1

Kova su karteliais ir korupcija viešuosiuose pirkimuose: KT, STT ir VPT bendradarbiavimo modelio sukūrimas

Vidinių procesų analizės ataskaita apie esamus sąlyčio taškus tarp institucijų Povilas Bakas Mark Siavris 2016 m. Spalio mėn.

2

I. Įžanga

Viešieji pirkimai (VP) yra išskirtinai Viešųjų pirkimų tarnybos veiklos sritis, bet pastaroji yra

atsakinga tik už dalinę jų priežiūrą. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Konkurencijos taryba (KT) taip

pat pagal savo kompetencijas atlieka VP priežiūrą. Vis dėlto, kiekviena institucija turi skirtingas galias ir

funkcijas. Šiame dokumente mes jas apibrėšime ir pateiksime scenarijus ir veiklos sritis VP kontekste,

kuriose analizuojamos institucijos turi sąlyčio taškų. Taip pat apžvelgsime dabartinę bendradarbiavimo

situaciją, jos problematiką ir galimus sprendimo variantus. Pateiktų sprendimo variantų šaltinis, visų

pirmiausia - analizuojamų institucijų lūkesčiai. Sprendimo variantai buvo generuojami bendraujant su

kiekviena institucija individualiai bei organizuotuose dvišaliuose susitikimuose. Gautą informaciją

apibendrinus ir suderinus su kitų institucijų lūkesčiais bei galimybėmis, buvo pateikti bendradarbiavimo

skatinimo sprendimai. Pastaruosius įgyvendinsime tolesniuose projekto etapuose, taip pat

koreguosime pagal poreikius ir institucijų galimybes. Kitaip tariant, dokumente pateikti sprendimai - tai

praktinio bendradarbiavimo modelio įgyvendinimo planas. Praktinio projekto eigoje išryškėjusioms

geriausiai veikiančioms bendradarbiavimo praktikoms, jas formalizuosime ir pateiksime

bendradarbiavimo sutartis institucijoms bei bendradarbiavimo atmintines, skirtas vidiniam naudojimui.

Pastarosiose bus pateiktos praktinio bendravimo praktikos, tarp kitų, apimančios konkrečias

darbuotojų pareigybes - kokiais klausimais su kokiu žmogumi turėtų būti kontaktuojama ir kokios yra jo

pareigos.

II. Institucijų kompetencijos

Konkurencijos ribojimo ir korupcijos apraiškos VP gali pasireikšti įvairiais būdais. Viena

populiariausių schemų galima įvardyti susitarimą dėl kainų, pagal kurį tiekėjai ar rangovai, dalyvaudami

VP, iš anksto tarpusavyje suderina pasiūlymus ir išsirenka nugalėtoją. Pavyzdžiui, trys įmonės dalyvauja

konkurse bei pateikia savo pasiūlymus. Du iš jų, sąmoningai nepatikslina savo kvalifikacinio

atitinkamumo ar laiku nepateikia reikalingų dokumentų. Šiuo atveju, PO yra priversta atmesti aukščiau

įvardytų dalyvių pasiūlymus ir pirkti prekės ar paslaugą iš trečio tiekėjo, kuris savo paslaugas siūlo už

ženkliai didesnę kainą. Dažnai, toks VP laimėtojas pasamdo kitus kartelinio susitarimo dalyvius kaip

subtiekėjus, subrangovus ar atsilygina jiems kitokias būdais. Egzistuoja ir tokio pobūdžio susitarimai, kai

tiekėjai ar rangovai susitaria pasidalinti rinką. Tarkime, vienas rangovas statybos darbus atlieka Vilniaus

3

rajone, o kitas - Kauno. Jeigu pirkimas vyksta, pavyzdžiui, Vilniaus rajone, rangovai gali susitarti, jog

laimi viena įmonė, o kita savo dalyvavimą tik imituoja. Verta pabrėžti, jog kartelinio pobūdžio

susitarimai gali daryti daugiausia žalos, kai VP dalyviai įtraukią į veiklą ir pačią PO.

Viešųjų pirkimų kontekste, Konkurencijos taryba (KT) stebi kaip yra laikomasi Konkurencijos

įstatymo (KĮ). Tarybos tyrimų objektas yra įmonės, kurios pagal Viešųjų pirkimų įstatymą (VPĮ),

priklausomai ar jos parduoda savo paslaugas ar atlieka konkrečius darbus Perkančiajai organizacijai

(PO), yra įvardijamos kaip tiekėjai ar rangovai. Į KT akiratį VP dalyviai patenka tuomet, kai tarp jų yra

įtariamas draudžiamas susitarimas, kitaip dar vadinamas karteliniu susitarimu. Pagal KĮ, tokie VP dalyvių

veiksmai yra įvardinami kaip neleistini susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja

ar gali riboti konkurenciją, kurie yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento. Konkurencijos

taryba, atlikusi tyrimą ir nustačiusi KĮ pažeidimą, gali pritaikyti sankcijas kartelinių susitarimų dalyviams.

