TECHNOLOGIJOS KOMPETENCIJ UGDYMO PAVYZDIAI

UGDYMO PLTOTS CENTRAS

Egl Vaivadien

2

TECHNOLOGIJOS

KOMPETENCIJ UGDYMO PAVYZDIAI

Turinys

1. vadas ........................................................................................................................................... 3 2. Mokjimo mokytis kompetencijos ugdymas ............................................................................... 5

2.1. Mokjimo mokytis kompetencijos ugdymo pavyzdiai ....................................................... 9 2.2. Mokjimo mokytis kompetencijos paangos vertinimas. ................................................... 21 2.3. Informacijos altiniai: ......................................................................................................... 24

3. Komunikavimo kompetencijos ugdymas ...................................................................................... 25 3.1. Komunikavimo kompetencijos ugdymo pavyzdiai ........................................................... 31

3.2. Komunikavimo kompetencijos vertinimas ......................................................................... 39 3.3. Informacijos altiniai .............................................................................................................. 42

4. Painimo kompetencijos ugdymas ................................................................................................ 43

4.1. Painimo kompetencijos ugdymo pavyzdiai ........................................................................ 50 4.2. Painimo kompetencijos vertinimas ................................................................................... 61 4.3. Informacijos altiniai: ......................................................................................................... 63

5. Socialins kompetencijos ugdymas ............................................................................................... 63 5.1. Socialins kompetencijos ugdymo pavyzdiai ................................................................... 70 5.2. Socialins kompetencijos paangos vertinimas .................................................................. 75

5.3. Informacijos altiniai: ......................................................................................................... 80 6. Asmenins kompetencijos ugdymas .......................................................................................... 81

6.1. Asmenins kompetencijos ugdymo pavyzdiai .................................................................. 85 6.2. Asmenins kompetencijos paangos vertinimas ................................................................. 93 6.3. Informacijos altiniai .......................................................................................................... 99

7. Iniciatyvumo ir krybingumo kompetencijos ugdymas .............................................................. 100 7.1. Iniciatyvumo ir krybingumo kompetencijos ugdymo pavyzdiai .................................. 101

7.2. Iniciatyvumo ir krybingumo kompetencijos paangos vertinimas ................................. 110

7.3. Informacijos altiniai ........................................................................................................ 114

3

1. vadas

2008 m. rugpjio 26 d. sakymu Nr. ISAK-2433 Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo

ministro patvirtintos Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos (toliau bendrosios

programos) orientuotos bendrj kompetencij ir esmini dalykini kompetencij ugdym,

ypating dmes kreipiant mokym mokytis. Bendrosiose programose numatoma, kad mokinys

baigdamas mokykl bus gijs ias bendrsias kompetencijas:

mokjimo mokytis;

komunikavimo;

painimo;

socialin;

iniciatyvumo ir krybingumo;

asmenin.

Visos bendrosios kompetencijos glaudiai siejasi, pavyzdiui, bendradarbiavimas yra

bdingas vis kompetencij elementas. Kai kurie kompetencij elementai skiriasi tik tam tikrais

aspektais.

1 pav. Projekto Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro

(58 kl.) mokini kompetencij ugdymas metodin mediaga Kompetencij ugdymas (2010)

Nordami tobulti, privalome turti formas, modelius ir planus, kaip analizuoti, keisti ir

vertinti savo veiksmus.

Kompetencijos turi bti ugdomos per vis dalyk, taip pat ir technologij, pamokas. Tai

nuolatinis, sudtingas ir nenutrkstamas procesas, kuris turi vykti nuolat: mokykloje per pamokas ir

popamokinje veikloje, neformaliojo ugdymo staigose ir namuose. Technologinio ugdymo tikslas

sudaryti prielaidas mokiniams isiugdyti technologinio ratingumo pagrindus orientuotas vis

asmens bendrj gebjim bei technologini (keturi veiklos srii projektavimo, informacijos

rinkimo ir naudojimo, mediag painimo, technologini proces, j rezultat pateikimo ir

vertinimo) gebjim ugdym (neatsivelgiant tai, koks yra technologinio ugdymo objektas

4

mityba, tekstil, konstrukcins mediagos, elektronika ar kt.). Kompetencijos ugdomos sprendiant

tam tikras uduotis ir problemas vairiose situacijose, kuriose mokinys gali tikslingai, planingai ir

smoningai veikti. Tam, kad kompetencij ugdymas vykt produktyviai, leist pasiekti laukiamus

rezultatus, mokytojai kartu su mokiniais ir j tvais turt:

isiaikinti bendruosius ugdymo tikslus;

numatyti ir aptarti laukiamus rezultatus ir rodiklius, parodanius laukiamo rezultato

pasiekimo lyg, i kuri galima bt sprsti apie skm;

nuolat reflektuoti, aptarti pasiekimus ir ikylanius sunkumus, remiantis pasiekimais

planuoti tolesnes veiklas.

Svarbu isiaikinti, kokius gebjimus ir kaip reikia ugdyti, norint, kad mokinys gyt

pageidaujam kompetencij, bei aptarti / numatyti kriterijus, paangos rodiklius, parodanius

skm. Kompetencij apraus bei j gijimo rodiklius tikslinga bt rengti kartu su mokiniais.

Rengiant kompetencij apraus, galima remtis 2010 metais projekto Pagrindinio ugdymo pirmojo

koncentro (58 kl.) mokini esmini kompetencij ugdymas vykdytoj ileista metodine mediaga

Kompetencij ugdymas ir projekto dalyvi mokym mediaga (http://mokomes5-8.pedagogika.lt

skyrelyje Biblioteka). Bendrj kompetencij aprauose pateikiami pagrindiniai vis ei bendrj

kompetencij poymiai bei mokiniui nusakoma, kuo svarbi kiekviena kompetencija, o mokytojui

vardijami svarbiausi kompetencij elementai.

Gero mokymosi bruoai. Edukologai sutaria dl kai kuri pagrindini gero mokymosi

bruo. inomi ei faktoriai,iliustruojantys ir rodantys, kokios struktros reikt laikytis, kad

pagert mokymasis ir mokymas (Berry and Sahlberg, 1996):

1) Mokymasis yra aktyvus konstravimo procesas.

Mokymasis nra iniu ir gdi perdavimas pasyviai jas priimantiems mokiniams; mokymasis

aktyvus supratimo, reikmi ir gdi konstravimo procesas.

2) Mokymasis yra sukaupt iniu susiejimas.

Mokymasis visada remiasi turimomis iniomis ir kognityviomis (painimo) struktromis.Jos gali

bti ir formalios, ir neformalios.Tai reikia, kai mokymsi galima suprasti kaip ankstesni ir nauj

iniu arba gdi susiejim. Danai mokini alternatyvs pagrindai, klaidingos sampratos arba

nepakankami gdiai gali sukelti mokymosi problem arba neigiam mokymosi

padarini.Nustatyta, kad paties mokinio abstrakias idjas arba gdius gali bti labai keblu

pakeisti (Driver, 1985).

3) Mokymasis yra bendradarbiavimas.

Socialine sveika bendravimas gali paskatinti konstruoti ir transformuoti inias, kai mokiniai kartu

kuria bendras svokas ir gdius.Bendradarbiavimo atmosferoje kalbdamiesi, aikindamiesi,

ginydamiesi, svarstydami ir uduodami klausimus mokiniai formuoja savo painimo struktras ir

gdius. Daugelis mokymosi specialist pabria kalbjimosi su kitais ir aikinimosi su kitais,

ypa jeigu mokomoji uduotis yra sudtinga, naud.

4) Mokymasis yra savitvarka.

Savitvarka reikia, kad mokinys moka organizuoti, planuoti, kontroliuoti ir kreipti savo mokymosi

proces. Be to, jis yra pasirengs imokti ir geba vertinti ir apmstyti vis mokymosi proces.

5) Mokymasis turi tiksl.

Veiksmingai ir prasmingai mokytis padeda aikus tikslo suvokimas ir orientavimasis j. Geras

mokymasis reikalauja, kad mokinys suformuluot tikslus. Suprasti, k reikia imokti, gali padti

sisteminantys vadai ir svok schemos (Ausubel, 1978; Novak, 1990).

6) Mokymasis yra susijs su kontekstu ir aplinkybmis.

http://mokomes5-8.pedagogika.lt/

5

Mokant sudaryti tokias aplinkybes, kad mokiniai, nagrindami informacij i savo aplinkos, turt

apdoroti j sveikaudami su kitomis terpmis. ia nra vienintelio tobulo, visais atvejais tinkamo

metodo, mokytojas turi gebti lanksiai dirbti, skirtingomis aplinkybmis naudoti skirtingus

mokymo metodus. (Berry, Sahlberg, 1996).

2. Mokjimo mokytis kompetencijos ugdymas

Mokymosi kompetencija, t. y. mokymasis mokytis, reikia gebjim ir pasirengim

savarankikai nusibrti mokymosi tikslus ir suplanuoti atitinkamus mokymosi ingsnius,

savarankikai arba drauge su kitais atrasti mokymuisi skirt informacij, sprsti ikylanias

problemas, savikritikai refleksuoti mokymosi proces. Tad mokslus einantysis gali pasirengti

realizuoti gyvenimo keliamus reikalavimus, jei mokymo(si) staigos sudarys slygas atsiskleisti

asmeniniams gebjimams, juos pltoti bei tobulinti, skatins pasitikjim savimi, suteiks galimyb

formuotis perkeliamuosius gebjimus ir gdius. Mokymasis mokytis yra ne tik dalyko, kurio

mokomasi, ini ir t. t. valdymas, o inios apie pat mokymosi proces, mokymosi strategijas,

technikas, metodus, bdus, j efektyvaus naudojimo galimybes ir mokjim jais naudotis, o

svarbiausia inios apie savo paties asmenines (fizines, psichines, dvasines) galias bei j

panaudojim mokymosi procese. Skmingas savo paties mokymosi organizavimo ir valdymo

procesas yra grindiamas tiksl ir strategijas kreipiama mokymosi veikla. Gebjimas paiam

organizuoti mokymosi veikl, j valdyti ir kontroliuoti yra kiekvieno individo potencialas, t. y.

vidins paslptos galios, kurias pedagogas turt painti, puoselti, vairiapusikai skatinti j

sklaid (Pukeviit J. V. // Acta PaedagogicaVilnensia, 2007).

1 paveikslas. Hipotetinis mokymosi mokytis kompetencijos (metakompetencijos) ugdymo modelis. (Pukeviit J. V. //

ISSN 13925016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA. 2007).

6

Mokymosi mokytis kompetencijos ugdymo hipotetinio modelio struktrinmis dalimis

laikomi implikuojantys inias, gdius, gebjimus, vertybines nuostatas dmenys: gebjimas

velgti mokymosi mokytis svarb, isikelti mokymosi mokytis tikslus, pasirinkti mokymosi

strategijas tikslams pasiekti, pasirinkti mokymosi technologijas; gebjimas vertinti savo mokymsi;

gebjimas atlikti metakognityvin analiz. Pagrindinis vaidmuo mokymo(si) procese turi tekti

besimokaniajam. Mokinys gauna daug veikimo laisvs, mokymosi galios yra suteiktos ne

mokytojui, o besimokaniajam. Mokinys yra tarsi tyrintojas, kurio bsena yra nuolatins paiekos.

Mokiniai patys kuria mokomojo dalyko suvokim ir gebjimus. Pagrindinis mokytojo vaidmuo

skmingas mokini traukimas mokymsi. Pirmoje lentelje pateikiamas mokymo modelis,

kuriame pavaizduoti mokini traukimo mokymsi elementai ir mokymosi veiklos atlikimo lygis.

1 lentel Elementas Patenkinamas Pagrindinis Auktesnysis

Turinio

pateikimas

Turinio pateikimo kokyb

nenuosekli. Kai kas atliekama

sumaniai, pateikiant ger

pavyzdi, taiau kai kurias

vietas sunku suprasti.

Turinys pateikiamas

tinkamai ir puikiai siejamas

su mokini iniomis ir

patirtimi.

