PROJEKTAS „PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO IR PERKVALIFIKAVIMO

SISTEMOS PLĖTRA (II ETAPAS)“

SFMIS NR. VP1-2.2.-ŠMM-02-V-01-009

KONSULTAVIMO PAGALBOS TEIKIMO ĮVAIRIUOSE

LYGMENYSE (NACIONALINIAME, SAVIVALDYBĖS,

MOKYKLOS, MOKYTOJO) PROCESO ORGANIZAVIMO

REKOMENDACIJŲ PROJEKTAS

Parengė: VšĮ „MOKYKLŲ TOBULINIMO CENTRAS“

ekspertų grupė

2014 m.

Vilnius

2

TURINYS

I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS ....................................................................................... 3

II SKYRIUS KONSULTAVIMO PASLAUGŲ TEIKIMO FORMOS.............................................. 4

III SKYRIUS KONSULTANTŲ, TEIKIANČIŲ KONSULTAVIMO PASLAUGAS ĮVAIRIUOSE

LYGMENYSE, PASIRINKIMO KRITERIJAI .................................................................................. 6

IV SKYRIUS KONSULTANTŲ, TEIKIANČIŲ KONSULTAVIMO PASLAUGAS ĮVAIRIUOSE

LYGMENYSE, DARBO ORGANIZAVIMAS IR APMOKĖJIMAS ............................................... 7

V SKYRIUS KONSULTAVIMO PASLAUGŲ TEIKIMO ĮVAIRIUOSE LYGMENYSE

PROCESO DALYVIAI BEI KONSULTAVIMOSI POREIKIO NUSTATYMAS .......................... 8

VI SKYRIUS KONSULTAVIMO PASLAUGŲ TEIKIMO ĮVAIRIUOSE LYGMENYSE

ETAPAI, JŲ TRUKMĖ IR PERIODIŠKUMAS .............................................................................. 11

VII SKYRIUS KONSULTAVIMO PASLAUGŲ TEIKIMO KOKYBĖS ĮVAIRIUOSE

LYGMENYSE VERTINIMAS IR GRĮŽTAMOJO RYŠIO SUTEIKIMAS ................................... 12

VIII SKYRIUS KONSULTAVIMO VEIKLOS SKATINIMAS ..................................................... 13

1 PRIEDAS. KONSULTAVIMO PASLAUGŲ TEIKIMO ĮVAIRIUOSE LYGMENYSE

SCHEMA .......................................................................................................................................... 15

2 PRIEDAS. KONSULTAVIMO ĮRANKIŲ BEI KONSULTACINIAM DARBUI REIKALINGŲ

DOKUMENTŲ PAVYZDŽIAI ........................................................................................................ 16

2. Grupinio konsultavimo įrankis. Vizijos kūrimo metodas, taikomas konsultuojant mokyklas

strateginio valdymo tema................................................................................................................... 20

3. Individualaus konsultavimo įrankis: struktūruotas individualaus konsultavimo pokalbio

klausimynas pagal Grow metodą. ...................................................................................................... 21

4. Konsultanto savirefleksijos įrankis. Pavyzdys – pirmųjų susitikimų refleksijos klausimynas. .... 23

5. Informacijos fiksavimo įrankis. Pavyzdys – konsultanto užrašai ................................................. 25

6. Informacijos fiksavimo įrankis: konsultanto ataskaitos forma ...................................................... 28

7. Sutarties tarp kliento ir konsultanto fragmento pavyzdys. Sutarties priedai: numatomo

konsultacinės pagalbos plano bei konsultantų darbo ataskaitos pavyzdžiai ..................................... 29

8. Rekomendacijos, kaip suformuluoti reikalavimus teikėjams vykdant viešuosius pirkimus

konsultavimo paslaugoms ................................................................................................................. 32

3

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Švietimas yra esminė visuomenės kultūros ir gerovės kilimo sąlyga, kuri pasiekiama tik

sutelkus individualias ir kolektyvines švietimo bendruomenės ir jo plėtra suinteresuotųjų

pastangas. Iniciatyvos, kurios tiesiogiai ar net antriniu savo poveikiu prisideda prie švietimo

plėtros yra ne tik skatintinos, bet ir aktyviai palaikytinos. Konsultavimasis yra viena iš veiklų,

kuri tiesiogiai daro poveikį realiems švietimo bei ugdymo procesams.

2. Konsultavimas(is) - tai tarpusavio pasitikėjimu ir individualia atsakomybe paremtas

tobulinimas(is), puoselėjantis bendradarbiavimo kultūrą ir asmeninę iniciatyvą. Efektyvus

konsultavimasis praturtina švietimo organizacijas ir jose dirbančius žmones praktinio

mokymosi patirtimis, kurios yra svarbios puoselėjant mokymosi visą gyvenimą praktiką bei

stiprinant mokymosi mokytis gebėjimus ir nuostatas. Šiuo požiūriu švietimo organizacijos ir jų

darbuotojai turėtų būti tikri mokymosi pavyzdžiai. Efektyviam konsultavimuisi reikalinga

aplinka, kurioje pripažįstama savo ir kitų patirtis bei kompetencija, skatinama ja dalintis,

formuojamas supratimas, kad geriausi sprendimai randami bendradarbiaujant.

3. Konsultavimo pagalbos teikimo įvairiuose lygmenyse (nacionaliniame, regiono, vietos)

proceso organizavimo rekomendacijų tikslas - pasiūlyti įvairių konsultacinio darbo

organizavimo galimybių tam, kad tai taptų įprasta ir pridėtinę vertę turinčia praktika,

prisidedančia prie švietimo kokybės gerinimo nacionaliniu, regiono bei vietos lygmeniu.

4. Konsultavimo veikloje dalyvauja du partneriai: konsultuojamasis (klientas) ir konsultantas(-ai).

Konsultuojamieji (klientai) gali būti:

4.1. atskiri asmenys, dirbantys švietimo organizacijose arba veikiantys savarankiškai;

4.2. švietimo organizacijos, t.y. švietimo įstaigos, švietimo pagalba ir valdymu ar kita švietimo

veikla užsiimančios organizacijos.

5. Konsultavimo lygmuo (nacionalinis, regioninis ar vietos) priklauso nuo to, kokiame lygmenyje

veikia asmenys ir organizacijos, kokie klausimai yra sprendžiami, koks yra sprendimų, kurių

priėmimui reikalingas konsultavimasis, poveikio mastas: šalies, regiono, konkrečios

organizacijos ar asmens profesinės veiklos.

6. Nacionalinio lygmens konsultavimo prioritetai bei sprendimų priėmimo laukas: švietimo

strategija ir politika, švietimo politikos įgyvendinimas, švietimo kokybės tobulinimas,

nacionalinių programų ar projektų planavimas, įgyvendinimas bei poveikio vertinimas, kiti

strateginiai klausimai, sprendžiami nacionaliniu lygmeniu, darantys įtaką šalies švietimo

sistemai.

4

7. Regiono (savivaldybės) lygmens konsultavimo prioritetai bei sprendimų priėmimo laukas:

regiono švietimo strategija ir politika, strateginių planų kūrimas, nacionalinių švietimo

prioritetų įgyvendinimas konkrečiame regione, švietimo kokybės regione tobulinimas,

regioninių projektų įgyvendinimas ir kiti strateginiai, vadybiniai bei organizaciniai klausimai,

kurių sprendimas turės įtakos švietimui regiono mastu.

8. Vietos lygmens (organizacijos ar individo) konsultavimo prioritetai, t.y. sprendimų priėmimo

laukas: organizacijos (mokyklos) strategijos rengimo ir įgyvendinimo, ugdymo ir švietimo

organizavimo veiklos, vadybinių procesų tobulinimas, siekiant gerinti švietimo kokybę

mokykloje, jos bendruomenėje ar atskirų asmenų veikloje.

9. Konsultavimas skirtinguose lygmenyse turi remtis suderinamumo, tęstinumo, papildymo

principais, nes siekiant tvarumo, švietimo tobulinimo iniciatyvos ir praktikos turi būti

įgyvendinamos sistemiškai, subsidiarumo principais bendradarbiaujant visiems lygmenims.

II SKYRIUS

KONSULTAVIMO PASLAUGŲ TEIKIMO FORMOS

10. Švietimo konsultavimo veikloje taikomos įvairios formos. Šiame dokumente pateikiamos

konsultavimo formos, derančios su „Švietimo konsultavimo modeliu“ 1 ir atitinkančios

šiuolaikinę konsultavimo sampratą bei efektyvias konsultavimo praktikas.

