Važiuoti dviračiu – madinga

kodėl verta važiuoti dviračiu

palaikoma www.trendy-travel.eu

Kontaktiniai adresai klausimams ir pasiūlymams :

Karl REITER

Tel.: ++43 316 81 04 51 13 23

El.paštas: reiter@fgm.at

Konceptualus planavimas ir plėtra::

Forschungsgesellschaft Mobilität – FGM,

Karl Reiter, Susanne Wrighton, Marta Carvalho

Leidimas: 2010 m. kovo mėn.

Mes norime atkreipti dėmesį, kad šis leidinys ir jo turinys yra saugomas

pagal autorių teises. Visos teisės saugomos leidėjo.

Šis leidinys buvo parengtas dėka projekto Trendy Travel naudojant originalius Graco miesto publikuojamus tekstus: ,,21 gerų priežasčių, kad važiuotumėte dviračiu“. Maloniai kviečiame pasinaudoti šio leidinio turiniu. Mes prašome

apsilankyti internetinėje svetainėje www.trendy-travel.eu bei naudotis ir platinti medžiagą, kuri yra šioje brošiūroje.

Įžanga

Važiavimas dviračiu yra paprasčiausias ir natūraliausias keliavimo būdas, neskaitant ėjimo pėsčiomis. Tiek na- tūralus, kad daugelis miestų net pamiršta apie jo egzis- tavimą. Šis straipsnis skirtas sugrįžti ir pateisinti dvira-

čio, kaip transporto priemonės buvimą bei pateikti kelis argumentus, juos išanalizuoti, pagrįsti faktais.

Dviračių transportas turi stebėtinai daug gerų savybių:

Reguliarus važinėjimas dviračiu gerina sveikatos būklę bei tuo pačiu prailgina gyvenimo trukmę.

Važiavimas dviračiu nereikalauja kuro – jis tik degina mūsų pačių riebalus.

Dviratininkai taupo vietą, juda tyliai ir neteršia aplinkos.

Jei tik leidžiame savo vaikams važiuoti dviračiu – jie tai pamėgsta.

Dviračių eismo tobulinimas nekainuoja brangiai, tačiau atneša daug naudos – investavus 3 eurus, sugrįžta 5 eurai.

Kiekvienas, nors kartą apsilankęs mieste, kuriame gausus dviračių eismas, įsitikino, kokią didelę teigiamą įtaką tai daro miestui, socialiniam jo klimatui bei gyvenimo kokybei.

Visi, norintys įsitikinti tokių miestų egzistavimu ir patirti, ką reiškia gyventi geros nuotaikos mieste, atostogas gali pra- leisti Olandijos mieste Groningene, Danijoje Odensoje arba Italijoje Ferraroj ar Bolzano. Jūs patirsite ramybę, kurios nėra mašinų pilnuose miestuose.

Neskaitant šiame straipsnyje pateikiamų gerųjų dviračių transporto savybių, svarbu yra dar tai, jog dviračių judėjimas pirmiausia yra:

„Važiavimas dviračiu – tai jausmas“ – jo neįmanoma įvardinti vien skaičiais!

1 Pasivykime Pasaulį

Transporto rūšys: Europos miestų paskirstymo palyginimas

Vaikščiojimas

Važin÷jimas dviračiu

Kelion÷s automobiliu

23%

27%

32%

21%

20%

24%

13%

35%

41%

19%

16%

45%

31%

23%

23%

29%

Viešasis

18%

35%

20%

39% 42%

transportas 11% 7% 6%

Freiburgas Bazelis Münster Gracas Bozen Amsterdamas

Šaltinis: Sammer/Röschel, Mobilitätsverhalten der Grazer Wohnbevölkerung, 2003/2004; Amtsblatt der Stadt Freiburg, 2005. Stadtplanungsamt Münster, 2001.

Faktas: politikai gali padidinti dviratininkų skaičių.

Nuo 1982 iki 1998 metų Grazo mieste (Austrija) dviračių judėjimas padidėjo iki 75%. Grazo mieste pagrindinį judėjimą sudaro dviračiai, iš kurių 19 % kelionių atliekama dviračių dėka.

