KTU Mechanikos in¾inerijos magistrant«ros studij³ - ES parama

3 PRIEDAS

KTU Mechanikos inžinerijos magistrantūros studijų programa, valstybinis kodas 621H30001

61

TURINYS

Psl.3 Magistrantūros studijų programa „Mechanikos inžinerija“ 62 3.1 Programos poreikis, tikslai ir uždaviniai 62 3.2 Programos sandara, turinys ir studijų metodai 70 3.3 Programos studijų eiga 77 3.4 Personalas 78 3.5 Materialieji ištekliai 79 3.6 Studijų dalykas „Skaičiuojamoji mechanika“ 79 3.7 Naudoti šaltiniai 84

62

3. Magistrantūros studijų programa „Mechanikos inžinerija“ 3.1. Programos poreikis, tikslai ir uždaviniai

KTU Mechanikos ir mechatronikos fakultete vykdoma Technologijos mokslų srities Mechanikos

inžinerijos studijų krypties Mechanikos inžinerijos magistrantūros studijų programa yra gilinamojo pobūdžio [1]. Ji skirta gilinti studentų kompetencijai, įgytai per pagrindinių studijų programą „Mechanikos inžinerija“, yra orientuota į mokslinę veiklą ir skirta rengti studentus mokslininko, tyrėjo, pedagogo karjerai. Studijas baigę studentai įgyja Mechanikos inžinerijos magistro kvalifikacinį laipsnį [2]. KTU studijų programos vykdymą koordinuoja Mechanikos ir mechatronikos fakulteto Inžinerinės mechanikos, Gamybos technologijų ir Inžinerinio projektavimo katedros. ir Panevėžio instituto Technologijų fakulteto Mechanikos technologijų katedra. Katedrose studijų programų vykdymą koordinuoja katedrų vedėjai: prof. V. Ostaševičius (Inžinerinio projektavimo kat.), prof. R.T. Toločka (Inžinerinės mechanikos kat.) ir doc. K. Juzėnas (Gamybos technologijų kat.). Prof. V. Ostaševičius turi 40 m. pedagoginės veiklos ir studijų programų administravimo patirtį. Jo mokslinė veikla orientuota į naujų produktų kūrimo, modernių technologijų kryptis. Prof. R.T. Toločka turi virš 30 m. pedagoginės veiklos ir studijų programų administravimo patirtį. Jo mokslinė veikla orientuota į inžinerinių sistemų (taip pat mechatroninių) kūrimo ir tyrimo sritis. Doc. K. Juzėnas turi 12 m. pedagoginės veiklos ir studijų programų administravimo patirtį. Jo mokslinė veikla orientuota į modernių technologijų kūrimo, technologinių sistemų patikimumo tyrimo kryptis.

KTU yra vykdomos dar ši vienintelė mechanikos inžinerijos studijų krypties magistrantūros studijų programa. Mechanikos inžinerijos studijų programos unikalumas yra tai, kad ji vienintelė yra orientuota į mechaninių komponentų ir įrenginių kūrimą, projektavimą taip pat suteikdama gamybos technologijų žinių ir jų taikymo gebėjimų.

Aukštos kvalifikacijos mechanikos inžinerijos specialistų rengimo poreikis grindžiamas Lietuvos inžinerinės apdirbamosios pramonės poreikiais. Pažymėtina, kad Mechanikos inžinerija yra viena seniausių Technologijos mokslų srities studijų programų, kurios absolventai daugelį metų yra gerai užsirekomendavę ir paklausūs Lietuvos pramonės įmonėse. Dalis programos absolventų sėkmingai tęsia studijas doktorantūroje, dirba mokslo ir studijų institucijose.

Lietuvos pramonės raida, jos atstovų nurodomi aukštos kvalifikacijos specialistų poreikiai leidžia teigti, kad į pasaulines rinkas orientuotai inžinerinei pramonei mechanikos inžinerijos specialistai yra būtini. Tai patvirtina ir Darbo ir socialinių tyrimų instituto ir Darbo biržos (http://www.ldb.lt/Informacija/DarboRinka/Puslapiai/default.aspx) atliekamų darbo rinkos tyrimų rezultatų analizė. Darbo biržos pateikiami 2010 ir 2011 m. duomenys rodo, kad inžinerinės-?pramonės sektoriuje darbo jėgos paklausa auga labiausiai.

Mechanikos inžinerijos programos absolventai yra laukiami ne vien apdirbamosios pramonės, bet ir kitų sričių (chemijos, energetikos, maisto ir t.t.) įmonėse, gaminančiose ar eksploatuojančiose įvairaus sudėtingumo mechaninius ir mechatroninius gaminius bei sistemas ir t.t.

Šios magistrantūros studijų programos tikslai yra susiję su pagrindinių universitetinių studijų programos „Mechanikos inžinerija“ tikslais, tačiau nesutampa su jais, nes yra aukštesnio lygio.

Siekiama suteikti magistrams žinių ir suformuoti gebėjimus, kurie suteiktų jiems galimybes originaliam kūrimui ir projektavimui, kuris dažnai turi mokslinio tyrimo elementų, leistų pritaikyti savo žinias ir supratimą sprendžiant problemas neįprastose, netipinėse situacijose ir platesnėje aplinkoje, integruoti ir apjungti žinias sprendžiant kompleksines problemas ir priimti sprendimus esant nepilnai informacijai, argumentuoti ir perteikti žinias bei savo sprendimus tiek tos pačios, tiek ir kitų sričių specialistams, vadovauti projektinei ar tiriamajai veiklai. Todėl pagrindinis programos tikslas yra suteikti gilių mechanikos inžinerijos teorijos žinių, padėti įsisavinti pagrindinius šios srities mokslinio tyrimo metodus, išugdyti gebėjimus analizuoti ir spręsti mechanikos inžinerijos uždavinius taikant matematinio modeliavimo, sisteminės analizės ir programavimo metodus, vadovauti įvairių sričių ir lygių specialistų komandų veiklai.

Numatomi programos studijų rezultatai atsispindi suteikiamose žiniose ir gebėjimuose.

63

3.1 lentelė. Numatomi studijų programos rezultatai Programos

tikslai Studijų rezultatai /siekiniai/

Dalykinės žinios

A1 Fundamentinių mechanikos inžinerijos dalykų, naudojamų mokslinės analizės metodų žinios A2 Mechaninių sistemų ir jų gamybos procesų projektavimo ir modeliavimo, inžinierinių projektų

valdymo metodų žinios A3 Pasirinkus gamybos technologijų srities modulį: kompiuterinio gamybos integravimo,

šiuolaikinių gamybos technologijų ir metodų bei praktinio panaudojimo galimybių žinios A4 Pasirinkus mechaninių sistemų projektavimo srities modulį: mechaninių sistemų analizės ir

modeliavimo, integruotų projektavimo sistemų ir jų panaudojimo galimybių žinios A5 Pasirinkus medžiagų inžinerijos srities modulį: liejimo procesų, gaminių paviršių formavimo

dėsningumų, medžiagų struktūrų ir savybių tyrimo metodų žinios A6 Pasirinkus pakavimo technologijų srities modulį: pakavimo medžiagų, pakavimo ir logistikos

sistemų, jų tyrimo metodų, aplinkosauginių reikalavimų žinios A7 Pasirinkus taikomosios skaičiuojamosios mechanikos srities modulį: tamprumo ir plastiškumo

teorijos, skaitinės inžinerijos, eksperimentinės mechanikos metodų žinios Pažintiniai gebėjimai

B1 Atrinkti įvairių mechanikos inžinerijos procesų pagrindinius faktorius ir palyginti jų sąveikos ypatumus

B2 Identifikuoti, klasifikuoti ir analizuoti mechanikos inžinerijos uždavinius, rasti racionalius sprendimus; kurti ir taikyti naujus metodus

B3 Analizuoti mechanikos inžinerijos vystymosi, resursų taupymo, racionalaus naudojimo ir ekologinių problemų sprendimo variantus lokaliam ir globaliam kontekste

Praktiniai gebėjimai C1 Gebėti pasitelkiant savo teorines žinias ir nuovoką dirbti su sudėtinga ar neišsamia informacija

C2 Gebėti parengti ir atlikti įvairių mechanikos inžinerijos srities procesų analitinius, modeliavimo bei eksperimentinius tyrimus

C3 Gebėti kritiškai įvertinti analitinių tyrimų bei eksperimentų duomenis, juos lyginant su praktine patirtimi ir publikacijomis

C4 Gebėti suprasti ir ištirti, kaip taikyti naujai atsirandančias teorijas ir technologijas

C5 Žinoti apie etinius, aplinkosauginius ir komercinius inžinerinės veiklos apribojimus, gebėti įvertinti sprendimų ir projektų įtaką aplinkai

Perkeliamieji gebėjimai D1 Gebėti dirbti individualiai ir kolektyviai, turėti bendravimo su darbo grupės nariais bei

partneriais įgūdžius, gebėti vadovauti įvairių sričių specialistų grupių darbui D2 Apdoroti ir pateikti tyrimų medžiagą ir argumentus, suformuluotus raštu ir žodžiu, įvairioms

klausytojų auditorijoms D3 Pritaikyti sisteminį požiūrį į esamų ir perspektyvinių mechanikos inžinerijos problemų

sprendimą

Detalūs programos tikslai ir rezultatai (siekiniai) ir jų sąsajos su studijų dalykais pateikti 3.2 lentelėje.