11. Konsultavimo formos gali būti išskiriamos pagal skirtingus kriterijus:

11.1. konsultanto vaidmenį;

11.2. konsultavimo metodus.

12. Konsultavimo formos pagal konsultanto vaidmenį. Skiriami du pagrindiniai konsultanto

vaidmenys ir jas atitinkančios konsultavimo formos: ekspertinė ir procesinė.

13. Ekspertinio konsultavimo forma: konsultantas, padėdamas klientui spręsti problemas ir

įgyvendinti naujoves, pateikia ekspertines išvadas ir rekomendacijas, remdamasis savo

žiniomis, patirtimi, duomenų analize, gerosios praktikos pavyzdžiais. Ekspertinis

konsultavimas taikomas tada, kai klientui reikalingos konkrečios žinios ar sprendimai (pvz.,

finansų valdymo tobulinimas), kurie pagerintų veiklos efektyvumą. Konsultantas šiuo atveju

yra tam tikros srities ekspertas, bet turintis ir konsultavimo kompetenciją.

14. Procesinio (įgalinančio) konsultavimo forma: konsultantas pateikia problemos sprendimo

metodologiją ir padeda klientui analizuoti problemą, rasti sprendimą ir planuoti jo

1http://www.lyderiulaikas.smm.lt/Atsisi%C5%B3sti%20failus:/article/843/426_%C5%A0VIETIMO%20KONSULTA

VIMO%20MODELIS.pdfKonsultavimo modelis

5

įgyvendinimą. Procesinis konsultavimas taikomas, kai reikia įsigilinti į situacijos specifiką,

identifikuoti problemą ir rasti unikalų sprendimą (pvz., konkrečios mokyklos mokytojų

motyvacijos problema). Procesiniame konsultavime svarbus konsultavimo proceso,

metodologijos, įrankių išmanymas.

15. Konsultavimo formų taikymo prioritetai: skatintinas procesinio konsultavimo taikymas,

padedantis klientui aktyviai įsitraukti į konsultavimosi procesą ir kartu su konsultantu

prisiimti atsakomybę už bendrą rezultatą – pokyčio įgyvendinimą. Ekspertinį konsultavimą

rekomenduojama derinti su procesiniu, pateikiant ekspertinę patirtį taip, kad ji būtų kūrybiškai

pritaikoma kliento situacijai. Abi konsultavimo formos taikytinos visuose lygmenyse:

nacionaliniame, regiono bei vietos.

16. Konsultavimas gali būti išorinis arba vidinis, priklausomai nuo to, ar konsultantas yra

specialistas iš išorės (pvz. finansų ekspertas), ar organizacijos atstovas (pvz., profesinio

tobulinimo konsultantas, dirbantis toje mokykloje).

17. Konsultavimas gali būti individualus (pvz. psichologinis konsultavimas), grupių (pvz.

metodinių grupių supervizijos), organizacijų (pvz. organizacinė struktūros keitimo projektas),

tinklų (pvz. besimokančių mokyklų tinklai). Šios formos pasirenkamos pagal poreikį ir gali

būti taikomos įvairiuose lygmenyse. Švietimo srityje svarbus ir individualus, ir grupių,

organizacijų bei tinklų konsultavimasis (mokyklų tinklai, mokytojų darbo grupės, saviugdos

grupės ir kt.), siekiant kuo geriau panaudoti organizacijų turimą potencialą, pasiekti geresnę

sprendimų kokybę, įgalinti žmones.

18. Specifinė konsultavimo forma – viešoji konsultacija. Ji taikoma siekiant įtraukti į diskusiją

(ieškant sprendimų) daugiau žmonių, atstovaujančių suinteresuotoms grupėms.

Suinteresuotos grupės kviečiamos pateikti grįžtamąjį ryšį apie priimamus strateginius

sprendimus (pvz. Bendrųjų programų, Valstybinės ar regiono švietimo strategijos

svarstymai), jie yra įtraukiami į sprendimus formuojančias ir priimančias darbo grupes,

dalyvauja diskusijose ir svarstymuose. Viešųjų konsultacijų metu išryškėja skirtingos

pozicijos bei nuomonės, ieškoma kompromisų bei susitarimų. Dažnai tam pasitelkiamas

konsultantai – proceso moderatoriai, padedantys išryškinti diskusijos tikslus, analizuoti

informaciją ir daryti apibendrinimus, ieškoti visų suinteresuotų pusių interesus atitinkančių

sprendimų, užtikrinti konstruktyvią ir produktyvią diskusiją. Viešosios konsultacijos ypač

taikytinos nacionaliniame bei savivaldos lygmenyse, jos yra būtinos, kai reikia ieškoti

susitarimų tarp įvairių suinteresuotų grupių dėl strateginių klausimų.

19. Konsultavimo įvairovė pagal metodus. Konsultavimo procese naudojama daug įvairių metodų

ir įrankių. Kai kurie metodai gali būti pasirenkami kaip pagrindiniai (tęstiniai) konkretaus

6

konsultavimo proceso eigoje ir tada gali būti traktuojami kaip specifinė konsultavimo forma.

Tokie konsultavimo formų pavyzdžiai – tęstinis koučingas, ugdymo programų kūrimas ir

įgyvendinimas, mokymasis veikloje, mentorystė, supervizuojamas grupių darbas ir pan.

20. Konsultavimo metodų taikymo prioritetai. Metodai pasirenkami pagal poreikį: konsultavimo

tikslą, temą, klientą. Skatintinas nuolatinis konsultantų tobulėjimas ir naujų konsultavimo

formų paieška. Tai prisidėtų prie konsultavimo kokybės gerinimo ir švietimo atsinaujinimo.

III SKYRIUS

KONSULTANTŲ, TEIKIANČIŲ KONSULTAVIMO PASLAUGAS ĮVAIRIUOSE

LYGMENYSE, PASIRINKIMO KRITERIJAI

21. Švietimo konsultantai turi būti kompetentingi profesionalai, sertifikuoti Švietimo konsultantų

veiklos nuostatų nustatyta tvarka.

22. Sertifikuotų konsultantų sąrašas, duomenys apie jų sertifikavimą skelbiami viešai Švietimo ir

mokslo ministerijos įgaliotos institucijos (toliau – Įgaliotos institucijos) tinklapyje. Be to,

konsultantai gali skelbti informaciją apie save įvairiose interneto erdvėse bei kitose

žiniasklaidos priemonėse. Skelbdamasis apie save konsultantas turi pateikti nuorodą į

Įgaliotos institucijos interneto svetainę. Šioje interneto svetainėje privalomai bus skelbiama

informacija apie konsultantą, jo konsultavimo sritis ir specializaciją, konsultuotus klientus, jų

atsiliepimus ar kitokį konsultanto veiklos vertinimą, jo paskatinimą ar apdovanojimus.

23. Skelbtiną informaciją apie save konsultantai pateikia savanoriškai ir atsakingai, įvardydami

konsultavimo sritis. Dėl nuolat besikeičiančių švietimo bendruomenės poreikių, naujai

iškylančių švietimo raidos aspektų, besikeičiančio konteksto galėtų būti nustatomos

apibendrintos plačios konsultavimo sritys, kurias konsultantai gali pasirinkti (vieną ar net

kelias sritis) ar nurodyti itin siaurą specializaciją, specifinę ar unikalią sritį. Tai turėtų skatinti

konsultantų kūrybiškumą, drąsintų juos nuolat ieškoti laisvų nišų ir naujų aktualių sričių.

24. Įgaliota institucija analizuoja konsultantų specializacijų pasiskirstymą, stebi ir tiria

konsultavimosi poreikius, konsultantų ir konsultuojamų sričių paklausumą. Turėdama šiuos

duomenis Įgaliota institucija pataria konsultantams dėl kvalifikacijos tobulinimo, gilinimosi

įsivardytose srityse ar pasirenkant naujas konsultavimo sritis bei specializacijas.

25. Laisvas konsultantų specializacijų įsivardijimas naudingas klientams. Tai leidžia

pastariesiems analizuoti pasiūlą, jos įvairovę, sekti konsultantų pasiūlos tendencijas ir

naujoves. Visų lygių konsultavimo dalyviams tai leidžia geriau identifikuoti konsultavimosi

poreikius ir galimybes.