Turinys pateikiamas tinkamai ir

puikiai siejamas su mokini

iniomis ir patirtimi. Mokiniai taip

pat prisideda prie turinio pateikimo.

Veiklos ir

uduotys

Kai kurios veiklos ir uduotys

tinkamos mokiniams ir traukia

juos protin veikl.

Dauguma veikl ir uduoi

tinkamos mokiniams.

Beveik visi mokiniai

traukiami kognityvin

veikl.

Visi mokiniai traukiami

kognityvin veikl ir uduotis

nagrinjant turin. Siekdami

sustiprinti supratim, mokiniai

inicijuoja ar pritaiko veiklas ir

projektus.

Mokini

grupi

sudarymas

Grups sudaromos i dalies

tinkamai mokini atvilgiu ir tik

i dalies atitinka pamokos

tikslus.

Sudarytos grups produk-

tyvios ir visikai tinkamos

mokini ar pamokos tiksl

atvilgiu.

Sudarytos grups produktyvios ir

visikai tinkamos mokini ar

pamokos tiksl atvilgiu. Mokiniai

imasi iniciatyvos grupse, kad

sustiprint supratim.

Mokomoji

mediaga ir

itekliai

Mokomoji mediaga ir itekliai

i dalies atitinka mokymo

tikslus, o mokiniai vidutinikai

traukiami protin veikl.

Mokomoji mediaga ir

itekliai atitinka pamokos

tikslus ir traukia mokinius

protin veikl.

Mokomoji mediaga ir itekliai

atitinka pamokos tikslus ir traukia

mokinius protin veikl. Mokiniai

rodo iniciatyv rinkdamiesi,

pritaikydami ar kurdami mediag,

taip siekdami sustiprinti savo

supratim.

Struktra ir

tempas

Pamoka turi struktr, taiau jos

nesilaikoma nuosekliai per vis

pamok. Pamokos tempas taip

pat netolygus.

Pamoka turi aikiai apibrt

struktr, pagal kuri organi-

zuojama veikla. Pamokos

tempas tolygus.

Pamokos struktra ypa nuosekli;

numatyti refleksijos ir

apibendrinimo etapai. Pamokos

tempas tinkamas visiems

mokiniams.

Parengta pagal Danielson C. 1996: Enhancingprofessionalpractice: A frameworkfor teaching, Alexandria, VA:

Association for Supervision and Curriculum Development, 98. Autoriaus teiss priklauso . Danielson, 1996.

Mokini traukimas mokymsi neskmingas, kai pamoka neturi aikios struktros; pamokos

tempas per ltas, per greitas arba ir toks, ir toks; mokomoji mediaga ir itekliai neatitinka mokymo

tiksl ar netraukia mokini protin veikl; grups sudaromos netinkamai mokini ar mokymo

tiksl atvilgiu; veiklos ir uduotys neatitinka mokini amiaus ar isilavinimo; turinys pateikiamas

netinkamai ir neaikiai arba pateikiami prasti pavyzdiai ir analogijos.

Mokjimo mokytis kompetencijai prielaidas sukuria daug veiksni, i j, mokslinink

nuomone, ypa svarbs ie:

inios apie mokymsi ir atmint apskritai;

inios apie kiekvieno individo asmenin mokymosi stili;

7

inios ir gebjimai taikyti tam tikras mokymosi strategijas;

mokymosi veiklos planavimas, valdymas ir kontrol;

ilgalaikio, t. y. kreipiamo ateit asmeninio mokymosi proceso organizavimas. 2 pav.

pateikiama mokymosi mokytis schema.

2 paveikslas. Projekto Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (58 kl.) mokini kompetencij ugdymas elektroninio

ugdymo turinio, skirto gamtamoksls, komunikavimo gimtja kalba ir mokymosi mokytis kompetencijoms ugdyti,

rengj mokym mediaga (2009)

Ugdant mokjimo mokytis kompetencij, ugdomos ios vertybins nuostatos:

supratimas, kad mokymasis yra vertingas ir trunka vis gyvenim;

poreikis mokytis ir tobulti;

noras painti save kaip besimokantj;

savarankikas, kryptingas ir atkaklus usibrto tikslo siekimas;

pasitikjimas savimi;

tikjimas mokymosi skme;

atsakomybs u mokymsi ir rezultatus jausmas;

noras dalytis iniomis ir gyta patirtimi su kitais monmis.

Vertybini nuostat tikslinis ugdymas didina mokymosi motyvacij. Tik tikdamas mokymosi

skme bei vertindamas savo mokymsi mokinys gals veikti vairias mokymosi klitis ir pasieks

ger rezultat.

8

Ugdant mokjimo mokytis kompetencij, rekomenduojama rengti uduotis, kurios skatint

mokinius:

mokytis, tobulti, tikti mokymosi skme;

isikelti realius mokymosi tikslus, kryptingai ir atkakliai j siekti;

gebti planuoti, stebti ir koreguoti savo mokymsi;

rasti sau tinkamus mokymosi bdus;

siekti paramos ir noriai teikti j kitiems;

prisiimti atsakomyb u savo mokymsi;

apmstyti mokymosi veikl ir rezultatus. Mokymosi veikla turt padti mokiniams gyti ir isiugdyti naujus gebjimus, o kartu leist

jiems bandyti ir tyrinti jau turimas kompetencijas, palikdami laisv mokini savarankikumui,

duodami domias vertingas uduotis. Gera, kompetencijas ugdanti uduotis, turt atitikti 2 lentelje

pateiktus principus.

2 lentel

Kriterijai Praktin uduotis turi bti: Numatytos

galimybs

mokiniams

sivertinti, kaip

jiems sekasi

siekti

i(si)kelt

udavini

tikrovika,

aktuali ir

patraukli

mokiniams

aiki, tiksli,

nukreipta

konkrei

veikl

suteikianti

mokiniams

savarankikumo

pojt

kelianti

ikius

skirting

mokymosi

poreiki ir

stili

mokiniams

sudaranti

galimyb

prisiimti

skirtingus

vaidmenis ir

atsakomyb

Kas rodo,

kad

uduotis

atitinka

iuos

principus?

Uduotis

intriguojanti,

kelianti susi-

domjim,

parodanti

naudingum,

praktin

pritaikomum

Uduotis skirta

mokiniams, jau

turintiems

pakankamai

pasirinktos

veiklos srities

ini ir

gebjim

savarankikai j

atlikti

Mokiniai patys

planuoja

atlikimo eig,

pasirenka

atlikimo

algoritmus

Mokiniai

skirtingai

planuoja ir

atlieka darb

pagal savo

inias ir

gebjimus,

pasirenka

jiems

tinkamus

veiklos bdus

Mokiniai

turi

galimyb

dirbti

komandoje

(grupje ar

poroje)

Mokiniams

sudaroma

galimyb

sivertinti

darbo

rezultatus, juos

palyginti su

kitos grups

rezultatais,

numatyti

tolesn veikl

I ko

sprsime

apie

uduoties

darom

poveik

mokini

mokymuisi?

Mokiniai

noriai imsis

io darbo

Mokiniai

savarankikai

gebs atlikti

uduot.

Mokytojas

atliks patarjo /

konsultanto

vaidmen

Mokiniai

savarankikai

planuos ir atliks

darb.

Mokiniai

pasirinks

skirtingas

uduoties

atlikimo

strategijas

Mokiniai

bendradar-

biaus, teiks

pagalb

vieni kitiems

Mokiniai

palygins

gautus

rezultatus ir

sivertins savo

veikl

Sukurta pagal projekto Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (58 kl.) mokini esmini kompetencij ugdymas

vadovli ir kitos mokymo(si) mediagos autori konsultant mokym metu sukaupt ir parengt mediag.

Ugdant mokjimo mokytis kompetencij, siekiama, kad mokiniai:

motyvuot save skmingam mokymuisi;

kontroliuot ir reguliuot savo bsenas, atsivelgdami situacijas;

imanyt savo charakterio, mokymosi ir galimybi ypatumus, gebt teisingai vertinti

uduoi sunkum;

kontroliuot savo mokymsi pasinaudodami grtamojo ryio informacija, kelt

mokymosi tikslus, organizuot mokymosi veiklas;

nusakyt ir taikyt pagrindines mokymosi strategijas.

9

2.1. Mokjimo mokytis kompetencijos ugdymo pavyzdiai

Mokymosi mokytis kompetencijos (technologinio ugdymo planavimo srities) pavyzdys

(mokymosi tiksl, udavini klimas; mokymosi veiklos planavimas ir kryptinga veikla

siekiant isikelt tiksl).

Panevio Juozo Miltinio vidurins mokyklos technologij mokytoj Vydo Kuodio ir Vido

Vrubliausko projektas 810 klasms Mokini krybikumo ugdymas mokant technologij.

Projekto udaviniai:

- pagal pasilyt tem imokyti mokinius krybikai, savarankikai sudaryti projektinio darbo

segtuv;

- gebti suprojektuoti, bei pasigaminti dirbin naudojantis IKT ir technologij kabinete

esaniais rankiais bei staklmis.

Teorin pamokos mediag galima rasti internete Virtuali kelion klasje ID Nr.1483, prieiga

http://metodika.emokykla.lt/sites/vkk/AllFieldsView.aspx?ID=1483[irta 2011-02-22].

Projektinio darbo tikslas. Sudaryti slygas mokiniams savarankikai, krybikai imokti rasti racionalius

vairi gyvenimo problem sprendimo bdus.

Projektinio darbo udaviniai:

Mokti identifikuoti problemas ir atrinkti optimalius sprendimo bdus.

Rasti, atsirinkti ir susisteminti reikiam bei patikim informacij.

Sudaryti numatyto gaminio atlikimo technologini proces sekas.

Parengti segtuv, pristatyti darb.

Racionaliai naudojant laik bei materialines priemones saugiai ir kokybikai pagaminti dirbin.

Atsiminti! Darbas projekt metodu tai mokymasis atrandant, inant, ko iekoma, tai veikla, turinti aikius tikslus ir udavinius, aikiai apibrt pradi ir pabaig; projekt metodas tai ir mokymosi

mokytis metodas. Projektinio darbo etapai:

2 lentel

I. Projektavimas II. Informacijos paieka

III. Mediagos IV. Technologiniai procesai

1. Problemos iklimas, prieasi

ir sprendimo tikslo

nustatymas. 2. Sprendimo bd

paieka, krybini

alternatyv

suradimas. 3. Alternatyv

vertinimas,

geriausi irinkimas.

4. Funkcionalumas ir estetika.

5. Numatyti sukurto produkto vertinimo

kriterijus:

kaip krjo;

kaip vartotojo.

6. Apskaiiuoti pagaminto produkto

savikain.

7. Numatyti sukurto

Surinkti, vertinti,

susisteminti ir kaupti

problem sprendimui

reikaling, patikim

informacij: 1. apie norim gamin;

2. apie turimus rankius,

galimas sigyti

mediagas;

3. produkt savikainos

skirtumus juos

projektuojant ar perkant

pagamintus.

1. Atpainti mediagas,

ianalizuoti ir

nustatyti j savybes,

apibdinti

pritaikymo

galimybes

atsivelgiant kain. 2. Parinkti reikiam

savybi mediagas

numatytam

gaminiui pagaminti.

3. Remiantis mediag savybmis,

numatyti gamini

prieir.

sudaryti numatyto gaminio atlikimo

technologini

proces sek; parinkti ir saugiai

panaudoti rang,

priemones,

reikalingas gaminiui

pagaminti;

pagaminti gamin;

pristatyti, apibdinti gaminio

panaudojimo

galimybes ir jo

nauding poveik

mogui;

aptarti rezultatus, sivertinti.

http://metodika.emokykla.lt/sites/vkk/AllFieldsView.aspx?ID=1483

10

produkto vartotojus.

8. Rekomendacijos dl eksploatacijos.

Galimos mokini darb pristatymo / atsiskaitymo formos:

Pristatymas odiu mokykloje ir (arba) u mokyklos rib; Vaidinimai;

Iliustracijos; Disputai;

Svok emlapiai; Ataskaitos ratu;

Kryiaodiai; Galvoskiai;

Demonstracijos; Plakatai;

Diskusijos grupse; Stendai;

Foto- / video- sesijos; Parodos

Kompiuterini ir kit komunikacini technologij taikymas.

