkussionsfestival. Mit diesem Festival wird traditionell der 11. März - Tag der Wiederherstel-

lung der Unabhängigkeit des litauischen Staates begangen. Festival ist ein Anziehungspunkt der nach Ukmergė sowohl die Landsleute, als auch die Ausländer, sowie untraditionelle Veranstaltungen mögende Groß-städter, die ihre Freizeit dank dem Klang der einmaligen Musik versinnli-chen möchten, heranzieht.

Eine eindrucksvolle Aufführung der Schlacht „Vilkmergės mūšis“ findet am Sommeranfang in Deltuva statt. Litauische und aus-ländische Klubs der Kriegsgeschichte lassen vor den Zuschauern den Zu-sammenstoß der Armeen des Kaisers Napoleon Bonaparte und des Zaren von Russland Alexander I, welcher im Jahr 1812 genau in diesem Ort, in Deltuva stattfand, aufleben.

Internationaler Theatertag wird so begangen, dass einige Theater-veranstaltungen stattfinden: Festival der Kammertheater “Camera Obscura” und das Theaterfestival für Kinder und Jugendliche “Nenuoramos”. Im Kulturzentrum Ukmergė wird Filmkunst populari-siert. Mit Hilfe des Programms der Popularisierung und Prävention „Ki-nas+“ werden nichtkommerzielle Filme präsentiert, die Treffen mit den

continuent les études dans les écoles supérieures d’instruction d’art. Le centre de sport d’Ukmergė offre les groupes de basket-ball, foot-ball, judo, ping-pong, natation, échecs, triathlon et un groupe pour les handicapés. Le centre a élevé beaucoup de sportifs célèbres, les élèves du centre ont gagné beaucoup de hautes places aux compéti-tions nationales, internationales ou aux Jeux Olympiques.

CULTURE, LOISIR. L‘activité des institutions de culture de dis-trict influencent le loisir, les possibilités d’expression, la mentalité cultu-relle générale des habitants. Le musée régional d’Ukmergė et ses filiales de Vepriai et Užugiris exposent les pièces archéologiques, naturelles, ethnographiques, d’art populaire, numismatiques. Ces pièces reflètent le passé culturel et historique de la région. La bibliothèque publique de Vladas Šlaitas garde plus de 300 000 imprimés et documents diffé-rents. La bibliothèque et ses filiales développent le réseau d’accès d’In-ternet, organisent des évènements pour populariser les livres et la lec-ture. Les travailleurs de Centre culturel participent à l’organisation des

événements locaux et nationaux, ou des festivals différents. Il y a plus que 150 cercles d’expression artistique au centre culturel et ses filiales : trois chœurs mixtes, quatre ensembles vocaux, deux chapelles, le pop groupe des enfants, quatre ensembles des danses, deux groupes des adultes et un groupe des enfants de théâtre, le cercle céramique des enfants, etc. Plus que 2000 habitants de la région passent leur loisir dans ces cercles. Certains groupes existent depuis plusieurs années et ont ses traditions et réussites. Quelques organisations culturelles publi-ques fonctionnent dans la ville et district d’Ukmergė : la Société cultu-relle d’Ukmergė, la société d’art, le club de cinéma et photographie « Horizontas », la société d’art populaire d’Ukmergė, la société des litté-raires, le club de musique des jeunes « Rockmergė » et autres.

EVENEMENTS Plus que 150 événements culturels sont orga-nisés chaque année. La fête de la ville est la plus importante d’eux. En 1998, en célébrant l’anniversaire de la restitution du droit urbain, elle a été organisée pour la première fois. Un festival inter-

national des tambour et de la percussion gronde en Ukmergė chaque printemps. Il aide à commémorer la fête de la reconstitution de l’Indépendance de la Lituanie (le 11 mars). Le festival attire les habitants de la région, les étrangers, les habitants des grandes villes qui veulent participer en événement inhabituel et entendre de la musique exceptionnelle.

Chaque été on répète le combat de Vilkmergė en Deltuva. Les clubs d’histoire de guerre de la Lituanie et pays étrangers régénè-rent la bataille des armées de l’Empereur Français Napoléon et du tsar de Russie Alexandre Ire qui a eu lieu en 1812 dans ce territoire.

