2 0 1 8 . . . 4 . . .

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

1p

sl

..

.

29 Anykščiuose ieškodavo vaikystės šviesos

8 Apskrities savivaldybėse bus bent vienas naujas meras

Konsteliacijos – įtaigus spektaklis ar psichoterapijos metodas?2

2 0 1 8 . . . 4 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

ps

l.

..

Mielieji,Nuoširdžiausiai sveikinu Jus su šv. Kalėdomis ir Naujaisiais metais!

Šių ypatingų švenčių laukimas dovanoja nepaprastą jausmą: netrukus nutiks kažkas nuostabaus ir nepakartojamo. Širdy pajuntame netikėtą virptelėjimą... Tokią akimirką veiduose šviečia džiaugsmas ir

LAIMĖ, tampame geresni, atviresni, nuoširdesni...Sveikindamas Jus didžiųjų metų švenčių proga, linkiu gerumo gausos, bendrystės džiaugsmo, sėkmės atskubančiame rytojuje, meilės, stiprybės ir gyvenimo pilnatvės. Tegu kažko nepaprasto ir nuostabaus

laukimas nepalieka Jūsų širdžių ištisus metus.Būkit laimingi!

Alvydas Katinas,Utenos rajono savivaldybės meras

Politinė reklama. Bus apmokėta iš LSDP Utenos skyriaus rinkiminės sąskaitos. Užsak. Nr. 1272

2 0 1 8 . . . 4 . . .

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

1p

sl

..

.

red

ak

toria

us

sk

ilti

s

. . . t u r i n y s . . . . . . .

PagarbiaiGražina Šmigelskienė

Leidėjas – UAB „Anykštos redakcija“. ISSN 1822-8615 Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145 Anykščiai Tel. (8-381) 59 474, (8-381) 59 458, el. p.: anyksta@anyksta.lt.Tiražas 3000 egz. Žurnalas eina nuo 2007 lapkričio mėn.Spausdino UAB „Lietuvos ryto spaustuvė“.

Vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė (8-687) 25892. Redaktorės pavaduotojas Rytis Kulbokas (8-679) 14241.Žurnalistai ir bendradarbiai: Robertas Aleksiejūnas (8-671) 76995, Irena Andrukaitienė, Daiva Goštautaitė (8-673) 11320, Raimondas Guobis, Ligita Juodvalkienė, Tautvydas Kontrimavičius, Olegas Lapinas, Jolanta Matkevičienė, Rasa Milerytė, Gintarė Obelenė, Sigita Pivorienė, Elvyra Sabalytė, Austėja Šmigelskaitė, Vidmantas Šmigelskas (8-618) 25835, Rimantas Vanagas. Kalbos redaktorė Daiva Goštautaitė (8-673) 11320. Dizaineris Kęstutis Vasiliūnas. Viršelio nuotraukoje: pianistė Milda Daunoraitė. D. Matvejev nuotrauka.

Už reklamos turinį redakcija neatsako. Rankraščiai negrąžinami. Perspausdinti publikacijas arba jų dalį galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

2018 Nr. 4(78)Ketvirtinis žurnalas

. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 p s l . . .

K o n s t e l i a c i j o s – į t a i g u s

s p e k t a k l i s a r p s i c h o t e r a p i j o s

m e t o d a s ?

. . . b e . . . d i k t o f o n o . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 p s l . . .

K a r t a , n e m o k a n t i a u g i n t i

v a i k u s . . .

. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . 7 p s l . . .

. . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8 p s l . . .

A p s k r i t i e s s a v i v a l d y b ė s e b u s b e n t

v i e n a s n a u j a s m e r a s

. . . m o t e r i š k i . . . p a š n e k e s i a i . . . . . . . . . . . . . 1 5 p s l . . .

„ M o t e r y s f i z i š k a i s i l p n e s n ė s ,

t o d ė l n u k e n č i a d a ž n i a u i r

d a u g i a u “

. . . k e l i a s . . . į . . . s ė k m ę . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 7 p s l . . .

G y v e n i m a s p r i e j ū r o s i r j ū r o j e

. . . k e l i a s . . . į . . . s ė k m ę . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 9 p s l . . .

K e l i a s j u o d a i b a l t a i s k l a v y r a i s

. . . A u k š t a i t i j o s . . . k o d a s . . . . . . . . . . . . . . . . 2 4 p s l . . .

G y v e n i m ą r e i k i a g y v e n t i , o n e

a p i e j į k a l b ė t i

. . . A u k š t a i t i j o s . . . k o d a s . . . . . . . . . . . . . . . . 2 9 p s l . . .

A n y k š č i u o s e i e š k o d a v o v a i k y s t ė s

š v i e s o s

. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 3 p s l . . .

G r a ž i a u s i a – n e b ū t i n a i

b r a n g i a u s i a

. . . v i e t o j . . . t a b l e t ė s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 9 p s l . . .

K a i p s u j u o s u s i d e r i n t i ?

. . . ž i e m o s . . . k o k t e i l i s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 0 p s l . . .

1 3 k l a u s i m ų E r i k u i D r u s k i n u i

Noriu, kad apie mane galvotų, jog esu miela, mandagi, suprantanti. Kartais net tolerantiška. Tolerancija – XXI amžiaus savybė.

Tačiau ar iš tiesų esu sąžininga, jeigu nutyliu, ką galvoju? Ar gali būti geras, jei esi nesąžiningas? Kas esi, jei nesieki apginti idėjos, kuri yra tavo pasaulėžiūros pagrindas, ženklas, skiriantis Tave nuo Kito, darantis tave Tavimi? Individu, kuris net ir formuotas tų pačių knygų, mokyklos, net nuo artimiausių bendraminčių ir bendravilčių skiriasi taip, kaip skiriasi snaigės, pirštų antspaudai, akių rainelės. Sako, tuo savitumu esame vertingi pasauliui. Tarsi būtume tulpių rūšys.

Nutylime, kas nepriimtina, nes siekiame gyventi patogiai, nes esminis instinktas yra išlikti. Ištverti, iškęsti bet kokia kaina. Nepaslysti, nes griūta ir slysta tiek daug kartų, kad ląstelės atsimena, kaip esti, kai skauda. Esame tik fauna... Sakai, o mano viduje kažkas sustingsta. Įsitempia kaip styga. Sulūš greičiau, nei sulinks.

Aš ne viena taip galvoju – ginuosi. Krikščionis filo-sofas Antanas Maceina taip pat teigė, kad neginantis savo idėjų yra ištižėlis. Nutylėjimas - ne tolerancija. Tolerancija yra neniekinti kitaip galvojančio, bet kovoti su nepriimtinomis idėjomis visai kas kita. Tai sąžinės, pozicijos dalykai.

Bandyk, sakai. O akys kaip vaiko, per Kalėdas iš spindinčio spalvoto popieriaus išvyniojusio tuščią šokoladinę žuvį.

2 0 1 8 . . . 4 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

ps

l.

..

. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Kas yra konsteliacijos?Jau šeštus metus Anykščiuose ir ketvirtus

Ukmergėje kartą per savaitę įvairiausių profesijų (tarp jų ir gydytojų, psichologų išlavinimą turintys) žmonės iš skirtingų Lietuvos vietų renkasi į savęs pažinimo, savęs išgirdimo, sąmonėjimo užsiėmimus. Juos veda daug metų Anykščių gydymo įstaigose akušere dirbusi, dabar transpersonalinės psichologi-jos psichologė Sveta Smertjeva. Kas gi vyksta tuose užsiėmimuose, kuriuose dėliojamos vidinio pasaulio, šeimos ar organų konsteliacijos?

Pirmą kartą apsilankius tokiame seanse, atrodo, jog pakliuvai į spektaklį. Būrys suaugusių žmonių – lyg aktoriai, kuriems režisierius patikėjo vieną ar kitą rolę. Kambario viduryje stovi/sėdi/guli pagrindinis herojus, o aplink jį išsibarstę lyg antro plano aktoriai – jie ir verkia, ir juokiasi, ir rėkia, ir keikiasi, žodžiu – balaganas.

S. Smertjeva „Aukštaitiško formato“ skaitytojams atskleidžia, kas vyksta konsteliacijų metu ir kaip toks, iš pirmo žvilgsnio, absurdo teatras gali padėti žmogui pažinti save, suvokti savo emocijų kilmę, rasti priežastis, kodėl gi gyvenime kažką skauda, kažkas nesiseka, kodėl vėl ir vėl griūna taip ilgai sta-tyti, puoselėti, labai brangūs santykiai. Konsteliacijų metu prakalba net žmogaus organai...

Metodą sukūrė profesionalūs psichoterapeutai S. Smertjeva daug metų tiek Anykščiuose, tiek ir

Konsteliacijos – įtaigus spektaklis ar psichoterapijos metodas?

Psichiatrai pripažįsta, kad vis jaunesni ir jaunesni žmonės suserga psichikos ligomis. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skaičiavimais, 2020-aisiais depresija pagal paplitimą užims antrą vietą tarp visų ligų. Kas minutę pasaulyje išrašoma tūkstančiai receptų raminamiesiems ar kitokiems psichotropiniams vaistams įsigyti.Žiauri statistika žmones verčia ne tik ieškoti vis naujų ir naujų vaistų, bet ir kitų – alternatyvių – būdų, kaip sau padėti. Įvairios psichoterapijos metodikos, meditacijos, sveikatingumo stovyklos – būdai, kuriuos renkasi ne tik sergantys. Noras pažinti save, noras gyventi sąmoningai skatina žmones bandyti vis naujas sveikatinimo formos.Šį kartą „Aukštaitiškame formate“ apie amerikiečių psichoterapeutų atrastą savęs pažinimo būdą – konsteliacijas.

Lietuvoje buvo žinoma kaip bioenergetikė, gydanti rankų prisilietimu. Tačiau, pasak jos, gyvenimas taip susidėliojo, kad prieš keletą metų išklausiusi psichologo dr. Ma-riaus Daugelavičiaus paskaitą, pavadintą „Žaidimai Erdvėmis“, giliau susidomėjo šiuo metodu. Ji kreipėsi į dr. M. Dauge-lavičiaus mokytoją, garsų psichologą, profesorių, daugelio profesinių psichologų ir psichoterapeutų bendrijų tikrąjį narį, Tarptautinio Sąmonės Tyrimų ir Psichote-rapijos Instituto (Fraiburgas, Vokietija), In-tegralinės Psichologijos Instituto (Maskva) dėstytoją Sergėjų Strekalovą. Pašnekovė baigė dvejus metus trukusius kursus Sankt Peterburge ir jau tada pati pradėjo vesti seminarus, dėlioti konteliacijas.

Tarptautinių žodžių žodyne rašoma, kad „konsteliacija” (lot. constellatio – žvaigždžių padėtis) reiškia konfigūraciją arba kurio nors dalyko, reikalo padėtį, kitaip sakant, „išdėstymą”. Sisteminio dėstymo pradininkas – žymus vokiečių psichoterapeutas Bertas Hellingeris. Šiame metode jis panaudojo patirtį ir technikas iš hipnoterapijos, psichodra-mos, geštalterapijos, sisteminės terapijos, psichoanalizės, tačiau nuėjo toliau ir sukūrė naują metodiką.

. . . Daiva Goštautaitė >

> Anykštėnė transpersonalinės psichologijos psichologė Sveta Smertjeva sako, kad viskas šiame pasaulyje yra poliariška: „Jeigu mokėsi priimti ir išgyventi liūdesį, jis transformuosis į džiaugsmą, jeigu „susidraugausi“ su baime, atrasi ramybę“.

Susipažinę su psichoterapeuto meto-du, amerikiečiai psichoterapeutai Halo ir Sidra Stoun sukūrė savąją šio metodo interpretaciją ir pavadino ją „Dialogas su balsais“ (Voice Dialogue).

„Šie žmonės susitiko ir įsimylėjo vie-nas kitą jau brandžiame amžiuje, abiem tai buvo antroji santuoka. Jie tikėjosi, kad jau šioje santuokoje viskas bus kitaip, nebesikartos ankstesniuose santykiuose kamavusios problemos, rūpesčiai, juk abu profesionalūs psichoterapeutai, abu žino, kaip reikia kurti, auginti, puose-lėti santykius... Tačiau, po kurio laiko paaiškėjo, kad tai buvo tik iliuzija, psi-choterapeutų profesija nebuvo laimingų santykių garantas, prasidėjo konfliktai... Ir vieno konflikto metu įsikarščiavusiai ir verkiančiai Sidrai vyras pasiūlė paieškoti kambaryje tokios vietos, kur jai išsiverkti būtų lengviausia... Sidra kūkčiodama atsitūpė prie suolo ir Halo joje pamatė mažą mergaitę... Pradėjo su ta maža

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.3

ps

l.

