7 meno dienos | 2015 m. sausio 30 d. | Nr. 1 (1110) 1 psl.

K u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2015 m. sausio 30 d., penktadienis

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | Ð o k i s | K i n a s

7md2Miuziklas jaunimui „Styga“

3Trio „Claviola“ koncertas

4„Balto Dievo“ reþisierius Kornél Mundruczó

5Yanos Ross spektaklis Lenkijoje

7Eglës Ridikaitës bobutës skarelës

9Nauji filmai – „Treèias þmogus“

Nr. 4 (1110) Kaina 0,81 Eur / 2,80 Lt

Menininkas ir jo laikasPokalbis su parodos „Teodoras Kazimieras Valaitis. 1934–1974“

kuratore Giedre Jankevièiûte

N U K E L T A Á 6 P S L .

Komentuodama retrospektyvinæTeodoro Kazimiero Valaièio kûrybosparodà, ne kartà minëjote, jog jiyra unikali, etapinë Lietuvos paro-dø rengimo praktikos poþiûriu.

Visi didieji pasaulio muziejai tu-ri parodø strategijà ir vadinamøjømajor exhibitions parodø tradicijà.Perþvelgus bet kurios tokios didþio-sios parodos katalogà matyti, kadprie jos dirba grupë þmoniø – vie-nas idëjinis lyderis, kuris suburia ty-rëjø grupæ, parodos rengëjø koman-dà ir koordinuoja darbà. Tekstuskatalogui daþniausiai raðo keli spe-cialistai. Tokiu bûdu paroda ir josdokumentas – katalogas – tampakultûros raidos katalizatoriumi.Kuriamas kritinis istoriografinis dis-kursas. Viso to mums labai trûksta –dël ydingos parodø finansavimopraktikos, neprognozuojamo, ne-aiðkiais kriterijais reguliuojamo jørengimo proceso ir dël ásiðaknijusiødailës leidiniø stereotipø. Iki ðiol te-besame kamuojami nepasotinamoalbumø su nedidele áþangële alkio,kuris kilo sovietmeèiu, taèiau mûsølaikais jau turëtø trauktis. Atsiradokrûvos niekam nereikalingø ir ne-

ádomiø leidiniø, jiems iðleista dau-gybë lëðø, nors pinigus galima bu-vo investuoti á tyrimus ir kur kas ver-tingesniø knygø leidybà. Vakarietiðkaparodos katalogo samprata neási-ðaknijo, nors pavieniø mëginimø jàkeisti esama. Tad Valaièio kûrybosparoda padeda pamatyti, kà ágytu-me, jei pamëgintume elgtis pagalnusistovëjusià pasaulinæ praktikà.

Puiku, kad sutapo kelios aplinky-bës – Valaièio ðeima kreipësi á Na-cionalinæ dailës galerijà, norëdama,kad artëjantis dailininko aðtuonias-deðimtmetis bûtø paþymëtas dideleretrospektyva. Pasiûlymas sutapo suviena svarbiø NDG veiklos krypèiø –tyrinëti ir pristatyti visuomenei po-kariná Lietuvos modernizmà, ið nau-jo já ávardinti platesniame kontekste.Darbà gerokai palengvino Lietuvosmokslo tarybos paskelbta kultûrostyrimø vieðinimo programa. Laimë-jæ konkursà gavome lëðø tyrimams,vizualinës medþiagos pirkimui, ko-mandiruotei á Maskvà, informacijospaieðkai uþsienyje, pavyzdþiui, Ja-ponijoje. Be viso ðito daugybë svar-biø duomenø, faktø apie Valaitá irjo laikà taip ir nebûtø atskleista. Ne-

uþtenka remtis vien prisiminimais,kritikos straipsniais, amþininkønuomonëmis. Þmogaus atmintis –subjektyvus dalykas. Þinoma, amþi-ninkai ir jø mintys – taip pat auksovertës medþiaga, bet tai tik siûlo ga-liukas. Taèiau vëlgi – be tyrimø, ku-rie neámanomi be finansinës para-mos, taip ir liekame tik su tuo siûlogalu rankose...

Jau minëjau, kad tokios apimtiesparoda – komandinis darbas, kuráatlieka keliø srièiø profesionalai.Èia kalbu ne apie tekstus kataloguiraðiusius architektûros istorikæ Ma-rijà Drëmaitæ ir istorikà Nerijø Ðe-petá, bet apie sumanymo vizualiza-cijos autorius. Mûsø atveju tai buvomuziejininkë Ieva Mazûraitë-No-vickienë, dizainerë Indrë Klimaitë,architektai Rokas Kilèiauskas irAleksandras Kavaliauskas, kuris yrane tik NDG architektas, bet ir Va-laièio ðeimos narys, gerai paþástan-tis jo kûrybiná palikimà. Kad darbasvyktø sklandþiai, reikëjo kartu pri-imtø bendrø sprendimø, kurie vi-siems bûtø aiðkûs ir nekeltø abejo-

Teodoro Kazimiero Valaièio parodos fragmentas J . L A P I E N I O N U O T R .

2 psl. 7 meno dienos | 2015 m. sausio 30 d. | Nr. 1 (1110)

M u z i k a

Algirdas Klova

Miuziklo þanras Lietuvoje nëralabai populiarus, mëgstamas ir gau-siai statomas. Neturime pakanka-mai ðio þanro autoriø ir atlikëjø.Tiesa, pastaruoju metu jaunø þmo-niø veikla suaktyvëjo, kuriasi jauni-mo miuziklø organizacijos. O ðtaisausio viduryje, Vilniuje, Ðokio te-atro scenoje, pavyko pamatyti vie-nà visiðkai naujà kûriná, kuriame pa-grindiniai aktoriai ir dainininkaibuvo vaikai ir paaugliai, þinoma, ða-lia suaugusiøjø, kurie tokius ir vai-dino. Tai Arûno Navako ir GintaroSamsono „Styga – miuziklas apiemûsø gyvenimà“– modernus muzi-kinis sceninis kûrinys jaunimui, ku-rá statant dalyvavo 72 dalyviai ið að-tuoniø pasaulio ðaliø. Vien tik chore22 vaikai – tai B. Dvariono muzikosmokyklos moksleiviø choras „VivaVoce“, vadovaujamas Virginijos Ka-tinienës ir Raimundo Katino, darvienuolika paaugliø – „Griauèiø“grupës dalyviø ir jø draugiø, trylikasolistø, ðokëjai ir didþiulis bûrys vi-zualinio sprendimo autoriø ir vyk-dytojø. Spektaklio scenografë, Lon-done scenografijà studijuojantiMilda Samsonaitë átraukë á darbàsavo bendramokslius ir jø draugusið ávairiø pasaulio kampeliø. Mintisádomi – kaip skirtingi þmonës pasi-þiûrëtø á visa tai, kas vyksta scenoje.Spektaklio muzikinë stilistika labaimarga, taigi norëjosi, kad ir vizuali-nis sprendimas remtøsi ávairiø jaunømenininkø darbais, kad atsispindëtøjø poþiûriai. Vaizdo apipavidalinimoautoriai – Londono universiteto kal-bos ir dramos mokyklos „RoyalCentral“ auklëtiniai, Amsterdamouniversiteto studentai, NacionalinësM.K. Èiurlionio menø mokyklosDailës skyriaus moksleiviai. O dar jeipridësim visus tekstø autorius, reþi-sierius ir mokytojus, surinksimegausybæ þmoniø.

„Styga – miuziklas apie mûsø gy-venimà“ – tai naujas muzikinis spek-taklis visai ðeimai. Siuþeto centre –jauna, kûrybinga paauglë Sigita,pravarde Styga, jos mëginimai at-

Styga ir GriauèiaiÁspûdþiai po spektaklio „Styga – miuziklas apie mûsø gyvenimà“ premjeros

rasti savo paðaukimà ir neiðvengia-ma kova su jai nepriimtina realybe.Mergaitë nori tapti dainininke, to-dël savo kûrybinæ pradþià sieja su un-dergroundo muzikine grupe „Griau-èiai“, susiduria su tipiðkais paaugliuipsichologiniais iððûkiais: nesibai-

Pakðytë; MC Medonas – DonatasMedzevièius. Pastarasis personaþasyra tarsi viso spektaklio vedëjas, re-pavimu turintis sulydyti spektaklioveiksmà, suklijuoti istorijà, nes ji në-ra labai stipri ir intriguojanti, todëlèia reikëtø aiðkesnio vaidybinio

anot kompozitoriaus Arûno Nava-ko, niekas net nepastebëjo, kaip tasilgas ir sunkus darbas buvo atliktas.Jos sureþisavo ir choro judesius, ku-rie atrodë kiek konservatyvoki, betgal todël, kad simbolizuoja akade-minës muzikos mokyklas?

tai svarbiausia. O Gintaras Samso-nas norëjo, kad visas paaugliø pa-saulis bûtø iðreikðtas kaþkiek kito-kia muzika, jis pasiûlë naudoti labaièia tinkanèius Kazio Binkio tekstus.Gintaras bandë tai daryti pasitelkæselektroninæ muzikà, o að – rokà. Su-augusiøjø veikëjø charakteristikosiðreiðkiamos labiau retro, senojomiuziklo muzikos stiliumi. Ðiaip sti-listika, aiðku, labai marga, bet ji spe-cialiai tokia ir á vienà visumà jà ap-jungti buvo lengviau pasinaudojantelektronika.“

Pasak miuziklo kûrëjø, jiemssvarbi edukacinë misija. Patraukliaforma jaunimas supaþindinamas suK. Binkio kûryba, kuri savo temati-ka, maiðtinga dvasia iðlieka aktualiir ðiandien. Kûrinio atlikëjai – vei-këjø bendraamþiai, jiems miuziklosiuþete gvildenamos problemos yrasavos ir gerai paþástamos. Man irgirûpëjo, kas sugalvojo tokià keisto-kà temà miuziklui. A. Navakas pa-pasakojo, kad pirmiausiai projektasbuvo sumàstytas kaip edukacija jau-nimui. Autoriai norëjo parodyti,kad muzikos mokymasis nëra tokspaprastas dalykas, o gatvës muzikayra ðiek tiek kitokia nei profesiona-lø kuriama, kitoks jos autoriø ir at-likëjø profesinis pasirengimas. Potruputá viskà dëliojant iðëjo toksádomus rezultatas. Idëjà pasiûlë for-tepijono pedagogë Regina Jurko-nienë, kûrinyje panaudota daugjos tekstø. Þodþius dainoms raðëir A. Navakas, o poetas LiudvikasJakimavièius sulipdë visà istorijà,paraðë trûkstamus tekstus, scenari-jø, mizanscenas, nors teko jas ge-rokai trumpinti, nes to reikalaujamiuziklo struktûra ir veiksmas. Re-þisavo Agnë Sunklodaitë. Pasirodëðiek tiek keista, kad scenoje nema-tëme në vieno muzikanto. O jø èiair nëra. Visa miuziklo fonogramasukurta ir programuojamais klavi-ðiniais instrumentais bei gitara at-likta ir áraðyta paèiø muzikos auto-riø. Maloniausia turbût tai, kadvaikai ir paaugliai gavo progà ið-reikðti save per muzikà, o juk jie toir mokosi.

gianèiais tëvø ir vaikø konfliktais,kova prieð konservatyvià mokyklosvertybiø sistemà ir pagaliau pirmà-ja meile, kuri, regis, iðgelbsti jà nuotolesniø paklydimø. Pagrindinæ vei-këjà Sigità dainuoja dvi jaunos mer-ginos, puikios dainininkës: ElzëBorsteikaitë ir Kotryna Juodzevi-èiûtë. Kotryna jau turi nemaþaidþiazinës patirties, jos platus diapa-zonas, ji puikiai valdo balsà, jauèiastilistinius pasikeitimus, o Stygosvokalinë partija yra labai ávairialy-pë, didþiulë ir sunki. Pagrindinë dai-nininkë dainuoja daugiau nei pusæspektaklio. Elzë kiek kitokia, josbalsas aukðtesnis, ðviesesnis, cha-rakteris ir pats dainavimas ðiek tiekskiriasi nuo Kotrynos, taèiau abi joslabai ðaunios. Reikia paþymëti di-dþiulá dainavimo pedagogës DaliosDubietytës darbà.

Kiti jaunuoliø pasauliui atstovau-jantys solistai neturi tokiø dideliø irsudëtingø muzikiniø partijø, taèiauyra labai svarbûs: Sidas – Kristijo-nas Ribaitis; Makaulë – Markas Li-bermanas; Tadas – Martynas Jokðas,Lukas Vaièiûnas; Plevësa – Agnë

sprendimo. Repavimas reikalaujaspecialios stilistikos, kurios kaip irnëra. Gal atlikëjas turëtø bûti darjaunesnis? Suaugusiøjø pasaulis yrasmarkiai ðarþuotas, o tà ðarþà pa-jausti ir iðreikðti geriausiai pavykoSigitos klasës Auklëtojos partijàpuikiai atlikusiai aktorei ir daininin-kei Rasai Rapalytei. Ádomus cha-rakterinis personaþas – muzikosmokyklos Sargas ir jo atlikëjas Vy-tautas Raðimas. Beje, man atradi-mu tapo Tëvà dainuojantis labaigraþaus balso savininkas Regiman-tas Maþulis. Kiek silpniau atskleis-tos Motinos ir muzikos mokyklosDirektorës muzikinës partijos, ðiektiek dvelktelëjusios „senàja lietuvið-ka estrada“ (Vilhelma Monèytë irRaimonda Tallat-Kelpðaitë).

Norëèiau graþiai atsiliepti apieðoká, puikiai derantá prie paaugliøpasaulio iðraiðkos. Tai M.K. Èiurlio-nio mokyklos mokytojø, seserø Ie-vos ir Indrës Ginkevièiûèiø darbas.Jos dirba mokyklos baleto skyriuje,vadovauja ðiuolaikinio ðokio trupeiir spektaklyje kûrë gatvës ðokius.Choreografës tyliai ir ramiai dirbo,

Anonsai

Sveèiuose – garsus estøobojininkas

Solo grojantis obojus nëra daþnassveèias koncertinëje scenoje. Tadverta suklusti ðio instrumento ger-bëjams – paskutiná sausio vakarà suLietuvos kameriniu orkestru Filhar-monijos scenoje pasirodys garsusisestø obojininkas Kalevas Kuljusas.

Daugelio tarptautiniø konkursølaureatas Kalevas Kuljusas studija-vo Estijos muzikos akademijoje(1993–1999), vëliau Liono nacio-nalinëje konservatorijoje, Karlsrû-hës muzikos universitete bei ávai-riuose meistriðkumo kursuose(A. Lindgreno, G. Meerweino,L. Lencséso, H. Schellenbergerio,M. Bourgue ir kt.). Obojininkas yrakoncertavæs su ávairiais Vokietijos,Prancûzijos, Rusijos, Estijos orkest-

rais ir ansambliais, bendradarbiavosu dirigentais Simonu Rattle’u,Herbertu Blomstedtu, Marisu Jan-sonu, Riccardo Muti, ChristophuEschenbachu, Christianu Thiele-mannu, Esa-Pekka Salonenu ir ki-

tais, buvo Sankt Peterburgo filhar-monijos, Berlyno filharmonijos,Bavarijos radijo, „FilharmonicaArturo Toscanini“, Birmingemosimfoniniø orkestrø pagrindiniskviestinis obojininkas.

Kai kuriuose spektaklio anonsuo-se buvo raðoma, kad kûrinio muzi-kinë kalba – tai kolizija tarp ties ki-èo riba balansuojanèios nusaldintos„estrados“ ir futuristinio avangar-do. Á dramaturginá miuziklo audináásipina tëvø ir vaikø konflikto tema,mokykla su savo konservatyvia ver-tybiø sistema. Uþsimezganti meilëslinija suteikia viltá suderinti sudëtin-gà instrumentà, kurio viena styga at-rodo nesuderinama. Mane visadostruputá stebina, kai viename kûriny-je yra ne vienas muzikos autorius,o du ar net daugiau, tad natûraliaikyla klausimas: kas kà darë? Paklau-siau vieno ið muzikos autoriø Arû-no Navako. Jis atsakë: „Ne pirmàkartà dirbu kartu su kitu kompozi-toriumi, taip buvo ir su KæstuèiuAntanëliu, kitais autoriais, ir tasbendras darbas man patinka, yraádomus. Mano pirminë ðio kûrinioidëja buvo kurti klasikiná miuziklà,nors ðiuo atveju istorija yra labai pa-prasta, o gal jos netgi ir nëra. Betlabai svarbi paantraðtë – miuziklasapie mûsø gyvenimà. Èia vaikai eks-ponuoja patys save, savo aplinkà, ir

Nuo 2003 m. Kalevas Kuljusasgroja Ðiaurës Vokietijos radijo or-kestre, taip pat yra kvieèiamas áHamburgo valstybinës operos, Ber-lyno radijo, Vokietijos simfoniniusorkestrus. Jis veda meistriðkumokursus Japonijoje, Taivane, Brazili-joje, Kinijoje, Vokietijoje, Estijoje.K. Kuljuso repertuare – beveik visiJ.S. Bacho, C.Ph.E. Bacho, G.F. Te-lemanno, A. Vivaldi, A. Marcello,W.A. Mozarto, T. Albinoni, B. Mar-tinu, P.H. Nordgreno, R. Strausso,V. Williamso kûriniai obojui; ne vie-nas estø kompozitorius yra pasky-ræs jam savo kûrinius.

Koncerte Vilniuje K. Kuljusas at-liks nuostabià baroko muzikà –Alessandro Marcello ir Johanno Se-bastiano Bacho Koncertus obojui irmeilës obojui.

Lietuvos kamerinis orkestras ðia-me koncerte dar pagros áþymiojo

XVIII a. italø kompozitoriaus Lui-gi Boccherini Simfonijà B-dur ir pa-saulyje gerai þinomo latviø kompo-zitoriaus Pçterio Vasko kûriniø.

„Gyvenimas pilnas idealizmo irmeilës. Savo muzika að noriu suteik-ti viltá, papasakoti, koks nuostabusgyvenimas ir kokie nuostabûs þmo-nës. Regis, nepastebim, koká graþøpasaulá sukûrë Dievas“, – sakoP. Vaskas. Ðià mintá atlieps progra-moje skambësiantys P. Vasko „Epi-fania“ styginiø orkestrui ir „Musi-ca dolorosa“.

Obojininko Kalevo Kuljuso irLietuvos kamerinio orkestro (me-no vadovas Sergejus Krylovas)koncertas Lietuvos nacionalinëje fil-harmonijoje vyks sausio 31 d., ðeð-tadiená, 19 val.

LNF INF.

Kalevas Kuljusas

Scena ið miuziklo R E N G Ë J Ø N U O T R .

N U O T R A U K A I Ð L N F A R C H Y V O

7 meno dienos | 2015 m. sausio 30 d. | Nr. 1 (1110) 3 psl.

M u z i k a

Brigita Jurkonytë

Moderniosios muzikos autoriaiitin daþnai komponuoja skirtingaisstiliais ir þanrais. Daugelio kompo-zitoriø devizu tapo „siekis nekarto-ti savæs paties“. Nuo XX a. pradþiosðioje srityje lyderiu buvo tapæs cha-meleonas, „tûkstanèio veidø ir sti-liø kompozitorius“ Igoris Stravins-kis. Taèiau ádomu, kokia situacijaatlikimo meno pasaulyje? Ar muzi-kantai iðdrásta tapti, pavyzdþiui, ðim-to veidø ir stiliø atlikëjais?

Sausio 25 d. Vilniaus taikomosiosdailës muziejuje vyko kamerinësmuzikos popietë „Ðimtas pavasariøsu trio „Claviola“. Ðis unikalios su-dëties ansamblis – Vytautas Gied-raitis (klarnetas), Jurgis Juozapaitis(altas) ir Ugnë Antanavièiûtë (for-tepijonas) – nepabûgo savo progra-moje sujungti sudëtingus klasiciz-mo, romantizmo ir ðiø dienø kûrëjøopusus. Koncerte atliktas Jono Jur-kûno trio „Ðimtas pavasariø“ (ákvëp-tas Kazio Binkio eiliø) ne tik vaini-kavo ansamblio pasirodymà, bet irinicijavo visos muzikinës programospobûdá. Trio „Claviola“ lengvai irþaismingai derino Wolfgango Ama-deus Mozarto, Osvaldo Balakaus-ko, Carlo Reinecke’s ir Jono Jurkû-no muzikà.

Pirmoje koncerto kompozicijoje –Trio Es-dur („Kegelstatt“, KV 498)ansamblis nustebino giliu Mozartostilistikos suvokimu. Visiems puikiaipaþástamo Vienos klasiko kûriniusdaugelis interpretuoja gana pavir-ðutiniðkai. Nepakanka tiesiog pa-leisti pirðtus per klaviatûrà ar virtuo-ziðkai grieþti smulkiø ritminiø verèiøfragmentus. „Claviolos“ atlikëjai ga-na plaèiai traktavo Mozarto muzikà,atrasdami sàsajø ir su kitø ðio auto-riaus kompozicijø interpretacijomis.Kraðtinëse Andante ir Allegretto da-lyse jie netgi sukûrë idiliðkø vaizdi-

niø. Ið pradþiø pamaniau: ar tai ne-skamba per daug romantiðkai? Klau-santis subtilaus garso, kiek romanti-nës retorikos reikalaujanèio garsø„siûbavimo“ ir itin lygiai fortepijo-nu skambinamø pasaþø, vis dëltoryðkesnës asociacijos kilo su daþnai

buvo pastebëtas premjeriniame Os-valdo Balakausko kûrinyje „Swingyline“, dedikuotame trio „Claviola“.Kompozitorius anotacijoje paþymë-jo: „Kûrinys grindþiamas keliø me-lodiniø linijø polifoniniu (kontra-punktai, imitacijos) plëtojimu. Taip

iðgirdæ klarneto ir fortepijono arklarneto ir alto ritminiø formuliø su-tapimus, pasijunta dar labiau „ma-nipuliuojami“. Vienu metu atliekamoskirtingø tembrø ritminio darinioakcentai daþnai persikeldavo á pa-èias netikëèiausias kûrinio vietas.

