Kvapų valdymo metodinės rekomendacijos - NVSPL · 2012. 7. 16. · Kvapą sudaro daugybė kvapių, susietų su mėšlu, komponentų (amoniakas, vandenilio sulfidas, alkoholiai),

Baigiamoji konferencija „Gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos valdymo tobulinimas“

Kvapų valdymo metodinės rekomendacijos

Metodinės rekomendacijos parengtos įgyvendinant 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo

administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonės VP1-4.3-VRM-02-V „Viešųjų politikų reformų skatinimas“ projektą „Gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos veiksnių

valdymo tobulinimas“

2012

TURINYS

BENDROSIOS NUOSTATOS

ANOTACIJA

ĮVADAS

1. KVAPŲ SAMPRATA IR JŲ VALDYMO TAIKYMO LIETUVOJE IR UŽSIENYJE PRAKTIKA

Apibrėžtys ir sąvokos

Kvapus reglamentuojančių Lietuvos teisės aktų apžvalga

Kvapų matavimo vienetai, ribinės koncentracijos vertės

Kvapų valdyme dalyvaujančių institucijų, ūkio subjektų funkcijos, pareigos, teisės

Kvapų šaltiniai

Kvapų poveikis žmogui

Kvapų valdymo taikymo praktika užsienyje

2. PAŽANGIAUSIŲ UŽSIENIO ŠALIŲ KVAPŲ VALDYMO TECHNINĖMIS PRIEMONĖMIS

PAVYZDŽIŲ APŽVALGA IR TAIKYMO LIETUVOS SĄLYGOMIS GALIMYBĖS

3. KVAPŲ KONTROLĖ

Asmenų prašymų, pareiškimų, skundų teikimas

Kvapų kontrolės etapai

Komisijos sprendimų priėmimas

TURINYS

4. KVAPŲ VERTINIMO METODAI

Natūriniai kvapų vertinimo metodai (kokybinis ir kiekybinis vertinimas)

Kvapų vertinimo prietaisai

Skaitiniai kvapų vertinimo metodai (modeliavimas)

5. KVAPIŲJŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ, GALINČIŲ SUKELTI ALERGINES REAKCIJAS,

APŽVALGA IR REKOMENDACIJOS ŽALINGAM JŲ POVEIKIUI SVEIKATAI MAŽINTI

Alergines reakcijas sukeliančios kvapiosios cheminės medžiagos

Alergines reakcijas galinčių sukelti kvapiųjų cheminių medžiagų poveikio sveikatai mažinimas

6. KVAPŲ SKLIDIMO RIBŲ NUSTATYMO IR TIKSLINIMO PROBLEMŲ APRAŠYMAS IR

SIŪLYMAI PROBLEMOMS, SUSIJUSIOMS SU KVAPŲ NUSTATYMU IR JŲ VERTINIMU,

SPRĘSTI

7. KVAPŲ TARŠOS STEBĖSENOS (MONITORINGO) PAGRINDAI, SCHEMOS IR

ALGORITMAI

LITERATŪROS SĄRAŠAS

SANTRAUKA ANGLŲ KALBA

Apibrėžtys ir sąvokos � Kvapas – organoleptinė savybė, kurią junta uoslės organas, įkvepiant tam tikrų

lakiųjų medžiagų (HN 121:2010);

� Kvapo koncentracija – europinių kvapo vienetų skaičius kubiniame metre dujų standartinėmis sąlygomis (HN 121:2010);

� Europinis kvapo vienetas – kvapiosios medžiagos (kvapiųjų medžiagų) kiekis, kuris išgarintas į 1 kubinį metrą neutraliųjų dujų standartinėmis sąlygomis sukelia kvapo vertintojų grupės fiziologinį atsaką (aptikimo slenkstis), ekvivalentišką sukeliamam vienos europinės pamatinės kvapo masės (EROM), išgarintos į vieną kubinį neutraliųjų dujų metrą standartinėmis sąlygomis (LST EN 13725+AC);

� OUE/m3 – Europinis kvapo vienetas kubiniam metrui (LST EN 13725+AC);

� Europinė pamatinė kvapo masė EROM – sutartinė europinio kvapo vieneto pamatinė vertė, lygi nustatytajai sertifikuotosios pamatinės medžiagos masei. Vienas EROM atitinka 123 μg n-butanolio (CAS Nr. 71-36-3). Jį išgarinus į 1 kubinį metrą neutraliųjų dujų, koncentracija yra 0,040 μmol/mol (LST EN 13725+AC);

Apibrėžtys ir sąvokos

� Olfaktometras – prietaisas, kuriame kvapiųjų dujų mėginys tam tikru santykiu praskiedžiamas neutraliosiomis dujomis ir pateikiamas vertintojams (LST EN 13725+AC);

� Olfaktometrija – vertintojų uoslės jautrio kvapams matavimas (LST EN 13725+AC);

� Uždelstoji olfaktometrija – kvapo matavimas, esant laiko tarpui tarp mėginio paėmimo ir matavimo. Oro mėginys saugomas tinkamoje taroje (LST EN 13725+AC);

� Vertintojas – asmuo, dalyvaujantis tiriant kvapą (LST EN 13725+AC).

Pagrindiniai kvapus reglamentuojantys Lietuvos teisės aktai

� Higienos norma HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“;

� Higienos norma HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“.

� Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-885.

� LST EN 13725:2004 Oro kokybė. Kvapo koncentracijos nustatymas dinamine olfaktometrija su vėliau išleistais papildymais:

� LST EN 13725:2004/AC:2006 (LST EN 13725:2004+AC:2006) Oro kokybė. Kvapo koncentracijos nustatymas dinamine olfaktometrija;

� LST EN 13725:2004/P:2008 Oro kokybė. Kvapo koncentracijos nustatymas dinamine olfaktometrija.

Kvapų matavimo vienetai, ribinės koncentracijos vertės Lietuvos higienos normoje HN 35:2007 pateiktas kai kurių cheminių medžiagų kvapo slenksčio vertės ir kvapo pobūdis. Reglamentuojama tik didžiausia leidžiama vienkartinė ir paros koncentracija (DLK) Lentelėje pateiktos atskirų cheminių junginių kvapo slenksčio vertės nėra reglamentuojamos, todėl jomis remiantis galima nustatyti tik ar kvapo slenksčio vertė yra didesnė ar mažesnė už vienkartinę ir / arba paros DLK.

Kvapų matavimo vienetai, ribinės koncentracijos vertės Kvapo slenksčio vertę turintys cheminiai junginiai (Duomenys, surinkti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, pildant ataskaitos formą Nr. 2 – Atmosfera)

Kvapų matavimo vienetai, ribinės koncentracijos vertės

Kvapo slenksčio vertę turintys cheminiai junginiai (Duomenys, surinkti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, pildant ataskaitos formą Nr. 2 – Atmosfera)


Kvapų valdyme dalyvaujančios institucijos yra: � Aplinkos ministerija; � Regioniniai aplinkos apsaugos departamentai; � Sveikatos apsaugos ministerija; � Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie

Sveikatos apsaugos ministerijos; � Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie

Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžios teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos;

� Savivaldybių administracijos.


Kvapų valdyme dalyvaujančių institucijų funkcijos pagal teisės aktus: � Pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75)

6 straipsnio nuostatas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija, vykdydama aplinkos apsaugos valdymą ir valstybinį gamtos išteklių naudojimo reguliavimą: „nustato ir kontroliuoja išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) į aplinką teršalų (ir radioaktyviųjų medžiagų) normas bei apskaitos tvarką, nustato leidimų išmesti (išleisti, paskleisti) teršalus (ir radioaktyviąsias medžiagas) išdavimo tvarką“.

� Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3017) 3 straipsnyje apibūdintas aplinkos apsaugos valstybės kontrolės turinys: „Siekdamos užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai: „kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi nustatytų teršalų išmetimo ir išleidimo į aplinką bei aplinkos kokybės reikalavimų normų“.

� Lietuvos Respublikoje skleidžiami ūkio subjektų stacionarių ar pasklidusios taršos šaltinių kvapai kontroliuojami pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (Žin., 2005, Nr. 103-3829; 2005, Nr. 107 atitaisymas).


� Regioniniai aplinkos apsaugos departamentai išduoda Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, t. y. leidžia eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ar vykdyti ūkinę veiklą, atsižvelgus į aplinkos oro taršą kvapais, jų kontrolės ir prevencijos priemones.

� Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2225; 2010, Nr. 57-2809) 15 straipsnio 1 dalies 9 punktą Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o pagal 3 dalies 1 punktą ir jai pavaldžios visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos: „vykdo kvapų kontrolę gyvenamuosiuose ir visuomenės paskirties pastatuose“.

� Pagal Sveikatos apsaugos ministro patvirtintas Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisykles, kurios nustato kvapų kontrolės atlikimo pagrindus ir tvarką, kvapų kontrolė atliekama gavus asmens (asmenų) prašymą, pareiškimą, skundą. Skundus nagrinėja Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldi teritorinė visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga, kuri sudaro Komisiją iš ne mažiau kaip 3 asmenų, į kurią įtraukia savo, leidimą (licenciją) atitinkamai ūkinei komercinei veiklai išdavusios institucijos bei savivaldybės, kurios teritorijoje yra ūkinės komercinės veiklos vykdytojas, administracijos atstovus.

Kvapų šaltiniai Kvapai gali susidaryti fizinių, cheminių, biologinių ir mikrobiologinių procesų metu: � pramonės bei energetikos veikloje (nekvalifikuotas maisto pramonės ir

verslo atliekų tvarkymas – mėsos, pieno, spirito ir kt., taip pat prekybos centrų atliekos);

� komunaliniuose įrenginiuose (nuotekų valyklos, sąvartynai, atliekų konteineriai);

� žemės ūkyje (gyvulininkystė); � kitoje ūkinėje komercinėje veikloje (kavinės, kirpyklos, cheminės

valyklos, žuvies parduotuvės ir kt.)