..

2 0 1 8 . . . 4 . . .

. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

p r o s p e k t a s

Vida Šeštokie-nė, uteniškė:

- Manau, kad daugelio ligų kilmė yra psichosoma-tinio pobūdžio. Nors pati niekada nesikreipiau, bet, manau, kad psichologas žmogui gali padėti. Sergant psichikos ligomis arba, apskritai, susidūrus su sunkiai išsprendžiamomis pro-blemomis, verta pasikonsultuoti su psichologu. Aš esu tos nuomonės, kad bet kokia liga sergant, geriau kaip įmanoma vengti vaistų, tačiau tam tikrais atvejais, veikmingiau-sias gali būti kompleksinis gydy-mas.

Aldona Dilienė, anykštėnė:

- Labai subtilus klausimas. Mūsų visuomenė pakan-kamai atsargiai ir, sakyčiau, sti-gmatizuotai žiūri į šios srities specialistus. Kodėl? Gal tai savotiškas sovietinių laikų reliktas – susiformavęs neigiamas ir žeminantis požiūris į žmones, tu-rinčius vienokių ar kitokių psichikos sveikatos problemų. Mažoka mūsų visuomenėje tolerancijos ir supra-timo... Aš tikiu, kad profesionalus specialistas gali padėti, bet, kaip sakoma, tai turėtų būti žmogus „nuo Dievo“.

Inesa Laurina-vičienė, anykš-tėnė:

- Mano many-mu, psichologai tik nukreipia, parodo kur link eiti, į ką atkreipti dėmesį, palaiko tame kelyje... O visa kita yra paties žmogaus noras ir didžiu-lės pastangos... Be abejo, ir bega-linis aplinkos – draugų, artimųjų, bendradarbių – palaikymas.

>>>

mergaite šnekėti ne kaip suaugęs vyras, o iš savo, taip pat mažo vaiko pozicijos. Ir tai suveikė... Maža mergaitė iškalbėjo savo nuoskaudas, baimes, nerimą... Jie abu suprato, kad tai gali būti metodas, taikomas psichoterapijoje“ – pasakoja S. Smertjeva.

Pasak pašnekovės, savo vedamose konsteliacijos ji reamiasi aukščiau minėtų psichoterapeutų metodų principais, ta-čiau ne aklai juo kopijuoja, bet „paima“ iš jų tai, kas atrodo reikalinga, prideda savo išjaustų, vidiniu žinojimu pagrįstu detalių ir taip dėlioja konsteliacijas.

„Mes esam „sudaryti“ iš daugybės subasmenybių – tai ir žaidžiantis vaikas, ir dieviškasis kūdikis, ir gera mergaitė ar berniukas, ir vidinis kritikas, ir taisyklės, ir baimė, ir auka bei t.t. Ir tik pažinus, su-sitikus su kiekviena subasmenybe galima pradėti naikinti savo vidinius demonus bei sąmoningai kurti gražesnius santy-kius, išmokti save mylėti, ugdyti vertybes, nevertinti ir nekritikuoti nei savęs, nei kito...“ – kalba S. Smertjeva.

Viena svarbiausių mūsų subasmenybių – žaidžiantis vaikas

Pirmą kartą apie šį metodą girdinčiam žmogui, spėju, yra pakankamai sunku suprasti, kas gi yra tos subasmenybės, kaip jos įtakoja mūsų gyvenimus, kaip konsteliacijų metu galima jas prakalbin-ti... Tad S. Smertjeva papasakoja papras-tą pavyzdį. „Mergaitės nuo mažens yra mokomos rūpintis kitais – pradžioje jos rūpinasi lėlėmis, meškiukais ir kitais žais-lais. Vėliau joms aiškinama, kad reikia pasirūpinti, padėti už save mažesniam, silpnesniam – taip ta mergaitė pagelbės pamokų neparuošusiam suolo draugui, išklausys ir panirs į geriausios draugės paslaptis ir jos gyvenimą, visada idealiai susitvarkys kambarį, atliks namų darbus, kad tik įtiktų daug iš jos besitikintiems tėvams, mokytojams, pagaliau – visuo-menei. Vėliau ta gera mergaitė tampa rūpestinga žmona ir atsidavusia motina, stengiasi, kad šeimoje visi būtų laimingi ir patenkinti. Tarsi šalia esančių gerovė būtų jos esminis gyvenimo uždavinys... Kal-bam apie pareigas, kalbam apie įsiparei-gojimus, mergaitės/moters sau prisiimtus uždavinius, tačiau ar kalbam apie tai, ko nori pati mergaitė. Moteris? Ne... Štai čia ir prasideda vidinis konfliktas. Mergaitė/moteris pamiršta save, savo žaidžiantį vaiką užrakina po devyniais užraktais, kad tik jis netrukdytų atlikti visų prisiimtų

pareigų. Bet tas žaidžiantis vaikas niekur nedingęs, jis tūno pasąmonės kamputyje ir kai visai praranda viltį būtį pastebėtas, primena apie save. Pamiršusi savo žaidžiantį vaiką moteris tampa auka, ji pradeda kaltinti kitus dėl savo nelaimių, blogos savijautos ir t.t. Gali būti ir taip, kad užmiršta žaidžiančio vaiko subasmenybė išlenda depresijos forma...“ – pasako-ja S. Smertjeva.

Tačiau man iš karto kyla klausimas – negi suau-gusi moteris, turinti vaikų, daranti karjerą, už savo darbštumą ir skvarbų protą gerbiama visuomenėje, turėtų pradėti žaisti, kad patenkintų savo žaidžiančio vaiko subasmenybės poreikius?

S. Smertjeva šypsosi: „Pirmiausiai, mes turime atpažinti savo vieną ar kitą subasmenybę, su ja susitikti ir leisti jai būti. O žaisti yra gera, leiskim sau kartais pažaisti... Ir ta kelis vaikus auginanti, keturis namų kampus laikanti moteris, ir sėkmės lydimas, karjerą darantis vyras turi sau leisti pabūti vaikais. Savo žaidžiančiajam vaikui užduokim paprastą klau-simą: ko tu dabar nori? Ir į šį klausimą tegu atsako ne mūsų, kaip suaugusių žmonių, protas, o iš tikrųjų žaidžiantis vaikas. Gal jam norėsis ledų, gal pastatyti smėlio pilį, gal pabraidžioti upelyje... Išgirskime jį“.

Įdomu, o noras naujų suknelių gali būti mažos žaidžiančios mergaitės pageidavimas? „Žinoma, kad gali. Kartais labai sveika save palepinti, kad ir nauja suknele (šypsosi). Tačiau, šiuo atveju žvelgčiau dar giliau... Šiandieniame pasaulyje mes esame įpratę pirkti: perkame daiktus, perkame draugys-tes, perkame santykius, perkame įtaką ir t.t. Tam kartui lyg ir patenkiname savo poreikius, bet, žiūrėk, praeina viena, kita diena ir tas pirkinys jau mūsų nebedžiugina. Ir ne tik nedžiugina, bet pradedame pykti ant savęs, kam švaistome pinigus, kuriuos ir taip yra kur padėti. Savo vidų bandome užpildyti ne meile, ramybe, o daiktais. Daiktai vidinės tuštumos neužpildys... Lygiai taip pat, kaip ir kiti žmonės jos neužpildys. Bijodami būti vieni, bijodami būti atstumti mes dažnai desperatiškai laikomės įsikibę kito žmogaus, pakenčiame ydingus santykius, kad tik nelikti vienam.

Bet pabandykime su ta baime susitikti, pa-žvelgti jai į akis, įvardinkime, ko mes bijome... Gal vaikystėje, kai labai reikėjo mamos, ji neapkabino ir likote su baime vieni. Gal prisimenate skausmą, kurį išgyvenote atstumtas mylimo žmogaus. Ir dabar vėl bijote to paties skausmo, tad geriau bet kokie santy-kiai, negu vėl išgyventi tą baisų vienatvės skausmą. Tačiau, susitikus su savo baime, įvardijus ją, galima rasti vidinę ramybę, vidinę tuštumą užpildyti savimi. Pasakykite tai savo baimei – aš suaugęs, protin-gas, racionalus žmogus galiu tave bijantį apglėbti, nuraminti, pabūti kartu... Čia lygiai taip pat, kaip dabar populiarios spalvinimo knygos – juk jose tik galybė linijų ir nuo to, kaip, kokiomis spalvomis tas linijas užpildysim, nuspalvinsim, priklausys, kokio grožio piešinį išvysim. Tad ir spalvinkime savo vidų gražiomis spalvomis...“ – kalba pašnekovė.

A r p s i c h o l o g a s g a l i p a d ė t i p a s v e i k t i ?

2 0 1 8 . . . 4 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.4

ps

l.

..

. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

>>>Pyktį išlieti galima ir plaunant grindis

Dar viena būsena, emocija, kurios įprasta vengti, bet kuri labai dažnai nuodija mūsų gyvenimus, yra pyktis. Nuo vaikystės esame mokomi nerodyti „ožių“, augdami vėl šią emo-ciją stengiamės kaip galima labiau slopinti, nes ką žmonės pagalvos pamatę žaibais besisvai-dantį kolegą, draugą ar sutuoktinį... O žmonių nuomonė mums ypač svarbi, ne gana to, mes ir patys dažnai jaučiamės galintys kitą vertinti, teisti, nuspręsti, gerai jis elgiasi ar blogai...

„Dėliojant konsteliacijas išlenda ir ilgai slėptas pyktis. Oho kaip jis pasireiškia... Ir keiksmais, ir riksmais, ir ašaromis... Pykčio, kaip ir kitų emocijų, nereikia nei slopinti, nei nuo jo bėgti. Supykus labai sveika, pirmiausiai, sau, o jeigu yra galimybė ir kitiems, pasakyti – aš pykstu, aš šiuo metu „žiauriai“ pykstu... Pyktį būtina paleisti. Tik, žinoma, ne rėkimu ant šeimos narių, draugų, bendradarbių. Ge-riausiai pyktį išleisti per fizinę veiklą. Plaukite grindis, eikite pasivaikščioti, užsiimkite joga, dainuokite, ypač tam tinka lietuvių liaudies dainos. Išvalykite iki blizgesio visus namus – taip ne tik sukursite švarią erdvę namuose, bet ir apsivalysite patys. Beje, šis patarimas tinka ne tik moterims, bet ir vyrams...

Beje, slopinamas pyktis ne tik mums užkerta kelią veikti, bet kenkia ir vidaus orga-nams. Pyktis kaupiasi kepenyse, jis „išlenda“ įvairiomis kepenų ligomis. Ir kai pykčiui leidi pasireikšti, leidi pyktį „išpykti“ ne tik psicho-logiškai žmogus geriau jaučiasi, bet ir fizinės ligos po truputį traukiasi“ – teigia S. Smertjeva.

Pamatyti save su visomis ydomis – visada

skausminga Paklausta, kaip greitai pradeda „veikti“

konsteliacijose suprasti, išgirsti dalykai, S. Smertjeva teigia: „Įvairiai. Viskas priklauso nuo to, kiek pats žmogus pasiruošęs pokyčiams. Jis gali pamatyti savo problemų priežastį konste-liacijoje, o toliau – nieko nebedaryti. Ir jis turi tam pilną teisę. Kiekvienas žmogus – savo gyvenimo šeimininkas. Būna ir tokių atvejų, kai pokyčiai įvyksta akyse, žmogus išeina iš konsteliacijos išsilaisvinęs, pilnas energijos ir švytintis iš laimės. Daugumoje atvejų „išgijimo“ procesas negreitas, pačioje konsteliacijoje jis tik paleidžiamas. Žmogus savęs pažinimo link sukasi neskubėdamas, kaip didžiulis laivas. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju, žmogus, priėmęs sprendimą pasikeisti ir deklaravęs savo poziciją tvirtai ir ryžtingai, įžengia į naują gyvenimą ir pasiekia naują jo kokybės lygį“.

