Archeologinio sluoksnio diagnostika dirvožemio profilyje ir archeologinių

vietovių

apsauga

Dr. Andra Strimaitienė, dokt. Monika ŽemantauskaitėLietuvos istorijos institutas

Archeologijos skyrius

2014-04-09Kaunas

TAS PATS OBJEKTAS – SKIRTINGI KLAUSIMAI

Dirvožemių

horizontų

atpažinimui ir interpretacijai;

Palaidotų

dirvožemių

paviršiaus nustatymui;

Nuardytų

ar erodavusių

profilių

atpažinimui;

Informacija apie augmeniją

iki apsigyvenimo ir kt.

DIRVOŽEMIS

ARCHEOLOGIJOJE:-

nenorminta

sąvoka -

paviršinis žemės sluoksnis su arimo požymiais.

DIRVOTYROJE: -

derlinga

daugiakomponentė sistema, viršutiniame

dūlėjimo

plutos sluoksnyje, susidariusi

nepaprastai

sudėtingoje vietos

klimato, augalijos

ir

gyvūnijos, dirvodarinių uolienų, reljefo

bei

teritorijos

amžiaus sąveikoje

(Motuzas

ir

kt.,1996)

Trąšažemiai (Anthrosols)

–

dirvožemis paveiktas žmogaus ūkinės veiklos ir praradęs natūralias savybes (užpylimas organinėmis medžiagomis, atliekomis, sausinimas, kultivacija). Gali turėti daržo, trąšažeminį

ar suslėgtajį

horizontą.

(WRB, 2006)

TERMINAIAntropogeninės kilmės

požymių

dirvožemyje

beieškant

Technogeniniai dirvožemiai

–

dirvožemyje dominuoja stipriai žmogaus paveikta ar sukurta medžiaga

(WRB, 2006)

Silpnai, vidutiniškai, stipriai antropogenizuoti dirvožemiai

–

chemiškai ir fiziškai paveikti dirvožemiai dėl žmogaus ūkinės veiklos.

(Volungevičius, Skorupskas, 2011)

TERMINAIArcheologinių

požymių

dirvožemyje beieškant

Archeologinis sluoksnis

–

iki 1800 m. susidaręs kultūrinis sluoksnis, kurio struktūrarcheologiniai tyrimai arba jame esantys archeologiniai radiniai yra vienintelis arba vienas iš

pagrindinių

mokslinių

duomenų

šaltinių

(PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio

paveldo

tvarkyba“)

Kultūrinis sluoksnis -

žemės sluoksnis (nuo įžemio iki jos paviršiaus), kuriame yra išlikusių

žmogaus praeities veiklos pėdsakų

(PTR 2.13.01:2011 „

Archeologinio

paveldo

tvarkyba“)

Senieji dirvožemiai (Paleosols)

–

reliktiniai dirvožemiai, indikuojantys senovinio formavimosi sąlygas

(Holliday, 2004)

Profilis

IA1

B

IIA1

Bg

G

H

dirvožemis

supiltinis gruntas

senasis dirvožemis

stambiagrūdis smėlis

durpės

smulkus smėlis

gėlavandenės klintys

Foto: M. Žemantauskaitės

Archeologiniai

kultūriniai sluoksniai

IA1

IIA1

A1

C

dirvožemis

kultūrinis sl.

įžemis

Archeologinis sluoksnis = A horizontas

A horizontas ≠

archeologinis sluoksnis

Foto: M. Žemantauskaitės

Archeologinio sluoksnio atpažinimas profilyje

Sluoksnis vizualiai besiskiriantis nuo aukščiau ir žemiau esančiųjų. Su

archeologiniais radiniais

(Aut.

A. Simniškytė)

Archeologinio sluoksnio atpažinimas profilyje

Sluoksnis vizualiai nesiskiriantis nuo aukščiau ir žemiau esančių, su

archeologiniais radiniais

Foto: M. Žemantauskaitės Foto: A. Simniškytės

Geocheminiai

grunto tyrimai

ieškant senųjų

gyvenviečių, jų

ribų

ir įvertinant

antropogeninės veiklos intensyvumą

tam tikrose teritorijose

1 M HCl“Dėmės”

testas

(Pagal: Simniškytė, Selskienė

2013)

Dirvožemis –

tai archeologinių

objektų

terpė

(Retallack, 1984)

Melioracijos pasekmės...

1950 2010

Star Carr, Didžioji Britanijahttps://sites.google.com/site/stoneagebogs/sites/star-carr

Slūgsojimo aplinkos paveikti titnaginiai archeologiniai radiniai

Foto: M. Žemantauskaitės

1992 METŲ

PATAISYTA EUROPOS ARCHEOLOGIJOS PAVELDO APSAUGOS KONVENCIJA

“Archeologijos paveldas apima tiek žemės paviršiuje, tiek po vandeniu esančias struktūras, konstrukcijas, pastatų

grupes,

įsisavintas aplinkas, kilnojamuosius objektus, kitų

rūšių

paminklus bei jų

aplinką”

PAVELDO TVARKYBOS REGLAMENTAS PTR 2.13.01:

2011

„ARCHEOLOGINIO PAVELDO TVARKYBA

Vertingąja savybe laikomas tik archeologinis sluoksnis

Nereglamentuotas senovinių

dirvožemių

saugojimas

SAUGOMOS ARCHEOLOGINIŲ VERTYBIŲ

TERITORIJOS

7200 ha -

saugomos teritorijos

85000 ha su apsaugos zonomis

Archeologija –

dirvotyrai?

Chronologija

Dirvožemio apsauga

Platus profilis

analizei

Foto: John Inge Svendsen

BENDRADARBIAVIMAS

Informacijos sklaida

...

Nuorodos:

Fenwick, I.M. 1968. Pedology as a tool in archaeological investigations. Ontario archaeology: Ontario archaeological society publication

11. 27-38.

Holliday, V.T. 2004. Soils in archaeological research. Oxford University Press, Oxford, UK.

IUSS Working Group WRB. 2006. World reference base for soil resources 2006. 2nd edition. World Soil Resources Reports No. 103. FAO, Rome.

Motuzas, A.J., Buivydaitė, V., Danilevičius, V., Šleinys, R. 1996. Dirvotyra.

Vilnius: Mokslo

ir

enciklopedijų

leidykla.

Retallack,

G. 1984.

Completeness of the rock and fossil record: some estimates using fossil soils. Paleobiology, 10(1), 59-78.

Simniškytė, A. Selskienė, A. 2013. Fosforas kaip antropogeninės veiklos indikatorius. Metodai Lietuvos archeologijoje.

Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla, 305-328.

Volungevičius, J., Skorupskas, R. 2011. Classification of anthropognic soil transformation. Geologija. Vol. 53. No. 4(76). 165-177.

http://teststruct.uib.no:8080/rg/quarternary/research/our-

research/geoarchaeology

https://sites.google.com/site/stoneagebogs/sites/star-carr