Teigiamas požiūris į dviračių judėjimą gali būti sąmoningai kontroliuojamas. Keletą gerų pavyzdžių galima rasti Freiburge, Vokietijoje, bei Bolzano, Italijoje. Aktyviai viešinant dviračių transporto viziją Freiburge, tik per 20 metų, pavyko padvigubinti važiuojančių dviračiais skaičių iki 28%. Taip pat dvi- gubai išaugo važiuojančių viešuoju transportu skaičius. Balzano mieste dviratininkų skaičius tik per 3 metus padidėjo nuo 17,5 iki 22,7%. Tai buvo pasiekta naujovių ir kūrybingos vadybos metodais.

Aukų ir

kelio

nių

dviračia

is d

alis

(Indeksas=

19

92=

10

0)

Daugiau Dviračių – mažiau

nelaimingų atsitikimų 2

[%]

150

140

130

120

110

100

90

80

70

60

50

Daugiau dviračių, mažiau autoavarijų

Kelionės dviračiais dalis

Sužeistieji dviratininkai

1992 1996 2000 2004 Metai

Šaltinis: Herry Consult/ IGF Institut Grundlagenforschung, Statistik Austrija

Faktas: visam tam kas susiję su dviračiais netin- ka posakis: mažiau yra daugiau.

Teisingai būtų: daugiau yra mažiau. Buvo įrodyta, kad dviračių skaičiaus padidėjimas sumažina ne- laimingų atsitikimų skaičių. 1992 -2004m – Zalcburge atlikto tyrimo metu buvo įrodyta, kad 40% padidėjus dviratininkų skaičiui 40% sumažėjo sužeistų žmonių skaičius.

3 tik skristi greičiau

Tik plaukiojimas yra greitesnis

[min]

35

30

25

20

15

10

5

1 2 3 4 5 6 7 8 [km]

Šaltinis: Transport and Road Research Laboratory (TRRL), Research on RoadTraffic, London

Faktas: Įrodyta, kad 5 km. atstumą mieste grei- čiausiai įveikianti transporto priemonė yra dvi- ratis.

Tai pati geriausia transporto priemonė pagal savo prieinamumą. Tik įsivaizduokite. Lengvai gali važi- nėtis mieste, sustoti prie kiekvienos parduotuvės. Sustoti atsigaivinti prie mėgstamos kavinės ir tęsti savo kelionę toliau- ir nereikia ieškoti parkavimo vietos ar pergyventi, kad vėluosite dėl transporto kamščių ar viešojo transporto tvarkaraščio. ..visa tai įmanoma su savo dviračiu. Grafike parodyti atlik- tų tyrimų rezultatai.

veiksmų erdvė 4

Veikimo spindulys

Šaltinis: “Brochure Nahmobilität” AGSF - Arbeitsgemeinschaft Fahrradfreundlicher Städte (DE, 2008)

Faktas: vyresnio amžiaus žmonės priversti apri- boti savo kelionių atstumą.

Vyresnio amžiaus žmonių skaičius visuomenėje pastoviai didėja.

2035m. daugiau negu puse gyventojų sudarys virš 50m. ir 2050m. kas trečias Vokietijos gyventojas bus vyresnis negu 75m. Vyresnio amžiaus gyventojai norėtų kiek įmanoma ilgiau išlikti mobilūs. Ta- čiau su amžiumi, kelionių atliktų pėsčiomis, dviračiais ar viešuoju transportu skaičius mažėja. Svarbu yra tai, kad su amžiumi įveikiamas atstumas sumažėja. Tuo tarpu, kai dirbanti visuomenė įveikia apie 18 km. atstumą, vyresnio amžiaus žmonės pajėgūs įveikti tik 5 km.

5 Daugiau galimybių

Skirtingi pajėgumai toje pačioje juostoje

Mašina 6.250

2.300

Dviratis

öjimas

16.000

16.000

17.000

17.000

Autobusas

14.000

72.000

Visiškai užimtas

Vidutinis užimtumas

* Talpa/ asmuo/ valanda

Kelių plotis 3,5 m

Šaltinis: Monheim, Straßen für alle, Hamburgas, 1990.

Faktas: dviračiai praplečia kelių naudojimo ga- limybes

Taip pat kartu su pėsčiųjų ir viešuoju transportu, dviračių eismas turi plačias panaudojimo galimybes. Pagrindinis naudingumo indikatorius yra skaičius žmonių, kuriuos per tam tikrą laiko vienetą galima būtų pervežti keliais. 3.5 m. pločio keliu per valandą maksimaliai gali naudotis 2300 (vidutiniškai 1.3 keleivių) mašinų. Tačiau tuo pačiu keliu gali važiuoti 16.000 dviratininkų ir 17.000 pėsčiųjų. Net tuo atveju jei mašinose visos vietos būtų užimtos, dviračiais vis tiek pravažiuotų dvigubai daugiau žmo- nių. Bet viešuoju transportu kai visos vietos užimtos, pravažiuotų daugiau žmonių, kaip pavyzdžiui autobusai gali sutalpinti iki 72.000 keleivių, tokioje pačioje gatvėje.