Ðimto veidø atlikëjaiTrio „Claviola“ koncertas Taikomosios dailës muziejuje

Anonsai

Pavasarëjant su Lietuvosvalstybiniu simfoniniuorkestru

Po intensyvaus ir ávairiapusio pir-mo „Herojai su orkestru“ pusme-èio Lietuvos valstybinis simfoninisorkestras tæsia 26-àjá koncertø se-zonà ir antrajam pusmeèiui ruoðiane maþiau áspûdingas programas.

Pirmieji metø mënesiai bus pa-þenklinti net trimis gimtadieniais:ryðkia tradicija tapusi orkestro gim-tadienio ðventë ðásyk kvies klausy-tis G. Mahlerio 2-osios simfonijos,dar vadinamos „Prisikëlimo“. Sau-sio 30-osios koncerte dainuos San-dra Januðaitë (sopranas) ir IevaPrudnikovaitë (mecosopranas). Sce-noje pasirodys iðtikimi orkestro kû-rybinio kelio bendraþygiai – Kaunovalstybinis choras (vad. P. Bingelis).Diriguos Gintaras Rinkevièius – pir-masis Lietuvos „maleristas“, atlikæssu LVSO visas ðio kompozitoriaussimfonijas. Orkestro gimtadienisbus ðvenèiamas ne tik sostinëje, sau-

sio 29-àjà – koncertas Kauno vals-tybinëje filharmonijoje.

Vasario 20 d. – simfoninis kon-certas „Ðiandien Maestro gimtadie-nis“. G. Rinkevièius kvies á savogimtadienio ðventæ, kurios metuklausytojai iðgirs vienà áspûdingiau-siø kûriniø – L. van BeethovenoPenktàjà („Likimo“) simfonijà. Taippat dirigentà su gimtadieniu svei-kins ir graþiausias arijas atliks teno-ras Edgaras Montvidas.

Kovo 6 d. Vilniaus kongresø rû-mø scenoje – Lietuvos valstybiniosimfoninio orkestro koncertmeiste-ris Zbignievas Levickis, puikiai þino-mas ir klasikos þinovams, ir populia-riosios kultûros gerbëjams. Z. Levickiojubiliejiniame koncerte – klasikosperlai, smuiko ir gitaros dvikova beiklasikos ir roko sintezë.

Jubiliejiniais koncertais pradëtàmuzikinæ kelionæ tæs kiti simfoni-niai koncertai: M. Ravelio koncer-tus fortepijonui atliks rusø fortepi-jono virtuozë Jekaterina Meèetina,diriguojant Modestui Pitrënui. Ispa-niðkas temperamentas, aistra, meilëir ðokiø ritmai – „Flamenco Sympho-

nic“ koncerte, kuriame karðtà Ispa-nijos dvasià atskleis vienas geriausiøir populiariausiø ðiø dienø flamenkogitaros virtuozø – Carlosas Pi¹ana. Oprasidedant vasarai orkestras pa-

turës unikalià galimybæ iðgirsti sa-vo pamëgtà pianistà Aleksandrà Pa-lëjø, kuris atskleis kità savo pusæ –jautrø, delikatø ir subtilø muzikavi-mà, ásiklausant bei papildant kvartetomuzikantus. Pianistas ir Novosibirskostyginiø kvartetas „Filarmonica“ kviespasinerti á kamerinës muzikos pasauláskambant J. Brahmso ir R. Schuman-no opusams. Seserys muzikantës,pianistë ir smuikininkë Rûta Buð-kevics ir Saulë Rinkevièiûtë, sukû-rusios kolektyvà pavadinimu „Dþia-zuojanti klasika“, pristatys naujà,dar negirdëtà programà.

Jaunieji klausytojai kvieèiami ákoncertà visai ðeimai „Cirkas atva-þiavo!“. Klounai, akrobatai, fokusi-ninkai ir kiti artistai atliks savo nu-merius grieþiant orkestrui.

Sezono pabaigos koncerte skam-bës vienas iðkiliausiø muzikos kûriniø,prancûzø kompozitoriaus CesaroFrancko oratorija „Palaiminimai“. Tai –muzika perteikti Kristaus palaimini-mai. Kompozitorius sugebëjo giliasreligines mintis perteikti aukðèiau-siomis meno priemonëmis.

Pasibaigus sezonui Kongresø rû-

mø salëje, orkestras persikels á Vil-niaus paveikslø galerijos kiemo sce-nà. LVSO vasaros festivalis prasidëssimfoninës muzikos koncertu, kuria-me skambës populiarios J. Straussomelodijos. Kitame koncerte – posëkmingos premjeros Lietuvoje, ávy-kusios gruodþio mënesá, vël atgimsTolga Kashifo kûrinys „Genesis Su-ite“. Kompozicija paremta progre-syviosios roko grupës „Genesis“melodijomis, sudaryta ið septyniødaliø, grástø skirtingomis grupësdainomis. Vasaros koncertus or-kestras ir jo meno vadovas G. Rin-kevièius pabaigs itin griausmingai.Skambës garsiausios roko melodi-jos, dainuos J. Milius, P. Meðkëla irÈ. Gabalis.

Daugiau informacijos apie reper-tuarà galima rasti oficialioje orkest-ro svetainëje www.lvso.lt bei „Face-book“ paskyroje „Lithuanian StateSymphony Orchestra“. Taip pat pri-mename, kad iki vasario 8 d. darvyksta Abonementø akcija – bilie-tus galima ásigyti su nuolaida iki 30proc.

LVSO INF.

dikà apsieita be perdëto sentimen-talumo. Muzikantai puikiai suvokëkûrinio dramaturgijà, formà. Ypaètai jautësi finale (Allegro Moderato),kurio pagrindas – trumpa dþiaugs-minga ir gyvybinga tema. Jos pasi-rodymas, kaip ir visa plëtojama mu-zikinë medþiaga, atlikëjø buvo aiðkiaiir suprantamai áprasminta.

Koncerto pabaigoje ansamblis„Claviola“ atliko Jono Jurkûno trio„Ðimtas pavasariø“. Kaip ir to pa-ties pavadinimo Kazio Binkio eilë-raðtyje, kompozicijoje jauèiamasjaunatviðkas vëjavaikiðkumas. Ðtaipirmos nerûpestingà ir linksmànuotaikà kurianèios Binkio eilutës:„Galvon suaugæ baras profesoriai,/ kad vietomis gabus, bet nerimtas./ O man, kur paþiûriu – visur pava-sariai, / kiekvienoje kiðenëj pavasa-riø ðimtas.“ „Claviola“ nariai tikraiverti pagyrimo. Pianistei Ugnei An-tanavièiûtei atiteko pulsuojanèioritmo ir akordinës faktûros medþia-ga, taigi jai prireikë daug iðtvermës,nes visiems þinoma, kad per visà kû-riná iðlaikyti tolygià ritminæ pulsaci-jà nëra lengva. Maþa to, pianistëskambino „þvëriðkai“ greitu tempu!Trumpomis, lakoniðkomis klarneto iralto frazëmis grástos partijos átaigiaibuvo prieðprieðinamos nenutrûks-tanèiai minimalistinei fortepijonopartijai. Vytautas Giedraitis ir Jur-gis Juozapaitis klarneto bei alto re-plikas atliko itin nuotaikingai. Manau,ðá daug vaizdiniø asociacijø keliantáopusà „Claviola“ galëtø áraðyti ir nevieno kino filmo garso takeliui!

Norëèiau pasidþiaugti ne tik trio„Claviola“ koncerto koncepcija, sie-kiu vienoje programoje sujungti kla-sicizmo, vëlyvojo vokiðko romantiz-mo ir ðiø dienø lietuviø kompozitoriøpavyzdþius, bet ir jø pastangomis kur-ti ádomø savo ansamblio veidà,áprasminant kiekvieno autoriauskompoziciná braiþà.

kvies ðvæsti Danijos valstybingumodienà, koncerte skambës vieno ið-kiliausiø Danijos kompozitoriø –Carlo Nielseno kûriniai.

Du kamerinës muzikos koncertai –vëlgi ypatingi. Vasario 6-àjà Vilniu-je, o 7 d. Kaune Lietuvos publika

atvirose erdvëse atliekama Mozar-to „Maþàja nakties muzika“. Ant-rosios dalies Menuetto interpreta-cija klasicizmo muzikos mëgëjamsgalëjo pasirodyti gruboka. Taèiauansamblio muzikantø dràsiau pa-brëþiami kontrastai ir kiek kapotaartikuliacija prilygo Mozarto simfo-nijos Nr. 40 treèiosios dalies ðokiocharakteriui.

Pratæsiant „Mozarto linijà“ jauðiuolaikinio meno erdvëje, bûtønaudinga dar kartà paklausti ávai-rius muzikos autorius kamuojanèioklausimo: „Ar dar ámanoma iðmoktiraðyti taip „ðvariai“ kaip Mozar-tas?“ Tokio komponavimo siekis

suponuojamas nenutrûkstamas in-strumentø dialogas, kurio vieningu-mà lemia vyraujanti kûrinyje konso-nansinë harmonija. Be to, tolydþiopasitaikantys melodinës linijos irpagrindinio metro akcentø nesuta-pimai, netolygi muzikos tëkmëspulsacija iðryðkina laisvà, quasi im-provizaciná muzikos pobûdá.“ Ádo-mus ðios kompozicijos emocinis su-vokimas. Kûrinys tartum „tvyrojo,sklendë ore“ – klarneto, alto ir for-tepijono melodinës linijos, besipin-damos tarpusavyje, ne vienamklausytojui sukëlë laukimo jausmà.O laukiama buvo instrumentiniøpartijø sutapimo vietø. Klausytojai,

Kompozicijos skambëjimo vienovësmuzikantai siekë stengdamiesi nuopirmo iki paskutinio takto iðlaikytità patá dinaminá lygmená. Tai sëk-mingai padëjo áprasminti ðiuos tar-si á siûlø kamuolá besiraizganèiusbalsus.

Carlo Reinecke’s Trio A-dur, op.264, atlikëjø buvo perteiktas tikravëlyvojo vokiðko romantizmo dva-sia. Èia nëra Gustavo Mahlerio mu-zikos monumentalumo, nekuriamaartëjanèio ekspresionizmo nuojau-ta. Kûrinyje tiesiog jauèiamas ger-maniðkos tradicijos atstovams bû-dingas aiðkus struktûrinis pradas beiforma, o iðreiðkiant turtingà melo-

Jurgis Juozapaitis, Ugnë Antanavièiûtë, Vytautas Giedraitis P. P I E N A U S K O N U O T R .

N U O T R A U K A I Ð LVSO A R C H Y V O

4 psl. 7 meno dienos | 2015 m. sausio 30 d. | Nr. 1 (1110)

T e a t r a s , K i n a s

Auðra Kaminskaitë

Apie tokius tradicinius spektak-liø þanrus kaip komedija, tragedijair drama jau seniai nebekalba neiteatro kûrëjai, nei kritikai – postmo-dernizmas smelkiasi ir á tokias smul-kmenas. Prie spektakliø pavadini-mø galima iðvysti kokius tik nori jøkûrëjø sugalvotus apibûdinimus.Savo naujà spektaklá „Persikûniji-mai“ Keistuoliø teatre VytautasV. Landsbergis pavadino „trumpometraþo sapnais“. Skamba intriguo-janèiai? Nebûtinai, jeigu ið sapnø at-imamas spalvingumas bei kaita irtiesiog neleidþiama suprasti, kas irkodël vyksta.

Apie kà yra „Persikûnijimai“?Kaip dainavo Romeo „Meilëje irmirtyje Veronoje“, „to neþino nieks,kas þino – tas tylës“. Ir VytautasV. Landsbergis, ir Keistuoliø teatrovieðøjø ryðiø atstovai turëjo galimy-bæ tai atskleisti interviu, praneðimuo-se spaudai ar, savaime suprantama,paèiu spektakliu, taèiau atrodo, kadjiems patiems aiðku tik tai, kokiospriemonës naudojamos spektaklyje –èia ið tiesø yra viskas, kas paþadëtaspaudoje. Labai sureikðminti garsotakelis, ávairûs personaþai (tik pasi-ginèyèiau dël persikûnijimo á juos),ne visai suprantantys, kas vyksta sce-noje, aktoriai, skirtingi laikai, besi-keièianèios istorijos, naujas koman-dos narys... Taèiau nelabai kasdaugiau. Paprastai pasiþymintys ðil-tu, þmogiðku, artimu santykiu suþiûrovais, ðákart „keistuoliai“ (tiks-liau – „Atviro rato“ nariai Justas Ter-telis, Judita Urnikytë ir Vytautas

Leistrumas bei kviestinis aktoriusRokas Petrauskas) ne(su)kûrë në to.

Nepaprastai gaila spektaklyje vei-kianèiø aktoriø, kurie èia, regis, vie-nareikðmiðkai paversti atlikëjais.Jiems neiðkelti jokie profesiniai ið-ðûkiai, o vienintelis uþdavinys (grei-èiau iðkilæs savaime nei dël reþisie-riaus reikalavimo), regis, yra suvokti,kodël ir kà jie èia veikia. Atrodo, kadkiekvienas jø turëtø nuolat persikû-nyti á ávairaus amþiaus, lyties, socia-linio statuso personaþus, taèiau jietik atranda po vienà kiekvieno per-sonaþo ðtrichà ir juo pagrindþia sa-vo veiklà konkreèioje scenoje. Jeigu,þinoma, apskritai galima skirstytispektaklá á scenas, kurios atskiria-

mos tik tekstu. Kiek daugiau uþduo-èiø, o tiksliau, – vëlgi teksto, turiJustas Tertelis, kuris vienintelis iðscenoje esanèiø aktoriø yra nuolatmatomas, tai jis neva sapnuoja tai,kà visi vaidina. Jis galëtø kurti ryð-kesnius bei vientisesnius charakte-rius, taèiau bando tai daryti tik pir-maisiais sakiniais. Po jø scenoje vëlgirdime tiesiog Justà Tertelá, kurájau girdëjome „Atvirame rate“,„Tëèio pasakoje“ ar „PRA“.

Kiti trys aktoriai scenoje pakeltikiek aukðèiau, susispaudæ prie vie-no stalo, menkai apðviesti. Tokia jøpadëtis kiek glumina. Ið pradþiø tar-si nurodoma, kad jø matyti nebûti-na, nes svarbiausia – jø kuriami gar-

Neintriguojanti neþinomybëVytauto V. Landsbergio „Persikûnijimai“ Keistuoliø teatre

Penktadiená Lietuvoje pradeda-mas rodyti naujausias þymaus veng-rø kino ir teatro reþisieriaus KornélioMundruczó („Delta“) filmas „BaltasDievas“ („Fehér Isten“, Vengrija,Vokietija, Ðvedija, 2014 ). Jo premje-ra ávyko pernai, Kanø kino festivalio„Ypatingo þvilgsnio“ programoje.„Baltas Dievas“ – tai kolektyvinioabejingumo istorija, papasakotamaþos mergaitës, kuri iðdavë myli-mà ðuná, lûpomis, ir kartu benamioðuns pasakojimas. Tai ir pasakoji-mas apie menà, kuris sutaiko visus.Reþisierius filmà skyrë pernai miru-siam vengrø kino klasikui MiklósuiJancsó. Pateikiame Kanuose vyku-sio Inos Denisovos pokalbio su re-þisieriumi fragmentus. Pokalbis bu-vo iðspausdintas tinklalapyje colta.ru.

Ar tiesa, kad ðunys, kuriuos rodotefilme, buvo paimti ið prieglaudø?

Tiesa. Jie visi – neveisliniai. Netpagrindiniai veikëjai dvyniai. Maþato, mes didþiuojamës, kad po filma-vimo kiekvienam ðuniui radome ðei-mininkà.

O kaip Jûs pasiekëte, kaip èia pasa-kius, kad jie taip gerai vaidintø?

Juos ilgai, maþdaug pusmetá, dre-savo amerikietë Teresa Ann Miller.Ji þinoma ið filmø „Bethovenas“,„Komisaras Reksas“, „Mirtinas gin-klas-3“, „Kvaiða profesorius“. Bu-vau laimingas, kai ji surado dvynius.Filmo pradþioje jie panaðûs á mielusnaminius ðunyèius, bet ypatybë ta, kad

jie lengvai pavirsta laukiniais ðunimis.Du vienas kitam prieðtaraujantysinstinktai labai reti tarp ðunø.

Ar Jûs pats dalyvavote dresuojant?Ar kaip reþisierius aiðkinote ðu-nims, ko ið jø norite?

Ne, viskas buvo atvirkðèiai: scena-rijø taisëme, kad atitiktø ðunø suge-bëjimus. Scenarijus buvo perraðo-

mas ðunims. Daþniausiai reþisieriusfilmavimo aikðtelëje yra þmogus, tu-rintis valdþià. Ðákart turëjau naudin-gos patirties – visiðkai pamirðauapie valdþià. Pamirðau savo ego. Kaidirbi su vaikais ir gyvûnais, tik jiediktuoja taisykles.

Ar prisieidavo atsisakyti scenø, nesðuniukai neklausë?

Net neásivaizduojate, kiek kartøtaip atsitiko. Pradëdavome dirbti irsuprasdavome, kad epizodo nebus.Pavyzdþiui, reikia epizodo, kaiðunys veikia kartu, o jie – niekaip.Juk net dresiruotas ðuo negali vai-dinti – jis gali iðreikðti tik savo tik-rus jausmus.

Gal matëte Stanislavo Rostockiofilmà „Baltasis Bimas, Juodojiausis“? Kinologas pasakojo, kaipsiekë rezultato: filme vaidinæsseteris ið tikrøjø pamilo aktoriøViaèeslavà Tichonovà.

Ne, to filmo nemaèiau, bet pasi-þiûrësiu, nes smalsu. Uþtat maèiaudaug kitø sovietø filmø – juk að gi-miau 1975-aisiais, kai per televizijàtik tokius filmus ir rodë. Pas musVengrijoje buvo „minkðtasis komu-nizmas“. Nebuvo taip þiauru kaipRumunijoje. Bet posovietinis peri-odas baigësi. Taèiau, þinote, ðiuolai-kinëje Vengrijoje jauèiuosi daugblogiau. Apie tuos jausmus að ir kal-

sai, o ne veiksmai; galbût jie yra tiesapnø ðeðëliai, kuriø þmonës tiksliainebepamena: vienà minutæ ten bu-vo vienas þmogus, kità jau kitas. Ta-èiau natûralu, kad, scenoje nieko ne-vykstant, þiûrovo þvilgsnis krypsta ákalbanèiuosius. Tik tiek, kad ir ten,kur sunku áþiûrëti, neávyksta nieko.Nei fizine, nei emocine prasme.

Svarbiausi „Persikûnijimø“ ele-mentai – tai garsai ir apðvietimas. Ta-èiau jeigu vadovausimës visiems þi-noma tiesa (kadaise minëta irJ. Tertelio spektaklyje „PRA“), kadteatras susideda ið þmogaus, kurisvaidina (aktoriaus), ir þmogaus, ku-ris já stebi (þiûrovo), tuomet ðisspektaklis gerokai nutolsta nuo pa-

Kaip maþuma tampa miniaPokalbis su vengrø reþisieriumi Kornéliu Mundruczó

èios teatro esmës. Þiûrëti èia ádo-mu tik á scenografijos detales (sce-nografë Paulina Neðukaitytë), o neá veikianèius þmones. Paradoksalu,kad kalbëdamas apie teatrà kaipapie vietà, kurioje mezgasi santykiaitarp þmoniø, Vytautas V. Landsber-gis nesukuria santykiø nei tarp sce-noje veikianèiø aktoriø, nei tarp vai-dinanèiøjø ir stebinèiøjø.

Ne kartà spektaklio metu kylaklausimas, ar nebûtø tikslingiau to-kius tekstus panaudoti kine ar radijoteatre – teatro scenoje kuriant sapnøtikrovæ iðbandyti ávairûs keliai, daþnaitam pasirenkamos labai aiðkios kon-cepcijos. Sapno reiðkinys yra mistinëkategorija, prie kurios pridëjus reþisû-rinæ „neþinomybæ“ spektaklis tampajoks ir apie niekà. Tai reiðkia – neádo-mus ir nuobodus. Nors reþisieriui,kaip jis pats teigë viename interviu,patraukliai skamba idëja kurti „neþi-nia apie kà“, jam neþinant, kà kuria,nei aktoriai, nei publika to nesupras.

Keistuoliø teatrui ðiuo metu, kogero, labiau reikëtø jaunø reþisie-riø, kurie ne tik pasiûlytø naujø idë-jø spektakliams, bet ir iðkeltø naujøiððûkiø aktoriams, dirbtø su jais kito-kiais metodais, nei pastarieji ápratæ.Kiek teko pastebëti ankstesniuoseVytauto V. Landsbergio spektakliuo-se, reþisuodamas jis neteikia dide-lës reikðmës aktoriaus raidai – jamsvarbiau, kad aktorius uþpildytø ki-tomis priemonëmis paremtà suma-nymà (jei tik egzistuoja konkretussumanymas). Vis dëlto gaila, kad popremjeros nematyti teigiamø poky-èiø nei teatro repertuare, nei akto-riø darbe.

D . M A T V E J E V O N U O T R .Justas Tertelis spektaklyje „Persikûnijimai“

N U K E L T A Á 5 P S L .

7 meno dienos | 2015 m. sausio 30 d. | Nr. 1 (1110) 5 psl.

Kristina Steiblytë

Praëjusá rudená Yana Ross susi-domëjo saviþudybëmis. Dirbo ne tikVilniuje, kartu su dramaturgijoskonsultantais Andrium Jevsejevu irSigita Ivaðkaite bei Lietuvos nacio-nalinio dramos teatro aktoriais kur-dama „(Savi)þudikus“, pristatytusNaujosios dramos dienose, bet irLenkijoje, kur pastatë Franzo Xa-vero Kroetzo pjesæ „Sveikinimøkoncertas“.

