Kolekcija "Lietuvos ginklo pergalė"

Medalių rinkinys„Lietuvos ginklo pergalė“

Musiu triple LT.indd 1 10/04/2012 11:21

Leidimo metai: 2010

Masė: 24 g

Skersmuo 38,6 mm

Metalas: varis, dengtas 999/1000 prabos auksu

Autoriai: Algirdas Bosas ir Giedrius Paulauskis

Nukaldinta: St Pauls monetų kalykloje (Didžioji Britanija)

Kokybė: blizgus paviršius, matinis reljefas („proof-like“)

1514 m. rugsėjo 8 d. ties Orša, esančia šiaurės rytų Bal-tarusijoje prie Dniepro upės, jungtinė LDK ir Lenkijos

kariuomenė sutriuškino bene tris kartus didesnę Rusijos kariuomenę. Jau LDK laikais šis mūšis buvo laikomas vienu svarbiausių mūšių istorijoje, o mūsų laikais jis dažnai vadi-namas Rytų Žalgiriu. Juk, pasiekus šią pergalę, buvo ilgam sustabdyta Rusijos ekspansija į LDK.

Į lemtingą mūšį lietuviams bei lenkams vadovavusio K. Ostrogiškio ir rusų vado I. Čeliadnino kariuomenės stojo 1514 m. rugsėjo 8-osios rytą. Maskvėnai keletą kar-tų mėgino prasiveržti pro lietuvių gretas, bet buvo atmuš-ti. Spėjama, kad lietuvių kariuomenė pergalę pelnė dėl gudraus taktinio manevro: rusams pradėjus supti lietuvių kariuomenę, Ostrogiškis liepė savo kariams atsitraukti ir maskvėnai vydamiesi lietuvius, pateko į lenkų artilerijos bei pėstininkų gniaužtus. Tad rusai buvo priversti trauktis. Pa-krikusiai Čeliadnino kariuomenei lemiamą smūgį sudavė lenkų bei lietuvių raitija. Priešininkai dar buvo persekiojami


Leidimo metai: 2010

Masė: 24 g

Skersmuo 38,6 mm





1514 m. rugsėjo 8 d. ties Orša, esančia šiaurės rytų Bal-tarusijoje prie Dniepro upės, jungtinė LDK ir Lenkijos

kariuomenė sutriuškino bene tris kartus didesnę Rusijos kariuomenę. Jau LDK laikais šis mūšis buvo laikomas vienu svarbiausių mūšių istorijoje, o mūsų laikais jis dažnai vadi-namas Rytų Žalgiriu. Juk, pasiekus šią pergalę, buvo ilgam sustabdyta Rusijos ekspansija į LDK.

Į lemtingą mūšį lietuviams bei lenkams vadovavusio K. Ostrogiškio ir rusų vado I. Čeliadnino kariuomenės stojo 1514 m. rugsėjo 8-osios rytą. Maskvėnai keletą kar-tų mėgino prasiveržti pro lietuvių gretas, bet buvo atmuš-ti. Spėjama, kad lietuvių kariuomenė pergalę pelnė dėl gudraus taktinio manevro: rusams pradėjus supti lietuvių kariuomenę, Ostrogiškis liepė savo kariams atsitraukti ir maskvėnai vydamiesi lietuvius, pateko į lenkų artilerijos bei pėstininkų gniaužtus. Tad rusai buvo priversti trauktis. Pa-krikusiai Čeliadnino kariuomenei lemiamą smūgį sudavė lenkų bei lietuvių raitija. Priešininkai dar buvo persekiojami

iki vidurnakčio. Skaičiuojama, jog žuvo apie 30 tūkstančių rusų karių, daugybė vadų buvo paimta į nelaisvę.

Medalio averso centre puikuojasi Ostrogiškių giminės herbas, kuris medalio plokštumą vertikaliai padalija į dvi dalis. Ostrogiškių giminės herbas – tai vadinamasis leliwa (lelija) atmainos herbas, kuriame vaizduojama šešiakampė žvaigždė su pusmėnuliu apačioje. Kairėje averso pusėje pa-vaizduota jungtinė lietuvių ir lenkų raitija, dešinėje – besi-blaškanti maskvėnų kariuomenė. Viršuje matyti iš debesų kyšanti Apvaizdos ranka, laikanti palmės šakelę ir laimi-nanti bei sveikinanti lietuvių kariuomenės pergalę. Apa-čioje palei monetos briauną pavaizduotas liepsnų laižomas Smolenskas. Pusračiu palei monetos briauną išoriniame žiede iškaldintas įrašas „ORŠOS MŪŠIS“ ir šio įvykio data „1514 • 09 • 08“. Reverse – Petro Repšio sukurtas stilizuo-tas Vytis. Tai – matinis, reljefinis šarvuoto raitelio su skydu ir kalaviju atvaizdas. Vytį įrėmina įrašas „LIETUVOS IS-TORIJOS ĮVYKIAI“.