7

26. Konsultavimosi klientas analizuoja savo veiklą, įvardija stipriąsias ir silpnąsias veiklos puses,

numato veiklos tobulinimo poreikį. Šiuo aspektu klientai nėra visi vienodi. Kiekvienas

klientas unikalus savo veiklos situacija ir rezultatais. Pagal konsultavimosi poreikį bei

pagalbos paieškos aktyvumą klientus galima skirstyti į keletą grupių, kurių kraštutiniai

variantai būtų – suprantantys konsultavimosi poreikį ir aktyviai jo ieškantys (aukštas poreikis,

aukštas aktyvumas) ir nematantys poreikio ir neieškantys konsultavimo (žemas poreikis,

žemas aktyvumas).

27. Konsultavimas yra ilgalaikis procesas, tad svarbu, kad tarp kliento ir konsultanto užsimegztų

partneriškas ryšys, būtų aiškūs tarpusavio lūkesčiai, konsultantų kompetencija atitiktų kliento

poreikius. Ieškant konsultacinės pagalbos bei konsultantų, galinčių ją suteikti, reikėtų

atsižvelgti į šiuos pasirinkimo kriterijus:

27.1. konsultanto kompetencija, specializacija, išsilavinimas, turimi sertifikatai;

27.2. konsultavimo patirtis, buvę klientai;

27.3. konsultanto siūlomo pagalbos plano atitikimas kliento lūkesčiams;

27.4. reikalingi ištekliai konsultavimui.

28. Konsultanto pasirinkimas dažnu atveju yra panašus į darbuotojo atranką, kai atsižvelgiama ne

tik į formaliuosius kriterijus, bet ir „minkštuosius“ aspektus, tokius kaip tarpusavio

pasitikėjimas, vertybinės nuostatos, asmenybės „integralumas“ ir kt.

IV SKYRIUS

KONSULTANTŲ, TEIKIANČIŲ KONSULTAVIMO PASLAUGAS ĮVAIRIUOSE

LYGMENYSE, DARBO ORGANIZAVIMAS IR APMOKĖJIMAS

29. Konsultantai savo veiklą vykdo kaip:

29.1. savarankiški paslaugų teikėjai (kaip pavieniai fiziniai asmenys arba grupėje, veikdami

kartu pagal jungtinės veiklos sutartį)2;

29.2. švietimo konsultavimo paslaugas teikiančio juridinio asmens darbuotojai;

29.3. valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos (pvz., mokyklos, švietimo centro arba

kitos švietimo pagalbos įstaigos) darbuotojai, kurių pareigybių aprašymuose nustatyta

funkcija konsultavimas (pvz., profesinio tobulinimosi konsultantai).

2Konsultantas, savarankiškai besiverčiantis konsultavimo paslaugų teikimu pagal atlygintinų paslaugų sutartis, laikomas

vykdančiu individualią veiklą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085)

2 straipsnio 7 dalį, todėl pradėdamas šią veiklą privalo informuoti savo nuolatinės gyvenamosios vietos apskrities VMI

skyrių, pateikdamas Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymą įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą.

8

30. Klientas konsultavimo paslaugas įsigyja pagal paslaugų teikimo sutartis arba samdo

konsultantus, kaip darbuotojus pagrindiniam arba antraeiliam darbui pagal darbo sutartis.

Konsultacinių paslaugų teikimo sutarties fragmento pavyzdys pateikiamas 2 priede.

31. Konsultavimo veiklos finansavimo šaltiniai:

31.1. Nacionaliniame lygmenyje - iš nacionalinio biudžeto, Europos Sąjungos ir kitų fondų, lėšas

konsultavimuisi įtraukiant į nacionalinio lygmens švietimo politiką formuojančių institucijų

biudžetus.

31.2. Regionų (savivaldybių) lygmenyje - iš specialiųjų savivaldybės biudžeto lėšų, skiriamų

strateginių švietimo projektų įgyvendinimui, ES ir kitų fondų lėšų bei kitų lėšų, skirstomų

savivaldybės lygmenyje.

31.3. Vietos (mokyklų) lygmenyje - iš mokinio krepšelio ar kitų mokyklos nuosavų lėšų.

Mokyklos turi turėti teisę savo biudžete esančias profesiniam tobulinimuisi skirtas lėšas

naudoti ir konsultavimuisi.

32. Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos (nauja redakcija nuo 2009-

12-24 (Žin., 2009, Nr. 158-7134)) (toliau – Metodika) 13.4 punktas nustato, kad mokinio

krepšelio lėšos gali būti naudojamos mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų

kvalifikacijai tobulinti.

33. Švietimo konsultavimo paslaugų sutarties šalimi (klientu) visuose lygmenyse, paprastai, yra

perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996,

Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) (toliau – VPĮ) 4 straipsnio 1 ir 2 dalis, pvz., tai valstybės ar

savivaldybės institucijos ir įstaigos, taip pat mokyklos (biudžetinės įstaigos), kurios

pasirinkdamos švietimo konsultantą(-us) ar švietimo konsultavimo įmonę privalo taikyti VPĮ

nuostatas ir laikytis šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų pirkimų principų (skaidrumo,

lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir kt.) bei racionalaus lėšų panaudojimo tikslo.

V SKYRIUS

KONSULTAVIMO PASLAUGŲ TEIKIMO ĮVAIRIUOSE LYGMENYSE PROCESO

DALYVIAI BEI KONSULTAVIMOSI POREIKIO NUSTATYMAS

34. Konsultavimo paslaugų teikimo įvairiuose lygmenyse schema pateikta 1 priede. Nurodytų

lygmenų specifika plačiau paaiškinama šiame skyriuje.

35. Konsultavimo paslaugų teikimo proceso dalyviai yra klientai ir konsultantai. Klientai, t.y. kaip

švietimo srityje veikiantys individai, asmenų grupės ir organizacijos, gali dalyvauti

nacionalinio, regiono ir vietos lygmens konsultacijose.

9

36. Nacionaliniame lygmenyje konsultavimo paslaugų klientais gali būti švietimo politikai,

Švietimo ir mokslo ministerijos ar kitų ministerijų bei joms pavaldžių institucijų darbuotojai,

kiti suinteresuotieji asmenys ir/ar asmenų grupės. Šiame lygmenyje turėtų būti

konsultuojamasi dėl nacionalinių švietimo prioritetų ar aktualių nacionalinio lygmens

problemų. Nacionalinio lygmens konsultacija yra ir tuomet, kada minėti klientai yra

konsultuojami ir kitais vadybiniais ar specializuotais klausimais, nes šių asmenų daromi

sprendimai turės poveikį jų kuruojamoms sritims. Pavyzdžiui, ministerijos departamento

direktorius gali konsultuotis asmeninio vadybinio efektyvumo klausimais, kurių niekaip

nepavadintume “nacionalinio lygmens problema”. Tačiau nuo to, kiek jis pradės efektyviau

organizuoti savo kaip vadybininko darbą priklausys ir viso departamento veikla bei šiame

departamente priimami sprendimai, kurie akivaizdžiai daro poveikį nacionaliniu lygmeniu.

37. Regiono lygmenyje konsultavimo paslaugų klientais gali būti regiono (savivaldybės) lygmens

švietimo politikai bei administracija, regioniniai švietimo centrai, švietimo savivaldos

organizacijos ir kt. Svarbus vaidmuo tenka regioniniams švietimo centrams, kurie turėtų burti

mokyklas ir koordinuoti konsultavimo veiklas regione. Kaip minėta aukščiau, individuali

konsultacija, kuri yra teikiama asmens veiklos efektyvumui didinti jo įgaliojimų ribose yra

vertinama kaip atitinkamo lygmens konsultacija.

38. Vietos lygmenyje konsultavimo paslaugų klientais gali būti mokyklų vadovai, mokytojų

darbo grupės, mokyklų ekspertai, savivaldos institucijos, tėvai ir pan. Rekomenduojama

plėtoti konsultavimosi su socialiniais partneriais praktiką.

39. Konsultavimo veiklos efektyvumui turi būti užtikrinamas bendradarbiavimas tarp skirtingų

lygmenų.