Tai, kà matëme rudená Vilniuje,tebuvo kiek skubotai paruoðtasskaitymas su labai aiðkia pozicija: jeinorime, kad maþëtø saviþudybiøskaièius, turime kà nors ið tikrøjøkeisti. Spektaklyje siûlomas (sa-vi)þudikø paramos fondas nuskam-bëjo kiek makabriðkai, taèiau buvoparemtas nenuginèijama logika. Irnors kûrëjai galëjo pasirodyti ne-jautrûs, buvo akivaizdu, kad paðai-pus jø tonas atsirado kalbant ne tiekapie paèias saviþudybes, kiek apieávairiø institucijø norà su jomis ko-voti pasirenkant neefektyvius meto-dus. Trumpai tariant, juoktasi ið to,kad, uþuot kûræ ðalá, kurioje norisigyventi, kuriame fondus ir institu-cijas, kurios turi kovoti su þmoniønenoru gyventi. Vilniuje apie savi-þudybes kalbëta globaliau, valstybëslygmeniu, o Lenkijoje statyta F. X.Kroetzo pjesë pasakoja apie vienàmoterá, kurià pasitraukimas ið gyve-nimo, regis, tiesiog iðtinka.

Y. Ross „Sveikinimø koncerto“premjera gruodþio pradþioje ávykoKrokuvoje, o sausio viduryje jis pa-rodytas Varðuvoje. Spektaklá drau-ge prodiusavo Varðuvos teatras „TRWarszawa“, Krokuvos teatras „Ùaz-nia Nowa“ ir Krokuvos festivalis„Dieviðkoji komedija“. Bendradar-biaujant su scenografe SimonaBiekðaite ir ðviesø dailininku Mat-su Öhlinu sukurtas natûralistiniamteatrui ar itin tiksliai tikrovës frag-mentus atkurianèiai hiperrealistineidailei artimas spektaklis. Stiprø tik-

Bûti ar nebûti?Yanos Ross spektaklis „Sveikinimø koncertas“ Lenkijoje

roviðkumo áspûdá kûrë ne tik realûsbuities daiktai scenoje (árengtas vi-sas nedidukas butas, su veikianèiaisèiaupais, skalbimo maðina, televizo-riais, kompiuteriu), bet ir iðskirtinëaktorë Danuta Stenka, vaidybai te-atre tiksliai iðnaudojusi darbo kinepatirtá. Natûraliai atrodë ne tik sce-na, vaidyba, bet ir pati situacija: vi-dutinio amþiaus moteris gráþta podarbo, þiûri televizoriø, valgo vaka-rienæ klausydama radijo, plauna in-dus, þaidþia kompiuteriu, susiruo-ðia rytdienai, skaito þurnalà, einamiegoti... viskà daro tvarkingai, pui-kiai þinodama veiksmø sekà, beveiknedvejodama ir neklysdama. Ruti-nos ir áproèiø jëga akivaizdi net irnusprendus nebegyventi: ásipilamastiklinë vandens, o sumanius perdo-zuoti vaistø su ðampanu, vanduotvarkingai iðpilamas – ne tiesiog pa-liekamas stovëti ant virtuvës spinte-lës, o prieð gulantis miegoti ant pë-dø uþsidëti átvarai lieka ant kojø,nors ji jau þino, kad pagalbos jos pë-doms nebereikës. Tai, regis, tërasmulkmenos, bet ir visas spektaklis,visas bevardës spektaklio veikëjos va-karas (perðasi mintis – ir visas gyve-nimas) sudarytas bûtent ið jø. Jos su-kuria rutinà, rutina – atpaþástamumàir savotiðkà saugumà. O tas nuolati-nis nesutrikdomas saugumas ðiamemaþame gyvenime – beprasmybæ.

Realistiðkai atkûrus toká vakaràþiûrovai neabejotinai lieka sujau-dinti. Bet Y. Ross ir S. Biekðaitëspasirinktas bûdas organizuoti spek-taklio erdvæ tapo ne kà maþiaureikðminga priemone, smarkiai nu-lëmusia spektaklio suvokimà ir pa-veikumà. Vaidybos aikðtelë „Sveiki-nimø koncerte“ pakeliama neaukðtai(regis, ant vieno europadëklø sluoks-nio), o ant beveik kvadratinës pa-kylos sustatomas paprastas suma-þinto buto interjeras. Butukas besienø, be durø ar langø, primenan-tis ne tik baldø parduotuviø ekspo-zicijas, bet ir spektaklio veikëjos þai-dþiamà þaidimà „Sims“ ar Larso von

Triero „Dogvilá“. Èia ji ásirengusi gy-venimo, koks jis turëtø bûti patogusir tvarkingas, ekspozicijà, èia þaidþianamus, èia viskas permatoma, o per-tvarø nebuvimas apnuogina to ma-þo pasaulëlio, maþo tos neþinomosmoters kosmoso netvarumà.

Aktorë tà netvarumà suvokiaspektaklio pabaigoje, o ðtai þiûro-vams jis parodomas vos áëjus á salæ.Mes negauname anonimiðkai sëdëtitamsoje ir patys sau intymiai kon-templiuoti gyvenimo prasmæ: suku-riama teatre neáprasta situacija, kaigalima vaikðèioti aplink maþdaugkvadratinæ vaidybos aikðtelæ, gali-ma stovëti vietoje, gal net prisëstiant þemës, atsistoti taip arti akto-rës, kad pakëlæs rankà jà paliestum.Spektaklio metu visi, iðskyrus akto-ræ, yra tikri vujaristai, stebintys sve-timà gyvenimà per nematomà sie-nà, visi yra liudininkai, atsidûrænepatogiai arti aktorës – bevardësmoters. Sunku iðvengti jausmo, kadesi kaþkieno asmeninëje erdvëje.Sunku stovëti. Sunku ramiai þiûrë-

ti, kaip ið taip arti matytas þmogus(kas, kad nepaþástamas, bet jau at-paþástamas ir todël kaþkuo savas)nusprendþia nebebûti. Ir nors spek-taklis to lyg ir neprovokuoja, vis dël-to aktorei paþërus migdomøjø tab-letes prieðais save, pasiruoðus jasuþgerti ðampanu, kyla noras jà stab-dyti. Situacija visai kitokia nei Ma-rinos Abramoviè „Tomo lûpose“, kurperformerë ið tikro save þalojo:„Sveikinimø koncertas“ juk fikcija,taèiau mintis ásikiðti, pakeisti sure-petuotà pabaigà, siekiant iðsaugotipersonaþà, ðmëkðteli. Vis dëlto tosnepaþástamos moters sprendimasneatrodo nesuvokiamas: kà tik maþ-daug valandà stebëjome, kaip tai, kàji laikë kosmosu, pasirodë besàs cha-osas. Kaip visi norai, poreikiai (su-formuoti reklaminiø katalogø ar te-levizijos reklamuojamo gyvenimobûdo) pasirodë besà tuðti ir bepras-miai bute, kuriame kalbamasi tik te-levizijoje, radijuje ar kompiuterinia-me þaidime.

Toks spektaklis veikia dar ir to-

bu filme. „Baltame Dieve“ – viskas,apie kà að galvoju pastaruosius pen-kerius metus.

Ir apie kà Jûs galvojate?Að vis dar gyvenu Budapeðte. Vi-

suomenë aplink mane tampa visekstremistiðkesnë. Vis daugiauþmoniø pasisako prieð demokratijà,prieð laisvojo pasaulio principus.Dabar Vengrijoje – 4-asis deðimt-metis. Pagrindinë þinia – populiz-mas, nacionalizmas, totalitarizmas.Tai pavojingas miðinys, ypaè finan-sø krizës periodu. Dël Orbãno (Vik-toras Mihãly Orbãnas – Vengrijospremjeras, – red. past.) ir jo politi-kos þmonëms Europos Sàjunga kaþ-kuo primena Sovietø Sàjungà. Veng-rija ne vieniða: ekstremistai dabarstiprûs Austrijoje, Norvegijoje, netPrancûzijoje. Að gyvenu visuomenë-je ir mano, kaip menininko, uþda-

vinys – jà kritikuoti, sukurti galimy-bæ kalbëtis apie skaudþias temas.Kurti metaforas. Ðunys – tai maþu-ma. Pavyzdþiui, jø vietoje galëtø bû-ti èigonai. Uþdavinys, kurá sau kë-liau ðiame filme, – parodyti, kaipmaþuma tampa minia.

Að suvokiau filmà kitaip: manpasirodë, kad pirmoje vietoje yrateologinis aspektas, tik jis parody-tas kaip zoosofinis. Ðuo Dievas –juk pagoniø dievybë. Ar Jumsartimas pagoniðkas poþiûris á pa-saulá ir panteizmas?

Jûs viskà teisingai perskaitëte.Ðunys – geriausi þmogaus draugai.Tai absoliuèios, tyros meilës ir drau-gystës simbolis. Þmogus iðduoda,ðuo atleidþia. Mano senelis buvo sta-èiatikiø ðventikas. Þiûrëdamas áÐventàjà Trejybæ, að daug kartø màs-èiau apie Dievà. Kodël ir kas nu-sprendë, kad jis atrodo kaip balta-sis þmogus? Baltieji uþkariaudavo,kolonizuodavo, engë. Ðuo to nesu-

geba. Todël buvo svarbu, kad mûsøðunys bûtø þmoniø pamesti, iðduoti.

Filmas keièia þanrà: jis prasidedakaip filmas visai ðeimai, virstatrileriu, o á pabaigà – beveik siaubofilmu.

Kad rastum kino kalbà, kuria ga-lima kalbëti apie ðiuolaikiná gyve-nimà, turi maiðyti þanrus. Að kûriaupolitinæ melodramà su þanriniaiselementais – ið dalies nuotykiø fil-mà, ið dalies filmà-atpildà.

Ádomu, kaip já priims þiûrovai. Kaiplakate pavaizduotas ðuniukas, taipir lauki uþraðo „Filmas visai ðeimai“.

Visada kuriu filmus, kuriø tikslasvienas – kad þiûrovas suvirpëtø.Svarbiausia – paveikti jausminiu ly-giu. Filmo reklamuotojus uþjauèiu:pabandyk paaiðkinti þiûrovams, kàjie pamatys.

Kodël filme skamba Ferenco LisztoAntroji vengrø rapsodija?

dël, kad nevaidinama tragedija, ma-nipuliuojama lengvumo ir átamposprieðprieða, o moters, kurià stebë-jome, nei aktorë, nei reþisierë ne-smerkia ir neteisina. Atrodo, kadmigdomieji, perskaièius informaci-ná lapelá, geriami taip pat, kaip bu-vo tepami sumuðtiniai ar skalbiamospëdkelnës: viskas vienodu entuziaz-mu ir miklumu. Nevertinant pjesësveikëjos iðvengiama pavojaus mora-lizuoti ar pradëti kalbëti pernelygsentimentaliai. Tai, rodos, yra vienaY. Ross stiprybiø, „Sveikinimø kon-certe“ atsiskleidþianti subtiliai, oðtai Vilniuje matytuose „(Savi)þudi-kuose“ ar „Mûsø klasëje“ ágyvendi-nama ganëtinai grubiai juokiantis.Tai toli graþu nebëra teatras baþny-èia, kaip kiekviena religinë institu-cija, skelbiantis teisingà istorijos irdabartiniø socialiniø sàlygø interpre-tacijà. Toks teatras siûlo pirmiausiastebëti, klausti ir leidþia susiformu-luoti atsakymus ið daugybës ávairiaiskaitomø þenklø. Tai gali bûti pavo-jinga, bet kartu ir labai ádomu.

Manæs jau èia kai kas klausë, ko-dël paëmiau „Tomo ir Dþerio“ mu-zikà. Man regis, dabar ji labiau aso-cijuojasi su animacinio filmo herojaisnei su Lisztu, ir ði asociacija – tai,ko man reikëjo filme. Viena vertus,tai emblemiðka Vengrijai muzika,kita vertus, masinë kultûra jà iðpla-tino visame pasaulyje.

Man labai artima klasikinë mu-zika. Að manau, kad paskutinës ke-turiasdeðimt filmo minuèiø – visiðkaopera. Platûs gestai, gilûs jausmai –visa tai labai operiðka. Nesu reþisie-rius realistas, fiksuojantis menkiau-sias detales, kaip, pavyzdþiui, bro-liai Dardenne’ai. Að juos labaimyliu, bet jø kinas – ne mano pri-gimties. Taèiau opera – mano.

Jûs taip pat esate labai literatûro-centriðkas...

Mane sieja ypatingi santykiai surusø literatûra. Paskutinio Vladimi-ro Sorokino romano dar neskaièiau,pas mus jo dar neiðvertë, bet „Le-

das“ (viena ið 2005 m. Sorokino„Trilogijos“ daliø, – red. past.), pa-gal kurá staèiau spektaklá, – iki ðiolvienas mano mëgstamiausiø. Jaukelerius metus galvoju apie tai, kaipsukurti filmà pagal ðià knygà. Darvienas raðytojas, kurá dabar garbi-nu, – Johnas Maxwellas Coetzee. Jo„Neðlovë“ – vienas mane suforma-vusiø romanø. „Baltà Dievà“ ákvë-pë Coetzee knygos.

Pabaigai pats svarbiausias klausi-mas: kodël Jums taip patinkaskalbyklës? Jø yra kiekvienameJûsø filme.

Viskas labai paprasta. Tai – ðva-ros simbolis. „Baltame Dieve“ skal-byklës pasirodo, kai tarpusavyjekariaujantiems tëvui ir dukteriai at-siranda ðansas susikalbëti. Be to,skalbyklës visada puikiai atrodo ek-rane.

PARENGË KORA ROÈK IENË

A T K E L T A I Ð 4 P S L .

T e a t r a s , K i n a s

K . S C H U B E R T N U O T R .Danuta Stenka spektaklyje „Sveikinimø koncertas“

6 psl. 7 meno dienos | 2015 m. sausio 30 d. | Nr. 1 (1110)

D a i l ë

Menininkas ir jo laikasA T K E L T A I Ð 1 P S L .

N U K E L T A Á 7 P S L .

niø. Tokios apimties paroda juk yrapanaði net ne á meninæ instaliacijà,o á spektaklio pastatymà teatre, ku-ris neatsiranda be reþisieriaus, sce-nografo, kostiumø ir ðviesø dailinin-ko ir daugybës kitø þmoniø jungtiniøpastangø. Ðitokio poþiûrio á parodà,vis dar pasigendu ne tik tarp kultû-ros biurokratø, bet ir tarp paèiø me-no lauko darbininkø.

Man, kaip ir daugeliui, Valaièiovardas asocijavosi su Lazdynø „Vët-runge“, o paroda atskleidë visiðkainetikëtà jo kûrybos ávairovæ.

Valaièio kûryba buvo vieðinama,bet ji rodyta retai ir specifinëse erd-vëse. Per laikà susiklostë kolekcija,pristatanti jo kûrybos virðûnes. Pa-rodoje norëjome paieðkoti daugiauvirðûniø ir parodyti, ant ko visos tosvirðûnës iðaugo. Tai visada ádomu.Pavyzdþiui, net ne vienam Valaièioamþininkui buvo naujiena, kad jistapë, kûrë linoleumo raiþinius.

Þinoma, norint pamatyti dailinin-ko kûrybos visumà, tenka ieðkotibûdo jà iðskleisti didelëje erdvëje –vël gráþtu prie didþiøjø parodø reikð-mës. Kol darbai sudëti á aplankus arguli stalèiuose, visumos aprëpti ne-ámanoma. Tyrinëtojui interpretuotikûrinius padeda jø vaizdai, taèiau koltø vaizdø nepamato kiti, interpreta-cija daþnai lieka savitikslë.

Ruoðdami parodà du kartus su-rengëme jos „repeticijà“ natûroje –atrinktus kûrinius iðsidëliojome antgrindø bûsimoje ekspozicijos salëje.Abu kartus teko padaryti pakeitimø.Atsidûræ ðalia kûriniai koreguoja pir-miná ásivaizdavimà apie juos, pa-diktuoja kitokià logikà, negu ta, pa-gal kurià juos siejame mintyse.

Parodos katalogà sudaro dvi dalys –„didþioji“ knyga ir maþesnës apim-ties priedas. Kas lëmë tokià josandarà?

Pristatomas modernizmo klasi-kas, tad katalogà ásivaizdavau kaipskaidrø, aiðkø, solidø leidiná kietaisvirðeliais su iðsamiais dokumenti-niais priedais. Kartu norëjosi, kadjis perteiktø ir Valaièio jaunatviðkàverþlumà, ir mûsø laikø gyvà, susi-domëjusá þvilgsná á já ir jo epochà.Dël to pasirinkome jaunà, vietiniøkultûros stereotipø nesukaustytà di-zaineræ. Man atrodo, kad IndreiKlimaitei puikiai pavyko ákûnyti su-manymo vizijà. O dvi katalogo da-lys, kurios ðiandien visø pirma atro-do kaip vykæs ir ádomus dizainerëssprendimas, vaizdþiai perteikia pa-rodos rengëjø ir jos iniciatoriø po-þiûrio á sovietmetá nesutapimà, ku-ris iðryðkëjo tik ápusëjus darbà.

Artimieji norëjo, kad nebûtø nu-krypstama nuo per daugelá metø su-siklosèiusio Valaièio ávaizdþio. Jønorà galima suprasti, bet einant ávieðumà su savo prisiminimais, de-ja, tenka numatyti, kad kiti juos ga-li suprasti savaip. Dailininko naðlëir jo palikimo paveldëtoja MarianaBruni kategoriðkai reikalavo iðimtiið katalogo istoriko Nerijaus Ðepe-èio straipsná, að su tokia turinio cen-zûra nesutikau.

Taèiau gilus, ávairiapusis dailininkokûrybos tyrimas naudingas ne tikdailës istorijai, juo tarsi pirmiausiaturëtø bûti suinteresuota bûtentartimiausia dailininko aplinka?

Artimiems þmonës, kurie ápratægyventi su tokiu kûrëju, kurá jie pa-þinojo, koká iðsaugojo savo atminty-je, gali atrodyti, kad kaþkas ëmæsispermàstyti „jø“ tikrovæ jà iðkreipia.Nenorà bet kà keisti lemia ir þmo-giðkas psichologinio komforto troð-kimas – patogiau, ramiau, kai þinai,kaip atrodys paroda, ko ið jos galitikëtis. Tai visiðkai suprantama ir ne-sunkiai paaiðkinama. Taèiau ðiuo at-veju susiduriame ir su kitu ið sovie-tinës tikrovës atëjusiu reiðkiniu –átariu poþiûriu á kuratoriaus darbà,mëginimais já kreipti norima lin-kme, apskritai valdyti, koreguoti vi-sas interpretacijas.

Sovietines parodas rengdavoanonimai, o atsakingais uþ jas bû-davo paskelbiami muziejiniø institu-cijø vadovai – politinio pasitikëjimoasmenys. Atsivertæ bet kurá sovietøLietuvos dailës parodos katalogà,matysime, kad jo sudarytojas yraPranas Gudynas, vëliau jo vietà uþ-ëmë Romualdas Budrys. Kita ver-tus, sovietmeèiu menininkai visadabuvo pristatomi kaip iðskirtinës as-menybës – romantiná genijaus mitàatitinkantys talentai, dieviðkosiosðviesos palytëti vieniðiai, kuriemsskleistis neleido politinë tikrovë, betkurie sugebëjo pakilti virð ekonomi-nio ir socialinio gyvenimo banaly-bës. Ðarþuoju, þinoma. Taèiau spë-èiau, kad bûtent dël to dabartinëjekalboje áprastas ir, regis, visiðkai aið-kus þodis „tyrimas“ Valaièio arti-miesiems, kai kuriems jo bièiuliamskëlë nepasitikëjimà ar net pasidygë-jimà. Jiems jis siejosi su nuobodþiuapipelijusiu mokslo gyvenimu, kurisvisiðkai svetimas menui – aistros, ri-zikos, jausmo, neþabotos vaizduotëspasauliui, ávardijamam tik poetiniømetaforø kalba, akompanuojanèiamenininko liudijimams apie save.

Sekant ðiuo poþiûriu, tyrëjui iðprincipo neduota suprasti meno pa-saulio ir menininko, juo labiau bandy-ti já interpretuoti. Beje, toks poþiûrispakankamai gajus mûsø visuomenë-je, já palaiko ir skatina populiari þi-niasklaida. Matyt, mums vis dar trûkstanepaprastø asmenybiø su nepapras-tomis gyvenimo istorijomis.

Paroda pasakoja ne vien apie kon-kretø menininkà, bet ir apie visà joepochà. Ko, Jûsø nuomone, apie jádar neþinome, apie kà kalbamemaþiausiai?

Galvojant apie þemiðkàjá Valaièiolaikà, aplanko ádomios mintys. Jisþuvo keturiasdeðimties. Pati ðian-dien esu gerokai vyresnë... Aktyvijo karjera tetruko penkiolika metø.Pagal jaunumà jis – antras meninin-kas po Mikalojaus KonstantinoÈiurlionio, pristatomas Nacionali-nëje dailës galerijoje. Jo amþinin-kai – dabartiniai aðtuoniasdeðimt-meèiai. Kaip ðiandien jie suprantaketuriasdeðimtmeèio sielos virsmus?Juk jie dabar visiðkai kitokie, nei bu-

vo prieð beveik pusæ amþiaus. Taigiparoda iðkelia santykio su visiðkai ne-senu paveldu, mûsø tëvø, seneliøkartos atsiminimais klausimà.

Valaièio epochà bandëme at-skleisti parodydami jos patrauklià-sias puses (chruðèiovinë liberaliza-cija, ðioks toks Vakarø poveikis,pramogø kultûros atsiradimas) irkartu þlugdantá reþimo veikimà, su-naikinusá ne vienà talentingà kûrë-jà. Savotiðkas paradoksas, kad ge-riausiai tai matyti interjerams skirtøskulptûrø dalyje. Vaizdai ir kûriniaitarsi perteikia epochos dinamikà, oèia pat dokumentai, liudijantys apiejos sàstingá ir skurdà. Pavyzdþiui,raðtas, kuriame paraðyta, kad Palan-gos poilsio namø „Puðynas“ deko-rui skirtus kûrinius priëmë sandë-lio vedëjas ir sesuo-ðeimininkë,rodo ne tik tai, kas buvo atsakingasuþ materialines vertybes, bet ir kaipciniðkai buvo þiûrima á menà. Kita-me dokumente Vilniaus „Dailës“kombinatas praðo Ministrø tarybosleidimo kai kurias Valaièio panoMonrealio „Ekspo-67“ gamintiáslaptintoje gamykloje „paðto dëþu-të Nr. 6“, nes kombinato turimø pa-jëgumø tam nepakanka... Yra darvienas raðtas, kuriame praðomaskirti spalvotø metalø ið kaþkokiøspecialiø gamyklø Panevëþyje ir Kë-dainiuose.