Pour commémorer la journée mondiale du Théâtre, on organise quelques événements de théâtre : le festival de théâtre de cham-bre « Camera Obscura » et le festival de théâtre des enfants et des jeunes « Nenuoramos ». Le Centre culturel d’Ukmergė po-pularise l’art de cinéma. On présente les films non commerciaux, or-ganise les rencontres avec les auteurs des films et les acteurs - la

образования жителей Укмяргского района. В Укмяргском крае-ведческом музее и его филиалах в Вяпряй и Ужугирис экспони-руются предметы, отражающие культурное и историческое про-шлое Укмяргского края.

В публичной библиотеке Владаса Шлайтаса накоплено свыше 300 тысяч разных документов и печатных изделий. Биб-лиотека и её филиалы расширяют сеть публичного доступа к Интернету, организовывает разные мероприятия, посвящённые популяризации книг и чтения. Работники центра культуры учас-твуют в подготовке к государственным, городским и другим праздникам, фестивалям. В центре и его филиалах действует 150 художественных коллективов: три хора, четыре вокальных ан-самбля, две капеллы, детская поп-группа, четыре танцевальных коллектива, одна детская и две взрослых группы театра самоде-ятельности, детский кружок художественной керамики и др. В них своё свободное время проводят 2 тысячи жителей района.

Много коллективов существует десять и больше лет, у них свои традиции, достижения и победы.

В городе Укмярге и в районе действуют общественные культурные организации: Укмяргское общество культуры, худо-жественное общество, кино и фото клуб «Горизонт», Укмяргское общество художников народного искусства, общество литерато-ров, клуб молодёжной музыки «Рокмярге» и другие.

МЕРОПРИЯТИЯ. Ежегодно в районе проводится около 150 разных мероприятий культуры. Крупнейшее из них –Праздник города. Он «родился» в 1998г. по поводу годовщины возвраще-ния Укмярге городских прав. Каждой весной в Укмярге проводит-ся Международный фестиваль ударных инструментов и перкуссий. Так традиционно отмечается 11-ое марта, праздник восстановления Независимости Литвы. Фестиваль в Укмярге объ-единяет и земляков, и иностранцев, и жителей больших городов, жаждущих нетрадиционных мероприятий и желающих провести своё свободное время с исключительной музыкой.

В начале лета в городке Дялтува происходит впечатли-тельная реконструкция «Битвы Вилкмярге». На глазах у зрителей клубы военной истории из Литвы и зарубежных стран оживляют состоявшееся в 1812г. именно на этом месте столкно-вение войск французского императора Наполеона Бонапарта и русского царя Александра I-ого.

Международному дню театра посвящаются несколько мероприятий: фестиваль камерных театров «Сamera Obscura» и фестиваль детских и юношеских театров «Nenuoramos» («Непоседы»). В Укмяргском центре культуры популярно искусство кино. С помощью программы превенции и популяризации киноискусство «Кино +», транслируются не-коммерческие кинофильмы, проходят встречи с создателями фильмов и актёрами. Праздник «Играй, гармонь» ежегодно приглашает любителей фольклорной музыки. Во время этого праздника зрителей веселят музыканты районных сельских ка-пелл. В галерее современного искусства Укмяргского центра

Santrauka

94

nual festival “Grok, armonika“. Spectators are entertained by musicians of regional country bands during the festival. Exhibitions of professional artists are arranged in the modern Art Gallery of the Culture Centre of Ukmergė every month. A unique publication, culture almanac of Deltuva “Eskizai“, reaches the readers of Ukmergė district once per year.

PHYSICAL TRAINING, SPORTS. Plenty of sports events take place in Ukmergė: championships of strongmen, national and inter-national judo competitions, dance contests, karate championships, and international football tournament dedicated for Town festival. Various sport camps are also organized. Annual spring and winter Derbies are arranged in the racecourse of the town. Rally driving races take place on the rally track “Versmė“, in the vicinity of a small town of Vidiškiai. Sport Centre of Ukmergė is one of the oldest educational institutions in the country. It began operating in 1953. There are 22 non-governmental sport organizations which have achieved high

results by their activities. The field of physical training and sports in the district is managed by Education and Sports Division of the ad-ministration of municipality.