Iš praktinės perspektyvos, toks baudų pritaikymas yra labai veiksmingas, kadangi KT įmonei paskirta

bauda gali siekti iki 10% šios įmonės bendrųjų metinių pajamų. Tai yra viena iš veiksmingiausių

korupcijos prevencijos priemonių, kurios dėka galima sėkmingai atgrasyti konkurso dalyvius nuo

draudžiamų susitarimų viešuosiuose pirkimuose.

Viešųjų pirkimų tarnyba pagal jai priskirtas kompetencijas prižiūri kaip perkančiosios

organizacijos ir viešųjų pirkimų dalyviai laikosi VPĮ. VPT tyrimų objektas - procedūriniai VPĮ pažeidimai.

Už tokio pobūdžio pažeidimus VPT gali skirti administracines nuobaudas iki 724 Eur. Dėl šios priežasties

VPT yra priversta naudoti daugiau įrankių, kuriais stengiamasi skatinti konkurenciją viešuosiuose

pirkimuose - korupcinės schemos yra viešinamos ir tiekėjai atitinkamai netenka reputacijos arba

netenka galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Taip pat, asmenims perkančiosiose

organizacijose gali būti uždrausta užsiimti viešaisiais pirkimais. Galiausiai, korupcinio ar

antikonkurencinio pobūdžio bylos gali būti perduotos kitoms institucijoms kaip KT ir STT, kurios savo

ruožtu gali “skaudžiau” nubausti nelegalia veikla užsiimančius fizinius ar juridinius asmenis.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra savarankiška valstybės teisėsaugos įstaiga, kurios

kompetencijos yra baudžiamasis persekiojimas, korupcijos prevencija ir antikorupcinis švietimas. Į STT

akiratį patenka asmenys, kurių veikimas arba neveikimas atitinka korupcinės veikos sąvoką. Tarnyba

turi galimybes rinkti žvalgybinę informaciją (tokių galimybių neturi nei KT, nei VPT). Viena iš prioritetinių

STT veiklos sričių kovojant su korupcija - korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, susijusių su viešųjų

4

pirkimų organizavimu ir vykdymu, užkardymas bei išaiškinimas. Tirdami konkretų korupcinės apraiškos

atvejį, pareigūnai gali aptikti ir kartelinių susitarimų požymių. STT perduodama tokio pobūdžio tyrimo

(ikiteisminio tyrimo) medžiagą KT, realiai pateikia visus tyrimui pradėti būtinus įrodymus. Tačiau STT

atliekamų kriminalinės žvalgybos tyrimų metu gauta informacija yra jautri (t. y. Kriminalinės žvalgybos

informacija), tad teisiškai išnaudoti visą STT turimą tiriamosios medžiagos potencialą nėra įmanoma.

STT baudžiamąjį persekiojimą vykdo ir tiesiogiai (atlikdami informacijos patikrinimus ar tyrimus) su

kartelinių susitarimų pėdsakais gali susidurti apie 160 darbuotojų.

III. Sąlyčio taškų analizė ir institucijų lūkesčiai

● Dabartinė situacija ir lūkesčiai iš KT pusės

KT su VPT ir STT gali bendradarbiauti VP tyrimų klausimais, kai yra tiriamas ar jau nustatomas

draudžiamas susitarimas tarp VP dalyvių. Svarbu paminėti, jog tyrimas, atliekamas KT, nėra tik

procedūrinis veiksmas. Tyrimas yra pradedamas tik tuomet, kai yra pagrįstų įtarimų dėl pažeidimo arba

kai byla yra iš KT prioritetinės srities. KT spręsdama dėl tyrimo pradėjimo, be kita ko, atsižvelgia į tris

pagrindinius kriterijus - įtakos veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei, strateginės reikšmės ir

racionalaus išteklių naudojimu. Konkurencijos taryba tyrimus viešųjų pirkimų srityje paprastai įvardina

kaip prioritetinius.

5

Iš KT pusės buvo išsakyti du pagrindiniai lūkesčiai - pirmiausia, jog kuo daugiau probleminių

sričių būtų identifikuota ir apie jas būtų informuota KT. Antra - jog identifikuotos bylos būtų kuo

tikslingesnės, atsižvelgiant į ribotus KT išteklius. Siekiama, jog perduota informacija būtų kuo išsamesnė

ir jos pagrindu būtų galima pradėti tyrimą, arba gauta informacija prisidėtų prie kitų, į akiratį patekusių,

ar pateksiančių bylų, leisiančių apibendrinus informaciją nustatyti pakankamą pagrindą pradėti tyrimui.

Toks procesas leistų tikslingai skirstyti resursus - metus praleidžiant prie vienos bylos, yra norima, kad

investuotas darbo laikas būtų realizuotas ir padėtų atgrasyti įmones užsiimti antikonkurencine veikla, o

taip pat signalizuotų, jog KT turi realią galią konkurencijos priežiūroje.