Tam, kad iðryðkëtø restorano„Ðaltinëlis“ reljefo estetiniai priva-lumai, turëjome já iðtraukti ið kon-teksto. Broliø Gataveckø sukurtapieðtinë reljefo rekonstrukcija pri-stato bet kuriam ðiuolaikiniam rep-rezentaciniam interjerui galintá tiktielegantiðkà, rafinuotà kûriná. Visaikitaip tas pats darbas atrodo istori-nëse fotografijose. Parodoje ekspo-nuojamame reklaminiame leidiny-je „Kavinës, restoranai, barai“ pusæ„Ðaltinëlio“ restorano reljefo uþsto-ja muzikos instrumentai, ið ðono jispridengtas baisiomis vyðninës spal-vos uþuolaidomis. Apie epochos es-tetikà ir materialinæ kultûrà daugsako nuotraukose reljefo fone uþ-fiksuotø dainininkø ir ðokëjø iðvaiz-da – prastai nukirpti plaukai, nevykæmakiaþai, prastai pasiûti blizguèiaisiðpuoðti sintetiniai drabuþiai. Grau-dþios pastangos kurti prabangosáspûdá visuotinio deficito ir nepri-tekliaus sàlygomis. Visa tai matant,nelieka abejoniø, kad Valaitis ap-lenkë savo laikà, spindëjo jame kaipateivis ið kitokio pasaulio. Beje, þiû-rint filmà apie Monrealio „Expo-67“, tokio áspûdþio nëra.

Ar ðiandien neturime gailëtis ne-gráþtamai praþuvusiø Valaièioepochos interjerø? Jau niekada„gyvai“ nebepamatysime, kaip jieatrodë, kaip juose veikë dailininkokûriniai.

Manau, kad mes nenorëtumelankytis tuose restoranuose ir ba-ruose, valgyti toká maistà, klausytisten skambanèios muzikos. Pramo-gø kultûra yra efemeriðkas savo lai-ko kûdikis. Vienintelis pastatas, ku-rio man gaila, – sudarkyta Palangos„Vasara“. Kita vertus, kai prisime-

nu savo vaikystæ, beviltiðkai „Vasa-ros“ valgyklos eilëse ástrigusius tëvus,plastmasinius padëklus su sriuboslëkðtëmis ir kompoto stiklinëmis,aliuminio ðaukðtus ir ðakutes, amþi-nà nesanèiø peiliø problemà... Galtuomet ið tiesø geriau nostalgiðkaigërëtis fotografijose arba propagan-dinio filmo juostoje uþfiksuotaðventës ir iðskirtinumo iliuzija, man-dagiai linksëti klausantis „Nerin-gos“ mito saugotojø kalbø ir tyliaidþiaugtis iðvengus galimybës darkartà prisiliesti prie tuometinës tik-rovës materialiø liudijimø. Na, ne-bent saugioje muziejaus erdvëje...

Minëjote, kad Valaièio kûrybojegausu citatø, perteikianèiø autori-tetø átakas. Kaip apibûdintumëteautentiðkumo ir sekëjiðkumo san-tyká jo kûryboje?

Valaitis citavo ir parafrazavo Fer-nand’à Léger, Henry Moore’à, Pa-blo Picasso, kai kuriuos kitus Vaka-rø modernizmo klasikus. Sekëjopozicija paprastai sumenkina epigo-nà, parodo, kad tam menininkuikaþko trûko – galbût jëgos, kûrybið-kumo. Kita vertus, gyvenant izolia-cijoje, gaudyti ir pritaikyti sau ávai-rias átakas – taip pat kûrybiðkumas.Parodas Maskvoje anuomet lankëdaugelis, bet vieniems tai nepadarëjokios átakos, o ðtai Valaitis sugebë-davo pagauti esmæ, pastebëdavoádomias detales ir aprëpdavo reið-kiniø visumà. Jis apskritai turëjoypatingà stiliaus pojûtá ir uosteuþuodë, kas ðiuo metu aktualu, ko-kios idëjos „tvyro ore“. Visi turëjomaþdaug vienodà informacijà, visøgalimybës buvo panaðios, bet tuopasinaudojo anaiptol ne visi. Valai-tis ðiuo poþiûriu sovietø Lietuvojebuvo iðskirtinis. Jei pritaikysime jokûrybai vakarietiðkà mastelá, laiky-sime já epochai tipiðku kûrëju – ta-lentingu, temperamentingu, bet ne-pranokstanèiu vidutinio lygio. Taèiaumes já juk matuojame ne vakarietið-ku masteliu, kalbame apie tai, kà ir

kaip buvo galima padaryti vaduo-jantis ið socrealizmo gniauþtø.

Tuo poþiûriu jo kelias irgi savaipunikalus, o kartu sutampa su daili-ninkø ieðkojimais kitose soclagerioðalyse – Lenkijoje, Èekijoje. Pana-ðûs procesai vyko Latvijoje, Estijo-je. Todël Valaièio parodoje prista-tytos Vakarø dailës transformacijostiesiog siûlyte siûlo surengti paro-dà apie kubizmo poveiká Lietuvosir viso mûsø kultûrinio regiono dai-lës modernizacijai. Beje, Lietuvojekubizmas kalbëjimui moderniai pri-taikytas du kartus – ne tik 7-ajame,bet ir 4-ajame deðimtmeèiais. Tie-sa, Valaièiui didesná áspûdá darë nePicasso, bet Léger. Gal dël to, kad1962 m. Maskvos Manieþe ávyko di-dþiulë Léger paroda, o panaðios Pi-casso parodos nebuvo. Vëlgi 7-asisdeðimtmetis buvo paþenklintasabstrakcionizmo idealais, tad neo-klasicistinio Picasso, tø didþiøjø, ga-lingøjø moterø, kurios 1932 m. Pa-ryþiuje padarë toká gilø áspûdáAdomui Galdikui ir Juozui Mikënui,niekas nerodë. Valaièiui jos grei-èiausiai irgi bûtø patikusios. Kitaipsakant, dar negalime aiðkiai pasa-kyti, kurios intelektualinës ir meni-nës Vakarø mados pas mus rezona-vo, kiek vis dëlto buvome „didþiojo“pasaulio dalimi. Dar nepasinaudo-jome naratyvais, kuriuos pasiûlëÐaltojo karo modernizmo parodaNDG. Architektûros istorikai giliau„kabina“ ðiuos sluoksnius, o dailësistorikai delsia. Kadangi Valaièiokûryba yra lyg jungiamoji grandistarp dailës ir architektûros, ji tarsivël nurodo ðios tyrinëjimø kryptiesperspektyvumà.

Parodoje ir kataloge pabrëþiamasryðkus vëlyvosios Valaièio kûryboslûþis, iðreikðtas molio skulptûrose„Naujojo pasaulio gyvûnai“. Kuo jissvarbus Valaièio kûrybos, taip patviso sovietinio Lietuvos dailës

Teodoras Valaitis, „Giesmiø giesmë I–II“. Apie 1958 m.

7 meno dienos | 2015 m. sausio 30 d. | Nr. 1 (1110) 7 psl.

D a i l ë

A T K E L T A I Ð 6 P S L .

Agnë Naruðytë

Ðis tekstas turëtø bûti kvadrati-nis – kaip skarelës.

„Na, Egla, paduok ðventiná ska-rialá, eisma turgun, katrø, babut, iratneðu dëþutá, kad iðsirinktø, nes jøtø skarialiø daug ir visos tokios gra-þios. Taip graþiai sulankstytos, su-dëtos (tikras lobis) taip man tada at-rodë, beje, ir dabar. Iðsirenka, aðuþriðu ir einam visi á turgø“, – raðoEglë Ridikaitë, pristatydama 17 antdrobës iðpurkðtø skareliø parodà. Jàþiûrint ima girdëtis ir mano moèiu-èiø ðlepsëjimas, zyzia musë, o galsiuvamoji, tiksi sieninis laikrodis,krosnyje sproginëja malkos, sukyladulkës ir susimaiðo su dûmø kvapu.

Mes savo moèiutëms kiekvienaproga vis dovanodavom skarelæ.Prisimenu, net buvo viena su kaþ-kuriø metø kalendoriumi. Moèiutëstomis skarelëmis mielai puoðdavo-si, kad vis kitaip (jø manymu) atro-dytø. Mums jos atrodë vis taip pat –kaip bobutës su skarelëmis. Kodëljos negali rengtis elegantiðkai, kaippagyvenusios damos rengiasi uþsie-nyje? – bambëdavom. Skarelë bu-vo bobutystës simbolis. Dabar ma-no mamai tokios dovanos neákiði –ásiþeis mirtinai. O mudvi su seseriatik neseniai liovëmës gëdytis vienosvaikystës nuotraukos, kur stovimepas moèiutæ kaime apsiriðusios ska-relëmis. Todël pirma mintis, atëjusiá galvà þiûrint Ridikaitës parodà,buvo tokia: ðiose skarelëse slypi netik Eglës prisiminimai apie savokonkreèià bobutæ, bet visos kartossavastis. Tai jau kitas laikas, tikraipasibaigæs. Þinai, kad pati tokiø ska-

Skarelës metafizikaEglës Ridikaitës paroda „Palikimas (Babutas skarialas)“ galerijoje „Kairë–deðinë“

reliø neryðësi, net kai bûsi bobutë.Prie to bendrumo áspûdþio prisi-

deda ir atpaþástamas fabrikinës ga-mybos skareliø stilius. Taèiau ðiskomplektas yra tarsi unikali genøkombinacija – skirtingais metais,skirtingose vietose pirktos skarelëssusidëjo á vienà kartoninæ dëþutæ –

rà komplektà, visos yra baltos suraudonom ir þaliom gëlëm pakrað-èiuose. Gal jose tebetûno gydomojigalia, sumiðusi su citrinos, imbieroir medaus kvapais? Bet einant pasdaktarà uþsiriðama skarelë tiesiogðokiruoja ryðkiø roþiniø ir salotiniøspalvø deriniu – tarsi bobutë ið siau-bo mëgintø ásiteikti svetimam skoniui,gal paèiam velniui. Tai – didþiulis kon-trastas „kasdiena mylimiausiai“, kuripapuoðta skriejanèia gëliø puokðte.Èia turbût labiausiai ji, kai bûna patisau. O kodël ta viena „nei karto ne-riðata“? Tai kad nei ðiokia, nei to-kia – nors spalvos tautinës, kaþkaipnusaldinta viskas – netiko meninin-kës bobutës skoniui. Meno genaineatsiranda ið niekur.

Taigi einu nuo vienos skarelësprie kitos klausydamasi Eglës bobu-tës balso ir matydama, kaip kiekvie-name kvadrate veriasi vis nauja josgyvenimo teritorija. Matau ne tikgëles, langelius ar taðkelius, bet irdarþà, parduotuvæ, baþnyèià, kaimy-nus, kapines. Kaþkur fabrikuose nu-ðtampuoti ornamentai virsta magið-kais simboliais, kuriais iðraðytaþmogaus iðmintis – panaðiai kaipliaudies juostose, marguèiuose ir ki-tuose dirbiniuose, kur abstrakèiaisbrûkðneliais bei ideogramomis aið-kinama pasaulio sandara. Taigi perRidikaitës kûriná paprastos masinësgamybos skarelës tampa bûties fi-losofijos tekstais. Todël jei atrodo,kad parodoje ilgam prie vienos dro-bës sustojæs þiûrovas groþisi skare-lës raðtais, tai netiesa – uþtrunka,kol perskaitai apsakymà ið bobutësgyvenimo.

Ðá per skarelæ atsivërusios istori-

jos áspûdá lemia kûriniø sandara. Taiirgi svarbu. Nes iki ðiol kalbëjau tikapie skareles. Bet jei Eglë bûtø jastiesiog iðdëliojusi, tokio poveikionebûtø. Kiek kartø yra tekæ imti sa-vo, kitø skareles, dëti jas atgal? Irnieko. Galbût ðmëkðteli mintis apiepraëjusá laikà. Bet ji abstrakti. Daik-

da, þino Algirdas ir Remigijus Ga-taveckai, þino ir Eglë – tik precizið-kais rankø judesiais atlikdamaskiekvienà daikto skaidulà gali jamákvëpti gyvybæ. Fabrikines skarelesatgaivina rankø darbas – tarsi Eglëbûtø jas iðsiuvinëjusi, kaip kadaisetikriausiai darydavo jos bobutë.Tarp iðpurkðtø siûleliø, gëlyèiø irtaðkeliø lieka kvëptelëjimai, atsi-traukimai, pamàstymai, pabuvimai,prisiminimai. Bet yra dar vienas ele-mentas – dangus.

Per parodos atidarymà Eglë sa-kë ið pradþiø galvojusi, kad skare-lës kraðtai turi sutapti su drobëskraðtais – drobës tai skarelës. Kaipbobutë gobdavosi skarele, taip Eg-lë – drobe, pasidarydama jø kiek-vienai dienai. Bet paskui ji nuspren-dë kitaip – paliko rëmà ir fonà, kadgalëtø eksponuoti skareles paveiks-luose. Taèiau fonas tik atrodo neut-ralus – tai yra dangus ið ankstesniøEglës drobiø, ta pati spalva, ta patitaðkeliø gelmë. Ðios skarelës yra tar-si pakabintos, kad pro jas galëtumeþiûrëti á dangø! Kaip ta bobutës„ðvintina“, kur dangus matosi progëles gulint pievoje. Taigi skarelësyra ne eksponatai, ne prisiminimai,ne prustiðkas transportas á nuosavàpraeitá, bet pokalbio su bobute prie-monë, tikrø tikriausi „mediumai“.Girdþiu ir að: „Na, Egla, o kadu ati-darysi senelio dëþutá?“

Paroda veikia iki sausio 31 d.

Vilniaus grafikos meno centro galerija

„Kairë–deðinë“ (Latako g. 3, Vilnius)

Dirba antradieniais–penktadieniais 11–18 val.,

ðeðtadieniais 12–15 val.

modernizmo kontekste? Kaip gimëátaigi ðiø kûriniø „ástiklinimo“ekspozicijoje idëja?

Molinukai buvo iðtraukti á dienosðviesà jau po Valaièio mirties. Pa-vadinimà sugalvojo dailininko drau-gai. Á ciklà sudëti akivaizdþiai ke-lias skirtingas grupes sudarantyskûriniai, bet parodoje apsisprendë-me to pasirinkimo nekvestionuoti,nes pagrindinis mûsø tikslas buvopristatyti Valaièio kûrybos visumà,siûlant jos interpretacijos bûdus, betkartu paliekant ir pakankamai erd-vës kitokiam poþiûriui.

Valaitis buvo maiðtininkas vientuo, kad siekë ardyti meno rûðiø irþanrø ribas, plëtë ikonografijos dia-pazonà. Ankstyvuosiuose kûriniuo-se ne taip radikaliai, kaip mums gal-bût to norëtøsi, taèiau jis buvo tosepaèiose gretose kaip kiti ryðkiausijo kartos modernistai – Vincas Ki-sarauskas arba vienas artimø jo bi-èiuliø Arûnas Tarabilda. Jei atidþiaupasiþiûrësime, kaip klostësi kitø am-bicingas startines pozicijas uþëmu-siø Valaièio bendraamþiø meninëkarjera, matysim, kad dauguma jø –Alfonsas Ambraziûnas, Vladas Vil-dþiûnas, Vytautas Valius, Birutë Þi-lytë, Algirdas Steponavièius – po ver-

þlios ir daug þadanèios pradþios at-randa savo manierà ir tarsi sustoja.Jø kûryba, kuri turëjo labai stiprø kei-timosi uþtaisà, tampa dekoracija. La-bai meistriðka, aukðtos kokybës, ta-èiau visiðkai formali. Ypaè tai matyti8-ojo deðimtmeèio Lietuvos dailëje.Taigi amþininkai, pragyvenæ Valaitá,pavirto manieristais. Todël „Naujo-jo pasaulio gyvûnø“ ciklà, þadantánaujà posûká Valaièio kûryboje, o kar-tu ir to meto Lietuvoje dailëje, norë-josi iðskirti.

Parodos architektai stengësi pa-rodyti kiek ámanoma daugiau ðiø es-kizø, o sumanymà juos apgaubtiperðvieèiamais gaubtais padiktavobûtinybë apsaugoti trapias terako-tos statulëles. Ið anksto nesitikint to-kio efekto ir specialiai jo nenuma-èius, lentynø su blizganèiais indaisprikimðta parodos salelë tapo aso-ciatyvia nuoroda á kunstkamerà, ku-rioje stikliniuose induose eksponuo-jami negimusiø skulptûrø gemalai.

„Naujojo pasaulio gyvûnai“ spin-duliuoja nerimà, neuþbaigtumà,mëginimà oponuoti sau paèiam.

Valaitis atsidûrë ant slenksèio, omes irgi sustojame ant to slenksèiokartu su juo. Kita vertus, tuo metu áLietuvos dailæ ateina kita karta, kurikaip tik ir atsineða ðá vëlyvojo Va-laièio nerimà. 7-ojo deðimtmeèiopirmosios pusës Valaièio darbai op-

timistiðki, giedri, bet ilgainiui jie de-koratyvëja ir tuðtëja turinio poþiû-riu. Valaitis mëgina ið to iðsiverþti. Joamþininkai – Ambraziûnas, Vildþiû-nas, Dþiaukðtas, Ðvaþas, Tuleikis – irtoliau plëtoja 7-ojo deðimtmeèio at-radimus. Jie tampa oficialiaisiaismenininkais, kuriems nebereikiakovoti, nes jø taikoma raiðka virstanebecenzûruojama norma. Á protes-to pozicijà stoja kiti þmonës.

Dar ir dël to Valaièio kûryba ska-tina permàstyti paplitusià „tyliojomodernizmo“ metaforà, kuri iðkiloant Sàjûdþio epochos romantizmobangos. Ði nuostata sovietmeèio mo-dernizmo dailës atþvilgiu nebetenki-na mûsø þinojimo. Ir Valaièio atve-jis tai labai aiðkiai demonstruoja.

Tad kaip ðiandien perprasti Valaièioepochà, kaip suvokti visus keistussovietmeèio prieðtaravimus?

Istorikø diskusijose esu girdëju-si, kad istorija mums yra esmiðkaisvetima. Valaièio epocha – ne mû-sø laikas, todël turime kaþkaip su-rasti savo santyká su ja. Nereikia so-vietmeèio demonizuoti, bet lygiaitaip pat ir romantizuoti. Valaièio pa-rodoje man turbût labiausiai patinka„Edeno“ dalis. Èia eksponuojami kû-riniai, tarsi atsiradæ ið mëgavimosi gy-venimu èia ir dabar, panirus á pa-prastus kasdienybës dþiaugsmus.

Þinoma, ávertinti kasdienybës este-tikà Valaièiui padëjo prancûzø me-nas, perteikti to paprasto gyvenimoþavesá skatino Krymo gamta – ðilu-ma, saulë, jûra. Tai hedonistinis me-nas, skirtas malonumui, ir niekodaugiau. Taèiau kas sakë, kad taimaþai? Kita vertus, sovietmeèiu to-kia kûryba ir buvo asmens laisvës de-klaracija, oponuojanti ideologinëmstiesoms ir pasmerkianti menininkàmarginalumui. Kitaip sakant, toks pa-sirinkimas nebuvo lengvas ir patogu-mø neþadëjo. Aiðku, pasiprieðinimusistemai jo irgi nevertëtø vadinti.

„Edeno“ tema jaudino jaunà vy-rà, kuris pradëjo naujà gyvenimoetapà su jauna graþia þmona, gim-dë vaikus, þvejojo, daug màstë irkalbëjo apie menà, þvelgë á þvaigþ-dëtà dangø, ieðkodamas kitø pasau-liø. Gan greitai atëjo laikas, kai Va-laitis savo pieðinio kamputyje raðo,kad baisu suvokti savo kûno trapu-mà ir baigtinumà, pasijusti mirtin-gam. Deja, atëjusiai asmenybësbrandai nebuvo duota laiko pasiro-dyti kûriniuose.

Nenorima paliesti ir kitos temos –apie menininkø, ypaè gabiausiøjø,socialiná statusà. Geri menininkaisovietmeèiu buvo visuomenës elitasta prasme, kad jie jautësi esantysaukðèiau mokytojø, gydytojø, inþi-nieriø, net ir maþiau talentingø ir

sëkmingø savo profesijos broliø irsesiø. Tà supratimà skatino aplin-ka – pagarbus amþininkø poþiûris,þiniasklaidos dëmesys. Tai lietë netik tuos, kurie dirbo reþimui. Soviet-meèio kultûros teoretikas BorisasGroysas tiesiai raðo – sovietiniø me-nininkø elitui skirtis nuo nepaðvæs-tøjø buvo maloni, skatino visaip toltinuo masinæ kultûrà vartojanèiosdaugumos. Tie, kurie kûrë tik eliti-nei maþumai suprantamus darbus,nesuprato, kad savipakankama kû-ryba savoje terpëje buvo nepapras-tai paranki reþimui. Paèiø dailinin-kø panaikinta gráþtamojo ryðiogalimybë veikë geriau uþ cenzûrà.Savame rate uþsidaræ menininkaibuvo nepavojingi. Þinoma, Groysaskalba pirmiausiai apie Maskvos un-dergroundà. Taèiau jeigu pripaþin-sime, kad Lietuvai ði schema netin-ka, turësime klausti ir atsakyti kodël.Tai nei lengva, nei malonu, taèiauádomu ir mums labai naudinga, nesatsakymai á sunkius klausimus ku-riam laikui atneða palengvëjimà.

KALBËJOS I KR IST INA STANÈ IENË

Paroda veikia iki vasario 1 d.

Nacionalinë dailës galerija

(Konstitucijos pr. 22, Vilnius)

Dirba antradieniais, treèiadieniais, penkta-

dieniais ir ðeðtadieniais 11–19 val., ketvirta-

dieniais 12–20 val., sekmadieniais 11–17 val.

A . N A R U Ð Y T Ë S N U O T R A U K O S

„Kasdiena mylimiausia“. 2011 m.„Ðvintina“. 2011 m.