Pasak S. Smertjevos, žmogui baisu žengti pokyčių keliu, lygiai taip pat, kaip ir į nepažįs-tamą mišką nesmagu vienam eiti... Todėl, S. Smertjeva mano, kad keliauti susitikti su savo asmenybėmis saugiausia ir efektyviausia gru-pėse. „Žmonės man dažnai sako, kad ateiti į grupę ir atvirai išdėstyti savo problemas, jiems yra per sunku, tai per ne lyg jautrios sritys, tačiau į konsteliacijas susirenkantys žmonės treniruodamiesi išmoksta vieną pagrindinę taisyklę – nevertinti ir neteisti. Jie kitą stengiasi priimti tokį, koks yra... Kitas dalykas, kuriuo aš labai džiaugiuosi, kad žmonės išdrįsta garsiai įvardinti savo problemas. Tam reikalin-ga drąsa... O drąsa suteikia jėgų veikti. Kitaip tariant, radęs drąsos garsiai prabilti apie savo „demonus“, įgauni drąsos ir su jais kovoti“ –

Transpersonalinė psichologija rūpi-nimąsi žmogaus siela laiko pagrindine psichoterapijos užduotimi. Jei klasikinėse psichologinėse ir psichoterapinėse krypty-se (kaip psichoanalizė) žmogaus proble-mos nagrinėjamos tik jo biografiniame lygyje, tai transpersonalinė psichoterapija žvelgia plačiau ir atsižvelgia į perinatali-nius (gimimo patirtis) bei transpersonali-nius (išeinančius už asmenybės Ego ribų) aspektus.

Transpersonalinis psichoterapeu-tas stengiasi ne pats koreguoti kliento psichinius procesus, bet aktyvizuoti jo vidinį giluminį potencialą, kuris yra kur kas stipresnis ir išmintingesnis už bet

kurias psichologines bei psichoterapi-nes žinias. Tokiu būdu siekiama ne tik išspręsti konkrečias kliento psichologines problemas, bet ir padėti žmogui pažvelg-ti iš šalies į savo gyvenimą, jo prasmę, paskirtį. Transpersonalinės psichoterapijos metu integruojami giluminiai, paprastai liekantys šešėlyje psichikos sluoksniai, leidžiantys kardinaliai išspręsti gyvenimiš-kąsias problemas bei praplėsti savojo „Aš“ suvokimą. Dar Einšteinas sakė: neįma-noma išspręsti problemos tame pačiame lygmenyje, kuriame ji atsirado. Kad pama-tyti išeitį iš problemos reikia iš jos išeiti ir pažvelgti į ją iš šalies. Transpersonalinis požiūris leidžia žmogui išeiti už riboto

savojo „Aš“ suvokimo ir praplėsti savo sąmonę integruojant ankščiau nesuvoktus, atstumtus psichinės realybės aspektus.

Transpersonalinėje psichoterapijoje darbui su emocinėmis problemomis nau-dojamos tokios technikos kaip intensyvaus kvėpavimo metodas rebefingas (angl. Rebirthing), geštalto terapijos elemen-tai, sapnų analizė. Darbui su vidiniais prieštaravimais bei konfliktais naudojamas amerikiečių psichoterapeutų Halo ir Sidros Stounų metodas „dialogas su balsais“ (Voice Dialogue). Taip pat naudojami kuriamosios vizualizacijos, meditacijos, meno terapijos elementai.

www.psichologas.org

kalba pašnekovė. Pokalbio pabaigoje, vis dėlto išdrįstu

S. Smertjevai užduoti klausimą, kuris man vis neduoda ramybės ir verčia abejo-ti konsteliacijų nauda: „Ar pašaliniai žmo-nės, stovintys subasmenybių pozicijose, nuoširdžiai verkia, raitosi ant žemės tikrai, o ne dėl to, kad būtų geri aktoriai...?“

„To nesuvaidinsi... Žmogaus, stovin-čio subasmenybių pozicijose, elgesiui įtaką daro per jį tekanti energija. Iš tos energijos jis ir elgiasi vienaip ar kitaip... Pabandyk išstovėti susirietęs valandą, dvi... Na, nepadarysi to...“ – kalba S. Smertjeva.

Pašnekovė sako, kad labai norėtų, jog į konsteliacijas žmonės ateitų sąmoningai nusprendę pažinti save, priimti save viso-kį, net ir apaugusį baisiausiais maurais, tačiau ji pripažįsta, kad į konsteliacijas dažnai žmonės ateina ir tada, kai jau būna išbandę visas psichoterapijos rūšis, išgėrę krūvas vaistų... „Nuskausminamų-jų aš nepažadu... Mes įpratę vos tik ką suskausta – ar tai būtų fizinis skausmas, ar skaudėtų sielą – griebtis skausmą malšinančių vaistų. Taip visas nuslopintas skausmas ir kaupiasi mumyse sluoksnis po sluoksnio... Aš kaip tik noriu pabrėžti, kad pradėjus konsteliacijas tikrai skaudės, kartais net labai skaudės, bus ir ašarų, ir pykčio, ir baimės akys kartais bus labai didelės, bet viskas dėl svarbiausio tikslo – žmogaus kelionės sąmoningo gyvenimo link“.

Beje, S. Smertjevos vedamas konste-liacijas žmonės lanko po kelis metus, yra ir tokių, kurie užsiėmimuose dalyvauja nuo pat jų pradžios.

> Anykščių rajone, Ramaškonyse esančioje Svetos ir Anatolijaus Smertjevų sodyboje vyksta įvairūs seminarai, vedamos konsteliacijos.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.5

ps

l.

..

2 0 1 8 . . . 4 . . .

. . . b e . . . d i k t o f o n o . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

i š p i r m ų l ū p ų

. . . Daiva Goštautaitė >

Utenos apskrityje organų donoro kortelę turi 1000 gyventojų

Organų transplantacija – tema, kurią visuomenėje vis dar gaubia daugybė klaustukų ar net mitų. Ką svarbu žinoti norint tapti organų donoru, patarė Nacionalinio transplantacijos biuro direktoriaus pavaduotoja, laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas Audronė Būziuvienė.

- Kaip galima tapti organų donoru?- Kiekvienas žmogus nuo 18 metų pats gali apsispręsti, kad jo organai po mirties būtų dovanojami transplantacijai. Tai galima padaryti intenete užpildžius specialias formas arba apsilankius pas gydytojus. Konstatavus žmogaus mirtį, jo artimieji bus informuoti apie apsisprendimą tapti organų donoru.- Ar organų donoru gali tapti bet kokio amžiaus žmogus?- Vyriausiam Lietuvoje organų donorui buvo virš 80 metų, o Europoje – 102 metų.- Ar žmogus dėl organų dovanojimo gali keisti savo nuomonę? Ar po jo mirties tą gali daryti jo artimieji?- Keisti savo nuomonę galima kiek nori kartų. Po mirties artimieji žmogaus valios keisti neturi teisės, tai yra tarsi testamentinė išraiška. Lietuvoje organų donorų sistema galioja nuo 2000 –ųjų. Yra penki atvejai, kai žmogui buvo konstatuota smegenų mirtis ir jis turėjo donoro kortelę. Iš tų penkių atvejų, vienu atveju, artimieji prieštaravo dėl organų donorystės. Buvo gerbiama artimųjų valia, nes nesinorėjo kurti neigiamos emocijos apie organų donorystę.- Kiek yra žmonių Utenos apskrityje, kurie yra davę sutikimą tapti organų donorais?- Utenos apskrityje yra beveik 1000 žmonių, kurie turi organų donoro kortelę. Lyginant su kitomis Lietuvos apskritimis, turinčiųjų organų donoro korteles skaičiai yra labai panašūs.- Kiek yra laukiančiųjų donorų organų?- Laukiančiųjų Lietuvoje kasmet yra 400, o transplantacijos atliekamos apie 200 žmonių.

Po straipsniu apie lapkričio pabaigoje prie Seimo vykusį protestą dėl iš šeimų paimamų vaikų perskaičiau... įdomų komentarą. Tokius, drįsčiau teigti, rašo arba super mamytės, arba... atsidavusios politikės Dovilės Šakalienės sekėjos.Komentaro ištrauka: „Sakot, ir kas nutiko, kad mūsų vaikystėje tėvai nevengė naudoti bausmės ar diržo? Ir manote, kad tai mums nepakenkė? Esame emociškai menkai išsilavinę, neturintys daug empatijos, prisigalvojantys visokių mitų apie teisėsaugą...“Štai ir išvada – vaikai iš šeimų grobiami (taip, grobiami!) todėl, kad juos augina emociškai nebrandūs žmonės. Esame išskirtinė karta, kuri be valstybės institucijų įsikišimo negebame auginti vaikus. Kartos iki mūsų – mokėjo, kartos po mūsų – irgi mokės...Tos super mamytės gali mesti akmenį, bet šį kartą stosiu į normalių tėvų pusę. Ne, ne tų, kurie mirtinai uždaužo arba invalidais padaro savo vaikus – tokie žmonės yra nusikaltėliai, todėl apie juos pirmiausiai ir reikia kalbėti ne kaip apie tėvus, o kaip apie nusikaltėlius. Paprastas pavyzdys apie auklėjimo svarbą... Restorane sėdi tėtis ir mama (abu sukišę nosis į telefonus), dukrytė prie stalelio atsinešusi kalną žaislų dėlioja juos aplink... Per žaislais užkrautą praėjimą turi rasti būdus praeiti aptarnaujantis personalas, prie savo staliukų kažkaip turi nueiti ir kiti restorano lankytojai... Arba dar geriau – restorano salėje siaučia vaikai... Ir ką daro super mamytė, kuri yra pozityvios mamystės šalininkė? Ogi nieko! Geriausiu atveju pakelia galvą nuo telefono ir nusišypso vaikams... Dūkit, vaikučiai, o jeigu koks karštas dubuo nukris ant galvos, bus kaltas padavėjas, o jeigu belakstydami atsitrenksit į ką nors, bus kaltas tas kas nors...Kitas pavyzdys – neseniai važiavau autobusu ir pakraupau nuo to, kaip mama leidžia elgtis vaikams... Veltui išsitraukiau knygą, per vaiko rėkimą, kėdės trankymą ne tik kad knygos nepaskaitysi - norisi kuo greičiau palikti autobusą ir likusį atstumą kaip nors įveikti be idiotiško rėkimo garsų. Sakysit, restoranas, autobusas, prekybos centras – viešos vietos, kur reikia taikytis prie aplinkos? Tada aš labai norėčiau, kad tos super mamytės savo atžalas išmokytų gerbt kitus žmones... Kodėl, nusprendusi pavalgyt kavinėje, prie stalo turiu irtis per besimėtančius žaislus? Kodėl autobuse turiu klausyti trankomos kėdės garso?Štai tokios patirtys susiduriant su tėvų infantilumu ir neįgalumu...Teko susidurti ir su valstybinių įstaigų neįgalumu... Kitaip to nepavadinsi... Spalio pabaigoje į „Anykštos“ redakciją paskambinusi moteris pranešė, kad vakare eidama namo prie Anykščių Užimtumo tarnybos rado sėdintį berniuką, kuris buvo apsirengęs ne striuke, kaip įprasta tokiam metų laikui, o tik marškinėliais trumpomis rankovėmis. Anykštėnė pridūrė, jog vaikas sakęs, kad jį mama išvarė iš namų. Buvo iškviesta policija, Vaiko teisių tarnyba...Man paskambinus tiek į policiją, tiek į Vaikų teisių tarnybą buvo

Karta, nemokanti auginti vaikus...