KT lūkestis iš VPT pusės būtų, jog pastaroji galėtų padėti identifikuoti daugiau bylų, kurias būtų

galimai priskirti KĮ 5 straipsnio pažeidimui. Vis dėlto, norima, jog perduodama informacija būtų

pakankama tam, kad jos pagrindu būtų galima pradėti tyrimą. Dėl to, norima jog informacija būtų

dalinamasi neformaliai, kai tai yra įmanoma. Taip institucijos viena kitos neįspraus į procedūrinius

rėmus, kurie galimai apribotų resursus ir sumažintų galimybes institucijai efektyviai vykdyti savo

funkcijas. Potencialiai naudinga informacija būtų fiksuojama, tam kad surinkus pakankamai informacijos

tyrimui pradėti, ji būtų lengvai prieinama.

Konkrečiau šiuo metu yra norima, jog VPT tyrimus atliekantys skyriai, identifikuotų galimus KĮ 5

straipsnio pažeidimus kuo įmanoma anksčiau savo tyrimo eigoje ir apie juos praneštų KT. Visų pirma,

norima išvengti tų situacijų, kuomet KT sužino apie VPT atliktus tyrimus iš pranešimų spaudoje, kadangi

galimai prarandama daug vertingos informacijos, jei VPT atliktame tyrime taip pat buvo kartelio

apraiškų. Tokiu atveju šalys, potencialiai užsiimančios antikonkurencine veikla, signalizuos apie į

atitinkamų priežiūrą atliekančių institucijų akiratį patekusius viešuosius pirkimus bei stengsis atsikratyti

įrodymais apie neleistinas veiklas. Taip pat, KT norėtų, jog jai būtų pateikiama daugiau informacijos apie

konkrečios bylos detales ir ypatumus tam, jog bylos analizė būtų išsamesnė ir atspirties taškas būtų

daug svaresnis.

Taipogi, KT manymu, yra nepakankamai aiški VPT struktūra ir atitinkamų skyrių kompetencija,

kas gali būti dar viena kliūtimi vykdant efektyvų bendradarbiavimą. Tarybos darbuotojai ne visada žino

konkrečius kontaktinius asmenis VPT viduje, į kuriuos būtų galima tikslingai kreiptis iškilus

neaiškumams, prisidedant prie efektyvaus ir tikslingo tyrimo proceso. Taip pat, norima geriau suprasti,

kokie yra rizikingų bylų atrinkimo metodai, kaip šie procesai vyksta ir kuriame tyrimo etape informaciją

6

būtų galima perduoti KT ir STT apsčiausiai. Vienas iš rodiklių, signalizuojančių komunikacijos

efektyvumą - perduodamos informacijos, tarp jų ir bylų skaičių, - KT išsakė norą šį skaičių padidinti.

KT ir STT tyrimų procesai turi daug panašumų, trukmės bei įrodymų surinkimų aspektais. Dėl to

suprasti vieni kitų lūkesčius ir darbo procesus yra paprasčiau. Taip pat, KT bendradarbiavimas su STT

yra mažiau biurokratizuotas nei su VPT. Vis dėlto, bendradarbiavimas yra paremtas esamais kontaktais,

todėl keičiantis darbuotojams, šios gerosios praktikos gali sumenkti ar išnykti. Dėl to norima jį

struktūrizuoti - pasirašyti bendradarbiavimo sutartis bei praktines atmintines. Tai leistų priskirti

pareigybes asmenimis, kurie ateityje privalėtų kontaktuoti su kitomis institucijoms savo kompetencijos

rėmuose.

Taip pat, yra norima išplėsti KT bendradarbiavimą su kitoms STT valdybomis, nes šiuo metu

glaudžiausias kontaktas yra užmegztas tik su Vilniaus valdyba. Projekto metu norima užmegzti

glaudesnius kontaktus su Kauno, Šiaulių, Klaipėdos bei Panevėžio valdybomis ir informuoti jas apie

bendradarbiavimo galimybes ir naudą. STT iniciatyva atlikti tyrimai yra labai vertingi KT, nes jos būna

labai išsamios dėl labai plačių galimybių informacijos rinkimui. Dėl to, draudžiamų susitarimų tyrimai,

kurie buvo inicijuoti STT, gali būti vidutiniškai pabaigti daug greičiau nei tyrimai pranešti ar inicijuoti kitų

institucijų.