Kvapų šaltiniai ENERGETIKA �Kuro deginimas ir saugojimas (LOJ). KURO GAMYBA �Naftos perdirbimas (benzenas, tetraetilšvinas, LOJ). CHEMIJOS PRAMONĖ �Plastmasės gamyba (vinilchloridas, tetrafluoretilenas, akrilonitrilas, etilenglikolis, vinilacetatas, formaldehidas, druskos rūgštis, stirenas, LOJ). �Dirbtinio pluošto gamyba (formaldehidas, fenolis, benzenas, neorganinės rūgštys, mineralinės alyvos, aromatiniai aminai, LOJ). �Mineralinių trąšų ir rūgščių gamyba (sieros rūgštis, fosforo rūgštis, azoto rūgštis, amoniakas, druskos rūgštis). �Dervų gamyba (fenolis, formaldehidas, LOJ). �Polivinilacetatinės emulsijos gamyba (acetaldehidas). �Superplastifikatorių, klijų gamyba (ksilenas, toluenas, benzenas, metilo chloridas, trichloretilenas, formaldehidas, LOJ). �Dažų, lakų gamyba (acetonas, toluenas, LOJ). �Galvanika (sieros rūgštis, azoto rūgštis, druskos rūgštis).

Kvapų šaltiniai

METALŲ APDOROJIMAS � (sieros rūgštis, azoto rūgštis, druskos rūgštis). MIŠKO, MEDŽIO APDOROJIMO, CELIULIOZĖS IR POPIERIAUS PRAMONĖ � (formaldehidas, ksilenas, acetonas, butanolis, butilacetatas, etanolis,

izopropanolis, toluenas, etilacetatas, LOJ). STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ GAMYBA � (formaldehidas, LOJ). LENGVOJI PRAMONĖ � (acto rūgštis, skruzdžių rūgštis, sieros vandenilis, amoniakas, akrilatai ,

formaldehidas , terpenai, stirenas, 4-vinilcikloheksenas, butadienas, 4-fenilcikloheksenas, aldehidai, akroleinas, ftalatai, aminai, alkoholiai (oktanolis, butanolis).

MAISTO GAMYBA � (amoniakas, formaldehidas, acetaldehidas, akroleinas, dioksinai,

furanai, etanolis, druskos rūgštis, LOJ).

Kvapų šaltiniai KITOS ŪKIO ŠAKOS � Žemdirbystė (amoniakas). � Gyvulininkystė (amoniakas, sieros vandenilis). � Nuotekų valyklos (sieros vandenilis, amoniakas, merkaptanai, indolas,

skatolas, LOJ). � Atliekų sąvartynai (sieros vandenilis, amoniakas, merkaptanai, indolas,

skatolas , LOJ).

Pastaba. Dėl didelės įvairovės lakieji organiniai junginiai (LOJ) – neįvardyti.

Kvapų šaltiniai Cheminių junginių kvapą lemia jų cheminė sudėtis. Osmoforai – grupė atomų cheminio junginio molekulėje, kuri atsakinga už būdingą junginio kvapą. Kvapus sukelia šios radikalų grupės: � CHO- aldehidai; � CH2OH- karbinoliai; � CO- karbonilai; � COOH- karboksilai; � OH- hidroksilo junginiai; � SH- sulfidrilai. � Cheminių junginių kvapas priklausomai nuo jų cheminės sudėties skiriasi: � C2H5OH etilo alkoholis – saldus kvapas; � C3H5OH alilo alkoholis – erzinantis kvapas; � C9H19OH nonilo alkoholis – bjaurus kvapas. � Cheminiuose junginiuose deguonies atomus pakeitus sieros atomais jie įgyja

kvapą.

Kvapų šaltiniai

Neturintys kvapo cheminiai junginiai: � H2O vanduo; � H2O2 vandenilio peroksidas; � CO2 anglies dioksidas.

Turintys kvapą cheminiai junginiai: � H2S sieros vandenilis; � H2S2 vandenilio persulfidas; � CS2 anglies disulfidas.

Kvapų šaltiniai Teršalų koncentracija išreiškiama:

�Tūrinė koncentracija (ppt, ppm, ppb, %) �Masinė koncentracija (mg/m3, μg/m3) �Norint atlikti cheminių medžiagų (teršalų) koncentracijos perskaičiavimą iš ppm į mg/m3, naudojama formulė pateikta HN 23:2011 ,,Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“:

�C(mg/m3) = (C(ppm)*M)/24,04

čia: C – cheminės medžiagos koncentracija; M – molekulinė cheminės medžiagos masė (g/mol); 24,04 – molinis tūris (l/mol), kai temperatūra – 20 C ir atmosferos slėgis – 101,3 kPa (760 mmHg).

Fiziologinis ir anatominis kvapo poveikis žmogui

Kvapo poveikis Odorantai (kvapą suteikiantys cheminiai junginiai), kurių koncentracijos neturi tiesioginio kenksmingo poveikio žmonių sveikatai. Aromatiniai lakieji junginiai trukdo normaliai funkcionuoti plaučiams, sukelia galvos skausmus ir sutrikdo miegą. Nors kvapai gali sukelti nemigą, pykinimą ir kitus nemalonius pojūčius, žmonės, kurie nuolat jaučia kvapus, kartais prie jų pripranta ir gali jų nebejausti. Pvz., sinergetiškai veikiant sieros vandeniliui ir amoniakui, greitai sutrinka uoslė, o per ilgesnę poveikio trukmę galimas inhaliacinis apsinuodijimas, nenatūralūs buitinių prekių kvapai trikdo miegą. Gyvulininkystės objektų kvapas atsiranda dėl juose susidarančių srutų ir mėšlo. Kvapą sudaro daugybė kvapių, susietų su mėšlu, komponentų (amoniakas, vandenilio sulfidas, alkoholiai), bet nė vienas iš jų nėra pagrindinis ir individualiai formuojantis skleidžiamąjį kvapą komponentas. Kvapą sudaro daugybė išskirtų į orą komponentų, kurie, formuodami kvapo poveikį, pasižymi sinerginiu poveikiu, dėl to kvapas tampa intensyvesnis ir agresyvesnis, negu galima būtų prognozuoti pagal atskirų dedamųjų sumą. Sinerginis amoniako ir vandenilio sulfido koncentracijų poveikis yra toks, kad, išsiskiriant į orą kartu šiems kvapą turintiems toksiniams junginiams, paprastai poveikis aplinkiniams gyventojams būna žymiai didesnis, nei jie veiktų atskirai. Kvapai juntami net esant labai mažoms jų koncentracijoms, kurių esamais analitiniais tyrimais neįmanoma nustatyti.

Kvapo poveikis

Kartais organizmo reakcija į bjaurų kvapą gali sukelti fizinius negalavimus. Tokius negalavimus sukelia susierzinimas, t. y. fiziniai ligos simptomai, kurie yra psichologinės reakcijos į kvapus ir netoksinį suerzinimą. Pvz., dirginantys kvapai gali sukelti galvos skausmą, slogą, akių dirginimą, gerklės skausmą ir kt. fizinius ligos požymius. Ilgą laiką trunkantis kvapų poveikis žmonėms sukelia uoslės nuovargį, todėl žmogus pradeda blogiau užuosti kvapus.

Jautrumas kvapams

Normalinis jautrumo kvapams pasiskirstymas

Kvapų valdymo praktika užsienyje ir Lietuvoje

� Atsiradus poreikiui standartizuoti kvapų matavimo metodus, kai kuriose šalyse buvo sukurti standartai, kurių pagrindas – kvapų matavimas olfaktometrijos metodu.

� Kvapų tyrimo standarte EN 13725:2003 „Air quality – Determination of odour concentration by dynamic olfactometry” (Oro kokybė – kvapo nustatymas dinaminės olfaktometrijos metodu), aplinkos oro pašalinio kvapo vertinimo vienetu laikomas 1 OUE/m3. Šiuo vienetu daugiausia vertinami cheminių junginių mišinių kvapai.

� Kvapų matavimo įprastinės ribos – nuo 1 OUE/m3 iki 107 OUE/m3. Šiais vienetais daugiausia vertinami cheminių medžiagų mišinių kvapai.

� Grynų cheminių junginių koncentracijos matuojamos μg/m3. � Olfaktometrijos standartas EN 13725:2003 unifikuotas 22 Europos šalyse (Airija,

Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Vengrija, Vokietija).

� Yra žinoma, kad JAV, Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija bei kitos valstybės taip pat vienijasi, norėdamos įdiegti naują standartą, identišką Europos standartui.


Nyderlandai

� Gyvenamųjų namų, vaikų ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigų, taip pat poilsiui skirtose teritorijose nustatyta ne didesnė kaip 0,5 OUE/m3 aplinkos oro kvapo ribinė vertė. Naujiems įrenginiams (šaltiniams) aplinkos oro kvapo 1 valandos 99,5-ojo procentilio leistina vertė neturi viršyti 0,5 OUE/m3 artimiausiose „kvapui jautriose vietose“ (pvz., būstas, mokyklos, ligoninės, poilsio vieta ir kt.);

� Esamiems įrenginiams (šaltiniams) aplinkos oro kvapo 1 valandos 98-ojo procentilio leistina vertė neturi viršyti 0,5 OUE/m3 artimiausiose „kvapui jautriose vietose“ (pvz., būstas, mokyklos, ligoninės, poilsio vieta ir kt.);

� Pramonės zonose esantiems izoliuotiems gyvenamiesiems namams aplinkos oro kvapo 1 valandos 95-ojo procentilio leistina vertė neturi viršyti 0,5 OUE/m3;

� Atsitiktiniams šaltiniams aplinkos oro kvapo 1 valandos 99,9-ojo procentilio leistina vertė neturi viršyti 0,5 OUE artimiausiose „kvapui jautriose vietose“ (pvz., būstas, mokyklos, ligoninės, poilsio vieta ir kt.).


Airija Taikoma leistina kvapo vertė: � naujoms kiaulių fermoms siektina 1 valandos 98-ojo procentilio kvapo vertė – 1,5

OUE/m3; � naujoms kiaulių fermoms ribinė 1 valandos 98-ojo procentilio kvapo vertė – 3,0

OUE/m3; � esamoms kiaulių fermoms ribinė 1 valandos 98-ojo procentilio kvapo vertė – 6,0

OUE/m3. Airijoje išskiriama rekomenduojama kvapo vertė gyvenamosios aplinkos ore, priklausomai nuo kvapo pobūdžio: � naftos perdirbimo pramonė, pieno pramonė, žuvies pramonė ir pan. (stipriai

erzinantis kvapas) – 1,5 OUE/m3 1 valandos 98-ojo procentilio orientacinis kriterijus;

� gyvulių auginimas, maisto produktų perdirbimas, dažymas, asfalto gamyba ir pan. (vidutiniškai erzinantis kvapas) – 3,0 OUE/m3 98-ojo procentilio 1 valandos orientacinis kriterijus;

� alaus darykla, kavos skrudinimas, kepykla, šokolado gamyba, kvepalų pramonė ir pan. (silpnai erzinantis kvapas) – 6,0 OUE/m3 1 valandos 98-ojo procentilio orientacinis kriterijus.