40. Konsultavimo paslaugų poreikių nustatymas 3 nacionaliniu lygmeniu. Šiame lygmenyje

konsultavimosi poreikį gali išreikšti ir konsultavimą inicijuoti nacionalinio lygmens švietimo

politikai, ekspertai, įvairios tarybos bei asociacijos, akademinės bendruomenės atstovai,

atkreipdami dėmesį į edukologijos naujoves bei tendencijas, Lietuvoje bei tarptautiniu mastu

vykstančius švietimo pokyčius, nacionalinių ir tarptautinių tyrimų duomenis, aktualias

problemas, spręstinas nacionaliniu lygmeniu. Poreikį konsultavimuisi gali suformuluoti ir

savivaldybės, atskiros mokyklos ar jų asociacijos, švietimo veikloje veikiančios organizacijos

bei visuomenės atstovų grupės. Tokia poreikio suformulavimo kryptis padeda įtvirtinti

demokratinį konsultavimosi modelį.

3 Žr. 1 priede pateiktą Konsultavimo paslaugų teikimo įvairiuose lygmenyse schemą

10

41. Konsultavimo paslaugų poreikių nustatymas regiono lygmeniu. Šiame lygmenyje

konsultavimąsi gali inicijuoti savivaldybių švietimo politikai bei administracija, švietimo

savivaldos organizacijos savivaldybės mokyklos, dalininkai ar jų asociacijos, atsižvelgiant į

švietimo kaitos tendencijas nacionaliniu bei regioniniu lygmeniu, visuomenės poreikius bei

nacionalinio ir vietos lygmeniu atliktus konsultavimosi projektus, kurių išvados bei realizuoti

darbai nurodo tokią reikmę, pvz. įgyvendinami sisteminiai švietimo pokyčiai ar sprendžiamos

aktualios problemos visai savivaldybei: mokyklų tinklo pertvarka, profesinio tobulinimosi

sistemos kūrimas ar tobulinimas ir kt.

42. Konsultavimo paslaugų poreikių nustatymas vietos lygmeniu. Šiame lygmenyje

konsultavimosi poreikį vietoje išreiškia mokyklos ar ugdymo organizacijos vadovai,

savivaldos organizacijos, mokiniai, tėvai, visuomenės atstovai, ypač kai mokyklų įsivertinimo

ir išorinio vertinimo metu išryškėja tobulintinos sritys, įgyvendinamos ugdymo naujovės,

kuriami nauji planai, sprendžiamos problemos, išgyvenamos krizės. Konsultavimosi poreikį

gali inicijuoti ir steigėjas, kai stebėsenos sistema nurodo ugdymo kokybės tobulinimo

būtinumą, taip pat ir nacionalinio bei regiono lygmeniu atlikti konsultavimosi projektai, kurių

išvados bei realizuoti darbai nurodo tokią reikmę. „Švietimo konsultavimo modelio apraše“4

pateikiamos tam tikros mokyklų probleminės situacijos, kai konsultavimasis yra būtinas:

Mokyklos veiklos kokybės išorinio vertinimo metu:

bent viena tema įvertinta 1 arba „N“ lygiu;

dominavo 2 ir 1 lygio vertinimai veiklos srityse „Ugdymas ir mokymasis“, „Pasiekimai“ ir

„Mokyklos strateginis valdymas“;

1 lygiu įvertintos temos ir rodikliai “Vertybės, elgesio normos, principai“, „Asmenybės raidos

lūkesčiai“, „Mokymo kokybė“, „Mokymosi kokybė“, „Pažanga“, „Mokymosi pasiekimais“,

„Personalo valdymas“;

mokyklos situacija ir jos kontekstas (remiantis tam tikrais kiekybiniais ar kokybiniais

duomenimis), išryškėjęs per socialinę, ekonominę, kultūrinę prizmę, yra probleminis.

43. Gali būti pačios įvairiausios situacijos, rodančios, kad organizacijai reikia pagalbos iš išorės.

Inicijuoti tokias konsultacijas gali pati švietimo įstaiga, jos steigėjas, nacionalinio lygmens

institucijos, mokyklos vadovai, mokytojai, tėvai, atkreipdami dėmesį į aktualias problemas,

švietimo naujoves. Švietimo naujovių įgyvendinimą su konsultantų pagalba gali inicijuoti ir

4http://www.lyderiulaikas.smm.lt/Atsisi%C5%B3sti%20failus:/article/843/426_%C5%A0VIETIMO%20KONSULTA

VIMO%20MODELIS.pdfKonsultavimo modelis

11

pačios švietimo bendruomenės bei decentralizuotoje švietimo konsultavimo erdvėje

veikiančios organizacijos ir konsultantai.

VI SKYRIUS

KONSULTAVIMO PASLAUGŲ TEIKIMO ĮVAIRIUOSE LYGMENYSE ETAPAI, JŲ

TRUKMĖ IR PERIODIŠKUMAS

44. Konsultavimo procesas yra ilgalaikis, nukreiptas į tvarių pokyčių įgyvendinimą.

Nepriklausomai nuo to, kas yra konsultuojamieji, kokio lygmens sprendimai bus priimami,

konsultavimo procesas turi šiuos būtinus etapus:

44.1. Konsultavimo sutarties sudarymo etapas. Problemos apibrėžimas, konsultavimo tikslų ir

lūkesčių suderinimas su klientu. Aiški sutartis dėl konsultavimo proceso, rezultatų,

vaidmenų, resursų, komunikacijos ir konfidencialumo.

44.2. Situacijos analizės (tyrimo) etapas. Duomenų apie konkrečią situaciją rinkimas, panaudojant

tinkamus metodus. Esminių duomenų atrinkimas ir apibendrinimas, įtraukiant į šį procesą

klientą.

44.3. Duomenų analizės ir sprendimų paieškos etapas. Tyrimo duomenų analizė ir efektyvių

sprendimo variantų paieška kartu su klientu.

44.4. Veiklos planavimo etapas. Sprendimo pasirinkimas ir veiklos planavimas, tiksliai numatant

pokyčio žingsnius, veiklas, dalyvius, resursus, terminus, rizikas ir jų valdymo priemones.

44.5. Monitoringo etapas. Iš anksto sutartas periodinis įgyvendinimo pokyčio rezultatų aptarimas,

vertinimas ir papildymų, pakeitimų numatymas. Galutinis projekto įvertinimas.

45. Visuose lygmenyse veikiančios švietimo organizacijos bei profesionalai turėtų nuolat siekti

aukštos veiklos kokybės, nuolat įsivertinti, išsikelti plėtros prioritetus ir ieškoti efektyviausių

veiklos tobulinimo kelių, kurių vienas yra konsultavimasis. Rekomenduojama konsultuotis

reguliariai. Atskiri asmenys ciklą nusistato patys, organizacijoms yra rekomenduojama ne

rečiau kaip kartą per trejus metus dirbti su išoriniais konsultantais. Klausimų mastas bei jame

dalyvaujančiųjų žmonių skaičius nėra apibrėžiami, kiekviena organizacija sprendžia pati,

atsižvelgdama į įsivertinimo bei išorinio vertinimo duomenis. Yra atvejų, kai išorinė pagalba

švietimo įstaigai yra būtina ir ja pasirūpinti turi steigėjas. Pvz., mokyklos steigėjas konsultuoja

ir teikia reikalingą pagalbą mokyklai jai įsivertinant ir iki išorinio vertinimo stebi, ir analizuoja

mokyklos veiklą po išorinio vertinimo. Ypač steigėjo vaidmuo padidėja, jeigu mokyklos

veiklos kokybės išorinio vertinimo metu bent viena tema buvo įvertinta 1 arba „N“ lygiu;

dominavo 2 ir 1 lygio vertinimai veiklos srityse „Ugdymas ir mokymasis“, „Pasiekimai“ ir

12

„Mokyklos strateginis valdymas“; 1 lygiu įvertintos temos ir rodikliai “Vertybės, elgesio

normos, principai“, „Asmenybės raidos lūkesčiai“, „Mokymo kokybė“, „Mokymosi kokybė“,

„Pažanga“, „Mokymosi pasiekimais“, „Personalo valdymas“.

VII SKYRIUS

KONSULTAVIMO PASLAUGŲ TEIKIMO KOKYBĖS ĮVAIRIUOSE LYGMENYSE

VERTINIMAS IR GRĮŽTAMOJO RYŠIO SUTEIKIMAS

46. Konsultavimo paslaugų teikimo kokybė vertintina dviem pjūviais:

46.1. bendra konsultavimo proceso stebėsena nacionaliniu mastu;

46.2. kiekvieno konsultavimosi proceso vertinimas.