Vertinimas ir sivertinimas: Vertinti ir sivertinti reikia projekto rengim ir gyvendinimo procesus bei gautus rezultatus. Vertinti turt

visi projekto dalyviai. Prie teikdamas darb mokytojui pasitikrink, kad atsakymas bt TAIP:

Ar darbas atliktas pagal uduot?

Ar logikai idstytos mintys?

Ar yra darbo vadas?

Ar yra pagrindin darbo dalis?

Ar paraytos ivados?

Ar patraukliai atrodo virelis, titulinis puslapis ir pavadinimas?

Ar nepamirau nurodyti naudotos literatros, altini?

Ar darbas tvarkingas, su visomis antratmis?

Ar mano ratas skaitomas?

Ar nra raybos klaid?

Ar pasitelkiau daugiau nei vien informacijos altin?

Ar panaudota informacija tikrai vertinga?

Ar paraiau darb savais odiais?

Ar nepamirau citat iskirti kabutmis?

Ar panaudojau svarbiausias iliustracijas, schemas ir diagramas? Atlikto darbo vertinimas:

Turinys Pateikimas Proceso vertinimas

Ar tekstas tiesiog nuraytas i knygos?

Ar yra nors kiek originali mini?

Ar darbas tvarkingas?

Ar logikai dstomos mintys?

Ar gerai parengtos iliustracijos?

Ar yra visos numatytos segtuvo

dalys? Kokie svarbiausi

darbo bruoai?

Kokie silpniausi darbo aspektai?

Trumpai apvelgti visus savo projekto gyvendinimo etapus.

Ar gyvendindami projekt susidrte su problemomis? Jei taip

kokios tai buvo problemos? Kaip

jas isprendte?

Ar dirbdami jautte pasitenkinim?

Ar rengdami projekt imokote ko nors nauja ir domaus?

Koki nauj gdi gijote?

Ar nustatte koki nors srit, kuri nortumte patobulinti?

Orientuojantis tok ugdymo proces, kurio metu mokinys sitraukia aktyv ir smoning

mokymsi, taikomi aktyvaus mokymo ir mokymosi metodai bei strategijos. vairios mokymosi

strategijos padeda mokiniams mokytis aktyviai, smoningai ir tikslingai, taupo mokymuisi skirt

11

laik, mokymsi daro veiksming. Pirmiausia mokymosi strategijos turt bti paaikinamos

mokiniams, mokytojas gali patarti, kurios i j labiausiai tinka vienai ar kitai uduoiai atlikti.

Metod, padedani mokiniams ugdytis mokymosi mokytis, komunikavimo ir gamtamoksl

kompetencijas bei j taikymo pavyzdi galite rasti 2010 met projekte Pagrindinio ugdymo

pirmojo koncentro (58 kl.) mokini esmini kompetencij ugdymas adresu http://mokomes5-

8.pedagogika.lt skyrelyje Biblioteka. Btina mokymosi strategijas taikyti pamokoje ir pamau

pratinti mokinius, kad jos tapt mokinio savarankiko darbo dalimi. vairi mokymosi strategij

pavyzdi galima rasti Geoff Petty praktiniame vadove iuolaikinis mokymas. Mokytojo

vadovaujami mokiniai panaias strategijas gali kurti ir patys.

Mokymosi mokytis kompetencijos (projektavimo srities) pavyzdys (mokytis siejant nauj

mokymosi mediag ar patirt su tuo, kas jau inoma, patirta).

Egls Vasiliauskaits (Garliavos Juozo Lukos gimnazija) pamoka Virtuvs formos. Ergonomika

78 klasms.

Pamokos udaviniai:

supaindinti su virtuvs bald idstymo formomis;

lavinti darbo su interjero projektavimo programa gdius (sukurti IKEA Kitchen Planner

projektavimo programa ergonomikos virtuvs plan).

Turinio apimtis:

Mityba; maos ir didels modernios virtuvs.

Veiksmai ir (arba) darbo operacijos:

virtuvs rangos analiz ir lyginimas;

eskizavimas / braiymas / raymas / darbas kompiuteriu.

Teorin pamokos mediag Virtuali kelion klasje galima rasti internete

http://metodika.emokykla.lt/sites/vkk/Konkurso%20dokumentai/virtuves%20formos.ppt, irta

[2011-03-15]

Uduotis mokiniams. Remiantis pateikta iliustracija, taikant IKEA Kitchen Planner

projektavimo program, projektuoti ergonomik virtuv bei pagrsti pasirinkt projektavimo bd

(bald idstymas viena eile, dviem eilmis, L,U formos).

Mokini darb pavyzdiai:

Viena virtuvs bald eil

http://mokomes5-8.pedagogika.lt/http://mokomes5-8.pedagogika.lt/http://metodika.emokykla.lt/sites/vkk/Konkurso%20dokumentai/virtuves%20formos.ppt

12

U formos virtuv

Dvi virtuvs bald eils

13

L formos virtuv

Projektavimui galima naudoti IKEA Kitchen Planner projektavimo program, taip pat ir

IKEA Home Kitchen Planner ar Google SketchUp program.

Skirtingas IKEA Kitchen Planner projektavimo program versijas galima parsisisti:

http://kitchenplanner.ikea.com/US/UI/Pages/VPUI.htm

http://www.ikea.com/ms/en_US/rooms_ideas/kitchen/download1.html

http://ikea-home-kitchen-planner.en.softonic.com/download

Google SketchUp: http://sketchup.google.com/intl/en/download/index.html

Mokymosi mokytis kompetencijos pavyzdys. Veiklos sritis informacijos paieka (mokytis

individualiai, grupje, klasje; mokytis i vairi informacijos altini; tvarkyti informacij: rasti,

suvokti, atsirinkti, sisteminti, kritikai vertinti).

Atliekant informacijos paiekos uduotis rekomenduojama naudotis pateikta informacijos

paiekos strategija arba remiantis ja sukurti sau tinkam paiekos strategij (konkreiai uduoiai).

Turinio apimtis. Konstrukcins mediagos. Buitiniai gaminiai i konstrukcini mediag.

Veiksmai ir (arba) darbo operacijos. Naudodamiesi vairiomis informacijos priemonmis,

savarankikai ar mokytojo padedami ieko, kaupia, aptaria, atrenka ir fiksuioja informacij.

Uduoties pavyzdys..Panevio Juozo Miltinio vidurins mokyklos technologij mokytoj

Vydo Kuodio ir Vido Vrubliausko projekte 810 klasms Mokini krybikumo ugdymas

mokant technologij. Virtuali kelion klasje ID Nr.148. Teorin pamokos mediag galima

rasti internete Virtuali kelion klasje, prieiga

http://metodika.emokykla.lt/sites/vkk/AllFieldsView.aspx?ID=1483[irta 2011-02-22]

Informacijos paiekai internete galima naudotis paiekos sistemomis:

www.google.lt * www.altavista.com www.lycos.com * www.yahoo.com

www.ask.com * www.alltheweb.com

http://search.msn.com * www.search.lt

www.surask.lt * www.seklys.lt

www.on.lt * www.files.lt

http://www.google.com/sketchup/download/http://kitchenplanner.ikea.com/US/UI/Pages/VPUI.htmhttp://www.ikea.com/ms/en_US/rooms_ideas/kitchen/download1.htmlhttp://ikea-home-kitchen-planner.en.softonic.com/downloadhttp://www.google.com/sketchup/download/http://sketchup.google.com/intl/en/download/index.htmlhttp://metodika.emokykla.lt/sites/vkk/AllFieldsView.aspx?ID=1483http://www.google.lt/http://www.altavista.com/http://www.lycos.com/http://www.yahoo.com/http://www.ask.com/http://www.alltheweb.com/http://search.msn.com/http://www.search.lt/http://www.surask.lt/http://www.seklys.lt/http://www.on.lt/http://www.files.lt/

14

Kaip teisingai parayti raktinius odius?

Mechaniniai aislai bus irinkti tekstai, kuriuose yra ie odiai, bet nebtinai vienas alia kito.

Mechaniniai + aislai bus irinkti tekstai, kuriuose ie odiai alia vienas kito.

Mechaniniai OR aislai suras visus WWW puslapius, kuriuose bus bent vienas i odi.

Mechaniniai aislai bus pateikti rezultatai tik su odiu mechaniniai.

Mechaniniai aislai suras odius, kuriuose odiai urayti ta paia tvarka ir yra vienas alia kito.

Jei paiekos sistema neskiria , tai naudokime aceeisuuz.

aisl* bus surasti odiai su tokia pradia (aislai, aisl, aislams ir pan.).

t:aislai bus iekoma dokument, kuri antratse minimas odis aislai. Renkant informacij:

sitikinti, ar supratote perskaityt mediag. sitikinti, kad tai, k perskaitte, yra tikrai reikminga.

Apmstyti pagrindinius aspektus ir kaip jie dera vienas prie kito.

Pradj konspektuoti:

Stenkits, kad uraai bt glausti.

Nenurainkite dideli teksto pastraip. Vartokite tik labai trumpas ir paias svarbiausias citatas. Nepamirkite pasiymti

bibliografini duomen.

Naudingi resursai internete (adresai):

www.woodentoys.lt/lt/figuros.htm mediniai aislai.

www.dtonline.org technologijos internete.

www.woodfinder.com/woods/woodingex.php medi rys (tekstra ir savybs).

www.store.woodstore.net/shoptools.html ranki rys (nuotraukos).

www.store.woodstore.net/jigs.html priedai prie stakli.

www.rockler.com/product,cfm?page=6552 dygi frezavimas su ukomis (filmukas).

www.rocler.com/categoryview.cfm?catID=2/6 droinjimo rankiai.

www.rockler.com/categoryview.cfm.?catID=756 tekinimo priedai.

www.rockler.com/categoryview.cfm?catID=1515 tekinimo rankiai.

www.rockler.com/categoryview.cfm?catID=223 kampainiai.

www.rockler.com/project/smallprojects.ctm mai projektai su briniais.

www.technologystudent.com/index.htm nuorodos technologinius puslapius.

www.technologystudent.com/elec1/elecex.htm elektronika.

www.technologystudent.com/designpro/drawdex.htm pieimas, braiyba.

www.ryan56.freeserve.co.uk/plans1/planex.htm pasaulin technolog mokytoj asociacija (planai).

www.technologystudent.com/gears1/geardex1.htm mechanika ( judantys pavyzdiai).

www.technologystudent.com/joints/joints/joindex/htm medienos sujungimo bdai (klijavimas, medsraigiai, knieds) (Rezistant materials).

www.technologystudent.com/equip1/mqauge1.htm ymjimo rankiai.

www.technologystudent.com/equip1/equipex1.htm vairs rankiai ir darbas su jais.

www.mechanicalmonkey.co.uk mechaniniai aislai.

www.cabaret.co.uk mechaniniai aislai teatrui.

www.automata.co.uk mechaniniai aislai.

www.focuseducational.com/designlindex.html i technologij dalyko atsisisti nemokamas programas.

www.zodynas.tk tarptautini odi odynas.

http://mokslas.liux.lt ivers tekstus vairias kalbas.

www.berrybasket.com vairs darbeliai pjaunant elektriniu siaurapjkliu.