Danija � Nustatytos tokios leistinos kvapo 1 min. 99-ojo procentilio vertės: � 5 OUE/m3 nustatyta ūkiui, esančiam netoli miesto teritorijos, � 7 OUE/m3 – šalia gyvenviečių, kuriose yra daugiau negu 6

gyvenamieji namai; � 15 OUE/m3 – ūkiams, esantiems 200 m nuo pavienio gyvenamojo

namo, kitose teritorijose kvapai neturi viršyti 10 OUE/m3 . � Vietovės Danijoje kvapų toleravimo požiūriu suskirstytos į 3 grupes: � 1 grupė (miesto vietovės) – 1 OUE/m3, � 2 grupė (kaimai) – 3 OUE/m3, � 3 grupė (kaimo vietovės) – 10 OUE/m3. � 1 valandos 99-ojo procentilio leistinos kvapo vertės svyruoja nuo 0,6

iki 1,2 OUE/m3.


Jungtinė karalystė � Nepateiktas vidurkinimo laikotarpis, kuriam nustatyta leistina kvapo

vertė. � 98-ojo procentilio leistina kvapo vertė – 5,0 OUE/m3. Prancūzija � Leistina kvapo vertė aplinkos ore yra 5 OUE/m3 esant 98-ajam

procentiliui

Latvija � Kvapo koncentracijos vertė neturi būti didesnė kaip 5 OUE/m3

(gyvenamojoje vietovėje), � žemės ūkio paskirties teritorijoje – ne didesnė kaip 8 OUE/m3, pramonės

įmonių teršalų poveikio teritorijoje – ne didesnė kaip 10 OUE/m3.


Belgija � Nuo skerdyklų ar nuotekų valymo įrenginių leistina kvapo vertė siekia

apie 5 (2 dvoko vienetai) OUE/m3 (1 valandos 98-ojo procentilio vertė);

� Nuo dažymo proceso leistina kvapo vertė siekia apie 20 OUE/m3 (5 dvoko vienetai) (1 valandos 98-ojo procentilio vertė).


Vokietija � Reglamentuojama pašalinio aplinkos oro kvapo buvimo trukmė. � Daugelyje Vokietijos žemių leistina 1 valandos kvapo vertė

gyvenamojoje teritorijoje neturi viršyti 1 OUE/m3 (90-asis procentilis), o pramonės įmonių teritorijose 1–10 min kvapo vertė neturi viršyti 1 OUE/m3 (85-asis procentilis).

� Dalyje Vokietijos žemių leistina 1 valandos kvapo vertė siekia atitinkamai 1 OUE/m3 ir 3 OUE/m3, esant leistinoms 85–93-ių procentilių reikšmėms.

� Gyvenamosiose teritorijose pašalinio kvapo trukmė neturi būti ilgesnė kaip 10 %, pramonės įmonių teritorijose – leidžiama ne daugiau kaip 15 % „kvapų laiko“.


Kanada

Veikiantys gamybinės ar komercinės veiklos operatoriai privalo užtikrinti, kad kvapo koncentracija neviršytų leistinos normos.

Maksimalią leidžiamą kvapo koncentraciją aplinkos ore – 10 OUE/m3 – viršyti draudžiama, o viršijimas pripažįstamas kaip trikdantis.

98 % viso laiko aplinkos oro kvapo koncentracija privalo būti ne didesnė negu 5 OUE/m3.

2 % viso laiko, t. y. apie 175 valandas per metus kvapo koncentracija gali būti didesnė už 5 OUE/m3, bet ne didesnė už maksimalią leistiną kvapo koncentraciją – 10 OUE/m3.


Lietuva

� Šiuo metu nėra akredituotos kvapus nustatyti galinčios laboratorijos, o kvapų mėginiai vežami tyrimams į Latvijos akredituotą laboratoriją, kurioje minimali kvapo nustatymo riba yra nuo 11 OUE/m3.

� 2012 m. pabaigoje Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija planuoja įkurti akredituotą kvapų laboratoriją ir tuo pačiu sumažinti didelius kvapų mėginių transportavimo ir jų analizės kaštus.

� Šiuo metu Lietuvoje pagal HN 121:2010, kvapų koncentracija aplinkos ore neturi viršyti 8 OUE/m3.

UŽSIENIO ŠALIŲ PAŽANGIAUSIOS KVAPŲ VALDYMO TECHNINĖS PRIEMONĖS

Norint pasirinkti tinkamą būdą kvapams šalinti, svarbu įvertinti fizines, termodinamines ir chemines teršalų savybes. Šios technologijos grindžiamos fiziniais, cheminiais arba biologiniais procesais.

Kvapų kontrolės ir šalinimo technologijų klasifikavimas


Pasaulyje taikomi šie kvapų šalinimo būdai:

� Kvapų mažinimas technologinėmis (techninėmis) priemonėmis;

� Kvapų mažinimas cheminėmis priemonėmis;

� Kvapų šalinimas mikrobiologinėmis priemonėmis.


Technologinės priemonės Technologinių priemonių naudojimo galimybės yra ribotos. Jos taikomos uždarose sistemose (pastatuose, uždarose saugyklose, nuotekų valyklose ir pan.). Valymo technologijos pasirinkimas pramonėje dažnai priklauso nuo šių veiksnių: � susidariusių dujų tūrio ir greičio; � cheminės kvapą sudarančio mišinio sudėties; � temperatūros; � vandens kiekio sraute. Naudojamų priemonių ir technologijų pavyzdžiai: � rūko gaudytuvai, � deginimas, � katalitinis oksidavimas, � adsorbcija, � biofiltracija, � šlapiasis valymas / absorbcija, � cheminis valymas, � ozonavimas, � švitinimas, � kondensacija, � oro skiedimas.


Rūko gaudytuvai Kvapą turinčių aerozolių šalinimui Deginimas Deginimas aukštoje temperatūroje (815–870 ºC) efektyviai sunaikina kvapus.

Skilimo efektyvumas siekia beveik 100 %, darant prielaidą, kad tiekiamas pakankamas kiekis deguonies. Kai kuriais atvejais kiti junginiai gali susidaryti, priklausomai nuo naudojamo kuro ir oro mišinio, liepsnos temperatūros ir kvapų sudėties. Pagrindiniai degimo produktai: anglies monoksidas, azoto ir sieros oksidai, anglies dioksidas, vanduo. Tokios sistemos paprastai yra naudojamos tik labai stiprių ir sunkiai išvalomų kvapų šalinimui, pvz., iš terminio dumblo kondicionavimo įrenginių. Dėl didelių investicijų ir energijos sąnaudų, terminis oksidavimas nėra ekonomiškas kvapų kontrolės būdas.


Katalitinis oksidavimas Katalitinio oksidavimo reakcija gali būti vykdoma

žymiai mažesnėje temperatūroje (300–500 ºC), dalyvaujant katalizatoriui .

Adsorbcija Metodas naudojant aktyvuotą anglį, tinka

kvepiančiųjų junginių kontrolei, net esant mažoms jų koncentracijoms. Užterštame oro sraute neturi būti kietųjų dalelių (dulkių), galinčių užkimšti anglies poras.


Bio-filtracija

Biofiltrai naudojami kvapų, LOJ ir kitų dujų šalinimui. Jie yra paprastos konstrukcijos, mažai investavimo kaštų ir aptarnavimo sąnaudų reikalaujantys įrenginiai.Užterštas oras leidžiamas per porėtas akytąsias medžiagas, kurios dažniausiai yra sudarytos iš komposto, durpių, lapų, šiaudų, medienos drožlių ar jų mišinių ir kitų porėtų medžiagų. Kvapai yra šalinami vykstant šiems procesams: absorbcijai, adsorbcijai ir biologinei oksidacijai. Biofiltruose naudojami mikroorganizmai, suskaidantys LOJ į nekvepiančius junginius – t. y. anglies dioksidą ir vandenį.


Šlapiasis valymas / Absorbcija

Nemalonių kvapų šalinimui naudojami šlapieji skruberiai, kuriuose naudojami natrio hipochlorito, natrio hidroksido tirpalai. Šlapiajam dujų valymui, siekiant pašalinti kvapus, naudojama arba absorbcija su tinkamu tirpikliu, arba cheminis valymas su tinkamu cheminiu reagentu. Taikant šį metodą gali būti pasiektas virš > 99,9 % siekiantis oro valymo efektyvumas. Kai kvapą sukelia nesotieji organiniai junginiai, gali būti būtinakvapų šalinimui naudoti oksidatorius, pvz., chlorą, skiestą sieros rūgštį ir natrio hidroksidą. Absorbcija yra naudojama tada, kai kvapiosios dujos yra tirpios ir sudaro emulsiją skystyje arba chemiškai reaguoja tirpale. Šlapias valymas – naudingas procesas, kurį galima taikyti rūgščių dujų srautų, amoniako arba kietųjų dalelių, galinčių užteršti kitus valymo įrenginius, šalinimui. Šis metodas turi privalumą, nes yra ekonomiškai patrauklesnis, palyginti su deginimu ir adsorbcija ant aktyvintųjų anglių, kai valomų dujų tūris yra didesnis kaip 5000 m3/h.


Cheminis valymas � Įleidžiant kontroliuojamą kiekį chloro, vandenilio peroksido, chloro dioksido į valomų dujų

srautą, galima kontroliuoti kvapus. � Chloro dioksidas sunaikina kvapą šaltinyje. Jis kelis kartus efektyvesnis nei chloras ir kt.

cheminiai junginiai bei nesudaro jokių pavojingų junginių produktų, tokių kaip chlorinti organiniai junginiai, galinčių sukelti daugiau problemų negu skleidžiamas kvapas.

� Vandenilio peroksidas turi privalumą lyginant su chloro dioksidu, nes nesusidaro chlorinti organiniai junginiai.