patvirtinta, kad toks atvejis tikrai buvo, bet plačiau niekas situacijos nekomentavo. Suprasdama, kad tokiu atveju bet koks vietinis specialistas ir negali komentuoti situacijos, susisiekiau su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėja. Ji pažadėjo kaip įmanoma greičiau išsiaiškinti apie šį įvykį. Aš, kaip žurnalistė, pažadėjau skaitytojams kaip įmanoma greičiau pranešti, kas gi iš tikrųjų nutiko ir informuoti, ar bent jau vaikas yra saugus...Atsakymo iš valstybinės įstaigos teko laukti daugiau nei savaitę. Kai parašiau elektroninį laišką klausdama, ar jie ketina aiškintis Anykščių įvykį, gavau atsakymą: „Apgailestaujame, kad tarp galybės užklausų paklydo jūsų užklausa. Atsakysime kaip įmanoma skubiau“.Suprasčiau, jeigu specialistės būčiau klaususi, kokias knygas ji laisvalaikiu skaito, ar kokio prekinio ženklo rankinę renkasi... Tada užklausa gal ir galėtų pasimesti...Bet šiuo atveju klausiau apie nepilnamečio, kuris tvirtino, jog buvo mamos išvarytas iš namų, likimą... Apie vaiko, taip visokiausių institucijų neva ginamo, likimą... Ir dar kaip gerai draugei specialistė leido sau pridurti: „Ačiū už jūsų kantrybę ir supratimą...“Nei aš suprantu, nei kantrybės turiu... Dėkoti nereikia... Toliau – dar sunkesnis minėtos tarnybos neįgalumo lygis. „AF“ redaktorė, perskaičiusi šio teksto pirminį variantą, patarė pasidomėti, kiek vaikų paimta iš šeimų visoje Utenos apskrityje. Laišką su klausimu, kiek kiekviename Utenos apskrities rajone nuo liepos yra iš šeimų paimtų ir kiek vaikų sugrįžo atgal į šeimas, išsiunčiau minėtos tarnybos vedėjai. Jokio atsakymo negavau ilgiau nei savaitę... Dar kartą tą patį laišką išsiunčiau šios tarnybos vyriausiajai specialistei Eglei Juozėnaitei. Gavau atsakymą, kad informacija yra ruošiama... Deja, jums, „AF“ skaitytojai, negaliu pateikti informacijos, kiek gi vaikų atimta iš šeimų jūsų rajone. Daugiau nei dvi savaites Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba renka skaičiukus... Belieka tikėtis, kad iki kito žurnalo numerio išleidimo pavyks ką nors sužinoti... Tačiau apgailėtinai atrodo valstybinės institucijos, ginančios vaikus ir jų teises, veikla...

2 0 1 8 . . . 4 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.6

ps

l.

..

. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .

pli

us

ai

ir m

inu

sa

iPlatūs Eriko Druskino užmojai Utenoje

Tik rugsėjo mėnesį Utenos kultūros centrui pradėjęs vadovauti Erikas Druskinas (nuotraukoje) jau parengė grandiozinį projektą. Utenos rajono tarybos nariai pritarė projektui „Utenos kultūros centro scenos ir žiūrovų aptarnavimo įrangos įsigijimas Kultūros centro paslaugų plėtrai“. Šio projekto vertė 480 tūkst. eurų, sėkmės atveju Utenos rajono savivaldybė turėtų prisidėti 20 proc. - 120 tūkst. eurų. Projekto tikslas - modernizuoti Kultūros centro scenos techniką ir įrangą. Planuojama įsigyti sustumiamas vidaus patalpų kėdes ir įrengti 150 papildomų sėdimų vietų, nusipirkti 500 kėdžių lauko renginiams, įsigyti dvi kilnojamąsias scenas, scenos garso ir apšvietimo įrenginius, neįgaliųjų keltuvus, projektorius ir kita.Utenos rajono tarybos posėdyje dalyvavęs E.Druskinas kalbėjo, kad kultūros centro įranga pasenusi. „Man buvo gėda, kai koncertavo grupė, o mes neturėjome „ledinio“ šviestuvo, kad pašviestume iš nugaros.“ - Tarybos nariams aiškino E.Druskinas. Tarybos narys liberalas Marijus Kaukėnas priekaištavo kultūros centro direktoriui, kad įstaiga nebeįsileidžia „Domino“ teatro. E.Druskinas tvirtino, kad Utenoje numatytos net 30-ies teatrų gastrolės, tarp jų ir „Domino“ teatro. M.Kaukėnas sakė manąs, kad kai kurios E.Druskino projekto priemonės perteklinės, tačiau Tarybos dauguma projekto teikimui pritarė.

Neteisėtai iškirsta virš 300 kub.m. medienos

Utenos regione šiemet nustatyta 10 neteisėtų miško kirtimų.Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio duomenimis, daugiausiai neteisėtų miško kirtimų, net 4, nustatyti Anykščių rajone. Zarasų rajono miškuose neteisėtai šeimininkauta 3, Molėtų rajone – 2, Ignalinos rajone – 1 kartą. Iš viso per neteisėtus miško kirtimus apskrityje iškirsta 307,95 kub.m. medienos.

Lapkričio mėnesį Lietuvos savivaldybių indeksus pateikė Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) bei Vilniaus politikos analizės institutas (VPAI). Institutai pagal skirtinga metodiką analizavo skirtingus parametrus, tačiau Utenos regiono savivaldybėms ir vienas, ir kitas reitingai buvo negailestingi.Tik Utenos ir Visagino savivaldybės pagal ekonominius, demografinius ir socialinius rodiklius laikytinos šalies vidutiniokėmis. Anykščių ir Molėtų rajonų savivaldybės – greičiau prie autsaiderių, nei prie vidutiniokų, o Zarasų ir Ignalinos rajonų savivaldybės – neginčytinas šalies dugnas. Zarasų rajono savivaldybė VPAI indekse užėmė paskutiniąją vietą, o LLRI – trečiąją nuo galo. Sumuojant abiejų institutų vertinimus, Ignalinos rajono vietos identiškos kaip Zarasų rajono. LLRI indekse Ignalina buvo paskutinė, o VPAI - trečia nuo galo. Utenos rajonas užėmė 21 (VPAI iš visų 60-ies savivaldybių) ir 23-25 vietas (LLRI iš 54 mažųjų savivaldybių), Visagino savivaldybė atitinkamai 25 ir 35-40 vietas, Molėtų rajono savivaldybė 29 ir 53 vietas, Anykščių rajono savivaldybė 53-54 ir 50-51 vietas.LLRI tyrime nurodoma, kad Zarasų privalumai yra pigi šiluma, gerai įvertintos komunalinės paslaugos, tačiau aukštas nedarbo lygis, daug pašalpų gavėjų, o užsienio investicijų nedaug daugiau už nulį. Vertinant Ignalinos rajoną, tik biudžetas įvertintas geriau už šalies vidurkį. O bedarbystė šiame rajone didžiausia šalyje, pašalpų gavėjų beveik dvigubai daugiau nei vidutiniškai Lietuvos savivaldybėse. Molėtų privalumai - administracijos veikla, savivaldybės turto valdymas. Bet investicijos ir šiame rajone mažos, mokesčiai dideli, savivaldybės įmonės - nuostolingos. Utenos rajono savivaldybė gerai įvertinta už administracijos veiklą, turto

valdymą, investicijų plėtrą, mažiausias šalyje šilumos kainas. Tačiau, Utenos rajone žemės ir nekilnojamojo turto mokesčiai didesni nei vidutiniškai šalyje, prastai įvertintos transporto paslaugos. Visaginas gerai įvertintas „Transporto“, „Švietimo“, „Biudžeto“ srityse. Visagine mažiausias nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje. Tačiau, nurodoma, kad ši savivaldybė turi ypač daug valdiško nekilnojamojo nenaudojamo turto, o 5,5 proc. gyventojų prašymų nebuvo išnagrinėti laiku. Anykščių rajono savivaldybė pagirta už transporto sferą. Anykščių privalumu įvardinamas privatizuojamų pastatų ploto santykis su visu savivaldybės turimo turto plotu. Vis dėlto šiame rajone stabiliai auga nedarbas, palyginti aukšti nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiai, brangus šaltas vanduo ir šiluma.Žvelgiant į VPAI indeksą, kraupiai atrodo demografijos parametras, į kurį įskaičiuotas natūralus prieaugis ir emigracijos-imigracijos saldo. Anykščiai šioje grafoje paskutiniai - 60-ieji, Ignalina - 59-oji, Molėtai -57-ieji, Zarasai - 56-ieji... Utena - 47-oje vietoje, Visaginas - 19-oje vietoje. „Gyvybingos ekonomikos“ skiltyje Utena 18-oje vietoje, o Visaginas 21-oje. Tačiau, Ignalina (55 vt.) ir Zarasai (60 vt.) - pačiame lentelės gale. Kiek aukščiau Anykščiai (44 vt.) ir Molėtai (42 vt.). LLRI indekso mažų savivaldybių lyderių penketukas: 1.Klaipėdos rajono savivaldybė, 2.Kauno rajono savivaldybė, 3-4. Palangos ir Druskininkų savivaldybės, 5. Mažeikių rajono savivaldybė.Didieji šeši miestai buvo reitinguoti atskirai: 1.Klaipėda, 2.Vilnius, 3.Šiauliai, 4.Kaunas, 5.Panevėžys, 6.Alytus.VPAI gerovės indekso pirmasis penketukas: 1.Vilniaus miestas, 2.Kauno miestas, 3.Šiaulių miestas, 4.Klaipėdos miestas, 5.Alytaus miestas.

Reitingavimai skirtingi, rezultatai – panašūs

Mariui Ivaškevičiui, dramaturgui, už Molėtų garsinimą. Šiemet iš Molėtų ki-lusiam dramaturgui skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija, kurios dydis 30 tūkst. 400 eurų. Jis jau antrasis molėtiškis, pelnęs prestižiškiausią šalies premiją. Pirmasis buvo aktorius Rolandas Kazlas (2009 m.)

Reniui Kisieliui, buvusiam Zarasų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui, už savitą švaros supratimą. Visuomeniniam komitetui „Švari savivalda“ priklausantis politikas savivaldybės koridoriaus grindimis išvilko įkyrų interesantą.

Dusetoms, už kultūrą. Šis Zarasų rajono miestelis paskelbtas „Mažąja Lietuvos kultūros sostine 2019“. Dusetose gyvena garsiausias šių laikų Lietuvos dailininkas Šarūnas Sauka, miestelyje veikia Dailės galerija ir Meno mokykla.

Justei Arlauskaitei-Jazzu, dainininkei, už investicijas į Anykščius. Dainininkė su partneriais išsinuomojo unikalioje vietoje, Anykščiuose, pačioje Švento-sios upėje pastatytą kavinės pastatą ir atidarė restoraną „Basi Basi“. Jazzu – Anykščių „marti“, iš šio miesto kilęs jos širdies draugas Donatas Ivanauskas.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.7

ps

l.

..

2 0 1 8 . . . 4 . . .

. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .

O geriausiai apmokama profesija – duobkasio

Alvydas Katinas, Utenos rajono meras, apie reformas:

„Paskutinis žemės reformos etapas – kapinių plėtra.“

Na, nemokam mes kaip prancūzai subtiliai langų daužyti...

Leonas Alesionka, buvęs Anykščių rajono meras, apie mokytojų streiką:

„Negerbiu pedagogų, laikau niekšišku jų Vyriausybės šantažą.“

sen

ten

cij

os

Negali nupirkti partizano sodybos

20 tūkstančių eurų, kurie buvo numatyti sodybos Papiškių kaime įsigijimui, perkelti į kitas Utenos rajono biudžeto eilutes. Utenos valdžia vis dar turi planų nupirkti namą, kuriame 1965 metais žuvo paskutinis Lietuvos partizanas Antanas Kraujelis, pravarde Siaubūnas, tačiau kol kas nepavyksta susitarti su tame name gyvenančiais žmonėmis.Jeigu galų gale pavyktų nupirkti šį namą, jame būtų įrengtas paskutinio Lietuvos partizano muziejus. A.Kraujelis partizanauti išėjo 1947-aisiais. Žuvus bendražygiams, partizanas iki 1965 metų kovo 17 dienos slapstėsi Papiškių kaime svainio Antano Pinkevičiaus gyvenamajame name, po krosnimi įrengtoje slėptuvėje. Jis nusišovė per kariuomenės operaciją, kuriai vadovavo KGB majoras Nachmanas Dušanskis. Partizano kūną išvežė į Uteną. Atpažinimo aktą pasirašė KGB jaunesnysis leitenantas Marijonas Misiukonis, vėliau tapęs atkurtos Lietuvos vidaus reikalų ministru. Pastarąjį dešimtmetį dėl M. Misiukonio dalyvavimo Kraujelio sulaikymo operacijoje vyko teismai. .

Atrodot jau didelis berniukas...