á vienà gyvenimà. Já padeda pasa-koti ant drobiø iðpurkðti pavadini-mai – tarmiðki paaiðkinimai, kokio-mis progomis skarelës ryðëtos:„ðvintina“, „un kapø“, „kasdiena my-limiausia“, „un doktarø“, „kaimanun giminas ainunt“, „kieman dar-þan“, „pagrabina“, „nei karto neri-ðata“... Matau, kad ðventë bobuteiasocijavosi su gulëjimu pievoje proávairiaspalvius þiedus þiûrint á dan-gø – tokia jau ta skarelë. Paprastavasarinë – balta su smulkiomis þyd-romis gëlytëmis ir taðkeliais – buvoreikalinga tik nuo saulës prisideng-ti. Eidama „un kapø“ ji rinkdavosirudà ir baltà, prideramai apvedþio-tà juodø gëlyèiø juostomis, o á dar-þà – tiesiog taðkuotà skepetà, nesbuvo ne taip svarbu, ar kas pama-tys. Buvo skareliø nuo slogos, ger-klës ir ausø – jos tarsi sudaro atski-

to medþiagiðkumas nuteikia kasdie-niðkai, nëra èia vietos poezijai. OEglë skareles nukasdienino – ið-purðkë jas ant drobës aerozoliu, sa-vo áprastu metodu. Iðpurðkë tiksliaikopijuodama, kad skarelës atsiras-tø ant drobës kaip tikri apèiuopia-mi daiktai su visais dëvëjimo poþy-miais – viena skarelë susitraukusi,kitos kampas atspuræs, jø forma nevisai kvadratinë, nes nuo riðimo ið-sitàsë. Skareliø vidurys vis dar ási-tempæs taip, tarsi tebegobtø bobu-tës galvà. Eglë tik nepurðkë lenkimoar susiglamþymo þymiø – tai nerei-kalingi þenklai, atitraukiantys dë-mesá nuo skarelës susilietimo su kû-nu, bereikalingas zirzesys. Jau vientodël bûtø netikæ skareles fotogra-fuoti, be to, dingtø dar kaþkas. Kastas kaþkas, þinojo Algimantas Ðvëgþ-

8 psl. 7 meno dienos | 2015 m. sausio 30 d. | Nr. 1 (1110)

K i n a s

Vasario 5 d. Berlyne prasidës 65-asistarptautinis kino festivalis. Festiva-lio senbuviai þino, kad daug origi-naliø filmø ir naujø autoriø visadapateikia Jaunojo kino forumoprograma. Su jos vadovu Christop-hu Terhechte Berlyne kalbëjosiKauno kino festivalio vadovë IlonaJurkonytë. Pokalbis ávyko gavus„Nipkow Programm“ stipendijà.

Kaip apibûdintumëte ðiø metøJaunojo kino forumo programà?

Pagrindiniai akcentai kasmet kin-ta. Pernai á programà átraukëme netaðtuonis Rytø Europos filmus. Ðiemetfilmø ið ðio regiono maþiau. Papras-tai rodome nedaug Lotynø Amerikosfilmø, bet ðiemet jø átraukëme kur kasdaugiau. Programa priklauso nuo to,kaip sutampa kino sezonai ir globa-lesnës kino bangos. Tai itin nenuspë-jama, taèiau visada smagu reaguoti áðiuos veiksnius.

Kaip, Jûsø galva, susidaro tos kinobangos?

Trumpesnës sezoninës bangos su-sidaro dël daugelio atsitiktiniø veiks-niø, o didþiosios bangos, trunkanèiosilgëliau, manau, susijusios su politi-nëmis, socialinëmis sàlygomis. Jospriklauso nuo valstybinio finansavi-mo schemø, taip pat nuo þiniasklai-dos ar kokio nors kitokio palaikymo.

Prieð penkiolika metø Kinijojeradosi ryðki pogrindinio kino ban-ga ir viskas, kas tuo metu iðnirdavoið Kinijos, buvo itin ádomu, bet ðibanga jau nuslûgo, nes dabar Kini-jos reþisieriai tiesiog kopijuojaankstesnæ kartà ir tai jau nuobodu.Atskiros asmenybës tebekuria ádo-mius filmus, bet tik pavieniai atve-jai. Taèiau, pavyzdþiui, 10-ojo de-ðimtmeèio pradþioje RumunijosNaujoji banga buvo tokia stipri, kadiðkëlë daug autoriø, kurianèiø ir to-liau. Jie sukûrë ryðkø ávaizdá. Kaitaip nutinka, bangos poveikis galibûti didesnis ir ilgesnës trukmës.

Sudarydami programà, turimebûti lankstûs, budrûs bei þvalgytis ávisas puses. Jei uþstrigtume ties vie-nu reiðkiniu ir bandytume já nuolatkartoti, prarastume aktualumà.

Kaip manote, ar filmai, kurie, pa-vyzdþiui, nuo scenarijaus etapobuvo rutuliojami viename ar kita-

me koprodukcijos forume, vertididesnio pasitikëjimo?

Tikrai ne. Tiesà sakant, kartaisnet atvirkðèiai. Kartais dël tokiøfondø ir forumø projektai tampa„pervystyti“, kad atitiktø festivaliøskoná. Man tai nepatinka. Pasitai-ko projektø, kurie akivaizdþiai ne-skirti vietos þiûrovams, neiðreiðkiaautoriaus kûrybinës laisvës, o tie-siog sukurti tokiems kaip að. Kai tikpajuntu, kad filmas ðaukia: „Patikëkmanim! Patikëk manim!“, niekadnepatikiu. Tai ir yra globalizacijosbei panaðiø tarpusavyje susijusiøfondø keliamas pavojus – skoniospektras vis siaurëja... Nelieka anks-tesnës raiðkos ir stiliaus ávairovës.

Kaip renkatës filmus?Jei rodau filmus, kuriø mano þiû-

rovai nesupranta, tada tikrai daraukaþkà ne taip. Jei rodau filmus, su-kurtus specialiai ðiai auditorijai, jeineprovokuoju, nestebinu, tada taippat prastai atlieku savo darbà. Tu-riu rasti pusiausvyrà tarp ðiø dviejøkraðtutinumø. Reikia þiûrovus ste-binti, taèiau nedera jø maitinti tuo,ko jie negali suvirðkinti. Tiesiog ne-sudarinëju elitiniø programø, nesblogai yra abiem atvejais: jei daraiprogramà sau ir jei darai programàvidutiniam art house kino þiûrovoskoniui. Reikia nuolat mesti iððûká,kad galima bûtø rodyti kaskart visdaugiau eksperimentinio kino.

Susidaro áspûdis, kad savo auditori-jà paþástate labai gerai.

Neþinau demografiniø rodikliø,bet ir vykstant festivaliui, ir vëliaupraleidþiu itin daug laiko kino teat-ruose, todël gerai þinau, kaip þmonësreaguoja. Pavyzdþiui, prieð kiekvienàsusitikimà ir diskusijà su kûrëjais, kadgeriau pajusèiau seanso atmosferà, fil-mà pasiþiûriu kartu su þiûrovais. Ant-raip negalëèiau su jais susitapatinti.

Gal galite papasakoti apie ásiminti-niausias þiûrovø reakcijas? Þinau,kad per diskusijas visad kas norsásimena.

Man patinka, kai þmonës pasa-koja, kaip ið pradþiø jiems nepati-kæs filmas atsiveria ir pradeda veik-ti. Aplanko jausmas, kad kaþkàpakeitei filmo seansu ar pokalbiupo jo. Kartais net seanso metu jau-

ti, kad þiûrovai nepriima filmo, ojam pasibaigus ið aplodismentø su-pranti, kaip viskas toliau eisis. Ta-èiau pokalbis su reþisieriumi keièiaatmosferà, þmonës ima suprasti irsako: „Turiu filmà pamatyti dar kar-tà.“ Ir tai yra didþiausias kompli-mentas, koká tik gali gauti.

Kaip keitësi festivalis?Didþiausias pokytis ávyko, kai ið

Vakarø Berlyno festivalis persikëlëá centrà ir tapo viso miesto festiva-liu. Pamenu, Woody Alleno filmà„Nusikaltimai ir prasiþengimai“(„Crimes and Misdemeanours“) tàpaèià dienà maèiau dukart: „Cos-mos“ kino teatre Rytø Berlyne ir„Gloria“ – Vakarø. Aktorius Mar-tinas Landau pasakë kalbà, kuriojeteigë, kaip nuostabu, kad Rytø irVakarø Berlyno gyventojai juokiasitose paèiose filmo vietose. Taèiau taibuvo melas. Jo kalbà kaþkas paraðëkur nors Los Andþele. Ið tiesø þiû-rovai labai skiriasi. Bëgant metams,festivalis plëtësi, augo, taèiau pa-grindinis akcentas iðlieka – atiduo-dama pagarba kino menui ir siekia-ma mesti iððûká þiûrovui.

Taèiau juk ne visus pokyèius galimasieti su Berlyno sienos griûtimi?

Taip, darëme sàmoningus spren-dimus. Kai pradëjau dirbti, nutarë-me á Forumo programà átraukti ma-þiau filmø. Berlinalës direktoriumipradëjæs dirbti Dieteris Kosslickasásteigë koprodukcijos mugæ, „TalentCampus“ (dabar – „Berlinalës ta-lentai“), „Kulinarinio kino“ progra-mà, pakeitëme vaikø kino festiva-lio („Kinderfest“) programà – iki toljame rodyti tik maþiesiems skirti fil-mai, mes pradëjome rodyti filmus irpaaugliø, jaunimo amþiaus grupëms.Pasikeitë visos programos koncep-cija: rodome filmus, kuriuos turëtøþiûrëti vaikai, taèiau jie nëra skirtitik vaikams.

Ne paslaptis, kad Berlinalë suvo-kiama kaip politinis festivalis...

Tai tiesa. Kur dar toká festivalárengti? Taèiau tai nereiðkia, kad po-litika svarbiau uþ estetikà. Forumoprogramoje siekiame rodyti politi-ná kinà, taèiau jei filmas nepasiþy-mi jokia estetika, tokio nerodysim.Jei pavyksta suderinti abu aspektus,

puiku, taèiau visada atiduosime pir-menybæ geram kinui, ne politikai.

Ar kai sudarinëjate programà, kaipnors jà sau apibendrinate? Pavyz-dþiui, man ji kaip tekstas – vienasfilmas turi susikalbëti su kitu.

Bûtent! Nebuvau pagalvojæs apieteksto metaforà, taèiau iðties, kai ra-ðai apie filmus, pradedi nuo vieno,keliauji prie kito... Jei jie nesusijæ,tada kas tai? Þodynas!? Vienametekste pagrástai sujungti deðimt skir-tingø filmø – tai ir yra mûsø, kaipprogramos kuratoriø, darbas. Þino-ma, reikia nuo kaþko pradëti, taèiauir pradþia nebûna atsitiktinë, nesrenkamës pagal savo jausmus ir su-pratimà. Po kiek laiko supranti,kaip filmai susijæ, kaip kartais jievienas kitam prieðtarauja, kaip for-maliai, estetiðkai bei turinio pras-me jie susijæ vieni su kitais, o kar-tais ir kertasi...

Kaip áveikiate vietos, geografinës,kultûrinës tapatybës ribojimus?

Þinoma, esu Vokietijoje uþaugæseuropietis ir visada toks bûsiu. Ádo-mu, kad kai keliauji á skirtingas ða-lis ir tø ðaliø kinà þiûri ten, kur jissukurtas, matai skirtingai. Pavyz-dþiui, jei Brazilijoje per trumpà lai-kà pasiþiûri 30 filmø, juos matai ki-taip nei tuo atveju, jei juos tektøþiûrëti po vienà per dienà, èia, Ber-lyne. Kita vertus, visad bus man ne-paþiniø dalykø. Mûsø kuratoriø ko-mandoje yra uþsienieèiø. Svarbu bûtikiek ámanoma atviresniam, supras-ti, kad egzistuoja skirtingi poþiûriai,kuriuos dera iðmokti vertinti.

Manau, kad gerai vesti þmones takryptimi, taèiau jei eisi per greitai,þmonës neseks ið paskos, o mansvarbu eiti kartu su jais. Taèiau ne-gali atsistoti minios vidury ir stovë-ti lyg niekur nieko. Turi bûti ðaliaminios ir traukti jà savo kryptimi,bet negali ir bëgti, nes praloði.

Patiko áþvalga, kad kuratoriussujungia tolimus horizontus irvietinës auditorijos lûkesèius. KasJums dar svarbu?

Þinoma, daug skaitau, taèiaustengiuosi nebûti susitelkæs tik á ki-nà. Lankausi koncertuose, dramosbei operos teatruose, parodose. Ne-su kino teoretikas. Stengiuosi þiû-

rëti á filmus jø kontekste. Manau,kad ritmu bei struktûra itin su kinususijusios disciplinos yra muzika irmatematika. Manæs nedomina ki-no, teatro bei literatûros sàsajos.Vokietijoje ðis santykis itin pabrë-þiamas. Toks protestantiðkas poþiû-ris á kinà ypaè populiarus Vokieti-joje – esà þodþiai daug svarbesni uþvaizdà, vaizdai yra skirti tam, kadpadëtø perteikti mintá. Man tokiopobûdþio kinas yra miræs. Ir visadatoks buvo.

Jûs visada pasiþiûrite visà programà?Taip, að esu vienintelis, kuris pa-

mato visà programà prieð praside-dant festivaliui.

Kaip manote, kà ðiandien reiðkia„eksperimentinio“, „avangardinio“kino sàvokos?

Në viena ið ðiø sàvokø nëra nau-dinga. Nemëgstu abiejø. „Avangar-das“ skamba elitaristiðkai. „Ekspe-rimentinis“ reiðkia, kad eksperi-mentuoji – darai dalykus, kuriø ki-ti autoriai nebuvo daræ, tam, kad pa-matytum, koks bus rezultatas. Galieksperimentuoti savo laboratorijo-je ar su þiûrovais. Dar „eksperimen-tiniu kinu“ vadinama ir tai, kas vi-sai neavangardiðka, – tiesiog þanras.Kai Godard’as naudojo jump-cut,þmonës buvo ðokiruoti, tai buvoeksperimentas, o dabar visos rekla-mos naudoja ðá montaþo bûdà.

Sutinku, kad sàvokos „avangardi-nis“ bei „eksperimentinis“ kinas –greièiau istoriniai terminai, o ðiuo-laikiniams reiðkiniams reikëtønaujø apibûdinimø.

Man patinka iððûkio idëja. Kineieðkau iððûkio, bet kartu ir erdvëskvëpuoti bei màstyti. Nemëgstuidealiø filmø, kuriuose viskas pa-skaièiuota – jie hermetiðki, juoseneámanoma gyventi, negali uþduotiklausimø. Esu þiûrovas. Þiûrëdamaskuriu savo filmà.

KALBËJOS I I LONA JURKONYTË

Kine ieðkau iððûkioPokalbis su Berlinalës Jaunojo kino forumo programos vadovu Christophu Terhechte

Anonsai

Julijos ir Rimanto Gruodþiøfilmai pradeda kelionæ poLietuvà

Ðiø metø vasará prasidës tarptau-tiná pripaþinimà pelniusiø doku-mentiniø filmø kûrëjø Julijos ir Ri-manto Gruodþiø kino kelionë poLietuvos miestus ir miestelius. Ke-lionæ pristato dokumentiniø filmøfestivalis „Nepatogus kinas“. Spe-cialià Gruodþiø retrospektyvà„Bendruomenës gyvenimo atspin-dþiai dokumentiniame kine“ pama-tys Ukmergës, Dusetø, Tauragës,Plungës, Ðiauliø, Klaipëdos, Aly-taus, Maþeikiø ir Vilniaus þiûrovai.

Pasak festivalio „Nepatogus ki-nas“ direktoriaus Gedimino An-driukaièio, Gruodþiø kûryba atspin-di festivalio misijà ir skleidþiamasvertybes. „Reþisieriai jau dvideðimtmetø kino kalba áamþina þmones,kurie nëra ryðkiai matomi vieðumo-je, bet kantriai, be didingø mostø irpatoso lipdo savo ir savo vaikø gy-venimus. Gruodþiø filmø pamatinësnuostatos – humanizmas, nuoðirdipagarba filmuojamiems þmonëms,pavydëtina empatija. Jie XX a. pa-baigos – XXI a. pradþios poetineidokumentikai artimu stiliumi pieðiasavojo laiko paprasto þmogaus pa-veikslà, siekdami atskleisti jo vidinápasaulá ir áprasminti jo kasdienæ bû-

tá. Gruodþiø tikslas – iðsaugoti ðáþmogø tautos istorinëje atmintyje.Kartu Gruodþiø kûriniai yra tarsitæstinë ðalies socialiniø problemøstudija: nuo 1995 metø reþisieriaifilmuose kalba apie skaudþius da-lykus, kurie ir ðiandien aktualûsdaugiau nei penktadaliui Lietuvosgyventojø, – skurdà, socialinæ atskir-tá, ðvietimo problemas. Mums, kaipþmogaus teisiø kino festivaliui, svar-bu kelti ðias temas vieðumon, o kar-tu pristatyti kuo platesniam þiûro-vø ratui kokybiðkà lietuviødokumentikà“, – sakë G. Andriu-kaitis.

Savo kûryboje ypaè daug dëme-sio Gruodþiai skiria vaikø likimams,

kurie tampa savotiðka visos ðalies li-kimo metafora. Vaikai yra pagrin-dinë á retrospektyvà átrauktø filmøpasakojimo aðis. Be to, vienas ið ret-rospektyvos seansø bus skirtas moks-leiviams ir mokytojams. „Gruodþiamslabai svarbu uþèiuopti ðviesiàjà bû-ties pusæ, atskleisti prieþastis ir mo-tyvus, padedanèius þmogui net ir be-viltiðkiausiose situacijose kabintis ágyvenimà, tverti ir iðtverti. 2006 m.sukurtas „Brasbendas“, pasakojan-tis apie kaimo mergaièiø dûdø or-kestrà „Saulutë“, susibûrusá Perekð-liuose ir Sujetuose netoli Panevëþio,parodo, kaip vaikø gyvenimà keièiamuzikos galia ir savo darbui atsida-vusiø mokytojø entuziazmas“, – sa-

kë „Nepatogaus kino“ vadovas.Retrospektyvoje taip pat bus pa-

rodyti filmai „Slogutis“ (1995), daugtarptautiniø prestiþiniø apdovano-jimø pelniusi „Upë“ (2009) bei nau-jausias darbas, uþdaræs 2014 m. Vil-niaus dokumentiniø filmø festivalá, –„Sëkmës metai“. Pastarajam filmui ðikino kelionë taps savotiðka naciona-line premjera – jis pirmà kartà busrodomas uþ Vilniaus ribø.

Visi kino kelionës seansai rengia-mi vadovaujantis „Nepatogaus ki-no“ principu „uþ kinà mokëk tiek,kiek manai esant verta“.

„NEPATOGAUS K INO“ INF.

7 meno dienos | 2015 m. sausio 30 d. | Nr. 1 (1110) 9 psl.

K i n a s

Agnieszkos Holland trijø daliøserialas „Degantis krûmas“ (LTR, va-sario 5 d. 21.30) prasideda filosofi-jos studento Jano Palacho suside-ginimu Prahos Vaclavo aikðtëje1969-øjø sausio 16 d. Palachas pro-testavo prieð Èekoslovakijos okupaci-jà, kurià prieð pusmetá buvo ávykdþiu-sios Varðuvos sutarties kariuomenës.Holland rodo, kas buvo po susidegi-nimo: kaip Palacho poelgis paveikëjo artimøjø – motinos ir brolio gy-venimà; kaip funkcionuoja èekoslo-vakø saugumas, kuris visais bûdaisstengiasi sukompromituoti ir Pala-chà, ir jo artimuosius; kaip reaguo-ja jo draugai studentai ir visai ne-paþástami þmonës; kaip teisininkaiimasi ginti gerà Palacho ðeimos var-dà. Seriale daug personaþø, siuþe-to linijø, bet Holland ið jø meistrið-kai kuria sukreèianèià visumà.

Palaipsniui, pasitelkus iðkalbin-gas detales ir visuotinæ baimës at-mosferà, atskleidþiama tiesa apiegyvenimà totalitarinëje santvarko-je, kur didþiausias didvyriðkumas visdëlto yra gebëjimas iðsaugoti prin-cipus, ginti tiesà net tada, kai atro-do neámanoma laimëti. Tokia yraPalacho ðeimai teismuose atstovau-janti advokatë Dagmar Bureðovã(Tatiana Pauhofova), kuri palaips-niui tampa pagrindine serialo vei-këja. Ji pasiprieðina ne tik sistemai,bet ir visuomenës apatijai. Man re-gis, tai ir paverèia „Degantá krûmà“aktualiu kûriniu, nes susitapatinti sudidvyriðka auka, pasijusti jos dali-

Akims ir ðirdþiaiKrësle prie televizoriaus

mi ir taip pateisinti savo vëlesná abe-jingumà viskam, kas vyksta aplink, –daug paprasèiau nei pasimokyti iðtragiðkos mirties, kad ir kur ji bûtø.

Beje, Dagmar Bureðovã po „Ak-sominës revoliucijos“ tapo teisingu-mo ministre. Realiø þmoniø gyveni-mai daþnai ádomesni uþ sugalvotus.Martino Zandvlieto filmo „Kome-diantas“ (LRT kultûra, 4 d. 21.30)herojus – danø kabareto ir kino le-genda Dirchas Passeras. Jo ir Kjel-de’s Peterseno duetas juokino keliasdanø kartas. Po partnerio mirties Pas-seras tæsë jau vienas. Filme rodomaskomiko (Nikolaj Lie Kaas) kelias áðlovæ, jo meilës romanai ir nusivyli-mai. Scenoje aktorius buvo tikraþvaigþdë, bet gyvenime – nedràsus,nepasitikintis savimi þmogus. Tuo irpasinaudojo filmo kûrëjai, pavertæPasserà tragikomiðku personaþu.Taèiau „Komediantas“ man sukëlëtiesiogiai su juo nesusijusiø klausi-mø, pavyzdþiui, ar vienos maþostautos þvaigþdës gyvenimas gali su-dominti kitas, kad ir tokias pat ma-þas, tautas? Kita vertus, tas klausimasmums juk neaktualus: neásivaizduo-ju, kad koks nors jaunas lietuviø re-þisierius drástø imtis panaðios te-mos, juk kurti kvailas komedijasvietiniams kvailiams daug pelnin-giau ir paprasèiau.