Ozonavimas � Ozonas yra stiprus oksidatorius, kuris pasižymi dirginančiu poveikiu – erzina nosies ir

gerklės gleivinę. Jis gali būti gaminamas aplinką teršiančioje įmonėje. Ozonas negali būti sandėliuojamas, nes yra nestabilus.

Švitinimas � Nuotekų kvapams šalinti naudojamas švitinimas UV spinduliais. Tinkama UV švitinimo

dozė visiškai ir negrįžtamai inaktyvuoja mikroorganizmus ir nesukelia jokių kitų pokyčių nuotekose. Techninių priemonių naudojimo galimybės yra gana ribotos, kadangi jas galima įrengti tiktai uždarose sistemose – gyvulininkystės fermose ir kituose pastatuose, uždarose saugyklose, nuotekų valyklose ir pan. Šios priemonės yra efektyvios, tačiau gana brangios.


Kondensacija Kondensacija gali būti efektyvi kontrolės priemonė, kai kvapus sudarančių cheminių

junginių yra palyginti aukšta rasos taško temperatūra. Kondensacijos metu aušinamųjų dujų srautas virsta skysčiu, o tada susidariusi skystoji fazė pašalinama. Dažniausiai naudojami „oras“ arba „oro-skystis“ tipo šilumokaičiai bei vandens įpurškimo sistemos (skruberiai). Kondensacija paprastai kombinuojama kartu su kietųjų dalelių šalinimo įrenginiais (rūko gaudytuvais, elektrostatiniais filtrais ir kt.) siekiant atskirti kondensuotuosius garus iš dujų srauto.

Kvapiųjų medžiagų skiedimas Kai kvapai išmetami iš stacionariojo oro taršos šaltinio, jie atsiskiedžia ir išsisklaido

atmosferoje pavėjui nuo įrenginio. Šis metodas nesprendžia kvapų mažinimo problemos taršos šaltinyje. Kvapo koncentracija priklauso nuo kvapiųjų medžiagų atskiedimo laipsnio oro srautui judant atmosferoje. Kvapų koncentraciją ore veikia šie veiksniai:

– kvapų tėkmės greitis; – atstumas nuo šaltinio; – efektyvus šaltinio aukštis.

Be to, sklaida atmosferoje didėja priklausomai nuo sūkuriavimo laipsnio oro srovėje bei atmosferoje. Mechaniniai sūkuriai gali būti sukelti efektyviai išdėsčius tėkmės barjerus (pvz., augaliją).


Cheminės priemonės � Nemalonių kvapų naikinamas cheminiais būdais. Dažniausiai cheminės medžiagos

naudojamos siekiant kontroliuoti vieną iš pagrindinių nemalonaus kvapo priežasčių – sieros vandenilį. Oksidatoriai (kalio permanganatas, vandenilio peroksidas, natrio hipochloritas), druskos (geležies chloridas, geležies sulfatas) ir jų junginiai naudojami siekiant sustabdyti kvapniųjų junginių susidarymą.

� Šios cheminės medžiagos naudojamos kontroliuojant kvapus nuotekų surinkimo ir valymo sistemose ir saugant bei apdorojant nuotekų dumblą.

Maskuojančiosios priemonės – jos naudojamos dažniausiai. Tai cheminės medžiagos, kurios nelikviduoja (nesuskaido) medžiagų, sukeliančių kvapus, bet didina uoslės slenksčio vertę. Jos veikia trumpą laikotarpį.

Kvapų užkardos Kvapų užkarda – kvapų neutralizavimo sistema. Kvapų užkarda neleidžia kvapui sklisti, priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, sezono ir vėjo krypties, tam tikra kryptimi purškiant cheminį preparatą, kuris gali keisti diskomforto ribą ir surišti kvapus. Ši patikrinta technologija, taikoma JAV, Italijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje ir kitose Vakarų šalyse, užtikrina apsaugą – specialiais purkštukais purškiant aplinkai ir žmonėms nekenksmingus augalinės kilmės preparatus, naikinančius kvapą (pvz., nuotekų dumblo).


Mikrobiologinės priemonės

Naudojamos specialios natūralios mikrofloros – probiotikų – kompozicijos. Kompozicijos sudarytos iš pieno rūgšties, fotosintezės bakterijų, mielių štamų ir kt. mikroorganizmų bei jų metabolizmo produktų.

Šie probiotikai veikia kaip aerobai, fakultatyvūs anaerobai, naikinantys patogeninę mikroflorą, sierą redukuojančius mikroorganizmus (SRM), pelėsius bei jų metabolizmo produktus.

Tiesiogiai probiotikais apdorojus biologiškai skaidžias atliekas vyksta keletas procesų ir ženkliai sumažėja amoniako išsiskyrimas.

Natūralus procesas Apdorojus probiotikais NO2 : NH3 NO2 : NH3 1 : 16 1 : 3


Kvapų izoliavimas Pasaulyje taikoma įvairių alternatyvių kvapus dengiančių ar izoliuojančių sistemų variantų. Jie dažniausiai naudojami kartu su kvapų koncentraciją mažinančiomis priemonėmis, tokiomis kaip aktyvintos anglies ar biofiltrų panaudojimas.

Galimos naudoti dengimo ar izoliavimo sistemos parinkimas priklauso nuo tokių veiksnių: � vietos klimato; � darbuotojų saugumo; � konstrukcijos paprastumo; � reikiamo personalo; � estetinio vaizdo; � efektyvumo; � patvarumo; � kainos.


Laidžioji danga � Natūrali pluta, susidaranti virš galvijų mėšlo, ypač jei tvartai šiek tiek

kreikiami; � Šiaudai: 10 cm šiaudų sluoksnis kvapą sumažina 60 %, 20 cm – 80 %, 30 cm –

85 %. Užpūsti ant paviršiaus šiaudai supūna per 6–8 mėn. � Juos geriausia naudoti vasarą, kai kvapas išsiskiria intensyviausiai. � Tačiau kai gruntinės mėšlo saugyklos plotas didesnis kaip 80 arų, vienodai

užpūsti šiaudus sunku; � Keramzitas (molio rutuliukai) kvapą sumažina 56–90 %.

Nelaidžioji danga Tai tokia danga, kuri nepraleidžia kvapo, dujų ir vandens. Tai dažniausiai įvairios plastikinės plėvelės, kurios pritvirtinamos prie rėmo,

sumontuoto virš mėšlo paviršiaus, arba paklojamos mėšlo paviršiuje. Kvapas sumažėja 80 %, o danga tarnauja 10–15 metų, tačiau paklota mėšlo

paviršiuje danga trukdo mėšlą išmaišyti ir išpumpuoti.


Denginiai ir kupolai Jie įrenginių viduje sulaiko išskirtas dujas. Šis kvapų izoliavimo metodas gali būti naudojamas įvairiais nuotekų valymo etapais. Dažnai susidaro itin ėsdinančios ir toksiškos kvapiųjų dujų, uždengtų denginiais,

koncentracijos. Žemo profilio plokšti denginiai turėtų būti statomi stengiantis kuo labiau sumažinti laisvą

vietą po denginiu. Minimalus laisvos vietos tūris sumažina cirkuliuojančio oro kiekį ir reikiamos įrangos

galingumą. Visi elektriniai kontrolės prietaisai turėtų būti apsaugoti bei nesukelti sprogimo ir

montuojami denginio išorėje. Denginiai turi būti gaminami iš nekoroduojančiųjų medžiagų. Plačiai naudojami tiek mažų, tiek didelių matmenų stiklo pluošto ir aliuminio denginiai. Tokie denginiai yra atsparūs korozijai ir gali atlikti savo funkciją mažiausiai 20 metų.

Išvados ir rekomendacijos 1. Galima išskirti šias kvapus mažinančias priemones: prevencines, technines, chemines ir mikrobiologines. 2. Maisto pramonėje rekomenduojamas kvapą skleidžiančių gyvūninės kilmės produktų laikymas žemoje temperatūroje ir šalutinių nereikalingų produktų deginimas gaunant iki 100 % energijos ir sprendžiant kvapo problemą. Sandėliuojant organines atliekas rekomenduojama atliekų bunkeryje sudaryti neigiamą slėgį, kad nemalonūs kvapai nepatektų į aplinką. Deginant įvairias atliekas rekomenduojama iš bunkerio ištrauktą orą nukreipti į katilą, kaip pirminį degimo orą. Kai norima išvengti kvapo, deginant atliekas, reikia palaikyti virš 850 oC temperatūrą, nes šioje temperatūroje suskyla didžioji dalis cheminių nemalonaus kvapo junginių. Nuotekų valykloje rekomenduojama laikytis technologinio proceso. Nuotekų dumblo saugojimo vietoje rekomenduojama naudoti kvapiuosius cheminius junginius, skaidančius probiotikus. Atliekų ar komposto atviroje saugojimo vietoje rekomenduojama naudoti denginius. 3. Techninių priemonių taikymo galimybės yra gana ribotos, kadangi jas galima įrengti tiktai uždarose sistemose – gyvulininkystės fermose ir kituose pastatuose, uždarose saugyklose, nuotekų valyklose ir pan. Šios priemonės yra efektyvios, tačiau gana brangios. Pramonėje ir žemės ūkyje rekomenduojama naudoti geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB). Kvapų šalinimui rekomenduojama naudoti biofiltracinį, adsorbcinį ir šlapiąjį oro valymo metodus. 4. Cheminės priemonės yra daugiau maskuojančios, nes cheminės medžiagos nelikviduoja (nesuskaido) kvapus sukeliančių medžiagų. Kvapų užkardos, kurioms naudojami sintetiniai eteriniai aliejai, terpenai, glikoliai, metileno oksidas ir kitos medžiagos, gali pakeisti tik diskomforto ribą, bet nepašalina blogų kvapų atsiradimo priežasčių, be to, nėra nustatyta, kokie junginiai susidaro dezodoravimo metu ir koks jų kenksmingumas. 5. Mikrobiologinės priemonės yra vienas veiksmingiausių kvapų šalinimo būdų. Tai specialios natūralios mikrofloros-probiotikų kompozicijos. Mikrobiologinėmis priemonėmis šalinamos esminės kvapų priežastys, kartu vykdant kenksmingų kvapų prevenciją. 6. Darbo vietoje lokaliam kvapų mažinimui rekomenduojama ozonuoti patalpas, nes ozonas naikina bakterijas, pelėsį ir šalina nemalonius kvapus.