http://www.woodentoys.lt/lt/figuros.htmhttp://www.woodentoys.lt/lt/figuros.htmhttp://www.woodentoys.lt/lt/figuros.htmhttp://www.dtonline.org/http://www.woodfinder.com/woods/woodingex.phphttp://www.woodfinder.com/woods/woodingex.phphttp://www.woodfinder.com/woods/woodingex.phphttp://www.woodfinder.com/woods/woodingex.phphttp://www.woodfinder.com/woods/woodingex.phphttp://www.store.woodstore.net/shoptools.htmlhttp://www.store.woodstore.net/shoptools.htmlhttp://www.store.woodstore.net/shoptools.htmlhttp://www.store.woodstore.net/jigs.htmlhttp://www.store.woodstore.net/jigs.htmlhttp://www.store.woodstore.net/jigs.htmlhttp://www.rockler.com/product,cfm?page=6552http://www.rockler.com/product,cfm?page=6552http://www.rockler.com/project/smallprojects.ctmhttp://www.rockler.com/project/smallprojects.ctmhttp://www.rockler.com/project/smallprojects.ctmhttp://www.rockler.com/project/smallprojects.ctmhttp://www.rockler.com/project/smallprojects.ctmhttp://www.technologystudent.com/index.htmhttp://www.technologystudent.com/index.htmhttp://www.technologystudent.com/index.htmhttp://www.technologystudent.com/elec1/elecex.htmhttp://www.technologystudent.com/elec1/elecex.htmhttp://www.technologystudent.com/elec1/elecex.htmhttp://www.technologystudent.com/designpro/drawdex.htmhttp://www.technologystudent.com/designpro/drawdex.htmhttp://www.technologystudent.com/designpro/drawdex.htmhttp://www.technologystudent.com/designpro/drawdex.htmhttp://www.technologystudent.com/designpro/drawdex.htmhttp://www.ryan56.freeserve.co.uk/plans1/planex.htmhttp://www.ryan56.freeserve.co.uk/plans1/planex.htmhttp://www.technologystudent.com/gears1/geardex1.htmhttp://www.technologystudent.com/gears1/geardex1.htmhttp://www.technologystudent.com/joints/joints/joindex/htmhttp://www.technologystudent.com/joints/joints/joindex/htmhttp://www.technologystudent.com/joints/joints/joindex/htmhttp://www.technologystudent.com/joints/joints/joindex/htmhttp://www.technologystudent.com/joints/joints/joindex/htmhttp://www.technologystudent.com/joints/joints/joindex/htmhttp://www.technologystudent.com/joints/joints/joindex/htmhttp://www.technologystudent.com/joints/joints/joindex/htmhttp://www.technologystudent.com/joints/joints/joindex/htmhttp://www.technologystudent.com/equip1/mqauge1.htmhttp://www.technologystudent.com/equip1/mqauge1.htmhttp://www.technologystudent.com/equip1/equipex1.htmhttp://www.technologystudent.com/equip1/equipex1.htmhttp://www.mechanicalmonkey.co.uk/http://www.cabaret.co.uk/http://www.automata.co.uk/http://www.focuseducational.com/designlindex.htmlhttp://www.focuseducational.com/designlindex.htmlhttp://www.focuseducational.com/designlindex.htmlhttp://www.zodynas.tk/http://mokslas.liux.lt/http://www.berrybasket.com/

15

www.woodworksandcrafts.com vairs darbeliai.

www.customwoodtoys.com mediniai aislai.

www.deluxebirdhouses.com pauki nameliai.

www.skileurope.com/en/index.html skill rankiai su demonstracinmis versijomis.

www.woodturningdesign.com medienos tekinimas.

www.woodmaster.lt medio apdirbimo stakls ir rankiai.

www.inlay.com vairs dirbiniai ir stakls.

www.drechseltechnik.de medienos tekinimo stakls, rankiai ir padaryti darbai.

www.drechselwelt.de medienos tekinimo stakls ir rankiai.

Mokymosi mokytis kompetencijos pavyzdys. Veiklos sritis mediagos (dalytis iniomis, gyta

patirtimi su kitais monmis; mokytis siejant nauj mokymosi mediag ar patirt su tuo, kas jau

inoma, patirta; isiaikinti klaidingus sitikinimus ir juos keisti, koreguoti).

Ssajos su bendrj programa:

Mokini pasiekimai

Nuostatos

Pasitikti savo jgomis, atsakingai sprsti problemas, rpintis savo saugumu ir saugoti aplink.

Gebjimai inios ir supratimas

3.2. atsivelgiant mediag savybes,

parinkti ir krybikai naudoti mediagas, j

derinius.

3.2.1. tiksliai naudoti svokas, susijusias su

mediag savybmis.

3.2.2. nurodyti kriterijus, kokiomis savybmis turi

pasiymti mediagos kuriant pasirinkt gamin.

Ugdymo gairs

3.2. Sudaro slygas mokiniams praktikai susipainti su mediag savybmis, konsultuoja

ir padeda. Sudaro slygas mokiniams pasidalyti informacija apie tai, kokias jie naudojo

mediagas savo projektams gyvendinti, ir paaikinti, kokiais kriterijais vadovaudamiesi jie

pasirinko vienas ar kitas mediagas. Skatina mokinius pasitikti savo jgomis, prireikus nurodo,

kur galima rasti reikiamos informacijos. (M), (T), (K), (E).

Kelti konkreius, pamatuojamus pamokos tikslus ir udavinius, motyvuojanius veiklai. Tikslai

motyvuoja tada, kai atitinka 5 kriterijus (Edvin Locke, 1968):

1. aikum;

2. ik;

3. sipareigojim;

4. grtamj ry;

5. kompleksikum.

Turinio apimtis. Mityba. Vietins ir atvetins darovs.

Veiksmai ir (arba) darbo operacijos. vieumo poymi nustatymas, riavimas.

Uduoi pavyzdiai. Mityba. 5 kl. pamokos tema Darovs. Pamokos udaviniai: vardyti

daniausiai vartojamas daroves, j grupes; apibdinti svarbiausias j maisto mediagas, sudt ir

vertingsias savybes, i darovi pagamint produkt asortiment prekybos centruose; parengti

informacij kitiems vartotojams ir krybingai, estetikai j pateikti.

http://www.woodworksandcrafts.com/http://www.customwoodtoys.com/http://www.deluxebirdhouses.com/http://www.skileurope.com/en/index.htmlhttp://www.skileurope.com/en/index.htmlhttp://www.skileurope.com/en/index.htmlhttp://www.skileurope.com/en/index.htmlhttp://www.skileurope.com/en/index.htmlhttp://www.woodturningdesign.com/http://www.woodmaster.lt/http://www.inlay.com/http://www.drechseltechnik.de/http://www.drechselwelt.de/

16

Mokymosi mokytis kompetencijai ugdyti galima naudoti

kubo iklotin:

vardyk (daniausiai naudojamos darovs; maistui

naudojama augalo dalis)

Sugrupuok (darovi grups su pavyzdiais)

Aprayk (koki maistini mediag yra darovi

sudtyje?)

Palygink (kokia sudtis ir vertingosios savybs?)

Susiek (ar gali mons gyventi be darovi?; kas

veria taip galvoti?)

Ianalizuok (darovs ir i j pagamint produkt

asortimentas prekybos centruose)

Mokini darbas organizuojamas grupmis, kiekviena

grup gauna skirting uduot (pagal mesto kubo

virutins sienels ura) ir j atlieka: renka informacij,

j sistemina, analizuoja, parengia pristatymus ir pristato.

sivertina. Mokini sivertinimui galima naudoti schem, kuri ianalizavus vertinti mokini

paang bei planuoti tolesn mokym(si):

Voratinklis sivertinimui. Kairje pusje mokytojo pateiktas, deinje mokinio upildytas.

Mokini sivertinimui galima naudoti vairius metodus, vienas j voratinklis, kurio kratuose

kriterijai. Pateiktu atveju kriterijai orientuoti mokini savarankiko darbo, kur mokytojas tik

konsultantas, veiklas (darbo ir veikl planavim, informacijos paiek, atrank, sisteminim,

pateikim, pristatymo rengim ir pristatym). Prie atliekant sivertinim, btina kriterijus ir j

lygius bei poymius aptarti su mokinimais.

17

Mokymosi mokytis kompetencijos pavyzdys. Veiklos sritis technologiniai procesai ir j

rezultatai (susitelkti, ilaikyti dmes mokymosi uduoiai atlikti; susidrus su sunkumais ar

neskmmis, atkakliai iekoti ieities, valingai dirbti).

Uduoties pavyzdys. ilals Stepono Dariaus ir Stasio Girno vidurins mokyklos projektas 7

klasms Dlion (mediniai aislai). Mokytojas Andrius Zaikauskas. Pilnas pamokos apraymas

IKT taikymo 78-j klasi ugdymo procese proveris.

Turinio apimtis. Konstrukcins mediagos. Dlions medinio aislo gaminimas

panaudojant turim konstrukcin mediag.

Veiksmai ir (arba) darbo operacijos. Formos perklimas ant medienos ruoinio, dlions

detali gaminimas pjaustymas siaurapjkliu, ipjaustyt detali apdaila lifavimas, nulifuot

detali apdaila dengimas daais, nudayt detali surinkimas dlions sudjimas pagal

sumanyt atvaizd.

Projekto Dlion galimos grafins idjos:

Gyvno formos dalijimas dlion:

http://www.pprc.lt/proverzis/

18

Mokini darb pavyzdiai:

Mokjimo mokytis kompetencijos pavyzdys

(apmstyti mokymosi veikl, proces ir rezultatus).

Mityba 5 klas. Uduoi pavyzdiai Krekenavos Mykolo Antanaiio gimnazijos

technologij mokytojos Aukss Leikiens pamokos Dare auga, sveikat saugo.

Teorin pamokos mediag galima rasti internete Virtuali kelion klasje ID Nr.1407, prieiga

http://metodika.emokykla.lt/sites/vkk/AllFieldsView.aspx?ID=1407 irta [2011-02-28].

http://metodika.emokykla.lt/sites/vkk/AllFieldsView.aspx?ID=1407

19

1 UDUOTIS

Tau teko girdti apie maisto produkt

piramid, kartais dar vadinam sveikatos

piramide. Kuri lentynl joje turt uimti

darovs?

Atsakymo paiekok internete:

1) junk program Microsoft Internet Explorer.

2) Adres laukelyje rayk www.google.lt

3) Pasirink Vaizdai ir paiekos langelyje rayk maisto produkt

piramid.

4) Apirk silomas piramides.

Spragteljs ant darovi paveiksllio

kairiuoju pels klaviu, nuvilk j tinkam

lentynl.

2 UDUOTIS

a) Perskaitykite tekst ir itaisykite neteisingus teiginius (itrinkite nereikalingus ar neteisingus

odius, j vietoje raykite reikalingus).

Maisto racione labai svarbios darovs. Daugelis patikim stebjim rodo, kad ten, kur daugiausia

maitinamasi vairiu augaliniu maistu, mons serga daniau ir trumpiau gyvena. Visos darovs yra

labai kaloringi produktai, jose yra daug mogaus organizmui svarbi mediag: riebal, baltym,

angliavandeni, mediagos, kurios stiprina sveikat ir maina lig rizik. Visi sveikatos mitybos

skleidjai rekomenduoja nevalgyti daug vaisi ir darovi. Pasaulin sveikatos organizacija

rekomenduoja per dien suvalgyti apie 100 gram vair darovi.

B) Js draugas danai serga, jam sunku mokytis, jis greit pavargsta. Gydytojas nustat, kad jo

organizmui trksta geleies, reikt valgyti daugiau vaisi ir darovi, kuriose daug vitamino C.

Pairkite lentel ir patarkite draugui, kokias daroves jis turt valgyti.

Darovse randam mediag kiekiai

Darovs

Vitaminai Mineralins mediagos

Vanduo C B1 B2 E

Kal

is

Nat

ris

Fosf

ora

s

Kal

cis

Gel

eis

Bulvs 20 0,12 0,07 0,002 0,1 568 28 58 10 0,9 75

Morkos 5 0,06 0,07 9 0,6 200 21 55 51 0,7 88,5

Burokliai 10 0,02 0,04 0,01 0,1 288 86 40 37 0,9 86,5

Kopstai 45 0,03 0,04 - 0,1 185 13 31 48 0,5 90

Salotos 15 0,03 0,08 1,75 0,7 220 8 34 77 0,6 95

Agurkai 10 0,03 0,04 0,06 0,1 141 8 42 23 0,5 95,5

Pomidorai 25 0,06 0,04 1,2 0,4 290 40 26 14 0,5 93,5

esnakai 10 0,08 0,08 - - 260 80 100 60 - 85,5

Pupels 20 0,1 0,2 0,4 - 260 1,7 37 51 0,8 89,5

Paprika 250 0,1 0,1 2 0,7 163 19 16 8 0,75 92

Svognai 15 0,05 0,02 1,8 0,2 175 18 58 31 0,5 87

http://www.google.lt/

20

Kad js draugas gaut vitamino C, jis turt valgyti daugiau :

Kad su maistu organizm patekt geleies, jo maiste turt bti i darovi:

C. Pasinaudodami nuoroda http://www.maxima.lt/pirkeju-klubas/sveikata/sveika-

mityba/naujiena/20037 internete suraskite informacij apie daroves ir jas apibdinkite

upildydami lentel.