47. Konsultavimo proceso stebėsena yra nuolat atliekama nacionaliniu mastu siekiant analizuoti,

kaip skatinama konsultavimosi kultūra, kaip teikiamos konsultavimo paslaugos, kokia yra

konsultantų kompetencija, kiek konsultavimasis prisideda prie švietimo kokybės gerinimo.

Šiuo požiūriu konsultavimo veiklos stebėseną vykdo Švietimo ir mokslo ministerija arba jos

įgaliota institucija, kuri nustato tam tikrus kokybinius ir kiekybinius rodiklius, jų rinkimo bei

analizavimo metodiką, duomenų rinkimo periodiškumą. Gauti duomenys yra apibendrinami,

analizuojami, vertinami ir skelbiami viešai. Konsultavimo veikla yra viešinama Įgaliotos

institucijos interneto svetainėje. Čia yra skelbiama informacija apie konsultantus, jų

konsultavimo sritis ir specializaciją, konsultuotus klientus. Svetainėje yra skelbiami ir klientų

atsiliepimai ar kitoks konsultanto veiklos vertinimas. Klientai yra skatinami suteikti grįžtamąjį

ryšį apie konsultavimosi procesą. Tai ypač svarbu kuriant konsultavimuisi palankią kultūrą,

skatinant švietimo organizacijas bei profesionalus konsultuotis.

48. Vertinimas yra būtina konsultavimosi proceso dalis, t.y. iš anksto sutartas periodinis

konsultavimosi proceso ir rezultatų aptarimas, pakeitimų numatymas bei galutinis įvertinimas

proceso pabaigoje. Vertinimo planas sudaromas konsultavimosi proceso pradžioje ir to plano

įgyvendinimas priklauso nuo konsultavimosi projekto tikslų. Rekomenduojama, kad

konsultantai nuolat aptartų su klientais konsultavimosi proceso pažangą, pasitikrintų

tarpusavio lūkesčius, nedelsdami spręstų kylančias problemas. Atviras ir sąžiningas

grįžtamasis ryšys tarp konsultanto ir kliento yra svarbiausias konsultavimosi kokybės

garantas. Pasibaigus konsultavimosi procesui, jo rezultatų tvarumo aptarimas kartu su

konsultantu (-ais) turėtų įvykti bent vieną kartą ir ne vėliau kaip per vienus metus (bet ne

anksčiau nei po pusės metų). Konsultavimo veiklos stebėsena ir vertinimas išsamiai aprašyti

Švietimo konsultantų veiklos nuostatų VI skyriuje.

13

VIII SKYRIUS

KONSULTAVIMO VEIKLOS SKATINIMAS

49. Konsultavimas kaip tarpusavio pasitikėjimu ir individualia atsakomybe paremtas profesinis

tobulinimasis didina švietimo pridėtinę vertę.

50. Konsultavimosi kultūros sklaida turėtų tapti nuolatine ir svarbia nacionaline, regiono

(savivaldybių) ir vietos lygmens veikla.

51. Skatinant konsultavimo/si poreikį nacionaliniu lygmeniu rekomenduojama:

51.1. Skatinti ir stiprinti jau parengtų konsultantų įsitraukimą į naujų nacionalinių, savivaldybių ir

mokyklų projektų kūrimą ir įgyvendinimą. Tai sudarys tinkamas prielaidas sukauptos

konsultantų patirties realizavimui ir efektyviam finansinių lėšų naudojimui, teiks

pridedamąją naudą klientui, užtikrins tvarią konsultavimo/si praktiką bei jos tęstinumą.

51.2. Inicijuoti vertingos konsultacinės praktikos kaupimą ir sklaidą. Jos pagrindu formuoti

motyvuojančią, į pažangą orientuotą organizacijos kultūros kūrimą ir viešinimą. Pvz. Geros

mokyklos nominacija, Mokyklų pažangos fondas, mokyklų veiklos kokybės išorinio

vertinimo ir įsivertinimo rodiklių siejimas su konsultavimu ir pan.

51.3. Teikti pagalbą po mokyklos veiklos kokybės išorinio vertinimo naudoti įvairias

konsultavimosi formas, padedančias mokykloms siekti pažangos.

52. Skatinant konsultavimosi poreikį regionų (savivaldybių) lygmeniu rekomenduojama:

52.1. Vykdant savivaldybės inicijuotus projektus ir iniciatyvas, nukreiptas į švietimo sistemos

efektyvumo didinimą, praktinėje veikloje labiau remtis procesinio (įgalinančio) konsultavimosi

forma.

52.2. Plėtoti konsultacijų tinklą savivaldybėje įtraukiant švietimo skyrių specialistus, mokyklų

vadovus, mokytojus ir kitus specialistus profesionalus, galinčius iš esmės konstruktyviai

išplėsti klientų suvokimą apie problemų sprendimo galimybes. Tai padės kurti švietimo

bendruomenės savivaldybėje identitetą, leidžiantį užsibrėžti ir siekti bendrų švietimo tikslų.

53. Skatinant konsultavimosi poreikį vietos lygmeniu rekomenduojama:

53.1. Stiprinti vidinę darbuotojų motyvaciją konsultuotis siejant ją su jų vertinimu ir įsivertinimu

53.2. Įvairiais būdais skatinti švietimo organizacijų tobulinimosi iniciatyvas, įtraukiančias

konsultavimąsi.

53.3. Konsultavimąsi tiesiogiai sieti su darbuotoju kvalifikacijos tobulinimu.

54. Patiems konsultantams svarbu aktyviai veikti konsultavimo srityje, nuolatos viešinti savo

veiklą, kaupti ir skleisti vertingą praktinę patirtį.

14

55. Švietimo įstaiga turėtų būti motyvuota turėti sertifikuotų konsultantų, veikiančius už įstaigos

ribų, nes:

55.1. tai nauda įstaigai, kur konsultantai savo darbovietėje skleidžia naujausias žinias, gebėjimus

ir dalinasi praktine patirtimi;

55.2. įstaiga profesionaliai reprezentuojama, jos laimėjimai ir pasiekimai viešinami per

konsultantų veiklą;

55.3. aktyviai dalyvaujama kuriant bendradarbiavimo tinklus ir modernią švietimo sistemą.

15

1 PRIEDAS. KONSULTAVIMO PASLAUGŲ TEIKIMO ĮVAIRIUOSE LYGMENYSE

SCHEMA

16

2 PRIEDAS. KONSULTAVIMO ĮRANKIŲ BEI KONSULTACINIAM DARBUI

REIKALINGŲ DOKUMENTŲ PAVYZDŽIAI

1. Konsultacinės pagalbos planavimo įrankis. Pavyzdys – plano struktūra, parengta pagal

konsultavimo proceso etapus.

2. Grupinio konsultavimo įrankis. Pavyzdys – vizijos kūrimo įrankis, taikomas konsultuojant

organizacijas strateginio valdymo tema.

3. Individualaus konsultavimo įrankis. Pavyzdys – struktūruotas individualaus konsultavimo

pokalbio klausimynas pagal Grow metodą.

4. Konsultanto savirefleksijos įrankis. Pavyzdys – pirmųjų susitikimų su klientu refleksijos

klausimynas.

5. Informacijos fiksavimo įrankis. Pavyzdys – mokyklos konsultanto užrašai.

6. Informacijos fiksavimo įrankis. Pavyzdys – konsultanto ataskaitos forma.

7. Sutarties tarp kliento ir konsultanto fragmento pavyzdys. Sutarties priedai: numatomo

konsultacinės pagalbos plano bei konsultantų darbo ataskaitos pavyzdžiai.

8. Rekomendacijos, kaip suformuluoti reikalavimus teikėjams vykdant viešuosius pirkimus

konsultavimo paslaugoms.

17

1. Konsultacinės pagalbos planavimo įrankis: konsultacinės pagalbos plano struktūros

pavyzdys

Etapas Tikslai Veiksmai Paaiškinimas Terminai ir

ištekliai

Konsultacinės

pagalbos etapai

išskiriami pagal

klasikinę

konsultavimo

proceso

planavimo

schemą

Suformuluojami

konkretūs

tikslai

kiekvienam

etapui, ko siekia

konsultantai

Įvardijamos

konkrečios

priemonės

bei įrankiai

Pagrindžiamas kiekvienas

konsultacinės pagalbos žingsnis

Preliminarūs

terminai,

kiek trunka

kiekvienas

etapas ir

kokių

resursų jam

reikia/reikės.