KVAPŲ KONTROLĖ

� I etapas – kvapų kontrolės komisijos sudarymas ir galimo kvapo vietoje patikrinimas.

� II etapas – ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimas komisijai nustačius, kad gyvenamosios aplinkos ore jaučiamas kvapas gali būti siejamas su pareiškėjo skunde nurodyta ūkine komercine veikla.

� III etapas – cheminių medžiagų (teršalų), galinčių skleisti kvapą, vertinimas komisijai nenustačius anksčiau nurodytų pažeidimų, jei įmanoma identifikuoti ir nustatyti chemines medžiagas (teršalus), galinčias skleisti kvapą, komisija pažymoje nurodo, kokioje aplinkoje (aplinkos oro ar patalpų oro) ir kokius cheminių medžiagų (teršalų), galinčių skleisti kvapą, tyrimus reikia atlikti.

� IV etapas – kvapo koncentracijos vertinimas, atliekamas jei neįmanoma identifikuoti ir nustatyti cheminių medžiagų (teršalų), galinčių skleisti kvapą arba nenustačiusi HN 35:2007 ir ribinių užterštumo verčių pažeidimų.

KVAPŲ KONTROLĖ

Komisijos sprendimų priėmimas � Skundą nagrinėjanti institucija, gavusi kvapo koncentracijos gyvenamosios aplinkos ore matavimo ar

skaičiavimo modeliavimo būdu rezultatus, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kvapo koncentracijos gyvenamosios aplinkos ore matavimo ar skaičiavimo modeliavimo būdu rezultatų gavimo dienos priima atitinkamą sprendimą:

� skundą laikyti nepagrįstu, jei kvapo koncentracija gyvenamosios aplinkos ore neviršija 8 europinių kvapo vienetų (8 OUE/m3);

� skundą laikyti pagrįstu, jei kvapo koncentracija gyvenamosios aplinkos ore viršija 8 europinius kvapo vienetus (8 OUE/m3).

Komisijos sprendimų įgyvendinimas � Ūkinės komercinės veiklos vykdytojas kvapų skleidimą mažinančias priemones turi įvykdyti ne vėliau

kaip per 90 kalendorinių dienų, išskyrus jei pateikiami dokumentai, pagrindžiantys, kad kvapų skleidimą mažinančioms priemonėms įgyvendinti reikia didelių kapitalinių sąnaudų ir ilgesnio laiko, nuo kvapų skleidimo sumažinimo veiksmų plano pateikimo skundą nagrinėjančiai institucijai dienos.

� Įvykdęs kvapų skleidimo sumažinimo veiksmų plano priemones, ūkinės komercinės veiklos vykdytojas privalo pateikti skundą nagrinėjančiai institucijai kvapo koncentracijos laboratorinių tyrimų rezultatus, patvirtinančius kvapo koncentraciją gyvenamosios aplinkos ore po plane numatytų priemonių įdiegimo.

� Ūkinės komercinės veiklos vykdytojui per 30 kalendorinių dienų, nepateikus suderinto kvapų skleidimo sumažinimo veiksmų plano, neįvykdžius plane numatytų priemonių, nepateikus kvapo koncentracijos laboratorinių tyrimų rezultatų arba pateikus kvapo koncentracijos ribines vertes, viršijančius laboratorinių tyrimų rezultatus, skundą nagrinėjanti institucija kreipiasi į licenciją (leidimą) ūkinei komercinei veiklai išdavusią instituciją dėl išduotos licencijos (leidimo) sustabdymo.

KVAPŲ KONTROLĖ Išvados ir rekomendacijos Siūloma tokia gyventojų skundų dėl kvapų tvarka:

– Skųstis nutaręs žmogus turi nurodyti, iš kur, kuriuo metu ir kaip dažnai sklinda jį trikdantys kvapai. Kvapų kontrolės komisijos uždavinys – patikrinti, ar yra jaučiamas kvapas skunde nurodytoje gyvenamosios aplinkos ore ir ar jis siejamas su nurodyto ūkinio subjekto veikla.

– Į komisijos sudėtį turi įeiti Visuomenės sveikatos centro, savivaldybės, Aplinkos apsaugos departamento (agentūros) atstovai, atskirais atvejais – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas.

Tobulinant kvapų kontrolės mechanizmą, rekomenduojama trumpinti skundų nagrinėjimo, komisijos sudarymo ir skundų tikrinimo laiką.

� HN 121:2010 penktame punkte nurodyta, kad: „Skundas nenagrinėjamas, jei skundą nagrinėjanti institucija nustato, kad buvo atliktas ūkinės komercinės veiklos sukelto kvapo koncentracijos modeliavimas, kuriuo apskaičiuota kvapo koncentracija neviršijo didžiausios leidžiamos kvapo koncentracijos ribinės vertės ir ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygos po kvapo koncentracijos modeliavimo nepakito“, tačiau, net ir esant modeliavimui, kurio duomenys nerodo kvapo sklaidos viršijimo, skundas turi būti nagrinėjamas tam, kad būtų įsitikinta, kad ūkio subjekto ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygos nepakito ir kvapo šaltinis su šiuo ūkio subjektu yra nesietinas.

� Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklėse nėra nurodyta ir apibrėžta, kurioje vietoje komisija turi vertinti kvapo intensyvumą ir pobūdį gyvenamojoje aplinkoje. Tam, kad būtų išvengta kitų šaltinių (ne nuo ūkio subjektų) įtakos kvapo įvertinimui, rekomenduojama komisijai pirmajame kvapų kontrolės etape juslinį kvapo vertinimą atlikti ne gyvenamosios patalpos viduje, bet gyvenamojoje aplinkoje.

KVAPŲ VERTINIMO METODAI

Kvapai ore tiriami: � jutiminiais, olfaktometrijos (kvapų stiprumo matavimo), � cheminės analizės � fizikiniais cheminiais (dujų chromatografija, spektroskopinė masės

analizė) metodais. � Tiriant mėginio kvapą cheminiais bei fizikiniais metodais ne visada

įmanoma nustatyti jį sukeliančios cheminės medžiagos koncentracijos dydį (kai kurių kvapiųjų cheminių medžiagų kvapas užuodžiamas jam dar nepasiekus koncentracijų, kurias įmanoma nustatyti objektyviais tyrimo metodais).


Kvapų nustatymui naudojamų metodų palyginimas


Kvapo įvertinimo kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai


Kvapo charakteristika

� Kvapų charakteristika yra kvapų atskyrimas iš daugelio kvapų paletės. � Yra trys apibūdinimo tipai: � pirmas - „saldu“, „aitru“, „aštru“ ir kt. � antras – nuoroda į kvapo šaltinį – šeškas, dumblas, popieriaus fabrikas � trečias – nuoroda į specifinę cheminę medžiagą, tokią kaip amoniakas,

vandenilio sulfidas ar metilmerkaptanas.

Galimybė atskirti kvapų charakteristikas yra naudinga, nustatant kvapo šaltinį, tiriant aplinkos orą ir nusiskundimus dėl nemalonaus kvapo.


Hedoninio balo priklausomybė nuo kvapo intensyvumo

KVAPŲ VERTINIMO METODAI Kiekybiniai tyrimai – analitiniai metodai Olfaktometrija Dinamine olfaktometrija nustatomas atskirų teršalų ar jų mišinių kvapo stiprumas.

Dinaminis olfaktometras ,,AC’SCENT® International“


b. Kvapų mėginių ėmimui iš pasyviojo paviršinio šaltinio


a. Kvapų mėginių ėmimui iš aktyvaus paviršinio šaltinio

KVAPŲ VERTINIMO METODAI Olfaktometrijos metodas taikomas: � kvapo koncentracijos matavimui odorantų mišiniuose; � kvapo apibūdinimui.

Metodo trūkumai:

� siekiant užtikrinti rezultatų pakartojamumą, turėtų būti analizei naudojama

specializuota laboratorija; � įvertinimas turėtų būti atliekamas pagal olfaktometrijai skirtą standartą. Šis

standartas netaikomas mėginiams, kurių sudėtyje yra kvapiųjų lašelių; � vertinimui reikia labai daug darbo ir todėl mėginių analizės kaina yra didelė; � mėginiai mažai stabilūs (mažiau nei 30 valandų), o kai kurie mėginiai stabilūs

dar trumpiau; � nustatymo paklaida gali siekti iki 40 %; � testavimas atliekamas naudojant n-butanolį.

KVAPŲ VERTINIMO METODAI Kvapų koncentraciją galima įvertinti keliais būdais: � Išmatuoti kvapo mėginio koncentraciją olfaktometru (OUE/m3); � Išmatuoti pavienio cheminio junginio koncentraciją ore (mg/m3) ir perskaičiuoti į kvapo

koncentraciją, žinant kvapo slenksčio vertę. Dujų mišinio kvapo koncentracija gali būti įvertintas pagal formulę:

D = Ca / Ta , čia: D – Dujų mišinio kvapo koncentracija (kvapo vienetai), OUE/m3; Ca – dujinės

medžiagos (a) koncentracija, mg/m3; Ta – dujinės medžiagos (a) kvapo slenksčio vertė mg/m3.

Tačiau gali būti sutinkami dideli kvapo koncentracijos nustatymo neapibrėžtumai susiję su medžiagos kvapo slenksčio ir koncentracijos nustatymo patikimumu.

Kvapus galima sumodeliuoti pagal įvairių šalių nustatytus kvapų (cheminių medžiagų) emisijų faktorius ar cheminės medžiagos sumodeliuotą koncentraciją padalinus iš cheminės medžiagos kvapo slenksčio vertės.

Taip pat galimas kelių cheminių medžiagų skleidžiamo kvapo suminės emisijos įvertinimas

(pagal įvairių šalių nustatytus cheminių medžiagų emisijų faktorius) ir kvapo koncentracijos sumodeliavimas.

KVAPŲ VERTINIMO METODAI Pagrindiniai kvapų nustatymui naudojami prietaisai:

� dujų chromatografas (su masių detektoriumi) - iš cheminių junginių mišinio

išskiriami gryni cheminiai junginiai, o masės spektrometras juos identifikuoja ir nustato jų kiekius.