Darovs

pavadinimas

Koki maisto

mediag jose

daugiausia?

Kuo naudingos mogaus

organizmui?

Kokie produktai i j

silomi pirkjams?

Agurkas

Arbzas

Bulv

Buroklis

Cukinija

esnakas

iedinis kopstas

Kopstas

Krapas

Kukurzas

Morka

Paprika

Patisonas

Petraol

Pomidoras

Poras

Pupel

Ridiklis

Rop

Rgtyn

Salieras

Salota

Saulgra

Svognas

irneliai

Mokjimo mokytis kompetencijos pavyzdys (pasitikti savimi, tikti mokymosi skme,

isiaikinti klaidingus sitikinimus ir juos keisti, koreguoti; apmstyti mokymosi veikl, proces ir

rezultatus). Tekstil. 5 klas. Uduoi pavyzdiai eduvos gimnazijos dails ir technologij

mokytojos Ingos Hokuiens ir informacini technologij mokytojos Rimos Jukiens pamokos

Linijos sibgja ir...Virtuali kelion klasje ID Nr.314.

Teorin pamokos mediag galima rasti internete

(http://metodika.emokykla.lt/sites/vkk/AllFieldsView.aspx?ID=314)[irta 2011-03-16]

http://www.maxima.lt/pirkeju-klubas/sveikata/sveika-mityba/naujiena/20037http://www.maxima.lt/pirkeju-klubas/sveikata/sveika-mityba/naujiena/20037http://metodika.emokykla.lt/sites/vkk/AllFieldsView.aspx?ID=314

21

Sujunkite linijas su jai tinkaniu apibdinimu.

2.2. Mokjimo mokytis kompetencijos paangos vertinimas.

Mokjim mokytis mokiniai parodys gebdami:

prisiimti atsakomyb u savo atliekam veikl;

bti savarankiki, drausmingi ir atkakliai siekti usibrto tikslo;

planuoti laik, vertinti savo gebjimus, apmstyti savo veikl ir rezultatus;

1. Keliais odiais apibdinkite kiekvien linij.

..........................................., ................................. linija

.........................................., ................................... linija

.........................................., .................................. linija

........................................., .................................... linija

........................................, ...................................... linija

........................................., ........................................ linija

22

susitelkti tiek ilgesniam, tiek trumpesniam laikui, isikelti pamatuotus projektinio darbo

udavinius;

kritikai reflektuoti atlik numatytus darbus.

Mokinio mokjimo mokytis kompetencijos vertinimo / sivertinimo pavyzdys

Neatsiejama mokymo ir mokymosi dalis yra vertinimas ir sivertinimas. Mokini pasiekim

vertinimui ar jiems patiems sivertinti galima pasirinkti skirtingus bdus. Vienas i j apraytas ir

ibandytas projekte Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (58 kl.) mokini esmini

kompetencij ugdymas (http://mokomes5-8.pedagogika.lt). Mokiniai savo mokjimo mokytis

kompetencij galt sivertinti naudodamiesi iuo bdu.

Pirmiausia pasirenkami ir diagramoje uraomi mokjimo mokytis kompetencijos vertinami

gebjimai kompetencij elementai. Diagrama vienodais atstumais nuo centro suskirstoma dalimis,

kurias galima apibdinti, kaip mokinio kompetencijos augim (paangos ingsniai kompetencijos

link) (3 pav.).

Patogu turti skal su 5 paangos lygiais: pirmieji ingsniai, einama teisinga kryptimi, jau

arti tikslo, gyjama kompetencija, dar labiau tobuljama.

.

3 pav. Mokjimo mokytis kompetencijos vertinimo / sivertinimo voratinklio pavyzdys.

Kai 3 pav. pateiktoje schemoje paymimas kiekvieno gebjimo vertinimas / sivertinimas,

paymti takai sujungiami atkarpomis ir galima nuspalvinti gaut plot, tuomet labai gerai matosi,

kuriam gebjimui ugdyti reikt skirti daugiau dmesio.

Prie pradedant pildyti vertinimo / sivertinimo voratinklius, reikt aptarti vertinimo / sivertinimo

kriterijus pagal k bus sprendiama, kokie yra mokinio pasiekimai.

Tiksl klimas

Tolesni ingsni numatymas

Paangos sivertinimas

Strategij pasirinkimas

Laiko planavimas

Pasitikjimas savo jgomis

Noras mokytis

Mokymosi priemoni pasirinkimas

dar labiau tobuljama

gyjama kompetencija

jau arti tikslo

einama teisinga kryptimi

pirmieji ingsniai

http://mokomes5-8.pedagogika.lt/

23

Kriterij srao sudarymas

Parenkite gero darbo pavyzd ir aik atlikimo model ir pakabinkite gerai matomoje vietoje.

Su mokiniais analizuokite ir aptarkite pavyzdio poymius. Kodl, j nuomone, tai geras darbas.

Suraykite vardijamus poymius vartodami mokini odius.

Per visus mokslo metus nuolat pateikite gerai atlikt darb pavydi ir papildykite kriterij sra.

Metodinje mediagoje Kompetencij ugdymas yra pateiktos kompetencij vertinimo

lentels, kuriose aprayti vis paangos lygi pirmieji ingsniai, einama teisinga kryptimi, jau arti

tikslo, gyjama kompetencija, dar labiau tobuljama poymiai (3 lentel):

Mokjimo mokytis kompetencijos paangos vertinimas

3 lentel Pirmieji ingsniai Einama teisinga

kryptimi

Jau arti tikslo gyjama kompetencija Dar labiau

tobuljama

Mokosi

padedamas,

supranta, kad

mokytis reikia.

Mokosi skatinamas.

Mokymsi suvokia

kaip pareig.

Mokosi noriai, kartais

pasitardamas.

Suvokia mokymosi

svarb.

Mokosi savarankikai,

pasitikdamas savo

jgomis. Supranta savo

mokymosi prasm.

Ieko nauj

galimybi mokytis.

mokymsi traukia

kitus.

Padedamas

isikelia

artimiausius

mokymosi

udavinius.

Paskatintas isikelia

mokymosi

udavinius.

Padedamas isikelia

mokymosi tikslus ir

udavinius, numato

skms kriterijus.

Savarankikai isikelia

realius mokymosi

tikslus ir udavinius,

numato skms

kriterijus.

Kryptingai siekia

tikslo ir sivertins

paang gali

pakoreguoti

udavinius.

Padedamas

pasirenka

mokymosi

strategijas.

Skatinamas pasirenka

mokymosi strategijas.

Kartais pasitardamas

pasirenka mokymosi

strategijas.

Savarankikai

pasirenka mokymosi

strategijas.

mokymosi strategijas

pasirenka sivertins

savo paang ir

aplinkybes.

Padedamas

planuoja mokymosi

laik

nesudtingoms

uduotims atlikti.

Savarankikai

planuoja mokymosi

laik nesudtingoms

uduotims atlikti.

Padedamas planuoja

mokymosi laik

sudtingoms

uduotims atlikti.

Savarankikai planuoja

mokymosi laik

sudtingoms

uduotims atlikti.

Tikliai planuoja

planuoja mokymosi

laik ir padeda tai

daryti kitiems.

Kartais pasiruoia

ir naudoja

nurodytas

mokymosi

priemones.

Pasiruoia ir naudoja

nurodytas mokymosi

priemones.

Daniausiai pasirenka

ir tinkamas

mokymosi priemones

ir jas naudoja.

Pasirenka tinkamas

mokymosi priemones

ir veiksmingai jomis

naudojasi.

Pasrenka mokymosi

priemones ir

iradingai panaudoja.

Padedamas pagal

pavyzd sivertina

ir vertina kit

darb.

Pagal pavyzd

sivertina, vertina

kit darb,padedamas

aptaria paang.

sivertina ir vertina

kit darb, aptaria

paang.

Atsivelgdamas

mokymosi paang

numato tolesnius

mokymosi ingsius.

Stebi, apmsto ir

koreguoja savo

mokymsi, padeda tai

daryti kitiems.

Projekto Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (58 kl.) mokini kompetencij ugdymas

metodin mediaga Kompetencij ugdymas (2010)

Apraant paangos lygi poymius, galima naudotis skirtingomis skalmis:

didesns autonomijos (parama, skatinimas, savarankikas darbas, kit mokymas);

didesnio pasitikjimo (nuo atsargaus iki rytingo gebjimo panaudoti gdius);

danumo (retai, danai, visada);

taikymo galimybi (nuo pastamo iki nepastamo konteksto; didesnis kontekst skaiius);

sudtingumo (nuo paprast iki sudting uduoi);

rezultato kokybs (nuo nieko ypatingo iki reikmingo indlio).

Taiau labai danai nepavyksta ilaipsniuoti pasiekim remiantis tik viena skale ir taikoma

dviej ar daugiau mint skali sintez. 4 pav. pateikiamas mokinio mokjimo mokytis

kompetencijos sivertinimas: mokinys labai noriai mokosi, gana gerai planuoja laik, kelia

24

mokymosi tikslus, pasirenka mokymosi priemones, sivertina, taiau sunkiai sekasi pasirinkti

tinkamas mokymosi strategijas, trksta apsitikjimo savo jgomis. Mokytojas, analizuodamas tok

vertinimo / sivertinimo rezultat, turt isiaikinti prieastis, kodl mokiniui nesiseka pasirinkti

tinkam mokymosi strategij, kas silpnina jo pasitikjim savimi, ir padti mokiniui ispsti iuos

sunkumus.

4 pav. Mokjimo mokytis kompetencijos upildyto vertinimo / sivertinimo voratinklio pavyzdys.

Mokjimo mokytis kompetencijos vertinimo diagramoje paymimas mokinio kiekvieno

gebjimo pasiektas kriterijus (nuspalvinama gebjimo sritis). Taip pat labai gerai yra matomas

mokinio pasiektas kiekvieno gebjimo lygis, nesunkiai nustatoma, kuriam gebjimui ugdyti reikt

skirti daugiau dmesio. sivertinimo voratinklius mokiniams galima pasilyti taikyti pamokos ar

temos pabaigoje. Tokiu atveju kiekvienas mokinys sivertins, ar pavyko jam isikelti mokymosi

tiksl, planuoti veikl, pritaikyti tinkamas strategijas techninei uduoiai gyvendinti ir pan.

konkreioje pamokoje / pamok cikle, atliekant projektin darb.

Technologiniame ugdyme voratinklio panaudojimo scenarijai gali bti vairs, pav.:

voratinklio kratuose urayti veiklos sritis (projektavimo, informacijos rinkimo ir naudojimo,

mediag painimo, technologini proces, j rezultat pateikimo ir vertinimo), kad mokinys pagal

i anksto aptartus kriterijus galt sivertinti kiekvien veiklos srit.

2.3. Informacijos altiniai:

1. Carl D. Glickman. Lyderyst mokymuisi: kaip padti mokytojams skmingai dirbti.

Prieiros ir ugdymo turinio rengimo asociacija, Aleksandrija, Virdinijos valstija, JAV.

Vertimas ir leidyba Vilnius: vietimo ir mokslo ministerijos vietimo aprpinimo centras,

2010.

2. Petty, G. iuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius: Tyto Alba, 2007.

Noras mokytis

Tiksl klimas

Tolesni ingsni numatymas

Paangos sivertinimas

Strategij pasirinkimas

Laiko planavimas

Pasitikjimas savo jgomis

Mokymosi priemoni pasirinkimas

25

3. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos (patvirtinta Lietuvos Respublikos

vietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjio 26 d. sakymu Nr. ISAK-2433 (in., 2008,

Nr. 99-384).