Albinas Grincevičius, Utenos rajono tarybos narys, gydytojas, apie gimstamumą:

„Mane labai domina gandralizdžiai – rekonstruotume, gimstamumas padidėtų.“

Kapinės – pramogų vieta

Utenos rajono taryba tvirtindama kapinių lankymo ir priežiūros taisyklės įsivėlė į iš pirmo žvilgsnio keistą diskusiją apie važinėjimą po kapines.Jau ir pats taisyklių punktas, kuriuo draudžiama: „važinėti bet kokiomis transporto priemonėmis, išskyrus specialiųjų operatyvinių tarnybų transporto priemones ir tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką; neįgaliųjų transporto priemones; specialiųjų tarnybų, atliekančių kapinių priežiūros darbus, technikos priemones, įvežančias kapavietės statinius, statybinius gaminius ir medžiagas kapavietėms sutvarkyti, kai tai sudėtinga gabenti iki kapavietės be transporto“, atrodo, kurioziniu. Tačiau, pasirodo, važinėjimas po naująsias Utenos miesto kapines yra pakankamai įprasta jaunuolių pramoga. Kartais lažinamasi ir pralaimėjęs važiuoja į kapines, kartais net automobilių lenktynės naktimis tarp antkapių surengiamos. Utenos rajono meras Alvydas Katinas jam būdiningu ironišku stiliumi aiškino, kad „pasitikėti reikia tik tais, kurie kapinėse guli, bet tais, kurie atvažiuoja - galima ir nepasitikėti.”Jau po balsavimo meras pusbalsiu pratęsė kapinių temą: „Paskutinis žemės reformos etapas - kapinių plėtra.”

Labai „švari savivalda“

Visuomeninio rinkimų komiteto „Švari savivalda“ narys, Zarasų administracijos direktoriaus pavaduotojas (dabar jau buvęs) Renius Kisielius Zarasų rajono savivaldybės administracijos pastatą švarino tiesiogine prasme. Rugsėjo 27-ąją R.Kisielius priėjo prie savivaldybės administracijos pastate sėdinčio interesanto, griebė jį už drabužių ir keliasdešimt metrų vilko žeme. Gali būti, jog interesantas Zarasų valdžiai gerai žinomas ir įkyrėjęs, tačiau jis valdininko neužpuolė, nesipriešino. Ramiai sau sėdėjo ant foteliuko priimamajame. Vaizdą užfiksavo savivaldybės administracijos filmavimo kameros, o jis buvo ištransliuotas per LNK. „Aš jo gražiai paprašiau“ - KK2 žurnalistei aiškino R.Kisielius. KK2 laidoje R.Kisielius įsiaudrino ir pageidavo baigti pokalbį - atsistojo, ėmė grėsmingai artėti prie žurnalistės. Tačiau, kai ji paklausė: „Ar ir mane dabar išmesite?“, - valdininkas aprimo ir vėl atsisėdo. Žurnalistė į pagalbą pasitelkė Zarasų rajono merą, socialdemokratą Nikolajų Gusevą. Pastarasis sakė, kad „nėra taip gerai elgtis“. O R.Kisielius tvirtino, kad jis atliko pilietinę pareigą. Žmogus, temptas koridoriumi, televizijai sakė esąs Algis. Su rusišku akcentu kalbantis Algis tikino, kad R.Kisielius jį dar ir laiptais „nuleido“, o dardėdamas laiptais jis dar neva ir galvą prasiskėlė. „Dar kartą ateisi – užmušiu“ - ką jam sakė R.Kisielius, televizijai perpasakojo Algis.Mero N.Gusevo potvarkiu, R.Kisielius pradžioje buvo nušalintas nuo pareigų, o vėliau, rajono Tarybos sprendimu, buvo atleistas iš darbo. Iki gruodžio vidurio naujasis administracijos direktoriaus pavaduotojas dar nebuvo paskirtas. Iki tapdamas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju R.Kisielius dirbo Salako seniūnu. Seniūnijos gyventojai apie jį atsiliepė kaip apie veiklų seniūną.

Molėtų ežeruose nuskendo 7 žmonės

Per 11 šių metų mėnesių Utenos apskrityje iš vandens telkinių ištraukta 18 skenduolių.Rugpjūčio mėnesį nuskendo daugiausiai – net 6 žmonės. Sausio, spalio ir lapkričio mėnesiais nelaimių vandens telkiniuose neužfiksuota.7 žmonės nuskendo ežerais garsėjančiame Molėtų rajone, 4 – Anykščių, po 3 – Utenos ir Ignalinos rajonuose. 1 žmogus nuskendo Zarasų rajone.

Streikuojančių lyderis – zarasiškis mokytojas

Daugiau nei mėnesį streikuojančius pedagogus vienijančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas yra 41-erių metų Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos kūno kultūros mokyto-jas Andrius Navickas (nuotraukoje). A. Navickas yra baigęs tą pačią gimnaziją, kurioje ir dirba. Jis baigė geografijos

studijas tuomečiame Vilniaus pedagoginiame universitete . Gimnazijoje jis dėstė geografiją, mokė ir ekonomikos.A. Navickas su žmona Jurgita (taip pat pedagogė) bei keturiais vaikais gyvena prosenelio sodyboje Nedožinkos kaime (Zarasų rajonas), kur augina ir apie 70 bičių šeimų. 2011 metų vasarį A.Navickas dalyvavo savivaldybių tarybų rinkimuose. Kandidatu į Zarasų rajono tarybą jį iškėlė Nepar-tinė pilietinė koalicija. Nors mokytojas šios koalicijos sąraše buvo pirmas, į Tarybą nepateko, nes pritrūko balsų.

2 0 1 8 . . . 4 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.8

ps

l.

..

. . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Molėtai: konservatorius prieš ekskonservatorių

2015-aisiais pirmuosius istorijoje tiesioginius Molėtų mero rinkimus prak-tiškai be konkurencijos laimėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas S.Žvinys. Jis surinko net 61,22 proc. balsų, taigi, gerokai daugiau nei visi kiti kandidatai kartu sudėjus, ir antrojo rinkimų turo neprireikė.

Per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją savivaldos rinkimuose niekas niekada negalėjo pasipriešinti Molėtų konservatoriams (iki partijų susijungimo – krikščionims demokratams). 2019-ųjų kovo 3-ąją vyksiantys tiesioginiai mero ir savivaldybės Tarybos rinkimai konserva-toriams bus sunkiausi Molėtų istorijoje, nes partijos skyrius skilo. Molėtų rajono vicemeras Mindaugas Kildišius, pralaimė-jęs vidinę partinę kovą, išėjo iš partijos su būriu bendražygių. Po to Molėtų rajono taryba bandė vicemerui surengti interpe-liaciją, tačiau jį palaikė tiesiogiai išrinktas meras ir vicemero nuversti nepavyko. Po nesėkmingos interpeliacijos vicemerui Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Molėtų skyrius iš partijos pašalino merą S.Žvinį. Partijos viršūnių nurodymu, S.Žvinys buvo grąžintas atgal pas konservatorius. Tačiau, formalus partijos bilieto grąžinimas vargu ar paska-tins jį dirbti partijos kandidatui į merus, savivaldybės administracijos direktoriui Sauliui Jauneikai.

M.Kildišius įkūrė visuomeninį komite-tą, nuo kurio jis ir kandidatuos į Molėtų merus. Tikėtina, kad vicemero koman-doje (arba šalia jos) bus ir S.Žvinys. Tarp M.Kildišiaus visuomeninio rinkimų

Apskrities savivaldybėse bus bent vienas naujas meras

Savivaldybėse pradedami žvanginti ginklai – įsibėgėja savivaldos rinkimų kampanija. Iš dabartinių Utenos regiono savivaldybių vadovų vienintelis Molėtų rajono meras Stasys Žvinys rinkimuose nebedalyvaus, o kiti penki merai sieks išsaugoti savo postus.

komiteto kūrėjų yra didžiulį autoritetą Molėtuose turintis Alantos technologijų ir verslo mokyklos bei Alantos agrofirmos vadovas Vladas Pusvaškis. Jis net septynias kadencijas dirbo Molėtų rajono taryboje ir visuomet buvo rinktas pagal konservatorių sąrašą.

Tiesa, S.Jauneika taip pat turi autoritetingą rėmėją – buvusį ilgametį Molėtų rajono merą, buvusį Seimo narį Valentiną Stundį. Taigi, Molėtų konserva-torių mohikanai išsiskirstė į dvi stovyklas – vienoje pusėje S.Jauneika ir V.Stundys, kitoje – M.Kildišius, S.Žvinys, V.Pusvaškis.

2016-ųjų Seimo rinkimuose Molėtų-Širvintų apy-gardoje V.Stundį įveikė molėtiškis „darbietis“ Petras Čimbaras. Buvo kalbų, jog šis politikas gali atsisakyti Seimo nario mandato ir siekti Molėtų mero posto. Jei taip būtų įvykę, akivaizdu, kad mero rinkimuose būtų atsiradęs trečias rimtas žaidėjas. P.Čimbaras dabar yra ne Darbo partijos, o Socialdemokratų darbo partijos narys. Partija kažką kels į Molėtų merus, bet tas kažkas kitas vargu ar galės rimčiau pasivaržyti dėl Molėtų mero posto. 2015-aisiais tiesioginiuose mero rinkimuose dalyvavo P.Čimbaro žmona Jolita Čimbarienė. Ji surinko 14,2 proc. bal-sų ir užėmė antrąją vietą, bet, kaip minėjau, antrojo rinkimų turo neprireikė.

Dėl Molėtų mero posto varžysis ir bent vienas liberalas. Taip pat bus ir socialdemokratas, ir „vals-tietis“. Iki tol Molėtų liberalai labai aiškiai pretendavo į jaunimo balsus, tačiau šiuose rinkimuose jaunimo atstovu pozicionuojamas M.Kildišius. O jis akivaiz-džiai geriau matomas, nei liberalų sąjūdžio atsto-vas Karolis Balčiūnas bei A.Zuoko liberalų lyderis Audrius Ilgevičius. Beje, liberalai 2015-aisias kartu sudėjus abi partijas, gavo 4 vietas Molėtų rajono

taryboje.Socdemai naujo lyderio neužsiaugino,

matyt, į merus kandidatuos veteranas Henrikas Ivickas, nesimato „valstiečio“, kuris Molėtų mero rinkimuose gali atlikti rimtą proveržį. Socdemai Molėtų rajono taryboje turi 4, „valstiečiai“ – 2 manda-tus.

Ignalina: bus kaip buvęIgnalinos rajone vargu ar yra pras-

mės, apskritai, rengti tiesioginius mero ir savivaldybės Tarybos rinkimus. Mažai tikėtina, jog Ignalinoje prireiks ir antrojo mero rinkimų turo.

Bent jau viešoje erdvėje nėra užuomi-nų, prielaidų ir priežasčių, kodėl 2019-ai-siais Ignalinoje turėtų baigtis „valstiečių“ era.

Iki 2014-ųjų Ignalinos rajono meru buvo „valstietis“ Bronis Ropė. Visus metus, kai B.Ropė buvo meru, jo pava-duotoju nuo pat 1995-ųjų dirbo Henrikas Šiaudinis. B.Ropei 2014-aisiais tapus Europos Parlamento nariu, H.Šiaudinis, natūraliai, paveldėjo mero postą. 2015-iaisis H.Šiaudinis jau pirmajame ture (55,5 proc. balsų) laimėjo tiesioginius mero rinkimus.

2016-aisias rinkimus Nalšios (Igna-linos-Švenčionių) apygardoje laimėjo „valstietis“ Gintautas Kindurys, dvejus metus dirbęs Ignalinos mero pavaduotoju.

. . . Vidmantas Šmigelskas >

> Molėtų rajono savivaldybės meras Stasys Žvinys (kairėje) nebedalyvaus mero rinkimuose ir, greičiausiai, juose palaikys savo pavaduotoją, su visuomeniniu komitetu į rinkimus einantį Mindaugą Kildišių.

> Bronis Ropė planų, grįžti į Ignaliną, bent kol kas neturi. Jis Europos Parlamento rinkimuose bus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo lyderis.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.9

ps

l.

..

2 0 1 8 . . . 4 . . .

. . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

>>>

w w w. a n y k s t a . l t

Kokia Jūsų nuomonė apie mokytojų streiką?(Balsavo 114 skaitytojų)

Palaikiau streikuojančius -

52.6%

Nepritariau streikui

- 45.6%

Neturiu nuomonės, nesidomėjau

- 1.8%

Į kurį iš šių miestų Jums dažniausiai tenka važiuoti?

(Balsavo 200 skaitytojų)

Į Vilnių - 37%

Į Kauną - 11.5%

Į Panevėžį - 26%

Į Uteną - 25.5%

Kuriais iš artėjančių rinkimų labiausiai domitės?

(Balsavo 231 skaitytojas)

Savivaldos - 26.4%

Prezidento - 18.2%

Europos Parlamento

- 0.4%

Visais domiuosi - 20.3%

Nei vienais nesidomiu - 34.6%

G.Kindurio pergalė per Seimo rinkimus yra dar vienas įrodymas, kad Ignalina yra griežtai „valstiečių“: svarbiausias krašto „valstietis“ išsiųstas į Briuselį, antrasis pagal hierarchija – valdo rajoną, trečiajam – „skirtas“ Seimo nario mandatas.

2015-aisiais tiesioginiuose Ignali-nos mero rinkimuose dalyvavo gana ryškus socialdemokratas, buvęs Utenos apskrities viršininkas Vilius Cibulskas. Jis rinkimuose užėmė garbingą antrąją vietą, surinko 15,6 proc. balsų, tačiau antrojo rato Ignalinos mero rinkimuose neprireikė.

Kol kas nėra žinių, kad vietos socialde-mokratai, konservatoriai ar visuomeniniai komitetai įgavo potencijos Ignalinoje pasipriešinti „valstiečiams“. Darbo partija kandidatu į merus kelia buvusį Seimo narį Manfredą Žymantą. Tačiau, jis dalyvavo 2015-ųjų Ignalinos mero rinkimuose ir savo rezultatu nenustebino – surinko 5,79 proc. balsų ir užėmė penktąją vietą.

Utena: liberalas subrendo antrajam turuiPer 2015-ųjų tiesioginius Utenos mero

ir savivaldybės Tarybos rinkimus įvyko keistas dalykas. Seni mero socialdemo-krato Alvydo Katino partneriai vicemeras Vidmantas Valinčius ir administracijos direktorius Jonas Slapšinskas sudarė savo partijų kandidatų sąrašus, tačiau mero rinkimuose rėmė A.Katiną. Pastarasis jau pirmajame ture buvo išrinktas meru (su-rinko 58,58 proc. balsų). LSDP gavo 11 mandatų iš 25 ir į valdančiąją koaliciją pasikvietė V.Valinčiaus Lietuvos laisvės sąjungą (liberalai) su 2 mandatais bei J.Slapšinsko „valstiečius“ su 3 manda-tais. Keistenybė yra ne pats faktas, jog A.Katinas vėl į koaliciją pasikvietė senus bendražygius (juk bent vieno partnerio paramos jam realiai reikėjo, kad turėtų

daugumą), bet tai, kad J.Slapšinsko ir V.Valinčiaus partijos pelnė mandatus Taryboje.

Per 2019-ųjų rinkimus A.Katino partneriai kartos tą patį 2015-ųjų variantą – sudarinės savo partijų kandidatų sąrašus, bet tiesioginiuose rinkimuose rems socialdemokratų kandidatą. Tiesa, ar „valstie-čių“ kandidato tiesioginiuose Utenos mero rinkimuo-se nebus – gruodžio pradžioje dar nebuvo aišku. Tačiau, jei partijos aukščiausioji valdžia ir privers skyrių kelti partijos kandidatą, jis greičiau bus forma-lus rinkimų dalyvis.

Jeigu antrą kartą naudodami tą pačią taktiką V.Valinčius ir J.Slapšinskas išliks Utenos rajono val-džioje, bus jau ne tik siurprizas, bet ir fenomenas.

2015-aisias konservatorių kandidatas į merus Edmundas Pupinis surinko 20,81 proc. balsų ir rinkimuose užėmė antrąją vietą, trečias liko liberalas Marijus Kaukėnas (14,3 proc.). Konservatorių kandi-datu šį kartą bus Egidijus Puodžiukas, o M.Kaukėnas į rinkimus eina kaip visuomeninio rinkimų komiteto lyderis. Į M.Kaukėno komitetą nuėjo ir jaunesnės kartos socialdemokratas Nerijus Stasiulionis. Jame yra UAB „Utenos prekyba“ vadovas Robertas Mi-liauskas, Utenoje gerai žinomas gydytojas Gedimi-nas Griškevičius. Taigi tikėtina, kad jeigu šį kartą Utenoje A.Katino pergalei nepakaks pirmojo rato, antrajame rate jo varžovu bus M.Kaukėnas. Aišku, E.Puodžiukas taip pat nėra „nurašytas“, Utenos kon-servatoriai – gana stiprūs, tik jiems paprastai geriau sekasi Seimo nei savivaldos rinkimai.

Zarasai: velnias koją nusilauš„Aukštaitiško formato“ kalbinti zarasiškiai pergalę

tiesioginiuose Zarasų mero rinkimuose prognozuoja „darbiečiui“ Rimvydui Podolskiui, kuris teistas dėl balsų pirkimo per Seimo rinkimus.

Pirmuoju tiesiogiai išrinktu Zarasų meru 2015-aisiais tapo socialdemokratas Nikolajus Gusevas, vi-cemeru dirba konservatorius Arnoldas Abramavičius, administracijos direktoriumi – „Tvarkos ir teisingumo“ kandidatų sąraše buvęs Benjaminas Sakalauskas. Beje, ir A.Abramavičius, ir B.Sakalauskas yra buvę

Zarasų merais. Socdemai Zarasų taryboje turi 5,

liberalų sąjūdis ir Darbo partija – po 4, visuomeninis komitetas „Švari savival-da“ ir konservatoriai – po 3, „Tvarka ir teisingumas“ bei „valstiečiai“ – po 1 atstovą. Teoriškai, Zarasų valdžioje yra 7 politinės jėgos, o praktiškai – dar daugiau. Pagal LSDP sąrašą į Zarasų rajono tarybą išrinktas kelių kadenci-jų Seimo narys Petras Papovas įkūrė Lietuvos socialdemokratų darbo partijos skyrių. R.Podolskis į mero rinkimus lyg ir ketino eiti kaip visuomeninio komiteto

> Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Utenos skyriaus lyderis Jonas Slapšinskas (kairėje) bei Utenos rajono vicemeras, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) atstovas Vidmantas Valinčius (viduryje) tiesioginiuose Utenos mero rinkimuose ir vėl ketina remti socialdemokratą Alvydą Katiną.

2 0 1 8 . . . 4 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

0p

sl

..

.

>>> atstovas, o nuo Darbo partijos kandidatu į Zarasų merus buvo ruošiamas Arvydas Steponavičius, kurį laiką dirbęs meru. Tačiau, galų gale buvo nuspręsta, kad R.Podolskis kandidatuos kaip „darbietis“. Į Zarasų merus taip pat kandidatuos ir N.Gusevas, ir A.Abramavičius, ir „Švarios savivaldos“ lyderė Daiva Kelečienė, kuri praėjusiuose rinkimuose antrajame ture pralaimėjo socialdemokratui. P.Papovo socialdarbiečiai savo kandidato neketina kelti, žada paremti N.Gusevą.

Visuomeninį komitetą užregistravo ir Zarasų mero patarėjas Arvydas Veikš-ra, jis ketina varžytis ir tiesioginiuose mero rinkimuose. Dar turėtų atsirasti ir „valstiečių“ kandidatas į merus, kažkokia forma – kaip partija arba kaip komitetas – rinkimuose dalyvaus ir liberalai. Taip pat ir bent vienos tautinės mažumos par-tija tradiciškai turėtų Zarasuose sudaryti kandidatų sąrašą. Žodžiu, Zarasuose – kandidatų derlius bus ypač didelis.

R.Podolskiui favorito etiketė kli-juojama dėl gerai išreikštos kritikos dabartinei valdžiai, taip pat dėl Zarasų miesto seniūne dirbančios žmonos Olgos Podolskienės. Na, ir dar dėl jo valdomo parduotuvių tinklo... Jei senas politikos vilkas P.Papovas nuoširdžiai padirbės N.Gusevui, matyt, ir pastarasis bus tarp pretendentų į pergalę. Kalbėdami apie A.Abramavičių, zarasiškiai žeria saviro-niją, kad šis intelektualus konservatorius Zarasams yra „per daug protingas“, provincijai reikia paprastesnio vadovo.

Dar vienas Zarasams būdingas juokelis – dėl valdžios neverta varžytis, vis tiek eilė ateis. Per 2011-2015-ųjų kadenciją Zarasų merais spėjo pabūti trys asmenys. Dabar tiesiogiai išrinktus merus atstatydinti sudėtinga, todėl nuo 2015-ųjų svarbiausi Zarasų įvykiai sukosi apie administracijos vadovus. Buvęs Zarasų rajono savivaldybės admi-nistracijos direktorius, socialdemokratas

Ramūnas Keršys darbo neteko po to, kai buvo nustatyta, kad už nuosavo automo-bilio remontą mokėjo valdiškais pinigais. Šį rudenį iš darbo atleistas administraci-jos direktoriaus pavaduotojas, „Švarios savivaldos“ atstovas Renius Kisielius – jis postą paliko po to, kai filmavimo kameros užfiksavo, kaip valdininkas administracijos pastato koridoriumi velka zarasiškį. R.Kisielius – jau trečiasis šioje kadencijoje administracijos direktoriaus pavaduotojo postą palikęs asmuo.

Visaginas: kas mes iššūkį Daliai Štraupaitei?

Visagino merė Dalia Štraupaitė dar kartą varžysis dėl šio miesto mero posto. Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) atstovė į rinkimus eis su partijos vėliava. Tikėtina, kad jos šansai laimėti rinkimus yra geresni, nei konkurentų.

2015-aisiais D.Štraupaitė, pačiame skandalo įkarštyje, antrajame rinkimų ture įveikė Rusų sąjungos atstovą Vitalijų Besakirską. D.Štraupaitė kaltinta tarny-binės padėties naudojimusi, per Lietuvą nuskambėjo istorija, kaip merė buvo suimta ir kelias paras laikyta tardymo izoliatoriuje. Tačiau nei kaltinimai, nei dalyvavimas rinkimuose su nepopuliaria partija 2015-aisias D.Štraupaitės elekto-rato neišgąsdino.

Amžinas D.Štraupaitės varžovas, buvęs Visagino meras, liberalas Vytautas Račkauskas 2015-aisiais tiesioginiuose Visagino mero rinkimuose užėmė trečiąją vietą. Ar jis dalyvaus 2019-ųjų metų rinkimuose, gruodžio pradžioje nebuvo aišku.

2015-aisiais Visagino politiką sukrėtė olimpinio vicečempiono Jevgenij Šuklin rinkimų komitetas, Taryboje iškovojęs net 9 mandatus iš 25. Tada šis komi-tetas savo kandidato į merus nekėlė. Pats J.Šuklin arba jo komandos nariai, greičiausiai, dalyvaus ir ateinančiuose

savivaldos rinkimuose. Vis dėlto, „Aukštaitiško formato“ kalbintų visaginiečių nuomone, J.Šuklin laikas jau praėjo – tikėtina, kad jis būtų laimėjęs 2015-ųjų Visagino mero rinkimus. Tačiau dabar charizmatiškas sportininkas jau nebėra „žmogus iš šalies“, dabar jis politikas, turėjęs progų pasireikšti, bet kalnų nenuvertęs.

Visaginas politiškai yra fenomenas. Didžioji dalis rinkėjų – rusakalbiai, tačiau tautiniu principu sudarytos partijos rinkimų Visagine niekada nelaimi. 2015-aisiais Rusų sąjungos atstovo V.Besakirsko patekimas į antrąjį mero rinkimų turą buvo greičiau išimtis nei taisyklė. Tautiniu pagrindu sudarytos partijos per 2015-ųjų savivaldos rinkimus pelnė tik 5 iš 25 Visagino savivaldybės tarybos deputatų mandatų.