� elektroninė nosis - galima panaudoti kvapų monitoringui (stebėsenai). Šiuo atveju galima nuolat matuoti kvapus iš kiekvieno svarbaus oro taršos šaltinio (pvz., nuotekų valymo įrenginių ar komposto gamybos bei deginimo įrenginių). Elektroninė nosis yra panaši į žmogaus nosį, kuri reaguoja į daugelio odorantų (turinčių kvapą) išskiriamas iš taršos šaltinio molekules. Gauta informacija paverčiama kvapo vienetais (OUE/m3).

� olfaktometras yra oro maišymo ir skiedimo įrenginys, skirtas kvapiųjų oro mėginių slenkstinių verčių nustatymui. Jis sumaišo kvapniuosius oro mėginius su švariu oru tiksliai parinktais skiedimo santykiais ir pateikia sumaišytą orą uostytojui.


Mėginiai kvapų nustatymui imami: 1. Nuo paviršiaus: � aktyvieji – biofiltras; � pasyvieji – atliekų sąvartynas; 2. Aplinkos/gyvenamosios aplinkos ore; 3. Iš ventiliacijos sistemų.

Aplinkos oro mėginiai imami: �vakumine kamera į 10 l talpą (Tedlaro maišą) pritraukiant apie 2/3 tiriamojo oro. Iš ventiliacinės sistemos oro mėginiai imami: �vakumine kamera į 10 l talpą (Tedlaro maišą) pritraukiant apie 2/3 tiriamojo oro. Kartu matuojama: oro temperatūra ortakyje, oro srauto greitis, ortakio skersmuo, taršos šaltinio aukštis; nustatomos vietinės taršos šaltinio koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje. Mėginių kvapo koncentracijos laboratoriniams tyrimams paėmimo programoje turi būti nurodyta: �taršos šaltinių išdėstymo schemos ir pateikiamos oro mėginių ėmimo vietos (adresai); mėginių skaičius; �taršos šaltiniai; �fiziniai taršos šaltinių duomenys, reikalingi kvapo koncentracijos modeliavimui; �laikas, kurio metu jaučiamas didžiausias kvapo intensyvumas; �kvapo pobūdis; �gyventojų pasiūlymai, kada tikslingiausia atlikti kvapo mėginių paėmimą; �kita tyrimų atlikimui reikšminga informacija.


Kvapo modeliavimui reikalingi duomenys: 1. kvapo vienetai – OU ar OUe; 2. procentilis (paprastai 98%); 3. laikotarpis, kuriam skaičiuojama kvapų sklaida (paprastai 1 h); 4. taršos šaltinio koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje (jas pateikia ūkinės veiklos objektas arba Nacionalinė žemės tarnyba arba randamos www.maps.lt tinklalapyje); 5. fiziniai taškinio taršos šaltinio parametrai, gaunami atliekant tyrimus arba iš ūkinės veiklos objekto (šaltinio aukštis, skersmuo, oro temperatūra, oro srauto greitis); 6. fiziniai plotinio taršos šaltinio parametrai: šaltinio aukštis (m), srauto emisijos greitis (m/s), srauto temperatūra (oC). atliekant tyrimus arba iš ūkinės veiklos objekto. Plotinio šaltinio geometrija įvertinama, nurodant kampų koordinates; 7. Įvertinama geografinė platuma (nuo –90 o iki 90 o) (www.maps.lt); 8. paviršiaus šiurkštumas (nuo 10-7 iki 10 m) pasirenkamas iš modeliavimo programos aprašo; 9. meteorologiniai duomenys: vėjo greitis (nuo 0 iki 50 m/s), vėjo kryptis (nuo 0 iki 360 o), vėjo aukštis (paprastai 10 m) (Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba); 10. vėjo krypties pasikartojimas (nuo 0 iki 90), santykinis drėgnis (nuo 0 iki 100 %) – debesuotumas nuo (0 iki 8) (Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba); 12. data ir laikas.


KVAPŲ VERTINIMO METODAI Meteorologiniai duomenys įvedami į programą tiesiogiai arba naudojant meteorologijos duomenų rinkmeną. Taškiniams šaltiniams taikomas emisijos matas – OUE/s. Kvapų emisijos (OUE/s) nustatomos taškinio šaltinio išmetamojo srauto debitą (m3/s) padauginus iš kvapo koncentracijos (OUE/m3), gautos dinaminės olfaktometrijos būdu.

Įvesties duomenis apie ūkio subjekto taršos šaltinį (koordinatės, šaltinio geometriniai parametrai, dujų srauto greitis, temperatūra, teršiančiosios medžiagos pavadinimas ir koncentracija) kaupia LR AM regioniniai Aplinkos apsaugos departamentai. Kvapų sklaidos modeliavimui reikalingos foninės teršalų, esančių aplinkoje, koncentracijos. Šia informacija disponuoja LR AM regioniniai Aplinkos apsaugos departamentai, tam tikrais atvejais galima kreiptis į savivaldybių Ekologijos skyrius. RAAD derinamose TIPK ataskaitose yra dalis reikalingų kvapų modeliavimo programai (pvz., ADMS) įvesties duomenų: kvapo (teršalų) išsiskyrimo greitis, teršalų išskyrimo temperatūra, šaltinio fiziniai parametrai ir kt. Jei tokių duomenų nėra, reikiamus parametrus gali išmatuoti laboratorijos, turinčios leidimą atlikti taršos šaltinių, išmetamų į aplinką, teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus, atitinkančius leidimų išdavimo tvarkos aprašo reikalavimus (Žin., 2005, Nr.4-81, 2007, Nr. 108-4444). Meteorologiniai aplinkos oro parametrai (vėjo greitis, kryptis, drėgnis, slėgis, temperatūra ir kt.) registruojami Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje prie LR Aplinkos ministerijos. Duomenis apie analizuojamos teritorijos reljefą galima gauti bendradarbiaujant su savivaldybių skyriais, disponuojančiais GIS duomenimis arba ekologijos skyriais. Tikslesnius teritorijos topografijos duomenis gali suteikti Nacionalinė žemės tarnyba. Analizuojant kvapų sklaidą užstatytose teritorijose, būtina vertinti užstatymo lygį (kiek ir kokių pastatų yra). Šiuos duomenis gali suteikti už tai atsakingi savivaldybių skyriai.

KVAPŲ VERTINIMO METODAI Vertintojų ir vertintojų grupės narių elgesio taisyklės Parenkant vertintojų grupės narius laikomasi šių sąlygų: �vertintojų grupės nariai turi būti bent 16 metų amžiaus ir norintys bei galintys laikytis instrukcijų. Kad įgytų vertintojų grupės nario kvalifikaciją, vertintojai turi laikytis šių elgesio taisyklių: �vertintojų grupės narys yra motyvuotas sąžiningai atlikti savo darbą; �vertintojų grupės narys turi galėti dalyvauti visoje matavimo sesijoje (serija matavimų per dieną tik su trumpomis pertraukomis); �vertintojų grupės narys yra įdarbintas pakankamam laikotarpiui, kad galėtų sukaupti ir stebėti matavimų duomenis; �30 min. prieš olfaktometrinį matavimą ir jo metu vertintojų grupės nariams draudžiama rūkyti, valgyti, gerti (išskyrus vandenį), kramtyti kramtomąją gumą ar valgyti saldainius; �vertintojų grupės nariai turi netrukdyti savo ar kitų esančiųjų kvapų patalpoje suvokimui dėl nepakankamos asmeninės higienos ar dėl kvepalų, dezodorantų, kūno losjonų ar kosmetikos naudojimo; �peršalusiems ar sergantiems kitomis ligomis, turinčiomis įtakos jų kvapo suvokimui (pvz., alergijos priepuoliai, sinusitas), vertintojų grupės nariams neleidžiama dalyvauti matavimuose; �vertintojų grupės nariai turi išbūti kvapų patalpoje ar patalpoje su panašiomis sąlygomis 15 min. prieš matavimus, kad adaptuotųsi prie tikrosios matavimų patalpos kvapų aplinkos; �matavimų metu vertintojų grupės nariai neturi kalbėtis vieni su kitais apie savo pasirinkimo rezultatus.

KVAPŲ VERTINIMO METODAI Kvapų sklaidos modeliavimui naudojami pagrindiniai 3 tipų modeliai:

Paprastieji modeliai – tai nesudėtingi modeliai (grafikai, nomogramos), turintys iš

anksto numatytas meteorologines sąlygas tam, kad modeliavimo procesas būtų paprastesnis. Šie modeliai skaičiuoja teršalo koncentraciją, esant blogiausioms teršalų išsisklaidymo meteorologinėms sąlygoms. Šie modeliai yra būdas, kaip greitai ir pigiai gauti pradinę informaciją apie oro užterštumo lygį, bet paprastai jie gali vertinti vienu metu tik vieną taršos šaltinį. Jeigu sumodeliuota koncentracija yra arti ribinės vertės arba viršija ją, tokiu atveju reikia pasirinkti sudėtingesnį modelį.

Vidutinio sudėtingumo modeliai – tai daugiausia kompiuteriniai modeliai,

naudojami asmeniniuose kompiuteriuose, kuriuose faktoriai, veikiantys teršalų dispersiją, yra supaprastinti, bet ne tokiu lygiu, kaip paprastuose modeliuose.

Sudėtingi modeliai – tai modeliai, kurie reikalauja didelės apimties kompiuterinių

išteklių ir įvesties duomenų, o jų rezultatai gali būti daug tikslesni, jei naudojami emisijos ir meteorologiniai duomenys yra detalūs ir pakankamai tikslūs.

KVAPŲ VERTINIMO METODAI Kvapo modeliavimui naudojami: � ISC – pramoninių taršos šaltinių komplekso įtakos aplinkos orui vertinti skirtas JAV AAA

daugiašaltinis Gauso modelis, galintis skaičiuoti metų vidutinę ir 1 valandos koncentracijas iš taškinių, ploto ir tūrio taršos šaltinių. Sausos, šlapios nuosėdos ir išplovimas lietumi gali būti įvertintas. Taip pat vertinami pastatų aukščiai. Modelis turi dispersijos koeficientus miestui ir kaimui, skaičiuoja procentilius, jei naudojami valandiniai duomenys. Skaičiuoja iki 1000 šaltinių ir 10 000 receptorių. Tai plačiausiai JAV naudojamas modelis, vertinantis pramoninių šaltinių įtaką oro kokybei, jis nuolat tobulinamas ir atnaujinamas.