4. Projekto Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (58 kl.) mokini esmini kompetencij

ugdymas sukaupta ir parengta mediaga [interaktyvus]. [irta 2011-02-20].

.

5. Mokymosi mokytis kompetencijos ugdymo aspektai. Virginija Jrat Pukeviit. Straipsnis

ISSN 13925016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA. 2007 19 [irta: 2011-0-20]

6. Mokjimo mokytis kompetencijos ugdymas pagrindinje mokykloje: vadybinis aspektas.

Regina Bogdanovi. Magistro darbas (edukologija: vietimo vadyba). VPU, Vilnius, 2010.

[irta 2011-06-20]

7. IKT taikymo 78-j klasi ugdymo procese proveris

3. Komunikavimo kompetencijos ugdymas

odis komunikacija (lot. communicatio, -onis (communico) reikia kvalifikuotai bendrauti

(odiu, ratu). Komunikavimo kompetencija apibriama kaip konstruktyvus, atsakingas kalbos

vartojimas, t. y. vairaus pobdio odini ir neodini praneim supratimas, perdavimas ir

primimas, bendravimas atsivelgiant tiksl, adresat, situacij, informacijos radimas, kritikas

vertinimas, apibendrinimas ir tinkamas jos pateikimas kitiems, veiklos apmstymas.

Komunikavimo kompetencijos nuostatos tai siekis painti savo kalbinius ir nekalbinius

gebjimus, reikalingus bendraujant, ir nuolat juos tobulinti; noras bendrauti, iklausyti ir suprasti

kitus, gerbti j ir apginti savo nuomon, siekis suprasti savo gimins, bendruomens (mokyklos,

kaimo, miesto), savo tautos ir kit taut bendravimo savitumus, bti tolerantikam kitokiems

bendravimo paproiams, puoselti ir saugoti gersias savo krato bendravimo tradicijas ir kultr;

1 pav. Komunikavimo kompetencija

http://mokomes5-8.pedagogika.lt/http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Acta_Paedagogica_Vilnensia/19/17-25.pdfhttp://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100702_144918-78423/DS.005.0.01.ETDhttp://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100702_144918-78423/DS.005.0.01.ETDhttp://www.pprc.lt/proverzis/

26

pasitikti savo gebjimu suprasti ir perduoti informacij bei idjas.

Komunikavimo kompetencijos ugdymui tinkama odin-lingvistin veikla. Tai pristatymai,

kalbos, inscenizavimai, dialogai ir dialoginiai aidimai, debatai, raymas, grupinis darbas, klass

diskusijos, paskaitos, praneimai, klausymas ir skaitymas. Be to, vairs odiniai aidimai:

klausimai ir atsakymai, praleisti odiai, kryiaodiai ir t. t. Kompetencijos ugdymo pagrindas

mokymasis bendradarbiaujant. Daugiau apie mokymo metodus Eric Jensen. Tobulas mokymas.

Vilnius: AB OVO, 2001, 144152 psl., apie mokymosi strategijas 155166 psl.

odiniai-lingvistiniai gebjimai ugdomi dalijantis mintimis, dirbant grupmis, klausantis

kviestini pranej, skaitant, klausantis garso ra, stebint videofilmus, raant ar sakant kalbas,

kuriant pristatymus poromis ar komandomis, planuojant kuriamo darbo etapus, duodant nurodymus,

rengiant apraus, sprendiant problemas, kuriant ir sprendiant kryiaodius, bnant praneju

mad ou, ekspertu vertinant gaminio atlikimo technik ir pasirinktas technologijas, gidu mokini

darb parodoje, reklamos agentu pristatant sukurt gamin / produkt, kalbant ekspromtu ir pan.

Komunikavimo modeliai

Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose nurodoma, kad gijs komunikavimo

kompetencij mokinys siekia konstruktyvaus dialogo, atsakingai vartoja kalb. Supranta ir perduoda

vairaus pobdio odinius ir neodinius praneimus, bendrauja atsivelgdamas tiksl, adresat,

situacij. Randa, kritikai vertina, apibendrina informacij ir tinkamai j pateikia kitiems. Siekiant

komunikavimo kompetencij ugdymo, turi vyrauti nuolatin derm, ilaikytas proporcingas

ugdytojo, ugdytinio ir mokymo metodo santykis:

Klausymo, kalbjimo, raymo ir skaitymo derm efektyvios komunikacijos pagrindas.

Komunikacijos modeliai, padedantys siekti mokini gebjim surasti reikiam informacij, j

kritikai vertinti, apibendrinti ir pateikti kitiems, gali bti vairs:

komunikacija, orientuota mokytoj (3 pav.);

komunikacija, orientuota mokinius (4 pav.);

komunikacijos modelis, orientuotas mokini mokymsi vieniems i kit (5 pav.);

komunikacija, orientuota aktyv vis mokini raukim (6 pav.).

2 pav. Komunikavimo modelis

27

Komunikacijos, orientuotos

mokytoj, pavyzdys rato

darbai, pvz.: technologij

termin diktantas, raymas,

testai, naujos temos

aikinimas.

Raymo metodo pranaumai

leidia veiksmingiau mokytis

bet kurios temos. Mokiniai

lengviau imoksta, kai prie

praddami praktin veikl

apmsto, k ino ir k nort

suinoti apie gaminiui /

paslaugai atlikti reikiamas

mediagas, priemones rankius ir pan. Perteikiant mintis raytine forma, pirmiausia tenka pamstyti, k

ir kaip parayti, taip mokiniai pranta labiau vertinti savo mintis, ne taip greitai pasiduoda kitos

nuomons takai. Mokytojas, taikydamas metod, gali pateikti pageidaujam rato darbo struktr

plan arba leisti laisvai reikti mintis. metod galima taikyti rengiant tehnologines schemas, darbo /

paslaugos apraus, taip pat idj paiekai (pvz., interjero detal).

Kitas metodo pavyzdys technologij odinis (ar raytinis odi / svok) diktantas.

is metodas taikomas tikrinant ar tvirtinant informacij, kartojant t mokomj mediag, kuri bus

reikalinga mokantis nauj. Diktantas pratina mokinius atidiai klausytis ir girdti, pagauti klausimo

esm, sivertinti savo klausymosi gdius, ugdo gebjim glaustai, bet tiksliai atsakyti.

Toks mokini ini patikrinimo organizavimas leidia optimizuoti pamokos laik,

pavairinti veiklas, greitai aktualizuoti ir vertinti mokini inias.

Gramatini klaid technologij diktante vertinti nepatariama, bet i klaid prevencijai

galima paskatinti mokinius rayti be klaid, pavyzdiui, pridti prie vertinimo u darb, atlikt be

gramatini klaid, vien bal arba kaupti iuos takus (kaupiamasis vertinimas).

Diktanto klausimai turi bti:

tiksls, trumpi, paprasti, taisyklingai suformuluoti ir lengvai suprantami mokiniams;

atsakymai diktanto klausimus turi bti vienas ar du odiai, skaitmenys;

klausimai turi aktyvinti mokinius, adinti j atmint skatinti juos iskirti tai, kas

svarbiausia.

Per diktant mokiniai gauna klausimus dviem variantais. Gerai, jei vieno varianto klausimai

skaitomi vyriku, o kito moteriku balsu, tam diktant siloma i anksto rayti garso fail.

Diktuojantieji turi kalbti ramiu balsu, ltai, su pauzmis tarp variant. Pirmiausia skelbiamas

variantas, paskui skaitomas klausimas. Klausimai kartojami po du kartus.

Komunikacijos, orientuotos

kiekvien mokin, pavyzdys

metodas Apskritasis stalas. io

metodo esm yra ta, kad mokiniai

paeiliui apibendrina tai, kas buvo

nagrinta pamokoje. Jei laiko

nedaug, uduotis atliekama odiu.

Taiau daug veiksmingesnis is

metodas yra tuomet, kai suskirsius

Mokytojas

3 pav. Komunikacija, orientuota mokytoj

Mokytojas

4 pav. Komunikacija, orientuota mokinius

28

mokinius maomis grupelmis papraoma, kad kiekvienas grups narys rayt apibendrinamj mint.

Mokytojui tai suteikia galimyb kontroliuoti, ar visi mokiniai gerai suvok nagrinjamj mediag.

Komunikacijos, orientuotos mokini mokymsi vieniems i kit, pagrindas individualaus, darbo

porose, grupse ir visos

klass bendro darbo

derinimas.

Uduoties pavyzdys.

Konstrukcini mediag

pamokoje pateikiamas

medinis aislas.

Uduotis. Isiaikinti ir

paaikinti kitoms grupms,

kaip ir i koki mediag jis

pagamintas, savo nuomon

argumentuotai pagrsti.

1. Individualiai uraykite savo mintis: kaip ir i koki mediag pagamintas is aislas. Kaip ir i

koki mediag a j gaminiau? (5 min.);

2. Susijunkite poras, pristatykite ir papildykite savo pasilymus (5 min.);

3. Susijunkite po 2 poras, palyginkite nuomones, papildykite, nusprskite (7min.);

4. Susijunkite po 4 poras, palyginkite, papildykite, nusprskite (10 min.);

5. Pristatykite (5 min. kiekvienai grupei).

Priklausomai nuo mokini skaiiaus, grupi skaii galima mainti arba didinti.

Kitas komunikacijos, orientuotos mokini mokymsi vieniems i kit pavyzdys Ekpert

metodas. Mokytojas kiekvienam mokiniui pateikia uduotis (priklausomai nuo mokini skaiiaus

vienod uduoi galima pateikti 24 vienodas uduotis). Metodo seka:

Moksleiviai individualiai skaito, aikinasi ir analizuoja pateikt mediag.

T pai mediag moksi mokiniai tarpusavyje j aptaria, isiaikina nesuprastus dalykus,

diskutuoja, kas pateiktoje mediagoje svarbiausia, pasidalija valgomis.

Suformuojamos grups, kurias sudaro skirtingas uduotis gav mokiniai.

Kiekvienas grups narys moko kitus grups narius.

Vertinama pagal tai, kiek imoko kiti grups nariai.

Metodo tikslas. Kiekvienas grups narys imoksta vis mediag. Atsiskaitymas individualios

uduotys i imoktos mediagos. Stiprinama grups nari tarpusavio priklausomyb.

Komunikacijos, orientuotos aktyv vis raukim sprendiant vairius klausimus, problemas

pavyzdys Akvariumo metodas.

5 pav. Komunikacija, orientuota mokini mokymsi vieniems i kit

Mokytojas

29

Akvariumo metodas labiausiai

tinka nuveikt darb (ar darb

etap) aptarimui, t. y. kas

tinkama, gerai atlikta, pasisek ir

kas tobulintina, kiek naudingas

buvo pamokos / projekto darbas.

Akvarium (paveiksllyje

bespalvis apskritimas, kuri gali

bti ir daugiau) pakviesti

mokiniai gauna roles: eksperto,

mokytojo, projekto vadovo,

direktoriaus ar kt. Taisykls

paprastos: kalba tik esantys

Akvariume, o kiti neturi teiss

komentuoti ir ginytis.

Pabaigus tem ar skyri, iuo bdu galima aptarti pasiekimus ir darbo rezultatus. Mokiniams

neturi bti pateikiami klausimai. Jiems paaikinama, kad tema ieita, ir jie turi padaryti ivadas,

isakyti savo nuomon, ikelti problemas, vardyti bei vertinti pasiekimus ir (ar) rezultatus.

Akvarium kaskart kvieiami vis nauji mokiniai, tokiu bdu savo nuomon isako ne tik

aktyviausi moksleiviai, bet ir pasyvieji. Metodas pads organizuoti aktyvesn ir prasmingesn darb

pamokoje bei ugdyti:

savarankikum,

kritik mstym ir vertinim;

gebjim velgti problemas, j sprendimo galimybes ir bdus;

kalbin raik;

gebjim klausyti (pagarba kalbaniajam, pakantumas kito nuomonei).

Komunikavimo stiliai

Kaip traukti mokinius, kaip juos konsultuoti, kad visi sitraukt veikl?