3.2 lentelė. Studijų programos tikslų, studijų rezultatų ir studijų dalykų sąsajos

Programos tikslai Studijų rezultatai /siekiniai/

Studijų dalykai

1. Dalykinės žinios A1. Fundamentinių

mechanikos inžinerijos dalykų, naudojamų

Baigtinių elementų metodas (T210M009) Adaptyvios mechatroninės sistemos (T210M101) Konstrukcinis stiprumas ir patikimumas

http://uais.cr.ktu.lt/plsql/mod_dest/stp_report_ects.mdl_ml?p_kodas=T210M009&p_year=2011&p_lang=LT&p_stp_id=4231


64

mokslinės analizės metodų žinios

(T210M033) Mechaniniai virpesiai (T210M435) Robotika (T125M125) Tribologija (T130M832)

A2. Mechaninių sistemų ir jų gamybos procesų projektavimo ir modeliavimo, inžinierinių projektų valdymo metodų žinios

Baigtinių elementų metodas (T210M009) Kompiuterinio projektavimo sistemos 1 (T210M025) Inžinerinių projektų valdymas (S190M102) Konstrukcinis stiprumas ir patikimumas (T210M033) Mechaniniai virpesiai (T210M435) Tribologija (T130M832) Auditas (S192M548) Eksperimentinė mechanika (T210M015) Skaičiuojamoji mechanika (T210M132)*

A3. Kompiuterinio gamybos integravimo, šiuolaikinių gamybos technologijų ir metodų bei praktinio panaudojimo galimybių žinios

Kompiuterinis gamybos integravimas (T130M833) Auditas (S192M548) Specialioji mašinų gamybos technologija 1 (T130M834) Specialioji mašinų gamybos technologija 2 (T130M836) Verslo pagrindai ir finansai (S181M546)

A4. Mechaninių sistemų analizės ir modeliavimo, integruotų projektavimo sistemų ir jų panaudojimo galimybių žinios

Kompiuterinio projektavimo sistemos 1 (T210M025) Erdvinis modeliavimas (T210M018) Integruotosios projektavimo sistemos (T210M032) Mechaninių sistemų analizė ir modeliavimas (T210M108) Technikos objektų kokybė ir patikimumas (T210M022)

A5. Liejimo procesų, gaminių paviršių formavimo dėsningumų, medžiagų struktūrų ir savybių tyrimo metodų žinios

Aukštos temperatūros ir techninės keraminės medžiagos (T450M105) Fizikinė metalurgija (T450M101) Gaminių paviršių formavimas (T450M011) Liejimo procesų teorija (T450M103) Medžiagų struktūros ir savybių tyrimas (T450M110)

A6. Pakavimo medžiagų, pakavimo ir logistikos sistemų, jų tyrimo metodų, aplinkosauginių reikalavimų žinios

Gaminių kokybė (T210M007) Logistika, transportavimo sistemos ir aplinkosauga (T130M043) Pakavimo įrenginiai (T130M107) Pakavimo medžiagos (T150M004) Pakuočių bandymai ir matavimai (T210M037)

A7. Tamprumo ir plastiškumo teorijos, skaitinės inžinerijos, eksperimentinės mechanikos metodų žinios

Eksperimentinė mechanika (T210M015) Mechaninių sistemų vibromonitoringas ir diagnostika (T210M210) Skaitiniai inžinerijos metodai (T210M008) Tamprumo ir plastiškumo teorija (P190M512) Skaičiuojamoji mechanika (T210M132)*

2. Pažintiniai gebėjimai B1. Atrinkti įvairių mechanikos inžinerijos procesų pagrindinius faktorius ir palyginti jų sąveikos ypatumus

Baigtinių elementų metodas (T210M009) Adaptyvios mechatroninės sistemos (T210M101) Inžinerinių projektų valdymas (S190M102) Konstrukcinis stiprumas ir patikimumas (T210M033) Tiriamasis projektas 1 (T000M014) Magistro baigiamasis darbas (T000M016) Mechaniniai virpesiai (T210M435)







http://uais.cr.ktu.lt/plsql/mod_dest/stp_report_ects.mdl_ml?p_kodas=S190M102&p_year=2011&p_lang=LT&p_stp_id=4231





























http://uais.cr.ktu.lt/plsql/mod_dest/stp_report_ects.mdl_ml?p_kodas=P190M512&p_year=2011&p_lang=LT&p_stp_id=4231








65

Tribologija (T130M832) Eksperimentinė mechanika (T210M015) Erdvinis modeliavimas (T210M018) Gaminių kokybė (T210M007) Integruotosios projektavimo sistemos (T210M032) Logistika, transportavimo sistemos ir aplinkosauga (T130M043) Mechaninių sistemų vibromonitoringas ir diagnostika (T210M210) Skaitiniai inžinerijos metodai (T210M008) Specialioji mašinų gamybos technologija 1 (T130M834) Tamprumo ir plastiškumo teorija (P190M512) Skaičiuojamoji mechanika (T210M132)*

B2. Identifikuoti, klasifikuoti ir analizuoti mechanikos inžinerijos uždavinius, rasti racionalius sprendimus; kurti ir taikyti naujus metodus

Baigtinių elementų metodas (T210M009) Kompiuterinio projektavimo sistemos 1 (T210M025) Tiriamasis projektas 1 (T000M014) Magistro baigiamasis darbas (T000M016) Mechaniniai virpesiai (T210M435) Robotika (T125M125) Tribologija (T130M832) Auditas (S192M548) Aukštos temperatūros ir techninės keraminės medžiagos (T450M105) Eksperimentinė mechanika (T210M015) Erdvinis modeliavimas (T210M018) Fizikinė metalurgija (T450M101) Gaminių kokybė (T210M007) Gaminių paviršių formavimas (T450M011) Integruotosios projektavimo sistemos (T210M032) Kompiuterinis gamybos integravimas (T130M833) Liejimo procesų teorija (T450M103) Logistika, transportavimo sistemos ir aplinkosauga (T130M043) Mechaninių sistemų analizė ir modeliavimas (T210M108) Mechaninių sistemų vibromonitoringas ir diagnostika (T210M210) Medžiagų struktūros ir savybių tyrimas (T450M110) Pakavimo įrenginiai (T130M107) Pakavimo medžiagos (T150M004) Pakuočių bandymai ir matavimai (T210M037) Skaitiniai inžinerijos metodai (T210M008) Specialioji mašinų gamybos technologija 2 (T130M836) Tamprumo ir plastiškumo teorija (P190M512) Technikos objektų kokybė ir patikimumas (T210M022) Verslo pagrindai ir finansai (S181M546) Skaičiuojamoji mechanika (T210M132)*








































66

B3. Analizuoti mechanikos inžinerijos vystymosi, resursų taupymo, racionalaus naudojimo ir ekologinių problemų sprendimo variantus lokaliam ir globaliam kontekste