Anykščiai: naujas žaidėjas – gydytojas „valstietis“Panašu, kad Anykščiuose mero rinkimuose

dalyvaus šeši politikai. Dabartinis rajono meras, 2015-ųjų tiesioginiuose mero rinkimuose liberalų remtas Kęstutis Tubis šį kartą į rinkimus eina kaip vi-suomeninio komiteto atstovas. Su juo kovos liberalas Lukas Pakeltis, konservatorius Sigutis Obelevičius, socialdemokratas Dainius Žiogelis, „darbietis“ Vai-dutis Zlatkus ir „valstietis“ Dalis Vaiginas. Pastarasis – pats vyriausias iš kandidatų ir vienintelis politikos naujokas. Į septintąją dešimtį įkopęs buvęs Anykščių ligoninės direktorius D.Vaiginas Anykščiuose laiko-mas aršiausiu mero K.Tubio oponentu. Jis didžiausio mero priešo titulą perėmė iš liberalo Luko Pakelčio, kurio komanda, neįpusėjus kadencijai, pasitraukė iš savivaldybės administracijos vadovų postų, prieš tai apkaltinę merą K.Tubį autoritarizmu.

Dvi kadencijas meru buvęs S.Obelevičius dabar yra K.Tubio pavaduotoju, todėl jis rinkėjams yra savotiškas „centristas“ – kas palaiko merą K.Tubį, tas ir balsuos už merą, o kas ieško alternatyvos dabartiniam rajono vadovui, turėtų rinktis D.Vaiginą arba L.Pakeltį. Tačiau, Anykščiuose konservatorių, kaip ir socialdemokratų, elektoratas yra pakanka-mai stabilus, todėl tikėtina, kad ir S.Obelevičius, ir D.Žiogelis taip pat turi realių galimybių patekti į antrąjį rinkimų turą. Iš šešių pretendentų į Anykščių rajono merus kol kas tvirtai „nurašyti“ galima tik „darbietį“ V.Zlatkų. Darbo partija dabar, švelniai ta-riant, nėra pakilime, o V.Zlatkus nėra pirmas žmogus partijos skyriuje.

. . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

> Olimpinis vicečempionas Jevgenij Šuklin laimėjo praėjusius savivaldos rinkimus Visagine, tačiau visaginiečių gyvenimo esmės charizmatiško sportininko komanda nepakeitė.

> Buvęs Zarasų rajono meras, buvęs Lietuvos generalinis miškų urėdas, o dabar Zarasų savivaldybės administracijos direktorius Benjaminas Sakalauskas (kairėje) tiesioginiuose Zarasų mero rinkimuose nedalyvaus. Jis, greičiausiai, palaikys dabartinį rajono vadovą, socialdemokratą Nikolajų Gusevą.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

1p

sl

..

.

2 0 1 8 . . . 4 . . .

. . . A u k š t a i t i j o s . . . s o s t i n ė . . . . . . . . . . . . . A u k š t a i t i j o s . . . s o s t i n ė . . . . . . . . . .

Sukurta informacijos bazėPeržvelgėme daugumos „Globalių

Regionų“ internetines svetaines. Visos jos sukurtos toje pačioje platformo-je – svetainių vaizdas ir nuorodos identiškos. Tačiau, kiek ir kokios informacijos sukrauti į svetaines, jų administratorių reikalas. Svetainėje globali.utena.lt tradicinės nuorodos: „Gyventi“, „Dirbti“, „Investuoti“, „Atostogauti“ ir „Ambasadoriai“.

Rubrikoje „Gyventi“ pristatoma Utena, o per giliau esančias aktyvias nuorodas patenkama į švietimo įstaigų ar laisvalaikio įstaigų puslapius. Šioje rubrikoje pristatoma ir Utenos rajono savivaldybės socialinė politika, ir šventės bei pramogos.

Nuoroda „Dirbti“ – savotiška Ute-nos darbo birža, per kurią galima išsi-aiškinti, kuriai įmonei kokių darbuoto-jų reikia. Sukurtas ieškančiųjų darbo ir darbdavių registras, kur šiuo metu užsiregistravusiųjų fizinių asmenų – kelios dešimtys. Juridinių asmenų (Utenos rajono savivaldybės įstaigų, valdomų įmonių, privačių verslų) – daugiau nei šešiasdešimt. Į pagalbą pasitelkdamas VšĮ Utenos verslo informacijos centro specialistus, Pau-lius Čyvas ieškantiems darbo padeda gauti reikiamas gyvenimo aprašymo ar motyvacinio laiško kūrimo konsultaci-jas, gerina įsidarbinimo įgūdžius. Ne vienas uteniškis, pasinaudojęs minėta sistema, jau įsidarbino sėkmingai veikiančiose Utenos rajono įmonė-se. Kaip teigia darbą radę vietiniai, „naujoji darbo paieškos sistema leido

„Globali Utena“ – realiai veikiantis projektas

Lietuvos savivaldybių asociacijos iniciatyva, „Globalūs Regionai“ gali atrodyti eiline veikla tik vardan veiklos, kol neprisilieti prie konkrečių projektų. Utenos rajono savivaldybė – viena iš 15 projekto dalyvių. Kalbantis su „Globalios Utenos“ koordinatoriumi Pauliumi Čyvu tampa aišku, kad projektas realiai veikia ir duoda naudos.

įsitvirtinti čia, gimtajame mieste“.„Atostogauti“ nuorodoje - informa-

cija apie poilsį ir laisvalaikį Utenos rajone. Na, o rubrikoje „Investuoti“ pateikiama informacija verslui, pvz., nurodoma, kokius sklypus Uteno-je verslininkai galėtų nusipirkti ar išsinuomoti, pateikiami investicinių žemės sklypų aprašai. Netrukus planuojama pateikti ir pilnus investi-cinius paketus net keliomis užsienio kalbomis – taip siekiama sulaukti daugiau dėmesio iš užsienio inves-tuotojų.

Kol kas gimtojo miesto ambasa-doriaus vardą Utenos rajono savi-valdybės meras Alvydas Katinas suteikė dviems uteniškiams – Sigitai Jurkynaitei, gyvenančiai Nyderlanduo-

se, ir Laurynui Katinui iš Jungtinės Karalystės. Pasak P. Čyvo, dar pen-kiems išeiviams iš Utenos netrukus bus suteikti šio krašto ambasadorių pažymėjimai bei ženkleliai ir jie visi oficialiai pradės eiti pareigas. Utenos ambasadoriaus titulas nėra kažkoks garbės statusas už praeities nuopel-nus - krašto ambasadoriai yra jauni, aktyvūs, perspektyvūs kraštiečiai, savotiški Utenos lobistai. Iš jų tikima-si Utenos reklamos svečiose šalyse, pagalbos kraštiečiams ir pan. Kitaip tariant, ne tiek džiaugsmo, kiek įsipa-reigojimų gimtinei.

> Projektą „Globali Utena“ koordinuoja studijas Coventry universitete baigęs uteniškis Paulius Čyvas.

>>>

2 0 1 8 . . . 4 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

2p

sl

..

.

>>>

Liepos mėnesį pirmą kartą į Uteną diskusijai sugrįžo kraštiečiai, neabe-jingi „Globalios Utenos“ projektui. Renginyje, kuris liepos 3 d. vyko Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje, dalyvavo iš Utenos kilęs Jungtinėse Amerikos Valstijose dirbantis ekonomikos profesorius Rimvydas Baltaduonis, Nyderlandų lietuvių bendruomenės pirmininkė Sigita Jurkynaitė, Amerikos lietuvių bendruomenės pirmininkė Sigita Šim-kuvienė. Svarstyta galimybė Amerikos lietuvius vasaros laikotarpiu pakviesti savanoriauti Utenoje veikiančiose nevyriausybinėse organizacijose, pasaulio uteniškius, viešinčius gim-tajame mieste, įtraukti į neformaliojo ugdymo pamokų veiklas mokyklose, organizuoti tradicinį pasaulio uteniš-kių sambūrį.

Projekto koordinatorius – reemigrantas„Globalios Utenos“ projekto koordina-torius P. Čyvas yra Jungtinės Karalys-tė Coventry universiteto absolventas. Į Uteną jis grįžo kiek daugiau nei prieš metus, po sporto vadybos studijų. Tiesa, nuo Utenos reikalų jis nebuvo nutolęs, nes ir studijuodamas Coventry jis dirbo su Utenos „Juven-tus“ krepšinio klubo projektais.

Šių metų kovą P. Čyvas įsidarbino Utenos savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsau-gos skyriuje, o nuo šių metų gruodžio perėjo į Utenos verslo informacijos centrą. Tačiau jo darbas keičiant darbovietes pasikeitė tik formaliai - vaikinas toliau dirba „Globalios Utenos“ projekte.

Pasak P. Čyvo, „Globali Utena“ be papildomų savivaldybės instrumen-tų būtų tik informacinis projektas. Norintiems sugrįžti ar abejojantiems,

ar verta grįžti į Uteną, apsispręsti padeda Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programa bei visas spektras Utenos savivaldybės socialinės para-mos programų: parama jaunai šeimai įsigyjant ar statant būstą Utenos rajone, būsto nuomos išlaidų kom-pensacijos, papildoma išmoka gimus vaikui, parama pirmokams, įsigyjant kanceliarinių prekių, Šeimos nuolaidų kortelė. Beje, šioje vietoje „Globalios Utenos“ projekto koordinatorius kiek pataisė mintį – akcentas nėra vien reemigracija ar grįžimas į Uteną iš kitų miestų. „Savivaldybės paramos tikslas – ne tik susigrąžinti išvykusius, bet ir sudaryti puikias gyvenimo sąly-gas uteniškiams neišvykti iš gimtojo miesto,“ - kalbėjo P. Čyvas.

„Išvažiuoti visada spėsime“ „Globalios Utenos“ projektas

netruko išpopuliarėti – Paulius Čyvas

> Ambasadorės ženklelį Nyderlanduose gyvenančiai uteniškei Sigitai Jurkynaitei įteikė Utenos rajono meras Alvydas Katinas.

> Gintarė Šulskytė - uteniškė, iš Australijos grįžusi į gimtąjį miestą ir kartu su gyvenimo draugu Danieliumi įkūrusi bistro „Liūtas ir avelė“. Per bistro atidarymą Utenos rajono mero patarėjas Henrikas Zabiela verslininkų porai įteikė Utenos miesto herbą. Dešinėje - projekto „Globali Utena“ koordinatorius P.Čyvas.

. . . A u k š t a i t i j o s . . . s o s t i n ė . . . . . . . . . . . . . A u k š t a i t i j o s . . . s o s t i n ė . . . . . . . . . .

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

3p

sl

..

.

2 0 1 8 . . . 4 . . .

. . . A u k š t a i t i j o s . . . s o s t i n ė . . . . . . . . . .

nuolat sulaukia laiškų, žinučių, skam-bučių. Koordinatorius juokiasi, kad jo jau nestebina ir patys netikėčiausi klausimai bei pageidavimai: tenka ir nakvynės vietų miesto svečiams paieškoti, ir automobilių parkavimo problemas išspręsti.

Geriausiai projekto reklama „išsi-vaikščiojo“ per feisbuką. Dabar užda-roje „Globali Utena“ feisbuko grupėje yra per 200 narių. Kodėl grupė užda-ra? „Bijau, kad atvira grupė gali virsti turgumi, kur prasidės „Opel Ascona“ pardavimai,“ - juokiasi uteniškis.

„Aukštaitiško formato“ paklaustas, ar pats uteniškių telkėjas nesigaili grį-žęs namo, P. Čyvas atsakė: „Išvažiuoti visada spėsime. Išvažiuoti - nesudė-tinga. O pabandyti sugrįžti - čia jau iššūkis“.

„Globali Utena“ imsis globoti „Liūtą ir avelę“

Lapkričio viduryje, Utenos centre, Maironio gatvėje, 4 numeriu pažymė-tame pastate atidarytas bistro „Liūtas ir avelė“. Šioje įstaigoje šeimininkauja į Uteną grįžusi Gintarė Šulskytė ir jos gyvenimo draugas australas Danielis.