PLACES OF SIGHTSEEING. The region of Ukmergė is sur-rounded by a blue band – the Šventoji, one of the most beautiful rivers in Lithuania, and its affluent – the Siesartis. A landscape re-serve of the Siesartis and an ichthyologic reserve of the Šventoji were established in order to preserve rare plants, animals and territories of the region. The Šventoji crosses the heart of Ukmergė, the old town, so it is convenient and interesting to stop, have a rest, visit the most interesting places and replenish supplies for the trip while traveling by canoes.

A variety of tourism and entertainment services as well as dif-ferent sights to visit are suggested in a small but colourful centre of the town. A mound of 11th – 14th century is located in the middle of Ukmergė. Its base is a place for entertainment and cultural events

preferred by town dwellers and its visitors. A beautiful panorama of the river Šventoji and the old town exposes from the top of the mound. The old town of Ukmergė is one of the few old towns having remained in Lithuania. It is included in the register of cultural heritage. Archaeological, natural, ethnographical, folk and numis-matics showpieces, reflecting the cultural and historic past of Ukmergė from 5th till 19th century, are exhibited in the Regional museum established in the old town. The museum suggests good impressions to its visitors climbing up the old tower of the fire-station. The tower was built in 19th century and it is 18 m height. There is a viewpoint on the top of the tower exposing a splendid panorama of the town. Admirers of art are welcome to a spacious Art Gallery of the Culture Centre of Ukmergė. Exhibitions of the works of photography, painting, ceramics, textile, and smithery created by professionals as well as by folk artists are organized in the gallery.

Filmschöpfern sowie mit den Schauspielern werden organisiert. Die Lieb-haber der Volksmusik lädt jedes Jahr das Fest “Grok, armonika” ein. Die Musikanten der Dorfkapellen des Bezirks amüsieren die Zuschauer dieses Festes. Jeden Monat finden in moderner Kunstgalerie des Kulturzentrums von Ukmergė die Ausstellungen der professionellen Künstler statt. Jedes Jahr erreicht die Leser des Bezirks Ukmergė ein einzigartiges Verlags-werk – der Kulturalmanach von Deltuva „Eskizai“.

KÖRPERKULTUR, SPORT. Die Stadt Ukmergė ist reich an Sport-veranstaltungen: die Strongman - Meisterschaften, nationale und inter-nationale Judo Veranstaltungen, Tanzwettkampf, Karate - Meisterschaf-ten, für die Stadtfeier ist ein internationales Fußballturnier gewidmet. Die Sportlager werden organisiert. Alljährliche Sommer- und Winter-Trab-rennen finden im Hippodrom der Stadt statt. Im Städtchen Vidiškiai auf der Rallye - Rennstrecke „Versmė“ wird Rallye Wettkampf veranstaltet. Sportzentrum von Ukmergė ist eine der ältesten Lehranstalten im Land, welche ihre Tätigkeit 1953 angefangen hat. Im Bezirk sind 22 nichtstaat-liche Sportorganisationen, welche dank aktiver Tätigkeit hohe Ergebnisse

erreicht haben. Bildungs- und Sportabteilung der Stadtverwaltung der Verwaltung verwaltet Bereich der Körperkultur und des Sports.

SEHENSWÜRDIGKEITEN. Einer der schönsten Flüssen Li-tauens Šventoji und sein reißender Nebenfluss Siesartis um-schlingen wie ein blaues Band das Gebiet von Ukmergė. Ein Naturschutz-gebiet der Landschaft von Siesartis sowie ichthyologisches Naturschutz-gebiet von Šventoji wurde im Gebiet von Ukmergė gegründet um seltene Pflanzen, Tiere und Territorien zu schützen. Šventoji fließt durch das Herz von Ukmergė, durch die Altstadt, deshalb wenn man mit dem Kajak fährt ist hier bequem und interessant eine Pause zu machen, sich zu ver-schnaufen, die Sehenswürdigkeiten der Stadt zu besuchen, Vorrat an Le-bensmitteln für die weitere Reise zu ergänzen.