● Dabartinė situacija ir lūkesčiai iš VPT pusės

Pagal abipusį susitarimą, VPT dalinasi su KT turima tyrimų medžiaga, tačiau individualiai

perduotų bylų skaičius yra mažas. To priežastimi VPT įvardina grįžtamojo ryšio trūkumą bei

miskomunikaciją tarp institucijų. VPT perduodama bylą KT, tikisi grįžtamojo ryšio, nori sužinoti kaip

vyksta tyrimas bei kokios priemonės yra taikomos. Vis dėlto, ne visada atsakymas yra gaunamas. Tokia

pati situacija egzistuoja ir bendradarbiavime su STT, tačiau pastarieji, pradėdami savo tyrimą, negali

pateikti jokios informacijos pašaliniams asmenims, kurie nėra susiję su byla. Dar viena

bendradarbiavimo problema iš VPT perspektyvos - šiuo metu VPT tyrėjai vertindami konkretų VP labai

retai konsultuojasi su KT ar STT dėl galimai sudaryto kartelio ar korupcijos apraiškų. VPT tarnautojai ne

visada gali atpažinti draudžiamus susitarimų ar korupcinės veikos požymius, todėl ir šiuo atveju

grįžtamasis ryšis prisidėtų prie problemos sprendimo.

7

Situacija, kai VPT įžvelgia konkurencijos ribojimą VP, o KT gavusi tokią bylą nepradeda tyrimo,

taipogi yra pasitaikiusi praktikoje. Pavyzdžiui, jei įmonės, įtariamos padariusios pažeidimą, yra

tarpusavyje glaudžiai susijusios ir sudaro vieną ekonominį vienetą (pavyzdžiui, motininė ir dukterinė

bendrovės), KT tokių VP dalyvių nubausti negali, nes jos nėra laikomos konkuruojančiomis. Klausimas

šiuo atveju nepriklauso KT kompetencijai, tačiau tam tikrais atvejais, VPT vis tiek yra naudinga gauti KT

išvadą dėl susijusių subjektų. Esant patvirtinimui dėl vieno ekonominio vieneto iš KT, galimai atsirastų

pagrindas imtis atitinkamų veiksmų prieš konkurse dalyvaujančias susijusias įmones, eliminuojant jas iš

konkurso. Vis dėlto, šis scenarijus yra hipotetinis, nes šį mėnesį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje

dėl susijusių subjektų dalyvavimo VP atliekų tvarkymo srityje kreipėsi prejudiciniu klausimu į Europos

Sąjungos Teisingumo Teismą, kuris ir spręs tolesnę klausimo eigą.

Kiekviena institucija vykdo tyrimus pagal savo vidinius prioritetus. Bendra probleminių sektorių

stebėjimo praktika tarp VPT, KT ir STT nėra taikoma. “Norėtume turėti keletą bendrų tyrimų/projektų

per metus, kuriais galėtume didžiuotis” - teigė Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė D. Vilytė. VPT norėtų

glaudesnio bendradarbiavimo ir bendrų tyrimų. Tarnyba siūlo institucijoms bendrai pažvelgti į

problematiškiausius viešųjų pirkimų sektorius ir kartu atlikti tyrimus. Susitikimų metu siūloma išsamiai

analizei pasirinkti konkretų sektorių, taip taupant kiekvienos institucijos resursus ir efektyvinant tyrimų

procesus.

Papildomai, VPT siūlo organizuoti bendrus mokymus bei seminarus skirtus perduotų bylų, kitų

institucijų įžvalgų bei neaiškumų aptarimui. Didžiausias neaiškumas kyla dėl tyrimo eigos kitose

institucijose. VPT darbuotojai nori suprasti kaip vyksta KT ir STT tyrimai, kokia informacija turėtų būti

dalinamasi su šiomis institucijomis ir kokią informaciją būtų įmanoma gauti iš jų. Informacija apie

esamas bylas, rizikingus tiekėjus bei paplitusias korupcines schemas buvo įvardinta kaip naudinga

informacija.

Glaudesniam ir efektyvesniam bendradarbiavimui užtikrinti, tarnyba norėtų turėti kontaktinių

asmenų sąrašą KT ir STT. Galiausiai, VPT mano, jog viešinamos informacijos koordinavimas turėtų būti

siektinas, tam jog žinutės išeinančios iš KT, VPT ir STT viena kitą sustiprintų ir žinia sulauktų didesnio

atgarsio visuomenėje.

8

● Dabartinė situacija ir lūkesčiai iš STT pusės

STT yra apytiksliai tris kartus didesnė institucija lyginant su KT ar VPT, turinti daugiau nei 250

darbuotojų visoje Lietuvoje. Dėl šios priežasties vidinė sklaida ir komunikacija yra sudėtingesnė nei KT

ar VPT viduje ir vystyti tarpinstitucinį bendradarbiavimą yra sunkiau. Šiuo metu STT veiklos sritys yra

padalintos į tris pagrindines kryptis: baudžiamasis persekiojimas, korupcijos prevencija ir antikorupcinis

visuomenės švietimas ir informavimas. Bendradarbiavimui baudžiamojo persekiojimo srityje yra

ganėtinai mažai galimybių dėl šiuo metu esančių teisinių suvaržymų. Baudžiamasis persekiojimas

vykdomas tiek atliekant kriminalinę žvalgybą, tiek ikiteisminius tyrimus. Kalbant apie kriminalinės

žvalgybos informaciją – STT yra suinteresuota būti informacijos gavėja ir neturi faktinių galimybių

efektyviai dalintis turima įslaptinta informacija, tuo tarpu – atliekant ikiteisminius tyrimus STT

galimybės teikti informaciją, palyginus su kriminaline žvalgyba, yra daug didesnės.