Leidimo metai: 2011

Masė: 24 g

Skersmuo 38,6 mm





Salaspilio mūšis vyko 1605 m. rugsėjo 27 d. tarp Lie-tuvos-Lenkijos ir Švedijos kariuomenių. Tai buvo

įspūdinga Abiejų Tautų Respublikos pergalė ilgamečia-me Livonijos kare.

Rugsėjo 26-osios naktį Lietuvos-Lenkijos pajėgos, ku-rias sudarė apie 3800 vyrų, užėmė patogią poziciją tarp Iskylio ir Salaspilio. Tą pačią naktį milžiniška švedų ka-riuomenė, sudaryta iš 5000 patyrusių kavaleristų, 6000 pėstininkų ir 11 patrankų, išžygiavo Salaspilio link ir pa-siekė jį švintant. Jono Karolio Chodkevičiaus vyrų pozici-ja buvo tokia patogi, jog prisiartinę švedai jų net nepaste-bėjo. Mūšis prasidėjo akimoju: Chodkevičius, pasiryžęs laimėti, nusprendė atakuoti iš karto su visos kariuomenės jėga, juolab kad nebuvo iš ko palikti rezervų. Švedams akis apdumti pamiškėje buvo pastatyta karių iškamšų, o už kelių kilometrų nusiųsta saujelė karių, turėjusių pasi-rodyti mūšio metu tarsi lauktas pastiprinimas. Kad švedai nesuprastų, kokia padėtis yra iš tiesų, Chodkevičius pir-


Leidimo metai: 2011

Masė: 24 g

Skersmuo 38,6 mm





Salaspilio mūšis vyko 1605 m. rugsėjo 27 d. tarp Lie-tuvos-Lenkijos ir Švedijos kariuomenių. Tai buvo

įspūdinga Abiejų Tautų Respublikos pergalė ilgamečia-me Livonijos kare.

Rugsėjo 26-osios naktį Lietuvos-Lenkijos pajėgos, ku-rias sudarė apie 3800 vyrų, užėmė patogią poziciją tarp Iskylio ir Salaspilio. Tą pačią naktį milžiniška švedų ka-riuomenė, sudaryta iš 5000 patyrusių kavaleristų, 6000 pėstininkų ir 11 patrankų, išžygiavo Salaspilio link ir pa-siekė jį švintant. Jono Karolio Chodkevičiaus vyrų pozici-ja buvo tokia patogi, jog prisiartinę švedai jų net nepaste-bėjo. Mūšis prasidėjo akimoju: Chodkevičius, pasiryžęs laimėti, nusprendė atakuoti iš karto su visos kariuomenės jėga, juolab kad nebuvo iš ko palikti rezervų. Švedams akis apdumti pamiškėje buvo pastatyta karių iškamšų, o už kelių kilometrų nusiųsta saujelė karių, turėjusių pasi-rodyti mūšio metu tarsi lauktas pastiprinimas. Kad švedai nesuprastų, kokia padėtis yra iš tiesų, Chodkevičius pir-

mas pradėjo puolimą. Pirmiausia jis pasiuntė lengvąją ka-valeriją, kuri turėjo nuvilioti į pakalnę kairįjį švedų spar-ną, kur būtų patogiau kautis. Tada husarai puolė centre išdėstytus priešų pėstininkus, kad šie negalėtų pagelbėti atakuojant dešinįjį švedų sparną. Kairiojo lietuvių-lenkų kariuomenės sparno pajėgoms buvo įsakyta triuškinti de-šinįjį švedų sparną. Švedams pradėjus trauktis, jų pėsti-ninkai liko neapsaugoti ir turėjo atlaikyti puolimą iš trijų pusių. Tuomet Chodkevičius, supratęs, jog pergalė jau ranka pasiekiama, su naujomis jėgomis puolė priešus ir galutinai juos sutriuškino. Pasak šaltinių, mūšis tetruko vos 20 minučių, per kurias švedų kariuomenė buvo su-mušta pasitelkus genialią strategiją ir apsukrumą.

Salaspilio mūšiui skirto medalio averse pavaizduota scena iš kovos lauko. Fone matyti tyvuliuojanti jūra ir švedų laivai. Išoriniame žiede palei briauną iškaldintas įrašas „SALASPILIO MŪŠIS 1605 • 09 • 27“. Reverse – Petro Repšio sukurtas stilizuotas Vytis.


Leidimo metai: 2012

Masė: 24 g

Skersmuo 38,6 mm





Mėlynųjų Vandenų mūšis įvyko 1362 m. rudenį prie Siniuchos upės netoli Mėlynųjų Vandenų pilies,

Podolėje. Jame susirėmė Lietuvos didžiojo kunigaikščio vadovaujama lietuvių-rusėnų kariuomenė ir trijų mongo-lų-totorių ordų valdovų pajėgos. Aukso Ordos kariuome-nei buvo lemta patirti triuškinantį pralaimėjimą. Šis mūšis dažnai prilyginamas Buvino mūšiui (1214 m.), laikomam vieningos Prancūzijos ir prancūzų tautos gimimo simboliu, flamandų tautai reikšmingam „auksinių pentinų“ mūšiui (1302 m.) ar garsiajam Kulikovo mūšiui (1380 m.).