In einem nicht großen, aber sehr farbenprächtigen Zentrum von Ukmergė gibt es ein breites Angebot an Tourismusdienstleistungen, Un-terhaltungen und Sehenswürdigkeiten. In der Mitte der Stadt ragt ein Wallburg des XI-XIV Jahrhunderts. Sowohl die Stadtbewohner als auch die Gäste mögen an seinem Fuß sich zu amüsieren und betrachten

ihn wie eine Erholungsstelle bzw. ein Ort der Kulturveranstaltungen. Wenn man in die Spitze des Wallburges einsteigt, kann man das Panora-ma des Flusses Šventoji, sowie der Altstadt bewundern. Die Altstadt von Ukmergė ist eine der nicht vielen litauischen Altstädten, die erhal-ten geblieben sind. Sie wurde in das Kulturerberegister des Landes auf-genommen. In der Altstadt ist Museum der Heimatkunde gegründet worden, in welchem Archäologie- Natur- Ethnographie- Volkskunstex-ponate, numismatische Exponate, welche kulturelle und geschichtliche Vergangenheit vom 5 bis zum 19 Jahrhundert des Gebiets Ukmergė wi-derspiegeln. Museum der Heimatkunde bietet an in den alten Feuer-wehrturm einzusteigen und viele schöne Eindrücke zu erleben. Das ist ein Gebäude des 19. Jahrhunderts, deren Höhe ist 18 Meter. Von der Aussichtsplattform dieses Turms eröffnet sich ein herrlicher Blick auf das Panorama der Altstadt. Eine geräumige Kunstgalerie des Kul-turzentrums von Ukmergė lädt die Besucher ein. Hier werden die Aus-stellungen der Fotografie- Malerei- Keramik- Textilien- Schmiedwerke der professionellen Künstler sowie die Ausstellungen der Werke der

programme « Kinas+“ de la vulgarisation d‘art de cinéma et de la prévention. La fête « Grok, armonika » invite amoureux de la mu-sique d’art populaire chaque année. Les spectateurs sont amusés par les musiciens des villages du district. Les expositions des artistes professionnels sont organisées en gallérie moderne d’art de Centre culturelle d’Ukmergė chaque mois. Chaque année les lecteurs reçoi-vent une édition unique, c’est-à-dire l’almanach de la culture de Deltuva « Eskizai ».

ÉDUCATION PHYSIQUE, SPORT Beaucoup d‘événements de sport ont lieu à Ukmergė, le championnat des gens forts, des événe-ments nationaux et internationaux de judo, les compétitions de dan-se, les championnats karaté, le tournoi international de football pour la fête de la ville. On organise aussi les camps de sport. Les courses des trotteurs sont organisées chaque été et hiver sur l’hippodrome de la ville. Le rallye d’auto a lieu sur la route de « Versmė » de la ville Vidiškiai. Le centre de sport d’Ukmergė est une des institutions d’édu-

cations les plus anciennes en Lituanie. Elle a été fondée en 1953. 22 organisations de sport non gouvernementales fonctionnent et attei-gnent de grands résultats. Le domaine de la culture et sport du district est administré par le département d’éducation et sport de l’Adminis-tration de la municipalité d’Ukmergė.

LIEUX À VISITER La région d‘Ukmergė est ceint par un ruban bleu, c’est-à-dire par une des plus belles rivières de Lituanie, Šventoji, et son affluent Siesartis. Une réserve de paysage de Siesartis et une réserve ichtyologique de Šventoji ont été fondées pour préserver les territoires, animaux et plantes rares. Šventoji traverse le cœur d’Ukmergė - la vieille ville, alors, en voyagent en canoës, il est confortable de s’arrêter, se reposer, visiter les monuments célèbres de la ville, acheter des choses nécessaires pour le voyage.

On peut trouver beaucoup de services touristiques, de loisirs et de choses intéressantes au petit centre de la ville. Le monticule des 11e – 14e siècles est au milieu d’Ukmergė. Son pied est un lieu de

loisir et d’événements culturels des citoyens et de visiteurs. Au sommet de ce monticule on peut contempler le panorama de la vieille ville et de la rivière Šventoji. La vieille ville d’Ukmergė et une des plusieu-res vieilles villes survivantes de Lituanie. Elle est inscrite au registre du patrimoine culturel du pays. Le musée régional d’Ukmergė s’est aussi installé dans la vieille ville d’Ukmergė. On expose les pièces ar-chéologiques, naturels, ethnographiques, d’art populaire, numismati-ques qui reflètent le passé culturel et historique depuis le 5e jusqu’au 19e siècle. Ce musée offre l’escalade à la tour ancienne d’une ca-serne de pompiers qui donne beaucoup d’impressions. Cette tour a été construite en 19e siècle et il est 18 m de haut. Au dessus de la tour on trouve un point de vue qui ouvre le panorama étonnant de la ville. Les admirateurs d’art sont invités à la gallérie d’art vaste de Centre culturel d’Ukmergė. On organise les expositions de photo-graphie, de peinture, de céramique, de textile, de ferronnerie des artistes professionnels et les expositions des œuvres des artistes d’art