Panaðiai kaip „Komedianto“ he-rojus, Woody Allenas ilgus metusbandë suprasti save ir kas ið tikrøjøgyvenime yra svarbiausia. Pamenu,Alleno psichoanalitiko mirtá minë-

jo net „The New York Times“. Ta-èiau, regis, reþisierius jau pats galipamokyti kitus, kaip gyventi. Pasku-tiniø metø jo filmai kupini kartaisciniðkø, bet visada ironiðkø patari-mø. 2008 m. sukurta pasaka „Viki,Kristina, Barselona“ (BTV, 4 d. 21.30)pasakoja apie dvi amerikietes. Bar-selonoje atostogaujanèias senama-diðkà Viki (Rebecca Hall) ir maið-tingà Kristinà (Scarlette Johansson)suþavi ne tik miestas, bet ir graþuo-lis dailininkas Antonijus (JavierBardem). Jei ne nusiþudyti bandþiu-si buvusi Antonijo þmona (Penelo-pe Cruz), viskas, matyt, bûtø susi-klostæ kuo banaliausiai, bet Allenasyra Allenas – prieð parodydamas,kaip filmo herojai pasirengs priim-ti svarbius sprendimus, jis pakviesir mus kartu su jais pasinerti á gyve-nimo malonumus. Tai visai papras-ta, reikia tik pamëgti alkoholiniusgërimus, ilgus pasivaikðèiojimus, vi-lioti, mylëtis, pripaþinti meilæ trise,na, ir kartkartëmis tapyti (arba uþ-siimti kitokiais menais).

1988 m. sukurtà Donaldo Petriefilmà „Mistinë pica“ (LRT, 31 d.22.40), be abejo, jau dengia sena-madiðkumo patina, o Alleno hero-jai filmo veikëjoms gal sukeltø siau-bà, o gal norà vaþiuoti á Barselonà.„Mistinës picos“ herojës – trys þve-jø miestelio picerijos (beje, Misti-ke ji egzistuoja ið tikrøjø ir po filmolabai iðpopuliarëjo) oficiantës – sva-joja apie laimæ. Dþodþo (Lili Tay-lor) rengiasi tekëti uþ vaikystës

draugo, Ket (Annabeth Gish) noriuniversitete studijuoti astronomijà irmyli vedusá vyrà. Deizë (Julia Ro-berts) gali apsukti galvà kiekvienam,bet norëtø iðtrûkti ið provincijos. Taipasakojimas apie brendimà, meilæ,bûtinybæ rinktis, gal todël „Mistinæpicà“ taip malonu prisiminti.

Esu ið tø, kurie gali jausti nostal-gijà ir 1975 m. Duccio Tessari fil-mui „Zoro“ (TV1, 31 d. 21 val.), nestai buvo vienas pirmøjø SSSR ro-dytø filmø, kuriame vaidino tadapirmo ryðkumo kino þvaigþdë irypatingas graþuolis Alainas Delo-

Gediminas Kukta

Prieð kelerius metus madingaistapo filmai, kuriuose persipina vie-nas kito nepaþástanèiø þmoniø liki-mai. Nors personaþus gali skirti geo-grafinë erdvë (kartais – keli amþiai),vieno ið jø neatsargus poelgis ariðtartas þodis – paprasèiausias atsi-tiktinumas – gali sugriauti kitameplanetos kampelyje esanèio gyve-nimà. Lokaliai globalias istorijas sa-vo „mirties trilogija“ iðpopuliarinomeksikietis Alejandro GonzãlezI¹ãrritu. Daliai þiûrovø toks pasa-kojimo bûdas atrodë naujas ir origi-nalus, taèiau tiesa ta, kad jis senaskaip pats kinas: pakanka prisimintiD. W. Griffitho „Nepakantumà“.

Taèiau bûtent po I¹ãrritu opusøsekë epigonø eilë (turime ir lietu-viðkø pavyzdþiø), kurie, deja, nykiaiiliustravo tik naratyvo principà. Taippat mintá, kad drugelio sparnø plas-telëjimas gali sukelti cunamá kitojeÞemës pusëje, o kiekvienà ið mûsønuo kito þmogaus teskiria ðeði kitiþmonës. Kitaip tariant, visi esamesusijæ nematomais saitais, o mûsøveiksmai, nors ir patys maþiausi, vi-sada turi pasekmiø. Naujausias ka-

nadieèio Paulo Haggiso „Treèiasþmogus“ („Third Person“, DidþiojiBritanija, JAV, Vokietija, Belgija,Prancûzija) – puikus tokio kino pa-vyzdys. Tik vietoj „ðeðiø þmoniø“tarp trijø veikëjø porø visuomet yratreèias asmuo. Jis arba jungia, arbaskiria tuos þmones.

Pasakojimas vyksta trijuose mies-tuose. Paryþiuje sutinkame su þmo-na (Kim Basinger) iðsiskyrusá raðy-tojà Maiklà (Liam Neeson). Jisbando baigti raðyti romanà ir mez-ga romantiðkus, bet nenuspëjamussantykius su jaunesne þurnaliste

Ana (Olivia Wilde). Niujorke gyve-na jaunoji Dþulija (Mila Kunis). Jinori atgauti motinystës teises á savomaþametá sûnø, taèiau tam arðiaiprieðinasi jos vyras (James Franco).Moteriai padeda advokatë Tereza(Maria Bello). Romoje sutinkamerafinuotà amerikietá sukèiø, madosðnipà Skotà (Adrien Brody). Vieti-niame bare jis susipaþásta su Moni-ka (Moran Atias), kuri ið gangste-riø rankø stengiasi iðpirkti savodukrelæ. Skotas yra panaðaus am-þiaus dukros tëvas, todël jis uþjausMonikà ir padës jai atgauti vaikà.

Ðis tuntas þvaigþdþiø daugiau neidvi valandas vers þiûrovà spëlioti,kokiais ryðiais jie susijæ. Atidesni su-pras dar neápusëjus filmui. Bet re-þisierius, matyt, to nenumatë, todëltoliau uoliai pakiðinës uþuominas irstabtelës prie reikðmingø detaliø.Þodþiu, visomis iðgalëmis rið istori-jas laikanèius mazgus.

Pirmasis uþverþiamas jau pirmo-siomis minutëmis. Raðytojas Maik-las sëdi prie kompiuterio, raðo, kan-kinasi. Staiga uþ nugaros iðgirstaberniukà, suðnibþdantá: „Stebëkmane.“ Jis atsisuka, bet kambariotamsoje nieko nëra: tai tik aidas iðraðytojo praeities. Maiklas þvilgteliá stiklinæ su vandeniu ant stalo irámeta á jà monetà. Kita istorija prasi-dës baseino vandeniu. Dar kita – su-gedusiu kriauklës èiaupu. Vanduotaps reikðmingas: jis susies visas isto-rijas, o raginimas „stebëk mane“ pa-sigirs dar kartà. Dar aiðkiau pradësdarytis Maiklui iðtarus, kad naujau-sias jo romanas – apie raðytojà, ku-ris pasaulá jauèia per savo kuriamuspersonaþus. Filmui artëjant á pabai-gà, liks tik suþinoti, kuri istorija yratikra, o kuri – raðytojo fantazija. Hag-gisas mazgus sunarplios nepalikda-

Suriðti drugeliaiNauji filmai – „Treèias þmogus“

mas në menkiausio interpretaciniosiûlo ir taip filmui uþverð kilpà.

Þinoma, ant keliø susikertanèiøistorijø karkaso laikosi pamàstymaiapie meilæ, iðtikimybæ, pasiaukoji-mà, draugystæ ir gerumà. Apie arti-miausius þmones, kuriuos kartaisbaudþiam ir skaudinam be aiðkiosprieþasties. Arba nepaþástamuosius(kitos tautybës, rasës, paþiûrø), sukuriais, netikëtai susiklosèius aplin-kybëms, pajuntame solidarumà.Apie visa tai Haggisas jau pasakojodaugybæ apdovanojimø susiðlavu-sioje „Avarijoje“. Todël „Treèiasþmogus“ vietomis atrodo kaip ban-dymas ábristi á tà paèià upæ ir pasi-taðkyti tais paèiais ðlovës purslais.Ðá kartà tai daroma su dviguba do-ze sentimentalumo ir aðarø.

„Drugelio efektas“ per kinà, manrodos, jau seniai nuvilnijo, sukëlë la-vinà panaðiø filmø ir iðsikvëpë ki-tomis formomis. Tokiais kino pasa-kojimais nustebinti vis sunkiau. Tàsuprato ir I¹ãrritu, naujausiame,greitai Lietuvos kino teatruose pa-sirodysianèiame kûrinyje „Þmogus-paukðtis“ pasukæs kitokia linkme. OHaggisas, panaðu, vis dar renka sa-vàjà drugeliø kolekcijà.

„Zoro“

nas. Jo herojus negali susidoroti suPietø provincijose ásiðaknijusiu blo-giu legaliais bûdais, todël pavirtæsradikalius metodus iðpaþástanèiukerðytoju Zoro pasieks daug dides-nës sëkmës. Kai net mano mylimasErkiulis Puaro naujose serialo, ku-rá sekmadieniais rodo LRT, serijo-se kaþkodël ima mojuoti roþiniu irvis daþniau kalba apie religijà (netkyla átarimas, ar serialo nefinansa-vo kuri nors Baþnyèia), Zoro meto-dai dþiugina aká ir ðirdá.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

„Treèias þmogus“

„Degantis krûmas“

10 psl. 7 meno dienos | 2015 m. sausio 30 d. | Nr. 1 (1110)

S a u s i o 3 0 – v a s a r i o 8

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Aleksandros Kaðubos skulptûrinë tampraus

audinio ir neono ðviesos instaliacija „Spektro

uþuomina“

Kazimieros Zimblytës (1933—1999) anksty-

vosios kûrybos paroda

iki II. 1 d. — Teodoro Kazimiero Valaièio

(1934—1974) kûrybos retrospektyva

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Europos dailë XVI—XIX a.

„Dubingiø ir Birþø kunigaikðèiai Radvilos“

Paroda „Senøjø ikonø paslaptys. Andrejaus

Balykos ikonø kolekcija: pagrobta, gràþinta,

papildyta“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3A

Paroda „Maiðtas buduare“ (XX a. aðtunto

deðimtmeèio mada ið Aleksandro Vasiljevo

kolekcijos)

Paroda „Absoliuti tekstilë. Nuo iðtakø iki XXI a.“

Vytauto Kasiulio dailës muziejusA. Goðtauto g. 1

Retrospektyvinë Vytauto Kasiulio kûrybos

ekspozicija

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Senosios Lietuvos istorija XIII—XIX a.

Lietuviø liaudies menas

Kryþdirbystë

iki II. 2 d. — paroda „Neþinomas þinomas

architektas“, skirta architekto Romualdo

Ðilinsko 80-osioms gimimo metinëms

iki II. 1 d. — X respublikinë konkursinë

liaudies meno paroda „Aukso vainikas“

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Aleksandro Ðepkaus juvelyrikos paroda

Paroda „Abrozdëliai. Ið kun. Mozës Mitkevi-

èiaus rinkinio“

iki II. 7 d. — paroda „Atminties þenklai:

Rimanto Sakalausko kûryba“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

Dainiaus Liðkevièiaus paroda „Labyrinthus“

Baltijos trienalës projektas „Prototipai“

nuo 31 d. — paroda „ Meel. Vahtra. Farkas-

idealistinë funkcija“

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

iki 31 d. — Eglës Ridikaitës kûrybos paroda

„Palikimas (Babutas skarialas)“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

iki II. 7 d. — Jurgos Barilaitës paroda „Abra-

kadabra“

Indrikio Gelzio (Latvija) personalinë paroda

Galerija „Aidas“Trakø g. 13

Algirdo Petrulio gimimo ðimtmeèiui skirta

paroda

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

iki II. 7 d. — Irenos Giedraitienës fotografijos

Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

iki 31 d. — Audriaus Januðonio skulptûrø

paroda „Èia — kaip visur“

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

Vilniaus kultûros centro Dailës studijos

„Paletë“ paroda „Jau saulelë vël atkopdama

budino svietà…“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

Paroda „Laisvës balsai Ðaltojo karo laikotar-

piu. Laisvosios Europos radijas“

iki 31 d. — Leono Pivoriûno ir Eimanto

Pivoriûno paroda „Pinigø siena“ (meninës

kompozicijos, fotografija)

Galerija „Arka“Auðros Vartø g. 7

nuo II. 3 d. — paroda „Ðviesos spalva“

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

iki II. 7 d. — Broniaus Graþio paroda „Viena

gatvë“

Lietuvos dailininkø sàjungosgalerijaVokieèiø g. 2

Roberto Antinio paroda „Paiðiniai“

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

Algio Kasparavièiaus paroda „Iðeitys“

Vilniaus rotuðëDidþioji g. 31

iki 31 d. — Roko Berþiûno autoriniø tapybos

darbø paroda

Galerija „Kunstkamera“Ligoninës g. 4

Paroda „Nox lunaris Nox perfecta“

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Graþinos Konstancijos Remeikaitës paroda

„Kostiumas“

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerija „Vëjas“Vilniaus g. 39

Malvinos Jelinskaitës-Vilimienës fotografijø

paroda „Kaladëlës“

Uþupio galerijoje „Galera“Uþupio g. 2 A

iki II. 2 d. — paroda „Nostalgiðkos istorijos“

Galerija „Kalnas“Kriviø g. 10

iki II. 2 d. — paroda „Nostalgiðkos istorijos“

Galerija-dirbtuvë „RA“Pranciðkonø g. 8

nuo 30 d. — Vido Poðkaus paroda „Tapyba.

1934-ieji“

KAUNAS

Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailësmuziejusV. Putvinskio g. 55

nuo 30 d. — paroda „Lietuvos meno palikimo

sargyboje“, skirta Pauliaus Galaunës 125-osioms

ir Adelës Galaunienës 120-osioms gimimo

metinëms

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

iki II. 8 d. — paroda „Aliutë. Dailininkës

Aliutës Meèys asmenybë ir kûryba“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

Paroda „Geriausias metø kûrinys“

A. Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusV. Putvinskio g. 64

Aldonos Keturakienës parodos „Jos kambarys“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

Kûrybinës grupës „Archyvas“ paroda „Jokûbo

kopëèios“

Paroda „Terra humana“

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

Vladimiro Kasatkino paroda „Kaip gyveni

dailininke? — paskambink seneliui...“

Alekso Andriuðkevièiaus paroda „Litroþis“

K L A I P Ë D A

Lietuvos dailës muziejaus PranoDomðaièio galerijaLiepø g. 33

„Nuostabioji þemë. Dailininkai Rytø Prûsijo-

je. XIX—XX a. I pusës tapyba ir grafika ið

Aleksandro Popovo rinkinio“

„Taikomoji dekoratyvinë dailë — mûsø na-

mams. Ið Lietuvos dailës muziejaus rinkiniø“

Audronës ir Algimanto Vorevièiø tapybos

ant ðilko ir drobës paroda „Dvi pusës“

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

iki II. 1 d. — meno rezidentûros projekto

„Kelioniø agentûra“ dalyvës Alicjos Rosé

(Lenkija) iliustracijø paroda „Hiperborëja“

Remigijaus Venckaus fotografijos paroda

„Amnezija. Kitos kartotinës vietos“

Rusijos medijø meno paroda „Lost in Trans-

formation“

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

iki II. 5 d. — paroda „Amþinas visatos laivas“

„Herkaus galerija“Herkaus Manto g. 22

Mariaus Mindaugo Danio tapyba

Klaipëdos etnokultûros centrasDarþø g. 10

Eugenijaus Arbuðausko paroda „Uþgavëniø

kaukës“

Ð I A U L I A I

Dailës galerijaVilniaus g. 245

iki II. 7 d. — Ðiauliø universiteto Menø

fakulteto dailës (tapyba, grafika, oda,

dizainas) magistrantûros studentø baigia-

møjø darbø paroda

P A N E V Ë Þ Y S

Dailës galerijaRespublikos g. 3

Paroda „Per Já, su Juo ir Jame“

Fotografijos galerijaVasario 16-osios g. 11

Vidûno Gelumbausko fotografijø paroda

„Naujø senø objektyvø beieðkant“

„Galerija XX“Laisvës a. 7

nuo 30 d. — Juozo Lebednyko paroda „Myliu

Indijà“ (skulptûra, fotografija, video)

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras30 d. 18.30 — L.A. Minkaus „BAJADERË“.

Dir. — M. Staðkus

31 d. 18.30 — „CARMEN“ (2 v. baletas pagal

G. Bizet muz.). Dir. — M. Barkauskas

II. 1 d. 12 val. — S. Prokofjevo „PELENË“.

Dir. — A. Ðulèys (Nacionalinës M.K. Èiurlionio

menø mokyklos Baleto skyrius)

4, 5 d. 18.30 — „SNIEGO KARALIENË“ (pagal

S. Prokofjevo muz.). Dir. — M. Staðkus

6 d. 18.30 — G. Verdi „TRAVIATA“.

Dir. — R. Ðervenikas

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

30 d. 18.30 — M. Sperro „MEDÞIOKLËS

SCENOS“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

31 d. 18.30 — Just. Marcinkevièiaus

„KATEDRA“. Reþ. — O. Korðunovas

II. 6 d. 18.30 — W. Shakespeare’o „ÁSTABIOJI

IR GRAUDÞIOJI ROMEO IR DÞULJETOS

ISTORIJA“. Reþ. — O. Korðunovas

Maþoji salë

30 d. 19 val. — „SAPNAS“ (A. Strindbergo

pjesës motyvais). Reþ. — K. Gudmonaitë

31 d. 16 val. — V.V. Landsbergio „BUNKERIS“.

Reþ. — V.V. Landsbergis

II. 1 d. 12 val. — Just. Marcinkevièiaus

„GRYBØ KARAS“. Reþ. — V. Masalskis

3 d. 19 val. — B. Mar „UNË“ (aktorës U. Babic-

kaitës dienoraðèiø motyvais) Reþ. — B. Mar

4 d. 19 val. — M. Myllyaho „CHAOSAS“.

Reþ. — Y. Ross

5 d. 19 val. — M. Mayenburgo „AKMUO“.

Reþ. — A. Jankevièius

6 d. 19 val. — T. Kavtaradzës „KELETAS PO-

KALBIØ APIE (KRISTØ)“. Reþ. — T. Montrimas

Studija

5 d. 19 val. — „POETË“ (S. Nëries dienoraðèiø

ir eilëraðèiø motyvais). Reþ. — R. Garuolytë

Vilniaus maþasis teatras30 d. 18.30 — N. Erdmano „SAVIÞUDIS“.

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

Ðiuolaikinio meno paroda „10 × 10 = 100%

Jacquard“

Gyèio Skudþinsko paroda „12 fotografijos

tiesø“

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

iki 31 d. — VDA magistrantûros studentø

paroda „Radinys“

VDA galerija „5 Malûnai“Malûnø g. 5

iki II. 7 d. — VDA magistrantûros studentø

paroda „Radinys“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno

rinkiniai

Insc. aut. — T. Stirna, reþ. — G. Tuminaitë

31 d. 18.30 — A. Strindbergo „FREKEN

JULIJA“. Reþ. — A. Areima

II. 1 d. 16 val. — „24 VALANDOS IÐ MOTERS

GYVENIMO“ (literatûriniai etiudai pagal

S. Zweigo noveles). Kûrëjos — V. Bièkutë,

V. Kochanskytë, D. Rudytë („Maþasis teatras.

Maþoji forma“)

II. 3 d. 18, 20.30 — „KITAS KAMPAS“ (VðÁ

„Sàmoningas þmogus“)

4 d. 18:30 — B. Clarko „PALAUKIT, KIENO ÈIA

GYVENIMAS? “ Reþ. — J. Vaitkus

5 d. 18.30 — J. Erlicko programa „Ne visi namie“

(kultûros paramos fondo „Rûta“ renginys)

6 d. 18.30 — M. Gorkio „MOTINA (VASA

ÞELEZNOVA)“. Reþ. — K. Gluðajevas

Valstybinis jaunimo teatras30 d. 18 val. — „PABAIGOS PRADÞIA“ (pagal

A. Bushkowskio pjesæ „Nepaþástami tarp

mûsø“). Reþ. — A. Lebeliûnas

31 d. 12 val. — J. Erlicko „BILIETAS IÐ DAN-

GAUS“. Reþ. — D. Jokubauskaitë (Salë 99)

31 d. 18 val. — „LEDI MAKBET“ (pagal

W. Shakespeare’o pjesæ „Makbetas“).

Reþ. — A. Latënas

II. 1 d. 12 val. — „KAKË MAKË“ (pagal

L. Þutautës knygas vaikams). Insc. aut. ir

reþ. — V. Kuklytë (Salë 99)

1 d. 15 val. — „RAGANIUKË“. Reþ. — E. Jaras

3 d. 18 val. — P. Vaièiûno „PATRIOTAI“.

Reþ. — J. Vaitkus

Rusø dramos teatras30, 31 d. 18.30 — PREMJERA! V. Gavrilino

„RUSIÐKAS SÀSIUVINIS“. Reþ. — O. Lapina

II. 1 d. 12 val. — Z. Hopp „JUNAS IR SOFUS

ARBA AUKSINIS RITERIS“. Reþ. — O. Lapina

1 d. 18.30 — J.M. Chevret „SVEIKI, EMI-

GRANTAI! (SQUAT)“. Reþ. — M. Poliðèiukas

5 d. 18.30 — M. Bulgakovo „ZOIKOS BUTAS“.

Reþ. — R. Atkoèiûnas

6 d. 18.30 — L. Agulianskio „ÞVIRBLIO

LIZDAS“. Reþ. — V. Serovas

Oskaro Korðunovo teatras1 d. 19 val. Menø spaustuvës Juodojoje

Dailë

Vilniuje atsidarë dvi ádomios fotografijos parodos. „Prospekto“ galeri-joje pristatoma ðá mënesá 80-àjá gimtadiená ðvenèianèios panevëþietës Ire-nos Giedraitienës retrospektyva. Vieniems tai bus proga prisiminti jos ne-áprastà þvilgsná á 1956 m. tautø spartakiadà Maskvoje, kitiems – suþinoti,kad 1974 m. ði nuoðaly kurianti moteris buvo iðgarsëjusi tarptautiniu mas-tu: gavo „World Press Photo“ prizà „Aukso akis“ uþ fotografijà „Vestuviøvakaras“. O VDA ekspozicijø salëje „Titanikas“ savo „12 fotografijos tie-sø“ demonstruoja jaunas menininkas Gytis Skudþinskas. Taigi – kur slypiðios medijos tiesa? Gal ji yra anapus, gal „fotografijos viduriuose“, galslaptuose ryðiuose, bet tikrai aiðku: jà slepia ne atvaizdas.