Mokytojas

6 pav. Komunikacija, orientuota aktyv vis traukim

7 pav. Komunikavimo stiliai

30

Rekomendacij, kaip pravesti domi ir nauding pamok, sistema ASTA

A atkreipti dmes: nusisti inut efektyviausiu bdu;

S sudominti (sukelti domjimsi): parodyti, kad problema yra aktuali ir jiems.

T tyrinti (skatinti tyrinti, aikintis, naudotis vairiais informacijos altiniais, juos

analizuoti, atrinkti tinkam informacij, tartis): parodyti informacijos svarb priimant

sprendimus.

A aktyviai dirbti (traukti aktyvi veikl): iekoti galim sprendim.

ASTA modelis ir mokymo bdai:

Atvejo analizs metodas.

Atvejo apraas yra skaitomas ir analizuojamas individualiai.

Diskusija grupje.

Kiekviena grup pristato savo rezultatus kitiems, vyksta diskusijos, dalyvauja ir mokytojas.

Pamokos pabaigoje mokytojas apibendrina pamok, akcentuoja tai, k mokiniai suinojo,

ir kaip tai siejasi su realia praktika.

Probleminis mokymas.

Probleminis mokymas (PM), yra viena labiausiai pasaulyje paplitusi mokymo(si) sistem, kurios

esm ne informacija pateikiama mokiniui, o mokinys turi susirasti ir pritaikyti informacij.

Pamokoje yra pateikiami reikiam ini pagrindai, o kad mokiniai pasiekt galutin rezultat,

gyt reikiam ini, btinas savarankikas mokymasis.

7 ingsniai PM procese (pagal Maastricht Medical School):

1. Apibrkite vartojamus terminus ir svokas.

2. vardykite ir apibdinkite problem.

3. Smegen turmo pagalba vardykite galimas prieastis.

4. Suformuokite ivadas.

5. Nusakykite individualaus mokymosi udavinius.

6. Individualios studijos.

7. Individuali studij rezultat pristatymas ir diskusija.

8 pav. Rekomendacij sistema ASTA

31

Tikslins grups diskusij procesas:

Mokytojo vaidmuo:

pristato problem;

vardija diskusij tikslus;

pradeda diskusij; o mokytojas turi bti daugiau klausytojas nei kalbtojas; o mokytojas pasyvus lyderis (palaiko reikiam diskusij krypt ir ivengia /

sprendia dalyvi konfliktus);

o naudoja mokinius orientuot komunikavimo model, konsultacin komunikavimo stili;

paprao dalyvi padaryti asmenines / grupines ivadas;

padaro apibendrinamj ivad pagal diskusijos rezultatus.

Tikslini grupi diskusij nauda:

Praktika rodo, kad didiausias mokymo efektyvumas yra pasiekiamas dirbant maomis grupmis.

Dar geresni rezultat pasiekiama, kai mokiniai gali dalyvauti spontanikai ir mokytis vieni i kit.

Tikslini grupi diskusijos suteikia galimyb mokytis domiai nauj dalyk ir tobulinti bendravimo gdius.

Suteikiama galimyb paklausti mokytojo ar pasigilinti mokymo turin.

Skatina gilesn painim.

Tampriai siejasi su praktika. Daugiau apie kompetencij ugdym irti ia.

iandien mokytojas neturt bti tik savo dalyko inovas. Moksleiviai vertina mokytojus

atsivelgdami du pagrindinius veiksnius: mokytojo kompetencij ir komunikacij.

3.1. Komunikavimo kompetencijos ugdymo pavyzdiai

Mokini komunikavimo kompetencijos ugdymui lemiam reikm turi mokytoj naudojami

aktyvaus mokymo ir mokymosi metodai.

9 pav. Ugdymo metodai pagal L. Jovai (1997)

http://mokomes5-8.pedagogika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=203&Itemid=77

32

DVIN kritinio mstymo metodas

DVIN kritinio mstymo metodas, skatinantis mokymsi mokytis bei komunikavim.

Reklamos analiz tinka vairioms amiaus grupms.

Mokiniai susiranda bet kokio produkto ar paslaugos reklam (isikerpa i laikraio ar urnalo).

Reklamai analizuoti puikiai tinka DVIN formul.

D dmesys. Kokiais bdais gali bti patrauktas vartotojo dmesys?

V veiksmas. Kaip priversti vartotoj veikti pirkti.

I interesas. Kaip sudominti vartotoj?

N noras. Kaip priversti vartotoj ko nors norti? Paadai?

Reklam analizuoti galima ir pagal tokius klausimus:

Kas reklamuojama?

Kam adresuota reklama?

Kaip reklama bandoma tikinti vartotoj (slapta prasm, ar bandoma kalbti vartotoj

pirkti)?

Kokio pobdio vaizdin bandoma suadinti reklama?

Ar reklama informatyvi, o gal ji siekia suadinti mogaus jausmus?

Ar tai, kas sakoma reklamoje, tiesa?

Diskusija

Diskusijos naudojamos tam, kad mokiniai tiesiogiai sitraukt mokymo proces ir patys

atrast idjas. Diskusij tikslas padti mokiniams formuoti ir ireikti savo mintis ir nuomon.

Kalbjimas mokiniams yra vienas i bd ibandyti ir pritaikyti savo mstymo proces bei lavinti

savo komunikavimo gdius. Diskusija leidia mokiniams igirsti savo pai ir kit mintis ir

imokti svarbi bendravimo ir mstymo gdi.

Diskutuoti galima, pavyzdiui, sprendiant ikilusias problemas, irykjus prietaringoms

nuomonms. Diskusijos organizuojamos atsivelgiant mokini ami ir sukaupt patirt.

Diskusij metodas ypa tinka svarstant prietaringas temas. Mokytojas i anksto numato

diskusijos tem. Ji turt bti mokiniams domi, aktuali. Norint pltoti tem, reikalingos tam tikros

inios. Taigi labai svarbu apgalvoti ini altinius. Tai galt bti mokini asmenin patirtis,

televizijos laidos, ivykos, iniasklaidos straipsniai, kilusi problem sprendimai.

Numatoma ir diskusijos trukm: vyks vis pamok, ar tik dal, kiek laiko teks diskusijos

vadui, kol mokiniai sitrauks pokalb, diskusijos klausim aptarimui bei apibendrinimui. Tai

pads sekti diskusijos eig.

Svarbi ir diskusijos vieta. Klasje reikt suolus sustatyti taip, kad visi dalyviai galt

matyti vieni kit veidus, akis. Todl svarbu tinkamai sussti. Aplinka, kurioje nra rykaus centro,

kur galimas didesnis pai mokini vilgsni slytis, labiau skatina diskutuoti. Diskutuojant labai

svarbs ne tik odiai, bet ir gestai, mimika.

Diskusijos vadovas turi inoti, kad ne visi dalyviai bna vienodai aktyvs. Yra mokini,

kurie nori ir mgsta spontanikai, greitai reikti savo mintis. Taiau visada bna ir toki, kurie

nedrsta reikti savo nuomons.

Reikt atsiminti, kad kuo daugiau kalba mokytojas, tuo maiau laiko kalbti lieka

mokiniui, todl, kai vyksta diskusija, mokytojas neturt bti labai aktyvus. Geriausia mokytojui

33

tiesiog klausytis, kaip mokiniai diskutuoja, aikinasi tem, susitaria dl apibrim ir prielaid,

abejoja ir t. t. Taip jie prieina prie vienos nuomons.

Kad diskusijos eiga bt sklandi ir kiekvienas mokinys bt gerbiamas, tikt suformuluoti

taisykles. Jos pirmiausia turt bti suprantamos, pavyzdiui:

iklausyk kiekvieno dalyvio nuomon;

nekartok to, kas jau buvo pasakyta, ir pan.

Kiekviena klas yra nepakartojama ir individuali, todl mokytojas prie diskusij numato,

koki taisykli prireiks, kad darbas vykt sklandiai.

Mokytojas dirba tyliai: pasiymi pastabas, seka, analizuoja ir vertina diskusij, ar pokalbis

vyksta logikai, iri, kad nebt nukrypta nuo temos ir nuomons bt pagrstos faktais. Jei

diskusijos dalyviai pradeda painiotis ar nukrypsta nuo temos, mokytojas, stengdamasis kuo maiau

pats kalbti, pabando sugrinti diskusij teisingas ves. Jis turi bti kantrus, igirsti mokini

padrikai isakytas svarbias mintis, parykinti ir susisteminti tai, kas susij su sprendiama problema.

Svarbu diskusij baigti laiku, neatitraukti dmesio nuo svarbiausi dalyk, nenukrypti nuo

temos. Diskusija turi pasibaigti organizuotai. J btina apibendrinti, pabrti, koks sprendimas

irykjo aptariant ikelt problem, bei parodyti mokiniams j bendro darbo rezultat.

Kokius klausimus uduoti?

Klausimus mokytojas numato i anksto ir formuluoja juos taip, kad:

klausimai bt aiks ir glausti;

tiesiogiai susij su tema;

visi j odiai mokiniams turi bti suprantami;

nuo konkrei dalyk einama prie bendresni;

mokiniai negalt atsakyti vienu odiu taip arba ne (tokie atsakymai neugdo

mokini kalbos);

formuluots skatint mokinius remtis savo patyrimu, iniomis;

kai kuriuos klausimus galt bti ne vienas atsakymas (tokie klausimai daniausiai

pradedami odiais Kodl... arba Kaip...).

Atsakydami klausimus, mokiniai pratinasi kritikai mstyti, analizuoti, daryti ivadas. Geri

klausimai skatina isakyti skirtingas nuomones, nuoirdiai ir atvirai pasiginyti.

Diskusija, kaip aktyvus mokymo metodas, tenkina mokytojo ir mokini lkesius, utikrina

abipus tobuljim bei bendravim, skatina iekoti.

Veiksminga diskusija turi bti gerai struktruota, labai konkreiai numatyta mokini ir

mokytojo veikla per vis pamok.

Diskusijos struktra:

1. Taisykli, kuri bus laikomasi diskusijos metu, pristatymas ir aptarimas.

2. Provokuojanios, mstyti skatinanios uduoties pateikimas.

3. Diskusija dzgianioje grupelje:

Suformuluotos problemos aptarimas, sprendimo plano susidarymas.

o Mokytojas stebi, kaip mokiniai dirba grupse, pasako pastabas.

o Mokytojas pagiria mokini pastangas, efektyvius problemos sprendimo bdus,

isiugdytus gebjimus.

Mokiniai aptaria pateiktas pastabas ir priima galutin sprendim.

4. Bendra diskusija:

Grups pristato sprendimus ir pagrindia, kodl pasirinko tok problemos sprendimo

bd, atsako pateiktus klausimus.

34

Apibendrinimas. Diskutuojant susitariama, kuri sprendimo strategij pasirinkti

tikslingiausia ir kodl.

Panelin diskusija

Grups gauna tem, kuri turi itirti ir parengti jos pristatym odiu. Kiekvienas panelins

diskusijos narys turi pateikti trump mediagos pristatym, o paskui publika pateikia savo

klausimus arba krybinius darbus i skirting srii.

Pvz., vertinti obuoli biskvit.

Klausimus pateikia urnalistai, medikai, reklamos agentai, konditeriai, kriminalistai,

kaimyn, tvas...

Vertinimo metodai: parayti straipsn, pateikti mediko ivadas, parengti reklam, paskelbti

laikratyje inut apie darb pobd, parayti recept kaimynei, pasiaikinim kriminalistams...

Mini lietus (ir poromis)

Svarbu, kad mokiniai bt konstruktyvs: ne kritikuot, o rekomenduot, nenukrypt nuo temos,

kalbt po vien, aktyviai klausytsi vieni kit.

Dinaminio koordinavimo (fasilitavimo) metodas

1etapas parengiamasis. Surenkame informacij visais rpimais klausimais. Tai galima

padaryti taip: i pradi papraoma, kad kiekvienas asmenikai vardyt vien sprstin klausim,

paskui galimi du keliai:

a) grupelse aptarti ir irinkti vien svarbiausi klausim ir j deklaruoti visiems.

b) jeigu grup nra labai didel, kiekvienas asmenikai urao savo klausim (problem).

Surink informacij i vis, balsuodami ar kitaip sprsdami, isirenkame svarbiausi sprstin

problem (pokalbio tem).