� ADMS – naujos kartos daugiašaltinis dispersijos modelis, turintis dvi versijas – ADMS-4 ir ADMS-Urban. Šis modelis vertina sausą ir šlapią nusodinimą, pastatų įtaką, sudėtingą reljefą ir pakrantės įtaką. Gali skaičiuoti taškinių, ploto, tūrio ir linijinių šaltinių ilgo ir trumpo laikotarpio koncentracijas. Naudoja miesto ir kaimo vietovės dispersijos koeficientą, gali skaičiuoti procentilius. Versija ADMS-Urban gali vertinti iki 4 100 linijinių šaltinių (kelių), yra gatvės kanjono modulis.

� AERMOD – naujos kartos oro kokybės modeliavimo sistema, sukurta JAV AAA bendradarbiaujant su Amerikos meteorologijos tarnyba ir skirta taškiniams, ploto ir tūrio šaltiniams modeliuoti. Modelio algoritmai, skaičiuojantys priežemio sluoksnį, vėjo, turbulencijos ir temperatūros vertikalius profilius yra žymiai patobulinti. Įvertina visus vietovės tipus.

KVAPŲ VERTINIMO METODAI ADMS Modeliui reikalingi įvesties duomenys

Visi dispersijos modeliai reikalauja tam tikros formos įvesties duomenų, kuriuose

atsispindėtų teršalų išmetimai ir juos supanti aplinka. Pagrindiniai dispersijos modelių įvesties parametrai yra šie:

Emisijos intensyvumas – tai teršalų kiekis, išmetamas iš taršos šaltinio per tam tikrą laiko tarpą. Priklausomai nuo šaltinio tipo, emisijos intensyvumas gali būti skaičiuojamas iš išmatuotų koncentracijų kamine, transporto srauto intensyvumo kelio atkarpoje ir pan.;

Teršalų išmetimo sąlygos – tai fizinės taršos šaltinio charakteristikos, kurios lemia teršalų dispersiją atmosferoje, pvz.: kamino aukštis, išmetamų dujų temperatūra ir kt.;

Meteorologiniai faktoriai – tai vėjo greitis, kryptis, atmosferos turbulencijos intensyvumas, veikiantys teršalų išsisklaidymą atmosferoje;

Vietinė aplinka – tai vietovės reljefas ir šalia esantys pastatai. Be to, svarbu nustatyti vietą (receptorius), kur bus modeliuojamos teršalų koncentracijos.


Išvesties duomenys: � kvapo koncentracija (trumpo laiko vidurkis, ilgo laiko vidurkis, slenkantis

vidurkis, percentiliai).

Kvapo emisijos skaičiavimo pavyzdys 1. Kvapas išsiskiria iš 5 stacionarių oro taršos šaltinių. Kvapo koncentracija, išmatuota dinaminės olfaktometrijos metodu, kiekviename taršos šaltinyje yra 125,0 OUE/m3.

� Šaltinio charakteristikos: � • šaltinio aukštis – 1,75 m; � • šaltinio diametras – 1,0 m; � • srauto debitas – 2,0 m3/s; � • temperatūra – 15,0 oC; � • emisijos greitis – 2,0 m3/s; � • kvapo emisija – 250,0 OUE/s. � Modeliavimo rezultatai pateikti paveiksle.


Kvapo sklaidos modeliavimo rezultatai

KVAPŲ VERTINIMO METODAI Išvados ir rekomendacijos Apžvelgus Latvijos, Belgijos, Danijos, Olandijos, Jungtinės Karalystės, Airijos, Lenkijos,

Prancūzijos, Vokietijos ir Kanados kvapų valdymo patirtį, galima daryti išvadą, kad stacionariuosiuose taršos šaltiniuose atliekami kvapų koncentracijos matavimai, kurių rezultatai naudojami modeliuojant kvapų sklaidą. Anksčiau išvardytose šalyse, išskyrus Lenkiją, kvapo vertė (OUE/m3) reglamentuojama percentiliais. Percentilio vertė, priklausomai nuo šalies, siekia nuo 85,0 iki 99,5 %, t. y. tiek metų laiko kvapo vertė neturi viršyti leistinos kvapo koncentracijos, o likusiąją laiko dalį viršijimai galimi tik dėl nepalankių meteorologinių sąlygų ar neplanuotų ūmių teršalų išmetimų į aplinkos orą.

1. Pasirenkant kvapų sklaidos modeliavimui tinkančią programą, reikia įvertinti, ar

ji turi kvapų koncentracijų aplinkos ore skaičiavimo galimybę, galimybę analizuoti visus taršos šaltinius (linijinius, ploto, taškinius), galimybę pateikti skaičiavimo rezultatus pakankamo dydžio plote apie taršos šaltinį/ius su gera erdvine skiriamąja geba, galimybę įvertinti reljefo poveikį, galimybę nustatyti išmetamųjų kvapų parametrų pokyčius laiko atžvilgiu, gebėjimą apibūdinti dispersiją priežemio sluoksnyje, esant bet kokioms atmosferos stabilumo sąlygoms, galimybę įvesti standartinius valandinius meteorologinius duomenis, nenaudojant bet kokių papildomų skaičiavimų, galimybę naudoti LKS-94 koordinačių sistemą, galimybę pateikti rezultatus skaitmenine (lentelėse) ir grafine (žemėlapyje) forma, galimybę apskaičiuoti kvapų koncentraciją tokiems laikotarpiams, kuriems yra nustatytos ribinės vertės, o naudojantis modeliu apskaičiuotų rezultatų neapibrėžtis (tikslumas) turi atitikti Lietuvos teisės aktų reikalavimus.

KVAPŲ VERTINIMO METODAI 2. Išanalizavus rekomenduojamųjų Lietuvoje modelių sąrašą, pateiktą Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 9 d. įsakyme Nr. AV-220 „Dėl ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijų“ patvirtinimo, geriausiu modeliu, tinkančiu kvapų sklaidos modeliuoti aplinkos ore, rekomenduojamas ADMS 4 modelis. 3. Remiantis ES šalių patirtimi, rekomenduojama, modeliuojant kvapo sklaidą aplinkos ore, taikyti 98 procentilį, kuris leistų viršyti leistiną kvapo koncentracijos vertę (8 OUE/m3) ne daugiau kaip 2 % metų trukmės (apie 7 paras) dėl nepalankių kvapo sklaidai ore meteorologinių veiksnių įtakos ar ūmių kvapo išmetimų į aplinkos orą. Modeliavimo rezultatuose šie viršijimai nebūtų pateikti. 4. Modeliuojant kvapų sklaidą aplinkos ore, reikia įvertinti tai, kad modeliu gauti kvapų sklaidos rezultatai gali skirtis nuo išmatuotųjų dinaminiu olfaktometru kvapų koncentracijų iki 50 %. Tačiau reikia įvertinti tai, kad norint gauti realų vaizdą, atliekant eksperimentinius kvapų koncentracijos tyrimus, reikalingos didelės laiko ir finansinės sąnaudos. 5. Kvapų koncentracijos matavimui siūloma naudoti stacionariuosius arba mobiliuosius (nešiojamuosius) olfaktometrus. Dujų chromatografai gali būti naudojami papildomai, jeigu reikia identifikuoti atskirus cheminius junginius.

KVAPŲ VERTINIMO METODAI 6. Pagal EN 13725:2003 standartą rekomenduojama, kad kvapo koncentraciją laboratorijoje įvertintų ne mažiau kaip 4 tyrėjai. Tiriamųjų kvapų koncentracijų žemutinių ribų sumažinimui rekomenduojama, kad kvapų įvertinimą atliktų 5 tyrėjai. Kai 2 iš 5 tyrėjų aptinka mažiausią kvapo koncentraciją, naudojant mažiausią praskiedimo santykį – 7,8 (pvz., ,,ASCENT international olfactometer“ prietaisu) apskaičiuota statistiškai patikima žemutinioji kvapo koncentracija siekia 7 OUE/m3 ir atitinka HN 121:2010 reikalavimus.

7. Matuojant kvapų koncentraciją aplinkos ore dinaminiu olfaktometru, reikia įvertinti tai, kad matavimais gautos kvapų koncentracijos gali skirtis nuo tikrųjų verčių iki 40 %, nes kvapo koncentracijos pokyčiai atpažįstami kvapo koncentracijai pakitus minėta verte.

8. Kvapų koncentracijos tikslesniam nustatymui svarbu tinkamai atrinkti kvapų tyrėjus, kurie turėtų normalų kvapų suvokimą – t. y. nebūtų hiperjautrūs ar nejautrūs kvapams (patektų į 96 % normalinį Gauso pasiskirstymą atitinkantį skirsnį).

9. Optimaliu sprendimu laikytinas eksperimentinių kvapų koncentracijų tyrimo derinimas su kvapų sklaidos modeliavimu aplinkos ore. Ūkio subjektai, pakeitę technologinius procesus ar įrengę naujus stacionariuosius oro taršos šaltinius, bei naujieji ūkio subjektai, turintys stacionariųjų oro taršos šaltinių, turėtų stacionariuosiuose oro taršos šaltiniuose išmatuoti kvapų koncentracijas ir įvedę į kvapų sklaidos modelį gautus duomenis apskaičiuoti kvapų sklaidą aplinkos ore kvapo vienetais (OUE/m3).

10. Eksperimentinius kvapų koncentracijų tyrimus rekomenduojama atlikti šiais atvejais: ūkio subjektams pakeitus technologinius procesus, ūkio subjektams įrengus naujus stacionariuosius oro taršos šaltinius, naujiesiems ūkio subjektams, turintiems stacionariųjų oro taršos šaltinių, gyventojų skundų dėl kvapų atvejais ar norint išvengti gyventojų skundų dėl kvapų.