Daugiau pardavimų 6

Transporto priemonių pardavimo apimtys

200 €

S 160 €

S S

80 € D

D D

0 €

Vienam klientui ir m÷nesiui

Vaikščiojimas Dviratis automobilis

S = Prekybos centras D = Universalin÷ parduotuv÷

* Miunsteryje

Šaltinis: Wissenschaft & Verkehr, Nahversorgung versus Einkaufszentren, Wien, 1999.

Faktas: dviratininkai perka daugiau

Įvertinus tyrimo rezultatus, dviračiais atvažiuojantys žmonės per vieną kartą perka mažiau, bet apsi- lanko parduotuvėse dažniau. Miunchene atlikto detalaus tyrimo duomenimis, dviratininkai per mė- nesį išleidžia vidutiniškai 10 eurų daugiau už motorinių transporto priemonių vairuotojus.

Berne atlikta 1200 asmenų apklausa, parodė, kaip išleidžiama pirkinių vertė priklauso nuo parkavi- mui reikalingos erdvės. Gautų rezultatų duomenimis: dviratininkai, kaip pirkėjai, išleisdami vidutiniš- kai 7.500 Eurų per metus, pirmauja prieš motorinių transporto priemonių vairuotojus, kurie išleidžia vidutiniškai 6.625 Eurų per metus.

28*

7 energijos tauPymas

Energijos suvartojamas vienam namui

Elektra

Šiltas vanduo Šildymas

Mobilumas

44* 6

18

20

34*

6

8

20

28* 6

18

4

Namas su automobiliu

Energiją taupantis namas su automobiliu

Namas be automobilio

* 1000 kWh / metus

Energiją naudojantis namas = optimalus šiltas saul÷s paruošimas ir pusiau saul÷s šildymas

Šaltinis: FGM, Energieeffiziente Mobilität - IMPACT, 1999.

Faktas: važiuojant dviračiais sutaupoma energija

Vidutinė austrų šeima daugiau negu trečdalį visos energijos sunaudoja mobilumui, o kita dalis lieka šildymui ir elektrai. Energiją taupančiame name, per metus sunaudojama nuo 44.000 kWh iki 34.000 kWh mažiau energijos. Taip sutaupoma 23% energijos. Jei šeima nelaiko mašinos, bendras energijos poreikis sumažėja iki 27.500 kWh. Tai dar 39% mažiau energijos.

Įdomus, bet liūdnas faktas yra tas, kad nuo 1990–2002 metų, CO2 emisija sumažėjo visose ekonomi- nėse srityse išskyrus eismą, kur 9% CO2 emisija padidėjo.

mirties atvejai eismo Įvykiuose 8

Avarijos per eismo įvykius

Nelaimingi atsitikimai

100.000

Mirtys dėl tarįos

Mirtys per fizinių

pratimų stoką

320.000

600.000

Šaltinis: traffic casualties Europe 2008 WHO, OECD, World Road Statistics.

Faktas: važiavimas dviračiais sumažina mirtin- gumą

Avarijos sudaro tik 10%, visų eismo pasekmių. Tris kartus dar tiek žmonių miršta nuo eismo emisi- jos pasekmių. Kiekvienais metais pats didžiausias procentas, būtent apie 600.000 asmenų, Europoje miršta nuo fizinių pratimų trūkumo. Dažnesnis važinėjimas dviračiais yra efektyvus instrumentas, ko- voti su mirtingumo priežastimis, kaip pratimų trūkumas, taip pat emisijos. Išsamus Danijos sveikatos tyrimas, parodė, kad dviratininkams mirties rizika yra 30% mažesnė.

9 NEPAVOJINGAS MOBILUMAS

Dviračių ir automobilių potencialūs pavojai

Kinetin÷s energijos*

Vidutiniu greičiu

(17 km/h)

57

(35 km/h)

Kinetin÷s

energijos*

Didžiausiu greičiu

(35 km/h)

240

(150 km/h)

* Kinetin÷ energija (Ekin = m . v2/2), p r i k l a u s o m a i n u o s v o r i o i r g r e i č i o

Šaltinis: Röschel, Graz, 2004.