Adaptyvios mechatroninės sistemos (T210M101) Kompiuterinio projektavimo sistemos 1 (T210M025) Inžinerinių projektų valdymas (S190M102) Konstrukcinis stiprumas ir patikimumas (T210M033) Tiriamasis projektas 2 (T000M015) Magistro baigiamasis darbas (T000M016) Robotika (T125M125) Tribologija (T130M832) Aukštos temperatūros ir techninės keraminės medžiagos (T450M105) Fizikinė metalurgija (T450M101) Gaminių paviršių formavimas (T450M011) Kompiuterinis gamybos integravimas (T130M833) Liejimo procesų teorija (T450M103) Mechaninių sistemų analizė ir modeliavimas (T210M108) Medžiagų struktūros ir savybių tyrimas (T450M110) Pakavimo įrenginiai (T130M107) Pakavimo medžiagos (T150M004) Pakuočių bandymai ir matavimai (T210M037) Specialioji mašinų gamybos technologija 1 (T130M834) Specialioji mašinų gamybos technologija 2 (T130M836) Technikos objektų kokybė ir patikimumas (T210M022)

C1. Gebėti pasitelkiant savo teorines žinias ir nuovoką dirbti su sudėtinga ar neišsamia informacija

Baigtinių elementų metodas (T210M009) Adaptyvios mechatroninės sistemos (T210M101) Inžinerinių projektų valdymas (S190M102) Tiriamasis projektas 1 (T000M014) Tiriamasis projektas 2 (T000M015) Magistro baigiamasis darbas (T000M016) Mechaniniai virpesiai (T210M435) Robotika (T125M125) Erdvinis modeliavimas (T210M018) Integruotosios projektavimo sistemos (T210M032) Kompiuterinis gamybos integravimas (T130M833) Logistika, transportavimo sistemos ir aplinkosauga (T130M043) Specialioji mašinų gamybos technologija 1 (T130M834) Specialioji mašinų gamybos technologija 2 (T130M836) Verslo pagrindai ir finansai (S181M546)

3. Praktiniai gebėjimai

C2. Gebėti parengti ir atlikti įvairių mechanikos inžinerijos srities procesų analitinius, modeliavimo bei eksperimentinius tyrimus

Baigtinių elementų metodas (T210M009) Konstrukcinis stiprumas ir patikimumas (T210M033) Tiriamasis projektas 1 (T000M014) Tiriamasis projektas 2 (T000M015) Magistro baigiamasis darbas (T000M016) Mechaniniai virpesiai (T210M435) Aukštos temperatūros ir techninės keraminės medžiagos (T450M105) Eksperimentinė mechanika (T210M015) Erdvinis modeliavimas (T210M018)














































67

Fizikinė metalurgija (T450M101) Gaminių kokybė (T210M007) Gaminių paviršių formavimas (T450M011) Liejimo procesų teorija (T450M103) Mechaninių sistemų analizė ir modeliavimas (T210M108) Mechaninių sistemų vibromonitoringas ir diagnostika (T210M210) Medžiagų struktūros ir savybių tyrimas (T450M110) Pakavimo įrenginiai (T130M107) Skaitiniai inžinerijos metodai (T210M008) Tamprumo ir plastiškumo teorija (P190M512) Technikos objektų kokybė ir patikimumas (T210M022) Skaičiuojamoji mechanika (T210M132)*

C3. Gebėti kritiškai įvertinti analitinių tyrimų bei eksperimentų duomenis, juos lyginant su praktine patirtimi ir publikacijomis

Kompiuterinio projektavimo sistemos 1 (T210M025) Konstrukcinis stiprumas ir patikimumas (T210M033) Tiriamasis projektas 2 (T000M015) Magistro baigiamasis darbas (T000M016) Tribologija (T130M832) Auditas (S192M548) Eksperimentinė mechanika (T210M015) Liejimo procesų teorija (T450M103) Mechaninių sistemų analizė ir modeliavimas (T210M108) Mechaninių sistemų vibromonitoringas ir diagnostika (T210M210) Medžiagų struktūros ir savybių tyrimas (T450M110) Skaitiniai inžinerijos metodai (T210M008) Specialioji mašinų gamybos technologija 1 (T130M834) Tamprumo ir plastiškumo teorija (P190M512)

C4. Gebėti suprasti ir ištirti, kaip taikyti naujai atsirandančias teorijas ir technologijas

Adaptyvios mechatroninės sistemos (T210M101) Tiriamasis projektas 2 (T000M015) Magistro baigiamasis darbas (T000M016) Robotika (T125M125) Tribologija (T130M832) Aukštos temperatūros ir techninės keraminės medžiagos (T450M105) Fizikinė metalurgija (T450M101) Integruotosios projektavimo sistemos (T210M032) Pakavimo medžiagos (T150M004) Pakuočių bandymai ir matavimai (T210M037) Skaitiniai inžinerijos metodai (T210M008) Specialioji mašinų gamybos technologija 2 (T130M836) Skaičiuojamoji mechanika (T210M132)*

C5. Žinoti apie etinius, aplinkosauginius ir komercinius inžinerinės veiklos apribojimus, gebėti įvertinti sprendimų ir projektų įtaką aplinkai

Kompiuterinio projektavimo sistemos 1 (T210M025) Inžinerinių projektų valdymas (S190M102) Tiriamasis projektas 2 (T000M015) Magistro baigiamasis darbas (T000M016) Tribologija (T130M832) Auditas (S192M548)












































68

Fizikinė metalurgija (T450M101) Gaminių kokybė (T210M007) Gaminių paviršių formavimas (T450M011) Kompiuterinis gamybos integravimas (T130M833) Logistika, transportavimo sistemos ir aplinkosauga (T130M043) Mechaninių sistemų vibromonitoringas ir diagnostika (T210M210) Pakavimo įrenginiai (T130M107) Pakavimo medžiagos (T150M004) Pakuočių bandymai ir matavimai (T210M037) Specialioji mašinų gamybos technologija 1 (T130M834) Specialioji mašinų gamybos technologija 2 (T130M836) Technikos objektų kokybė ir patikimumas (T210M022) Verslo pagrindai ir finansai (S181M546)

D1. Gebėti dirbti individualiai ir kolektyviai, turėti bendravimo su darbo grupės nariais bei partneriais įgūdžius, gebėti vadovauti įvairių sričių specialistų grupių darbui

Kompiuterinio projektavimo sistemos 1 (T210M025) Inžinerinių projektų valdymas (S190M102) Tiriamasis projektas 1 (T000M014) Tiriamasis projektas 2 (T000M015) Magistro baigiamasis darbas (T000M016) Auditas (S192M548) Gaminių kokybė (T210M007) Kompiuterinis gamybos integravimas (T130M833) Logistika, transportavimo sistemos ir aplinkosauga (T130M043) Mechaninių sistemų vibromonitoringas ir diagnostika (T210M210) Medžiagų struktūros ir savybių tyrimas (T450M110) Pakuočių bandymai ir matavimai (T210M037) Skaitiniai inžinerijos metodai (T210M008) Specialioji mašinų gamybos technologija 2 (T130M836) Technikos objektų kokybė ir patikimumas (T210M022) Verslo pagrindai ir finansai (S181M546)

4. Perkeliamieji gebėjimai

D2. Apdoroti ir pateikti tyrimų medžiagą ir argumentus, suformuluotus raštu ir žodžiu, įvairioms klausytojų auditorijoms

Baigtinių elementų metodas (T210M009) Adaptyvios mechatroninės sistemos (T210M101) Inžinerinių projektų valdymas (S190M102) Konstrukcinis stiprumas ir patikimumas (T210M033) Tiriamasis projektas 2 (T000M015) Tribologija (T130M832) Magistro baigiamasis darbas (T000M016) Mechaniniai virpesiai (T210M435) Robotika (T125M125) Auditas (S192M548) Aukštos temperatūros ir techninės keraminės medžiagos (T450M105) Eksperimentinė mechanika (T210M015) Erdvinis modeliavimas (T210M018) Fizikinė metalurgija (T450M101) Gaminių paviršių formavimas (T450M011) Integruotosios projektavimo sistemos (T210M032)














