культуры ежемесячно проводятся выставки профессиональных художников. Ежегодно читателям Укмяргского района предла-гается уникальное издание – Дялтувский альманах культу-ры «Ескизы».

ФИЗИЧЕСКАЯ КУЛЬТУРА, СПОРТ. В городе Укмярге про-водится много спортивных мероприятий: чемпионаты силачей, республиканские и международные мероприятия дзюдо, танце-вальные соревнования, чемпионаты карате, международный футбольный турнир, посвящённый городскому празднику. Орга-низуются спортивные лагеря. На ипподроме города проводятся ежегодные летние и зимние скачки. В городке Видишкяй есть трасса ралли «Вярсме», где проводятся соревнования автомо-бильного ралли.

Укмяргский центр спорта – старейшее учебное заведение в стране, начавшее свою деятельность в 1953г.

В районе существуют 22 негосударственные организации спорта, которые своей активной деятельностью достигли высо-

ких результатов. Отдел просвещения и спорта при администра-ции самоуправления является куратором области физической культуры и спорта в районе.

ПОСЕЩАЕМЫЕ МЕСТА. Словно синей лентой опоясывает Укмяргский край красивейшая река Литвы – река Швянтойи и её приток – стремительная Сесартис. Для сохранения редких растений, животных и территорий в Укмяргском крае создан заповедник ландшафта Сесартис и ихтиологический за-поведник Швянтойи. Река Швянтойи течёт через самое сердце Укмярге – старый город. Здесь удобно и интересно остановиться любителям водного спорта, отдохнуть, посетить городские до-стопримечательности.

В небольшом, но очень красочном центре Укмярге имеет-ся широкий спектр услуг по туризму, развлечениям и отдыху. В середине города возвышается городище XI-XIV в. Его подно-жие – место культурных мероприятий и отдыха, любимое горо-жанами и гостями.

С вершины городища открывается панорама реки Швян-тойи и старого города. Укмяргский старый город – один из немногих старых городов, сохранившихся в Литве. Он записан в регистр культурного наследия страны. В старом городе основан Укмяргский краеведческий музей, в котором хранятся экс-понаты археологии, природы, этнографии, народного искусства и нумизматики, отражающие культурное и историческое прошлое Укмяргского края с 5 по 19 в. Укмяргский краеведческий музей обещает много хороших впечатлений при восхождении на ста-рую башню пожарного депо. Это строение конца 19в., его высота – 18м. С обзорной площадки, находящейся на верху баш-ни, открывается превосходная панорама города. Любителей ис-кусства в центр культуры приглашает просторная галерея ис-кусств. Здесь организуются выставки фотографий, выставки ра-бот профессиональных художников живописи, керамики, текстили, кузнечного дела, также работ народных художников. Любителям водного спорта на берегу реки Швянтойи предлагают-

Two well-equipped campsites are offered to those who choose the travel by the river Šventoji. Tourists can sleep in tents, use a bathhouse, and cook a meal on fire. All the necessary camping equipment is available to be rented in the campsite. Visitors are also welcome in 15 rural tourism farmsteads. Various entertaining activities such as canoe trips by the rivers of Lithuania, night hikes, trips by land and water (including visits to the manors of the region), horse riding, fishing, and youth camps are offered by the owners and organizers of walking-tours.

Ukmergė district is interesting for those people who want to learn about the splendid culture of Lithuanian manors of various centuries which revive little by little. The manor of Antanas Smetona, the first president of Lithuania, is located in the village of Užulėnis, on the bank of a huge lake. The president had lived and worked there until 1940. Visitors are also welcome in the renewed manors of Siesikai, Taujėnai, Krikštėnai.