KVAPIOSIOS CHEMINĖS MEDŽIAGOS, GALINČIOS SUKELTI ALERGINES

REAKCIJAS

Iš 318 cheminių junginių, paminėtų HN 35:2007 higienos normoje, alerginiu poveikiu odai pasižymi šie:

� acetaldehidas, acto rūgštis (etano rūgštis), akrilo nitrilas, akroleinas

(2-propenalis, akrilo aldehidas), butilakrilatas (akrilo rūgšties butilo esteris), chromo (Cr6+) junginiai, p-dioksibenzenas (hidrochinonas), etilakrilatas (akrilo rūgšties etilo esteris), etilenglikolis (etandiolis), formaldehidas (skruzdžių rūgšties aldehidas), furfurolas (2-formilfuranas, 2-furaldehidas), izopropanolis (izopropilo alkoholis, dimetilkarbinolis, 2-propanolis), jodas, metakrilo rūgšties butilo esteris (butilmetakrilatas), metilakrilatas, metilmetakrilatas, naftalinas, nikelis metalinis


REAKCIJAS Jeigu žmogui buvo diagnozuota alergija kokiam nors cheminiam junginiui, su juo reikėtų vengti kontakto. Todėl reikia atidžiai skaityti naudojamų produktų sudėties aprašymus etiketėse. Gali būti aptinkamos kryžminės reakcijos su panašios sandaros, bet skirtingų pavadinimų cheminiais junginiais. Atsiradusi cheminiams junginiams alergija retai kada išnyksta savaime, dažnai ji trunka visą gyvenimą. Tik vengiant kontakto su cheminiais junginiais, kuriems žmonės yra alergiški, galima pasiekti gerų rezultatų ir išvengti alergijos simptomų paūmėjimo.

Paprastai kvapai nėra tiesiogiai kenksmingi žmonių sveikatai, nes kvapo, kaip paties savaime, problema prasideda esant labai mažoms cheminių junginių koncentracijoms, tačiau jie sukelia diskomfortą, prastą nuotaiką, susierzinimą. Dažniausiai kvapiųjų dujų koncentracijos tampa tiesiogiai kenksmingos žmonių sveikatai, kai jų koncentracija pasiekia gerokai aukštesnį lygį nei kvapo jutimo riba.

Alergines reakcijas sukeliančių cheminių junginių poveikį galima mažinti šiais būdais: � mažinti alergiją sukeliančių cheminių junginių naudojimą keičiant juos mažiau

kenksmingais arba visai nekenksmingais sveikatai; � mažinti alergiją sukeliančių cheminių junginių emisiją į aplinką (orą), naudojant

emisiją mažinančias priemones (kvapų šalinimas).


REAKCIJAS Žmones kasdien supa daugybė įvairių kvapų ir aromatų ir alergijos jiems visiškai išvengti neįmanoma, tačiau ją palengvinti šiek tiek galima. Alergizuojančiųjų cheminių junginių poveikį galima sumažinti šiais būdais: � Kiek įmanoma vengiant alergizuojančiųjų kvapų. Apie jautrumą alergenams

informuoti namiškius ir kolegas darbe ar kitoje aplinkoje, kur praleidžiama daug laiko. Namie nenaudoti jokių priemonių, kurių aromatas keltų nemalonius reiškinius. Stengtis išlaikyti atstumą nuo žmonių, kurie stipriai pasikvėpinę;

� Vartoti kvepalus, dezodorantus, kosmetiką ar kitus gaminius, įsitikinus, kad sudėtyje nėra alergizuojančiųjų cheminių junginių. Jei produktas atrodo bekvapis, tai dar nereiškia, kad jame iš tiesų nėra jokių aromatinių cheminių junginių, galbūt jie žmogaus uoslei nėra juntami;

� Rinktis kosmetiką ar kitus gaminius, ant kurių etiketės pažymėta „bekvapis“. Tokie produktai alergizuoja rečiau.

Šiais laikais žmonės naudoja daug įvairių kosmetikos priemonių, kvepalų bei dezodorantų. Todėl žmonės nuolat kontaktuoja su įvairiais kvapais ir aromatais. Tai ypač aktualu jautriems žmonėms, kuriems toks kontaktas sukelia labai nemalonių pojūčių. Žinoma, niekada nepavyks jų visiškai išvengti, tačiau šiek tiek pasistengus jų neigiama įtaka gali būti žymiai mažesnė.


REAKCIJAS Išvados ir rekomendacijos

1. Išanalizavus 318 paminėtų Lietuvos higienos normoje HN 35:2007 cheminių junginių, išskirti šie alerginiu poveikiu odai pasižymintys junginiai: acetaldehidas, acto rūgštis (etano rūgštis), akrilo nitrilas, akroleinas (2-propenalis, akrilo aldehidas), butilakrilatas (akrilo rūgšties butilo esteris), chromo (Cr6+) junginiai, p-dioksibenzenas (hidrochinonas), etilakrilatas (akrilo rūgšties etilo esteris), etilenglikolis (etandiolis), formaldehidas (skruzdžių rūgšties aldehidas), furfurolas (2-formilfuranas, 2-furaldehidas), izopropanolis (izopropilo alkoholis, dimetilkarbinolis, 2-propanolis), jodas, metakrilo rūgšties butilo esteris (butilmetakrilatas), metilakrilatas, metilmetakrilatas, naftalinas, nikelis metalinis. 2. Išanalizavus 318 paminėtų Lietuvos higienos normoje HN 35:2007 cheminių junginių, išskirti šie pasižymintys alerginiu poveikiu įkvėpus junginiai: benzoinė rūgštis, epichlorhidrinas (3-chlor-1,2-epoksipropanas), kobaltas metalinis, kobalto chloridas, ozonas (alergizuojančiu poveikiu nepasižymi, tačiau didina jautrumą alergenams), skruzdžių rūgštis (metano rūgštis), sviesto aldehidas (butanalis). 3. Žmonės, o ypač sergantys alergija, turėtų vengti kontakto su alerginiu poveikiu buityje pasižyminčiais cheminiais junginiais (rizikos frazė R42-alerginis poveikis įkvėpus), skaitydami produktų etiketes ir duomenų saugos lapus. Produktus, sudarančius cheminius junginius, geriausia identifikuoti pagal jų CAS numerius. Pramonėje reikėtų mažinti alerginiu poveikiu pasižyminčių cheminių junginių naudojimą, o esant galimybei keisti juos kitais cheminiais junginiais.

KVAPŲ SKLIDIMO RIBŲ NUSTATYMAS IR TIKSLINIMAS

Kvapai gali keliauti didelius atstumus. Mažos koncentracijos kvapai gali būti nemalonūs. Panašūs junginiai turi skirtingą kvapą. Kvapų poveikis priklauso nuo:

� trukmės, � dažnumo, � laikotarpio (diena / savaitė / metai).

Kvapų poveikiui įtakos turi receptoriaus charakteristikos: � Kaimas ar miestas, � Su rizika sveikatai susijusi poveikio istorija.� Kvapo intensyvumo lygis laikui bėgant kinta kas valandą, kas dieną ir sezoniškai.

Kvapų sklidimas priklauso nuo šių veiksnių: � Šaltinio aukščio, � Kvapų koncentracijos, � Srauto greičio kamine, � Žemės reljefo, � Pastatų aukščio, � Temperatūros, � Drėgnio, � Vėjo greičio ir krypties, � Turbulentiškumo, � Inversijos.

KVAPŲ SKLIDIMO RIBŲ NUSTATYMAS IR TIKSLINIMAS

Išvados ir rekomendacijos 1. Kvapo sklidimo ribas lemia daug veiksnių: šaltinio aukštis, kvapų

koncentracija, srauto greitis kamine, žemės reljefas, pastatų aukštis, temperatūra, drėgnis, vėjo greitis ir kryptis, turbulentiškumas ir inversija.

2. Siekiant tiksliau apskaičiuoti kvapų sklidimą, minėtieji veiksniai turi būti

maksimaliai sklaidos modelyje įvertinti. Maksimali kvapų koncentracija aplinkos ore stebima atstumu, apytiksliai lygiu (8–10)xH (taršos šaltinio aukštis) nuo oro taršos šaltinio pavėjui.

3. Kvapų sklidimo ribos apskaičiuotos, taikant matematinius modelius, turi būti

tikslinamos eksperimentiniu būdu paimant oro mėginius ir ištiriant juos dinaminiu olfaktometru.

KVAPŲ TARŠOS STEBĖSENOS PAGRINDAI, SCHEMOS IR ALGORITMAI

Skundų dėl kvapų nagrinėjimo algoritmas

KVAPŲ TARŠOS STEBĖSENOS PAGRINDAI, SCHEMOS IR ALGORITMAI

Išvados ir rekomendacijos

1. Apklausai dėl kvapų sklaidos šalia kvapus skleidžiančio ūkio subjekto turi būti parinkta 10 % laisvanoriškai sutikusių dalyvauti gyventojų. Ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę gyventojai priimtinu jiems laiku turi užpildyti pateiktą formą. 2. Kvapų koncentraciją matuoti (oro mėginius imti) šalia ūkinės veiklos objekto aplinkos ore 1,5–3 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. 3. Kvapų monitoringui (stebėsenai) rekomenduojama, remiantis ES šalių patirtimi, naudoti stacionarias elektronines nosis. 4. Esant atvejams, kai kvapo koncentracija gyvenamojoje aplinkoje didesnė nei šalia skundžiamojo ūkio subjekto, rekomenduojama naudoti modeliavimą, kuris padėtų identifikuoti teršėją. 5. Esant toje pačioje teritorijoje keletui ūkinės veiklos objektų ir negalint įvardyti, kuris iš jų skleidžia žalingą kvapą, rekomenduojama kreiptis į Regiono aplinkos apsaugos departamentą, kuriame yra informacijos apie ūkinės veiklos objektų išmetamus į aplinkos orą cheminius teršalus. Gavus šiuos duomenis reikia išanalizuoti, kurie iš jų gali būti kvapo priežastimi. Nustačius galimus kvapo šaltinius, taršos šaltinyje atliekami kvapo matavimai. 6. Esant toje pačioje teritorijoje keletui ūkinės veiklos objektų ir negalint nustatyti konkretaus kvapo šaltinio arba kai keli ūkio subjektai skleidžia kvapus, kvapo matavimai atliekami visų galimai kvapą skleidžiančių objektų taršos šaltiniuose. Norint įvertinti konkretaus ūkio subjekto įtaką skleidžiamo kvapo intensyvumui, turi būti atliekamas kvapo sklaidos modeliavimas.

Ačiū už dėmesį!

Documents

Kvapų valdymo metodinės rekomendacijos - NVSPL · 2012. 7. 16. · Kvapą sudaro daugybė kvapių, susietų su mėšlu, komponentų (amoniakas, vandenilio sulfidas, alkoholiai),