69

Liejimo procesų teorija (T450M103) Mechaninių sistemų analizė ir modeliavimas (T210M108) Mechaninių sistemų vibromonitoringas ir diagnostika (T210M210) Medžiagų struktūros ir savybių tyrimas (T450M110) Pakavimo įrenginiai (T130M107) Pakavimo medžiagos (T150M004) Pakuočių bandymai ir matavimai (T210M037) Skaitiniai inžinerijos metodai (T210M008) Specialioji mašinų gamybos technologija 1 (T130M834) Tamprumo ir plastiškumo teorija (P190M512) Verslo pagrindai ir finansai (S181M546) Skaičiuojamoji mechanika (T210M132)*

D3. Pritaikyti sisteminį požiūrį į esamų ir perspektyvinių mechanikos inžinerijos problemų sprendimą

Baigtinių elementų metodas (T210M009) Adaptyvios mechatroninės sistemos (T210M101) Kompiuterinio projektavimo sistemos 1 (T210M025) Konstrukcinis stiprumas ir patikimumas (T210M033) Tiriamasis projektas 1 (T000M014) Tiriamasis projektas 2 (T000M015) Magistro baigiamasis darbas (T000M016) Mechaniniai virpesiai (T210M435) Robotika (T125M125) Tribologija (T130M832) Aukštos temperatūros ir techninės keraminės medžiagos (T450M105) Eksperimentinė mechanika (T210M015) Erdvinis modeliavimas (T210M018) Fizikinė metalurgija (T450M101) Gaminių kokybė (T210M007) Gaminių paviršių formavimas (T450M011) Integruotosios projektavimo sistemos (T210M032) Kompiuterinis gamybos integravimas (T130M833) Liejimo procesų teorija (T450M103) Logistika, transportavimo sistemos ir aplinkosauga (T130M043) Mechaninių sistemų analizė ir modeliavimas (T210M108) Pakavimo įrenginiai (T130M107) Pakavimo medžiagos (T150M004) Specialioji mašinų gamybos technologija 1 (T130M834) Specialioji mašinų gamybos technologija 2 (T130M836) Tamprumo ir plastiškumo teorija (P190M512) Technikos objektų kokybė ir patikimumas (T210M022) Skaičiuojamoji mechanika (T210M132)*

* naujas dalykas







































70

3.2. Programos sandara, turinys ir studijų metodai

Studijų trukmė – 2 metai. Studijų apimtis – 120 ECTS kreditų. Programą sudaro bendrieji dalykai (48 kreditai), alternatyvų moduliai (dalykų blokai, 30 kreditų), individualieji tyrimai (42 kreditai).

Daugumoje programos dalykų teoriniai klausimai išdėstomi paskaitose, panaudojant vaizdo demonstracines priemones; praktiniai gebėjimai ugdomi pratybų, laboratorinių darbų bei seminarų metu, savarankišką analizę apibendrinant referatuose bei pristatymuose. Pasiektų rezultatų vertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo schema. Semestro savarankiško darbo užduotys vertinamos pažymiu, egzaminų sesijos metu nustatomas galutinis pažymys, atskirus pažymius padauginant iš svertinio koeficiento ir sandaugas susumuojant.

3.3 lentelė. Studijų planas (Nuolatinė forma)

Semestrai Kodas F Studijų dalykiai Lygis Kr. Aud.val. 1 2 3 4

Koordinuojantysis dėstytojas

Bendrieji dalykai

T210M009 1 Baigtinių elementų metodas G 6 64 202 prof. R. Barauskas

T210M025 1 Kompiuterinio projektavimo sistemos 1 G 6 64 202 doc. V. Eidukynas

T210M101 1 Adaptyvios mechatroninės sistemos

G 6 64 220 prof. R. T. Toločka

T210M435 1 Mechaniniai virpesiai G 6 64 202 prof. P. Žiliukas T000M014 1 Tiriamasis projektas 1 G 6 s prof. A. Fedaravičius T125M125 1 Robotika G 6 64 301 prof. B. Bakšys T130M832 1 Tribologija T 6 64 301 doc. E. Juzėnas

S190M102 1 Inžinerinių projektų valdymas G 6 64 211 prof. B. Neverauskas

T000M015 1 Tiriamasis projektas 2 G 6 s prof. A. Fedaravičius

T210M033 1 Konstrukcinis stiprumas ir patikimumas

G 6 48 201 prof. V. Ostaševičius

T000M016 1 Magistro baigiamasis darbas G 30 s prof. A. Fedaravičius

Iš viso kreditų: 90 24 18 18 30 Alternatyvos

Alternatyvos 30 x x x Iš viso kreditų: 30 6 12 12

Iš viso kreditų Studijų programoje ir per semestrą 120 30 30 30 30 Alternatyvų moduliai

Aud. val.

Rekomenduojamas semestras

Kodas F Studijų dalykai Ly-gis Kr. Iš

viso TPL1

sem6kr

2 sem.

12 kr.

3 sem. 12kr

Koordinuojantysis dėstytojas

Gamybos technologijų modulis

T130M834 1 Specialioji mašinų gamybos technologija 1

G 6 48 210 x prof. R. Jonušas

S181M546 1 Verslo pagrindai ir finansai T 6 48 210 x prof. A.

Vasiliauskaitė

T130M836 1 Specialioji mašinų gamybos technologija 2

G 6 48 300 x prof. R. Jonušas

71

S192M548 1 Auditas G 6 48 210 x doc. L. Dagilienė

T130M833 1 Kompiuterinis gamybos integravimas

G 6 64 211 x prof. A. Bargelis

Mechaninių sistemų projektavimo modulis

T210M018 1 Erdvinis modeliavimas G 6 48 102 x prof. V.

Ostaševičius

T210M022 1 Technikos objektų kokybė ir patikimumas

G 6 64 310 x prof. V. Ostaševičius

T210M108 1 Mechaninių sistemų analizė ir modeliavimas

G 6 64 202 x doc. E. Narvydas

T210M023 1 Kompiuterinė konstrukcijų analizė G 6 64 103 x doc. E. Narvydas

T210M032 1 Integruotosios projektavimo sistemos

G 6 64 202 x prof. V. Grigas

Medžiagų inžinerijos modulis

T450M103 1 Liejimo procesų teorija G 6 64 301 x prof. S. Bočkus

T450M101 1 Fizikinė metalurgija G 6 64 301 x doc. P. A. Ambroza

T450M105 1

Aukštos temperatūros ir techninės keraminės medžiagos

T 6 64 301 x prof. S. Bočkus

T450M011 1 Gaminių paviršių formavimas G 6 80 311 x doc. L. A. Kuliavas

T450M110 1 Medžiagų struktūros ir savybių tyrimas G 6 64 301 x doc. P. A. Ambroza

Pakavimo technologijų modulis

T150M004 1 Pakavimo medžiagos G 6 64 202 x doc. G. Buika

T210M007 1 Gaminių kokybė G 6 64 310 x prof. V. Ostaševičius

T210M037 1 Pakuočių bandymai ir matavimai T 6 64 301 x doc. A. Lebedys

T130M043 1

Logistika, transportavimo sistemos ir aplinkosauga

T 6 64 310 x doc. A. Lebedys

T130M107 1 Pakavimo įrenginiai G 6 64 310 x doc. A. Lebedys Taikomosios skaičiuojamosios mechanikos modulis

T210M015 1 Eksperimentinė mechanika T 6 64 301 x doc. A. Jakštas

P190M512 1 Tamprumo ir plastiškumo teorija G 6 48 210 x prof. A. Žiliukas

T210M008 1 Skaitiniai inžinerijos metodai G 6 64 202 x prof. R. Barauskas

T210M210 1 Mechaninių sistemų vibromonitoringas ir diagnostika

T 6 48 201 x prof. V. Volkovas

T210M132 1 Skaičiuojamoji mechanika** G 6 64 202 x prof. V. Grigas

** naujas dalykas

72

Semestras 1 2 3 4

Magistro baigiamasis

darbas

Tiriamasis projektas 1

Bendrieji dalykai

Alternatyvų moduliai

Aukštos tem-peratūros ir techninės...