A Great Fight county park of partisans has been estab-lished in close vicinity to Ukmergė, near the Mūša stream in order to commemorate the fighters for freedom and those who died for the freedom of Lithuania from 1940 till 1990. There are 14 crosses, re-minding of bloody fights against the soviet regime in this park. There are also crosses sacred to Pope John Paul II who visited Lithuania, and the president of the USA, Ronald Reagan, who struggled against the evil empire.

Ukmergė is known for its craftsmen and masters of na-tional heritage who preserve and cherish the crafts acquired from their grandparents. It is taught to make bread and cheese in the Craft House of the community of Petronys village. It is possible to bake bread following the recipes of our antecedents in the homestead of the Kriaučiūnai (father and son), outstanding bread bakers all over the region.

Ukmergė region is famous for its Calvaries, built in the pictur-esque area of Vepriai. They include 35 chapels and gates of the Way of the Cross. A lot of prayers arrive there during Pentecost. They walk down the roads of suffering of Christ. Contemplation of the Calvary road and its stations is an old tradition of the Catholic Church, com-mon all over the world.

INFORMATION FOR TOURISTS. Employees of Ukmergė Tourism and Business Information Centre, which is located in the old town, will give you all the necessary information about sightseeing places in the region and services provided for tourists; they will also help to plan the trip by road, water, on foot or by bike. You will also get a comprehensive map of Ukmergė district there and will be able to purchase a souvenir, an original work of folk artists of the region. You will find more detailed and interesting information on the website of this centre www.infoukmerge.lt

Volkskünstler veranstaltet. Den Touristen, die auf einem Fluss fahren, werden sogar zwei ausgezeichnet eingerichtete Zeltlager angebo-ten, wo man in den Zelten übernachten, im Sauna baden, am Lagerfeuer das Essen kochen kann. Inventar für Zeltlager kann man im Zeltlager mieten. 15 Dorftourismus – Gehöfte warten auf die Erholungssu-chende. Um interessant Freizeit zu verbringen bieten die Gastgeber der Gehöfte gemeinsam mit den Organisatoren der touristischen Ausflügen, verschiedene Unterhaltungen an, solche wie Kajakfahrten auf den litau-ischen Flüssen, Nachtwanderungen, die Fahrten auf dem Wasser und die Wanderungen auf dem Festland mit dem Besuch der Grundherrschaften von Ukmergė, das Reiten, die Fischerei, die Zeltlager für Jugendliche.

Wer über die erhabene Kultur der litauischen Grundherr-schaft erfahren möchte, dem ist das Gebiet von Ukmergė sehr interes-sant. Hier werden die Grundherrschaften der verschiedenen Zeitabschnit-te aus der Vergangenheit erweckt um langsam wiederzuerstehen. Im Dorf Užulėnis, auf dem Ufer des riesigen Sees eröffnet sich ein herrlicher Blick auf die Grundherrschaft des ersten litauischen Präsidenten Antanas

Smetona. Der Präsident hat in dieser Grundherrschaft bis zum 1940 ge-lebt und gearbeitet. Die sanierten Grundherrschaften von Siesikai, Taujėnai, Krikštėnai warten auf Besucher.

Nicht weit von Ukmergė wurde Park des Gebiets des Großen bewaffneten Widerstands der Partisanen (Didžiosios Kovos apy-gardos partizanų parkas) zur Ehre der Kämpfer für die litauische Freiheit, sowie zur Ehre der für die Freiheit Litauens 1940 – 1990 Gefallenen ein-gerichtet. Hier, im Schatten der Bäume, stehen erhaben 14 Kreuze, die an blutige Kämpfe gegen sowjetische Ordnung erinnern. In diesem Park sind auch die Kreuze, die in Erinnerung an Papst Johannes Paul II, der Li-tauen besucht hat, sowie in Erinnerung an Kämpfer gegen Böse, Ronald Reagan, Präsident der Vereinigten Staaten gewidmet sind.

Ukmergė ist berühmt für ihre Handwerker, Meister der Volks-erbe, die das Handwerk ihrer Großeltern aufbewahrt haben und die das Handwerk bis jetzigen Zeiten pflegen. Im Handwerkhaus der Dorfge-meinde Petroniai wird gelehrt wie das Brot gebacken wird, wie der Käse gepresst wird. Im Gehöft der berühmten Brotbäcker dieses Gebiets, des

Vaters und des Sohnes Kriaučiūnai, kann man auch das Brot backen, wel-ches Ahnen unseres Gebiets gebacken haben.