1. Pirminis

kontaktas

Kadangi pirminis kontaktas gali

nulemti tolesnius darbo santykius su

komanda, konsultantui svarbu

pelnyti pasitikėjimą. Dėmesio centre

– klientas.

2. Susitarimas:

tikslų

formulavimas,

vaidmenų

apibrėžimas

Šis etapas svarbus, nes suteikia

konsultacijai aiškumo: ko sieksime,

kokio rezultato tikimės. Svarbu

aptarti ir apibrėžti konsultanto

vaidmenį, kad klientas suprastų, ką

reikės daryti patiems ir ko galima

tikėtis iš konsultanto.

3. Pirminis

duomenų

rinkimas arba

stebėjimas

Kaupiami konkretūs dokumentai ir

rašytinė medžiaga, padedanti

susikurti vaizdą apie konsultuojamą

organizaciją ir jos kontekstą. Šiame

etape skiriama laiko stebėti

kultūrinius ir konteksto aspektus,

etikos principams ir darbo praktikai

išsiaiškinti. Jis pratęsia pirmus du

18

etapus ir turi nenutrūkti per visą

konsultavimo procesą. Šio etapo

metu surinkti duomenys naudojami

tobulinti praktiką ir įvertinti poveikį.

Labai svarbu etiškumas,

konfidencialumas ir pagarba tam,

kas jau padaryta.

4. Duomenų

apibendrinimas

ir analizavimas,

grįžtamasis

ryšys

Atlikus tyrimą, išanalizuojami ir

apibendrinami sukaupti duomenys,

kad visi tolesni veiksmai būtų

pagrįsti faktais. Jeigu dalį tyrimo

atliko konsultantas – kliento

komandai suteikiamas grįžtamasis

ryšys.

5. Variantų

identifikavimas

ir procedūrų

nustatymas

Pasibaigus 4 etapui, konsultantai

bendradarbiaudami su komanda,

išsiaiškina visus galimus tolesnės

veiklos variantus.

6. Profesinis

tobulėjimas ir

mokymasis

Šiam etapui reikėtų skirti ypač didelį

dėmesį. Jame ugdomas

konsultuojamų asmenų supratimas

apie šiuos procesus, gerinamos jų

žinios ir įgūdžiai, kad vėliau jie

galėtų savarankiškai įgyvendinti

panašius pokyčius. Konsultantas,

dirbdamas su komanda, turi remtis

naujausiais profesinio tobulėjimo

modeliais.

7. Įgyvendinimo

pagalba

7 etape konsultantas, valdydamas

pokyčių procesą, imasi pagalbininko

vaidmens ten, kur to reikia. Svarbu

išlaikyti balansą ir nepradėti dirbti

už klientą.

19

8. Įvertinimas ir

poveikis

Į visas konsultavimo sutartis reikėtų

įtraukti darbo įvertinimo skyrių.

Konsultantas gali pasisiūlyti pateikti

klientui įvertinimo ataskaitą, tai

padėtų užtikrinti kokybę, o kartu

įvertinti poveikį.

9. Pasitraukimas

arba vaidmens

pakeitimas

Konsultantas, pasibaigus

konkrečiam konsultaciniam

projektui, turi pasitraukti. Taip pat

šiame etape galima keisti

konsultanto vaidmenį – tuomet jis

vėl pradeda nuo 2 etapo ir sudaro

naują susitarimą.

20

2. Grupinio konsultavimo įrankis. Vizijos kūrimo metodas, taikomas konsultuojant mokyklas

strateginio valdymo tema

Metodas taikomas dirbant su grupe, kai reikia pasiekti susitarimą struktūruotos diskusijos būdu.

Metodo aprašymas

Suinteresuotų grupių lūkesčių įvardinimas.

Įvardiname suinteresuotas grupes.

Nurodome po 3 interesus (lūkesčius ), ko kiekviena iš šių grupių tikisi ( laukia) iš mokyklos.

Pavyzdžiui: Švietimo skyrius (kokybiško ugdymo, sklandaus darbo ir t.t. ); Savivaldybė (projektinių

veiklų, efektyvaus lėšų panaudojimo ir t.t. ); ŠMM (kokybiško ugdymo, nuolat besimokančios

bendruomenės ir t.t.); Švietimo centrai (aktyvių veiklų ( metodinis darbas), norinčių mokytis (

tobulėti) mokytojų ir t.t.); Tėvai (kokybiško ugdymo, saugumo, gerų darbo sąlygų ir t.t. ); Mokytojai

(galimybės tobulėti, gerų darbo sąlygų, saugumo, mokymo priemonių ir t.t.); Mokiniai (gerų darbo

sąlygų, įdomių pamokų ( kokybiško ugdymo), mokymosi priemonių įvairovės ir t.t. ); Administracija

ir kt.( iniciatyvių mokytojų, kokybiško ugdymo, patenkinti mokinių ir jų tėvų lūkesčius ir t.t.)

Prioritetinių lūkesčių išgryninimas

Pažymime pasikartojančius lūkesčius.

Priskiriame balų skaičių. 100 taškų paskirstome: kiekvienam lūkesčiui (kuo svarbesnis lūkestis, tuo

daugiau taškų).

Susumuojame ir išreitinguojame.

Vizijos teiginio suformulavimas

Atsižvelgdami į prioritetinius lūkesčius, suformuluojame vizijos teiginį (grupelėse)

Palyginame grupelių variantus, patikriname juos pagal geros vizijos kriterijus:

Aiškumas - ar suprantama, aiški, įsimintina?

Motyvacinė vertė - ar įkvepianti, ar yra iššūkis?

Galimybė vystytis - ar skatina tobulėti?

Pasiekiamumas – ar reali, ar iš jos išplaukia tikslai, uždaviniai

Suformuluojame galutinį teiginį

Bendro darbo refleksija

Aptariame vizijos formulavimo patirtį, fiksuojame įžvalgas.

21

3. Individualaus konsultavimo įrankis: struktūruotas individualaus konsultavimo pokalbio

klausimynas pagal Grow metodą.

Konsultavimo sritis: individualus tobulėjimas.

Konsultavimo tema: kliento pasirinktos problemos sprendimas.

Kada taikoma: įrankis taikomas individualiai.

Metodo aprašymas

Konsultantas veda pokalbį su klientu, užduodamas klausimus, kurie padeda pačiam klientui

analizuoti situaciją, ieškoti sprendimo ir tuo pačiu – tobulinti problemų sprendimo įgūdžius.

Pokalbis turi savo struktūrą, yra vedamas etapais, užduodant klausimus:

G (goal) - tikslas

Kokį klausimą/ problemą turime išspręsti?

Kodėl šis tikslas svarbus?

Kaip galime apibrėžti norimą rezultatą?

Kiti susiję, iš pokalbio išplaukiantys klausimai

R (reality) – reali situacija

Kaip apibūdintumėte dabartinę situaciją?

Kaip bandėte spręsti problemą iki šiol?

Kas kelia rūpesčių? Kas nesiseka? Kodėl taip vyksta?

Koks jūsų indėlis?

Kokios yra kitų žmonių nuomonės?

Kaip panašias situacijas pavyko spręsti anksčiau?

Kokie turimi ištekliai?

Ko išmokote iš šios situacijos?

Kiti susiję, iš pokalbio išplaukiantys klausimai

(options) – pasirinkimai

Kokie galimi sprendimai?

Kokių variantų esate sugalvojęs?

Kokie dar galėtų būti variantai?

Kokios būtų tokio sprendimo pasekmės?

Palyginkite variantus? Kokie jų privalumai ir trūkumai?

Kas turės didžiausią išliekamąją vertę?

Kuri galimybė geriausia?

22

Kiti susiję, iš pokalbio išplaukiantys klausimai

W (will) – valia, sąmoningi žingsniai

Ką darysite toliau?

Koks jūsų veiksmų planas?

Kokie pirmieji žingsniai turi būti padaryti?

Kada tai padarysite?

Įvertinkite nuo 1 iki 10, kiek jaučiatės įsipareigojęs įgyvendinti šį veiksmų planą?

Kokios pagalbos reikia ir kas ją gali suteikti?

Ką dar turėtume aptarti?

Kaip žinosite, kad darbas eina teisinga linkme?