Bistro Paulius surado visai atsi-tiktinai – apie sugrįžusią emigrantę ir jos širdies draugą pakuždėjo kiti verslaujantys uteniškiai. „Tai jau ne

> Globalių uteniškių susitikimas. Jame dalyvavo ir Arnoldas Pranckevičius (pirmoje eilėje dešinėje, šalia jo - Utenos rajono meras Alvydas Katinas), EK atstovybės Lietuvoje vadovas.

pirmas verslas Utenoje, kurį atidaro iš užsienio sugrįžę kraštiečiai, tačiau pirmasis nuo „Globalios Utenos“ projekto pradžios. Gintarė ir Danielis prasitarė apie kelias bėdas, su kurio-mis susiduria plėtodami savo bistro, tačiau labai smagu, kad Utenos rajono savivaldybė turi instrumentą joms spręsti – Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programą. Padeda ir itin tei-giamas savivaldybės vadovų požiūris į jauną verslą, todėl globodami „Liūtą ir avelę“ tikimės, kad jie taps dar viena reemigrantų sėkmės istorija, kurių, kaip ir minėjau, Utenoje suskaičiuo-ti neužtektų rankų pirštų,“ – teigė Utenos verslo informacijos centro specialistas.

„Liūtas ir avelė“. Kas tai? Visi iš-kart pagalvotume apie žvėrių karalių ir švelniavilnę buriukę. Bet suklystume, oi, kaip suklystume. „Liūtas ir avelė“ – tai naujas bistro Utenoje, pradedan-tis savo veiklą ir kviečiantis paragauti neįprastų patiekalų. Kodėl neįprastų? Todėl, kad mes, lietuviai, tokių ne-gaminame. Tuo įsitikinti buvo galima lapkričio 8 d. surengtame „Liūto ir avelės“ improvizuotame atidaryme, kuriame gaspadoriai svečius vaišino

patiekalais, sunkiai lietuvio ausiai įsi-menamais pavadinimais. Tai - juodųjų ryžių su juodaisiais grybais kamuoliu-kai, pinza – picos iš ne kvietinių miltų raugintu padu su bulvėmis, sūriu, dešra ir kitais priedais, veganiška pinza ir veganiški vieno kąsnio su-muštinukai, įvairių skonių gėrimas su arbatos grybu. Jau vien rašant šiuos pavadinimus seilė varva...

„Liūto ir avelės“ įkūrėjai – linksmi, išradingi ir kūrybingi jauni žmonės, ėmęsi nelengvo viešojo maitinimo darbo. Jie – Gintarė ir Danielis. Ginta-rė – uteniškė. Ji trejus metus mokėsi ir dirbo Australijoje. Ten apsuko Danieliui galvą ir štai – jis dabar – meilės emigrantas. Abu Utenoje jau daugiau kaip metai. Kadangi Danielis Australijoje dirbo šefu, kurti bistro Utenoje ar ne, ilgai negalvojo. Šio darbo imtis juos paskatino Gintarės mama. „Susisuko“ greitai: bistro įkurti neprireikė ir dviejų mėnesių. Kodėl „Liūtas ir avelė“? Ogi todėl, kad Danielis pagal horoskopą – liūtas, o Gintarė – avinas,“ – smagiai naujoji maitinimo įstaiga pristatoma oficialio-je Utenos savivaldybės administraci-jos svetainėje.

2 0 1 8 . . . 4 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

4p

sl

..

.

Visas Utenos rajono savivaldybės paramos jaunoms šeimoms paketas atrodo labai rimtai, vargu ar dar kokia kita šalies savivaldybė pagal numatomos paramos spektrą prilygsta uteniš-kiams. Apie Utenos valdžios dėmesį jaunoms šeimoms pakalbinome Utenos rajono savival-dybės administracijos direktoriaus pavaduotoją Zitą Ringelevičienę. Pasak jos, „demografinė situacija jau net ne šaukia, bet tiesiog žviegia“. „Patys auginome vaikus. Visi suprantame ir žinome, kada žmogui labiausiai reikia pagalbos. Kaip jaunai šeimai, net ir ne minimalią algą gaunant, atsistoti ant kojų? Kaip įsigyti būs-tą?“ - retoriškai klausė Z. Ringelevičienė. Būsto įsigijimui jaunoms šeimos numatyta ir valstybės kompensacija, taigi besikuriantys Utenoje gali pretenduoti į dvigubą paramą. Tiesa, kol kas nėra išspręstas užstato bankams klausimas – valstybės ir savivaldybės subsidijos bankams nėra pakankamas garantas, jog jauna šeima pajėgs grąžinti paskolą. Tačiau, šią problemą bandoma spręsti ir valstybės lygmeniu.

Kol kas Utenos rajono savivaldybė yra gavusi 11 jaunų šeimų prašymus skirti subsidijas būstui – visos jos pageidauja statytis nuosavus namus.

Būsto nuomos kompensacija, Z. Ringelevičie-nės nuomone, bus ir parama jaunoms šeimoms, ir tuo pačiu legalizuos butų nuomos rinką. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos duomenimis, Utenoje

Jauniems uteniškiams – visaspluoštas paramos priemonių

Utenos rajono savivaldybės taryba praėjusią vasarą patvirtino Šeimos stiprinimo tvarkos aprašą, kuriame numatytas visas pluoštas paramos šeimai priemonių. Jau prieš šių metų rugsėjo 1-ąją visi Utenos rajono pirmokai gavo 50 eurų dovanų čekius. Nuo 2019-ųjų uteniškiams bus skirtos vienkartinės 200 eurų išmokos už kiekvieną naujagimį, pradės veikti Šeimos nuolaidų kortelė. Kortelės savininkai, jaunos šeimos, gaus nuolaidas visose, prie akcijos prisijungusiose, Utenos prekybos vietose. Ypač solidžiai atrodo Utenos savivaldybės nuo 2019-ųjų jaunoms šeimoms numatytos iki 8 tūkst. eurų subsidijos būstui įsigyti ir statyti. Dar viena solidi parama – būsto nuomos kompensacija: šioms reikmėms ketinama kiekvieną mėnesį kiekvienam šeimos nariui skirti po 20 eurų.

yra nuomojama apie kelis šimtus butų ir tik nedidelė sandorių dalis yra deklaruota.

Cinišką mintį, jog Utena daugiau dėmesio skiria jaunimui nei pensi-ninkams, nes pastarieji šiaip ar tai niekur iš savo miesto ar rajono jau nebepabėgs, administracijos direkto-riaus pavaduotoja paneigė. Pasak jos, paramos ir pagalbos sistema Utenos senjorams jau yra sutvarkyta. „Ne visi senjorai gyvena taip oriai, kaip norė-tųsi, bet išgyvena... Jiems skiriamos lengvatos, socialiniai darbuotojai žino kiekvieną savo teritorijos senyvą žmo-gų, kuriam reikia pagalbos,“ - kalbėjo Z. Ringelevičienė.

Utenos savivaldybės administra-cija valdo apie 200 savivaldybės ir socialinių būstų. Šiemet, gavus europinę paramą, įsigyta 19 būstų. „Neperkame bendrabučio tipo butų. Stengiamės nesukurti socialinių būstų koncentracijos konkrečiame kvartale, bandome integruoti šių būstų gyven-tojus į gerą, gražią aplinką,“ - aiškino viena iš Utenos rajono savivaldybės

vadovių. Utenoje socialinio būsto eilė-je – apie šimtas asmenų. O praktiškai kiekviename Utenos rajono tarybos posėdyje priimami sprendimai dėl savivaldybės būsto pardavimo jame gyvenančiai šeimai. Šiais sprendimais lyg ir mažinamas savivaldybės būsto fondas, tačiau procesas – džiugina. Juk jei savivaldybės būste gyvenanti šeima jį perka, reiškia – įsitvirtina, stojasi ant kojų.

Utena – vienintelis regiono miestas, kuris ieškantiems darbo, atvykstan-tiems į Uteną iš kitų rajonų gali pasiū-lyti pakankamai darbo vietų. Tikėtina, jog plati darbo rinka bei savivaldybės paramos priemonės jaunoms šeimoms Uteną išlaikys gyvu, dinamišku ir, jei neaugančiu, tai bent stabilios demo-grafijos miestu.

> Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Zita Ringelevičienė sako, jog Utenos rajono tarybos patvirtintos Šeimos stiprinimo aprašo priemonės bus solidi pagalba jaunoms šeimoms.

. . . A u k š t a i t i j o s . . . s o s t i n ė . . . . . . . . . .

R

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

5p

sl

..

.

2 0 1 8 . . . 4 . . .

. . . m o t e r i š k i . . . p a š n e k e s i a i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

>>>

- Kodėl pasirinkote socialinį darbą?- Galbūt iš pasąmonės norėjau padėti kitiems.

Gal tai atėjo iš giminės – prosenelė viena augino močiutę. Nuo vaikystės svajojau tapti gydytoja. Gydžiau visus laiptinės vaikus. Tačiau gyvenimas susiklostė taip, kad tėtis gyveno atskirai, sesuo užaugusi paliko namus, o mamai susirgus man teko ją slaugyti, tad specialybę turėjau rinktis iš to, kas buvo mūsų mieste. Tai buvo nauja profesija. Čia dirbu jau per dvidešimt metų.

- Kokias paslaugas teikia jūsų vadovaujama įstaiga?

- Teikiame įvairiapusę pagalbą šeimoms. Veikia vaikų dienos centras, Šeimos krizių grupė, Pačkė-nuose – savarankiško gyvenimo namai. Teikiame kompleksines paslaugas šeimai: mokymus, konsul-tacijas, mediaciją, psichologo pagalbą. Dirba šeimos konsultantai.

Globos koordinatorės vykdo globėjų pastiprini-mą, yra atsakingos už globėjų suradimą. Vykdome laikiną globą su krizių įveikimu vaikams, kuriems reikalingos specialistų konsultacijos. Neseniai įkur-tas vyrų krizių centras.

- Dėl ko moterys su vaikais patenka į šeimos krizių grupę?

- Priežastys kompleksinės – ir piktnaudžiavimas alkoholiu, ir socialinių įgūdžių stoka, ir sveikatos problemos. Daugiau nei pusė atvejų – ir dėl smurto.

Daugėja specialiųjų poreikių turinčių mamų. Auginame mamą ir vaiką kartu, kol subrandiname moters gebėjimus.

Smurtas yra abipusis reiškinys. Ir moterys smurtauja prieš vyrus, ir vyrai ar sugyventiniai prieš moteris. Tačiau moterys fiziškai yra silpnesnės, todėl jos nukenčia dažniau ir daugiau. Joms lieka rūpintis vaikais.

- Dėl kokių priežasčių kreipiasi vyrai?- Daugiausiai tai probacijos atsiųsti asmenys,

nes reikia padėti ne tik aukai, bet ir smurtautojui. Tačiau yra vyrų, kurie kreipiasi patys – dėl nesutari-

„Moterys fiziškai silpnesnės, todėl nukenčia dažniau ir daugiau“

Diana Deveikienė pasirinko socialinės darbuotojos kelią. „Moteriškuose pašnekesiuose“ kalbamės, kodėl ji eina šiuo keliu ir su kuo tenka susidurti, dirbant Utenos Šeimos ir vaiko gerovės centre. Pašnekovę kalbino žurnalistė Skaistė Vasiliauskaitė-Dančenkovienė.

mų šeimoje, santykių su vaikais, tėvystės nustatymo.

- Kodėl ne visi atvejai sėkmingi?- Aukos pasiilgsta savo kurtų namų,

artumo, nori būti mylimos ir atleidžia smurtautojui. Kai kurios vis dar laikosi nuostatos, kad moteris turi turėti vyrą, kuris ir myli, ir kartas nuo karto „kai-lį karšia“. Nesvarbu kokį, svarbu su

> Diana Deveikienė – Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro direktorė sako, jog visuomet norėjusi padėti kitiems.

kelnėm.

- Ar ieško pagalbos moterys iš ne socialinės rizikos šeimų?

- Jų mažėja. Daugiausiai tai šaunios, tvarkingos, bet palaužtos moterys. Ilgai ieškojome, kaip joms padėti. Būdavo,

2 0 1 8 . . . 4 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

6p

sl

..

.. . . m o t e r i š k i . . . p a š n e k e s i a i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

moteris išsikelia, o vyras prisiveda draugų ir nevar-žomas „baliavoja“. Priėmus įstatymą, kuris gina smurto aukas, smurtautojas iškeldinamas, tad mo-terims su vaikais nebereikia išsiplėšti iš savo namų. Yra daug prasmės dirbti su tokiomis moterimis. Jos motyv