Das Gebiet Ukmergė ist berühmt für Kalvarien, die in einem bildhaften Städtchen Vepriai liegen. Das sind 35 Kapellen des Kreuzwe-ges und die Tore. Alljährlich während der Pfingsten kommen hier viele Pilger an. Man geht in Kalvarien durch die Wege des christlichen Leidens. Das Bedenken des Kalvarien- Weges und ihren Stationen ist eine alte Tradition der katholischen Kirche, die auf der ganzen Welt verbreitet ist.

TOURISTENINFORMATION. Die Mitarbeiter des in der Altstadt liegenden Business- und Tourismusinformationszentrums werden Ihnen gerne über interessante Orte der Stadt Ukmergė, über Tourismusdienst-leistungen erzählen, sowie sie werden Ihnen helfen eine erkenntnisreiche Wanderung durch das Gebiet, entweder durch den Festland oder durch das Wasser, zu Fuß bzw. mit dem Fahrrad zu machen. Sie erhalten hier eine ausführliche Landkarte des Bezirks Ukmergė, und sie können hier ein Souvenir, der originales Werk unserer Volkskünstler ist, kaufen. Viel nütz-liche und interessante Information erfahren Sie auf der Internetseite die-ses Zentrums www.infoukmerge.lt

populaire. On propose deux campings bien équipés pour ceux qui descendent la rivière. Les touristes peuvent dormir dans les tentes, se baigner dans le bain, faire la cuisine au feu. On peut louer le matériel nécessaire dans le camping. 15 fermes d’agrotourisme attendent des vacanciers. Les propriétaires de ces fermes et les organisateurs randonnées offrent de différents amusements : excursions en canoë par les rivières de Lituanie, randonnées de nuit, les voyages par terre et par les rivières de pays en visitant les domaines de la région d’Ukmergė, équitation, pêche, campings des jeunes.

La région d’Ukmergė est très intéressante pour ceux qui veulent connaître la culture royale des domaines de Lituanie. Les do-maines du temps différent montent et revivent ici. Le manoir du pre-mier président de la Lituanie est situé dans le village d‘Užulėnis auprès du grand lac. Le président y habitait et travaillait jusqu’au 1940. Les visiteurs sont aussi bienvenus dans les domaines rénovés de Siesikai, Taujėnai, Krikštėnai.

Le parc des partisans du district de grand combat est fondé près du cours d’eau de Mūša, aux environs d’Ukmergė, pour commémorer la mémoire des combattants de la liberté de Lituanie et des ceux qui ont été tués au combat de la liberté de pays en 1940-1990. 14 croix qui remémorent les combats sanglants contre le sys-tème soviétique se trouvent dans ce parc. Il y a aussi une croix pour commémorer le pape Jean-Paul II qui a visité la Lituanie et une croix - pour le président des États-Unis Ronald Reagan, combattant contre l’Empire de mal.

Ukmergė est célèbre par ses artisans, ouvriers de patri-moine national, qui préservent et soignent les métiers, appris des aïeuls. On apprit à faire du pain à la maison, à fabriquer du fromage à la maison des métiers de la société de Petronys. On peut aussi se faire du pain selon les recettes des aïeuls dans une ferme de boulangers célèbres de la région, le père et son fils Kriaučiūnai.

La région d’Ukmergė est aussi célèbre par les Calvaires qui ont été construites aux environs de la ville pittoresque de Vepriai. Ce sont 35 chapelles et ses portes des stations de la croix. Beaucoup de croyants arrivent ici pendant la Pentecôte. On contourne les routes de souffrance de Jésus-Christ. La contemplation des calvaires et ses sta-tions est une tradition ancienne de l’Église Catholique, connue dans tout le monde entier.

INFORMATION TOURISTIQUE Le personnel du Centre d’in-formation touristique et d’affaires, installé dans la vieille ville, fournit les informations concernant les lieux intéressants de la région, les services touristiques, aident à projeter une visite de la région par terre et par eaux, à pied et en bicyclette. Ici, vous trouverez le plan ample de la région d’Ukmergė. Vous pourrez acheter un souvenir, un œuvre unique des artistes du district. Vous pouvez aussi trouver beaucoup d’information intéressante et utile dans le site de ce centre www.in-foukmerge.lt

ся две хорошо устроенные стоянки, где можно переночевать в палатках, искупаться в бане, на костре приготовить пищу. Весь нужный туристический инвентарь можно взять напрокат на са-мой стоянке.