Tribologija Inžinerinių projektų

valdymas

Robotika

Adaptyvios mechatroninės

sistemos

Baigtinių elementų metodas

Gaminių paviršių

formavimas

Specialioji maš. gamybos technologija 2

Fizikinė metalurgija

Medžiagų struktūros ir

savybių tyrimas

Verslo pagrindai ir

finansai

Kompiuterinis gamybos

integravimas

Gamybos technologijos

Medžiagų inžinerija

1

2

3

5

6

6

2

4

5

1

Tiriamasis projektas 2

Konstrukcinis stiprumas ir patikimumas

Kompiuterinio projektavimo

sistemos 1

Auditas

6

7

Mechaniniai virpesiai 4

Specialioji maš. gamybos

technologija 1

7

8

8

Liejimo procesų teorija

Pakavimo technologijos 2

3

1

Mechaninių sistemų projektavimas

Mechaninių sistemų analizė ir modeliavimas

Kompiuterinė konstrukcijų

analizė

Technikos objektų kokybė ir patikimumas

Integruotosios projektavimo

sistemos

8

Erdvinis modeliavimas 7

1

Pakuočių bandymai ir matavimai

Gaminių kokybė

Mechaninių sistemų

vibromonito-ringas ...

Pakavimo medžiagos

1

3

9

Skaičiuojamoji mechanika

Pakavimo įrenginiai

Logistika, transportavimo

sistemos ...

1-9

4

3

2

4

Tamprumo ir plastiškumo

teorija

Eksperimen-tinė

mechanika

Taikomoji skaičiuojamoji mechanika

Skaitiniai inžinerijos

metodai

3.1 pav. Programos dalykų nuoseklumas ir tarpusavio ryšiai. Pastaba: visų dalykų suteiktos žinios ir

suformuoti gebėjimai gali būti panaudoti tiriamuosiuose projektuose ir baigiamajame darbe

Ši gilinamoji magistrantūros programa atitinka reikalavimus, keliamus antros pakopos studijų programoms [3-5]:

73

• priklausomai nuo alternatyvų modulio, nuo 85 iki 95% programos apimties sudaro gilinamojo lygio dalykai, kurių turinys paremtas dalykais, studijuotais anksčiau baigtų pagrindinių studijų programoje;

• studento savarankiškas darbas sudaro ne mažiau 30% kiekvieno studijų dalyko apimties; • kiekvieną semestrą studijuojama ne daugiau 5 dalykų; • daugiau kaip 20% gilinamojo lygio dalykų apimties (priklausomai nuo pasirinkto alternatyvų

modulio nuo 61 iki 86%) dėsto profesoriai, habilituoti daktarai, kurių mokslinių tyrimų kryptis atitinka studijų kryptį. Studijų programos absolventai gali gilinti įgytas mechanikos inžinerijos žinias, pasirinkdami

Mechanikos inžinerijos, Medžiagų inžinerijos ar kitas trečios pakopos studijų programas KTU Mechanikos ir mechatronikos fakultete ir savo ateities karjerą susieti su akademine veikla. 3.4 lentelė. Programos studijų rezultatų sąsajos su studijų dalyko Skaičiuojamoji mechanika

rezultatais bei studijų ir studentų pasiekimų vertinimo metodais

Programos studijų rezultatai

Studijų dalyko rezultatai Studijų metodai Studento pasiekimų

vertinimo metodai

A2. Mechaninių sistemų ir jų gamybos procesų projektavimo ir modeliavimo, inžinierinių projektų valdymo metodų žinios

- žinoti plačiausiai naudojamą specifiniams inžinerinės analizės uždaviniams (elektromagnetizmo, optikos, liejimo, štampavimo ir pan. gamybos technologinių procesų, biomechaninių sistemų modeliavimo) spręsti naudojamą programinę įrangą, jos pagrindines galimybes bei taikymo sritis

Paskaitos, savarankiškas darbas*

Individualus darbas ir jo gynimas (žodžiu); Egzaminas (raštu ir žodžiu)

- žinoti pagrindinius skaičiuojamosios srautų analizės (CFD) uždavinių tipus, jų sprendimo metodus bei programinę įrangą

Paskaitos, praktiniai užsiėmimai, savarankiškas darbas

Individualus darbas ir jo gynimas (žodžiu); Laboratorinio darbo gynimas (žodžiu); Egzaminas (raštu ir žodžiu)

- žinoti pagrindinius mechaninių konstrukcijų inžinerinės analizės uždavinių tipus, jų sprendimo metodus bei programinę įrangą



A7. Tamprumo ir plastiškumo teorijos, skaitinės inžinerijos, eksperimentinės mechanikos metodų žinios

- žinoti plačiausiai naudojamą universaliąją ir specializuotąją programinę įrangą įvairiems inžineriniams uždaviniams spręsti, jos galimybes bei taikymo sritis, gebėti pasirinkti tinkamą įrangą konkrečiam uždaviniui spręsti



74

B1. Atrinkti įvairių mechanikos inžinerijos procesų pagrindinius faktorius ir palyginti jų sąveikos ypatumus

- mokėti sudaryti adekvačius skaičiuojamuosius modelius: tinkamai suformuluoti spręstiną uždavinį, esant reikalui – adaptuoti turimą geometrinį modelį, suformuoti tinkamą baigtinių elementų tinklelį bei nurodyti kraštines sąlygas (įtvirtinimus, apkrovas, ryšius tarp modelio elementų ir t.t.)









- mokėti pasirinkti tinkamą programinę įrangą, sudaryti skaičiuojamuosius modelius bei spręsti statikos, kinematikos, dinamikos, šilumos laidumo ir kitus mechaninių konstrukcijų inžinerinės analizės uždavinius bei apdoroti ir interpretuoti skaičiavimo rezultatus



B2. Identifikuoti, klasifikuoti ir analizuoti mechanikos inžinerijos uždavinius, rasti racionalius sprendimus; kurti ir taikyti naujus metodus

- mokėti pasirinkti tinkamą programinę įrangą, sudaryti


Individualus darbas ir jo gynimas (žodžiu); Laboratorinio darbo

75

skaičiuojamuosius modelius bei spręsti išorinio aptekėjimo ir vidinių srautų uždaruose kanaluose, daugiaterpių srautų bei srautų įvertinant terpių sandūros kraštines sąlygas uždavinius

gynimas (žodžiu); Egzaminas (raštu ir žodžiu)



Individualus darbas ir jo gynimas (žodžiu); Laboratorinio darbo gynimas (žodžiu); Egzaminas (raštu ir žodžiu)C2. Gebėti parengti ir

atlikti įvairių mechanikos inžinerijos srities procesų analitinius, modeliavimo bei eksperimentinius tyrimus

- mokėti pasirinkti tinkamą programinę įrangą, sudaryti skaičiuojamuosius modelius bei spręsti išorinio aptekėjimo ir vidinių srautų uždaruose kanaluose, daugiaterpių srautų bei srautų įvertinant terpių sandūros kraštines sąlygas uždavinius



C4. Gebėti suprasti ir ištirti, kaip taikyti naujai atsirandančias teorijas ir technologijas




D2. Apdoroti ir pateikti tyrimų medžiagą ir argumentus, suformuluotus raštu ir žodžiu, įvairioms klausytojų auditorijoms

- mokėti pasirinkti tinkamą programinę įrangą, sudaryti skaičiuojamuosius modelius bei spręsti statikos, kinematikos, dinamikos, šilumos laidumo ir kitus mechaninių konstrukcijų inžinerinės analizės uždavinius bei apdoroti ir



76

interpretuoti skaičiavimo rezultatus




D3. Pritaikyti sisteminį požiūrį į esamų ir perspektyvinių mechanikos inžinerijos problemų sprendimą










- mokėti pasirinkti tinkamą programinę įrangą, sudaryti


Individualus darbas ir jo gynimas (žodžiu); Laboratorinio darbo

77

skaičiuojamuosius modelius bei spręsti išorinio aptekėjimo ir vidinių srautų uždaruose kanaluose, daugiaterpių srautų bei srautų įvertinant terpių sandūros kraštines sąlygas uždavinius

gynimas (žodžiu); Egzaminas (raštu ir žodžiu)

*(individualus arba grupinis) 3.3 Programos studijų eiga

Priėmimas į magistrantūros studijų programą vykdomas pagal Priėmimo į antrosios pakopos studijas KTU tvarką (http://www.ktu.edu/lt/informacija_stojantiesiems). Priėmimą vykdo KTU rektoriaus įsakymu sudaryta fakulteto atrankinė komisija. Pagrindinis reikalavimas stojantiesiems yra bakalauro studijų lygio išsilavinimas mechatronikai artimose srityse. Priėmimas vykdomas konkurso tvarka pagal svertinį suminį konkursinį balą, kurį sudaro pirmosios studijų pakopos pažymių vidurkis, padaugintas iš koeficiento 0,8 ir mokslinės veiklos įvertinimas dešimtbalėje sistemoje, padaugintas iš koeficiento 0,2. Mokslinės veiklos ekspertinį įvertinimą išankstiniame posėdyje atlieka atrankinė komisija, remiantis pateiktais dokumentais (publikacijomis, konferencijų programomis, konkursų dokumentais ir kt.). Sudaryta konkurso eilė skelbiama fakulteto skelbimų lentoje. Numatyta apeliacijų galimybė. Stojimui į laisvas ar atsilaisvinusias vietas (rugpjūčio mėn. pabaigoje) numatytas papildomas priėmimas, kuris vykdomas pagal tas pačias taisykles.