Vykdydama korupcijos prevencijos funkciją STT yra suinteresuota gauti, ir gali suteikti

maksimaliai daug informacijos, susijusios su korupcinėmis grėsmėmis tam tikrose valstybės institucijų,

įstaigų, atskirų valstybės tarnautojų rūšių bei ūkio subjektų veiklos srityse. Teisės aktų projektuose /

teisės aktuose. Šios informacijos pasidalinimas nėra ribojamas slaptumo (valstybės ir tarnybos

paslapčių įstatyme numatyto) režimo nuostatų.

Vykdydama antikorupcinio švietimo funkciją STT yra suinteresuota bendrai dalyvauti KT ir VPT

rengiamuose šviečiamuosiuose renginiuose (tikslinėms auditorijoms) ir papildomai šviesti klausytojus

apie su VPT ir KT kontroliuojamomis sferomis susijusius korupcinius nusikaltimus / korupcines rizikas,

taip pat - kviestis bendradarbiaujančių institucijų atstovus į savo renginius.

Dalintis STT disponuojama informacija yra sudėtingiau, nes institucijos (KT ir VPT) nėra

kriminalinės žvalgybos subjektai, o jų darbuotojai neturi teisės susipažinti su įslaptinta kriminalinės

žvalgybos informacija, be kita ko, jos būtų negalima naudoti šių institucijų veikloje. Ikiteisminio tyrimo

medžiaga pasidalinti yra daugiau galimybių, tam reikia prokuroro leidimo, kuris leistų

bendradarbiaujančių institucijų atstovams susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei ją naudoti

savo tyrimuose / veikloje. KT šiuo klausimu turi išvystytas konfidencialios informacijos disponavimo

praktikas, tad su KT yra daugiausia galimybių dalintis tokio pobūdžio informacija. Kita vertus, korupcijos

9

prevencijos ir antikorupcinio visuomenės švietimo ir informavimo srityse yra daugiausia galimybių

bendradarbiavimui – ne tik gaunant, bet ir teikiant informaciją.

STT yra motyvuota ir nėra teisiškai suvaržyta dalintis įžvalgomis apie korupcinio pobūdžio

mechanizmus, schemas ar rizikas konkrečiuose verslo ar veiklos sektoriuose ir apibendrintomis

schemomis bei probleminiais sektoriais. Savo ruožtu STT taip pat norėtų gauti iš KT ir VPT probleminių

sričių įžvalgas, analitinės veiklos produktus ( kurie būtų panaudoti tiek korupcijos prevencijos veiklai,

tiek baudžiamajam persekiojimui planuoti/vykdyti) bei operatyvią informaciją apie einamuosius

tyrimus. Tai prisidėtų prie tikslingesnio probleminių sričių identifikavimo bei leistų paspartinti tyrimus,

kadangi STT, ypač savo tyrimų pirminiuose etapuose, mato naudą konsultuotis su analizuojamų

sektorių ekspertais. Gauta informacija apie atliekamus tyrimus leistų STT orientuoti kriminalinės

žvalgybos veiklą, jei būtų įžvelgta ir galimai padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų pėdsakų.

Taip pat, buvo išsakytas noras geriau suprasti KT ir VPT kompetencijas, tyrimų procesus,

metodikas (bendrąja prasme), tyrimų apimtis (turinio prasme), duomenų pakankamumo tyrimams

atlikti reikalavimus. Ši informacija galėtų būtu pateikta organizuojant mokymų ciklą ar darbo grupės

tipo susitikimuose. Detaliau, iš STT pusės norima turėti galimybę keistis aktualia informacija savalaikiai,

nedelsiant, remiantis abipusio pasitikėjimo principu. Tai leistų paspartinti STT tyrimų procesus ir duotų

papildomo svorio jų išvadoms. Savo ruožtu, STT pareigūnai gali suteikti konsultacinio pobūdžio

informaciją VPT tarnautojams, kaip tikslingai atlikti antikorupcinį teisės akto vertinimą. Galiausiai, yra

pritariama VPT iniciatyvai, nustačius visoms trims institucijoms aktualų sektorių, atlikti bendrą tyrimą -

kuris galėtų būti pavyzdinis bendradarbiavimo akcentas.