2 etapas. Ant kuri dideli lap uraome :

1) Problema (-os) (ir su ja susij rpimi dalykai).

2) Duomenys ir faktai (informacija apie situacij).

3) Abejons (tai, kas kelia nerim ir kas neaiku).

4) Sprendimai (idjos ir pasilymai, kaip rasti ieit).

Vadovo (fasilitatoriaus) uduotis stebti, kad bt kalbama tik po vien (kalba tik tas, kurio

rankose pietukas, sivaizduojamas mikrofonas ar pan.), trumpai urayti svarbiausias mintis

lapuose, priklausomai nuo to, kas sakoma (faktai, abejons, keliamos problemos arba silomi

sprendimai).

Dalyviai kalba visi i eils, bet jeigu kas nors neturi (arba nenori) k pasakyti, gali ir patylti.

prastin pokalbio dinamika pradedama nuo problem, faktins situacijos, abejoni ir palaipsniui

pereiname prie silom sprendim. Taiau, jeigu kas nors nori kalbti i karto apie sprendimus, j

nestabdome, o iklausome ir uraome viename i lap.

Tam, kad darbas vykt sklandiai, grup turi bti supaindinta ir privalo laikytis i taisykli:

1. Visi turi lygias teises kalbti, taip pat teis nekabti, jeigu nenori.

2. Kalbame tik po vien i eils. Kai vienas kalba, kiti tyli. Kalba tik tas, kurio rankose pietukas ar

kitas sutartas daiktas.

3. Laisvai kalbama apie bet kuri srit (problem, faktus, abejones, sprendimus) bet kuriuo metu

(nesvarbu ar pokalbio pradioje, viduryje ar pabaigoje).

35

4. Kit dalyvi pasisakym nekomentuojame ir neprietaraujame, bet sakome savo mintis, savo

nuomon, nesvarbu, ar ji sutampa su anksiau pasakytomis mintimis, ar yra visikai prieinga.

5. Galima papildyti ir keisti anksiau pasakytas mintis.

6. Kai norime pratsti k tik isakyt mint, galime prayti pasisakyti be eils; tada keliame rank ir

laukiame, kol vadovas duos pietuk.

7. Kalbame tiek, kiek norime ir kol turime laiko, taiau kiekvienas pasisakymas neturt tstis

ilgiau kaip 1 minut.

8. Vadovas turi bti nealikas. Jis tik urainja pasakomas mintis. Jis gali paklausti nordamas

pasitikslinti, ar teisingai suformulavo uraom mint, bet nereikti savo nuomons.

9. Darbas baigiamas, kai nra nauj pasilym. Kai i esms ima kartotis tos paios mintys.

3 etapas apibendrinimas, ivados. Turim mediag galime apibendrinti laisvai diskutuodami,

arba reitinguodami atrenkami daugiausia pritarimo sulauk pasilymai.

Projekt rengimo metodas

Ugdant mokini praktinius gebjimus dirbti su konkreiomis technologinio ugdymo programomis,

ypa vertingas yra projekt rengimo metodas. Tai vienas i aktyvi mokymosi metod, kuris

paremtas praktine mokinio veikla, padeda prasminti mokymsi. Taikant projekt metod,

mokymasis vyksta remiantis konstruktyvizmo principais, kai mokymo tikslas yra ne perduoti ir

gauti informacij, o skatinti ir ugdyti pai mokini aktyvum, kryptingos veiklos ir jos planavimo,

problem sprendimo, bendradarbiavimo, komunikavimo gebjimus.

Kalbant su mokiniais apie vairi projekt rengim, pradioje juos reikt supaindinti su

mokymosi projekto svoka. iame kontekste mokymosi projektas tai savarankika, aktyvi, su

vaiko mokymusi susieta veikla, turinti aikiai apibrt pradi bei pabaig, orientuot konkret

rezultat (tiksl), ugdanti vairiapusius vaik gebjimus. Pavyzdiui, nupieti ornament, parengti

kvietim, skelbim, reklam, itirti mediagas, nustatyti produkto vieum, sukurti technologin

kortel ir pan.

Mokymosi projektai gali bti trumpalaikiai ir ilgalaikiai. Mokiniams pradjus nauj

technologij program, tiktina, kad j rengiami projektai bus nedidels apimties. Juos mokiniai

rengs kiekvienas individualiai, siekdamas gyti nauj praktini darbo gdi. Tokiems projektams

parengti uteks vienos pamokos. Vliau, vald pagrindines technikas, mokiniai gali rengti ir

bendrus projektus, kartu suplanav ir pasidalij darbus, konsultuodamiesi su mokytoju ir

bendraklasiais. Ilgalaikiai projektai gali trukti kelias (dvi, tris, keturias) pamokas, per kiekvien

pamok atliekant dal projekto darb.

Taikant projekt rengimo metod, atsiranda daug galimybi mokymsi individualizuoti,

diferencijuoti, pritaikant kiekvieno mokinio pasiekim lygiui, atrasti vairi integracini ryi (su

kitais dalykais, su vairiomis gyvenimo sritimis).

Pavyzdiui, projekto tema Duts.

Projekto tikslas: suprojektuoti ir pagaminti dut.

Projekto udaviniai: vairiuose informacijos altiniuose iekoti informacijos apie dutes, j

ris, paskirt, gaminimo bdus, j sisteminti. Remiantis surinkta informacija, suprojektuoti dut,

nubraiyti brin, pagaminti dut, parengti darbo apra.

36

Mokomj film naudojimas ugdant komunikavimo kompetencij

Kiekvienas mokytojas savo darbe siekia, kad jo pamokos bt domios, kad pamok metu

bt ugdomi bendrieji gebjimai, kad atitinkamai parinkti mokymo metodai padt mokiniams kuo

greiiau ir efektyviau perprasti mokomj mediag, kelt mokymosi motyvacij, ugdyt krybing

asmenyb. Tam galima panaudoti mokomuosius filmus.

Mokomj film naudojimas pamokoje ne tik pavairina mokymo proces, bet ir padeda

domiai pateikti nemaai informacijos, parodyti tokius objektus, kuri iaip nemanoma stebti.

Pamokose, kuriose naudojami mokomieji filmai, ugdomi ne tik sociokultriniai,

komunikaciniai ir lingvistiniai mokini gebjimai, bet ir skleidiami bendrieji ir esminiai dalyko

gebjimai, kurie integruojami su ugdomaisiais. Stebint vaizdo mediag (ar klausantis garso rao)

mokiniai skatinami isakyti savo mintis, nuomon, vertinti matyt ar girdt informacij, pasidalyti

savo patirtimi. Be to, mokiniai mokosi dirbti savarankikai, grupje, bendradarbiauti, mokytis

vertinti savo pasiekimus ir spragas.

Taikant mokomj film stebjimo metod, pagrindins mokini darbo formos yra:

a) demonstruojamo objekto turinio atpasakojimas odiu;

b) dalyvavimas apibdinant objekt, pvz., analizuojant elektronins paslaugos pristatym;

c) ivad formulavimas.

Paprastai bna ios mokomj kino film naudojimo per pamokas funkcijos:

Euristin filmas yra ini altinis. iuo atveju filmas naudojamas vietoj naujos mediagos

aikinimo. Prie jo demonstravim mokiniams skiriamos atitinkamos uduotys ir nurodoma, k

kreipti dmes. Po stebjimo susisteminamos inios, padaromos ivados, suformuluojamos taisykls

ir pan.

Iliustracin filmas demonstruojamas idsius nauj mediag. Vadinasi, iuo atveju i pradi

supaindinama su nauja informacija, o filmas tik pagilina arba tvirtina naujas inias.

Parengiamoji filmu siekiama parengti mokinius praktiniam arba kitam darbui.

Filmo demonstravimo naud lemia ir tinkamai pasirengs mokytojas. Jis privalo ne tik gerai

susipainti su filmo turiniu, bet ir apgalvoti, kaip parengti mokinius j stebti, parinkti tinkamus

komentarus, klausimus, numatyti filmo viet pamokoje.

Jei reikia, filmo parir galima gretinti su tekstine teorine mediaga. Tada klas reikt

padalyti dvi grupes, vienai pavedant perskaityti tekst, kitai pairti film. Abi grups turt

pasirengti kalbti tais paiais klausimais, pvz., kokia pagrindin pristatomos mediagos mintis?; ar

svarstomi klausimai aktuals iandien? Atsakymai klausimus, diskusija ir dalijimasis nuomonmis

padt geriau irykinti naujosios mediagos esm.

Skatinant sintetinti ir bendradarbiauti, galima sudaryti mirias mokini grupes (irjusi

film ir skaiiusi teorij) ir duoti uduot sukurti, pvz., bendr problemos apraym. Vliau teorij

skaiiusi grup pairt film, o irjusi film perskaityt teorij ir diskusijoje aptart, kaip

prie tai irykinti skirtumai paveik j nuomon apie ikelt problem, ar klass draug isakyta

nuomon turjo takos teorins mediagos / filmo suvokimui.

Vaizdin mediaga skirta Lietuvos kio ak visuminiam painimui (910 klass)

Mini emlapis

Mini emlapiai yra puiki priemon paveikiam grupiniam darbui pamokoje. Tai krybinio

mstymo rankis, padedantis ianalizuoti ir pltoti tem, ugdyti mokini bendravimo ir

komunikavimo gebjimus. Mini emlapi nauda:

Laiko taupymas (laikas taupomas ir dstant nauj tem, ir kartojant imokt mediag).

http://www.upc.smm.lt/ugdymas/pagrindinis/rekomendacijos/failai/technologijos/ukis.php

37

Gilesnis ir platesnis temos ar problemos suvokimas.

Krybikumo ilaisvinimas.

Pasitenkinimas savo darbu, nes mini emlapiai diugina ak.

Mini emlapiai paprasta ir domi priemon, kuri gali padaryti dstom dalyk

aikesn ir patrauklesn mokiniams.

Pagrindiniai mini emlapi elementai: svokos ir ryiai. I j sudaromas tinklas.

Mini emlapis pradedamas braiyti nuo centro. Paveikslo centre uraoma pagrindin mintis.

Nuo pagrindins minties briamos akos kitas smulkesnes susijusias temas. O ios gali toliau

akotis smulkesnius punktus. Mini emlapiai kuriami bent trimis skirtingomis spalvomis, nes

tai skatina krybikum.

Pavyzdys. Pamok ciklas Kalendorins vents. Vlykos. Pamok tikslas: supaindinti

mokinius su kalendorine vente Velykomis, Velyk paproiais, tradicijomis, rankdarbiais.

Remiantis lietuvi liaudies paproiais ir tradicijomis, imokti praktikai pagaminti velykines

dekoracijas. Pamok dstymui panaudota Inspiration 8IE programa parengtas interaktyvus tinklas ir

pamok ciklo pabaigoje (tvirtinimas, pamok apibendrinimas) mokini parengtas Mini

emlapis:

10 pav. Pamok ciklo Kalendorins vents.Vlykos tinklas

38

Visas i pamok ciklas portale e.mokykla, metodini priemnoni saugykloje Virtuali

kelion klasje http://portalas.emokykla.lt/vkk/

Kurti mini emlapius galima su vairia mini emlapiams skirta programine ranga,

pvz., laisvai platinama programa FreeMind (http://freemind.sourceforge.net/wiki/index.php/Main_Page,

angl kalba, r. 20111205), arba komercine programa Smart Ideas (http://smarttech.com/us/Support/Browse+Support/Download+Software/Software/SMART+Ideas+software/

SMART+Ideas+software/SMART+Ideas+software+for+Windows, angl kalba, r. 20111205) arba

Inspiration 9 (http://www.inspiration.com/freetrial), nemokama Mindjet MindManager 2012

(http://www.filestube.com/m/mindjet+2012+free).

Daugiau apie ugdymo metodus irti ia

11 pav. Mini emlapis pamok ciklo refleksija

http://portalas.emokykla.lt/vkk/http://freemind.sourceforge.net/wiki/index.php/Main_Pagehttp://smarttech.com/us/Support/Browse+Support/Download+Softwar