Minimalus priimamųjų išsilavinimas turi būti aukštasis (bakalauro arba jam prilygintas). Minimalus priimamųjų kvalifikacinis laipsnis ir(ar) profesinė kvalifikacija turi būti Mechanikos inžinerijos transporto inžinerijos ar artimos technologijos bakalauras. Bakalauro diplomo priedėlyje turi būti ne mažiau kaip 15 kreditų mechanikos inžinerijos specialiojo lavinimo dalykų

Konkrečios nuostatos dėl ankstesnio mokymosi pripažinimo (formalaus, neformalaus ir neoficialaus): asmenims, baigusiems, studijavusiems ar studijuojantiems Lietuvos ar kitų valstybių aukštosiose mokyklose, kurios yra pripažintos Lietuvoje nustatyta tvarka, pagal aukštojo mokslo studijų programas, ir norintiems tęsti Universitete tos pačios arba žemesnės pakopos studijas arba studijas pagal kito tipo studijų programas, gali būti įskaitomi studijų dalykai ar jų dalys, atitinkantys pasirinktosios studijų programos dalykų formaliuosius ir dalykinius reikalavimus. Stojantieji, pabaigę kolegines studijas, į studijų programą gali būti priimti tik pabaigę papildomas studijas (http://www.ktu.lt/priemimas).

Daugumoje programos dalykų teoriniai klausimai išdėstomi paskaitose, panaudojant vaizdo demonstracines priemones. Praktiniai gebėjimai ugdomi pratybų, laboratorinių darbų bei seminarų metu, savarankišką ar grupėse atliktą analizę apibendrinant rašto darbuose bei pristatymuose. Pasiektų rezultatų vertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo schema. Semestro savarankiško darbo užduotys vertinamos pažymiu, egzaminų sesijos metu nustatomas galutinis pažymys, atskirus pažymius padauginant iš svertinio koeficiento ir sandaugas susumuojant. Studentai turi galimybę apskųsti gautus vertinimus pateikdami apeliacijas. Perlaikyti egzaminą (ginti baigiamąjį darbą) teigiamam įvertinimui pagerinti leidžiama tais atvejais, kai Universiteto ginčų nagrinėjimo komisija patenkina studento apeliaciją (dėl dėstytojo neobjektyvumo, sveikatos sutrikimų ir kt. svarbių priežasčių), pateiktą ne vėliau kaip per tris darbo dienas po įvertinimo paskelbimo. Šiuo atveju vedančio studijų modulį fakulteto dekanas įsakymu egzaminuoti skiria kitą dėstytoją arba komisiją.

Studentų savarankišką darbą reglamentuoja Atsiskaitymo už studijų dalykus nuostatai, patvirtinti KTU rektoriaus 2009 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. A-691. Savarankiško darbo metu atliekami tiriamieji darbai, individualios užduotys, studijuojama papildoma literatūra, rengiamasi kolokviumams, kontroliniams darbams ir egzaminams.

Aprašomų studijų programų studentai tiriamąjį darbą pradeda antrajame magistrantūros studijų semestre (tiriamojo projekto metu). Tačiau siekiant padidinti jų savarankiškumą, įtraukti juos į tiriamąjį darbą kuo anksčiau, preliminarios baigiamųjų darbų temos ir vadovų kandidatūros aptariamos

http://www.ktu.lt/priemimas

http://ktucr.ktu.lt/rastine/rast_dok.nsf/0/731018213D52F7A6C2256D2700275A18?OpenDocument

78

katedros posėdyje ir studentams pasiūlomos dar pirmojo semestro pradžioje. Studentai turi galimybę pasirinkti baigiamojo darbo vadovą ir temą iš rekomenduojamų temų, kurios siejasi su katedrose vykdomais moksliniais tiriamaisiais darbais. Kartu studentai skatinami pasirinkti temas ir savarankiškai, sieti jas su Lietuvos pramonei aktualiais tyrimais. Tai leidžia susieti su būsimo baigiamojo darbo tematika „tiriamųjų projektų“ ir kitų dalykų savarankiškus darbus, kartu formuoja tiriamojo darbo įgūdžius, pratina magistrantus dirbti nuosekliai.

Magistrantūros baigiamasis darbas – tai apibendrintas ir galutinis atsiskaitymas už antrosios pakopos (magistrantūros) studijas. Baigiamasis darbas ginamas tik po atsiskaitymo už studijų programoje numatytus dalykus. Apgynus baigiamąjį darbą, suteikiamas studijų krypties magistro kvalifikacinis laipsnis. Baigiamajame darbe sprendžiami aktualūs tiriamojo, tiriamojo–taikomojo ar taikomojo pobūdžio uždaviniai. Šiuo darbu studentas turi parodyti, kad yra pagilinęs ir papildęs pagrindinėse studijose įgytas žinias bei įgijęs pakankamai gebėjimų formuluoti ir kompleksiškai spręsti aktualią studijų srities mokslo problemą ar atlikti aukštesnio lygio projektinį darbą, savarankiškai ir grupėse atlikti teorinio ar taikomojo pobūdžio tyrimus. Baigiamuoju darbu bei jo gynimu studentas parodo savo kūrybingumą, gebėjimą kritiškai vertinti teorines ir praktines naujoves, socialinės bei komercinės aplinkos, teisės aktų ir finansinių galimybių išmanymą, informacijos šaltinių paieškos ir kvalifikuotos jų analizės įgūdžius, skaičiuojamųjų metodų ir specializuotos programinės įrangos bei bendrosios paskirties informacinių technologijų naudojimo įgūdžius bei gebėjimą aiškiai ir teisingai raštu bei žodžiu pateikti savo atliktų tyrimų rezultatus ir sukurtą inžinerinį ar kitą produktą įvairioms klausytojų auditorijoms. Fakultete yra parengti magistro baigiamojo darbo rengimo metodiniai nurodymai.

Baigiamasis darbas ginamas viešame rektoriaus įsakymu patvirtintos studijų krypties kvalifikacijos komisijos posėdyje. Komisiją sudaro studijuojamos studijų krypties mokslininkai bei darbdavių atstovai.

Magistrantai aktyviai dalyvauja organizuojamose jaunųjų mokslininkų ir mokslo konferencijose ir kituose renginiuose: Technorama, Mechatronika moderniųjų technologijų įrenginiams, Mechanikos inžinerija, Mechanika, Šiuolaikinės medžiagos ir technologijos, Technologijos mokslai šiandien ir rytoj ir kt. 3.4. Personalas

Mechanikos inžinerijos specialistų rengimas KTU turi gilias tradicijas, yra susiformavęs stiprus pedagogų,– savo srities ekspertų kolektyvas, įgalinantis aukštos kvalifikacijos mechanikos inžinerijos magistrų rengimą.

Mokymo procese efektyviai išnaudojamas ir studijų programą kuruojančių katedrų mokslinis potencialas. Magistrų baigiamieji darbai siejami su katedrose vykdomais mokslinais tyrimais. Studentai, atlikdami tyrimus, plačiai naudoja katedrose esamą įrangą, mokslinės informacijos šaltinius ir kt.