10

IV. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo sprendimo būdai

4.1. Aiškus vidinių procesų supratimas

Įvardinus visų institucijų įžvalgas bei lūkesčius, galime drąsiai teigti, kad visos šalys nori išsamiau

suprasti vieni kitų vidinius procesus. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) norėtų aiškiau suprasti KT ir STT

struktūrą, vidinius procesus bei tyrimo eigą. Konkurencijos tarybai (KT) bei Specialiųjų tyrimų tarnybai

(STT) savo ruožtu nėra aišku, kurie VPT struktūros padaliniai yra atsakingi už viešųjų pirkimų vertinimą ir

kaip tas procesas vyksta. Galiausiai, VPT ir KT norėtų geriau suprasti STT vidinius procesus. Šiai

problemai išspręsti pasiūlėme du sprendimo būdus:

1. Iš viešai prieinamos informacijos bei individualių susitikimų metu išsiaiškinti institucijų vidaus

procesus bei struktūrą.

2. Sintezuoti surinktą informaciją bei pateikti ją vadovybei ir visiems suinteresuotiems

darbuotojams bei projekto metu ją panaudoti dvišalių bei trišalių susitikimų metu.

Nuosekliai dirbdami šia kryptimi išsiaiškinome kiekvienos institucijos struktūrą bei kaip dirba

analitinio lygmens darbuotojai. Šią informaciją komunikavome visoms suinteresuotų šalių vadovybėms

ir tikimės ją sėkmingai panaudoti tarpinstitucinių susitikimų metu platesnio rato auditorijoje.

4.2 VPT vidaus struktūra

Projekto metu turėjome galimybę išnagrinėti VPT veiklą ir struktūrą. Kadangi iš KT ir STT buvo

išsakytas noras geriau suprasti VPT vidaus struktūrą ir tyrimo procesus, septynias darbo dienas

praleidome Viešųjų pirkimų tarnyboje, kur darbavomės ties institucijos vidaus analize. Konstruktyviai

bendraujant su visų skyrių vadovais bei institucijos vadove D.Vilyte, surinkome informaciją apie skyrių

kompetencijas ir potencialias bendradarbiavimo galimybes.

11

Žiūrint iš bylų identifikavimo perspektyvos, VPT struktūra yra gana paprasta - yra trys

pagrindiniai skyriai, su kuriais KT ir STT turėtų daugiausia sąlyčio taškų - Rizikos valdymo ir statistikos,

Prevencijos ir pirkimo sutarčių priežiūros bei Kontrolės skyriai.

Pagrindinis Rizikos valdymo ir statistikos skyriaus uždavinys yra identifikuoti galimai rizikingus

pirkimus. Rizikos valdymo ir statistikos skyrius rizikingus pirkimus atrenka pagal du informacijos

šaltinius: rizikos valdymo IT sistemą ir pagal gautus skundus / pretenzijas. Visi skundai ir kito pobūdžio

pretenzijos yra adresuotos būtent šiam skyriui, kuris savo ruožtu bendradarbiauja su Pretenzijų

vertinimo komisija - patariamuoju organu.

Turima IT sistema leidžia identifikuoti probleminius viešuosius pirkimus pagal tam tikrą rizikos

formulę, tarp kurių prikimo suma yra viena iš sudedamosios formulės dalių. Deja, dėl didelės gaunamų

pretenzijų apimties, rizikos sistemos atrinkti viešieji pirkimai retai perduodami tolimesnei analizei.

Pagrindinė priežastis - pretenzijoms šiuo metu yra skiriamas prioritetas, be to, Rizikos skyriaus turimi

duomenys šiuo metu nėra pilnai sintezuoti ir rizikos sistema gali užfiksuoti tik dalį rizikingų pirkimų.

Ateityje norima performuoti rizikos sistemą ir patobulinti duomenų rinkimo galimybes - tai planuojama

12

padaryti įdiegus naują IT sistemą. Dėl to, šiuo metu Rizikos skyrius apsiriboja renkant papildomą

informaciją tikrinant kitas bylas ir pretenzijas, taip pat prisidedant prie išsamesnių tyrimų vykdymo.

Prevencijos skyrius vertina konkurso dalyvių pasirinkimo aspektą (pvz. neskelbiamos derybos)

bei pačias sutartis, prašymus dėl jų pakeitimo ir t.t. Savo ruožtu Kontrolės skyrius vertina procedūrinius

pažeidimus. Apibendrinant, Kontrolės skyrius užsiima probleminių viešųjų pirkimų klausimais iki

pasirašant sutartis, o Prevencijos skyrius užsiima probleminiais klausimais po sutarčių pasirašymo.