Faktas: mašinos yra pavojingesnės už dviračius

Susidūrimo metu, kinetinė mašinos energija (vidutinis greitis 35 km/h) yra 57 kartus didesnė negu dviračio (vidutinis greitis 17km/h). Mašinai važiuojant maksimaliu 150 km/h greičiu (dviračio maksi- malus greitis yra 35 km/h), kinetinė energija yra apie 240 kartų didesnė.

PraDėkite anksti! 10

Pageidaujantis mąstymas ir tikrovė vaikų 10 - 14 metų amžiaus

Vaikai į mokyklą važiuojantys

dviračiu

Skaičius vaikų norinčių važiuoti į

mokyklą

11%

33%

Šaltinis: www.schoolway.net

Faktas: vaikams patinka važiuoti dviračiais

Austrijoje šalies mastu tebesitęsianti internetine apklausa, parodė, kad 33 % vaikų norėtų važiuoti į mokyklą su dviračiais. Tačiau, tik 11% iš tiesų tai daro. Viena iš pagrindinių tokio vaikų norų ir realybės neatitikimo priežasčių, yra ta, kad tėvai susirūpinę dėl savo vaikų saugumo. Dėl tos pačios priežasties, per paskutinius 30 metų, nuo 82% iki 14% sumažėjo pėsčiomis į mokyklą ateinančių vaikų. Nenuos- tabu, kad beveik kas penktas vaikas Europoje ir kas dešimtas Austrijoje turi nemažą viršsvorį.

Grazo mieste siūlomi unikalūs dviračių mokymai pradinių mokyklų mokiniams. Ši programa mokina 12 metų amžiaus vaikus, kaip saugiai dalyvauti realiose eismo situacijose. Daugiau 10.000 vaikų jau dalyvavo šioje programoje.

11 Dviračio Pasirinkimas

Potencialių vairuotojų perėjimas

6%

8%

11%

Laisva transporto priemonių pasirinkimo teis÷ vairuotojams

Šaltinis: Rösch 2004

Faktas: Dviratis – pirmoji priemonė, kurią pasi- rinktų automobilio vairuotojas.

Apžvalga, atlikta Grazo mieste, atskleidė priežastis, kodėl motorinės transporto priemonės vairuoto- jas geriau rinktųsi mašiną, negu kitą transportą. Atliktų apžvalgų rezultatu tapo populiariausiu tapusi transporto priemonė – dviratis. 11% apklaustųjų mielai iškeistų savo transporto priemonę į dviratį, tačiau tik pašalinus kelias kliūtis. Apskaičiavus rezultatus, galima buvo teigti, jog kas 8 kelionė auto- mobiliu gali būti lengvai pakeista į kelionę dviračiu. Mažiausiai 8% kelionių automobiliu iškeistos į kelionę pėsčiomis, 6% - į kelionę autobusu ar tramvajumi. Išvada – populiariausias pasirinkimas yra dviratis.

neParagavęs – skonio nePažinsi 12

Vairuotojų nuomonė perėjus prie dviračių

Geriau nei tik÷tasi kaip tik÷tasi blogiau nei tik÷tasi

Pastangos 52

Oro sąlygos 67

Patogumas 30

Transportas 45

Greitis 45

38 10

24 9

55 15

35 20

47 8

Šaltinis: Fahrradfreundliche Städte: Vorwärts im Sattel, Luxemburgas, 1999.

Faktas: motorinių transporto priemonių vairuo- tojai dviračius pripažįsta tik tuomet, kai juos išbando.

Olandijoje atlikti tyrimai parodė, kad vairuotojai, kurie priversti pakankamai dažnai palikti automobi- lius servise, patvirtino, kad dviratis – patogiausia kasdienė transporto priemonė. Tyrimų metu, pusė žmonių, kurie buvo pasirinkę dviračius kaip priemonę, nusprendė, jog dviračių eismas nebuvo pa- kankamai greitas ir veiklus, kaip kad jie manė iki tol. 45% apklaustųjų nusprendė, jog nuvykimo dvi- račiu aplinkybės yra žymiai paprastesnės, nei jie tikėjosi, o mažiausiai 30% įsitikino, kad važiavimas dviračiu yra daug patogesnis.

13 mobilusis Dalyvis

Ėjimas pėsčiomis per 10 minučiu

Vidutinis greitis

Atstumas pasiektas per 10 min.