Magistrantūros studijų programoje dirba 15 profesorių, 19 docentų, 2 lektoriai ir 6 kiti dėstytojai. Programos studijų dalykus dėstančių profesorių ir docentų mokslinės veiklos kryptys atitinka jų dėstomus dalykus, pagrindinius dalykus dėstančių profesorių ir docentų profesinė patirtis dėstomų dalykų srityje viršija reikalaujamą 10 metų stažą. Visi programoje dirbantys profesoriai ir dalis docentų dalyvauja trečiosios pakopos studijų procese.

Lentelėje 3.5 pateikti numatomo naujai įtraukto dalyko dėstytojo duomenys.

3.5 lentelė. Naujai įtraukiamo dalyko dėstytojas

Vardas, pavardė Mokslo laipsnis, pareigos

Numatomas dėstyti dalykas

Mokslinės veiklos kryptis

Pedagoginės arba profesinės veiklos

patirtis metais

Vytautas Grigas Dr., prof. Skaičiuojamoji mechanika

09T Mechanikos

inžinerija 25

http://www.fei.lt/amtpalanga/

79

Naują programos dalyką „Skaičiuojamoji mechanika“ siūloma vesti dr. Vytautui Grigui. Prof. Vytauto Grigo mokslinio darbo kryptis atitinka modulio pobūdį. Jo mokslo veikla orientuota į mechanikos ir biomechanikos srityse taikomų skaitinių modeliavimo metodų kūrimą ir taikymą. Šioje tematikoje yra paskelbęs apie 60 publikacijų. 3.5. Materialieji ištekliai

Pakankamai gera ir nuolat tobulinama materialinė bazė, leidžianti studentams praktiškai susipažinti su tyrimų įranga bei metodais, spręsti realius praktinius uždavinius. Vykdant programą aktyviai bendradarbiaujama su KTU Mechatronikos mokslo studijų ir informacijos centru, studijose naudojama ir šio padalinio materialinė bazė.

Visų programos dalykų auditoriniai užsiėmimai yra vedami Mechanikos ir mechatronikos fakulteto ir Mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centro patalpose. Fakultete ir centre yra pakankamas kiekis renovuotų, kompiuterine ir demonstracine įranga aprūpintų auditorijų. Praktiniams užsiėmimams ir savarankiškam studentų darbui čia taip pat yra specializuotos kompiuterių klasės.

Išsamus studijų programos vykdyme naudojamos materialinės bazės aprašas pateiktas pirmo priedo 1.5 skyriuje.

3.6. Studijų dalykas „Skaičiuojamoji mechanika“

Vienas iš svarbiausių šiuolaikinės pramonės, inžinerijos ir mokslo raidos akcentų yra informacinių technologijų plėtra ir jų įvairiapusis taikymas inžinerinėje bei tiriamojoje veikloje. Todėl siekiant sudaryti galimybę Mechanikos inžinerijos studijų programos absolventams įgyti platesnių skaitinių metodų taikymo projektavimo ir tyrimo veiklose žinių ir specifinių gebėjimų, siūloma įvesti papildomą alternatyvų dalyką „Skaičiuojamoji mechanika“.

Dalyko tikslas yra padėti studentams įsisavinti kompiuterinius įvairių inžinerinės analizės uždavinių sprendimo metodus ir programinę įrangą, išmokti sudaryti adekvačius skaičiuojamuosius modelius, atlikti skaičiavimus, apdoroti ir interpretuoti skaičiavimo rezultatus, pagilinti taikomųjų programų sistemų naudojimo įgūdžius.

Dalyko (KTU naudojamoje formoje vadinama „moduliu“) apraše pateikiamos santrumpos: N – nuolatinė studijų forma; T – teorinės paskaitos; P – praktiniai užsirėmimai (pratybos); L – laboratoriniai darbai; S – savarankiškas studentų darbas. Šių darbų trukmės nurodomos valandomis.

80

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

STUDIJŲ MODULIO PROGRAMA (SMP) T 210 M 132 Atnaujinimo data Modulio kodas Mokslo šaka Progr. Registr. Nr.

Atestuotas iki

Pavadinimas Skaičiuojamoji mechanika Būtinas pasirengimas modulio studijoms Informatika, kompiuterinė inžinerinė grafika, medžiagų atsparumas, konstravimo pagrindai, programavimo pagrindai Siekiami mechanikos inžinerijos magistrantūros studijų programos studijų rezultatai Programos studijų rezultatų grupė Programos studijų rezultato Nr. Dalykinės žinios A2 A4 Pažintiniai gebėjimai B1 B2 Praktiniai gebėjimai C2 C4 Perkeliamieji gebėjimai D2 D3 Pagrindinis tikslas Įsisavinti kompiuterinius įvairių inžinerinės analizės uždavinių sprendimo metodus ir programinę įrangą, išmokti sudaryti adekvačius skaičiuojamuosius modelius, atlikti skaičiavimus, apdoroti ir interpretuoti skaičiavimo rezultatus, pagilinti taikomųjų programų sistemų naudojimo įgūdžius. Studijų rezultatai (suteikiamos žinios ir gebėjimai) Studentai turi: iš skyriaus: UŽDAVINIO FORMULAVIMAS IR SKAIČIUOJAMOJO MODELIO PARENGIMAS: - žinoti plačiausiai naudojamą universaliąją ir specializuotąją programinę įrangą įvairiems inžineriniams uždaviniams spręsti, jos galimybes bei taikymo sritis, gebėti pasirinkti tinkamą įrangą konkrečiam uždaviniui spręsti; - mokėti sudaryti adekvačius skaičiuojamuosius modelius: tinkamai suformuluoti spręstiną uždavinį, esant reikalui – adaptuoti turimą geometrinį modelį, suformuoti tinkamą baigtinių elementų tinklelį bei nurodyti kraštines sąlygas (įtvirtinimus, apkrovas, ryšius tarp modelio elementų ir t.t.); iš skyriaus: MECHANINIŲ KONSTRUKCIJŲ INŽINERINĖ ANALIZĖ: - žinoti pagrindinius mechaninių konstrukcijų inžinerinės analizės uždavinių tipus, jų sprendimo metodus bei programinę įrangą; - mokėti pasirinkti tinkamą programinę įrangą, sudaryti skaičiuojamuosius modelius bei spręsti statikos, kinematikos, dinamikos, šilumos laidumo ir kitus mechaninių konstrukcijų inžinerinės analizės uždavinius bei apdoroti ir interpretuoti skaičiavimo rezultatus; iš skyriaus: SKYSČIŲ AR DUJŲ SRAUTŲ ANALIZĖ: - žinoti pagrindinius skaičiuojamosios srautų analizės (CFD) uždavinių tipus, jų sprendimo metodus bei programinę įrangą; - mokėti pasirinkti tinkamą programinę įrangą, sudaryti skaičiuojamuosius modelius bei spręsti išorinio aptekėjimo ir vidinių srautų uždaruose kanaluose, daugiaterpių srautų bei srautų įvertinant terpių sandūros kraštines sąlygas uždavinius; iš skyriaus: SPECIALIZUOTA INŽINERINĖ ANALIZĖ: - žinoti plačiausiai naudojamą specifiniams inžinerinės analizės uždaviniams (elektromagnetizmo, optikos, liejimo, štampavimo ir pan. gamybos technologinių procesų, biomechaninių sistemų modeliavimo) spręsti naudojamą programinę įrangą, jos pagrindines galimybes bei taikymo sritis. Anotacija Išmokoma pasirinkti tinkamą universaliąją ar specializuotąją programinę įrangą mechaninių konstrukcijų bei srautų analizės uždaviniams spręsti, sudaryti adekvačius skaičiuojamuosius modelius, atlikti skaičiavimus, apdoroti ir interpretuoti skaičiavimo rezultatus, pagilinti taikomųjų programų sistemų naudojimo įgūdžius.