Abu, Rizikos ir Prevencijos skyriai, atlikdami jiems priskirtas užduotis, gali tiesiogiai susidurti su

korupcijos bei kartelinių susitarimų apraiškomis. Pagal 82 VPĮ straipsnį, VPT yra įpareigota perduoti

informacija nagrinėti kitoms institucijoms pagal jų kompetenciją, jeigu savo tyrimo eigoje aptinka

pažeidimus viešuosiuose pirkimuose. Abu skyriai turi 20 darbo dienų vertinimui atlikti, bet vidutiniškai

vertinimai trunka apie 30-40 dienų, nes yra prašoma PO pateikti informaciją, ir po tokios informacijos

pateikimo, vertinimas yra pratęsiamas dar iki 20 dienų. Kada anksčiausiai būtų galima pastebėti

kartelinius ar korupcinius susitarimus sunku vienareikšmiškai įvardinti, tai priklausytų nuo bylos

specifikos bei žmogiškųjų faktorių.

4.3. Dalinimasis tyrimo medžiaga:

Projekto šalys tikisi gauti apčiuopiamos naudos tyrimų medžiagos dalinimosi forma.

Informacijos sklaida tarp institucijų nėra pakankamai efektyvi, kadangi pavienių bylų perdavimo atvejai

yra reti. Susitikimų metu aptarus šį klausimą visos institucijos sutarė, kad vienas iš bendradarbiavimo

prioritetų turėtų būti informacijos dalinimosi mechanizmo optimizavimas. Savo ruožtu, sudarėme

sąrašą siūlomų būdų, kaip pagerinti šį procesą:

1. Susitikimų su institucijų vadovybe bei konkrečių skyrių darbuotojais metu, išgryninti kokioje

tyrimo stadijoje ir kada ankščiausia galima perduoti tyrimo medžiagą kitoms institucijoms.

2. Pritaikyti vidinius institucijų procesus efektyvesniam informacijos perdavimui,

Susitikimų metu išsiaiškinome, jog VPT gali tiekti informaciją institucijoms gavus konkretų

skundą, vertinant VP ar jo sutartį bei gavus užklausą iš KT ir STT. Išsiaiškinome, jog signalizuoti kitoms

institucijoms apie gautą skundą, kuris galimai yra KT ar STT kompetencijoje, nėra problematiška. Taip

13

pat, viešojo pirkimo vertinimo stadijoje tyrimo medžiagos perdavimas kitoms institucijoms irgi vyksta,

bet yra nesistemiškas. Čia įžvelgėme grįžtamojo ryšio problemą, nes VPT nuomone, jos tarnautojams

būtų lengviau atpažinti korupcines apraiškas bei kartelinius susitarimus, jeigu iš KT ir STT gautų

informacijos dėl kokių priežasčių nebuvo pradėtas tyrimas bei patarimus, kaip tikslingai identifikuoti šių

nusikalstamų veikų požymius. Gavus užklausą, VPT perduoda turimą informaciją kitoms institucijoms,

tačiau dažnai toks procesas būna ilgas, nes ties šiuo klausimu tenka dirbti su dideliu žmonių skaičiumi.

Mūsų pasiūlytas konkrečių kontaktinių asmenų paskyrimo koncepcija sulaukė pritarimo kaip vienas iš

būdų problemai spręsti.

Didelė problema kyla komercinio pasiūlymo perdavimo atveju. VPT norėdama gauti iš PO

komercinį tiekėjo/rangovo pasiūlymą, kreipiasi į pačią PO dėl leidimo gauti prieigą prie jų pirkimo. Kaip

ir minėjome, dažnai karteliai žengia koja kojon su korupcija, todėl negalima atmesti varianto, kad PO

gali būti nusikalstamos veikos dalimi ir neinformuos kitų susitarimo dalyvių dėl gresiančios patikros.

Ateityje planuojamoje diegti naujoje IT sistemoje būtų galima atsižvelgti į šiuos nuogąstavimus ir

atitinkamai sudėti saugiklius, neleidžiant šiai rizikai realizuotis.

Vidinių procesų pritaikymas konkrečios institucijose informacijos perdavimo atveju, pasak šalių,

nėra sudėtingas. VPT noras palaikyti grįžtamąjį ryši su institucijoms, pasak KT ir STT atstovų, taipogi

neturėtų būti problema. Išskyrus konkrečius atvejus, kai tokios informacijos perdavimas galėtų pakenkti

vykdomo tyrimo eigai. KT nemato kliūčių teikti STT “specialisto išvadą”, tačiau tokio pobūdžio

informacijos pateikimo trukmė priklauso nuo esamų žmogiškųjų išteklių ir tiriamų bylų skaičiaus. KT

sutiko prioretizuoti STT teikiamas išvadas tik tarp tų bylų, kurias teisėsaugos organas yra perdavęs

tarybai. Šis sąrašas nėra baigtinis, todėl sutarėme, jog šalys šiuo klausimų plačiau diskutuos susitikimų

metu.