Kiti susiję, iš pokalbio išplaukiantys klausimai

23

4. Konsultanto savirefleksijos įrankis. Pavyzdys – pirmųjų susitikimų refleksijos klausimynas.

Konsultavimo sritis: organizacijų konsultavimas.

Konsultavimo tema: kliento pasirinktos problemos sprendimas.

Kada taikoma: įrankis taikomas paties konsultanto savarankiškam darbui, analizuojant informaciją.

Metodo aprašymas

Po pirmųjų susitikimų su klientu konsultantas, naudodamasis klausimynu, apibendrina surinktą

informaciją apie situaciją, įvertina kliento motyvaciją keistis, konsultanto ir kliento santykius.

Remdamasis šios refleksijos įžvalgomis, konsultantas planuoja tolesnę konsultavimo eigą ir kitus

susitikimus su klientu.

Klausimai refleksijai:

Pristatoma problema:

Kaip jūs suprantate pristatomą situaciją/ problemą? Kokius apibendrinimus galite daryti iš pateiktos

informacijos?

Koks organizacijos folkloras, istorija ar organizacinės kultūros elementai yra šios problemos

kontekstas?

Kas yra problemos dalyviai? Kaip jie prisideda prie situacijos, problemos? Kas yra „gerieji“ ir

„blogieji“ veikėjai kliento požiūriu?

Kaip klientas prisideda prie situacijos, problemos atsiradimo ar vengia ją spręsti?

Ar yra kažkokių „juodųjų dėmių“, kurių klientas nemato?

Kliento santykis su problema ir noras keistis

Kiek klientas rodo susidomėjimo ir energijos pokyčio atžvilgiu?

Kuriais klausimais/temomis klientas yra pasirengęs keistis ir mokytis?

Dėl kokių klausimų/temų klientas jaučiasi nejaukiai ar gynybiškai?

Kam klientas priskiria atsakomybę už problemos sprendimą?

Kliento ir konsultanto santykis

Koks buvo kliento dalyvavimas diskusijoje?

Kaip klientas elgiasi su jumis? Ką šis santykis sako apie jo santykių su žmonėmis pobūdį ir galimą

ryšį su problema?

Ar jaučiatės kontroliuojamas, palaikomas, išklausomas? Ar jums rodoma pagarba ar atvirkščiai?

Ar klientas atviras pasiūlymams ar visad laikosi savo?

Ar jūsų santykiai grįsti bendradarbiavimu ar tiesiog vienpusiai?

24

Konsultanto dalyvavimas pokalbyje

Kokius teisingus klausimus uždavėte? Kokie pokalbio momentai buvo svarbūs situacijos supratimui?

Kokius neverbalinius duomenis surinkote?

Kokį palaikymą suteikėte? (atsargios rekomendacijos, asmeniškas padrąsinimas, problemas

pripažinimas, nuoširdumo įvertinimas ar pan.)

Kokius konfrontuojančius, aktyvinančius teiginius pateikėte? (nesurinko duomenų, praleidžia

svarbiausias pokalbio temas, pertraukia konsultantą, nuvertina problemos rimtumą ar pan.)

Tolesni žingsniai

Kokie yra kito susitikimo uždaviniai? Koks yra kito susitikimo planas?

Kokius duomenis norite surinkti? Kokius klausimus planuojate užduoti?

Kokius metodus, įrankius ketinate naudoti?

Kaip toliau formuosite santykius su klientu?

Ko vengsite?

25

5. Informacijos fiksavimo įrankis. Pavyzdys – konsultanto užrašai

Mokykla:

Konsultantas:

Darbo su mokykla laikotarpis:

Mokyklos kontekstas

Mokyklos stiprieji ir tobulintini veiklos aspektai (rekomenduojama iš išorinio vertinimo ataskaitos:

10–5).

Mokyklos įsivertinimo duomenys ( rekomenduojama įrašytte duomenis, kurie pateikiami NMVA).

Vizitų mokykloje įrašai: (įrašykite bet kokį kontaktą su mokyklos valdymo organais, įskaitant ir

dalyvavimą susitikimuose)

Data Tikslas/paskirtis Pastabos/komentarai

Mokinių mokymosi kokybė ir jų pažanga mokykloje (pateikite paskutiniųjų metų mokinių mokymosi

pasiekimus ir rezultatus, kuriuos mokykla turi: pažangumas, VBE, PUPP, standartizuoti testai).

Komentarai: (mokymosi rezultatų apibendrinimas/išvados)

Lankomumas (pateikite duomenis, kuriuos turi mokykla).

Komentarai: (lankomumo duomenų apibendrinimas/išvada)

Mokyklos veiklos tobulinimo prioritetai iš Strateginio, Metinio veiklos planų ir Veiklos tobulinimo

plano po išorinio vertinimo.

Komentarai: (fiksuojame planavimo dermę tobulinimo prioriteto aspektu ir veiksmų, kuriuos mokykla

gavo (jei gavo) po išorės vertinimo, paramos poveikį)

Ko mokykla tikisi iš konsultanto (mokyklos tobulinimo partnerio)? (mokyklos lūkesčiai siekiant

pažangos).

Kokią problemą/veiklos aspektą mokykla ketina spręsti?

26

Konsultanto (mokyklos tobulinimo partnerio) įžvalgos dėl spręstinos mokyklos problemos/veiklos

aspekto.

Mokyklos ir konsultanto (mokyklos tobulinimo partnerio) galutinis susitarimas dėl tobulinamo

veiklos prioriteto.

Tobulinamo veiklos prioriteto priemonių planas (aptariamas ir suderinamas su mokykla pirmajame

darbo vizite).

Eil.

Nr.

Veiklos priemonė Laukiamas rezultatas/

sėkmės kriterijus

Pastabos/komentarai

Komentarai: (kokie aspektai bus panaudoti mokyklos veiklos plane ateinantiems metams?)

Tobulinamo veiklos prioriteto tarpinių rezultatų fiksavimas (antrasis darbo vizitas).

Eil.

Nr.

Veiklos priemonė Laukiamas

rezultatas/ sėkmės

kriterijus

Tarpiniai veiklos

rezultatai

Pastabos/komentarai

Komentarai: (įrodymai, tokie kaip pamokų stebėjimas, reikalingų dokumentų analizė, susitikimų,

kai buvo aptarta pažanga fiksavimas, einamųjų metų kiekvieno trimestro/semestro komentarai apie

mokinių mokymosi rezultatus ir kt.)

Tobulinamo veiklos prioriteto galutinių rezultatų fiksavimas (trečiasis darbo vizitas).

Eil.

Nr.

Veiklos priemonė Laukiamas

rezultatas/ sėkmės

kriterijus

Galutiniai veiklos

rezultatai

Pastabos/komentarai

Komentarai: (įrodymai, tokie kaip pamokų stebėjimas, reikalingų dokumentų analizė, susitikimų,

kai buvo aptarta pažanga fiksavimas, einamųjų metų kiekvieno trimestro/semestro komentarai apie

mokinių mokymosi rezultatus ir kt.)

27

Išvados apie tobulinamo veiklos prioriteto pokyčius (fiksuojama apibendrintai lyderystės ir vadybos

vaidmuo mokyklos tobulėjimo procese – gebėjimas tobulėti, pasiekti pokyčiai, išryškėjusios mokyklos

iniciatyvos ar poreikis paramai iš išorės (ekspertų, konsultantų ir kt.)).

Kaip konsultavimo procese sėkmė bus išlaikoma/palaikoma?

Veiklos aspektai gerajai patirčiai skleisti.

Parašas: konsultantas

Parašas: mokyklos vadovas

Data:

28

6. Informacijos fiksavimo įrankis: konsultanto ataskaitos forma

1. Konsultuojama organizacija 2 .Susitikimo data :

3. Susitikimo trukmė:

4. Konsultacinio susitikimo Nr. 5. Susitikimo vieta:

6. Dalyvavo konsultantai:

7. Konsultuojamos organizacijos atstovai:

8. Susitikimo paskirtis, diskusijų tema bei eiga:

9. Susitikimo rezultatai (pagrindinės išvados, pasiekti susitarimai dėl tolesnių veiksmų):

10. Planuojama tolesnė konsultantų veikla:

11. Planuojama tolesnė veikla organizacijoje :

12. Idėjos kitam susitikimui ( tematika, siekiamas rezultatas):

13. Su kokiais sunkumais susiduriate? Kokie kyla klausimai kitiems konsultantams?

14. Pasidalinkite pavyzdžiais ar atvejais, kuriuos reikėtų panagrinėti su kitais konsultantais.

29

7. Sutarties tarp kliento ir konsultanto fragmento pavyzdys. Sutarties priedai: numatomo

konsultacinės pagalbos plano bei konsultantų darbo ataskaitos pavyzdžiai

S U T A R T I S

1. Sutarties subjektai

Sutartis sudaroma tarp KLIENTO ... (toliau - Užsakovas), atstovaujamos jo direktoriaus

.....................ir KONSULTANTO (toliau - Vykdytojas).