Muzika

„Pablo Nerudos meilës eilëraðèius aptikau visai atsitiktinai. Knyga ro-þinës spalvos virðeliu mane taip patraukë, kad permetæs akimis jos pusla-pius iðkart supratau privalàs sukurti muzikà...“ – iki ðiol pirmo áspûdþionepamirðtantis kompozitorius Peteris Liebersonas pasakoja apie paþintásu nuostabia Nerudos poezija. Po keleriø metø kompozitorius sukûrë pen-kiø dainø ciklà. Ðá Nerudos ir Liebersono himnà meilei vasario 7 d., ðeðta-diená, 19 val. Filharmonijos scenoje atlieka sodraus aksominio balso tembrodainininkë Ieva Prudnikovaitë ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkest-ras, diriguojamas Modesto Pitrëno. Taip pat vakaro programoje skambadviejø prancûzø autoriø – Maurice’o Ravelio ir Césaro Francko – simfo-ninës partitûros.

Teatras

30, 31 d. 18.30 val. Lietuvos rusø dramos teatre ávyks muzikinio spektak-lio „Rusiðkas sàsiuvinis“ premjera. Spektaklio apie vidiná moters pasaulá,reþisuoto jaunos reþisierës Olgos Lapinos, pagrindas – rusø kompozitoriausir folkloristo Valerijaus Gavrilino (1939–1999) to paties pavadinimo vokali-nis dainø ciklas, sukurtas 1964 metais.

Kinas

Vasario 6 d. 11 val. LMTA Teatro ir kino fakultete (Sluðkø rûmai, Kosciuð-kos g. 12, Kino salë, III a.) paskaità skaitys lenkø kinotyrininkas ir medijøtyrinëtojas Andrzejus Pitrusas. Jis yra knygø apie Davido Cronenbergo, Tod-do Hayneso, Douglaso Sirko kûrybà, apie siaubo ir mokslinës fantastikos ki-nà autorius, kompiuteriniø þaidimø audiovizualinëje kultûroje þinovas.

„7md“ rekomenduoja

7 meno dienos | 2015 m. sausio 30 d. | Nr. 1 (1110) 11 psl.

Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

salëje — W. Shakespeare’o „HAMLETAS“.

Reþ. — O. Korðunovas

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

30 d. 18.30 — PREMJERA! „MARÐRUTAS“

(dekadentiðkas koliaþas apie vienà Padarà).

Scen. aut. ir reþ. — A. Jankevièius

31 d. 12 val. — J. Maèiukevièiaus „BITË MAJA“

(V. Bonzelso knygos „Bitë Maja ir jos nuoty-

kiai“ motyvais). Reþ. ir dail. — V. Mazûras

II. 1 d. 12 val. — „DAKTARAS DOLITLIS“

(pagal H. Loftingà). Reþ. — R. Drieþis

Maþoji salë

31 d. 14 val. — „RAUDONKEPURË“ (pasakø

apie Raudonkepuraitæ motyvais). Reþ. ir

dail. — V. Mazûras

II. 1 d. 14 val. — Just. Marcinkevièiaus „VORO

VESTUVËS“. Scen. aut. ir reþ. — A. Mikutis

„Menø spaustuvë“31, II. 1 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — PREM-

JERA! „STEBUKLINGAS SODAS“.

Reþ. — S. Degutytë („Stalo teatras“)

31 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„6TAS PIRÐTAS“. Choreogr. — R. Butkus (ðokio

teatras comma8“)

3 d. 19 val. Juodojoje salëje — Ch. Marlowe

„Dr. FAUSTAS“. Reþ. — C. Grauþinis (teatras

„cezario grupë“)

3 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — „59’ONLINE“.

Idëjos aut. L. Vaskova ir R. Maèiliûnaitë

(jaunøjø scenos menininkø programa „Atvira

erdvë’13“)

4 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„K.ID“. Choreogr. — E. Vizbaraitë, reþ. —

G. Jaugelytë

5 d. 18.30 Kiðeninëje salëje — „BRANGIOJI

MOKYTOJA“. Reþ. — I. Stundþytë

(teatras „Atviras ratas“)

5 d. 19 val. Juodojoje salëje — P. Marivaux

„DAR VIENA MEILËS STAIGMENA“.

Reþ. — C. Grauþinis (teatras „cezario grupë“)

6 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„YESMOONCAN“ (jaunøjø scenos menininkø

programa „Atvira erdvë‘14“). Idëjos aut. ir

reþ. — J. Tertelis

Keistuoliø teatras30 d. 19 val. — „DIAGNOZË: VISIÐKAS

RUDNOSIUKAS“. Reþ. — V.V. Landsbergis

31 d. 12 val. — „ATSARGIAI — ÞIURKIUS!“

Reþ. — A. Sunklodaitë

31 d. 19 val. — „IÐËJAU AÐ STOTIN“

(V.V. Landsbergio þiauriø romansø spektak-

lis). Reþ. — V.V. Landsbergis

II. 1 d. 12 val. — „GRYBØ KARAS IR TAIKA“

(pagal Just. Marcinkevièiø). Reþ. — A. Giniotis

5 d. 19 val. — „VASAROTOJAI“ ( pagal M.

Gorkio kûrybà). Reþ. — A. Giniotis

KAUNAS

Kauno dramos teatras30, II. 3, 4 d. 18 val. Rûtos salëje — R. Gary

„AUÐROS PAÞADAS“. Inscenizacijos aut. ir

reþ. — A. Sunklodaitë

31 d. 14 val., II. 1 d. 15 val. Didþiojoje scenoje —

PREMJERA! „MECHANINË ÐIRDIS“ (pagal

M. Malzieu romanà „Mechaninë ðirdis“).

Reþ. — A. Areima

II. 4 d. 19 val. Ilgojoje salëje — A. Èechovo

„PALATA“. Insc. aut. ir reþ. — R. Kazlas

5 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — M. Frischo

„BIOGRAFIJA: VAIDINIMAS“. Reþ. — G. Varnas

6 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — J. Patricko

„MÛSØ BRANGIOJI PAMELA“. Reþ. — A. Latënas

Kauno valstybinis muzikinis teatras30 d. 18 val. — N. Rimskio-Korsakovo „CARO

SUÞADËTINË“. Muzikinis vad. ir dir. — E. Pehkas

(Estija). Dir. — J. Janulevièius

31 d. 18 val. — I. Kãlmãno „BAJADERË“.

Dir. — J. Janulevièius

II. 1 d. 12 val. — „SNIEGO KARALIENË“.

Dir. — J. Janulevièius

1 d. 18 val. — P. Abrahamo „BALIUS

SAVOJOJE“. Dir. — J. Janulevièius

4 d. 17 val. — R. Rodgerso „MUZIKOS

GARSAI“. Dir. — J. Vilnonis

5 d. 18 val. — L. Adomaièio „DULKIØ SPIN-

DESYS“. Choreogr. ir libreto aut. — D. Bervin-

gis ir G. Visockis

6 d. 18 val. — Ch. Gounod „FAUSTAS“.

Dir. — J. Geniuðas

Kauno kamerinis teatras30 d. 18 val. — E. Radzinskio „KOBA“.

Reþ. — S. Rubinovas

II. 1 d. 18 val. — G. Boccaccio „DEKAMERO-

NAS“. Reþ. — A. Rubinovas

6 d. 18 val. — V. Klimaèeko „SUPERMAR-

KETAS“. Reþ. — A. Veverskis

Kauno maþasis teatras30 d. 19 val. — F. Rame, D. Fo „LAISVOJI

PORA“. Reþ. — R. Januðkevièiûtë, A. Baniûnas

31 d. 12 val. — PREMJERA! „PASLAPTINGA

NAKTIS“. Reþ. — J. Jukonytë

Kauno lëliø teatras31 d. 12 val. — „NYKÐTUKAS NOSIS“ (pagal

W. Haufo pasakà). Reþ. — A. Stankevièius

II. 1 d. 12 val. — „ÐEIMYNËLË IÐ DIDÞIOSIOS

GIRIOS“. Reþ. — O. Þiugþda

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis dramos teatras31 d. 18 val. Þvejø rûmuose — Y. Reza „PO

ATSISVEIKINIMO“. Reþ. — A. Vizgirda

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras30 d. 18.30 — V. Ganelino, S. Gedos „VELNIO

NUOTAKA“

Ð I A U L I A I

Valstybinis Ðiauliø dramos teatras30 d. 18 val. — E. Rostand’o „SIRANO DE

BERÞERAKAS“. Reþ. — A. Pociûnas

31 d. 18 val. — B. Brechto „PONAS PUNTILA

IR JO TARNAS MATIS“. Reþ. — A. Pociûnas

II. 1 d. 12 val. — „BEBENÈIUKAS IR LAUMË“

(K. Kubilinsko ir P. Cvirkos pasakø motyvais).

Reþ. — I. Norkutë

1 d. 18 val. — J. Fosse „VIENÀ VASAROS

DIENÀ“. Reþ. — A. Vidþiûnas

6 d. 18 val. — A. Rappo „INERTIÐKOS DUJOS“.

Reþ. — T. Jaðinskas

P A N E V Ë Þ Y S

Juozo Miltinio dramos teatras30, II. 8 d. 18 val. — PREMJERA! D. Gyzelma-

no „PONAS KOLPERTAS“. Reþ. — Velta ir Vytautas

Anuþiai

31, II. 7 d. 18 val. — K. Sajos „DEVYNBË-

DÞIAI“. Reþ. — M. Meilûnas

II. 1 d. 18 val. — „ANË IÐ ÞALIASTOGIØ“

(pagal L.M. Montgomeri romanà).

Reþ. — A. Gluskinas

3 d. 18 val. — N. Simono „BASOMIS PARKE“.

Reþ. P. Stoièevas

3 d. 18 val. Kupiðkio kultûros centre — PREM-

JERA! A. Èechovo „ROTÐILDO SMUIKAS“.

Reþ. — M. Cemnickas

4 d. 18 val. — G. Morkûno „IÐ NUOMÐIKO

GYVENIMO“. Reþ. — A. Gluskinas

6 d. 18 val. — J.L. Lagarce’o „AÐ BUVAU

NAMUOSE IR LAUKIAU, KOL ATEIS LIETUS“.

Reþ. — R. Morkûnas

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija31 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — Lietuvos kamerinis orkestras.

Solistas K. Kuljusas (obojus). Programoje

P. Vasko, L. Boccherini, A. Marcello,

J.S. Bacho kûriniai

II. 1 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos

Didþiojoje salëje, — koncertas visai ðeimai

„Pykðt, paukðt, ðmaukðt!“. Lietuvos nacionali-

nis simfoninis orkestras. Dir. — M. Barkaus-

kas. Muzikologas V. Gerulaitis. Aktoriai

S. Mikalauskaitë, R. Saladþius. Reþ. —

J. Ðurnaitë. Programoje E. Griego, L. Ander-

sono, J. Strausso, C. Saint-Saenso, S. Prokof-

jevo, J. Offenbacho ir kt. kûriniai

1 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje —

kamerinës muzikos koncertas „Þiemos

peizaþai“. Valstybinis Vilniaus kvartetas.

Solistë B. Vainiûnaitë (fortepijonas). Progra-

moje „Premjerø popietë“: Th. Escaicho,

J. Halvorseno, P. Vasko, O. Messiaeno,

Ch. Sindingo kûriniai

7 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojo-

je salëje, — Lietuvos nacionalinis simfoninis

orkestras. Solistë I. Prudnikovaitë (mecosop-

ranas). Dir. — M. Pitrënas. Programoje

M. Ravelio, P. Liebersono, C. Francko kûriniai

8 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje,

9 d. 18 val. Alytaus kultûros ir komunikaci-

jos centre — kamerinës muzikos koncertas

„Romantiðki viraþai“. Èiurlionio kvartetas,

E. Vanoosthuyse (klarnetas). Programoje

R. Schumanno, J. Brahmso kûriniai

V I L N I U S

Kongresø rûmai30 d. 19 val. — orkestro gimtadienio koncer-

tas. S. Januðaitë (sopranas), I. Prudnikovaitë

(mecosopranas), Kauno valstybinis choras

(vad. — P. Bingelis), Lietuvos valstybinis

simfoninis orkestras. Dir. — G. Rinkevièius.

Programoje G. Mahlerio Simfonija Nr. 2,

c-moll „Prisikëlimo“

II. 5, 7 d. 19 val. — PREMJERA! E. Humper-

dincko opera „Jonas ir Greta“. Muzikinis

vadovas — G. Rinkevièius, meno vadovë —

D. Ibelhauptaitë, dir. — R. Ðumila, reþ. —

G. Ðeduikis, kost. dail. — E. Èekanavièiûtë.

Solistai — J. Vaðkevièiûtë, R. Karpis,

J. Gringytë, M. Nazarova, A. Malikënas,

V. Talerko, Lietuvos valstybinis simfoninis

orkestras (VÐÁ ,,Vilnius City Opera“)

6 d. 19 val. — A. Paley (fortepijonas), Novo-

sibirsko styginiø kvartetas „Filarmonica“:

V. Karèaginas (smuikas), O. Anisimova

(smuikas), I. Tarasenko (altas), S. Ovèinikovas

(violonèelë). Programoje J. Brahmso,

R. Schumanno kûriniai

Lietuvos muzikø rëmimo fondasII. 2 d. 18 val. — Koncertuoja jaunieji vilnie-

èiai. Vilniaus Vaikø muzikos studijos fortepi-

jono koncertas „Þiemos garsai“

4 d. 17 val. — Treèiadienio vakaras koncertas

„Þiema bëga“. Muzikuoja A. Þvirblytës

fortepijono klasës ugdytiniai A. Valuðytë ir

K. Kerbedytë. Dalyvauja violonèelininkas

R. Grod. Programoje F. Schuberto, A. Skriabi-

no, N. Miaskovskio ir B. Bartoko kûriniai

2 d. 18 val. Vilniaus universiteto ðv. Jonø

baþnyèioje — „Alma mater musicalis“

koncertø ciklo koncertas „Ðiapus þvaigþdþiø

ir nakties“. „Trio grazioso“: J. Gedmintaitë

(sopranas), V.M. Zabrodaitë (fleita), Ð. Èep-

liauskaitë (fortepijonas)

Ðv. Kotrynos baþnyèia31 d. 18 val. — muzikinë pramonë „Darbai ir

dyvai“. Atlikëjai aktorius R. Kazlas, variniø

puèiamøjø kvintetas „Dûdûva“: L. Lapë,

V. Sokolnikas (trimitai), I. Kuleðevièienë

(valtorna), A. Graþulis (trombonas), S. Kirsen-

ka (tûba). Programoje fragmentai ið K. Done-

laièio poemos „Metai“, J.S. Bacho, J. Gudavi-

èiaus, J. Naujalio kûriniai

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas30 d. 17 val. — poeto R. Stankevièiaus

kûrybos vakaras su nauja knyga „Pûgos

durys“. Kartu su autoriumi dalyvauja knygos

dailininkas Ð. Leonavièius, poetë R. Skuèaitë.

Vakare groja G. Þilys

II. 3 d. 17.30 — literatûros kritiko A. Guð-

èiaus naujos knygos „Savistaba ir nuostaba /

Raðytojø þvilgsnis á save ir kitus“ pristaty-

mas. Dalyvauja prozininkas, akademikas

V. Martinkus, literatûros kritikas, profesorius

P. Braþënas, literatûros kritikai J. Kubilius,

S. Lipskis, poetas V. Reimeris, prozininkas ir

publicistas R. Sadauskas ir kiti. Renginá veda

leidyklos „Versus aureus“ redaktorë

O. Gudþiûnienë

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Atpildas : romanas / Jodi Picoult ; ið anglø kalbos vertë Rima Rutkûnaitë. – Vilnius : Alma

littera, 2015 (Vilnius : BALTO print). – 468, [1] p.. – Tiraþas 3000 egz.. – ISBN 978-609-01-

1663-0 (ár.) : [9 Eur 64 ct]

Banjano ðeðëly : romanas / Vaddey Ratner ; ið anglø kalbos vertë Vidas Morkûnas. – Vilnius :

„Baltø lankø“ leidyba, [2014] (Gargþdai : Print-it). – 454, [1] p.. – Tiraþas 2500 egz.. – ISBN

978-9955-23-728-0 (ár.)

Dingusi : romanas / Gillian Flynn ; ið anglø kalbos vertë Dalia Zaikauskienë. – Vilnius : Alma

littera, 2015 (Vilnius : BALTO print). – 453, [1] p.. – Tiraþas 1500 egz.. – ISBN 978-609-01-

1291-5 (ár.) : [9 Eur 61 ct]

Dramblys pradingsta : apsakymai / Haruki Murakami ; ið japonø kalbos vertë Jurgita

Polonskaitë. – Vilnius : „Baltø lankø“ leidyba, [2014] (Vilnius : Spauda). – 383, [1] p.. –

([Ðiuolaikinë proza], ISSN 2029-2570). – Virð. antr. ir aut. nenurodyti. – Tiraþas 3500 egz.. –

ISBN 978-9955-23-796-9 (ár.)

Iðdykëlë : romanas / Shirley Kennedy ; [ið anglø kalbos vertë Edita Rimavièiûtë ir Mindaugas

Bielskis]. – Kaunas [i.e. Raudondvaris, Kauno r.] : Dajalita, [2015] (Kaunas : Indigo print). –

381, [2] p.. – (Meilës romanø lobynas). – Tiraþas [1553] egz.. – ISBN 978-9955-691-95-2 : [2

Eur 75 ct]

Kolekcionierius : romanas / John Fowles ; ið anglø kalbos vertë Virginija Mickienë. – Vilnius :

Alma littera, 2015 (Kaunas : Spindulio sp.). – 332, [2] p.. – („Pegaso“ kolekcija, ISSN 2351-

5236 ; kn. 5). – Tiraþas 3000 egz.. – ISBN 978-609-01-1686-9 (ár.) : [4 Eur 8 ct]

Kraðtai ir þmonës : [groþinë eseistika] / Arvydas Juozaitis. – Vilnius : Alma littera, 2015

(Vilnius : Spauda). – 511, [1] p. : iliustr., portr.. – Tiraþas 2000 egz.. – ISBN 978-609-01-1665-

4 : [8 Eur 96 ct]

Laivas linksmybiø / Pulgis Andriuðis ; [parengë Remigijus Misiûnas]. – Vilnius : Bonus animus,

[2014] (Vilnius : BALTO print). – 253, [1] p.. – (Egzodo biblioteka). – Tiraþas [500] egz.. – ISBN

978-9955-754-39-8 (ár.)

Likimo upë : romanas / Apolinaras Èepulis. – Vilnius : Alma littera, 2014- . – (Ár.)

D. 2, Rëvos. – 2014 (Vilnius : Spauda). – 495, [1] p.. – Tiraþas 1000 egz.. – ISBN 978-9955-24-

684-8 : [6 Eur 72 ct]

Linda, kaip ið Lindos þmogþudystës : romanas / Leif G.W. Persson ; ið anglø kalbos vertë Vaiva

Leðinskaitë. – Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO], [2014] (Vilnius : BALTO print). – 540,

[2] p.. – Tiraþas 2500 egz.. – ISBN 978-609-403-733-7 (ár.)

Madam madam madam : romanas / Sara Poisson. – Vilnius : Alma littera, 2014 (Vilnius :

BALTO print). – 277, [2] p.. – Tiraþas 1800 egz.. – ISBN 978-609-01-1667-8 (ár.) : [7 Eur 38 ct]

Naktis – mano metas : romanas / Mary Higgins Clark ; ið anglø kalbos vertë Vytautas

Petrukaitis. – Vilnius : Alma littera, 2014 (Vilnius : BALTO print). – 361, [2] p.. – Tiraþas 2000

egz.. – ISBN 978-609-01-1664-7 (ár.) : [7 Eur 58 ct]

Naðlaièiø priþiûrëtojo sûnus : romanas / Adam Johnson ; ið anglø kalbos vertë Povilas

Gasiulis. – Vilnius : „Baltø lankø“ leidyba, [2014] ([Vilnius] : BALTO print). – 526, [1] p.. – Virð.

antr. ir aut. nenurodyti. – Tiraþas 1700 egz.. – ISBN 978-9955-23-791-4 (ár.)

Nuo Sirakûzø lig Ðiaurës elnio : [kelioniø áspûdþiai] / Antanas Vaièiulaitis ; [parengë Remigijus

Misiûnas]. – [2-asis leid.]. – Vilnius : Bonus animus, [2014] (Vilnius : BALTO print). – 223, [1] p. :

iliustr., portr.. – Tiraþas [800] egz.. – ISBN 978-9955-754-41-1 (ár.)

Objektyve meilë : [romanas] / Lina Ever. – Vilnius : Alma littera, 2015 (Vilnius : Spauda). –

343, [1] p.. – Tiraþas 2000 egz.. – ISBN 978-609-01-1668-5 (ár.) : [6 Eur 84 ct]

Popierinë mergina : romanas / Guillaume Musso ; ið prancûzø kalbos vertë Donata

Pleskevièienë. – Vilnius : „Baltø lankø“ leidyba, [2014] ([Vilnius] : BALTO print). – 396, [1] p.. –

Virð. antr. ir aut. nenurodyti. – Tiraþas 2500 egz.. – ISBN 978-9955-23-793-8 (ár.)