4.4. Koordinuojama veikla - susitikimų ciklas ir tematika:

Visos institucijos išsakė nuomonę, jog koordinuodami savo veiklą privalo:

1. Susitelkti į problematiškiausius viešųjų pirkimų sektorius;

2. Surengti mokymų ciklą apie institucijų organizacinę struktūrą ir tyrimo procesus;

3. Dalintis operatyvia informacija apie esamas bylas ir turimus nuogąstavimus.

14

Problematiškiausiais viešųjų pirkimų sektoriais VPT įvardino statybą, kelius, vandentvarką,

maitinimą, IT, mokymus, atliekų tvarkymą bei reagentus. KT ir STT savo ruožtu, pritarė VPT išreikštiems

prioritetams, tačiau konkretų sektorių planuojama parinkti trišalio susitikimo metu, gruodžio mėnesį.

Sektorius turėtų būti parenkamas pagal probleminės srities svarbą ir pagal turimas institucijų

kompetencijas ir žinias toje srityje. Šio trišalio susitikimo metu taip pat planuojama patvirtinti

artimiausio ketvirčio periodinių susitikimų tematiką ir datas, paskirti atsakingus kontaktinius asmenis už

tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

Bendradarbiavimas tarp KT ir STT vyksta sklandžiai ir produktyviai tik su Vilnius valdyba. Su kitais

regioniniais padaliniais bendradarbiaujama tik pavieniais atvejais. Šiai problemai spręsti, KT jau yra

suorganizavę veiklos pristatymą ir mokymus Panevėžio ir Klaipėdos valdybose. Vis dėlto, Kauno ir

Šiaulių valdybos vis dar nėra informuotos apie KT veiklą ir su jais bendradarbiavimas nevyksta. Lapkričio

mėnesį rengiamame STT regioninių valdybų suvažiavime, planuojama pristatyti KT-STT-VPT

bendradarbiavimo lūkesčius. Susitikimo metu visos institucijos pateiks pranešimą apie savo vidinius

procesus bei struktūrą, taip pat bus pristatyti bendros veikos lūkesčiai ir matomi sąlyčio taškai.

Papildomai, norint įtraukti su konkrečiomis bylomis dirbančius ekspertus, planuojami ir išsamesni

mokymai bei darbo grupės platesniame rate lapkričio-sausio mėnesiais. KT darbuotojai ves mokymus

apie KT veiklą, paaiškins, kaip identifikuoti kartelius bei pateiks praktinius bylų pavyzdžius.

Neaiškumams tarp KT ir VPT išspręsti, buvo sutarta dėl bendrų mokymų bei dirbtuvių.

Susitikimas planuojamas jau lapkričio 25 d., kuriame bus aptarti vidiniai neaiškumai institucijose, jų

vykdomų tyrimų eigos ir pateikti sprendimo variantai. Taipogi numatoma susitarti dėl kontaktinių

asmenų paskyrimo bei aptarta bendra probleminių sektorių pasirinkimo tematika. Tai leis institucijoms

efektyviau dalintis informacija ir operatyviau reaguoti į konkrečiame viešųjų pirkimų sektoriuje

daromus pažeidimus.

Vienas svarbesnių susitikimų, kuriuo norima inicijuoti dalinimąsi operatyvia medžiaga yra

numatytas gruodžio mėnesį. Jame planuojama patvirtinti kontaktinius asmenis, atsakingus už

bendradarbiavimą bei susitarti dėl ketvirčio susitikimų ciklo tematikos ir datų. Vienas iš pagrindinių

susitikimo tikslų - būsimų dirbtuvių organizavimas. Tokių “workshop’ų” tikslas būtų einamųjų problemų

bei tyrimų aptarimas. Jų metu būtų sprendžiamos iškilusios kliūtys bei jų eliminavimo sprendimai,

siekiant kuo sklandesnio bendradarbiavimo. Operatyvumui užtikrinti, pasiūlyta dalintis įžvalgomis

15

baigtų ir einamųjų tyrimų aspektu, skatinant institucijas pasidalinti vertinga patirtimi bendrai

identifikuojant korupcines bei draudžiamų susitarimų schemas viešuosiuose pirkimuose. Taip visų

institucijų darbuotojai įgautų ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių, kurias galėtų pritaikyti tiriant

konkrečias bylas. Esant galimybėms, trišalio susitikimo metu institucijos pristatys vidines tyrimo eigas

bei susitars dėl komunikacijos strategijos, kuri padės užtikrinti sklandesnes informacijos dalinimosi

priemones. Apibendrinus, šio susitikimo dėka institucijos padės pamatus formalizuotam

bendradarbiavimo sukūrimui.

Planuojami įvairių formų susitikimai padės institucijoms tarpusavyje išaiškinti aktualiausiais

problemas bei aptarti kiekvienos iš jų lūkesčius. Tai padės projekto šalims geriau suprasti vienas kitą bei

kuriant tarpusavio pasitikėjimą - pradėti naują bendradarbiavimo etapą. Bendrų susitikimų metu

institucijos pateiks savo bendradarbiavimo vizijas, iš kurių generuosime idėjas ir praktinius sprendimų

būdus, kurias išsamiai išnagrinėję, pritaikysime projekto eigoje.