Baseinas

0,7 km H

2,5 km

4 km/h 15 km/h

0,7 km 2,5 km

ca. 1,5 km2

ca. 20 km2

Šaltinis: Fahrradfreundliche Städte: Vorwärts im Sattel, Luxemburg, 1999.

Faktas: suderinti dviratį ir viešąjį transportą - paprasta.

Viešojo transporto stotelę pasiekti pėsčiomis užtruktume 10 minučių, o tą patį atstumą įveikti dvira- čiu prireiktų 13 kartų mažiau laiko. Stotelės tobulinimui puikiai tiktų aikštelės, skirtos dviračių parka- vimui. Kitas privalumas būtų, jei viešojo transporto tiekėjai leistų nemokamai kartu su savim vežtis ir dviračius.

galimybių gausa 14

Daug potencialų

Būtinyb÷ psipirkti su automobiliu 6

Galima transportuotis ant dviračio priekabos 14

77 PreApsipirkimas automobiliu

Galima transportuotis ant dviračio krepšio 80

4 Apsipirkimas dviračių

Galimas pasirinkimas transporto priemonių (faktinis įsigijimas)

19

Faktinis pasirinkimas transporto priemonių

Apsipirkimas p÷sčiomis

Šaltinis: ARGUS, 2009

Faktas: galimybių gausa

2009 metais Graze buvo atliktas bakalėjininkų ir techninės įrangos parduotuvių tyrimas . Iš visų 1635 stebėtų apsipirkimo kelionių, paaiškėjo, kad mažiausiai daliai, tik 6% (!) mašina buvo būtina. 10% atvejų nebuvo nieko pirkta, 14% visi pirkiniai butų tilpę į dviračio vežimėlį. O didžioji dalis 70%, buvo pirkiniai, lengvai telpantys į įprastą dviračio krepšį. Dažniausiai buvo pasirenkamos įprastinės turimos priemonės: niekas nesinaudojo dviračių priekabomis. Dviračiais atkeliavo tik 4% apklaustų- jų,19% atvyko pėsčiomis ir kaip tikėtasi 77% atvažiavo automobiliais.

15 mažiau teršalų

Poveikis aplinkai susijęs su transporto priemonėmis

Dviratis 0

Traukinys 3

Autobusas 10

Motociklas 82

Mašina 105

Kaupiamas kiekis visų teršalų

Šaltinis: Mobility-cultura

Faktas: Dviratis yra švari transporto priemonė

Iki šiol pagal išskiriamą teršalų kiekį, pirmauja automobilis, nuo jo nedaug atsilieka motociklas. Tan- kiai gyvenamose miesto vietovėse atlikti tyrimai parodė, kad kas 90 –as gyventojas suserga plaučių vėžiu, dėl iš transporto priemonių varomų dyzelinu ir benzinu, išskiriamų sveikatai žalingų dalelių. Ir net kas 39-as gyvenantis šalia pagrindinių kelių.

Daugiau laisvos vietos 16

1 automobilio parkavimo vieta vietoj 9 dviračių

=

1 automobilio parkavimo vieta 9 dviračio parkavimo vietos

Šaltinis: Diagram fromAustrian Mobility Research, 2004

Faktas: važiuoti dviračiais reikia mažiau erdvės

Važiuoti dviračiais reikia daug mažiau ervės negu su automobiliu. Vienam automobiliui parkuoti rei- kia tiek pat vietos, kiek ir 9 dviračiams. Dviračiams nereikia požeminio parkavimo vietos.

Viena vieta požeminio parkavimo aikštelėje kainuoja iki 16.000 Eurų, tokia pat vieta dengtoje

Automobilių stovėjimo aikštelėje kainuoja iki 8.000 Eurų. Netgi įprastinė parkavimo vieta nesaugo- moje aikštelėje kainuoja iki 4.000 Eurų.

Apytikriai už 8- 10 dviračių parkavimą vidutiniškai reikia užmokėti 1.000 Eurų.

Dviračių parkavimo stotelėse, vieno dviračio parkavimo kaina yra nuo 1.100 iki 1.300 Eurų. Kadangi jos uždengtos, turi kontroliuojamą įvažiavimo sistemą, šias parkavimo vietas galima palyginti su po- žeminėmis mašinų parkavimo aikštelėmis. Taigi požeminio automobilio parkavimo vietos kaina yra 12 kartų didesnė negu vieta dviračių parkavimo stotelėje.