Povestuvinë kelionë ; Ið uþmarðties gelmiø : romanai / Patrick Modiano ; ið prancûzø kalbos

vertë Aurelija Leonavièienë ir Jonë Ramunytë. – Vilnius : Alma littera, 2014 (Vilnius : BALTO

print). – 214, [1] p.. – Tiraþas 1200 egz.. – ISBN 978-609-01-1675-3 (ár.) : [7 Eur 58 ct]

Romanas : dvi istorijos apie vienà meilæ / Liutauras Degësys. – Vilnius : Alma littera, 2014 (Vilnius :

BALTO print). – 248, [4] p.. – Tiraþas 2000 egz.. – ISBN 978-609-01-1666-1 : [5 Eur 11 ct]

Saulë kryþiuose : [eilëraðèiai] / Leonardas Andriekus ; [iliustravo Telesforas Valius]. – 2-asis

leid.. – Klaipëda : [Þemaitijos spauda], 2014 (Klaipëda : Þemaitijos spauda). – 224 p. : iliustr.. –

Tiraþas 1000 egz.. – ISBN 978-9955-839-65-1

Uþ nuodëmes bus atleista : romanas / Katja Kettu ; ið suomiø kalbos vertë Aida Krilavièienë. –

Vilnius : Alma littera, 2015 (Vilnius : BALTO print). – 317, [2] p.. – Tiraþas 2000 egz.. – ISBN

978-609-01-1662-3 (ár.) : [7 Eur 38 ct]

Vaiduoklis : [romanas] / Jo Nesb¸ ; ið norvegø kalbos vertë Giedrë Rakauskaitë. – Vilnius :

„Baltø lankø“ leidyba, [2014] (Gargþdai : Print-it). – 462, [1] p.. – (Kriminalinis romanas, ISSN

2029-2597). – Virð. antr. ir aut. nenurodyti. – Klaidingas serijos ISSN: ISSN 2029-2579. –

Tiraþas 4000 egz.. – ISBN 978-9955-23-795-2 (ár.)

Vilko valanda : fantastinis romanas (stimpankas) / Andrius Tapinas ; [dailininkë Eglë Zioma]. –

Vilnius : Alma littera, 2015 (Vilnius : Petro ofsetas). – 532, [12] p. : iliustr.. – Patriotø premija uþ

knygà jaunimui 2013 m. Metø knyga 2013 m.. – Tiraþas 3000 egz.. – ISBN 978-609-01-0890-

1 (ár.) : [9 Eur 59 ct]

Vilniaus Madona : romanas / Gina Viliûnë. – Vilnius : Alma littera, 2015 (Vilnius : Petro

ofsetas). – 243, [4] p.. – Tiraþas 1000 egz.. – ISBN 978-609-01-1517-6 (ár.) : [4 Eur 66 ct]

12 psl. 7 meno dienos | 2015 m. sausio 30 d. | Nr. 1 (1110)

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

Redaktorë – Agnë NaruðytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, ðokis – Milda BrukðtutëMuzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda ÈemerkaitëFinansininkë – Brigita Misiuvienë

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia Lietuvos kultûros taryba,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

S a u s i o 3 0 – v a s a r i o 5

Baltas Dievas ****Trylikametë Lili nori laikyti ðuná, bet mergaitës tëvas iðmeta já á gatvæ.

Ðuo klaidþioja po miestà, patirdamas, kokie þiaurûs gali bûti þmonës. Jispabëga nuo ðungaudþiø, bet patenka á godaus benamio spàstus, yra ren-giamas kruvinoms kovoms, bet galiausiai prisijungia prie ðunø gaujos, ku-ri kerðija savo kankintojams. Vengrø kino ir teatro reþisierius KornélisMundruczó stato spektaklius visoje Europoje, jo filmai, ið kuriø Lietuvojerodytas tik „Delta“, sulaukia prieðtaringø vertinimø. Ne iðimtis ir ðis, ku-rio premjera ávyko Kanø „Ypatingo þvilgsnio“ programoje. Filme vaidinaZsofia Psotta, Sandoras Zsoteris, Lili Monori, Laslo Galffi, Lili Horvathir ið gyvûnø prieglaudø iðgelbëti ðunys (Vengrija, Vokietija, Ðvedija, 2014).(Vilnius)

Metø pilietis ****Hanso Petterio Molando („Aberdynas“, „Graþioji ðalis“, „Savaip sàþi-

ningas þmogus“) juodojoje komedijoje Stellanas Skarsgårdas vaidina Nil-sà – kaþkur Ðiaurëje tarp sniegynø skendinèio maþo miestelio „Metø pi-lietá“. Nilsas vairuoja didþiulæ sniego valymo maðinà, turi mylimà þmonàir sûnø. Pavyzdingo vyro gyvenimas apsiverèia aukðtyn kojomis, kai nuþu-domas jo vienintelis sûnus. Nilsas nusprendþia atkerðyti gangsteriams, be-siverèiantiems narkotikø prekyba, ir pats to nenutuokdamas sukelia karàtarp galingø norvegø ir serbø mafiozø grupuoèiø. Nusikaltëliai þûsta vie-nas po kito, sukeldami vis daugiau rûpesèiø bejëgiams vietos policinin-kams. Pasak Skarsgårdo, „trileris pavirsta juoda absurdiðka komedija, gro-tesku, kuriame justi kartus humoras ir skandinavø visuomenës satyra“(Norvegija, Ðvedija, Danija, 2014). (Vilnius)

Nauja draugë ****Naujas Franšois Ozono filmas – lyg pasvarstymas, kas ðiais laikais yra

lytinë tapatybë. Filmo herojë Kler sunkiai iðgyvena geriausios draugësmirtá – jos buvo neiðskiriamos nuo pat maþens, kartu iðtekëjo. Taèiauskausmo prislëgtas naðlys pasiûlo Kler ádomø bûdà atsikratyti depresi-jos... Kaip ir visuose Ozono filmuose, ir ðiame vaidina daug puikiø pran-cûzø aktoriø: Romainas Duris, Anais Demoustier, Raphaelis Personna-zas, Aurore Clement, Isild Le besco, Michele Raingeval (Prancûzija,2014). (Vilnius)

Programiðiai ***Pasaulá sudrebina programiðiø ataka. Patys gabiausi JAV ir Kinijos moks-

lininkai sujungia jëgas. Trileriø meistro Michaelo Manno filme vaidinaChrisas Hemsworthas, Wei Tang, Viola Davis, Ritchie Costeras, Leeho-mas Wangas (JAV, 2015). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Ûsuotasis ponas Mortdekai ***Galima tik pasigailëti ðios komedijos platintojø, kurie filmo pavadini-

mà iðvertë nei ðiaip, nei taip, nes, matyt, nemoka në vienos uþsienio kal-bos. Be abejo, ið jø pasityèiotø ir snobas pagrindinis filmo personaþas –britø aristokratas, meno galerijos darbuotojas ir sukèius Mordekajus (Joh-nny Depp). Jis keliauja po visà pasaulá, norëdamas rasti pavogtà Goyos pa-veikslà, kuris esà slepia vertingà informacijà. Pakeliui Mordekajui teks susi-durti su rusø oligarchu, amerikieèiø milijardieriumi, britø þvalgyba,tarptautiniu teroristu ir nuosava þmona (Gwyneth Paltrow). Taèiau didþiausiukonkurentu taps buvæs þaviojo ûsoèiaus kolega Alisteris (Evan McGregor).Davido Koeppo filme taip pat vaidina Olivia Munn, Paulas Bettany, Aub-rey Plaza, Oliveris Plattas (JAV, 2015). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Visko teorija ***Filmas pasakoja mokslininko Stepheno Hawkingo gyvenimo istorijà,

bet koncentruojasi á karjeros pradþià: rodoma jo nepagydomos ligos eiga,meilë þmonai Jane, skyrybos. Reþisierius Jamesas Marshas iðgarsëjo do-kumentiniu filmu „Þmogus ant lyno“, jis buvo apdovanotas „Oskaru“. Do-kumentininko patirtis jam padëjo ir kuriant ðá filmà, pagrindinius vaidme-nis jame sukûrë Eddie Redmayne’as, Felicity Jones, Charlie Coxas, EmilyWatson, Simonas McBurney’is, Davidas Thewlisas (D. Britanija, 2014).(Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis30—II. 3, 5 d. — Meðkiukas Padingtonas (JAV,

Prancûzija) — 11.30, 13.40, 16.10, 18.30,

21.40; 4 d. — 11.30, 13.40, 16.10, 21.40

30—II. 5 d. — Bukas ir bukesnis 2 (JAV) — 11.30,

14, 16.30, 19, 21.45

Visko teorija (D. Britanija) — 12, 15, 18, 20.45

30, II. 2—5 d. — 8 nauji pasimatymai (Rusija) —

15.40, 19.30; 31, II. 1 d. — 11.50, 15.40, 19.30

Metø pilietis (Norvegija, Ðvedija) — 15.30,

20.30

II. 3 d. — Traukinio apiplëðimas, kurá ávykdë

Saulius ir Paulius (reþ. R. Marcinkus, S. Aðkela-

vièius) — 19 val.; 5 d. — 18 val.

31 d. — J. Offenbacho „Hofmano pasakos“.

Tiesioginë premjeros transliacija ið Niujorko

Metropoliteno operos — 19.55

3 d. — Jupiterë. Pabudimas (3D, JAV) — 18 val.

30—II. 5 d. — Ûsuotasis ponas Mortdekai

(D. Britanija) — 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.30

30, II. 2—4 d. — Nepatyræs (reþ. J. Paulikas) —

14, 16.20, 18.45, 21.30; 31, II. 1 d. — 11.40,

14, 16.20, 18.45, 21.30; 5 d. — 14, 16.20, 21.30

30—II. 5 d. — Programiðiai (JAV) — 15.20,

18.15, 21.15

30—II. 3, 5 d. — Balandis tupëjo ant ðakos ir

màstë apie bûtá (Ðvedija, Vokietija, Norvegi-

ja, Prancûzija) — 13.10, 18.15; 4 d. — 13.10

30—II. 3, 5 d. — Galingasis 6 (JAV) — 11, 16 val.;

4 d. — 11 val.; 30—II. 5 d. — Galingasis 6 (3D,

JAV) — 13.30, 18.30; Hobitas. Penkiø armijø

mûðis (HFR, 3D, JAV, N. Zelandija) — 13.50,

21 val.; 30—II. 3, 5 d. — Tarp þvaigþdþiø

(D. Britanija, JAV) — 11.45, 20.45; 4 d. — 11.45

30, II. 2, 4 d. — Nepalûþæs (JAV) — 18 val.;

31 d. — 12.40; II. 1 d. — 12.40, 18 val.

31, II. 1 d. — Madagaskaro pingvinai (JAV) —

11.15; 30—II. 5 d. — Septintasis sûnus (3D,

D. Britanija, JAV, Kanada, Kinija) — 17.10

Pabroliø nuoma (JAV) — 15.45

30, II. 1—5 d. — Atkirtis (JAV) — 21.10

31, II. 1 d. — Mes dainuosim (Lietuva, D. Britani-

ja) — 13.20; 30—II. 2, 4, 5 d. — Vaikystë (JAV) —

17.50; 30—II. 5 d. — Kà iðdarinëja vyrai 2

(Rusija) — 21.15

Forum Cinemas Akropolis30—II. 5 d. — Meðkiukas Padingtonas (JAV,

Prancûzija) — 10.10, 11.10, 12.30, 14.45, 17,

18 val.

30—II. 1, 3—5 d. — Bukas ir bukesnis 2 (JAV) —

11.50, 16.30, 18.30, 21 val.; II. 2 d. — 16.30,

18.30, 21 val.

30—II. 5 d. — 8 nauji pasimatymai (Rusija) —

12.15, 14.20, 19 val.; Visko teorija (D. Britani-

ja) — 13, 15.55, 18.40, 20.40

II. 5 d. — Traukinio apiplëðimas, kurá ávykdë

Saulius ir Paulius (reþ. R. Marcinkus, S. Aðkela-

vièius) — 21.30

II. 3 d. — Jupiterë. Pabudimas (3D, JAV) — 21.20

30—II. 5 d. — Nepatyræs (reþ. J. Paulikas) — 10.50,

13.10, 16.05, 19.20, 21.40; Ûsuotasis ponas

Mortdekai (D. Britanija) — 15.45, 18.10, 20.50;

Programiðiai (JAV) — 14.30, 17.30, 20.30

30, 31, II. 2—5 d. — Pabroliø nuoma (JAV) —

15.15; 21.10; II. 1 d. — 21.10

30, 31, II. 2, 4, 5 d. — Nepalûþæs (JAV) — 12.20,

17.40; II. 1, 3 d. — 12.20

30—II. 5 d. — Galingasis 6 (JAV) — 10.40,

15.30; Galingasis 6 (3D, JAV) — 13.20

30—II. 2, 4, 5 d. — Tarp þvaigþdþiø (D. Britani-

ja, JAV) — 20.20; 30—II. 5 d. — Sniego karalienë

2 (Rusija) — 11 val.; Naktis muziejuje. Kapo

paslaptis (D. Britanija, JAV) — 13.30

31—II. 4 d. — Kà iðdarinëja vyrai 2 (Rusija) — 21.30

31, II. 1 d. — Madagaskaro pingvinai (JAV) —

10.20

„Skalvijos“ kino centrasFestivalis „Þiemos ekranai“

30 d. — Dievo kabinetai (Prancûzija) — 17 val.

30 d. — Nejudët! (Prancûzija) — 19.20

30 d. — Metamorfozës (Prancûzija) — 21 val.

31 d. — Pakeliui á mokyklà (dok. f., Prancûzi-

ja) — 15.40; 2 d. — 17.30

31 d. — Nauja draugë (Prancûzija) — 17 val.;

2 d. — 21.15; 3 d. — 17 val.; 4 d. — 19.10

31 d. — Baltas Dievas (Vengrija, Vokietija, Ðvedija) —

19 val.; II. 1 d. — 20.40; 2 d. — 19 val.; 3 d. —

19 val., 4 d. — 21.10, 5 d. — 21.10

31 d. — Atkirtis (JAV) — 21.15; II. 1 d. — 15.50;

3 d. — 21.15; 4 d. — 17 val.; 5 d. — 19 val.

1 d. — Kino klasikos vakaras. Mëlynas

aksomas (JAV) — 18 val. (filmà pristatys kino

kritikë Þ. Pipinytë)

2 d. — Seansas senjorams. Force Majeure

(Ðvedija, Danija, Prancûzija, Norvegija) — 14.30

31 d. — Aukso þirgas (reþ. V. Aðkinis, R. Kalnael-

lis) — 14 val.; 1 d. — Meðkiukas Padingtonas

(D. Britanija, Prancûzija, Kanada) — 14 val.

5 d. — Specialus seansas. Gyvenk ir leisk

gyventi (dok.f. Vokietija) — 17.20

PasakaFestivalis „Þiemos ekranai“

30 d. — Numylëtinis — 19 val.; O mes —

triskart! — 21 val.

31 d. — Suzana — 14.30; Beti Fiðer ir kitos

istorijos — 16.30; Maestro — 19 val.; Ðëlio-

nës Paryþiuje — 21 val.

II. 1 d. — Dievo kabinetai — 13.30; Aja ið

Jopugono — 16 val.; Dvikova — 18 val.;

Kas antrà savaitgalá — 20.30

30, II. 5 d. — Meðkiukas Padingtonas (JAV,

Prancûzija) — 15.30; 31, II. 1 d. — 12.30

30, II. 2, 5 d. — Amþinai stilingos (dok., f.,

reþ. L. Plioplytë) — 17.30; 31 d. — 12, 17.45;

II. 1 d. — 16.15; II. 2 d. — 17.30, 21.30; II. 2 d. —

21.30; 3 d. — 17.15; 4 d. — 19.15

30 d. — Ûsuotasis ponas Mortdekai (D. Britani-

ja) — 15 val.; 31, II. 4 d. — 21.45; II. 2 d. — 19 val.;

3 d. — 21.30

30 d. — Atkirtis (JAV) — 17 val.; 31 d. — 19.30;

II. 1 d. — 20.45; II. 2 d. — 21.15; 3 d. — 18.45;

4 d. — 19.30; 5 d. — 20.30

30 d. — Baltas Dievas (Vengrija, Vokietija,

Ðvedija) — 19.15; 31 d. — 13 val.; II. 1 d. — 18.30;

II. 2 d. — 18.45; 3 d. — 21.15; 4 d. — 19 val.;

5 d. — 18.30

30 d. — Visko teorija (D. Britanija) — 21.45;

31 d. — 15.15; II. 1 d. — 18 val.; 2 d. — 21 val.;

3 d. — 19 val.; 4 d. — 21 val.; 5 d. — 17.45

30 d. — Radviliada (reþ. R. Rakauskaitë) — 15.15;

II. 1 d. — 11.45

30, II. 4 d. — Ida (Lenkija) — 17.15; II. 1 d. —

13.45; II. 2 d. — 17 val.

30, II. 2 d. — Nauja draugë (Prancûzija) — 19.30;

3 d. — 20.30; 4 d. — 21.30; 5 d. — 21 val.

30 d. — Treèias þmogus (D. Britanja, JAV,

Belgija, Vokietija) — 21.30; 31 d. — 21.15; II.

1 d. — 15.30; 3 d. — 17.45; 5 d. — 16 val.

31 d. — Pakeliui á mokyklà (Prancûzija) — 13.30;

II. 1 d. — 12 val.

II. 1 d. — Sniego karalienë 2 (Rusija) — 14.30

II. 1 d. — Rio, að tave myliu (Brazilija, JAV) —

21 val.; II. 2 d. — 17.15; 5 d. — 15 val.

II. 3 d. — Mënesienos magija (JAV) — 17 val.;

4 d. — 17.15

4 d. — Planai rytojui (ciklas „Ispaniðkai“) — 17.30

5 d. — Tarp þvaigþdþiø (D. Britanija, JAV) — 20.15

Ozo kino salë31 d. — Ida (Lenkija) — 15 val.

31 d. — Nëra laiko gerumui (reþ. ir scen. aut.

A. Janèoras) — 16.40; 5 d. — 16.30

31 d. — Loðëjas (reþ. I. Jonynas) — 18 val.

II. 3 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) — 16 val.

3 d. — Uþstrigusi paauglystëje (JAV) — 18.10

4 d. — Nematomas frontas (JAV, Lietuva,

Ðvedija) — 16.30

4 d. — Avinëlio vartai (reþ. A. Stonys) — 18.10

4 d. — Treèias þmogus (D. Britanija, JAV,

Belgija) — 19 val.; 5 d. — 17.40

KAUNAS

Forum Cinemas30—II. 5 d. — Meðkiukas Padingtonas (JAV,

Prancûzija) — 10.20, 11.30, 12.30, 13.40, 14.45,

17 val.

30, II. 2—4 d. — Bukas ir bukesnis 2 (JAV) —

12.15, 16.10, 18.20, 20.50; 31, II. 1 d. — 12.15,

16.10, 18.20, 20.50, 23.45; 5 d. — 12.15, 16.10,

18.20, 21.50

30, II. 2—5 d. — Visko teorija (D. Britanija) —

11, 15, 18, 21 val.; 31, II. 1 d. — 11, 15, 18,

21, 23.40

II. 5 d. — Traukinio apiplëðimas, kurá ávykdë

Saulius ir Paulius (reþ. R. Marcinkus, S. Aðkela-

vièius) — 19 val.

31 d. — J. Offenbacho „Hofmano pasakos“.

Tiesioginë premjeros transliacija ið Niujorko

Metropoliteno operos — 19.55

3 d. — Jupiterë. Pabudimas (3D, JAV) — 18.40

5 d. — „Þiemos ekranai“. Marie istorija

(Prancûzija) — 19 val.

30, II. 2—5 d. — Ûsuotasis ponas Mortdekai

(D. Britanija) — 10.50, 13.20, 18.50, 21.20;

31, II. 1 d. — 10.50, 13.20, 18.50, 21.20, 23.50

30, II. 2—5 d. — Nepatyræs (reþ. J. Paulikas) —

13.50, 15.30, 19.15, 21.40; 31, II. 1 d. — 13.50,

15.30, 19.15, 21.40, 23.20

30, II. 1—5 d. — Programiðiai (JAV) — 16, 20.30;

31 d. — 20.30

30—II. 2, 4, 5 d. — Nepalûþæs (JAV) — 12.45,

18.40; 3 d. — 12.45; Hobitas. Penkiø armijø

mûðis (HFR, 3D, JAV, N. Zelandija) — 15.50

31, II. 1 d. — Asteriksas. Dievø þemë (Prancû-

zija, Belgija) — 10.45

30—II. 5 d. — Balandis tupëjo ant ðakos ir

màstë apie bûtá (Ðvedija, Vokietija, Norvegi-

ja, Prancûzija) — 15.40

30—II. 4 d. — Arvydas Sabonis. 11 (reþ. R. Èekavi-

èius) — 18.10

30, II. 2—4 d. — Amerikietiðkas apiplëðimas

(Kanada, Liuksemburgas) — 19 val.; 31, II, 1 d. —

23.30

30—II. 5 d. — Galingasis 6 (JAV) — 10.30; Galinga-

sis 6 (3D, JAV) — 13 val.; Pabroliø nuoma

(JAV) — 21.30

30, II. 1—5 d. — Tarp þvaigþdþiø (D. Britanija,

JAV) — 21.10

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas30—II. 5 d. — Meðkiukas Padingtonas (JAV,

Prancûzija) — 10.20, 12.35, 14.50, 17.10; Bukas ir

bukesnis 2 (JAV) — 14.20, 16.50, 18.50, 21.20;

Visko teorija (D. Britanija) — 12, 15, 18, 20.50

8 nauji pasimatymai (Rusija) — 16.10, 21.40

II. 5 d. — Traukinio apiplëðimas, kurá ávykdë

Saulius ir Paulius (reþ. R. Marcinkus, S. Aðkela-

vièius) — 18.30

31 d. — J. Offenbacho „Hofmano pasakos“.

Tiesioginë premjeros transliacija ið Niujorko

Metropoliteno operos — 19.55

3 d. — Jupiterë. Pabudimas (3D, JAV) — 18 val.

Nepatyræs (reþ. J. Paulikas) — 12.05, 16.30,

19.30, 21.50; 30, II.1—5 d. — Ûsuotasis ponas

Mortdekai (D.Britanija) — 15.30, 18.10,

21.30; 31 d. — 15.30, 18.10; 30—II. 5 d. —

Galingasis 6 (3D, JAV) — 11.30, 14 val.;

Galingasis 6 (JAV) — 10.30, 13 val.

Sniego karalienë 2 (Rusija) — 10.10, 14 val.;

Programiðiai (JAV) — 20.40; Pabroliø nuoma

(JAV) — 19.20; 31, II. 1 d. — Madagaskaro

pingvinai (JAV) — 11.45; 30, II. 1, 2, 4 d. —

Nepalûþæs (JAV) — 18.30

„Baltas Dievas“