Kompiuterių istorija

Pirmoji karta - Vakuuminė lempos

Vienas pirmųjų pirmos kartos kompiuterių buvo

elektroninis kompiuteris ENIAC(Electronic

Numerical Integrator And Computer), kuri sukūrė

John Mauchley ir jo studentas J. Presper Eckert,

armijos lėšomis. Jis turėjo 18,000 vakuuminių

lempų. Jis svėrė apie 30 tonų ir suvartodavo

140kW elektros.

Antroji karta - Tranzistoriai (1955-1965)

Išrado John Bardeen, Walter Brattain ir William Shockley 1948 metais. Laimėjo fizikos Nobelio Prizą 1956 metais.

Pirmasis tranzistorių kompiuteris - TX-0, buvo sukurtas MIT Linkolno laboratorijoje 1955 metais.

Tranzistoriai naudoti TX-0 kompiuteryje

Antroji karta - PDP-1 (1961)

Su atmintimi tolygi šiandienos 9kB, 10 kartų pigesnis negu kompetitorius IBM-7090, pardavė tūkstančius vienetų ir pradėjo “mikro” kompiuterių industriją.

Naudojant 512x512px ekraną, MIT studentai suprogramavo pirmą pasaulyje video žaidimą - “Spacewar”. PDP-1, laikomas MIT kompiuterio kambaryje

Antroji karta - CDC 6600 (1964)

Pirmasis pasaulyje SUPER kompiuteris, sukurtas Seymour Cray iš “Cotrol Data Corporation”

2 metrų aukščio ir 4 tonų svorio

982 kB atminties

50 parduotų vienetų, po $2,370,000 6600

Trečioji karta - Integriniai grandynai (Integrated circuits)

Dešimtys tranzistorių sujungtų į vieną naudojant puslaidiniką (silikoną).

Naudoja mažiau vietos,greitesnis ir pigesnis variantas.

Naudojamas visuose šiandienos kompiuteriuose.

Pirmas pasaulyje integrinis grandynas

Trečioji karta - IBM Series/360

Sukurtas moksliniam ir komerciniam naudojimui.

Pirmas kompiuteris galintis kopijuoti (emulate) senus modelius ir naudoti jų programas

16.7 mB atminties

IBM sukurtas Integrinis grandynas, SLT

Ketvirtoji karta - (1980-Dabar)

Ketvirtame amžiuje VLSI deka kompiuteriai tapo gerokai mažesni ir

pigesni. Čia prasidėjo asmeninių kompiuterių era.

Pradžioje perkant kompiuterį ir norint programinės įrangos, ją teko susikurti pačiam, kol 80-taisiais neišpopuliarėjo operacinės sistemos.

IBM ir Apple pradėjo varžytis naujoje PC industrijoje. IBM pirmaujančio kompiuterio dizainas buvo ju pačiu valia išleistas

knygoje kuri kainavo $49. Atsirado begalė kompiuterio kopijų kurios kainavo ženkliai mažiau nei originalas.

IBM100 Asmeninis Kompiuteris

Ketvirtoji karta - Grafinė sąsaja

Macintosh buvo pirmasis kompiuteris su grafine sąsaja

(GUI)

IBM PC kompiuteriai turejo Microsoft’o MS-DOS operacinę sistema. Tuo pat metu Microsoft sukurė OS/2 ir Windows, iš jų išpopuliarėjo tik Windows.

1985-ais Intel išleido 32 bitu CPU. Sekančios versijos

buvo pavadintos Pentium ir Core. šie vis atnaujinami produktai iki šiol yra naudojami beveik visuose moderniuose kompiuteriuose.

1992-ais DEC išleido 64 bitų kompiuterį, tačiau tik po dešimtmečio tokio galingumo kompiuteriai įgavo prasmę kaip aukštos klasės serveriai.

Ketvirtoji karta - Procesoriai

Ross Freeman su savo kolegomis išrado pigesnį būdą

gaminti integrinius grandynus. Jie sukurė mikroschemas kurias galima suprogramuoti pagal vartotojo poreikius. Jų deka sukurti sistemas keletai vartotoju (pvz. prototipu gamybai) tapo ženkliai pigiau.

90-taisiais kiekviena sistema gerokai pranokdavo praeita iki kol kompiuteriu architektai nesugebėdavo tais pačiais budais išspausti daugiau jėgos iš kompiuterių. Reikėjo kardinalių pokyčių.

2001 IBM išrado POWER4 dvigubą procesorių ir sukūrė naują standartą kompiuterinėm sistemom.

IBM POWER4 Dvigubas Procesorius

Penktoji karta - Išmanieji telefonai

1981-aisiais Japonu valdžia paskelbė, kad investuos

$500 milijonu i penktos kartos kompiuterius. Jie ketino remti Japonijos kompanijas, kad jos kurtu dirbtinio intelekto sistemas.

Japonu projektas buvo tyliai pamirštas, bet penktos kartos kompiuteriai vistiek atsirado. 1989-ais GridSystems išleido pirmajį plancetinį kompiuterį - GridPad.

Vartotoju susidomėjimas ir noras tobulėti privedė prie išmaniujų telefonų. Pirmasis buvo pavadintas Simon, kuri išleido IBM.

IBM Simon - pirmasis Ismanusis Telefonas

Penktoji karta - Nematomi Kompiuteriai

Dabar kompiuterius galima rasti visur: šaldytuvuose,

laikrodžiuose ir net banko kortelese. Šie kompiuteriai yra “nematomi” ir slepiasi visur. Jie skiriasi savo dydziu ir tuom, kad dažniausiai jų aparatinė ir programinė įranga yra sukurta bendrai.

Kompiuteriai neabejotinai plėsis į daugiau kasdieninių įrenginių ir daiktų, reikės tik nuspręsti ar yra tam riba.

Mikrokompiuteris banko kortelėje

Pabaiga