2. Sutarties objektas

KONSULTAVIMAS DĖL ... strateginio proceso organizavimo.

3. Užsakovo įsipareigojimai

Suteikti Vykdytojui reikalingą informaciją apie .... procesą.

Sudaryti sąlygas darbuotojams – strateginės ... grupės nariams- skirti 50 proc. savo darbo laiko

projekto įgyvendinimui;

Dalyvauti projekte pagal numatytą vykdymo planą (priedas Nr.1).

Apmokėti Vykdytojui už paslaugas pagal pateiktas sąskaitas-faktūras,

4. Vykdytojo įsipareigojimai

Paruošti pasiūlymą .... strateginio proceso organizavimui.

Atlikti Priede Nr. 1 numatytus darbus: pravesti seminarus, diskusijas, atlikti analizę ir kt. sutartyje

numatytomis sąlygomis.

Surasti ir į projektą įtraukti papildomai reikiamus ekspertus.

Pateikti kiekvieno projekto įgyvendinimo plane numatyto etapo ataskaitą, nurodant atliktą darbą ir

sugaištą laiką.

Užtikrinti atlikto darbo kokybę.

5. Darbo kaina ir atsiskaitymo tvarka

Vieno konsultanto vienos valandos kaina yra ... Lt (susitikimai, diskusijos, seminarai)

Vieno konsultanto vienos valandos kaina yra ... Lt (dokumentų analizė, ataskaitų rengimas ir kiti rašto

darbai). Į valandos įkainį įeina konsultanto darbo apmokėjimas bei administravimo išlaidos: ryšiai,

priemonės, transportas ir kt.

Iš viso konsultavimo valandų yra:

1-3 etapai – iki 50 val. konsultantų darbo;

4 etapas – iki 20 val. konsultantų darbo bei tyrimų atlikimas;

5-8 etapai - iki 90 val. konsultantų darbo.

30

Kiekvieno mėnesio pabaigoje Vykdytojas pateikia veiklos ataskaitą bei sąskaitą-faktūrą, kurią

Užsakovas apmoka per penkias darbo dienas nuo jos gavimo dienos. Neapmokėjus sąskaitos laiku,

yra skaičiuojami 0,2% delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėtos sumos.

Sutarties Priedas Nr. 1

Pasiūlymas ... strateginio proceso organizavimui

Eil.

Nr.

Etapo pavadinimas Terminai Veikla/ rezultatai Dalyviai

1. Susitikimas su

organizacijos vadovybe,

kurio metu susitariama dėl:

- numatomo projekto

galutinio rezultato;

- projekto vykdymo plano;

- projektui vykdyti

reikalingų sąlygų

Pristatymas – diskusija, kurio

metu pristatomas ir

argumentuojamas projekto

planas

Organizacijos

vadovybė,

konsultantai

2. Strateginės projekto

vykdymo grupės

formavimas

a) grupei reikalingų žmonių

kompetencijų ir gebėjimų

sąvado parengimas ir

pristatymas vadovybei

Sąvado parengimas,

pristatymas,

Diskusija

Priimamas sprendimas dėl

grupės sudėties

Konsultantai,

vadovybė

3. Strateginės projekto

vykdymo grupės

formavimas

b) grupės sudarymas ir jos

apmokymas

c) grupės darbo pradžios

inicijavimas

Mokomasis seminaras, kurio

tikslas – supažindinti grupę su

projekto vykdymo planu,

priskirti grupės nariams projekto

užduotis, mokyti grupės

darbuotojus parengti priskirtų

užduočių vykdymo planus

Organizacijos

darbuotojai, jei

reikia, samdomi

ekspertai

4. Tyrimų atlikimas

Tyrimai, diskusijos, pristatymai Strateginė grupė,

samdomi ekspertai,

31

Konsultantai

5. Pažangiosios patirties

analizė ir apibendrinimas

(praktinių pavyzdžių

analizė)

Analizė,

užsienio ekspertų kvietimas,

seminarai

Tikslas – pažangiosios patirties

vertinimas, perėmimas

Strateginės

grupės atstovai,

konsultantai,

samdomi ekspertai

6. Mokymo, ugdymo bei

mokymosi technologijų

know - how analizė,

perspektyviausios krypties

atranka;

Analizė, seminarai, diskusijos Strateginės

grupės atstovai,

konsultantai

7. Naujos koncepcijos

parengimas

Remiantis atliktais tyrimais bei

pažangiausios patirties analize

parengiama nauja.... koncepcija.

Strateginė grupė,

konsultantai

Sutarties Priedas Nr. 2

Konsultantų darbo ataskaitos forma

Eil.

Nr. Projekto etapas Užduotis

Veikla/

rezultatai DATA

LAIKAS Val.sk.

Pasta-

bos pradžia pabaiga

1.

2.

32

8. Rekomendacijos, kaip suformuluoti reikalavimus teikėjams vykdant viešuosius pirkimus

konsultavimo paslaugoms

Vykdant konsultavimo paslaugų pirkimą raštu arba žodžiu (kadangi daugeliu atveju paslaugų

pirkimas bus mažos vertės, kuriam netaikomi reikalavimai dėl viešo pirkimo paskelbimo ir rašytinės

apklausos vykdymo), rekomenduojama naudoti VPĮ reglamentuotus teikėjų atrankos instrumentus:

1. taikyti minimalius kvalifikacinius reikalavimus konsultantams, pvz.:

1.1. reikalavimą dėl minimalios konsultavimo paslaugų patirties metais (pvz., ne mažiau,

kaip 3 metai) turėjimo pasirinktoje konsultavimo srityje, prašant pateikti informaciją apie

teiktas konsultavimo paslaugas (projektus, sutartis), jų teikimo laikotarpius,

konsultavimo paslaugų gavėjų kontaktinius duomenis;

1.2. reikalavimą dėl sėkmingai įvykdyto bent vieno panašaus (apimtimi ir svarba)

konsultavimo paslaugų atvejo (projekto, sutarties), prašant pateikti informaciją apie

sėkmingai atliktas paslaugas, trumpą paslaugų aprašymą ir teigiamą paslaugų gavėjo

atsiliepimą ir jo kontaktinius duomenis;

1.3. reikalavimus išsilavinimui (pvz., tam tikrų studijų krypčių aukštasis universitetinis

išsilavinimas);

2. ir/arba taikyti kvalifikacinę kandidatų atranką, kai tiekėjų kvalifikaciniai duomenys (pvz.,

apie turimą patirtį, skaičiuojamą laikotarpiu, vykdytais projektais, sutartimis) tarpusavyje

palyginami balais pagal nustatytus kriterijus. Šiuo atveju perkančioji organizacija nustato, kiek

mažiausia (pvz., 3 – supaprastinto pirkimo atveju) ir, jei reikia, kiek daugiausia kandidatų bus

pakviesta pateikti pasiūlymus ir kokie yra kandidatų kvalifikacinės atrankos kriterijai ir tvarka.

Vykdant kandidatų kvalifikacinę atranką siūloma vadovautis Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo

metodinėmis rekomendacijomis, patvirtintomis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m.

spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 (Žin., 2003, Nr. 103-4623; 2012, Nr. 5-163);

3. ir/arba vertinti pasiūlymus pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų.

Kadangi konsultavimo paslaugų kokybė reikšminga dalimi priklauso nuo konsultantų

kompetencijos, todėl supaprastintų pirkimų atvejais išrenkant ekonomiškai naudingiausią

pasiūlymą, pasiūlymai gali būti vertinami ir tarpusavyje palyginami ne tik pagal kainos

kriterijų, bei ir pagal darbuotojų kvalifikaciją ir patirtį (tokią galimybę numato nuo 2014 m.

sausio 1 d. galiojantys VPĮ pakeitimai (Žin., 2013, Nr. 112-5575).