15 усадеб сельского туризма в Укмяргском районе ждут отдыхающих. Чтобы не было скучно, хозяева усадеб вместе с организаторами туристических походов предлагают разные раз-влечения – походы на байдарках по рекам Литвы, ночные похо-ды, путешествия по воде и на суши вместе с посещением помес-тий Укмяргского края, верховую езду, рыбалку, лагеря молодёжи.

Укмяргский край интересен для желающих познать ве-личавую культуру литовских поместий. Здесь из прошло-го поднимаются и понемногу возрождаются поместья разных периодов.

В деревне Ухуленис на берегу озера Ленас находится по-местье первого Президента Литвы Антанаса Смятоны. В помес-тье Президент жил и работал до 1940г.

Часто посещаемы обновлённые поместья Сиесикай, Тауе-най, Крикштенай.

В честь памяти борцов за свободу Литвы и всех погибших в 1940-1990г. недалеко от Укмярге, у речки Мушя основан парк партизан округа Большой Борьбы. Здесь в тени деревьев величественно стоят 14 крестов, помнящих кровавые бои про-тив советского строя. В этом парке также находятся кресты, пос-вящённые памяти Папе Йонасу Паулюсу II и борцу против импе-рии зла – Президенту США Рональду Рейгану.

Укмярге славится своими ремесленниками, мастера-ми национального наследия, которые сохранили и лелеют ремесла, унаследованные от предков. В доме ремесел деревни Пятронис обучают, как испечь домашний хлеб, исготовить сыр. В усадьбе отца и сына Кряучюнай – известных пекарей хлеба этого края – также можно самим испечь хлеб, как пекли предки на-шего края.

Укмяргский край славится Калвариями, которые нахо-дятся в живописной местности городка Вяпряй. Это 35 часове-нок и ворот Крестового пути. Эжегодного в день Святой Троицы сюда прибывает множество паломников. На Калвариях они об-ходят все пути мук Христа. Размышления и молитвы по пути Калварий и его остановок является старой, распространённой по всему миру традицией Католической Церкви.

ИНФОРМАЦИЯ ДЛЯ ТУРИСТА. В старом городе нахо-дится Укмяргский центр информации по туризму и ремеслу. Его работники Вам охотно расскажут об интересных местах этого края, о туристических услугах, помогут спланировать познава-тельное путешествие по окрестностям края - по суши или воде, пешком или на велосипеде. Здесь вы получите карту Укмярг-ского района. Сможете приобрести сувениры – оригинальные произведения художников народного искусства нашего края. Много полезной и интересной информации найдёте на сайте этого центра www.infoukmerge.lt

Santrauka

95

Ukmergės rajono savivaldybės administracijaUkmergė: knyga apie Ukmergės kraštą. Informacinis-reprezentacinis leidinys /

Ukmergė: Ukmergės rajono savivaldybė, 2010. – 96 psl.Kn. taip pat: – Santrauka anglų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbomis, p. 89–95.

ISBN 978-609-95158-2-3

Ši knyga Jus supažindins su Ukmergės kraštu, jo istorija nuo pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose iki šių dienų. Knygoje pateikiama informacija apie Ukmergės miesto heraldiką, šimto metų senumo nuotraukomis iliustruoti Ukmergės krašto istorijos punktyrai. Išsamiai aprašyta ir gausiai iliustruota Ukmergės krašto gamta, pra-monė, žemės ūkis, socialinis ir kultūrinis gyvenimas, kultūra, švietimas, sportas, tarptautinis bendradarbiavimas, tradiciniai renginiai, lankytinos vietos.

UDK 947.45

Uk21

UKmergėKnyga apie Ukmergės kraštą

Parengė Ukmergės rajono savivaldybėKęstučio a. 3, LT-20114 Ukmergė

Tiražas 3000 egz.

Spausdino UAB „Facili-lit“Mokslininkų g. 39, LT-12187 Vilniuswww.ajsp.lt

Documents

Knyga apie Ukmergę