81

Modulio paskirtis Universitetinių studijų lygmuo

Pakopa Rūšis Dalykų grupė (pagal krypties reglamentą) Dalyko lygis

Antroji Magistro Specialaus lavinimo Taikomasis Studijų sritis arba kryptis pagal studijų finansavimo metodiką 4.Architektūra, švietimas ir ugdymas, fizinių mokslų studijų srities studijų kryptys (išskyrus matematiką), biomedicinos mokslų studijų srities studijų kryptys (išskyrus sportą, reabilitaciją, slaugą, mediciną, veterinarinę mediciną ir odontologiją), technologijos mokslų studijų srities studijų kryptys (išskyrus pilotų rengimą), psichologija, filologija (specifinės kalbos, vertimas) Dalys (skyriai) ir temos Eil. Nr. Pavadinimai

1. Įvadas. Kompiuterinis modeliavimas. Universalioji ir specializuotoji inžinerinės paskirties programinė įranga

2. Uždavinio formulavimas ir skaičiuojamojo modelio parengimas 2.1 Uždavinio formulavimas 2.2 Geometrinio modelio adaptavimas 2.3 BE tinklelio generavimas 2.4 Kraštinių sąlygų nurodymas 3. Mechaninių konstrukcijų inžinerinė analizė

3.1 Statinė įtempių-deformacijų būvio analizė 3.2 Dinaminė analizė 3.3 Šilumos laidumo uždaviniai 3.4 Kiti uždaviniai (netiesinė analizė, nuovargio analizė, išreikštinė analizė, optimizavimas ir kt.) 3.5 Kinematinė analizė 4. Skysčių ar dujų srautų analizė

4.1 Išorinio aptekėjimo ir vidinių srautų uždaruose kanaluose uždaviniai 4.2 Srautų modeliavimas įvertinant terpių sandūros kraštines sąlygas 5. Specializuota inžinerinė analizė

5.1 Elektromagnetinių sistemų modeliavimas 5.2 Optinių sistemų modeliavimas 5.3 Technologinių procesų modeliavimas (liejimas, štampavimas ir kt.) 5.4 Biomechaninių sistemų modeliavimas

Studijų metodai: Žinios perteikiamos ir gebėjimai ugdomi skaitant paskaitas, atliekant laboratorinius darbus bei pratybų metu. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka: Taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo schema. Semestro savarankiško darbo užduotys vertinamos pažymiu, egzaminų sesijos metu nustatomas galutinis pažymys, atskirus pažymius padauginant iš svertinio koeficiento ir sandaugas susumuojant. Pagrindinė literatūra

Leidinio KTU bibliotekoje Eil.Nr. Literatūros šaltinio pavadinimas šifras egz.

sk.

Ar yra KTU

knygyne

Egz. sk. fak. metod.

kab.

1. Hatch, Michael R.. Vibration simulation using MATLAB and ANSYS. Boca Raton, 2001. 654 p. ISBN 1-58488-205-0

D190919 1 Ne

2. Kurowski P. Engineering Analysis with SolidWorks Simulation 2010. SDC Publications. ISBN 978-1-58503-514-4

Ne 1

3.

Huei-Huang Lee. Finite Element Simulations with ANSYS Workbench 12. Schroff Development Corp. (SDC Publications). ISBN13: 9781585036042, 2010, 589 p.

Ne 1

82

Leidinio KTU bibliotekoje Eil.Nr. Literatūros šaltinio pavadinimas šifras egz.

sk.

Ar yra KTU

knygyne

Egz. sk. fak. metod.

kab.

4.

Kuang-Hua Chang Motion Simulation and Mechanism Design with SolidWorks Motion 2009. Schroff Development Corp. (SDC Publications). ISBN13: 9781585035953, 2010, 134 p.

Ne 1

5. Matsson J. E. An Introduction To SolidWorks Flow Simulation 2010. Schroff Development Corporation, 2010. ISBN: ISBN: 978-1-58503-589-2, 297 p.

Ne 1

6. Moaveni, Saeed. Finite element analysis : theory and application with ANSYS. Upper Saddle River [N.J.] : Pearson Prentice Hall, 2008.xv, 861 p. : iliustr.

D199213 10 Ne

7.

Nakasone, Yuji.: Engineering analysis with ANSYS software /Y. Nakasone and S. Yoshimoto, T.A. Stolarski. Oxford : Elsevier Butterworth-Heinemann, 2006. 456 p. : iliustr.

D199214 14 Ne

Papildoma literatūra Eil.Nr. Literatūros šaltinio pavadinimas

1. Hunt, Brian R.; Lipsman, Ronald L.; Rosenberg, Jonathan M.. A guide to MATLAB: for beginners and experienced users. [Cambridge], 2001. xvii, 327 p. ISBN 0-521-80380-2

2. Murray D. Inside SolidWorks. Second edition. OnWord Press, 2003. ISBN 0-7668-2348-2.

3. Cozzens R. Advanced CATIA V5 Workbook: Knowledgeware and Workbenches Release 16. SDC Publications

4. John R. Steffen, Analysis of Machine Elements using SolidWorks Simulation 2009 . . SDC Publications. ISBN 978-1-58503-493-2

5. Zecher J. Finite Element Analysis . Tutorial Using Algor Version 14 SDC Publications. ISBN 1-58503-112-7

6. Kent Lawrence. ANSYS Workbench Tutorial Release 11. Schroff Development Corp. (SDC Publications). ISBN: 1585033979, ISBN13: 9781585033973, 236 p.

7. Utz, James; Cox, Robert; Steffen, Dennis. Inside pro/engineer: the professional user's guide to designing with pro/engineer. Santa Fe, 1997. 606 p. ISBN 1-56690-178-2

8. Zamani, Nader G.: CATIA V5 FEA Tutorials Release 18 / SDC, 2005, 500 p. Užsiėmimams reikalingos auditorijos (patalpos), techninė bazė ir programinė įranga

Užsiėmimo tipas

Auditorijos (patalpos) tipas

Nominalus vietų skaičius auditorijoje Būtina įranga/pastabos

Teorija (Klasikinė) auditorija 36 Kompiteris ir multimedia projektorius

Laboratorinis Kompiuterių klasė 14 Kompiuteriai su programine įranga, multimedia projektorius

Koordinuojantysis dėstytojas Pareigos Mokslo laipsnis, pavardė, vardas Tabelio Nr.

profesorius GRIGAS Vytautas 1599 Padalinys

Pavadinimas Kodas Indėlis, %

Inžinerinės mechanikos katedra 0704 100

Studijų modulio vedimo forma Nr. 1

Struktūra Semestras Studijų forma T P L S

Iš viso val. Kred.

R P N 32 0 32 96 160 6 Dėstomoji kalba

lietuvių L anglų A rusų R prancūzų P vokiečių V kita Kt.

83

Auditorinių užsiėmimų planas Akademinės valandos Akademinės valandos Temos Nr.

T P L Temos Nr.

T P L 1. 2 0 0 3.4 2 0 6 2. 0 0 0 3.5 2 0 2

2.1 2 0 0 4. 0 0 0 2.2 2 0 2 4.1 2 0 4 2.3 2 0 1 4.2 2 0 4 2.4 2 0 1 5. 0 0 0 3. 0 0 0 5.1 2 0 0

3.1 2 0 4 5.2 2 0 0 3.2 2 0 4 5.3 2 0 0 3.3 2 0 4 5.4 2 0 0

Iš viso: 32 0 32 Savarankiško darbo užduočių grafikas ir jų įtaka galutiniam pažymiui

Užduoties pateikimo (*) ir atsiskaitymo savaitė (o) Užduoties tipas Temos(ų) Nr. Iš viso,val.

Įtakapaž, % 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17-20

Laboratorinis darbas 2-4 28 35 * 0 Individualus darbas 2-4 32 35 * 0 Egzaminas 1-5 28 30 0 Konsultacijos 1-5 8

Iš viso: - 96 100

84

3.7 Naudoti šaltiniai 1. Dėl studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo ir

kvalifikacinių laipsnių sąrašo patvirtinimo. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1749.

2. KTU universitetinių studijų antrosios pakopos programos 2011-2012. Magistrantūros studijos. http://www.ktu.lt/lt/apie_studijas/studiju_programu_katalogas/studijos2011.asp#Magistrantūros Studijos.

3. Dėl bendrojo technologijos mokslų (inžinerijos) studijų srities reglamento patvirtinimo. Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas, 2005 m. balandžio 29 d. Nr. ISAK-734. http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/isakymai/05-04-29-ISAK-734.htm

4. Dėl bendrųjų reikalavimų studijų programoms. Patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1551.

5. Dėl magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymas Nr. V-826.

http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/isakymai/05-04-29-ISAK-734.htm

Documents

KTU Mechanikos in¾inerijos magistrant«ros studij³ - ES parama