17 važiuoti Dviračiais sveika

Resultatai po 12-savaičių pratimų programos

25%

nepager÷jo

75%

pager÷jo

27%

nepager÷jo

73%

pager÷jo

Fitneso vertyb÷s

kūno riebalų vert÷

Šaltinis: GOAL project 2003

Faktas: važiavimas dviračiais pagerina žmo- gaus fizinę būklę

2003 metais 100 Grazo (Austrija) gyventojų 12 savaičių dalyvavo mankštų programoje. Eksperimento

tikslas buvo paskatinti žmones kasdien judėti daugiau, nes kasmetinis sveikatos tikri- nimas parodė, kad 9 iš 10 žmonių mankštinasi per mažai.

Treniruočių poveikis buvo akivaizdus: 3 iš 4 dalyvių pagerino savo fizinę būklę. Beveik ¾

pagerino savo kūno riebalų masės indeksą. Daugiau negu pusė dalyvių po šio tyrimo pasijuto žymiai geriau. Studija atlikta Norvegijoje parodė, kad važiavimas dviračiu taip pat sukuria ir ekonominę nau- dą: bendra nauda sveikatai siekia 15 ct už dviračiu nuvažuotą kilometrą.

kca

l

važiuojant Dviračiais krinta svoris 18

Kalorijų naudojimas įvairiose veiklose per 30 minutes

350

300

250

200

150

100

50

0

Žiūr÷ti TV

Mašinos Lyginimas Žaidimas

biliardu

Sodinimas öjimas Langų

valymas

Važin÷jimas

(20 km/h)

Veiklos

Šaltinis: www.fitrechner.de

Faktas: važiuojant dviračiu per tą patį laiką sudeginama daugiau kalorijų, negu atliekant kitą veiklą.

Važiavimas dviračiu yra malonus ir subalansuotas būdas kalorijoms deginti. Pavyzdžiui, važiuojant dviračiu sudeginama penkis kartus daugiau kalorijų, negu važiuojant motorine transporto priemo- ne, per tą patį laiką. Važiuojant trumpiau nei valandą, galima sudeginti net 600 kalorijų tiek, kiek yra vidutinio dydžio picoje su tunu.

Did

inim

as/s

tiprin

imas

19 PADIDINKITE SAVO INTELEKTĄ

Fizinių pratimų poveikis intelektui

60

50

40

30 29%

20

57%

42% 44%

10 15%

0

Padidintas IQ kiekis

Atminties

gerinimas

Koncentracijos didinimas

Mokymosi tinkamumo didinimas

Šaltinis: www.medizinauskunft.de Ars medici 12.2007

Faktas: fiziniai pratimai didina intelektą

Įvairūs tyrimai įrodė, kad fiziniai pratimai naudingi ne tik sveikatai, bet ir intelekto didinimui. Naudojant specialią mokymosi programą dėl dviračių, matuoklis ergo nustato, kad IQ padidėja nuo 99 iki 128 taškų. Dviračiai gerina atmintį, koncentraciją. Senjorams atlikti tyrimai parodė, kad jų IQ vidutiniškai pakilo 15 taškų po fizinių pratimų.

DVIRATININKŲ ŠALMAI 20

Dviratininkų šalmai

48%

26%

13%

9%

2%

1%

1%

Šaltinis: Kuratorium ZNS (Hannelore Kohl Stiftung für verletzte mit Scäden des zentralen Nervensystems) Geschäftsbericht 2004, DE

Faktas yra faktas: šalmai apsaugo dviratininkus

Daugelyje šalių yra diskutuojama apie šalmų naudojimasi. Dažnai tai reiškia, kad važiavimas dviračiu yra pavojinga veikla, dėl galvos traumų. Čia, mes neketiname eiti prieš dviračių šalmus, bet tiesiog šita tema yra aktuali. Vokietijos eismo įvykių statistika rodo, kad 1% visų galvos traumų pasekmė – dviračių eismas. Šis skaičius maždaug lygus pėsčiųjų eismui. Mokslinių tyrimų rezultatai iš Jungtinių Karalysčiu taip pat rodo, kad dviratininkams dėvėti šalmą yra saugu.

Be to, Australijoje įvesta privaloma šalmų nuomos sistema.

www.trendy-travel.eu

Pagal ES sukurtas projektas “Trendy Travel“, remia Europos

Komisija

Visa atsakomybė už šio leidinio turinį tenka autoriams. Jis nebutinai atspindi Europos Sąjungos nuomonę. Nei

EACI, nei Europos komisija yra atsakinga už bet kokį nadojimą.