Lietuviams Mėlynųjų Vandenų mūšis – tai vienas Lietu-vos Didžiosios Kunigaikštijos kaip imperijos „nuo jūros iki jūros“ kūrimo etapų. Dar XIII a. Lietuva prisijungė Juodąją Rusią, Baltąją Rusią, vėliau XIV a. I pusėje – Voluinę. Tačiau besiplėsdama į mongolų nuniokotas stačiatikiškos Kijevo Rusios žemes, LDK pietuose susidūrė su Aukso Orda – viena iš kelių XIII a. didžiulę dalį Eurazijos žemyno nukariavusios Mongolų imperijos dalių. Aukso Orda, kurios diduomenė perėmė totorių kalbą ir islamą, tapo vienu iš svarbiausių (ša-


Leidimo metai: 2012

Masė: 24 g

Skersmuo 38,6 mm





Mėlynųjų Vandenų mūšis įvyko 1362 m. rudenį prie Siniuchos upės netoli Mėlynųjų Vandenų pilies,

Podolėje. Jame susirėmė Lietuvos didžiojo kunigaikščio vadovaujama lietuvių-rusėnų kariuomenė ir trijų mongo-lų-totorių ordų valdovų pajėgos. Aukso Ordos kariuome-nei buvo lemta patirti triuškinantį pralaimėjimą. Šis mūšis dažnai prilyginamas Buvino mūšiui (1214 m.), laikomam vieningos Prancūzijos ir prancūzų tautos gimimo simboliu, flamandų tautai reikšmingam „auksinių pentinų“ mūšiui (1302 m.) ar garsiajam Kulikovo mūšiui (1380 m.).

Lietuviams Mėlynųjų Vandenų mūšis – tai vienas Lietu-vos Didžiosios Kunigaikštijos kaip imperijos „nuo jūros iki jūros“ kūrimo etapų. Dar XIII a. Lietuva prisijungė Juodąją Rusią, Baltąją Rusią, vėliau XIV a. I pusėje – Voluinę. Tačiau besiplėsdama į mongolų nuniokotas stačiatikiškos Kijevo Rusios žemes, LDK pietuose susidūrė su Aukso Orda – viena iš kelių XIII a. didžiulę dalį Eurazijos žemyno nukariavusios Mongolų imperijos dalių. Aukso Orda, kurios diduomenė perėmė totorių kalbą ir islamą, tapo vienu iš svarbiausių (ša-

lia Vokiečių ordino ir Lenkijos, vėliau – Maskvos) Lietuvos likimo veiksnių. Vis dėlto XIV a. viduryje Aukso Ordoje prasidėjo sumaišties laikotarpis – chanai keitė vienas kitą. Tuo ir pasinaudojo Algirdas, prijungęs Černigovo, Starodu-bo ir Severų Naugardo žemes, o minėtame 1362 m. žygyje jis galutinai prie LDK prijungė Kijevo kunigaikštystę, čia valdyti paskyręs savo sūnų Vladimirą. Po Mėlynųjų Van-denų mūšio LDK prisijungė ir Podolę, kurios vietininkais tapo mūšio dalyviai – Algirdo brolio Karijoto sūnūs Jurgis, Aleksandras, Konstantinas ir Teodoras. Šis mūšis buvo svar-bus ne tik lietuviams, bet ir ukrainiečiams, kurie mūšį prie Mėlynųjų Vandenų traktuoja kaip išsivadavimą iš daugiau nei šimtą metų trukusio totorių jungo.

Medalio averse matyti Lietuvos didysis kunigaikštis Al-girdas, ryžtingai puolantis jau bepasiduodančią ir vandens platybėse simboliškai skęstančią Aukso Ordos kariauną. Išoriniame žiede iškaldintas įrašas „MŪŠIS PRIE MĖLY-NŲJŲ VANDENŲ“. Reverse – Petro Repšio sukurtas stili-zuotas Vytis.


UAB „Monetų namai“ pristato unikalų paauksuotų medalių rinkinį, įamžinantį tris mūsų tautos istorijai reikšmingus mūšius. Tai – didžiausia karine pergale prieš Rusiją tituluojamas Oršos mūšis, istorikų žymiau-

siomis XVII a. kautynėmis vadinamas Salaspilio mūšis, kuriame nedidelė lietuvių-lenkų kariuomenė sugebėjo pasiekti pergalę prieš pavyzdinę keliolikatūkstantinę švedų armiją, ir šiemet 650-ąsias metines švenčiantis mū-šis prie Mėlynųjų Vandenų, kuriame, susivienijus lietuvių, ukrainiečių bei baltarusių pajėgoms iki tol atrodžiusi

neįveikiama Aukso Orda patyrė triuškinantį pralaimėjimą.

Šiuo dokumentu medalių rinkiniui suteikiama neribota autentiškumo garantija.

Ieva GaliauskienėUAB „Monetų namai“

1SKO

L017

7


Documents

Kolekcija "Lietuvos ginklo pergalė"